Judumas pagal programą „Erasmus+“: milijonai dalyvių ir daugialypė Europos pridėtinė vertė, tačiau veiksmingumo vertinimas turi būti dar labiau pagerintas

Santrauka

Apie programą „Erasmus+“

I

Programa „Erasmus+“ („Programa“) – tai ES programa, pagal kurią remiami veiksmai švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto srityse ir kurios bendras 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 16,45 milijardo eurų. Jos tikslas – besimokantiems asmenims ir darbuotojams suteikti galimybę įgyti įgūdžių ir tobulėti asmenine, socialine, mokymosi bei profesine prasme studijuojant, mokantis, įgyjant darbo patirties arba užsiimant savanoriška veikla užsienyje. Ja taip pat siekiama pagerinti šiose trijose srityse dirbančių organizacijų darbo kokybę ir skatinti inovacijas, kompetenciją ir tarptautinimą.

II

Aukštesnio lygio programos „Erasmus+“ tikslas – padėti Europos šalims modernizuoti ir pagerinti savo švietimo ir mokymo sistemas, sustiprinant jų atliekamą augimo, užimtumo, konkurencingumo, inovacijų ir socialinės sanglaudos skatinimo vaidmenį.

III

Programa „Erasmus+“ apima aukštąjį mokslą (AM), profesinį rengimą ir mokymą (PRM), mokyklinį ugdymą (MU), suaugusiųjų švietimą (SŠ), jaunimą ir sportą. Pagal programą „Erasmus+“ finansuojama veikla ir projektai yra skirstomi į pagrindinius veiksmus (PV). Programa daugiausia (80 %) įgyvendinama taikant nacionalinių agentūrų (NA) vykdomą netiesioginį valdymą.

Ką auditavome

IV

Mes vertinome Programos veiksmingumą ir Europos pridėtinę vertę (EPV), daugiausia dėmesio skiriant 1PV, pavienių asmenų judumui mokymosi tikslais („Erasmus+ Judumas“ arba „Judumas“) (švietimas ir mokymas), kuriam tenka daugiau kaip pusė Programos 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų biudžeto asignavimų. Iki 2018 m. sausio mėn. tokiu judumu pasinaudojo daugiau kaip 2,3 milijono besimokančių asmenų ir specialistų.

Ką nustatėme

V

Mūsų bendra išvada yra ta, kad programa „Erasmus+“ yra gerai žinomas, sėkmingas ES prekės ženklas. Programa sukuria daug EPV formų, kuriomis viršijami teisiniai reikalavimai. Programa „Erasmus+“ atlieka svarbų vaidmenį stiprinant judumą mokymosi tikslais užsienyje ir daro teigiamą poveikį dalyvių požiūriui į ES. Šalys, veikdamos pavieniui, negalėtų užtikrinti tokio poveikio.

VI

Visų pirma nustatėme, kad:

1. „Erasmus+ Judumas“ kuria EPV daugeliu kitų, ne tik teisiniame pagrinde reikalaujamų būdų, kaip antai užtikrinamas strateginis požiūris į judumą, padidėjęs Europos tapatybės suvokimas ir daugiakalbystė;
2. pasiekiama didžioji dalis teisiniame pagrinde nustatytų rodiklių tikslų. Tačiau šie rodikliai yra nevisiškai suderinti su Reglamente nustatytais bendrais ir konkrečiais tikslais, todėl veiksmingumą vertinti sudėtinga. Kokybiniai rodikliai didžia dalimi pagrįsti dalyvių suvokimu rengiant pokalbius ir atliekant tyrimus;
3. programa „Erasmus+“ įvedama daug Judumo administracinio supaprastinimo inovacijų, nors paraiškų ir ataskaitų teikimo procesai vis dar yra sudėtingi;
4. negauti numatyti novatoriškos Studentų paskolų garantijų sistemos rezultatai, todėl Komisija perskirstė atitinkamas lėšas.

Ką rekomenduojame

VII

Rekomenduojame Komisijai visų pirma:

1. rengiant ir įgyvendinant būsimą programą „Erasmus“ siūlyti papildomų EPV elementų. Visi EPV elementai turėtų būti suskirstomi pagal svarbą projektų vertinimo etapu, jie turėtų būtų stebimi ir apie juos turėtų būti teikiamos ataskaitos;
2. toliau tobulinti rodiklius, kurie padėtų išmatuoti Programos bendrų ir konkrečių tikslų pasiekimo mastą, ir pirmenybę teikti veiksmingumui skirstant lėšas;
3. dar labiau supaprastinti sistemą siekiant sumažinti administracinę naštą, naudos gavėjams ir pavieniams dalyviams užtikrinti lengvesnę paraiškų ir ataskaitų teikimo tvarką ir toliau taikyti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, tačiau prireikus koreguoti dotacijos sumas. Ji taip pat turėtų pagerinti IT priemones ir toliau kompiuterizuoti procedūras;
4. skatinti moksleivių judumo įtraukimą į 1PV ir apsvarstyti galimybę taikyti daugiau lankstumo doktorantams;
5. įvertinti galimybę iš naujo nustatyti tradiciniam kalbų mokymui klasėse skirtą finansavimą ir
6. siūlyti tinkamus Studentų paskolų garantijų sistemos pakeitimus siekiant įtraukti doktorantų ir paskutinio kurso studentų judumą.

Įvadas

01

Pagal programą „Erasmus+“ remiami veiksmai švietimo ir mokymo, jaunimo ir sporto srityse, o jos bendras 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 16,45 milijardo eurų. Ja siekiama besimokantiems asmenims ir darbuotojams suteikti galimybę įgyti įgūdžių ir tobulėti asmenine, socialine, mokymosi bei profesine prasme studijuojant, mokantis, įgyjant darbo patirties arba užsiimant savanoriška veikla užsienyje. Programa taip pat siekiama pagerinti šiose trijose srityse dirbančių organizacijų darbo kokybę ir skatinti inovacijas, kompetenciją ir tarptautinimą. Programos „Erasmus+“ tikslas – taipogi padėti Europos šalims modernizuoti ir pagerinti savo švietimo ir mokymo sistemas, sustiprinant jų atliekamą augimo, užimtumo, konkurencingumo, inovacijų ir socialinės sanglaudos skatinimo vaidmenį.

02

Remiantis jos steigimo reglamentu¹ (toliau – „Reglamentas“), Programa, be kita ko, prisideda prie strategijos „Europa 2020“² tikslų, įskaitant pagrindinį tikslą švietimo srityje, pasiekimo. Ji taip pat prisideda prie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos tikslų, įskaitant atitinkamus lyginamuosius standartus („ET 2020“)³.

03

Programa „Erasmus+“ į vieną programą sujungia 2007–2013 m. laikotarpio programas. Jos finansuojama veikla ir projektai yra skirstomi į pagrindinius veiksmus (PV), kaip parodyta 1 diagramoje.

04

Už programos „Erasmus+“ įgyvendinimą galutinė atsakomybė tenka Europos Komisijai (Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generaliniam direktoratui). Ji valdo biudžetą ir nustato prioritetus, tikslus ir kriterijus. Ji vadovauja Programos įgyvendinimui, tolesnei priežiūrai ir vertinimui Europos lygmeniu bei juos stebi. Europos Komisijai taip pat tenka atsakomybė už struktūrų, atsakingų už Programos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, priežiūrą ir koordinavimą.

05

Programos „Erasmus+“ įgyvendinimas didžia dalimi (80 %) grindžiamas netiesioginiu valdymu (žr. 2 diagramą). Europos Komisija paveda įgyvendinimą nacionalinėms agentūroms (NA), įsisteigusioms kiekvienoje Programos šalyje. NA atsakingos už visų projekto gyvavimo ciklo etapų valdymą. NA paskiria nacionalinė (-s) institucija (-os), kuri (-ios) taip pat paskiria nepriklausomą audito įstaigą vadovaudamasi (-osi) Finansiniu reglamentu.

06

Reikšmingiausia Programos dalis turint mintyje ES biudžetą yra PV1. Ją sudaro judumo projektai, skirti besimokantiems asmenims ir darbuotojams aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo srityje, taipogi mokyklinio ugdymo srities darbuotojams ir jaunimui. Be to, pagal PV1 teikiami programos „Erasmus Mundus“ jungtiniai magistro laipsniai ir programos „Erasmus+“ paskolos magistrantūros studijoms.

07

PV1 numatyto judumo mokymosi tikslais (fizinio persikėlimo į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ugdymo ir savišvietos būdu, žr. I priede pateiktus pavyzdžius) paskirtis – pagerinti svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, ypatingą dėmesį skiriant jų svarbai darbo rinkos atžvilgiu ir jų indėliui į įtraukią visuomenę. Be to, judumas yra svarbi palankių sąlygų neturinčių žmonių įtraukties skatinimo priemonė.

08

3 diagramoje parodytas biudžeto paskirstymas skirtingoms Programos dalims.

09

Programoje „Erasmus+“ dalyvaujančios šalys yra suskirstytos į dvi grupes, kaip parodyta 4 diagramoje:

1. Programoje dalyvaujančias šalis: ES valstybės narės, taip pat buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija ir
2. 145 šalis partneres (kaimynines šalis ir likusią pasaulio dalį).

Audito apimtis ir metodas

10

Mes vertinome programos „Erasmus+“ veiksmingumą ir Europos pridėtinę vertę (EPV). Audito metu daugiausia dėmesio skyrėme PV1 (Judumas) (švietimas ir mokymas), kuriam tenka daugiau kaip pusė Programos biudžeto asignavimų. Pagal PV2 ir PV3 vykdomų projektų įgyvendinimo laikotarpis trunka kelerius metus, o 2017 m. daugiausia projektų buvo įgyvendinimo ir (arba) sutarčių sudarymo etape.

11

Visų pirma nagrinėjome, ar:

1. „Erasmus+ Judumu“ sukuriama numatyta EPV;
2. „Erasmus+ Judumo“ rezultatai yra tinkamai matuojami ir
3. pagal „Erasmus+ Judumą“ įvestos naujovės pagerino Programą.

12

Vizitams atrinkome penkias Programoje dalyvaujančias šalis: Estiją, Norvegiją, Lenkiją, Rumuniją ir Ispaniją. Atrenkant šalis mūsų kriterijai buvo šie: i) dalyvių, kurių jos sulaukia ir siunčia, skaičius; ii) šalis, gaunanti ir siunčianti santykinai mažai dalyvių; iii) geografinis pasiskirstymas ES valstybėse narėse ir iv) viena ne ES šalis.

13

Mes gavome įrodymų:

1. surengę interviu su programos „Erasmus+“ suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant:
   1. už programos „Erasmus+“ valdymą atsakingus Komisijos ir Europos investicijų fondo (EIF) darbuotojus;
   2. Nacionalines agentūras, nacionalines institucijas, naudos dalyvius ir penkių atrinktų Programoje dalyvaujančių šalių dalyvius;
2. atlikę su programa „Erasmus+“ susijusios dokumentacijos ir procedūrų peržiūrą;
3. atlikę duomenų, įskaitant 2014–2016 m. Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimą (LVV)⁴, analizę. Jis buvo paskelbtas 2018 m. sausio 31 d. pasibaigus mūsų audito laikotarpiui. Mes šį pagrindinį dokumentą peržiūrėjome ir nustatėme, kad didžioji jo dalis patvirtino mūsų nustatytus faktus. Mes darome nuorodą į LVV ir jame nustatytus faktus tais atvejais, kai tinkama.

Pastabos

Vykdant „Erasmus+ Judumą“ sukuriama daugiau Europos pridėtinės vertės formų, nei reikalaujama Reglamente

Vykdant „Erasmus+ Judumą“ suteikiama Europos pridėtinė vertė, kaip ir reikalaujama Reglamente

14

Pagal Programą remiami tik tie veiksmai ir veikla, kurie gali sukurti EPV, ir visų pirma tie veiksmai ir veikla: kurių pobūdis yra tarpvalstybinis, ypač dėl judumo ir bendradarbiavimo, kuriais siekiama tvaraus sisteminio poveikio; kuriais užtikrinamas papildomumas ir sinergija su kitomis programomis ir politikos priemonėmis nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu, ir kuriais prisidedama prie veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimo⁵.

Tarpvalstybinis pobūdis ir sisteminis poveikis

15

Tarpvalstybinis pobūdis iš esmės užtikrintas. Studijos, mokymai arba mokomoji praktika užsienyje yra PV1 judumo veiksmų sine qua non sąlyga: pavienių asmenų judumas, susijęs arba su studijomis, mokomąja praktika, mokymo kursu, darbo stebėjimu arba mokymu. Iki 2018 m. sausio mėn. „Erasmus+ Judumu“ švietimo ir mokymo bei jaunimo srityje pasinaudojo daugiau kaip 2,3 milijono besimokančių asmenų ir specialistų⁶. 5 diagramoje parodytas dalyvių, kurie 2014–2016 m. pasinaudojo programos „Erasmus+“ judumu, skaičius pagal šalis.

16

Kaip rodo jo sąranga, judumu „siekiama“ sisteminio poveikio Programos švietimo ir mokymo sistemoms ir šalims partnerėms⁷. Šiame etape mūsų aplankytos institucijos ir mokyklos dar negalėjo įrodyti konkretaus sisteminio savo projektų poveikio savo institucijoms arba nacionaliniu lygmeniu.

17

Komisija pripažįsta, kad sisteminis poveikis švietimo ir mokymo sistemoms yra „ne toks matomas“ ir kad „įrodymai, kad politikos formuotojai panaudoja projektų rezultatus ir veiksmingai įsitraukia į procesą tada, kai nedalyvauja pačiame projekte, ne visada aiškūs“⁸ ir kad „yra tik nepagrįstų įrodymų, jog programa keičia institucijų požiūrį į pedagogiką ir jų tikslines grupes“⁹.

18

Iš tiesų, kaip nurodyta teisiniame pagrinde, nereikalaujama, kad pavienių projektų poveikis būtų sisteminis. Sisteminio poveikio turėtų padėti siekti bendras tų projektų rezultatas, taigi toks poveikis gali būti matomas tik pasibaigus Programai. Programos vadove teigiama, kad „tikimasi, kad ilgainiui bendras pagal šį pagrindinį veiksmą remiamų kelių tūkstančių projektų poveikis turės įtakos dalyvaujančių šalių švietimo, mokymo ir jaunimo sistemoms, taip skatindamas politikos reformas“¹⁰.

Papildomumas ir sinergija su kitomis programomis ir politikos priemonėmis

19

Papildomumas ir sinergija su kitomis programomis ir politikos priemonėmis visų pirma užtikrinamas programos „Erasmus+“ indėliu į strategijos „Europa 2020“ tikslus, įskaitant pagrindinius tikslus švietimo srityje. Programa taip pat turėtų prisidėti prie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos tikslų („ET 2020“ judumo lyginamųjų standartų)¹¹.

20

Nors programa „Erasmus+“ prisideda prie judumo lyginamųjų standartų, nėra aiškios sąsajos tarp PV1 ir pagrindinio švietimo tikslinio rodiklio, nustatyto Reglamento I priede, kaip paaiškinta tolesnėse 57 ir 58 dalyse.

21

Komisija yra nustačiusi programos „Erasmus+“ ir strategijos „Europa 2020“ bei „ET 2020“ sąsają: „Programa siekiama skatinti įgūdžius, galimybes įsidarbinti bei švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų modernizavimą; ja yra remiami veiksmai, bendradarbiavimo projektai ir priemonės, susijusios su „ET 2020“ politikos prioritetais. Tokiu būdu ji taip pat prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, visų pirma prie konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų švietimo ir mokymo srityje rengimo. Vykdant programą „Erasmus+“ gautos investicijos duos naudos pavieniams asmenims, institucijoms ir visai visuomenei, taip prisidedant prie darbo vietų kūrimo, augimo ir konkurencingumo bei skatinant gerovę ir socialinę įtrauktį“¹².

22

Nustatėme, kad mūsų aplankytose programoje dalyvaujančiose šalyse judumo priemonės skatina įgūdžius ir galimybes įsidarbinti, visų pirma PRM sektoriuje. Programos lygmeniu laikotarpio vidurio vertinime yra įrodymų, kad AM ir PRM studentų, dalyvaujančių judumo programose, galimybės įsidarbinti ir gauti gerą atlyginimą yra geresnės nei judumo programose nedalyvaujančių jų atitikmenų, nors didžioji dalis šių įrodymų kol kas yra susijusi ankstesnėmis programomis.

23

Iš dalyvių gauta grįžtamoji informacija atskleidžia labai aukštą pasitenkinimo programos „Erasmus+“ judumu lygį ir jo poveikį jų galimybėms įsidarbinti. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio mėn. 93,8 % respondentų pareiškė, kad jie padidino savo svarbiausius gebėjimus. 93 % darbuotojų teigia, kad jie įgijo naujos gerosios praktikos, o 75 % jų teigė, kad jie grįžo įgiję praktinių įgūdžių, tiesiogiai susijusių su jų esamu darbu. 79,1 % jų pareiškė, kad jie padidino savo galimybes įsidarbinti¹³. Tokia grįžtamoji informacija, nors ir informatyvi ir teikia vilčių, gali būti subjektyvi (žr. 80–82 dalis).

24

2015 m. programos „Erasmus+“ metinėje ataskaitoje nustatyta programos „Erasmus+“ ir kitų ES politikos pokyčių, kaip antai Europos strateginių investicijų fondo (švietimas ir mokymas siekiant atkurti darbo vietas ir augimą) sąsaja ir nurodyta, kad „per visus 2015 m. metus pagal programą „Erasmus+“ buvo įgyvendintos esamos įtraukaus judumo mokymosi tikslais ir bendradarbiavimo tarp įvairių suinteresuotųjų šalių švietimo, mokymo ir jaunimo sektoriuose ES politikos darbotvarkės“¹⁴.

25

Kai kurios valstybės narės judumui finansuoti per programos „Erasmus+“ mechanizmus naudoja kitus ES fondus. Pavyzdžiui, 2016 m. Lenkija specialiai pritaikė savo Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programą, kad finansuotų 2 500 mokyklinio ugdymo dalyvių ir 17 200 programos „Erasmus+“ PRM dalyvių. Palankių sąlygų neturintys studentai taip pat gauna papildomų lėšų iš ESF.

Prisidėjimas prie veiksmingo ES skaidrumo ir pripažinimo priemonių naudojimo

Skaidrumas

26

Programos vadove nurodyta, kad „veikla, kurią pasitelkus tenkinami rezultatų sklaidos ir naudojimo poreikiai, yra vienas iš būdų pademonstruoti darbą, kuris yra atliktas vykdant projektą „Erasmus+“. Rezultatų, įgytos patirties bei išdavų ir nustatytų faktų dalijimasis už programoje dalyvaujančių organizacijų ribų sudarys sąlygas platesnei bendruomenei pasinaudoti darbu, kuriam buvo skirtas ES finansavimas“¹⁵.

27

DG EAC informacijos, susijusios su programa „Erasmus+“, sklaidos platformose buvo akcentuota daugiau kaip 80 sėkmės pavyzdžių. Buvo parengta 120 faktų suvestinių ir sukurta 10 vaizdo įrašų apie 2015 ir 2016 m. atrinktus sėkmės pavyzdžius, kurie projektams suteikė dar daugiau matomumo. Jie buvo skatinami pasitelkus socialinius tinklus, interneto svetaines ir DG EAC naujienlaiškį bei renginių metu. 2017 m. Komisija pradėjo skelbti mėnesinį programos „Erasmus+“ interneto naujienlaiškį, kuriame pateikta nemažai sėkmės pavyzdžių. „Erasmus+“ yra didžiausias su konkrečiu GD susijęs „Facebook“ puslapis Komisijoje (su beveik 300 000 sekėjų).

28

Programai „Erasmus+“ buvo nustatyta nauja platforma (VALOR arba Projektų rezultatų sklaidos platforma) siekiant užtikrinti išsamią pagal Programą finansuojamų projektų apžvalgą ir akcentuoti gerosios praktikos ir sėkmės pavyzdžius. Platformoje pateikiami produktai, planiniai rezultatai ir intelektiniai išdirbiai, kurie yra finansuojamų projektų rezultatas. Ji suteikia atvirą interneto prieigą visų pagal programą „Erasmus+“ finansuojamų projektų ir kai kurių pagal ankstesnes programas finansuotų projektų aprašymams, rezultatams ir kontaktinei informacijai.

29

Mes aptikome įrodymų, kad penkios aplankytos šalys ir Komisija labai aktyviai skleidžia savo projektų rezultatus.

Pripažinimas

30

Pagal programą „Erasmus+“ skatinamas judumo metu užsidirbtų kreditų pripažinimas. Mūsų audito sutikti naudos gavėjai ir dalyviai nemanė, kad kreditų pripažinimas yra problema. 2016 m. buvo pranešta apie 100 % pripažinimo lygį aukštojo mokslo atveju (2013 m. jis siekė 73 %) ir 77 % lygį PRM atveju¹⁶. Poreikis užsidirbti kreditų užtikrina studentų stropumą judumo metu.

31

PRM kontekste pagal „Europass“ sistemą sertifikuojamas tarptautinis mokymų elementas ir potencialiems darbdaviams suteikiama daugiau patikinimo, todėl PRM studentai turi daugiau galimybių įsidarbinti.

Programa „Erasmus+“ sukuria Europos pridėtinę vertę papildomais būdais

32

Programos „Erasmus+“ EPV gali būti apibrėžta kaip Programa užtikrintas teigiamas poveikis, kurio be jos nebūtų. Remdamiesi šia apibrėžtimi mes nustatėme papildomų Judumu sukurtos EPV (be EPV, kurios siekiama Reglamente) kūrimo būdų.

Chartijų sistema

33

Visos Programoje dalyvaujančių šalių AM įstaigos (ir siunčiančios, ir priimančios studentus) privalo gauti „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE). Ši pagal ankstesniąją Programą parengta chartija yra kokybiškų kursų teikimo visoje Europoje garantija. Pavienė šalis negalėtų nustatyti tokios sistemos. Mes nustatėme atvejų, kai universitetai teikė paraiškas Chartijai gauti vien tam, kad ją turėtų kaip kokybės ženklą. Pagal programą „Erasmus+“ buvo parengta su judumu susijusių užsidirbtų kreditų pripažinimo sistema. Chartija labai padėjo tai padaryti.

34

Pagal programą „Erasmus+“ PRM įstaigos skatinamos teikti paraiškas PRM chartijai gauti. Ši neseniai sukurta Chartija taip pat yra kokybės garantija; ji stiprina PRM įstaigos reputaciją ir didina patrauklumą. Mes taip pat nustatėme atvejų, kai PRM įstaigos teikė paraiškas PRM chartijai gauti vien tam, kad ją turėtų kaip kokybės ženklą.

Bendradarbiavimo ir universitetų mokymo programų derinimo tinklas

35

Judumas padėjo skatinti bendradarbiavimą tarp universitetų, steigiant tarptautinius biurus, kuriuos papildė standartinės dokumentacijos ir priemonių, skirtų studentams ir darbuotojų judumui paremti, sistema. Buvo atlikti universitetų mokymo programų pakeitimai siekiant sudaryti palankesnes sąlygas studentų judumui, sinchronizuojant semestrus, studijų laikotarpius ir kursų prieinamumą visose šalyse. Šis bendradarbiavimas taip pat palengvina kreditų perkėlimą ir abipusį judumo metu užbaigtų modulių ir gautų diplomų pripažinimą.

36

AM ir PRM sektoriuose tarp besimokančiųjų ir studentus priimančių įstaigų sudaromi mokymosi susitarimai (MS). Tai – institucionalizuota garantija, kad judumo metu uždirbti kreditai bus pripažinti, forma. MS pasirašymas yra svarbus vėlesnio judumo pripažinimo prognozuojamasis rodiklis¹⁷.

37

Mūsų aplankytų projektų atveju AM ir mokyklų darbuotojų bei besimokančių asmenų PRM srityje judumas lėmė vėlesnį bendradarbiavimą ir su programa „Erasmus+“ nesusijusius mainus.

Strateginis požiūris į judumą

38

Pagal programą „Erasmus+“ paraiškas dėl judumo projektų tvirtinimo teikia AM įstaigos, PRM įstaigos ir mokyklos, o ne studentai / pavieniai mokytojai. Tai – svarbiausias pokytis lyginant su ankstesnėmis programomis, kuris, mūsų nuomone, prisideda prie instuticinės plėtros. Naudą gauna AM įstaigos, kurios turi siūlyti ir įgyvendinti tarptautinimo strategiją. PRM paslaugų teikėjai ir mokyklos privalo parengti Europos plėtros planą, kuriame nustatyta, kaip pasiūlytu judumo projektu atsižvelgiama į įstaigos ir jos bendros plėtros poreikius.

39

Šis strateginis požiūris padeda užtikrinti vadovų dalyvavimą nustatant projekto tikslus ir ilgalaikį ryšių ir praktinės patirties išlaikymą, sukuriant tvaresnę pridėtinę vertę.

Mokymo personalo judumo EPV

40

Mokymo personalas, kuris dalyvavo judumo programoje, turėtų po šios programos grįžęs praktiškai pritaikyti tai, ko yra išmokęs. Pavyzdžiui, universiteto darbuotojai Estijoje ir PRM darbuotojai Lenkijoje pareiškė, kad jie pasinaudojo savo įgyta judumo patirtimi savo šalies įstaigose.

Daugiakalbystė

41

Vienas konkrečių Programos tikslų yra gerinti kalbų mokymą ir mokymąsi bei skatinti ES kalbų įvairovę. Kalbiniai įgūdžiai prisideda prie Europos piliečių judumo, galimybių įsidarbinti ir asmeninio tobulėjimo.

42

Vienas iš rodiklių, nustatytų Reglamento I priede, yra dalyvių, pareiškusių, kad jie padidino savo kalbinius įgūdžius, procentinė dalis. Šio rodiklio balas siekia daugiau kaip 96 %¹⁸ (tačiau taip pat žr. 81 dalį). Judumas užsienyje yra labai svarbus užtikrinant tokį balą.

43

Kalbinių įgūdžių stygius judumo studentams vis dar gali būti stabdis, visų pirma už AM sektoriaus ribų. Mūsų su dalyviais surengti interviu parodė, kad visų pirma PRM sektoriuje kalbinių įgūdžių stygius gali trukdyti dalyviams ir užkirsti kelią galimybei pagal judumo programą pasibaigus stažuotei tiesiogiai įsidarbinti. Pavyzdžiui, kalbinių gebėjimų stoka užkirto kelią mūsų sutiktiems ispanų PRM studentams pasibaigus jų judumo programai Berlyne gauti darbą. Atvirų viešųjų konsultacijų, kurios pasitelkiamos rengiant laikotarpio vidurio vertinimą, metu kalbos kliūtis respondentai įvardijo kaip svarbiausią kliūtį, trukdančią pasiekti programos tikslus¹⁹.

Tarpvalstybinis ir tarptautinis judumas

44

Judumas yra svarbi švietimo strategijos dalis daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Norvegija yra nustačiusi tikslą, kad 20 % studentų turėtų dalyvauti tarpvalstybinėse judumo programose, Estija, siekdama pritraukti užsienio studentus, yra įdiegusi portalą „StudyinEstonia“ (studijos Estijoje), o Ispanija norėtų intensyviau bendradarbiauti su Pietų Amerika ir todėl padeda steigti tarptautinius biurus ir stiprina gebėjimus. Programa „Erasmus+“ yra labai svarbi priemonė ir modelis šiam tikslui pasiekti (žr. 5 diagramą).

Programa „Erasmus+“ yra ES kaimynystės ir vystymosi politikos dalis

45

Kaip numatyta įvairiose išorės priemonėse²⁰, siekiant skatinti tarptautinį AM aspektą, pagal programą „Erasmus+“ lėšos skiriamos iš ES biudžeto. Šis finansavimas skirstomas veiksmams, susijusiems su tarp įvairių Programoje dalyvaujančių šalių ir šalių partnerių užtikrinamu judumu mokymosi tikslais. Vykdant studentų ir personalo judumo į partneres šalis arba iš jų programas, finansuojamas panaudojant VBP asignavimus, dėmesys sutelkiamas į sritis, kurios svarbios besivystančių šalių įtraukiam ir tvariam vystymuisi²¹.

46

Šiuo atžvilgiu programa „Erasmus+“ yra ES švelniosios galios ir diplomatijos priemonė, politinė EPV. Pasitelkus Programą, įgyvendinamos vystymosi ir kaimynystės politikos priemonės, visų pirma AM judumo programos su šalimis partnerėmis (žr. 5 diagramą).

47

Pagal ankstesniąją programą tokie projektai buvo vertinami ES lygmeniu. Pagal programą „Erasmus+“ projektai vertinami kiekvienoje programos šalyje. Dėl to gali sumažėti kokybė, kadangi kiekvienoje šalyje yra atrenkamas minimalus projektų skaičius.

Išaugusi PRM svarba ir prestižas

48

17 % bendro programos „Erasmus“ biudžeto yra skirta PRM. Tai kompensuoja ribotas nacionalines studentų, mokytojų ir darbuotojų PRM srityje mainams turimas lėšas. Be to, dėl PRM studentų mainų PRM įstaigos ir pats PRM tampa patrauklesnis ir prestižiškesnis. PRM judumo programose dalyvauja vis daugiau ir daugiau studentų ir darbuotojų (žr. 7 diagramą).

Dėl PRM programa „Erasmus+“ tampa artimesnė didesnei piliečiui įvairovei

49

Dėl PRM įtraukimo į programą „Erasmus+“ Programa tampa artimesnė didesnei piliečių įvairovei, susijusiai su įvairesnėmis ne tokiomis akademinėmis sritimis (pavyzdžiui, maitinimo paslaugomis arba kėbulais). Be to, įtraukus tokias disciplinas į programą „Erasmus+“, palankių sąlygų neturintiems studentams suteikiamos galimybės pasinaudoti judumu. Daugelis mūsų sutiktų PRM studentų, prieš pradėdami studijuoti pagal mobilumo programą, niekada nebuvo išvykę iš savo šalies ar netgi savo regiono. II priede pateikta judumo PRM sektoriuje aplankytose mokyklose / šalyse tipų pavyzdžių.

Europinės tapatybės suvokimo stiprėjimas

50

Mūsų sutikti judumo dalyviai teigė, kad toks dalyvavimas sustiprino jų europinės tapatybės suvokimą. Laikotarpio vidurio vertinime taip pat buvo nustatyta, kad dalyvavimas programoje „Erasmus+ Judumas“ paskatino buvimo europiečiu pojūtį (šis skaičius buvo 19 % didesnis už programoje nedalyvavusių asmenų skaičių). Be to, plačioji visuomenė suvokia Programą ir visų pirma judumą, kuris yra jos matomiausia dalis, kaip vieną iš europinės tapatybės ramsčių ir kaip konkrečią ES jos piliečiams teikiamą naudą. Programa „Erasmus+“ yra vienas labiausiai atpažįstamų ES prekės ženklų.

51

Taigi programa „Erasmus+“ sukuria daug EPV formų, kuriomis viršijami teisiniai reikalavimai. Iš tiesų, programa „Erasmus+“ atlieka svarbų vaidmenį stiprinant judumą mokymosi tikslais užsienyje ir daro labai teigiamą poveikį dalyvių požiūriui į ES. Šalys, veikdamos pavieniui, negalėtų užtikrinti tokio poveikio.

„Erasmus+ Judumo“ veiksmingumo vertinimas turi trūkumų tam tikrose pagrindinėse srityse

52

Norint veiksmingai valdyti veiklą, įskaitant vertinimą ir stebėjimą, reikia nustatyti konkrečius, išmatuojamus ir realistiškus veiksmingumo rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką²². Ši intervencijos logika pateikta 8 diagramoje.

53

Bendraisiais programos „Erasmus+“ tikslais, kiek tai susiję su švietimu ir mokymu, prisidedama siekiant šių tikslų: strategijos „Europa 2020“ tikslų, įskaitant pagrindinį tikslą švietimo srityje, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos tikslų („ET 2020“) bei atitinkamų lyginamųjų standartų, tvaraus šalių partnerių vystymo aukštojo mokslo srityje ir Europos vertybių skatinimo remiantis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu²³. Konkretūs švietimo ir mokymo tikslai, kurie yra svarbūs PV1 judumui, yra nustatyti 5 straipsnyje.

Konkretūs tikslai yra įgyvendinami, tačiau kai kurie rodikliai nėra visapusiškai suderinti su Reglamente nustatytais bendrais ir konkrečiais tikslais

Kai kurie Reglamente nustatyti rodikliai turi būti pagerinti, kad galėtų geriau pasitarnauti veiksmingumo vertinimo sistemai

54

Programai nustatyti jos vertinimui skirti rodikliai²⁴. Šie rodikliai yra apibūdinti kaip „išmatuojami ir tinkami“²⁵ ir kurie yra „skirti išmatuoti Programos bendrų ir konkrečių tikslų pasiekimo mastą“²⁶. Šie PV1 „Judumas“ nustatyti rodikliai yra parodyti 9 diagramoje.

55

Mes nagrinėjome, ar šie rodikliai yra tinkami. Komisija teigia, kad „programa sėkmingai siekiama didžiosios daugumos tikslų arba jie yra viršijami“.

Neaišku, kaip finansuojami judumo projektai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo švietimo srityje

56

Strategijos „Europa 2020“ rodiklius nustatė Taryba. Komisija pranešė, kad „rodikliai, susiję su strategijos „Europa 2020“ pagrindiniu tikslu švietimo srityje, visų pirma su aukštojo išsilavinimo įgijimu ir mokyklos nebaigimu, rodė nuolatinę pažangą […] 2016 m. mokyklos nebaigiančių asmenų dalis ES buvo 10,8 %²⁷, o tai yra 2 dešimtosiomis mažiau nei 2015 m. […] Tuo pat metu ES vidutinė 30–34 amžiau asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentinė dalis 2016 m.²⁸ išaugo 3 dešimtosiomis iki 39,0 %²⁹.

57

Tačiau neaišku, kaip pagal Judumą finansuojami projektai padeda siekti šių pagrindinių tikslų švietimo srityje. Be to, net jei jie ir prisidėjo prie jų pasiekimo, šis indėlis negali būti atskirtas nuo kitų nacionalinių ir ES veiksmų indėlio ir atskirai išmatuotas.

58

Taigi tarp Judumo ar netgi visos programos „Erasmus+“ ir pagrindinių tikslinių rodiklių švietimo srityje nėra akivaizdaus ryšio. Tačiau strategijos „Europa 2020“ rodikliai nėra suderinti su Reglamente nustatytais bendrais ir konkrečiais tikslais, kaip reikalaujama 5 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi judumo lyginamojo standarto rezultatai yra tik daliniai, jis nėra tinkamai matuojamas

59

2011 m. valstybės narės susitarė dėl ES aukštojo mokslo judumo³⁰ lyginamojo standarto, pagal kurį 2020 m. ne mažiau kaip 20 % aukštojo mokslo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes).

60

Jos taip pat nustatė judumo mokymosi tikslais PRM srityje lyginamąjį standartą: iki 2020 m. ne mažiau kaip 6 % PRM įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su PRM susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes).

61

Pagal programą „Erasmus+“ vykdomas judumas aukštojo mokslo srityje yra vienas pagrindinių judumo lyginamojo standarto tame sektoriuje pasiekimo skatinimo veiksnių. Judumo lyginamasis standartas aiškiai susietas su PV1. Tačiau programa „Erasmus+“ nėra vienintelė programa, prisidedanti prie judumo, taigi programos „Erasmus+“ indėlis negali būti visiškai nustatytas.

62

Be to, kaip rodo Mokymosi visą gyvenimą mokslinių tyrimų centro (CRELL) analizė, su šiuo lyginamuoju standartu³¹ susiję duomenys yra tik labai daliniai ir jų negalima palyginti visoje Europoje³². Taigi su šiuo rodikliu susiję rezultatai nėra tikslūs.

63

Išsamaus judumo PRM srityje lygio vertinimo negalima atlikti dėl ribotų duomenų. Eurostatas atliko bandomąjį tyrimą, skirtą įvertinti PRM srities judumui mokymosi tikslais, kurį jis užbaigė 2015 m. pabaigoje. Rezultatai parodė, kad 17-oje tyrime dalyvavusių Programos šalių apie 3,1 % PRM studentų buvo dalyvavę judumo mokymosi tikslais programose.

64

Kadangi šio rodiklio rezultatai yra tik daliniai, jis nėra tinkamai matuojamas.

Kiekybiniai (bendrieji) rodikliai teikia naudingos informacijos, nors kai kurios apibrėžtys turėtų būti suderintos ir patikslintos

65

Šie rodikliai yra konkrečiai susiję su Judumu, o juos praneša ir stebi Komisija. Pažanga, (2016 m. pabaigoje) padaryta siekiant su šiais rodikliais susijusių tikslų, kurie yra nustatyti DG EAC metinėje darbo programoje, yra apibendrinta 10 diagramoje.

66

„Erasmus+ Judumas“ skatina mažiau galimybių turinčių besimokančių asmenų įtrauktį. Neaišku, kodėl remiantis rodikliu teisiniame pagrinde tokie dalyviai grupuojami kartu su specialių poreikių turinčiais dalyviais. Be to, kaip nurodyta 2016 m. programos „Erasmus+“metinėje ataskaitoje, „vykdant Programą ir toliau kovojama su judumo kliūtimis: ji tampa įtraukesnė palankių sąlygų neturintiems ir specialių poreikių turintiems asmenims“³³. Taigi, ši terminologija nėra nuosekliai naudojama.

67

Beveik 205 000 palankių sąlygų neturinčių ir mažiau galimybių turinčių dalyvių pasinaudojo programa „Erasmus+“, 2014–2017 m. sudalyvavę tarpvalstybinio judumo veikloje³⁴. „Erasmus+ Judumas“ suteikė naujos patirties užsienyje daugeliui žmonių, kurie kitaip nebūtų galėję sau to leisti.

68

Apibrėžtis „palankių sąlygų neturintys / mažiau galimybių turintys asmenys“ kiekvienoje Programos šalyje yra skirtinga. Pavyzdžiui, Ispanijoje visi studijoms valstybės dotaciją gaunantys naudos gavėjai įtraukti į šią kategoriją. Iš tiesų, kaip rodo Komisijos duomenys, daugiau kaip 35 % palankių sąlygų neturinčių judumo programų dalyvių yra iš Ispanijos.

69

Todėl šio rodiklio rezultatai nesuteikia galimybės atlikti tikslaus tokio mobilumo skirtingose ES šalyse palyginimo. Komisija pripažįsta, kad viena iš pagrindinių problemų, turėjusių neigiamos įtakos dalyvavimo modelių analizei, yra „visuose sektoriuose taikomos suderintos mažiau galimybių turinčių ir palankių sąlygų neturinčių žmonių apibrėžties nebuvimas“ ir kad „dėl įvairių apibrėžčių ir praktikos duomenų apie palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimą kokybė yra neaiški“³⁵.

70

Šiais trimis rodikliais matuojami Programos išdirbiai; jie padeda pademonstruoti įgyvendinimo pažangą. Taigi jie suteikia mažai informacijos apie Programos rezultatus ir poveikį (žr. 8 diagramą).

Švietimo ir mokymo rodikliai pasiekti, tačiau jais nematuojamas bendrų ir konkrečių Programos tikslų pasiekimo mastas

71

Reglamento I priede pateikti švietimo ir mokymo rodikliai yra konkrečiai susiję su Programa. Pagal šiuos rodiklius matuojama 2016 m. pažanga parodyta toliau pateiktose 11 ir 12 diagramose, kuriose matyti, kad didžioji dalis tikslų yra įgyvendinama.

72

11 diagramoje pateikti a–d švietimo ir mokymo rodikliai yra išdirbių rodikliai. Nepaisant to, kad šie kiekybiniai rodikliai yra naudingi, jie nevisiškai išmatuoja tai, „kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų“, ypač konkrečių tikslų, kaip reikalaujama Reglamento I priede.

73

E–g rodikliai yra išdavų rodikliai, kuriais teikiama informacija apie naudą, gautą dalyvaujant Programoje. F rodiklis yra subjektyvus matmuo, parengtas remiantis asmens suvokimu, kaip pranešta judumo programos pabaigoje.

74

Komisija prižįsta šių rodiklių ribotumą tuo atžvilgiu, kad „ jie yra daugiausia grindžiami naudos gavėjų subjektyviai suvokiamu praneštu PV1 indėliu“³⁶. Ji nurodo, kad nacionalinėse ataskaitose, kuriomis grindžiamas LVV, pranešami teigiami besimokančių asmenų svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygio pokyčiai, tačiau ji pripažįsta, kad jie „daugiausia paremti pačių dalyvių pranešta nuomone“³⁷.

Suvestinėje realiu laiku pateikiama informacija apie išdirbius ir rezultatus

75

2016 m. Komisija pradėjo rengti savo programos „Erasmus+“ suvestinę, kuri yra viena bendra duomenų saugykla, kurioje renkama visa nacionalinių agentūrų ir naudos gavėjų registruojama informacija. Duomenys yra kasdien atnaujinami; realiu laiku teikiami kokybiniai ir kiekybiniai duomenys, susiję su Programos įgyvendinimu, projektų, dotacijų, dalyvių ir Programoje dalyvaujančių organizacijų forma. Joje registruojamos dalyvių ir naudos gavėjų apklausos ir pasibaigus judumo programai parengtos deklaracijos.

76

Kaip nurodyta Suvestinėje, dalyvių pasitenkinimas yra aukštas: 95,8 % respondentų buvo patenkinti savo judumo mokymosi tikslais patirtimi (2018 m. sausio mėn.), o 80 % jų manė, kad jie yra geriau pasirengę susirasti darbą. Iš tiesų, remiantis apklausomis ir pasibaigus judumo programai parengtomis deklaracijomis, programa „Erasmus+“ yra sėkminga.

Šaltiniai, kurie yra naudojami siekiant įvertinti veiksmingumą laikotarpio vidurio vertinime, yra didžia dalimi apklausos ir dalyvių grįžtamoji informacija

77

Programos „Erasmus+“ LVV ataskaita buvo pateikta 2018 m. sausio 31 d.³⁸. Ji grindžiama: Programoje dalyvaujančių šalių pateiktomis nacionalinėmis ataskaitomis, išorės rangovo parengta vertinimo ataskaita, kitų tyrimų apžvalga, valdant programą sukaupta patirtimi ir daugiau kaip milijonu atsakymų, gautų iš suinteresuotųjų šalių. Joje nagrinėjamas su programa „Erasmus+“ susijęs 2014–2016 m. laikotarpis.

78

Šaltiniai, kurie yra naudojami LVV pagrįsti, didžia dalimi yra apklausos ir dalyvių grįžtamoji informacija: „Vertinimas sutelkė nemažai duomenų rinkimo ir analizės metodų. Daugelis rezultatų pasiekiami pasitelkiant įvairius įrodymus […] remiantis naudos gavėjų apklausomis, pačių naudos gavėjų pranešta grįžtamąja informacija bei kokybiniais interviu ir atvejų tyrimais“³⁹. Be to, naudojant atviras viešąsias konsultacijas buvo surinktos plačiosios visuomenės ir suinteresuotųjų grupių nuomonės.

79

Mūsų posėdžių, aplankytose penkiose šalyse surengtų su nacionalinių ataskaitų sudarytojais, metu buvo nurodyti sunkumai, atsiradę dėl patikimų duomenų, padedančių vertinti Programos poveikį, stygiaus.

Po judumo programos rengiamas dalyviams skirtas klausimynas yra subjektyvus ir sudėtingas

80

Pasibaigus mobilumo programai, kiekvienas dalyvis turi užpildyti klausimyną, skirtą įvertinti bendrą pasitenkinimo lygį ir konkrečius dalyvavimo Programoje aspektus, kaip antai savo šalies įstaigos judumo pripažinimą, europinės tapatybės suvokimo stiprėjimą ir kalbinių įgūdžių gerinimą.

81

Ši dalyvių grįžtamoji informacija yra naudinga, tačiau ji yra subjektyvi, todėl neturėtų būti naudojama kaip pagrindinis judumo kokybės ir rezultatų vertinimo matmuo. Ji juo labiau yra subjektyvi, kadangi galutinė studentui skirta išmoka mokama tik su sąlyga, jei bus užpildytas klausimynas, nors toks mokėjimas nepriklauso nuo teigiamo savęs įvertinimo.

82

Mūsų sutikti studentai teigė, kad klausimynai buvo pernelyg sudėtingi (visų pirma PRM klausimynai) ir juose pernelyg daug naudojama ES žargono. Kai kurie studentai pranešė apie sunkumus, su kuriais susidūrė pildydami klausimynus. Pavyzdžiui, Norvegijos NA teigė, kad klausimai yra netinkami PRM studentams.

Mažas tęstinumas iš metų į metus nustatant programos „Erasmus+“ metinių darbo programų prioritetus

83

2014 m. Komisija nustatė programos „Erasmus+“ politikos prioritetus. Kai kurie šių prioritetų vėlesnėse MDP buvo išlaikyti, tuo tarpu kiti nebebuvo vykdomi ir buvo nustatyti nauji politikos prioritetai.

84

2014 m. nustatytas prioritetas „Sisteminiai švietimo ir mokymo sistemų pokyčiai siekiant padidinti jų svarbą darbo rinkos atžvilgiu užtikrinant didesnes mokymosi darbo vietoje galimybes“ nėra įtrauktas į vėlesnę MDP.

85

2017 m. MDP neišlaikytas nė vienas 2014 m. PRM nustatytas prioritetas. Tačiau kiekvienais vėlesniais metais buvo nustatoma papildomų prioritetų. Aukštojo mokslo srityje prioritetas „didinti išsilavinimo lygius“ 2017 m. MDP buvo panaikintas ir buvo nustatyti nauji prioritetai.

86

Šie prioritetai yra svarbūs, tačiau nebuvo nustatyta jokių kiekybinių tikslų ar rodiklių. Neaišku, koks buvo šių prioritetų tikslų pasiekimo mastas arba kodėl daugelis jų buvo nebevykdomi. Užtikrinamas per mažas tęstinumas iš metų į metus DG EAC nustatant programos „Erasmus+“ MDP prioritetus.

Lėšų skirstymas nėra pagrįstas veiksmingumu

87

Lėšų skirstymas turėtų būti pagrįstas veiksmingumu siekiant skatinti veiksmingą ir efektyvų išteklių naudojimą. Reglamente reikalaujama, kad taikant kriterijus, naudojamus veiksmingumui vertinti, daugiausia dėmesio būtų skiriama „per metus įgyvendintų veiksmų rezultatams ir atliktų metinių išmokų lygiui“⁴⁰.

88

Mes nemanome, kad šių kriterijų pakanka norint įvertinti Programos veiksmingumą. Jais matuojama tik tai, kiek gali būti išleista (sąnaudos ir išdirbiai). Veiksmingumas taip pat apima rezultatus ir poveikį, kaip pripažįstama Reglamente⁴¹.

89

Apibendrinant reikia pasakyti, kad „Erasmus+ Judumo“ veiksmingumo vertinimas turi būti dar labiau pagerintas tam tikrose pagrindinėse srityse. Tikslai yra įgyvendinami, tačiau rodikliai nėra visapusiškai suderinti su Reglamente nustatytais bendrais ir konkrečiais tikslais, todėl veiksmingumą vertinti sudėtinga.

Programa „Erasmus+“ buvo įvesta daug naujovių, tačiau kai kurių šių naujovių išbaigtumas dar nėra užtikrintas

Pagal programą „Erasmus+“ vykdomas konsolidavimas yra sėkmingas

90

Programa „Erasmus+“ į vieną programą sujungia 2007–2013 m. laikotarpio programas (žr. 1 diagramą). Judumo atžvilgiu ji apima ankstesnes programas „Erasmus“ (AM), „Leonardo“ (PRM) ir „Comenius“ (MU). Mūsų sutiktos NA tai laiko teigiamu poslinkiu; taip traktuojama ir visų NA direktorių⁴² parengtame dokumente. Vienas prekės ženklas užtikrina geresnį matomumą politiniu ir visuomenės lygmeniu bei prisideda prie europinės tapatybės suvokimo stiprinimo (žr. 50 dalį).

Netiesioginio valdymo metodas yra teigiamas

91

Netiesioginis valdymo metodas⁴³ padidina projektų veiksmingumą. Nacionalinės agentūros, būdamos arti naudos gavėjų, gali geriau prisidėti prie projektų pasiūlymų kokybės ir jų įgyvendinimo gerinimo, pritaikant juos prie nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų įvairovės. Mūsų apklausti naudos gavėjai patvirtino, kad nacionalinės agentūros paraiškų teikimo ir įgyvendinimo etapais teikia geros kokybės pagalbą ir grįžtamąją informaciją ir, siekdamos palengvinti prieigą prie Programos, organizavo renginius ir mokymo kursus.

Programa „Erasmus+“ įvedama daug administracinio supaprastinimo inovacijų, nors paraiškų ir ataskaitų teikimo procesai vis dar yra sudėtingi

92

Programos įgyvendinimas turėtų supaprastėti sumažinus formalius ir biurokratinius reikalavimus, keliamus naudos gavėjams ir valstybėms narėms⁴⁴. Programos sėkmei taip pat labai svarbu užtikrinti organizavimo ir valdymo racionalizavimą ir supaprastinimą ir nuolat koncentruoti dėmesį į administracinių išlaidų sumažinimą⁴⁵.

93

Tik nacionalinių agentūrų mažuma (36 %) mano, kad programa „Erasmus+“ yra mažesnė našta nei ankstesnės programos⁴⁶. Naudos gavėjai ir dalyviai vis dar mano, kad programa yra sudėtinga (paraiškos, įgyvendinimas, ataskaitų teikimas). Interviu apklausti dalyviai manė, kad PRM projektų paraiškų ir ataskaitų teikimas yra pasikartojantis, tą pačią informaciją teikiant keliais atvejais. Mažesnės organizacijos manė, kad poreikis apibūdinti jų atskirų judumo projektų „europinį poveikį“ yra perteklinis.

94

Dalyviai beveik kiekvienoje šalyje skundėsi dėl sudėtingų su paraiškų ir ataskaitų teikimu susijusių administracinių procedūrų⁴⁷. Mes nustatėme, kad kai kurie studentai mano, jog MS sudėtinga pildyti ir kad atvykę studentai gali sužinoti apie kurso turinio pasikeitimą. Kursų katalogai kartais neatnaujinami. Tai gali kelti nusivylimą atvykus į vietą, kadangi kai kurie studentai sužino, kad jų kursas, kurį jie ketino lankyti, nebeegzistuoja.

95

Kai kurie mūsų sutikti dalyviai manė, kad paraiškų teikimo formos yra per sudėtingos mokykloms. Vienas ypatingų sunkumų yra nustatyti, kaip projektais bus įgyvendinami Europos plėtros plano tikslai. 2018 m. kvietimo teikti pasiūlymus paraiškų formos yra supaprastintos.

96

Komisija yra parengusi išsamų Programos vadovą, skirtą padėti organizacijoms naudos gavėjoms ir pavieniams dalyviams. Jis atnaujinamas kasmet. Tačiau Programos vadovuose sudėtinga nustatyti atskirais metais atliekamus pakeitimus, kadangi jie nėra nurodomi. Mūsų aplankytos NA teigė, kad jos pageidautų, jog būtų naudojamas internetinis vadovas (kuris šiuo metu yra parengtas pdf formatu) ir kad visi pirminiai dokumentai ir pažymėta atnaujinta informacija būtų pateikti viename bendrame dokumente. Nuo to laiko su 2017 m. Programos vadovu galima susipažinti internetu.

97

Kai kurios mūsų sutiktos institucijos manė, kad AM judumo su partnerėmis šalimis⁴⁸ taisyklės yra pernelyg sudėtingos. Pirmaisiais metais tokio judumo įgyvendinimas buvo labai sudėtingas: buvo atlikta 10 tarp universiteto ir NA sudaryto finansavimo susitarimo pataisų. Šioje srityje supaprastinimas dar nėra atliktas.

Vienkartinės išmokos, nustatyto dydžio normos ir vieneto įkainiai yra gero supaprastinimo pavyzdžiai, tačiau Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio

98

Programos „Erasmus+“ įgyvendinimas buvo supaprastintas naudojant finansavimą vienkartinėmis išmokomis, nustatyto dydžio normomis ir vieneto įkainiais. Dotacijų supaprastinimo laikotarpio vidurio peržiūros⁴⁹ metu nustatyta, kad naudojant tokį finansavimą buvo gauta daug finansinės ir nefinansinės naudos įgyvendinant Programą. Tokiu būdu buvo supaprastintas biudžeto planavimas, ataskaitų NA teikimas ir apskaita. Be to, peržiūros metu nustatyta, kad kadangi administracinė našta yra sumažinta, programos naudos gavėjai gali daugiausia dėmesio skirti projekto turiniui planavimo etape ir savo projekto tikslų pasiekimui įgyvendinimo etape.

99

Mes nustatėme, kad suinteresuotosios šalys palankiai vertina vienkartinių išmokų, nustatyto dydžio normų ir vieneto įkainių, kuriais buvo supaprastintas Programos finansinis valdymas, įvedimą.

100

Tačiau siekiant padidinti galimybes pasinaudoti programa „Erasmus+“, pavienių asmenų judumui remti numatytos dotacijos turėtų būti pritaikytos prie gyvenimo lygio ir pragyvenimo išlaidų priimančioje šalyje⁵⁰.

101

Vienkartinės išmokos, nustatyto dydžio normos ir vieneto įkainiai nustatyti Programos vadove ir suskirstyti į tris grupes: šalis, kurių pragyvenimo išlaidos panašios, didesnės ir mažesnės. Kai kurie mūsų sutikti studentai ir įstaigos pranešė, kad programos „Erasmus+“ dotacijos yra nepakankamos išlaidoms padengti ir kad reikia iš paties studento sutaupytų lėšų ar tėvų paramos skirti papildomą finansavimą. Tai gali susilpninti palankių sąlygų neturinčių studentų ryžtą dalyvauti Programoje.

102

Mes nustatėme, kad dotacijų sumų patikslinimai neatliekami siekiant atspindėti dalyvių realiąsias sąnaudas tuo atveju, kai priimančioji šalis teikia konkrečias subsidijas, pavyzdžiui, studento rentą Prancūzijoje dažnai apmoka valstybė, o tai reiškia, kad tokie dalyviai yra palankioje padėtyje.

103

Taikant vieneto įkainius, grindžiamus atstumų ribomis, neatsižvelgiama į jungčių buvimą ar dažnį arba kainų skirtumus tarp turizmo vietų ir geografiniu požiūriu atokių vietovių. Su atstumų skaičiuotuvo naudojimu susijusią naudą gauna dideliuose oro uostus turinčiuose miestuose gyvenantys asmenys.

104

Komisija, gavusi NA pastabų, atliko tam tikrų 2017 m. kvietimo teikti pasiūlymus elementų, pavyzdžiui, didelių kelionės išlaidų šalies viduje papildomų padidinimų patikslinimus. Be to, remiantis dotacijų supaprastinimo laikotarpio vidurio peržiūros metu pateiktais įrodymais patikslintos finansavimo taisyklės bus pradėtos taikyti nuo 2018 m.⁵¹

IT sistemų įdiegimas buvo probleminis, tačiau dauguma problemų jau yra išspręstos

105

Programos pradžioje įdiegtas didelis IT priemonių skaičius sukėlė painiavą nacionalinėms agentūros ir paraiškų teikėjams. Komisijos suteiktos IT priemonės iš pat pradžių buvo įvairios kokybės ir buvo įdiegtos vėlai. Judumo priemonė buvo laikoma nepatikima ir nepritaikyta vartotojui, o į daugelį probleminių klausimų (pavyzdžiui, e. formas, „EPlusLink“ ir OEET) buvo tik palaipsniui atsižvelgta. Visos mūsų aplankytos šalys pranešė apie naujų priemonių, kurios prieš jas įdiegiant nebuvo išbandytos, integravimo problemas.

106

Komisija daugelį problemų išsprendė, pradėjusi taikyti savo 2016 m. IT veiksmų planą. Mūsų vizitų metu patobulinimus patvirtino nacionalinės agentūros.

107

Mes nustatėme, kad nacionalinės agentūros, naudos gavėjai ir dalyviai palankiai vertintų labiau elektroninę dokumentaciją, kuri užtikrintų nepopierinę programą „Erasmus+“. Daugelis programos „Erasmus+“ dokumentų vis dar buvo rengiami popieriniu formatu.

Internetinė kalbinė parama yra naudinga priemonė. Tačiau ne internetiniai pagal ankstesnę programą finansuoti kursai yra laikomi esminiais

108

Vienas konkrečių programos „Erasmus+“ tikslų yra pagerinti kalbų mokymą ir mokymąsi.

109

Komisija sukūrė Internetinę kalbinės paramos (OLS) priemonę, kuri suteikia besimokantiems asmenims galimybę įvertinti savo užsienio kalbos, kurią jie naudos studijuodami arba dirbdami priimančiojoje šalyje, įgūdžius bei išklausyti internetinius kalbos kursus, skirtus pagerinti jų lygį.

110

Visi judumo programos dalyviai turi užpildyti internetinį kalbinį vertinimą, skirtą įvertinti jų kalbinius įgūdžius prieš judumo programą ir po jos. Tokie rezultatai suteiktų kiekybinių tokių įgūdžių pagerinimo duomenų. OLS testas yra privalomas siekiant gauti galutinę dotacijos išmoką.

111

Mes nustatėme, kad keliais atvejais pildant klausimyną surinkti balai pasibaigus programai rodo, kad kalbiniai įgūdžiai išliko tokie patys arba net pablogėjo. Komisija mano, kad akivaizdūs kalbos mokėjimo lygių sumažėjimai tarp pirmo ir galutinio vertinimo atspindi dalyvių motivacijos trūkumą, kurį lemia paskatų šiame jų judumo etape stygius. Taigi šie galutiniai testai, nors ir labai svarbūs, matuojant kalbinių gebėjimų pagerėjimą turėtų būti vertinami atsargiai.

112

Pasak kai kurių AM įstaigų, atlikus OLS testus neišduodami kalbinės kompetencijos sertifikatai, atitinkantys daugelio Europos universitetų nustatytus pripažinimo kriterijus. Iš tiesų, COIMBRA universitetų grupė mano, kad internetiniai kalbų testai yra per daug akcentuojami, o parama veiksmingiems kalbų kursams vietoje yra menka⁵².

113

Kai kurie PRM dalyviai taip pat apgailestauja dėl to, kad pagal programą „Erasmus+“ nerengiami neinternetiniai kalbų kursai, kuriems finansavimas buvo skiriamas pagal ankstesniąją programą. Pavyzdžiui, Estijoje apgailestaujama dėl kalbinių kursų auditorijoje nerengimo, kadangi jie labiau paskatindavo besimokančiuosius.

Studentų paskolų garantijų sistema nepateisino lūkesčių

114

Pagal studentų paskolų garantijų sistemą finansų tarpininkams suteikiamos dalinės paskolų garantijos „palankiausiomis sąlygomis“ siekiant finansuoti studentus, kurie studijuoja antrojoje studijų pakopoje, pvz., magistrantūroje, kitoje Programos šalyje⁵³.

115

Sistemą Komisijos vardu valdo ir įgyvendina Europos investicijų fondas (EIF). Šiai sistemai iš pat pradžių buvo skirta iki 3,5 % bendro programos „Erasmus+“ biudžeto.

116

Tikslas buvo iki 2020 m. 200 000 magistrantūros studentų suteikti 3 milijardus eurų paskolų, taip padidinant studentų judumą Europoje laikantis ES 20 % judumo lyginamojo standarto tikslo.

117

EIF su Komisija sudarytame įgaliojimo susitarime numatytos tikslinės paskatos jam atrinkti finansų tarpininką iš kiekvienos Programos šalies, siekiant užtikrinti, kad studentai iš visų tokių šalių galėtų pasinaudoti Sistema⁵⁴. Nepaisant to, kad EIF atliko rinkos tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad tokie tarpininkai yra labai susidomėję, ir to, kad EIF daugiau kaip 120 finansų įstaigų aktyviai skatina naudotis Sistema, vėlesnių kvietimų pareikšti susidomėjimą metu nebuvo daug jų pritraukta. 2017 m. pabaigoje sistema veikė tik per vieną tokį tarpininką tiek Prancūzijoje, tiek Turkijoje (tik išvykstantys studentai) ir Ispanijoje (išvykstantys ir atvykstantys studentai).

118

Iki to laiko tik 358 magistrantūros studentai buvo gavę tokią paskolą. Nors programoje dalyvaujančių studentų pateikta grįžtamoji informacija buvo teigiama ir 77 % jų patvirtino, kad be paskolos, suteiktos pagal sistemą, jie nebūtų galėję studijuoti magistrantūroje užsienyje, mažai tikėtina, kad tikslas užtikrinti iki 200 000 studentų skaičių⁵⁵ bus pasiektas. 2017 m. pabaigoje Komisija perskirstė atitinkamas lėšas.

119

Viena iš finansų tarpininkų susidomėjimo stygiaus priežasčių gali būti ta, kad pagal Reglamentą užtikrinama paskolos gavėjų apsauga yra pernelyg nelanksti, nepakankamai atsižvelgiant į standartinę rinkos praktiką. Ši apsauga yra konkrečiai nustatyta Reglamento II priedo 2 dalyje.

120

Be to, Sistema apima siaurą tikslinę populiaciją (magistrantūros studentus), į ją neįtraukiant reikšmingų studentų segmentų, o tai dar labiau sumažino finansų tarpininkų susidomėjimą.

121

2017 m. EIF su Liuksemburgo ir Kipro universitetais sudarė susitarimus, pagal kuriuos pastaroji šalis leis atvykstantiems magistrantūros studentams dvejiems metams atidėti savo mokslo ir apgyvendinimo išlaidų, kurioms taikomos pagal Sistemą sutartos garantijos, apmokėjimą. Šis novatoriškas metodas yra teigiamas, kadangi universitetai vis dažniau atlieka su aukštojo mokslo finansavimu susijusį vaidmenį.

Reikia atkreipti dėmesį į kitus naujus programos „Erasmus+“ ypatumus

Mokyklų mokiniai nebegali dalyvauti pagal PV1 rengiamose judumo programose

122

Mokyklų mokiniams dalyvavimas PV1 rengiamose judumo programose yra nebeįmanomas. Nacionalinės agentūros ir mokyklos aplankytose šalyse apgailestavo dėl tokio judumo trūkumo. Be to, netinkama, kad to paties amžiaus moksleiviai gali dalyvauti PRM judumo programose, bet to negali daryti kaip mokyklų moksleiviai pagal PV1.

Daug PRM įstaigų, ieškodamos partnerių, susiduria su sunkumais ir dažnai turi kreiptis į tarpininkus

123

Mūsų aplankytos PRM įstaigos pranešė apie sunkumus, su kuriais susiduria ieškodamos partnerių aukštos kokybės judumo srityje. Tokių sunkumų pavyzdžių pateikta 14 diagramoje. Kai kurios įstaigos naudojasi tarpininkų paslaugomis, o tai gali būti brangu ir dėl to sumažėja judumui skiriamas finansavimas. Aplankytos PRM įstaigos palankiai vertintų didesnę Komisijos ir NA joms skiriamą paramą ieškant partnerių.

124

Be to, tuo tarpu, kai pagal programą „Leonardo“ būdavo padengiamos tokios išlaidos kaip mokytojams skirtų parengiamųjų vizitų, siekiant patikrinti naujus priimančiųjų įstaigų partnerius, išlaidos, pagal programą „Erasmus+“ taip nebėra. PRM įstaigos pareiškė norą, kad joms būtų skirta daugiau paramos, kuri leistų administraciniam personalui ir mokytojams lydėti mokinius prasidėjus judumo programai ir jai besibaigiant, taip pat parengiamųjų vizitų metu. Lydimieji vizitai yra labai svarbūs, kadangi mokiniai yra dažniausiai paaugliai ir daugeliui jų tai yra pirmasis apsilankymas užsienyje.

125

Komisija neseniai sudarė internetinį PRM chartijos turėtojų žemėlapį, pagal kurį koledžai gali siekti užmegzti partnerystę su užsienyje esančiais koledžais, kurie yra laikomi patikimais.

Reikia užtikrinti doktorantų lankstumą

126

Pagal ankstesnes sistemas buvo galima rengti trumpas, intensyvias programas, kurias ypač doktorantai labai vertino. Šiuo metu minimalus leidžiamas laikotarpis yra trys mėnesiai. Mūsų aplankytos aukštojo mokslo įstaigos teigė, kad tokiems studentams reikia daugiau lankstumo ir kad vieno mėnesio laikotarpis geriau atspindi jų prieinamumą.

Išvados ir rekomendacijos

127

Mes nustatėme, kad programa „Erasmus+“ yra gerai žinomas, sėkmingas ES prekės ženklas. Programa sukuria daug EPV formų: daugeliu jų viršijami teisiniai reikalavimai. Tikslai yra įgyvendinami, tačiau „Erasmus+ Judumo“ veiksmingumo vertinimo sistema turi būti dar labiau pagerinta tam tikrose svarbiose srityse, kad būtų galima išmatuoti bendrų ir konkrečių tikslų pasiekimo mastą. Buvo įdiegti novatoriški elementai ir supaprastinimo priemonės, tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys vis dar mano, kad pagrindiniai aspektai yra painūs.

128

Programos „Erasmus+ Judumas“ veiksmai atitinka teisiniame pagrinde nustatytus EPV kriterijus (žr. 14–31 dalis). Mes nustatėme papildomų šiais veiksmais užtikrinamo EPV kūrimo būdų (žr. 32–51 dalis).

1 rekomendacija

Komisija, rengdama ir įgyvendindama būsimą programą „Erasmus“, turėtų siūlyti papildomų EPV elementų. Visi EPV elementai projektų vertinimo etape turėtų būti suskirstomi pagal svarbą, jie turėtų būtų stebimi ir apie juos turėtų būti teikiamos ataskaitos.

Tikslinė įgyvendinimo data: pirmasis 2021 m. pusmetis.

129

Nors dauguma programai nustatytų tikslų yra įgyvendinami, mes nustatėme, kad rodikliai nėra visapusiškai suderinti su Reglamente nustatytais bendrais ir konkrečiais tikslais, todėl veiksmingumą vertinti sudėtinga. Todėl „Erasmus+ Judumo“ veiksmingumo vertinimo sistema turi būti dar labiau pagerinta tam tikrose pagrindinėse srityse (žr. 52–88 dalis). Sisteminis Judumo poveikis dar nėra įrodytas (žr. 16–18 dalis).

130

Dauguma rodiklių yra kiekybiniai ir pagrįsti išdirbiais. Kokybiniai rodikliai didžia dalimi pagrįsti suinteresuotųjų šalių ir dalyvių suvokimu rengiant pokalbius ir atliekant tyrimus. Dalyvių grįžtamoji informacija yra naudinga, tačiau kadangi ji gali būti subjektyvi, ji neturėtų būti naudojama kaip pagrindinė priemonė, skirta judumo veiksmų kokybei ir rezultatams vertinti (žr. 54–82 dalis).

131

Reglamente nustatyti lėšų skirstymo veiksmingumo kriterijai yra vien tik indėlių ir išdirbių, o ne išdavų ir poveikio matas. Mūsų nuomone, siekiant atitikti Reglamentą, veiksmingumas turi būti vertinamas matuojant pažangą, pasiektą įgyvendinant tikslus. Be to, užtikrinamas per mažas programos „Erasmus+“ politikos prioritetų tęstinumas iš vienų metų į kitus (žr. 83–88 dalis).

2 rekomendacija

Komisija turėtų:

1. toliau tobulinti ir skelbti rodiklius, kurie padėtų išmatuoti Programos bendrų ir konkrečių tikslų pasiekimo mastą;
2. parengti kriterijus, skirtus užtikrinti, kad lėšos būtų skirstomos remiantis veiksmingumu, pasiektu įgyvendinant tikslus, siekiant skatinti efektyvų ir veiksmingą išteklių naudojimą.

Tikslinė įgyvendinimo data: pirmasis 2021 m. pusmetis.

132

Programa „Erasmus+“ buvo įvesta daug teigiamų naujovių, visų pirma naujovių, supaprastinančių ir sumažinančių dalyvių, įstaigų naudos gavėjų ir NA administracinę naštą. Tačiau vis dar reikia atlikti patobulinimus siekiant užtikrinti, kad dalyvavimas naudos gavėjams būtų ne toks varginantis ir patrauklesnis, visų pirma vykdant paraiškų ir ataskaitų teikimo procesus. Tik nacionalinių agentūrų mažuma (36 %) mano, kad programa „Erasmus+“ yra mažesnė našta nei ankstesnės programos (žr. 90–97 dalis).

133

Vienkartinės išmokos, nustatyto dydžio normos ir vieneto įkainiai yra gero supaprastinimo pavyzdžiai, tačiau Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio (žr. 98–104 dalis).

134

IT sistemų įdiegimas iš pradžių buvo labai probleminis, tačiau iki 2017 m. dauguma problemų buvo išspręstos. Vis dėlto LVV buvo nustatyta, kad „siekiant sumažinti vykdomųjų institucijų ir naudos gavėjų administracinę naštą, reikėtų supaprastinti procedūras ir IT valdymo priemones, kad jomis taptų lengviau naudotis“⁵⁶. Turėtų būti skatinamos e. paraiškos (žr. 105–107 dalis).

3 rekomendacija

Komisija, siekdama sumažinti administracinę naštą, turėtų dar labiau supaprastinti sistemą. Visų pirma ji turėtų:

1. užtikrinti, kad paraiškų ir ataskaitų teikimo procesai naudos gavėjams ir pavieniams dalyviams būtų lengvesni;
2. ir toliau taikyti vienkartinių išmokų, nustatyto dydžio normų ir vieneto įkainių metodą, prireikus, tikslinant dotacijos sumas;
3. pagerinti IT priemones ir toliau kompiuterizuoti procedūras.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2019 m.

135

Internetinė kalbinės paramos priemonė yra naudinga papildoma savarankiško mokymosi ir kalbos lygio testavimo priemonė. Tačiau ateityje ją galėtų papildyti pagal ankstesnę programą finansuoti neinternetiniai kursai (žr. 108–113 dalis).

4 rekomendacija

Komisija turėtų įvertinti, ar galima būtų iš naujo nustatyti tradiciniam kalbų mokymui klasėse skirtą finansavimą.

Tikslinė įgyvendinimo data – 2021 m.

136

Finansų tarpininkų dalyvavimas Studentų paskolų garantijų sistemoje yra ribotas, o numatytas poveikis nepasiektas. EIF siekia įgyvendinti novatoriškus ir lanksčius sprendimus. Potencialų paskolų portfelį išplėtus į kitus vėlesnės programos ciklus galima būtų padidinti sistemos patrauklumą finansų tarpininkams (žr. 114–121 dalis).

5 rekomendacija

Komisija turėtų:

1. siūlyti tinkamus įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kad būtų išplėsta Studentų paskolų garantijų sistemos aprėptis, įtraukiant doktorantų ir paskutinio kurso studentų judumą;
2. imtis tinkamų veiksmų siekdama skatinti Programos šalis užtikrinti, kad jų nacionalinės skatinamosios įstaigos dalyvautų esamoje Sistemoje.

Tikslinė įgyvendinimo data – a) pirmasis 2021 m. pusmetis, b) 2018 m.

137

Mes nustatėme didelį mokyklų mokinių judumo pakartotinio įtraukimo į programos „Erasmus+“ pagrindinį veiksmą Nr. 1 poreikį (žr. 122 dalį).

138

Minimalus doktorantų trijų mėnesių judumo laikotarpis ne visada tinkamas. Tokiems studentams reikia daugiau lankstumo (žr. 126 dalį).

6 rekomendacija

Komisija turėtų:

1. skatinti mokyklų mokinių judumo įtraukimą pagal PV1 ir
2. apsvarstyti galimybę suteikti daugiau lankstumo doktorantų judumo programos metu. Vienas mėnuo geriau atspindi jų prieinamumą.

Tikslinė įgyvendinimo data – a) 2020 m., b) pirmasis 2021 m. pusmetis.

Šią ataskaitą priėmė IV kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Neven MATES, 2018 m. liepos 3 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Santrumpos ir akronimai

AM: Aukštasis mokslas

DG EAC: Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas yra Europos Sąjungos vykdomosios valdžios padalinys, atsakingas už švietimo, kultūros, jaunimo, kalbų ir sporto politiką.

EIF: Europos investicijų fondas

EPV: Europos pridėtinė vertė

ESF: Europos socialinis fondas

LVV: Laikotarpio vidurio vertinimas

MDP: Metinė darbo programa

MS: Mokymosi susitarimas

MU: Mokyklinis ugdymas

NA: Nacionalinė agentūra (-os)

OLS: Kalbinė parama internetu

PRM: Profesinis rengimas ir mokymas

PV: Pagrindinis veiksmas

VBP: Vystomojo bendradarbiavimo priemonė

Terminų žodynėlis

„Comenius“: ankstesnioji mokykloms skirta judumo programa

„ET 2020 m.“: Švietimas ir lavinimas 2020 m. – tai 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadose patvirtinta visos ES bendradarbiavimo švietimo ir lavinimo srityje sistema.

„Europass“: penkių dokumentų, padedančių piliečiams geriau pateikti informaciją apie įgūdžius ir kvalifikaciją teikiant prašymą priimti į darbą arba studijuoti Europoje, paketas. Šie dokumentai yra „Europass“ CV ir kalbų pasas bei trys dokumentai, kurie gali būti išduoti piliečiams, turintiems judumo patirties kitoje Europos šalyje („Europass“ mobilumo dokumentas) arba tiems piliečiams, kurie yra užbaigę formaliąją profesinio mokymo programą arba mokymus (Pažymėjimo priedėlis) arba aukštojo mokslo programą (Diplomo priedėlis).

Judumas mokymosi tikslais: fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ugdymo ir savišvietos būdu; tai gali būti stažuotės, gamybinės praktikos, jaunimo mainai, savanoriška veikla, dėstymas ar mokymas arba dalyvavimas profesinio tobulinimosi veikloje.

Judumo lyginamasis standartas: su programa „Erasmus+“ susijęs rodiklis, kuris yra vienas iš tikslų, nustatytų pagal programą „ET 2020“.

Programa „Erasmus“: ankstesnioji aukštajam mokslui skirta judumo programa

Programa „Leonardo da Vinci“: ankstesnioji profesiniam rengimui ir mokymui skirta judumo programa

Programoje dalyvaujančios šalys ir šalys partnerės: reikalavimus atitinkančios šalys yra suskirstytos į dvi grupes, Programoje dalyvaujančias šalis (ES valstybės narės ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija) bei visame pasaulyje pasiskirsčiusias 145 šalis partneres.

Strategija „Europa 2020“: 2010 m. pradėta įgyvendinti Europos Sąjungos dešimties metų užimtumo ir augimo strategija, skirta sukurti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui.

Studentų paskolų garantijų sistema: programos „Erasmus+“ kontekste 2014 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos vardu pradėta vykdyti EIF valdoma ir įgyvendinama ES iniciatyva, skirta finansų tarpininkams suteikti dalines paskolų garantijas siekiant finansuoti studentus, kurie studijuoja magistrantūroje užsienyje.

Suvestinė: Komisijos duomenų saugykla, kurioje renkama visa nacionalinių agentūrų ir naudos gavėjų registruojama programos „Erasmus+“ informacija. Duomenys yra kasdien atnaujinami; realiu laiku teikiami kokybiniai ir kiekybiniai duomenys, susiję su Programos įgyvendinimu.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų nario Neven Mates vadovaujama IV audito kolegija „Rinkų reguliavimas ir konkurencinga ekonomika“. Auditui vadovavo Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, jam talkininkavo Lietuvos kabineto vadovas Mindaugas Pakštys, kabineto atašė Tomas Mackevičius bei kabineto asistentės Aušra Maziukaitė ir Niamh Carey; pagrindinis vadybininkas Paul Stafford, užduoties vadovė Maria Echanove; auditoriai Sandra Dreimane, Agnieszka Plebanowicz, Bogdan Sinca ir Timothy Upton. Lingvistinę pagalbą teikė Michael Pyper.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

PDF	ISBN 978-92-847-0484-2	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/756051	QJ-AB-18-017-LT-N
HTML	ISBN 978-92-847-0473-6	ISSN 1977-5725	doi:10.2865/85186	QJ-AB-18-017-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2018

Naudoti ar atgaminti nuotraukas ir kitą medžiagą, kurios autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus autorių teisių turėtojų leidimą.

 

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact/write-to-us_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. http://europa.eu/contact)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp/lt/home?) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais