KLAUSYDAMIESI ŽINIŲ DAŽNAI IŠGIRSTAME, KAD VIENĄ AR KITĄ SPRENDIMĄ PRIĖMĖ „BRIUSELIS“. TAČIAU KĄ TAI IŠ TIESŲ REIŠKIA? KAS GI TAS „BRIUSELIS“? ŠIAME SKYRIUJE TRUMPAI APŽVELGIAMA ES STRUKTŪRA. SUŽINOSITE APIE PAGRINDINES ES INSTITUCIJAS, JŲ ATSAKOMYBĖS SRITIS IR KĄ JOMS LEIDŽIAMA DARYTI, TAIP PAT KAIP GALITE DARYTI ĮTAKĄ JŲ VEIKLAI.
Diskusijose apie politiką dažnai girdime kalbant apie žmones, pavyzdžiui, jūsų šalies ministrą (-ę) pirmininką (-ę) arba opozicijos lyderį (-ę). Taip yra dėl to, kad šie žmonės priima sprendimus ir formuoja politiką. Tas pat pasakytina ir apie ES.
Europos institucijose susirinkę visų ES šalių politikai gali kartu siekti konkrečių rezultatų. Apžvelkime institucijas, kuriose priimama dauguma sprendimų.
Vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija Europos Parlamentas yra bendras paprastų žmonių balsas. Jo narius kas penkerius metus tiesiogiai renka Europos Sąjungos piliečiai. Tuose rinkimuose gali balsuoti visi ES šalių piliečiai. Kai kuriose ES šalyse, kuriose tos šalies pilietybės neturintys asmenys tam tikrais atvejais gali balsuoti žemesnio už nacionalinį lygio rinkimuose, kitas su gyvenimu šalyje susijusias sąlygas atitinkantys žmonės (pvz., teisėtai šalyje gyvenantys ne jos piliečiai) taip pat gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.
Paskutiniai Europos Parlamento rinkimai vyko 2019 m. Kiti rinkimai vyks 2024 m. Visose ES šalyse teisė balsuoti suteikiama nuo 18 metų, išskyrus Austriją ir Maltą, kuriose balsuoti galima sulaukus 16 metų, ir Graikiją, kurioje ši teisė suteikiama nuo 17 metų. Belgija ir Vokietija kai kuriuose rinkimuose, pvz., Europos Parlamento, balsavimo teisės amžių sumažino iki 16 metų.
Jauni žmonės – 15–30 metų amžiaus – Europai palankiausia karta. 2019 m. per 70 proc. jų teigė palankiai vertinantys ES.
Pagrindiniai Europos Parlamento posėdžiai, dar vadinami plenarinėmis sesijomis, 12 kartų per metus vyksta Strasbūre, Prancūzijoje, ir iki šešių kartų per metus – Briuselyje, Belgijoje.
Europos Parlamentą sudaro 705 nariai iš visų ES šalių. Šalių atstovų skaičius Parlamente skiriasi: daugiau gyventojų turinčioms šalims atstovauja daugiau narių nei mažesnėms šalims, kurios turi mažiau gyventojų. Kaip ir nacionaliniuose parlamentuose, panašių politinių pažiūrų nariai iš visos ES drauge dirba politinėse frakcijose, bet nesiburia į grupes pagal pilietybę.
Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba priima sprendimus dėl ES teisės aktų. Jeigu Parlamentas ir Taryba dėl teisės akto nesusitaria, naujas teisės aktas nepriimamas. Parlamentas renka Europos Komisijos pirmininką ir turi teisę patvirtinti arba paleisti visą Europos Komisiją. Taip pat jis tvirtina Europos Sąjungos biudžetą.
Kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2024 m. ir galbūt tada jūs jau galėsite balsuoti. Jūsų šalies atstovai kartu su kitais Europos Parlamento nariais dirba politinėse frakcijose. Politinei frakcijai suformuoti reikia 23 narių, atstovaujančių bent ketvirtadaliui iš 27 ES šalių. Šiuo metu Parlamente yra septynios frakcijos. Nariai vienu metu negali priklausyti daugiau nei vienai politinei frakcijai. Kai kurie nariai nepriklauso nė vienai politinei frakcijai ir yra vadinami nepriklausomais nariais.
Grupelėmis panagrinėkite žemėlapį, į kurį nukreipia nuoroda: kurioms jūsų šalies partijoms pasisekė per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus ir kurioms frakcijoms priklauso jų nariai: europa.eu/!r7dBHU
Čia parodyta, kur Parlamento nariai sėdi per plenarines sesijas: europa.eu/!U4hN9m
Ar atpažįstate kuriuos nors narius iš savo šalies?
consilium.europa.eu/lt/european-council
Europos Vadovų Taryboje susitinka išrinktieji ES šalių lyderiai: valstybės ir vyriausybės vadovai. Vadovai renkasi bent keturis kartus per metus. Dažnai jų posėdžiai vadinami Europos aukščiausiojo lygio susitikimais. Europos Vadovų Taryba nustato ES pagrindinius politinius prioritetus ir bendrą politikos kryptį. Jos darbui vadovauja kas pustrečių metų renkamas pirmininkas.
Europos Vadovų Taryba ES teisės aktų nepriima. Tai daro Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba – svarbu jų nesupainioti!
Paveikslėlyje nupieštas kiekvienas iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių vadovų, priešais juos – jų šalies vėliava. Taip pat matyti trys asmenys, prie kurių nupiešta ES vėliava. Šie asmenys – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir dar du ES vadovai. Dalyviai pavaizduoti susėdę ratu – būtent taip jie posėdžiauja aukščiausiojo lygio susitikimuose.
Europos Vadovų Taryba
ES ir nacionaliniai vadovai dalyvauja Europos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
consilium.europa.eu/lt/council-eu/
Europos Sąjungos Taryba, arba trumpiau – Taryba, atstovauja ES šalių vyriausybėms. Susitikę Taryboje visų ES šalių ministrai aptaria ir priima sprendimus dėl ES politikos ir teisės aktų. Kurios srities ministrai dalyvauja posėdyje, priklauso nuo svarstomų klausimų temos. Pavyzdžiui, jeigu posėdžio klausimai susiję su oro tarša, jame dalyvaus aplinkos ministrai. Jeigu posėdis skirtas nedarbo klausimams, į jį rinksis už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingi ministrai.
Taryba yra viena iš dviejų ES teisėkūros institucijų. Taigi be visų ES šalių ministrų Europos Sąjungoje nebūtų įmanoma priimti jokių sprendimų.
Balsavimo Taryboje taisykles nustato ES šalys. Taryba daugelį sprendimų priima balsų dauguma, kai kuriais atvejais – vienbalsiai. Srityse, kuriose, ES šalių sutarimu, sprendimai turi būti priimami vienbalsiai – pvz., dėl mokesčių ar saugumo, – sprendimui priimti būtinas visų ministrų pritarimas.
Daugelio kitų sričių sprendimus ministrai priima balsų dauguma: pvz., taip priimami ES teisės aktai dėl vartotojų teisių, tokių klausimų kaip ekonomikos gaivinimas po COVID-19 pandemijos arba tokių su aplinka susijusių reikalų kaip miesto atliekų tvarkymas.
Tarybai po 6 mėnesius pirmininkauja vis kita ES šalis. 2023 m. pirmininkauja Švedija ir Ispanija, 2024 m. pirmininkaus Belgija ir Vengrija, o 2025 m. – Lenkija ir Danija.
Taryba vienbalsiai priima sprendimus dėl:
Kai sprendimas turi būti priimtas vienbalsiai, šaliai susilaikius sprendimas vis vien gali būti priimtas.
Išsamiau apie Tarybą pasakojama šiame dokumentiniame filmuke: europa.eu/!Xm48xu
Tarybos posėdžiuose maždaug 80 proc. teisės aktų pasiūlymų priimama kvalifikuota balsų dauguma, taip pat vadinama dviguba balsų dauguma. Priimant sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, kiekvienas ministras turi vieną balsą: gali balsuoti už arba prieš pasiūlymą arba susilaikyti. Kadangi kiekvieno ministro atstovaujamų žmonių skaičius skiriasi atsižvelgiant į atitinkamos šalies gyventojų skaičių, tam, kad sprendimas būtų priimtas sąžiningai, būtina dviguba balsų dauguma: kad teisės aktas būtų priimtas, už jį turi balsuoti bent 55 proc. ES šalių (15 iš 27) ir turi būti atstovaujama bent 65 proc. ES gyventojų (iš viso maždaug 447 mln.).
Daugiau informacijos: europa.eu/!MvHcwt
Jei norite pamatyti, kaip veikia ši sistema, atlikdami užduotį išbandykite Tarybos interneto svetainėje pateikiamą balsų skaičiuoklę: europa.eu/!gTddmJ
Įsivaizduokite, kad jūsų klasė surinko pinigų mokyklos ekskursijai ir liko tik nuspręsti, kur keliausite. Kas nors pasiūlo sprendimą dėl kelionės tikslo priimti kvalifikuota balsų dauguma. Ar visų nuomonės sutampa? O gal reikia nuspręsti kvalifikuota balsų dauguma?
Pasirinkite vieną žmogų, kuris atstovaus Europos Komisijai ir turės per 1 minutę pateikti argumentų, kodėl reikėtų pasirinkti tam tikrą kelionės tikslą. Kitas pasirinktas mokinys bus atsakingas už Tarybos balsų skaičiuoklę. Visiems bendraklasiams paskirstomi kiekvienos iš 27 ES šalių ministrų vaidmenys.
Kiekvienas „ministras“ turėtų balsuoti už arba prieš siūlomą kelionės tikslą arba gali susilaikyti.
Patikrinkite rezultatus Tarybos skaičiuoklėje. Kokie buvo rezultatai? Ar sutarėte, kur keliausite? Pasidalykite mintimis apie tokį balsavimo procesą su grupės nariais.
Europos Komisiją sudaro 27 nariai – po vieną iš kiekvienos ES šalies. Kartu su Europos Komisijos pirmininku Komisijos nariai yra ES vykdomosios valdžios atstovai, atsakingi už kasdienį ES veikimą. Jų kadencija trunka 5 metus.
Išsamiau apie Komisiją pasakojama šiame filmuke: europa.eu/!bnDMRJ
Europos Komisijos pirmininko kandidatūrą per Europos Vadovų Tarybą siūlo valstybės narės, o oficialiai skiria Europos Parlamentas. Kitus Komisijos narius siūlo jų šalies vyriausybė ir tvirtina Europos Parlamentas. Komisijos nariai atstovauja ne savo kilmės šalies, o bendriems ES interesams. Kiekvienam Komisijos nariui pirmininkas paskiria atsakomybės sritį – konkrečią politikos sritį, kaip antai energetikos, ekonomikos ar aplinkos.
Europos Komisija siūlo naujus teisės aktus ir programas vadovaudamasi bendrais ES interesais. Prieš teikdama pasiūlymą, Komisija konsultuojasi su nacionaliniais parlamentais, vyriausybėmis, interesų grupėmis, ekspertais ir visuomene – jie raginami internetu teikti pastabas.
Daugiau informacijos apie tai, kaip užtikrinti, kad formuojant ES politiką jūsų balsas būtų išgirstas: „Jūsų įtaka ES priimant sprendimus“.
Komisijos pateiktus pasiūlymus nuodugniai išnagrinėja Europos Parlamentas ir Taryba. Šios dvi institucijos priima galutinį sprendimą dėl visų ES teisės aktų. Jos gali iš dalies pakeisti pasiūlymus arba apskritai juos atmesti. Europos Komisija taip pat vykdo ES įvairių sričių politiką ir valdo biudžetą, taip pat užtikrina, kad ES šalys tinkamai taikytų ES teisės aktus.
Ilgasis aprašymas. Europos Komisija atsakinga už ES biudžeto valdymą, ES teisės taikymo stebėseną ir ES teisės aktų projektų rengimą.
Komisijos kasdienę veiklą vykdo administracijos darbuotojai, ekspertai, vertėjai raštu, vertėjai žodžiu ir padėjėjai. Komisijos pareigūnus, kaip ir kitų ES institucijų darbuotojus, įdarbina Europos personalo atrankos tarnyba (epso.europa.eu/home_lt).
Šie pareigūnai yra ES šalių piliečiai, atrenkami per įdarbinimo konkursus. Komisijoje dirba maždaug 32 tūkst. žmonių. Šis skaičius gali atrodyti didelis, bet iš tiesų jų yra mažiau nei tarnautojų, dirbančių daugumoje didelių ES miestų tarybų.
Jeigu toks darbas jums atrodo patrauklus, galite teikti prašymą dėl ES stažuotės bet kurioje ES institucijoje.
Daugiau informacijos: europa.eu/!Xh37wW
Galite apsilankyti ES institucijose!
Asmeniškai arba internetu apsilankykite Europos Parlamente, Taryboje, Europos Vadovų Taryboje arba Europos Komisijoje.
Per pastaruosius 70 metų ES šalys drauge parengė daug ES teisės aktų. Teisingumo Teismas užtikrina, kad tie teisės aktai būtų aiškinami ir taikomi vienodai. Kilus abejonių dėl bet kurio iš tų teisės aktų aiškinimo, nacionalinis teismas gali prašyti Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimą. Atskiros ES šalys ES teisės aktus ne visada taiko nepriekaištingai. Tokiu atveju Komisija arba kita ES šalis gali pateikti šį klausimą svarstyti Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge; jį sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies.
Daugiau informacijos: curia.europa.eu
Gavote išties daug informacijos! Tačiau svarbu suprasti, kas iš tikrųjų yra „Briuselis“, taip pat – kas ir už ką yra atsakingas ES. Pasitikrinkite, kiek informacijos atsimenate, – atsakykite į toliau pateikto testo klausimus. Langelį prie institucijos (-ų), kuriai (-ioms) tinka apibūdinimas, pažymėkite kryželiu.
Kas?.. | Europos Parlamentas | Europos Vadovų Taryba | Europos Sąjungos Taryba | Europos Komisija | Europos Teisingumo Teismas |
---|---|---|---|---|---|
1) teikia ES teisės aktų pasiūlymus | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
2) tvirtina ES teisės aktus | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
3) yra sudarytas (-a) iš atstovų ar narių, kurių yra po vieną iš kiekvienos ES šalies | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
4) yra renkama (-as) tiesiogiai | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
5) valdo biudžetą | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
6) atstovauja žmonių interesams | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
7) atstovauja ES šalių ir (arba) jų vyriausybių interesams | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
8) atstovauja visos ES interesams | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
9) priima sprendimus dėl ES teisės aktų aiškinimo | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
10) nustato bendrą ES politinę kryptį | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne | Taip / Ne |
Be čia aptartų institucijų, tikriausiai esate girdėję ir apie kitas ES institucijas ir įstaigas:
ES dažniausiai taikoma teisės aktų rengimo procedūra vadinama įprasta teisėkūros procedūra. Taikant šią procedūrą, naujo teisės akto pasiūlymai svarstomi ne daugiau kaip tris kartus (vyksta vadinamieji svarstymai). Jeigu susitarti nepavyksta, pasiūlymas atmetamas.
ES sutartyse nustatyta, kas ir kokių sričių teisės aktus gali priimti: ES, nacionalinės vyriausybės arba ir ES, ir nacionalinės vyriausybės. ES šalys atsakingos už sprendimus ir teisės aktus, priimamus tam tikrose nacionalinės politikos srityse, kaip antai pramonės, sveikatos ir švietimo. Šiose srityse ES tik remia nacionalines vyriausybes. Srityse, kuriose veiksmai priklauso ES arba nacionalinių vyriausybių kompetencijai, ES gali imtis veiksmų, tik jei jos lygmens veiksmai gali būti efektyvesni.
Daugiau informacijos apie ES kompetencijos sritis: europa.eu/!kQkCUY
Dažniausiai svarstymuose dalyvauja trys institucijos: Europos
Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija.
Įrašykite kiekvieną instituciją į tinkamą langelį
paveiksle.
Jau daug žinote apie Europos institucijas, bet ar žinote joms vadovaujančių asmenų pavardes ir ar atpažintumėte jų veidus? Ar žinote, kas šiuo metu yra:
Būdami Europos Sąjungos piliečiais, įtaką ES politikai galite daryti keliais būdais.
Balsuodami už savo pasirinktą Europos Parlamento narį, dirbsiantį Briuselyje ir Strasbūre, darote didžiulį poveikį, tačiau tokį poveikį turi ir jūsų balsas nacionalinės valdžios rinkimuose. Taip yra todėl, kad jūsų valstybės ir nacionalinės vyriausybės vadovai daro įtaką ES veiklai.
Įtaką galite daryti dalyvaudami viešose konsultacijose internetu. Prieš teikdama pasiūlymus dėl naujų ES teisės aktų ir viso sprendimų priėmimo proceso metu Europos Komisija teiraujasi paprastų žmonių, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių atstovų nuomonės.
Dalyvaukite: europa.eu/!dQ73hR
Savo nuomonę apie tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, taip pat galite išsakyti įvairiose visoje ES fiziškai ir internetu vystančiose diskusijose.
Daugiau informacijos, kaip galite dalyvauti kuriant ES politiką, rasite čia: europa.eu/!FHdNmq. Susipažinkite su platforma „together.eu“, jei norite remti demokratiją Europoje padėdami balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose; ši platforma suburia visos Europos žmones, jie gali susitikti, dalytis žiniomis ir įgyti naujų įgūdžių.
ES piliečiai gali inicijuoti arba paremti Europos piliečių iniciatyvą (europa.eu/citizens-initiative/_lt). Tokiomis iniciatyvomis Europos Komisijos prašoma pasiūlyti teisės aktą dėl konkretaus klausimo, už kurį yra atsakinga ES (pvz., susijusio su aplinka, žemės ūkiu ar transportu). Imtis tokios iniciatyvos ir rinkti ją palaikančių žmonių parašus gali bent septynių ES piliečių, gyvenančių septyniose skirtingose ES šalyse, grupė. Surinkus 1 mln. žmonių – kiek daugiau nei 0,2 proc. ES gyventojų – parašus, iniciatyvą galima pateikti nagrinėti Europos Komisijai.
Pirmąją Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą „Right2Water“ parašais parėmė 1,6 mln. žmonių. Jos rezultatas – pasiūlyta naujų taisyklių dėl geriamojo vandens.
Visose ES šalyse esančių nedidelių Europos Komisijos biurų (vadinamųjų atstovybių) darbuotojai kalba tos šalies kalba (-omis). Galite su jais pasikalbėti arba paprašyti raštu pateikti informacijos apie ES jūsų kalba. Be to, visose ES šalyse veikia tinklo „Europe Direct“ vietos informacijos biurai. Jų kontaktiniai duomenys pateikti šios brošiūros gale.