Investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą

Investicijų planas Europai

Investicijų planu siekiama pašalinti kliūtis investicijoms, suteikti matomumą ir techninę pagalbą investiciniams projektams ir išmaniau naudoti finansinius išteklius. Iš 2019 m. rezultatų matyti, kad planas turėjo reikšmingą makroekonominį poveikį ir davė apčiuopiamos naudos žmonėms bei įmonėms.

Nuo kadencijos pradžios J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija (2014 m. lapkričio mėn.–2019 m. lapkričio mėn.) vykdydama veiklą ir diskutuodama dėl Europos ateities itin daug dėmesio skyrė socialiniams prioritetams. Padaryta didelė pažanga: šiuo metu darbą turi daugiau kaip 241 mln. žmonių, t. y. apie 14 mln. daugiau, palyginti su 2014 m. Užimtumo lygis kaip niekada aukštas (73,9 proc.), o nedarbo lygis – žemiausias nuo 2000 m. Nors jaunimo nedarbo lygis dar pernelyg didelis, jis gerokai sumažėjo: nuo didžiausio rodiklio – 24,1 proc. – 2013 m. iki 14,3 proc. 2019 m. lapkričio mėn.

Ekonominė ir fiskalinė politika

Europos semestras

Europos semestras yra metinis valstybių narių ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo ciklas, kuriuo siekiama skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Šio proceso metu Europos Komisija kasmet pateikia Tarybai rekomendacijų valstybėms narėms rinkinį. 2018 m. rugpjūčio mėn. Graikijai pasitraukus iš ekonominio koregavimo programos, rekomendacijos pirmą kartą buvo skirtos visoms 28 valstybėms narėms.

Bendras Komisijos pasiūlymų tikslas šiais metais buvo paskatinti valstybes nares modernizuojant ekonomiką ir stiprinant savo atsparumą didinti ekonomikos augimo potencialą. Atsižvelgiant į palankias dabartines ekonomines sąlygas ir visuotinį nenuspėjamumą, visos valstybės narės paragintos teikti pirmenybę reformoms, kuriomis skatinamas visiems naudingas tvarus augimas, taip pat tikslinėms investicijų strategijoms ir atsakingai fiskalinei politikai. Rekomendacijas Taryba priėmė liepos mėn.

Šios rekomendacijos savo pobūdžiu analogiškos metinėje augimo apžvalgoje ir rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos nustatytiems bendriems prioritetams. Jose remiamasi išsamia 2019 m. vasario mėn. paskelbtų šalių ataskaitų analize ir balandžio mėn. pateiktų nacionalinių programų vertinimu. Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nurodyta 13 valstybių narių, kurių nuodugnią apžvalgą reikia atlikti, kad būtų galima įvertinti, ar jose yra susidaręs arba gali susidaryti disbalansas. Atlikus apžvalgą nustatyta, kad 10-yje valstybių narių buvo susidaręs disbalansas, o trijose – perviršinis disbalansas.

Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose labiau akcentuojamas investavimo poreikių nustatymas ir suskirstymas pagal prioritetus nacionaliniu lygmeniu, be to, ypatingas dėmesys skiriamas regioniniams ir teritoriniams skirtumams. Tai atitinka išsamią kiekvienai valstybei narei ataskaitose nustatytų investicijų poreikių ir kliūčių analizę ir turėtų padėti nustatyti ES lėšų naudojimo prioritetus kitame ilgalaikiame ES biudžete (2021–2027 m.).

Rekomendacijose pripažįstama, kad, siekiant spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius, mūsų vis labiau skaitmeninama ir globalizuota ekonomika reikalauja pažangesnių investicijų į infrastruktūrą, inovacijas, švietimą ir įgūdžius, taip pat papildomų priemonių, kad mūsų senėjančiai visuomenei būtų sukurtos tvarios ir įtraukios socialinės gerovės sistemos.

Semestras taip pat atspindėjo principus, įtvirtintus Europos socialinių teisių ramstyje. Tai: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos ir socialinė apsauga bei įtrauktis. Visos valstybės narės gavo rekomendaciją dėl įgūdžių, daugelis gavo rekomendacijų įgyvendinti darbo rinkos reformas. Kitose rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta, pavyzdžiui, poreikiui įgyvendinti politiką, kuria siekiama suteikti daugiau galių palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir migrantų kilmės asmenims. Nors socialinės apsaugos sistemos gerėja, vis dar esama tam tikrų aprėpties spragų ir prieigos kliūčių.

Viešieji finansai

Geros būklės viešieji finansai yra vienas esminių ekonomikos stabilumo ir tvaraus ekonomikos augimo elementų. Siekiant užtikrinti, kad vyriausybės turėtų fiskalinį rezervą, kurį galėtų panaudoti nuosmukio padariniams sušvelninti, svarbu sumažinti skolą ir deficitą. Nors valstybių skola Europos Sąjungoje toliau mažėja, pažanga netolygi; keliose valstybėse narėse skolos lygis tebėra per aukštas.

Makroekonominis stabilumas yra būtina augimo sąlyga, todėl ES taiko taisykles ir procedūras, kad nustatytų skolą ir deficitą ir užkirstų kelią grėsmei, kurią jie kelia ekonomikos augimui valstybėse narėse. Nors 2019 m. disbalansas euro zonoje toliau mažėjo, reikia imtis tolesnių politikos veiksmų. Vasario mėn. Komisijos analizė parodė, kad 10-yje valstybių narių buvo susidaręs disbalansas; Graikijoje, Italijoje ir Kipre jis buvo perviršinis.

Pasiūlymuose dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų Komisija kiekvienai valstybei narei nustato tam tikrus siekinius, kad padėtų joms įgyvendinti savo vidutinės trukmės biudžeto tikslus. Valstybės narės, turinčios atitinkamų galimybių, turėtų taikyti fiskalinę ir struktūrinę politiką, kad padidintų kokybiškas viešąsias investicijas, visų pirma tose srityse, kuriomis didinamas ekonomikos augimo potencialas, pavyzdžiui, švietimo ir įgūdžių, infrastruktūros ir inovacijų srityse.

Birželio mėn. Komisija rekomendavo Tarybai nutraukti Ispanijos perviršinio deficito procedūrą. Tai reiškia, kad šalis tvariai sumažino deficitą iki mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl ES deficito taisyklių korekcinė dalis nebuvo taikyta nė vienai valstybei narei (2011 m. ji taikyta 24 valstybėms narėms).

Be to, Komisija vertino, kaip kelios valstybės narės laikosi ES valstybės skolos ir deficito taisyklių, kad įvertintų, ar būtų pagrįsta pradėti perviršinio deficito procedūrą. Komisija padarė išvadą, kad Belgija, Prancūzija ir Kipras laikėsi reikalavimų, tačiau buvo pagrįsta pradėti perviršinio deficito procedūrą dėl Italijos. Vis dėlto, atsižvelgdama į papildomas fiskalines priemones, apie kurias Italijos valdžios institucijos pranešė liepos mėn., Komisija padarė išvadą, kad siūlyti pradėti tokią procedūrą nebebuvo būtina.

Komisija taip pat įspėjo Vengriją ir Rumuniją dėl to, kad jos pernelyg nukrypo nuo savo vidutinės trukmės biudžeto tikslų, ir rekomendavo šioms šalims imtis veiksmų tiems tikslams pasiekti. Buvo laikoma, kad Graikija palyginti tvirtai ėmėsi reformų po programos įgyvendinimo, nors kai kurių reformų įgyvendinimas sulėtėjo ir buvo rizika, kad tam tikri įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.

Mokesčių vengimas mažina nacionalines pajamas, trikdo sąžiningą konkurenciją ir daro neigiamą poveikį ekonomikos augimui. Europos semestras yra susijęs su nacionalinės politikos koordinavimu, kurio tikslas – užtikrinti konvergenciją ir tvirtą, konkurencingą ir socialinę Europą, todėl siekiant apsaugoti jos piliečius ir konkurencingumą labai svarbu kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir siekti mokesčių koordinavimo. Todėl, siekdama spręsti agresyvaus mokesčių planavimo problemą, Komisija pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kelioms valstybėms narėms ir visai euro zonai bendrai.

Kapitalo rinkų sąjunga

Stabilios ir veiksmingos kapitalo rinkos yra labai svarbios ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir investicijoms užtikrinti. Kapitalo rinkų sąjunga, kurią sudaro reglamentavimo ir kitų sričių reformų derinys, kuriuo siekiama geriau susieti santaupas su investicijomis, yra neatsiejama ES strategijos, kuria šios sritys skatinamos, dalis.

Kapitalo rinkų sąjunga siekiama stiprinti Europos finansų sistemą numatant alternatyvius finansavimo šaltinius bei didinant neprofesionaliųjų ir institucinių investuotojų galimybes. Tai reiškia, kad įmonėms, ypač MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, suteikiama daugiau galimybių gauti finansavimą, pavyzdžiui, rizikos kapitalo finansavimą ir finansavimą kapitalo rinkose. Be to, stiprios kapitalo rinkų sąjungos reikia siekiant papildyti bankų sąjungą, kad būtų sustiprinta ekonominė ir pinigų sąjunga ir tarptautinis euro vaidmuo.

Kadangi finansų sektorius pamažu padeda tvarumo svarbą suprantantiems investuotojams pasirinkti tinkamus projektus ir įmones, kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva itin daug dėmesio skiriama tvariam finansavimui. Ši iniciatyva padeda nukreipti investicijas minėta kryptimi ir taip prisideda prie ES energetikos, klimato ir aplinkos darbotvarkės.

Jau sutarta dėl 11 iš 13 pasiūlymų. Kapitalo rinkų sąjunga iš esmės paskatins investicijas ir drauge pasiūlys papildomų finansavimo šaltinių ES įmonėms bei galimybių gyventojams taupyti ateičiai. Šešiais pasiūlymais, susijusiais su naujais europiniais produktais, etiketėmis ir pasais, siekiama kuo geriau pasinaudoti bendrąja rinka; penkiais pasiūlymais siekiama supaprastinti įmonėms ir investuotojams taikomas taisykles ir padaryti jas proporcingesnes; dviem pasiūlymais siekiama stiprinti kapitalo rinkų priežiūrą.

Balandžio mėn. Parlamentas ir Taryba susitarė dėl dviejų pagrindinių finansinių paslaugų teisės aktų tikslinių pakeitimų: Piktnaudžiavimo rinka reglamento ir Prospekto reglamento. Piktnaudžiavimo rinka taisyklių pakeitimais užtikrinama didesnė pusiausvyra tarp biurokratinių kliūčių mažosioms įmonėms šalinimo ir rinkos vientisumo bei investuotojų apsaugos užtikrinimo.

Remiantis siūlomais Prospekto reglamento pakeitimais, MVĮ emitentams bus suteikta prieiga prie augimo rinkų ir galimybė pateikti paprastesnius prospektus pereinant į reguliuojamą rinką (t. y. į pagrindinę vertybinių popierių biržą). Tai tokioms augančioms įmonėms padės sutaupyti nemažai lėšų.

Kitas svarbus žingsnis kuriant kapitalo rinkų sąjungą buvo visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) sukūrimas. Tai savanoriška taupymo pensijai sistema, kurią siūlys įvairūs finansinių paslaugų teikėjai visoje ES. Ji papildys tiek esamas valstybinių ir profesinių pensijų sistemas, tiek esamas nacionalines privačias pensijų sistemas. Reglamentas buvo priimtas birželio 14 d. ir bus pradėtas taikyti po dvejų metų, kai rinkai turėtų būti pateikti pirmieji tokie produktai.

Visos Europos asmeninės pensijos produktas suteiks vartotojams didesnį pasirinkimą. Jiems taip pat bus naudinga didesnė konkurencija, didesnis skaidrumas ir galimybė lanksčiau rinktis produktus. Judūs piliečiai galės ir toliau mokėti su tuo pačiu produktu susijusias įmokas, kad ir kurioje Europos Sąjungos šalyje jie gyventų.

Nuo liepos 31 d. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis siekiama skatinti investicinių fondų investicinių vienetų ar akcijų platinimą tarpvalstybiniu mastu. Dėl atnaujintos sistemos šis platinimas taps paprastesnis, greitesnis ir pigesnis, be to, galiausiai padidės investicinių fondų konkurencija. Investuotojai galės rinktis iš įvairesnių didesnės kokybės produktų ir bus geriau apsaugoti.

Be to, pasiektas susitarimas dėl direktyvos, kuri padės veiksmingai restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias gyvybingas bendroves ir leis sąžiningiems verslininkams pasinaudoti antrąja galimybe po bankroto.

Kovo mėn. Europos Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis bus palengvintas mažųjų įmonių finansavimas per kapitalo rinkas. Taisyklėmis bus sumažinta biurokratinė našta įmonėms, siekiančioms patekti į MVĮ augimo rinkas – naujos kategorijos prekybos vietą, skirtą smulkiesiems emitentams, nes bus nustatytas proporcingesnis požiūris į jų įtraukimą į prekybos sąrašus.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų skatinimas

Mokslinė kompetencija ir proveržio inovacijos

2019 m. pagal ES programą „Horizontas 2020“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta 11 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į didėjančią proveržio ir radikaliųjų inovacijų ekonominę svarbą ir remiantis ankstyva Europos inovacijų tarybos bandomojo etapo sėkme, per likusius dvejus šio bandomojo etapo metus ši taryba bus iš esmės plėtojama. 2019–2020 m. patvirtintas daugiau kaip 2 mlrd. EUR finansavimas, apimantis visą inovacijų grandinę: be kita ko, bus remiami netradicinėmis mokslinių tyrimų bazėmis grindžiami eksperimentiniai projektai, kuriais remiamos pažangiosios technologijos, be to, pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ bus skiriamas inovacijoms kurti ir plėtoti būtinas spartusis finansavimas – tol, kol tos įmonės taps pajėgios pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų.

ES kosmoso sektoriuje

Siekdami užtikrinti, kad ES ir toliau pirmautų pasaulyje kosmoso technologijų srityje, ir skatinti konkurencingą Europos kosmoso pramonę, 2019 m. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasiekė dalinį preliminarų susitarimą dėl 2021–2027 m. ES kosmoso programos.

Pagal programą, kuriai pasiūlytas 16 mlrd. EUR biudžetas, visa ES parama kosmosui būtų sutelkta po vienu stogu ir finansavimas būtų padidintas daugiau nei trečdaliu. Programa būtų grindžiama naujais poreikiais ir turimomis technologijomis, pagal ją būtų sustiprinta Europos prieiga prie kosmoso ir būtų pradėtas taikyti europinis požiūris į novatoriškos ir konkurencingos kosmoso pramonės rėmimą.

„Galileo“, Europos pasaulinė palydovinės radijo navigacijos sistema, yra tiksliausia pasaulinė palydovinės navigacijos sistema. Rugsėjo mėn. „Galileo“ naudotojų, įskaitant išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių su „Galileo“ sistema naudotojus, skaičius visame pasaulyje siekė maždaug 1 mlrd. Programa „Copernicus“, didžiausia pasaulyje Žemės stebėjimo duomenų teikėja, padeda stebėti klimato kaitą ir valdyti sienų saugumą bei dideles nelaimes visame pasaulyje. Pagal programą „Copernicus“ kasdien pateikiama 12 terabaitų duomenų, kuriais žmonės ir įmonės gali naudotis visapusiškai, atvirai ir laisvai. Tai yra didžiųjų duomenų ir debesijos duomenų apdorojimo sričių aukso kasykla. Nuo 2019 m. programa „Copernicus“ sudarė sąlygas geriau perduoti duomenis, visų pirma vaizdus. Dėl naujų prieigos prie duomenų ir informacijos paslaugų patobulinimų programa suteikia naudotojams galimybę lengviau atrasti, parsisiųsti ir tvarkyti savo duomenis.

ES gynyba ir pramonė

Trys iš keturių ES piliečių nori didesnio saugumo (Eurobarometras, 2018 m. lapkričio mėn.). Todėl ES padidino savo užmojus ir įsipareigojimą sukurti gynybos sąjungą. 2017 m. gruodžio mėn. pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas suburia 25 dalyvaujančias valstybes nares, kurios nori prisiimti daugiau privalomų įsipareigojimų bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje ir dalyvauti sudėtingiausiose misijose. Iš viso jau pradėti 34 projektai, įskaitant karinio mobilumo, jūrų stebėjimo ir kibernetinio saugumo projektus. Dalyvaujančių valstybių narių kvietimu Komisija dalyvauja stebėtojos teisėmis.

Dvi Europos gynybos fondo bandomosios programos, kurių bendras biudžetas – 590 mln. EUR, buvo įgyvendintos, kaip planuota; prasidėjo paskutiniai gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamųjų veiksmų (2017–2019 m.) įgyvendinimo metai. Pagal Europos gynybos pramonės plėtros programą (2019–2020 m.) bendrai finansuojamas bendradarbiavimu grindžiamas gynybos pajėgumų plėtojimas; kovo mėn. buvo susitarta dėl jos darbo programos, o balandžio mėn. paskelbti kvietimai teikti paraiškas.

Investicijos į regionus, miestus ir kaimo vietoves

Visus 2019 m. sanglaudos politika toliau buvo remiamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, visoje ES įgyvendinta tūkstančiai didelio ir mažo masto investicinių projektų. Per pastaruosius penkerius metus paremta 1 mln. įmonių, dėl šios paramos sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų. Milijonams žmonių padėta naudotis mokymosi ir švietimo paslaugomis, ieškoti darbo, jų namų ūkiuose įdiegtas geresnis plačiajuostis ryšys, be to, jiems pravertė patobulinta transporto infrastruktūra ir sveikatos sektoriaus inovacijos.

Europos regioninės plėtros fondas taip pat padėjo vykdyti pramonės pertvarką dviejose valstybėse narėse ir 10 ES regionų: Lietuvoje, Slovėnijoje, Šiaurės ir Rytų Suomijoje, Šiaurės Vidurio Švedijoje, Didžiajame Mančesteryje (Jungtinė Karalystė), Saksonijoje (Vokietija), Valonijoje (Belgija), Pjemonte (Italija), Kantabrijoje (Ispanija) ir Aukštutinėje Prancūzijoje, Centre-Luaros Slėnyje ir Didžiajame rytų regione (Prancūzija). Kiekvienam iš šių 12 bandomųjų projektų bus skirta 300 000 EUR ES dotacija, siekiant padėti regionams ir valstybėms narėms pertvarkyti pramonę ir rengti plėtros strategijas savo konkurencinio pranašumo srityse (vadinamoji pažangioji specializacija).

Sanglaudos politikos lėšos taip pat investuojamos į novatoriškas pradedančiąsias įmones. Pavyzdžiui, dėl balandžio mėn. paskelbto Europos investicijų fondo 32,5 mln. EUR vertės finansavimo Kroatijos rizikos kapitalo fondas investuos į naujus projektus, turinčius didelį augimo potencialą šalyje. Geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą turėtų pasinaudoti daugiau kaip 100 pradedančiųjų įmonių.

Tą patį mėnesį Komisija paskelbė apie 4 mlrd. EUR finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 25 dideliems infrastruktūros projektams 10-yje valstybių narių. Projektai apima įvairias sritis: nuo tarpvalstybinių dujotiekių tarp Bulgarijos ir Graikijos iki vandentvarkos Maltoje, mokslinių tyrimų infrastruktūros Vokietijos universitete ir modernizuotų geležinkelio linijų šiaurės Portugalijoje. Su nacionaliniu bendru finansavimu į šiuos projektus iš viso investuojama 8 mlrd. EUR.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Bendra žemės ūkio politika toliau buvo prisidedama prie ekonomikos augimo ir investicijų: buvo remiama perspektyvi maisto gamyba, tvarus gamtos išteklių valdymas, kaimo infrastruktūros modernizavimas ir socialinė įtrauktis. Iki 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) parama 2014–2020 m. kaimo plėtros programoms sudarė 8 mlrd. EUR. Finansavimas buvo skirtas ūkių gyvybingumui ir visų rūšių žemės ūkio konkurencingumui didinti, taip pat novatoriškoms ūkių technologijoms ir tvariam miškų valdymui skatinti.

Kaimo plėtros politika taip pat siekiama apsaugoti aplinką, sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti. Ūkininkai galėtų gauti finansinę paramą, jeigu prisijungtų prie sistemų, pagal kurias būtų plėtojama aplinkai palanki ūkių valdymo praktika, kuriamos palankios sąlygos biologinei įvairovei arba atkuriamos šlapynės anglies dioksido sekvestracijos dirvožemyje reikmėms. Iš viso EŽŪFKP parama su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusioms ekosistemoms atkurti, išsaugoti ir stiprinti siekė beveik 27 mlrd. EUR. Dar 2 mlrd. EUR išleista siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. EŽŪFKP taip pat skyrė beveik 5 mlrd. EUR socialinei įtraukčiai, skurdo mažinimui ir ekonominei plėtrai kaimo vietovėse skatinti.

Siekdama padėti ūkininkams stiprinti savo padėtį vis labiau į rinką orientuotame žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, Komisija siekia teisingesnės ir labiau subalansuotos maisto produktų tiekimo grandinės. Balandžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės dėl nesąžiningos prekybos praktikos, kuriomis siekiama apsaugoti ūkininkus ir žemės ūkio maisto produktų įmones nuo nesąžiningos praktikos. Valstybės narės naująsias taisykles į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2021 m. gegužės mėn. Be to, priimta iniciatyva didinti žemės ūkio maisto produktų rinkos skaidrumą: visoje maisto produktų tiekimo grandinėje visiems rinkos dalyviams bus teikiama daugiau informacijos.

Mėlynoji ekonomika

ES mėlynoji ekonomika, apimanti visą tvarią ekonominę veiklą, susijusią su vandenynais, jūromis ir pakrančių zonomis, toliau auga. Remiantis gegužės mėn. paskelbta antrąja ES mėlynosios ekonomikos ataskaita, 2017 m. sektoriaus bendrasis pelnas siekė 74,3 mlrd. EUR ir jame dirbo daugiau kaip 4 mln. žmonių. Naujausi duomenys rodo spartų augimą tiek tradiciniuose, tiek besiformuojančiuose mėlynosios ekonomikos sektoriuose. Ataskaitos tikslas – padėti skatinti tolesnį ekonomikos augimą teikiant geresnius duomenis, analizę ir žinias apie jūrą.

Rugpjūčio mėn. paskelbta 2019 m. metinė ekonominė ES žvejybos laivyno ataskaita parodė, kad 2017 m. šio sektoriaus veiklos rezultatai ir toliau buvo geri – daugiausia dėl tausių žvejybos metodų, didesnių vidutinių žuvų kainų, išlikusių mažų kuro kainų ir pagerėjusios kai kurių svarbių išteklių būklės. Tikimasi, kad ši teigiama tendencija išliks.

Transportas susietajai Europai

2019 m. atrinkti 108 projektai, kuriems pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) skirta 538 mln. EUR dotacijų saugesnei, pažangesnei ir ekologiškesnei transporto infrastruktūrai kurti. 39-iais iš šių projektų (jų vertė 117 mln. EUR) bus mažinamas krovininių traukinių keliamas triukšmas, plėtojamos tarpvalstybinės geležinkelio jungtys ir naujinama svarbi uostų infrastruktūra. Dar 109 mln. EUR bus skirta daugiarūšėms logistikos platformoms remti, kad krovinius būtų galima vežti skirtingų rūšių transporto priemonėmis. Kiti du prioritetai buvo susiję su intelektinėmis kelių transporto sistemomis (80 mln. EUR finansavimas) ir inovacijomis bei naujomis technologijomis (71 mln. EUR).

Kovo mėn. Europos Komisija kartu su Europos investicijų banku pradėjo taikyti naują Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) transporto derinimo priemonę – naujovišką finansinę priemonę, skirtą projektams, kuriais prisidedama prie Europos transporto sektoriaus aplinkosauginio tvarumo ir veiksmingumo, remti. Pagal priemonę, kurios pradinis biudžetas – 200 mln. EUR, bus finansuojamos investicijos į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą. Abi organizacijos taip pat suvienijo jėgas, kad paremtų investicijas į transporto saugą: Saugesnio transporto platforma suteiks galimybę lengvai gauti technines ir finansines konsultacijas, visų pirma kelių klausimais.

Investavimas į įmones

MVĮ sudaro 99 proc. visų Europos įmonių ir yra labai svarbi ES ekonomikos dalis. ES jas remia gerindama verslo aplinką, sudarydama palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir siūlydama įvairias paslaugas, kurios padeda joms plėstis ES ir už jos ribų.

Visų pirma pagal Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) 2018 m. ES padėjo pritraukti 10 mlrd. EUR finansavimą 140 000 tokių įmonių pasitelkdama įvairias finansines priemones, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF).

Investavimas į žmones

Daugumoje valstybių narių švietimo ir mokymo reformos yra itin prioritetinės, joms daug dėmesio skirta ir per 2019 m. Europos semestrą. Investicijos į švietimą ir įgūdžius yra labai svarbios siekiant išlaikyti inovacijų diegimą ir našumo augimą – ypač sparčiai kintančiame darbo pasaulyje, kuriame vis labiau trūksta įgūdžių. Nevienodi švietimo rezultatai kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir ilgalaikiam Europos klestėjimui. Vienodos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą taip pat labai svarbios palankių sąlygų neturinčioms grupėms, todėl, kadangi darbo pasaulis sparčiai kinta, reikia skatinti daugiau suaugusiųjų nuolat tobulinti įgūdžius ir mokytis visą gyvenimą. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos švietimo ir mokymo srityje pateiktos visoms valstybėms narėms.

Gegužės mėn., siekdama iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, Taryba priėmė rekomendaciją dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei kalbų mokymo ir mokymosi. Kitą mėnesį pagal programą „Erasmus+“ Komisija paskelbė apie pirmuosius 17 Europos universitetų aljansų, kuriuose dalyvauja 114 aukštojo mokslo įstaigų 24-iose valstybėse narėse. Šiais aljansais bus gerinama aukštojo mokslo kokybė ir didinamas jo patrauklumas, taip pat skatinamas įstaigų, jų studentų ir darbuotojų bendradarbiavimas.

ES taip pat toliau investavo į mokymą. Programai „Erasmus jauniesiems verslininkams“ teikiama parama ir bendras finansavimas naujiems ir perspektyviems verslininkams suteikia galimybę mokytis su patyrusiu asmeniu, vadovaujančiu MVĮ kitoje šalyje. Praėjusiais metais šioje programoje visoje Europoje ir už jos ribų dalyvavo 1 300 naujų verslininkų, o 120 verslininkų galės dalyvauti bandomojoje programoje „EYE Global“, prie kurios prisideda Izraelis, Singapūras ir dvi JAV valstijos – Niujorkas ir Pensilvanija.

Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, kurios biudžetas yra daugiau negu 3,2 mlrd. EUR, suteikė įvairių galimybių maždaug 650 000 jaunuolių ir 237 000 darbuotojų iš švietimo įstaigų ir jaunimo organizacijų. Pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis yra itin aukštas, skirta 350 mln. EUR.

Žmonių jungtys

2019 m. apie 35 000 jaunuolių turėjo galimybę atrasti Europą naudodamiesi „DiscoverEU“ kelionių bilietu, daugiau kaip 90 000 kandidatų užsiregistravo Europos solidarumo korpuso portale, 12 000 iš jų dalyvavo solidarumo veikloje visoje Europoje.

Sveikesnė Europa

Komisija kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Europos sveikatos sistemų ir politikos observatorija atliko išsamius ES sveikatos sistemų tyrimus. Ataskaita „Sveikatos būklė ES“ ir prie jos pridedama papildoma ataskaita apima 30 nacionalinių sistemų profilių; 2019 m. daugiausia dėmesio skirta penkioms horizontalioms temoms: skiepų vengimui; sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos srities skaitmeninei transformacijai; sveikatos priežiūros sistemų prieinamumo problemoms; sveikatos priežiūros darbuotojų užduočių perskirstymui ir pacientų galimybėms gauti vaistų.

Vasario mėn. ES ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų visose valstybėse narėse parduodamų vaistų saugumą, nustatydama naujas receptinių vaistų tikrinimo ir saugumo priemones. Nuo to laiko gamintojai ant receptinių vaistų dėžučių privalo dėti 2D brūkšninį kodą ir apsaugos nuo klastojimo įtaisą, o vaistinės (įskaitant internetines) bei ligoninės, prieš išduodamos vaistus pacientams, privalo patikrinti jų autentiškumą. Tai paskutinis žingsnis įgyvendinant 2011 m. priimtą Falsifikuotų vaistų direktyvą, kuria siekiama užtikrinti ES parduodamų vaistų saugumą ir kokybę.

Į rezultatus ir tęstinumą orientuotas ES biudžetas

ES biudžetas padėjo stiprinti Europos ekonomiką ir didinti jos atsparumą, taip pat skatinti solidarumą ir saugumą tiek jos viduje, tiek už jos ribų.

Beveik pusė lėšų (80 mlrd. EUR) skirta priemonėms, kuriomis remiamas ekonomikos augimas ir mažinami regionų ekonominiai skirtumai. Pagal programą „Horizontas 2020“ ES skyrė 12,2 mlrd. EUR moksliniams tyrimams ir inovacijoms, įskaitant naująją Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę. Padidintas biudžetas švietimui ir mokymui (programai „Erasmus+“ skirta 17,8 proc. daugiau negu 2018 m.) ir transporto bei skaitmeninei infrastruktūrai (37,0 proc. daugiau Europos infrastruktūros tinklų priemonei). Parama žemės ūkiui ir kaimo vietovėms išliko stabili ir sudarė beveik 60 mlrd. EUR, ja buvo prisidedama prie kovos su klimato kaita ir tvaraus augimo skatinimo. 2019 m. biudžetas suteikė būtino lankstumo sprendžiant migracijos klausimus vidaus mastu: iš bendros 1,2 mlrd. EUR paramos sumos iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo pagal nacionalines veiksmų programas valstybėms narėms skirta 386,3 mln. EUR. Be to, 442,7 mln. EUR skirta sienų valdymui ir 92,7 mln. EUR – saugumui iš Vidaus saugumo fondo. Iš viso 5 mln. EUR skirta naujajai Europos prokuratūrai, kuri vykdys baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus ES biudžeto atžvilgiu, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą ir korupciją, įsteigti.

Saugesnis, pigesnis ir geresnis ryšys

2019 m. ryšio klausimai vėl buvo ES dėmesio centre. Mūsų ekonomika ir visuomenė vis labiau skaitmenėja ir vis daugiau laiko praleidžiame naudodamiesi internetiniais produktais ir paslaugomis, todėl saugus, patikimas ir įperkamas ryšys yra kaip niekad svarbus.

Skambučių ir žinučių siuntimo tarp valstybių narių ir kitų Europos šalių kaina labai skyrėsi. Vidutiniškai standartinė skambučio fiksuotuoju ar mobiliuoju ryšiu į kitą šalį kaina buvo tris kartus didesnė negu standartinė skambučio savoje šalyje kaina, o standartinė SMS žinutės kaina – daugiau kaip du kartus didesnė. Gegužės mėn. pradėtos taikyti viršutinės kainų ribos – didžiausia fiksuotojo arba mobiliojo ryšio skambučių kaina dabar yra ne daugiau kaip 0,19 EUR (be PVM) už minutę, o trumposios žinutės kaina – ne daugiau kaip 0,06 EUR (be PVM). 2017 m. panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius, tarptautinių skambučių Europoje kainos apribojimas duoda akivaizdžios ir tiesioginės naudos tiek vartotojams, tiek įmonėms.

Apčiuopiamos naudos gauta ir pradėjus įgyvendinti programą, kuria siekiama padėti vietos valdžios institucijoms įrengti nemokamas belaidžio interneto zonas. Įgyvendinant programą „WiFi4EU“ siekiama pagerinti iki 8 000 bendruomenių visoje ES galimybes naudotis interneto ryšiu. Vietos valdžios institucijos gali iš ES gauti 15 000 EUR belaidžio interneto zonoms įrengti. Pagal du kvietimus teikti paraiškas paramą gavo daugiau kaip 5 000 bendruomenių, o 2018 m. ją jau buvo gavusios 2 800 bendruomenių. Bendruomenės turi per 18 mėn. investuoti gautą sumą į reikiamą įrangą, kad galėtų sukurti viešas belaidžio interneto zonas.

Ryšys apžvelgiamaisiais metais pagerėjo ir kaimo vietovėse. Tik 53 proc. žmonių, gyvenančių atokiose ir kaimo vietovėse, turi prieigą prie sparčiojo interneto, palyginti su 82 proc. visoje ES. Šio skaitmeninio atotrūkio sumažinimas – vienas svarbiausių prioritetų. 2019 m. sparčiai augo Plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklas – dabar veikia 116 nacionalinių ir regioninių biurų, padedančių koordinuoti pastangas plėsti plačiajuosčio ryšio aprėptį iki atokiausių ES kampelių. Geresnio ir spartesnio plačiajuosčio ryšio aprėptis pagerins prieigą prie švietimo, sveikatos priežiūros, valstybinių paslaugų ir verslo, padės kurti darbo vietas ir investicijas, rems atokių vietovių bendruomenes.

Tinklo plėtra pradėta balandžio mėn. valstybėms narėms priėmus įsipareigojimą bendradarbiauti siekiant išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą, kad būtų galima spręsti svarbius ir neatidėliotinus ekonominius, socialinius, klimato ir aplinkosaugos uždavinius, su kuriais susiduriama kaimo ekonomikoje, įskaitant ES maisto ir ūkininkavimo sektorių.

Rengiantis gegužės mėn. vykusiems Europos Parlamento rinkimams, per kampaniją „#DigitalRespect4Her“, kuria siekta padidinti informuotumą apie smurtą prieš moteris internete, buvo viešinami parlamentarių, įvairių sričių specialisčių ir žurnalisčių liudijimai, išryškinę konkrečias problemas, su kuriomis moterys susiduria socialinėje žiniasklaidoje ir kitur internete.

Perėjimas prie skaitmeninių technologijų taip pat prisideda prie dar didesnio darbo – šalinti kliūtis ES bendrojoje rinkoje; vienas iš akivaizdžių rezultatų jau davusių pavyzdžių – Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema. Projektas padeda ES, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos socialinės apsaugos institucijoms keistis informacija apie piliečių persikėlimą į kitą šalį, gyvenimą ir darbą kitoje šalyje. 2019 m. sausio mėn. pradėjusią veikti sistemą šiuo metu diegia 31 šalis. Iki metų pabaigos per sistemą pasikeista informacija apie daugiau kaip 175 000 atvejų. Piliečiams sistema padeda veiksmingiau pasiekti savo duomenis ir greičiau bei tiksliau apskaičiuoti socialines išmokas, o socialinės apsaugos administracijoms – veiksmingiau kovoti su sukčiavimu.

Panašiai bus pagerintas ir PVM surinkimas iš internetinių parduotuvių, nes kovo mėn. buvo susitarta dėl naujų taisyklių, pagal kurias internetinės įmonės PVM tikslais galės registruotis tik vieną kartą, o ne kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jos prekiauja. Dėl to mažesnės įmonės, vykdančios tarpvalstybinę internetinę veiklą, sutaupys gerokai laiko ir pinigų. Be to, naujosios taisyklės padės nacionaliniams mokesčių administratoriams lengviau surinkti PVM iš ne ES įmonių, savo elektroninėse prekyvietėse parduodančių prekes ES vartotojams, taip padedant susigrąžinti 5 mlrd. EUR šiame sektoriuje kasmet prarandamų mokestinių pajamų.

Teisių apsauga skaitmeniniame amžiuje

Imtasi iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojų ir įmonių teises internete, įskaitant skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių ir prekių pardavimo sutarčių naujas taisykles, padedančias aiškiau ir paprasčiau vykdyti verslo veiklą internete. Visoje ES taikomas vienas taisyklių rinkinys padės įmonėms geriau suprasti savo pareigas, o vartotojams pravers aiškios teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai įsigytas skaitmeninis turinys, paslaugos ir prekės, įskaitant skaitmeninį elementą turinčius produktus (pvz., išmaniuosius šaldytuvus), turi defektų.

Taip pat, siekiant pritaikyti sudėtingas autorių teisių taisykles prie skaitmeninio pasaulio reikmių, susitarta dėl naujų ES taisyklių. Srautinio muzikos siuntimo paslaugos, užsakomosios vaizdo paslaugos, naujienų apibendrinimo paslaugos ir vartotojų įkeliamo turinio platformos jau tapo pagrindine priemone kūrybiniam ir žiniasklaidos turiniui pasiekti. Naujosiomis taisyklėmis užtikrinamas sąžiningesnis atlygis kūrėjams, tvirtesnės vartotojų teisės ir aiškesnė atsakomybė už platformas. Siekiama pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie autorių teisėmis saugomos internetinės medžiagos, nustatyti naujas interneto platformų, kuriose saugomi autorių teisėmis saugomi kūriniai, teises ir pareigas, skatinti internetinę spaudą ir žurnalistiką, didinti atlygį žurnalistams ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti autorių teisėmis apsaugotą medžiagą švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais.

Europa ir toliau ryžtingai kovojo su nesąžininga verslo praktika skaitmeninėje ekonomikoje. Kovo mėn. bendrovei „Google“ buvo skirta 1,49 mlrd. EUR bauda už trečiųjų šalių interneto svetainėms taikytus antikonkurencinius sutartinius apribojimus, dėl kurių konkurentams buvo draudžiama teikti paieškines reklamas arba jiems taikytos atgrasančios priemonės. Birželio mėn. pradėtas oficialus tyrimas dėl „Broadcom“ – pasaulinės lyderės laidinio ryšio prietaisų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, modemų ir televizorių priedėlių, srityje – veiksmų, siekiant įvertinti, ar jos konkurentai buvo išstumti neteisėtai. Kol bus atliktas tyrimas dėl tam tikrų tariamai antikonkurencinių bendrovės veiksmų, Komisija spalio mėn. „Broadcom“ nustatė laikinąsias priemones, kuriomis užtikrinama, kad konkurencijai nebūtų padaryta didelė ir nepataisoma žala. Liepos mėn. įmonei „Qualcomm“ buvo skirta 242 mln. EUR bauda už tai, kad, siekdama pašalinti pagrindinį konkurentą tame rinkos segmente, mažesne kaina pardavinėjo lustų rinkinius, kuriais išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai jungiami į korinius tinklus. Taip pat pradėta tirti, kaip bendrovė „Amazon“ naudoja iš kitų jos svetainėse prekiaujančių subjektų gautus duomenis.

Nuo liepos mėn. pradėtos taikyti naujos internetinių platformų ir įmonių santykių taisyklės, kuriomis nustatoma suderinta būtiniausio skaidrumo ir teisių gynimo sistema. Šiomis taisyklėmis apsaugomos įmonės, kurios vartotojus gali pasiekti tik per interneto platformas, ir kartu išsaugomas platformų inovacijų potencialas. Taisykles papildo Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro veikla.

Kad tinklai būtų saugesni

ES taip pat nustatė naujas taisykles, kuriomis reglamentuojamas kibernetinis tinklų saugumas. Tai, be kita ko, rekomendacijos dėl naujos kartos 5G tinklų saugumo – tikimasi, kad dėl didelio našumo toliau didės skaitmeninių produktų ir paslaugų skaičius ir asortimentas, o pajamos 2025 m. sieks 225 mlrd. EUR. Kad padidintų viešųjų tinklų saugumą, valstybės narės kovo–birželio mėn. atliko išsamų savo 5G tinklo infrastruktūros rizikos vertinimą ir sugriežtino taisykles.

Birželio mėn. įsigaliojo Kibernetinio saugumo aktas, kuriame nustatyta būsima ES kibernetinio saugumo politikos kryptis. Be kita ko, bus pradėti darbai, susiję su naujos skaitmeninių produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemos kūrimu, ir užtikrintas svarbesnis Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros vaidmuo. Agentūra ne tik atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir prižiūrint sertifikavimo sistemą, bet ir yra įgaliota stiprinti ES lygmens operatyvinį bendradarbiavimą, apimantį pagalbą valstybėms narėms valdant kibernetinio saugumo incidentus ir ES koordinavimo rėmimą didelio masto tarpvalstybinių kibernetinių išpuolių ir krizių atveju.

Tą patį mėnesį septynios valstybės narės (Belgija, Vokietija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai) įsipareigojo paspartinti itin saugių kvantinių tinklų kūrimą, kad būtų padidinti Europos pajėgumai kvantinių technologijų ir kibernetinio saugumo srityje ir užtikrinta ateities tinklų sauga ir saugumas. Jų didelio užmojo pasiūlymuose raginama sukurti naują kvantinę ryšių infrastruktūrą, kuri leistų itin saugiai perduoti ir saugoti informaciją ir duomenis ir sujungtų ryšių išteklius visoje ES. Į įprastinę ryšių infrastruktūrą integruotas kvantines technologijas ir sistemas sudarytų du elementai: žemės, kuriam būtų naudojami esami šviesolaidinio ryšio tinklai, jungiantys nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmenų strategines vietas, ir kosmoso, kuris būtų taikomas dideliems atstumams visoje Europoje ir kituose žemynuose.

Šio tinklo naudojimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir šifravimo sistemoms padės nuo įsilaužimo apsaugoti pažangiuosius energetikos tinklus, oro eismo kontrolę, bankus, sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas. Jis taip pat sudarys sąlygas duomenų centrams saugiai saugoti informaciją ir ja keistis bei užtikrins ilgalaikį valdžios sektoriaus duomenų privatumą.

Gegužės mėn. Taryba nustatė režimą, padedantį ES taikyti tikslines ribojamąsias priemones, atgrasančias nuo kibernetinių išpuolių, t. y. išorės grėsmių ES ir jos valstybėms narėms, ir padedančias tinkamai į juos reaguoti. Tai, be kita ko, kibernetiniai išpuoliai prieš ES nepriklausančias šalis arba tarptautines organizacijas, jeigu manoma, kad siekiant bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų būtina imtis ribojamųjų priemonių.

Pasirengimas ateities technologijoms

Dirbtinis intelektas

Žvelgdama į ateitį, Europa nori visapusiškai išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą, todėl pastaraisiais metais ji daug investavo į dirbtinio intelekto pajėgumų didinimą. Tačiau, atsižvelgiant į susirūpinimą dirbtinio intelekto plėtros poveikiu, 2019 m. aukšto lygio ekspertų grupė pradėjo rengti technologijų etiškos plėtotės gaires. Taip siekiama užtikrinti, kad technologijos ir toliau visuomenei tarnautų, o ne kenktų. Tikimasi, kad patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės, kurias rengė ekspertai iš visos ES, bus integruotos į būsimus pasiūlymus dėl į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto, kuriuos planuojama pateikti 2020 m. pradžioje. Gairės apima įvairius klausimus, pavyzdžiui, kaip išvengti diskriminacijos kuriant dirbtinio intelekto sistemas ir kaip užtikrinti, kad jos būtų tvarios ir ekologiškos.

Superkompiuterija

Duomenų, kurių reikia dirbtinio intelekto plėtotei remti, kiekis reikalauja didelių skaičiavimo pajėgumų, o Europa šioje srityje jau nuo seno atsilieka nuo kitų pasaulio šalių. Birželio mėn. įvairiose žemyno šalyse buvo atrinktos aštuonios vietos, kuriose būtų galima naudoti naujus Europos superkompiuterius – tam skirta 840 mln. EUR ES ir valstybių narių lėšų. Nauji superkompiuteriai bus įrengti Sofijoje (Bulgarija), Ostravoje (Čekija), Barselonoje (Ispanija), Bolonijoje (Italija), Bisene (Liuksemburgas), Minjuse (Portugalija), Maribore (Slovėnija) ir Kajanyje (Suomija). Jie ilgainiui galėtų keturis penkis kartus padidinti Europos skaičiavimo superkompiuteriu pajėgumus, o Europa galėtų tapti šios srities pasaulio lydere. Superkompiuteriai galėtų būti naudojami kuriant prie asmens poreikių pritaikytus vaistus, tobulinant vaistų ir medžiagų kūrimą, plėtojant naujus bioinžinerijos metodus, taip pat orų prognozės ir klimato kaitos modeliavimo srityje.

Žvilgsnis į ateitį. Baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką

Baigta kurti bendroji skaitmeninė rinka padėtų ES išlaikyti pasaulinės skaitmeninės ekonomikos lyderės poziciją. Nuo strategijos įgyvendinimo pradžios 2015 m. pateikta 30 skirtingų teisės aktų pasiūlymų, o iki 2019 m. pabaigos susitarta dėl 28, t. y. penkiais daugiau nei ankstesnių metų pabaigoje. Dėl likusių dviejų pasiūlymų, vienu iš kurių reglamentuojamas privatumas internete, o antruoju – Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas, tikimasi susitarti 2020 m. Europos Komisija prioritetiniais laikė ir kelis kitus skaitmeninės srities klausimus, be kita ko, etikos gaires, kuriomis turi būti grindžiami teisės aktai dėl suderinto Europos požiūrio į dirbtinio intelekto žmogiškuosius ir etikos aspektus, ir priėmė naują Skaitmeninių paslaugų aktą, kuriuo atnaujinamos skaitmeninių platformų, paslaugų ir produktų atsakomybės ir saugos taisyklės.

Neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m.

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Kad galėtų išspręsti šią problemą, Europai reikia naujo augimo modelio, kuriuo Europos Sąjunga būtų pertvarkyta į modernią, veiksmingai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. nebebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nė vienas asmuo ir regionas nebūtų palikti nuošalyje.

2018 m. Komisija pristatė 2050 m. neutralaus poveikio klimatui ES viziją, kurią sudaro septynios dalys: didesnis energijos vartojimo efektyvumas, didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, netaršaus ir susietojo judumo sistema, konkurencinga žiedinės ekonomikos pramonė, susietoji aukštus standartus atitinkanti infrastruktūra, bioekonomikos ir natūralių anglies dioksido absorbentų skatinimas ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo priemonių naudojimas. Po išsamių diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgdama į Pirmininkės U. von der Leyen pateiktą komunikatą dėl žaliojo kurso, šį tikslą 2019 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba.

ES jau pasiekė gerų rezultatų mažindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu išlaikydama ekonomikos augimą: 2018 m. išmesta 23 proc. mažiau teršalų nei 1990 m., o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 61 proc. Tačiau šito nepakanka. Sukaupusi didelę patirtį ES pirmauja kuriant žaliąją ir įtraukią ekonomiką – gruodžio mėn. buvo pristatyta pavyzdinė U. von der Leyen Komisijos politikos iniciatyva Europos žaliasis kursas. Žaliojo kurso esmė – įsipareigojimas užtikrinti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Tai milžiniškas šuolis į priekį siekiant tą paversti realybe. Žaliuoju kursu dar kartą įtvirtinamas Komisijos įsipareigojimas spręsti su klimatu ir aplinka susijusius uždavinius ir nustatomos ateinančių mėnesių ir metų veiksmų gairės. Daugiau informacijos pateikiama dalyje „ES 2019 m. – pokyčių metai“.

Siekiant pabrėžti ES įsipareigojimą, pirmuoju Europos klimato srities teisės aktu siekis iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui bus įtrauktas į teisyną. Žaliasis kursas visų pirma yra kelias į teisingą ir socialiai sąžiningą transformaciją. Jis sukurtas taip, kad nė vienas asmuo ar regionas neliktų nuošalyje vykstant didelei pertvarkai ateityje.

Europos Sąjunga yra pirmoji iš ekonomiškai stipriausių šalių, privalomais teisės aktais įtvirtinusi Paryžiaus susitarime prisiimtus pažadus, ir jau viršijo savo tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Jei visos sutartos priemonės bus visiškai įgyvendintos, būtų viršytas tikslas iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti 40 proc. Tačiau tikslai turėtų būti dar ryžtingesni, taigi pagal Žaliąjį kursą šis tikslas bus padidintas bent iki 50 proc. (ir 55 proc. link), palyginti su 1990 m. lygiu.

ES jau pradėjo modernizuoti ir pertvarkyti ekonomiką. 2019 m. klimato politika toliau vykdyta visais frontais: nuo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mūsų transporto priemonės ir oras būtų švaresni, ir investicijų į technologinius sprendimus iki veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti mūsų miškus ir įgalinti žmones pačius prisidėti.

Pagal naujas energetikos sąjungos valdymo taisykles valstybės narės pirmą kartą parengė integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Birželio mėn. buvo paskelbtas Komisijos atliktas planų projektų vertinimas, iš kurio matyti, kad galutiniai planai, kuriuos valstybės narės turi pateikti iki metų pabaigos, turėtų būti didesnio užmojo, kad būtų pasiekti ES klimato srities tikslai.

Tarptautinė kova su klimato kaita

Kadangi ES išmeta tik apie 9 proc. viso pasaulio išmetamųjų teršalų kiekio, akivaizdu, kad Europa negali viena kovoti su klimato kaita ir visos šalys turi dirbti išvien, kad rastų sprendimą. Rugsėjo mėn. Niujorke įvykusiame JT klimato politikos veiksmų aukščiausiojo lygio susitikime ES turėjo galimybę su savo partneriais aptarti, kaip būti ambicingesniems ir sparčiau įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Komisija prieš JT aukščiausiojo lygio susitikimą priėmė komunikatą, kuriame dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas siekti didesnių klimato srities tikslų.

Gruodžio mėn. Madride ES derybininkai dalyvavo JT klimato kaitos konferencijoje COP 25. Sėkmingai susitarus dėl antrosios Varšuvos tarptautinio mechanizmo peržiūros ir parengus lyčių lygybės veiksmų planą suteikta vilčių.

Nepaisant ES delegacijos pastangų pasiekti bendrą sutarimą dėl tarptautinių anglies dioksido rinkų, konferencijoje COP 25 nepasiekta plataus užmojo rezultatų, kurių reikia pasauliui ir kurių daugelis laukė. Taigi, dėl to dar svarbiau Europai imtis lyderės vaidmens įgyvendinant Žaliąjį kursą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais. 2020 m. pasauliniai klimato srities užmojai bus didesni: iki lapkričio mėn. Glazge vyksiančios COP 26 šalys turi atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus ir pateikti ilgalaikes strategijas, atitinkančias Paryžiaus susitarimo tikslus. ES tam pasirengusi.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visame pasaulyje pradėta laipsniškai atsisakyti hidrofluorangliavandenilių, pavojingų klimato atšilimą skatinančių dujų, dažnai naudojamų šildymo ir vėsinimo įrangoje. Tikimasi, kad šiais ES inicijuotais veiksmais bus labai padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslo – užtikrinti, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 °C.

Visus metus ES toliau vykdė tarptautinę informavimo veiklą ir bendradarbiavo klimato klausimais. Birželio mėn. Komisija, Kanada ir Kinija Briuselyje kartu surengė labai svarbų tarptautinį susitikimą klimato klausimais. Trečiajame klimato politikos ministrų susitikime dalyvavo aukšto lygio atstovai iš daugiau kaip 30 šalių, įskaitant G 20 šalių ministrus.

ES yra toliau tvirtai įsipareigojusi remti klimato politiką besivystančiose šalyse. Kartu su valstybėmis narėmis ji tebėra didžiausia kovos su klimato kaita viešojo finansavimo teikėja – 2018 m. besivystančioms šalims skyrė 21,7 mlrd. EUR, palyginti su 20,4 mlrd. EUR 2017 m.

Modernios ir plataus užmojo energetikos sąjungos sukūrimas

2015 m. pradėtos įgyvendinti energetikos sąjungos strategijos tikslas – užtikrinti, kad Europos namų ūkiams ir įmonėms būtų tiekiama saugi, tvari, konkurencinga ir įperkama energija. Ketvirtojoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje parodyta, kad Komisija visiškai įgyvendino savo strategijos viziją. Vienas iš pagrindinių laimėjimų – gegužės mėn. baigtas rengti teisės aktų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, kurį sudaro aštuoni teisės aktai. Tai iš esmės pakeis Europos energetikos sistemą, kad ji nekenktų klimatui ir būtų naudinga vartotojams ir Europos ekonomikai bei konkurencingumui.

Į dokumentų rinkinį įtraukti nauji plataus užmojo 2030 m. tikslai: energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 proc., o suvartojamos energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių dalį padidinti bent 32 proc. Juo visapusiškai pertvarkomos elektros energijos rinkos siekiant padėti integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į tinklą ir užtikrinama, kad visi galėtų dalyvauti energetikos pertvarkoje, įgalinant vartotojus ir bendruomenes pačius gaminti elektros energiją. Svarbiausia tai, kad naujosiomis taisyklėmis bus panaikintos subsidijos labiausiai teršiančioms įmonėms.

ES taip pat patvirtino naujas aiškesnes ir paprastesnes energijos vartojimo efektyvumo etiketes, kurios padės vartotojams iki 2030 m. sutaupyti energijos (prilygstančios Danijos metiniam suvartojamam energijos kiekiui) ir išlaidų (vidutiniškai 150 EUR per metus vienam namų ūkiui). Be to, spalio mėn. Komisija priėmė naujas priemones, kad padidintų buitinių prietaisų, kaip antai šaldytuvų, skalbyklių, indaplovių ir televizorių, tvarumą. Pirmą kartą tai apima tinkamumo remontuoti ir perdirbti reikalavimus, kuriais prisidedama prie žiedinės ekonomikos.

Lapkričio mėn. Komisija pristatė pirmuosius rezultatus 2018 m. pradėtos iniciatyvos, kuria siekiama padėti 10 ES regionų ir dviem valstybėms narėms pramonės pertvarkos laikotarpiu kurti atsparią ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Pagal šią iniciatyvą pradėtos 12 bandomųjų programų, kuriomis siekiama panaikinti konkrečias kliūtis. Kiekvienai šių programų skirta 300 000 EUR ES dotacija. Komisija taip pat toliau rėmė pertvarkomus anglių pramonės regionus, kad būtų skatinama teisinga pertvarka ir nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje.

Vasario mėn. 26 Europos salos pradėjo perėjimo prie švarios energijos procesą. Jos iki 2020 m. vidurio paskelbs savo darbotvarkes. 

Energetinis saugumas ir solidarumas

Energijos tiekimo saugumas ES vartotojams yra viena svarbiausių energetikos sąjungos sudedamųjų dalių. Šioje srityje buvo pasiektas susitarimas užtikrinti, kad visi dujotiekiai į ES nepriklausančias šalis ir iš jų atitiktų ES energetikos teisės aktus.

Siekdamos sustiprinti tiekimo saugumą Baltijos valstybėse, Komisija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija pasirašė politines veiksmų gaires dėl elektros energijos rinkų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklu per Lenkiją. Projektui paremti ES skyrė 323 mln. EUR dotaciją.

ES, naudodamasi Europos infrastruktūros tinklų priemone, toliau investavo į saugią ir tvarią energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, skyrė 800 mln. EUR prioritetinei energetikos infrastruktūrai ir 750 mln. EUR didelės tarpvalstybinės svarbos projektams. Dar 214,9 mln. EUR skirta Baltijos dujotiekio dujų infrastruktūros projektui, kuriuo Lenkija ir Danija sujungiamos su Norvegija.

Vienu iš pagrindinių prioritetų tapo kibernetinis saugumas energetikos sektoriuje, nes visi europiečiai priklauso nuo energijos prieinamumo. Siekdama įveikti galimas grėsmes ES priėmė rekomendaciją, kurioje pateikiamos gairės, kaip spręsti konkrečias kibernetinio saugumo problemas.

ES toliau dirbo, kad užtikrintų saugius, patikimus ir novatoriškus branduolinio mokslo ir technologijų naudojimo būdus ne branduolinės energijos gamybos tikslais. 2019 m. toliau bendradarbiauta su ES nepriklausančiomis šalimis siekiant užtikrinti aukščiausią branduolinės saugos lygį.

Ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rezultatai toliau buvo teigiami – įrenginių išmetamų teršalų kiekis 2018 m. sumažėjo 4,1 proc., palyginti su 2017 m.

Siekiant pašalinti dabartinį sistemos apyvartinių taršos leidimų perteklių, sausio mėn. pradėjo veikti rinkos stabilumo rezervas. Dėl to sistema taps atsparesnė dideliems sukrėtimams, nes bus pakoreguota aukcione parduoti numatytų apyvartinių taršos leidimų pasiūla. ES dar labiau paskatino įmones mažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. iš sistemos į rezervą perkėlė beveik 400 mln. apyvartinių taršos leidimų ir taip padidino išmetamųjų teršalų kainą ir užtikrino, kad švarios technologijos būtų ekonomiškai efektyvesnės. Dėl išaugusių kainų Europos anglies dioksido rinkoje 2018 m. valstybės narės gavo kaip niekada daug pajamų – apie 14 mlrd. EUR, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau, palyginti su 2017 m.

Gruodžio mėn. ES ir Šveicarija užbaigė procesą, kuriuo sudarytos sąlygos susieti jų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas. Nuo 2020 m. abiejų sistemų apyvartiniai taršos leidimai gali būti naudojami siekiant užtikrinti atitiktį reikalavimams ir kompensuoti bet kurioje iš šių sistemų išmetamus teršalus. Šis susiejimo susitarimas yra pirmasis tokio pobūdžio ir parodo, kad tokios sistemos gali sudaryti sąlygas patekti į platesnes tarptautines anglies dioksido rinkas. Anksčiau šiais metais panaikinus reglamentavimo kliūtis sudarytos sąlygos Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai visapusiškai dalyvauti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos aukcionų platformoje.

Tam, kad būtų sparčiau kuriama tvirta tarptautinė anglies dioksido rinkų sistema, Komisija surengė kelias konferencijas, kuriose svarstyta, kaip būtų galima pašalinti kliūtis, kylančias kuriant patikimas tarptautines apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas.

Netaršus ir tvarus transportas

Siekiant gerinti europiečių sveikatą ir gyvenimo kokybę, prisidėti prie ES klimato tikslų ir didinti pramonės konkurencingumą būtina greičiau pereiti prie netaršaus ir tvaraus transporto. Kovo mėn. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų greičiau pereinama prie netaršių transporto priemonių. Vienas svarbiausių 2019 m. laimėjimų vykdant ES netaršaus, saugaus ir susietojo judumo darbotvarkę – patvirtintos pirmosios visos ES sunkvežimių išmetamo CO2 kiekio normos, nauji lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartai ir naujos taisyklės, kuriomis valdžios institucijos skatinamos naudoti aplinką tausojantį transportą.

Po „Dieselgate“ skandalo ES gerokai sugriežtino taisykles, kad transporto priemonių bandymo procedūros būtų labiau nepriklausomos ir patikimesnės. Sausio mėn. įsigaliojo pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra ir naujos taisyklės dėl realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio. Nuo rugsėjo mėn. tapo privaloma atlikti visų naujų Europoje parduodamų automobilių NOx (azoto oksidų) matavimus, taikant realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio taisykles.

Be to, pažanga padaryta sprendžiant jūrų transporto išmetamų teršalų problemą: priimtas pasiūlymas peržiūrėti laivų išmetamo CO2 kiekio stebėsenos, atskaitomybės ir tikrinimo ES sistemą ir šie duomenys pirmą kartą paskelbti. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad tarptautinės laivybos sektorius tinkamai prisidėtų prie tikslo pasauliniu mastu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Baterijos

Pereinant prie švarios energijos ir elektromobilumo be galo svarbus baterijų vaidmuo. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir pramonės suinteresuotaisiais subjektais, kad Europoje sukurtų konkurencingą, tvarią ir novatorišką baterijų ekosistemą. Tai pagrindinis Europos baterijų aljanso – pramonės vadovaujamos iniciatyvos, kurios veikloje dalyvauja apie 260 pramonės ir inovacijų organizacijų ir kuri šiuo metu vertina tarpvalstybinių projektų galimybes, – tikslas. Balandžio mėn. Komisija ataskaitoje nurodė, kad įgyvendinant Komisijos strateginį su baterijomis susijusį veiksmų planą padaryta pažanga. Siekdama labiau paremti mokslinius tyrimus ir inovacijas Komisija birželio mėn. pristatė naują Europos baterijų technologijų ir inovacijų platformą. 2019 m. ES taip pat skyrė 132 mln. EUR baterijų projektams pagal programą „Horizontas 2020“.

Žiedinės ekonomikos kūrimas

Kovojant su klimato kaita būtina pertvarkyti mūsų energijos gamybos ir vartojimo būdus, tačiau tai tik dalis sprendimo. Žiedinė ekonomika jau tapo ES pramonės ir ekonomikos strategijos pagrindu, ja grindžiami ES veiksmai atliekų prevencijos, geresnio projektavimo ir didesnio perdirbimo srityse. Visi 54 Komisijos Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatyti veiksmai jau įgyvendinti arba yra įgyvendinami. Taigi, padėtas pagrindas toliau plėtoti politiką.

Vienas svarbiausių prioritetų buvo kova su plastikais, nes jie gaminami, naudojami ir šalinami taip, kad pernelyg dažnai kenkiama aplinkai ir nebelieka galimybių gauti ekonominės naudos iš žiedinės ekonomikos modelio. Vienas iš akivaizdžiausių ir labiausiai nerimą keliančių šios problemos ženklų – milijonas tonų plastiko šiukšlių, kasmet patenkančių į vandenynus.

Liepos mėn. įsigaliojo naujos ES taisyklės, kuriomis siekiama kovoti su į jūrą išmetamomis šiukšlėmis, būtent dešimčia dažniausiai Europos paplūdimiuose randamų šiukšlių rūšių, kaip antai vienkartiniais plastikiniais indais, stalo įrankiais, šiaudeliais, balionų lazdelėmis ir ausų krapštukais. Jie bus uždrausti iki 2021 m. Valstybės narės susitarė pasiekti, kad ne vėliau kaip 2029 m. būtų surenkama 90 proc. plastikinių butelių ir kad ne vėliau kaip 2025 m. juos sudarytų bent 25 proc. perdirbto plastiko, o 2030 m. – 30 proc. Šių veiksmų imamasi pagal pirmąją 2018 m. pradėtą vykdyti Europos plastikų strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės ES rinkoje būtų tinkamos pakartotinai naudoti arba perdirbti.

Nors, palyginti su 2005 m., Europoje perdirbama beveik dvigubai daugiau plastiko pakuočių, jos vis dar sudaro mažiau nei 30 proc. visų 25 mln. tonų plastiko atliekų, kurias kasmet sukaupia europiečiai. Siekdamos dar labiau skatinti perdirbti ir pakartotinai naudoti plastikus, spalio mėn. daugiau kaip 170 plastikų pramonės viešųjų ir privačiųjų partnerių įsipareigojo iki 2025 m. naujiems produktams panaudoti 10 mln. tonų perdirbto plastiko. Iniciatyvą pristatė Žiedinės plastikų ekonomikos aljansas, kurio pirmasis posėdis įvyko vasario mėn.

Įvertinusi pavojų sveikatai ir aplinkai, Europos cheminių medžiagų agentūra sausio mėn. padarė išvadą, kad būtų pagrįsta apriboti sąmoningą mikroplastikų pridėjimą į ES produktus.

Klimato politikos veiksmų ir naujų technologijų finansavimas

2019 m. Investicijų planas Europai padėjo užtikrinti, kad daugiau Europos piliečių gautų energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių. Pagal šį planą iš viso paremta 7,4 mln. namų ūkių. Naujasis Inovacijų fondas yra viena pagrindinių priemonių, padedanti įgyvendinti ES ekonominius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir remti Komisijos strateginę viziją iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Europą. Vasario mėn. Komisija paskelbė apie daugiau kaip 10 mlrd. EUR vertės investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas keliuose sektoriuose, kad fondo lėšomis padidintų jų konkurencingumą pasaulyje. Įplaukos bus gautos 2020–2030 m. aukcionuose pardavus 450 mln. ES apyvartinių taršos leidimų. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamos iniciatyvos taip pat labai padeda užtikrinti, kad naujos technologijos patektų į rinką.

Vien tik viešojo sektoriaus lėšomis kovoti su klimato kaita neužteks, todėl ES padeda investuotojams lengviau rasti žaliųjų investicijų galimybių visame pasaulyje ir jomis pasinaudoti. Spalio mėn. ji kartu su atitinkamomis Argentinos, Čilės, Indijos, Kanados, Kenijos, Kinijos ir Maroko valdžios institucijomis įsteigė Tarptautinę tvarių finansų platformą.

Birželio mėn. Europos Komisija pagal savo tvaraus finansavimo veiksmų planą paskelbė naujas gaires dėl įmonių teikiamos su klimatu susijusios informacijos. Taip maždaug 6 000 ES biržinių bendrovių, bankų ir draudimo įmonių pateikiama praktinių rekomendacijų, kaip tiksliau pranešti apie jų veiklos poveikį klimatui ir klimato kaitos poveikį jų verslui.

Aplinkos apsauga

Balandžio mėn. Komisija paskelbė antrąją aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą. Ji yra 2016 m. pradėtos iniciatyvos, kuria siekiama pagerinti ES aplinkos politikos ir bendrai sutartų taisyklių visose valstybėse narėse įgyvendinimą, dalis. Tokia peržiūra ne tik būtina sveikos aplinkos požiūriu, bet ir suteikia naujų galimybių užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, inovacijas ir darbo vietas. Visiškai įgyvendinus šiuos teisės aktus, ES ekonomika kasmet galėtų sutaupyti apie 55 mlrd. EUR sveikatos priežiūros išlaidų ir tiesioginių aplinkos srities išlaidų. Dokumentų rinkinį sudaro bendrasis komunikatas ir 28 šalių ataskaitos, iš kurių matyti ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo padėtis ir tobulinimo galimybės kiekvienoje valstybėje narėje.

Atlikus ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą padaryta išvada, kad labai pasistūmėta į priekį siekiant jos 2020 m. tikslų. Nuo pat pradžių strategija padėjo koordinuoti visas miškui ir su mišku susijusiam sektoriui aktualias ES politikos sritis, ja skatinta veikti nuosekliai vykdant tiek vidaus, tiek tarptautinę politiką. Liepos mėn. Komisija išdėstė naują pasaulio miškų apsaugos ir atkūrimo veiksmų programą, kad apsaugotų ir atkurtų pasaulio miškus, nes jie teikia prieglobstį 80 proc. sausumos biologinės įvairovės, užtikrina pragyvenimą maždaug ketvirčiui pasaulio gyventojų ir atlieka itin svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita.

ES vadovauja tarptautinio bendradarbiavimo pastangoms siekiant užtikrinti, kad Europos ir viso pasaulio vandenynai būtų saugesni, švaresni ir tvariau valdomi. Kovo mėn. ji paskelbė bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgė ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę. Iki šiol sėkmingai įvykdyta 50 konkrečių veiksmų, įskaitant kovą su neteisėta žvejyba ir kovos su jūros tarša teisės aktus.

Minimos 25-osios Europos ekonominės erdvės metinės

2018 m. buvo paminėtos 25-osios ES bendrosios rinkos metinės, o kitais metais pažymėtas kitas svarbus įvykis – 25 metai nuo Europos ekonominės erdvės sukūrimo. EEE susitarimu, kuris buvo pasirašytas 1992 m. ir įsigaliojo 1994 m., išplečiamos keturios bendrosios rinkos laisvės ir susijusių sričių politika į jį įtraukiant Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją. Žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas dabar gali judėti po 31 EEE šalį beveik taip pat laisvai kaip vienoje šalyje. EEE piliečiai gali studijuoti, gyventi, apsipirkti, dirbti ir išeiti į pensiją bet kurioje EEE šalyje. Panaikinta šimtai techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių laisvai prekybai ir laisvam judėjimui tarp šių šalių. Tai padėjo įmonėms išplėsti savo veiklą, o dėl konkurencijos sumažėjo kainos ir vartotojams atsirado daugiau pasirinkimo galimybių.

Žmonėms ir įmonėms naudingesnės bendrosios rinkos užtikrinimas

ES nuolat siekia stiprinti ir gilinti bendrąją rinką, kad užtikrintų, jog ji galėtų reaguoti į naujus iššūkius ir duoti naudos mūsų piliečiams ir įmonėms.

Be kita ko, birželio mėn. ES susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę atitiktį bendrosios rinkos teisės aktams dėl ne maisto produktų. Šiomis taisyklėmis, kurios bus pradėtos taikyti nuo 2021 m., bus sustiprinti nacionalinių valdžios institucijų ir muitinės pareigūnų atliekami patikrinimai ir pagerinti ES rinkoje esančių produktų patikrinimai. Jomis taip pat bus sustiprintas valdžios institucijų bendradarbiavimas ir sudarytos palankesnės sąlygos imtis skubių veiksmų aptikus neteisėtų produktų.

ES taip pat priėmė naują reglamentą, kuriuo stiprinamas tarpusavio pripažinimo principo taikymas produktams, kuriems netaikomi ES masto teisės aktai. Taip bus atverta daugiau galimybių įmonėms plėstis už ES ribų. Nuo 2020 m. balandžio mėn. įmonės galės greitai rasti išsamesnės informacijos apie kitoje valstybėje narėje taikomas nacionalines technines taisykles ir naudotis supaprastintomis procedūromis įrodyti, kad jų produktai atitinka atitinkamus nacionalinius reikalavimus.

Be to, naujas standartas dėl elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo, kuris įsigaliojo balandžio mėn., padės valdžios institucijoms automatiškai ir greitai apdoroti visų įmonių mokėjimus.

Stipri ir novatoriška pramoninė bazė

Europos pramonė yra pasaulinė lyderė daugelyje sričių, tačiau ji turi prisitaikyti prie naujų iššūkių, tokių kaip greitai besivystančios technologijos, klimato kaita ir kintančios pasaulio geopolitinės aplinkybės. Siekdama Europos pramonei suteikti naują viziją Komisija surengė aukšto lygio pramonei skirtas apskritojo stalo diskusijas „Pramonė 2030“ ir birželio mėn. paskelbė savo rekomendacijas. Šiose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip Europos pramonė turėtų įgyti konkurencinį pranašumą pasitelkdama pažangiąsias ir proveržio technologijas, pagarbą aplinkai ir biologinei įvairovei, investicijas į žmones ir pažangius Europos ir pasaulinio masto aljansus.

Todėl Europa turi remtis savo pranašumais ir ištekliais, kad sukurtų pramoninę bazę. Dirbtinis intelektas, baterijos ir kibernetinis saugumas yra keletas iš daugelio strateginių ir į ateitį orientuotų sričių, kuriose Europos konkurencinio pranašumo stiprinimas gali paskatinti ekonomikos augimą. Siekdama nustatyti strateginės svarbos sritis Komisija įsteigė valstybių narių ir pramonės atstovų strateginį forumą, kuris lapkričio mėn. paskelbtoje ataskaitoje nustatė šešias prioritetines sritis ir pateikė rekomendacijas dėl būsimų politikos veiksmų ir suderintų tarpvalstybinių investicijų.

Stipri pramonė taip pat turi nuolat prisitaikyti ir diegti naujoves. 2019 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės ataskaitoje nustatyta, kad ES ir toliau tobulėja – rezultatai inovacijų srityje gerėja 24 valstybėse narėse. ES inovacijų lyderė buvo Švedija, po jos rikiuojasi Suomija, Danija ir Nyderlandai. Sparčiausiai augančios novatorės buvo Lietuva, Graikija, Latvija, Malta, Jungtinė Karalystė, Estija ir Nyderlandai. Svarbu yra tai, kad ES rezultatai inovacijų srityje pirmą kartą viršijo Jungtinių Amerikos Valstijų rezultatus ir ES gerokai lenkia Braziliją, Indiją, Rusiją ir Pietų Afriką.

Vienodų sąlygų užtikrinimas bendrojoje rinkoje

ES konkurencijos politikos tikslas – remti augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą apsaugant vartotojus ir įstatymų besilaikančias įmones nuo antikonkurencinio ir neteisėto įmonių elgesio. Kadangi įmonės varžosi viena su kita siekdamos pasiūlyti mažesnes kainas ir didesnį novatoriškų produktų pasirinkimą, vartotojai yra geresnėje padėtyje, o Europos ekonomika stiprėja, tampa konkurencingesnė ir patrauklesnė investuotojams.

2019 m. Komisija priėmė 362 sprendimus dėl susijungimų, 10 antimonopolinių sprendimų, penkis sprendimus dėl kartelių ir 248 sprendimus dėl valstybės pagalbos. Komisija iš viso skyrė daugiau kaip 4 mlrd. EUR baudų įmonėms, pažeidusioms ES konkurencijos taisykles, ir nurodė valstybėms narėms susigrąžinti bent 65 mln. EUR neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos iš ją gavusių įmonių.

Komisija taiko susijungimų kontrolę, kad užtikrintų, jog būtų išnaudotas bendrosios rinkos potencialas užkertant kelią konkurencijai kylančiai rizikai. Dauguma Komisijai pateiktų susijungimų yra patvirtinami. Iki šiol buvo uždrausta tik dešimt, trys iš jų – 2019 m. Šie susijungimai, be kita ko, buvo „Siemens“ ketinimas įsigyti „Alstom“ geležinkelių pramonės sektoriuje ir „Wieland“ ketinimas įsigyti „Aurubis Rolled Products and Schwermetall“ (abu vasario mėn.) ir plieno milžinų „Tata Steel“ ir „ThyssenKrupp“ bendroji įmonė (birželio mėn.). Šiais atvejais įmonės nepasiūlė įsipareigojimų, kad apsaugotų vartotojus ir įmones nuo galimos rizikos. Kitais didelio atgarsio susilaukusiais atvejais, kaip antai „Praxair“ ir „Linde“ bei GSK ir „Pfizer“ susijungimai, susijungiančios šalys pasiūlė tinkamus įsipareigojimus ir Komisija galėjo patvirtinti šiuos sandorius.

Komisija taip pat imasi veiksmų prieš įmones, kurios bando pasipelnyti iš nesąžiningos konkurencijos. Sausio mėn. „Mastercard“ buvo skirta 570 mln. EUR bauda už tai, jog ji nustatė tarpvalstybinius apribojimus naudojantis mokėjimo kortelėmis. Gegužės mėn. „AB InBev“, didžiausiai pasaulyje alaus daryklai, buvo skirta 200 mln. EUR bauda už tai, kad ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Belgijos alaus rinkoje. Kitos įmonės, kurioms Komisija skyrė baudas, ribojo kai kurių žinomiausių Europos futbolo klubų gaminių ir gaminių su „Hello Kitty“ ženklu, priklausančiu „Sanrio“, tarpvalstybinę prekybą. Su keliomis didelėmis Holivudo kino studijomis susijusiais atvejais jos įsipareigojo pašalinti apribojimus, kurie trukdė tarpvalstybinei mokamos televizijos transliuotojų konkurencijai, ir pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, kuriuos Komisija kovo mėn. nustatė kaip teisiškai privalomus.

Komisija ir toliau ardė kartelius ir skyrė dideles baudas juose dalyvaujančioms įmonėms. Kovo mėn. ji nustatė sankcijas trims įmonėms, teikiančioms saugos diržus ir kitą saugos įrangą Europos automobilių gamintojams (skirtos 368 mln. EUR baudos), o po dviejų mėnesių penki stambūs bankai – „Barclays“, RBS, „Citigroup“, „JPMorgan“ ir MUFG – už dalyvavimą užsienio valiutos keitimo sandorių kartelyje sutiko sumokėti daugiau kaip 1 mlrd. EUR.

Be to, Komisija užtikrina, kad dėl valstybių narių paramos įmonėms nebūtų nesąžiningai sudaromos palankesnės sąlygos vienoms įmonėms, palyginti su kitomis. Balandžio mėn. Komisija priėmė sprendimą dėl valstybės pagalbos, kuriuo Jungtinė Karalystė įpareigota susigrąžinti atrankiąsias mokesčių lengvatas, kurias valdžios institucijos suteikė tarptautinėms įmonėms, jas atleidžiant nuo nuostatų, kuriomis kovojama su pelno mokesčio vengimu, vykdymo.

Konkurencijos politika taip pat gali padėti ES vykdyti modernią pramonės politiką; tai matyti iš 3,2 mlrd. EUR viešosios paramos, kurią, įgyvendinant bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP) moksliniams tyrimams ir inovacijoms baterijų gamybos srityje, skyrė septynios valstybės narės ir patvirtino Komisija. Tai yra antra patvirtinta didelė BEISP investicija, prieš tai buvo 1,7 mlrd. EUR investicija mikroelektronikos srityje, kurioje dalyvavo Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė ir kuri buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio mėn.

Kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui panaikinimas

ES siekė sugriežtinti taisykles konkrečiuose sektoriuose, kad įmonėms būtų lengviau parduoti savo prekes ir paslaugas tarpvalstybiniu mastu ir kad būtų pagerinta produktų ES rinkoje sauga.

Taisyklių cheminių medžiagų ir farmacijos sektoriuose gerinimas

Birželio mėn. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl ES teisės aktų cheminių medžiagų srityje. Joje nustatyta, kad dėl suderinimo ir bendrų standartų bendroji cheminių medžiagų rinka tapo stipresnė ir veiksmingesnė, kartu užtikrinant aukščiausio lygio žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugą. ES taip pat ėmėsi įvairių priemonių, kad apsaugotų darbuotojus ir vartotojus nuo kenksmingų cheminių medžiagų, įskaitant 29 sprendimus suteikti leidimą pagal REACH reglamentą, kuriais nustatomos tam tikrų cheminių medžiagų naudojimo sąlygos, vieną medžiagą uždrausta naudoti ir nustatytas vienas apribojimas dėl tuliu legiruoto pluošto stiprintuvo – medžiagos, kuri sukelia kvėpavimo takų problemas ją naudojant purškiamuosiuose gaminiuose. Be to, buvo atnaujinta direktyva dėl kancerogenų ir mutagenų, į pripažintų vėžį sukeliančių cheminių medžiagų darbo vietoje sąrašą įtraukiant dar penkias chemines medžiagas. Tai reiškia, kad dabar direktyva taikoma 27 tokioms cheminėms medžiagoms.

ES taip pat priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama pagerinti vienodas sąlygas farmacijos sektoriuje. Dėl šių taisyklių ES įmonės galės lengviau eksportuoti generinius ir panašius biologinius vaistus į ES nepriklausančias šalis, kuriose intelektinės nuosavybės apsauga negalioja arba niekada neegzistavo, kartu išsaugant tvirtas galiojančias teises ES, kad būtų skatinamos inovacijos ir moksliniai tyrimai.

Viešųjų pirkimų bendroji rinka

ES viešųjų pirkimų rinka yra atvira ir yra didžiausia pasaulyje: kasmet jos vertė siekia 2 trln. EUR. Atsižvelgiant į vis labiau globalėjantį viešųjų pirkimų pobūdį, ES laikosi strateginio požiūrio, kad užtikrintų, jog visi konkursų dalyviai – vidaus ir užsienio – laikytųsi ES taisyklių. Siekdama šio tikslo liepos mėn. Komisija paskelbė gaires dėl ES viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių užsienio subjektų.

Geresnės finansinės paslaugos

Siekdama sukurti gilesnę ir labiau integruotą kapitalo rinkų sąjungą Europoje, ES priėmė peržiūrėtą reglamentą dėl tarptautinių mokėjimų, kuriuo užtikrinama, kad mokesčiai už tarptautinius mokėjimus eurais Sąjungos viduje būtų suderinti su mokesčiais už atitinkamus nacionalinius mokėjimus valstybės narės, kurioje yra mokėjimo paslaugų teikėjas ir šių paslaugų naudotojas, valiuta. Taip sudaroma galimybė naudotojams ir įmonėms euro zonai nepriklausančiose šalyse taip pat kaip euro zonoje naudotis pigiais tarpvalstybiniais sandoriais eurais. Todėl, pavyzdžiui, ES vidaus sandorio eurais iš Bulgarijos į Suomiją kaina turėtų sumažėti nuo maždaug 15–24 EUR iki maždaug 1 EUR. Reglamentu bus užtikrinta, kad valiutos keitimo mokesčiai būtų skaidrūs ir palyginami bankomatuose arba pardavimo vietose, dėl to sumažės užsienyje keliaujančių ar apsiperkančių vartotojų valiutos keitimo išlaidos. Be to, ES stengėsi aktyviau remti tarptautinių momentinių mokėjimų plėtojimą ir prieinamumą.

Sąžiningos mokesčių sistemos užtikrinimas

ES mokesčių politikos tikslas – remti ES konkurencingumą ir skatinti investicijas, augimą ir verslumą jos bendrojoje rinkoje. Mokesčių sistemoms tapus paprastesnėms, įmonėms turėtų būti lengviau vykdyti veiklą, o piliečiams dirbti tarpvalstybiniu mastu. Be to, ES siekia, kad mokesčiai būtų sąžiningi ir teisingi socialiniu požiūriu, visų pirma kovodama su piktnaudžiavimu mokesčiais ES ir tarptautiniu lygmenimis, taip pat apribodama nesąžiningą mokesčių konkurenciją bendrojoje rinkoje ir už jos ribų.

Siekdama kovoti su mokesčių slėpimu ir palengvinti administracinį bendradarbiavimą renkant ES ir nacionalines pajamas, gegužės mėn. Komisija pradėjo taikyti sandorių tinklų analizės priemonę, kuri ES kovos su sukčiavimu ekspertų tinklui teikia greitą ir lengvai prieinamą informaciją apie tarpvalstybinius sandorius, leidžiančią imtis greitų ir suderintų veiksmų nustačius galimą sukčiavimą PVM. Rugsėjo mėn. įvyko pirmasis ES aukščiausiojo lygmens forumo mokesčių administravimo klausimais – valstybių narių mokesčių administracijų vadovų ir Komisijos bendradarbiavimo tinklo – posėdis.

Siekdama kovoti su sukčiavimu PVM, susijusiu su naujais ir naudotais automobiliais, liepos mėn. Komisija priėmė įgyvendinimo priemones, kuriomis remiamas automatinis nacionalinių valdžios institucijų keitimasis muitinių ir transporto priemonių registracijos informacija. Kovo mėn. priimtas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas – bendra priemonė, skirta valstybėms narėms kovoti su piktnaudžiavimo mokesčiais ir nesąžiningos mokesčių konkurencijos išorės rizika. Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė dviejų direktyvų vertinimus: dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir dėl energijos mokesčių.

Siekiant sąžiningo darbo jėgos judumo

ES siekia didinti darbuotojų judumą nustatydama aiškias ir sąžiningas taisykles, sudarydama palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui ir kovodama su piktnaudžiavimo priežastimis. Vykdant šiuos veiksmus liepos mėn. buvo įsteigta Europos darbo institucija; pirmuosius darbus ji pradėjo spalio mėn. Jos vaidmuo – padėti užtikrinti darbuotojų judumo taisyklių vykdymą visose valstybėse narėse. Tai ji darys palengvindama informacijos teikimą piliečiams ir įmonėms apie jų teises ir pareigas, susijusias su galimybėmis gyventi, dirbti ar vykdyti veiklą kitoje šalyje, stiprindama valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir tarpininkaudama sprendžiant tarpvalstybinius ginčus. Institucijos būstinė bus Bratislavoje, Slovakijoje, ir tikimasi, kad iki 2024 m. ji turėtų pradėti veikti visu pajėgumu.

Pažanga siekiant saugaus, netaršaus ir susietojo judumo

Judumas atlieka svarbų vaidmenį sujungiant ir integruojant bendrąją rinką. ES siekia modernizuoti Europos transporto sistemas; tai sudarys galimybę žmonėms naudotis saugesniu eismu, mažiau taršiomis transporto priemonėmis ir geresniais technologiniais sprendimais, taip pat padės užtikrinti transporto pramonės konkurencingumą.

Kovo mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl peržiūrėto bendrojo saugos reglamento, kurio tikslas – visose nuo 2022 m. parduodamose, registruojamose ar pradedamose eksploatuoti transporto priemonėse įdiegti naujas privalomas saugos technologijas. Tai padidins ES piliečių apsaugą, padės sumažinti eismo įvykių keliuose skaičių ir patobulins automatizuotų ir susietųjų transporto priemonių patvirtinimo teisinę sistemą. Vasario mėn. Komisija taip pat parengė automatizuotų transporto priemonių patvirtinimo gaires, o birželio mėn. sukūrė ES platformą, skirtą bandymams, susijusiems su automatizuotomis ir susietosiomis transporto priemonėmis, koordinuoti.

Metų pradžioje ES taip pat ėmėsi priemonių, kad užtikrintų pagrindiniams keliams skirtos infrastruktūros saugos vertinimą, padėtų geriau orientuoti investicijas ir sudarytų galimybes autonominiam vairavimui visoje ES. Komisija taip pat priėmė naujas suderintas bepiločių orlaivių eismo taisykles, kad būtų atsižvelgta į visoje Europoje augantį jų skaičių.

Taip pat priimtos kelios priemonės siekiant palengvinti administracinę naštą visame transporto sektoriuje. Birželio mėn. Europos Sąjungos geležinkelių agentūra suteikė pirmąjį Europos transporto priemonės leidimą, galiojantį keliose žemyno šalyse. Taip pat buvo pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos, kuri padės sutaupyti milijonus valandų, kurių anksčiau reikėdavo tvarkant popierinius dokumentus.

Siekdama pagerinti transporto sistemų sąveiką, gegužės mėn. Komisija priėmė priemonių rinkinį dėl geležinkelių sąveikos, galimybių naudotis traukiniais ir geležinkelių triukšmo. Įsigaliojo direktyva dėl elektroninės rinkliavos sistemų; ji pagerins elektroninių rinkliavų sąveiką, supaprastins administracines procedūras ir sumažins sukčiavimo atvejų.

Stipresnė ekonominė ir pinigų sąjunga

Stipresnė ekonominė ir pinigų sąjunga yra ES prioritetas, nes ji sustiprintų jos ekonominį stabilumą, atsparumą ir augimo potencialą.

Birželio mėn. euro zonos valstybės narės žengė dar vieną žingsnį siekdamos šio tikslo ir susitarė dėl pagrindinių šiai zonai skirtos biudžetinės priemonės savybių. Šios priemonės, žinomos kaip konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė, tikslas – remti struktūrines reformas ir investicijas siekiant paskatinti euro zonos šalių augimą ir ekonominį atsparumą, taip pat jų gebėjimą atsigauti po sukrėtimų. Spalio mėn. buvo priimti tolesni sprendimai dėl priemonės veikimo būdo. Susitarimas dėl jos dydžio bus pasiektas vykstant diskusijoms dėl kito ES ilgalaikio biudžeto.

Euro zonos valstybės narės taip pat susitarė leisti Europos stabilumo mechanizmui teikti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, kuri būtų naudojama tik kaip draudimas kraštutiniu atveju vykstant banko pertvarkymui. Tai būtų kredito linija arba garantijos Bendram pertvarkymo fondui, kad mokesčių mokėtojai nebūtų priversti mokėti už žlungančių bankų pertvarkymą. Finansinio stabilumo stiprinimo priemonė galiausiai būtų grąžinta iš Europos bankų sektoriaus įmokų.

Nuo 2008 m. finansų krizės Europos Sąjunga padarė didelę pažangą stiprindama EPS. Birželio mėn. Komisijos komunikate apžvelgta ES pažanga nuo pat 2015 m. penkių pirmininkų pranešime nustatytos stipresnės EPS vizijos. Remiantis komunikatu, ypatinga pažanga padaryta ekonomikos valdymo sistemoje ir taikant fiskalines taisykles, kurios buvo patobulintos, daugiau dėmesio skiriant socialiniams prioritetams, tokiems kaip daugiau galimybių socialiniams partneriams jas aptarti visais lygmenimis. Be to, neatsiejama ES fiskalinės sistemos dalimi tapo Europos fiskalinė valdyba (įsteigta 2015 m.); ji teikia nepriklausomus vertinimus ir konsultacijas Komisijai.

Taip pat tvirtai nustatyti pagrindiniai bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos elementai, tokie kaip teisės aktų rinkinys bankų sektoriuje siekiant sustiprinti ES bankų atsparumą ir pertvarkymo galimybes, taip pat pasiūlymas dėl Europos indėlių garantijų sistemos. Komisija, siekdama nustatyti pagrindines kapitalo rinkų sąjungos sudedamąsias dalis, pateikė visus kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane ir laikotarpio vidurio peržiūroje nustatytus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Siekdama nustatyti naujas ES masto taisykles dėl produktų, etikečių ir pasų, Komisija pasiūlė šešias teisėkūros priemones, o siekdama, kad verslininkams, įmonėms ir finansų įstaigoms taikomos taisyklės būtų paprastesnės, aiškesnės ir proporcingesnės, pasiūlė dar penkias teisėkūros priemones (žr. 1 skyrių).

Siekdama užtikrinti labiau integruotą ir veiksmingesnę kapitalo rinkų priežiūrą, kuri yra būtina kapitalo rinkų sąjungai ir reikalinga siekiant didesnės finansinės integracijos ir didesnio rizikos pasidalijimo tarp privataus sektoriaus subjektų, ji pasiūlė dar dvi teisėkūros priemones. Komisija taip pat priėmė tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad sudarytų sąlygas finansų sektoriui pirmauti kuriant klimato požiūriu neutralią, tausiau išteklius naudojančią ir atsparesnę žiedinę ekonomiką.

Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl beveik visų šių pasiūlymų; tačiau dar reikia daug ką padaryti. Birželio mėn. Komisijos ataskaitoje raginama toliau didinti ES politikos koordinavimo sistemos skaidrumą ir veiksmingumą, taip pat jos socialinį aspektą. Siekiant sustiprinti demokratinę atskaitomybę ES ir ekonominių sprendimų priėmimą euro zonoje ir įtraukti Europos stabilumo mechanizmą į ES teisinę sistemą, taip pat galėtų būti padaryta institucinių pokyčių. Būtų naudingi ir euro zoną sukrėtimų metu stabilizuojantys mechanizmai, kaip antai investicijų stabilizavimo priemonė ir bendra nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistema.

Bankų sąjungos sukūrimas

ES bankų ir kapitalo rinkos yra esminiai EPS elementai. Abi kartu jos užtikrina labiau integruotą ir stabilesnę ES finansų sistemą. Jos didina EPS atsparumą nepalankiems sukrėtimams, nes sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam rizikos pasidalijimui privačiame sektoriuje kartu sumažinant rizikos pasidalijimo viešajame sektoriuje poreikį. Su abiem projektais susijęs darbas vyko visus metus.

Visų pirma, didelė pažanga padaryta mažinant riziką bankų sąjungoje. Balandžio mėn. priimtas teisės aktų rinkinys bankininkystės sektoriuje buvo svarbus žingsnis stiprinant ES bankų sektorių. Teisės aktų rinkinyje išdėstytos išsamios reformos, kuriomis bus toliau stiprinamas bankų atsparumas ir pertvarkymo galimybės, įskaitant pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos. Jame taip pat nustatyta svarbių tarptautinių standartų ir juo siekiama padėti užbaigti vykdyti reguliavimo po krizės darbotvarkę.

Komisija bendradarbiavo su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kad išspręstų didelio neveiksnių paskolų lygio problemą, be kita ko, per Europos semestrą, ir kad rastų visapusiškus blogų paskolų problemos sprendimus atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles. Valstybių narių priežiūros institucijos ir bankai taip pat nuo krizės padarė didelę pažangą mažindami savo įsiskolinimo lygius, gerindami paskolų portfelių kokybę ir didindami likvidumą.

Iš Komisijos naujausios pažangos ataskaitos matyti, kad visų ES bankų neveiksnių paskolų santykis toliau mažėjo – artėjo prie prieš krizę buvusio lygio ir 2018 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,3 proc. 2019 m. Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl naujų taisyklių, kurios bus taikomos bankų, kurių balansuose yra neveiksnių paskolų, kapitalo reikalavimams. Reformos tikslas – užtikrinti, kad bankai atidėtų pakankamai nuosavų išteklių tam atvejui, jei naujos paskolos taptų neveiksnios, ir nustatyti tinkamas paskatas, kad būtų išvengta neveiksnių paskolų kaupimosi.

Kitas svarbus žingsnis bankų sąjungoje ir stiprinant EPS bus pažanga kuriant bendrą euro zonos indėlių garantijų sistemą.

Tarptautinis euro vaidmuo

ES pastangos skatinti naudotis eurais tarptautiniu mastu yra glaudžiai susijusios su EPS stiprinimu. Gilesnis ir stipresnis finansų sektorius ir EPS padarytų eurą patrauklesne tarptautine valiuta, o pasauliniu mastu svarbesnis euras sustiprintų Europos finansų sistemą. Euro zona taip pat plečiasi Europos Sąjungoje, nes Kroatija ir Bulgarija nusprendė pradėti pasirengimą prisijungti prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) – tai jų pirmas žingsnis siekiant narystės euro zonoje.

Intensyvesnis naudojimasis eurais tarptautiniu mastu taip pat būtų labai naudingas Europos įmonėms, vartotojams ir vyriausybėms, pavyzdžiui, sumažėtų prekybos sąnaudos, palūkanos, būtų daugiau galimybių gauti finansavimą, pagerėtų teisinė autonomija, o finansų sistema taptų atsparesnė – ji būtų mažiau pažeidžiama dėl valiutos kurso sukrėtimų.

2019 m. Europos Komisija išsamiai konsultavosi su užsienio valiutų rinkų, taip pat energetikos, žaliavų, žemės ūkio ir transporto sektorių atstovais. Šios konsultacijos patvirtino, kad iš esmės pritariama euro naudojimui tarptautiniu mastu ir kad jis yra vienintelė perspektyvi alternatyvi tarptautinė valiuta, palyginti su JAV doleriu. Subjektai, su kuriais buvo konsultuotasi, taip pat pritarė tam, kad yra galimybių daugiau sandorių išreikšti eurais, visų pirma energijos produktų ir gamtinių dujų rinkose, o Komisija sutiko siekti panaikinti visas nustatytas kliūtis.

ES taip pat padarė pažangą, susijusią su priemonėmis, kuriomis remiamas euro naudojimas, įskaitant reguliavimo pakeitimus siekiant didinti finansų rinkos infrastruktūrų atsparumą ir likvidumą, gerinti bazinės palūkanų normos patikimumą ir skatinti naudotis momentiniais mokėjimais.

Sąžiningos galimybės ir sąžininga konkurencija

Stipri ir sąžininga EPS yra grindžiama sąžiningomis galimybėmis ir sąžininga konkurencija. Tam, kad būtų pagerinta su sąžiningomis galimybėmis susijusi padėtis, birželio mėn. ES priėmė restruktūrizavimo ir antrosios galimybės direktyvą, kuria sudaromos galimybės gelbėti perspektyvias sunkumų patiriančias įmones, o sąžiningiems, bet bankrutavusiems asmenims suteikiama antroji galimybė.

Naujoji direktyva padės finansinių sunkumų turinčioms perspektyvioms įmonėms ankstyvuoju etapu pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistemomis, kad jos galėtų išvengti nemokumo, tęsti savo veiklą ir išsaugoti darbo vietas.

Pagal naująsias taisykles ES suteikia gerą reputaciją turintiems bankrutavusiems verslininkams antrąją galimybę visiškai juos atleisdama nuo skolos praėjus ne daugiau kaip trejiems metams; taikomos pagrįstos išimtys siekiant išvengti piktnaudžiavimo.

Taisyklės taip pat padidins nemokumo, restruktūrizavimo ir skolos nurašymo procedūrų veiksmingumą ir daugelyje valstybių narių sutrumpės pernelyg ilgos procedūros ir sumažės jų išlaidos.

Šios taisyklės padės pašalinti svarbias kliūtis, trukdančias plėtoti ES kapitalo rinkas: bus užtikrinta daugiau teisinio tikrumo visoje ES veiklą vykdantiems tarptautiniams investuotojams ir įmonėms.

ES visuomet budriai užtikrina konkurencijos sąžiningumą bankininkystės sektoriuje ir 2019 m. nebuvo išimtis. Nors šis sektorius iš esmės yra atsigavęs nuo krizės, tebėra pažeidžiamų vietų – bankai kai kuriose valstybėse narėse vis dar patiria didelę nemokių paskolų naštą. Komisija ir toliau atliko savo vaidmenį padėdama jiems restruktūrizuotis ir spręsti laikinas likvidumo apribojimų ar struktūrines problemas netinkamai neiškraipant konkurencijos. Pavyzdžiui, Slovėnijos bankai užbaigė 2012–2013 m. pradėtą restruktūrizavimo procesą. Slovėnija privatizavo du su sunkumais susidūrusius buvusius paskolų davėjus – 75 proc. NLB ir 100 proc. „Abanka“. Italijos bankai ėmėsi tolesnių veiksmų, kad sumažintų nemokių paskolų sumą. Šiuo atžvilgiu labai svarbus buvo garantijų mechanizmo įgyvendinimas – bankai galėjo atsikratyti nemokių paskolų rinkos sąlygomis. Taip pat Italijoje Komisija patvirtino paramą, skirtą laikino likvidumo poreikio klausimui spręsti – iki 3 mlrd. EUR šalies šiaurės vakaruose esančiam vidutinio dydžio regioniniam bankui „Carige“.

Didesnis socialinis teisingumas ekonominėje ir pinigų sąjungoje

Europos socialinių teisių ramstis tapo neatsiejama Europos semestro – ES metinio ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo ciklo – dalimi. Pasitelkus šį ramstį paskatinta daugybė socialinės politikos priemonių, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skaidrumu ir nuspėjamomis darbo sąlygomis bei sąžiningu tarpvalstybiniu judumu. Juo įtvirtinama 20 perspektyvių socialinės politikos principų, dėl kurių susitarė valstybės narės.

Tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Nauja pradžia

Birželio mėn. priimta Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, ja skatinamas vienodesnis moterų ir vyrų dalijimasis priežiūros pareigomis. Joje nustatyti būtiniausi reikalavimai valstybėms narėms ir kiekvienam iš tėvų suteikiama teisė į bent keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogas, iš kurių du mėnesiai negali būti perduodami iš vieno iš tėvų kitam ir už kurias turėtų būti mokama tinkamo lygio kompensacija, kurią nustato valstybės narės. Direktyva taip pat nustatoma teisė į bent dešimt dienų tėvystės atostogas gimus vaikui, už kurias mokama kompensacija, bent tokio paties dydžio kaip nedarbingumo dėl ligos išmokos. Naujuoju teisės aktu taip pat dirbantiems prižiūrintiesiems asmenims suteikiama teisė į penkių dienų per metus atostogas šeimos narių priežiūrai. Be to, visi dirbantys tėvai, kurių vaikams yra bent iki aštuonerių metų, turi teisę prašyti lanksčių darbo sąlygų (sutrumpinto darbo laiko, lankstaus darbo laiko ir lankstumo darbo vietoje). Šių naujų taisyklių tikslas – didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir didinti moterų ir vyrų lygybę.

Naujos teisės didesniam darbuotojų skaičiui

Birželio mėn. taip pat priimta direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Jos tikslas – išplėsti ir modernizuoti esamus įsipareigojimus informuoti visus darbuotojus, įskaitant tuos, kurių užimtumo forma yra nestandartinė, apie jų darbo sąlygas. Direktyva taip pat nustatomos tam tikros naujos būtinosios teisės, pavyzdžiui, bandomojo laikotarpio trukmės darbo pradžioje apribojimas. Valstybės narės naująsias taisykles į savo nacionalinę teisę turi perkelti iki 2022 m. vidurio.

Geresnės socialinės apsaugos galimybės visiems darbuotojams

Valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys galėtų veiksmingai naudotis socialine apsauga nepriklausomai nuo jų užimtumo statuso. Lapkričio mėn. Taryba priėmė rekomendaciją siekdama padėti joms užpildyti spragas, nuo kurių nukenčia netipiniai darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, ir įveikti iššūkius, atsirandančius dėl sparčiai skaitmeninamos darbo aplinkos.

Daugiašalių taisyklių laikymasis

Prekybos politika turi būti veiksminga, skaidri ir pagrįsta vertybėmis. Todėl 2019 m. toliau vadovautasi pagrindiniais 2015 m. strategijos „Prekyba visiems“ principais: atvirumas kartu su aukštais standartais tebėra tinkamiausias būdas užtikrinti, kad globalizacija būtų naudinga.

PPO remiamai taisyklėmis grindžiamai daugiašalei prekybos sistemai 2019 m. toliau daugėjo iššūkių. Stiprėjant nacionalizmui ir protekcionizmui imtasi daugiau vienašalių priemonių, taip pat kilo grėsmė, kad pasaulinė prekybos sistema bus pagrįsta galia, o ne sąžiningumu. Remdamasi savo 2018 m. iniciatyvomis, ES Pasaulio prekybos organizacijai pateikė pasiūlymų, kaip padidinti skaidrumą ir veiksmingiau spręsti valstybėms narėms rūpimus klausimus dėl konkrečios prekybos praktikos.

ES bendradarbiavo su pagrindiniais prekybos partneriais, kad sugriežtintų subsidijų ir priverstinio technologijų perdavimo taisykles. Siekdama išlaikyti PPO ginčų sprendimo sistemą, ji pateikė pasiūlymų, kaip išspręsti problemą dėl nepaskirtų Apeliacinio komiteto narių. Komitetas nebeturi kvorumo, nes dviejų iš trijų paskutinių narių kadencija baigėsi gruodžio mėn., todėl jis negali nagrinėti apeliacinių skundų ginčuose. Reaguodama į tai, Europos Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti ES vykdymo užtikrinimo reglamentą, kad tuo atveju, jei prekybos partneriai kliudytų veiksmingai spręsti ginčą, ES galėtų tvirtai ginti savo interesus. Remdamasi galiojančiomis PPO taisyklėmis, ES taip pat susitarė dėl laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo su Kanada ir Norvegija, kad būtų išsaugota privaloma ginčų sprendimo sistema ir teisė į apeliacinį skundą tarpusavio ginčuose Apeliaciniam komitetui nustojus veikti.

Sauganti Europa

Žlugus diplomatinėms pastangoms, ES nedvejodama taiko PPO ginčų sprendimo mechanizmą, kad užsitikrintų savo teises, o jos įmonės, darbuotojai ir ūkininkai galėtų visapusiškai naudotis narystės teikiamais pranašumais. 2019 m. ES pradėjo procedūras prieš Turkiją dėl vaistinių preparatų, prieš Indiją dėl informacinių ir ryšių technologijų produktų importo muitų, prieš Jungtines Valstijas dėl kompensacinių muitų ir antidempingo priemonių alyvuogėms iš Ispanijos ir prieš Kolumbiją dėl antidempingo priemonių užšaldytoms gruzdintoms bulvytėms iš Belgijos, Vokietijos ir Nyderlandų.

ES, remdamasi dvišaliais susitarimais dėl ginčų sprendimo, taip pat pradėjo procedūras prieš Pietų Korėją, kad apgintų pagrindinius darbo standartus, prieš Ukrainą dėl medienos eksporto draudimo ir prieš Pietų Afrikos muitų sąjungą dėl paukštienos importo apribojimų.

Vadovaudamasi PPO taisyklėmis ir ES teisės aktais ES pradėjo 15 naujų tyrimų dėl importo dempingo kaina ir subsidijuojamo importo ir nustatė septynias naujas prekybos apsaugos nuo tokios praktikos priemones. Tarp tokių importuojamų prekių buvo elektriniai dviračiai iš Kinijos ir biodyzelinas iš Argentinos ir Indonezijos. ES taip pat pradėjo šešis naujus peržiūros tyrimus ir dar penkeriems metams atnaujino 16 esamų priemonių.

2019 m. ES nustatė galutines apsaugos priemones 26 kategorijų plieno produktų importui, kad išvengtų galimo prekybos plienu nukreipimo į ES iš kitų šalių dėl papildomų tarifų Jungtinėse Valstijose. Vasaros pabaigoje ji tas priemones peržiūrėjo ir pritaikė pagal naujausias aplinkybes.

ES taip pat gynė savo pramonę, kai ES nepriklausančios šalys pradėjo prekybos apsaugos tyrimus dėl jos eksporto. Pavyzdžiui, Turkija pradėjo apsaugos priemonių tyrimą dėl padangų importo, Indija pradėjo antidempingo tyrimą dėl kreidinio popieriaus importo, o Kolumbija ėmėsi priemonių dėl užšaldytų gruzdintų bulvyčių importo.

Kovo mėn. PPO patvirtino, kad 2020 m. ES bus suteiktos teisės imtis atsakomųjų veiksmų prekybos ginče su Jungtinėmis Valstijomis dėl subsidijų orlaivių gamintojui „Boeing“. Jungtinės Valstijos nesilaikė ankstesnių sprendimų dėl neteisėtų subsidijų bendrovei ir padarė didelę žalą savo konkurentei Europoje „Airbus“. Spalio mėn., vykstant panašiam prekybos ginčui, PPO suteikė Jungtinėms Valstijoms teisę imtis atsakomųjų veiksmų „Airbus“ byloje. Jungtinės Valstijos nustatė papildomus tarifus įvairiems valstybių narių produktams. ES tebėra pasiryžusi derybomis darniai išspręsti ginčus su Jungtinėmis Valstijomis.

Komisija pritaikė savo prekybos apsaugos procedūras pagal atnaujintus 2018 ir 2017 m. įsigaliojusius antidempingo ir antisubsidijų teisės aktus. Be to, ji pašalino spragą, kad nuo 2019 m. rudens galėtų taikyti prekybos apsaugos priemones prekėms (pavyzdžiui, povandeniniams vamzdynams), importuojamoms į valstybių narių kontinentinį šelfą ir (arba) išskirtinę ekonominę zoną. Komisija ėmėsi griežčiau kovoti su prekybos apsaugos priemonių vengimu, pradėjo susijusius tyrimus dėl korozijai atsparaus plieno, persulfatų bei keraminių stalo reikmenų eksporto iš Kinijos ir nustatė priemones dėl paminėtų stalo reikmenų.

Balandžio mėn. įsigaliojo naujas reglamentas dėl pirmosios ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemos. Nuo 2020 m. spalio mėn. juo remdamosi valstybės narės ir Komisija galės nustatyti ir spręsti saugumo problemas, susijusias su konkrečiomis investicijomis iš ES nepriklausančių šalių.

Intelektinės nuosavybės teisės yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys ir būtinos tam, kad ES galėtų skatinti inovacijas ir būti konkurencinga pasaulyje. ES dėjo daugiau pastangų, kad apsaugotų šias teises tarptautiniu mastu ir užtikrintų jų laikymąsi, pavyzdžiui, vykdė bendradarbiavimo su Kinija, Pietryčių Azija ir Lotynų Amerika programas ir pradėjo naują pagalbos Afrikai projektą. Ji taip pat palaikė dialogus su tokiomis prioritetinėmis šalimis kaip Kinija, Tailandas, Turkija ir Ukraina. Rengdama klastojimo ir piratavimo stebėjimo sąrašą, Komisija sustiprino bendradarbiavimą su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra, taip pat reguliariai bendravo su ES įmonėmis.

Didėjant protekcionizmui šioms įmonėms kilo vis daugiau kliūčių patekti į tarptautinės prekybos rinką. Metinėje prekybos ir investicijų kliūčių ataskaitoje nurodyta, kad tas kliūtis veiksmingai šalinti padėjo ES patekimo į rinką strategija.

Visus metus ES tęsė trišales derybas su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis svarbiausiais pasaulinės prekybos klausimais, vienas iš jų – kaip sudaryti vienodas sąlygas prekybininkams, parengiant naujas daugiašales taisykles dėl pramonės subsidijų ir priverstinio technologijų perdavimo.

Būdama 2017 m. įsteigto Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljanso narė steigėja, ES toliau laikėsi aiškios pozicijos dėl prekių, naudojamų mirties bausmei ir kankinimui vykdyti. Atsižvelgdama į aljanso 2018 m. įsipareigojimą siekti Jungtinių Tautų rezoliucijos šiuo klausimu, birželio mėn. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria siekiama panaikinti prekybą kankinimui naudojama įranga.

Perspektyvi prekybos politika

ES prekybos susitarimais siekiama ne tik atverti naujas rinkas, bet ir užtikrinti, kad prekyba būtų naudinga visiems. Susitarimais laikomasi ES aplinkos, maisto saugos ir darbuotojų bei vartotojų teisių standartų ir padedama šalims partnerėms vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, ES pradėjo įgyvendinti 9 mln. EUR vertės gebėjimų stiprinimo ir informavimo programas, kurių tikslas – padėti besivystančioms šalims spręsti darbo ir aplinkos uždavinius visose atsakingo tiekimo grandinėse Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

ES atliko pagrindinį vaidmenį Jungtinių Tautų diskusijose dėl investuotojų ginčų sprendimo su valstybėmis tvarkos pakeitimo. Sausio mėn. ji pateikė pasiūlymą Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijai įsteigti daugiašalį teismą, kuris spręstų tokius ginčus. Tai didelė naujovė pasaulinio valdymo sistemoje.

Rugsėjo mėn. Europos Komisija Briuselyje surengė aukšto lygio konferenciją dėl moterų įgalėjimo pasitelkiant prekybą.

Skaidrus ir įtraukus derybų procesas

Siekiant užtikrinti demokratiją, visuomenės pasitikėjimą ir atskaitomybę, ES prekybos srityje toliau itin daug dėmesio skirta skaidrumui ir bendravimui su visuomene. Šių principų turi būti laikomasi prieš derybas, derybų metu ir po jų, taip pat įgyvendinant susitarimus.

Komisija toliau skelbė derybų etapų ataskaitas, pozicijos dokumentus ir prekybos susitarimų, dėl kurių derėjosi, teksto pasiūlymus. Ji taip pat paskelbė trečiąją išsamią metinę ataskaitą, kurioje įvertino ES prekybos susitarimų įgyvendinimą. Tai suteikė galimybę suinteresuotiesiems subjektams, pilietinei visuomenei ir kitoms ES institucijoms išnagrinėti, kaip ES įgyvendina susitarimus. Joje pateiktos išvados taip pat naudingos vykstančioms bei būsimoms prekybos deryboms.

2019 m. Prekybos susitarimų ekspertų grupė susitiko šešis kartus, kad aptartų tokius klausimus kaip elektroninė prekyba, PPO reforma ir prekybos susitarimų įgyvendinimas. Šią grupę sudaro 28 organizacijos, atstovaujančios įmonėms, profesinėms sąjungoms, vartotojams ir aplinkosaugos įstaigoms, jos tikslas – skatinti dialogą ir sužinoti įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonę.

ES ir MERCOSUR prekybos susitarimas

Birželio mėn. ES pasiekė politinį susitarimą dėl išsamaus prekybos susitarimo su MERCOSUR, kurią sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.

Naujasis susitarimas yra platesnio abiejų blokų asociacijos susitarimo dalis, juo bus įtvirtinti glaudūs jų politiniai ir ekonominiai santykiai ir sukurta 780 mln. žmonių rinka. ES yra didžiausia MERCOSUR prekybos ir investicijų partnerė ir pirmoji su ja sudarė išsamų prekybos susitarimą.

Įsigaliojus susitarimui sumažės tarifai, padaugės verslo galimybių, vartotojai turės daugiau pasirinkimo galimybių, sumažės biurokratizmas, padidės ekonomikos augimas ir konkurencingumas, bus skatinamos bendros vertybės, kaip antai darnus vystymasis, ir kuriamos darbo vietos. Juo taip pat bus remiami aukšti darbo ir aplinkos standartai. Be to, ES ir MERCOSUR šalys įsipareigojo veiksmingai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

Ekonominės partnerystės susitarimas su Japonija

2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2018 m. liepos mėn. pasirašytas ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo sukurta atvira prekybos zona, apimanti daugiau kaip 570 mln. žmonių. Juo panaikinti beveik visi 1 mlrd. EUR vertės Japonijos importo muitai, kuriuos kasmet sumoka į Japoniją eksportuojančios ES bendrovės, taip pat pašalintos įvairios seniai egzistuojančios reglamentavimo kliūtys.

Susitarimu didinamas ES eksportas, sukuriama naujų galimybių Europos įmonėms, pavyzdžiui, sudaromos palankesnės sąlygos patekti į Japonijos viešųjų pirkimų rinkas, vartotojams suteikiama daugiau pasirinkimo galimybių ir prisidedama prie šalių bendrų pastangų formuoti pasaulines prekybos taisykles. Tai pirmasis ES prekybos susitarimas, kuriame nustatytas konkretus įsipareigojimas laikytis Paryžiaus susitarimo. Visus metus ES tęsė derybas su Japonija dėl investicijų apsaugos standartų ir ginčų sprendimo.

Azija ir Australazija

Birželio 30 d. ES ir Vietnamas pasirašė susitarimus dėl laisvosios prekybos ir investicijų apsaugos – tai svarbus jų partnerystės etapas. Tai plačiausio užmojo iki šiol ES suderėti susitarimai su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimi. Laisvosios prekybos susitarimas, kai bus ratifikuotas, galbūt įsigalios 2020 m. viduryje, o ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo lapkričio 21 d.

Susitarimais su šiomis dviem šalimis dar labiau sustiprinamas ES bendradarbiavimas su šiuo regionu. Taip pat įvyko trys derybų dėl prekybos susitarimo su Indonezija raundai. Surengti trys derybų raundai dėl prekybos susitarimo su Australija ir keturi derybų raundai su Naująja Zelandija.

Jungtinės Valstijos

Palaikant santykius su Jungtinėmis Valstijomis toliau pirmiausia siekta parengti pozityvią prekybos darbotvarkę, spręsti abiem pusėms svarbius klausimus ir išvengti prekybos ginčų. Tai buvo grindžiama Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio ir JAV Prezidento Donaldo Trumpo 2018 m. bendru pareiškimu, kuriuo įsteigta vykdomoji darbo grupė, kad palengvintų prekybą ir parengtų pozityvią transatlantinės prekybos darbotvarkę.

2019 m. grupė daugiausia dėmesio skyrė reglamentavimo klausimams. Balandžio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją vesti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl pramonės tarifų ir atitikties vertinimo.

Liepos mėn. Komisija paskelbė bendro pareiškimo įgyvendinimo pažangos ataskaitą, iš kurios matyti teigiami rezultatai, visų pirma energetikos, sojų, vaistų, kibernetinio saugumo ir medicinos priemonių sektoriuose. 2019 m. į ES iš Jungtinių Valstijų importuotas kaip niekad didelis suskystintų gamtinių dujų kiekis, taigi jos energijos tiekimas tapo įvairesnis ir saugesnis. Toliau daug dėmesio skirta atitikties vertinimui, naujų ir besiformuojančių technologijų standartams ir tolesnei konkrečių sektorių pažangai. Kol vyksta šis procesas, abi šalys susitarė nenustatyti naujų prekybos tarifų.

Liepos mėn. ES susitarė padidinti jautienos be hormonų importo iš Jungtinių Valstijų kvotos dalį. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos sutiko neatnaujinti veiksmų prieš ES atliekant ES priemonių, susijusių su mėsa ir mėsos produktais, tyrimą pagal 301 skirsnį. Taip pat įsigaliojo susitarimas dėl žmonėms skirtų vaistų gamybos vietų patikrinimų tarpusavio pripažinimo.

Kinija

Balandžio mėn. vykusiame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime prisiimta bendrų įsipareigojimų. Kinija sutiko panaikinti įvairias prekybos kliūtis ir įsipareigojo iki 2020 m. sudaryti susitarimą dėl geografinių nuorodų (tradicinių Europos maisto produktų ir gėrimų pavadinimų) apsaugos ir užbaigti išsamias derybas dėl investicijų.

Devynerius metus trukusios derybos dėl šių nuorodų apsaugos buvo baigtos lapkričio mėn. Šiuo susitarimu turėtų būti užtikrinta aukšto lygio 200 pavadinimų apsauga jam įsigaliojus ir dar 175 pavadinimų – per ketverius metus nuo jo įsigaliojimo. Kinija yra antra pagal dydį ES žemės ūkio maisto produktų rinka ir importuoja vis daugiau produktų su konkrečia geografine nuoroda.

ES ir Kinija surengė šešis derybų dėl investicijų susitarimo raundus ir toliau bendradarbiavo dėl PPO reformos.

Pietinės ir rytinės kaimyninės šalys

ES ir Maroko asociacijos susitarimas buvo iš dalies pakeistas siekiant įtraukti Vakarų Sacharos gyventojus, ir taip sudarytos sąlygos atnaujinti derybas dėl ES ir Maroko prekybos susitarimo stiprinimo. Gegužės mėn. derybos dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Tunisu buvo sustabdytos dėl šalies politinės padėties.

ES surengė dvišales diskusijas dėl prekybos ir investicijų su kai kuriomis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis. 2019 m. pradžioje įsigaliojo su Jordanija sutarta patobulinta kilmės taisyklių tvarka, skirta padėti Sirijos pabėgėliams įsidarbinti.

Kadangi su Gruzija, Moldova ir Ukraina išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukurtos, ES daugiausia dėmesio skyrė įgyvendinimui. Ji taip pat pasiekė susitarimą su Ukraina apriboti paukštienos eksportą į ES. Liepos 6 d. ES parafavo tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Kirgizija, į kurį įtraukti svarbūs prekybos skyriai.

Lotynų Amerika

2019 m. toliau vyko derybos su Meksika siekiant pasirašyti ir sudaryti modernizuotą visuotinį susitarimą. ES ir Čilė surengė tris derybų raundus, kad atnaujintų savo 2002 m. prekybos susitarimą. Siekiama susitarti dėl plataus užmojo, subalansuoto ir pažangaus susitarimo, kuriuo bus dar labiau liberalizuojama prekyba ir investicijos, propaguojamos ES vertybės ir sprendžiami tokie klausimai kaip prekyba ir lyčių lygybė. Nuostatomis dėl prekybos ir lyčių lygybės bus geriau paaiškinta, su kokiais suvaržymais ir galimybėmis moterys susiduria tarptautinės prekybos srityje, ir pristatyta geriausia praktika, kaip sudaryti lengvesnes sąlygas joms dalyvauti.

Prekybos susitarimų įgyvendinimo tikslais birželio mėn. įvyko penktasis ES ir Centrinės Amerikos asociacijos komiteto posėdis, o spalio mėn. susitiko ES ir Kolumbijos, Ekvadoro bei Peru prekybos komitetas.

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys

Ekonominės partnerystės susitarimai – tai ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių bei regionų prekybos ir vystymosi susitarimai. Šiuo metu tokie susitarimai laikinai galioja su 31 iš jų. Šiuos susitarimus galima laikyti būsimos tarpžemyninės laisvosios prekybos erdvės sudedamosiomis dalimis. Tokia erdvė yra vienas iš naujojo Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljanso, kuris padeda Afrikai kurti žemyninę laisvosios prekybos erdvę, ilgalaikių tikslų. Vasario mėn. prie Rytų ir Pietų Afrikos susitarimo prisijungė Komorai, o spalio mėn. ES pradėjo derybas su penkiomis šalimis, kurios įgyvendina dabartinį susitarimą, kad juo būtų ne tik mažinami tarifai, bet ir šalinamos kitos prekybos bei investicijų kliūtys ir kuriamos galimybės. ES taip pat aptarė prekybos ir investicijų klausimus vykstančiose derybose dėl bendrojo susitarimo, pakeisiančio Kotonu susitarimą.

Teisinės valstybės stiprinimas

Teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Už jos puoselėjimą bendrai atsakingos visos valstybės narės ir ES institucijos.

Laikytis teisinės valstybės principo būtina, kad ES galėtų veikti visose srityse: nuo vidaus rinkos iki bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje. Laikantis teisinės valstybės principo taip pat užtikrinama, kad nacionaliniai teisėjai, kurie taip pat yra ES teisėjai, galėtų atlikti savo vaidmenį sprendžiant su ES teisės taikymu susijusius klausimus.

Balandžio mėn. Komisija pradėjo vertinimo procesą, kad apžvelgtų turimas teisinės valstybės Sąjungoje stebėjimo, vertinimo ir apsaugos priemones. Per šį procesą apžvelgta pastarųjų metų patirtis ir paraginta surengti platesnes europines diskusijas apie tai, kaip teisinę valstybę būtų galima dar labiau sustiprinti. Iš ankstesnės patirties buvo aiškus poreikis labiau propaguoti teisinės valstybės principą, anksti užkirsti kelią rizikai ar pažeidimams ir veiksmingai į juos reaguoti.

Liepos mėn. Komisija priėmė antrąjį komunikatą, kuriame pateikė savo pasiūlymus trijose srityse: propagavimo, prevencijos ir reagavimo.

Pirmoje srityje (propagavimas) Komisija stiprins plačiajai visuomenei skirtą komunikaciją teisinės valstybės klausimais, tvirčiau bendradarbiaus su Europos Taryba ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir teiks finansavimą suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, kurie skatina kurti bendrą teisinės valstybės kultūrą.

Antroje srityje (prevencija) Komisija sukurs metinį teisinės valstybės peržiūros ciklą, skirtą padėčiai visose valstybėse narėse stebėti. Siekdama paremti šį procesą, ji rengs metinę teisinės valstybės principo laikymosi ataskaitą, toliau tobulins ES teisingumo rezultatų suvestinę ir stiprins dialogą su kitomis ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais.

Trečioje srityje (reagavimas) Komisija laikysis strateginio požiūrio į pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir remsis plėtojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.

Komisija taip pat paragino skubiai priimti rengiant daugiametę finansinę programą pateiktą pasiūlymą dėl ES biudžeto apsaugos tuo atveju, jei dėl visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų kiltų pavojus ES finansiniams interesams.

Komisija vykdė kelias su teisine valstybe susijusias pažeidimo nagrinėjimo procedūras. 2019 m. birželio 24 d. ir lapkričio 5 d. Teisingumo Teismas priėmė galutinius sprendimus dėl Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš Lenkiją ir patvirtino, kad Lenkijos teisės aktais dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo pažeidžiama ES teisė dėl teismų nepriklausomumo. Be to, 2019 m. spalio 10 d. Komisija, vykdydama pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nusprendė Teisingumo Teismui perduoti Lenkijos bylą, susijusią su nauja teisėjų drausmine tvarka, nes ši tvarka kenkia teismų nepriklausomumui, kadangi ja nesuteikiamos būtinos garantijos Lenkijos teisėjams apsaugoti nuo politinės kontrolės.

Atsižvelgdama į Europos semestrą ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba pateikė Kroatijai, Italijai, Kiprui, Vengrijai, Maltai, Portugalijai ir Slovakijai skirtas rekomendacijas dėl teisingumo sistemos veikimo.

Teisių apsauga ir kova su diskriminacija

Neįgaliųjų teisių užtikrinimas

Balandžio mėn. priimtas Europos prieinamumo aktas. Juo užtikrinama, kad tam tikri gaminiai ir paslaugos, kaip antai mobilieji telefonai, kompiuteriai, e. knygos, e. prekyba, transporto svetainės ir vartotojų banko paslaugos, būtų prieinami naudoti asmenims su negalia.

Gegužės mėn. Komisija pradėjo informuotumo didinimo kampaniją „Kaip ES padeda kovoti su diskriminacija darbe“. Per šią kampaniją žmonės ir įmonės buvo informuojami apie jų teises ir pareigas.

Pranešėjų apsauga

Spalio mėn. priimti ES masto standartai, kuriais siekiama užtikrinti aukštą asmenų, pranešančių apie ES taisyklių pažeidimus, apsaugos lygį. Direktyva apima labai įvairias pagrindines sritis, kaip antai viešuosius pirkimus, gaminių, maisto ir transporto saugą, aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatą ir branduolinę saugą. Naujosiomis taisyklėmis nustatomi konfidencialių pranešimų kanalai privačiose ir viešosiose organizacijose, taip pat valdžios institucijoms, o darbuotojai bus apsaugoti nuo atleidimo iš darbo bei kitokių atsakomųjų veiksmų.

Kova su dezinformacija, neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba

Sausio mėn. paskelbtas ES kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso, pasirašyto 2016 m. su didžiosiomis IT bendrovėmis, ketvirtasis vertinimas. Iš jo matyti, kad iniciatyva toliau duoda teigiamų rezultatų. IT bendrovės per 24 valandas peržiūri 89 proc. pažymėto turinio ir jį pašalina 72 proc. atvejų, palyginti su atitinkamai 40 proc. ir 28 proc. atvejų, kai kodeksas buvo pradėtas taikyti 2016 m. Vertinime taip pat nurodyta, kuriose srityse įmonės turėtų pagerinti vartotojams teikiamą grįžtamąją informaciją.

Prieš Europos Parlamento rinkimus Komisija paskelbė mėnesines „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ ataskaitas, iš kurių matyti tam tikra pažanga reklaminių skelbimų tikrinimo, politinės reklamos skaidrumo, netikrų paskyrų uždarymo ir automatinių botų žymėjimo sistemų srityse. Vis dėlto pasirašiusios šalys turi dėti daugiau pastangų, visų pirma, kad sukurtų priemones, kuriomis būtų didinamas interneto svetainių, siūlančių reklamos skelbimo paslaugas, skaidrumas ir patikimumas.

Stipresnė asmens duomenų apsauga

Pirmaisiais metais po to, kai buvo pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Komisijos prioritetas buvo užtikrinti tinkamą jo taikymą. Liepos mėn. ataskaitoje Komisija padarė išvadą, kad dauguma valstybių narių sukūrė būtiną teisinę sistemą. Ji stebės, kaip jos laikosi BDAR, ir mažins duomenų apsaugos sistemos susiskaidymą.

Įmonės vis labiau laikosi reikalavimų, o piliečiai vis geriau suvokia duomenų apsaugos svarbą ir savo teises ir vis labiau jomis naudojasi. Kartu vis didėja aukštų duomenų apsaugos standartų konvergencija tarptautiniu mastu.

Šios pasaulinės konvergencijos teikiamos naudos pavyzdys – vasario mėn. įsigaliojęs ES ir Japonijos abipusis susitarimas dėl tinkamumo, kuriuo sukuriama didžiausia pasaulyje saugaus ir laisvo duomenų judėjimo erdvė. Europos piliečiams bus taikomi aukšti privatumo standartai, kai jų duomenys bus perduodami į Japoniją, o ES bendrovės turės privilegijuotą prieigą prie Japonijos rinkos.

Komisija taip pat stebi, kaip į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliama Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyva, ir pradėjo kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares.

Lygybė

Birželio mėn. priimta naująja Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva bus skatinamas vienodas moterų ir vyrų priežiūros pareigų pasiskirstymas. Daugiau informacijos pateikta 5 skyriuje.

Komisija toliau didino informuotumą apie lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises. Kovo mėn. paskelbtoje naujausioje metinėje ataskaitoje dėl LGBTI asmenų lygybės skatinimo apžvelgiamos Komisijos kovos su diskriminacija priemonės.

Komisija padarė pažangą rengdama ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą po 2020 m. Šiuo planu bus remiamasi kuriant ES ir nacionalines priemones ir struktūras, kuriomis siekiama skatinti romų įtrauktį.

Europos Sąjungos pilietybė

Sausio mėn. Komisija paskelbė ataskaitą dėl „auksinių pasų“ schemų, kurias taiko kai kurios valstybės narės. Pagal šias pilietybės ir leidimo gyventi šalyje suteikimo investuotojams schemas asmuo gali gauti valstybės narės pilietybę arba leidimą gyventi investuodamas, bet neįrodydamas realaus ryšio su ta valstybe nare. Tai daro poveikį ES pilietybei. Paprastai toks ryšys valstybėse narėse yra nacionalinės pilietybės sąlyga. Tuo remdamosi jos pripažino, kad ES pilietybė automatiškai suteikiama kiekvienam asmeniui, kuris tampa valstybės narės piliečiu.

Komisijos ataskaitoje nustatyta, kad pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams schemos kelia riziką ES, visų pirma dėl saugumo, pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir korupcijos, taip pat išreikštas susirūpinimas, kad valstybių narių taikomų priemonių ne visada pakanka tokiai rizikai sumažinti. Komisija sudarė valstybių narių ekspertų grupę, kad ši išnagrinėtų schemų keliamą riziką ir aptartų skaidrumo ir gero valdymo klausimus. Ji toliau stebės, ar šios schemos atitinka ES teisę. Daugiau informacijos pateikta 8 skyriuje.

Siekdama apsaugoti 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, Komisija padėjo valstybėms narėms sukurti Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą ir rengti jo posėdžius. Šio tinklo veikloje dalyvauja valstybių narių valdžios institucijų, atsakingų už rinkimų klausimus, atstovai. Jie praktiškai keičiasi informacija apie laisvus ir sąžiningus rinkimus, įskaitant duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, skaidrumą ir informuotumo didinimą. Jis toliau šalins galimą riziką, ieškos sprendimų ir padės kurti atsparesnes rinkimų ir demokratines sistemas visoje ES.

Birželio mėn., siekdama palengvinti naudojimąsi teise laisvai judėti ir gyventi Sąjungoje, ES priėmė reglamentą dėl tapatybės kortelių ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo. Naujosiomis taisyklėmis nustatomi būtiniausi bendri ES piliečių tapatybės kortelių ir šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, leidimo gyventi šalyje kortelių standartai, taip pat būtiniausias ES piliečių leidimo gyventi šalyje dokumentų turinys. Dėl to šie dokumentai taps saugesni ir patikimesni, padidės pasitikėjimas ir pripažinimas, piliečiai galės lengviau keliauti visoje ES, sumažės kliūčių naudotis laisvo judėjimo teise ir bus pašalintos spragos, kuriomis teroristai ir kiti nusikaltėliai gali bandyti pasinaudoti.

Siekiant sustiprinti ES piliečių teisę į konsulinę apsaugą ES nepriklausančiose šalyse, kuriose nėra jų valstybės narės atstovybės, buvo priimtos naujos taisyklės, kad būtų sukurtas šiuolaikinis ES laikinasis kelionės dokumentas. Šiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad ES piliečiai galėtų greitai gauti šį saugų ir plačiai pripažįstamą dokumentą iš bet kurios valstybės narės ir saugiai grįžti namo.

Vartotojų apsauga

Liepos mėn., siekdama didinti informuotumą apie apsaugą nuo nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, pavyzdžiui, pernelyg didelio vartotojų teisių apribojimo ir vienašalių pakeitimų, Komisija paskelbė Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvos taikymo gaires.

Lapkričio mėn. priimta direktyva dėl geresnio ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo. Ji yra 2018 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlyto Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinio dalis. Šia direktyva vartotojų teisės pritaikomos prie naujų technologijų, nes nustatomi svarbūs nauji internete taikomi reikalavimai: draudimas paieškos rezultatuose skelbti paslėptą reklamą ir netikrus vartotojų atsiliepimus, reikalavimas interneto platformose teikti informaciją apie sandorio šalies tapatybę (privataus vartotojo ar profesionalaus mažmenininko) ir reikalavimas teikti informaciją apie parametrus, naudojamus nustatant paieškos rezultatų eiliškumą ir kainų personalizavimą sprendimus priimant automatizuotai.

Naujosiomis taisyklėmis taip pat nustatomos atgrasomosios baudos už plačiai paplitusius vartotojų teisių pažeidimus, dėl kurių galima imtis koordinuotų veiksmų pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje. Kitas pasiūlymas dėl Europos kolektyvinio teisių gynimo sistemos, taikomos, kai žalą patiria vartotojų grupės, tebėra svarstomas Parlamente ir Taryboje.

Po derybų su Komisija ir nacionalinėmis vartotojų apsaugos institucijomis platforma „Airbnb“ visiškai suderino savo pardavimo praktiką ir sąlygas su ES vartotojų apsaugos taisyklėmis. Pavyzdžiui, dabar rezultatų puslapyje aiškiai nurodoma galutinė kaina ir tai, ar būstą siūlo privatus asmuo ar oficialus paslaugų teikėjas.

Po Komisijos ir ES vartotojų apsaugos institucijų raginimo penkios sektoriaus lyderės – „Avis“, „Europcar“, „Enterprise“, „Hertz“ ir „Sixt“ – pakeitė tai, kaip nurodomos nuomojamų automobilių kainos, todėl dabar jos tapo visiškai skaidrios vartotojams.

Po „Cambridge Analytica“ skandalo ir ilgo dialogo su Komisija bei ES vartotojų apsaugos institucijomis „Facebook“ pakeitė savo paslaugų teikimo sąlygas. Dabar jose aiškiau nurodoma, kaip bendrovė naudoja savo naudotojų duomenis, siekdama plėtoti profiliavimo veiklą ir tikslinę reklamą kaip įplaukų šaltinį ir pripažindama bendrovės atsakomybę aplaidumo atveju.

ES padeda vartotojams lengviau apsipirkti internete – suteikia galimybes priimti informacija pagrįstus sprendimus ir saugiai pirkti. 2019 m. pradėta informavimo kampanija „#YourEURight“. Jos tikslas – priminti vartotojams, kad jie turi daug teisių, kai perka iš bet kurios internetinės parduotuvės, parduodančios prekes Europos vartotojams. 

Siekiant spręsti dvejopos kokybės vartojimo prekių problemą, priimtos naujos taisyklės. Kartu Komisija stengėsi patikslinti, kada dvejopos kokybės produktų (identiškose ar panašiose pakuotėse, tačiau skirtingos sudėties Europoje parduodamų prekių) pardavimas yra neteisėta komercinė praktika. Ji rengė bendrą metodiką ir paskelbė 2019 m. birželio mėn. ES masto bandymų kampanijos, per kurią buvo lyginami keli maisto produktai iš skirtingų valstybių narių, rezultatus. Iš jų matyti, kad beveik trečdalis išbandytų maisto produktų buvo įpakuoti identiškai arba panašiai, nors buvo skirtingos sudėties, tačiau nebuvo galima nustatyti konkrečių geografinių tendencijų. Remiantis rezultatais negalima daryti išvados, ar skirtumai veikia kokybę ir ar konkrečiais atvejais jie yra susiję su klaidinančia praktika.

Priėmus gaires, kuriomis siekiama padėti nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti ES vartotojų ir maisto srities teisės aktų nuostatas, susijusias su dvejopos kokybės maisto produktais, Komisija skyrė daugiau kaip 4,5 mln. EUR, kad sumažintų dvejopos kokybės atvejų mastą ir sustiprintų vartotojų organizacijas. Be to, balandžio mėn. įsigaliojo Direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje.

Birželio mėn. Komisija paskelbė Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo galutinę ataskaitą, kurioje pateikiamos rekomendacijos dėl sąžiningos ir veiksmingos prekybos praktikos bei skaidrumo. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į problemas, susijusias su teritoriniais tiekimo suvaržymais, dėl kurių mažmenininkai negali įsigyti savo produktų ten, kur nori. Komisija taip pat pradėjo projektą, kuriuo didinamas vartotojų informuotumas apie pinigų paskirstymą maisto tiekimo grandinėje.

Civilinė teisena

Birželio mėn. Taryba taip pat priėmė peržiūrėtą Reglamentą „Briuselis IIa“, kuriuo patobulinamos teisės normos, skirtos vaikams apsaugoti tarpvalstybinėse bylose dėl ginčų dėl tėvų pareigų, pavyzdžiui, susijusiose su globa, bendravimo teisėmis ir vaikų grobimu. Pagal naująsias taisykles teisminis bendradarbiavimas vyks sparčiau ir veiksmingiau siekiant užtikrinti, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaikų interesus.

Bendrovių teisė

Birželio mėn. taip pat priimtos naujos ES taisyklės, kuriomis sudaromos sąlygos verslininkams lengviau užregistruoti savo bendrovę internetu ir kitoje šalyje, steigti naujus filialus arba pateikti dokumentus įmonių registrui. Lapkričio mėn. priimtas papildomas ES bendrovių teisės taisyklių rinkinys, kuriuo supaprastinamos sąlygos vykdyti vienos valstybės ribas peržengiantį bendrovių pertvarkymą, jungimą ir skaidymą, kartu geriau apsaugant darbuotojų, smulkiųjų akcininkų ir kreditorių teises. Naujosiomis taisyklėmis užtikrinamas teisinis tikrumas, taupoma lėšų, mažinama administracinė našta ir suteikiami reikiami įgaliojimai užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui.

Lapkričio mėn. priimtos naujos investicinių įmonių valdymo ir jų vadovų atlyginimo taisyklės turi būti proporcingos investicinių įmonių dydžiui, rizikai ir veiklai, kartu užtikrinant tinkamą visų didelių įstaigų, galinčių kelti sisteminę riziką, priežiūrą. Gegužės mėn. atnaujintos bankų valdymo ir jų vadovų atlyginimo taisyklės. Visų pirma, jomis sustiprinti valdžios institucijų įgaliojimai pašalinti banko valdymo organo narius, jei kyla įtarimų, kad jie susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

Kova su terorizmu ir pinigų plovimu

2019 m. Komisija padidino finansinę, operatyvinę ir politinę paramą valstybėms narėms, kad padėtų joms sparčiau įgyvendinti saugumo sąjungos priemones. Iki metų pabaigos 16 iš 22 saugumo sąjungos teisėkūros iniciatyvų tapo teisės aktais. ES ėmėsi lyderės vaidmens kovoje su teroristiniu turiniu internete – pasiūlė reglamentą, kuriuo interneto platformos įpareigojamos pašalinti teroristinį turinį per vieną valandą nuo tada, kai gauna atitinkamą nurodymą. Svarstydami Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentas ir Taryba padarė didelę pažangą ir šį darbą tęs pirmąjį 2020 m. ketvirtį.

Tuo pačiu metu Komisija, valstybių narių vidaus reikalų ministrai ir privataus sektoriaus atstovai, atsižvelgdami į vadinamąjį Kraistčerčo raginimą imtis veiksmų, patvirtino ES krizių protokolą dėl reagavimo į spartų teroristinio ar smurtinio ekstremistinio turinio plitimą internete. Toliau buvo įgyvendinamos 2017 m. veiksmų plane dėl viešųjų erdvių apsaugos, įskaitant apsaugą nuo terorizmo grėsmių, numatytos priemonės.

ES tęsė itin svarbų darbą, kad iš teroristų atimtų galimybes vykdyti veiklą. Šiuo tikslu atnaujino taisykles dėl prekybos cheminėmis medžiagomis, kurias teroristai naudoja kaip savadarbių sprogmenų sudedamąsias dalis, ir dėl galimybių jų įsigyti, taip pat priėmė naujas kovos su teroristų finansavimu priemones. ES toliau bendradarbiavo tarptautiniu mastu, pavyzdžiui, keitėsi keleivio duomenų įrašų (PNR) duomenimis su Australija ir Jungtinėmis Valstijomis, siekė baigti rengti naują susitarimo su Kanada projektą ir pasirašė susitarimą dėl Jungtinių Tautų bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje sistemos.

Metų pabaigoje Komisija pasiūlė pradėti derybas su Japonija dėl keitimosi PNR duomenimis ir su Naująja Zelandija dėl keitimosi asmens duomenimis teisėsaugos tikslais su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu). Komisija taip pat patvirtino dvišalius susitarimus su Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo (šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos), Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos valdžios institucijomis dėl bendro kovos su terorizmu Vakarų Balkanuose veiksmų plano įgyvendinimo.

ES priėmė įvairių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių. 2019 m. ji sustiprino Europos bankininkystės institucijos priežiūros funkciją. Bus nustatytos vienodos ES masto taisyklės, kad valstybių narių institucijos galėtų naudotis nacionaliniais centralizuotais banko sąskaitų registrais arba duomenų paieškos sistemomis ir būtų pagerintas institucijų bendradarbiavimas. Be to, keturiose Komisijos ataskaitose pabrėžta, kad reikia visapusiškai ir teisingai įgyvendinti ketvirtąją ir penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvas. Gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl strateginių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prioritetų. Išvadų tekstas yra plataus užmojo, nes jame kalbama apie poreikį nustatyti išsamesnes taisykles ir tam tikras užduotis paskirti ES įstaigoms.

Ryžtingesnė kova su nusikalstamumu

Taryba įgaliojo Komisiją ES vardu vesti derybas dėl susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl tarpvalstybinės prieigos prie elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose ir dalyvauti derybose dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrojo papildomo protokolo.

2019 m. Komisija steigė Europos prokuratūrą, kuri turėtų pradėti veikti 2020 m. pabaigoje. Europos vyriausiąja prokurore Parlamentas ir Taryba paskyrė Laurą Codruţą Kövesi.

ES siekė užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis. Balandžio mėn. priimtu reglamentu dėl tokių vertybių įvežimo ir importo į ES siekiama nutraukti neteisėtą prekybą, kuria dažnai remiamas terorizmas ir kita nusikalstama veikla.

Tvirtesnė Europos pasirengimo gaivalinėms nelaimėms ir jų padarinių šalinimo sistema

Visoje Europoje daugėjant gaivalinių nelaimių ir joms dažnai vykstant vienu metu valstybėms narėms tapo vis sunkiau padėti vienos kitoms į jas reaguoti, todėl ES sukūrė „rescEU“, kuriuo stiprinamas esamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas. 2019 m. rugpjūčio mėn. „rescEU“ pereinamojo laikotarpio orlaivių parkas labai padėjo gesinant miškų gaisrus Graikijoje.

Europos migracijos darbotvarkė

2017 m. rugsėjo mėn. valstybės narės prisiėmė kol kas didžiausius kolektyvinius įsipareigojimus dėl perkėlimo į ES: įsipareigojo į ES perkelti daugiau kaip 50 000 asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. Visus 2019 m. buvo daroma įgyvendinimo pažanga, o Komisija toliau padėjo valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus. Kadangi visuotiniai perkėlimo poreikiai tebėra dideli, labai svarbu, kad Europa pastangas dėtų ir toliau. Iki gruodžio mėn. pagal šią programą į ES perkelta 43 800 asmenų: įvykdyta daugiau nei 87 proc. visų valstybių narių įsipareigojimų.

Sienų valdymas

Gruodžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis stiprinama ES išorės sienų valdymo tvarka ir kurios sudarys sąlygas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai sukurti nuolatines 10 000 operatyvinių darbuotojų pajėgas.

Nuolatinių pajėgų nariai turės vykdomuosius įgaliojimus ir savo pačių įrangą, kad prireikus galėtų įsikišti prie ES išorės sienų, taip pat ES nepriklausančiose šalyse, norinčiose priimti sienų ir pakrančių apsaugos būrius savo teritorijoje. Valstybės narės (ir atitinkamos ES nepriklausančios šalys) visą laiką išsaugo savo suverenumą ir atsakomybę už operacijas prie savo sienų ir už savo grąžinimo procedūras. Be to, bus paskirta keturiasdešimt pagrindinių teisių pareigūnų, siekiant užtikrinti, kad nuolatinių pajėgų nariai gerbtų ES nepriklausančių šalių piliečių, kurie (reguliariai ar ne) kerta išorės sienas arba kuriems taikomos grąžinimo operacijos, teises.

Komisija sėkmingai derėjosi su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis dėl susitarimų dėl statuso, kuriais sudaromos sąlygos siųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrius. Susitarimas su Albanija įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d. ir po trijų savaičių būriai buvo dislokuoti. Spalio 7 d. Komisija ir Tarybai pirmininkaujanti Suomija pasirašė susitarimą dėl statuso su Juodkalnija, o lapkričio 19 d. – su Serbija. Vis dar baigiami rengti tokie susitarimai su Bosnija ir Hercegovina bei Šiaurės Makedonija.

Saugumo, migracijos ir sienų valdymo informacinės sistemos

Birželio mėn. įsigaliojo nauji Europos teisės aktai, pagal kuriuos įvairios informacinės sistemos, kuriomis remiama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė be vidaus sienų kontrolės, gali keistis duomenimis ir informacija. Kai tarpusavyje sujungta platforma pradės veikti (tikimasi, kad tai bus 2023 m.), sienų, migracijos, vizų, teisminės ir policijos institucijos galės viename ekrane sutikrinti tapatybės duomenis visose atitinkamose ES informacinėse sistemose ir nedelsdamos pažymėti bet kurį asmenį, bandantį naudotis keliomis tapatybėmis.

Buvo tęsiamas darbas, susijęs su atvykimo ir išvykimo sistemos (EES) ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) įgyvendinimu. Pagal pirmąją sistemą dabartinis pasų antspaudavimo rankiniu būdu metodas bus pakeistas elektroniniu tapatybės ir kelionės dokumentų duomenų, taip pat atvykimo ir išvykimo vietų bei datų įrašu. Minėta sistema padės užtikrinti, kad ES nepriklausančių šalių piliečiai neliktų ilgiau, nei leidžiama, pagerins išorės sienų kontrolės kokybę ir veiksmingumą, taip pat padės valstybėms narėms susidoroti su didėjančiu keliautojų skaičiumi. ETIAS taip pat padės užtikrinti, kad nacionalinės institucijos turėtų daugiau informacijos apie tai, ar asmenys, vykstantys į ES be vizų, galėtų kelti saugumo ar neteisėtos imigracijos riziką, – prieš jiems atvykstant prie išorės sienų. Prireikus būtų galima jiems nesuteikti kelionės leidimo.

Migracijos valdymas ir gyvybių gelbėjimas jūroje

ES bendros operacijos ir laivyno misijos padėjo išgelbėti daugiau kaip 760 000 žmonių jūroje, o valstybėms narėms – priimti Viduržemio jūra atvykusius naujus asmenis.

Pagal 2015 m. ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą rugpjūčio mėn. įsigaliojo peržiūrėtas Reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklų. Taip bus užtikrintas geresnis imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas. Juos valstybės narės, Komisija ir ES agentūros siunčia į ES nepriklausančias šalis siekdamos veiksmingiau reaguoti ir užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei susijusiam tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir su tuo kovoti.

Komisija toliau prisidėjo prie pastangų užtikrinti, kad galimi neteisėti migrantai nesileistų į kelionę ES link ir kad neteisėtai žmones gabenantys asmenys nekeltų pavojaus jų gyvybei. Komisija finansavo aštuonias informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kurios buvo tiesiogiai skirtos galimoms neteisėtų migrantų bendruomenėms ES nepriklausančiose šalyse, taip pat išeivių bendruomenėms Europoje, kuriomis jie pasitiki: teikta objektyvi informacija, kad migrantai galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Be to, Komisija iki 22,5 mln. EUR padidino finansavimą bendroms operatyvinėms partnerystėms, įskaitant jungtines tyrimų grupes. Šiomis valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių teisėsaugos institucijų partnerystėmis siekiama kovoti su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis Vakarų ir Šiaurės Afrikoje.

Laikinosios priemonės

Išlaipinimas centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje aiškiai parodė, kad reikia bendrų europinių sprendimų, grindžiamų solidarumu, atsakomybės prisiėmimu ir pagarba pagrindinėms teisėms. Komisija aktyviai pritarė tam, kad valstybės narės sudarytų laikinus tarpusavio susitarimus, kuriais būtų palengvintas išlaipinimas po paieškos ir gelbėjimo operacijų Viduržemio jūroje, kol reformuojant Europos prieglobsčio sistemą bus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikės tvarios sistemos. Komisija, padedama ES agentūrų, valstybių narių prašymu 2019 m. taip pat koordinavo savanorišką perkėlimą Europos Sąjungoje – perkelti 1 608 asmenys.

Grąžinimas ir readmisija

Europos Parlamentas ir Taryba tęsė derybas dėl Komisijos 2018 m. pasiūlymo patobulinti Grąžinimo direktyvą. ES bendrų grąžinimo taisyklių pakeitimais, be kita ko, supaprastinamas asmenų, kuriems per pasienio procedūras atsisakyta suteikti prieglobstį, grąžinimas, nustatomos aiškesnės ir greitesnės sprendimų grąžinti priėmimo procedūros ir reikalavimas, kad sprendimas grąžinti būtų priimamas iš karto po to, kai priimamas sprendimas nutraukti teisėtą buvimą šalyje.

Gruodžio mėn. naujam reglamentui tapus ES teisės dalimi, sustiprintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros gebėjimas padėti grąžinti asmenis. Reglamentu agentūrai suteikiama galimybė aktyviau padėti valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų poreikius, taip pat išplečiamas galimos pagalbos mastas visais grąžinimo procedūros etapais.

Europos Sąjunga su jai nepriklausančiomis šalimis sudarė 23 readmisijos priemones. 2019 m. darbas buvo tęsiamas: toliau vykdytos derybos dėl susitarimų arba platesnio bendradarbiavimo migracijos srityje sistemų su kitomis šešiomis šalimis.

Apsauga asmenims, kuriems jos reikia

Prieglobsčio reforma

Nepaisant intensyvių Tarybai pirmininkavusių Rumunijos ir Suomijos pastangų, valstybėms narėms nepavyko susitarti ir pasiūlymai reformuoti ES prieglobsčio politiką tebėra įstrigę. Gruodžio mėn., vos pradėję eiti pareigas, Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas ir Komisijos narė Ylva Johansson iš karto leidosi į kelią, kad išklausytų valstybių narių vyriausybes, – apsilankė Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Kiekvienas iš jų taip pat surengė struktūruotas diskusijas su Europos Parlamentu. Konsultacijos yra svarbus Pirmininkės U. von der Leyen įsipareigojimo spręsti migracijos klausimą aspektas; jos padės suformuluoti naują migracijos ir prieglobsčio paktą, kuris bus pasiūlytas 2020 m.

Migrantų antplūdžio valdymo centrai ir parama Graikijai, Kiprui, Maltai, Italijai ir Ispanijai

Nuo 2015 m. Komisija skyrė 2,2 mlrd. EUR finansinę paramą, kad padėtų Graikijos valdžios institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) valdyti migraciją. Parama buvo teikiama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Skubios paramos priemonės lėšomis. Be to, Komisija toliau teikė struktūrinę paramą Graikijos valdžios institucijoms – užtikrino, kad Egėjo jūros salose nuolat būtų darbuotojų.

Nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Komisija nuolat vykdė veiklą Kipre, kad padėtų Kipro valdžios institucijoms veiksmingai valdyti migraciją. Nuo 2014 m. šiai šaliai skirtas ES finansavimas pasiekė 103,5 mln. EUR. Nuo 2014 m. iki 2019 m. pabaigos iš PMIF ir VSF Maltai iš viso skirta 112,85 mln. EUR.

Kalbant apie Italiją, 2019 m. skyrus 59,4 mln. EUR, bendra pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju suma pasiekė 285,2 mln. EUR. Šiomis lėšomis papildyta 737,4 mln. EUR ES parama, kuri Italijai skirta 2014–2020 m. pagal jos nacionalines programas, įgyvendinamas PMIF ir VSF lėšomis.

Komisija toliau rėmė Ispaniją – nuo 2018 m. skyrė daugiau kaip 52 mln. EUR vertės pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, kad būtų teikiama pagalba migrantams, steigiami vietiniai registravimo bei laikinieji priėmimo centrai ir dislokuojamos papildomos civilinės gvardijos pajėgos.

Migrantai, atvykstantys į migrantų antplūdžio valdymo centrus Graikijoje ir Italijoje, taip pat į registracijos centrus Ispanijos pietinėje pakrantėje, toliau buvo tinkamai registruojami, nustatoma jų tapatybė ir imami jų pirštų atspaudai.

Finansinė parama veiksmingam migracijos valdymui

ES remia nacionalines pastangas gerinti migracijos ir sienų valdymą, skirdama didelį finansavimą per valstybių narių valdomas nacionalines veiksmų programas. 2019 m. ji skyrė 467 mln. EUR pagal PMIF, 442,7 mln. EUR pagal VSF išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę ir 92,7 mln. EUR pagal VSF policijos bendradarbiavimo finansinės paramos priemonę.

ES ir Turkijos pareiškimas

ES ir Turkijos pareiškimas toliau padėjo užtikrinti pavojingų maršrutų alternatyvas ir gelbėti gyvybes Egėjo jūroje. 2019 m. iš Turkijos į Graikiją jūra atvykusių neteisėtų migrantų skaičius (apie 60 000) buvo gerokai mažesnis nei prieš pareiškimo pasirašymą (iki 2015 m. spalio mėn.). Valstybės narės Sirijos pabėgėliams Turkijoje atvėrė organizuotus, saugius ir teisėtus kelius į Europą: perkėlė apie 25 700 jų (iki 2019 m. pabaigos). 2019 m. pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą iš Graikijos į ES nepriklausančias šalis savanoriškai grįžo 3 854 asmenys: 3 260 iš jų iš žemyninės dalies ir 594 iš jų – iš salų. Nuo 2016 m. naudodamiesi pagal programą suteikta parama tiek iš Graikijos salų, tiek iš žemyninės dalies savanoriškai grįžo 17 900 migrantų.

Be to, ES toliau rėmė Turkijos pastangas priimti pabėgėlius: pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę 2016–2019 m. skyrė 6 mlrd. EUR.

Iki 2019 m. pabaigos veiklai skirtas visas biudžetas. Iš 4,7 mlrd. EUR, dėl kurių sudarytos sutartys, išmokėta 3,2 mlrd. EUR. Daugiau kaip 1,7 mln. pabėgėlių ir toliau gauna Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos mėnesinę paramą pinigais, padedančią tenkinti pagrindinius jų poreikius. Daugiau kaip 500 000 pabėgėlių vaikų turi galimybę mokytis.

Saugių, tvarkingų ir teisėtų kelių į Europą tobulinimas

Vizų politika

ES toliau naujino ir racionalizavo vizų politiką, taikomą ne ES šalių piliečiams, keliaujantiems į Šengeno erdvę. Nuo 2020 m. vasario mėn. peržiūrėtu Vizų kodeksu išlaikant saugumą bus sumažintas biurokratizmas ir palengvintos vizų išdavimo procedūros patikimiems trumpai pabūti atvykstantiems keliautojams. Pagal peržiūrėtą kodeksą nustatytas naujas mechanizmas, kuriuo nustatomos griežtesnės vizų tvarkymo sąlygos, kai šalis partnerė nepakankamai bendradarbiauja savo pačios piliečių, neteisėtai esančių ES, readmisijos klausimu. Valstybės narės tam tikrų kategorijų keliautojams galės sulėtinti vizų tvarkymą, sutrumpinti išduotų vizų galiojimą, padidinti vizos mokestį, taip pat moduliuoti atleidimą nuo tokių mokesčių.

Vizų režimo supaprastinimas ir bevizio režimo sustabdymas

Birželio mėn. baigtos ES ir Baltarusijos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų, o vyriausieji derybininkai parafavo susitarimus. Abi šalys šiuo metu stengiasi užbaigti savo vidaus procedūras, kad susitarimus būtų galima pasirašyti ir sudaryti. Abu susitarimai bus pasirašyti ir įsigalios vienu metu.

2017 m. buvo sustiprintas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas, kad skubos atveju būtų galima greitai reaguoti. 2019 m. birželio mėn. Komisija pagal šį mechanizmą gavo Nyderlandų pranešimą dėl Albanijos. Atidžiai išnagrinėjusi pranešimo turinį ir remdamasi turima informacija bei atitinkamais duomenimis, Komisija nusprendė, kad aplinkybės, būtinos mechanizmui aktyvuoti, nebuvo įvykdytos, ir įsipareigojo stebėti padėtį.

Vizų režimo abipusiškumas

Šiuo metu maždaug 60 šalių piliečiai iš viso pasaulio gali keliauti į ES be vizos. ES piliečiai turėtų turėti tokias pačias galimybes keliauti į šias šalis. Šis abipusiškumo principas yra mūsų bendros vizų politikos pagrindas. Pažanga padaryta bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis, kai rugsėjo mėn. JAV administracija paskelbė, kad Lenkija turi teisę prisijungti prie jos bevizio režimo programos. Nors Jungtinės Valstijos toliau reikalavo vizų iš Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos piliečių, minėtas pokytis rodo, kad Komisijos „kantria diplomatija“ grindžiamas bendradarbiavimas su JAV administracija duoda rezultatų.

Jungtinės Valstijos pareiškė norą įtraukti šias valstybes nares į bevizio režimo programą, kai jos įvykdys JAV teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su bendradarbiavimu saugumo srityje ir atsisakymų išduoti vizą skaičiaus sumažinimu.

„Auksiniai pasai“ ir „auksinės vizos“

Sausio mėn. Komisija pateikė išsamią ataskaitą dėl pilietybės ir leidimo gyventi suteikimo investuotojams programų, taikomų įvairiose ES valstybėse narėse. Šios programos, paprastai vadinamos „auksiniais pasais“ ir „auksinėmis vizomis“, leidžia asmeniui gauti naują pilietybę arba leidimą gyventi vien dėl jo investicijų. Kalbant apie šalis, kurių piliečiams reikalavimas turėti ES vizą netaikomas, Komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad šios šalys asmenų, norinčių pasinaudoti pilietybės suteikimo investuotojams programomis, saugumo ir asmens patikrinimus turi atlikti pagal pačius aukščiausius standartus. Komisija tai stebi taikydama bevizio režimo sustabdymo mechanizmą. Kalbant apie šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, pilietybės programos taip pat stebimos stojimo į ES proceso kontekste. Taip pat žr. 7 skyrių.

Poreikiais grindžiamos migracijos skatinimas

2019 m. ES sustiprino dvišalį bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastys, gerinamas sienų valdymas ir remiamas savanoriškas grįžimas bei žmonių judumas. Ji taip pat bendradarbiavo su Afrikos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis per jungtinę darbo grupę.

Komisija toliau plėtojo teisėtos migracijos kelius, kad padėtų į ES pritraukti žmones, turinčius įgūdžių ir talentų, kurių reikia darbo rinkai. Pavasarį Komisija baigė bendrą ES teisėtos migracijos taisyklių vertinimą. Šios tinkamumo patikros rezultatai patvirtino veiksmingos teisėtos migracijos politikos, kaip vieno pagrindinių visapusiškos Europos migracijos politikos aspektų, svarbą.

Visus metus Komisija toliau bendradarbiavo su valstybėmis narėmis rengdama darbo jėgos migracijos bandomuosius projektus su pagrindinėmis šalimis partnerėmis, pirmiausia – Afrikos šalimis. Šiuo tikslu Komisija teikė finansinę paramą, be kita ko, iš Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo.

Integracija

Integracijos politika yra valstybių narių atsakomybė. Vis dėlto 2019 m. Komisija toliau rėmė valstybių narių, vietos ir regionų valdžios institucijų, NVO ir kitų subjektų pastangas koordinuodama politiką, keisdamasi patirtimi, vykdydama stebėseną ir teikdama finansavimą. Šios priemonės buvo įdiegtos siekiant skatinti ES nepriklausančių šalių piliečių, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, integraciją. 2019 m. Komisija finansavo aštuonis didelius tarpvalstybinius miestų ir regionų tinklus, kuriuose daugiau kaip 40 Europos miestų ir dešimt regionų bendradarbiauja integracijos klausimais. Europos integracijos tinklo kontekste Komisija rėmė keletą nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio mokymosi veiksmų, įskaitant novatorišką paramos tarp valstybių narių programą, skirtą konkrečiai integracijos politikai ar programai įgyvendinti ar tobulinti.

Europos Sąjungos kaimynystė

Rytinės kaimyninės šalys

2019 m. ES toliau rėmė ir skatino stabilumą, saugumą ir gerovę pagal Europos kaimynystės politiką ir plėtojo tvirtas partnerystes su rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis.

Gegužės mėn. Briuselyje įvyko ministrų posėdis ir aukšto lygio konferencija Rytų partnerystės dešimtmečiui paminėti. Padaryta pažanga vykdant 20 darbotvarkės iki 2020 m. tikslų: įgyvendinant reformas visų pirma ekonomikos, skaitmeninių technologijų, transporto, sujungiamumo, energetikos ir judumo srityse. Valdymo ir institucijų kūrimo srityse tebėra neišspręstų uždavinių. Po 2019 m. vykusių išsamių konsultacijų dėl partnerystės ateities ilgalaikiai politikos tikslai turėtų būti pateikti prieš pirmąjį 2020 m. pusmetį įvyksiantį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą.

Santykiai su Ukraina

Liepos mėn. Kijeve įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Ukraina paskelbė bendrą pareiškimą ir ES dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl Ukrainos nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo. ES taip pat patvirtino remianti Minsko susitarimų įgyvendinimą ir Normandijos pajėgų, trišalės kontaktinės grupės dėl Ukrainos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), darbą siekiant taikaus ir tvaraus konflikto sprendimo. Komisija ir Ukrainos vyriausybė pasirašė keturias programas, kurių vertė – 109 mln. EUR. Šios lėšos bus skiriamos iš Komisijos 2019 m. metinio paramos šiai šaliai paketo. Daugiausia dėmesio bus skiriama decentralizacijai, kovai su korupcija, pilietinės visuomenės rėmimui, techniniam bendradarbiavimui įgyvendinant pagrindines reformas, taip pat asociacijos susitarimo, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, įgyvendinimui.

Rusija

Santykių su Rusija srityje ES toliau taikė dvejopą metodą, kuris ir toliau buvo vienas strateginių uždavinių: viena vertus, taikytos sankcijos reaguojant į Rusijos įvykdytus Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimus ir, kita vertus, prireikus buvo vykdomas selektyvus dalyvavimas sprendžiant ES svarbius klausimus, pavyzdžiui, jaunimo ir kultūrinių mainų bei ES ir Rusijos bendradarbiavimo švietimo srityje.

Pietinės kaimyninės šalys

2019 m. ES finansinė ir techninė pagalba padėjo spręsti pagrindines regiono problemas, kaip antai: konfliktai Sirijoje, Libijoje ir tarp Izraelio bei Palestinos (šis pavadinimas neturi būti aiškinamas kaip Palestinos Valstybės pripažinimas ir jis nekeičia valstybių narių skirtingų pozicijų dėl šio klausimo), nuolatinis migracijos spaudimas, prastas valdymas ir silpna verslo aplinka. Birželio mėn. ES ir Marokas priėmė bendrą politinę deklaraciją, kad plėtotų partnerystę siekdami bendros gerovės; tai buvo naujas postūmis tarpusavio santykiams. Išorės investicijų planas padėjo finansuoti privatųjį sektorių ir skatinti ekonominę plėtrą bei darbo vietų kūrimą pietinėse kaimyninėse šalyse ir Afrikoje.

Vakarų Balkanai ir plėtros procesas

2019 m. ES institucijos toliau rėmė Vakarų Balkanų narystės ES perspektyvą, laikydamosi Vakarų Balkanų strategijos ir Sofijos prioritetų darbotvarkės, kuriomis siekiama stiprinti regiono politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius. ES taip pat toliau rėmė bendradarbiavimą, kad būtų visapusiškai išnaudojamas regiono ekonominis ir socialinis potencialas ir atsikratyta praeities naštos. Pavyzdžiui, liepos mėn. įsigaliojo Vakarų Balkanų regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas, pagal kurį gerokai sumažintos tarptinklinio ryšio kainos regione; nuo 2021 m. tarptinklinis ryšis susilygins su skambučių šalių viduje kaina. Kitas svarbus laimėjimas regione – vasario mėn. įsigaliojęs Graikijos ir Šiaurės Makedonijos istorinis Prespos susitarimas.

Birželio 12 d. Liuksemburge įvyko pirmasis ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikimas užimtumo ir socialinių reikalų klausimais. Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių trejeto (Rumunijos, Suomijos ir Kroatijos) ministrai kartu su Komisija susitiko su kolegomis iš Vakarų Balkanų aptarti įvairių užimtumo ir socialinės politikos klausimų. Tikimasi, kad susitikimas vyks kasmet; jo tikslas – pasikeisti nuomonėmis apie užimtumo ir socialinių reformų, kurios naudingos visiems regiono piliečiams, keliamus uždavinius.

Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba išnagrinėjo Komisijos rekomendacijas pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija ir nusprendė grįžti prie plėtros klausimo iki 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe įvyksiančio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo.

Turkija

ES ir Turkijos santykiams tebekelia grėsmę kritinė padėtis, susijusi su teisine valstybe, pagrindinėmis teisėmis ir teisminių institucijų nepriklausomumu Turkijoje, taip pat didėjanti įtampa rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. ES toliau teikė pagalbą pabėgėliams pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę. Pagal ją valdomas 6 mlrd. EUR finansavimas, kuriuo siekiama padėti daugiau kaip 4 mln. Turkijos priimtų pabėgėlių.

Afrikos ir Europos santykiai

ES užmezgė precedento neturinčią partnerystę su Afrika: investavo į iš tiesų lygiateisiškumo principu grindžiamus politinius santykius. ES ir Afrikos partnerystė apima įvairias sritis, įskaitant vystymąsi, taiką ir saugumą, migraciją, klimatą, energetiką, žemės ūkį, prekybą, tvarias investicijas ir darbo vietas, inovacijas, švietimą, jaunimą, demokratiją ir žmogaus teises.

2019 m. padaryta pažanga įgyvendinant 2018 m. Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą. Pagal Išorės investicijų planą ES jau sutelkė 3,7 mlrd. EUR; tikimasi, kad šios lėšos padės pritraukti 37,1 mlrd. EUR investicijų ES kaimyninėse šalyse ir Užsachario Afrikoje. Įsipareigojimas 2018–2020 m. kasmet skirti daugiau kaip 300–350 mln. EUR verslo ir investicijų aplinkai gerinti taip pat vykdomas – vien 2018 m. ES investavo 718 mln. EUR.

Kalbant apie judumą, ES įsipareigojimas iki 2020 m. paremti 35 000 studentų ir darbuotojų vykdomas: iki 2019 m. pabaigos paramą gavo apie 25 000 asmenų. Ekonominės integracijos ir prekybos srityje ES rems Afrikos žemyninę laisvosios prekybos erdvę iki 2020 m. skirdama 62,5 mlrd. EUR. Galiausiai rezultatų davė ir keturių darbo grupių, sudarytų su Afrikos ir Europos žemės ūkio, skaitmeninės ekonomikos, energetikos ir transporto sričių ekspertais, veikla.

Šiaurės Amerika ir Lotynų Amerika

ES toliau bendradarbiavo su viena pagrindinių partnerių – Jungtinėmis Valstijomis. Be kita ko, bendradarbiauta Vakarų Balkanų ir Ukrainos, energetikos, kovos su terorizmu ir kibernetinio saugumo klausimais. Tvirtesnė ES partnerystė su NATO rodo, kad transatlantinė saugumo erdvė tampa vis labiau tarpusavyje susieta.

ES suvienijo jėgas su Kanada, kad palaikytų daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, įskaitant laisvą ir sąžiningą tarptautinės prekybos sistemą. Liepos mėn. Monrealyje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys įsipareigojo visapusiškai įgyvendinti ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimą.

Balandžio mėn. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja paskelbė bendrą komunikatą. Jame išdėstyta tvirtesnės ir modernesnės partnerystės su Lotynų Amerika ir Karibų regionu vizija, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama prekybai, investicijoms ir sektorių bendradarbiavimui. 2019 m. ES toliau vadovavo taikos susitarimui Kolumbijoje, įtvirtino naują santykių su Kuba etapą antrojoje ministrų lygio ES ir Kubos jungtinėje taryboje pagal Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir įsteigė Tarptautinę kontaktinę grupę dėl Venesuelos, kad padėtų įveikti krizę šioje šalyje. Spalio mėn. vykusioje Tarptautinėje solidarumo konferencijoje dėl Venesuelos pabėgėlių ir migrantų krizės regiono šalys, ES, JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir JT migracijos agentūra (TMO) drauge siekė pagerinti taikos ir humanitarinės pagalbos koordinavimą.

Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės

ES ir penkios Vidurinės Azijos šalys – Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas – palaiko ilgalaikius santykius, grindžiamus tvirtais abipusiais interesais. Gegužės mėn. ES išdėstė tvirtesnės partnerystės su šiomis šalimis viziją, daugiausia dėmesio skirdama atsparumui, klestėjimui ir geresniam bendradarbiavimui.

Japonija

2018 m. ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimas, laikinai taikomas nuo 2019 m. vasario mėn., ir nuo to laiko taip pat galiojantis ekonominės partnerystės susitarimas 2019 m. pradėjo duoti rezultatų. Balandžio mėn. Briuselyje įvyko 26-asis ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimas. Rugsėjo 7 d. Pirmininkas J.-C. Junckeris ir Ministras Pirmininkas S. Abe pasirašė dokumentą dėl Partnerystės tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje. Tai pirmoji tokio pobūdžio partnerystė ir ja pabrėžiama strateginė šių santykių, kuriuos abi šalys įsipareigojo stiprinti, svarba.

Kinija

Kovo mėn., atsižvelgdamos į didėjančią Kinijos ekonominę galią ir politinę įtaką, Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė bendrame komunikate apžvelgė ES ir Kinijos santykius ir jų teikiamas galimybes bei keliamus uždavinius. Komunikate išdėstyta dešimt konkrečių veiksmų, kuriuos vadovai aptarė kovo 21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Balandžio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Kinija įsipareigojo stiprinti strateginę partnerystę ir iki kito aukščiausiojo lygio susitikimo priimti naują bendradarbiavimo po 2020 m. darbotvarkę. Abi šalys susitarė nustatyti bendrus ES ir Azijos geležinkelių transporto koridorius ir deda pastangas, kad geležinkeliai būtų plėtojami vietos lygmeniu tranzito šalyse. Abi šalys aktyviau sprendžia Azijos saugumo klausimą – nuo karinio bendradarbiavimo su Pietryčių Azijos valstybių asociacija iki branduolinio ginklo atsisakymo Korėjos pusiasalyje rėmimo.

2019 m. ES į Aziją žvelgė strategiškiau; tai buvo vienas nuoseklaus požiūrio į Kinijos siekį užtikrinti tvirtesnes sąsajas su Vakarais aspektų. Pagal ES strategiją dėl glaudesnių sąsajų skatinama politika, apimanti infrastruktūros projektus, kuriais užtikrinamos sąžiningos ekonominės galimybės ir skatinamas tvarus sujungiamumas.

Artimieji Rytai

Iranas

2019 m. ES toliau rėmė susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos ir visų jo aspektų visapusišką bei veiksmingą įgyvendinimą. ES apgailestauja, kad Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Bendro visapusiško veiksmų plano ir vėl nustatė sankcijas, ir yra labai susirūpinusi dėl to, kad Iranas pradėjo vykdyti veiklą, pažeidžiančią įsipareigojimus pagal šį susitarimą. Pagal 2019 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas ES laikosi visapusiško požiūrio į Iraną siekdama spręsti visus susirūpinimą keliančius klausimus ir derinti tinkamos kritikos elementus su konstruktyviu aukšto lygio dialogu, be kita ko, vesdama ES vadovaujamą politinį dialogą su Iranu regioniniais klausimais.

Izraelis, Palestina ir Artimųjų Rytų taikos procesas

ES toliau gynė ir propagavo dviejų valstybių sambūviu ir sutartais tarptautiniais parametrais pagrįstą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą. ES taip pat suteikė beveik 350 mln. EUR finansinę paramą palestiniečiams; didelė finansavimo dalis skirta pastangoms sukurti būsimos Palestinos valstybės pamatus.

Sirija

Kovo mėn. įvykusioje 3-iojoje Briuselio konferencijoje dėl Sirijos ES įsipareigojo 2020 m. skirti 560 mln. EUR humanitarinei, atsparumo didinimo ir vystymosi veiklai Sirijoje, taip pat Jordanijoje ir Libane remti.

Libija

2019 m. ES veikla daugiausia remtos tarptautinės ir regioninės pastangos, dėtos ieškant tvaraus politinės krizės Libijoje sprendimo ir skatinant ekonominę plėtrą.

Saugumas ir gynyba

Šiuo metu valstybės narės gali geriau apsaugoti piliečius, investuoti į bendradarbiavimą gynybos srityje, veiksmingiau leisti lėšas ir dar aktyviau nei anksčiau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis ir kaimyninėmis šalimis.

2019 m. ES toliau stengėsi kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Vyriausioji įgaliotinė ir Komisija pranešė apie 2016 m. bendros kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistemos ir 2018 m. bendro komunikato „Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra“ įgyvendinimą.

ES toliau stiprino tris specialias strateginės komunikacijos (Rytų kaimynystės šalyse, Vakarų Balkanuose ir Pietų kaimynystės šalyse) darbo grupes. Be to, padaryta pažanga kovojant su dezinformacija iš išorės ir vidaus šaltinių. Šis darbas buvo grindžiamas 2018 m. Kovos su dezinformacija veiksmų planu. Daugiausia dėmesio skirta dezinformacijos veiklos nustatymui ir analizei, valstybių narių bendradarbiavimo rėmimui sukuriant skubaus perspėjimo sistemą, darbui su socialinės žiniasklaidos platformomis pagal 2018 m. Praktikos kodeksą ir informuotumo didinimo veiklos stiprinimui. ES taip pat bendradarbiavo su šios srities tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Didžiuoju septynetu (G 7) ir NATO. Taip pat žr. 7 skyrių.

2019 m. pažangą padarė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras: padaugėjo centro narių, patvirtinta jo darbo programa ir darbinis biudžetas. Centras toliau teikė paramą tokiose pagrindinėse srityse kaip mokymas ir pratybos.

Šiais metais buvo įvertinta valstybių narių pažanga vykdant įsipareigojimus pagal nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO). ES pažymėjo, kad dalyvaujančios valstybės narės padarė pažangą didindamos gynybos biudžetus ir bendras investicijas į gynybą – 2018 m. bendras gynybos biudžetas padidėjo 3,3 proc., o 2019 m. – 4,6 proc. Dalyvaujančios valstybės narės planuodamos nacionalinę gynybą vis dažniau naudojasi ES priemonėmis, pavyzdžiui, patikslintu Pajėgumų plėtojimo planu ir suderinta metine peržiūra gynybos srityje, kuriais remtasi rengiant Europos gynybos pramonės plėtros programos darbo programą.

Parama vystymuisi ir humanitarinė pagalba

Parama vystymuisi

ES išliko viena iš Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. varomųjų jėgų. Rugsėjo mėn. ES atstovai Niujorke susitiko su pasaulio lyderiais pirmajame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi tikslų ir pranešė apie pažangą bendroje suvestinėje ataskaitoje.

2019 m. Europos vystymosi dienų tema buvo nelygybė ir Komisija paskelbė tarnybų darbinį dokumentą šia tema. Be to, ES padėjo kovoti su smurtu dėl lyties pagal iniciatyvą „Spotlight“, suvienydama jėgas su JT ir naujomis šalimis partnerėmis, kad galėtų tęsti gyvybiškai svarbų darbą, susijusį su regioninėmis programomis. Be kita ko, pradėtos konsultacijos Ramiojo vandenyno regione dėl jam skirtos 50 mln. EUR programos rengimo.

ES toliau plėtojo partnerystę su Afrika. Didelę pažangą padarė Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas, visų pirma jau padėjo pritraukti daugiau kaip 40 mlrd. EUR investicijų pagal Išorės investicijų planą.

Atsakas į humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas

2019 m. ES humanitarinės pagalbos biudžetas – 1,6 mlrd. EUR – padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje. Didžiausia dalis teko pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims dėl Sirijos ir Jemeno konfliktų. Daugiau kaip 10 proc. biudžeto skirta „užmirštoms krizėms“, pavyzdžiui, regioninių pabėgėlių Burundyje padėčiai, konfliktui Ukrainoje ir humanitariniams klausimams Kolumbijoje.

ES skyrė rekordinę 10 proc. savo humanitarinės pagalbos biudžeto sumą saugiam ir kokybiškam vaikų, patekusių į ekstremaliąsias situacijas, švietimui užtikrinti. Ji taip pat buvo viena pagrindinių paramos teikėjų reaguojant į Ebolos viruso protrūkį.

2019 m. ES, reaguodama į netikėtas nelaimes Albanijoje, Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, 17 kartų aktyvavo savo civilinės saugos mechanizmą. Kai 2019 m. Mozambiką sutrikdė ciklonas „Idai“, buvo išsiųstos aštuonios civilinės saugos specialistų grupės. Taip pat nusiųsta vandens valymo įrangos, palapinių, higienos rinkinių ir maisto.

Žmogaus teisės ir demokratija

ES toliau aktyviai prisidėjo prie žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo ir gynimo visame pasaulyje: nuo bendrų veiksmų su JT, pavyzdžiui, pavyzdinės ES ir UNICEF kampanijos „#TheRealChallenge“, skirtos JT vaiko teisių konvencijos 30-osioms metinėms paminėti, iki naujų ES kovos su kankinimu pasauliniu mastu gairių. ES aktyviai dalyvavo septintajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę, išsiuntė ne vieną rinkimų stebėjimo misiją ir spalio mėn. priėmė naujas išvadas dėl demokratijos.

ES parama daugiašališkumui, pasauliniam valdymui ir taisyklėmis grindžiamai sistemai

ES ir Jungtinių Tautų santykiai

Laikais, kai abejojama JT sistema, ES sustiprino savo įsipareigojimą daugiašališkumui ir šiai tarptautinei organizacijai. ES prie JT taikos palaikymo misijų ir JT biudžeto prisideda daugiausia. Ji rėmė JT vadovaujamas taikos derybas, pvz., su Sirija ir Libija, ir parengė tokias iniciatyvas kaip trišalė ES, JT ir Afrikos Sąjungos partnerystė. Metinėje JT Generalinėje Asamblėjoje atskleistas šios paramos mastas.

Stipresnė ES ir NATO partnerystė

ES ir NATO bendradarbiavimas yra neatsiejama ES darbo stiprinant Europos saugumą ir gynybą dalis. Birželio mėn. paskelbtoje ketvirtojoje bendro pasiūlymų rinkinio, kurį NATO ir ES patvirtino 2016 ir 2017 m., įgyvendinimo pažangos ataskaitoje akcentuoti konkretūs siektini rezultatai visose bendradarbiavimo srityse, visų pirma svarbiausiose politinio dialogo stiprinimo, karinio mobilumo, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, lygiagrečių ir koordinuotų pratybų ir gynybos pajėgumų srityse.

ES Didžiajame septynete (G 7) ir Didžiajame dvidešimtuke (G 20)

Europos Sąjunga yra visateisė G 7 ir G 20 narė. Šiuose forumuose ji kovoja už taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, kuriai šiuo metu tenka didelis spaudimas, išsaugojimą prekybos, saugumo, klimato kaitos ir žmogaus teisių srityse. Kaip ir ankstesniais metais, visus 2019 m. ES ir toliau tvirtai rėmė tarptautinį bendradarbiavimą. Osakoje, Japonijoje, įvykusiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Europos vadovų suderinti veiksmai labai padėjo priimti galutinę deklaraciją, kurioje išsaugoti ankstesni įsipareigojimai, susiję su Paryžiaus susitarimo ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, ir raginama siekti plataus užmojo pažangos Pasaulio prekybos organizacijos reformos ir visuotinio sprendimo dėl skaitmeninio apmokestinimo srityse. Rugpjūčio mėn. Bjarice, Prancūzijoje, G 7 vadovai susitarė dėl deklaracijos, kuria siekiama spręsti įvairius užsienio politikos uždavinius, pavyzdžiui, dėl padėties Irane, Ukrainoje, Libijoje ir Honkonge. Laikydamasi bendradarbiavimo su Afrika prioritetų, ES taip pat patvirtino naujas G 7 iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti viešųjų pirkimų sąlygas, skatinti skaitmeninimą, didinti moterų verslininkių galimybes gauti finansavimą Afrikoje, stiprinti bendradarbiavimą Sahelyje, kovoti su pandemijomis ir teikti paramą nuo seksualinio smurto konfliktų zonose nukentėjusioms moterims.

Europos Parlamentas

Per paskutines sesijas prieš gegužės mėn. vykusius rinkimus kadenciją baigiantis Parlamentas priėmė teisės aktus, kuriais draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius ir užtikrinama geresnė ES išorės sienų apsauga. Parlamentas pritarė didelių užmojų tikslui iki 2030 m. sumažinti naujų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekį. Jis susitarė dėl naujų autorių teisių taisyklių, pritarė ES ir Japonijos prekybos susitarimui ir pritarė planams gerinti geriamojo vandens kokybę. Jis taip pat atnaujino savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

Po gegužės 23–26 d. Europos Parlamento rinkimų liepos 2 d. prasidėjo jo naujoji kadencija. Rinkėjų aktyvumas minėtuose rinkimuose (50,7 proc.) buvo didžiausias nuo 1994 m. ir didesnis nei 2014 m. (42,6 proc.).

Spalio 16 d. Parlamentas priėmė nebaigtų klausimų sąrašą, kuris yra labai svarbus siekiant tęsti neformalias ES institucijų derybas dėl ES taisyklių projekto, kurių nebuvo galima užbaigti iki Parlamento kadencijos pabaigos. Spalio 22 d. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris Parlamento nariams pateikė pareiškimą, kuriame apžvelgiami pagrindiniai jo vadovaujamos Komisijos veiksmai ir laimėjimai per pastaruosius penkerius metus.

Europos Vadovų Taryba

Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba aptarė ekonomikos, klimato kaitos, dezinformacijos ir išorės santykių klausimus. 27 valstybių narių susitikime, kuriame buvo diskutuojama dėl „Brexit’o“, buvo sprendžiama, ar 50 straipsnio taikymą pratęsti iki balandžio 12 d. ar iki gegužės 22 d., priklausomai nuo to, ar per savaitę po šio susitikimo Jungtinė Karalystė ratifikuotų susitarimą dėl išstojimo. Vėliau, balandžio mėn., 27 ES vadovai susitarė pratęsti 50 straipsnio taikymą iki 2019 m. spalio 31 d.

Gegužės 9 d. Sibiu (Rumunijoje) ES vadovai susitiko neformaliame susitikime, kad aptartų 2019–2024 m. strateginę darbotvarkę. Daugiau informacijos apie šias diskusijas pateikta skirsnyje „Europos ateitis“.

Vėliau tą patį mėnesį vykusioje neformalioje vakarienėje Tarybos nariai apžvelgė Europos Parlamento rinkimų rezultatus ir pradėjo ES institucijų naujų vadovų skyrimo procesą.

Birželio mėn. vadovai tęsė diskusijas dėl ES aukšto lygio pareigūnų skyrimo, daugiametės finansinės programos, klimato kaitos, dezinformacijos ir hibridinių grėsmių, plėtros, Europos semestro ir išorės santykių. Jie taip pat priėmė strateginę darbotvarkę.

ES vadovai vėliau tą patį mėnesį vėl susitiko aptarti ES institucijų aukšto lygio pareigūnų skyrimo ir dėl jo susitarti.

Spalio mėn. vadovai aptarė būsimą ES biudžetą (2021–2027 m.) ir tolesnius su strategine darbotvarke susijusius veiksmus, taip pat klimato kaitos klausimus, ES plėtrą, padėtį Turkijoje ir Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, numušimą. Europos Vadovų Taryba susitiko 50 straipsnio sudėtimi, kad aptartų naujausius su „Brexit’u“ susijusius pokyčius. Spalio mėn. pabaigoje 27 ES valstybių narių (visų valstybių narių, išskyrus Jungtinę Karalystę) vadovai susitarė pratęsti 50 straipsnio taikymą iki 2020 m. sausio 31 d.

Vėliau vadovai susitiko gruodžio mėn., kad aptartų klimato kaitos klausimus, ir vėl diskutavo dėl ES ilgalaikio biudžeto.

Europos Sąjungos Taryba

Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmininkavo Rumunija ir Suomija. Pirmąjį pusmetį Rumunija daugiausia dėmesio skyrė tokiems klausimams kaip migracija ir saugumas, daugiametė finansinė programa, ekonomika ir Europa kaip pasaulinio masto veikėja. Antrąjį pusmetį Suomija daugiau dėmesio skyrė klimato politikos veiksmams ir saugumui, taip pat bendrų vertybių stiprinimui, įskaitant teisinės valstybės principą, kad ES taptų konkurencingesnė ir įtraukesnė socialiniu požiūriu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rėmė Parlamento kampaniją „Šį kartą balsuosiu“ ir tuo tikslu vykdė įvairią veiklą. Be kita ko, vasario mėn. surengtas renginys „Pilietinė visuomenė už RenESansą“, kuriame dalyvavo Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir kovos su klimato kaita aktyvistė Greta Thunberg.

2019 m. Pilietinės visuomenės dienų renginio tema buvo tvari demokratija, o korupcija ir melagingos naujienos buvo įvardytos pagrindinėmis Europos demokratijos grėsmėmis. Lapkričio mėn. Komitetas surengė konferenciją teisinės valstybės klausimais, kurioje paragino vyriausybes ir pilietinę visuomenę palaikyti struktūrinį dialogą, kad būtų sustabdytas su teisine valstybe susijusios padėties blogėjimas.

Kovo mėn. jis pristatė savo ateities viziją „Sibiu ir toliau“, pagal kurią Europa taptų pasauline darnaus vystymosi lydere. Keliose perspektyviose nuomonėse jis pasiūlė idėjų, kaip užtikrinti tvarumą, teisingą perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos ir sąžiningą apmokestinimą.

Kovo mėn. Bukarešte vykusiame aštuntajame Europos regionų ir miestų aukščiausio lygio susitikime Europos regionų komitetas priėmė deklaraciją „Kurkime ES iš apačios, kartu su regionais ir miestais“, kurioje teigiama, kad tam, jog ES susigrąžintų piliečių pasitikėjimą ir būtų tinkamai finansuojama, ES sprendimai ir politika turi remtis vietos lygmeniu. Komitetas tvirtai remia aktyvų subsidiarumą, pabrėždamas nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą visuose ES sprendimų priėmimo proceso etapuose. Komitetas paminėjo savo 25-ąsias metines surengdamas ceremoniją per gruodžio mėn. sesiją.

Geresnio reglamentavimo srityje komitetas inicijavo regioninių centrų tinklą („RegHub“), kurio tikslas – įvertinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą vietos ir regionų lygmenimis. Tinklą sudaro 20 regionų, kurie teikia politikos įgyvendinimo ataskaitas. 2019 m. buvo surengti trys vertinimai: viešųjų pirkimų, oro kokybės ir tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityse.

Visus metus abu komitetai organizavo veiklą savo bendrai idėjai dėl nuolatinio struktūrizuotų konsultacijų ir dialogų su piliečiais bei jų dalyvavimo planuojamoje Konferencijoje dėl Europos ateities mechanizmo skatinti.

Taip pat žr. skirsnį „Europos ateitis“.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas

Pastangos supaprastinti teisės aktus

Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

2016 m. ir 2017 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija susitarė dėl dviejų bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų. Jie pabrėžė 89 iniciatyvas, kurioms teisėkūros procese reikia teikti pirmenybę. Tai buvo bendras trijų institucijų įsipareigojimas užtikrinti didelę pažangą ir, kai įmanoma, įvykdymą iki gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimų.

Iki 2018 m. pirmojo pusmečio Komisija priėmė visas bendrose deklaracijose paskelbtas iniciatyvas, o iki Europos Parlamento rinkimų iš 89 bendroje deklaracijoje numatytų iniciatyvų Europos Parlamentas ir Taryba politiniu lygmeniu susitarė dėl 61 iniciatyvos ar oficialiai jas priėmė. Metų pabaigoje buvo nepriimtos 22 iniciatyvos.

2019 m. Europos Komisija sėkmingai užbaigė derybas su Parlamentu ir Taryba dėl neprivalomų kriterijų, pagal kuriuos pasirenkama priimti įgyvendinimo ar deleguotuosius aktus. Šis pasirinkimas dažnai apsunkina teisėkūros derybas, tad kriterijai turėtų palengvinti procesą. Užbaigus šias derybas, buvo sudarytas ir liepos mėn. paskelbtas Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros. Be to, viena iš teisėkūros institucijų pritarė tam, kad 68 galiojantys teisės aktai būtų suderinti su Lisabonos sutartimi pakeičiant taikomą reguliavimo procedūrą. Tai daroma atliekant tikrinimą ir taip siekiant kontroliuoti, kaip Komisija deleguotiesiems aktams ir įgyvendinimo aktams taiko savo įgyvendinimo įgaliojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

ES teisės taikymo stebėjimas

Liepos mėn. paskelbtoje metinėje ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitoje pateikiami duomenys apie Komisijos 2018 m. vykdytą ES teisės taikymo stebėseną ir vykdymo užtikrinimą.

Pavyzdžiui, Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų taisyklių vykdymą aplinkos, judumo ir transporto, taip pat vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir mažų ir vidutinių įmonių srityse. Ji padėjo nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms įgyvendinti švaraus oro ir švaraus vandens taisykles. Ji taip pat ėmėsi veiksmų prieš valstybes nares, kurios nesilaikė savo įsipareigojimų ir neįgyvendino ES taisyklių dėl keleivių duomenų įrašų, kovos su terorizmu ir pinigų plovimo. Be to, kai kelios valstybės narės nepakankamai greitai ėmėsi veiksmų, kad pagerintų neįgaliųjų prieigą prie interneto svetainių ir kitų mobiliųjų programų, Komisija pasinaudojo vykdymo užtikrinimo įgaliojimais. Jei ES teisė nebus tinkamai taikoma, piliečiai ir įmonės negalės užtikrinti savo teisių ar pasinaudoti tokių teisės aktų teikiama nauda.

Geresnis reglamentavimas – ES sprendimų priėmimo esmė

Komisija yra įsipareigojusi imtis veiksmų tik tais atvejais, kai ES sukuria pridėtinę vertę ir teikia naudą žmonėms ir įmonėms, kartu išvengdama bereikalingų išlaidų. Ji tai daro remdamasi turimais patikimiausiais įrodymais ir atsižvelgdama į ekonominį, socialinį, aplinkos ir kitą svarbų poveikį. Prieš peržiūrėdama galiojančius ES teisės aktus, ji juos įvertina, kad suprastų, kas veikia ir kas ne, taip padėdama gerinti teisės aktų veiksmingumą.

Įgyvendindama geresnio reglamentavimo darbotvarkę Komisija atidžiau išklauso piliečių ir suinteresuotųjų subjektų nuomonių, kad galėtų atsižvelgti į jų poreikius. Nuo 2015 m. ji surengė daugiau kaip 400 viešų konsultacijų, kuriose dalyvavo milijonai europiečių. Nuo to laiko per viešas konsultacijas gautų nuomonių skaičius padidėjo daugiau kaip keturis kartus.

Naujajame portale „Išsakykite savo nuomonę“ – vieno langelio principo sistemoje, kurioje europiečiai gali prisidėti prie ES politikos formavimo – 2018 m. apsilankyta beveik 900 000 kartų, o 2019 m. šis skaičius viršijo 1 mln. Balandžio mėn. Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiamos priemonės, kurias J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija nustatė siekdama, kad politikos formavimo procesas būtų atviresnis, skaidresnis, labiau grindžiamas faktais ir ES piliečiams bei įmonėms atneštų geresnių rezultatų. Apžvalgos rezultatai buvo aiškūs: geresnis reglamentavimas pagerino ES politikos formavimą, juo ir ateityje turėtų būti grindžiami Komisijos darbo metodai, kartu toliau tobulinant jos priemones, visų pirma informavimo veiklą ir piliečių bei suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus, poveikio analizę ir vertinimo kokybę.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Bendras skaidrumo registras

Ryšių su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene palaikymas yra ES institucijų darbo dalis. Skaidrumas ir atskaitomybė taip pat yra labai svarbu siekiant išlaikyti Europos piliečių pasitikėjimą ES politiniais, teisėkūros ir administraciniais procesais.

Interesų atstovavimo skaidrumas yra itin svarbus tam, kad piliečiai galėtų sekti tų subjektų, kurie siekia daryti įtaką ES teisėkūros procesui, veiklą. Dėl šios priežasties 2016 m. Komisija pateikė pasiūlymą atnaujinti dabartinį Skaidrumo registrą nauju privalomu tarpinstituciniu susitarimu, apimančiu Europos Parlamentą, Komisiją ir, pirmą kartą, Europos Sąjungos Tarybą. Šiuo metu vyksta derybos dėl šio pasiūlymo.

Registre yra beveik 12 000 subjektų. Jiems yra privalomas elgesio kodeksas, kuriame nustatytos etinės normos, kurių turi laikytis jų atstovai bendraudami su ES institucijomis.

Komisijos narių elgesio kodeksas

2018 m. Komisija priėmė naują Komisijos narių elgesio kodeksą, kuriame nustatytos griežtesnės taisyklės ir griežtesni etiniai standartai ir didesnis skaidrumas daugelyje sričių. Nuo 2018 m. vasario mėn. Komisija kas du mėnesius skelbia informaciją apie Komisijos narių kelionių išlaidas jų atitinkamose svetainėse.

2019 m. birželio mėn. Komisija paskelbė pirmąją metinę ataskaitą dėl šio elgesio kodekso taikymo. Ji patvirtino, kad nuo atnaujinto kodekso priėmimo Komisijai pavyko užtikrinti dar didesnį savo narių elgesio skaidrumą.

Be to, pagal naująjį kodeksą įsteigtas sustiprintas Nepriklausomas etikos komitetas, kurį sudaro trys aukštos kvalifikacijos išorės nariai, kurie teikia konsultacijas visais etikos klausimais.

Metų pradžioje Komisija paskelbė etikos gaires, skirtas Komisijos nariams, dalyvaujantiems Europos Parlamento rinkimuose. Jos parengtos po to, kai naujasis kodeksas jiems suteikė galimybę dalyvauti rinkimų kampanijose neišeinant atostogų, kaip būdavo anksčiau.

Komisija taip pat praktiškai įgyvendino naują kodekso nuostatą, kuria numatyta, kad pasibaigus Komisijos narių kadencijai bus skelbiamas sprendimas apie jų veiklą ir apie susijusias Nepriklausomo etikos komiteto nuomones. Spalio mėn. paskelbti pirmieji sprendimai, o metų pabaigoje paskelbti kiti.

Galimybė susipažinti su dokumentais

Liepos mėn. Komisija priėmė ataskaitą dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Iš ataskaitos matyti, kad pirminių paraiškų leisti susipažinti su dokumentais, pateiktų pagal atitinkamas taisykles dėl galimybės visuomenei su jais susipažinti, skaičius išaugo beveik 9,5 proc. (nuo 6 716 paraiškų 2017 m. iki 7 257 paraiškų 2018 m.), o kartotinių paraiškų skaičius išaugo 4,4 proc. (nuo 288 paraiškų 2017 m. iki 318 paraiškų 2018 m.).

Komisija tebėra ta ES institucija, kuri tvarko daugiausia prašymų dėl galimybės susipažinti su dokumentais; nuo 2016 m. šių prašymų skaičius nuolat auga. Todėl ES piliečiai ir kiti pareiškėjai aktyviai naudojasi šia teise susipažinti su dokumentais.

2018 m. daugiau kaip 80 proc. atvejų Komisija visiškai ar iš dalies atskleidė dokumentus, kurių buvo prašoma, o beveik 41 proc. iš 288 kartotinių paraiškų buvo suteikta platesnė ar net visapusiška galimybė susipažinti su dokumentais.

Be to, Komisija savo interneto svetainėse ir įvairiuose viešuose registruose toliau aktyviai skelbė daug dokumentų ir informacijos, apimančios visas ES veiklos sritis. Šiais duomenimis patvirtinamas ne tik Komisijos atvirumas, bet ir tai, kad teisė susipažinti su dokumentais yra svarbi institucijos bendros skaidrumo politikos dalis.

ES biudžeto kontrolė

Siekiant pagrįstai užtikrinti, kad ES lėšos būtų mokamos pagal atitinkamas taisykles ir kad būtų imamasi priemonių, kuriomis užkertamas kelias klaidoms, jos aptinkamos ir ištaisomos, yra nustatyta kontrolės sistema ir veiklos rezultatų planas, kurie padeda labiau orientuotis į rezultatus.

Tarybai pateikus teigiamą rekomendaciją, Europos Parlamentas kovo mėn. pateikė galutinį įvertinimą, kaip Komisija 2017 m. įvykdė ES biudžetą. Metine biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra Parlamentui ir Tarybai sudaromos sąlygos Komisijai nustatyti politinę atsakomybę dėl biudžeto vykdymo ir užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų valdomi demokratiškai.

Liepos mėn. Komisija paskelbė integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį – viename dokumente pateikė visą turimą informaciją apie ES 2018 m. biudžeto vykdymą, veiklą, rezultatus, patikimą finansų valdymą ir apsaugą. Iš ataskaitų matyti, kad biudžetu pasiekti rezultatai atitinka Komisijos prioritetus ir kad biudžetas buvo įvykdytas tinkamai.

Komisija tęsė Europos prokuratūros steigimo darbą; ši prokuratūra 22 dalyvaujančiose valstybėse narėse vykdys traukimą baudžiamojon atsakomybėn už tarpvalstybinę nusikalstamą veiklą, turinčią poveikio ES biudžetui, įskaitant sukčiavimą, pinigų plovimą ir korupciją. Numatoma, kad prokuratūra pradės veikti iki 2020 m. pabaigos.

Spalio mėn. dvyliktus metus iš eilės Europos Audito Rūmai ES metines sąskaitas įvertino kaip tvarkomas nepriekaištingai ir nustatė, kad jos yra teisingos ir sąžiningos. Audito Rūmai patvirtino savo sąlyginę (o ne neigiamą) nuomonę dėl išlaidų tvarkingumo. Bendras tikėtinas klaidų lygis (2,6 proc.) buvo šiek tiek – 0,2 proc. – didesnis nei 2017 m., tačiau gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. Dėl maždaug pusės ES išlaidų klaidų lygis net nepasiekė tokio, kurį Audito Rūmai laiko reikšmingu. Su biudžeto pajamomis ar administracinėmis išlaidomis susijusių reikšmingų klaidų nerasta.

Nacionaliniai parlamentai

Liepos mėn. Komisija priėmė 2018 m. metinę ataskaitą dėl jos santykių su nacionaliniais parlamentais ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Ataskaitoje išsamiai išnagrinėti nacionalinių parlamentų intensyvūs ir produktyvūs santykiai su Komisija ir kitomis ES institucijomis. Panašiai kaip 2017 m. nacionaliniai parlamentai pateikė 569 nuomones. Tai rodo, kad dauguma jų labai aktyviai bendradarbiauja su Komisija dėl jos iniciatyvų ir įvairiausiomis temomis.

Tik 37 pagrįstose nuomonėse pareikštas susirūpinimas dėl to, kaip Komisijos pasiūlymais laikomasi subsidiarumo principo, o tai reiškia, kad Europos politika yra formuojama ir įgyvendinama tinkamiausiu – Europos, nacionaliniu ar regionų – lygmeniu. Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė, kurią 2018 m. įsteigė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris ir kuriai pirmininkavo pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas, nagrinėjo, kaip geriau įtraukti nacionalinius parlamentus ir regionų ir vietos valdžios institucijas į ES teisės aktų ir politikos rengimą ir tolesnę su jais susijusią veiklą. Komisijos priemonės siekiant šio tikslo, be kita ko, yra apibendrinti atsakymai į didelę dalį nacionalinių parlamentų pareikštų nuogąstavimų dėl subsidiarumo, tad pateikiamas vienas viešas dokumentas, kuriame išsamiai apžvelgiami visi šie nuogąstavimai ir Komisijos pozicija dėl jų.

Šalių dialogą sustiprino Komisijos narių vizitai į nacionalinius parlamentus arba nacionalinių parlamentų delegacijos į Komisiją (55 vizitai 2019 m. ir 915 vizitų per visą J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos kadenciją).

Europos ombudsmenas

Europos ombudsmeno atlikti tyrimai dėl įtariamo netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose buvo susiję su įvairiomis temomis, tokiomis kaip sprendimų priėmimo proceso skaidrumas, „sukamųjų durų“ reiškinys, buvusių Komisijos narių veikla pasibaigus kadencijai, galimybė susipažinti su dokumentais, pagrindinės teisės, etikos klausimai, sutartys, dotacijos ar atskirų darbuotojų reikalai. Vidutiniškai Komisija laikosi apie trijų ketvirtadalių ombudsmeno pasiūlymų (pasiūlymų dėl sprendimo, pasiūlymų pagerinti padėtį ir rekomendacijų), o apie 95 proc. tyrimų nenustatoma jokio netinkamo administravimo.

Birželio mėn. ombudsmenas antrąjį Europos apdovanojimą už gerą administravimą skyrė Komisijos iniciatyvoms sumažinti taršą plastikais ir skatinti informuotumo didinimą. Šio apdovanojimo tikslas – pripažinti įvairių ES institucijų departamentų iniciatyvas, projektus ir kito pobūdžio veiklą, kuri turi akivaizdų ir tiesioginį teigiamą poveikį žmonių gyvenimui Europoje ir už jos ribų.

Spalio mėn. Komisija taip pat priėmė nuomonę dėl Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (peržiūrėtas statutas), projekto.

Gruodžio mėn. Parlamentas Europos ombudsmene pakartotinai išrinko Emily O’Reilly. Jos antroji kadencija truks penkerius metus.