ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas

Santrauka

Apie Bendrą priežiūros mechanizmą

I

2008 m. finansų krizė ES finansų reguliavimo srityje sukėlė didelių pokyčių. Bankų priežiūros teisinė sistema buvo sustiprinta, o 2014 m. buvo sukurtas Bendras priežiūros mechanizmas (BPM). Atsakomybė už didelių euro zonos bankų priežiūrą perduota Europos Centriniam Bankui (ECB). BPM sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir nacionalinės dalyvaujančių šalių priežiūros institucijos. Vienas pagrindinių jo tikslų – didinti euro zonos bankų sistemos stabilumą.

Ką auditavome?

II

Šio audito metu buvo nagrinėjamas veiklos valdymo efektyvumas, susijęs su viena konkrečia ECB vykdoma priežiūros užduotimi, t. y. krizių valdymu. Tai yra priežiūros institucijų naudojamas procesas, kurio metu siekiama nustatyti finansinių sunkumų patiriančius bankus ir prireikus imtis intervencinių veiksmų. Krizių valdymo tikslas – išsaugoti finansinį stabilumą ir sumažinti priklausomybę nuo viešųjų lėšų. Krizių valdymas yra susijęs su išankstiniu gaivinimo planavimu, kurį atlieka bankai, kad pasirengtų krizinėms padėtims. Vykdydama šią veiklą, priežiūros institucija taip pat nustato, ar pablogėjo banko finansinė būklė, ir prireikus panaudoja ankstyvos intervencijos įgaliojimus.

Ką nustatėme?

III

Apskritai atlikdamas savo priežiūros vaidmenį, ECB sukūrė reikšmingą krizių valdymo procedūrų sistemą. ECB organizacinė struktūra ir išteklių naudojimas vertinant gaivinimo planus bei prižiūrint krizės ištiktus bankus yra patenkinami, nepaisant pradinio planavimo trūkumų ir būtinybės gerinti darbuotojų paskyrimą labiausiai neatidėliotinoms situacijoms spręsti.

IV

ECB baigia rengti susitarimus dėl išorės bendradarbiavimo ir koordinavimo su kitomis priežiūros institucijomis ir Bendra pertvarkymo valdyba. Vis dėlto svarbiausi klausimai gali būti sprendžiami pavėluotai ir tai gali apriboti dalijimąsi informacija bei atitraukti dėmesį nuo koordinavimo efektyvumo.

V

ECB vykdomas bankų gaivinimo planų vertinimo procesas yra teigiamas dalykas. Galioja nustatytos tokių planų pateikimo ir stebėsenos procedūros, o vertintojai gali naudotis naudingomis priemonėmis ir rekomendacijomis, net jeigu jas galima patobulinti atsižvelgiant į gaivinimo plano rodiklius. Be to, gaivinimo planų vertinimų rezultatai nėra sistemiškai naudojami nustatant krizes ir į jas reaguojant. Taip pat negalime daryti išvados dėl praktinio šio proceso valdymo efektyvumo, nes trūksta ECB pateiktų įrodymų.

VI

ECB krizių valdymo veiklos sistema turi keletą trūkumų, be to, matomi neefektyvaus įgyvendinimo ženklai. Rekomendacijos dėl ankstyvų intervencinių vertinimų nėra iki galo parengtos ir jose nėra apibrėžtų objektyvių kriterijų ar rodiklių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad banką ištiko krizė. Nėra jokių rekomendacijų, kaip geriausiai panaudoti ECB įgaliojimus, arba tinkamiausių priemonių, kurių taikymas turi būti svarstomas susiklosčius konkretaus scenarijaus aplinkybėms. Negavome jokių išsamių įrodymų apie faktinį ECB įgaliojimų panaudojimą, todėl negalime daryti išvados dėl praktinio ECB valdymo efektyvumo. Rekomendacijos dėl žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų, atsižvelgiant į jų taikymo sritį ir išsamumą, taip pat nėra pakankamos.

Galimybė susipažinti su įrodymais

VII

ECB atsisakė pateikti svarbių įrodymų, kurių prašėme atlikdami auditą, o tai turėjo neigiamą poveikį audito darbui. Tai reiškia, kad mūsų pastabos ir išvados yra negalutinės. Galime padaryti bendras išvadas dėl ECB procedūrų struktūros, tačiau negalime patvirtinti, ar ECB praktinė krizių valdymo veikla yra efektyvi.

Ką rekomenduojame?

VIII

Pateikiame įvairias rekomendacijas, kuriomis siekiame pagerinti ECB vykdomą krizių valdymo veiklą.

IX

Bendradarbiavimo srityje ECB turėtų pagerinti koordinavimą su išorės veikėjais ir įdiegti vidaus sistemą, skirtą papildomai finansinių konglomeratų priežiūrai. Gaivinimo planavimo srityje ECB turėtų pateikti papildomas rekomendacijas dėl gaivinimo plano rodiklių kalibravimo.

X

Krizės nustatymo srityje ECB turėtų toliau tobulinti savo rekomendacijas dėl ankstyvos intervencijos vertinimų ir nustatyti rodiklius, kurie padėtų priimti sprendimą dėl pablogėjusios banko finansinės būklės. Šiomis aplinkybėmis ECB taip pat turėtų sistemiškai naudoti informaciją, gautą atliekant gaivinimo planų vertinimus.

XI

Reagavimo į krizes srityje ECB turėtų užtikrinti, kad klausimai prieš pradedant nagrinėti reagavimo į krizę priemones būtų kiekybiškai įvertinti, ir nustatyti ataskaitų apie sisteminę turto kokybės stebėseną teikimo tvarką. ECB taip pat turėtų toliau tobulinti savo veiklos rekomendacijas dėl ankstyvos intervencijos vertinimų, įskaitant sisteminį įžvalgų, kurias jis gavo vertindamas bankų gaivinimo planus, panaudojimą. Galiausiai žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimų srityje ECB turėtų toliau tobulinti savo veiklos rekomendacijas.

Įvadas

01

Viena iš pamokų, išmoktų po 2008 m. finansų krizės, buvo ta, kad, siekiant užtikrinti geresnį krizių valdymą, reikėjo patobulinti bankų reguliavimo sistemą. Europos Sąjungoje (ES) šis poreikis išspręstas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2014/59/ES, kuri visuotinai žinoma kaip Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD). Joje nustatyta bendra Europos gaivinimo ir pertvarkymo sistema.

02

Laikantis naujų visuotinių standartų, šią direktyvą sudaro trys ramsčiai: bankų vykdomas gaivinimo planavimas, ankstyva priežiūros institucijų intervencija ir pertvarkymas, kuris taikomas kaip kraštutinė priemonė. Europos Komisija taip pat priėmė įgyvendinimo reglamentus. Šiuose reglamentuose, įskaitant Europos bankininkystės institucijos (EBI) priimtas gaires, paaiškinama ir patikslinama reguliavimo sistema, ir jais siekiama užtikrinti, kad ši sistema būtų vienodai taikoma.

03

Pagal Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM)¹ Europos Centriniam Bankui (ECB) nuo 2014 m. lapkričio mėn. nustatyta pareiga užtikrinti efektyvų užduočių, susijusių su bankų gaivinimo planavimo vertinimu, einamąjį valdymą ir imtis ankstyvų intervencinių veiksmų dėl svarbių euro zonos bankų. Nuo 2017 m. liepos mėn. ECB tiesiogiai prižiūri 120 svarbių euro zonos bankų, kuriems priklauso kiek daugiau nei 80 % bankų turto arba apie 22 000 milijardai eurų. Remiantis ECB skaičiavimais, bendros ECB atliekamos rizikos ribojimu pagrįstos bankų sistemos priežiūros išlaidos 2017 m. sudarys 490 milijonų eurų; ši suma bus gauta iš pačių bankų mokamų mokesčių.

04

Gaivinimo planavimu ir ankstyva intervencija siekiama užtikrinti, kad krizę sušvelnintų patys bankai arba ji būtų sušvelninta taikant priežiūros priemones. Šios ataskaitos tikslais krizinės padėtys apibrėžiamos kaip aplinkybės, kai padėtis banke pablogėja tiek, kad jo finansinei būklei kyla grėsmė. Kad ši pareiga užtikrinti priežiūrą būtų vykdoma, reikalinga krizių valdymo sistema. Tai yra pasirengimo krizinėms padėtims, jų nustatymo ir reagavimo į jas procesas.

05

Gaivinimo planavimas yra naujas reguliavimo sistemos komponentas. Pagal BGPD nustatytą tvarką dabar bankai yra įpareigoti parengti ir turėti gaivinimo planus, sudarytus iš priemonių, kurių bankai ketina imtis siekdami atkurti savo finansinę būklę pirmą kartą reaguodami į pablogėjusią padėtį. Bankų priežiūros institucijos įvertina šių planų kokybę ir nustato, ar jie yra patikimi ir ar juos įmanoma įvykdyti.

06

Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) manymu, „ankstyva intervencija gali padėti užkirsti kelią tam, kad aptiktas trūkumas neišsivystytų į grėsmę saugumui ir patikimumui“². Tai yra esminis priežiūra pagrįsto krizių valdymo komponentas. BGPD nustatytas išsamus ankstyvos intervencijos priemonių rinkinys, be to, ES reglamentu, kuriuo sukuriamas BPM³, ECB taip pat suteikiami įgaliojimai imtis ankstyvos intervencijos veiksmų.

07

Todėl veiksmingas krizių valdymas dabar visų pirma priklauso nuo to, kaip efektyviai ECB valdo savo plataus masto įgaliojimus. Tai apima priežiūros pajėgumų stiprinimą siekiant ankstyvame etape nustatyti neigiamus pokyčius ir į juos reaguoti. Tai taip pat reiškia tinkamo vidinio ir išorinio informacijos srauto užtikrinimą ir sprendimų priėmimą laiku. Galutinė būtina efektyvaus veiklos valdymo krizės atveju sąlyga yra sklandus keitimasis informacija ir efektyvus veiklos koordinavimas su kitomis priežiūros ir susijusiomis institucijomis.

08

Gaivinimo planų vertinimas ir krizinių padėčių nustatymas yra opūs sprendimai, kurie turėtų būti priimami laikantis patikimo proceso. Tą patį galima pasakyti apie diskrecinių priežiūros įgaliojimų naudojimą, nes priemonės turi būti tikslingai ir proporcingai pritaikytos prie problemos sprendimo. Pagrindinis uždavinys yra nustatyti kriterijus, kurie leistų nuosekliai traktuoti skirtingus verslo modelius naudojančius ir įvairiose rinkose veikiančius bankus, kuriuos prižiūri nevienodus priežiūros įgaliojimus turinčios institucijos.

09

Todėl būtina užtikrinti bendro pobūdžio ir visapusiškų kriterijų ir su konkrečiomis institucijomis susijusių kriterijų pusiausvyrą, kartu sudarant sąlygas juos pakankamai lanksčiai taikyti. Be to, visi kriterijai turi būti pakankamai aiškūs ir griežti, kad būtų užtikrinta nuosekli priežiūra ir apsaugos priemonės nuo tendencingo neveikimo (santykiniai nieko neveikimo privalumai) ir reguliavimo įstaigos įsigalėjimo (banko interesų, o ne viešojo intereso skatinimas).

10

Apytiksliai dviem trečdaliams bankų, kuriems taikytos ECB krizių valdymo procedūros, buvo skirti keturi priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP)⁴ balai (blogiausia klasifikacija prieš klasifikuojant banką kaip „žlungančią arba galinčią žlugti įstaigą“ (ŽAGŽĮ)), o trečdaliui bankų skirti trys balai. Tik vienam bankui buvo skirti du SREP balai. Daugumoje bankų krizė buvo valdoma bent vienus metus, o kai kuriuose – visą laikotarpį. Iš 2016 m. duomenų matyti, kad 11 % Europos bankų buvo skirti keturi SREP balai. 2016 m. antrą ketvirtį penkių bankų kapitalo lygis buvo žemesnis nei MPS kriterijaus lygis.

Audito metodas ir metodika

11

Nagrinėjome, ar ECB, atlikdamas savo priežiūros vaidmenį, sugebėjo sukurti efektyvią krizių valdymo veiklos procedūrų sistemą⁵. Visų pirma daugiausia dėmesio skyrėme tam:

1. ar pagal ECB priežiūros metodiką ir susijusias procedūras efektyviai nustatomas esminis banko finansinės būklės pablogėjimas ir efektyviai į jį reaguojama, ir
2. ar veiklos procedūros ir koordinavimo ir bendradarbiavimo ECB viduje ir su kitais susijusiais subjektais struktūra sudaro sąlygas efektyviai valdyti krizę.

12

Šiomis aplinkybėmis audito metu siekėme išnagrinėti ECB:

1. organizacinę struktūrą ir darbuotojų įdarbinimo bei paskyrimo procesus;
2. keitimosi informacija, koordinavimo ir bendradarbiavimo viduje ir su kitais suinteresuotaisiais subjektais procesus;
3. gaivinimo planų vertinimo procesus, įskaitant paramos priemones ir praktiką;
4. ankstyvos intervencijos sistemos įgyvendinimo procesus, įskaitant metodus, kuriais užtikrinamas ankstyvas krizės nustatymas ir tinkamas reagavimas.

13

Audito kriterijai buvo apibrėžti remiantis šiais šaltiniais:

1. susijusiais teisės aktais – BGPD, Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV)⁶ ir Bendro priežiūros mechanizmo reglamentu (BPM reglamentas);
2. susijusiais Komisijos deleguotaisiais reglamentais ir EBI gairėmis;
3. susijusiais visuotiniais standartais (BBPK ir Finansinio stabilumo taryba (FST)), ir
4. ECB vidaus taisyklėmis ir procedūromis.

14

Audito įrodymus rinkome susitikdami ir kalbėdamiesi su pagrindiniais ECB priežiūros srities darbuotojais, taip pat tikrindami tam tikrus vidaus dokumentus ir viešai skelbiamus duomenis. Be savo audito darbo ECB, siekdami gauti atsiliepimų apie gaivinimo planavimo proceso efektyvumą, išsiuntėme klausimynus visiems svarbiems bankams.

15

Audito metu daugiausia dėmesio skirta tik krizių valdymo veiklos, kuri vykdoma ECB tiesiogiai prižiūrimuose bankuose, efektyvumui (šie bankai išimtinai žinomi kaip svarbios įstaigos (SĮ)). Į audito apimtį neįtraukta krizių valdymo veikla, susijusi su mažiau svarbiomis įstaigomis (MSĮ) arba ECB sąveika su pertvarkymo institucijomis, išskyrus laiku vykdomą keitimąsi informacija. Neauditavome, ar individualūs su priežiūra susiję ECB sprendimai buvo tinkami ar ne, tačiau nagrinėjome, ar galiojančios procedūros leistų laiku priimti sprendimus ir ar iki sprendimo priėmimo atlikti vertinimai sudarė sąlygas priimti informacija pagrįstus sprendimus.

16

Toliau susidūrėme su audito apimties ribojimais. Šio audito tikslais ECB iš tikrųjų pateikė daug dokumentų ir mūsų auditui padėjo skirdamas nemažai išteklių, kad auditas galėtų būti vykdomas pagal planą. Audito Rūmai ir ECB pasirašė bendradarbiavimo susitarimų, siekiant užtikrinti konfidencialių duomenų apsaugą ir sklandų dokumentų srautą. Todėl mes gavome pakankamai įrodymų dėl sistemos koncepcijos, kuriais remdamiesi galime šiuo atžvilgiu padaryti tinkamas išvadas. Tačiau įrodymų pateikimas kontrolės testų ir pagrindinių testų srityje buvo nepakankamas. Išsami informacija pateikta I priede. Tai reiškia, kad kalbant apie gaivinimo plano vertinimų praktinio įgyvendinimo ir kitos krizių valdymo veiklos vykdymo efektyvumą, audito įrodymai, kuriuos mes turėjome galimybę gauti, buvo riboti ir kartais jie nebuvo pateikiami iš karto. Tai reiškia, kad nors mes ir gavome didelį dokumentų kiekį, mes negalėjome atsakyti į visus savo audito klausimus vadovaudamiesi auditui keliamais standartais ir kad ši ataskaita turi būti laikoma negalutine šių audito sričių atžvilgiu.

Pastabos

Organizacinė struktūra, darbuotojų įdarbinimas ir paskyrimas vykdant krizių valdymo veiklą

17

Kad ECB krizių valdymo veikla būtų efektyvi, būtina organizacinė struktūra, kuri būtų pagrįsta veiklos rezultatais ir tinkamu darbuotojų skaičiumi. Pastarasis aspektas reiškia darbuotojų įdarbinimo poreikių nustatymą remiantis aiškiai orientuotu planavimu ir pakankama pavienių darbuotojų, turinčių tinkamus įgūdžius, atranka ir įdarbinimu. Taip pat turėtų būti nustatytos darbuotojų perskirstymo procedūros, kurios konkrečiais atvejais padėtų reaguoti į skubius atvejus.

Apskritai organizacinė struktūra yra tinkama, …

18

ECB jungtinės priežiūros grupės (JPG) atsako už nuolatinę priežiūrą, įskaitant priežiūros veiklos, susijusios su bankų gaivinimo planų vertinimu, vykdymą ir krizių valdymą. JPG visada vadovauja ECB darbuotojai. Jas sudaro ECB darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių (VN) priežiūros institucijų paskirti darbuotojai. Ankstesnio audito metu nustatyta, kad ECB nepakankamai kontroliavo šių priežiūros institucijų skaičių ir kompetenciją⁷. Be to, ECB veikia specialus Krizių valdymo padalinys (KVP), kuriame sutelkiama JPG naudinga konkreti krizių valdymo patirtis. Sąveika su KVP taip pat gali padėti užtikrinti JPG sprendimų priėmimo nuoseklumą ir jų darbo valdymo efektyvumą (žr. 1 langelį).

19

Be to, kas išvardyta pirmiau, KVP nustato ir stebi su krize susijusius rodiklius, pagrįstus informacija apie BPM įstaigoms kylančią riziką ir jų pažeidžiamas vietas. KVP šią informaciją gauna iš Rizikos analizės padalinio (RAP) ir nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) krizių valdymo padalinių, KVP taip pat gauna priežiūros duomenis iš ECB Statistikos generalinio direktorato (Statistikos GD).

20

Ši organizacinė struktūra sustiprina su užduočių vykdymu susijusio einamojo valdymo efektyvumą. Tarp JPG ir KVP atsakomybės ir pareigų yra aiškus pasiskirstymas; taip prisidedama prie efektyvios abiejų šalių sąveikos ir puoselėjimo. JPG turi aiškias pareigas atlikti nuolatinę priežiūrą, be to, jos taip pat dalyvauja keliuose krizės valdymo etapuose, pradedant parengiamąja veikla ir galiausiai įtraukiant ankstyvos intervencijos arba ŽAGŽĮ procesą.

21

ECB toliau gerino savo sąveiką su JPG, suskirstydamas KVP į du skyrius: „Krizių valdymo operacijos“ ir „Krizių valdymo politika ir bendradarbiavimas“. Pirmas skyrius yra atsakingas už konkrečių bankų sąveiką su JPG, o antrajam patikėtos užduotys, susijusios su politikos koordinavimu krizės valdymo sistemos klausimais ir bendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis, pertvarkymo institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

… nepaisant tam tikrų pradinio planavimo trūkumų

22

KVP ekspertų parama JPG gali būti esminės svarbos siekiant efektyvios krizių valdymo veiklos, nes nėra jokių garantijų, kad JPG nariai turės būtinų krizių valdymo įgūdžių.

23

Per pradinį KVP įdarbinimo planavimo procesą nebuvo iš anksto nustatytas tam tikrų įgūdžių derinys. Be to, tuo metu, kai buvo kuriamas KVP, įdarbinant darbuotojus į JPG nebuvo aiškaus reikalavimo turėti krizių valdymo patirties. ECB taip pat neturi įgaliojimų užtikrinti, kad nacionalinių institucijų atsiųsti JPG nariai turėtų būtinų specialiųjų žinių. Žmogiškųjų išteklių valdytojai šiuo metu aptaria galimybę sukurti BPM įgūdžių ir kvalifikacijos duomenų bazę.

Apskritai įdarbinimas į KVP buvo efektyvus, …

24

Remdamiesi nagrinėta audito imtimi, darome išvadą, kad įdarbinimo KVP procesas iš esmės buvo efektyvus, visų pirma atsižvelgiant į siekį rasti atitinkamos patirties turinčių žmonių. Įdarbinimo procedūra truko nuo dviejų iki šešių mėnesių ir visi įdarbinami asmenys turėjo reikalingų įgūdžių.

… tačiau ECB neturi specialių darbuotojų paskyrimo į JPG ištikus krizei pakartotinio įvertinimo procedūrų ir darbuotojų perkėlimo siekiant užtikrinti krizės valdymo veiklos efektyvumą procedūrų

25

Kaip paaiškinta mūsų specialiosios ataskaitos 119 dalyje⁸, prižiūrimo subjekto rizikos lygis turėtų daryti poveikį priežiūros užduočių skaičiui ir išsamumui. Greitas padėties banke blogėjimas galėtų reikšti atitinkamos JPG išteklių apribojimus. Krizės atveju JPG gali sumažinti arba atidėti reguliarių užduočių vykdymą. Tačiau nėra jokios darbuotojų poreikių įvertinimo ar perskirstymo procedūros ir tai trukdo užtikrinti efektyvią krizės valdymo veiklą.

Bendradarbiavimas ir koordinavimas krizių valdymo srityje

26

Siekiant užtikrinti efektyvų krizių valdymą, susiję suinteresuotieji subjektai turi veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą. Tai visų pirma taikytina tarpvalstybinėms bankų grupėms atsižvelgiant į jų sudėtingą pobūdį.

27

Pagal ES teisę⁹ reikalaujama, kad ECB, spręsdamas krizę banke, keistųsi informacija ir koordinuotų savo veiklą su kitomis institucijomis. Tai gali apimti kitas kompetentingas bankų priežiūros institucijas, kurios priklauso priežiūros institucijų kolegijoms, draudimo priežiūros institucijas, pertvarkymo institucijas ir makroprudencinės priežiūros institucijas.

28

Priežiūros institucijų kolegijos yra akstinas bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą priežiūros srityje tiek įprastomis sąlygomis, tiek ištikus krizei. Kolegijų užduočių efektyvus valdymas veiklos požiūriu reikštų keitimąsi susijusia informacija, krizės vertinimų koordinavimą ir reagavimo į krizę koordinavimą.

29

Kolegijų veikla turėtų būti pagrįsta rašytiniais susitarimais, kuriuose būtų įtvirtintos konfidencialumo, narių informacijos naudojimo ir dalijimosi bei koordinavimo nuostatos¹⁰. Rašytinių susitarimų ir ECB vidaus procedūrų šablone pateiktos rekomendacijos JPG dėl rašytinių susitarimų sudarymo su kitomis institucijomis. Tačiau, kalbant apie krizines padėtis, ECB procedūros neapima konkrečių nurodymų dėl bankų grupės ypatumus atspindinčios informacijos, kuria turi būti keičiamasi, apimties ir aprėpties. Iki šiol sudarytuose rašytiniuose susitarimuose tokia informacija ne visada buvo nurodyta, kaip to reikalaujama. Tokių susitarimų nebuvimas galėtų pakenkti veiksmingam kolegijos veikimui ištikus krizei.

Koordinavimo ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis struktūra vis dar nėra išsami

30

Veikdama kaip konsoliduojanti priežiūros institucija, ECB pirmininkauja 34 priežiūros kolegijoms, įskaitant keturias tarptautines kolegijas, kuriose nėra ES dalyvių, išskyrus ECB dalyvius. ECB šiuo metu sudarinėja rašytinius koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus (RKBS), kad palengvintų krizių valdymą šiose kolegijose. Nuo 2017 m. birželio mėn. ECB RKBS sudarė tik dėl penkių kolegijų (žr. 1 lentelę). ECB neteikė pirmenybės RKBS sudarymui pagal riziką. Derybos kartais yra sudėtingos, nes jos, inter alia, priklauso nuo kitų derybos šalių reagavimo. Dėl RKBS stokos gali sumažėti ECB gebėjimas laiku ir efektyviai reaguoti į krizę.

1 lentelė

RKBS būklė

Būklė	Įstaigų skaičius
Sudaryti	5
Turi patvirtinti ECB	4
Vykdoma ECB vidinė peržiūra	18
Laukiama patvirtinimo (įskaitant du visuotinius sisteminės svarbos bankus (G-SIB))	3
Nepradėti (tarptautinės kolegijos)	4

Šaltinis: ECB.

31

ECB pateiktuose dokumentuose JPG skirtos veiklos rekomendacijos, užtikrinančios, kad jų su kolegijomis susijusios užduotys ištikus krizei būtų valdomos nuosekliai ir veiksmingai, yra ribotos.

32

Taip pat nėra jokios vidaus taisyklių sistemos, kuria būtų siekiama užtikrinti papildomų uždavinių, atsirandančių dėl ECB papildomos 29 finansinių konglomeratų (FK) priežiūros,¹¹ įgyvendinimą¹². Tokios sistemos nebuvimas galėtų daryti poveikį intervencijos efektyvumui ir savalaikiškumui, jei FK ištiktų krizė.

33

Dėl šių priežasčių ECB RKBS šablonas yra ypač svarbus siekiant efektyvios tarpvalstybinių krizių valdymo veiklos. Tačiau šablone nėra reikalingos būtiniausios informacijos, kuria turi būti keičiamasi tarp kolegijos narių ištikus krizei, rinkinio¹³. Pateiktuose įrodymuose neradome pavyzdžių, iš kurių būtų matyti, kad ECB susitarė dėl šios būtiniausios informacijos rinkinio. Šablono skiltis, kurioje aptariama priežiūros kolegijų ir pertvarkymo kolegijų sąveika, taip pat nėra išsami, atsižvelgiant į neseniai sukurtas pertvarkymo kolegijas ir faktą, kad 19 tarpvalstybinių grupių dabar yra pavaldžios Bendrai pertvarkymo valdybai (BPV). ECB nurodė, kad jis planuoja peržiūrėti šį skirsnį, kai tik bus užbaigti rašytiniai susitarimai su pertvarkymo kolegijomis ir krizių valdymo grupėmis.

Reikia pagerinti sąveiką su BPV ir kitais suinteresuotaisiais subjektais

34

Apskritai efektyvi sąveika su pertvarkymo institucijomis ir ypač BPV, kaip nauja įstaiga, sprendžiančia su žlungančiais bankais susijusius pertvarkymo klausimus, tapo nauju ir esminiu krizių valdymo komponentu.

35

ECB bendradarbiavimas su BPV apima dalijimąsi ir keitimąsi informacija, kuri yra svarbi vykdant vienos ar abiejų organizacijų užduotis. Tai apima pertvarkymo planavimą, ankstyvos intervencijos priemonių nustatymą ir ŽAGŽĮ vertinimų atlikimą.

36

Siekdami užtikrinti efektyvų informacijos srautą, ECB ir BPV 2015 m. gruodžio mėn. pasirašė susitarimo memorandumą (SM). Susitarimo memorandumas šiuo metu yra atnaujinamas, siekiant išplėsti BPV teikiamos pertvarkymo planavimui ir krizinėms padėtims skirtos informacijos apimtį ir aprėptį, remiantis per paskutinius dvejus metus įgyta patirtimi.

37

Nuo 2015 m. balandžio mėn. BPV naudojosi nuotoline prieiga prie platformos „Darwin“ – ECB dokumentų ir įrašų valdymo sistemos, ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. ji turėjo prieigą prie IMAS – BPM naudojamos informacijos valdymo sistemos. Informacijos apie su krizinėmis padėtimis nesusijusias situacijas, kuria dalijamasi su BPV, kiekis yra ribotas. Kalbant apie krizines padėtis, šiuo metu nėra iš anksto nustatyto informacijos rinkinio, kuris turėtų būti pateiktas Bendrai pertvarkymo valdybai. Todėl ECB suteikia galimybę naudoti tik tą informaciją, kuri jo nuožiūra yra aktuali, ir jei BPV reikia daugiau informacijos, ji turi pateikti prašymą.

38

Iš anksto susitarus dėl informacijos, kuria turi būti dalijamasi, BPV galėtų paprasčiau gauti duomenis susidarius krizinei padėčiai ir tai padėtų pašalinti esamą veiklos neefektyvumą. Tačiau vien tai vis tiek neužtikrina, kad BPV šią informaciją gaus ankstyvame krizės etape. Teikiamos informacijos kiekis automatiškai nedidėja, kai dėl krizės pablogėja banko finansinė būklė, o padidėja tik tada, kai ECB svarsto ankstyvos intervencijos galimybę ir IMAS fazėje uždeda atitinkamą vėliavėlę arba kai ECB manymu, tai reikalinga dėl kitų priežasčių.

39

Apskritai šie trūkumai darė neigiamą poveikį sistemos valdymo veiklos efektyvumui. Užuot iš pradžių gavusi išsamesnį duomenų rinkinį, BPV turi teikti daugybę ad hoc prašymų, kuriuos tenkinant reikia parengti duomenis, juos patvirtinti ir perduoti. Be to, išsamesnės informacijos dalijimosi procesas prastėjant įmonės situacijai galėtų būti patobulintas siekiant padidinti valdymo veiklos efektyvumą. Mūsų neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje apie BPV pateikiama papildomos informacijos apie dviejų įstaigų bendradarbiavimą.

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV)

40

ESRV atsako už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Ji nustato sisteminę riziką, išdėsto ją prioritetine tvarka ir skelbia įspėjimus bei rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų. Neaptikome jokių detalizuotų procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad ECB krizių valdymo veikloje būtų atsižvelgiama į ESRV nustatytą finansiniam stabilumui kylančią sisteminę riziką.

Bendradarbiavimas su atitinkamomis institucijomis

41

ECB nustatė bendradarbiavimo susitarimų ar SM su kitomis susijusiomis institucijomis, kuriais siekiama koordinuoti veiklą ištikus krizei, parengimo, derybų ir patvirtinimo vidaus procedūras (žr. 1 diagramą). Jis pasirašė SM su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir toliau dirba, kad sudarytų bendradarbiavimo susitarimus su nacionalinėmis rinkų institucijomis, euro zonai nepriklausančių VN priežiūros institucijomis ir ES nepriklausančių šalių nacionalinėmis institucijomis.

42

Prioritetas, kuris suteikiamas susitarimų su ne ES šalimis sudarymui, priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, poveikio analizės ir grupių struktūros. Tačiau šie prioritetai neatsispindi nė viename bendrame ECB parengtame veiksmų plane. Taip pat nėra prioritetų, kurių būtų paisoma sudarant susitarimus su nacionalinėmis rinkų institucijomis arba ne BPM VN. Praktiniu požiūriu SM pasirašymas su ne ES institucijomis priklauso nuo kitos šalies noro bendradarbiauti. Iki šiol sudarytuose susitarimuose, kurie yra susiję su vykdoma priežiūra, nėra konkrečių krizių valdymo veiklos taisyklių.

43

Be to, kas minėta pirmiau, ECB yra teisiškai įpareigotas informuoti kitus suinteresuotuosius subjektus apie galimą krizę, atsižvelgiant į jos rimtumą. Šiems suinteresuotiesiems subjektams priklauso EBI, nacionaliniai centriniai bankai ir paties ECB piniginė funkcija.

Gaivinimo planavimas

44

Pagrindinis BGPD nustatytas įpareigojimas bankams yra parengti ir išlaikyti jų finansinės būklės atkūrimo planus, kurie būtų įgyvendinami staiga pablogėjus situacijai. Šie planai vadinami gaivinimo planais. Veikdamas kaip bankų priežiūros institucija, ECB privalo kasmet įvertinti gaivinimo planų kokybę.

45

Kad gaivinimo planų vertinimo proceso metu vykdoma veikla būtų efektyvi, reikėtų suprantamų priemonių ir aiškiai apibrėžtų vaidmenų ir pareigų ECB viduje. JPG turėtų atlikti savo vertinimus ir per tam tikrus terminus pateikti bankams grįžtamąją informaciją bei suteikti galimybę BPV pateikti savo nuomonę¹⁴.

46

Veiklos požiūriu efektyvus procesas taip pat sudarytų sąlygas greitai nustatyti potencialius trūkumus ir užtikrinti nuoseklų gaivinimo planų vertinimą visame BPM. Galiausiai bendrų vertinimų rezultatai turėtų būti sistemiškai panaudojami rengiantis krizei ir ją valdant.

Po pereinamojo laikotarpio etapo ECB nustatė nuoseklų gaivinimo planų pateikimo tvarkaraštį …

47

ECB turėjo visiems bankams skirtingai išdėlioti dokumentų pateikimo terminus dėl 2015 m. daugelyje valstybių narių vėlavusio BGPD perkėlimo į nacionalinę teisę. Šis procesas buvo pakoreguotas ir antrajame raunde 2016 m. buvo priimtas ir įgyvendintas naujas planų pateikimo metodas, kuris pagerino proceso veiklos efektyvumą.

… tačiau ir toliau buvo labai sudėtinga priimti bendrus sprendimus dėl grupės gaivinimo planų

48

Tiksli procedūra, kuria reikia vadovautis atliekant vertinimą, kinta atsižvelgiant į banką arba bankų grupės struktūrą. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad tarpvalstybinių bankų grupių priežiūros kolegija priimtų bendrus sprendimus visų savo narių vardu. II priede aprašoma priežiūros kolegijų atliekamo gaivinimo planų vertinimo proceso eiga.

49

Remiantis ECB pareiškimu, per pirmąjį raundą gaivinimo planus buvo vėluojama pateikti dėl įvairių priežasčių. 71 iš 106 bankų (67 %) laiku pateikė savo gaivinimo planus. BPV nepateikė pastabų dėl nė vieno iš 2015 m. ciklo planų. Kai buvo reikalaujama, kad procedūroje dalyvautų priežiūros kolegija, oficialus bendro sprendimo priėmimo procesas buvo užbaigtas tik 11 iš 32 atvejų (34 %), t. y. buvo pasiektas visų narių bendras sprendimas. Apskritai kalbant, šie rezultatai leidžia manyti, kad priežiūros kolegijų darbas turi tam tikrų trūkumų.

Naudojimasis nacionalinių ekspertų paslaugomis reiškia potencialius valdymo konfliktus

50

Už gaivinimo planų vertinimą atsako kompetentinga institucija¹⁵. SĮ atveju tai yra ECB. Paties ECB priežiūros vadove¹⁶ nurodyta, kad NKI darbuotojai gali dalyvauti vertinant gaivinimo planus, tačiau jie negali priklausyti JPG arba teikti informaciją NKI koordinatoriaus padėjėjui. Vietoj to jie informaciją teikia atitinkamo nacionalinio departamento vadovui. Savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 29/2016 (140, 141 ir 147 dalys) padarėme išvadą, kad prieštaringi atskaitomybės ryšiai ir veiklos rezultatų vertinimo nebuvimas galėtų daryti neigiamą poveikį veiklos rezultatams ir veiklos efektyvumui valdant vertinimo procedūras. Šiuo atveju situacija yra dar problemiškesnė, nes nėra jokio ryšio su JPG per NKI koordinatoriaus padėjėją ir jokio oficialiai apibrėžto perdavimo proceso. Vadove taip pat nepateikta gairių dėl procedūrinės JPG koordinatoriaus ir atitinkamų nacionalinių ekspertų sąveikos.

KVP stebi gaivinimo planavimo procesą ir teikia bendro pobūdžio rekomendacijas JPG ir bankams, kurias tam tikrais aspektais reikia patobulinti

51

Dviejų vidaus peržiūrų metu KVP nustatė tam tikrus klausimus, susijusius su efektyviu vertinimo proceso valdymu. Atsirado poreikis parengti papildomas rekomendacijas dėl gaivinimo galimybių, scenarijų ir rodiklių, kurios vėliau buvo pateiktos įvairiose gaivinimo planavimo srityse veikiančioms priežiūros institucijoms. Tai padėjo užtikrinti labiau suderintą ir efektyvesnį požiūrį į vertinimus.

52

Siekiant padidinti gaivinimo planų kokybę ir patikimumą ir užtikrinti proceso veiklos efektyvumą, labai svarbu, kad institucijos aiškiai ir nuosekliai teiktų svarbiausius duomenis, kurių reikalaujama pagal BGPD. Šiuo tikslu ECB parengė institucijoms skirtą glaustą standartizuotą ataskaitos šabloną, kuriuo joms sudaromos sąlygos vienodai teikti pagrindinius finansinius duomenis. Šablono priemonėje pateikiami iš anksto apibrėžti vertinimai ir jame galima atsieti informaciją nuo rodiklių, scenarijų ir galimybių ir kiekybiškai įvertinti jų poveikį. Šablonas pirmiausia buvo naudojamas 2016 m. ciklui. Iš teigiamos pusės galima pažymėti, kad jis jau buvo peržiūrėtas ir šiek tiek atnaujintas kitam raundui, įtraukiant papildomas tiek bankams, tiek priežiūros institucijoms skirtas rekomendacijas.

53

Nepaisant rekomendacijų, kurias KVP jau parengė įvairiose srityse bendradarbiaudamas su krizių valdymo tinklu, JPG atliko patikrinimą per pokalbius ir daugybė bankų per mūsų apklausą patvirtino (žr. 14 dalį), kad, siekiant didinti gaivinimo planuose pateikiamos informacijos kokybę, reikalinga papildoma pagalba (žr. III priedą, kuriame pateikti išsamūs atsakymai). Viena ypač svarbi sritis buvo rodiklio ribinių lygių kalibravimas, pavyzdžiui, koeficientams / rodikliams nustatant kritinius lygius ir ranguojant ramsčio reikalavimus viršijantį skirtumą. Vis dėlto šiuo atveju svarbu pažymėti, kad EBI jau yra pateikusi rekomendacijų.

54

Šiuo atžvilgiu ECB nepateikė JPG išsamių gairių, neskaitant EBI jau parengtų rekomendacijų¹⁷, kaip įvertinti rodiklių kokybę (konkrečiau, tinkamumas, pagal kurį kalibruojamos kiekvieno rodiklio ribos), kurios padėtų pagerinti valdymo proceso veiklos efektyvumą. Mes nustatėme, kad 2017 m. birželio mėn. ECB nebuvo atlikęs susijusios bankų, kuriuose taikomi panašūs verslo modeliai ir kuriems būdingos panašios savybės (kurie, pasak EBI, gali sudaryti sąlygas nustatyti bendras tendencijas ir geriausią patirtį), analizės.

ECB įgyvendino teisinius gaivinimo planų vertinimo reikalavimus savo veikloje, sukurdamas efektyvią ir visapusiškai išsamią priemonę, …

55

ECB ir NKI bendromis jėgomis sukūrė šabloną, kuriame aptariami visi gaivinimo planų vertinimui taikomi teisiniai reikalavimai. Šablonas padėjo supaprastinti už priežiūrą atsakingų pareigūnų darbą, pagerino vertinimų kokybę ir sustiprino veiklos, susijusios su proceso valdymu, efektyvumą. JPG koordinatorių žodinė grįžtamoji informacija patvirtino, kad jie teigiamai vertino supaprastintą šabloną.

56

ECB sukūrė „Excel“ priemonę, kad padėtų užtikrinti patikimą ir tinkamą atskirų gaivinimo planų vertinimą. Priemonę sudaro kokybiniai duomenys, gauti įvertinus gaivinimo planą, ir su konkrečiu banku susiję bei rinkos duomenys, kuriuos panaudodama priemonė apskaičiuoja įvairių potencialių priemonių poveikį skirtingais scenarijais. Kadangi naudojantis priemone suteikiama prieiga prie daugybės ankstesnių ir dabartinių duomenų, ji turėtų padėti susidaryti realistiškesnį vaizdą apie pavienių priemonių galimybes ir šiuo atžvilgiu padidinti šių vertinimų valdymo veiklos efektyvumą.

57

Nustatyta gaivinimo planų vertinimo priemonės atnaujinimo kas metus procedūra, kurią taiko speciali krizių valdymo tinklo (KVT) ekspertų grupė. ECB mums pateikė įrodymų, iš kurių matyti, kaip tikrinama vertinimo priemonės atitiktis Komisijos deleguotajam reglamentui (ES) 2016/98 ir kaip tam tikri elementai turi būti atnaujinami ir įtraukiami į priemonę. Priemonėje taip pat pateikiamos nuorodos į atitinkamus teisinius reikalavimus, kuriais siekiama didinti efektyvumą.

58

Tačiau pastebėjome, kad nebuvo jokios oficialios procedūros, pagal kurią būtų analizuojamos EBI lyginamosios ataskaitos¹⁸, ir nebuvo jokios dokumentacijos, iš kurios būtų matyti, ar jų duomenys ir išvados atsispindi pačioje priemonėje ir galėtų suteikti naudotojui papildomų rekomendacijų arba praktinių pavyzdžių. Šie elementai sustiprintų vertinimų efektyvumą veiklos požiūriu, nes vertintojai neprivalėtų ieškoti rekomendacijų įvairiuose nesusijusiuose dokumentuose.

59

Nors vertintojai paprastai turi prieigą prie IMAS, ECB nenustatė oficialios procedūros, kurią taikant būtų teikiamos rekomendacijos, kaip patikrinti gaivinimo planuose pateiktą informaciją pateikiant nuorodą į kitus šaltinius (pavyzdžiui, audito užduočių ataskaitos, registrai, SREP duomenys, patikros vietoje ataskaitos), įskaitant nuorodas į šiuos šaltinius. Šis rekomendacijų nebuvimas galėtų turėti įtakos veiklos efektyvumui, ypač tais atvejais, kai gaivinimo planus vertina NKI nacionaliniai ekspertai, kurie nepriklauso atitinkamai JPG, arba žemesnio rango darbuotojai.

… tačiau gaivinimo planavimo rezultatai nėra sistemiškai naudojami nustatant krizę ar ją valdant

60

Gaivinimo planų vertinimas baigiasi užpildžius vertinimo šabloną ir parengus bankui skirtą raštą dėl grįžtamosios informacijos, kuriame aprašomi plano trūkumai. Priežiūros vadove pateikiamos bendros šios informacijos naudojimo taisyklės. Siekiant skatinti veiklos efektyvumą, gaivinimo plano vertinimų rezultatai taip pat turėtų būti centrinis ir sisteminis ECB nuolatinio priežiūros proceso komponentas. Tačiau šiuo atžvilgiu negalioja jokia konkreti procedūra ir nėra jokių parengtų dokumentų, pavyzdžiui, ataskaitos santraukos forma, kuriuose būtų reikalaujama, kad JPG įtrauktų gaivinimo plano aspektus į savo nuolatinę priežiūros veiklą. Žr. 2 langelį, kuriame pateikti tam tikri pavyzdžiai.

61

Gaivinimo planų vertinimo rezultatai dar nėra naudojami konkrečios institucijos krizės valdymo komandos (IS-KVK) diskusijose²⁰ arba nenagrinėjama galimybė juos panaudoti ankstyvos intervencijos priemonėse. Iš pirmiau pateiktos informacijos neaišku, ar vertinimo proceso metu gauta prieinama informacija yra naudojama kokiu nors sisteminiu būdu. Pavyzdžiui, nėra garantuotos sisteminės rodiklių pažeidimų arba taisomųjų veiksmų įgyvendinimo stebėsenos. Šie trūkumai galėtų turėti neigiamos įtakos krizių nustatymo valdymo veiklos efektyvumui, ankstyvajai intervencijai ir reagavimui į krizę.

Prižiūrimi subjektai iš esmės teigiamai vertina gaivinimo planavimo procesą

62

Audito metu atlikome internetinę visų bankų apklausą, kurie ECB pateikė gaivinimo planus. Prašėme jų pateikti savo nuomonę dėl gaivinimo planavimui taikomų standartų ir jų sąveikos su ECB, kaip proceso dalyvio. Apklausa buvo nusiųsta visoms 125 SĮ ir buvo atlikta 2017 m. kovo ir balandžio mėn. Atsakymus pateikė 64 subjektai iš 17 valstybių narių (žr. III priedą, kuriame pateikiami išsamūs atsakymai).

63

Apskritai bankų atsakymuose gaivinimo planavimo procesas buvo vertinamas teigiamai, nors jie taip pat nurodė, kad reikia daugiau aiškumo ir rekomendacijų, siekiant tam tikrose srityse pašalinti likusius netikslumus. Šie netikslumai apėmė išankstinių perspėjimo signalų ir gaivinimo planų rodiklių apibrėžimą, rodiklių kalibravimą ir tinkamus ribų lygius, rodiklių suderinimą su bankų verslo modeliais, ir metodiką, susijusią su atvirkštiniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis pačiuose įvairiausiuose scenarijuose. Dešimt bankų atkreipė dėmesį į informacijos prašymų dubliavimą ir prašė aiškiau atskirti informaciją, kurios reikalaujama rengiant atitinkamai gaivinimo planus ir pertvarkymo planus²¹.

64

Dauguma bankų nurodė, kad jų bendravimas su ECB yra teigiamas, tačiau septyni bankai nurodė, kad raštai dėl grįžtamosios informacijos buvo pateikti pavėluotai arba apskritai neatsiųsti²². Dvylika bankų išreiškė nuomonę, kad JPG turėtų teikti konkretesnę techninę pagalbą bankams, ir nurodė, kad nerimauja dėl rekomendacijų, kaip į grupės gaivinimo planus įtraukti patronuojamąsias įmones. Galiausiai devyni bankai kvestionavo proporcingumo principo taikymą. Išsami atsakymų į kiekvieną klausimą analizė pateikiama III priede.

Dėl ribotos ECB pateiktos informacijos nebuvo galima padaryti išvadų dėl gaivinimo planų vertinimų

65

Atsižvelgdami į 16 dalyje aprašytus apribojimus, turėjome patikslinti savo audito procedūras ir galėjome palyginti (iš dalies redaguotą) informaciją apie atrinktus tris gaivinimo planus su prieinamais kriterijais / rekomendacijomis ir atliktais vertinimais. Mūsų tikslas buvo įvertinti, kiek tai įmanoma, vertinimo priemonės, kaip vienos iš vadovybės naudojamų veiklos valdymo procedūrų, aiškumą ir nuoseklumą. To siekdami, mes išnagrinėjome kiek tai buvo įmanoma, kaip vertinimai buvo atlikti praktiškai ir ar jų metu bankams buvo pateikta efektyvi grįžtamoji informacija išsamaus nustatytų trūkumų sąrašo forma.

66

Mes nustatėme nedidelių neatitikimų, susijusių su rodiklių skirsnio vertinimo kriterijais ir atliktu vertinimu ir bankui skirta grįžtamąja informacija. Be to, audito / informacijos sekai pakenkė tai, kad vertintojai nepateikia atitinkamų gaivinimo plano arba priežiūros bylos skirsnių kryžminių nuorodų²³. Tačiau pateiktų įrodymų nepakako, kad galėtume padaryti išvadą, kaip efektyviai gaivinimo planavimo procesas įgyvendinamas praktiškai. Žr. I priedą, kuriame pateikiama audito apimties ribojimų analizė.

Krizės nustatymas

67

ES reguliavimo sistemą sudaro įvairios ankstyvos intervencijos priemonės ir kiti priežiūros įgaliojimai spręsti su krizės ištiktais bankais susijusias problemas. ECB, kaip priežiūros institucija, sukūrė krizių valdymo sistemą, kuri turėtų paskatinti laiku imtis efektyvių atsakomųjų veiksmų ir užtikrinti tinkamą sprendimų priėmimą krizės metu.

68

Kad ši sistema veiklos požiūriu būtų efektyvi, būtina užtikrinti, kad ECB savo įgaliojimus taikytų pagal atitinkamas EBI gaires ir BPM tikslus. Efektyvi krizės valdymo veikla priklauso nuo gebėjimų vykdant priežiūrą nustatyti krizę ankstyvoje stadijoje. Tam reikia aiškiai suprasti teisinį ankstyvos intervencijos ir kitų priežiūros įgaliojimų naudojimo pagrindą, įskaitant objektyvius tokios intervencijos kriterijus, ir tinkamai atsižvelgti į proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios yra tinkamos procedūros ir nuoseklios bei išsamios rekomendacijos darbuotojams, atsižvelgiant į teisinius uždavinius, kuriuos ECB nustatė siekdamas bendrai taikyti savo įgaliojimus.

ECB paskirstė užduotis ir nustatė bendrą darbo srautą, susijusį su krizės nustatymu ir reagavimu į ją, tačiau jo rekomendacijos dėl atitinkamų nuostatų įgyvendinimo nėra pakankamai išsamios

69

Du pagrindiniai ECB darbiniai dokumentai, susiję su krizių valdymu, yra du BPM vadovo skyriai ir BPM skubių veiksmų planas (SVP). Šiuose dokumentuose aptariami ankstyvos intervencijos įgaliojimai ir kiti veiklos aspektai, pavyzdžiui, krizės valdymo grupės sudarymas ir veikimas.

70

BPM vadove ir SVP pateikiamos tik nuorodos į atitinkamas teisės nuostatas ir EBI gaires dėl įgaliojimų imtis ankstyvos intervencijos veiksmų, o ne konkrečios rekomendacijos, kaip juos įgyvendinti. Rašte – SREP rekomendacijose dėl ankstyvos intervencijos vertinimo – atnaujintame 2016 m. liepos mėn., be nuorodų į susijusius teisės aktus ir EBI gaires, taip pat pateikta keletas kontrolinių klausimų ir išvardytos temos, kurios turi būti dokumentuotos. Vis dėlto ECB teisiniai įgaliojimai ir naudojimosi jais sąlygos nacionalinės teisės aktuose ir BPM reglamente nustatyta tvarka nėra aprašytos. Rašte taip pat nėra aiškių rekomendacijų dėl objektyvių aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti šiomis aplinkybėmis įgyvendinant teisę priimti su priežiūra susijusius sprendimus ir naudotis diskrecijos laisve.

71

2016 m. SREP rekomendacijose dėl ankstyvos intervencijos vertinimo nenurodytas atitinkamas norminis minimalus kapitalo reikalavimas (t. y., ar jis apima pirmojo ramsčio, antrojo ramsčio ir kapitalo rezervų reikalavimus) ir nenurodomi atitinkami likvidumo reikalavimai. Rašte taip pat nenurodyti kiti prudencinės priežiūros reikalavimai, visų pirma susiję su valdymo struktūromis ir veiklos pajėgumais, kurių šiuo atžvilgiu reikėtų paisyti. Rekomendacijose taip pat nepaaiškinta, ką reiškia atitinkamų reguliavimo reikalavimų pažeidimas arba ką būtų galima prilyginti tikėtinam pažeidimui artimiausioje ateityje – nors tai yra supratimo, kada pasinaudoti jo įgaliojimais, pagrindas.

72

Todėl apskritai 2017 m. birželio mėn. ECB darbuotojams teikiamos rekomendacijos nesuteikė didelės paramos priimant su priežiūra susijusius sprendimus ir naudojantis diskreciniais įgaliojimais. Tai gali daryti neigiamą poveikį ECB krizių nustatymo ir reagavimo į jas einamojo valdymo efektyvumui.

ECB turi galiojančias krizių nustatymo procedūras, …

73

BPM vadove ir SVP nurodyta, kad ECB krizių valdymo veiklos reikėtų imtis tuomet, kai įstaigos finansinė būklė „iš esmės pablogėja“. Vadove nurodyta, kad esminis pablogėjimas turėtų būti nustatomas remiantis toliau nurodytais šaltiniais:

1. pati įstaiga praneša apie galimą krizę;
2. JPG nustatytas pablogėjimas remiantis visų pirma ECB rizikos vertinimo sistemos (RVS²⁴) pastabomis;
3. KVP atliekama horizontalioji stebėsena.

74

Prižiūrimo subjekto pranešimai apie galimą krizę iki šiol buvo veikiau išimtis, o ne taisyklė. ECB krizines padėtis iš esmės nustato nuolat vykdydamas priežiūrą.

… tačiau nėra bendro rodiklių rinkinio, kuriame būtų nustatytos aiškios pablogėjusios padėties nustatymo ribos, o pagrindinis identifikatorius turi keletą trūkumų, …

75

BGPD reikalaujama, kad ankstyvos intervencijos ir kitais priežiūros įgaliojimais būtų naudojamasi tais atvejais, kai bankas pažeidžia arba, atsižvelgiant į sparčiai blogėjančią finansinę būklę, kuri įvertinama remiantis kriterijų rinkiniu, gali pažeisti reguliavimo reikalavimus, pavyzdžiui, kapitalo lygius. EBI gairėse dėl ankstyvos intervencijos priemonių naudojimo²⁵ numatytas papildomas ECB skirtas priemonių rinkinys, kurį naudojant nustatoma, ar tenkinamos ankstyvos intervencijos sąlygos.

76

EBI gairėse rekomenduojama, kad su konkrečiais bankais susiję kriterijai vertinant, ar turėtų būti taikoma ankstyva intervencija, inter alia, apimtų SREP balą, esminius pakeitimus arba anomalijas, nustatytus stebint pagrindinius finansinius ir nefinansinius rodiklius pagal SREP (pavyzdžiui, kapitalo ir likvidumo koeficientai), ir reikšmingi įvykiai, galintys turėti prudencinį poveikį. Jei kompetentingos institucijos nusprendžia vykdyti pagrindinių rodiklių pagal SREP stebėjimą, remiantis EBI, jos turi nustatyti rodiklius ir ribas, atsižvelgiant į panašių savybių turinčių atskirų institucijų arba institucijų grupių ypatumus. Galimi esminės padėties pablogėjimo kriterijai apima kiekybinius kriterijus, susijusius su tikėtinu reguliavimo reikalavimų pažeidimu, ir galėtų būti susietas su įstaigos gaivinimo plano kriterijais. Tai padėtų užtikrinti efektyvų krizių nustatymo ir reagavimo veiklos valdymą.

77

ECB veiklos rekomendacijose dėl ankstyvos intervencijos tema nagrinėjama SREP kontekste. Jose pabrėžiama, kad SREP balas yra svarbus kaip galimos krizinės padėties signalas, į kurį reaguojant turėtų būti pradėtas priežiūros institucijos įvertinimas, ar būtina taikyti jos ankstyvos intervencijos įgaliojimus. Be to, rekomendacijose pateikiama nuoroda į taikomus teisės aktus ir svarbias EBI gaires. ECB nurodo, kad jis naudoja visų minėtų rūšių kriterijus, t. y. SREP balą, reikšmingus pagrindinių rodiklių pokyčius arba anomalijas ir reikšmingus įvykius, visų pirma tikrus minimalių reglamentavimo reikalavimų pažeidimus. Tačiau ECB nenustatė konkrečiai institucijai taikomų ribų, kurios būtų mažiau griežtos nei minimalūs reikalavimai ir galėtų įspėti apie būsimą potencialų (tikėtiną) pažeidimą. Kitaip sakant, pagal šią sistemą tikrasis priežiūros reikalavimų pažeidimas yra rodiklis, kuriuo remiantis pradedama ankstyva intervencija. ECB taip pat nesinaudoja gaivinimo rodikliais ir kritiniais lygiais, kuriuos jis patvirtino kaip tinkamus krizinės padėties atskirame banke nustatymui gaivinimo planavimo kontekste, ir objektyviais elementais, kurie pagal EBI gaires gali reikšti ŽAGŽĮ padėtį (taip pat žr. 84 dalį). Reikšmingų įvykių atveju ECB gairėse nepateikta išsamesnės informacijos nei ta, kuri jau yra EBI gairėse.

78

Todėl vienintelis sisteminis kriterijus, kurį ECB naudoja vykdydamas krizių valdymo veiklos einamąjį valdymą, yra bendras SREP balas, kuris rodo, kad bankui kyla didelė rizika²⁶. SREP balai nustatomi tik kartą per metus per metinę SREP procedūrą rugsėjo mėn. ECB pabrėžė, kad balus būtų galima atnaujinti dažniau, remiantis nuolatiniu jo paties vykdomu rizikos rodiklių stebėjimu. Nepateikta jokių konkrečių SREP balų apskaičiavimo pavyzdžių, kurie būtų padėję nustatyti sparčiai besivystančią situaciją arba iš kurių būtų matyti, kad balai kilus krizei iš tikrųjų buvo atnaujinti. Rekomendacijose raginama atlikti ankstyvos intervencijos vertinimus atsižvelgiant į metinį SREP sprendimų procesą.

79

Oficialių kriterijų nebuvimas nereiškia, kad ECB nenaudoja visapusiškesnių vertinimų, pagrįstų ne tokiais formaliais kriterijais, kad apskritai nustatytų riziką. JPG reguliariai stebi įvairius rodiklius per SREP, nors neužtikrinama, kad tai būtų daroma nuosekliai visose JPG ir ne visiems atliktiems vertinimams taikomas vadovų patvirtinimas. ECB išsamiai neanalizavo, kurie rodikliai arba kiti įvykiai iš esmės prisidėjo prie krizės ištiktų bankų nustatymo.

… be to, reikia patobulinti stebėjimo sistemas

80

Gaivinimo plano rodikliai, pagrįsti konkrečių įstaigų ataskaitomis, nėra integruoti į ECB naudojamą IT sistemą. Juos kiekviena JPG turi stebėti rankiniu būdu, jei jie apskritai yra stebimi, o (potencialūs) pažeidimai nėra automatiškai pažymimi. Tai daro neigiamą poveikį krizės nustatymo veiklos valdymo efektyvumui.

81

Prie krizių nustatymo einamojo valdymo prisideda įvairūs ECB skyriai. Jie rengia įvairią medžiagą, kurioje pateikiama su krizės nustatymu svarbi informacija, įskaitant ataskaitas apie reguliavimo reikalavimų pažeidimus ir konkrečios rizikos kritinio lygmens stebėseną. Vis dėlto negalėjome nustatyti, ar yra aiškiai apibrėžtas šios informacijos lyginimo, vertinimo, teikimo vyresnybei ir veikimo atsižvelgiant į šią informaciją procesas. Taip pat negalėjome nustatyti, ar ir kokia apimtimi JPG arba vyresnieji vadovai sistemiškai naudojo šias ataskaitas, kad nustatytų krizes.

82

Be to, nematėme jokių ženklų, iš kurių būtų matyti, kad veikia informacinės sistemos, kurios sudarytų sąlygas pažymėti iš esmės pablogėjusią padėtį, jei JPG nesugebėtų nustatyti tokių atvejų ir (arba) apie juos pranešti. Taip pat nėra jokio konkretaus proceso, kuriuo būtų užtikrinama, kad dėl reguliavimo reikalavimų pažeidimų atsakingos JPG imtųsi nagrinėti, ar iš esmės pablogėjo finansinė būklė arba ar reikia atlikti ŽAGŽĮ vertinimą.

83

Visų pirma nustatėme gaivinimo plano rodiklių pažeidimų stebėsenos proceso trūkumų. Tačiau veiksminga stebėsena sustiprintų veiklos pajėgumus ankstyvame etape nustatyti potencialią krizę. Bankai ne mažiau kaip keturias savaites vėlavo pranešti apie pažeidimus²⁷ daugiau nei 40 % atvejų. Pažeidimai buvo susiję su kapitalo rodikliais (apytiksliai 30 %), pelno rodikliais (26 %), turto kokybės rodikliai (17 %) ir mažesne apimtimi su likvidumo ir rinkos rodikliais.

84

Be to, buvo įrodymų, iš kurių matyt, kad JPG jokiais atvejais nesilaiko ECB krizių valdymo procedūrų. Pavyzdžiui, Krizių valdymo padaliniui nebuvo pranešta apie kai kuriuos gaivinimo plano rodiklių pažeidimus, nors tai turėjo būti padaryta. Net ir svarbių reglamentavimo taisyklių pažeidimų atveju mes negalėjome patvirtinti, kad buvo svarstoma tokių krizių valdymo veiksmų, kaip formalūs ankstyvos intervencijos vertinimai, galimybė, nors ir mums buvo nurodyta, jog keletu nagrinėtų atvejų ankstyvos intervencijos priemonės jau buvo įdiegtos siekiant sušvelninti problemos poveikį.

85

Taip pat nebuvo jokių sisteminio požiūrio įrodymų, kuriuo užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į potencialų mikroprudencinių makroekonominių pokyčių poveikį ir sisteminės rizikos susidarymą siekiant efektyviau nustatyti krizes. ECB priežiūros ir piniginės funkcijos keistis informacija apie makro- ir mikroprudencinius pokyčius. Tačiau nematėme įrodymų, kad į tokius pokyčius ECB atlikdamas savo priežiūrą konkrečiai atsižvelgia, pavyzdžiui, nustatant tam tikrų rizikos veiksnių mastą RVS arba sistemiškai vertinant per SREP. Mums taip pat nebuvo parodytas joks sisteminio tolesnių veiksmų dėl ESRV arba kitų makroprudencinės priežiūros įstaigų nustatytos sisteminės rizikos ėmimosi procesas.

86

Centralizuotos rodiklių stebėsenos nebuvimas taip pat gali daryti neigiamą poveikį valdymo efektyvumui. Negalėjome rasti įrodymų, kad ECB valdymo informacinėse sistemose vyresniajai vadovybei pateiktų išsamią, naujausią visų įstaigų, kurioms taikomas krizės valdymas, apžvalgą. Toks duomenų rinkinys padėtų vadovybei įvykdyti savo užduotis ir taip prisidėti prie veiklos efektyvumo. Nėra išimtinių ataskaitų teikimo sistemos, kuri padėtų užtikrinti, kad informacija būtų automatiškai perduodama atitinkamais hierarchiniais lygmenimis, jei ji atitinka iš anksto apibrėžtus kriterijus. Atrodo, kad nėra aiškiai apibrėžto tolesnio veiksmų ėmimosi proceso.

87

Remiantis vidaus audito ataskaita, JPG neefektyviai naudojo ECB tolesnių veiksmų, susijusių su nuolatine priežiūra, sistemą, o tolesni veiksmai, susiję su dauguma priežiūros valdybos reikalavimų, net nebuvo dokumentuojami (remiantis vidaus audito apimtimi, 81 % atvejų nebuvo įrašyti į sistemą, o 17 % atvejų nebuvo dokumentuojami susiję veiksmai).

Priežiūros grupės turi tik nuspręsti, kada imtis ankstyvos intervencijos vertinimų ir kaip juos pristatyti

88

Mūsų gauti įrodymai, susiję su ECB krizių nustatymo einamojo valdymo efektyvumu, nebuvo nei pakankami, nei reprezentatyvūs. Vis dėlto, juose atsispindėjo tam tikri struktūros trūkumai.

89

Iš dokumentų ir pokalbių nustatėme, kad ankstyvos intervencijos vertinimai daugiausia vyksta per metinį SREP ciklą, t. y. tuo pat metu kiekvienais metais. Iš principo, formalūs ankstyvos intervencijos vertinimai taip pat turėtų būti pradedami reaguojant į reikšmingus įvykius bet kuriuo metų laiku. ECB nurodė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau mūsų imtyje jų nebuvo. Iš tikrųjų, remiantis mūsų turimais ribotais įrodymais, galima manyti, kad kai kuriais atvejais dėl padarytų akivaizdžiai svarbių reglamentavimo pažeidimų atskirai nuo SREP proceso nebuvo pradėta formali ankstyvos intervencijos vertinimo procedūra, nors tai ir nereiškia, kad ECB visgi nesvarstė galimybės taikyti tinkamas priežiūros ar ankstyvos intervencijos priemones.

90

Kaip reikalaujama pagal EBI gaires ir ECB rekomendacijas, ankstyvos intervencijos vertinimuose, kuriuos mums pateikė ECB, paprastai būdavo pateikiami pareiškimai dėl to, ar reguliavimo reikalavimai buvo pažeisti arba buvo tikėtina, kad jie gali būti pažeisti. Visi atvejais buvo susiję su kapitalo reikalavimų pažeidimais (arba tikėtinais pažeidimais), ir nė vienas atvejis nebuvo susijęs su likvidumo reikalavimų pažeidimais (arba tikėtinais pažeidimais). Nebuvo pateikta nuoroda į kitų reguliavimo reikalavimų pažeidimus, visų pirma susijusius rimtus trūkumus, nustatytus įstaigos valdymo struktūroje ir rizikos valdymo sistemoje, per ECB nuolatinę priežiūrą, ir nebuvo jokių sisteminių užuominų apie ankstesnius pažeidimus.

91

Apskritai negalėjome nustatyti, ar visos susijusios priežiūros išvados atsispindi formaliuose ankstyvos intervencijos vertinimo dokumentuose. Mūsų pamatytos išvados dėl pažeidimų arba tikėtinų pažeidimų buvo daugiausia pagrįstos bankų pateiktais skaičiais ir prognozėmis, net ir tais atvejais, kai ECB turėjo įrodymų, kad paskelbti skaičiai buvo abejotini. Visgi, mūsų supratimu, kai kuriais atvejais tai buvo ne taip svarbu dėl jautrumo analizių, rodančių keletą konkrečiam bankui prognozuojamų galimų baigmių, ar dėl kitų veiksmų.

Reagavimas į krizę

92

Kai nustatoma, kad banką ištiko krizė, tikimasi, kad JPG vykdys atidesnę priežiūrą ir bus įpareigotos nustatyti tinkamą reagavimą glaudžiai bendradarbiaujant su BPM. Tai apima siūlymą naudoti ankstyvos intervencijos ar kitus priežiūros įgaliojimus ir, priklausomai nuo krizės rimtumo, gali apimti ŽAGŽĮ vertinimą.

Intensyvesnės priežiūros veiklos pobūdį ir mastą nustato kiekviena JPG

93

ECB nepateikė mums kokių nors oficialių rekomendacijų, susijusių su atidesnės priežiūros veiklos pradėjimu, įrodymų (kaip, kokia apimtimi ir kokias galimybes galima taikyti). Mums buvo pasakyta, kad įprasta praktika yra padidinti bendravimą su banko vyresnybe ir reikalauti dažniau teikti išsamesnes ataskaitas iki oficialios krizės valdymo veiklos pradžios.

Nustatytos likvidumo stebėsenos priemonės, …

94

Išsamių ir naujų duomenų apie likvidumą prieinamumas yra esminės svarbos vertinant veiklos, susijusios su krizės ištiktu banku, valdymo efektyvumą. Todėl ECB sukūrė ataskaitų apie likvidumą šabloną, kurį bankai turi naudoti krizinių padėčių atveju. Pagal šį šabloną teikiama pagrindinė informacija apie finansavimą ir likvidumą. Be to, įstaigų prašoma pateikti savo vertinimą ir paaiškinti savo lūkesčius.

95

Tačiau nereikalaujama, kad bankai dalytųsi pagrindinėmis prielaidomis. Kitas galimas trūkumas yra tai, kad duomenys yra renkami tik grupės lygmeniu, o tai gali reikšti, kad patronuojamojoje įmonėje kilusi krizė galėtų pakenkti jos naudingumui teikiant esminės svarbos informaciją, kuri ECB reikalinga siekiant efektyviai valdyti situaciją.

… tačiau tam, kad procesas būtų efektyvus, reikėtų kiekybiškai įvertinti patirtus arba tikėtinus nuostolius

96

Kad krizė būtų valdoma efektyviai, lygiai taip pat svarbu nustatyti ir įvertinti neigiamų pokyčių poveikį kapitalui. Kadangi ankstyvos intervencijos tikslas – atkurti banko gyvybingumą, būtina sukurti požiūrį į neatpažintus ir tikėtinus nuostolius ir kitus veiksnius, kurie dar neatsispindi banko skaičiuose. Remdamiesi matytais įrodymais, negalime patvirtinti, kad esama efektyvaus proceso, įskaitant JPG skirtas rekomendacijas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad atitinkamos problemos mastas būtų įvertintas prieš pradedant nagrinėti reagavimo į krizę priemones. ECB proceso aprašyme taip pat neatsispindi poreikis įvertinti reikalavimą, kad bankai taikytų konkrečią atidėjimų politiką, susijusią su paties banko lėšomis, arba padidinti antrojo ramsčio reikalavimą, pagrįstą kiekybiniu vertinimu tokiais atvejais, nesusijusiais su metiniu SREP sprendimų priėmimo procesu.

97

Valdant krizę taip pat reikia išsamesnės informacijos. ECB turi standartinę neveiksnių paskolų stebėjimo priemonę, kurioje pateikiamos tam tikros įžvalgos. Pagal EBI gaires tais atvejais, kai mažiausias SREP balas yra neatsiejamas nuo abejonių dėl turto kokybės, ECB turėtų įvertinti galimybę surinkti informaciją, kad įvertintų banko turtą, įskaitant patikrų vietoje atlikimą atsižvelgiant į ankstyvos intervencijos vertinimą. Tačiau neradome jokių tokios ECB procedūros įrodymų. Tais atvejais, kai būtina skubiai priimti sprendimą, tokios informacijos trūkumas gali daryti neigiamą poveikį valdymo operacijų efektyvumui.

98

ECB turi nedaug nuolat veikiančių patikrų vietoje grupių, kurios galėtų atlikti išsamią krizių ištiktų bankų turto kokybės analizę. Net jei JPG nustato turto portfelio problemas, reguliarus patikrų vietoje procesas gali trukti iki vienų metų. Tai riboja veiklos pajėgumus greitai reaguoti į krizę.

99

Tam tikriems bankams yra skirtas aukštas SREP balas atsižvelgiant į aukštą neveiksnių paskolų lygį arba kitus turto kokybės klausimus, kurie nustatomi per konkrečius ECB patikrinimus. ECB vadovybė neturi jokios apibendrintos informacijos apie tai, kokia apimtimi šie klausimai įvertinti atliekant patikras vietoje arba kitomis priemonėmis ir šiuo atveju nenustatytas joks į ateitį orientuotas informacijos surinkimo procesas.

Reikia daugiau rekomendacijų apie teisinius įgaliojimus ir praktines priemones…

100

Siekiant užtikrinti, kad ECB reagavimo į krizę veikla būtų valdoma efektyviai, ECB reikia:

1. aiškiai suprasti turimus įgaliojimus ir su jų panaudojimu susijusias rekomendacijas;
2. aiškiai suprasti įvairias praktines priemones, kurios yra prieinamos susiklosčius bet kuriam atitinkamam scenarijui;
3. priemonių, padedančių užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į gaivinimo plano vertinimo išvadas;
4. rekomendacijų, priemonių ir mokymo.

101

Pirma būtina efektyvaus krizių valdymo veiklos sąlyga yra aiškus ECB turimų įgaliojimų ir jų panaudojimo teisinių sąlygų supratimas. ECB yra nustatęs bendras priežiūros įgaliojimų procedūras, kurios apima privalomų priemonių nustatymą kilus krizei. Jis taip pat turi sprendimo projekto šabloną ir kontrolinį sąrašą, kuriame pateikiami klausimai, kuriuos reikia aptarti atliekant ankstyvos intervencijos vertinimą. Tačiau juose atskiroms priežiūros institucijoms nepateikiamos rekomendacijos dėl jų įgaliojimų priimti su priežiūra susijusius sprendimus krizės atveju panaudojimo.

102

Be to, yra įvairių konkrečių sunkumų, susijusių su priverstiniu reguliavimo sistemos užtikrinimu krizės atveju. BPM reglamento ir BGPD formuluotės nėra nuoseklios, yra galimų sutapimų, be to, nėra aiškios hierarchijos tarp atskirų priemonių. Be to, esama rizikos, kad skirtumai tarp to, kaip BGPD buvo perkelta į dalyvaujančių šalių nacionalinės teisės aktus padidino esamus neatitikimus. Nustatęs šiuos sunkumus, 2016 m. pradžioje ECB atliko NKI apklausą ir pateikė Komisijai išvadą, kad teisės aktuose turėtų būti išsamiau paaiškinta ankstyva intervencija ir jos ryšys su įprastomis priežiūros priemonėmis, siekiant užtikrinti jos efektyvų taikymą. Tačiau nebuvo sukurta jokių procedūrų ar rekomendacijų, kuriomis būtų siekiama padėti nustatytas problemas sprendžiantiems ECB darbuotojams.

103

ECB neparengė išsamaus konkrečių veiksmų sąrašo, kurių būtų galima imtis konkrečiomis aplinkybėmis, ir teisinių įgaliojimų, kuriais būtų galima pagrįsti tokius veiksmus. Be to, ECB neišanalizavo, kuri ankstyvos intervencijos arba kitos priemonės yra tinkamiausios naudojimui. Dėl šios priežasties padidėja rizika, kad negali būti imtasi atitinkamų priemonių. Tokios priemonės padėtų pagerinti ECB sprendimų, susijusių su jo įgaliojimų panaudojimu, priėmimo nuoseklumą, pagerintų veiklos efektyvumą atsižvelgiant į proceso valdymą. Tai daro neigiamą poveikį reagavimo veiklos valdymo efektyvumui.

104

Nėra jokių įrodymų apie procedūros, kuria būtų užtikrinama, kad gaivinimo plano išvados, susijusios su banko patikimumu ir tyrimų įmanomumu, naudojimą.

… dėl priežiūros priemonių įgyvendinimo stebėsenos, …

105

Tais atvejais, kai nustatomos priežiūros priemonės, tikimasi, kad JPG stebės jų įgyvendinimą ir įvertins rezultatus. Šiuo atžvilgiu nėra jokių konkrečių ECB veiklos rekomendacijų. Pavyzdžiui, nėra aiškiai aprašyta, kaip dažnai būtina atnaujinti informaciją, kokias priemones reikės naudoti stebint atnaujintą informaciją arba kuriuos terminus reikia pratęsti.

106

Vidaus audito ataskaitoje taip pat išryškinti svarbūs bendros numatytų rizikos mažinimo priemonių arba nuolatinės priežiūros metu taikomų reikalavimų rinkinio stebėjimo sistemos trūkumai (žr. 87 dalį), dėl kurių kyla abejonių, susijusių su sisteminiu tolesnių veiksmų pobūdžiu.

… dėl ŽAGŽĮ vertinimų rekomendacijų aiškumo…

107

Jei padėtis blogėja toliau, pavyzdžiui, paaiškėja, kad priemonės nėra efektyvios, ECB gali būti priverstas atlikti atitinkamo banko ŽAGŽĮ vertinimą. BGPD 32 straipsnio 4 dalyje pateikiamas aplinkybių, kuriomis reikėtų laikyti, kad bankas yra ŽAGŽĮ padėtyje, sąrašas. EBI gairėse dėl ŽAGŽĮ vertinimų nustatyti įvairūs objektyvūs aspektai, kuriais reikėtų grįsti šį priežiūros sprendimą.

108

ECB parengė savo vidaus rekomendacijas dėl šių gairių įgyvendinimo. Tačiau rekomendacijų taikymo sritis yra daug siauresnė ir jos nėra tokios išsamios kaip pirminės gairės. Visų pirma neaptariami objektyvūs elementai, kurie EBI gairėse minimi vertinimo tikslais, ir nėra darbuotojams skirtų instrukcijų, kaip naudotis šiomis rekomendacijomis²⁸. Mūsų manymu, jos taip pat nepadeda nustatyti potencialių įmonės valdymo taisyklių pažeidimų, kuriuos pagal EBI gaires šiuo atžvilgiu reikėtų įvertinti.

109

Atsižvelgiant į tai, kad ECB vidaus rekomendacijomis siekiama paaiškinti EBI gairių reikalavimus veiklos požiūriu, tačiau tai iki galo nepadaroma, proceso struktūra, susijusi su ŽAGŽĮ vertinimais, negali būti laikoma visiškai efektyvia veiklos požiūriu.

… ir dėl mokymo veiklos ir simuliavimo užduočių siekiant didinti veiklos valdymo efektyvumą

110

BPM surengė mokymą krizių valdymo klausimais, o dalyvių pateikta grįžtamoji informacija iš esmės buvo teigiama. Tačiau daugiau dėmesio turėjo būti skirta mokymui apie ankstyvą intervencijos sistemą. NKI darbuotojų dalyvavimas tam tikrose JPG veiklos srityse, susijusiose su krizės valdymu, buvo prastas. Be to, ECB nenustatė struktūrinių grįžtamosios informacijos sesijų JPG rengimo tvarkos, kad be pirmiau minėtų poreikių būtų nustatyti ir kiti mokymo poreikiai.

111

Rengiantis krizei KVP padalinys, glaudžiai bendradarbiaudamas su NKI, atsako už krizės valdymo simuliavimo pratybų organizavimą. Tačiau iki šiol dar nė vienose tokiose pratybose nebuvo aptarti ankstyvieji potencialios krizės etapai arba ankstyvos intervencijos etapas. Nebuvo jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad ECB šiuo atžvilgiu būtų parengęs konkrečią metodiką arba rekomendacijas, arba kad jis tai planuoja padaryti artimiausioje ateityje.

Reagavimo į krizę dokumentaciją atliekant ankstyvos intervencijos vertinimus reikia patobulinti

112

ECB iš tikrųjų pateikė mums dokumentų ir informacijos, kurie leido iš vidaus pažvelgti į su ankstyvos intervencijos valdymu susijusius procesus, tačiau taikydamas ribojimus ir redagavimą. Dėl to mes negalime padaryti bendros išvados, patvirtinančios, kad ECB įdiegė funkciniu požiūriu efektyvų valdymo procesą, užtikrinantį, kad jis taiko savo ankstyvos intervencijos įgaliojimus vadovaudamasis reglamentavimo sistema ir atitinkamomis EBI gairėmis. Tačiau matėme atvejų, kai ECB veiklos rekomendacijų dėl ankstyvos intervencijos vertinimų nebuvo laikomasi.

113

Įrodymuose nebuvo diskusijų pavyzdžių, iš kurių būtų matyti siūlomos priemonės teisinis autoritetas, nesvarbu, ar tai būtų pagal BPM reglamentą ar nacionalinės teisės aktus rengiamos diskusijos, kaip to reikalaujama pagal ECB rekomendacijas. Šis klausimas ne kartą buvo nagrinėjamas kituose dokumentuose, su kuriais mums nebuvo leista susipažinti.

114

Ankstyvos intervencijos vertinimuose, kuriuos mes matėme, taip pat nebuvo aptartos prieinamos priemonės, kurios būtų efektyvaus veiklos proceso, kurio metu parenkamos veiksmingiausios priemonės, sudedamoji dalis. Dažniausiai iš pačių vertinimų nebūdavo aišku, kaip pasiūlyta priemonė padėtų išspręsti pažeidimą arba tikėtinus pažeidimus.

115

ECB veiklos rekomendacijose dėl ankstyvos intervencijos priemonių nustatyta, kad dėmesį reikėtų skirti tam, ar priemonė buvo būtina, tinkama ir adekvati. Šie aspektai nebuvo įvertinti įrodymuose, su kuriais mums buvo leista susipažinti. Ankstesnės priemonės taip pat nebuvo aptartos, net ir tais atvejais, kai jos buvo panašios į naujus pasiūlymus. Tai prieštarauja aiškiam ECB rekomendacijose nustatytam reikalavimui.

116

Mums pateiktuose dokumentuose nebuvo aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kodėl JPG manė, kad pasiūlytos priemonės padėtų per pagrįstą terminą pašalinti nustatytus trūkumus. Taip pat nematėme jokių įrodymų, kad ECB būtų aiškiai išnagrinėjęs gaivinimo veiksmus arba kitas šiuo atžvilgiu gaivinimo plane nurodytas priemones, arba kad gaivinimo planas buvo parengtas siekiant atkreipti dėmesį į atvejus, kai ECB manė, kad nė viena iš pasiūlytų gaivinimo galimybių nepadėtų išspręsti problemos.

117

Dažniausiai likdavo neaišku, ar ECB faktiškai bandė kiekybiškai įvertinti nustatytos problemos mastą iki reagavimo į krizę pradžios. Visų pirma nebuvo jokios procedūros dėl tikslingų patikrų vietoje siekiant kiekybiškai įvertinti neatpažintus arba tikėtinus nuostolius ir kitus veiksnius, kurie dar neatsispindėjo banko skaičiuose. Mums pateiktuose vertinimuose trūko aiškumo, ar pažeidimas arba tikėtinas pažeidimas galėtų būti laiku pašalintas taikant siūlomas priemones, nors tai yra aiškus ECB rekomendacijose nustatytas reikalavimas.

118

Remdamiesi mums pateiktais įrodymais negalėjome patvirtinti, kad ECB efektyviai stebi ankstyvos intervencijos priemonių įgyvendinimą. Visų pirma negalėjome nustatyti, ar greitai imamasi tolesnių veiksmų, kurie gali reikšti papildomų priemonių taikymą arba ŽAGŽĮ vertinimo atlikimą, kaip nustatyta ECB krizių valdymo procedūrose.

119

Pateikti įrodymai mums leido atlikti tik atrinktų ECB reagavimo į krizę veiklos efektyvumo aspektų auditą. Mums buvo pateikti tik tie dokumentai, kuriuos ECB nusprendė pateikti, ir jų mums nepakako siekiant prieiti prie bendros išvados dėl krizių valdymo veiklos procedūrų įgyvendinimo.

Išvados ir rekomendacijos

120

Vykdydamas savo priežiūros vaidmenį, ECB sukūrė reikšmingą krizių valdymo procedūrų sistemą, tačiau vis dar reikia atlikti svarbius patobulinimus.

1. Organizacinė struktūra yra patenkinama ir ja užtikrinama, kad apskritai ECB būtų užtikrinamas tinkamas informacijos srautas. Išorės bendradarbiavimo ir koordinavimo procedūras galima patobulinti.
2. Nustatėme keletą einamojo krizės valdymo sistemos trūkumų, taip pat neveiksmingo įgyvendinimo ženklų, kurie išsamiai aptarti toliau pateiktose išvadose.

Organizacinė struktūra

121

Organizacinė struktūra yra patenkinama, nepaisant pradinio planavimo etapo trūkumų (17–23 dalys). Apskritai įdarbinimas į KVP buvo efektyvus (24–25 dalys). ECB šiuo metu trūksta darbuotojų įdarbinimo poreikių ir darbuotojų perkėlimo į JPG, kurios sprendžia krizę, įvertinimo procedūrų (25 dalis).

Bendradarbiavimas ir koordinavimas krizių valdymo srityje

122

Koordinavimo ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis struktūra vis dar nėra išsami. Veiklos rekomendacijos, padedančios užtikrinti, kad krizės atveju JPG galėtų nuosekliai ir efektyviai valdyti su jų priežiūros kolegija susijusias užduotis, yra labai ribotos (29–31 dalys). Be to, dar nėra vidaus taisyklių sistemos, taikomos papildomai finansinių konglomeratų priežiūrai (32 dalis).

123

ECB bendradarbiavimas su BPV apima dalijimąsi ir keitimąsi informacija, kuri yra svarbi vykdant užduotis. Ankstyvos intervencijos etape BPV gauna didesnį informacijos kiekį, kai ECB mano, kad tai yra reikalinga, arba kai BPV to paprašo. Tačiau prieinamos informacijos kiekis automatiškai nepadidėja suprastėjus banko finansinei būklei (34–39 dalys).

1 rekomendacija

ECB turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą su išorės veikėjais:

1. stengdamasis sudaryti RKBS su visomis priežiūros kolegijomis, kurių konsoliduotąją priežiūrą vykdo ECB, ir gerindamas keitimąsi informacija su BPV. Pastarasis aspektas turėtų būti stiprinamas dabartiniame susitarimo memorandumo tarp dviejų institucijų peržiūros kontekste;
2. b) patvirtindamas papildomos finansinių konglomeratų priežiūros vidaus sistemą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. IV ketvirtis.

Gaivinimo planavimas

124

ECB parengė tinkamas vidaus stebėsenos procedūras, skirtas gaivinimo plano vertinimo procesui (51 dalis) ir nustatė nuoseklų gaivinimo planų pateikimo tvarkaraštį (47 dalis). Išlieka tam tikrų problemų, susijusių su priežiūros kolegijomis (48–49 dalys). Planų vertinime gali dalyvauti nacionaliniai ekspertai, o tai gali reikšti valdymo riziką (50 dalis). Dėl daugumos apsektų, išskyrus gaivinimo planavimo rodiklius, pateiktos pakankamos rekomendacijos (51–54 dalys). ECB į efektyvią vertinimo priemonę įtraukė visus teisinius reikalavimus, tačiau neradome jokios papildomos santraukos ataskaitos ir jokios sisteminės procedūros, kurią taikant vertinimai būtų atliekami vykdant užduotis, susijusias su nuolatine krizės nustatymo ir valdymo užduočių priežiūra (55–61 dalys). Apskritai prižiūrimi subjektai pateikė teigiamą grįžtamąją informaciją (62–64 dalys). Tačiau, atsižvelgdami į dokumentacijos, kurią galėjome gauti apribojimus, negalime daryti išvados dėl praktinio gaivinimo planų vertinimo proceso efektyvumo (65–66 dalys).

2 rekomendacija

Gaivinimo planavimo srityje ECB turėtų:

1. gerinti savo požiūrio į bankus, kurie naudoja panašius verslo modelius ir (arba) veikia bendrose jurisdikcijose, nuoseklumą rengdami papildomas rekomendacijas, įskaitant rodiklių kalibravimą;
2. imtis papildomų veiksmų ir parengti apibendrinamąsias ataskaitas ir nustatyti, kaip JPG sistemiškai naudos gaivinimo plano vertinimus nustatydamos ir valdydamos krizes.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. IV ketvirtis.

Krizės nustatymas

125

Dabartinės rekomendacijos dėl krizės nustatymo nėra visiškai išsamios ir jose nenurodyti objektyvūs kriterijai, kurie prisidėtų prie efektyvaus veiklos valdymo (67–72 dalys). Krizės nustatymo procedūros galioja, tačiau nėra rodiklių rinkinio, kuriuose atsispindėtų aiškios ribos, kurių būtų paisoma nustatant prižiūrimo subjekto pablogėjusią padėtį. Tai taip pat daro neigiamą poveikį krizės nustatymo veiklos valdymo efektyvumui (73–79 dalys). ECB krizių nustatymo veiklos valdymo efektyvumui poveikį taip pat daro tai, kad ankstyvos intervencijos vertinimai iš esmės atliekami per metinį SREP ciklą, o ne reaguojant į banko finansinės būklės esminio pablogėjimo įrodymus (89–91 dalys), be to, pagrindinė dokumentacija iki galo neatitinka galiojančiose rekomendacijose nustatytų kriterijų.

3 rekomendacija

ECB turėtų:

1. toliau plėtoti savo rekomendacijas dėl ankstyvos intervencijos vertinimų ir apibrėžti rodiklių rinkinį, kuriuose atsispindėtų aiškios ribos, kurių būtų paisoma nustatant prižiūrimo subjekto pablogėjusią būklę, ir pasinaudoti tam tikrais rodikliais ir kriterijais, kurie įvertinti kaip tinkami atsižvelgiant į banko gaivinimo plano vertinimą, bei susieti juos su aiškiomis problemų sprendimo procedūromis, siekiant sudaryti sąlygas efektyviai panaudoti prieinamą informaciją;
2. skatinti greitai ir sistemiškai panaudoti ankstyvos intervencijos vertinimus iš karto, kai tik gaunama įrodymų apie iš esmės pablogėjusią banko finansinę būklę;
3. pabrėžti ankstyvos intervencijos vertinimų kokybės svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi ECB vidaus procedūromis ir rekomendacijomis.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. II ketvirtis.

126

ECB trūksta aiškiai apibrėžtų procedūrų ir sistemų, kurias naudojant būtų visapusiškai lyginama, vertinama, informuojama vyresnybė ir imamasi veiksmų atsižvelgiant į ECB prieinamos informacijos gausą, be to, jo centralizuotos stebėsenos ir tolesnių veiksmų ėmimosi išvados nėra sistemingai dokumentuojamos (80–86 dalys).

4 rekomendacija

ECB turėtų supaprastinti savo procedūras, susijusias su visa informacija (įskaitant informaciją apie sisteminę riziką), kad kuo labiau išnaudotų savo gebėjimą ankstyvajame etape nustatyti krizės ištiktus bankus. Tai turėtų apimti valdymo informacinės sistemos nustatymą, kuri būtų naudojama sistemingai pranešti apie reguliavimo reikalavimų pažeidimus ir potencialius pažeidimus, ir centralizuotų patikrų įgyvendinimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2019 m. I ketvirtis.

Reagavimas į krizę

127

Dabartinis ECB požiūris į reagavimo į krizes einamąjį valdymą neapima procedūros, kuria būtų užtikrinama, kad prieš pradedant nagrinėti priežiūros priemones būtų kiekybiškai įvertinamas atitinkamos problemos mastas. Visų pirma ECB neturi nuolat veikiančių patikrų vietoje grupių, kurios galėtų atlikti išsamią krizių ištiktų bankų turto kokybės analizę (96–99 dalys).

5 rekomendacija

ECB turėtų:

1. toliau plėtoti savo ankstyvos intervencijos rekomendacijas siekdamas užtikrinti, kad visos susijusios priežiūros išvados būtų kiekybiškai įvertintos prieš pradedant nagrinėti reagavimo priemones;
2. nustatyti aiškias procedūras, kurias taikant būtų gaunamas patikinimas dėl įstaigų, kurių finansinė būklė gerokai pablogėjo, turto kokybės, kai išlieka neužtikrintumas dėl turto vertinimo. Visų pirma ECB turėtų turėti nuolat veikiančių patikrų vietoje grupių, kurios galėtų atlikti išsamią krizių ištiktų bankų turto kokybės analizę;
3. parengti reguliarias vyresnybei teikiamas pažangos ataskaitas, kuriose būtų sistemiškai, išsamiai ir pateikiant ateities įžvalgas apibendrinama, kaip bankuose, kuriuose nustatytos turto kokybės problemos, atliekant patikras vietoje arba kitomis priemonėmis sprendžiami klausimai.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. IV ketvirtis.

128

ECB nustatė sunkumų taikant turimas ankstyvos intervencijos reaguojant į krizes priemones (įskaitant dubliavimąsi su kitomis priemonėmis). Jis kreipėsi į teisės aktų leidėją prašydamas atlikti teisinius pakeitimus, tačiau nepateikė ECB darbuotojams rekomendacijų, kad pastarieji galėtų išspręsti šiuos sunkumus. Taip pat nėra aprašyti konkretūs veiksmai, kuriuos būtų galima išnagrinėti susiklosčius įvairiems scenarijams, ir teisiniai įgaliojimai, kuriais būtų galima pagrįsti tokius veiksmus. Šiuo atžvilgiu ECB, nustatydamas, kuriuos įgaliojimus ir priemones reikia išnagrinėti susiklosčius atitinkamam scenarijui, nepasinaudoja vertingomis iš ankstesnių gaivinimo planų vertinimų ir krizių gautomis įžvalgomis. Atidžiai panaudojant tą įžvalgą, būtų galima gerokai padidinti veiklos efektyvumą užtikrinant, kad visos taikomos priemonės būtų tinkamos ir proporcingos (101–104 dalys).

6 rekomendacija

ECB turėtų toliau plėtoti savo veiklos rekomendacijas dėl ankstyvos intervencijos vertinimų, siekdamas:

1. išspręsti sunkumus, kurie buvo nustatyti taikant savo įgaliojimus, prašant, kad Komisija apsvarstytų galimybę atlikti teisinius pakeitimus siekiant pašalinti potencialius dabartinės sistemos trūkumus;
2. nustatyti išsamų konkrečių veiksmų, kuriuos reikėtų įvertinti susiklosčius įvairiems scenarijams, ir taikytinų teisinių įgaliojimų aprašymą. Šiuo tikslu jis turėtų sistemiškai panaudoti įžvalgą, kurią jis gavo atlikdamas bankų gaivinimo planų ir ankstesnių krizinių padėčių vertinimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. IV ketvirtis.

129

ECB rekomendacijos dėl EBI ŽAGŽĮ gairių įgyvendinimo yra per daug siauros atsižvelgiant į jų taikymo sritį ir išsamumą, ir iš jų nėra aišku, kaip panaudoti objektyvius EBI gairėse aprašytus elementus, kiek jie susiję su ŽAGŽĮ vertinimu (107–109 dalys).

7 rekomendacija

ECB turėtų toliau plėtoti savo ŽAGŽĮ vertinimų veiklos rekomendacijas, visų pirma išsamiau išdėstydamas EBI gairėse aprašytų objektyvių elementų panaudojimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2018 m. I ketvirtis.

130

ECB atsisakė leisti mums susipažinti su dokumentais ir informacija, kuri buvo būtina tam, kad galėtume atlikti savo užduotį. Remdamiesi gautais dokumentais, galėjome įvertinti, kaip gaivinimo plano vertinimo ir krizės valdymo veiklos struktūra padėjo užtikrinti veiklos efektyvumą. Tačiau ECB pateikti įrodymai, susiję su šios veiklos įgyvendinimu, buvo ypač riboti, todėl negalėjome padaryti išvadų dėl praktinio jų krizių valdymo veiklos efektyvumo (žr. I priedą).

8 rekomendacija

ECB turėtų suteikti Europos Audito Rūmams galimybę susipažinti su visais dokumentais ar informacija, kurios, atsižvelgdami į atskaitomybės poreikį, Audito Rūmai prašo siekdami įvykdyti savo užduotį.

Tikslinė įgyvendinimo data: nedelsiant.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Baudilio TOMÉ MUGURUZA, 2017 m. gruodžio 12 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

ALKVG: – aukšto lygio krizių valdymo grupė

BBPK: – Bazelio bankų priežiūros komitetas

BGPD: – Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva

BPeM: – Bendras pertvarkymo mechanizmas

BPM reglamentas: – Bendros priežiūros mechanizmo reglamentas

BPM: – Bendras priežiūros mechanizmas

BPV: – Bendra pertvarkymo valdyba

EAR: – Europos Audito Rūmai

EBI: – Europos bankininkystės institucija

ECB: – Europos Centrinis Bankas

ECBS: – Europos centrinių bankų sistema

ES: – Europos Sąjunga

ESMA: – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

ESRV: – Europos sisteminės rizikos valdyba

FK: – finansiniai konglomeratai

FST: – Finansinio stabilumo taryba

G-SIB: – visuotiniai sisteminės svarbos bankai

G-SIFI: – visuotinės sisteminės svarbos finansų įstaigos

IS-CMT: – konkrečios institucijos krizių valdymo grupė

IVS: – informacijos valdymo sistema

JPG: – jungtinės priežiūros grupės

KA: – kontaktinis asmuo

KRD: – Kapitalo reikalavimų direktyva

KVG: – krizių valdymo grupė

KVP: – Krizių valdymo padalinys

KVT: – krizių valdymo tinklas

MPS: – maksimali paskirstymo suma

MSĮ: – mažiau svarbi įstaiga

NKI: – nacionalinė kompetentinga institucija

NP: – neveiksnios paskolos

PV: – Priežiūros valdyba

RAP: – Rizikos analizės padalinys

RKBS: – rašytiniai koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai

RVS: – rizikos vertinimo sistema

SESV: – Sutartis dėl ES veikimo

SĮ: – svarbi įstaiga

SM: – susitarimo memorandumas

SREP: – priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

Statistikos GD: – Statistikos generalinis direktoratas

SVP: – skubių veiksmų planas

TRS: – techniniai reguliavimo standartai

VKPVP: – vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

VLPVP: – vidaus likvidumo pakankamumo vertinimo procesas

VN: – valstybės narės

VT: – Valdančioji taryba

ŽAGŽĮ: – žlunganti arba galinti žlugti įstaiga

Terminų žodynėlis

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD): Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

Bendra pertvarkymo valdyba (BPV): Pagal naują euro zonos bankų pertvarkymo mechanizmą, bendrai pertvarkymo valdybai (BPV) suteikti svarbūs įgaliojimai. BPV tikslas – užtikrinti tvarkingą žlungančių bankų pertvarkymą kuo mažiau paveikiant realiąją ekonomiką ir viešuosius finansus. Ji nustato bendras taisykles ir procedūras, taikomas žlungantiems svarbiems bankams, kuriuos prižiūri ECB ir kitos tarpvalstybinės grupės. Valdyba šalina pertvarkymo kliūtis, pavyzdžiui, susijusias su bankų vidaus organizacine struktūra ir operacijomis, tarpvalstybiniu pertvarkymo priemonių pripažinimu.

Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM): Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) yra vienas iš bankų sąjungos ramsčių, greta BPM. Jis sukurtas siekiant centralizuoti svarbiausius įgūdžius ir išteklius, susijusius su bet kurios dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigos žlugimo valdymu.

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM): Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) reiškia euro zonos bankų priežiūros sistemą. Ją sudaro ECB ir nacionalinės dalyvaujančių šalių priežiūros institucijos. Pagrindiniai sistemos tikslai yra:

• užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą ir patikimumą;
• didinti finansinę integraciją ir stabilumą;
• užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

BPM kartu su Bendru pertvarkymo mechanizmu yra vienas iš dviejų ES bankų sąjungos ramsčių.

Bendro priežiūros mechanizmo reglamentas (BPM reglamentas): Bendro priežiūros mechanizmo reglamentas (2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV): Europos sisteminės rizikos valdybai pavesta užduotis prižiūrėti finansų sistemoje kylančią riziką ir tai daryti visos ES lygmeniu (makroprudencinė priežiūra).

Jungtinės priežiūros grupės (JPG): Jungtinės priežiūros grupės (JPG) atlieka kasdienę svarbių įstaigų priežiūrą pagal BPM. JPG sudaro ECB ir šalių, kuriose yra įsisteigusios kredito įstaigos, bankų patronuojamosios įstaigos arba svarbios atitinkamos banko grupės tarpvalstybiniai filialai, NKI darbuotojai. JPG sudaroma dėl kiekvienos svarbios įstaigos.

Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD): Kapitalo reikalavimų direktyva (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB) (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

Krizių valdymo grupė (KVG): Visų G-SIFI nacionalinės ir pagrindinės priimančiosios šalies institucijos turėtų sukurti nuolatines KVG, kurių tikslas – stiprinti pasirengimą tarpvalstybinei finansų krizei, nuo kurios nukenčia bendrovė, ir palengvinti tokios krizės valdymą bei pertvarkymą. KVG veikloje turėtų dalyvauti priežiūros institucijos, centriniai bankai, pertvarkymo institucijos, finansų ministerijos ir valdžios institucijos, atsakingos už garantijų schemas ir turinčios nacionalinę arba priimančiosios šalies jurisdikciją tų grupės subjektų, kurie yra svarbūs pertvarkant grupę, atžvilgiu, ir turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitų jurisdikcijų, kuriose įmonės vykdo sisteminę veiklą, institucijomis.

Krizių valdymo tinklas (KVT): Krizių valdymo funkcijų nacionalinėse kompetentingose institucijose tinklas

Maksimali paskirstymo suma (MPS): Maksimali suma, kurią bankui leidžiama išmokėti, pavyzdžiui, kaip premijas arba dividendus.

Nacionalinė kompetentinga institucija (NKI): Nacionalinė kompetentinga institucija (NKI) – tai nacionalinė institucija, kuri atsako už bankų priežiūrą. Tai gali būti nacionalinis centrinis bankas, konkretus subjektas, kuriam pavesta atlikti bankų priežiūrą, arba dviejų lygių modelis. Ši sąvoka vartojama siekiant įtraukti skirtingų rūšių institucijas, kurios Europoje vykdo bankų priežiūrą.

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (SREP): Tiesiogiai ECB prižiūrimų bankų priežiūrai skirtos peržiūros ir vertinimo procesą (SREP) vykdo JPG siekdama užtikrinti, kad prižiūrimose įstaigose būtų nustatytos tinkamos taisyklės, strategijos, procedūros ir mechanizmai, kad jos išlaikytų pakankamą kapitalą ir likvidumą pagal atitinkamas taisykles ir kad jų valdymas bei rizikos, kuri joms kyla arba gali kilti, aprėptis būtų patikima. Pasibaigus SREP procedūrai, kiekvienam bankui skiriamas atskiras balas.

Visuotinės sisteminės svarbos finansų įstaigos (G-SIFI): 2011 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė integruotą politikos priemonių rinkinį, kuriuo siekiama spręsti sisteminę ir moralinę riziką, susijusią su sisteminės svarbos bankais. Šiame rinkinyje FST nustatė visuotines sisteminės svarbos finansų įstaigas (G-SIFI), t. y. pirminę didelių bankų grupę, naudodama Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) parengtą metodiką.

Žlungančios arba galinčios žlugti įstaigos (ŽAGŽĮ) vertinimas: Priežiūros arba pertvarkymo institucijos atliekamas vertinimas, jeigu bankas pažeidžia arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje gali pažeisti leidimo galiojimo pratęsimo reikalavimus ir dėl to gali būti pradėtos nemokumo arba pertvarkymo procedūros. Tokio sprendimo priežastys, be kita ko, apima tai, kad bankas patyrė arba gali patirti nuostolių, dėl kurių bus išeikvotos jo paties lėšos; banko turtas yra arba artimiausioje ateityje gali būti mažesnis nei jo įsipareigojimai; bankas yra arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje negalės apmokėti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui.

Audito grupė

Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose pateikiami su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis susijusių Audito Rūmų veiklos ir atitikties auditų rezultatai. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą parengė Audito Rūmų nario Baudilio Tomé Muguruza vadovaujama IV audito kolegija, kuri nagrinėja rinkų reguliavimo ir konkurencingos ekonomikos sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Kevin Cardiff. Ataskaitą rengti jam padėjo kabineto vadovas Gediminas Mačys ir atašė Shane Enright; direktorius Tony Murphy, direktorius Zacharias Kolias, užduoties vadovas Mirko Gottmann. Audito grupę sudarė Paraskevi Demourtzidou, Jörg Genner, Violeta Radu ir Giorgos Tsikkos.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9082-3	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/191612	QJ-AB-17-027-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9077-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/2766	QJ-AB-17-027-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu/). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais