Kova su dykumėjimu ES: didėjanti grėsmė, kuriai sumažinti reikia imtis daugiau veiksmų

Santrauka

I

Dykumėjimas, tam tikra sausringų vietovių dirvožemio degradacijos forma, yra auganti grėsmė ES, kurios poveikis žemės naudojimui yra didžiulis. Šis terminas dažniausiai vartojamas žmogaus sukeltiems ir su klimatu susijusiems procesams, dėl kurių kyla problemų, turinčių neigiamos įtakos sausringoms vietovėms, kaip antai sumažėjusiai maisto produktų gamybai, dirvožemio nederlingumui, natūralaus žemės atsparumo sumažėjimui ir sumažėjusiai vandens kokybei apibūdinti. Klimato kaitos prognozės Europoje rodo, kad dykumėjimo rizika didėja. Pietų Europoje, kur klimatas keičiasi iš nuosaikaus į sausą, jau yra karštų pusdykumių. Šis reiškinys plečiasi į šiaurę. Ilgas aukštų temperatūrų ir mažo kritulių kiekio Europoje laikotarpis 2018 m. vasarą mums priminė apie šios opios problemos svarbą.

II

Mes nagrinėjome, ar į dykumėjimo riziką ES yra atsižvelgiama veiksmingai ir efektyviai. Mes įvertinome, ar Komisija tinkamai naudojosi turimais duomenimis ir ar ES ėmėsi priemonių siekdama nuosekliai kovoti su dykumėjimu. Mes auditavome projektus, kuriais mažinamas dykumėjimas ES, ir nagrinėjome, ar tikėtina, kad ES įsipareigojimas iki 2030 m. pasiekti dirvožemio būklės neblogėjimo tikslą, pagal kurį žemės išteklių kiekis ir kokybė išlieka stabilūs ar didėja, bus įvykdytas.

III

Darome išvadą, kad nors dykumėjimas ir dirvožemio degradacija šiuo metu yra auganti grėsmė ES, Komisija neturi susidariusi aiškaus šių iššūkių vaizdo ir kad priemonėms, kurių imamasi siekiant kovoti su dykumėjimu, trūksta nuoseklumo. Komisija nėra įvertinusi pažangos, padarytos siekiant iki 2030 m. įvykdyti dirvožemio būklės neblogėjimo pasiekimo įsipareigojimą.

IV

Nors Komisija ir valstybės narės renka duomenis apie įvairius veiksnius, turinčius poveikį dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai, Komisija jų nėra išanalizavusi, kad atliktų galutinį dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos ES įvertinimą.

V

Šiuo metu ES lygmeniu nėra parengta jokios dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos strategijos. Veikiau yra parengta įvairių strategijų, veiksmų planų ir išlaidų programų, kaip antai bendra žemės ūkio politika, ES miškų strategija arba ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurios yra svarbios kovai su dykumėjimu, bet kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas ne jai.

VI

Su dykumėjimu susiję ES projektai yra išsibarstę skirtingose ES politikos srityse – daugiausia kaimo plėtros srityje, bet taip pat aplinkos ir klimato politikos, mokslinių tyrimų ir regionų politikos srityse. Šie projektai gali daryti teigiamą poveikį kovai su dykumėjimu, tačiau susirūpinimą kelia jų ilgalaikis tvarumas.

VII

2015 m. ES ir valstybės narės įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti dirvožemio būklės neblogėjimą ES. Tačiau ES lygmeniu nėra atlikta visapusiško dirvožemio degradacijos įvertinimo ir nėra susitarta dėl metodikos, kaip tai padaryti. Veiksmai tarp valstybių narių nėra koordinuojami, o Komisija nėra pateikusi praktinių gairių šia tema. ES dar nėra aiškios bendros vizijos, kaip iki 2030 m. bus pasiektas dirvožemio būklės neblogėjimas.

VIII

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, teikiame rekomendacijas Komisijai, kurių tikslas – geriau suprasti dirvožemio degradaciją ir dykumėjimą ES; įvertinti, ar reikia stiprinti ES teisės aktų sistemą, skirtą dirvožemiui; dėti daugiau pastangų, kad iki 2030 m. būtų įvykdytas ES ir valstybių narių įsipareigojimas siekti dirvožemio būklės neblogėjimo ES.

Įvadas

Dykumėjimas ES – didėjanti klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliama grėsmė

01

Dykumėjimo poveikis Europai vis didėja. Dykumėjimo rizika yra didžiausia pietų Portugalijoje, tam tikrose Ispanijos ir pietų Italijos dalyse, pietryčių Graikijoje, Maltoje, Kipre ir teritorijose, kurios ribojasi su Juodąja jūra Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tyrimais pranešta, kad šioms sritims dažnai turėjo įtakos dirvožemio erozija, įdruskėjimas, dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimas, dirvožemio biologinės įvairovės praradimas ir nuošliaužos¹. Ilgas aukštų temperatūrų ir mažo kritulių kiekio Europoje laikotarpis 2018 m. vasarą mums priminė apie šios opios problemos svarbą.

02

Dykumėjimas – tai sausringų vietovių dirvožemio degradacijos forma. Šis terminas vartojamas apibūdinti žmogaus sukeltus ir su klimatu susijusius procesus, dėl kurių kyla problemų, turinčių neigiamos įtakos sausringoms vietovėms, pavyzdžiui, mažesnę maisto produktų gamybą, dirvožemio nederlingumą, natūralaus žemės atsparumo sumažėjimą ir sumažėjusią vandens kokybę (žr. 1 langelį).

03

Dykumėjimą sukelia ir žmogaus veikla, ir klimato kaita.

• Žmogaus veikla. Pernelyg intensyviai arba neefektyviai naudojant vandenį, pvz., taikant prastus drėkinimo metodus, mažinamas bendras vandens tiekimas vietovėje, o tai gali lemti augalijos praradimą ir ilgainiui – dykumėjimą. Dykumėjimą gali sukelti per didelis nuganymas ir miškų naikinimas⁸, nes abiem atvejais pašalinama arba žalojama augmenija, kuri apsaugo žemę ir išlaiko ją drėgną ir derlingą. Tyrimais nustatyta, kad žemės apleidimas gali būti veiksnys, dėl kurio žemė tampa labiau pažeidžiama dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo atžvilgiu⁹. Tačiau žmogaus veiklos trūkumas taip pat gali turėti pranašumų, pavyzdžiui, susijusių su dirvožemio atsigavimu, didesne biologine įvairove ar aktyviu miškų atželdinimu¹⁰.
• Klimato kaita. Dėl klimato kaitos kylant vidutinei temperatūrai ir dažnėjant sausroms ir kitoms atšiaurioms oro sąlygoms bei didėjant jų intensyvumui (žr. 9 dalį), sausringų vietovių degradacija (taigi ir dykumėjimas) paprastai didėja. Kai žemė yra labai sausa, padidėja erozijos tikimybė, pavyzdžiui, per staigius potvynius, kai viršutinis dirvos sluoksnis greitai nuplaunamas, dar labiau nualinant žemės paviršių¹¹.

04

Dykumėjimas savo ruožtu taip pat gali turėti įtakos klimato kaitai. Jis daro neigiamą poveikį klimato kaitai.

• Dirvožemiui degraduojant, į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl kyla pavojus, kad klimato kaita dar didės ir nyks biologinė įvairovė (žr. 1 paveikslą). Dėl numatomo audrų, gaisrų intensyvumo, dirvožemio degradacijos ir kenkėjų protrūkių biomasė ir anglies sankaupos dirvožemyje yra pažeidžiamos nuostolių atmosferai atžvilgiu¹².
• Dirvožemį atkūrus, iš atmosferos palaipsniui absorbuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, todėl auga medžiai ir augalija. Tuomet šie augalai gali absorbuoti daugiau anglies. Tose vietovėse, kur dirvožemis yra nualintas, šis procesas negali vykti, o anglis iš atmosferos neabsorbuojama.

05

2008 m. Europos aplinkos agentūra (EAA) atliko Pietų, Vidurio ir Rytų Europos dykumėjimo tyrimą¹³, kurio metu buvo aprėpta 1,68 milijono km² teritorija. 2017 m. buvo atliktas tolesnis tyrimas¹⁴, pagrįstas ta pačia metodika. Šie tyrimai parodė, kad per mažiau nei dešimtmetį teritorijos, kurios jautrumas dykumėjimui yra didelis arba labai didelis, plotas padidėjo 177 000 km², o tai maždaug atitinka bendrą Graikijos ir Slovakijos plotą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Jautrumas dykumėjimui Pietų, Vidurio ir Rytų Europoje, 2008 ir 2017 m.

	2008 m.		2017 m.		Skirtumas lyginant 2008 m. ir 2017 m.
	tūkstančiai km2	%	tūkstančiai km2	%	tūkstančiai km2	%
Labai didelis	10	1	28	2	+18	+1.1
Didelis	224	13	383	23	+159	+9.5
Vidutinis	419	25	381	23	-38	-2.2
Mažas	560	33	475	28	-85	-5.1
Labai mažas	467	28	413	24	-54	-3.2
IŠ VISO	1 680	100	1 680	100	-	-

Šaltinis – Europos Audito Rūmai, remiantis Prăvălie et al., 2017 m.

06

Remiantis tolesniu tyrimu, 2 paveiksle parodyta blogėjanti padėtis Pietų Europoje ir Balkanuose.

07

Kipras, kuris nebuvo įtrauktas į pirmiau minėto tyrimo apimtį, ypač nukentėjo: tyrimais nustatyta, kad 99 % šalies gresia dykumėjimo pavojus¹⁶. I priede pateikti žemėlapiai, kuriuose parodytas polinkis į dykumėjimą penkiose mūsų aplankytose valstybėse narėse (žr. 26 dalį).

Klimato kaitos scenarijai patvirtina didesnį ES pažeidžiamumą dykumėjimo atžvilgiu

08

Klimato kaitos prognozės Europoje rodo, kad dykumėjimo rizika didėja¹⁷. Pietų Europoje, kurioje, kaip nustatyta tyrimuose, klimatas keičiasi iš nuosaikaus į sausą, yra karštų pusdykumių¹⁸. Šis reiškinys jau plečiasi į šiaurę. Moksliniai duomenys rodo, kad dėl žmogaus veiklos išmetamų teršalų labai padidėjo sausrų metų Viduržemio jūros regione tikimybė¹⁹.

09

Dėl klimato kaitos įvairiose Europos dalyse vis labiau trūksta vandens, o atlikus tyrimus nustatyta, kad sausrų pasitaiko dažniau²⁰. Tai didina pažeidžiamumą dykumėjimo atžvilgiu. Pagal Komisijos taikomus klimato kaitos modelius numatoma, kad temperatūra iki šio amžiaus pabaigos tam tikruose regionuose (kaip antai Ispanijoje) padidės daugiau kaip 2 °C. Tuo pačiu laikotarpiu tikimasi, kad Pietų Europoje vasarą kritulių sumažės 50 % arba daugiau²¹. Savo 2018 m. ataskaitoje²² Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) su dideliu pasitikėjimu patvirtino, kad ypač karštomis dienomis vidutinėse platumose temperatūra pakils iki maždaug 3 °C, kai visuotinio atšilimo temperatūra yra 1,5 °C, ir maždaug 4 °C, kai visuotinio atšilimo temperatūra yra 2 °C, ir kad karštųjų dienų skaičius daugumoje sausumos regionų turėtų didėti.

10

Komisijos naudojami modeliai taip pat numato dykumėjimo rizikos, kuri, kaip tikimasi, bus didelė, ypač Ispanijoje, pietų Italijoje, Portugalijoje ir Pietryčių Europos vietovėse, įskaitant Bulgariją, Graikiją, Kiprą ir Dunojaus deltą Rumunijoje, prognozes (žr. 3 paveikslą). Kiti tyrimai rodo, kad Pietų Europoje ir Viduržemio jūros regione, pereinant nuo 1,5 °C iki 2 °C visuotinio atšilimo temperatūros, labai didėja sausringumas ir mažėja vandens kiekis²³.

– Prognozuojamas dykumėjimo rizikos²⁴ pagal 2,4 °C scenarijų (RKKP 4,5 kairėje) ir 4,3 °C scenarijų (RKKP 8,5 dešinėje) pokytis 2071–2100 m. palyginti su 1981–2010 m.²⁵

– Prognozuojamas sausringumo indekso pagal 2,4 °C scenarijų (RKKP 4,5 kairėje) ir 4,3 °C scenarijų (RKKP 8,5 dešinėje) pokytis 2071–2100 m. palyginti su 1981–2010 m.

JT kovos su dykumėjimu sistema

11

Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD) – tai tarptautinis susitarimas, kuriame nustatyta bendroji kovos su dykumėjimu sistema. Ji buvo nustatyta 1994 m., po to, kai 1992 m. Rio de Žaneire įvyko Žemės aukščiausiojo lygio susitikimas²⁶. Tai – teisiškai saistantis susitarimas dėl žemės klausimų, kuriame nagrinėjami dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo klausimai, sukuriant platformą prisitaikymui, padarinių mažinimui ir atsparumui. JTKKD yra pasirašiusios 197 šalys, įskaitant ES²⁷ ir jos 28 valstybes nares. Šalys siekia dirbti išvien, kad pagerintų sausringų vietovių gyventojų gyvenimo sąlygas, išlaikytų ir atkurtų žemės našumą bei sušvelnintų dykumėjimo ir sausrų padarinius.

12

JTKKD šalys gali savanoriškai pranešti apie tai, kad „jos patiria dykumėjimą“. Šios šalys turi parengti ir įgyvendinti nacionalines veiksmų programas (NVP), skirtas kovai su dykumėjimu.

13

2015 m. Jungtinės Tautos priėmė 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę²⁸, įskaitant įsipareigojimą siekti visų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Iš šių tikslų 15 DVT siekiama „apsaugoti, atkurti ir skatinti tvariai naudoti sausumos ekosistemas, tvariai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti dirvožemio blogėjimą ir pradėti jį gerinti ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą“; jis apima tikslą iki 2030 m. „kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį, įskaitant žemę, paveiktą dykumėjimo, sausros ir potvynių, ir siekti, kad žemės būklė neblogėtų visame pasaulyje (15.3 tikslas).

14

2017 m. JTKKD priėmė savo 2018–2030 m. strateginę programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama 15.3 DVT tikslui pasiekti. Būdama JTKKD šalis, ES patvirtino savo įsipareigojimą iki 2030 m. užtikrinti dirvožemio būklės neblogėjimą.

Kova su dykumėjimu ES

15

ES neturi specialios kovos su dykumėjimu strategijos ar konkrečios teisinės sistemos. Tačiau kai kurie veiksniai, susiję su dykumėjimu, yra nagrinėjami pagal įvairias kitas strategijas arba išlaidų programas, kaip parodyta toliau.

16

2006 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė Dirvožemio apsaugos teminę strategiją²⁹, kurioje pabrėžiama, kad dirvožemio degradacijos procesai galiausiai gali sukelti dykumėjimą. Strategijos tikslai – užtikrinti tvarų dirvožemio naudojimą, užkertant kelią tolesnei dirvožemio degradacijai ir išsaugant jo funkcijas, taip pat atkuriant nualintą dirvožemį tiek, kad jo funkcionalumas atitiktų bent jau esamą ir numatytą paskirtį. 2006 m. Dirvožemio teminė strategija grindžiama keturiais ramsčiais: informuotumo gerinimu; integracija su kitomis politikos sritimis; moksliniais tyrimais ir teisės aktais: pasiūlymu dėl Dirvožemio pagrindų direktyvos (DPD)³⁰.

17

DPD pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų sritis, kurioms gresia degradacija, nustatytų dirvožemio apsaugos tikslus ir įgyvendintų programas šiems tikslams pasiekti. Siūloma direktyva taip pat siekiama prisidėti prie dykumėjimo sustabdymo, kurį lemia degradacija ir dirvožemio biologinės įvairovės nykimas. Tačiau beveik aštuonerius metus Taryba neturėjo kvalifikuotos balsų daugumos³¹, pritariančios jos priėmimui. 2014 m. balandžio mėn. Komisija ją atšaukė.

18

2013 m. balandžio mėn. Komisija priėmė 2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuria valstybės narės skatinamos imtis prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų. Joje pabrėžiama, kad ES turi imtis priemonių, kad prisitaikytų prie neišvengiamo klimato poveikio ir padengtų su juo susijusias ekonomines, aplinkos apsaugos ir socialines išlaidas.

19

2013 m. lapkričio mėn. ES patvirtino bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą, „siekdama užtikrinti, kad iki 2020 m. Sąjungoje bus pradėta tvariai valdyti žemę, tinkamai saugoti dirvožemį ir užterštų teritorijų atkūrimas gerokai pasistūmės.“

20

2013 m. ES miškų strategijoje pabrėžiama, kad miškai yra ne tik svarbūs kaimo plėtrai, bet ir aplinkai bei kovai su klimato kaita. Miškai atlieka svarbų vaidmenį kovojant su dirvožemio degradacija ir dykumėjimu.

21

Kovos su dykumėjimu priemonėms finansuoti gali būti naudojamos įvairios ES lėšos:

• Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimas, taip pat kaimo plėtros³², žalinimo ir kompleksinės paramos komponentai³³ gali turėti teigiamą poveikį žemės ūkio paskirties dirvožemiui. Tačiau intensyvi ar netvari žemės ūkio veikla gali pakenkti dirvožemiui.
• Europos struktūrinių ir investicijų fondų³⁴ tikslas – sumažinti ES regionų disbalansą. Jie apima teminį tikslą „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos prevencija“. Pavyzdžiui, šie kovos su dykumėjimu projektai gali būti bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) arba Sanglaudos fondo, jei valstybės narės nustato atitinkamą poreikį.
• Kitos ES finansavimo priemonės, kuriomis sprendžiama dykumėjimo problema, yra 7-oji bendroji programa ir „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų programos³⁵, LIFE³⁶ aplinkos priemonė arba Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)³⁷.

22

Nors pagal ES išlaidų programas lėšos skiriamos projektams, kuriais sprendžiama dykumėjimo problema, su ES lėšų suma, kuri yra planuojama skirti, kad būtų sprendžiama dykumėjimo problema ir tuo tikslu naudojama, negalima susipažinti.

23

ES Taryba įsteigė darbo grupę dykumėjimo srityje³⁸. Ši darbo grupė rengia ES poziciją tarptautinėse derybose, susijusiose su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija, ir yra vienintelis nuolatinis forumas ES lygmeniu aptarti JTKKD ir su dykumėjimu susijusius klausimus.

24

Kartu su Taryba ir kitomis Komisijos tarnybomis ENV GD koordinuoja ES poziciją dėl JTKKD renginių, tokių kaip Šalių konferencijos, kurios yra rengiamos kas dvejus metus. Jungtinio tyrimų centro (JRC) vaidmuo yra labai svarbus teikiant pagrindinę mokslinę informaciją ir JTKKD ekspertų sąrašo dalyvius. Kitos Komisijos tarnybos taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį kovojant su dykumėjimu ES, kaip parodyta 4 paveiksle. Be to, Europos Komisijos Statistikos generalinis direktoratas (ESTAT GD) skelbia metinę pažangos, padarytos siekiant DVT ES kontekste, ataskaitą, įskaitant dirvožemio degradacijos pagal 15 DVT rodiklių vertinimą (žr. 13 dalį).

Audito apimtis ir metodas

25

Kadangi Europą vis daugiau veikia dykumėjimas, mūsų audito metu buvo nagrinėjama, ar į dykumėjimo riziką ES yra atsižvelgiama veiksmingai ir efektyviai. Visų pirma įvertinome, ar:

• Komisija ir valstybės narės tinkamai naudojosi turimais duomenimis;
• ES nuosekliai ėmėsi kovos su dykumėjimu veiksmų;
• projektų, kuriais mažinama dykumėjimo problema ES, poveikis buvo teigiamas;
• buvo tikėtina, kad bus įvykdytas ES įsipareigojimas iki 2030 m. užtikrinti dirvožemio būklės neblogėjimą.

26

Savo auditą atlikome 2017 m. rugsėjo mėn.–2018 m. gegužės mėn. ir per šį laikotarpį surinkome audito įrodymus iš toliau nurodytų šaltinių:

• dokumentų peržiūrų ir pokalbių su penkių Komisijos generalinių direktoratų³⁹ darbuotojais;
• audito vizitų į penkias valstybes nares, kurias, kaip deklaruota, veikia dykumėjimas: Ispaniją, Italiją, Kiprą, Portugaliją ir Rumuniją, kurios buvo atrinktos dėl savo pažeidžiamumo dykumėjimo atžvilgiu ir siekiant aprėpti įvairias klimato sąlygas, augaliją, žmogaus veiklą ir nustatytą riziką. Mes surengėme pokalbius, analizavome strateginius dokumentus (įskaitant kaimo plėtros programas), procedūras ir duomenis;
• vizitų į 25 projektų, kuriuos šios penkios valstybės narės nustatė kaip svarbius dykumėjimo atžvilgiu ir finansuojamus ar bendrai finansuojamus ES, imtį. Šie projektai apėmė drėkinimo investicijas, miškų ūkio projektus, sėjomainą arba sausų akmeninių sienų arba pylimų atkūrimą, siekiant išvengti dirvožemio erozijos. Projektų vizitų tikslas buvo įvertinti, ar projektai padarė tvarų poveikį kovojant su dykumėjimu, o ne pateikti nuomonę dėl jų teisėtumo ar tvarkingumo. Mes taip pat auditavome projektus, kuriuose buvo tiriami kovos su dykumėjimu metodai (žr. III priedą);
• susitikimų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant JTKKD, EAA ir mokslo ekspertus, kad būtų aptarti strateginiai dykumėjimo problemos bei dirvožemio degradacijos ES mažinimo ir stebėjimo metodai arba būdai.

27

Žemės užėmimas dėl miesto ir kitos dirbtinės plėtros į audito apimtį nebuvo įtrauktas. EAA duomenimis⁴⁰, 2006–2012 m. metinis žemės užėmimas ES 28 šalyse buvo apie 850 km², t. y. mažiau nei 0,1 % viso ES žemės ploto. Atsakydami į 25 dalyje nurodytus audito klausimus, mes nevertinome JTKKD nustatytos kovos su dykumėjimu sistemos.

Pastabos

Komisija ir valstybės narės renka dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai svarbius duomenis, tačiau Komisija tinkamai jais nesinaudoja

28

Mes išnagrinėjome, kaip Komisija naudojasi turimais dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos duomenimis. Komisija turi rinkti ir analizuoti duomenis apie dykumėjimą ir su juo susijusią riziką, priimti sprendimus dėl veiksmų, kurių reikia šiam klausimui spręsti, ir imtis veiksmų. Šie duomenys turi būti pakankami, nuoseklūs, patikimi ir reguliariai atnaujinami bei peržiūrimi.

Komisija ir valstybės narės renka duomenis apie dykumėjimą

29

Pagrindinė sistema, naudojama rodikliams, susijusiems su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija ES, stebėti, yra Žemės stebėjimo programa „Copernicus“, kurią koordinuoja ir valdo Komisija⁴¹. Šioje sistemoje naudojamos įvairios technologijos, nuo palydovų kosmose iki matavimo sistemų žemėje, jūroje ir ore. Programa „Copernicus“ atvirai ir laisvai teikia duomenis apie įvairias sritis: atmosferą, jūras, sausumą, klimatą, ekstremalias situacijas ir saugumą. Viena iš jos sudedamųjų dalių – „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėjimo paslauga – teikia geografinę informaciją apie žemės dangą ir susijusius kintamuosius; pavyzdžiui, apie augmenijos dangą ir vandens ciklą. 2015 m. buvo paleistas dar vienas palydovas. Vienas iš jo nustatytų tikslų yra stebėti dykumėjimą⁴², tačiau apie tai vis dar nėra aiškios informacijos (taip pat žr. 39 dalį).

30

Komisija reguliariai renka naudingą ir svarbią informaciją apie įvairius elementus, susijusius su dirvožemio būkle ES, įskaitant informaciją apie tris JTKKD antrinius rodiklius (žr. 38 dalį).

31

Žemės našumą išanalizavo JRC ataskaitoje, pagrįstoje 1982–2010 m. palydovinėmis pastabomis, kurios buvo parengtos naudojantis „Copernicus“ duomenimis⁴³. 5 paveiksle, kuris yra pagrįstas naujausiais išsamiais Komisijos paskelbtais duomenimis apie žemės našumo dinamiką ES⁴⁴, matyti, kad karštos, sausos Viduržemio jūros regiono šalys yra labiau linkusios į žemės našumo mažėjimą.

32

Dirvožemyje esančią organinę anglį stebi Komisija, naudodama Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemos (LUCAS)⁴⁵, kuri yra standartizuota kas trejus metus visoje ES atliekama viršutinio dirvožemio sluoksnio savybių analizė, kurią atlieka JRC, daugiafunkcę platformą. Pasak EAA, „Vidutiniais duomenimis, tikėtina, kad dirvožemiai Europoje kaups anglies dioksidą. Pievų ir miškų dirvožemiai yra anglies absorbentas, tuo tarpu ariamosios žemės dirvožemiai yra mažesnis anglies šaltinis“⁴⁶. 6 paveiksle matyti, kad žemės plotai, kuriems gresia dykumėjimas, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje yra susiję su mažu organinės anglies kiekiu dirvožemyje.

33

Žemės dangos ir žemės dangos pokyčiai ES nuolat stebimi pagal Informacijos apie aplinką koordinavimo programą (CORINE)⁴⁷, kuri yra EAA valdoma „Copernicus“ dalis. Atitinkami CORINE duomenų rinkiniai nuo 2000 m. rengiami kas šešerius metus, paskutinį kartą – 2012 m. Vertinant kartu, žemės ūkio paskirties žemė ir miškai užima 85 % ES žemės⁴⁸.

34

Komisija reguliariai renka ir kompiliuoja papildomus duomenis apie įvairius su dykumėjimu ES susijusius veiksnius, kaip antai dirvožemio eroziją, sausras, vandenį, miškų gaisrus, kaip aprašyta II priede. Tačiau Komisija jais nesinaudoja siekdama įvertinti dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos mastą.

35

1992 m. Jungtinės Tautos⁴⁹ pirmą kartą paskelbė Pasaulio dykumėjimo atlasą ir vėliau, 1997 m., jį atnaujino. Komisija perėmė Atlaso paskelbimą ir 2018 m. paskelbė trečiąją versiją. Jame yra veiksnių, galinčių sukelti dykumėjimą, pavyzdžiui, dirvožemio erozijos, įdruskėjimo, urbanizacijos ir migracijos žemėlapių. Naujame Atlase pateikta žemėlapių ir duomenų apie žmogaus ir aplinkos sąveiką, susijusią su dirvožemio degradacija, tačiau jame nėra jokių konkrečių dykumėjimo žemėlapių. Komisija mano, kad dykumėjimas negali būti lengvai kartografuojamas, nes tai labai sudėtingas procesas, kurį, kaip nustatyta tyrimais, lemia daug įvairių veiksnių⁵⁰.

36

Aplankytos valstybės narės parengė dykumėjimo rizikos žemėlapius (žr. I priedą). Tačiau šie žemėlapiai nebuvo reguliariai atnaujinami ir negali būti lyginami, nes juose naudojami skirtingi rodikliai ir spalvų kodai. Todėl jie negali pateikti išsamaus dykumėjimo ES lygmeniu vaizdo.

37

Mūsų aplankytos valstybės narės taip pat stebėjo veiksnius, susijusius su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija, pavyzdžiui, vandenį, sausras ar kritulių kiekį. Kalbant apie duomenų apie dirvožemį rinkimo mechanizmus, mes nustatėme, kad:

• Ispanija, Italija ir Rumunija turėjo savo sistemas, kurios pateikė konkretesnių dirvožemio duomenų, bet iš dalies sutapo su pačios ES rinkimo mechanizmais. Nacionaliniai duomenys apie dirvožemį buvo neišsamūs, nebuvo renkami ir aiškinami reguliariai ir ne visada patikimi⁵¹.
• Kipras ir Portugalija, rinkdami dirvožemio duomenis, rėmėsi tik Komisijos LUCAS sistemos platforma.

Nėra sutartos dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos ES vertinimo metodikos

38

Dykumėjimas ir dirvožemio degradacija yra sudėtingi reiškiniai, kuriuos veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių, ir nėra mokslinio sutarimo, kaip įvertinti šiuos veiksnius. Tačiau žemės būklės blogėjimui nustatyti gali būti naudojami pakaitiniai rodikliai. Yra keli tokie pakaitiniai rodikliai, tačiau JTKKD rekomenduoja naudoti tris antrinius dirvožemio degradacijos vertinimo rodiklius: žemės našumo, organinės anglies sankaupų dirvožemyje ir žemės dangos pokyčių rodiklius⁵².

39

Komisija ir valstybės narės nėra sutarusios dėl turimų rodiklių rengimo metodikos, kuri leistų nuosekliai vertinti dykumėjimą ir dirvožemio degradaciją visoje ES. Todėl sunku palyginti dykumėjimo mastą įvairiose ES valstybėse narėse.

40

Savo 2018 m. stebėjimo ataskaitoje dėl pažangos, padarytos siekiant DVT ES kontekste, Komisija naudoja du dirvožemio būklės neblogėjimo rodiklius, kurie iš dalies yra suderinti su JTKKD rodikliais: dirbtinės žemės dangos vienam gyventojui ir apskaičiuotos vandens sukeliamos dirvožemio erozijos rodiklius (žr. 2 lentelę). Šie rodikliai neapima daug kitų dirvožemio degradacijos charakteristikų, tokių kaip organinės anglies kiekis dirvožemyje, žemės našumas, įdruskėjimas ar tarša. Papildomos informacijos apie kitus tokius svarbius rodiklius galima gauti Komisijos lygmeniu (žr. 30 ir 34 dalis), tačiau ji nenaudojama vertinant dirvožemio degradaciją ES.

ES imasi kovos su dykumėjimu veiksmų, tačiau jiems trūksta nuoseklumo

41

Mes tikrinome, ar ES imasi veiksmų siekdama nuosekliai kovoti su dykumėjimu. Tokiems veiksmams reikalinga nuosekli valdymo struktūra ir geras ilgalaikis planas, kad būtų sumažinta rizika, jog sprendimai dėl pinigų nebus ekonomiškai naudingi, ir bus išvengta nesuderintų ir nekoordinuotų veiksmų.

42

JTKKD sistema ir jos įgyvendinimas ES aprašyti 2 langelyje.

ES lygmeniu nėra konkrečių teisės aktų dėl dykumėjimo ir dirvožemio

43

Kaip aprašyta 16 dalyje, į 2006 m. ES dirvožemio apsaugos teminę strategiją buvo įtrauktas Dirvožemio pagrindų direktyvos (DPD) pasiūlymas. Vienas iš siūlomos direktyvos tikslų – prisidėti prie dykumėjimo, kurį sukelia dirvožemio degradacija ir jo biologinės įvairovės nykimas, sustabdymo. Taryboje pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neparėmė dauguma, taigi 2014 m. Komisija jį atsiėmė. Todėl, nors kiti gyvybiškai svarbūs aplinkos ištekliai, pavyzdžiui, oras ir vanduo yra reglamentuojami įvairiomis ES direktyvomis ir reglamentais, nėra panašių integruotų dirvožemį reglamentuojančių ES teisės aktų.

44

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad DPD pasiūlymo atsiėmimas buvo prarasta galimybė sukurti bendrą ES dirvožemio apsaugos supratimą ir viziją⁵⁶. Tas pats tyrimas patvirtino, kad nors ES lygmeniu nėra visaapimančių dirvožemio apsaugos teisės aktų, nacionaliniai dirvožemio apsaugos teisės aktai, jei tokių yra, nepadėjo išvengti dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos visoje ES.

ES strategijos, politika ir išlaidų programos padeda kovoti su dykumėjimu, tačiau nėra konkrečiai į jį orientuotos

45

Konkrečios ES strategijos, skirtos dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos problemai spręsti, nėra. Nuorodos į dykumėjimą yra išsibarsčiusios įvairiose ES strategijose, politikose ir išlaidų programose: svarbiausios jų dykumėjimo atžvilgiu yra BŽŪP ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

46

Nors BŽŪP gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant dykumėjimo klausimus, mes nustatėme šiuos apribojimus:

• Pasak EAA, dėl tiesioginių išmokų žemės ūkis gali būti intensyvinamas, o tai savo ruožtu lemia organinių medžiagų praradimą dirvožemyje ir vandens sulaikymo dirvožemyje sumažėjimą bei žemės naudojimo pokyčius⁵⁷.
• Kompleksinio paramos susiejimo nuostatos, be kita ko, apima tris geros agrarinės ir aplinkosaugos sąlygas, kuriomis siekiama užkirsti kelią dirvožemio degradacijai, t. y. jos yra susijusios su minimalia dirvožemio danga, žemės valdymu siekiant apriboti eroziją ir dirvožemio organinių medžiagų išlaikymu. Pasak EAA, kompleksinis paramos susiejimas gali padėti išlaikyti dirvožemyje esančių organinių medžiagų kiekį ir apsaugoti dirvožemį nuo erozijos⁵⁸. Tačiau, nors EAR specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2016 nebuvo padaryta konkrečių išvadų dėl kompleksinio paramos susiejimo poveikio dirvožemio degradacijai, joje buvo nustatyta, kad turima informacija neleido Komisijai tinkamai įvertinti bendro kompleksinio paramos susiejimo veiksmingumo⁵⁹. Kitoje ataskaitoje pažymėta, kad jo poveikio aplinkai kiekybiškai įvertinti neįmanoma⁶⁰.
• Žalinimas neturi išsamiai suformuluotos intervencijos logikos su aiškiai nustatytais plataus užmojo tikslais. Šios srities biudžetas nėra tiesiogiai susietas su politikos su aplinkosauga ir klimatu susijusių tikslų įgyvendinimu. Be to, atsižvelgiant į individualią ūkininkų ir jų žemės ūkio paskirties žemės padėtį, yra kelios žalinimo taisyklių išimtys⁶¹. Savo 2017 m. ataskaitoje mes padarėme išvadą, kad mažai tikėtina, kad žalinimu, tokiu, koks jis šiuo metu įgyvendinamas, būtų teikiama didelė nauda aplinkai ir klimatui⁶². 2018 m.⁶³ Komisijos paskelbtuose statistiniuose duomenyse nurodyta, kad naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurioms taikomas bent vienas žalinimo įpareigojimas valstybėse narėse, kurioms gresia dykumėjimas, dalis, pvz., Graikijoje, Kroatijoje, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje arba Rumunijoje buvo tik maždaug 50 % arba mažiau⁶⁴.
• Pasak Komisijos, dykumėjimo paveiktų valstybių narių kaimo plėtros programose (KPP) pripažįstama, kad dykumėjimas arba dirvožemio degradacija yra rizika. Mes nagrinėjome penkias nacionalines KPP ir dvi regionines KPP⁶⁵. Iš jų:
• į visas KPP buvo įtrauktos tokios priemonės⁶⁶ kaip agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, pagalba vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, miškininkystės priemonės arba investicijos į drėkinimą, kurios gali padėti kovoti su dykumėjimu ar dirvožemio degradacija;
• tik vienoje KPP buvo konkretus kovos su dykumėjimu teisės aktų paketas, tačiau jis buvo prastai parengtas (žr. 3 langelį).

47

Dirvožemio apsauga yra vienas iš Komisijos pasiūlymo dėl kitos BŽŪP⁶⁷, kuriame siūlomi įvairūs su dirvožemio apsauga ir kokybe susiję standartai, aspektų. Pasiūlyme taip pat nustatyti galimi dirvožemio apsaugos rezultatų ir poveikio rodikliai⁶⁸, naudojami valstybių narių ataskaitose. Šie siūlomi naujos BŽŪP ypatumai gali ūkininkams suteikti pagerintų priemonių, skatinančių tinkamai rūpintis dirvožemiu ES. Šie pasiūlymai vis dar svarstomi. Todėl dar per anksti vertinti, kaip siūlomi susitarimai galėtų būti praktiškai įgyvendinami.

48

2013 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje pripažįstama kovos su dykumėjimu, kaip vieno iš remtinų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, svarba. Valstybės narės skatinamos rengti savo nacionalines strategijas. Naudodamiesi Komisijoje turimais dokumentais, nustatėme, kad iš trylikos valstybių narių, kurios pranešė, kad yra veikiamos dykumėjimo (žr. 2 langelį), 2018 m. lapkričio mėn.:

• aštuonios į savo prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas buvo įtraukusios konkrečius kovos su dykumėjimu veiksmus, įskaitant penkias mūsų aplankytas valstybes nares⁶⁹;
• dvi – Vengrija ir Slovėnija – savo prisitaikymo strategijose nenurodė dykumėjimo;
• trys – Bulgarija, Kroatija ir Latvija – dar nebuvo nustačiusios prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų.

49

Valstybės narės įgyvendina šias strategijas. Šiuo metu Komisijai ES mastu nėra prieinama išsami informacija apie jų įgyvendinimo rezultatus. 2016 m. Komisija pradėjo vykdyti ES prisitaikymo strategijos vertinimą, kad išnagrinėtų jos įgyvendinimą ir veiksmingumą. Jį tikimasi baigti 2018 m. pabaigoje.

50

Kitos ES politikos kryptys ir išlaidų programos yra svarbios dykumėjimui, tačiau jų poveikis nebuvo pagrįstas dokumentais (kaip paaiškinta toliau).

51

Regioniniai fondai. ERPF ir Sanglaudos fondas gali finansuoti su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusias investicijas į infrastruktūrą. Investicijos į užtvankas ir drėkinimo sistemas yra svarbiausios investicijos, susijusios su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija. Jų poveikis žemei yra įvairus (žr. 62 ir 63 dalis). Pasak EAA, ERPF projektai „gali turėti įvairų poveikį žemei; kai kurios investicijos, kaip antai kelių transporto investicijos, gali dar labiau padidinti drieką ir žemės užėmimo tendencijas“⁷⁰. Be to, yra pasinaudota ES solidarumo fondu siekiant atkurti žemę po ekstremalių situacijų, kurios padidina dykumėjimo, pavyzdžiui, sausrų ir miškų gaisrų riziką.

52

ES moksliniai tyrimai. Nemažai mokslinių tyrimų projektų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su dykumėjimu⁷¹, yra finansuojami pagal ES mokslinių tyrimų bendrąsias programas. Juos vykdant didžiausias dėmesys buvo skiriamas dykumėjimo reiškiniui suprasti, dykumėjimo stebėjimo rodikliams kurti arba suderintiems veiksmams, kuriais siekiama didinti informuotumą, remti. Tačiau nei valstybės narės, nei Komisija veiksmingai nepasinaudojo mokslinių tyrimų rezultatais, kad įvertintų dykumėjimo mastą, sukurtų veiksmingą stebėjimo sistemą arba parengtų bet kokią susijusią strategiją.

53

Vanduo. Vandens pagrindų direktyvoje vandens trūkumas laikomas vienu integruotos vandentvarkos aspektu, o jos bendras tikslas – iki 2015 m. pasiekti gerą Europos vandenų būklę. 2018 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė Reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo projektą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama pakartotiniam išvalytų nuotekų naudojimui drėkinimo reikmėms žemės ūkyje. Užtikrinimas, kad būtų turima pakankamai geros kokybės vandens yra svarbus uždavinys kovojant su dykumėjimu.

54

Miškininkystė. 2013 m. ES miškų strategija nėra teisiškai privaloma. Visos penkios mūsų aplankytos valstybės narės turėjo nacionalinius miškininkystės teisės aktus. Nacionalinės miškų programos ir nacionalinė tvarios miškininkystės praktika daro teigiamą poveikį dirvožemiui. ES pagal kaimo plėtros politiką remia tam tikrus miškininkystės veiksmus, kurie taip pat gali turėti teigiamos įtakos dykumėjimui.

55

Įvairios Komisijos tarnybos (žr. 24 dalį) sąveikauja ad hoc pagrindu dykumėjimo klausimais. 2015 m. Komisija subūrė dirvožemio apsaugos ekspertų grupę, kurios užduotis – kartu su valstybėmis narėmis „apsvarstyti, kaip būtų galima spręsti dirvožemio kokybės problemas taikant tikslinį ir proporcingą rizika grindžiamą metodą privalomoje teisinėje sistemoje“.⁷²

56

Taigi ES ir nacionaliniu lygmeniu yra parengta įvairių strategijų, veiksmų planų ir išlaidų programų, kurios yra svarbios kovai su dykumėjimu, bet kuriose jai nėra skiriamas pagrindinis dėmesys.

Su dykumėjimu susiję ES finansuojami projektai gali turėti teigiamą poveikį, tačiau nėra jokios susijusios veiksmingumo informacijos apie dykumėjimą

57

Mes įvertinome, ar projektai, kuriais sprendžiamos dykumėjimo problemos ES, turėjo teigiamą poveikį. Tam, kad tokie projektai turėtų teigiamą poveikį su šiuo reiškiniu susijusių klausimų sprendimui, jais turi būti tenkinami atitinkami poreikiai ir jie turi būti ekologiškai ir finansiškai tvarūs. Veiksmingumo informacija apie išlaidų veiksmingumą ir efektyvumą padeda įvertinti tai, kas yra pasiekta su ES biudžetu.

58

Tyrimai parodė, kad nualintos žemės atkūrimas apskritai yra brangesnis nei kelio užkirtimas dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai⁷³. Su dykumėjimu susiję projektai taip pat turėtų būti įgyvendinami laiku, nes pavėluoti veiksmai gali būti brangesni arba nepajėgūs užkirsti kelią negrįžtamoms neigiamoms pasekmėms žemei.

59

Išsamių duomenų apie planuojamas arba faktines projektų, susijusių su dykumėjimu, išlaidas regioniniu, nacionaliniu ar ES lygmeniu, nėra. Duomenų apie tai, kiek tokių projektų vykdoma ES, nėra. Mes iš penkių aplankytų valstybių narių mums pateiktų sąrašų atrinkome iliustratyvią 25 projektų, kuriuos jos įvardijo kaip svarbius dykumėjimui⁷⁴, imtį (žr. 26 dalį).

ES projektai gali turėti teigiamą poveikį kovai su dykumėjimu

60

Savo imtyje nustatėme du itin sėkmingus projektus, kuriuos mes laikome gerosios patirties pavyzdžiais. Pagal šiuos projektus anksčiau nederlingą dirvožemį buvo galima praturtinti ir jį apsaugoti nuo dirvožemio degradacijos. Šie projektai, kuriais buvo sprendžiama dykumėjimo problema, mažinama erozija ir gerinama žemės būklė, naudos gavėjams taip pat buvo ekonomiškai naudingi arba prisidėjo prie biologinės įvairovės (žr. 4 langelį).

Tačiau yra abejonių dėl jų ilgalaikio tvarumo

61

Investicijos į drėkinimą buvo dažniausias mūsų imties projektas (10 iš 25, iš kurių devyni buvo bendrai finansuojami EŽŪFKP lėšomis). Tyrimai rodo, kad tokie projektai gali turėti mišrų poveikį dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai⁷⁵.

62

Viena vertus, drėkinimas gali padidinti žemės pelningumą: dėl to gali padidėti pasėlių derlius, ypač trumpuoju laikotarpiu, padaugėti ūkininkavimui tinkamos žemės; tai taip pat gali padidinti atsparumą sausroms. Mes nustatėme, kad mūsų imties projektams buvo būdingi visi šie teigiami veiksniai.

63

Kita vertus, dėl drėkinimo gali kilti tvarumo problemų: tai gali lemti išeikvotus vandens išteklius, užterštą požeminį vandenį, padidėjusią dirvožemio eroziją arba įdruskėjimo riziką⁷⁶ ir sumažėjusį dirvožemio derlingumą. Siekiant spręsti šiuos klausimus, EŽŪFKP reglamentuose reikalaujama, kad drėkinimo projektai atitiktų konkrečias aplinkos tvarumo sąlygas, norint, kad jie būtų bendrai finansuojami⁷⁷. 5 langelyje apibūdinti ilgalaikiai tvarumo klausimai, kuriuos nustatėme dviejuose tikrintuose drėkinimo projektuose.

64

Miškininkystės projektai (visi jie bendrai finansuojami EŽŪFKP lėšomis mūsų imtyje) daro teigiamą poveikį užkertant kelią dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai: miškų danga apsaugo dirvožemį nuo erozijos, ir pajėgumas sugerti anglies dioksidą didėja. Miškų kraštovaizdžio atkūrimas gali išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti dirvožemio degradaciją. Agrarinės miškininkystės iniciatyvos taip pat gali padėti spręsti dirvožemio degradacijos problemą paribio teritorijose dedant bendruomenines pastangas⁷⁸. Mūsų nuomone, vienas iš keturių į mūsų imtį įtrauktų miškininkystės projektų yra gerosios patirties pavyzdys (žr. 4 langelį). Tačiau miškininkystės projektai yra ne tokie sėkmingi, jei augmenijos danga yra mažiau prisitaikiusi prie vietos klimato sąlygų (žr. 6 langelį).

Riboti sąnaudų ir naudos analizės naudojimas ir apimtis

65

Sąnaudų ir naudos analizės ir aplinkos tvarumo vertinimai yra labai svarbūs su dykumėjimu susijusiems projektams. Mūsų imtyje labiausiai paplitęs ES bendro finansavimo šaltinis buvo EŽŪFKP (17 iš 25 projektų). EŽŪFKP reglamente nereikalaujama atlikti sąnaudų ir naudos analizės. Kai kurios valstybės narės, įskaitant Kiprą ir Rumuniją, nurodė, kad tai privaloma konkretiems drėkinimo projektams. Šešiems iš devynių į mūsų imtį įtrauktų EŽŪFKP drėkinimo projektų sąnaudų ir naudos analizė buvo atlikta. Šiais atvejais analize buvo siekiama pademonstruoti, kad projektas turėjo finansinės naudos, palyginti su scenarijumi „nedaryti nieko“. Tačiau joje neatsižvelgta į galimo neigiamo poveikio aplinkai taisymo priemonių išlaidas, sudarančias projekto investicinių sąnaudų dalį (nors buvo reikalingi įvairūs aplinkos apsaugos institucijų leidimai).

Valstybių narių valdžios institucijos projektų veiksmingumo dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos atžvilgiu nevertino

66

Nereikalaujama, kad valstybės narės rinktų duomenis apie ES projektų poveikį dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai arba jį įvertintų⁷⁹. Nė viena mūsų aplankyta valstybių narių valdžios institucija neįvertino, kiek tokie projektai buvo veiksmingi sprendžiant dykumėjimo klausimus.

Komisija nėra įvertinusi pažangos, padarytos siekiant iki 2030 m. įvykdyti dirvožemio būklės neblogėjimo įsipareigojimą

67

Mes nagrinėjome, ar tikėtina, kad bus įvykdytas ES įsipareigojimas iki 2030 m. užtikrinti dirvožemio būklės neblogėjimą. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas ES lygmeniu, turi būti reguliariai vertinama dirvožemio degradacija; turi būti užtikrinamas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas peržengiant nacionalines sienas ir vykdomi atitinkami veiksmai; taip pat valstybėms narėms turi būti teikiamos tinkamos gairės apie priemones, kurios yra būtinos dirvožemio būklės neblogėjimui pasiekti. Tokios gairės turėtų apimti gerosios patirties sklaidą, investicijų į drėkinimą poveikio žemei vertinimo ir biologinės įvairovės nykimo įvertinimo metodus.

68

ES ir valstybės narės patvirtino Jungtinių Tautų įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti dirvožemio būklės neblogėjimą (žr. 13 ir 14 dalis). ESTAT GD kasmet skelbia pažangos, padarytos siekiant DVT ES kontekste, ataskaitą, į kurią įtraukti rodikliai, apimantys du dirvožemio degradacijos aspektus: dirbtinę dangą ir vandens sukeliamą dirvožemio eroziją (žr. 40 dalį ir 2 lentelę). ESTAT GD Komisijos vardu tik išanalizuoja šių rodiklių pokyčius ir nedaro išvadų dėl dirvožemio neblogėjimo būklės ES⁸⁰.

69

Dirvožemio degradacijos poveikis yra tarpvalstybinis: dirvožemis nėra statiškas, o jo degradaciją sukeliantys veiksniai dažnai yra pasauliniai. Dažnai manoma, kad dirvožemio degradacija yra vietos reiškinys, tačiau dirvožemio dalelės juda. Tyrimai rodo, kad vandens ir vėjo sukeliami erozijos procesai, dulkių audros⁸¹ arba tokia žmogaus veikla kaip pesticidų tarša yra tiesiogiai susiję su tarpvalstybiniu dirvožemio degradacijos poveikiu ir turi ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių pasekmių⁸², kaip antai klimato kaita, sveikatos problemos ir maisto trūkumas. Nepaisant tarpvalstybinio problemos pobūdžio, valstybės narės ir Komisija nekoordinuoja savo pastangų, būtinų ES tikslui – dirvožemio būklės neblogėjimui – pasiekti.

70

Komisija nėra įvertinusi pažangos, padarytos siekiant iki 2030 m. įvykdyti dirvožemio būklės neblogėjimo pasiekimo įsipareigojimą. Tai patvirtina tyrimai, kaip antai Vokietijos aplinkos agentūros vardu atliktas tyrimas: „Diskusijos apie DVT įgyvendinimą apskritai ir dirvožemio būklės neblogėjimą konkrečiai vis dar yra ankstyvajame etape“ ir „ES buvo pagrindinė dalyvė rengiant DVT, tačiau DVT įgyvendinimas ES yra vangus.“⁸³ ES vis dar nėra aiškios bendros vizijos, kaip iki 2030 m. bus pasiektas dirvožemio būklės neblogėjimas.

71

JTKKD yra nustačiusi savanorišką programą, skirtą paremti šalims, šioms vykdant jų dirvožemio būklės neblogėjimo įsipareigojimus, pavyzdžiui, nustatant nacionalines bazines vertes, tikslus ar susijusias priemones. 2018 m. lapkričio mėn. šioje programoje dalyvavo 119 šalių. Italija yra vienintelė joje dalyvaujanti ES valstybė narė. Komisija valstybėms narėms neteikia gairių dėl praktinių dirvožemio būklės neblogėjimo pasiekimo aspektų.

Išvados ir rekomendacijos

72

Dykumėjimas – tai sausringų vietovių dirvožemio degradacijos forma. Tai – didėjanti grėsmė ES, kurios poveikis žemei yra didžiulis. Būsimi klimato kaitos scenarijai rodo vis didesnį pažeidžiamumą dykumėjimo atžvilgiu ES šį šimtmetį, didėjant temperatūroms, dažnėjant sausroms ir vis mažiau ir mažiau lyjant pietinėse Europos dalyse. Jo padariniai bus ypač skaudūs pietų Portugalijoje, didelėje Ispanijos dalyje, pietų Italijoje, pietryčių Graikijoje, Kipre bei Bulgarijos ir Rumunijos pakrantėse (žr. 1–24 dalis).

73

Nustatėme, kad į dykumėjimo riziką ES nėra veiksmingai ir efektyviai atsižvelgiama. Nors dykumėjimas ir dirvožemio degradacija šiuo metu yra auganti grėsmė ES, Komisija neturi susidariusi aiškaus šių iššūkių vaizdo, o priemonėms, kurių imamasi siekiant kovoti su dykumėjimu, trūksta nuoseklumo.

74

Nustatėme, kad nėra sutartos dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos ES vertinimo metodikos. Nors Komisija ir valstybės narės renka duomenis apie įvairius veiksnius, turinčius poveikį dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai, Komisija jų neišanalizuoja, kad atliktų galutinį dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos ES įvertinimą (žr. 28–40 dalis).

1 rekomendacija. Dirvožemio degradacijos ir dykumėjimo ES supratimas

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų:

1. nustatyti metodiką ir atitinkamus rodiklius – pradedant trimis JTKKD rodikliais – skirtus įvertinti dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos ES mastą;

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.

2. remdamasi sutarta metodika, lyginti ir analizuoti atitinkamus duomenis apie dykumėjimą ir dirvožemio degradaciją (dauguma šių duomenų jau yra renkama), ir reguliariai juos pateikti aiškiai ir vartotojui patogiu būdu, kad juos būtų galima naudoti visuomenei, geriausia – sąveikiųjų žemėlapių, kuriuos būtų galima naudoti ES, forma.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m. gruodžio 31 d.

75

ES kovos su dykumėjimu veiksmams trūksta nuoseklumo. ES neturi galiojančių teisės aktų, skirtų konkrečiai dykumėjimo problemai spręsti. Nors kiti gyvybiškai svarbūs aplinkos ištekliai, pavyzdžiui, oras ir vanduo yra reglamentuojami įvairiomis ES direktyvomis ir reglamentais, nėra panašių integruotų dirvožemį reglamentuojančių ES teisės aktų.

76

ES lygmens dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos strategijos nėra parengta. Veikiau ES lygmeniu yra parengta įvairių strategijų, veiksmų planų ir išlaidų programų, kaip antai bendra žemės ūkio politika arba ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurios yra svarbios kovai su dykumėjimu, bet kuriose pagrindinis dėmesys jai nėra skiriamas. Kovos su dykumėjimu ir dirvožemio degradacija problema praktikoje nėra gerai koordinuojama (žr. 41–56 dalis).

2 rekomendacija. ES teisinės sistemos dėl dirvožemio gerinimo poreikio įvertinimas

Komisija turėtų įvertinti dabartinio tvaraus dirvožemio naudojimo visoje ES teisinio pagrindo tinkamumą, be kita ko, sprendžiant dykumėjimo ir dirvožemio degradacijos problemą.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m. birželio 30 d.

77

Nustatėme, kad ES projektai gali turėti teigiamą poveikį dykumėjimui. Su dykumėjimu susiję ES projektai yra išsibarstę skirtingose ES politikos srityse – daugiausia kaimo plėtros srityje, bet taip pat aplinkos ir klimato politikos, mokslinių tyrimų arba regionų politikos srityse. Tačiau yra abejonių dėl jų ilgalaikio tvarumo. Valstybės narės sąnaudų ir naudos analizes naudojo ribotai ir neįvertino ES finansuojamų projektų, susijusių su dykumėjimu, poveikio, nes dykumėjimas nebuvo pagrindinis jų tikslas (žr. 57–66 dalis).

78

Komisija nėra įvertinusi pažangos, padarytos siekiant iki 2030 m. įvykdyti dirvožemio būklės neblogėjimo pasiekimo įsipareigojimą. ES lygmeniu dirvožemio degradacijos vertinimas nėra atliktas. Komisija valstybėms narėms nepateikė praktinių gairių apie tai, kaip pasiekti dirvožemio būklės neblogėjimą. ES dar nėra aiškios bendros vizijos, kaip iki 2030 m. bus pasiektas dirvožemio būklės neblogėjimas (žr. 67–71 dalis).

3 rekomendacija. Iki 2030 m. ES pasiekti dirvožemio būklės neblogėjimą

Komisija turėtų:

1. papildomai detalizuoti, kaip iki 2030 m. bus įvykdytas ES įsipareigojimas dėl dirvožemio būklės neblogėjimo, ir reguliariai teikti pažangos ataskaitas;

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.

2. teikti gaires valstybėms narėms dėl praktinių dirvožemio išsaugojimo aspektų ir dirvožemio būklės neblogėjimo ES pasiekimo, įskaitant gerosios patirties sklaidą;

Tikslinė įgyvendinimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.

3. jų prašymu teikti valstybėms narėms techninę paramą, kad prireikus jos parengtų nacionalinius veiksmų planus dirvožemio būklės neblogėjimui iki 2030 m. pasiekti, be kita ko, nustatant tikslines priemones, aiškius riboženklius ir tarpinių ataskaitų planą valstybių narių lygmeniu.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2022 m. gruodžio 31 d.

Šią ataskaitą priėmė I kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Nikolaos A. Milionis, 2018 m. lapkričio 14 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos

AGRI GD Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

BŽŪP Bendra žemės ūkio politika

CLIMA GD Europos Komisijos klimato politikos generalinis direktoratas

CORINE Informacijos apie aplinką koordinavimo programa

DPD Dirvožemio pagrindų direktyva

DVT Darnaus vystymosi tikslas

EAA Europos aplinkos agentūra

ENV GD Europos Komisijos aplinkos generalinis direktoratas

ERPF Europos regioninės plėtros fondas

ESSF Europos Sąjungos solidarumo fondas

ESTAT GD Europos Komisijos statistikos generalinis direktoratas

EŽŪFKP Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

IPCC Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija

JRC GD Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktoratas

JTKKD Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu

KPP Kaimo plėtros programa

LUCAS Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistema

NVP Nacionalinė kovos su dykumėjimu pagal JTKKD sistemą veiksmų programa

RKKP Reprezentatyvus koncentracijos kitimo profilis

RTD GD Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas

Galinės išnašos

¹ Montanarella, L., Toth, G., JRC, „Dykumėjimas Europoje“, 2008 m.

² Žr. 1994 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje (JTKKD), 1 straipsnį.

³ Ten pat.

⁴ Taip pat žr. Tarpvyriausybinę mokslinę politinę biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformą, „Dirvožemio degradacijos ir atkūrimo vertinimo ataskaita“.

⁵ Žr. 1994 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje (JTKKD), 1 straipsnį.

⁶ Ten pat.

⁷ Pasaulinis dykumėjimo atlasas, JRC, 2018 m.

⁸ Per didelis nuganymas – kai ūkininkai turi per daug gyvulių nedideliame plote arba kai gyvuliai per ilgai laikomi vietovėje. Miškų naikinimą dažnai sukelia medienos iškirtimas kuro reikmėms arba jis yra vykdomas tam, kad būtų galima ūkininkauti arba apsirūpinti būstu.

⁹ Žr. Rubio, J. L. ir Recatalá, L., „Viduržemio jūros regiono dykumėjimo svarba ir pasekmės, įskaitant saugumo aspektus (The relevance and consequences of Mediterranean desertification including security aspects), Centro de Investigaciones sobre Desertificación, Valencija, Ispanija, 2006 m. arba Salvati, L. ir Bajocco, S. „Žemės jautrumas dykumėjimui visoje Italijoje: praeitis, dabartis ir ateitis“ (Land sensitivity to desertification across Italy: Past, present, and future), Applied Geography 31, 2011 m.

¹⁰ Rey Benayas, J. M., Martins, A., Nicolau, J. M. ir Schulz, J. J., „Žemės ūkio paskirties žemės apleidimas: jį sukeliančių veiksnių ir pasekmių apžvalga“ (Abandonment of agricultural land: an overview of drivers and consequences), CABI Publishing, 2007 m.

¹¹ Žr. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 25/2018 dėl Potvynių direktyvos. Pažanga vertinant riziką, kartu planuojant ir tenkinant poreikį gerinti padėtį“.

¹² Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“, 2018 m., patvirtinimo sesija, p. 3–72; Settele, J. et al., „Sausumos ir vidaus vandenų sistemos“, Klimato kaita 2014 m.: Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. A dalis: Globalūs ir sektorių aspektai. II darbo grupės indėlis į penktąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą, [Field, C. B., Barros, V. R., Dokken, D. J., Mach, K. J., Mastrandrea, M. D., Bilir, T. E., Chatterjee, M., Ebi, K. L., Estrada, Y. O., Genova, R. C., Girma, B., Kissel, E. S., Levy, A. N. MacCracken, S., Mastrandrea, P. R. ir White L. L. (redaktoriai)]. Cambridge University Press, 2014, p. 271–359; Seidl, R. et al., „Miškų sutrikdymas dėl klimato kaitos“, Nature Climate Change, 7, 2017, p. 395–402, 7 doi:10.1038/nclimate3303.

¹³ Tyrimas apėmė Portugaliją, Ispaniją, pietinį Prancūzijos regioną, Italiją, Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Serbiją, Albaniją, Graikiją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Rumuniją ir Bulgariją.

¹⁴ Prăvălie, R., Patriche, C., Bandoca, G., „Dirvožemio degradacijos atžvilgiu jautrių vietovių Pietų ir Vidurio Pietryčių Europoje kiekybinis įvertinimas. Nauji rezultatai, pagrįsti DISMED metodikos, ją papildant naujais su klimatu susijusiais duomenimis, gerinimu“ (Quantification of land degradation sensitivity areas in Southern and Central Southeastern Europe. New results based on improving DISMED methodology with new climate data), Catena – An Interdisciplinary Journal of Soil Science – Hydrology – Geomorphology focusing on Geoecology and Landscape Evolution, Nr. 158, 2017 m.; p. 309–320.

¹⁵ Abiejuose žemėlapiuose naudojama ta pati metodika, nors 2017 m. žemėlapyje atsižvelgta į papildomą klimato kokybės indeksą.

¹⁶ I.A.CO Environmental & Water Consultants, Kipras, 2008 m.

¹⁷ IPCC penktoji vertinimo ataskaita, III darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2014 m.: klimato kaitos švelninimas“; EAA, Klimato kaitos poveikis ir pažeidžiamumas, 2012 m.; Audito Rūmų padėties apžvalga: ES veiksmai energetikos ir klimato kaitos srityje, 117 dalis.

¹⁸ Žr., pvz., Spinoni, J., Vogt, J., Barbosa, P., McCormick, N., Dosio, A. „Ar Europai dėl klimato kaitos kyla dykumėjimo rizika?“ (Is Europe at risk of desertification due to climate change?), Geofizinių mokslinių tyrimų santraukos, 20 leidinys, 2018 m., EGU2018–9557, 2018 m. EGU Generalinė asamblėja.

¹⁹ IPCC, „Visuotinis atšilimas 1,5 °C, 2018 m. patvirtinimo sesija, p. 3–36; Gudmundsson, L. ir Seneviratne, S. I., „Antropogeninė klimato kaita daro poveikį Europos meteorologinių sausrų rizikai“, Aplinkos mokslinių tyrimų leidinys, 11 (4), 2016 m., 044 005, doi:10.1088/1748–46 9326/11/4/044 005; Gudmundsson, L., Seneviratne, S. I. ir Zhang, X., 2017 m., „Antropogeninė klimato kaita nustatyta Europos atsinaujinančiųjų gėlo vandens išteklių telkiniuose“, Gamtos klimato kaita, 7, p. 813.

²⁰ Žr., pvz., Poljansek, K., Marin Ferrer, M., De Groeve, T., Clark, I., (redaktoriai), „2017 m. nelaimių rizikos valdymo mokslas: žinoti daugiau ir prarasti mažiau“ (Science for disaster risk management 2017: knowing better and losing less), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2017 m. ir http://ec.europa.eu/environment/water/quantity/scarcity_en.htm.

²¹ Klimato poveikis Europoje. JRC projektas PESETA II, 2014 m. JRC mokslinės ir politikos ataskaitos. Duomenys iš Dosio ir P. Parulo, 2011 m., ir Dosio et al. 2012 m.

²² IPCC, „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“, 2018 m., Politikos formuotojų santrauka, p. 9.

²³ IPCC, „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“, 2018 m., patvirtinimo sesija, p. 3–41 ir p. 3–142; Schleussner, C.-F. et al., „Diferencijuojantis klimato kaitos poveikis klimato politikai svarbioms visuotinio atšilimo ribinėms vertėms: 1,5 °C ir 2 °C atvejis“ (Differential climate impacts for policy-relevant limits to global warming: The case of 1.5 °C and 2 °C), Žemės sistemų dinamika, 7 (2), 2016b, p. 327–351, doi:10.5194/esd-7–327-2016; Lehner, F. et al., „Numatoma sausros rizika 1,5 °C ir 2 °C šiltesnio klimato sąlygomis“ (Projected drought risk in 1.5 °C and 2 °C warmer climates), Geofizinių mokslinių tyrimų leidinys, 44(14), 2017 m., p. 7419–7428, doi: 10.1002/2017GL074 117; Wartenburger, R. et al., „Regioninių klimato kraštutinumų pokyčiai kaip pasaulinės vidutinės temperatūros funkcija: sąveikioji kurso žymėjimo sistema“ (Changes in regional climate extremes as a function of global mean temperature: an interactive plotting framework), Geomokslinio modelio plėtotė, 10, 2017 m., p. 3609–3634, doi:10.5194/gmd-2017–33; Greve, P., Gudmundsson, L. ir Seneviratne, S. I., „Regioninis vidutinio metinio kritulių kiekio ir vandens prieinamumo didėjimas keičiantis pasaulinei temperatūrai“ (Regional scaling of annual mean precipitation and water availability with global temperature change), Žemės sistemų dinamika, 9(1), 2018 m., p. 227–240, doi:10.5194/esd-9–227-2018; Samaniego, L. et al., „Antropogeninis atšilimas didina Europos dirvožemio drėgmės sausras“ (Anthropogenic warming exacerbates European soil moisture droughts), Gamtos klimato kaita, 8(5), 2018 m., p. 421–426, doi:10.1038/s41 558–018-0138–5.

²⁴ Remiantis įvairiais rodikliais, kaip antai FAO-UNEP sausringumo indeksu, Köppeno-Geigerio klimato klasifikacija ir Holdridge'o gyvybės zonomis.

²⁵ Reprezentatyvūs koncentracijos kitimo profiliai(RKKP) yra šiltnamio dujų koncentracijos trajektorijos, kurias naudoja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija. 2081–2100 m. numatomas RKKP 4,5, kas nulems paviršiaus oro temperatūros padidėjimą, palyginamą su 1850–1900 m. (ikipramoniniu laikotarpiu), iki galimo 1,72–3,2 °C intervalo (vidutiniškai 2,4 °C). Numatomas RKKP 8,5, kuris nulems paviršiaus oro temperatūros padidėjimą iki galimo 3,2–5,4 °C intervalo (vidutiniškai 4,3 °C).

²⁶ JTKKD – tai viena iš trijų Rio de Žaneiro konvencijų kartu su Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencija ir Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija.

²⁷ 1998 m. kovo 9 d. Tarybos sprendime nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priims Europos bendrijos poziciją dėl JTKKD ir kad Komisija atstovauja Europos bendrijai JTKKD. Komisija yra atsakinga už užtikrinimą, kad ES teisinė sistema būtų suderinama su JTKKD, ir stebėjimą, ar, įgyvendindamos ES teisę, valstybės narės laikosi įsipareigojimų, joms tenkančių dėl to, kad ES yra JTKKD šalis.

²⁸ 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė, kurią 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusiame specialiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai.

²⁹ COM(2006) 231 final.

³⁰ COM(2006) 232 final.

³¹ 2007 m. penkių valstybių narių – Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Austrijos ir Jungtinės Karalystės – mažumos blokas Aplinkos taryboje balsavo prieš šį teisės akto pasiūlymą. Visos kitos 22 valstybės narės balsavo už šį pasiūlymą. Žr. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-08–924_en.htm.

³² Kurią daugiausia reglamentuoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (OL L 347, 2013 12 20, p. 487) – tai fondas, padedantis ES kaimo vietovėms spręsti įvairius ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius uždavinius.

³³ Kuriuos daugiausia reglamentuoja 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).
Kompleksinė parama apima taisykles, kuriomis siekiama padėti užkirsti kelią dirvožemio erozijai, išlaikyti organines dirvožemio medžiagas ir jo struktūrą, užtikrinti būtiniausią priežiūrą, išvengti buveinių nykimo ir saugoti bei tvarkyti vandens telkinius. Žalinimas siejamas su keletu tvarios žemės ūkio veiklos metodų, pavyzdžiui, daugiamečių žolynų išlaikymu ir pasėlių įvairinimu, kurie daro teigiamą poveikį žemei.

³⁴ Europos struktūriniai ir investicijų fondai – tai penkių atskirų fondų – Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo – grupė.

³⁵ 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Horizontas 2020“) ir 2007–2013 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (7-oji bendroji programa).

³⁶ pranc.: L’Instrument Financier pour l’Environnement (aplinkos finansinė priemonė). ES finansinė priemonė, kuria visoje ES remiami aplinkos, gamtos išsaugojimo ir klimato politikos projektai.

³⁷ Įsteigta siekiant reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir išreikšti Europos solidarumą nelaimės ištiktiems Europos regionams. ESSF gali būti naudojamas tik žemei atkurti po gaivalinės nelaimės, o ne užkirsti kelią procesui, kuris gali įvykti ateityje, ar jį sušvelninti.

³⁸ Tarptautinių aplinkos klausimų – dykumėjimo darbo grupė.

³⁹ Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD (AGRI), Klimato politikos GD (CLIMA), Aplinkos GD (ENV), Jungtinio tyrimų centro GD (JRC GD) ir Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (RTD).

⁴⁰ Europos aplinkos agentūra, žemės užėmimo rodikliai, 2018 m. gegužės mėn.

⁴¹ Įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Europos kosmoso agentūra, Europos meteorologinių palydovų eksploatavimo organizacija, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centru, ES agentūromis ir Mercator Océan.

⁴² „Sentinel-2A“ palydovas, žr. http://www.copernicus.eu/main/sentinel-2a-orbit

⁴³ Cherlet, M., Ivits, E., Sommer, S., Tóth, G., Jones, A., Montanarella, L., Belward, A., „Žemės produktyvumo dinamika Europoje, dirvožemio degradacijos ES vertinimo link“ (Land Productivity Dynamics in Europe, Towards a Valuation of Land Degradation in the EU), Jungtinis tyrimų centras, Aplinkos ir tvarumo institutas, Žemės išteklių valdymo skyrius, 2013 m.

⁴⁴ Ataskaitoje įvertinta, kad 85,1 % bendro ES ploto šiuo metu nepaveikta žemės našumo sumažėjimo, 5,6 % – rodo pirmuosius žemės našumo mažėjimo požymius, o 1,5 % – žemės našumas mažėja.

⁴⁵ LUCAS 2015 teikė pastabas daugiau kaip 270 000 punktų 28 ES valstybėse narėse. LUCAS 2018 apklausa prasidėjo 2018 m. kovo mėn. (ji apima daugiau kaip 240 000 punktų ir apie 99 000 nuotraukų analizę), o jos rezultatai bus gauti 2019 m.

⁴⁶ https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/soil-organic-carbon-1/assessment. Didžiausias iš dirvožemio išmetamų CO₂ dujų kiekis priklauso nuo organinių dirvožemių konversijos (drenavimo).

⁴⁷ CORINE yra grindžiama palydovinių nuotraukų ir žemėlapių (44 žemės naudojimo klasių), suskirstytų į penkias pagrindines kategorijas: dirbtiniai paviršiai, žemės ūkio paskirties žemė, miškai, pusiau natūralūs plotai, šlapynės ir vandens telkiniai, analize.

⁴⁸ Žr. BŽŪP kontekstinius rodiklius, 2014–2020 m. ataskaitą, 2017 m. atnaujintą leidimą.

⁴⁹ Jungtinių Tautų aplinkos programa.

⁵⁰ Žr., pvz., Cherlet, M., Zdruli, P., Zucca, C., „Dykumėjimas: nustatyti apribojimus ir uždavinius (Desertification: Mapping Constraints and Challenges); Dirvožemio mokslų enciklopedija“, trečioji redakcija, Taylor & Francis, 2017 m.

⁵¹ Savo 2012 m. ataskaitoje dėl dirvožemio būklės Europoje JRC pastebėjo, kad valstybių narių dirvožemio kartografavimas yra nepakankamas dabartiniams poreikiams patenkinti ir kad įvairių nacionalinių duomenų rinkinių skirtumai apsunkina tarpvalstybinę analizę.

⁵² Kiti pavyzdžiai yra įdruskėjimas ir tarša.

⁵³ Graikija (2001 m. NVP), Ispanija (2008 m. NVP), Italija (2000 m. NVP), Portugalija (1999 m. NVP) ir Rumunija (2000 m. NVP).

⁵⁴ Bulgarija ir Slovakija.

⁵⁵ 2018 m. balandžio mėn., dar kartą pakartojant savo 2008 m. nustatytus faktus dėl dykumėjimo Jungtinėms Tautoms.

⁵⁶ Wunder, S., Kaphengst, T., Frelih-Larsen, Dr. A., McFarland, K., Albrecht, S., „15.3-ojo darnaus vystymosi tikslo „Dirvožemio būklės neblogėjimas“ įgyvendinimas – „Rodiklio, pagrįsto žemės naudojimo pokyčiais ir dirvožemio vertėmis, nustatymas“ (Implementing SDG target 15.3 on “Land Degradation Neutrality” – Development of an indicator based on land use changes and soil values), Ekologikos institutas, Berlynas Vokietijos aplinkos agentūros vardu, 2018 m.

⁵⁷ Žr. EAA ataskaitą Nr. 8/2016 „Tiesioginis ir netiesioginis ES politikos sričių poveikis žemei“, p. 11 ir p. 66.

⁵⁸ Žr. EAA ataskaitą Nr. 8/2016 „Tiesioginis ir netiesioginis ES politikos sričių poveikis žemei“, p. 66.

⁵⁹ Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 26/2016 „Padidinti kompleksinės paramos veiksmingumą ir padaryti ją paprastesnę tebėra didelė problema“.

⁶⁰ Švedijos žemės ūkio taryba, Kompleksinės paramos poveikis aplinkai, 2011 m.

⁶¹ Pavyzdžiui: smulkiesiems ūkininkams, ekologiniams ūkininkams, ūkininkams, turintiems dideles pievų dalis. Žr. https://ec.europa.eu/agriculture/direct-support/greening_en.

⁶² Žr. Specialiosios ataskaitos Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“ 26–57 dalis.

⁶³ Komisijos tiesioginių žalinimo išmokų ataskaita, 2018 m., remiantis 2015 m. duomenimis.

⁶⁴ Žemės, kuriai taikomi žalinimo įpareigojimai, plotas gali būti dar mažesnis, kadangi net jeigu tokie žalinimo įpareigojimai būtų taikomi tik vienam žemės sklypui, neatsižvelgiant į jo dydį, į rodiklį vis tiek būtų įtrauktas viso ūkio plotas.

⁶⁵ Mes išnagrinėjome visų penkių mūsų aplankytų valstybių narių nacionalines KPP bei Andalūzijos (Ispanija) ir Sicilijos (Italija) regionines KPP.

⁶⁶ Šios priemonės apskritai buvo rengiamos pagal KPP prioritetinę sritį – „su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir gerinimas“.

⁶⁷ COM(2018) 392 final, 2018 m. birželio 1 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės.

⁶⁸ Siūlomi rezultatų rodikliai: anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje (R14), dirvožemio gerinimas (R18), tvarus maistinių medžiagų valdymas (R21).

⁶⁹ Kai kurios valstybės narės dykumėjimą įtraukė į savo klimato kaitos strategijas, darydamos nuorodą į NVP.

⁷⁰ Žr. EAA ataskaitą Nr. 8/2016 „Tiesioginis ir netiesioginis ES politikos sričių poveikis žemei“.

⁷¹ Pvz., LEDDRA, PATIRTIS, RECARE, BIOESERT.

⁷² http://ec.europa.eu/environment/soil/process_en.htm

⁷³ Nkonya, E., Mirzabaev, A. and von Braun, J., „Dirvožemio degradacijos ekonomika ir gerinimas: įžanga ir apžvalga (Economics of Land Degradation and Improvement: An Introduction and Overview), „Dirvožemio degradacijos ekonomika ir gerinimas – bendras tvaraus vystymosi vertinimas (Economics of Land Degradation and Improvement – A Global Assessment for Sustainable Development), 2016 m., p. 24–26; Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma, „Dirvožemio degradacijos ir atkūrimo teminis vertinimas“ (Thematic assessment of land degradation and restoration), 2018 m. kovo mėn.

⁷⁴ Aplankytoms valstybėms narėms buvo sunku pateikti mūsų auditui skirtą su dykumėjimu susijusių projektų sąrašą, nes nebuvo konkrečios politikos, su kuria jie būtų susieti. Apskritai, nebuvo nustatyta, kad projektai yra susiję su dykumėjimu; šis klausimas buvo sprendžiamas netiesiogiai.

⁷⁵ Podimata, M. V. ir Yannopoulos, P. C., „Žaidimų teorijos taikymo raida drėkinimo sistemose“ (Evolution of Game Theory Application in Irrigation Systems), Agriculture and Agricultural Science Procedia 4, 2015 m., p. 271–281; Muñoz, P., Antón, A., Nuñez, M., Paranjpe, A., Ariño, J., Castells, X., Montero, J.I., Rieradevall, J., „Tarptautinis simpoziumas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sistemos valdymo pažangiųjų technologijų“ (International Symposium on High Technology for Greenhouse System Management), ISHS Acta Horticulturae 801, Greensys, 2007 m.; Kattakulov, F., Špoljar, M., Razakov, R., „Drėkinimo pranašumai ir trūkumai: daugiausia dėmesio skiriama pusiau sausringiems regionams (Advantages and disadvantages of irrigation: focus on semi-arid regions). Holistinis požiūris į aplinką“ (The Holistic Approach to Environment), 2017 m., p. 29–38.

⁷⁶ EAA įvertino, kad 25 % drėkinamos žemės ūkio paskirties žemės Viduržemio jūros regione yra paveikti įdruskėjimo (2015 m. aplinkos būklės ataskaita).

⁷⁷ Žr. Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 46 straipsnį. Pavyzdžiui, aplinkos analizė turi parodyti, kad investicijos neturės neigiamo poveikio aplinkai.

⁷⁸ IPCC, „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“, 2018 m., patvirtinimo sesija, 5.2 lentelė, p. 5–64 ir p. 5–68.

⁷⁹ Esamos vertinimo sistemos, visų pirma EŽŪFKP vertinimo sistema, neturi konkrečių dykumėjimo ar dirvožemio degradacijos stebėjimo rodiklių, nors yra kontekstinių rodiklių, tam tikru mastu susijusių su dirvožemio degradacija: žemės dangos, dirvožemio organinės medžiagos ariamojoje žemėje, vandens sukeliamos dirvožemio erozijos rodiklių.

⁸⁰ Savo 2018 m. ES DVT stebėjimo ataskaitoje, ESTAT GD patvirtina, kad jo 15.3 tikslo analizėje „daugiausia dėmesio skiriama tik dviem aspektams: dirbtinei žemės dangai ir dirvožemio erozijai. Kadangi į rodiklių rinkinį kiti degradacijos procesai, kaip antai tarša, dirvožemio biologinės įvairovės praradimas, vėjo sukeliama erozija, organinių medžiagų kiekio sumažėjimas, tankinimas, įdruskėjimas ir dykumėjimas nėra įtraukti, analizės rezultatai yra riboti.“

⁸¹ Pavyzdžiui, 2016 m. Kipro vyriausybė paskelbė 21 dulkių pranešimą.

⁸² Pavyzdžiui, žr. Hagemann, N., SOILS4EU, „Tarpvalstybiniai dirvožemio degradacijos ES padariniai“ (Transboundary effects of soil degradation in the EU), Helmholtzo mokslinių tyrimų aplinkos srityje centras, 2018 m. ir http://ec.europa.eu/environment/soil/index_en.htm.

⁸³ Wunder, S., Kaphengst, T., Frelih-Larsen, Dr. A., McFarland, K., Albrecht, S., „15.3-ojo darnaus vystymosi tikslo „Dirvožemio būklės neblogėjimas“ įgyvendinimas – „Rodiklio, pagrįsto žemės naudojimo pokyčiais ir dirvožemio vertėmis, nustatymas“ (angl. Implementing SDG target 15.3 on “Land Degradation Neutrality” – Development of an indicator based on land use changes and soil values), Ekologikos institutas, Berlynas Vokietijos aplinkos agentūros vardu, 2018 m., p. 12 ir 38.

⁸⁴ MEDALUS modelis (Viduržemio jūros regiono dykumėjimo ir žemės naudojimo modelis) Viduržemio jūros baseino šalyse iš esmės išbandytas ir plačiai naudojamas kaip dirvožemio degradacijos atžvilgiu didžiausiame pavojuje atsidūrusių vietovių nustatymo priemonė.

⁸⁵ Sanjuan, M. E., del Barrio, G., Ruiz, A., Puigdefabregas, J., „DesertWatch projektas“, 2011 m.

⁸⁶ COM(2012) 46 final, 2012 m. vasario 13 d., „Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas ir vykdoma veikla“.

⁸⁷ Jungtinio tyrimų centro (Panagos, P.) pristatymas AGRI GD seminare „Su dirvožemio erozija ir žemės ūkiu susijusių uždavinių nustatymas“, 2018 m.

⁸⁸ https://esdac.jrc.ec.europa.eu/content/soil-erosion-water-rusle2015

⁸⁹ https://knowledge.unccd.int/glo

⁹⁰ https://www.ipbes.net/assessment-reports/ldr

⁹¹ https://wad.jrc.ec.europa.eu/

⁹² Álvarez-Martínez, J., Gómez-Villar, A., Lasanta, T., 2016, The use of goats grazing to restore pastures invaded by shrubs and avoid desertification: a preliminary case study in the Spanish Cantabrian Mountains. Land Degrad. Dev. 27, 3–13.

⁹³ https://www.eea.europa.eu/publications/92-9167-056-1/page012.html

⁹⁴ http://ec.europa.eu/environment/soil/pdf/Soil_inventory_report.pdf

⁹⁵ ES Žemės danga, 1 lentelė.

⁹⁶ Šaltinis: https://ec.europa.eu/agriculture/organic/consumer-trust/environment_lt

⁹⁷ Šaltinis: 19 BŽŪP konteksto rodiklis. Ekologinei gamybai skirtas plotas: https://ec.europa.eu/agriculture/cap-indicators/context/2017/c19_en.pdf

⁹⁸ 2014 m. gegužės 21 d., OL C 153 ir 2014 m. gegužės 28 d., OL C 163 (klaidų ištaisymas).

⁹⁹ Siūlomi poveikio rodikliai: dirvožemio erozijos mažinimas (I.13) ir anglies sekvestracijos didinimas (I.11). Antrasis rodiklis oficialiai priskiriamas konkrečiam kovos su klimato kaita tikslui, o ne konkrečiam gamtos išteklių valdymo tikslui, tačiau vis dėlto yra labai svarbus dirvožemio apsaugai ir kokybei užtikrinti.

¹⁰⁰ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0525&from=EN

¹⁰¹ https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-strategy-and-energy-union/governance-energy-union

¹⁰² http://ec.europa.eu/environment/soil/pdf/Soil_inventory_report.pdf

Etapas	Data
APM patvirtinimas / audito pradžia	2017 11 15
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui)	2018 9 27
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros	2018 11 14
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis	2018 12 13

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Europos Audito Rūmų nario Nikolaos Milionis vadovaujama I audito kolegija „Tvarus gamtos išteklių naudojimas“. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys Phil Wynn Owen. Rengiant ataskaitą jam talkininkavo jo kabineto nariai Gareth Roberts, Olivier Prigent, Katharina Bryan ir Victoria Gilson, pagrindinis vadybininkas Colm Friel, užduoties vadovė Ramona Bortnowschi, užduoties vadovo pavaduotojas Jan Huth, auditoriai Paulo Braz, Antonio Caruda Ruiz, Marcos Homrich Hickmann, Ioan Alexandru Ilie, Michela Lanzutti, Michail Konstantopoulos, Ioannis Papadakis, Ernesto Roessing ir Raluca-Elena Sandu. Lingvistinę pagalbą teikė Richard Moore. Paramą sekretoriato darbui teikė Rachel O’Doherty.

Iš kairės į dešinę: Olivier Prigent, Phil Wynn Owen, Marcos Homrich Hickmann, Katharina Bryan, Antonio Caruda Ruiz, Jan Huth, Ramona Bortnowschi, Colm Friel, Victoria Gilson, Gareth Roberts, Ernesto Roessing, Richard Moore.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-1532-9	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/41471	QJ-AB-18-031-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-1511-4	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/503819	QJ-AB-18-031-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais