ES parama produktyvioms investicijoms į įmones – daugiau dėmesio reikia skirti tvarumui

Santrauka

ERPF parama produktyvioms investicijoms į įmones

I

Daugiau kaip 75 milijardai eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų buvo skirta produktyvioms investicijoms į įmones nuo 2000 iki 2013 m. ir daugiau kaip 68 milijardus eurų planuojama skirti šiam tikslui 2014–2020 m. laikotarpiu.

Kaip vykdėme savo auditą

II

Atlikdami savo auditą siekėme įvertinti, ar šios lėšos buvo valdomos taip, kad būtų užtikrintas išdirbių ir rezultatų tvarumas, ir nustatyti svarbiausius jam poveikį darančius veiksnius.

III

Mes išnagrinėjome 41 užbaigtą produktyvių investicijų projektą, kuris buvo 2000–2013 m. bendrai finansuotas iš ERPF pagal aštuonias veiksmų programas Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Tai apėmė VP, kuriomis buvo paremti audituoti projektai, peržiūrą, projektų atranką, stebėjimą, ataskaitų teikimą ir vertinimą.

Ką nustatėme

IV

Mes darome bendrą išvadą, kad daugumos audituotų projektų rezultatai buvo tvarūs. Tačiau didelės dalies audituotų projektų rezultatai buvo netvarūs arba tik iš dalies tvarūs daugiausia dėl nepakankamo dėmesio tvarumui valdant ERPF paramą produktyvioms investicijoms 2000–2013 m.

V

Pagal ES teisinę sistemą nustatyti tvarumo reikalavimai buvo vykdomi visuose regionuose, kur buvo atliekamas auditas. Vykdant audituotus projektus iš esmės buvo gauti planuoti išdirbiai. Dauguma atvejų nupirktas turtas ir kiti išdirbiai vis dar egzistavo ir buvo naudojami audito metu.

VI

Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, vykdant daugumą audituotų projektų vis dar buvo gaunami numatyti tiesioginiai rezultatai, daugiausia susiję su darbo vietų kūrimu, geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą ir paskolas, gamybos ir našumo didinimu. Tačiau penktadaliu atvejų tuo metu, kai jie buvo užbaigti, pasiekti rezultatai ilgiau neišsilaikė. Be to, beveik pusėje audituotų projektų nebuvo įmanoma visapusiškai įvertinti tvarumo pasibaigus tvarumo laikotarpiui, kadangi ne visuomet buvo galima gauti informaciją, nes ji ne visada buvo renkama (arba bent jau ne nuolatos) ir todėl, kad pasibaigus saugojimo laikotarpiui jau nebuvo galima gauti atitinkamų dokumentų.

VII

Tais atvejais, kai rezultatai nebuvo tvarūs, buvo įvairių tai paaiškinančių priežasčių. Nors kai kuriais atvejais paramos gavėjai priežasčių aiškiai negalėjo kontroliuoti dėl išorės veiksnių, kaip antai ekonomikos krizės arba nacionalinių teisės aktų pakeitimų, kitais atvejais priežastys buvo susijusios su valdymo trūkumais. Pagrindinė to priežastis buvo nepakankamas dėmesys tvarumui įvairiais ES lėšų valdymo lygmenimis: veiksmų programose nebuvo veiksmingai skatinamas tvarumas; taikant atrankos procedūras nebuvo pakankamai atsižvelgta į gerų ilgalaikių rezultatų pasiekimo sąlygas; rezultatų stebėjimas ir ataskaitų apie juos teikimas užbaigus projektą buvo silpnas bei buvo taikyti prasti veiksmingumo rodikliai; taisomosios priemonės, kurių buvo imtasi, kai nebuvo pasiekti tikslai ar nebuvo laikomasi teisinių tvarumo reikalavimų, buvo taikomos nenuosekliai; ir Komisija nepakankamai dėmesio skyrė tvarumo aspektams tvirtindama VP.

Ką rekomenduojame

VIII

2014–2020 m. laikotarpiu reglamentavimo sistema padėtį šiuo atžvilgiu padėjo pagerinti. Vis dėlto tam, kad šiuo programos laikotarpiu būtų pasiektas rezultatų tvarumas ir kad laikotarpiu po 2020 m. būtų tvarumo požiūriu pagerinta atitinkamų programų koncepcija, reikia imtis papildomų veiksmų. Todėl mes rekomenduojame, kad:

• Valstybės narės turėtų skatinti iš ERPF finansuojamų produktyvių investicijų tvarių rezultatų pasiekimą VP programavimo lygmeniu, visų pirma šiais būdais:
  • daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų nustatytos ir sumažintos tvarių rezultatų pasiekimui kylančios rizikos,
  • geriau išanalizuoti įvairių rūšių įmonių poreikius, įskaitant poreikį skirti viešąjį finansavimą, siekiant išvengti praradimo dėl savaimingumo.
• Tvirtinant veiksmų programas, Komisija turėtų atskirai išnagrinėti, kokių priemonių valstybės narės imasi dėl išdirbių ir rezultatų tvarumo.
• Valstybės narės turėtų taip pagerinti savo atrankos procedūras ir kriterijus, kad būtų atsižvelgta į praradimo dėl savaimingumo riziką ir būtų remiami tik tokie produktyvių investicijų projektai, kurie gali pasiekti tinkamų ilgalaikių rezultatų.
• Valstybės narės turėtų vykdyti tinkamą ir nuoseklų stebėjimą ir ataskaitų teikimą:
  • naudodamos iš anksto nustatytus atitinkamus rodiklius, skirtus išdirbiams ir rezultatams, o kartu ir ilgalaikiams rezultatams VP lygmeniu, išmatuoti, tačiau išlaikydamos suvaldomą rodiklių skaičių;
  • nustatydamos stebėjimo ir ataskaitų teikimo procedūras, skirtas naudoti užbaigus projektą ir per tvarumo laikotarpį, kurios turėtų būti aprašytos susitarimuose dėl dotacijų;
  • gerindamos svarbių duomenų rinkimą ir naudojimą.
• Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiksmų programų arba ES lygmeniu atliekami ex post vertinimai apimtų įvairius tvarumo laikotarpio pabaigoje ir vėliau gautų rezultatų tvarumo aspektus. Šio vertinimo rezultatai turėtų būti naudojami rengiant būsimas ES paramos verslui schemas.
• Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai taikytų aiškias taisomąsias priemones, įskaitant susigrąžinimo priemones, tais atvejais, kai projektai neatitinka ES teisinių tvarumo reikalavimų.
• Kai valstybės narės nustato privalomus tikslus projekto lygmeniu, jos turėtų nustatyti aiškias taisomąsias priemones ir jas nuosekliai taikyti.

Įvadas

ERPF parama produktyvioms investicijoms ir įmonėms

ES politikos tikslai

01

Jau daugiau kaip 15 metų Sąjungai dedant pastangas skatinti savo ekonomikos pažangą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas geresniam našumui, verslumui, konkurencingumui, ekonomikos augimui, užimtumui ir inovacijai. Parama įmonių investicijoms Europos regionuose buvo įtraukta į dvi pagrindines ES strategijas:

• 2000 m. Lisabonos strategiją¹, kurios tikslas – paversti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, pajėgia užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, turinčia daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“ ir
• strategiją „Europa 2020“², pagal kurią nuo 2010 m. buvo siekiama didinti augimą ir užimtumą taikant įvairias vedamąsias iniciatyvas, iš kurių viena daugiausia dėmesio skyrė pramonės politikai, skirtai pagerinti verslo aplinką, ypač orientuojantis į MVĮ.

ERPF parama įmonėms

02

ES strategijos, skirtos Europos regionams, yra įgyvendinamos pasitelkiant tam tikrą nacionalinių ir Europos struktūrinių fondų (nuo 2014 m. – Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų)) derinį. Svarbiausias iš šių fondų, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), teikė tiesiogines investicijas į skirtingų rūšių ir dydžių įmones.

03

Nuo 2000 m. iki 2013 m. ERPF reglamentuojančiuose teisės aktuose³ buvo reikalaujama, kad fondai prisidėtų prie produktyvių investicijų, skirtų kurti ir išsaugoti tvarias darbo vietas, taikant priemones, kuriomis taip pat skatinamas vietos ir regionų vystymasis. Komisija apibrėžia produktyvias investicijas kaip investicijas į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą, kuris turi būti naudojamas produktų gamybai ir paslaugų teikimui, tokiu būdu prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Šiomis priemonėmis visų pirma (bet ne tik) buvo siekiama teikti paramą MVĮ.

04

ERPF taikymo sritis 2014–2020 m. laikotarpiu iš principo apima tik paramą tvarių darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui mažose ir vidutinėse įmonėse. Vis dėlto išimties tvarka produktyviomis investicijomis gali pasinaudoti ir didelės įmonės, jei jos susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ ir prisideda prie mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijos stiprinimo arba perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos⁴.

ERPF produktyvioms investicijoms teikiama svari finansinė parama

05

Planuojama, kad tiesioginei paramai įmonėms ir inovacijoms iš ERPF 2000–2020 m. bus skirta beveik 143 milijardai eurų. Tai reiškia, kad iš viso privačiam sektoriui skirta maždaug trečdalis visos ERPF lėšų sumos. 1 diagramoje yra parodyti produktyvioms investicijoms 2000–2020 m. skirti asignavimai, I priede pateikta išsami informacija apie kiekvieną valstybę narę. Priklausomai nuo valstybių narių ir regionų, ERPF bendro finansavimo normos paprastai sudarė nuo 25 % (palyginti turtinguose regionuose) iki 85 % (skurdesniuose regionuose).

ERPF programų pasidalijamasis valdymas

06

Struktūrinių fondų projektai yra bendrai finansuojami iš ES biudžeto kartu su nacionalinės ar regioninės valdžios institucijomis. Projektų finansavimui yra taikomos taisyklės ir sąlygos, kurios yra nustatytos iš dalies ES ir iš dalies valstybių narių lygmeniu. Taigi lėšų valdymas yra pasidalijamasis. Pagal Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) valdymo sistemą vadovaujančiosios institucijos (VI) parengė veiksmų programas (VP), valdė veiksmų programų įgyvendinimą, įdiegė ir eksploatavo savo valdymo ir kontrolės sistemas ir teikė metines įgyvendinimo ataskaitas Komisijai. Vykdydamos einamąjį valdymą, šios institucijos buvo atsakingos už projektų atranką ir stebėjimą, įgyvendinimą, tikrinimą ir vertinimą⁵.

07

Komisija savo ruožtu paskelbė gaires dėl veiksmų programų parengimo, tuomet patvirtino jas ir prižiūrėjo valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimą ir eksploatavimą valstybėse narėse. Konkrečiai, ji stebėjo VP įgyvendinimą, visų pirma naudodama valstybių narių įgyvendinimo ataskaitas ir dalyvaudama stebėjimo komitetuose. Be to, ji galėjo prašyti pateikti konkrečią informaciją (įskaitant projektų atrankos duomenis iš vadovaujančiųjų institucijų) bet kuriuo metu iki galutinio programų užbaigimo.

Projektų rezultatų tvarumas

Tvarumo sąvoka

08

Šio audito metu mes apibrėžiame tvarumą kaip projekto gebėjimą išlaikyti savo teikiamą naudą ilgą laiką po projekto užbaigimo. Pagrindinis požymis, kad vykdant projektą buvo pasiekta tvarių išdirbių ir rezultatų, yra tolesnis projekto teikiamos grynosios naudos srautas po to, kai projektas buvo užbaigtas, tiek teisiniu tvarumo laikotarpiu, tiek po jo (žr. 12–15 dalis). Bendrai finansuojamos produktyvios investicijos turėtų suteikti finansinę ir ekonominę grąžą sąnaudų atžvilgiu, padidinti gamybą, našumą, užimtumą, konkurencingumą ir verslumą bei stiprinti inovaciją. Remiamos operacijos taip pat turėtų teikti ilgalaikę naudą regionams, kuriuose jos vykdomos.

09

Šio audito kontekste išdirbiai turėtų būti suprantami kaip projekto teikiama išeiga (veiksmai, paslaugos, projekto įrenginių naudojimas, žinios ir įgūdžiai). Rezultatai yra tiesioginių paramos gavėjų jaučiami pokyčiai jiems baigus dalyvauti intervencijoje (pavyzdžiui, padidėjusi gamyba, našumas, pardavimai, apyvarta ar eksportas; pagerėjęs verslumas ir konkurencingumas; pristatyti nauji produktai arba paslaugos; sukurtos arba išsaugotos ilgalaikės darbo vietos) ir teigiamas projektų poveikis susijusiems regionams.

10

Keliose savo ankstesnėse ataskaitose⁶ mes atkreipėme dėmesį į riziką, susijusią su ES finansuojamos infrastruktūros tvarumu, įskaitant problemas, susijusias su projektų išdirbių ir rezultatų išsaugojimu. Nepakankamas tvarumas ir nepakankamas dėmesys šiam projektų valdymo aspektui gali sumažinti viešųjų intervencijų veiksmingumą.

11

Siekiant užtikrinti tvarumą, būtina griežta analizė ir strategija programos ar projekto formulavimo etape. Svarbių parengiamųjų priemonių galima imtis jau planavimo etape, siekiant nustatyti, ką norimą pasiekti ir išlaikyti ilguoju laikotarpiu finansuojant konkrečią investiciją. Taip pat būtinas tinkamas stebėjimas per visą projekto įgyvendinimo ciklą ir vėliau. Tvarumo užtikrinimas taip pat reikalauja tvirtų institucijų ir privačiojo sektoriaus paramos gavėjų, kurie garantuoja veiksmingą paramą tolesnėms operacijoms per projekto ekonominį įgyvendinimo ciklą. Remiantis Europos Parlamento tyrimu⁷, su struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu susijusios viešojo sektoriaus įstaigos tvarumo klausimu domėjosi labai ribotai ir dėl to galima gauti tik labai neišsamius duomenis apie iš ERPF bendrai finansuojamų projektų rezultatų tvarumą.

Reglamentavimo sistema

12

ES reglamente dėl ERPF nustatytas teisinis reikalavimas dėl tvarumo. Iš esmės jame reikalaujama, kad įmonės išsaugotų projekto išdirbius / įsigytą turtą penkerius metus (arba išimties tvarka trejus metus MVĮ atveju⁸, jei taip nusprendžia atitinkama valstybė narė), kad nereikėtų grąžinti skirto ERPF bendrojo finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šis teisės aktuose nustatytas tvarumas taikomas tik išdirbiams / nupirktam turtui ir kad jis apima ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį, jis skiriasi nuo tvarumo sąvokos, kuri yra paaiškinta pirmiau ir kuri naudojama atliekant šį auditą.

13

Ilgainiui reikalavimas dėl tvarumo laikotarpio trukmės tapo griežtesnis. 2000–2006 m. laikotarpiu vadovaujančiosios institucijos turėjo susigrąžinti atitinkamą ERPF bendro finansavimo sumą ir informuoti Komisiją, jei projektas buvo iš esmės pakeičiamas⁹ per penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą. 2007–2013 m.¹⁰ teisės aktuose nustatyti reikalavimai buvo panašūs, tačiau penkerių metų laikotarpio pradžios momentas buvo perkeltas nuo sprendimo dėl dotacijos priėmimo datos į projekto užbaigimo datą. Be to, buvo pradėta taikyti nuobauda įmonėms, kurios perkelia savo produktyvią veiklą toje pačioje valstybėje narėje arba tarp valstybių narių.

14

2010 m. tvarumo reikalavimo taikymo sritis buvo susiaurinta įtraukiant tik investicijų į infrastruktūrą arba produktyvių investicijų operacijas. Be to, siekiant sušvelninti po ekonomikos krizės paramos gavėjams tenkančią naštą, buvo nustatyta šių reikalavimų išimtis tuo atveju, kai produktyvi veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto¹¹.

15

Svarbi naujovė, susijusi su 2014–2020 m. ESI fondų teisiniais tvarumo reikalavimais, yra tvarumo laikotarpio pradžios momento sugriežtinimas, jį susiejant su projekto galutinio mokėjimo data arba data, nustatyta sprendime dėl valstybės pagalbos. Be to, ES bendras finansavimas turi būti grąžintas, jei produktyvi veikla per 10 metų perkeliama už ES ribų, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas yra MVĮ¹². Produktyvių investicijų intervencijos logika pagal ERPF, įskaitant su tvarumu susijusius aspektus, yra išsamiai aprašyta II priede.

Audito apimtis ir metodas

16

Atliekant auditą, kuris apėmė laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn., buvo siekta atsakyti į klausimą, ar ERPF produktyvių investicijų į įmones projektai buvo valdomi taip, kad būtų užtikrintas išdirbių ir rezultatų tvarumas.

17

Pirmoje šios ataskaitos dalyje mes nagrinėjame išdirbių tvarumą, antroje dalyje – (tiesioginių ir netiesioginių) rezultatų tvarumą. Mes įvertinome tvarumą pasibaigus teisiniam tvarumo laikotarpiui ir tuo metu, kai buvo atliekamas auditas. Trečioje dalyje mes pažymime pagrindines priežastis, dėl kurių produktyvios investicijos nebuvo pakankamai tvarios, bei gerąją praktiką, kurią nustatėme atlikdami auditą. Šiuo atžvilgiu mes išnagrinėjome atsakingų valstybių narių valdžios institucijų ir Komisijos funkcijas. Tai apėmė VP, kuriomis buvo paremti audituoti projektai, peržiūrą, projektų atranką, stebėjimą, ataskaitų teikimą ir vertinimą. Paskutinėje dalyje mes nagrinėjame su tvarumu susijusius pagerinimus 2014–2020 m. programos laikotarpiu. Mes taip pat nagrinėjame 2014–2020 m. ESI fondų reglamentų pakeitimus, skirtus padidinti rezultatų tvarumo potencialą.

18

Mes išnagrinėjome 41 užbaigtą produktyvių investicijų projektą, kuris buvo bendrai finansuotas iš ERPF pagal aštuonias VP Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Lenkijoje, įgyvendintas 2000–2013 m. laikotarpiu ir kurio tvarumo laikotarpis pasibaigia laikotarpiu nuo 2006 iki 2018 m. Visus projektus mes esame anksčiau auditavę patikinimo pareiškimo kontekste, tikrindami jų atitiktį reglamentavimo reikalavimams. Jie buvo atrinkti remiantis imties dydžiu, pasirinktu atliekant ankstesnį auditą susijusiose valstybėse narėse, ir jų finansiniu dydžiu. Daugumos projektų atveju tai – investicijos į įmones įvairiuose gamybos sektoriuose (pavyzdžiui, plieno ar akmens produktų, automobilių dalių, sanitarinės įrangos, pramonės prietaikų), energetikos sektoriuje (anglių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių) ir turizmo (viešbučių) sektoriuje. Kai kurie jų apėmė MTTP investicijas. Projektų vertė siekė nuo 0,1 iki 91,7 milijono eurų. Paramos gavėjai paprastai apėmė nuo mažo iki vidutinio dydžio įmones. Audituotų projektų ir veiksmų programų, pagal kurias jie buvo finansuojami, sąrašas pateiktas III priede.

Pastabos

Audituotų projektų išdirbiai daugiausia buvo tvarūs

19

Audituotų projektų atveju mes pirmiausia patikrinome, ar visi išdirbiai buvo gauti kaip buvo planuota. Tuomet įvertinome, ar jie iš tikrųjų buvo toliau išlaikyti savo pradinėje buvimo vietoje ir nebuvo visiškai arba iš dalies perleisti teisės aktuose nustatytu privalomu tvarumo laikotarpiu (3 ar 5 metus), t. y. jie negalėjo būti parduoti ir atitinkama ekonominė veikla negalėjo būti perkelta į kitą vietą ES viduje ar už jos ribų. Mes taip pat patikrinome, ar jie buvo naudojami toje pačioje gamybos vietoje, išskyrus atvejus, kai jie buvo pakeisti ne mažesnę rinkos vertę turinčiu turtu, kuris buvo įsigytas projekto paramos gavėjo lėšomis.

20

Visuose ES regionuose, kuriose buvo atliekamas auditas, veiksmų programose taikomos teisinės tvarumo sąlygos iš esmės atitiko susijusius ES teisės aktus¹³. Jokiuose audituotuose projektuose, išskyrus vieną, mes nenustatėme, kad būtų padaryta esminių nuosavybės pobūdžio korekcijų ar pakeitimų arba produktyvi veikla būtų nutraukta iki tvarumo laikotarpio pabaigos.

21

Iš esmės, užbaigus projektus, tikrinti projektai buvo pasiekę numatytus išdirbius¹⁴. Išdirbiai dažniausiai buvo produktų gamybai ar apdorojimui naudojamų ūkio objektų, kaip antai gamybos cechų ir gamybos linijų, įskaitant įvairiuose pramonės sektoriuose naudojamus įrenginius ir įrangą, įsigijimas (pavyzdžiui, maisto, chemijos, plastiko ir metalo dirbinių, sanitarinių įrenginių, automobilių dalių, energetikai arba atsinaujinantiesiems energijos ištekliams naudojamų statinių ar jų dalių sektoriuose). Dotacijos taip pat buvo skirtos paslaugų ar turizmo sektorių įmonėms, pavyzdžiui, parama spaustuvėms ir viešbučių renovacijai ar statybai. 1 langelyje pateikti trijų audituotų projektų išdirbių pavyzdžiai, III priede galima rasti išsamią informaciją apie kiekvieną projektą.

22

Bendrai imant, pasibaigus teisiniam tvarumo laikotarpiui, gamybos teritorijose turtas egzistavo. Turtas nebuvo parduotas ir įmonių ekonominė veikla nebuvo perkelta. Dauguma atvejų jis buvo tinkamai prižiūrimas ir veiksmingai naudojamas per visą tvarumo laikotarpį, atsižvelgiant į įmonių poreikius (žr. 2 diagramą). Tik vienu atveju¹⁵ infrastruktūra neveikė, tačiau tai įvyko dėl bankroto. Dar trimis atvejais¹⁶ turtas (gamybos įranga, kompiuteriai, programinė įranga) nebuvo visapusiškai panaudojamas arba gamybos linijos nebuvo eksploatuojamos dėl nepakankamos jų savininkų atliekamos techninės priežiūros, verslo aplinkos pokyčių atitinkamame sektoriuje nepaisymo arba atitinkamų energetikos srities teisės aktų pokyčių.

23

Be to, tuo metu, kai atlikome vizitus vietoje, turtas vis dar buvo naudojamas 31 projekte. Devyniais atvejais¹⁷ jis buvo visiškai nenaudojamas, iš dalies naudojamas arba pakeistas kita įranga pasibaigus teisiniam tvarumo laikotarpiui, kuris MVĮ atveju dažnai sudarė tik trejus metus nuo projekto pabaigos. Tokį verslo motyvais pagrįstą elgesį galėjo paskatinti pateisinamos priežastys, kaip antai įrenginių ar IT sistemų pakeitimas dėl nusidėvėjimo ar nuvertėjimo, kitos ne mažesnę rinkos vertę turinčios šiuolaikiškos įrangos turėjimas arba atitinkamų teisės aktų energetikos srityje pokyčiai. Pavyzdžiui, vieno projekto atveju¹⁸ dėl didelių eksploatavimo sąnaudų įranga buvo pakeista kita iškart pasibaigus teisiniam tvarumo laikotarpiui.

Daugumos audituotų projektų atveju buvo gauta tvarių rezultatų, tačiau penktadalyje projektų rezultatai nebuvo tvarūs

24

Pirmiausia mes patikrinome, ar audituotų projektų atveju užbaigus projektus buvo pasiekti numatyti tiesioginiai rezultatai. Tada mes išnagrinėjome audito metu buvusią padėtį, siekdami įvertinti, ar šiuos rezultatus projektų vystytojai išlaikė kiek įmanoma ilgiau pasibaigus projektui, kad būtų gauta kuo didesnė nauda. Tai darydami, mes taip pat atsižvelgėme į įmonių ekonominę padėtį, palyginti su padėtimi rinkoje, kurioje vykdoma jų veikla, ir į kitus išorės veiksnius, kurie galėtų daryti poveikį galimai naudai. Vertinimo kriterijai yra išsamiai paaiškinti IV priede.

Tiesioginių rezultatų tvarumas buvo geras maždaug pusės audituotų projektų atveju

25

Mes tikrinome, ar audituotais projektais buvo siekiama gauti įvairių tiesioginių rezultatų, kaip antai sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, padidinti gamybą ir našumą, kurti darbo vietas, didinti pardavimą, apyvartą ar eksportą, įvairinti įmonių struktūrą, gerinti įmonių įvaizdį, pristatyti naujų produktų ar paslaugų ir siekti kitų rezultatų (pavyzdžiui, glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, kad būtų stiprinama inovacija ir konkurencingumas), remiantis vadovaujančiųjų institucijų turima informacija¹⁹. Mes įvertinome tiesioginių rezultatų tvarumą pasibaigus tvarumo laikotarpiui ir tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, remdamiesi pas paramos gavėjus surinkta informacija (žr. 3 diagramą).

26

Iki teisinio tvarumo laikotarpio pabaigos (audituotų projektų atveju tai buvo 2006–2018 m. laikotarpis²⁰) ir remiantis tik turima stebėjimo informacija, 14 projektų atveju rezultatai buvo gauti visiškai (ir per visą tvarumo laikotarpį), septynių projektų atveju – iš dalies (žr. 3 diagramą). Tačiau beveik pusės visų projektų atveju (19) šis įvertinimas nebuvo įmanomas, nes vadovaujančiosios institucijos nebuvo surinkusios būtinų stebėjimo duomenų (taip pat žr. 73–75 dalis) arba dėl pasibaigusio saugojimo laikotarpio nebuvo reikalingų dokumentų (Apulijos VP ir Burgenlando VP projektuose).

27

Mes nustatėme tik keletą pavyzdžių, kai stebėjimas sudarė galimybę surinkti nuodugnesnius duomenis apie projektų rezultatus. Pavyzdžiui, vadovaujančioji institucija, atsakinga už veiksmų programą Lenkijoje, stebėjo ir vertino projektų rezultatus naudodama skirtingus finansinius ir veiksmingumo rodiklius, kaip antai pajamas, vykdant projektą sukurtų produktų vertę, išmetamų teršalų sumažinimą ir kt.²¹. Šešių kitų projektų Saksonijoje ir Žemutinėje Saksonijoje atveju²² taip pat buvo vertinamas apyvartos kituose regionuose ir eksporto padidėjimas.

28

Vis dėlto, kadangi dauguma vadovaujančiųjų institucijų visą dėmesį skyrė tik darbo vietų kūrimui (vienas pagrindinių VP tikslų), jos nerinko informacijos apie kitų rūšių svarbią (ekonominę) naudą, kurios galėjo duoti projektai. Todėl, išsamus tikrųjų projekto pasiekimų ir jų tvarumo įvertinimas ne visada buvo įmanomas tik remiantis stebėjimo informacija.

29

Remdamiesi savo vizitais vietoje ir papildoma informacija, kurią pateikė paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, mes nustatėme, kad tiesioginiai rezultatai buvo tvarūs 21 projekto atveju, tvarūs tik iš dalies 11 projektų atveju ir prasti arba visiškai netvarūs aštuonių projektų atveju²³ (išsami informacija pateikta III priede).

30

Kaip šalutinę naudą, projektai leido įmonėms paramos gavėjoms restruktūrizuoti ar modernizuoti jų produktyvų turtą, pritaikyti ir įvairinti jų produktų asortimentą ir didinti jų našumą, o kartu ir pelningumą, taip galiausiai padedant joms plėtoti savo padėtį rinkoje. 2 langelyje pateiktas projekto pavyzdys, kurį vykdant gauti rezultatai ir jų tvarumas buvo geri. Kita šalutinė nauda, pasak įmonių paramos gavėjų, buvo pagerėjęs įvaizdis ir dėl to didesnis klientų lojalumas.

31

Kai kuriais atvejais²⁴ paramos gavėjai turėjo naudos iš geresnės galimybės gauti finansavimą ir paskolas. Tai leido joms siekti didesnių tikslų investuojant ir galiausiai pasiekti geresnių rezultatų. Neskaitant subsidijuojamo turto, papildomų investicijų buvo įvykdyta naudojant įmonių nuosavus išteklius. Pasak kai kurių audituotų paramos gavėjų, projektai reikšmingai padidino jų ekonominį perspektyvumą ilguoju laikotarpiu. Keletu atvejų²⁵ dėl sudėtingų bendrų rinkos sąlygų arba sunkių ekonomikos krizės pasekmių kai kurios įmonės atsidūrė prie nemokumo ribos. Tokiais atvejais, pasak paramos gavėjų, projektai buvo ypač svarbus veiksnys, kuris joms leido tęsti komercinę veiklą (žr. pavyzdžius 3 langelyje).

Vis dėlto maždaug penktadalio audituotų projektų atveju tiesioginiai rezultatai nebuvo tvarūs, o ketvirtadalio jų tvarūs tik iš dalies

32

Kaip parodyta 29 dalyje, atlikdami savo vizitus vietoje mes nustatėme tvarumo problemų 19 projektų atveju: aštuonių projektų (penktadalio audituotų projektų) rezultatai nebuvo tvarūs (kartais neišsilaikė net iki tvarumo laikotarpio pabaigos²⁶ arba išsilaikė tik kiek ilgiau nei tvarumo laikotarpis²⁷) ir 11 projektų rezultatai buvo tvarūs tik iš dalies (žr. pavyzdžius 4 langelyje). Vis dėlto, novatoriškiems projektams (pavyzdžiui, 1 projektas) greitai besivystančiose rinkose būdinga didesnė rizika tvarumui, tačiau dėl to jie nenusipelnė būti mažiau finansuojami ES lėšomis.

33

Trimis atvejais²⁸ tvarumo nebuvo dėl pagrįstų priežasčių arba priežastys nepriklausė nuo paramos gavėjo, pavyzdžiui, rinkų arba nacionalinių teisės aktų pokyčiai. Tačiau kitais penkiais atvejais²⁹ tvarumo nebuvo dėl valdymo trūkumų arba kitų problemų, kurių priežastys susijusios su atitinkamomis įmonėmis. Be to, vieno projekto atveju³⁰ nebuvo galima įvertinti tvarumo dėl paramos gavėjo savininkų pasikeitimo.

34

Veiksmų programų, pagal kurias buvo įgyvendinami audituoti projektai, bendra ypatybė buvo darbo vietų kūrimas ar išsaugojimas esamose ir naujose įmonėse gerinant jų našumą, pelningumą ir inovaciją. Šis rodiklis buvo naudojamas ir atitinkami tikslai buvo nustatyti 29 iš 41 tikrinto projekto atveju (plačiau žr. III priede). Kitų 12 projektų atveju informacija apie projektų rezultatus buvo pateikta ne visa arba pagrindinis jų tikslas buvo spręsti aplinkos klausimus ir pertvarkyti senas pramonės šakas, tad užimtumas šiais atvejais nebuvo prioritetas ir todėl nebuvo vertinamas.

35

Kalbant apie darbo vietų kūrimą, be ES teisės aktuose nustatytų tvarumo reikalavimų, pagal nacionalines nuostatas (kai taikytina), sudarant susitarimus dėl dotacijų, buvo reikalaujama iš įmonių paramos gavėjų sukurti tam tikrą skaičių naujų darbo vietų arba išsaugoti esamą užimtumo lygį. Šios darbo vietos turėjo būti užimtos arba bent jau būti nuolatos siūlomos ir reklamuojamos iki tvarumo laikotarpio pabaigos.

36

Apskritai, nors ne visi projektai pasiekė savo su darbo vietomis susijusius tikslus iki jų užbaigimo datų, rezultatai vis dėlto buvo gana geri. Kaip nurodyta V priede, iki projektų pabaigos užimtumas padidėjo vidutiniškai 7,7 % 41 audituoto projekto atveju: 66,4 % MVĮ ir 3,7 % didesniųjų įmonių atveju. Tačiau dėl ekonomikos krizės dauguma bendrovių vykdė restruktūrizavimo procesus ir mes nustatėme, kad sukurtos darbo vietos dažnai buvo panaikintos baigus vykdyti projektą (žr. V priedą). Pavyzdžiui, pagal Lenkijos VP, 41 projekte paramos gavėjoje buvo vykdomos kelios restruktūrizavimo procedūros, susijusios su gamybos procesų optimizavimu, po kurių labai sumažėjo bendras darbo vietų skaičius. Pagal Burgenlando VP, vieno projekto atveju pasibaigus tvarumo laikotarpiui darbo vietos nebuvo išsaugotos ir kitas paramos gavėjas bankrutavo. Iki 2016 m. vidurio, palyginti su padėtimi baigus vykdyti projektą, darbuotojų skaičius padidėjo vidutiniškai 1 % MVĮ atveju, bet sumažėjo 6 % didesniųjų įmonių atveju (taip pat žr. V priedą).

37

Kai vadovaujančiosios institucijos buvo nustačiusios viršutines dotacijos ribas kiekvienai sukurtai darbo vietai, buvo tikėtinas didesnis dotacijų efektyvumas išlaidų atžvilgiu (matuojamas kaip kiekvienai sukurtai darbo vietai tenkančios visos investicijų išlaidos). Tais atvejais, kai paramos gavėjai viršijo viršutinę ribą, jie negalėjo gauti dotacijos. Taigi paramos gavėjai buvo priversti daugiau dėmesio skirti savo investicijų dydžiui. Tačiau mes nustatėme, kad tokios viršutinės ribos buvo naudojamos tik dviejose Vokietijos VP.

38

Kalbant apie įmonių paramos gavėjų ekonomines perspektyvas, dvi iš jų³¹ nutraukė veiklą. Be to, tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, 19 kitų įmonių (žr. III priedą) patyrė sunkumų, susijusių su jų ekonomine būkle ateityje, pavyzdžiui, skolos restruktūrizavimu ar subalansavimu arba mažėjančia gamyba³². Galiausiai, kai kuriais atvejais įmonių ateities perspektyvos priklauso nuo mokslinių tyrimų projektų rezultatų ir jų gebėjimo formuoti papildomą kapitalą³³.

Netiesioginius rezultatus sudėtinga išmatuoti ir susieti su finansavimu

39

ERPF finansinės paramos gali prašyti tik regione, kuris yra tinkamas šiai paramai igauti, registruotos įmonės³⁴. Todėl produktyvios investicijos taip pat turėtų duoti platesnio pobūdžio naudos susijusiam regionui (netiesioginių rezultatų). Tokia nauda galėtų būti didesnis užimtumas, verslumas ir konkurencingumas regione, taip pat pagerėjusios aplinkos sąlygos, sustiprėjusi inovacija ir geresni įmonių išlikimo lygiai. Siekiant ekonominės sanglaudos, kitas svarbus tikslas – išvengti ekonominės veiklos perkėlimų už kilmės regiono ribų. Projektai taip pat potencialiai turėtų daryti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, skatinti vietos tiekėjų ar paslaugų teikėjų, kurie palaiko verslo santykius su įmone paramos gavėja, prekybą arba plėtoti jų įgūdžius ar žinių bazę teikiant verslo konsultacijas ar sudarant galimybę kurti tinklus.

40

Tokie netiesioginiai rezultatai nebuvo nurodyti kaip strateginis tikslas nė vienoje audito metu tikrintoje VP. Be to, tokie netiesioginiai rezultatai nebuvo įtraukti nė į vieną audituotų projektų kaip konkretūs veiklos tikslai. Be tokių veiklos tikslų arba susijusių rodiklių projektų lygmeniu neįmanoma subendrinti šios informacijos, kad būtų galima išmatuoti netiesioginius rezultatus regionų lygmeniu. Be sistemingo vadovaujančiųjų institucijų atliekamo šalutinio poveikio regionams matavimo ir ataskaitų apie jį teikimo, buvo sunku nustatyti priežastinius ryšius tarp ES finansuojamų investicijų į privatųjį sektorių ir regionų plėtros.

41

Projektų lygmeniu iš principo sudėtinga nustatyti netiesioginių rezultatų pasiekimą ir tvarumą. Pavyzdžiui, buvo sudėtinga įrodyti priežastinį ryšį tarp ES projektų ir jų poveikio užimtumui regionų lygiu. Įnašas į tokius sanglaudos politikos tikslus, kaip inovacija, tinklų kūrimas ir dalijimasis žiniomis (žr. 4 dalį), buvo išskiriamas tik retais atvejais, kai vykdant projektus buvo bendradarbiaujama ar buvo kuriami tinklai su aukštojo mokslo įstaigomis.

42

Vis dėlto, daugelis nagrinėtų projektų iš tikrųjų prisidėjo prie netiesioginių rezultatų. Pavyzdžiui, projektai, kurių tiesioginiai rezultatai buvo bent kažkiek tvarūs (žr. 26–31 dalis), taip pat davė ekonominės ar socialinės naudos vietos bendruomenėms ar regionams, kuriuose jie buvo vykdomi, įskaitant vietos tiekėjus ir paslaugų teikėjus. Dėl šių investicijų buvo sukurta nuolatinių ir kvalifikuotų darbo vietų, o tai taip pat lėmė papildomą ekonominę veiklą regione. Kiti netiesioginiai rezultatai buvo šie: mažesnė tarša, atliekos ir triukšmas³⁵, didesnis energijos vartojimo efektyvumas³⁶, urbanistinių dykrų sutvarkymas³⁷ ir didesnė apyvarta už regiono ribų arba padidėjęs eksportas³⁸. Be to, daugeliu atvejų regionai gavo naudos iš didesnių mokesčių, surenkamų dėl investicijų.

43

Tačiau tais retais atvejais, kai indėlį į netiesioginius rezultatus buvo galima nustatyti, jie ne visada būdavo tvarūs. Pavyzdžiui, Apulijos regione suinteresuotieji subjektai nustatė, kad MVĮ struktūriniai trūkumai ir paprastai nedidelis MVĮ dydis buvo trukdis regioninei plėtrai ir darbo vietų kūrimui³⁹. Siekiant spręsti šią problemą, vienoje iš veiksmų programos priemonių buvo nustatyta būtina sąlyga, kad projektų paraiškų teikėjai, išskyrus stambias įmones, teikdami paraiškas dėl Europos regioninės plėtros fondo dotacijų, turėjo sudaryti konsorciumą su kitomis MVĮ, tikintis, kad konsorciumai toliau egzistuos projektams pasibaigus. Tačiau dviejų audituotų projektų atveju šis tikslas nebuvo pasiektas dėl nepakankamo susijusių partnerių įsipareigojimo siekti projekto tikslų ir dirbtinio konsorciumų pobūdžio (žr. 5 langelį).

Projektų, kuriuose nepakankamai dėmesio skirta tvarumui, programavimas, atranka ir stebėjimas

44

Tvarūs projektų rezultatai gaunami (arba negaunami) dėl daugelio priežasčių ir jų pasiekimui daro poveikį įvairi praktika. Šios priežastys gali būti nustatytos tiek projektų lygmeniu, tiek strateginiu (arba programos / VP) lygmeniu.

Programuojant VP tvarumo skatinimas buvo silpnas

45

Mūsų vertinimas buvo grindžiamas gerąja ir blogąja praktika, susijusia su tvarumo veiksmų programose skatinimu, atsižvelgiant į susijusią riziką. Mes taip pat įvertinome, kokiu mastu vadovaujančiosios institucijos atitinkamuose regionuose išnagrinėjo verslo poreikius bei rinkos nepakankamumą, su kuriais susidūrė. Galiausiai, mes išnagrinėjome, kaip buvo įgyvendinti teisiniai tvarumo reikalavimai.

46

Net ir strateginio planavimo lygmeniu mes nustatėme įvairių trūkumų, kuriais būtų galima paaiškinti, kodėl didelės dalies audituotų projektų atveju nebuvo gauta tvarių ir (arba) ilgalaikių rezultatų arba tai padaryta tik iš dalies. Rengdamos veiksmų programas, vadovaujančiosios institucijos paprastai nesiėmė pakankamų veiksmų tvarumui remti taikydamos atitinkamas politikos priemones ir sąlygas, o ne tik teisinius reikalavimus (žr. 12 dalį).

Veiksmų programose tvarumas nebuvo prioritetas

47

Iki 2013 m., bet labiausiai – programos laikotarpiu iki 2006 m., veiksmų programose buvo skiriama nepakankamai dėmesio rezultatų tvarumui. Nors tai ir nėra teisinis reikalavimas, nė vienoje iš audituotų veiksmų programų nebuvo atsižvelgta į poreikį patikrinti, ar investicijų projektai pasiekė tvarių rezultatų. Nors VP buvo siekiama platesnių ekonominės plėtros tikslų, kaip antai didinti užimtumą ir gerinti regionų konkurencingumą, jose nebuvo išryškinta ilgalaikių rezultatų svarba. Tvarumas nebuvo veiksmų programose ar kituose strateginiuose dokumentuose nustatytas tikslas ir nebuvo specialaus jam išmatuoti skirto rodiklio.

48

Nei veiksmų programose, nei kituose sektorinių paramos verslui programų planavimo dokumentuose nebuvo atsižvelgta į su tvarių projektų rezultatų gavimu susijusias rizikas, taigi ir nebuvo numatyta jokių rizikos mažinimo priemonių. Be to, strateginio planavimo dokumentuose nebuvo tiksliai nustatyti norimi netiesioginiai rezultatai regionams arba jų matavimo mechanizmai (taip pat žr. 40–43 dalis).

49

Nacionalinės institucijos nerinko statistinių duomenų apie ES lėšomis remiamų verslo subjektų išlikimo lygį arba apie netvarių projektų rezultatų priežastis. Jos neatliko jokios lyginamosios analizės, kuria būtų palygintas viešosiomis lėšomis remiamų įmonių ir visiškai paramos negaunančių įmonių sėkmingumas. Todėl jos neturėjo svarbios informacijos rengiant įvairias verslo rėmimo schemas pagal veiksmų programas.

50

Pagrindinis Komisijos tikslas teikiant ERPF bendrąjį finansavimą paramos verslui priemonėms buvo padaryti ekonominį poveikį, o investicijų rezultatų tvarumas buvo tik šalutinis aspektas. Todėl atsižvelgiant į tvarumą, jos didžiausias susirūpinimas buvo ES teisės reikalavimų įvykdymas. Komisija nepateikė vadovaujančiosioms institucijoms rekomendacijų dėl projektų atrankos ir koncepcijos ir nesuteikė jokios kitos paramos skatinant rezultatų tvarumą.

Poreikių vertinimai buvo prasti ir nebuvo tinkamai nustatytas viešojo finansavimo poreikis

51

Tvarumas suponuoja, kad viešasis finansavimas naudojamas projektams, kurie gali labiausiai prisidėti prie VP tikslų. Poreikių vertinimai prisideda prie bendro tvarumo, nes leidžia nustatyti veiklą ir (arba) įmones, kurie yra svarbiausi vykdant VP tikslus, bei įmones, kurioms labiausiai reikalingas viešasis finansavimas ar kurioms negali būti rastas sprendimas rinkoje, arba kai rinkos sąlygos yra nepalankios papildomų privačiųjų investicijų, skirtų jų poreikiams patenkinti, pritraukimui („rinkos nepakankamumas“). Jei paramos gavėjams viešoji parama iš tikrųjų nebuvo būtina ir jie būtų priėmę tokius pat sprendimus be pagalbos, didėja lėšų praradimo dėl savaimingumo rizika. Taip pat mažiau lėšų gautų paramos gavėjai, kuriems viešasis finansavimas iš tikrųjų yra būtinas, todėl sumažėtų bendras tvarumas.

52

Nors audituotose VP buvo tam tikrų poreikių vertinimo elementų, nė vienoje iš jų arba atitinkamuose prieš VP atliktuose ex ante vertinimuose nebuvo išsamiai išanalizuoti tikrieji įmonių poreikiai atitinkamuose regionuose paramos investicijoms atžvilgiu (pavyzdžiui, palyginant didelių ir mažų įmonių poreikius). Nebuvo įvykdyta išsamių apklausų, specialių tyrimų arba panašių parengiamųjų veiksmų siekiant nustatyti labiausiai pažeidžiamų sektorių poreikius prieš pradedant kurti paramos verslui priemones. Konkrečiai, atitinkamose Austrijos, Italijos ir Lenkijos VP pateikti paramos verslui poreikių vertinimai buvo silpni.

53

Keletu atvejų (Saksonijos ir Žemutinės Saksonijos VP ir tam tikru mastu taip pat Čekijos ir Italijos VP) pradinė įmonių padėtis atitinkamuose regionuose buvo aprašyta gana išsamiai, įskaitant konkrečius apribojimus, su kuriais jos susidūrė investuodamos ir kurdamos papildomas darbo vietas. Kitoms veiksmų programoms trūko aiškių regioninių planų, skirtų šiems apribojimams sušvelninti, pavyzdžiui, gerinti galimybes gauti finansavimą, pasinaudoti privačiojo finansavimo svertu, didinti gamybą, apyvartą, eksportą arba našumą ir diegti naujus produktus. Be to, nebuvo jokių planų, kaip ERPF kurs pridėtinę vertę skatindamas ilgalaikius verslo sektoriaus pokyčius, įskaitant gilesnius restruktūrizavimo procesus, kurie turi papildyti ekonominį poveikį užimtumui ar įmonių konkurencingumui.

54

Be to, veiksmų programose nebuvo aiškiai nurodytas tikrasis įmonių viešojo finansavimo poreikis arba rinkos nepakankamumas įvairiuose regionuose. Todėl nebuvo tinkamo paaiškinimo, kodėl kai kurios įmonės turėtų gauti ES lėšų, skirtų investuoti į jų pagrindinį turtą (pavyzdžiui, atsižvelgiant į sektorių, dydį, verslo potencialą arba inovacijos laipsnį). Išskyrus Čekijos centrinę VP, nė vienoje iš audituotų veiksmų programų nebuvo pateiktas pagrindimas, dėl ko didelės įmonės yra tinkamos bendrai finansuoti iš ERPF.

55

Vadovaujančiosios institucijos darė prielaidą, kad praktiškai visos konvergencijos regione arba kitu struktūriniu požiūriu silpname regione įsteigtos įmonės susiduria su rinkos nepakankamumu ir todėl joms būtina viešoji parama investicijoms, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Be to, veiksmų programomis ir investicijų projektais iš esmės buvo sprendžiami tik rinkos nepakankamumo aspektai, susiję su (galimais) kapitalo arba galimybių gauti paskolą apribojimais, tačiau MVĮ patiria kitokių sunkumų⁴¹ nei didesnės įmonės. Viešosios intervencijos, kuri suderintų finansinę pagalbą ir nefinansinę paramą (t. y. diagnostiką, konsultacijas ar prieigą prie specialistams skirtos infrastruktūros), poreikis buvo ignoruojamas.

56

Tvirtindama audituotas veiksmų programas Komisija nenagrinėjo ES lėšų praradimo dėl savaimingumo rizikos, pavyzdžiui, atkreipdama dėmesį į tokią riziką veiksmų programose arba pateikdama rekomendacijų, kaip atrinkti tinkamus projektus. Pagal keletą veiksmų programų ERPF lėšos buvo teikiamos kartu su esamomis nacionalinėmis arba regioninėmis finansavimo schemomis, skirtomis įmonėms remti. Remiantis ilgalaike valstybių narių patirtimi, šios dotacijų schemos paprastai sudarė pagrindą prasmingoms investicijoms. Vis dėlto tai, kad ES lėšos papildė nacionalines ir privačias investicijas, nereiškė, kad jos padės pritraukti daugiau arba geresnės kokybės konkuruojančių projektų paraiškų. Be to, ES finansavimas neskatino didesnio projektų rezultatų tvarumo nei nustatyta pagal teisinius reikalavimus (pavyzdžiui, reikalaujant efektyvesnių kontrolės priemonių ir ataskaitų teikimo arba nustatant griežtesnes sąlygas), nes jis nebuvo susietas su siekiu gauti ilgalaikių rezultatų.

Dėmesys teisiniams tvarumo reikalavimams

57

Valstybės narės taip pat buvo atsakingos už tikslų ES teisinių tvarumo reikalavimų įtraukimą į nacionalinę teisę. Komisija buvo atsakinga už valstybių narių veiksmų stebėjimą ir atitikties ES teisės aktams užtikrinimą. Audito metu tikrintose valstybėse narėse, taisyklės dėl projektų rezultatų tvarumo nebuvo platesnės nei nustatyta ES teisės aktuose (žr. VI priedą).

58

Komisija ir vadovaujančiosios institucijos manė, kad pakanka įvykdyti su tvarumu susijusius teisinius reikalavimus⁴². Remdamosi šiuo požiūriu, 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais veiksmų programas jos tvirtino netaikydamos griežtesnių sąlygų, kuriomis būtų skatinama siekti ilgalaikių rezultatų, kaip antai, tam tikrais atvejais nustatant ilgesnį tvarumo laikotarpį nei pagal reglamentus reikalaujamas minimalus laikotarpis⁴³.

59

Galiausiai, išskyrus keletą išimčių, vadovaujančiosios institucijos į susitarimus dėl dotacijų neįtraukė ypač svarbių sąlygų dėl ilgalaikių rezultatų gavimo. Daugumoje susitarimų dėl dotacijų tik buvo pakartoti ES teisės aktų reikalavimai. Juose nebuvo daugiau dėmesio skirta tvarumo klausimams taikant veiksmingesnes sąlygas, pavyzdžiui, nustatant pagrindinius privalomus tikslus dėl užimtumo ir su gamybos bei našumo lygiais arba konkurencingumu ir inovacija susijusius tikslus, kurie turėtų būti išlaikyti nustatytą minimalų laikotarpį.

Nepakankamai dėmesio skirta tvarumui atliekant projektų atranką

60

Kalbant apie atrankos procedūras pagal VP, mes analizavome projektų svarbą siekiant VP tikslų ir nagrinėjome kriterijų, kurie galėtų būti siejami su tvarumu, egzistavimą ir naudojimą. Mes taip pat patikrinome, ar buvo atsižvelgta į kitus svarbius su rezultatų tvarumu susijusius aspektus, kaip antai inovaciją arba savaimingumo mažinimą.

61

Tai, kad audituoti projektai apskritai buvo suderinti su bendriausiais VP tikslais, yra geras požymis, kad atrankos procedūros leido atrinkti svarbius projektus. Tačiau atrankos etape nė viena iš audito metu tikrintų VP pakankamo prioriteto neteikė tvarių rezultatų pasiekimui. Visų pirma, su projektų ilgalaikiais rezultatais susijusi rizika ir jos mažinimo veiksmai tik retais atvejais buvo nurodyti paraiškose ar atrankos procedūrų dokumentuose. Taip pat juose dažnai nebuvo atsižvelgiama į su savaimingumu susijusią riziką.

62

Nors atrankos kriterijai paprastai apimdavo daugelį bendrųjų ir rodiklių tikslų (kaip antai, padidinti bendrovės turto bazę, gerinti verslo potencialą ir konkurencingumą, kurti naujas darbo vietas arba išsaugoti esamas), projektų paraiškos negaudavo geresnio įvertinimo už tai, kad turi didesnį potencialą duoti ilgalaikių rezultatų. Vietoje to, vadovaujančiosios institucijos, neparodydamos didelio ambicingumo, įvertino tik jų potencialą išlaikyti tikslines vertes teisiškai privalomu 3 arba 5 metų laikotarpiu nuo projekto pabaigos. Vadovaujančiosios institucijos atrankos etapu neįvertino projektų galimų ilgalaikių ekonominių rezultatų.

63

Taip pat dauguma atvejų nagrinėtose VP vienas iš pagrindinių su produktyviomis investicijomis susijusių tikslų buvo inovacija. Tačiau vertinant projektų paraiškas, į projektų inovatyvumo laipsnį praktiškai nebuvo kreipiama dėmesio. Dažnai parama buvo teikiama palyginti paprastiems pramoniniams procesams, pasižymintiems didele rizika, kad jie bus trumpalaikiai, taigi ir neduos tvarių rezultatų. Mes iš viso nustatėme tik aštuonis pagal Italijos, Saksonijos ir Čekijos VP vykdomus projektus⁴⁴, kur paramos gavėjai investavo į novatoriškus pramoninius procesus arba produktus. ES praktika rodo, kad paramos gavėjai skatinami kurti tokius produktus, kurie yra išskirtiniai, novatoriški, kuriantys pridėtinę vertę, siekiant užtikrinti projektų tvarumą. Projektai, kurie turi didelį inovacijos ir konkurencingumo potencialą, yra perspektyvesni.

64

Atrenkant projektus nebuvo atsižvelgta į praradimų dėl savaimingumo riziką, kadangi vadovaujančiosios institucijos nenagrinėjo privačių subjektų gebėjimo finansuoti projektus patiems arba prisiimti didesnę sąnaudų dalį.

65

Pavyzdžiui, praradimų dėl savaimingumo požymis yra tai, kad projekto vystytojas jau buvo pradėjęs projektą dar prieš dotacijos skyrimą, kaip buvo šešių audituotų projektų atveju. Tokiais atvejais yra rizika, kad jie būtų įgyvendinę projektą ir be pagalbos arba kad jiems buvo pažadėta skirti dotaciją dar prieš atliekant projekto vertinimą.

66

Kitas galimo praradimo dėl savaimingumo požymis – tai, kad tik per kelių metų laikotarpį paramos gavėjui skiriama ne viena ES dotacija, tačiau į tai atrankos komitetas neatsižvelgė. Su tuo susidūrė 15 iš 41 audituotų projektų. Įvairūs paramos gavėjai gavo daugiau nei vieną ERPF dotaciją per palyginti trumpą laikotarpį, tačiau nė vieno jų prašymo atveju nebuvo atliktas gebėjimo įgyvendinti tikrinimas⁴⁵.

67

Galiausiai, mes nustatėme, kad aštuonis audituotus projektus⁴⁶ buvo galima užbaigti panašiu mastu ir pagal panašų tvarkaraštį nenaudojant dotacijų ir tik su įmonės nuosavomis lėšomis arba banko paskolomis (žr. 4 diagramą). Tai ypač būdinga atvejams, kai įmonės priklausė įmonių grupei. Taigi, dėl tokio viešųjų lėšų naudojimo sumažėjo privačių investicijų poreikis. Be to, kuo didesnis teikiamas bendras finansavimas, tuo didesnis praradimų dėl savaimingumo poveikis. Projektų, kuriems buvo skirtos dotacijos, nepaisant to, kad nebuvo nustatyta rinkos nepakankamumo, pavyzdžių taip pat pateikta 6 langelyje.

Trūksta rodiklių ir stebint projektus nepakankamai dėmesio skiriama rezultatų tvarumui

68

Be to, kad užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis jų numatytos apimties, biudžeto ir terminų, svarbu, kad valdymo ir stebėjimo priemonės būtų labiau orientuotos į rezultatų pasiekimą užbaigus projektą ir tolesnį šių rezultatų tvarumą. Atitinkami rodikliai, stebėjimas ir ataskaitų teikimas turėtų ne tik užtikrinti, kad įmonės paramos gavėjos laikėsi teisinių tvarumo reikalavimų, bet ir tai, kad jos skyrė dėmesio rezultatams ir, kai buvo galima, juos toliau plėtojo.

Rodiklių trūkumas

69

2000–2006 m. veiksmų programose rodikliai išvis nebuvo nustatyti arba nebuvo suvienodinti. Vėlesniu laikotarpiu Komisija vis dėlto paprašė vadovaujančiųjų institucijų nustatyti pagrindinius išdirbių ir rezultatų rodiklius. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo susijęs su ilgalaikiais rezultatais. Rodiklius vadovaujančiosios institucijos pasirinko atsižvelgdamos į savo veiksmų programų strategijas ir dotacijų tipus ir dėl to nebuvo galima palyginti pasiekimų skirtinguose regionuose.

70

Kai kurie išdirbių rodikliai nebuvo pakankamai konkretūs, o tik gana apibendrintai suformuluoti atitinkamuose dokumentuose, susijusiuose su 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpių projektais. Rezultatų rodikliai taip pat dažniausiai buvo prastai apibrėžti, nes nebuvo nurodyta, koks buvo paramos programų tikslas⁴⁷. Trūkstant tinkamų kokybinių ir kiekybinių rodiklių, skirtų išdirbiams ir rezultatams išmatuoti, nebuvo galima visapusiškai įvertinti projekto poveikio (žr. pavyzdžius 7 langelyje). Net ir tada, kai rezultatų rodikliai tam tikru mastu buvo susiję su tiesioginiais ir nedelsiant pasireiškiančiais projektų tikslais, nė vienas iš jų nebuvo naudojamas projekto rezultatų, veiklos ar operacijų tvarumui įvertinti (taip pat žr. tolesnį skirsnį dėl projektų stebėjimo). Nors ir svarbu, kad būtų nustatyti veiksmingumo rodikliai, reikia žiūrėti, kad jų nesusidarytų pernelyg daug⁴⁸.

71

Keletu atvejų rodiklių tikslinės vertės buvo nerealistiškos: dviem atvejais (19 ir 22 projektai) darbo vietų tikslai buvo viršyti maždaug 100 %, o vienu atveju (11 projektas) energijos ekonomija buvo beveik tris kartus didesnė negu buvo prognozuojama planavimo dokumentuose. Čekijos VP laikotarpio vidurio įvertinime buvo padaryta išvada, kad įvairūs veiksmų programos lygmeniu nustatyti tikslai buvo nepakankamai drąsūs, ir todėl buvo rekomenduojama juos padidinti 200 % ar daugiau.

Stebint projektus nepakankamai dėmesio skiriama tvarumui

72

Nepaisant to, kad trūko rodiklių, mes nustatėme, kad projektų įgyvendinimo stebėjimas iš esmės buvo tinkamas. Vis dėlto jis buvo daugiausia paremtas išdirbiais ir nebuvo suderintas atsižvelgiant į duomenų stebėjimą ir tikrinimą arba elektroninių ataskaitų teikimo priemonių prieinamumą. Projekto kontrolės ir stebėjimo sistemos audito metu tikrintuose regionuose padėjo užtikrinti, kad atėjus projekto pabaigos datai išdirbiai būtų iš esmės pasiekti pagal planą ir kad dotacijos būtų panaudotos tinkamam finansuoti turtui įsigyti.

73

Tačiau vadovaujančiosios institucijos neatliko veiksmingo projektų tvarumo stebėjimo, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir kitus aspektus, kurie parodo ilgalaikius rezultatus. Užbaigus projektą, paramos gavėjai turėjo pateikti galutinę ataskaitą apie savo projektui skirtas išlaidas (išdirbius), bet ne visada apie pasiektus tiesioginius rezultatus (žr. VII priedą dėl įvairių stebėjimo reikalavimų, susijusių su audituotomis veiksmų programomis). Be to, vadovaujančiosios institucijos nebuvo numačiusios, kaip elgtis tais atvejais, kai pasibaigus projektui tikrieji rezultatai dar nėra išryškėję ir pasirodys tik vėlesniame etape.

74

Apskritai, teisinių tvarumo reikalavimų stebėjimas užbaigus projektą išliko riboto masto ir skirtingose VP buvo labai nevienodas. Ataskaitų teikimo ir stebėjimo priemonės ir atitinkami institucijų ir paramos gavėjų įsipareigojimai užbaigus projektą ne visada buvo aiškūs arba oficialiai nustatyti administraciniuose dokumentuose visų veiksmų programų atveju⁴⁹. Vadovaujančiosios institucijos nepateikė paramos gavėjams jokių rekomendacijų ar neteikė sistemingos konsultacijos dėl tvarumo stebėjimo. Jie taip pat neturėjo IT sistemų, skirtų rinkti duomenis apie tvarumą, ir nė viena iš vadovaujančiųjų institucijų negalėjo pateikti patikimų statistinių duomenų apie atitiktį teisiniams tvarumo reikalavimams. Kadangi joms nebuvo keliamas teisinis reikalavimas toliau tai daryti, vadovaujančiosios institucijos sustabdė tolesnės projektų raidos stebėjimą iš karto po to, kai pasibaigė teisinis tvarumo laikotarpis.

75

Nurodytas rodiklių trūkumas ir ribotas stebėjimas užbaigus projektą neleido išmatuoti projektų rezultatų tvarumo. Tai taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurios sunku nustatyti priežastinį ryšį tarp privataus sektoriaus vystymuisi išleistų ES lėšų ir įmonėms ir regionams padaryto ekonominio poveikio.

Nepakankamas ex post vertinimų naudojimas

76

Mes nenustatėme jokių produktyvių investicijų programų vertinimų, kurie būtų apėmę konkretų rezultatų tvarumo vertinimą. Dėl ribotos teisiškai privalomo tvarumo stebėjimo apimties, IT sistemų, skirtų rinkti su šiuo stebėjimu susijusius duomenis, trūkumo ir ilgalaikio stebėjimo pasibaigus tvarumo laikotarpiui netaikymo nebuvo duomenų apie rezultatų, kurie buvo pasiekti vykdant ERPF projektus, tvarumą, apie įmonių paramos gavėjų ekonominį vystymąsi ar projektų padarytą poveikį regionams. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti įgytos patirties ir sistemingai ją naudoti vykdant atitinkamas regioninės paramos programas, finansuojamas iš 2014–2020 m. ESI fondų.

77

Komisija neatliko specialių auditų ar vertinimų, susijusių su iš ERPF finansuojamų investicijų tvarumu. Ji daugiausia turėjo remtis duomenimis, kuriuos vadovaujančiosios institucijos nurodė savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose teikdamos informaciją apie tvarumą ir bendrą veiksmų programų įgyvendinimą. Tačiau dauguma duomenų visų pirma buvo susiję su lėšų įsisavinimo rezultatais. Vadovaujančiosios institucijos taip pat turėjo pranešti apie teisinių tvarumo reikalavimų nesilaikymą savo metinėse ataskaitose. Tačiau Komisija negalėjo pateikti įrodymų dėl to, kokių veiksmų ji ėmėsi prižiūrėdama šiuos reikalavimų nevykdymo atvejus.

78

Komisija įtraukė ERPF finansinės paramos didelėms įmonėms ir MVĮ studijas į savo platesnį 2007–2013 m. sanglaudos politikos ex post vertinimą⁵⁰. Nors galutinėse ataskaitose nebuvo tiesiogiai įvertintas rezultatų tvarumas, jose visgi buvo pateiktos išvados, susijusios su tikslu siekti ES investicijų į įmones ilgalaikių rezultatų. Svarbiausios vertinimo išvados dėl šių dviejų įmonių rūšių atitiko mūsų audito rezultatus ir yra apibendrintos VIII priede. Komisija nerinko statistinių duomenų apie ES finansuojamų įmonių išlikimo lygį nei ES, nei nacionaliniu lygmeniu. Todėl ji dar negali atlikti lyginamosios analizės tarp paramos lėšas gaunančių įmonių ir įmonių, kurios šios paramos negauna.

Nebuvo nuosekliai taikomos taisomosios priemonės tais atvejais, kai nevykdomi tikslai ir tvarumo reikalavimai

79

Mes nagrinėjome, kaip vadovaujančiosios institucijos taiko taisomąsias priemones už nustatytų tikslų arba tvarumo reikalavimų nevykdymą, nes tai taip pat gali turėti įtakos tam, kokiu mastu buvo pasiekti tvarūs rezultatai.

80

Vadovaujančiosios institucijos buvo numačiusios taikyti susigrąžinimus, kai nesilaikoma susitarimuose dėl dotacijų nustatytų privalomų tikslų ir teisinių tvarumo reikalavimų. Tačiau šios priemonės nebuvo taikomos vienodai. Suma, kuria projektai turėjo atsilikti nuo savo tikslo tam, kad būtų taikomos taisomosios priemonės, buvo labai nevienoda, o susigrąžintinos sumos taip pat skyrėsi priklausomai nuo veiksmų programose nustatytų taisyklių.

81

Dvi Vokietijos vadovaujančiosios institucijos susigrąžinimus taikė visais atvejais, kai užbaigus projektą nebuvo įvykdyti privalomi tikslai (darbo vietų kūrimo arba išlaikymo)⁵¹. Čekijos ir Lenkijos vadovaujančiosios institucijos buvo lankstesnės: jos susigrąžino lėšas tik tuo atveju, jei tikroji pasiekta vertė buvo mažesnė nei 95 % (Čekijoje) arba 90 % (Lenkija) nustatyto privalomo tikslo. Italijos institucijos taip pat susigrąžino lėšas iš projektų, kurie nepasiekė tikslinių verčių.

82

Tačiau susigrąžintinos sumos taip pat reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo VP. Vokietijos ir Čekijos VP taikė visišką susigrąžinimą. Tačiau Italijos VP atveju susigrąžinimas buvo proporcingas turto vertei ir laikotarpiui, kuriuo jis nebuvo naudojamas. Italijos vadovaujančioji institucija taikė visišką susigrąžinimą tik tada, kai atitinkama neatitiktis buvo susijusi su reikšmingu teisinių tvarumo reikalavimų pažeidimu, kai nebuvo pasiekti užimtumo tikslai arba kai įmonės prie projekto finansavimo prisidėjo mažiau nei buvo nustatyta susitarimuose dėl dotacijų.

83

Dažnai dėl privalomų tikslų ar atitinkamų terminų buvo galima iš naujo derėtis. Tokiais atvejais vadovaujančiosios institucijos leido dėl jų derėtis iki tvarumo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į vertes, kurias numatoma pasiekti. Nors tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, pasikeitus išorės veiksniams, tai buvo pateisinama, yra rizika, kad šią praktiką taikant beveik kaip taisyklę, iškils abejonių dėl ankstesnės finansuojamų projektų atrankos ir dėl tvarių rezultatų pasiekimo.

84

Kitais atvejais (pavyzdžiui, Čekijos regioninės VP) pagal susitarimus dėl dotacijų buvo leidžiama perduoti subsidijuojamą turtą trečiajai šaliai prieš tvarumo laikotarpio pabaigą, jeigu vadovaujančioji institucija patvirtino šį perdavimą. Pasak vadovaujančiosios institucijos, tokie perdavimai buvo atliekami tik išsamiai įvertinus įmonę, kuriai subsidijuojamas turtas buvo perduodamas. Vis dėlto dėl tokios praktikos iškilo rizika, kad galiausiai dotacija galės pasinaudoti įmonė, kuriai nebus būtina atlikti įprastos projektų atrankos procedūros.

2014–2020 m. ESI fondų reglamentuose buvo padaryta pagerinimų, skirtų padidinti rezultatų tvarumo potencialą

85

Mes įvertinome, kokiu mastu teikdama 2014–2020 m. ESI fondų teisės aktų pasiūlymus Komisija pasinaudojo vykdant ankstesnes programas įgyta patirtimi ir ar ji nustatė techninių ir organizacinių apribojimų verslo sektoriaus projektų rezultatų tvarumui bei geros praktikos pavyzdžių iš laikotarpio iki 2014 m. Mes patikrinome, ar pokyčiai, susiję su geresniu ES investicijų tvarumu, atsispindėjo politikos dokumentuose ir šiam paramos sektoriui taikomoje teisinėje sistemoje. Galiausiai, mes nustatėme, ar Komisija pateikė rekomendacijų regionų valdžios institucijoms, kaip pasinaudoti programuojant ESI fondus įgyta su tvarumu susijusia patirtimi.

Reglamentavimo sistema pagerėjo, …

86

Komisija, rengdama teisėkūros pasiūlymus dėl 2014–2020 m. ESI fondų, pasinaudojo ankstesnių produktyvių investicijų programų patirtimi. Į ESI fondų reglamentus buvo įtraukti keli esminiai pakeitimai. Toliau pateiktos ERPF reglamento ir Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR)⁵² nuostatos patikslino reglamentavimo sistemą ESI fondų finansuojamų operacijų tvarumo atžvilgiu ir gali daryti poveikį rezultatų tvarumo gerinimui:

• Nuo 2014 m. iš ERPF buvo remiamos tik MVĮ skirtos produktyvios investicijos. Paprastai daroma prielaida, kad MVĮ labiau reikia lėšų ir kitos paramos, kaip antai verslo konsultacijų paslaugų. Didelės įmonės gali gauti dotacijų tik investicijoms į mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijos stiprinimą arba paramai pereinant prie mažo anglies dioksido ekonomikos⁵³.
• Penkerių metų laikotarpio pradžios momentas buvo patikslintas. Šiuo metu tai galutinio mokėjimo data arba, jei taikytina, sprendime dėl valstybės pagalbos nustatyta data, tačiau pirmiau tai nebuvo aišku ir todėl vadovaujančiosios institucijos netaikė vienodos praktikos.
• Dėl taisomųjų priemonių, tais atvejais, kai nesilaikoma teisinių tvarumo reikalavimų, kad būtų taikomas susigrąžinimas, dabar turi būti vykdoma tik viena iš šių trijų sąlygų (o ne visos trys, kaip buvo anksčiau): a) produktyvios veiklos nutraukimas ar perkėlimas už programos teritorijos; b) infrastruktūros objekto nuosavybės teisių pasikeitimas, dėl kurio įmonė įgyja nederamą pranašumą; arba c) esminis pasikeitimas, kuris daro poveikį jo pobūdžiui, tikslams arba įgyvendinimo sąlygoms ir dėl kurio kiltų pavojus pirminiams jo tikslams.
• ESI fondų įnašas turi būti grąžintas, jei produktyvi investicija per 10 metų (vietoj 5 metų) nuo galutinio mokėjimo perkeliama už ES ribų, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas yra MVĮ⁵⁴.

87

Mūsų neseniai atliktas auditas⁵⁵ parodė, kad Komisija ir valstybės narės iš esmės sėkmingai rengė VP, pasižyminčias nuoseklesne intervencijos logika, t. y. kuriose nustatyti tikslai (konkretieji tikslai / rezultatai) ir nurodyta, kaip juos tikimasi pasiekti (reikalingas finansavimas, vykdytini veiksmai ir numatomi išdirbiai). Buvo įvestos naujos taisyklės, turint tikslą nuosekliau ir įvairiapusiškiau naudoti veiksmingumo rodiklius, kad butų galima įvertinti, kokia pažanga daroma siekiant ilgalaikių rezultatų. Pagal kiekvieną prioritetinę kryptį veiksmų programose (išskyrus techninės pagalbos kryptis ir MVĮ iniciatyvai skirtas veiksmų programas) turi būti pateikta veiksmingumo sistema, apimanti veiksmų programose nustatomų rodiklių poaibį⁵⁶, kurių dauguma jau yra iš anksto apibrėžti susijusiame reglamente.

… tačiau vis dar yra spragų

88

Naujas 2014–2020 m. reglamentavimo sistemos ypatumas, kuris gali daryti poveikį ES finansuojamai įmonių rėmimo veiklai, yra veiksmų programoms taikomas reikalavimas įvykdyti tam tikras ex ante sąlygas⁵⁷. Tai Bendrųjų nuostatų reglamente iš anksto apibrėžtais kriterijais paremtos sąlygos, kurios yra būtinos tam, kad visų ESI fondų lėšos būtų naudojamos veiksmingai ir efektyviai. Rengdamos veiksmų programas 2014–2020 m. laikotarpiu, valstybės narės turėjo įvertinti, ar šios sąlygos yra įvykdytos.

89

Siekiant įvykdyti su 3 ex ante sąlyga susijusius reikalavimus, kurie susiję su MVĮ konkurencingumo gerinimu, prieš skirdamos ESI fondų paramą įmonėms, nacionalinės institucijos turėjo imtis konkrečių veiksmų verslumui remti, įskaitant iniciatyvą „Smulkiojo verslo aktas Europai“⁵⁸. Kai kurie šių veiksmų skirti tam, kad teigiamai paveiktų verslo organizavimą ir vėliau tikėtiną įmonių veiklos vykdymo laikotarpį ir jų ilgalaikius rezultatus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad audito metu nuo programos laikotarpio pradžios buvo praėję tik treji metai, jų tiesioginio poveikio rezultatų tvarumui dar nebuvo galima įrodyti⁵⁹.

90

Tačiau Komisijos pasiūlymo taikyti papildomą ex ante sąlygą dėl pavėluoto mokėjimo direktyvos⁶⁰ įgyvendinimo, kuris galėjo turėti didelį poveikį MVĮ išlikimo lygiams, nepriėmė teisėkūros institucijos.

91

2014–2020 m. laikotarpiu veiksmų programos struktūrizuotos taip, kad dėl to reikšmingai padaugėjo išdirbių ir rezultatų veiksmingumo rodiklių, kuriuos reikia stebėti. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2017⁶¹ mes rekomendavome suderinti veiksmingumo terminologijos apibrėžtis, susijusias su sąvokomis „išdirbiai“ ir „rezultatai“.

92

Be to, kitoje Audito Rūmų ataskaitoje⁶² teigiama, kad „didžioji dalis rodiklių sudaro pagrindą su išdirbiais susijusio veiksmingumo rezervo paskirstymui (57 %), finansiniams rodikliams (33 %) ir pagrindiniams įgyvendinimo etapams (9 %)“. Taigi, 2014–2020 m. veiksmingumo sistema tebėra iš esmės orientuota į lėšų panaudojimą ir projektų išdirbius, o ne į rezultatus.

93

Rengdama naują reglamentavimo sistemą, Komisija negalėjo pasinaudoti 2007–2013 m. ERPF paramos įmonėms (tiek didelėms, tiek MVĮ) ex post vertinimais, nes ataskaitos buvo paskelbtos tik 2016 m. pradžioje. Išskyrus Europos Parlamento studiją⁶³, kurioje daugiausia dėmesio skirta teisiniams aspektams, mums nebuvo žinoma jokių kitų svarbių šaltinių (pavyzdžiui, nacionalinių institucijų studijų arba kitų įvertinimų), kurie būtų susiję su ERPF parama produktyvioms investicijoms ir būtų naudoti rengiant naujus ESI fondų reglamentus. Taigi, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui skirti reglamentai iš esmės buvo rengiami nepakankamai remiantis iš įvertinimo studijų gauta informacija.

94

Komisija nepasiūlė jokių kitų konkrečių priemonių, skirtų skatinti tvarumą regionuose vykdomuose ESI fondų produktyvių investicijų projektuose. Nauja teisinė sistema vis dar neapima nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama, kad vadovaujančiosios institucijos nustatytų specialias stebėjimo procedūras, sudarančias galimybę rinkti patikimus duomenis apie tvarumą. Be to, ji šiuo atžvilgiu nesuteikė vadovaujančiosioms institucijoms arba paramos gavėjams jokių reikalingų rekomendacijų nauju programavimo laikotarpiu.

Išvados ir rekomendacijos

95

Apskritai, mes darome išvadą, kad nepaisant to, kad vykdant daugumą audituotų projektų buvo gauta tvarių rezultatų, 2000–2013 m. valdant ERPF paramą produktyvioms investicijoms į Europos įmones nebuvo pakankamai dėmesio skirta rezultatų tvarumui. Todėl vieno penktadalio audituotų projektų atveju rezultatai nebuvo tvarūs. Mes nustatėme trūkumų programuojant veiksmų programas ir trūkumų audituotų projektų atrankos, stebėjimo ir vertinimo etapuose.

96

ES teisiniai tvarumo reikalavimai, visų pirma paramos gavėjų pareiga išlaikyti nupirktą turtą jo pirminėje vietovėje iki nustatyto penkerių / trejų metų tvarumo laikotarpio pabaigos buvo vykdomi visų audituotų projektų atveju. Įmonėse paramos gavėjose nebuvo atlikta jokių esminių jų nuosavybės pobūdžio koregavimų ar pakeitimų ir jos nesustabdė savo ekonominės veiklos bei neperkėlė jos į kitą vietą. Apskritai, audituotų projektų išdirbiai buvo tokie, kaip ir buvo planuota. Išdirbiai buvo daugiausia naudojami iki tvarumo laikotarpio pabaigos (žr. 20–23 dalis).

97

Audituotų projektų tiesioginiai rezultatai daugiausia buvo susiję su darbo vietų kūrimu, geresnėmis galimybėmis gauti finansavimą ir paskolas, padidėjusia gamyba ir našumu. Tuo metu, kai atlikome auditą, daugelis audituotų projektų vis dar teikė numatytus tiesioginius rezultatus. Tačiau beveik pusės audituotų projektų atveju nustatėme, kad nebuvo įmanoma atlikti visapusiško tvarumo vertinimo tvarumo laikotarpio pabaigoje. Kadangi daugelis vadovaujančiųjų institucijų dėmesį sutelkė tik į darbo vietų kūrimą ir rezultatai nebuvo tinkamai stebimi bei užbaigus projektą skelbiami ataskaitose, labai trūko svarbios informacijos apie tai, kokiu mastu jie buvo pasiekti, ir apie jų tvarumą (žr. 26–31 dalis). Penktadalio projektų atveju tuo metu, kai jie buvo užbaigti, pasiekti rezultatai neišsilaikė ligi tvarumo laikotarpio pabaigos arba išsilaikė tik neilgą laiką jam pasibaigus (žr. 32–38 dalis).

98

Netiesioginiams rezultatams, pavyzdžiui, žinių bazių kūrimui, tinklų su aukštojo mokslo institucijomis kūrimui, vietos mokestinių pajamų didinimui ir naudos regionams kūrimui, tik retais atvejais buvo teikiama pirmenybė (žr. 40–43 dalis).

99

Projektų rezultatų tvarumas nebuvo pasiektas dėl įvairių priežasčių. Nors kai kuriais atvejais paramos gavėjai priežasčių aiškiai negalėjo kontroliuoti (dėl išorės veiksnių, kaip antai ekonomikos krizė) arba jos buvo susijusios su valdymo trūkumais, kitais atvejais taip įvyko dėl nepakankamo dėmesio tvarumui įvairiais ES lėšų valdymo lygmenimis.

100

Atsižvelgiant į programos lygmenį, ilgalaikių rezultatų vykdant produktyvias investicijas pasiekimas nebuvo veiksmingai skatinamas atitinkamose veiklos programose ar kituose svarbiuose regioniniuose strateginiuose dokumentuose. Ilgalaikių rezultatų pasiekimas nebuvo prioritetas. Konkretūs skirtingo dydžio ir skirtinguose sektoriuose veikiančių įmonių poreikiai (rinkos nepakankamumas) nebuvo tinkamai nustatyti. Dėl šios priežasties vykdant programas iškilo praradimų dėl savaimingumo rizika. ES įsitraukimas iš esmės neužtikrino geresnio rezultatų tvarumo (žr. 46–59 dalis).

1 rekomendacija. Rezultatų tvarumo skatinimas

1. Valstybės narės turėtų skatinti iš ERPF finansuojamų produktyvių investicijų tvarių rezultatų pasiekimą VP programavimo lygmeniu, visų pirma šiais būdais:
   • daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų nustatytos ir sumažintos tvarių rezultatų pasiekimui kylančios rizikos,
   • geriau išanalizuoti įvairių rūšių įmonių poreikius, įskaitant poreikį skirti viešąjį finansavimą, siekiant išvengti praradimo dėl savaimingumo.

   Tikslinė įgyvendinimo data: rengiant laikotarpiui po 2020 m. skirtas veiksmų programas.

2. Tvirtinant veiksmų programas, Komisija turėtų atskirai išnagrinėti, kokių priemonių valstybės narės imasi dėl išdirbių ir rezultatų tvarumo.

   Tikslinė įgyvendinimo data: per laikotarpio po 2020 m. atskirų veiksmų programų tvirtinimo procedūrą.

101

Kalbant apie projektų atranką, atrankos kriterijai nepakankamai atspindėjo poreikį, kad vykdant iš ERPF finansuojamus projektus būtų pasiekta tvarių rezultatų, būtų įdiegta novatoriškų pramoninių procesų arba būtų kiek įmanoma padidintas jų finansinio sverto poveikis. Rizika, kad įmonės gali gauti ES finansavimą net jei jos būtų galėjusios įvykdyti projektą be šio papildomo finansavimo arba gaudamos mažesnį finansavimą, nebuvo pakankamai sumažinta (žr. 61–67 dalis).

2 rekomendacija. Atsižvelgimas į tvarumą vykdant atrankos procedūras

Valstybės narės turėtų taip pagerinti savo atrankos procedūras ir kriterijus, kad būtų atsižvelgta į praradimo dėl savaimingumo riziką ir būtų remiami tik tokie produktyvių investicijų projektai, kurie gali pasiekti tinkamų ilgalaikių rezultatų.

Tikslinė įgyvendinimo data: rengiant būsimas atrankos procedūras.

102

Vadovaujančiosios institucijos neskyrė pakankamai dėmesio rezultatų tvarumo išmatavimui. Ne visos vadovaujančiosios institucijos nustatė tinkamus rodiklius, skirtus išmatuoti ES bendrai finansuojamų intervencijų veiksmingumą ir jų rezultatus ilguoju laikotarpiu. Tais atvejais, kai atitinkami rodikliai buvo apibrėžti, jais dažniausiai buvo matuojamas tik vienas projektų kuriamos naudos aspektas, nustatytų tikslų pasiekimas nebuvo privalomas arba vertinant veiksmingumą jais buvo naudojamasi nevienodai. Tai neleido valdžios institucijoms gauti vertingos informacijos apie projektų ir visos programos rezultatų tvarumą (žr. 69–71 dalis).

103

Nors vadovaujančiųjų institucijų vykdomas išdirbiais paremtas projektų įgyvendinimo stebėjimas paprastai buvo tinkamas, jų rezultatų stebėjimas ir ataskaitų apie juos teikimas užbaigus projektą ir per visą tvarumo laikotarpį daugiausia buvo prasti. Taip iš dalies buvo dėl menko veiksmingumo rodiklių naudojimo ir iš dalies dėl to, kad nebuvo stebėjimo ir ataskaitų teikimo procedūrų arba jos buvo nenuosekliai taikomos. Nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų dėl ilgalaikių rezultatų. Pagal audito metu nagrinėtas veiksmų programas nebuvo užsakyta jokių konkrečių ex post vertinimų. Komisija taip pat neatliko specialių auditų / studijų dėl ES finansuojamų investicijų tvarumo (žr. 72–78 dalis).

3 rekomendacija. Orientavimasis į tvarumą vykdant stebėjimą ir teikiant ataskaitas

Valstybės narės turėtų vykdyti tinkamą ir nuoseklų stebėjimą ir ataskaitų teikimą:

• naudodamos iš anksto nustatytus atitinkamus rodiklius, skirtus išdirbiams ir rezultatams, o kartu ir ilgalaikiams rezultatams VP lygmeniu, išmatuoti, tačiau išlaikydamos suvaldomą rodiklių skaičių;
• nustatydamos stebėjimo ir ataskaitų teikimo procedūras, skirtas naudoti užbaigus projektą ir per tvarumo laikotarpį, kurios turėtų būti aprašytos susitarimuose dėl dotacijų;
• gerindamos svarbių duomenų rinkimą ir naudojimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: jau vykdomų projektų atveju – kiek įmanoma greičiau; vėlesnių projektų atveju – kai bus rengiamos atrankos procedūros.

4 rekomendacija. Atsižvelgimas į tvarumą atliekant vertinimus

Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veiksmų programų arba ES lygmeniu atliekami ex post vertinimai apimtų įvairius tvarumo laikotarpio pabaigoje ir vėliau gautų rezultatų tvarumo aspektus. Šio vertinimo rezultatai turėtų būti naudojami rengiant būsimas ES paramos verslui schemas.

Tikslinė įgyvendinimo data: per būsimus ex post vertinimus, kurie turės būti atlikti.

104

Susitarimuose dėl dotacijų nebuvo sistemingai taikomos taisomosios priemonės dėl numatytų rezultatų nepasiekimo pasibaigus projektui ir / arba tvarumo laikotarpiui. Kai jos buvo taikomos, jos buvo taikomos nenuosekliai ir skirtingose VP labai skyrėsi lankstumo laipsnis (žr. 80–84 dalis).

5 rekomendacija. Nuoseklus aiškių taisomųjų priemonių taikymas

1. Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės nuosekliai taikytų aiškias taisomąsias priemones, įskaitant susigrąžinimo priemones, tais atvejais, kai projektai neatitinka ES teisinių tvarumo reikalavimų.

   Tikslinė įgyvendinimo data: nedelsiant.

2. Kai valstybės narės nustato privalomus tikslus projekto lygmeniu, jos turėtų nustatyti aiškias taisomąsias priemones ir jas nuosekliai taikyti.

   Tikslinė įgyvendinimo data: kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki 2019 m. pabaigos.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2018 m. vasario 7 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos ir žodynėlis

AEŠ: Atsinaujinantieji energijos šaltiniai

Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR): 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013. Šiuo reglamentu nustatomos bendros taisyklės, taikomos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje (toliau – Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai). Jame taip pat išdėstomos nuostatos, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti ESI fondų veiksmingumą, koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos priemonėmis.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): Europos regioninės plėtros fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje padedant ištaisyti pagrindinius regionų pusiausvyros sutrikimus teikiant daugiausia įmonėms skirtą finansinę paramą infrastruktūros kūrimui ir produktyvioms investicijoms, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas.

(ES) pridėtinė vertė: ES pridėtinė vertė yra vertė, kuria ES veiksmu prisidedama prie vertės, kurią valstybė narė būtų sukūrusi pati. Šio audito kontekste ES pridėtinė vertė yra nauda, gaunama dėl ES bendrai finansuotų produktyvių investicijų, kaip antai mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimo, geresnio vietos ir regionų poreikių nustatymo ir sprendimo, ilgalaikio užimtumo ir didesnių inovacijos galimybių.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai): Tai penki atskiri fondai – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas (ESF), Sanglaudos fondas (SF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) – remiantys Europos Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, taip pat remiantys su konkrečiu fondu susijusių misijų vykdymą, atsižvelgiant į septynerių metų daugiametės finansinės programos biudžeto laikotarpio politikos sistemą.

MTTP: Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

MVĮ: Mažos ir vidutinės įmonės

Netiesioginiai projektų rezultatai: Teigiamas projektų poveikis susijusiems regionams, pavyzdžiui, padidėjęs užimtumas, konkurencingumas ir verslumas, sustiprėjusi inovacija, geresni įmonių išlikimo lygiai, finansinės paramos ir bendradarbiavimo su universitetais / tyrėjais tarpusavio ryšys siekiant stiprinti inovaciją ir konkurencingumą, geresnė įgūdžių arba žinių bazė, verslo konsultacijos ir ryšių užmezgimas su kitomis panašiomis organizacijomis.

Patikimas finansų valdymas: Teisingas ir skaidrus ES biudžeto valdymas, laikantis Finansinio reglamento ir ypač jame nustatytų ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų.

Praradimai dėl savaimingumo: Savaimingumo efektas pasireiškia tada, kai finansavimas teikiamas paramos gavėjams, kurie būtų padarę tą patį pasirinkimą net ir negaudami pagalbos. Tokiais atvejais rezultatai negali būti siejami su politika, o paramos gavėjui sumokėta pagalbos suma neturi jokio poveikio. Taigi išlaidų dalis, dėl kurios atsiranda savaimingumo efektas, natūraliai yra neveiksminga, kadangi ji nepadeda siekti tikslų. Šio audito kontekste tai situacija, kai subsidijuojamas projektas būtų buvęs visiškai ar iš dalies įgyvendintas ir be dotacijos paramos.

Programos laikotarpis: Daugiametis laikotarpis, kuriuo planuojamos ir įgyvendinamos ERPF politikos išlaidos.

Projekto išdirbiai: Projekto teikiama išeiga.

Rodiklis: Išmatuojamas tikslo pakaitalas, kuris suteikia naudingos informacijos vertinant, kokiu mastu buvo pasiektas tikslas.

RVP: Regioninė veiksmų programa

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Stebėjimas: Nuolatinė funkcija, skirta naudojant sistemingą duomenų apie nustatytus rodiklius rinkimą pateikti vykdomos vystomosios intervencijos vadovybei ir pagrindinėms suinteresuotosioms šalims rodmenis apie daromą pažangą ir tikslų pasiekimą bei pažangą panaudojant skirtas lėšas (Šaltinis: EBPO Paramos vystymuisi komiteto žodynėlis).

Strategija „Europa 2020“: Strategija „Europa 2020“ – tai ES ekonomikos augimo strategija 2010–2020 m., siekiant atsigauti po finansų krizės. Ji išskaidyta į penkis pagrindinius tikslus, susijusius su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, klimatu / energetika, švietimu, socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.

Tiesioginiai projektų rezultatai: Pokyčiai, kurie paveikia asmenis, į kuriuos tiesiogiai orientuota intervencija, dėl dalyvavimo joje (pavyzdžiui, padidėjusi gamyba, našumas, pardavimai, apyvarta arba eksportas; pagerėjęs verslumas ir konkurencingumas; pristatyti nauji produktai arba paslaugos; sukurtos arba išlaikytos darbo vietos).

Tvarūs projektų rezultatai: Ilgos trukmės projektų rezultatai. Pagrindinis rodiklis matuojant projekto rezultatų tvarumą yra tolesnis projekto teikiamos grynosios naudos srautas. Pavyzdžiui, užbaigus projektą, teisiniu tvarumo laikotarpiu ir po jo projektas turėtų teikti tinkamą finansinės ir ekonominės grąžos sąnaudų atžvilgiu lygį; padidinti gamybą, našumą, užimtumą, konkurencingumą ir verslumą bei gerinti inovaciją.

Vadovaujančioji institucija (VI): Nacionalinė, regiono arba vietos valdžios institucija (ar kita viešoji arba privačioji įstaiga), kurią valstybė narė paskyrė valdyti veiksmų programą. Į jos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, projektų įgyvendinimo stebėjimas ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai. Be to, vadovaujančioji institucija yra įgaliota po Komisijos, Europos Audito Rūmų arba valstybės narės susijusios institucijos atliktų auditų taikyti finansines pataisas paramos gavėjų atžvilgiu.

Veiksmų programa (VP): VP nustatyti valstybės narės ar regiono prioritetai ir konkretūs tikslai bei aprašyta, kaip finansavimas (ES bei nacionalinis viešasis ir privatusis bendrasis finansavimas) bus panaudotas konkrečiu laikotarpiu (šiuo metu septynerius metus) projektams finansuoti. VP projektai turi padėti siekti tam tikro skaičiaus tikslų. Finansavimas skiriamas iš ERPF. VP rengia valstybė narė ir, prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto, VP turi patvirtinti Komisija. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik tuo atveju, jei abi šalys dėl to susitaria.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Šį auditą atliko Audito Rūmų narys Ladislav Balko, kuriam padėjo kabineto vadovas Branislav Urbanič ir kabineto atašė bei audito grupės narė Zuzana Franková; direktorius Gerhard Ross, pagrindinė vadybininkė Myriam Cazzaniga; užduoties vadovas Kurt Bungartz; auditoriai Alessandra Falcinelli ir Jolita Korzunienė.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-872-9413-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/096677	QJ-AB-18-005-LT-N
HTML	ISBN 978-92-872-9468-5	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/734741	QJ-AB-18-005-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/index_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/web/general-publications/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais