4.1.3. Teksto taisymas Leidinių biure
Korektorių darbas – patikrinti spaudai rengiamo leidinio kalbą (ar kalba taisyklinga ir ar laikomasi nustatytos tvarkos) ir techninius aspektus (ar laikomasi spaustuvės reikalavimų). Vis dėlto korektoriai – tai ne redaktoriai: korektoriai neturi vertinti autoriaus išdėstytų minčių, nes už turinį atsako tik autorius.
Rankraščių rengimas
Rankraščiai atiduodami korektoriams „išvalyti“ (t. y. parengti spaudai ir perskaityti). Šiame etape prieš atiduodant leidinį spausdinti ištaisomos rašybos ir gramatikos klaidos, surandami netikslumai ir neatitikimai, kad tekstas būtų aiškus ir suprantamas. Be to, kruopščiai patikrinama, kad visi rankraščio elementai būtų nuoseklūs. Bet kokie neaiškumai ar klausimai turi būti aptariami glaudžiai bendradarbiaujant su leidinį rengiančia tarnyba.
Be to, korektoriai suderina tekstą su šio Institucijų leidinių rengimo vadovo taisyklėmis ir nustatyta tvarka.
Patikrinama ir, jei reikia, galutinai sutvarkoma rankraščio puslapių numeracija – puslapius iš anksto turi sunumeruoti leidinį rengianti tarnyba. Apie bet kokią trūkstamą rankraščio dalį turi būti iš karto pranešta. Be to, turi būti patikrinta nuorodų į išnašas tekste ir išnašų puslapio apačioje atitiktis.
Už rankraščio versijų įvairiomis kalbomis atitiktį atsako leidinį rengianti tarnyba. Prireikus šią atitiktį gali patikrinti Leidinių biuras, jeigu leidinį rengianti tarnyba suteikia pakankamai laiko.
Pagrindinis rankraščių „valymo“ tikslas – palengvinti leidinio surinkimo darbą taip, kad vėliau būtų išvengta papildomų išlaidų. Todėl svarbiausias dalykas tolesniame leidybos procese – spaustuvei pateikto rankraščio kokybė. Laikydamiesi rankraščių rengimo ir teikimo tvarkos (žr. 4.2 punktą) ir užtikrindami nepriekaištingą teksto kokybę, autoriai gali sumažinti gamybos išlaidas ir pagreitinti spaudos darbus (leidimas spausdinti gali būti duotas net po pirmosios korektūros).
Rankraštis, kuriame yra trūkumų, gali būti grąžintas autoriui.
Korektūra ir autoriaus pataisos
Korektūrą skaito korektoriai, tikrinantys teksto atitiktį pateiktam rankraščiui ir galiojančioms kiekvienos kalbos taisyklėms. Tuo pat metu pirmosios korektūros egzempliorius siunčiamas ir leidinį rengiančiai tarnybai tvirtinti ir, jei reikia, įterpti galimas autoriaus pataisas.
Korektūroje autoriaus pataisos turi būti tik esminės. Leidinį rengianti tarnyba autoriaus pataisas turi įterpti aiškiai, įskaitomai ir taip, kad dėl pataisos nereikėtų kūrinio skaityti iš naujo po eilutę (taisoma raudonai, įskaitomai, taisomas vietas galima apibraukti ar pažymėti paraštėje; reikėtų vengti autoriaus pataisas pateikti atskirame lape).
Autoriaus pataisa spaustuvininkas laiko bet kokią pataisą korektūroje, kuri skiriasi nuo pradinio rankraščio (t. y. patobulinimai, pataisos, derinimas, atnaujinimas, paaiškinimai, kurių reikia dėl painaus ar prastai parengto rankraščio, ir pan.). Už tokias pataisas išrašoma atskira sąskaita. Šiame etape nebegalima keisti sakinio stiliaus, skaitmenimis išreikštų duomenų, gautų paskutinę minutę ir naujesnių už duomenis, kurie buvo įrašyti rengiant leidinį, negalima dėti naujų skyrybos ženklų, tikintis leidinį tariamai patobulinti.
Visi papildomi įrašai ar braukymai – nuo kablelio iki ištisos pastraipos – yra autoriaus pataisos, kurių, kiek įmanoma, reikia vengti, kad nebūtų vėluojama ir nesusidarytų papildomų išlaidų. Papildomos išlaidos gali būti labai didelės ir neproporcingos prašomų pataisų svarbai. Dėl mažiausio pakeitimo gali tekti iš naujo komponuoti ištisas pastraipas, iš naujo tvarkyti daugelį puslapių ar net visą leidinį, dėl to gali pasikeisti puslapių numeracija, turinys ir tekste ar rodyklėse padarytos nuorodos (tais atvejais, kai pakeitimai laikomi būtinais, visus tolesnius pakeitimus tvarko leidinį rengianti tarnyba).
Leidinys renkamas dažniausiai po antrosios korektūros. Skaitydamas pirmąją korektūrą korektorius peržiūri visą tekstą, lygindamas jį su rankraščiu; jis patikrina, ar netrūksta kokių nors teksto dalių, ar laikytasi visų tipografijos instrukcijų. Vėliau skaitant antrąją korektūrą patikrinami pirmąja korektūra padaryti pataisymai. Skaitant antrąją korektūrą jokia autoriaus pataisa neturėtų būti priimta.
Kadangi periodiniai arba skubūs leidiniai leidžiami nustatytu laiku, juos rengiančios tarnybos turi laikytis leidinio rengimo terminų. Šiuo reikalavimu užtikrinama, kad darbas būtų atliktas laiku ir būtų išvengta autoriaus pataisų paskutinę minutę, taigi ir papildomų išlaidų.
Be to, pažymėtina, kad Leidinių biuras negali priimti autoriaus pataisų be formalaus įgaliotųjų tarnybų sutikimo.
