Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF). Parama vertinga, bet kol kas nenustatyta, kiek ja prisidedama mažinant skurdą

Santrauka

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) yra programa, kuria pakeista anksčiau vykdyta ES labiausiai skurstantiems asmenims programa (LSAP). Juo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu skiriamas 3,8 milijardo eurų dydžio finansavimas ir jis įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu per veiksmų programas.

Palyginti su LSAP, EPLSAF sukurti du svarbūs kovos su skurdu pakeitimai. Pirma, juo siūloma ne tik pagalba maisto produktais, bet ir materialinė pagalba ir socialinės įtraukties priemonės. Antra, Europos Komisijos lygmeniu fondo valdymą iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato perėmė Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. Šį į socialinę politiką labiau orientuotą organizacinį pakeitimą įgyvendino ir daugelio valstybių narių valdžios institucijos.

Vis dėlto, nepaisant šių pakeitimų, nustatėme, kad EPLSAF ir toliau išlieka iš esmės paramos maisto produktais programa, nes 83 % fondo lėšų skiriama paramai maisto produktais. Tam sąlygos buvo sudarytos pagrindiniu EPLSAF reglamentu, kuriuo valstybėms narėms leidžiama paramai maisto produktais skirti finansavimą labai panašiai, kaip ir įgyvendinant ankstesnę LSAP. Tik dvi valstybės narės nusprendė savo programomis didžiausią dėmesį skirti konkrečioms socialinės įtraukties priemonėms, kurioms skiriama 2,5 % fondo lėšų.

Sąvoka „labiausiai skurstantys asmenys“ ir toliau yra labai abstrakti, todėl valstybės narės turi pačios nuspręsti, kaip nustatyti, kurie asmenys patiria didžiausią skurdą ir kuriems reikėtų skirti EPLSAF paramą vykdant tų valstybių narių nacionalines veiksmų programas. Pusėje valstybių narių, kurias įvertinome, pagalba tikslingai neskiriama jokioms konkrečioms pažeidžiamoms grupėms arba kovai su konkrečia skurdo padėtimi. Vis dėlto, jeigu siekiama, kad EPLSAF greta kitų paramos schemų būtų kuriama ES pridėtinė vertė, jo lėšas reikėtų skirti didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims arba kovai su labiausiai kraštutinėmis skurdo formomis.

Siekdamos papildyti materialinę pagalbą, valstybės narės turėjo priimti skirtingas socialinės įtraukties priemones, mes nustatėme, kad tokios priemonės yra labai įvairios – pradedant informacinių lankstinukų platinimu, baigiant konkrečiam asmeniui pritaikyta parama. Tik kelios valstybės narės vykdo šiomis priemonėmis pasiektų rezultatų stebėjimą. Todėl nebuvo negalima nustatyti, kaip šiomis priemonėmis prisidedama mažinant kraštutinių formų skurdą.

Keturios valstybės narės, kurios savo programose didžiausią dėmesį skyrė ne pagalbos maisto produktais ar materialinės pagalbos, o konkrečių socialinės įtraukties priemonių procentinei daliai, vykdė išsamesnį stebėjimą, nes pagrindiniu EPLSAF reglamentu nustatytas reikalavimas tikslingiau skirti finansavimą. Vis dėlto nėra pakankamai faktų, kuriais patvirtinama, kad šios priemonės papildė panašias priemones, kurioms skiriama Europos socialinio fondo (ESF) parama.

Komisija pasiūlė būsimuoju programavimo laikotarpiu po 2020 m. integruoti EPLSAF į naująjį ESF+, kuriame numatyti konkretūs kovos su materialiniu nepritekliumi tikslai.

Apibendrindami manome, kad EPLSAF yra tinkama priemonė, kuria užtikrinama, kad didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims būtų teikiama pagalba maisto produktais ir materialinė parama, kuria papildomos atskirų valstybių narių iniciatyvos (bet nebūtinai kitos ES iniciatyvos). EPLSAF taip pat palankiai vertina labiausiai skurstančių asmenų klausimais dirbančios institucijos. Vis dėlto nebuvo negalima nustatyti, kaip fondo lėšomis prisidedama mažinant skurdą. Pateikiame rekomendacijas, kuriose atsižvelgiama į Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio, skirtus šiems klausimams:

1. tikslingesniam pagalbos maistu skyrimui;
2. socialinės įtraukties priemonių pagrindinės materialinės pagalbos gavėjams užtikrinimui;
3. galutinių EPLSAF paramos gavėjų socialinės įtraukties vertinimo gerinimui.

Įvadas

Nepaisant to, kad Europos Sąjungoje (ES) iš esmės vyrauja gerovė, ES vis dar fiksuojamas aukštas skurdo lygis. Strategija „Europa 2020“ yra ES augimo ir darbo vietų kūrimo per dabartinį dešimtmetį darbotvarkė. Skurdo mažinimas yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ politikos elementas – ja nustatytas tikslas iki 2020 m., palyginti su 2008 m., „bent 20 milijonų žmonių panaikinti skurdo ar socialinės atskirties riziką“. 2017 m. 113 milijonų ES gyventojų (t. y. 22,5 % ES gyventojų) vis dar patyrė skurdo riziką arba socialinę atskirtį¹. 2008 m., kai ES nustatė savo pagrindinį tikslą, riziką patyrė 116 milijonų žmonių. Didžiausia rizika kyla konkrečioms grupėms, tokioms kaip vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys.

Nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio ES yra nustačiusi sistemas, kuriomis siekiama teikti paramą labiausiai skurstantiems asmenims. Iš pradžių buvo įgyvendinama ES labiausiai nepasiturintiems asmenims programa (LSAP), o nuo 2014 m. – Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), kuris yra šios audito ataskaitos objektas.

LSAP – Fondo ištakų programa

1987 m. Komisija sukūrė LSAP, leisdama valstybėms narėms naudoti viešąsias intervencines atsargas, kurias jos galėjo skirti pagalbai maistu labiausiai skurstantiems savo gyventojams. LSAP, kurią valdė Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (AGRI GD), tapo svarbiu paramos šaltiniu maistą skurstantiems asmenims teikiančioms organizacijoms. 2010 m. šia sistema buvo suteikta parama daugiau kaip 18 milijonų asmenų. Vis dėlto sistema tapo teisinių ginčų tarp valstybių narių objektu.

LSAP palaipsniui tapo finansinės paramos maisto labiausiai skurstantiems asmenims pirkimo ir teikimo schema. 2008 m. Vokietija iškėlė Komisijai ieškinį teigdama, kad LSAP buvo įgyvendinama nebe kaip bendros žemės ūkio politikos dalis, o kaip priemonė socialinės politikos problemoms spręsti, tačiau socialinė politika priskiriama valstybių narių kompetencijai. Švedija šio ieškinio atveju pritarė Vokietijai, bet Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija palaikė Komisiją. Po politinių derybų Taryboje valstybės narės pasiekė kompromisą sukurdamos naują fondą – EPLSAF, kuris įgyvendinamas ne kaip bendros žemės ūkio politikos dalis. Kitu programavimo laikotarpiu juo buvo pakeista LSAP. LSAP toliau buvo įgyvendinama pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d. (jis buvo taikomas siekiant, kad valstybėse narėse veikiančios labdaros organizacijos galėtų prisitaikyti prie naujos padėties).

2008 m. atlikome LSAP auditą². Be kita ko, pateikėme tokias rekomendacijas:

• programą įtvirtinti valstybių narių socialinės politikos sistemoje;
• parengti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius tikslus ir atitinkamus veiklos rodiklius, skirtus stebėti, kaip įgyvendinami programos tikslai.

EPLSAF. Naujas paramos labiausiai skurstantiems asmenims metodas

2014 m. EPLSAF pakeitė LSAP. Juo siekta sukurti naują labiausiai skurstantiems asmenims teikiamos pagalbos metodą ir atsižvelgti į mūsų rekomendacijas. Todėl buvo nustatytas tikslas, kad fondas būtų ne tik pagalbos maistu sistema, bet ir kad jo lėšomis būtų teikiama materialinė pagalba kartu įgyvendinant pritaikytas socialinės įtraukties priemones, kuriomis siekiama, kad asmenys nebepatirtų skurdo ar skurdo rizikos. Šis siekis matomas EPLSAF tiksluose (žr. 1 langelį).

Fondas buvo sukurtas ne tik teikti maistą ir pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims ir skirti materialinę pagalbą tais atvejais, kai jos labiausiai reikia, bet ir, kai įmanoma, sumažinti skurstančių asmenų skaičių ir padėti jiems pradėti naudotis kitomis ES ar nacionalinėmis paramos schemomis (žr. 1 diagramą).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

Įgyvendinat šį naująjį metodą EPLSAF valdymą perėmė Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (EMPL GD). 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ES skiria 3,8 milijardo eurų dydžio finansavimą, kuris papildomas valstybių narių įnašais ir iš viso siekia 4,5 milijardo eurų.

Du EPLSAF įgyvendinimo veiksmų programų tipai

Siekdamos įgyvendinti EPLSAF, valstybės narės galėjo pasirinkti vieną iš dviejų skirtingų veiksmų programos tipų arba pasirinkti abu programos tipus.

• Įgyvendinant „I tipo“ veiksmų programas teikiama parama maistu ir materialinė parama, pavyzdžiui, platinami maisto paketai; remiamos šiltą maistą benamiams teikiančios ir miegmaišius bei higienos rinkinius platinančios organizacijos; arba teikiama parama mokyklose ruošiant pietus skurstantiems vaikams ar teikiama parama jų šeimoms.
• Be to, šiomis programomis reikėtų numatyti papildomas priemones, skirtas sumažinti labiausiai skurstančių asmenų socialinę atskirtį. Jas įgyvendinant galėtų būti taikomos tokios priemonės kaip patarimai asmens higienos klausimais ar maisto gaminimo pamokos, taip pat būtų galima teikti informaciją apie nacionalines paramos schemas, kuriomis galima naudotis.
• Įgyvendinant „II tipo“ veiksmų programas neteikiama jokia pagalba maistu ar materialinė parama. Jomis taikomos priemonės, kuriomis siekiama sukurti aiškiai apibrėžtų labiausiai skurstančių asmenų grupių socialinę įtrauktį. Tokios priemonės turėtų būti aiškiai susijusios su nacionaline įtraukties politika ir gali apimti konsultacijų veiklą, kuri panaši į įgyvendinant I tipo VP vykdomas papildomas priemones, ir socialinės įtraukties veiklą, kuri panaši į priemones, įgyvendinamas per ESF.

Dvidešimt keturios valstybės narės pasirinko įgyvendinti I tipo veiksmų programas, o keturios – II tipo programas. Nė viena valstybė narė nepasinaudojo galimybe įgyvendinti abiejų tipų programas (žr. 2 diagramą).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, sukurta naudojantis mapchart.net.

Programavimas, panašus į ESI fondų programavimą

EPLSAF įgyvendinamas kaip daugiametė programa. Dabartinė daugiametė finansinė programa vykdoma 2014–2020 m. Panašiai kaip ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), pavyzdžiui, ESF, atveju, valstybių narių pateiktas veiksmų programas turi patvirtinti Komisija.

Valstybės narės paskiria vadovaujančiąją instituciją, kuri yra atsakinga už programos valdymą tiek patikimo finansų valdymo, tiek atitikties EPLSAF reglamentui aspektais. Vadovaujančioji institucija taip pat paskiria vieną ar daugiau organizacijų partnerių – viešųjų įstaigų arba ne pelno organizacijų, kurios teikia pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą. Organizacijos partnerės glaudžiai bendradarbiauja su EPLSAF paramos gavėjais, t. y. labdaros organizacijomis, kurios yra įsteigusios socialines valgyklas arba teikia šiltą maistą benamiams.

ESF+ – nauja EPLSAF kryptis

2018 m. gegužės 30 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos socialinio fondo+ (ESF+), kuris turėtų padėti palengvinti perėjimą nuo socialinės įtraukties veiklos, kurią remia EPLSAF, prie aktyvių priemonių. Komisija siūlo įgyvendinant būsimąją daugiametę finansinę programą (DFP) EPLSAF sujungti su ESF+.

Pagal šį pasiūlymą bus nustatyti du konkretūs ESF+ tikslai, susiję su kova su materialiniu nepritekliumi: i) konkretus tikslas skatinti skurdo arba socialinės atskirties pavojų patiriančių žmonių, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinę integraciją ir ii) konkretus tikslas kovoti su materialiniu nepritekliumi teikiant paramą maistu arba pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, be kita ko, taikant papildomas priemones. Taip pat siūloma, kad tokių papildomų priemonių, priešingai nei įgyvendinant dabartinį EPLSAF, taikymas nebūtų privalomas.

Audito apimtis ir metodas

Audito Rūmai nusprendė atlikti šį auditą prieš pradedant diskusijas dėl reglamento, kuriuo bus pakeistas dabartinis EPLSAF reglamentas pasiūlytu ES + reglamentu ir kuris galios 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu.

Įvertinome, ar EPLSAF buvo parengtas taip, kad taptų veiksminga priemone, siekiant sumažinti skurdą ir prisidėti prie labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties kūrimo. Siekdami atsakyti į šį bendrą audito klausimą, tikrinome, ar:

• EPLSAF buvo parengtas iš esmės kitaip nei LSAP, kalbant apie tai, kaip juo mažinamas skurdas ir prisidedama prie labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties;
• EPLSAF programavimu valstybėse narėse pagalba skiriama taip, kad jis taptų veiksminga priemone;
• galima įvertinti socialinės įtraukties priemonių indėlį ir EPLSAF novatoriškumo aspektą.

Audito metodas apėmė politikos ir programavimo dokumentų analizę ir Komisijos, ir valstybių narių lygmeniu. Kalbant apie valstybes nares, atlikome devynių EPLSAF veiksmų programų⁴ ir pagalbinių dokumentų peržiūrą. Valstybes nares atrinkome atsižvelgdami į finansinius asignavimus, į tai, kad jose turėtų būti įgyvendinamos ir I, ir II tipo veiksmų programos, ir į tai, kaip nustatoma pusiausvyra geografinės aprėpties ES atžvilgiu (žr. 3 diagramą). Neatlikome fondo įgyvendinimo valstybėse narėse audito.

Atlikdami atitinkamų dokumentų peržiūrą ir naudodamiesi Fondo LVV⁵ duomenimis įvertinome Komisijos taikomą stebėjimo ir vertinimo sistemą.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai, sukurta naudojantis mapchart.net.

Surengėme 28 vadovaujančiųjų institucijų, atsakingų už EPLSAF, apklausą; atsakymus pateikė 27 iš šių institucijų⁶. Vykdant apklausą buvo siekiama gauti informacijos apie: veiksmų programos pasirinkimą; pagalbos nukreipimo gyventojams, kurių atžvilgiu įgyvendinamos veiksmų programos, metodą; organizacijų partnerių tipą ir atrankos procesą; ir stebėjimo nuostatas, taikomas veiksmų programoms (norėdami susipažinti su išsamiais apklausos rezultatais, žr. I priedą).

Pastabos

EPLSAF. Palankiai vertinama kovos su skurdu politikos priemonė

Kaip ir ankstesne LSAP, EPLSAF daugiausia lėšų skiriama paramai maistu

Iš 24 valstybių narių, kurios nusprendė įgyvendinti I tipo VP, dešimt valstybių narių teikia tik pagalbą maistu, o viena teikia tik materialinę paramą. Kitos valstybės narės teikia ir pagalbą maistu, ir materialinę pagalbą.

Apskritai, VP I skiriama 97,5 % viso EPLSAF biudžeto. Paramai maistu skiriama tik 83,5 % viso EPLSAF biudžeto, o 90 % šios pagalbos maistu buvo paskirstyta penkiose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje (žr. 4 diagramą).

Šaltinis: Europos Audito Rūmai; remtasi LVV duomenimis.

Parama, skiriama teikiant materialinę pagalbą, sudaro 14 % viso EPLSAF biudžeto. Tokia parama dažniausiai teikiama Graikijoje, Kipre, Liuksemburge ir Austrijoje. Ši materialinė pagalba daugiausiai skiriama skurstantiems namų ūkiams, kuriuose yra išlaikomų vaikų. Ją teikiant skiriami tokie daiktai kaip kūdikių drabužiai ir asmeninės higienos produktai.

Iš mūsų apklausos rezultatų matyti, kad paramai maistu toliau skiriamas didelis dėmesys. Valstybių narių paklausus, kuo remiantis jos nustato savo biudžetus EPLSAF reglamente, 13 valstybių narių atsakė, kad jų biudžetai yra tiesiogiai grindžiami išlaidų, skirtų ankstesnei LSAP, apimtimi. Kitos 11 valstybių narių savo biudžetus nustato remdamosi (numatomų) galutinių paramos gavėjų skaičiumi, o 12 valstybių narių remiasi konsultacijomis su organizacijomis partnerėmis. Jokia valstybė narė neatsakė, kad ji EPLSAF biudžetą rengė siekdama papildyti ESF programas, kurios yra svarbiausia ES socialinės įtraukties paskata (žr. 5 diagramą).

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 6 klausimą.

EPLSAF atsižvelgta į ankstesnę Audito Rūmų rekomendaciją dėl socialinės politikos

Nuo 2014 m. už EPLSAF įgyvendinimą atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. Priešingai nei įgyvendinant LSAP, valstybių narių vadovaujančiosios institucijos dažniausiai yra už socialinės įtraukties politiką atsakingos nacionalinės administravimo institucijos. Tik viena EPLSAF vadovaujančioji institucija buvo atsakinga už LSAP įgyvendinimą, o 17 iš 27 vadovaujančiųjų institucijų taip pat yra institucijos, kurios įgyvendino ESF (žr. 6 diagramą). Valdymą nukreipiant socialinės įtraukties įstaigų link buvo įgyvendinta Audito Rūmų rekomendacija, kurią jie pateikė 2008 m. atlikę LSAP auditą.

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 1 klausimą.

EPLSAF palankiai vertina labiausiai skurstančių asmenų klausimais dirbančios institucijos

Atsakydamos į mūsų apklausą, 11 vadovaujančiųjų institucijų nurodė, kad jų vykdoma veiksmų programa siekiama toliau įgyvendinti LSAP veiksmus, o 16 vadovaujančiųjų institucijų mano, kad EPLSAF yra priemonė, kuria vadovaujantis galima taikyti naują metodą teikiant paramą labiausiai skurstantiems asmenims. Du trečdaliai vadovaujančiųjų institucijų atsakė, kad EPLSAF programos tikslas – pasiekti gyventojų grupes, kurių atžvilgiu neįgyvendinamos nacionalinės ar regioninės programos ir kurioms neskiriama kitų ES fondų parama (žr. 7 diagramą).

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 3 klausimą.

Be to, mūsų apklausos rezultatai patvirtina, kad 23 iš 27 vadovaujančiųjų institucijų mano, kad EPLSAF yra labai svarbi ar svarbi priemonė teikiant pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, palyginti su kitomis jų šalyse vykdomomis nacionalinėmis arba privačiomis iniciatyvomis. Tik dviejų vadovaujančiųjų institucijų nuomone EPLSAF nėra svarbus (žr. 8 diagramą).

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 35 klausimą.

Neaišku, kokia yra EPLSAF santykinė svarba

Komisija neturi duomenų, kuriais remiantis galima suvokti santykinę EPLSAF svarbą teikiant visokeriopą paramą labiausiai skurstantiems asmenims ES. ES lygmeniu nėra tarpvalstybinių palyginamų duomenų apie bendrą paramą skurstantiems asmenims. Dauguma mūsų apklaustų valstybių narių negalėjo pateikti atsakymo, kokią dalį visos paramos, į kurią įeina fondų dotacijos ir materialinė parama bei savanoriškos veiklos indėlio finansinis atitikmuo, sudaro ELPSAF lėšos.1 lentelėje pateikti duomenys iš šešių valstybių narių, kurios galėjo nurodyti EPLSAF santykinę svarbą.

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 36 klausimą.

Siekdami nustatyti fondo sąlyginę svarbą, kreipėmės į Europos maisto bankų federaciją (angl. European Food Banks Federation, FEBA). 12-oje valstybių narių FEBA nariai labdaros organizacijoms maistą teikia naudodamiesi ir EPLSAF lėšomis. Remdamiesi gautais duomenimis, prognozuojame, kad EPLSAF lėšomis finansuojama trečdalis tokių maisto bankų teikiamo maisto. FEBA nurodė, kad dėl EPLSAF jos gali planuoti konkrečių maisto produktų, tokių kaip pienas kūdikiams, perskirstymą. Taip jos patiria mažesnį nereguliaraus dovanojimo srauto poveikį (jei norite susipažinti su daugiau duomenų apie FEBA vaidmenį įgyvendinant EPLSAF, žr. II priedą).

EPLSAF paramos skyrimo tikslingumas labai svarbus, tačiau ne visuomet nustatytas programos lygmeniu

Dėl EPLSAF sistemos valstybės narės gali lanksčiai apibrėžti sąvoką „labiausiai skurstantys asmenys“

Pagrindiniame EPLSAF reglamente teigiama, kad valstybės narės ar organizacijos partnerės gali apibrėžti, kurie asmenys yra „labiausiai skurstantys asmenys“ (žr. 2 langelį).

Tikslinis paramos skyrimas yra itin svarbus atsižvelgiant į tai, kad biudžeto ištekliai yra riboti

Jei EPLSAF būtų vienintelis lėšų kovai su skurdu ES šaltinis, ištekliai būtų labai riboti (žr. 3 langelį).

Tačiau nesitikima, kad skurdą ES įveikti bus galima naudojantis vien tik EPLSAF lėšomis. Fondą reikėtų papildyti nacionalinėmis ir regioninėmis paramos schemomis, privačiomis iniciatyvomis ir kitais ES fondais, pavyzdžiui, ESF. Jei siekiama, kad EPLSAF greta kitų paramos schemų būtų kuriama daugiau ES pridėtinės vertės, jo lėšas reikėtų skirti didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims arba kovai su kraštutinėmis skurdo formomis.

Vadovaujančiosios institucijos, siekdamos teikti paramą labiausiai skurstantiems asmenims, turi remtis labai įvairių subjektų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad procese dalyvauja labai daug organizacijų, gali būti nelengva užtikrinti, kad parama būtų skiriama labiausiai skurstantiems asmenims. Nors naudojantis veikiančiu plačiu partnerių organizacijų tinklu galima užtikrinti, kad bus geriau patenkinti vietos poreikiai, iškyla daugiau koordinavimo sunkumų. Iš mūsų apklausos duomenų matyti, kad maždaug 5 700 partnerių organizacijų dalyvauja organizuojant pagalbos teikimą, o dar 14 000 paramos gavėjų skirsto pagalbą (žr. I priedą). Susidūrusios su šia situacija valstybės narės gali nustatyti tikslus veiksmų programų lygmeniu arba pagalbos skyrimą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, patikėti partnerių organizacijoms. Abiem atvejais pagalbos teikimas tiems, kuriems jos labiausiai reikia, yra labai svarbus užtikrinant fondo veiksmingumą.

Tik pusė tikrintų valstybių narių tikslingai skiria pagalbą veiksmų programų lygmeniu

Peržiūrėdami aštuonias I tipo veiksmų programas nustatėme, kad keturios veiksmų programos iš tiesų tikslingai taikomos konkrečioms grupėms. Viena valstybė narė ne tik nustatė tikslinę grupė, bet ir apibrėžė tai tikslinei grupei skiriamos paramos maistu priemones ir rūšis (žr. 4 langelį). Tokiu metodu prisidedama prie tinkamo riboto EPLSAF finansavimo naudojimo ir užtikrinama, kad būtų skiriama parama didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims.

Remiantis mūsų apklausos duomenimis, matyti, kad daugiau nei pusė valstybių narių EPLSAF paramos gavimą sieja su asmens tinkamumu gauti įvairių formų socialinę paramą (žr. 9 diagramą). Dėl to galima manyti, kad EPLSAF finansavimas bus skirtas daugiausia apibrėžtoms asmenų grupėms, todėl tai yra tikslinio paramos skyrimo forma, kurią taikant fondo poveikis gali būti didesnis ir dėl kurios gali būti lengviau vykdyti stebėjimą.

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 21 klausimą.

Tais atvejais, kai valstybės narės nustato griežtesnes galimybės gauti paramą taisykles, tinkamumo finansuoti sąrašus dažniausiai sukuria viešosios įstaigos (nacionalinės, regioninės ar vietos įstaigos), rečiau – organizacijos partnerės ir paramos gavėjai (žr. 10 diagramą).

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 22 klausimą.

Taip pat nustatėme, kad kai kurios valstybės narės savo veiksmų programose vartoja labai plačią sąvokos labiausiai skurstantys asmenys apibrėžtį. Todėl EPLSAF paramą gali gauti labai įvairūs galutiniai paramos gavėjai. Šis reiškinys labiausiai paplitęs valstybėse narėse, kurios paramą maistu per EPLSAF teikia taip pat, kaip įgyvendindamos LSAP (Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje).

Šios keturios valstybės narės savo veiksmų programose nėra nustačiusios konkrečių tikslinių grupių, nors jų programose ir atlikta tinkama skurdo padėties nacionaliniu lygmeniu analizė. Vadinasi, kartais sprendimą dėl to, kas bus galutiniai paramos gavėjai, turi priimti organizacijos partnerės arba paramą teikiantys paramos gavėjai ir kyla rizika, kad didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims pagalba nebus suteikta.

Komisija nežino, ar įgyvendinat VP I taikomos papildomos priemonės buvo veiksmingos ir ar papildė kitas

Įgyvendinant VP I privaloma taikyti papildomas priemones, bet jos apibrėžtos neaiškiai

Papildomos priemonės yra svarbiausias novatoriškas EPLSAF aspektas (palyginti su ankstesne LSAP), kuris atitinka tikslą kovoti su socialine atskirtimi. Jomis siekiama remti galutinių EPLSAF paramos gavėjų socialinę integraciją, o šias priemones privaloma taikyti įgyvendinant I tipo programas. Jos taikomos siekiant papildyti pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą, jomis siekiama mažinti socialinę atskirtį ir (arba) ryžtingiau bei tvariau kovoti su socialinėmis nelaimėmis, pavyzdžiui, subalansuotos mitybos rekomendacijos ir konsultacijos biudžeto valdymo klausimais.

Nustatėme, kad papildomos priemonės VP dažnai apibrėžiamos neaiškiai. Penkiais iš aštuonių mūsų peržiūrėtų atvejų, remiantis metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, buvo neįmanoma nustatyti, nei kiek skirtingų priemonių reikia įgyvendinti, nei galutinių paramos gavėjų skaičiaus⁷. Be to, keturiais atvejais VP nebuvo aiškiai nustatytas papildomų priemonių pobūdis⁸. Ši problema buvo itin dažna kalbant apie dvi mūsų peržiūrėtas programas, kurių papildomos priemonės finansuojamos ne EPLSAF lėšomis⁹, o skiriant nacionalinį finansavimą (tokia alternatyva numatyta pagrindiniu EPLSAF reglamentu). Šiais atvejais programoje buvo pateikta dar mažiau informacijos¹⁰.

Savo apklausoje pateikėme klausimą, kokias papildomas priemones įgyvendina valstybės narės (žr. 11 diagramą). Daugelis valstybių narių EPLSAF lėšas skiria siekdamos paskatinti galutinius gavėjus naudotis jų nacionalinių socialinių paslaugų teikėjų pagalba arba siekdamos taikyti su maistu ir mityba susijusias priemones.

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 11 klausimą.

Remiantis LVV buvo nustatyta, kad papildomos priemonės yra labai tikslingos, nes vien teikiant paramą maistu arba materialinę paramą nekovojama su pamatinėmis skurdo priežastimis (žr. 12 diagramą). Taikant šias priemones EPLSAF tampa „programa žmonėms“, o ne „maisto programa“.

Šaltinis: Europos Audito Rūmai. Parengta remiantis AVK rezultatais.

Be to, LVV matyti akivaizdi koreliacija tarp papildomų priemonių taikymo ir bendro galutinių paramos gavėjų pasitenkinimo programa. Jame prieita prie išvados, kad „valstybėse narėse, kuriose paramos priemonės taikomos mažesniu mastu, bendras pasitenkinimas EPLSAF parama yra šiek tiek mažesnis, todėl galima manyti, kad kalbant apie EPLSAF veiksmingumą negalima neatsižvelgti į papildomoms priemonėms tenkantį vaidmenį“.

Nors papildomos priemonės yra novatoriškas EPLSAF elementas, jų valstybėse narėse negalima palyginti dėl jų įvairovės. Todėl Komisija nėra nustačiusi jokių papildomų priemonių taikymo bendrų rodiklių ar rodiklių, skirtų išmatuoti rezultatą.

Vis dėlto esama atskirų papildomų priemonių įgyvendinimo išsamesnio vertinimo metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pavyzdžių, kaip antai Ispanijoje arba Lenkijoje (žr. 5 langelį). Tokiais kaip Slovakijos atvejais vadovaujančioji institucija atliko vizitus, apie kuriuos iš anksto neskelbta, siekdama patikrinti, kaip taikomos tokios priemonės, bet tai metinėse ataskaitose Komisijai nenurodoma.

ESF veiklos papildymas. Būtina įdėti daugiau pastangų

EPLSAF patenkinami labiausiai skurstančių asmenų būtiniausi poreikiai ir teikiama parama jų socialinei įtraukčiai įgyvendinti. Remiantis LVV, EPLSAF siekiama padėti tikslinėms grupėms, kurioms kitais atvejais netaikomos nacionalinės ar vietos priemonės, ir teikiama pagalba, kuri kitais atvejais nebūtų teikiama.

ESF daugiausia dėmesio skiriama grupėms, kurios turi daugiau galimybių dalyvauti darbo rinkoje ir teikiama tikslingesnė parama socialinei ir ekonominei įtraukčiai kurti. LVV pabrėžiama, kad būtina toliau gerinti EPLSAF ir ESF sąveiką „su tikslu padėti visų pirma darbingo amžiaus galutiniams paramos gavėjams, siekiant sumažinti atotrūkį nuo darbo rinkos“.

Negalėjome nustatyti, kaip kokybiškai EPLSAF ir kitos nacionalinės arba ESF paramos schemos papildo viena kitą. Pavyzdžiui, kalbant apie Prancūziją, ex ante vertinime buvo pateikta kritikos dėl to, kad nėra informacijos apie EPLSAF ir ESF priemonių sąveiką¹¹. Iš mūsų apklausos rezultatų taip matyti, kad EPLSAF ir ESF priemonių papildomumas yra ribotas, nes tik kelios valstybės narės nurodė į ESF veiksmus įtraukusios asmenis, kuriems skiriama EPLSAF parama (žr. 13 diagramą). Šie rezultatai yra dar prastesni kalbant apie stebėjimą, nes 21 respondentas nurodė nevykdąs tokio papildomumo stebėjimo.

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 24 klausimą.

Estija ir Bulgarija yra dvi mūsų apklausoje dalyvavusios valstybės narės, kurios atsakė vykdančios kiekybinių duomenų apie galutinių EPLSAF paramos gavėjų, kurie yra įtraukiami į ESF veiksmus, skaičiaus stebėjimą. Jos abi nurodė galutinius EPLSAF gavėjus integravusios į ESF priemones (žr. 6 langelį).

6 langelis

Geroji patirtis Estijoje ir Bulgarijoje. Turimų duomenų apie ESF veiklą pavyzdys

Šaltinis: atsakymai į Europos Audito Rūmų vadovaujančiosioms institucijoms pateiktos apklausos 26 klausimą.

Apie papildomas priemones pranešama geriau, tačiau nenustatyta, kaip jomis prisidedama mažinant skurdą

Komisija geriau keičiasi žiniomis apie socialinės įtraukties priemones, visų pirma, apie I tipo VP papildomas priemones. To pavyzdys – Komisijos rengiami EPLSAF tinklo posėdžiai. Vieno tokių posėdžių tema buvo skirta konkrečiai papildomoms priemonėms. Dalyvaudamos tokiuose seminaruose vadovaujančiosios institucijos ir su fondo įgyvendinimu susijusios organizacijos turi galimybę keistis patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais. Komisija taip pat reguliariai rengia EPLSAF seminarus, kuriuose su vadovaujančiosiomis institucijomis aptariami įvairūs klausimai.

Be to, Komisijos vidaus audito tarnybai atlikus EPLSAF auditą, Komisija parengė pranešimo apie papildomas priemones nacionalinėse metinėse įgyvendinimo ataskaitose patobulinimus. Vis dėlto tokia informacija dažniausiai yra aprašomojo pobūdžio ir jos negalima apibendrinti.

Nepaisant šių pastangų pagerinti ataskaitų teikimo kokybę, su papildomomis priemonėmis susijusi padėtis skirtingose valstybėse narėse nevienoda. Kol nebus reikalaujama apibrėžti pradines reikšmes arba siektinas vertes, o informacija, jei ji teikiama, ir toliau bus iš esmės kiekybinio pobūdžio, tol nebus galima vykdyti šių veiksnių poveikio mažinant skurdą stebėjimo.

LVV vertinant fondo veiksmingumą nurodyta, kad papildomų priemonių taikymas ir stebėjimas laikoma sritimi, kurioje galima labiau pasinaudoti EPLSAF teikiamomis galimybėmis. Teiginys, kad reikia taikyti tvirtesnes papildomas priemones, taip pat buvo pateiktas Ispanijos organizacijos partnerės ataskaitoje, pagrįstoje moksliniais tyrimais, kuriuose dalyvavo galutiniai paramos gavėjai ir valdžios institucijos¹².

VP II. Tikslingesnis socialinės įtraukties kūrimo metodas, tačiau ne visuomet nustatyta jos sąsajos su ESF funkcija

Siekiant įgyvendinti II tipo VP būtina nustatyti aiškius tikslus

II tipo veiksmų programos įgyvendinamos laikantis iš esmės skirtingo metodo, nei įgyvendinant I tipo veiksmų programas. Jomis tiesiogiai siekiama kurti labiausiai skurstančių asmenų įtrauktį. Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija yra keturios valstybės narės, kurios nusprendė įgyvendinti šio tipo programas. Joms kartu skiriama 2,5 % EPLSAF biudžeto, o 80 % šių lėšų tenka Vokietijai. II tipo programomis būtina nurodyti konkrečius tikslus ir nustatyti, kuriai labiausiai skurstančių gyventojų daliai skirti lėšas (žr. 7 langelį).

Programuodamos II tipo VP valstybės narės pagal EPLSAF reglamentą privalo nustatyti numatomus konkrečių tikslų rezultatus, kuriuose būtų nurodomi išdirbio ir rezultatų rodikliai, įskaitant pradines reikšmes ir tikslines vertes. Dėl tokios griežtesnės stebėjimo sąrangos lengviau įvertinti EPLSAF rezultatus, nei įgyvendinant I rūšies programas (žr. 8 langelį).

Vokietijoje EPLSAF gali būti naudojamas stabilizuoti labiausiai skurstančių asmenų grupes, kurių negali pasiekti socialinių tarnybų teikiama pagalba vietos lygmeniu. EPLSAF veikia laisvai pasiekiamų pagalbos pasiūlymų tikslinėms grupėms srityje. Šiuo atveju EPLSAF konkrečiais atvejais gali teikti kitą paramą nei esamos standartinės priemonės. Pagrindinis tikslas yra naudoti EPLSAF paramą kaip „tiltą“ į kitas paramos schemas.

Remiantis LVV, vykdant II tipo VP, 2016 m., pirmaisiais įgyvendinimo metais, EPLSAF parama buvo skirta maždaug 23 000 asmenų (Vokietijoje – 21 660 asmenų). EPLSAF „iš esmės sėkmingai įgyvendinami“ konkrečių išdirbio rodiklių tikslai. Be to, socialinės įtraukties programos laikomos labai svarbiomis, nes pagalbos maistu ir materialinės pagalbos nepakanka veiksmingai kovoti su skurdu ilguoju laikotarpiu.

Nors parama skiriama tikslingiau, ne visuomet nustatyta sinergija su ESF

Savo apklausoje II tipo veiksmų programas pasirinkusioms valstybėms narėms uždavėme klausimą, ar jos asmenis, kuriems taikoma EPLSAF parama, įtraukė į savo konkrečias ESF programas atsižvelgiant į EPLSAF „sąsajos funkciją“, kurią jis turėtų atlikti tų ESF priemonių atžvilgiu. Dvi valstybės narės nurodė, kad šį tikslą įgyvendino¹³. Nepaisant to, kai papildomai paklausėme, ar jos taip pat vykdo duomenų apie „sąsajos“ funkcijos stebėjimą, teigiamai atsakė tik viena valstybė narė¹⁴.

Išvados ir rekomendacijos

Atlikdami šį auditą įvertinome, ar EPLSAF yra parengtas taip, kad taptų veiksminga priemone mažinant skurdą ir prisidedant prie labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties kūrimo. Padarėme išvadą, kad EPLSAF lėšomis ne tik mažinamas skurdas teikiant pagalbą maistu – dėl jo novatoriškų socialinės politikos elementų valstybės narės turi galimybių skatinti socialinę įtrauktį. Vis dėlto dėl fondo stebėjimo apribojimų, negalima nustatyti jo indėlio mažinant skurdą.

Nustatėme, kad nors bendras EPLSAF tikslas yra labiausiai skurstančių asmenų socialinė įtrauktis, jis iš esmės tebėra paramos maistu schema, nes 83 % EPLSAF biudžeto lėšų skiriama paramai maistu. Taip yra todėl, kad EPLSAF struktūra leidžia valstybėms narėms toliau teikti paramą maistu tais atvejais, kai joms tai daryti atrodo tikslinga, panašiai kaip įgyvendinant LSAP. Nepaisant to, EPLSAF labai vertina suinteresuotieji subjektai, kurie dirba su labiausiai skurstančiais asmenimis (žr. 19–27 dalis).

Žvelgiant iš finansinės perspektyvos, EPLSAF yra palyginti nedidelis fondas. Pagalbą galutiniams paramos gavėjams teikia labai daug įvairių subjektų. Nustatėme, kad valstybėse narėse labai skiriasi ELPSAF programavimas kalbant apie tikslinį lėšų skyrimą. Pusėje valstybių narių, kurių apžvalgą atlikome, laikomasi tvirto tikslinio lėšų skyrimo metodo programos lygmeniu, daugiausia svarbos teikiant itin sunkių formų skurdui, dėl to fondo lėšos turėtų būti panaudojamos veiksmingiau. Likusios valstybės narės nusprendė tikslingai neskirti pagalbos veiksmų programose. Pagalbos tikslingumas bet kokiai pažeidžiamai grupei paliktas partnerių organizacijų nuožiūrai, todėl yra rizikos, kad kils riboto finansavimo išskaidymo poveikis (žr. 28–36 dalis).

Naujuoju EPLSAF elementu, abiejų programų tipų atveju, pabrėžiama labiausiai skurstančių asmenų socialinė įtrauktis, į kurią nebuvo atsižvelgiama įgyvendinant LSAP. Tais atvejais, kai tokios priemonės buvo naudojamos tinkamai, nustatytas didesnis pasitenkinimo fondu lygis. Vis dėlto nėra galimybių vykdyti socialinės įtraukties priemonių stebėjimo, nes nėra kiekybinių duomenų, todėl negalima įvertinti to, kaip fondu prisidedama kuriant labiausiai skurstančių asmenų socialinę įtrauktį. Be to, tik kelios valstybės narės stebi, kaip užtikrinamas EPLSAF ir ESF priemonių papildomumas (žr. 37–56 dalis).

Komisija pasiūlė įgyvendinant būsimąją 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą EPLSAF sujungti su ESF+. Audito Rūmai atsižvelgė į šį Komisijos pasiūlymą rengdami toliau pateiktas rekomendacijas.

Patvirtindama veiksmų programas pagal naują ESF + Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės didžiausią nepriteklių patiriantiems asmenims tikslingai skirtų pagrindinę pagalbą maistu ir materialinę pagalbą atlikdamos šiuos veiksmus:

1. aiškiai apibūdindamos skurdo padėtį nacionaliniu lygmeniu;
2. nustatydamos konkrečią gyventojų grupę arba grupes, kurioms bus skiriama pagalba, ir priemones, kurios bus naudojamos;
3. nustatydamos intervencinės veiklos loginį pagrindą ir ypač – numatomus rezultatus, nurodydamos pamatines vertes (pradines reikšmes) ir nustatydamos kiekybiškai įvertintus tikslus.

Terminas: Tvirtinant ESF + programas

1. Valstybės narės, kurios kovai su materialiniu nepritekliumi naudos ESF + lėšas, skirdamos pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, turėt
1. arba į savo VP įtraukti papildomas priemones siekdamos papildyti paramą maistu ir pagrindinę materialinę paramą, ar
2. savo VP aiškiai nustatyti, kurios platesnio ESF + socialinės įtraukties priemonės bus taikomos išskirtinai paramos gavėjams, kuriems skiriama pagalba maistu ir (arba) materialinė pagalba.
2. Tvirtinant šias programas, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai laikomasi 2 rekomendacijos a punkto i) ar ii) dalyse pateiktų nuostatų.

Terminas: Tvirtinant ESF + programas

Komisija ir valstybės narės turėtų sukurti metodą siekdamos įvertinti, kelių galutinių pagalbos maistu ir materialinės pagalbos galutinių gavėjų asmeninę padėtį buvo galima pagerinti taikant EPLSAF ar kitas socialinės įtraukties sistemas, taikomas valstybėse narėse arba įgyvendinamas per ESF +.

Terminas: Iki 2023 m. birželio pabaigos

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II kolegija 2019 m. vasario 27 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Akronimai ir santrumpos

AVK: atviros viešos konsultacijos

DFP: Daugiametė finansinė programa

DG AGRI: Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas

DG EMPL: Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas

EaSI: Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa

EGF: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

EPLSAF: Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas

ESF: Europos socialinis fondas

ESF+: Europos socialinis fondas + (daugiametė finansinė programa, 2021–2027 m.)

ESI fondai: Europos struktūriniai ir investicijų fondai

FEBA: Europos maisto bankų federacija

LSAP: Europos Sąjungos labiausiai skurstantiems asmenims programa

LVV: Komisijos užsakytas laikotarpio vidurio vertinimas

PROGRESS: Programa PROGRESS (2007–2013 m.)

VP: veiksmų programa

Žodynėlis

EPLSAF fondas: EPLSAF fondo tinklas yra atvira naryste grindžiama žmonių, kurie teikia pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims Europoje, bendruomenė. Jame dalyvauja nacionalinės EPLSAF vadovaujančiosios institucijos, EPLSAF finansuojamą veikslą vykdančios ir ja besidominčios organizacijos, ES lygmens NVO ir ES institucijos. EPLSAF tinklas suburia visus subjektus, kurie savo veikla siekia, kad Europoje būtų mažiau labiausiai kraštutinių skurdo formų. Šis tinklas yra erdvė, kurioje nariai gali keistis gerąja patirtimi ir skatinti naujus sumanymus, taip pat aptarti nefinansinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims Europoje teikimo būdus.

Europos socialinis fondas: Europos socialinio fondo tikslas yra stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, gerinant galimybes įsidarbinti ir dirbti (daugiausia mokymo priemonėmis), skatinant aukšto lygio užimtumą ir kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų.

Ex ante vertinimas: įrodymais grindžiamas vertinimas, kuris vykdomas siekiant pagerinti kiekvienos veiksmų programos kokybę ir projektavimą. Jis turi būti grindžiamas atitinkamais duomenimis.

Galutinis paramos gavėjas: labiausiai skurstantis asmuo ar skurstantys asmenys, gaunantys paramą.

Galutinių paramos gavėjų apklausa: struktūrizuota galutinių pagalbos maistu ir (arba) materialinės pagalbos gavėjų įgyvendinant veiksmų programas (VP I) apklausa yra viena iš priemonių, kurios turi būti naudojamos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui vertinti.

I tipo veiksmų programa: pagalbos maistu ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos veiksmų programa, kuria remiamas maisto produktų ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymas labiausiai skurstantiems asmenims, prireikus taikant papildomas priemones, kuriomis siekiama mažinti labiausiai skurstančių asmenų socialinę atskirtį.

II tipo veiksmų programa: labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties veiksmų programa – veiksmų programa, pagal kurią remiama netaikant aktyvių darbo rinkos priemonių vykdoma veikla, kurią sudaro nefinansinė ir nemateriali pagalba, kuria siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties.

Labiausiai skurstantys asmenys: fiziniai asmenys, atskiri asmenys, šeimos, namų ūkiai ar tokių asmenų grupės, kurie pagal nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytus (konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir vengiant interesų konfliktų) arba organizacijų partnerių apibrėžtus ir nacionalinių kompetentingų institucijų patvirtintus objektyvius kriterijus įvardijami ar pripažįstami remtinais, ir šie kriterijai gali apimti elementus, kurie leidžia nukreipti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims tam tikrose geografinėse vietovėse.

Laikotarpio vidurio vertinimas: Komisijos užsakyta ataskaita dėl EPLSAF (ją atlieka Metis GmBh drauge su Fondazione Giacomo Brodolini ir Panteia), kurią paskelbs Komisija.

Materialinė pagalba: nedidelės vertės pagrindinės vartojimo prekės, skirtos asmeniniam labiausiai skurstančių asmenų vartojimui, pavyzdžiui, drabužiai, avalynė, higienos, mokyklinės prekės ir miegmaišiai.

Operacija: projektas, sutartis arba veiksmas, kuriuos atrenka atitinkamos veiksmų programos vadovaujančioji institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriais siekiama veiksmų programos, su kuria jis susijęs, tikslų.

Organizacija partnerė: viešojo sektoriaus institucija ir (arba) ne pelno organizacija, kuri tiesiogiai arba per kitas organizacijas partneres tiekia maistą ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, prireikus kartu taikydama papildomas priemones, arba kuri imasi veiklos, kuria tiesiogiai siekiama labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties ir kurių veiksmus atrinko vadovaujančioji institucija.

Pagrindinis EPLSAF reglamentas: 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

Papildomos priemonės: maisto produktų ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos skirstymą papildantys veiksmai, kuriais siekiama mažinti socialinę atskirtį ir (arba) ryžtingiau bei tvariau kovoti su socialinėmis nelaimėmis, pavyzdžiui, subalansuotos mitybos rekomendacijos ir konsultacijos biudžeto valdymo klausimais.

Paramos gavėjas: viešasis arba privatusis subjektas, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą.

Socialinės paramos veikla skurstantiems asmenimis: visas privačių ir viešųjų iniciatyvų, organizacijų ir institucijų skiriamas finansavimas, kuriuo teikiama pagalba ar parama materialinį nepriteklių šalyje patiriantiems žmonėms. Ji apima materialines aukas, finansines aukas ir finansinės savanoriškos veiklos indėlio ekvivalentą.

Vadovaujančioji institucija: nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija (arba bet kuri kita vieša ar privati įstaiga), valstybės narės paskirta valdyti veiksmų programą. Į jos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, projektų įgyvendinimo stebėjimas ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai. Be to, vadovaujančioji institucija yra įgaliota po Komisijos, Europos Audito Rūmų ir bet kurios valstybės narės institucijos atliktų auditų taikyti finansinius pataisymus paramos gavėjų atžvilgiu.

Galinės išnašos

¹ Remiantis DG ESTAT.

² Žr. Specialiąją ataskaitą Nr. 6/2009.

³ 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

⁴ VP I buvo vykdomos Belgijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje; VP II buvo vykdomos Vokietijoje.

⁵ Rengiant šią ataskaitą Komisija turėjo netrukus paskelbti EPLSAF laikotarpio vidurio vertinimą.

⁶ Jungtinė Karalystė, kuri nėra įgyvendinusi savo pirminės EPLSAF programos, nepateikė atsakymo.

⁷ Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovakijoje.

⁸ Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje.

⁹ Tokioms priemonėms finansuoti gali būti skiriama ne daugiau kaip 5 % kiekvienos nacionalinės VP išlaidų maisto pirkimui ir (arba) pagrindinei nacionalinei pagalbai.

¹⁰ Belgijoje ir Prancūzijoje.

¹¹ Prancūzijos 2014–2020 m. EPLSAF įgyvendinimo veiksmų programos ex ante vertinimas (Évaluation ex ante du Programme Opérationnel 2014–2020 pour la mise en œuvre du Fonds européen d’aide aux plus démunis (FEAD)).

¹² EPLSAF poveikio vertinimas Ispanijoje, paramos gavėjų, valdymo organizacijų ir darbuotojų nuomonė, Ispanijos Raudonasis kryžius, 2018 m. (Valoración del impacto del Fondo de Ayuda Europea para las personas más desfavorecidas (FEAD) en España, a través de la percepción de las personas beneficiarias, Organizaciones y personal de gestión, Cruz roja española, 2018.)

¹³ Vokietija ir Nyderlandai.

¹⁴ Nyderlandai.

¹⁵

• Iš rinkos pašalinti produktai – vykdant krizės valdymą iš rinkos pašalinami vaisiai ir daržovės, kurie nemokamai perskirstomi labdaros organizacijoms ir fondams, įskaitant maisto bankus, kuriuos šios organizacijos ir fondai naudoja vykdydami savo pagalbos skurstantiems asmenims veiklą. Ši priemonė atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 34 straipsnio 4 dalį.
• ES produktai – ši kategorija yra susijusi su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu (EPLSAF).
• Pramonės pertekliaus produktai, t. y. valgomi maisto produktai, kurie dėl įvairių priežasčių nenuperkami arba nesuvartojami vartotojų ar asmenų, kuriems buvo pagaminti, apdoroti, pateikti ar jų įsigyti. Šie produktai gaunami iš gamybos sektoriaus – pramonės įmonių, bendrovių, gamintojų ir pan. Maisto bankai šį perteklių gauna nemokamai ir savo ruožtu jį nemokamai perskirsto labdaros organizacijoms, kurios teikia paramą nepriteklių patiriantiems asmenims.
• Tiekimo perviršio produktai, t. y. valgomi maisto produktai, kurie dėl įvairių priežasčių nenuperkami arba nesuvartojami vartotojų ar asmenų, kuriems buvo pagaminti, apdoroti, pateikti ar jų įsigyti. Šie produktai gaunami iš tiekimo sektoriaus – mažmeninės prekybos tinklų, tiekimo centrų, didmenininkų ir pan. Maisto bankai šį perteklių gauna nemokamai ir savo ruožtu jį nemokamai perskirsto labdaros organizacijoms, kurios teikia paramą nepriteklių patiriantiems asmenims.
• Rinkimas – naujas būdas rinkti maistą tiesiogiai iš žmonių. Lapkričio mėn. pabaigoje arba gruodžio mėn. pradžioje kai kurie FEBA nariai rengia maisto rinkimo akcijas. Savanoriai prekybos centruose prašo apsiperkančių žmonių nupirkti kokių nors papildomų produktų, kurie būtų dovanojami maisto bankams.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys George Pufan, jam padėjo kabineto vadovas Patrick Weldon, kabineto atašė Mircea Radulescu, pagrindinis vadybininkas Emmanuel Rauch, auditoriai Naiara Zabala Eguiraun, Dana Moraru ir Carmen Gruber.

Iš kairės į dešinę: Mircea Radulescu, George Pufan, Carmen Gruber, Patrick Weldon, Emmanuel Rauch.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2019

© Europos Sąjunga, 2019

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais