Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams

Santrauka

Apie šią ataskaitą

Prekės, į ES atvežamos iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, Europos Sąjungoje gali būti išleidžiamos į laisvą apyvartą tik valstybėms narėms atlikus jų muitinį tikrinimą. Mes tikrinome, ar Europos Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad importo procedūros apsaugotų ES finansinius interesus. Nustatėme reikšmingų trūkumų ir spragų, iš to matyti, kad tikrinimas nėra veiksmingas. Tai daro neigiamą poveikį ES finansams. Kad pagerėtų tikrinimo modelis ir kad tikrinimai būtų geriau atliekami, Komisijai ir valstybėms narėms teikiame keletą rekomendacijų.

Apie muitinį tikrinimą

Muitiniu tikrinimu ES finansinių interesų apsauga gali būti užtikrinama, tik jeigu valstybės narės jį atlieka laikydamosi bendrų taisyklių ir suderintu bei standartizuotu būdu.

Importo valstybės narės muitinė turėtų reikalauti, kad importuotojas, įveždamas prekes, sumokėtų visus už importuojamas prekes mokėtinus muitus arba pateiktų garantiją, kad muitai bus sumokėti. Tačiau importuotojai gali tyčia sumažinti mokėtiną muitą arba jo išvengti, pavyzdžiui, nurodydami per mažą savo prekių vertę, deklaruodami ne tą kilmės šalį arba pasirinkdami prekes klasifikuoti taip, kad būtų taikoma mažesnė muito norma.

Muitai sudaro iki 14 % ES biudžeto. Jų slėpimas didina muitų nepriemoką, dėl to turi didėti valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų įnašai. Kainą galiausiai sumoka Europos mokesčių mokėtojai.

Kaip atlikome auditą

Tikrinome, ar ES muitiniu tikrinimu saugomi ES finansiniai interesai, taip pat ar Komisija ir valstybės narės nustatė patikimas importo procedūras, kad tie interesai būtų saugomi.

Ką nustatėme

Nustatėme didelių trūkumų, iš kurių matyti, kad muitinės teisinėje sistemoje esama spragų, taip pat tai, kad neveiksmingai atliekamas importo muitinis tikrinimas, o tai turi neigiamą poveikį ES finansiniams interesams.

Valstybės narės finansiniu požiūriu nepakankamai skatinamos vykdyti muitinį tikrinimą. Muitinį tikrinimą vykdančios valstybės narės, kurioms nepavyksta susigrąžinti prarastų ES pajamų, rizikuoja patirti finansinių padarinių, o tokio tikrinimo nevykdančios valstybės narės gali tokių padarinių išvengti.

Valstybės narės padarė pažangą – muitinės teisės aktai taikomi vienodžiau. Bet valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į muitinį tikrinimą, kuriuo siekiama kovoti su atvejais, kai nurodoma per maža vertė, neteisingai nurodoma kilmė ir neteisingai klasifikuojama, ir taikyti sankcijas.

Apsunkinantis muitinis tikrinimas prekybininkus gali paskatinti rinktis importo muitinės įstaigą, o (oro) uostai, kuriuose vykdoma mažiau muitinio tikrinimo, gali pritraukti didesnius prekių srautus.

Ką rekomenduojame

Valstybėse narėse tebėra importo tikrinimo spragų.

Komisijai ir valstybėms narėms pateikiame keletą rekomendacijų.

Komisija turėtų:

1. tam, kad įvykdytų Europos Parlamento prašymą, sukurti metodiką muitų nepriemokai nuo 2019 m. apskaičiuoti, rengti jos periodinius įverčius ir atsižvelgti į gautus rezultatus paskirstant išteklius ir nustatant veiklos tikslus;
2. išnagrinėti visas galimybes, kaip galima sustiprinti paramą nacionalinėms muitinės tarnyboms vykdant naujoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytą svarbų ES vaidmenį, be kita ko iš naujo įvertinant tinkamą muitų surinkimo sąnaudų normą;
3. įgyvendinant naują daugiametę finansinę programą, pasiūlyti, kad naujos kitos muitų sąjungą remiančios ES veiksmų programos, kuriomis yra remiama muitų Sąjunga, būtų naudojamos siekiant didinti muitinės Europos informacinių sistemų finansinį tvarumą;
4. patikslinti savitarpio pagalbos pranešimuose teikiamus prašymus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vienodai įgyvendinami visose valstybėse narėse; ir
5. pasiūlyti muitinės teisės aktų pakeitimus 2018 m., pagal kuriuos būtų privaloma muitinės importo deklaracijoje nurodyti prekių siuntėją.

Valstybės narės turėtų:

1. nustatyti, kad prieš pasirenkant nepaisyti konkretaus rizikos filtro siūlymo atlikti tyrimą arba tuo metu, kai pasirenkama to siūlymo nepaisyti, turi būti gautas aukštesnes pareigas einančio pareigūno patvirtinimas;
2. nustatyti, kad jų elektroninio prekių išleidimo sistemose būtų atliekami patikrinimai ir būtų neleidžiama priimti importo deklaracijų, kuriomis prašoma taikyti muitų lengvatą, kai prekių deklaruojama vertė didesnė nei 150 eurų arba kai nurodoma, kad komercinės siuntos yra dovana, ir
3. parengti tyrimų planus, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui šia lengvata, kai prekės perkamos ES nepriklausančių šalių e. parduotuvėse.

Įvadas

2018 m. ES švęs 50-ąją muitų sąjungos sukaktį. Muitų sąjunga reiškia, kad ties valstybes nares skiriančiomis vidaus sienomis netaikomi muitai ir kvotos, o iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms taikomi bendrieji muitai. Muitų sąjunga, kartu su bendra prekybos politika, yra išimtinė ES kompetencijos sritis¹, kurios pagrindu plėtojama didžioji muitų politikos dalis ir priimama daugiausia muitinės teisės aktų. Tačiau atsakomybė už muitinės teisės aktų įgyvendinimą pirmiausia tenka valstybėms narėms².

Nors vidaus sienos panaikintos, turi būti atliekamas į valstybes nares iš ES muitų teritorijos išorės patenkančių prekių muitinis tikrinimas ir, prieš prekes išleidžiant į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, turi būti sumokėti visi muitai.

Importuojamų prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad prekės gali laisvai cirkuliuoti ES bendrojoje rinkoje, kaip bet kuris ES kilmės produktas³. Taigi, importo valstybės narės muitinės administracija turėtų reikalauti, kad importuotojas, įveždamas prekes, sumokėtų visus už importuojamas prekes mokėtinus muitus arba pateiktų garantiją, kad muitai bus sumokėti.

Muitai, kartu su cukraus gamybos mokesčiais (bendrai tai vadinama tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI)), yra svarbus ES biudžeto pajamų šaltinis. Atskaičius surinkimo išlaidas, jie pervedami į biudžetą. 2016 m. TNI sudarė 14 % ES pajamų ir buvo 20,1 milijardo eurų.

Muitinės siekia kelių tikslų ir kiekvienam jų reikia paskirstyti menkus išteklius. Muitinių siektini tikslai – taikyti nemokestines priemones, kuriomis siekiama didinti ES vidaus saugumą, saugoti Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos ir saugoti aplinką. Muitinių prioritetu tapo ir kova su terorizmu. Muitinės taip pat atsakingos už muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio, mokėtino importuojant, surinkimą.

Muitinėms nelengva suderinti poreikį lengvinti prekybą, taikant greitesnes ir sklandesnes importo procedūras, ir poreikį vykdyti muitinį tikrinimą. Apsunkinantis muitinis tikrinimas prekybininkus gali paskatinti rinktis importo muitinės įstaigą, o (oro) uostai, kuriuose taikoma mažiau muitinio tikrinimo priemonių, gali pritraukti daugiau transporto srautų.

Prievolė mokėti muitą prekių išleidimo metu priklauso nuo trijų veiksnių: i) importuojamų prekių muitinės vertės, kai muitas nustatomas kaip procentinė šios vertės dalis (ad valorem); ii) prekių kilmės ir iii) prekių tarifinio klasifikavimo – juo remiantis, kartu atsižvelgiant į kilmę, nustatoma muito norma, taikytina pagal muitinę vertę.

Kaip atsiranda muitų slėpimas

Importuotojas gali tyčia sumažinti mokėtiną muitą:

1. nurodydamas per mažą vertę, t. y. importuojamų prekių vertę importuotojas deklaruoja mažesnę nei tikroji jų vertė, dažnai pridėdamas suklastotus komercinius dokumentus;
2. neteisingai nurodydamas kilmę – importuotojas deklaruoja ne tą importuojamų prekių kilmės šalį;
3. neteisingai klasifikuodamas – produktą klasifikuoja taip, kad būtų taikoma mažesnė muito norma, arba
4. derina kelias iš paminėtų priemonių.

Galiausiai, importuotojai gali piktnaudžiauti atleidimu nuo importo muitų, t. y. prašyti nuo muito atleisti prekes, neatitinkančias tokio atleidimo reikalavimų.

Muitų nepriemoka ir to poveikis

Muitų slėpimas didina muitų nepriemoką, o ši Europos Parlamento (EP) tyrime⁴ apibrėžiama kaip teorinio importo muito, kurį reikia surinkti ekonomikoje, kaip visumoje, ir faktiškai surenkamo muito skirtumas. Renkant muitus susidaranti muitų nepriemoka turi būti kompensuojama didesniais valstybių narių mokamais bendrųjų nacionalinių pajamų įnašais, taigi galiausiai ta našta tenka Europos mokesčių mokėtojams.

Kaip kovoti su muitų slėpimu. Muitinis tikrinimas ir keitimasis informacija

Turi būti atliekamas muitinis į ES importuojamų prekių tikrinimas. Tinkamas vidaus rinkos veikimas ir ES finansinių interesų apsauga tokiu muitiniu tikrinimu gali būti užtikrinami, tik jeigu valstybės narės jį atlieka laikydamosi bendrų taisyklių ir suderintu bei standartizuotu būdu.

Importo muitinį tikrinimą galima atlikti:

1. prieš prekes atvežant į ES teritoriją arba iškrovimo vietoje – tokiu atveju tai vadinama tikrinimu prieš prekių atvežimą arba prieš išleidimą;
2. kai prekės importuojamos – tai vadinama tikrinimu išleidžiant prekes, arba
3. prekes importavus, kai jos jau išleistos į laisvą apyvartą. Toks tikrinimas laikomas tikrinimu po prekių išleidimo. Tai gali būti auditu (auditas po prekių išleidimo) arba sandoriu (kitų rūšių tikrinimas po prekių išleidimo) paremtas tikrinimas.

Kadangi ES neturi suderintų kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, visų šių trijų formų tikrinimo priemonių derinys ir tai, kuri priemonė taikoma dažniausiai, valstybėse narėse skiriasi. Kai prieš prekių išleidimą ir išleidžiant prekes atliekamas tikrinimas yra nelabai veiksmingas, likusi rizika, daranti poveikį muitų surinkimui, turėtų būti mažinama etape po prekių išleidimo.

Muitinės su kitomis šalimis turi keistis informacija apie tarptautinę prekybą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų nuostatų ir kad būtų gaunamos visos pajamos. Tai vadinama administracine savitarpio pagalba.

ES lygmeniu informacija gali būti keičiamasi tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir Komisijos, tarptautiniu lygmeniu ja gali būti keičiamasi su ES nepriklausančiomis šalimis. ES lygmeniu informacija keičiamasi pagal savitarpio pagalbos reglamentą arba muitinės rizikos valdymo sistemoje, kai informacija susijusi su rizika.

Muitinės taip pat gali bendradarbiauti tarpusavyje, keistis informacija ir geriausia patirtimi; tam gali būti imamasi bendrų veiksmų, rengiami seminarai, mokymo kursai, sudaromos projekto grupės, vykstama darbo vizitų, vykdomos tarpvalstybinės operacijos, finansuojamos pagal ES veiksmų programas. Muitinių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, finansuojami pagal dvi pagrindines veiksmų programas – „Muitinė 2013“ bei „Muitinė 2020“ ir „Hercule II“ bei „Hercule III“.

Pagal programą „Muitinė 2013“ šešerių metų įgyvendinimo laikotarpiui skirta beveik 325 milijonai eurų; šios lėšos skirtos „paremti ir papildyti veiksmus, kurių valstybės narės imasi muitinės veiklos srityje siekdamos užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą“⁵. Pagal programą „Muitinė 2020“ remiamas muitų sąjungos veikimas. Programos reglamente nustatyti keli konkretūs tikslai ir siekiama muitinėms padėti saugoti ES finansinius ir ekonominius interesus; paramai pagal programą 2014–2020 m. skirta beveik 525 milijonai eurų.

„Hercule II“ buvo ES veiksmų programa, skirta finansuoti veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitai neteisėtai veiklai, darančiai poveikį ES finansiniams interesams, ir kovoti su tuo; 2007–2013 m. pagal šią programą kovai su sukčiavimu skirta beveik 100 milijonų eurų. Po šios programos sekė programa „Hercule III“, o jai skirtą 2014–2020 m. biudžetą sudaro 105 milijonai eurų.

Muitinės su ES nepriklausančiomis šalimis keičiasi informacija ir bendradarbiauja pagal tarptautinius susitarimus, tokius kaip lengvatiniai prekybos susitarimai, savitarpio pagalbos susitarimai ir administracinio bendradarbiavimo susitarimai.

Lengvatiniais susitarimais prekybos partneriams suteikiama galimybė tarpusavyje vykdant prekybos sandorius pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis. Šie susitarimai gali būti abipusiai arba vienašaliai. Savitarpio pagalbos susitarimais nustatomas teisinis pagrindas prašyti informacijos iš ES nepriklausančių šalių, visų pirma siekiant užkirsti kelią veiksmams, kuriais pažeidžiami muitinės teisės aktai, tirti tokius veiksmus ir su jais kovoti.

Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) su ES nepriklausančių valstybių institucijomis ir tarptautinių organizacijų administracinių tyrimų tarnybomis sudaro administracinio bendradarbiavimo susitarimus. Susitarimais siekiama nustatyti praktines OLAF operatyvinio bendradarbiavimo su institucijomis partnerėmis gaires, visų pirma paskiriant ryšių punktą.

Audito apimtis ir metodas

Atliekant auditą vertinta, ar Komisija ir valstybės narės nustatė patikimas importo procedūras ES finansiniams interesams apsaugoti.

Lankėmės penkių valstybių narių (Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės) muitinėse. Valstybės narės buvo atrinktos remiantis šiais rizikos kriterijais: i) jų TNI įnašo į ES biudžetą dydžiu; ii) atvejų valstybėje narėje, kai nurodyta per maža prekių vertė, skaičiumi ir iii) auditu grindžiamų patikrinimų dalimi, palyginti su visomis po prekių išleidimo atliekamo tikrinimo priemonėmis.

Atliktas 2007–2017 m. laikotarpio auditas. Auditą atlikome dviem etapais (žr. išsamesnę informaciją apie audito metodą I priede ir II priede):

1. pirmame etape buvo atliekamas parengiamasis darbas Komisijoje ir valstybėse narėse, įskaitant apsilankymą Komisijos tarnybose (Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Biudžeto GD, OLAF ir Jungtiniame tyrimų centre (JRC)) ir Pasaulio muitinių organizacijoje (PMO), siekiant surinkti informaciją ir duomenis, kurie būtų naudingi valstybėse narėse atliekant audito darbą vietoje. Taigi taip pat galėjome ES muitinės teisės aktus ir procedūras palyginti su Pasaulio muitinių organizacijos standartais⁶. Siekdami patikrinti, ar muitinis tikrinimas ir rizikos valdymo procedūros veikia sklandžiai, prieš kiekvieną apsilankymą valstybėje narėje atrinkdavome keturis rizikingo importo atvejų pavyzdžius ir muitinių atlikto audito imtis.
2. Antrasis etapas buvo susijęs su vietoje (ir Komisijoje (Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate, Biudžeto generaliniame direktorate bei OLAF), ir atrinktose valstybėse narėse) atliekamu audito darbu, ypatingą dėmesį skiriant sistemoms ir tikrinimo priemonėms.

Pastabos

Dabartinėje sistemoje muitų, kaip ES biudžeto finansavimo šaltinio, svarbai neteikiamas pirmumas

Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitoje⁷ pabrėžiama, kad TNI yra tikrųjų ES įplaukų įvertinimo kriterijus. Tačiau ES neapskaičiuoja muitų nepriemokos, valstybės narės neskatinamos vykdyti kontrolės, o ES muitinėms skirtų programų finansavimu nevisiškai užtikrinamas finansinis muitų sąjungos stabilumas arba tas finansavimas ne visada siejamas su ES finansinių interesų apsauga.

Komisija neapskaičiuoja muitų nepriemokos

2013 m. EP paprašė⁸ Komisijos „rinkti patikimus duomenis apie muitų ir PVM nepriemoką valstybėse narėse ir kas šešis mėnesius pranešti Parlamentui informaciją šiuo klausimu“. Komisija šio prašymo muitų nepriemokos atžvilgiu nevykdo, nors reguliariai finansuoja PVM nepriemokos dydžio tyrimus. Komisija kasmet skelbia vykdant savo inspektavimus nustatytų papildomų TNI sumų ir iš tikrųjų surinktų sumų palyginimą. Tai niekaip negali būti laikoma muitų nepriemoka, apibrėžta 10 dalyje.

OLAF apskaičiavo galimus muitų ir PVM praradimus dėl to, kad nurodoma per maža iš Kinijos į JK importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės vertė. Apskaičiuota galima prarastų muitų suma 2013–2016 m. buvo apie 2 milijardai eurų. OLAF atlieka vertinimą, ar galimų praradimų nėra ir kitose valstybėse narėse, įskaitant likusias keturias Audito Rūmų audituotas valstybes.

Kasmet apskaičiuojant muitų nepriemoką, būtų galima įvertinti, kiek veiksmingai dėl muitų sąjungos apsaugomi ES finansiniais interesai. Be to, Komisijai ir valstybėms narėms tai padėtų tikslingai paskirstyti išteklius tam, kam jų labiausiai reikia.

Valstybės narės turi paskatų nevykdyti muitinio tikrinimo

Valstybių narių muitinės yra atsakingos už muitų surinkimą: jos privalo imtis visų priemonių, kad būtų užtikrintas deramas muitų pervedimas į ES biudžetą ir saugomi ES finansiniai interesai⁹. Kad tai užtikrintų, Komisija valstybių narių muitines kasmet tikrina.

Komisija, nustačiusi administracinių klaidų, valstybei narei gali nustatyti finansinę prievolę¹⁰. Muitinio tikrinimo neatliekančioms valstybėms narėms tokia rizika gali neiškilti, pavyzdžiui, mes nustatėme, kad Jungtinėje Karalystėje nemokūs prekybininkai neįtraukiami į tikslinę tiriamąją po prekių išleidimo atliekamo tikrinimo projekto visumą. Viena valstybė narė netgi skundėsi, kad kuo intensyviau ji kovoja su sukčiavimu, tuo didesnis pavojus kyla, kad Komisija jai nustatys finansinę atsakomybę.

Muitinei atlikus patikrinimą po prekių išleidimo ir nustačius, kad sumokėtas per mažas muitas, muitinė privalo surinkti muitą, kurį reikėjo sumokėti. Po prekių išleidimo teikiamu reikalavimo pranešimu muitinė skolininkui nurodo mokėtiną sumą. Remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, atrinktose valstybėse narėse, išskyrus Lenkiją, po prekių išleidimo teikiamų reikalavimo pranešimų skaičius sumažėjo¹¹ (žr. 1 diagramą).

Šaltinis: duomenų bazė OWNRES.

Kadangi muitų nepriemoka neapskaičiuojama, nėra galimybės įvertinti, ar tas skaičius sumažėjo dėl to, kad mažėja po prekių išleidimo atliekamo tikrinimo veiksmingumas, ar dėl to, kad mažėja ta nepriemoka.

Dėl per mažo transeuropinių IT sistemų finansavimo gali būti vėluojama įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą

Išsamus Sąjungos kodekso įgyvendinimas yra neatskiriamai susijęs su pagalbinių IT sistemų plėtojimu. Visos Sąjungos muitinės kodeksui įgyvendinti reikalingos elektroninės sistemos turi būti visiškai įdiegtos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Po tos dienos elektroniniai duomenų tvarkymo būdai turi tapti norma, ir ES muitinės nebenaudos jokių popierinių dokumentų.

Remiantis galutiniu veiksmų programos „Muitinė 2013“ vertinimu¹², dėl nepakankamų nacionalinių investicijų gali būti vėluojama visoje ES įdiegti muitinės sistemas. Pagal šią programą buvo finansuojamos ES transeuropinių IT sistemų specifikacijos, o nacionalinių sistemų suderinimo su ES specifikacijomis išlaidos teko valstybėms narėms.

Tame vertinime teigiama, kad, pasak valstybių narių pareigūnų, nacionalinių administracijų išlaidos yra panašaus dydžio kaip ir Komisijai tenkančios išlaidos, o jeigu nacionalinės sistemos sudėtingos ir nepakankamai integruotos, Europos sistemų diegimas ir atnaujinimas valstybėms narėms gali būti itin brangus. Tačiau kelios Europos informacinių sistemų sudedamosios dalys nefinansuojamos pagal programą „Muitinė 2020“, ir su jomis susijusios išlaidos tenka valstybės narėms¹³.

Nacionalinio biudžeto apribojimai gali kelti pavojų tinkamam Europos sistemų įgyvendinimui, o kelios valstybės narės pranešė, kad 2015 m. jų nacionaliniame biudžete nepakako lėšų. Be to, valstybės narės patvirtino, jog kyla rizika, kad jos vėluos atsakyti į Komisijos 2016 m. atsiųstą klausimyną.

Kaip pažymėjo Komisija, 2015 m. septynios valstybės narės surinko daugiau kaip 80 % TNI, o keturios valstybės narės – beveik 60 % TNI¹⁴. Tai reikėtų lyginti su pasiliekamomis surinkimo išlaidų sumomis, nes, pavyzdžiui, viena valstybė narė¹⁵ pasilieka daugiau kaip milijardą eurų, o kita¹⁶ (kitas kraštutinumas) – mažiau nei 10 milijonų eurų. Tačiau muitinių sistemoms būdingos pastoviosios išlaidos, pavyzdžiui, tai galima pasakyti apie IT sistemas¹⁷.

Remiantis Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaita, šalys, kuriose yra pagrindiniai įvežimo uostai (Belgija, Nyderlandai) – taigi jose surenkama didžiausia TNI dalis,– kelis kartus teigė, kad jų TNI dalis yra per didelė. Priešingai, maži TNI įnašai reiškia gana sunkią naštą, tenkančią finansuojant Europos informacinių sistemų sudedamąsias dalis, nefinansuojamas pagal veiksmų programą „Muitinė 2020“.

Valstybių narių muitinės infrastruktūros finansavimas pagal veiksmų programą „Hercule“ ne visada siejamas su ES finansinių interesų apsauga

Išnagrinėjome programos „Hercule II“ paramos gavėjų pateiktų galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžius ir nustatėme, kad ne visada esama aiškaus ryšio tarp finansuojamos įrangos naudojimo ir ES finansinių interesų apsaugos. Pavyzdžiui, pagal programą buvo finansuotas hašišo konfiskavimas naudojant endoskopus, didelės vertės automobilių areštui naudota sekimo minikamera ir pan.

Savo Nuomonėje Nr. 3/2012 nustatėme¹⁸, kad „bendrai finansuojama įranga yra nebūtinai naudojama vien ES finansinių interesų apsaugai, bet ir operacijoms, susijusioms su narkotikais, ginklais, pabėgimu iš kalėjimo, prekyba žmonėmis, mokesčių slėpimu, sukčiavimu kreditinėmis kortelėmis, pinigų klastojimu ir korupcija nacionalinėse teisėsaugos įstaigose“. Dėl to gali sumažėti muitinių veiksmingumas, reikalingas ES finansiniams interesams apsaugoti.

Nepanaudotos visos ES priemonių ir programų, skirtų padėti muitinėms keistis informacija ir gerinti bendradarbiavimą, galimybės

ES lygmeniu informacija gali būti keičiamasi tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir Komisijos, tarptautiniu lygmeniu ja gali būti keičiamasi su ES nepriklausančiomis šalimis. Nustatėme, kad ES yra sukūrusi sistemą, kurioje galima keistis informacija, bet nepanaudojamos visos tos sistemos galimybės.

ES tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei Komisijos nustatė teikiančius vilčių informacijos kanalus, bet esama jų turinio ir naudojimo trūkumų

Valstybės narės naudoja ne visas keitimosi informacija pagal savitarpio pagalbos reglamentą priemones

Naudodamos savitarpio pagalbos reglamentu nustatytas priemones ir duomenų bazes valstybės narės gali viena su kita ir su Komisija keistis informacija, susijusia su muitinės teisės aktų pažeidimais¹⁹. Šia informacija keičiamasi saugioje Kovos su sukčiavimu informacinėje sistemoje – tai elektroninių ryšių priemonė, skirta padėti valstybėms narėms vykdyti savo prievoles pranešti apie pažeidimus.

Remdamasi valstybių narių siunčiama informacija Komisija gali nuspręsti pradėti tyrimą. Komisija taip pat gali nuspręsti valstybėms narėms skelbti apie sukčiavimą; tam ji gali siųsti savitarpio pagalbos pranešimus.

Nustatėme, kad valstybės narės nevienodai vykdo OLAF savitarpio pagalbos pranešimuose teikiamus prašymus, skirtus kovai su sukčiavimu, kai nurodoma per maža vertė, neteisinga kilmė arba klasė. Mes taip pat nustatėme atvejų, kai audituotos valstybės narės nevykdė OLAF prašymų.

Kad būtų lengviau užkirsti kelią muitinės teisės aktų pažeidimams, tirti tuos pažeidimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tuos pažeidimus, valstybės narės gali naudoti kitas informacines sistemas, pavyzdžiui, Muitinės informacinę sistemą. Tačiau nustatėme, kad Muitinės informacinę sistemą²⁰ atrinktų valstybių narių, išskyrus Lenkiją, muitinės retai naudoja su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis keisdamosi informacija apie muitinės teisės aktų pažeidimus ar sukčiavimą.

Valstybės narės taip pat skundėsi dėl problemos, susijusios su tuo, kad, kai keičiamasi su rizika susijusia informacija, pranešimą tenka teikti du kartus – Muitinės informacinėje sistemoje ir rizikos informacijos formoje. Dėl to, kad mažai naudojamasi Muitinės informacinės sistemos duomenų baze ir kad pranešimai iš dalies sutampa, mažėja šio keitimosi informacija veiksmingumas.

Kad pranešimai nebesutaptų, Komisija parengė projektą „Vienas konfiskavimas, viena ataskaita“. 2016 m. Komisija valstybių narių paprašė dalyvauti apklausoje. Didžioji dauguma valstybių narių nurodė, kad spręstina problema yra reikalavimas teikti daug pranešimų. Be to, įgyvendinant veiksmų programą „Muitinė 2020“, iš valstybių narių ir Komisijos atstovų buvo sudaryta projekto grupė²¹ pradinėms apklausos išvadoms aptarti ir rekomendacijoms, kaip spręsti šį klausimą, pateikti.

Keitimasis informacija siekiant šalinti atvejus, kai nurodoma per maža vertė, veikia tinkamai

Siekdama pašalinti per mažos vertės nurodymo riziką, Komisija parengė metodiką, pagal kurią galima apskaičiuoti „teisingas kainas“²² – tam COMEXT²³ duomenims taikoma statistinė procedūra ir gaunami patikimi importuojamų prekių kainų įverčiai²⁴. OLAF šiuos įverčius platina valstybių narių muitinėms.

Ši informacija apie teisingas kainas yra veiksminga priemonė, naudotina rizikos valdymo tikslais, siekiant padėti nustatyti galimus per mažos kainos nurodymo atvejus, kai kyla dar kitokio pobūdžio rizika arba esama kitų sukčiavimo rodiklių, pavyzdžiui, importuojant dalyvauja įtartini (neigiamai vertinami) prekybininkai. Ją taip pat galima naudoti kaip pagrindą įvertinant su per maža nurodyta verte susijusią muitų nepriemokos dalį.

Pastaruoju metu geriau keičiamasi informacija, kuria siekiama kovoti su atvejais, kai neteisingai nurodoma kilmė

Importuotojai mokėtiną muitą gali sumažinti ir neteisingai nurodydami importuojamų prekių kilmės šalį. Neteisingai nurodžius kilmę, galima taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, nustatytą lengvatiniuose prekybos susitarimuose, ir (arba) išvengti antidempingo arba kompensacinių muitų²⁵, taikomų faktinei kilmės šaliai. Kartais tikroji prekių kilmė slepiama tarpinėje šalyje, kurioje prekės laikinai laikomos sandėliuose, vykdant apgaulingas perkrovimo operacijas, o tada prekes į ES išsiunčiant su suklastotais dokumentais. Internete radome kelis atvejus, kai įmonės siūlo tokias apgaulingo perkrovimo paslaugas.

Kovai su tokio pobūdžio sukčiavimu Komisija parengė priemonę „ConTraffic“ ir konteinerių būsenos pranešimus (KBP). Šiomis priemonėmis teikiama informacija apie konteinerių maršrutus, taip pat muitinėms teikiamos rizikos vertinimo paslaugos. Sistema, nustačiusi importuotojo nurodytos kilmės šalies ir konteinerio maršruto neatitikimą, valstybėms narėms automatiškai siunčia pranešimus apie sukčiavimą.

Remiantis JRC duomenimis, 2008–2015 m. laikotarpiu OLAF ir JRC bendradarbiaujant su 12 valstybių narių vykdytame eksperimentiniame bandomajame projekte per „ConTraffic“ sistemą buvo ištirta 5 milijonai importuotų prekių, dėl kurių valstybėms narėms iš viso buvo išsiųsti 1 187 įspėjamieji pranešimai apie galimą su prekių kilme susijusį sukčiavimą. Galima ekonominė šių įspėjamųjų pranešimų vertė buvo 19 milijonų eurų. Iš viso 2 % tirtų prekių deklaruota kilmė ir siuntimo šalis neatitiko konteinerių maršruto. Remdamasi projekto „ConTraffic“ duomenimis Komisija padarė išvadą²⁷, kad „2011 m. 27 ES valstybėse narėse turėjo būti daugiau kaip 1 500 atvejų, kai kilmė nurodyta neteisingai, ir dėl tų atvejų ES iš viso neteko bent 25 milijonų eurų, ir tikėtina, kad prarastos pajamos buvo didesnės nei 100 milijonų eurų“.

Tačiau priemonė „ConTraffic“ turi savų trūkumų ir negali visada parodyti tikrosios prekių kilmės.

Keitimasis su rizika susijusia informacija. Per didelis informacijos kiekis duoda priešingus rezultatus

Muitinės privalo keistis rizikos informacija, susijusia ne tik su pastebėta rizika, bet ir su grėsme, dėl kurios kur nors Sąjungoje kyla didelė rizika²⁸; tam jos turi naudoti rizikos informacijos formą. Tačiau muitinės atstovai, su kuriais kalbėjomės, buvo susirūpinę dėl iš kitų valstybių narių gaunamų rizikos informacijos formų, nes jose ne visada pateikiami pakankamai išsamūs duomenys, kad tos formos būtų naudingos. Taip pat buvo paminėta problema, susijusi su dvigubu pranešimu muitinės rizikos valdymo sistemoje ir Muitinės informacinėje sistemoje. Be to, valstybės narės ir OLAF ne visada pateikia tinkamus atsiliepimus.

Remiantis galutiniu programos „Muitinė 2013“ vertinimu²⁹, kelios valstybės narės daug rizikos informacijos formų užpildė tada, kai rizika buvo maža ir vietos masto. Dėl to informacijos buvo gerokai per daug, o pagrindinę riziką nustatyti – sunku.

Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su ES nepriklausančiomis šalimis gerėja

Jeigu valstybei narei kyla pagrįstų abejonių dėl nurodytos lengvatinės kilmės įrodymo galiojimo ir (arba) tikrumo, ji šaliai naudos gavėjai arba lengvatinio susitarimo šaliai partnerei gali siųsti administracinio bendradarbiavimo prašymą ir paprašyti patvirtinti kilmę. Pagrįstų abejonių gali atsirasti tada, kai spaudo kilmę įrodančiame dokumente pavyzdys arba tą dokumentą išdavusi institucija skiriasi nuo nurodytųjų Komisijos tvarkomoje Prekių pavyzdžių valdymo sistemoje³⁰. ES nepriklausančios šalies institucijų atsakymas, o tam tikrais atvejais tai, kad atsakymo negauta, gali pateisinti atsisakymą taikyti lengvatinį muitų tarifų režimą³¹.

Vertinome, kaip Komisija įgyvendina Audito Rūmų 5–13 rekomendacijas, pateiktas Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2014 „Ar tinkamai valdomi preferenciniai prekybos susitarimai?“, ir nustatėme, kad Komisija įgyvendino lengvatinių susitarimų veikimo stebėjimo veiksmų planą³² bei nustatė nuolatinę stebėjimo tvarką (klausimynai, vizitai ir kt.).

Tačiau valstybės narės pranešė apie problemas, kurių kyla su tokiomis šalimis kaip Indija, Indonezija, Afganistanas, Nepalas ir Bangladešas ir kurios susijusios su vėluojančiais atsakymais ir nepakankama atsakymų į administracinio bendradarbiavimo prašymus kokybe. Su Indija ir Vietnamu susijusių problemų Audito Rūmai nustatė ir atlikdami pirmiau minėtą auditą³³.

Savitarpio pagalbos susitarimai (SPS) arba SPS protokolai prie tarptautinių susitarimų yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima prašyti informacijos iš ES nepriklausančių šalių, ir šie susitarimai tinkamai atlieka savo funkciją. Tačiau nustatėme atvejų, kai Kinija nepakankamai bendradarbiavo: valstybės narės pranešė apie problemas, kurių kyla siekiant gauti atsakymus į prašymus, nusiųstus remiantis savitarpio pagalbos susitarimais. Pasak OLAF, iki šiol buvo atsakyta tik į 1/3 iš beveik 150 prašymų patvirtinti, Kinijai nusiųstų įvykdžius bendrą muitinių operaciją „Gyvatė“³⁴. Jungtinė Karalystė, siekdama gauti informacijos apie eksportą į Jungtinę Karalystę, naudojasi Kinijoje esančio savo ryšių palaikymo muitų klausimais užsienyje pareigūno paslaugomis. OLAF Pekine taip pat turi savo ryšių palaikymo užsienyje pareigūną.

Įgyvendinant su per mažos vertės nurodymu susijusį veiksmų planą, pridėtą prie 2015 m. Strateginio administracinio bendradarbiavimo susitarimo, Kinijos institucijos į Europos Sąjungai teikiamus dokumentus ėmė įtraukti atsakomybės ribojimo pareiškimą, kuriame nurodoma, kad tų dokumentų negalima naudoti vykstant administraciniams procesams. Įrodymai dėl eksportuojant deklaruojamų tekstilės gaminių ir avalynės kainų valstybių narių muitinėms leistų lengviau susigrąžinti praradimus dėl nurodytos per mažos prekių vertės, kai prekybininkai teisme užginčija po prekių išleidimo teikiamus reikalavimo pranešimus.

Remdamasi savo operatyviniais poreikiais OLAF dabar dalyvauja derybų dėl kelių administracinio bendradarbiavimo susitarimų su ES nepriklausančių šalių institucijomis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis procese. OLAF ir ES nepriklausančių šalių tyrimų institucijų administracinio bendradarbiavimo susitarimai yra svarbi papildoma Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonė, kuria papildoma esama teisinė sistema.

ES veiksmų programomis paskatintas valstybių narių dalijimasis žiniomis ir bendradarbiavimas, bet programomis nepavyko užtikrinti, kad visos muitinės administracijos veiktų kaip viena

Pagal programas „Muitinė 2013“, „Muitinė 2020“, „Hercule II“ ir „Hercule III“ skiriama lėšų, kad muitinės galėtų tarpusavyje bendradarbiauti ir keistis informacija bei geriausia patirtimi; tam i) naudojamos ryšių ir keitimosi informacija sistemos ir ii) dalyvaujama vykdant bendrus veiksmus, pavyzdžiui, rengiant seminarus, mokymus, sudarant projekto grupes, vykstant darbinių vizitų ir vykdant tarpvalstybines operacijas. Nustatėme, kad ir programa „Muitinė 2013“, ir programa „Hercule II“ veiksmingai paskatintas valstybių narių dalijimasis žiniomis ir bendradarbiavimas.

Tačiau, remiantis Komisijos „Hercule II“ (Herkulio programos II) tikslų įgyvendinimo ataskaita³⁵, parengta Europos Parlamentui ir Tarybai, „nors stengtasi koordinuoti įvairių Sąjungos programų planavimą, pavyzdžiui, muitų srityje, būtų galima nuveikti daugiau siekiant stiprinti Komisijos tarnybų bendradarbiavimą, kad būtų galima gauti naudos iš programų sinergijos ir užkirsti kelią ES programų ir iniciatyvų dubliavimuisi“.

Konkretus programos „Muitinė 2013“ tikslas – „siekiant dirbti produktyviau ir veiksmingiau, toliau taikyti valstybių narių muitinių administracijų darbo rezultatų vertinimo sistemą“³⁶. Tačiau nenustatėme, kad būtų kokių nors veiklos rodiklių, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kaip pasiektas programos „Muitinė 2013“ tikslas užtikrinti, kad muitinės administracijos veiktų, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinant muitinį tikrinimą, leidžiantį pasiekti lygiaverčių rezultatų kiekvienoje ES muitų teritorijos vietoje, arba vertinti, kaip pasiektas programos „Muitinė 2013“ tikslas saugoti finansinius ES interesus. Mes nustatėme, kad programa „Muitinė 2013“ nepasiekė savo tikslo užtikrinti, kad visos muitinės administracijos veiktų kaip viena (žr. 89–110 dalis).

Išvada, padaryta atlikus galutinį programos „Muitinė 2013“ vertinimą ir susijusi su ES finansinių interesų apsauga, buvo paremta iš daugumos nacionalinių administracijų gautais atsiliepimais. Atsiliepimai apie muitinės rizikos valdymo sistemos ir sistemos „Surveillance 2“ indėlį valdant riziką buvo teigiami. Tačiau nustatėme trūkumų, darančių poveikį abiem keitimosi informacija sistemoms. Taip pat nustatėme, kad valstybių narių administracijos neveikia taip, lyg būtų viena administracija.

Kalbant apie bendrus veiksmus, programa padėta kurti ir palaikyti tinklus. Remiantis galutiniu vertinimu, turėta patikimų įrodymų, kad programa labai padėta ES valstybėms narėms skleisti atitinkamą informaciją, gerąją patirtį ir darbo metodus bei procedūras, visų pirma tai pasakytina apie IT sistemų nacionalinių specifikacijų rengimą ir diegimą.

Kalbant apie programą „Muitinė 2020“, nors galutiniame programos „Muitinė 2013“ vertinime buvo pateikta rekomendacija „nustatyti išsamią stebėjimo sistemą veiklos rezultatams fiksuoti ir susirūpinimą keliančioms problemoms laiku nustatyti“, nenustatėme jokių įrodymų, kad valstybės narės rinktų veiklos rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas valstybių narių konvergencijos lygis (t. y. veikimas taip, lyg tai būtų viena administracija).

Pagal programos „Hercule II“ sprendimo³⁷ 1 straipsnio 2 dalies a punktą, vienas iš programos tikslų – skatinti tarpvalstybinį ir tarpdisciplininį valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir OLAF bendradarbiavimą. Tačiau galutiniame vertinime padaryta išvada, kad programa „Hercule II“ pirmiausia paskatintas tarpvalstybinis ir tarpdisciplininis valstybių narių bendradarbiavimas³⁸. Pagrindiniai veiksniai, padėję tai pasiekti, buvo kovos su sukčiavimu srities mokymai, taip pat mokymai, seminarai ir konferencijos, susiję su teisiniais aspektais.

Informacijos apie programos „Muitinė 2020“ poveikio rodiklių pasiekimą nėra. Be to, nėra informacijos apie su programa „Hercule III“ susijusių išdirbių, rezultatų ir poveikio rodiklių pasiekimą. Todėl negalime pateikti jokio preliminaraus tų programų veiksmingumo vertinimo.

ES padarė pažangą siekdama vienodai taikyti muitinės teisės aktus

Būdama muitų sąjunga ES turi vienodai taikyti Bendrąjį muitų tarifą ir ES muitinės teisės aktus, taip užtikrindama ES finansinių interesų apsaugą ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje veikiantiems prekybininkams.

Tarifą sudaro nomenklatūros rinkiniui suteiktas pavadinimas (arba prekių klasifikavimas) ir kiekvienos klasės prekėms taikomos tam tikros muito normos. Jis bendras visoms valstybėms narėms, bet muito normos priklauso nuo importuojamų prekių pobūdžio ir kilmės. Tai apima visus kitus ES teisės aktus, darančius poveikį už konkrečias importuotas prekes mokamo muito dydžiui, pavyzdžiui, bendrosios prekybos politikos teisės aktus³⁹.

Europos Sąjungos integruotuoju muitų tarifu (TARIC) apskritai užtikrinamas vienodas tarifinių reguliavimo priemonių taikymas

TARIC, ES integruotasis muitų tarifas, yra daugiakalbė duomenų bazė, į kurią integruotos visos priemonės, susijusios su Bendruoju muitų tarifu, taip pat prekybos ir žemės ūkio teisės aktai. Tai padeda užtikrinti vienodą taikymą visose valstybėse narėse, o ekonominės veiklos vykdytojas gali aiškiai matyti visas priemones, kurių reikia imtis prekes importuojant į ES arba eksportuojant iš ES⁴⁰.

Ar TARIC duomenų bazė valstybėse narėse integruota į prekių išleidimo sistemas arba susieta su jomis, Komisija stebi dviem būdais: i) rengdama stebėjimo vizitus į valstybių narių muitines ir ii) per duomenų bazę „Surveillance 2“ nuolat stebėdama valstybėse narėse pateiktų muitinės deklaracijų kokybę ir teisingumą (patikimumo patikrinimai).

Nustatėme, kad Jungtinė Karalystė nenaudoja naujausios TARIC versijos (TARIC 3), nes TARIC 1 yra vienintelė versija, kurią galima naudoti Jungtinės Karalystės muitinės elektroninio prekių išleidimo sistemoje. TARIC 3 duomenys rankiniu būdų konvertuojami į TARIC 1 duomenis ir įkeliami. Be to, Jungtinės Karalystės nacionalinėje TARIC sistemoje nėra keleto TARIC ribojimo priemonių. Galiausiai, Jungtinė Karalystė naudoja kitokius muitinės procedūrų kodus nei kitos valstybės narės⁴¹.

Be to, Jungtinė Karalystė Komisijai neteikia atskirų ataskaitų, skirtų duomenų bazei „Surveillance 2“, kai supaprastintų procedūrų atveju importo deklaracijose nurodyta mažesnė nei 1 000 eurų suma⁴², nes Eurostatui teikiamiems statistiniams duomenims apie išorės prekybą su ES nepriklausančiomis šalimis ji taiko viršutinę ribą. Šios ribos nesiekiančioms importuojamoms prekėms taikomas specialus prekių kodas, nustatytas susitarus su Eurostatu, kad būtų atsižvelgiama į šį teisės aktų aspektą. 2014 ir 2015 m. Jungtinėje Karalystėje 88 % importo deklaracijų prekių lygmeniu buvo pateikta taikant supaprastintas procedūras.

Į Jungtinę Karalystę importuojantiems prekybininkams kyla didelė rizika, kad ES teisės aktai bus taikomi nevienodai, nes:

1. muitinės elektroninio prekių išleidimo sistemoje TARIC duomenys atnaujinami rankiniu būdu, dėl to kyla rizika, kad gali būti netikslumų arba kad bus surinktos ne visos pajamos;
2. JK TARIC nenustatyta ribojimo priemonių, dėl to kyla saugos ir saugumo rizika;
3. neatliekami importo deklaracijų, nesiekiančių 1 000 eurų, patikimumo patikrinimai, dėl to dar labiau didėja rizika TARIC taikyti neteisingai, ir
4. importuojamoms prekėms naudojami kitokie muitinės procedūrų kodai, o tai yra našta keliose valstybėse narėse veiklą vykdantiems prekybininkams, be to, kyla rizika, kad bus neteisingai taikomos muitų nuostatos.

Be to, Komisija TARIC atnaujina atgaline data, o tai gali turėti poveikį ES finansiniams interesams. Tačiau Biudžeto generaliniam direktoratui apie šiuos atnaujinimus nepranešama sistemingai, kad direktorato darbuotojai galėtų stebėti, ar atnaujinimai vienodai taikomi valstybėse narėse.

Licencijos ir priežiūros dokumentai labai svarbūs taikant tokias prekybos politikos priemones, kaip muitų tarifų taikymo sustabdymas⁴³, tarifinės kvotos, kvotos, didžiausi tarifai⁴⁴ ir priežiūros priemonės⁴⁵. Taikant šias priemones svarbu importuojamų prekių kiekio apskaita – tam tikrais atvejais negalima viršyti tam tikro kiekio, o jį viršijus taikoma standartinė muito norma.

Licencijos ir priežiūros dokumentai išduodami nustatytam prekių kiekiui. Siekiant užtikrinti, kad jokios prekės nebūtų išleistos į ES rinką be galiojančio dokumento, išleidimo metu kiekvienai pavienei importuojamų prekių partijai kiekiai turi būti nurodyti licencijoje ir patvirtinti muitinės⁴⁶.

Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2010 „Ar veiksmingai kontroliuojamos importui taikomos supaprastintos muitinės procedūros?“ rekomendavo⁴⁷ Komisijai „skatinti valstybes nares kompiuterizuoti visų supaprastintų procedūrų atlikimą, įskaitant elektroninį licencijų ir panašių dokumentų valdymą (užpildymą internetu prekių išleidimo metu), ir kompiuterizuotų rizikos profilių, apimančių TNI ir bendrosios prekybos politikos klausimus, taikymą“.

Numatoma, kad ši rekomendacija bus įgyvendinta iki 2020 m. pabaigos, kai bus visiškai įgyvendintos Sąjungos muitinės kodekso supaprastintų procedūrų nuostatos⁴⁸. Tačiau tai neapims elektroninio licencijų ir panašių dokumentų užpildymo išleidžiant prekes visose valstybėse narėse. Importuojamos prekės, neturinčios galiojančio dokumento, daro neigiamą poveikį ES gamintojų interesams, nors prekybos politikos priemonėmis tuos interesus reikėtų apsaugoti. Be to, tai gali daryti neigiamą poveikį ES finansiniams interesams tais atvejais, kai sustabdomas muitų tarifų taikymas, taikomos tarifinės kvotos, kvotos ir didžiausi tarifai.

Komisija įvykdė Europos Audito Rūmų rekomendacijas dėl privalomosios tarifinės informacijos

Privalomoji tarifinė informacija – tai oficialus trejus metus galiojantis muitinės priimamas rašytinis sprendimas, kuriuo pareiškėjui prieš importuojant (arba eksportuojant) pateikiamas ES tarifų nomenklatūros prekių klasifikavimo vertinimas. Privalomoji tarifinė informacija privaloma visoms ES muitinėms ir sprendimo turėtojui. Kai importuotojui pateikiama privalomoji tarifinė informacija, tai turi būti nurodyta importuojamų prekių, kurioms taikoma privalomoji tarifinė informacija, muitinės deklaracijoje. Privalomoji tarifinė informacija prekybininkams teikia užtikrintumo ir padeda vienodai taikyti muitinės teisės aktus.

Vertinome, kaip Komisija įgyvendina mūsų ankstesnėje specialiojoje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas⁴⁹. Nustatėme, kad nors esama tam tikrų IT srities pokyčių⁵⁰, įsigaliosiančių tik 2017 m. spalio mėn., 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui ir deleguotiesiems aktams į visas rekomendacijas buvo atsižvelgta.

Tačiau mūsų atrinktų valstybių narių muitinės išleisdamos prekes netikrina, ar privalomosios tarifinės informacijos turėtojas ją naudoja joje nurodytos rūšies importuojamoms prekėms. Importo deklaracijos, kuriose nurodytas TARIC kodas skiriasi, bet yra panašus į nurodytąjį privalomojoje tarifinėje informacijoje, rizikos valdymo sistemoje nežymimos vėliavėle, reiškiančia, kad reikia tikrinimo po prekių išleidimo. Taigi, privalomosios tarifinės informacijos sprendimu nepatenkintas privalomosios tarifinės informacijos turėtojas importuojamas prekes gali neteisingai klasifikuoti ir apeiti sprendimą, jeigu valstybės narės jo prašymo netikrina, ir taip išvengti didesnių privalomojoje tarifinėje informacijoje nustatytų muitų mokėjimo.

Dar nėra visoje ES galiojančių vertinimo sprendimų

Visoje ES galiojantis vertinimo sprendimas būtų oficialus muitinės išduodamas rašytinis sprendimas, kuriuo pareiškėjui prieš importuojant pateikiamas tam tikram muitinės vertės elementui taikytino režimo vertinimas, galiojantis nurodytą laikotarpį. Sprendime būtų nurodoma, kaip vertinti, pavyzdžiui, komisinį mokestį, autorinį atlyginimą arba susitarimų dėl susijusių subjektų perdavimo sandorių kainodaros aspektus muitinio įvertinimo tikslais⁵¹.

Visoje ES galiojantis sprendimas dėl vertės nustatymo teiktų teisinio saugumo ir užtikrintų vienodas sąlygas keliose valstybėse narėse veiklą vykdantiems prekybininkams. Rekomenduojame⁵², kad Komisija imtųsi reikiamų teisėkūros ir administracinių veiksmų ir pašalintų problemą, susijusią su tuo, kad „nėra Bendrijos teisės nuostatų, kuriomis būtų leidžiama priimti visoje Bendrijoje galiojančius sprendimus dėl vertės nustatymo“.

Sąjungos muitinės kodekse⁵³ Komisijai suteikti įgaliojimai deleguotuoju aktu išplėsti su privalomąja informacija susijusių sprendimų taikymo sritį, kad sprendimai būtų „taikytini ir kitiems veiksniams, kuriais remiantis taikomas importo arba eksporto muitas ir kitos su prekyba prekėmis susijusios priemonės“, taigi ir vertinimo klausimams. Tačiau iki šiol Komisija dar nėra panaudojusi šių įgaliojimų.

Komisija Audito Rūmų rekomendacijos dar neįgyvendino. Praėjus 17 metų, dar nėra galimybių priimti visoje ES galiojančių sprendimų dėl vertės nustatymo.

Valstybės narės nesilaiko vienodo požiūrio į muitinį importuojamų prekių tikrinimą, todėl gali būti sumokami ne visi muitai

Valstybių narių muitinės turėtų „veikti taip, lyg jos būtų viena“ muitinė. Tai buvo vienas pagrindinių programos „Muitinė 2013“ tikslų. Kai valstybės narės nesilaiko vienodo požiūrio į muitinį tikrinimą, sukčiai gali pasirinkti silpniausią visos grandinės grandį ir nesąžiningai importuoti prekes.

Nustatėme, kad valstybės narės muitinio tikrinimo nevykdo suderintai ir standartizuotai, nors tuo būtų galima visoje Sąjungoje užtikrinti lygiavertį muitinį tikrinimą ir išvengti antikonkurencinio elgesio įvairiose Sąjungos prekių įvežimo ir išvežimo vietose.

Nesilaikant vienodo požiūrio į muitinį su per maža nurodyta verte susijusį tikrinimą, iškraipomas importo valstybių narių pasirinkimas

Valstybėms narėms kyla uždavinys kovoti su sukčiavimu, susijusiu su per mažos vertės nurodymu. Tokiais galimo sukčiavimo atvejais pirmumas turėtų būti teikiamas tikrinimui išleidžiant prekes, nes importuotojai vėliau gali tapti nemokūs arba dingti. Kilus pagrįstų abejonių, kad deklaruojama vertė atitinka tikrąją sandorio vertę, muitinė, muitinį tikrinimą vykdydama išleidžiant prekes, gali paprašyti papildomos informacijos ir papildomų dokumentų. Pagrįstų abejonių gali kilti visų pirma tada, kai deklaruojama vertė yra mažesnė už apibrėžtą rizikos ribinę vertę.

Rizikos valdymo tikslais rizikos ribinė vertė gali būti nustatoma pagal teisingas kainas (žr. 48 dalį). Tam tikrais atvejais importuotojai pateikia patvirtinančių įrodymų (sąskaitos faktūros, pardavimo sutartys, banko išrašai), kurie visi atitinka deklaruotas (neteisingas) mažas vertes. Muitinei pateiktuose dokumentuose viskas atitinka ir deklaruotą per mažą vertę yra sudėtinga nustatyti. Tokiais atvejais gali būti atlikta kitų mokėjimų grynaisiais pinigais arba per trečiuosius asmenis, padengiančių skirtumą tarp deklaruotos (per mažos vertės) ir tikros kainos. 2 diagramoje pateiktas nurodytos per mažos vertės pavyzdys, kai buvo iš anksto sumokėta grynaisiais pinigais.

Šaltinis. Europos Audito Rūmai; remtasi Pasaulio muitinių organizacijos duomenimis.

42 muitinės procedūra yra režimas, kuriuo importuotojas naudojasi, kad būtų atleistas nuo PVM tais atvejais, kai importuotos prekės vėliau bus išvežtos į kitą valstybę narę. Tokiu atveju PVM yra mokėtinas paskirties valstybėje narėje⁵⁴. Kai importuojama pagal 42 procedūrą, papildomos informacijos apie faktinę sandorio vertę turėtų būti prašoma iš paskirties valstybės narės muitinės, remiantis savitarpio pagalbos susitarimu, nes tokiais atvejais galutinis prekių gavėjas gali, pavyzdžiui, Kinijos tiekėjui sumokėti daug didesnę sumą nei sąskaitos faktūros vertė, muitinės atstovo nurodoma importo valstybės narės muitinei. Tačiau tam gali prireikti daug laiko arba pastangos gali būti nesėkmingos, nes deklaruojamas prekes įsigyjantis subjektas gali skirtis nuo prekių galutinio gavėjo arba prekybininkas gali pradingti⁵⁵.

Jeigu abejonės neišsklaidomos, galima paimti importuojamų prekių pavyzdžių ir pareikalauti užstato⁵⁶, kuriuo būtų padengtas galimas muitų praradimas. Komisija, įgyvendindama bendrųjų prioritetinių tikrinimo sričių nepaisymo priemonę, susijusią su atvejais, kai nurodoma per maža tekstilės gaminių ir avalynės iš Azijos vertė, valstybėms narėms pateikė aiškias gaires, kaip elgtis esant per mažai vertei. Tačiau tebėra praktinių sunkumų.

Kiekvienoje aplankytoje valstybėje narėje atrinkome 30 iš Azijos 2015 m. importuotų tekstilės gaminių ir avalynės, kurių vertė galbūt buvo nurodyta per maža, pavyzdžių ir patikrinome, ar OLAF savitarpio pagalbos pranešimuose pateikti prašymai, susiję su per maža nurodyta verte, buvo įvykdyti. Nustatėme, kad valstybės narės atitinkamus savitarpio pagalbos prašymus vykdė skirtingai ir kad į OLAF prašymus ne visada atsakyta. Taip pat nustatėme, kad visų paimtų pavyzdžių vertė buvo nurodyta gerokai per maža. Keliais atvejais apdorotos medvilnės kainos, nurodytos importuojant, buvo mažesnės net už žaliavos kainą. Toliau pateiktose 3 diagramoje ir 4 diagramoje lyginamos apdorotos medvilnės rizikos ribinės vertės, žaliavos kainos ir importuojant į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją nurodytos paimtų pavyzdžių kainos.

Šaltinis. Europos Audito Rūmai; remtasi interneto šaltiniu THESEUS (https://theseus.jrc.ec.europa.eu) ir duomenimis iš http://www.finanzen.net/rohstoffe/baumwollpreis/euro/historisch.

Šaltinis. Europos Audito Rūmai; remtasi interneto šaltiniu THESEUS (https://theseus.jrc.ec.europa.eu) ir duomenimis iš http://www.finanzen.net/rohstoffe/baumwollpreis/euro/historisch.

Taip pat nustatėme, kad valstybės narės, kuriose mažiau tikrinama išleidžiant prekes iš muitinės, pritraukia didesnius importo srautus. Tai itin akivaizdu tais atvejais, kai tikrinimas susijęs su nurodoma per maža iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės verte, –tikrinimo išleidžiant prekes neatliekančios valstybės narės pritraukia srautus iš kitų valstybių narių.

Jungtinė Karalystė netaiko 92 dalyje aprašytų rizikos ribinių verčių ir išleidžiant prekes nereikalauja deklaruojamų prekių, kurių nurodyta muitinė vertė gali būti per maža, garantijos, kuria būtų galima pasinaudoti nesurinktam muitui padengti. Tačiau OLAF visų valstybių narių paprašė imtis visų deramų prevencinių priemonių, kad būtų apsaugoti ES finansiniais interesai, ir, nustačius įtartiną siuntą, reikalauti garantijos, kad vėliau nebūtų prarasti muitai.

Nustatėme, kad Jungtinėje Karalystėje nereikalaujant garantijos, kai prekių vertė gali būti nurodyta per maža, srautai nukreipiami į ją: iš Kinijos importuojamos prekės, kurių vertė nurodoma gerokai per maža ir kurios tranzitu vežamos iš kitų valstybių narių, Jungtinėje Karalystėje įforminus pagal 42 procedūrą, vežamos atgal į žemyninę Europą, pavyzdžiui, tekstilės gaminiai arba avalynė iš Kinijos taikant išorės tranzito procedūrą iš Hamburgo siunčiami į Doverį, ir įforminus pagal 42 procedūrą, bet neatlikus tikrinimo išleidžiant prekes, išleidžiami į laisvą apyvartą, o tada vežami, pavyzdžiui, į Lenkiją arba Slovakiją. 5 diagramoje pateikiamas tokios palankiausios prekių įvežimo vietos paieškos, kai taikoma 42 procedūra, pavyzdys.

Šaltinis. Europos Audito Rūmai.

2016 m. Prancūzijos muitinė, bendradarbiaudama su OLAF, vykdė operaciją „Aštuonkojis“. Dėmesys buvo sutelktas į importą, kai taikoma 42 procedūra. Administracinio bendradarbiavimo veiksmais aiškiai nustatyta, kad su per mažos vertės nurodymu susijusio sukčiavimo atvejų daugiausia būta Jungtinėje Karalystėje, o padėtį dar labiau pablogino tai, kad paskirties valstybėse narėse nemokėtas PVM. Pagal suklastotas sąskaitas faktūras deklaruojama vertė buvo sumažinta 5–10 kartų, ir tai turėjo didžiulį poveikį surenkamiems muitams ir mokesčiams⁵⁷.

Kalbant apie nesąžiningo naudojimosi 42 procedūra poveikį PVM ir muitų nesurinkimui, mūsų Specialiosios ataskaitos Nr. 24/2015⁵⁸ 83 dalyje teigiama: „Jungtinėje Karalystėje nustatėme du pagal 42 muitinės procedūrą importuotų prekių nepakankamo įvertinimo atvejus, kuriuos po to, kai OLAF atliko bendrą muitinės operaciją, jau buvo nustačiusi Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcija. Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcijos įvertintas poveikis PVM surinkimui Jungtinėje Karalystėje – 0,5 milijono svarų sterlingų ir 10,6 milijono svarų sterlingų kitose valstybėse narėse. Apskaičiuotasis poveikis muitų surinkimui Jungtinėje Karalystėje sudaro 81 milijoną svarų sterlingų. Šiuos poveikius, susijusius su visais dviejų į imtį įtrauktų prekybininkų importuotais objektais, per trejų metų laikotarpį įvertino Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcija“.

6 diagramoje pateikti 2007–2016 m. laikotarpio Eurostato duomenys apie penkias Audito Rūmų atrinktas valstybes nares. Valstybėse narėse, kuriose išleidžiant prekes buvo įvestas nuodugnus tikrinimas, ar nenurodyta per maža iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės vertė, padidėjo vidutinės deklaruojamos importo kainos, bet jose sumažėjo importo apimtis. Jungtinėje Karalystėje importo apimtis padidėjo 358 000 tonų, o kitose keturiose valstybėse narėse ji bendrai sumažėjo 264 000 tonų.

Šaltinis. Eurostatas.

Tai patvirtinama ir OLAF apskaičiuotais 2013–2016 m. dėl nurodytos per mažos tekstilės gaminių ir avalynės vertės galbūt nesurinktų mokesčių duomenimis.

Pasak OLAF⁵⁹, apskaičiuotoji Jungtinės Karalystės tradicinių nuosavų išteklių suma turėjo būti 1,9874 milijardo eurų (bendroji suma) arba 1,5736 milijardo eurų (grynoji suma) didesnė, palyginti su 2013–2016 m. laikotarpiu. Galimo nuostolio (grynąja suma, atskaičius surinkimo išlaidas), palyginti su visais nuosavais ištekliais ir tradiciniais nuosavais ištekliais, valstybių narių faktiškai pateiktais per tą patį laikotarpį, kiekybinis įvertinimas pateikiamas toliau 7 diagramoje.

Šaltinis. DG Budget, 2016 m. metinė veiklos ataskaita.

Tai dar kartą patvirtina mūsų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 23/2016 nustatytus faktus, kad „kai įvairiose valstybėse narėse nėra valstybės pagalbos jūrų uostams gairių ir skiriasi muitinio tikrinimo praktika, pasaulinėms laivybos linijoms vieni uostai gali būti patrauklesni už kitus“⁶⁰.

Valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į kovą su kilmės klastojimu ir neteisingu klasifikavimu

OLAF savitarpio pagalbos pranešimais valstybes nares gali įspėti apie sukčiavimą. Pranešimuose valstybių narių muitinėms pateikiami prašymai apsaugoti ES finansinius interesus.

Nustatėme, kad penkiose atrinktose valstybėse narėse laikytasi skirtingo požiūrio į tolesnius veiksmus gavus OLAF savitarpio pagalbos pranešimą Nr. 2015/15 dėl neteisingo klasifikavimo ir pranešimus Nr. 2014/21–2015/18 dėl neteisingai nurodytos kilmės. Nesąžiningi prekybininkai gali pasinaudoti tokiais atvejais, kai skiriasi požiūris į muitinį tikrinimą, ir išvengti muitų mokėjimo.

Taip pat nustatėme, kad, gavus savitarpio pagalbos pranešimus, veiksmų lengviau imtis toms valstybėms narėms, kuriose privaloma muitinės importo deklaracijoje nurodyti siuntėją.

Valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į sankcijų taikymą

Europos Sąjungoje muitinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra valstybių narių pareiga⁶¹, ir valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią pažeidimams, gali taikyti įvairiausias civilines, administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas. Dėl to gali būti iškraipoma teisėtų prekybininkų konkurencija vidaus rinkoje, o sukčiai gali pasinaudoti tais skirtumais ir padaryti žalos ES finansiniams interesams.

Nustatėme, kad Lenkijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje muitinės teisės aktų pažeidimai laikomi nusikalstama veika ir dėl jų sistemingai pradedamas baudžiamasis procesas. Lenkijoje už muitinės teisės aktų pažeidimus netaikomos nei administracinės, nei civilinės sankcijos.

Komisija pateikė pasiūlymą dėl direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos⁶², Taryba ir Europos Parlamentas dabar šį pasiūlymą nagrinėja. Pasiūlymas dėl direktyvos pateiktas atlikus valstybių narių teisės sistemų, susijusių su muitinės teisės aktų pažeidimais ir sankcijomis, tyrimą⁶³.

Importo muitinis tikrinimas turi spragų

Valstybių narių muitinių vykdomas rizikos valdymas apima įvairių rūšių ir įvairaus lygio rizikos, susijusios su tarptautine prekyba prekėmis, nustatymu, vertinimu, analizavimu ir mažinimu.

ES muitinių vykdomam rizikos valdymui taikomas principas „vertinti iš anksto, prireikus kontroliuoti“. Atsižvelgiant į kylančią riziką, veiksmų gali būti imamasi prieš prekes pakraunant eksporto šalyje, prieš prekes atvežant į ES teritoriją arba iškrovimo vietoje, importavimo metu arba po to, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą⁶⁴.

Importui gali būti taikomos įprastos arba supaprastintos procedūros. Kai prekes importuojant taikomos supaprastintos procedūros, tai palanku prekybininkams, nes prekės greičiau išleidžiamos. Komisija kasmet rengia muitų sąjungos rezultatų ataskaitą, joje apžvelgia įvairių rūšių muitinio tikrinimo dažnumą ir veiksmingumą.

Valstybės narės nevykdo tikrinimo prieš atvežimą, nors tuo būtų saugomi ES finansiniai interesai

Etape iki atvežimo muitinės gali gauti išankstinės informacijos apie tai, kad greitai bus atvežtas krovinys; ta informacija gaunama iš krovinio manifestų ir kitų šaltinių. Europos Sąjungoje vežėjai arba jų įgaliotieji atstovai nurodytu laiku dar prieš prekių atvežimą gali elektroniniu būdu teikti bendrąsias deklaracijas pirmajame įvežimo į ES muitų teritoriją (oro) uoste. Muitinių rizikos analizės grupės gali analizuoti šiuos duomenis ir atlikti preliminarią tikslinę atranką. Tačiau tame etape gaunama nedaug informacijos, kad būtų galima nuodugniai patikrinti mokesčių tikslais, pavyzdžiui, kad būtų galima patikrinti nurodytą importuojamų prekių vertę arba klasifikaciją⁶⁵.

Penkių atrinktų valstybių narių muitinės tvirtino, kad negali prieš prekių atvežimą pagal bendrąsias deklaracijas atlikti tikrinimo mokesčių tikslais, nes nepakanka svarbių duomenų. Tačiau įtartinų (neigiamai vertinamų) prekybininkų tikrinimas prieš prekių atvežimą gali būti atliekamas mokesčių tikslais, jeigu bendrojoje deklaracijoje pateikti siuntėjo ir gavėjo duomenys. Nors paprastai taip ir būna, tokie duomenys gali būti ir nepateikti⁶⁶.

Valstybės narės ne visada atlieka tikrinimus, kuriuos rekomenduoja vykdyti jų rizikos valdymo sistemos

Rizikos valdymo sistemos siūlomas tikrinimas išleidžiant prekes gali būti fizinis patikrinimas, dokumentų patikrinimas arba pavyzdžių ėmimas išsamesnei analizei, įskaitant laboratorinę analizę.

Nustatėme, kad Audito Rūmų atstovų aplankytose valstybėse narėse, išskyrus Jungtinę Karalystę, muitinės pareigūnas gali nevykdyti rizikos filtro rekomenduojamos tikrinimo priemonės, ir tam nereikia jokio aukštesnes pareigas einančio darbuotojo pritarimo ar patvirtinimo. Tai vidaus kontrolės sistemos spraga, dėl jos mažėja muitinės rizikos valdymo sistemos veiksmingumas.

Jungtinėje Karalystėje dokumentų ir fiziniai patikrinimai atliekami tik vykdant įprastas importo procedūras, o tai sudaro 12 % importo deklaracijų. Nustatėme, kad 99,77 % importo, 2015 m. deklaruoto vykdant įprastas procedūras, buvo įforminta per valandą, o atliekant dokumentų patikrinimus, kuriais išleidžiant prekes siekiama patikrinti, ar teisingai nurodyta kilmė, netikrinami nei originalūs kilmės įrodymai, nei duomenų bazėje „ConTraffic“ ieškoma neatitikimo. Tai verčia abejoti Jungtinėje Karalystėje atliekamo muitinio tikrinimo veiksmingumu. Likę 88 % importo deklaracijų buvo pateikta vykdant supaprastintas procedūras, ir tikrinimas išleidžiant prekes visai nevykdytas.

Tikrinimo po prekių išleidimo apimtimi nekompensuojama tai, kad vykdant supaprastintas procedūras tikrinimas išleidžiant prekes neatliekamas

Prekybininkams, kuriems importuojant leidžiama naudotis supaprastintomis muitinės procedūromis, naudingas paspartintas muitinio prekių išleidimo procesas. Muitinės pasitiki jų importo deklaracijų teisingumu ir prieš išleidimą mažiau tikrina. Tai turėtų būti kompensuojama atliekant auditą prieš leidimo išdavimą ir ex post auditą⁶⁷. 2015 m. beveik keturioms penktosioms viso ES importo buvo taikytos supaprastintos procedūros, iš jų 0,2 % buvo atliktas tikrinimas išleidžiant prekes.

Tačiau Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje nustatėme, kad vykdant supaprastintas procedūras tikrinimas išleidžiant prekes neatliekamas. Tokia padėtis itin pavojinga Jungtinėje Karalystėje, nes didžioji dauguma importo deklaracijų teikiamos vykdant supaprastintas procedūras.

Įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (ĮEVV) yra patikimas prekybininkas, gaunantis naudos iš to, kad per jo importuojamų prekių muitinį įforminimą atliekama mažiau fizinių ir dokumentais grindžiamų patikrinimų. Muitinė ĮEVV statusą suteikia, jei prekybininkas atitinka tam tikrus kriterijus⁶⁸.

Vykdant vieną iš supaprastintų procedūrų, nustatytų Sąjungos muitinės kodekse, importo deklaracijas galima teikti jas įtraukiant į leidimo turėtojo apskaitos registrus. Tokiu atveju prekybininkas privalo muitinei pranešti apie prekių pateikimą, bet tame pranešime nepateikiami duomenys apie prekių kilmę, tarifinį klasifikavimą ir vertę⁶⁹, kuriais remdamasi muitinė galėtų mokesčių tikslais atlikti prasmingą rizikos analizę. Be to, muitinė ĮEVV gali atleisti nuo prievolės pateikti prekes muitinei⁷⁰.

Mes nustatėme atvejų, kai ĮEVV, vykdantys veiklą kurjerių paslaugų sektoriuje, piktnaudžiavo muitų lengvata, taikoma mažos vertės siuntoms, kitais atvejais ĮEVV mūsų apsilankymo metu nesilaikė jiems nustatytų sąlygų, taip pat atvejų, kai ĮEVV, būdami deklarantu arba atstovais, nurodė per mažą iš Kinijos importuojamų tekstilės gaminių ir avalynės vertę.

Mes nustatėme, kad Italija neatlieka audito po prekių išleidimo, kaip nustatyta Muitinės audito vadove; net ir ĮEVV atžvilgiu. Jungtinėje Karalystėje patikrinome 10 audito po prekių išleidimo bylų, susijusių su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais, bet nė karto nebuvo faktiškai atliktas auditas po prekių išleidimo, veikiau buvo vertinama arba stebima, ar nuolat laikomasi įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo sąlygų.

Galiausiai, 2016 m. liepos mėn. Komisija nustatė, kad šešios valstybės narės⁷¹ apskritai nevykdė auditų po prekių išleidimo arba neteikė apie tokius auditus jokios informacijos. Šiose valstybėse narėse surenkama maždaug 20 % visų ES surenkamų muitų⁷². Auditu po prekių išleidimo siekiama šalinti po prekių išleidimo ir po kitų rūšių tikrinimo po prekių išleidimo liekančią riziką, bet kai tai neatliekama, rizika išlieka.

Tikrinimas po prekių išleidimo retai apima importą į kitas valstybes nares

Kai importuotojas, kurio centrinė būstinė yra vienoje valstybėje narėje (antroji valstybė narė), importo operaciją vykdo kitoje valstybėje narėje (pirmoji valstybė narė), muitinį tikrinimą turi atlikti pastaroji⁷³.

Nustatėme, kad pirmosios valstybės narės muitinė nesikreipia į antrosios valstybės narės muitinę ir neprašo jos teritorijoje veikiančio prekybininko apskaitos dokumentų, banko sąskaitų ir pan., taip pat nustatėme, kad antrosios valstybės narės muitinė nežino apie importuojamas prekes, nes pirmosios valstybės narės muitinei nenustatyta prievolė apie tai pranešti.

Padėtis dar pablogėja dėl to, kad valstybėse narėse veikiančioje duomenų bazėje „Surveillance 2“ pateikta informacija mažai naudinga atliekant auditą po prekių išleidimo, nes joje nenurodytas importuotojo ir (arba) deklaranto pavadinimas. Nemanoma, kad duomenų bazė „Surveillance 3“ – joje bus ši ir kita svarbi informacija – iki 2018 m. spalio 1 d. bus visiškai įdiegta⁷⁴.

Nustatėme, kad tai itin aktualu taikant 42 procedūrą. Taikant šią procedūrą, antrojoje valstybėje narėje esantis importuotojas pirmojoje valstybėje narėje gali paskirti atstovą importo procedūroms joje vykdyti, dėl to dar pasunkėja tikrinimas po prekių išleidimo.

Pasak OLAF, apie 57 % visų iš Kinijos importuojamų prekių tekstilės gaminių ir avalynės srityje, kurių vertė, kaip įtariama, nurodyta per maža, įforminama taikant 42 procedūrą, nors pagal šią procedūrą įforminama tik 16 % importuojamų prekių.

2016 m. gruodžio mėn. atlikdama patikrinimą Slovakijoje Komisija taip pat nustatė, kad pagrindinė per mažos vertės nurodymo rizika buvo nustatyta tais importo atvejais, kai taikyta 42 procedūra ir kai importuotojas paprastai būdavo įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, taigi tai dar labiau apsunkino kovą su šiuo sukčiavimu atliekant tikrinimą po prekių išleidimo.

Kadangi atvejai, kai dėl mažos siuntos vertės siunta neapmokestinama, netikrinami, sumokama per mažai muitų

Muitinės teisės aktuose nustatyta, kad labai mažos vertės siuntoms taikomos išimtys arba jos neapmokestinamos. Prekėms, kurių vertė nesiekia tam tikros ribos, netaikomi nei muitai, nei kiti mokesčiai. Taip yra dėl to, kad iš mažos vertės siuntų galima gauti mažai pajamų, taigi tai neverta administracinių ir veiklos sąnaudų, kurių reikia siekiant užtikrinti atitiktį tiems muitinės teisės aktams.

Sparti e. prekybos plėtra šią padėtį kiek pakeitė. Kaip pripažįsta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija⁷⁵, „tuo metu, kai buvo nustatyta dauguma mažos vertės importuojamoms prekėms taikomų mokesčių lengvatų, prekyba internete nevykdyta, ir importuojamų prekių, kurios galėjo būti neapmokestinamos, buvo palyginti mažai“.

Prekės, kurias vartotojai perka iš verslo įmonių, esančių ES nepriklausančiose šalyse, dėl mažos siuntos vertės nuo PVM (ir muito) atleidžiamos, kai jų vertė neviršija 10 arba 22 eurų ribos. Be PVM, kai prekių vertė didesnė nei 150 eurų, turi būti mokamas muitas. Vieno privataus asmens kitam privačiam asmeniui siunčiamai dovanai muitas ir PVM netaikomi, jeigu vertė neviršija 45 eurų. Vertei viršijus 45 eurus, bet neviršijus 700 eurų, neįskaitant PVM, gali būti taikoma standartinė fiksuotoji 2,5 % muito norma. Visos šios lengvatos taikomos ir internete iš ES nepriklausančių šalių perkamoms prekėms.

Nustatėme, kad atrinktose valstybėse narėse elektroninėse po prekių išleidimo sistemose leista i) importuojamoms prekėms taikyti nuostatą dėl muitų netaikymo nedidelės vertės prekėms, nors tų prekių deklaruota vertė⁷⁶ buvo didesnė nei 150 eurų, o ii) importuojamas komercines siuntas leista deklaruoti kaip dovanas.

Taip pat nustatėme, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodekso deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams⁷⁷ šiuo importuojamų prekių neapmokestinimu piktnaudžiavo net įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą turintys kurjeriai. Tai itin rimta, nes iš įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų reikalaujama vykdyti vidaus kontrolę, kuria būtų galima užkirsti kelią neteisėtiems arba neleistiniems sandoriams ir nustatyti juos⁷⁸.

Remiantis Jungtinės Karalystės surinktais su e. prekyba susijusiais įrodymais, esama labai daug atvejų, kai iš Tolimųjų Rytų importuojamų prekių vertė nurodoma per maža, taip pat daugėja tokių siuntų iš JAV, ir vertė sumažinama 10–100 kartų, palyginti su tikrąja verte.

Pasak Belgijos muitinės, per tam tikras ne ES esančias svetaines perkamos prekės sistemingai deklaruojamos kaip mažesnės nei 22 eurų vertės prekės, nors vartotojas iš tikrųjų sumoka daugiau⁷⁹.

Galiausiai, remiantis „Copenhagen Economics“ atliktu tyrimu⁸⁰, importo muitai taikomi tik 47 % apmuitinamųjų pašto siuntų, o kai sumokami ne visi muitai, ES tiesiogiai netenka 0,25 milijardo eurų.

Taigi, muitų netenkama dviem būdais: i) kai nurodoma per maža prekių vertė, taigi prekės neteisingai deklaruojamos kaip atitinkančios mažos vertės siuntoms taikomos lengvatos taikymo reikalavimus, ir ii) kai lengvata taikoma prekėms, neatitinkančioms lengvatos taikymo reikalavimų, pavyzdžiui, po prekių išleidimo sistema dėl sistemos spragų leidžia neapmokestinti prekių, kurių deklaruojama vertė didesnė nei 150 eurų, arba komercinės siuntos (kai privatus asmuo perka iš verslo įmonės) nurodomos kaip dovanos (kai privatus asmuo siunčia privačiam asmeniui), nes tokiu atveju muitinė siuntų netikrina.

Kai kurjeriams suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, tokių galimybių atsiranda dar daugiau, nes įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai mažiau tikrinami, t. y. atliekama mažiau fizinių ir dokumentų patikrinimų, taigi ir mažiau patikrinimų įvežimo vietoje, be to, į šį statusą gali būti atsižvelgiama ir atliekant tikrinimą po prekių išleidimo⁸¹.

Išvados ir rekomendacijos

Atliekant auditą tikrinta, ar ES importo procedūromis saugomi Sąjungos finansiniai interesai. Nustatėme didelių trūkumų, iš kurių matyti, kad teisinė sistema turi spragų, taip pat tai, kad valstybės narės neveiksmingai atlieka importo muitinį tikrinimą, o tai turi neigiamą poveikį ES finansiniams interesams.

Tai, kad neapskaičiuota muitų nepriemoka, daro neigiamą poveikį muitų sąjungos rezultatų, susijusių su ES finansinių interesų apsauga, vertinimui ir trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius sritims (pavyzdžiui, kovai su atvejais, kai nurodoma per maža vertė) arba valstybėms narėms, kuriose nustatomos didžiausios galimos nepriemokos (žr. 26–28 dalis).

1 rekomendacija

Tam, kad įvykdytų Europos Parlamento prašymą, Komisija turėtų sukurti metodiką muitų nepriemokai nuo 2019 m. apskaičiuoti, rengti jos periodinius įverčius ir atsižvelgti į gautus rezultatus paskirstant išteklius ir nustatant veiklos tikslus.

Tikslinė įgyvendinimo data: 2019 m.

Valstybės narės finansiniu požiūriu nepakankamai skatinamos vykdyti muitinį tikrinimą ir gerinti muitų surinkimą į ES biudžetą: muitinį tikrinimą vykdančios valstybės narės, kurioms nepavyksta sumų išieškoti, rizikuoja patirti finansinius tų nepriemokų padarinius, o tokio tikrinimo nevykdančios valstybės narės gali tokių padarinių išvengti. Be to, viena valstybė narė skundėsi, kad kuo intensyviau ji kovoja su sukčiavimu, tuo didesnis pavojus jai kyla, kad Komisija jai nustatys finansinę atsakomybę (žr. 29–32 dalis).

Net jeigu pagal ES veiksmų programas skiriamas finansavimas, jis ne visada siejamas su ES finansinių interesų apsauga. Valstybės narės ne visada skiria būtinų finansinių išteklių Europos informacinių sistemų sudedamųjų dalių, esančių ne Sąjungoje, diegimui, o pagal veiksmų programas tos dalys nefinansuojamos, taigi gali būti vėluojama įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą. Kelios valstybės narės, kuriose yra pagrindiniai įvežimo uostai, sutinka, kad jų TNI dalis per didelė (žr. 33–40 dalis).

2 rekomendacija

Komisija turėtų išnagrinėti visas galimybes, kaip galima sustiprinti paramą nacionalinėms muitinės tarnyboms vykdant naujoje daugiametėje finansinėje programoje nustatytą svarbų ES vaidmenį, be kita ko iš naujo įvertinant tinkamą muitų surinkimo sąnaudų normą.

Tikslinė įgyvendinimo data: prieš sekančios DFP pradžią.

3 rekomendacija

Komisija turėtų pasiūlyti, kad kitos muitų sąjungą remiančios ES veiksmų programos būtų naudojamos siekiant didinti muitinės Europos informacinių sistemų finansinį tvarumą.

Tikslinė įgyvendinimo data: prieš sekančios DFP pradžią.

Muitinių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Bet atliekant auditą nustatyta, kad keitimosi informacija priemonės dar tebeturi trūkumų, ir tai pasakytina tiek apie jų turinį, tiek apie naudojimą (žr. 41–69 dalis).

4 rekomendacija

Komisija turėtų:

1. pasiūlyti muitinės teisės aktų pakeitimus 2018 m., pagal kuriuos būtų privaloma muitinės importo deklaracijoje nurodyti prekių siuntėją; ir
2. patikslinti savitarpio pagalbos pranešimuose teikiamus prašymus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vienodai įgyvendinami visose valstybėse narėse.

Tikslinė įgyvendinimo data: nedelsiant.

5 rekomendacija

2018 m. Komisija ES nepriklausančiose šalyse, kuriose nustatoma daugiausia su laisvosiomis zonomis susijusių apgaulingo perkrovimo atvejų, turėtų paskirti OLAF ryšių palaikymo užsienyje pareigūną.

Kalbant apie vienodą ES muitinės teisės aktų taikymą, keturiose iš penkių per auditą tikrintų valstybių narių Europos Sąjungos integruotasis muitų tarifas (TARIC) taikomas vienodai. Tačiau esama atgaline data padarytų TARIC pakeitimų, turinčių finansinį poveikį, ir valstybės narės tuos pakeitimus turi kruopščiai įgyvendinti. Valstybės narės tinkamai netikrina, ar privalomosios tarifinės informacijos turėtojai importuodami prekes iš tikrųjų remiasi jiems pateiktais privalomosios tarifinės informacijos sprendimais. Nors Sąjungos muitinės kodekse Komisijai paskirta funkcija užtikrinti, kad būtų galima priimti visoje ES galiojančius sprendimus dėl vertės nustatymo, Komisija to dar nepadarė (žr. 70–88 dalis).

6 rekomendacija

Komisija turėtų:

1. valstybėse narėse atidžiai stebėti, kaip jos tikrina, ar tinkamai naudojami privalomosios tarifinės informacijos sprendimai iki 2020 m.; ir
2. ilgiau nedelsdama, sudaryti galimybę priimti visoje ES galiojančius sprendimus dėl vertės nustatymo, kaip rekomenduojama Specialiojoje ataskaitoje Nr. 23/2000.

Valstybės narės laikosi skirtingo požiūrio į muitinį tikrinimą, kuriuo siekiama kovoti su atvejais, kai nurodoma per maža vertė, neteisingai nurodoma kilmė ir neteisingai klasifikuojama, ir taikyti sankcijas. Muitinėms nelengva suderinti poreikį lengvinti prekybą, taikant greitesnes ir sklandesnes importo procedūras, ir poreikį vykdyti muitinį tikrinimą. Apsunkinantis muitinis tikrinimas prekybininkus gali paskatinti rinktis importo muitinės įstaigą ir (oro) uostus, kuriuose, siekiant pritraukti daugiau srautų, taikoma mažiau muitinio tikrinimo priemonių. Audito Rūmai nustatė palankiausios prekių įvežimo vietos paieškos atvejų, t. y. atvejų, kai prekybininkai pasirinko prekes, kurių vertė buvo nurodyta per maža, įvežti į valstybes nares, kuriose mažiau tikrinama (žr. 89–110 dalis).

7 rekomendacija

Komisija turėtų pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie jai leistų nuo 2021 m. nustatyti finansinius pataisymus valstybėms narėms, kurios tinkamai nevaldo rizikos ir galimai skatina palankiausios prekių įvežimo vietos paieškas.

Kadangi nepakanka duomenų, valstybės narės etape iki atvežimo arba tada, kai prekybininkai praneša apie prekių atvežimą į jų patalpas, neanalizuoja rizikos mokesčių tikslais. Be to, penkiose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, muitinės pareigūnai gali nekreipti dėmesio į tai, kad nacionalinė rizikos valdymo sistema rekomenduoja atlikti patikrinimą, ir tam nereikia gauti aukštesnes pareigas einančio pareigūno patvirtinimo. Kalbant apie supaprastintas procedūras, valstybės narės žemesnio muitinio tikrinimo lygio nekompensuoja tikrinimu po prekių išleidimo. Be to, jeigu prekybininkas importuoja į kitą valstybę narę, o ne į tą, kurioje yra įsisteigęs, tokio importo ex post patikrinimai retai atliekami. Valstybėms narėms sunku užtikrinti, kad prekybininkai laikytųsi reikalavimų, susijusių su mažos vertės siuntoms taikomų muitų lengvatų taikymu, dėl to nacionaliniai biudžetai ir ES biudžetas netenka lėšų. Nustatėme, kad kurjerių paslaugų sektoriuje veikiantys ĮEVV piktnaudžiauja tokia lengvata (žr. 111–141 dalis).

8 rekomendacija

2018 m. Komisija turėtų:

1. pasiūlyti teisėkūros veiksmą, kuriuo būtų nustatyta, kad privaloma teikti papildomus duomenų elementus, kuriais remiantis etape iki atvežimo arba tada, kai prekybininkai praneša apie prekių atvežimą į jų patalpas, būtų galima atlikti finansinės rizikos analizę;
2. patobulinti duomenų bazę „Surveillance“, kad, kai taikoma 42 procedūra, būtų nustatoma prekių gavėjo tapatybė, ir
3. ištirti piktnaudžiavimo mažos vertės siuntoms taikoma muitų lengvata, kai prekės perkamos ES nepriklausančių šalių e. parduotuvėse, atvejus.

9 rekomendacija

Valstybės narės turėtų nedelsdamos:

1. nustatyti, kad prieš pasirenkant nepaisyti konkretaus rizikos filtro siūlymo atlikti tyrimą arba tuo metu, kai pasirenkama to siūlymo nepaisyti, būtų gautas aukštesnes pareigas einančio pareigūno patvirtinimas;
2. savo muitinės elektroninio prekių išleidimo sistemose imtis patikrinimų, kad būtų neleidžiama priimti importo deklaracijų, kuriomis prašoma taikyti mažos vertės siuntoms taikomą muitų lengvatą, kai deklaruojama vidinė vertė didesnė nei 150 eurų arba kai nurodoma, kad komercinės siuntos (verslo įmonių siunčiamos vartotojui) yra dovana (privataus asmens privačiam asmeniui);
3. ex post tikrinti, ar prekybininkai, įskaitant įgaliotuosius ekonominės veiklos vykdytojus, laikosi mažos vertės siuntoms taikomos muitų lengvatos reikalavimų;
4. parengti tyrimų planus, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai prekės perkamos ES nepriklausančių šalių e. parduotuvėse.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Baudilio TOMÉ MUGURUZA, 2017 m. lapkričio 7 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Klaus-Heiner LEHNE

Terminų žodynėlis

Dokumentų tikrinimas – muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos (pavyzdžiui, prekių aprašymo, vertės, kiekio) teisingumo, išsamumo ir pagrįstumo arba kitų dokumentų (pavyzdžiui, importo licencijų, kilmės sertifikatų) tikrinimas.

Fizinis tikrinimas – prekių patikrinimas, apimantis išsamų skaičiavimą ir pavyzdžių ėmimą, siekiant patikrinti, ar jie atitinka su prekėmis pateikiamą muitinės deklaraciją.

Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas.

Importo procedūra – muitinės procedūros „išleidimas į laisvą apyvartą“ taikymas; po jos prekės gali būti parduotos ar suvartotos ES rinkoje.

Importo valstybė narė – valstybė narė, per kurią prekės yra fiziškai įvežamos į ES ir išleidžiamos į laisvą apyvartą.

Išleidus prekes atliekamas auditas – prekybininkų kontrolė, tikrinant jų sąskaitas, įrašus ir sistemas, siekiant įsitikinti, kad laikomasi muitinės teisės aktų, ir įvertinti su jų veikla susijusią riziką.

Įvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją.

Kitų rūšių tikrinimas išleidus prekes – muitinės deklaracijose pateiktos informacijos (pavyzdžiui, prekių aprašymo, vertės, kiekio) teisingumo, išsamumo ir pagrįstumo arba kitų dokumentų (pavyzdžiui, importo licencijų, kilmės sertifikatų) tikrinimas prekes importavus.

Muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus.

Muitinės procedūra – bet kuri procedūra (išleidimas į laisvą apyvartą, specialiosios procedūros, eksportas), kuri gali būti įforminta prekėms vadovaujantis Kodeksu.

42 muitinės procedūra – režimas, kuriuo importuotojas naudojasi, kad būtų atleistas nuo PVM tais atvejais, kai importuotos prekės bus išvežtos į kitą valstybę narę. PVM yra mokėtinas paskirties valstybėje narėje.

Muitinės rizika – įvykio, susijusio su prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir šiai teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų, įvežimu, išvežimu, tranzitu, gabenimu arba galutiniu vartojimu ir ne Sąjungos prekių laikymu Sąjungos muitų teritorijoje, dėl kurio nebūtų įmanoma tinkamai taikyti Sąjungos arba nacionalinių priemonių, iškiltų pavojus Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniams interesams arba iškiltų grėsmė Sąjungos ir jos gyventojų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams, tikimybė, atsižvelgiant į šio įvykio poveikio lyginamąjį svorį.

Muitinės teisės aktai – teisės aktų visuma, kurią sudaro Kodeksas ir Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu patvirtintos kodekso papildymo ar įgyvendinimo nuostatos, Bendrasis muitų tarifas, teisės aktai, kuriais nustatoma Sąjungos atleidimo nuo muito sistema, ir tarptautiniai susitarimai, kuriuose yra su muitų teise susijusių nuostatų, tiek, kiek jie taikomi Sąjungoje.

Muitinės – valstybių narių muitinės administracijos ir visos kitos valdžios institucijos, atsakingos už muitinės teisės aktų taikymą.

Muitinis įforminimas – muitinės formalumų atlikimo, kad pareiškėjas galėtų disponuoti prekėmis, procesas.

Muitinis statusas – Sąjungos prekių arba ne Sąjungos prekių statusas.

Muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, kuriuos muitinė atlieka siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitinės teisės aktų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojama prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už šios teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimo, išvežimo, vežimo tranzitu, gabenimo, saugojimo ir galutinio vartojimo, taip pat ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymo Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimo joje tvarka.

Muitų sąjunga – lengvatinis prekybos susitarimas, pagal kurį prekybos partneriai, siekdami palengvinti tarpusavio prekybą, sudaro vieni kitiems lengvatines sąlygas naudotis savo produktais ir paslaugomis. Tai leidžia atitinkamose teritorijose abipusiškai panaikinti muitus ir kvotas bei šalių ne narių prekybos diskriminaciją ir nustatyti bendrą muitų tarifą.

Ne Sąjungos prekės – prekės, nesančios Sąjungos prekėmis, arba Sąjungos prekių muitinį statusą praradusios prekės.

Palankiausios prekių įvežimo vietos paieška – veiksmas, kai importuojant renkamasi sieną kirsti toje vietoje, kurioje mažiau tikrinama, ir taip neteisėtai sumokėti mažesnį muitą.

Prekių išleidimas – muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus atliekant joms įformintą muitinės procedūrą.

Prekių pateikimas muitinei – pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą ar patvirtintą vietą.

Prioritetinės tikrinimo sritys – bendros rizikos valdymo sistemos dalis, kuri apima konkrečias muitinės procedūras, prekių rūšis, gabenimo maršrutus, transporto rūšis ar ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems tam tikrą laiką taikomas aukštesnis rizikos analizės ir muitinio tikrinimo lygis.

Rizikos profilis – rizikos kriterijų ir tikrinimo sričių derinys (pavyzdžiui, prekių rūšis, kilmės šalis), kuriuo nurodomas rizikos buvimas ir siūloma taikyti kontrolės priemonę.

Rizikos valdymas – sistemingas rizikos nustatymas, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, ir visų rizikos poveikiui riboti būtinų priemonių įgyvendinimas.

Savitarpio pagalba – bet kokie muitinės administracijos veiksmai, kurių imamasi kitos muitinės administracijos vardu arba bendradarbiaujant su ja, siekiant tinkamai taikyti muitų įstatymus ir užkirsti kelią muitinės teisės aktų pažeidimams, juos tirti ir šalinti.

Sąjungos prekės – prekės, priskiriamos kuriai nors iš šių kategorijų:

1. tik Sąjungos muitų teritorijoje gautos prekės, kurių sudėtyje nėra iš Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų importuotų prekių;
2. iš Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančių šalių ar teritorijų į šią teritoriją įvežtos ir į laisvą apyvartą išleistos prekės;
3. prekės, gautos arba pagamintos Sąjungos muitų teritorijoje arba vien tik iš b punkte nurodytų prekių, arba iš a ir b punktuose nurodytų prekių.

Sprendimas – bet kuris su muitinės teisės aktais susijęs muitinės veiksmas, kuriuo konkrečiu atveju duodamas nurodymas, atitinkamam asmeniui arba atitinkamiems asmenims turintis teisinį poveikį.

Santrumpos

AB – administracinis bendradarbiavimas

ABS – administracinio bendradarbiavimo susitarimai

AFIS – Kovos su sukčiavimu informacinė sistema

AM – antidempingo muitas

B2C – verslas vartotojui (angl. Business to consumer)

BAD – bendrasis administracinis dokumentas

BMRVS – Bendroji muitinės rizikos valdymo sistema

BNP – bendrosios nacionalinės pajamos

DG BUDG – Biudžeto generalinis direktoratas

DG TAXUD – Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas

EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

EP – Europos Parlamentas

ES – Europos Sąjunga

HMRC – Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcija

ĮBD – įvežimo bendroji deklaracija

ĮEVV – įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas

JRC – Jungtinis tyrimų centras

KBP – konteinerių būsenos pranešimas

KM – kompensaciniai muitai

LS – lengvatinis prekybos susitarimas

MIS – Muitinės informacinė sistema

42 MP – 42 muitinės procedūra

MSVR – muitų sąjungos veiklos rezultatai

OLAF – Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnyba

P2P – privatus privačiam (angl. Private to private)

PMO – Pasaulio muitinių organizacija

PPVS – prekių pavyzdžių valdymo sistema

PTI – privalomoji tarifinė informacija

PVM – pridėtinės vertės mokestis

RIF – rizikos informacijos forma

RPMKUP – ryšių palaikymo muitų klausimais užsienyje pareigūnas

SMK – Sąjungos muitinės kodeksas

SMKDA – Sąjungos muitinės kodekso deleguotasis aktas

SMKĮA – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo aktas

SP – savitarpio pagalba

SPS – savitarpio pagalbos susitarimai

TARIC – Europos Bendrijų integruotasis muitų tarifas

TNI – tradiciniai nuosavi ištekliai

URPP – ryšių palaikymo užsienyje pareigūnas

Audito grupė

Savo specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šią ataskaitą parengė IV audito kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Baudilio Tomé Muguruza. Ji didžiausią dėmesį skiria rinkų organizavimui ir konkurencingai ekonomikai. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Pietro Russo. Rengiant ataskaitą jam padėjo kabineto vadovė Chiara Cipriani, atašė Benjamin Jakob, pagrindinis vadybininkas Paul Stafford ir užduoties vadovas Carlos Soler Ruiz. Audito grupę sudarė Dan Danielescu, Maria Echanove, Josef Edelmann, Benny Fransen ir Francois Gautier.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje http://europa.eu/contact

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje http://europa.eu/contact

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (http://europa.eu)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu/). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/data) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais