NUO TADA, KAI BUVO SUKURTA, EUROPOS SĄJUNGA PASIEKĖ DAUG. ILGIAU KAIP PUSĘ AMŽIAUS JI UŽTIKRINA TAIKĄ, STABILUMĄ IR GEROVĘ. DĖL JOS PAKILO GYVENIMO LYGIS. BE TO, SUKURTA DIDŽIAUSIA PASAULYJE BENDROJI RINKA IR ĮVESTAS EURAS. O KAS MŪSŲ LAUKIA TOLIAU? ŠIAME SKYRIUJE DAUGIAU SUŽINOSITE APIE TAI, KAIP ES SPRENDŽIA DABARTINIUS UŽDAVINIUS IR KOKIE JOS PAGRINDINIAI BŪSIMŲ KELERIŲ METŲ PRIORITETAI.

KAS NUMATYTA ES DARBOTVARKĖJE?

Gyvename nelengvais laikais. Europai ir pasauliui grėsmę kelia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir aplinkai daroma žala. Tuo pat metu naujos skaitmeninės technologijos keičia mūsų gyvenseną, darbo ir verslo metodus. Naujosios skaitmeninės technologijos teikia naujų galimybių, bet ir kelia naujo pobūdžio riziką. Negana to, mūsų gyvenimą sujaukė 2020–2021 m. Europą ištikusi pasaulinė COVID-19 pandemija ir 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Tai parodė, kaip greitai pasaulis gali nugrimzti į krizę ir kaip svarbu ES būti pasirengusiai reaguoti į naujus iššūkius, kartu sprendžiant esamus uždavinius.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pareigas pradėjusi eiti 2019 m., pristatė šešis pagrindinius ateinančių kelerių metų Europos siekius: nuo vadovavimo pertvarkai siekiant, kad planeta būtų sveikesnė, ir perėjimo prie naujos skaitmeninės erdvės iki ES lyderystės pasaulyje stiprinimo. Reaguodama į pasaulinę pandemiją, ES parengė Europos ekonomikos gaivinimo planą siekdama užtikrinti, kad po COVID-19 pandemijos Europa būtų žalesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė, taip pat suteiktų apsčiai galimybių jaunimui. Šis ekonomikos gaivinimo planas pavadintas „NextGenerationEU“. Šiame skyriuje pasakojama, kaip ES siekia šių tikslų kiekvienoje prioritetinėje srityje.

„Nesugrąžinsime jaunimui per pandemiją prarasto laiko, bet galime sukurti geresnę ir teisingesnę tikrovę jiems ir kartu su jais. Veikti turime dabar, o jaunimo vaidmuo įgyvendinant šį pokytį turi būti esminis.“

Daugiau informacijos apie ES politinius prioritetus: ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024_lt

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen (2021 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities atidaryme Strasbūre, Prancūzijoje).

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir jauna jos pašnekovė.

ES solidarumas su Ukraina

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją ir agresijos karą prieš Ukrainą.

Europos Sąjunga greitai sureagavo į invaziją. 27 valstybės narės ir jų partneriai visame pasaulyje pasmerkė neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą ir ėmėsi skubių ir ryžtingų veiksmų, kad griežtomis sankcijomis ekonomiškai izoliuotų Rusiją ir sutrukdytų jai kariauti.

ES taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Ukrainos kaimyninėmis šalimis, kad padėtų joms užtikrinti nuo invazijos bėgančių žmonių apsaugą.

2022 m. birželio mėn. Ukrainai suteiktas šalies kandidatės statusas, šalis įgijo perspektyvą tapti ES nare.

Iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimas

Daug ukrainiečių pabėgo iš savo šalies ieškodami prieglobsčio ES šalyse. ES jiems suteikė įvairiapusę paramą, pradedant pagalba pasienyje, parama sveikatos priežiūros sistemoms, vaikų apsauga ir baigiant suteiktomis galimybėmis mokytis, įsidarbinti, gauti medicininę priežiūrą ir būstą.

Sužinokite daugiau apie ES šalis, priimančias iš Ukrainos bėgančius asmenis.

AR ŽINOTE?

Apskaičiuota, kad Ukrainoje dėl nepateisinamos Rusijos agresijos nukentėjo 5,7 mln. mokyklinio amžiaus vaikų, taip pat padaryta žala tūkstančiams mokyklų ir įstaigų. Jiems labai svarbu turėti galimybę saugiai lankyti mokyklą, kad galėtų jaustis normaliai, be to, tai būtina jų gerovei ir ateičiai. 2022 m. ES skyrė 100 mln. EUR nuniokotoms Ukrainos mokykloms atkurti ir 14 mln. EUR mokykliniams autobusams, skirtiems vaikams Ukrainoje, įsigyti ir pristatyti. Europos Komisija taip pat surengė solidarumo kampaniją, ragindama viešąsias ir privačiąsias įmones dovanoti mokyklinius autobusus Ukrainai.

Vaikai sveikina naujus Ukrainos klasės draugus Italijos mokykloje.

Vaikai sveikina Ukrainos mokinius savo klasėje, mojuodami Ukrainos vėliavėlėmis.

Europos ekonomikos gaivinimo finansavimas

ES siekia ištaisyti pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą investuodama į projektus ir iniciatyvas, dėl kurių Europa taptų sveikesnė, žalesnė, labiau skaitmeninė ir geriau pasirengusi spręsti ateities uždavinius. Ekonomikos atsigavimui paspartinti ES naudoja 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto lėšas ir specialų ekonomikos gaivinimo planą, vadinamą „NextGenerationEU“. Ekonomikos atsigavimui skatinti iš viso skirta šiek tiek daugiau nei 2 trln. EUR (2 018 mlrd. EUR).

Iš „NextGenerationEU“ lėšų daugiausia bus teikiama finansinė parama ES šalims, siekiant padėti joms iš krizės išbristi žalesnėms, labiau skaitmenizuotoms ir stipresnėms. Tai pasiekti planuojama investuojant į sritis, kurios turi poveikio visiems europiečiams: į spartesnį interneto ryšį, švarią energetiką ir transportą, švietimą ir mokymą, taip pat pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

Daugiau informacijos pateikiama skyriuje "„Žmonėms tarnaujanti ekonomika“.

Daugiau informacijos: ec.europa.eu/info/strategy/recovery-plan-europe_lt

Daugiau informacijos apie jūsų šalies ekonomikos gaivinimo planus: europa.eu/!wYRggt

Infografike pateikiama 2021–2027 m. ES išlaidų apžvalga.

ES išlaidos 2021–2027 m. Bendrą 2,018 milijardo eurų sumą sudaro septynerių metų ES biudžetas (1,211 milijardo eurų) ir 807 milijardai eurų iš priemonės „NextGenerationEU“, Covid-19 ekonomikos gaivinimo paketo.

Solidarumo pavyzdžiai

Europos šalys pademonstravo tikrą solidarumą remdamos viena kitą per COVID pandemiją. Pavyzdžiui, visoje ES ligoninės priėmė pacientus iš kitų šalių ir siuntė medikų brigadas padėti kaimyninėms valstybėms. ES taip pat koordinavo apsaugos priemonių pristatymą ten, kur jų labiausiai reikėjo, ir organizavo bendrą ES vakcinų įsigijimą. ES taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti, kad saugios vakcinos pasiektų visus pasaulio kraštus. Komisija ir ES šalys teikia didžiausią paramą COVAX – pasaulinei iniciatyvai, kuria siekiama sudaryti lygiateisiškas sąlygas gauti COVID-19 vakcinų. Jos taip pat remia vakcinacijos kampanijas šalyse partnerėse.

Daugiau informacijos apie Europos solidarumo pavyzdžius: europa.eu/!qtvNKt.

Daugiau informacijos apie ES atsaką į koronaviruso sukeltą krizę: europa.eu/!PU48dx

Medicinos įrangos siunta iš „rescEU“ rezervo Prahoje (Čekija, 2020 m. spalio 24 d.)

Du darbuotojai ant rampos surinkinėja medicinos prietaisą. Greta stovi dėžė su Europos vėliava.

Europos žaliasis kursas

Klimato kaita – vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria žmonija. Iš 8 mln. pasaulyje egzistuojančių rūšių 1 mln. gresia išnykimas. Teršiami ir naikinami miškai ir vandenynai. Nieko nuostabaus, kad jaunimas, susirūpinęs planetos, kurią perims, būkle, aktyviai ragina klimato srityje imtis intensyvesnių veiksmų.

Europos Sąjunga yra pasaulinės kovos su klimato kaita lyderė. Jos vaidmuo užtikrinant, kad 2015 m. Paryžiuje būtų pasirašytas žymusis pasaulinis klimato susitarimas, buvo vienas svarbiausių. Dabar ES pasiryžusi iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama ne daugiau, nei galime natūraliai sugerti.

Europos žaliasis kursas – ES veiksmų planas, kuriuo siekiama šio tikslo ir stengiamasi pertvarkyti ES ekonomiką, kad ji būtų šiuolaikiška, konkurencinga ir tausiai naudotų išteklius. Be kita ko, pagal jį numatoma gerokai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, investuoti į žaliąsias technologijas ir saugoti mūsų gamtinę aplinką. Tai taip pat reikš kovą su neišvengiamais klimato kaitos padariniais didinant visuomenės atsparumą.

AR ŽINOTE?

ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti, kad jos poveikis klimatui būtų neutralus, įtvirtintas pirmajame Europos klimato teisės akte. Šiame teisės akte taip pat teisiškai įsipareigojama pasiekti ES tarpinį tikslą – iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiais. ES taip pat pradėjo darbą siekdama nustatyti 2040 m. tikslą, o 2023 m. pavasarį buvo surengtos viešos konsultacijos.

Europos žaliojo kurso įgyvendinimas

Kad būtų įgyvendinti ES įsipareigojimai dėl klimato, reikės imtis veiksmų visose srityse: nuo pramonės, energetikos ir transporto iki maisto gamybos, žemės ūkio ir statybos. Be kita ko, reikės naudoti daugiau švarios energijos, mažinti taršą, didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir vystyti švaresnį transportą renkantis atitinkamus degalus bei kuriant infrastruktūrą. 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pasiūlė įvairių priemonių, padėsiančių ES pasiekti 2030 m. klimato srities tikslą. Be kita ko, pasiūlyta:

atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį visame ES energijos rūšių derinyje padidinti iki 42,5–45 proc.;
sumažinti pastatų, kelių transporto ir laivybos išmetamų teršalų kiekį, šiuos sektorius įtraukus į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
nustatyti didesnius naujų automobilių ir furgonų išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo tikslus;
atkurti Europos miškus, dirvožemį, šlapynes ir durpynus, kad jie galėtų sugerti ir saugoti anglį.

Patiriantiesiems didžiausių sunkumų ES teiks finansinę paramą ir taip užtikrins, kad joks asmuo ar regionas neliktų nuošalyje. Pabrėždama šio įsipareigojimo svarbą, ES bent 30 proc. savo 2021–2027 m. išlaidų skirs su klimatu susijusioms iniciatyvoms.

ES parduodami gaminiai turėtų būti patvaresni, taip pat juos turėtų būti lengviau naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti. Be to, juose turėtų būti naudojama kuo daugiau perdirbtų medžiagų. Nauju žiedinės ekonomikos veiksmų planu, kuris yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso dalių, siekiama, kad ES įsigalėtų tvarūs gaminiai.

Juostinė diagrama, kurioje nurodyti 2030 m. ir 2050 m. ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai

Naujasis tikslas yra iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu. ES ilgalaikė strategija yra iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamą dujų kiekį.

Daugiau informacijos apie Komisijos pasiūlymą dėl Europos žaliojo kurso įgyvendinimo: europa.eu/!cNVqW4

Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija parengė planą „REPowerEU“, skirtą padėti:

sutaupyti energijos,
gaminti švarią energiją,
įvairinti mūsų energijos tiekimo šaltinius.

Jis remiamas finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sukurti Europai reikalingą naują energetikos infrastruktūrą ir sistemą.

Daugiau informacijos apie planą „REPowerEU“

play video ŽIŪRĖTI VAIZDO SIUŽETĄ:
audiovisual.ec.europa.eu/en/video/I-225403

17 UŽDUOTIS ŽALIASIS IŠŠŪKIS

Ką galite nuveikti su klase ar mokykla, kad Europa taptų žalesnė? Toliau nurodytame mokytojams skirtame „Žaliojo iššūkio“ priemonių rinkinyje jūsų mokytojas (-a) gali rasti temų, kuriomis galėtumėte padiskutuoti klasėje. Grupelėmis aptarkite savo mintis.

Mokytojams skirtas „Žaliojo iššūkio“ priemonių rinkinys: europa.eu/!yBfBXB

AR ŽINOTE?

Pastatuose sunaudojama 40 proc. ES suvartojamos energijos ir išmetama 36 proc. su energija susijusio CO2. Gera žinia – iki 2030 m. ES galima renovuoti 35 mln. pastatų, todėl gerokai sumažėtų išmetamų teršalų kiekis, o statybų sektoriuje būtų sukurta 160 tūkst. naujų darbo vietų.

AR ŽINOTE?

75 proc. teršalų ES išmetama gaminant ir vartojant energiją. Jeigu taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones būtų taupoma energija ir būtų masiškai plėtojama atsinaujinančiųjų išteklių energetika, išmetamų teršalų kiekis, oro tarša ir priklausomybė nuo iškastinio kuro iškart sumažėtų.

Daugiau informacijos apie energetiką pateikiama šiuose trumpuose vaizdo įrašuose: europa.eu/learning-corner/eu-energy-policy_lt

Ženklai, rodantys „Natura 2000“ teritoriją miško pakraštyje.

Pažymėtos „Natura 2000“ teritorijos visoje Europoje.

Pasaulinės kovos su klimato kaita priešakyje

Klimato kaita – pasaulinė problema, kurios ES viena neišspręs. Siekdama Paryžiaus susitarimo tikslų, Europos Sąjunga bendradarbiauja su kitomis pasaulio šalimis ir regionais. Tame susitarime nustatytas tikslas – užtikrinti, kad vykstant visuotiniam atšilimui temperatūra pakiltų „gerokai mažiau nei 2 °C“, palyginti su temperatūra, kuri buvo fiksuojama prieš pramonės revoliuciją, ir stengtis, kad šis padidėjimas neviršytų 1,5 °C. Pažangą siekiant šių tikslų šalys kasmet aptaria Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje, taip pat vadinamoje konvencijos šalių konferencija.

Gamtos apsauga ir atkūrimas

Gamta – svarbiausia mūsų sąjungininkė kovojant su klimato kaita ir ligų protrūkiais. Tačiau gyvybės tinklui, nuo kurio esame priklausomi, grėsmę kelia netvari žmonių veikla. Siekis atkurti gerą gamtos būklę – vienas pagrindinių Europos žaliojo kurso elementų. Šį tikslą ES ketina pasiekti, be kita ko, plėsdama saugomų sausumos ir jūrų teritorijų tinklą (vadinamą „Natura 2000“), sodindama milijardus medžių ir skatindama tvaraus ūkininkavimo praktikas. Ji taip pat siekia užtikrinti, kad mūsų valgomas maistas būtų sveikas, įperkamas ir gaminamas tausojant aplinką. Dėl to mažinamas kenksmingų pesticidų naudojimas ir plečiamas ekologinis ūkininkavimas.

Daugiau informacijos apie ES 2030 m. biologinės įvairovės strategiją: europa.eu/!4Fjyyc

AR ŽINOTE?

ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios pasaulyje klimato srities veiksmų finansuotojos. 2021 m. jos skyrė daugiau kaip 23 mlrd. EUR besivystančių šalių kovos su klimato kaita pastangoms paremti.

Norėdami daugiau sužinoti apie klimato kaitą apsilankykite interneto svetainėje „Mūsų planeta, mūsų ateitis“: europa.eu/learning-corner/our-planet-our-future_lt.

Daugiau informacijos apie Europos žaliąjį kursą: europa.eu/!yw46ub

Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa

Dėl COVID-19 pandemijos Europa staigiai perėjo į skaitmeninę erdvę. Naudodamosi skaitmeninėmis technologijomis šeimos ir draugai galėjo bendrauti, mokiniai klasėse mokytis, o įmonės – veikti. Dabar tai tapo viena esminių mūsų gyvenimo dalių. Tačiau ne visi turi vienodas galimybes naudotis šiomis technologijomis ar įgūdžių, kad visapusiškai jas išnaudotų.

ES siekia, kad kiti 10 metų taptų Europos skaitmeniniu dešimtmečiu. Ji stengiasi užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų naudinga visiems, o ne vienam kitam. Tam, pvz., reikia garantuoti, kad visi turėtų sparčiojo interneto prieigą ir reikiamų įgūdžių skaitmeninės erdvės teikiamoms galimybėms išnaudoti. Be to, mūsų pasaulį keičia naujos technologijos, kaip antai dirbtinis intelektas, kurios teikia daug naudos, bet ir kelia naujų rūpesčių. ES siekia vadovauti kuriant naujus pasaulinius standartus, kuriais būtų užtikrinta, kad europiečiai galėtų pasikliauti tų technologijų teikiamais pranašumais.

Skaitmeninė pertvarka ir išmanesnis technologijų naudojimas taip pat iš esmės padės ES iki 2050 m. užtikrinti, kad jos poveikis klimatui būtų neutralus, ir pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus.

Europos skaitmeninio dešimtmečio įgyvendinimas

2021 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė 2030 m. Europos skaitmeninės pertvarkos viziją, taip pat nustatė konkrečius tikslus ir parengė planą tiems tikslams pasiekti. Keliami keturi pagrindiniai tikslai: techniškai išprusęs žemynas, kuriame gyvena skaitmeninių įgūdžių turintys žmonės ir itin kvalifikuoti skaitmeninių technologijų srities profesionalai; aukščiausios klasės patikima ir saugi skaitmeninė infrastruktūra; didelė dalis skaitmeninėmis technologijomis besinaudojančių įmonių Europoje; visuomenės poreikius atitinkančios šiuolaikiškos viešosios paslaugos. Pagal pirmąją 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programą, kurios biudžetas yra 7,5 mlrd. EUR, bus finansuojami svarbių sričių projektai, pvz., susiję su dirbtiniu intelektu, superkompiuteriais, kibernetiniu saugumu ir pažangiais įgūdžiais. Pagal ES ekonomikos gaivinimo planą ES šalys bent 20 proc. iš „NextGenerationEU“ fondo gautų lėšų turi investuoti į skaitmenines iniciatyvas.

Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. pagrindiniai tikslai:

Įgūdžiai, Infrastruktūra, Verslas, Valdžios sektorius.

bent 80 proc. visų suaugusiųjų turėtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių;
20 mln. IRT specialistų – be kita ko, skaitmeninėse srityse dirbtų daugiau moterų;
visiems ES namų ūkiams būtų užtikrintas gigabitinis junglumas ir visose apgyventose teritorijose veiktų 5G ryšys;
Europa sukurtų pirmąjį kvantinį kompiuterį;
trys ketvirtadaliai bendrovių naudotųsi debesijos kompiuterijos paslaugomis;
visos pagrindinės viešosios paslaugos būtų teikiamos internetu;
visi piliečiai turėtų prieigą prie savo e. medicinos dokumentų;
80 proc. piliečių naudotų skaitmenines tapatybės patvirtinimo priemones.

Daugiau informacijos apie 2030 m. skaitmeninius tikslus: europa.eu/!c6U4w4

Skaitmeninio amžiaus įgūdžiai

Studijuojant ir dirbant skaitmeninės praktinės žinios būtinos. Taip pat privalu turėti galimybę naudotis vis gausiau internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis: nuo banko sąskaitos atidarymo iki prašymo studijuoti užsienyje pateikimo. Vis dėlto šiuo metu daugiau nei penktadalis jaunuolių stokoja pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nors už švietimą ir mokymą atsakingos atskiros ES šalys, ES teikia paramą šioje srityje. Ji ES šalis remia investuodama į tokias programas kaip Europos įgūdžių darbotvarkę ir Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad europiečiai mokytųsi ir būtų plečiama Europos talentų bazė.

Europos Komisija įgyvendina įvairius projektus, kuriais siekiama padėti ES šalims kelti skaitmeninių įgūdžių lygį. Be kita ko, paminėtina kasmetė ES programavimo savaitė ir „Skaitmeninių galimybių“ stažuotės, per kurias studentai gali įgyti darbo rinkoje reikalingos praktinės profesinės patirties skaitmeninėse srityse.

Susipažinkite su skaitmeninių galimybių pasauliu, žiūrėdami šią animacinę seriją apie skaitmeninius tyrėjus: europa.eu/!jPr4cH

AR ŽINOTE?

Remiantis 2021 m. rezultatų suvestine „Moterys skaitmeniniame amžiuje“, moterys ES sudaro tik 19 proc. IRT specialistų. ES imasi veiksmų, kad paskatintų moteris dalyvauti skaitmeniniame sektoriuje, paneigdama stereotipus, prisidėdama prie skaitmeninių įgūdžių ugdymo ir mokymo ir skatindama daugiau moterų verslininkių vykdyti veiklą šiame sektoriuje.

Pasitikėjimo technologijomis didinimas

Dirbtinis intelektas gali suteikti įvairios naudos, pvz., jis gali prisidėti tiksliau nustatant medicininę diagnozę ir sumažinant ūkininkavimo poveikį aplinkai. Tačiau kai kurie žmonės nuogąstauja, kad dirbtinis intelektas kelia grėsmę jų darbo vietoms, arba svarsto, ar šia technologija galima pasikliauti. Reaguodama į tokius nuogąstavimus, Komisija pasiūlė naujas taisykles siekdama užtikrinti, kad ES naudojamos dirbtinio intelekto sistemos būtų saugios, skaidrios, etiškos, nešališkos ir valdomos žmonių.

18 UŽDUOTIS AR VERTA PASITIKĖTI DIRBTINIU INTELEKTU

Kokia yra nauda ir rizika, susijusi su dirbtiniu intelektu? Aptarkite tai grupelėmis.

AR ŽINOTE?

2021 m. balandžio mėn. Maribore, Slovėnijoje, pradėjo veikti pirmasis ES pasaulinės reikšmės superkompiuteris „Vega“. Jis gali atlikti neįtikėtinai daug – 6,9 milijono milijardų skaičiavimo operacijų per sekundę! Pavadintas garsaus šalies matematiko Jurijaus Vegos garbei. Tai vienas iš aštuonių aukščiausios klasės superkompiuterių, padėsiančių Europos mokslininkams, pramonės ir verslo atstovams siekti pažangos daugelyje sričių: nuo vaistų ir naujų medžiagų kūrimo iki kovos su klimato kaita.

Saugumo internete užtikrinimas

ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės yra vienos griežčiausių pasaulyje. Jos padeda užtikrinti, kad aplinka internete būtų saugi ir sąžininga. Be to, jos padeda apsaugoti žmones, ypač vaikus, nuo neteisėto ir žalingo turinio. Vis dėlto nederamai naudojantis internetinėmis platformomis gali būti skleidžiamas neteisėtas turinys, pvz., neapykantos retorika ar teroristinis turinys, arba parduodamos pavojingos prekės ir padirbti produktai. Europos Komisija stengiasi užtikrinti, kad tai, kas neteisėta realiame gyvenime, būtų neteisėta ir internete. Ji taip pat imasi veiksmų, kad visoje ES būtų sustiprintas kibernetinis saugumas ir jos valdžios institucijos, piliečiai ir įmonės būtų apsaugoti nuo pasaulinių kibernetinių grėsmių. Tuo tikslu ES padėjo įsteigti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, kad ES ir jos valstybės narės galėtų naudotis jame sutelktais ištekliais ir žiniomis. Taip siekiama veiksmingai užkirsti kelią masiniams kibernetiniams incidentams ir kibernetinėms krizėms, juos sustabdyti ir į juos reaguoti.

AR ŽINOTE?

Iš ES lėšų finansuojamas saugesnio interneto centrų tinklas padeda didinti informuotumą apie saugumą internete. Kiekviename tokiame centre yra jaunimo grupė, kurioje jaunuoliai su bendraamžiais dalijasi naudingais patarimais ir rekomendacijomis, grindžiamomis su interneto technologijomis susijusia savo patirtimi.

Daugiau informacijos apie prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą: europa.eu/!WR4CbC

Žmonėms tarnaujanti ekonomika

Koronaviruso pandemija, paveikusi žmonių gyvenseną ir visų sektorių įmones, smarkiai sukrėtė Europos šalių ekonomiką. Darbo vietų mažėjimą ypač skaudžiai pajuto jaunuoliai, kurių didelė dalis dirba ypač nukentėjusiuose sektoriuose, pvz., turizmo ir svetingumo.

ES ne tik ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų įmones ir darbuotojus nuo pandemijos ekonominių padarinių, bet ir parengė ekonomikos gaivinimo planą, kad Europa vėl atsistotų ant kojų. Pagal šį planą, pavadintą „NextGenerationEU“, siekiama ne vien ištaisyti pandemijos padarytą žalą, bet ir, kaip galima nuspėti iš pavadinimo, investuoti į būsimą europiečių kartą ir ilgalaikę ES ateitį. „NextGenerationEU“ lėšomis papildžius 2021–2027 m. ES biudžetą, visos ES šalys turi unikalią galimybę paspartinti ekonomikos atsigavimą ir visoje ES pagreitinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Viso ekonomikos gaivinimo paketo vertė – daugiau kaip 2 trln. EUR.

ES stengiasi stiprinti visų šalių ir regionų ekonomiką, ypač pabrėždama paramą jaunimui. Ji taip pat siekia mažinti įvairaus pobūdžio nelygybę ir gerinti visų europiečių gyvenimo lygį.

Priemonė „NextGenerationEU“

„NextGenerationEU“ ekonomikos gaivinimo fondo vertė – per 800 mlrd. EUR. Šio fondo lėšomis daugiausia bus finansuojamos reformos ir investicijos valstybėse narėse iki 2026 m. Tuo laikotarpiu Europos Komisija ES naudai skolinsis kapitalo rinkose. Surinktos lėšos bus paskirstytos ES šalims, kad būtų išleistos projektams ir iniciatyvoms. Finansinei paramai gauti ES šalys turėjo parengti nacionalinius planus, kaip ketina investuoti tuos pinigus. Tam tikra išlaidų dalis turėjo būti skirta klimato ir skaitmeninėms iniciatyvoms. Tai padės ES iki 2050 m. pasiekti tikslą užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir prisidės prie Europos skaitmeninės pertvarkos, o kartu bus sukurta daugiau darbo vietų ir paskatintas ekonomikos augimas.

Investicijos į būsimus dešimtmečius naudojantis „NextGenerationEU“

Infografikas, kuriame parodytas „NextGenerationEU“ lėšų paskirstymas įvairioms programoms.

Didžioji dalis priemonės „NextGenerationEU“ lėšų (723,8 milijardo eurų dabartinėmis kainomis) bus išleista pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programą. Šią programą sudaro didelio masto finansinė parama viešosioms investicijoms ir tokioms sritims kaip žalieji ir skaitmeniniai projektai. Parama bus teikiama dotacijomis (338,0 milijardo eurų) ir paskolomis (385,8 milijardo eurų) dabartinėmis kainomis. Likę 83,1 milijardo eurų yra investuoti į kelias kitas programas.

Parama Europos jaunimui

ES stengiasi užtikrinti, kad jaunimas turėtų įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje darbo aplinkoje – ypač tokių, kurie jiems praverstų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąlygomis. Komisija yra pasiūliusi tikslinių iniciatyvų, kurios padėtų valstybėms narėms mažinti nedarbą ir suteikti pagalbą į darbo rinką įsiliejančiam jaunimui. Jaunimo užimtumo paramos iniciatyva sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva dabar skirta platesnei 15–29 metų jaunimo tikslinei grupei. Ji taip pat sukuria daugiau pameistrystės galimybių – be kita ko, atnaujintas Europos pameistrystės aljansas dabar naudingesnis ir darbdaviams, ir jaunimui, taip pat skatina reformas, kad profesinis rengimas ir mokymas taptų šiuolaikiškesnis, patrauklesnis ir lankstesnis.

Nauja ES iniciatyva ALMA (Aim, Learn, Master, Achieve – siekti, mokytis, išmokti, pasiekti) padės nedirbantiems ir nesimokantiems jaunuoliams patekti į darbo rinką. Įgyvendinant šią iniciatyvą parama mokslui, profesiniam rengimui ar įsidarbinimui gyvenamojoje šalyje bus derinama su mokomąja praktika kitoje ES šalyje.

Komisija taip pat stengiasi pagerinti sąlygas, taikomas darbuotojams, kurių darbo santykiai nestandartiniai, pvz., dirbantiems per skaitmenines platformas organizuojamą darbą, o tokį darbą dirba vis daugiau jaunimo.

Apskritai, ES šalys kelia tikslą 2021–2027 m. investuoti bent 22 mlrd. EUR ES lėšų į jaunimo užimtumo rėmimo priemones. Pavyzdžiui, naudojant ES išteklius gali būti mokamos premijos mažoms įmonėms, kad jos samdytų pameistrius, suteikiamos veiklos pradžios paskolos ir dotacijos perspektyviems verslininkams ir rengiami mokymai, kurie padėtų jaunimui įgyti darbo rinkoje reikalingų naujų įgūdžių.

Daugiau informacijos apie jaunimo užimtumo rėmimą: europa.eu/!gqPC7w

Jauni darbuotojai klausosi vadovo ir užsirašinėja

Sąžiningo ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo užtikrinimas

Nuo teisės į lygias galimybes ir užimtumo rėmimo iki sąžiningų atlyginimų, užtikrinančių orų gyvenimo lygį, – pagal Europos socialinių teisių ramstį nustatyta 20 principų, kuriais siekiama sukurti sąžiningas darbo rinkas ir visiems naudingas gerovės sistemas. Jiems įgyvendinti reikia bendrų ES institucijų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės pastangų.

Nustačius ES tikslus iki 2030 m. siekiama užtikrinti, kad daugiau europiečių galėtų įgyti reikiamų įgūdžių ir naudotis lygiomis galimybėmis labiau skaitmeninėje, tvaresnėje ir įtraukesnėje ekonomikoje.

Siekiant įtraukumo užtikrinama, kad būtų atsižvelgiama į visų visuomenės narių poreikius. Be to, tai reiškia, kad kiekvienas turėtų turėti galimybę dirbti ir užsidirbti. Pavyzdžiui, Europos Komisija stengsis, kad žmonės su negalia galėtų dalyvauti mokymuose ir ugdyti naujus įgūdžius, taip pat įsidarbinti ir būti nepriklausomi.

Komisija taip pat siūlo naujų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad moterims ir vyrams už vienodą darbą būtų mokama vienodai. Šios priemonės padės lengviau gauti informacijos apie darbo užmokestį įmonėje ir suteiks darbdaviams ir darbuotojams daugiau galimybių mažinti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje.

Naujojo „Europos socialinio fondo +“ lėšomis bus remiami ES žmonės, regionai ir šalys, patiriantys sunkumų: sunkiai atsigaunantys po pandemijos ar nelengvai siekiantys ES užimtumo, socialinės įtraukties, švietimo ir klimato sričių tikslų (europa.eu/!ttytPf).

Daugiau informacijos apie Komisijos iniciatyvas, kuriomis įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio 20 principų: europa.eu/!vk8GtC.

AR ŽINOTE?

2023 m. yra Europos įgūdžių metai. Jie skirti padėti žmonėms įgyti tinkamų įgūdžių kokybiškam darbui ir padėti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms, spręsti įgūdžių trūkumo ES problemą.

Daugiau informacijos: Europos įgūdžių metai (europa.eu)

19 UŽDUOTIS JŪSŲ TEISINGESNĖS IR ĮTRAUKESNĖS EUROPOS PRIORITETAI

Toliau nurodytos sritys, kurias apima Europos socialinių teisių ramstis. Pasirinkite tris sritis, kurios jums atrodo svarbiausios, ir grupelėmis aptarkite savo sprendimus.

Švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą
Lyčių lygybė
Vaikų priežiūra ir parama vaikams
Informavimas apie įdarbinimo sąlygas ir apsauga atleidimo atveju
Socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas
Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Teisingas minimalusis darbo užmokestis
Sveikatos priežiūra
Žmonių su negalia įtrauktis
Būstas ir parama benamiams

Daugiau informacijos apie ES planus dėl žmonėms tarnaujančios ekonomikos: europa.eu/!pKPTHM

Jauna moteris, sėdinti neįgaliųjų vežimėlyje, siuvykloje dirba nešiojamuoju kompiuteriu

Pasaulyje stipresnė Europa

Europos Sąjunga, kurioje gyvena maždaug 447 mln. žmonių – daugiausiai gyventojų pasaulyje po Kinijos ir Indijos, – pasaulio mastu atlieka reikšmingą vaidmenį. Dėl veikiančios 27 šalių bendrosios rinkos ES yra didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Tarptautinės prekybos susitarimai užtikrina Europos ir jos partnerių ekonomikos augimą. Jie taip pat padeda propaguoti Europos principus ir vertybes: demokratiją, žmogaus teises, socialines teises ir kovą su klimato kaita.

ES santykiai su kitomis pasaulio šalimis grindžiami solidarumu ir bendradarbiavimu. Tokios problemos kaip klimato kaita, smurtinis ekstremizmas, neteisėta prekyba ir neteisėta migracija nepaiso sienų, o ypač didelio skurdo problemą galima spręsti tik bendradarbiaujant su besivystančio pasaulio šalimis partnerėmis.

ES stengiasi, kad pasaulis būtų saugesnis, su žmonėmis būtų elgiamasi teisingai ir būtų laikomasi įstatymų. Jos išorės veiksmai grindžiami principais, pagal kuriuos ji pati buvo sukurta ir plėtojama, be kita ko, taikos, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principais. ES stengiasi stiprinti partnerystės ryšius su artimiausiomis rytų kaimynėmis – visų pirma Vakarų Balkanų šalimis – ir su tolimesnėmis šalimis (išsamesnė informacija apie ES šalis kandidates pateikiama 1 skyriuje „Kas yra Europos Sąjunga?“).

AR ŽINOTE?

ES yra sudariusi daugiau nei 45 prekybos susitarimus su beveik 80 partnerių visame pasaulyje. 2020 m. ES pasiekė naują prekybos susitarimą su Meksika, taip pat įsigaliojo jos prekybos susitarimas su Vietnamu.

Kadangi 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, 2020 m. gruodžio 30 d. ES ir Jungtinė Karalystė pasirašė ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

AR ŽINOTE?

Daugiau kaip 35 mln. darbo vietų Europoje tiesiogiai ar netiesiogiai išlaikomos iš prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis.

Laisva ir sąžininga prekyba

Prekybos susitarimai palengvina šalių tarpusavio verslo sąlygas ir padeda sukurti daugiau darbo vietų, o tai skatina ekonomikos augimą. Dėl jų ES apsiperkantys žmonės taip pat gali rinktis daugiau produktų iš įvairių pasaulio kraštų už mažesnę kainą. Be to, jie padeda ES bendrovėms konkuruoti užsienyje. Dėl prekybos susitarimų ES derėjosi su daugeliu pasaulio šalių. Laikydamasi vieningos pozicijos ji turi gerokai daugiau įtakos tarptautinėse prekybos derybose, nei po vieną turėtų jos šalys.

Prekybos politika gali būti svarbi kovojant su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu. ES siekia, kad Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos laikymasis būtų įtraukiamas į būsimus prekybos ir investicijų susitarimus kaip vienas iš būtinų elementų.

ES yra lyderė pertvarkant pasaulio prekybos taisykles, kad jos geriau atitiktų dabartinius uždavinius.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Spręsdama bendras problemas, susijusias, pvz., su COVID-19 ir klimato kaita, ES glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis, taip pat su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijoms, kaip antai Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio sveikatos organizacija. Ji siekia kurti naujus aljansus su ES nepriklausančiomis šalimis ir stiprinti bendradarbiavimą su daugiašalėmis ir regioninėmis organizacijomis.

AR ŽINOTE?

„Global Gateway“ – nauja ES strategija, kuria siekiama gerinti jungtis skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose ir visame pasaulyje stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas. 300 mlrd. EUR investicijų padės užtikrinti, kad šios sąsajos būtų demokratiškos, skaidrios, ekologiškos, saugios ir pažangios.

Daugiau informacijos: europa.eu/!hgTqTr

2021 m. birželio mėn. įvykusiame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime pradėta atnaujinta transatlantinė partnerystė ir parengta bendradarbiavimo po pandemijos bendra darbotvarkė.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles’is Michelis ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas stovi Europos Vadovų Tarybos pastate.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen 2020 m. vasario 27 d. lankosi Etiopijos aviacijos akademijoje Adis Abeboje.

ES bendrai finansuoja verslo mokyklą, kurioje jauni afrikiečiai gali įgyti piloto, stiuardo ar skrydžio inžinieriaus specialybę. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2020 m. vasario 27 d. lankėsi Etiopijos aviacijos akademijoje Adis Abeboje.

ES vis tvirčiau ir glaudžiau bendradarbiauja su Afrika. Ji pasiūlė įvairių bendrais interesais ir vertybėmis grindžiamų partnerystės ryšių, visų pirma pagrindinėse srityse, kaip antai žaliosios pertvarkos, skaitmeninės transformacijos, migracijos ir judumo.

AR ŽINOTE?

ES visame pasaulyje turi 140 biurų – vadinamųjų delegacijų. Jų funkcijos panašios į ambasadų. Jos atlieka itin svarbų vaidmenį atstovaudamos ES ir jos piliečiams ir kurdamos tinklus bei partnerystės ryšius.

20 UŽDUOTIS ES VAIDMUO PASAULYJE

Štai keletas pavyzdžių, kokį vaidmenį ES atlieka pasaulyje. Išsirinkite tris jums svarbiausius dalykus ir paaiškinkite, kodėl taip pasirinkote. Palyginkite savo ir bendraklasių atsakymus.

Siekdama išspręsti konfliktus, ES visame pasaulyje veda ir remia taikos derybas.
ES stengiasi visame pasaulyje puoselėti demokratiją ir teisinės valstybės principą. Žmogaus teisių aspektą ES laiko vienu pagrindinių santykių su kitomis šalimis aspektų.
ES ėmėsi lyderės vaidmens pasauliui kovojant su klimato kaita.
ES visame pasaulyje skatina ir finansiškai remia lygybę ir moterų įgalinimą.
ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėjos pasaulyje.

Daugiau informacijos apie ES pastangas, kad Europa pasaulyje būtų stipresnė: europa.eu/!qQ86rH

Europinės gyvensenos propagavimas

Europos Sąjunga – ne vien bendroji prekių ir paslaugų rinka. Tai žmonių, kuriuos jungia bendros vertybės, sąjunga. Tos vertybės išdėstytos ES sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kuriomis užtikrinamos ES gyvenančių žmonių teisės. Tomis vertybėmis, be kita ko, demokratija ir teisinės valstybės principu, grindžiamos mūsų visuomenės. Pavyzdžiui, demokratija negali klestėti be nepriklausomų teismų, užtikrinančių pagrindinių teisių ir piliečių laisvių apsaugą, arba be aktyvios pilietinės visuomenės ir laisvos žiniasklaidos.

Europietiška gyvensena yra įtrauki – niekas nepaliekamas nuošalyje. Visi ES gyventojai turėtų turėti galimybę klestėti, dalyvauti ir vadovauti, nepaisant skirtumų, kuriuos lemia lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija. Europos Komisija įgyvendina politikos priemones ir veiksmus kovodama su diskriminacija ir stereotipais, kurių visuomenėje vis dar pasitaiko pernelyg dažnai.

Remdamasi per koronaviruso pandemiją įgyta patirtimi, ES stengiasi stiprinti atsaką į sveikatos krizes, taip pat imasi veiksmų įvairiems piliečių sveikatos aspektams gerinti.

Lygybės sąjungos kūrimas

Europos Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktai vieni išsamiausių pasaulyje. Tačiau dar reikia daug nuveikti, kad būtų panaikinta ES tebetvyranti nelygybė ir kiekvienam užtikrintos galimybės gyventi europietiškai. Komisija stiprina pastangas visose srityse: nuo kovos su rasizmu ir antisemitizmu iki pastangų užtikrinti, kad į Europą atvykę žmonės ir etninių mažumų atstovai nebūtų marginalizuojami ar atskiriami nuo visuomenės. Be to, Komisija ir toliau stengiasi užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų naudotis savo teisėmis ir gyvenime turėtų tokias pat galimybes kaip ir visi kiti, taip pat kovoja su LGBTIQ asmenų diskriminacija.

Daugiau informacijos apie ES kovos su visų formų diskriminacija planus: europa.eu/!MpjW4q

AR ŽINOTE?

Maždaug 87 mln. žmonių ES turi vienokią ar kitokią negalią.

Daugiau informacijos apie tai, kaip ES ateinantį dešimtmetį planuoja saugoti žmonių su negalia teises: europa.eu/!pjcVxP

AR ŽINOTE?

Beveik 6 iš 10 europiečių mano, kad jų šalyje yra paplitusi diskriminacija dėl etninės kilmės ar odos spalvos.

Šaltinis: „Eurobarometro“ apklausa Nr. 2251.

Moteris bibliotekoje skaito knygą Brailio raštu.

21 UŽDUOTIS KOVA SU DISKRIMINACIJA

Ar prisimenate matytą – o gal patirtą – diskriminaciją? Kaip, jūsų manymu, būtų galima su ja kovoti? Aptarkite tai grupelėmis ir pristatykite savo mintis klasei.

Teisinės valstybės principo laikymasis

Teisinės valstybės principas tiesiogiai veikia kiekvieno piliečio gyvenimą. Jis būtinas siekiant užtikrinti lygybę prieš įstatymą ir asmens teisių gynimą. Jis taip pat neleidžia valdžios institucijoms piktnaudžiauti įgaliojimais ir padeda užtikrinti sprendimus priimančių asmenų atskaitomybę.

Daugiau informacijos apie tai, kaip ES propaguoja, gina ir įtvirtina teisinės valstybės principą Europoje: europa.eu/!6DWXbU

AR ŽINOTE?

Daugiau kaip 8 iš 10 piliečių teigia, kad nepriklausomų teismų užtikrinama veiksminga teisminė apsauga, lygybė prieš įstatymą ir tinkamas korupcijos tyrimas bei susijęs baudžiamasis persekiojimas jiems svarbūs.

Šaltinis: „Eurobarometro“ apklausa Nr. 2235.

Naujas požiūris į migracijos ir prieglobsčio Europoje valdymą

Europos Sąjunga suteikia apsaugą žmonėms, bėgantiems nuo persekiojimo ar didelės grėsmės savo kilmės šalyje. Kasmet į Europą atvyksta tūkstančiai žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos arba ieškančių geresnio gyvenimo. ES kartu su valstybėmis narėmis ieško būdų geriau valdyti jos krantus pasiekiančių žmonių srautą. 2020 m. Komisija pateikė pasiūlymų, kaip pagerinti Europos migracijos ir prieglobsčio sistemą. Be kita ko, siūlyta ieškoti būdų gerinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, sėkmingai integruoti pabėgėlius ir grąžinti teisės pasilikti neturinčius asmenis.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES ėmėsi išimtinės priemonės – pirmą kartą pradėjo taikyti laikinosios apsaugos sistemą; pagal šią sistemą galima imtis labai įvairių veiksmų, kuriais suteikiama greita ir veiksminga pagalba nuo karo bėgantiems asmenims. Taip pabėgėliams suteikiamos visoje ES bendros teisės, kaip antai teisė gyventi šalyje, čia gauti būstą, medicinos pagalbą, o vaikams – galimybė mokytis.

Daugiau informacijos apie ES solidarumą su Ukraina: europa.eu/!CrG9bC

AR ŽINOTE?

Migrantai ir migrantų kilmės ES piliečiai Europos visuomenėje ir įvairiuose mūsų ekonomikos sektoriuose atlieka svarbų vaidmenį. Imdamasi veiksmų švietimo, įdarbinimo, sveikatos priežiūros ir būsto srityse, ES stengiasi užtikrinti, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

play video ŽIŪRĖTI VAIZDO SIUŽETĄ: Pokalbis su Suaad Alshleh audiovisual.ec.europa.eu/en/video/I-195435

Suaad Alshleh į Europą atvyko kaip pabėgėlė iš Sirijos. Dabar ji siekia to, apie ką svajojo, – Airijoje tapti gydytoja.

Europiečių sveikatos apsauga

ES stengiasi užtikrinti, kad ES šalys kartu ruoštųsi sveikatos krizėms ir į jas reaguotų, o medicinos priemonės būtų prieinamos ir įperkamos. Ji taip pat deda pastangas gerinti tokių ligų kaip vėžys prevenciją, gydymą ir vėlesnę pacientų priežiūrą. Taip kurdama Europos sveikatos sąjungą, ES bus geriau pasirengusi užkirsti kelią būsimoms pandemijoms ir į jas reaguoti, sustiprins Europos sveikatos priežiūros sistemas ir užtikrins geresnę piliečių sveikatos apsaugą.

Siekdama papildyti ES šalių sveikatos priežiūros politiką, ES pagal 2021–2027 m. finansavimo programą „ES – sveikatos labui“ daugiau kaip 5 mlrd. EUR investuos į veiksmus, ES teikiančius papildomą naudą.

ec.europa.eu/health/funding/eu4health_lt

Veiklos sritys:

Gerinti ir puoselėti žmonių sveikatą Sąjungoje.

Tobulinti vaistus, medicinos prietaisus ir su krize susijusius produktus.

Apsaugoti Sąjungos žmones nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai.

Stiprinti sveikatos priežiūros sistemas.

Išsamiau apie programą „ES – sveikatos labui“ pasakojama šiame filmuke:
europa.eu/!TTpRJd

AR ŽINOTE?

2020 m. Europos Sąjungoje 2,7 mln. žmonių buvo diagnozuotas vėžys, o 1,3 mln. žmonių, tarp jų daugiau nei 2 tūkst. jaunuolių, nuo šios ligos mirė.

Daugiau informacijos apie tai, kaip pagal Europos kovos su vėžiu planą siekiama mažinti mirčių nuo šios ligos skaičių ir gerinti vėžio prevenciją, gydymą ir pacientų priežiūrą: europa.eu/!rHYJFY

Sveikatos priežiūros specialistas atlieka paciento magnetinio rezonanso tyrimą.

Slaugytojas parengia aparatą paciento MRI skenavimui (Lježo universiteto ligoninė, Belgija, 2020 m. sausio 24 d.).

Daugiau informacijos apie ES pastangas propaguoti europinę gyvenseną: europa.eu/!f8wtXV

Naujas postūmis Europos demokratijai

Demokratija – Europos Sąjungos pagrindas. Tvirtos ir klestinčios demokratijos sistemoje piliečiai gali laisvai reikšti nuomonę, rinktis politinius lyderius arba patys jais tapti, taip pat spręsti dėl savo ateities.

Pastaruosius kelerius metus atrodo, kad visuomenė yra aktyviau įsitraukusi į politiką, ir matomas didesnis rinkėjų aktyvumas. Tačiau kaip ir daug kur pasaulyje, demokratijai ES ir ES šalyse kyla sunkumų: stiprėja ekstremizmas ir dažniau kišamasi į rinkimus, grasinama žurnalistams, o žmonės jaučia, kad išrinktieji atstovai nuo jų nutolę.

ES siekia stiprinti demokratinius procesus ir skatina piliečius dalyvauti kuriant savo ateitį ES. Ji taip pat stengiasi, kad jos pačios struktūros būtų skaidresnės ir demokratiškesnės.

Informacija, kaip galite įsitraukti ir daryti įtaką, pateikiama: „Jūsų įtaka ES priimant sprendimus“.

ES šalių demokratijos stiprinimas

Europos Komisijos plano stiprinti ES šalių demokratiją esmė – asmens teisės ir laisvės, skaidrumas ir atskaitomybė. Jame daugiausia dėmesio skiriama laisvų ir sąžiningų rinkimų propagavimui, laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimui ir kovai su dezinformacija. Europos Sąjunga ir ES šalys ima griežčiau priešintis bandymams pasinaudoti krizėmis, kaip antai COVID-19 pandemija, taip pat propagandos ar neapykantos skleidimui. Vienas iš būdų – nustatyti ir atskleisti dezinformaciją, taip pat dirbti su internetinėmis platformomis siekiant riboti melagingų naujienų plitimą.

AR ŽINOTE?

Pasaulyje 73 proc. žurnalisčių dirbdamos yra patyrusios smurtą internete (UNESCO ir ICEF apklausa).

Vaikams suteikiamos galios

Kiekvienas vaikas Europoje – ir visur kitur – turėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis ir gyventi nepatirdamas diskriminacijos ir bauginimo. Pirmąja ES vaiko teisių strategija siekiama apsaugoti ir paremti visus vaikus (jaunesnius nei 18 metų asmenis), nepaisant jų aplinkybių, kilmės, socialinės padėties ar gyventojo statuso. Joje siūloma kelių sričių veiksmų, be kita ko, susijusių su vaikų teise nepatirti smurto ir jaustis saugiai internete. Taip pat ES stengiasi pertraukti ištisų kartų skurdo ir nepalankios padėties ciklus. Naująja Europos vaikų garantijos iniciatyva siekiama užtikrinti, kad vaikai, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, galėtų gauti sveiko maisto, mokytis, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gyventi tinkamame būste.

Penktadalis ES gyventojų yra vaikai arba jaunimas iki 18 metų

Idėjų pateikė ir ES vaiko teisių strategiją parengti padėjo daugiau nei 10 000. vaikų ir jaunuolių.

play video ŽIŪRĖTI VAIZDO SIUŽETĄ: ES vaiko teisių strategija europa.eu/!bW4rK7

AR ŽINOTE?

2019 m. ES 22,2 proc. vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Taigi pagalbos reikėjo beveik 18 mln. vaikų.

AR ŽINOTE?

Siekdama užtikrinti, kad jūsų balsas būtų išgirstas, ES sukūrė Vaikų dalyvavimo platformą. Tai saugi vieta, kurioje su sprendimus priimančiais asmenimis galite pasidalyti tuo, ką manote apie svarbius klausimus. Galite susisiekti su kitais vaikais, bendrauti, diskutuoti ir sužinoti apie savo teises. Taip pat galite sužinoti apie įstatymus ir politiką vaikams suprantama kalba ir susisiekti su organizacijomis, kurios yra netoli jūsų gyvenamosios vietos!

Daugiau informacijos: europa.eu/!4RFrMQ

AR ŽINOTE?

2021 m. gegužės mėn. ES pradėjo diskusiją, kurioje visos ES žmonės galėjo pasisakyti, kokioje Europoje nori gyventi. Diskusijos ir renginiai internetu ir gyvai organizuoti visose šalyse. Pareikštos nuomonės svarbios, nes padės formuoti ES ateitį.

Daugiau informacijos apie Konferenciją dėl Europos ateities: futureu.europa.eu/?locale=lt

Besikeičianti Europa

Ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui Europos visuomenės keičiasi. Siekiant sukurti atsparesnę, tvaresnę ir teisingesnę Europos Sąjungą, reaguoti į demografinius pokyčius būtina. Pavyzdžiui, daugelyje ES kaimo vietovių mažėja gyventojų, be to, gyventojai vidutiniškai yra vyresni nei miestuose. Kaimo vietovės mums teikia maistą, būstą, darbo vietas ir pagrindines ekosistemines paslaugas. Kad jos ir toliau galėtų atlikti šiuos esminius vaidmenis, Europos Komisija parengė veiksmų planą, padėsiantį kaimo bendruomenėms ir įmonėms ateinančiais dešimtmečiais išnaudoti visas savo galimybes.

Pasidomėkite, kaip ateinančiais dešimtmečiais atrodys Europa: europa.eu/!hFKfHy

22 UŽDUOTIS PILIEČIŲ DIALOGAI

Visoje ES reguliariai rengiami dialogai su piliečiais – Komisijos nariai bendrauja su visuomenės atstovais. Jeigu negalite dalyvauti viename iš šių renginių, pabandykite kartu su bendraklasiais patys surengti tokį dialogą. Komisijos nario vaidmenį atliekantys trys ar keturi moksleiviai diskusijai turėtų išsirinkti vieną iš šiame skyriuje pristatytų temų. Šie moksleiviai gali individualiai išnagrinėti pasirinktą politiką ir parengti 5 minučių trukmės pranešimą. Klasėje „Komisijos nariui“ perskaičius trumpą pranešimą, mokytojui vadovaujant skiriama 15 minučių klausimams ir atsakymams.

Daugiau informacijos apie ES naują postūmį Europos demokratijai: europa.eu/!FT39td

Į viršų ^