(1)

2002 m. gruodžio 18 d. pranešimu (toliau – inicijavimo pranešimas) Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė apie antidempingo procedūros inicijavimą dėl į Bendriją importuojamos patalynės, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, kuri išausta tik iš medvilnės ar įmaišius dirbtinio pluošto ar lino (tačiau linas nėra dominuojantis pluoštas), balinta, dažyta ar marginta (toliau – medvilninė patalynė arba patalynė) ( 2 ),

(2)

Procedūra buvo inicijuota pagal skundą, kurį 2002 m. lapkritį didžiąją visos Bendrijos medvilninės patalynės produkcijos dalį atstovaujančių gamintojų vardu pateikė Europos Bendrijų medvilnės ir susijusios tekstilės pramonės komitetas (toliau – Eurocoton arba skundo pateikėjas). Skunde prima facie buvo pateikti įrodymai dėl minėto produkto dempingo ir dėl to atsiradusios esminės žalos, kuri laikyta pakankama antidempingo procedūrai inicijuoti.

(3)

Komisija oficialiai informavo apie procedūros inicijavimą eksportuojančius gamintojus ir importuotojus, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir jų asociacijas, aptariamos eksportuojančios šalies atstovus, skundą pateikusius Bendrijos gamintojus, žinomas gamintojų asociacijas ir žinomus vartotojus. Suinteresuotiems asmenims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pareikalauti jų išklausyti per inicijavimo pranešime nustatytą terminą.

(4)

Keletas aptariamos šalies eksportuojančių gamintojų, Bendrijos gamintojų, Bendrijos vartotojų ir importuotojų pateikė savo nuomonę raštu. Visoms šalims, kurios to paprašė per pirmiau nurodytą terminą ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, ta galimybė buvo suteikta.

(5)

Buvo tvirtinama, kad nuo skundo pateikimo iki inicijavimo dienos praėjo daugiau kaip 45 dienos. Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 1 dalį skundas laikomas pateiktu pirmąją darbo dieną po jo pristatymo Komisijai registruotu paštu arba po to, kai Komisija patvirtina jį gavusi. Gavimo patvirtinimas buvo išduotas 2002 m. spalio 31 d., ketvirtadienį. Įvertinant tai, kad lapkričio 1 d., penktadienis, buvo valstybinė šventė, pirmoji darbo diena po Komisijos patvirtinimo apie skundo gavimą išdavimo buvo 2002 m. lapkričio 4 d., pirmadienis. Todėl skundo pateikimo diena turi būti laikoma2002 m. lapkričio 4 d.

(6)

Inicijavimo pranešimas buvo paskelbtas 2002 m. gruodžio 18 d., taigi tikrai nepraėjus daugiau kaip 45 dienoms po skundo pateikimo. Vadinasi inicijavimo pranešimas buvo paskelbtas per pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą.

(7)

Atsižvelgdama į tai, kad šiame procese dalyvauja daug eksportuojančių gamintojų, Komisija nusprendė, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu reikėtų taikyti atrankos metodiką.

(8)

Kad būtų galima padaryti atranką, eksportuojantys gamintojai buvo paprašyti informuoti apie save per 15 dienų nuo proceso inicijavimo ir pateikti atrankai esminę informaciją.

(9)

Prašomą informaciją iš viso pateikė 178 bendrovės, tačiau tik 156 bendrovės pranešė 2001 m. spalio 1 d. – 2002 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tyrimo laikotarpiu arba TL) gaminusios ir pardavusios nagrinėjamą produktą Bendrijoje ir išreiškė pageidavimą dalyvauti atrankoje. Šios bendrovės iš pradžių buvo priskirtos bendradarbiaujančių bendrovių grupei.

(10)

Kadangi nė viena iš šių bendrovių nepateikė duomenų apie tipiškus panašaus produkto pardavimus vidaus rinkoje, kuriuos būtų galima panaudoti normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1, 3 arba 6 dalį nustatyti, Komisija pakvietė Pakistano valdžios institucijas susisiekti su visais žinomais patalynės gamintojais, kurie prekiauja vidaus rinkoje, ir suteikti jiems papildomą galimybę pateikti informaciją apie tokius pardavimus per naują terminą. Deja, nebuvo gauta atsakymų, rodančių apie tipiškus bendrovių pardavimus vidaus rinkoje.

(11)

Laikydamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies, Komisija, pasikonsultavusi su eksportuojančiais gamintojais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir žinomomis gamintojų/eksportuotojų asociacijomis, padarė atranką pagal didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Iš pradžių Komisija pasiūlė atrinkti penkias bendroves, atstovaujančias 29,5 % Pakistano eksporto į Bendriją, ir pranešė apie tai Pakistano valdžios institucijoms ir gamintojų/eksportuotojų asociacijoms. Pakistano nacionalinės valdžios institucijos, kai kurių bendrovių teisinis atstovas ir viena eksportuotojų asociacija pasiūlė kai kurias pasiūlytas bendroves pakeisti kitomis, argumentuodami, kad tai užtikrintų geresnę aprėptį, platesnę geografinę apimtį ir būtų įtrauktos bendrovės, kurios buvo atrinktos ankstesniame antidempingo procese. Į šių šalių pageidavimus buvo atsižvelgta tiek, kiek jie atitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalies kriterijus, t. y. nuostatą, kad atrinktos bendrovės atstovautų kuo didesnę produkcijos, parduodamo kiekio ar eksporto dalį, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Atsižvelgiant į tai, į atrinktų bendrovių grupę buvo įtrauktas šeštas pagal dydį Pakistano eksportuotojas.

(12)

Šešios atrinktos bendrovės, kurios atstovavo daugiau kaip 32 % per TL į Bendriją iš Pakistano eksportuotos patalynės, buvo paprašytos pateikti atsakymus į antidempingo klausimyną, pateiktą inicijavimo pranešime.

(13)

Trys neatrinktos bendrovės pateikė prašymus dėl individualių tyrimų. Atsižvelgdama į atrinktos imties dydį ir bylos sudėtingumą (pvz., didelį produkto rūšių skaičių), Komisija informavo atitinkamas bendroves, kad galutinis sprendimas dėl individualaus tyrimo galėtų būti priimtas tik po patikrinimo vizitų į atrinktas bendroves ir reikiamai atsižvelgus į turimą laiką. Dėl 35 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių būtinos sąlygos tyrimams vietoje atlikti Pakistane nebuvo įvykdytos ir todėl nebuvo įmanoma patenkinti nė vieno prašymo atlikti individualų tyrimą.

(14)

Atsižvelgdama į didelį skundą palaikančių Bendrijos gamintojų skaičių ir laikydamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio, Komisija pranešime apie proceso inicijavimą paskelbė apie savo ketinimą atrinkti Bendrijos gamintojus pagal didžiausią tipišką Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimų kiekį, kurį buvo galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Tuo tikslu Komisija paprašė bendrovių pateikti informaciją apie nagrinėjamo produkto gamybą ir pardavimus.

(15)

Remdamasi gautais atsakymais Komisija atrinko penkias bendroves trijose valstybėse narėse. Atrenkant buvo atsižvelgiama į pagaminamos ir parduodamos produkcijos kiekį, siekiant aprėpti kuo tipiškesnę rinkos dalį.

(16)

Atrinktoms bendrovėms Komisija išsiuntinėjo klausimynus. Dvi iš šių penkių bendrovių negalėjo pateikti išsamaus per tyrimo laikotarpį su nesusijusiais klientais atliktų sandorių sąrašo ir todėl buvo laikomos bendradarbiaujančiomis tik iš dalies.

(17)

Atsakymai į klausimyną buvo gauti iš penkių atrinktų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, šešių atrinktų Pakistano eksportuojančių gamintojų, trijų individualių tyrimų prašiusių eksportuojančių gamintojų ir dviejų nesusijusių Bendrijos importuotojų.

(18)

Komisija siekė gauti ir patikrino visą informaciją, kurią laikė būtina dempingui, žalai, priežastiniam ryšiui ir Bendrijos interesui nustatyti. Patikrinimo vizitai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(19)

Dempingo ir žalos tyrimo laikotarpis – nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d. Žalos įvertinimui svarbių tendencijų tyrimas aprėpė laikotarpį nuo 1999 m. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

(20)

Atsižvelgiant į poreikį toliau tirti tam tikrus dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos intereso aspektus, nebuvo įvestos jokios laikinosios antidempingo priemonės.

(21)

Nagrinėjamas produktas – tai patalynė, kurios kilmės šalis yra Pakistanas, kuri išausta tik iš medvilnės ar įmaišius dirbtinio pluošto ar lino (tačiau linas nėra dominuojantis pluoštas), balinta, dažyta ar marginta, šiuo metu klasifikuojama KN kodų pozicijose ex630221 00 (TARIC kodai 6302210081, 6302210089), ex630222 90 (TARIC kodas 6302229019), ex630231 10 (TARIC kodas 6302311090), ex630231 90 (TARIC kodas 6302319090) ir ex630232 90 (TARIC kodas 6302329019). Patalynė apima paklodes (užtempiamas ar lygias), antklodžių užvalkalus ir pagalvių užvalkalus, supakuotus parduoti atskirai arba komplektais.

(22)

Audinys iš medvilnės pluošto, naudojamas patalynei gaminti, žymimas dviem skaitmenų poromis. Pirmoji nurodo atitinkamai apmatams ir ataudams panaudotų išilginių siūlų skaičių (ar masę). Antroji nurodo skersinių siūlų skaičių centimetre ar colyje atitinkamai apmatuose ir atauduose.

(23)

Audiniai yra balinami, dažomi ar marginami. Tuomet jie sukarpomi ir susiuvami į įvairaus dydžio užtempiamas ir lygias paklodes, antklodžių ir pagalvių užvalkalus. Galutinis produktas supakuojamas parduoti atskirai arba komplektais.

(24)

Buvo pareikšta, kad institucijoms parduodama balinta patalynė turėtų būti neįtraukta į tyrimą, nes ji neturėtų būti laikoma nagrinėjamu produktu. Buvo tvirtinama, kad balinta patalynė: i) techniškai skiriasi nuo margintos ir (arba) dažytos patalynės; ii) jos negalima pakeisti Bendrijos produkcija, kurios pagrindą sudaro marginta ir (arba) dažyta patalynė; ir iii) jos galutiniai vartotojai yra kiti (ligoninės ir viešbučiai).

(25)

Tyrimas parodė, kad nors audinio apipavidalinimo procesas (balinimas, dažymas, marginimas) yra skirtingas, visaip apipavidalinti produktai yra pakeičiami vieni kitais ir konkuruoja Bendrijos rinkoje. Be to, buvo nustatyta, kad Bendrijoje gaminama balinta patalynė ir kad šios rūšies nagrinėjamą produktą naudoja ne vien kokia nors konkreti galutinių vartotojų kategorija.

(26)

Nepaisant galimų skirtingų produktų rūšių dėl skirtingo audimo, apipavidalinimo, pateikimo ir dydžio, pakuotės ir kt., šiame procese visos jos sudaro vieną produktą, kadangi turi tokias pačias fizines savybes ir iš esmės naudojamos tam pačiam tikslui.

(27)

Buvo tiriama, ar Bendrijos pramonės gaminama ir Bendrijos rinkoje parduodama medvilninė patalynė bei Pakistane gaminama ir Bendrijos bei vidaus rinkose parduodama medvilninė patalynė yra panašios į nagrinėjamą produktą.

(28)

Tyrimas parodė, kad nors audinio apipavidalinimo procesai yra skirtingi (balinimas, dažymas, marginimas), visaip apipavidalinti produktai turi tokias pačias fizines savybes ir iš esmės naudojamos tam pačiam tikslui.

(29)

Todėl buvo padaryta išvada, kad nors kai kuriais atvejais Bendrijoje pagamintos produktų rūšys ir eksportui į Bendriją parduodamos produktų rūšys skiriasi, pagrindinės skirtingų produktų rūšių savybės ir paskirtis bei medvilninės patalynės kokybė nesiskiria. Todėl Pakistane gaminami bei vidaus rinkoje parduodami produktai ir iš Pakistano į Bendriją eksportuojami bei Bendrijos gamintojų Bendrijoje gaminami ir joje parduodami produktai laikytini panašiu produktu kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Visos šešios atrinktos bendrovės atsakė į klausimyną. Šių eksportuojančių gamintojų pateiktų atsakymų analizė prieš patikrinimą parodė, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė sumažintas išlaidas, dėl ko už Bendrijoje parduotą nagrinėjamą produktą buvo gautas nerealus ir nenormaliai didelis pelnas. Kiekvienos bendrovės nurodytas eksporto kainas palyginus su gamybos sąnaudomis, nagrinėjamo produkto pardavimų Bendrijoje pelnas sudarė nuo daugiau kaip 20 % iki beveik 40 % kiekvienos bendrovės apyvartos, o vidurkis buvo didesnis kaip 30 %. Be to, šie dydžiai smarkiai skyrėsi nuo tų pačių bendrovių nurodytų duomenų apie nagrinėjamo produkto pardavimų kitose šalyse vidutinį neigiamą pelną (-9,4 % apyvartos) duomenų ir duomenų apie vidutinį pelną (1,6 % apyvartos) už kitų tekstilės produktų, įskaitant labai panašius produktus (apdorotus audinius, staltieses, užuolaidas), pasižyminčių panašia kainos struktūra, pardavimą eksportui tų pačių kategorijų arba net tiems patiems klientams. Taip pat reikėtų pažymėti, kad iš audituotų TL arba didžiąją TL dalį aprėpiančio laikotarpio sąskaitų išaiškėjo, jog aptariamų bendrovių, kurios yra beveik iškirtinai tekstilės produktų gamintojos ir pardavėjos, vidutinė bendroji pelno marža buvo maždaug 5 %.

(31)

Be įtartino komercinio nepagrįstumo, nurodyta nagrinėjamo produkto eksporto į Bendriją pelno marža dar labiau neatitiko visos kitos turimos informacijos apie iš Pakistano į Bendriją eksportuojamo nagrinėjamo produkto pelno maržas, įskaitant ir pačių atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją.

(32)

Savo pastabose dėl žalos eksportuojantys gamintojai nurodė, kad nedidelis pelningumas yra tipiškas šiai patalynės pramonei, kuriai būdingas didelis gamybos kiekis ir labai didelė konkurencija. Taip pat buvo nurodyta, kad 2–3 % pelno marža turėtų būti laikoma pagrįsta. Kitas neatrinktas eksportuojantis gamintojas nurodė, kad normali pelno marža būtų 2–5 %. Po informacijos atskleidimo visi eksportuojantys gamintojai gynėsi, kad tokie pareiškimai buvo pateikti atsižvelgiant į jų pelningumą į Bendriją eksportui parduodant patalynę. Jie pareiškė, kad buvo kalbėta apie pelno maržas, kurios laikomos priimtinomis Bendrijos pramonės pardavimuose. Šiuo klausimu pažymima, kad minėti pareiškimai: i) buvo padaryti klausymo metu; ii) buvo siejami su medvilnės pramone apskritai; ir iii) buvo dar kartą patvirtinti atsakymais į specialius klausimus dėl Pakistano gamintojų patalynės eksporto į Bendriją pelningumo. Be to, panašią informaciją pateikė ir nepriklausomas atstovas, veikiantis importuotojų vardu. Negana to, visuotinai žinoma, kad Bendrijos patalynės rinkoje yra didelė konkurencija, o dėl didelio dalyvių skaičiaus ir atviros rinkos Pakistano eksportuojančių gamintojų nurodytos pelno maržos negali būti laikomos įtikimomis.

(33)

Visa turima informacija rodė, kad nurodyti pelno duomenys yra perdėti, o atsižvelgus į tai, kad eksporto kainos atitiko Eurostato duomenis, buvo padaryta pagrįsta prielaida, kad taip atsitiko dėl nurodytų per mažų nagrinėjamo produkto gamybos sąnaudų. Tai dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad nesant tipiškų pardavimų vidaus rinkoje, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis gamybos sąnaudomis.

(34)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 16 straipsnyje, Komisija siekė patikrinti labai neįtikimus duomenis, nurodytus šešių atrinktų bendrovių pateiktuose atsakymuose į antidempingo klausimyną.

(35)

Atlikdama antrosios bendrovės patikrinimą Komisija gavo patikrinimus atliekantiems pareigūnams asmeniškai adresuotą anoniminį laišką, kuriame grasinama jų gyvybei. Atsižvelgdama į savitą, asmeninį Komisijos pareigūnų gauto grasinančio laiško pobūdį Komisija nusprendė, kad nėra reikiamų sąlygų patikrinimams atlikti ir kad šios aplinkybės žymiai apsunkino nagrinėjimą. Taigi patikrinimo vizitai turėjo būti nutraukti.

(36)

Dėl šių priežasčių išsamų patikrinimą buvo įmanoma atlikti tik vieno eksportuojančio gamintojo patalpose, o kito eksportuojančio gamintojo patalpose buvo atliktas tik dalinis patikrinimas. Šių dviejų bendrovių eksportas sudaro daugiau kaip 50 % visos atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją CIF eksporto vertės.

(37)

Pirmosios bendrovės patikrinimas patvirtino, kad buvo pateikta klaidinanti informacija apie bendrovės sąnaudas ir kainodaros politiką. Nepaisant bendrovės tvirtinimo, kad buvo vedama išsami nagrinėjamo produkto sąnaudų apskaita, vietoje buvo spėjama, kad tokios apskaitos ar patvirtinančios dokumentacijos nėra. Taigi nebuvo pateikta jokių patvirtinančių įrodymų, paprastai saugomų bendrovės dokumentuose, kurie galėtų įrodyti, kad nagrinėjamo produkto sąnaudos buvo nurodytos tiksliai ir kad tokios sąnaudos pagrįstai atitiko su nagrinėjamo produkto gamyba bei pardavimu susijusias išlaidas. Net tuomet, kai bendrovei buvo parodyta, kad remiantis pačios bendrovės pateikta informacija, tokių įrodymų turėtų būti, jie nebuvo pateikti. Be to, nors buvo prašyta, nebuvo suteikta informacija ir apie panašaus produkto, eksportuojamo į kitas šalis, sąnaudas.

(38)

Taip pat buvo rasta įrodymų, kad bendrovės apskaita neatitinka Pakistano visuotinai priimtų apskaitos principų (VPAP), ypač dėl atsargų vertinimo. Be to, bendrovė vietoje pripažino ir tai atitiko kitą turimą informaciją (žr. 32 konstatuojamąją dalį), kad tarp įvairių eksportuojančių šalių Bendrijos rinkoje buvo didelė konkurencija, kas dar labiau patvirtino, jog šios bendrovės nurodytas didelis nagrinėjamo produkto pardavimų pelningumas iš tiesų buvo nepagrįstas.

(39)

Kalbant apie dalinį patikrinimo vizitą, atliktą antros bendrovės patalpose, buvo nustatyta, kad patalynės pardavimų Bendrijoje ir kitose rinkose kainodaros politika žymiai nesiskyrė ir todėl negalėjo susidaryti tokios skirtingos pelno maržos, kokias nurodo bendrovė. Nagrinėjamo produkto pardavimų Bendrijoje pelno maržos smarkiai viršijo vidaus kainai nustatyti ir derybose su klientais taikomas maržas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad parduodant patalynę Bendrijoje būtų gaunamas visiškai kitoks pelnas palyginus su tuo, kuris gaunamas parduodant produktus trečiosiose šalyse. Be to, informacijos apie nagrinėjamo produkto gamybos sąnaudas ir atsargų vertinimą, kuri turėtų būti prieinama, nebuvo įmanoma patikrinti.

(40)

Atsižvelgiant į 35 konstatuojamojoje dalyje aprašytus įvykius, Komisija buvo priversta padaryti išvadą, kad likusių atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktos informacijos nebuvo įmanoma patikrinti, kadangi patikrinimo vizitus teko nutraukti.

(41)

Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išsiaiškinus, kad suinteresuota šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Patikrinimo vizitai nepaneigė pagrįstos prielaidos, kad kiekvienos iš kitų atrinktų bendrovių pateikta informacija buvo melaginga. Todėl pateikta informacija apie nagrinėjamo produkto sąnaudas ir pelną negalėjo būti priimta, kadangi jos nebuvo įmanoma patikrinti, o turima informacija aiškiai rodė, kad šie duomenys yra neteisingi. Todėl turėjo būti padaryta išvada, kad visos atrinktos bendrovės vengė bendradarbiauti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį, jei kai kurios arba visos atrinktos šalys vengia bendradarbiauti, ir tai gali įtakoti tyrimo išvadas, gali būti pasirenkamos kitos šalys. Deja, reikia pažymėti, kad Komisijos pareigūnų gauti grasinimai nebuvo atsiimti ir nebuvo požymių, kad šie grasinimai buvo susiję tik su Komisijos pareigūnų vizitais į atrinktas bendroves. Todėl Komisija negalėjo padaryti naujos atrankos ir atlikti patikrinimo vizitų. Taigi sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis turimais faktais, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(43)

Eksportuojantys gamintojai buvo informuoti apie išvadą, kad jie pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, apie tokios melagingos ar klaidingos informacijos atmetimo priežastis ir tai, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį bus remiamasi geriausiais turimais faktais. Jiems buvo suteikta galimybė per nustatytą laiką pateikti papildomus paaiškinimus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje.

(44)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, į melagingą ar klaidingą informaciją neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais. Komisija išnagrinėjo turimą informaciją, kuri leistų apskaičiuoti dempingo dydį, t. y. skundą, atrinktų eksportuojančių gamintojų ir trijų kitų eksportuojančių gamintojų, prašiusių individualių tyrimų pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, atsakymus į klausimyną, keleto suinteresuotų šalių pateiktą informaciją ir oficialią Eurostato importo statistiką.

(45)

Kalbant apie Bendrijos pramonės pateiktą skundą, kuriame prima facie yra įrodymų dėl 45,1 % dempingo dydžio, buvo nustatyta, kad šiam dempingo dydžiui apskaičiuoti naudoti duomenys buvo mažiau reprezentatyvūs nei eksportuojančių gamintojų pateikta informacija, ypač dėl to, kad iš Pakistano eksportuojama daug įvairių rūšių nagrinėjamų produktų.

(46)

Buvo išnagrinėti ir trijų bendrovių, prašiusių individualių tyrimų, atsakymai į antidempingo klausimyną ir nustatyta, kad jie labai neišsamūs ir tokie netikslūs, kad sudarytų pernelyg daug sunkumų pagrįstai tiksliai išvadai padaryti.

(47)

Taigi buvo nuspręsta, kad atsižvelgus į viską, kaip geriausi turimi faktai galėtų būti naudojami tam tikri iš pradžių surinkti atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikti atsakymai, nors juose yra tam tikros klaidingos informacijos. Žinoma, tuos duomenis reikėjo koreguoti, kai jie prieštaravo patikrinimų vietoje išvadoms ir šių šalių vėliau pateiktai informacijai.

(48)

Reikėtų pažymėti, jog pagrindinio reglamento 18 straipsnis numato, kad turimų faktų taikymo rezultatas šaliai gali būti ne toks palankus, kaip tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi tinkamai. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nustatytas dempingo dydis būtų taikomas visiems Pakistano nagrinėjamo produkto gamintojams, Komisija visomis išgalėmis stengėsi pašalinti baudžiamąjį vengimo bendradarbiauti aspektą.

(49)

Suinteresuotų asmenų pateiktoje, kuria buvo remiamasi kiekvienos iš šešių iš pradžių atrinktų bendrovių nurodytoms išlaidoms koreguoti, buvo nuorodų į vidutinį 2–5 % nagrinėjamo produkto eksporto pelno maržą. Šias ribas patvirtino ir patys eksportuojantys gamintojai, ir jos buvo laikytos pagrįstomis, kaip aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau buvo nutarta, kad, nors tokia pelno marža vidutiniškai tinka visiems eksportuojantiems gamintojams, nebūtinai atspindės kiekvienos bendrovės individualią pelno maržą. Atsižvelgiant į tai, kad turima informacija leido Komisijai apskaičiuoti tik vidutinę nagrinėjamo produkto eksporto pelno maržą, buvo nuspręsta, kad reikėtų apskaičiuoti bendrą dempingo dydį, taikytiną visiems eksportuojantiems gamintojams.

(50)

Eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad kiekvienai bendrovei turėjo būti nustatytas individualus dempingo dydis. Buvo teigiama, kad skaičiavimai rodė, jog Komisija turėjo galimybę apskaičiuoti individualius dempingo dydžius.

(51)

Poreikis apskaičiuoti bendrą dempingo dydį atsirado dėl tokių aplinkybių: eksportuojančių gamintojų atsakymuose į klausimynus nurodytos eksporto pardavimų pelno maržos negalėjo būti taikomos ir turėjo būti koreguojamos. Tokia korekcija buvo padaryta visiems eksportuojantiems gamintojams pritaikius 3,5 % pelno maržą (tai išsamiai paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje). Tai taip pat reiškė, kad atsakymuose į klausimyną nurodytas nagrinėjamo produkto gamybos išlaidų paskirstymas buvo neteisingas ir todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėjo būti atitinkamai pakoreguotas. Taigi neteisingai nurodyti duomenys apie eksporto pardavimų pelną turėjo svarbių tiesioginių padarinių kiekvieno eksportuojančio gamintojo išlaidų paskirstymui. Dar svarbiau – tai, kad visiems eksportuojantiems gamintojams turėjo būti taikoma vidutinė pelno marža, buvo svarbiausia priežastis padaryti išvadą, kad būtų netikslinga nustatyti individualius muito tarifus kiekvienam eksportuojančiam gamintojui. Iš tiesų, pats vidutinės pelno maržos pobūdis reiškia, kad atitinkamos individualios pelno maržos šiek tiek skirsis. Šiuo atveju skirtumas buvo svarbus, nes nurodytų galimų pelno maržų ribos buvo nuo 2 % iki 5 %. Kitaip tariant, nors institucijas pagrįstai tenkina tai, kad buvo taikyta vidutinė pelno marža, ši vidutinė pelno marža – atsižvelgiant į svarbų tiesioginį poveikį kitiems nustatytos normaliosios vertės elementams, taigi ir dempingo apskaičiavimams apskritai – aiškiai nėra pagrindas nustatyti individualų muito tarifą. Taip yra todėl, kad tai sudarytų nepateisinamai didelius dempingo dydžius vieniems eksportuojantiems gamintojams ir nepateisinamai mažus dempingo dydžius kitiems eksportuojantiems gamintojams, palyginti su situacija, kai būtų taikomi realūs individualūs pelno duomenys, t. y. nustatyti esant visiškam bendradarbiavimui. Taigi tai, kad turėjo būti remiamasi vidutiniu nagrinėjamo produkto eksporto pardavimų pelnu, iš esmės susiejo kiekvieno atskiro gamintojo apskaičiavimus.

(52)

Eksportuojantys gamintojai teigė, jog tai, kad jiems buvo atskleista informacija su individualiais skaičiavimais ir individualiais dempingo dydžiais, rodo, jog institucijos jiems taip pat galėjo nustatyti individualius muito tarifus. Tačiau to aspekto, kad individualus muito tarifas nėra tinkamas dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, nereikėtų painioti su kiekvienam individualiam eksportuojančiam gamintojui atskleista informacija. Iš tiesų siekiant užtikrinti viešumą ir leisti kiekvienam individualiam eksportuojančiam gamintojui darsyk patikrinti Komisijos skaičiavimus, jie visi gavo visus skaičiavimų duomenis, kurie atspindėjo pirmiau minėtą 3,5 % pelno maržą. Tačiau tai neleidžia abejoti pirmiau nurodytomis visai šaliai bendro dempingo dydžio/muito tarifo nustatymo priežastimis.

(53)

Kadangi atrinktos bendrovės vidaus rinkoje nepardavė panašaus produkto tiek, kad tai sudarytų bent 5 % nagrinėjamo produkto pardavimų eksportui į Bendriją, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, aptariamų bendrovių panašaus produkto pardavimų vidaus rinkoje duomenų nebuvo galima panaudoti normaliajai vertei nustatyti.

(54)

Nesant reprezentatyvių kitų gamintojų pardavimų vidaus rinkoje duomenų, normalioji vertė turėjo būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prie eksportuojamų nagrinėjamo produkto rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (PBA) bei pagrįstą pelną, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį.

(55)

Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad nurodytos nagrinėjamų produktų gamybos sąnaudos, taigi ir nurodytos eksporto pelno maržos, buvo klaidingos.

(56)

Iš nurodytų gamybos sąnaudų buvo pakoreguota tik produkcijos savikaina, kadangi nurodytos PBA išlaidos atitiko audituotą bendrovių apskaitą. Kiekvienos iš pradžių atrinktos bendrovės nagrinėjamo produkto eksporto pelnas buvo pakoreguotas iki 3,5 % apyvartos, t. y. vidutinės pelno maržos, laikomos šiai prekybai normalia pelno marža. Nagrinėjamo produkto eksporto pelno sumažinimo dydis buvo parinktas remiantis kitų produktų pardavimų eksportui ir vidaus rinkoje apyvarta, kad bendras pelnas atitiktų bendrovės audituotą apskaitą.

(57)

Eksportuojantys gamintojai ir dvi asociacijos pareiškė, kad toks pelnas nepagrįstai laikomas pagrįstu Pakistano eksporto į Bendrijos rinką pelnu, tuo tarpu Bendrijos pramonei tinkama mažiausiąja verte laikant 6,5 %.

(58)

Kaip nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas parodė, kad eksportas iš Pakistano užėmė tvirtą padėtį žemos kainos segmente, tuo tarpu Bendrijos pramonė daugiausia pardavė firminių produktų. Todėl buvo nuspręsta, kad įvertinus šiuos veiksnius, toks pelningumo skirtumas nėra nepagrįstas.

(59)

Remiantis patikrinimų vietoje išvadomis ir atsakymų analize reikėjo padaryti keletą išlaidų paskirstymo metodikos, kurią bendrovės parengė išskirtinai šiam tyrimui, pataisų, įskaitant muito grąžinimo ir pakavimo išlaidų paskirstymą.

(60)

Visiškai patikrintos bendrovės nurodytą pardavimų vidaus rinkoje pelną taip pat reikėjo pakoreguoti suderinant jį su Pakistane taikomais VPAP.

(61)

Kadangi jokie tyrime dalyvaujantys eksportuojantys gamintojai ir jokie kiti žinomi eksportuotojai ar gamintojai nepateikė jokių faktinių duomenų apie panašaus produkto PBA sąnaudas bei pelną, ir nebuvo gauta jokios tokio pobūdžio informacijos apie tą pačią bendrą produktų kategoriją, nebuvo kito pasirinkimo, kaip tik pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą pritaikyti bet kokį kitą patikimą metodą PBA sąnaudų ir pelno dydžiui nustatyti.

(62)

Siekiant nustatyti PBA sąnaudas ir pelną, buvo panaudoti visų šešių iš pradžių atrinktų bendrovių pardavimų vidaus rinkoje nesusijusiems klientams PBA sąnaudų ir pelno duomenys, padarius 56 ir 60 konstatuojamosiose dalyse nurodytas pataisas. Šie duomenys laikyti tinkamu pagrindu, kadangi jie susiję su tekstilės produktų (įskaitant verpalus, pilkąjį audinį, apdorotą audinį ir drabužius) pardavimais vidaus rinkoje nesusijusiems klientams ir tai buvo vieninteliai turimi duomenys apie Pakistano vidaus prekybą. Nėra informacijos, kuri leistų daryti išvadą, kad taip nustatytas pelnas viršija paprastai kitų tos pačios pagrindinės kategorijos produktų eksportuotojų ar gamintojų gaunamą pelną Pakistano vidaus rinkoje, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte.

(63)

Buvo išnagrinėtas eksportuojančių gamintojų nurodytų eksporto kainų tinkamumas. Visa turima informacija, įskaitant Pakistane atliktą dalinį patikrinimą, importuotojų patikrinimai ir Eurostato statistika rodė, kad jos buvo nurodytos teisingai.

(64)

Visos bendrovės savo eksporto prekes Bendrijoje pardavė tiesiogiai nepriklausomiems importuotojams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį jų eksporto kainos buvo nustatytos pagal šių nepriklausomų importuotojų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(65)

Kaip prašė aptariamos bendrovės, pasenusių atsargų pardavimai eksportui ir oro paštu pristatytos prekės buvo neįtrauktos į dempingo skaičiavimą, kadangi šie pardavimai vyko ne įprastinėmis prekybos sąlygomis. Tokie pardavimai sudarė nežymią visų nurodytų pardavimų eksportui dalį.

(66)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, buvo tinkamai atsižvelgta į importo mokesčius ir netiesioginius mokesčius, nuolaidas ir grąžinimus, pervežimo, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir papildomas išlaidas, pakavimą, kreditą, komisinius ir valiutos keitimą, kurie turi įtakos kainos palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, ir buvo padarytos atitinkamos pataisos.

(67)

Visos bendrovės reikalavo pataisos dėl muito mokesčio grąžinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą. Tačiau Pakistano Vyriausybės grąžinamos sumos smarkiai viršijo importo mokesčius ar netiesioginius mokesčius, sumokėtus už į nagrinėjamą produktą inkorporuotas medžiagas. Taigi Komisija sutiko padaryti tokias pataisas, jei prašomas sumas iš tiesų patvirtino panašus produktas ir jame fiziškai inkorporuotos panaudotos medžiagos, jei produktas yra skirtas vartoti eksportuojančioje šalyje, ir grąžinamas už į Bendriją eksportuojamus produktus.

(68)

Eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad muitas turėtų būti grąžinamas už visą Pakistano Vyriausybės grąžintą sumą, nepriklausomai nuo to, ar muitus sumokėjo eksportuojantys gamintojai, ar jų vietiniai medžiagų tiekėjai. Tačiau nebuvo jokių įrodymų, kad iš vietinių teikėjų pirktos medžiagos būtų apmokestintos kokiais nors importo ar netiesioginiais mokesčiais. Todėl argumentas buvo atmestas.

(69)

Laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies nuostatų, dempingo suma buvo nustatyta palyginus kiekvienos produkto rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį su tos pačios produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu.

(70)

Tuo remiantis, bendras visiems Pakistano eksportuojantiems gamintojams taikytinas dempingo dydis yra 13,1 % grynosios cif franko Bendrijos pasienyje kainos, prieš sumokant muitą.

(71)

Bendrijoje nagrinėjamą produktą gamina:

(72)

Komisija įvertino, ar visos pirmiau minėtos bendrovės galėtų būti laikomos Bendrijos gamintojais kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Visų pirmiau minėtų bendrovių produkcija sudaro Bendrijos produkciją.

(73)

Bendrijos pramonę sudaro 29 Bendrijos gamintojai, kurie bendradarbiavo su Komisija, tarp kurių yra ir penki atrinkti Bendrijos gamintojai. Šie gamintojai pagamina 45 % Bendrijoje pagaminamos medvilninės patalynės. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas juos galima laikyti Bendrijos pramone.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo daroma Bendrijos pramonės atranka, žala buvo įvertinta remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinkta informacija apie gamybos, produktyvumo, pardavimų, rinkos dalies, užimtumo ir augimo tendencijas. Be to, buvo išanalizuota atrinktų Bendrijos gamintojų lygiu surinkta informacija apie kainų ir pelningumo, pinigų srautų, sugebėjimo pritraukti kapitalą ir investicijas, atsargų, pajėgumo ir pajėgumo išnaudojimo, investicijų grąžos ir atlyginimų tendencijas.

(75)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos gamintojų pagaminamos produkcijos kiekiu pagal Eurocoton, atėmus eksporto duomenis pagal Eurostatą, pridėjus iš Pakistano ir kitų trečiųjų šalių importuojamą kiekį, taip pat paremtą Eurostato statistika. Nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos vartojimas pastoviai augo: nuo 173 651 tonų iki 199 881 tonų, t. y. 15 %.

(76)

Iš Pakistano į Bendriją importuojamos medvilninės patalynės kiekis padidėjo nuo 36 000 tonų 1999 m. iki 49 300 tonų per TL, t. y. per nagrinėjamą laikotarpį išaugo 37 %. Po 2000 m. sumažėjimo iki 31 800 tonų, 2001 m. importas vėl išaugo iki 35 500 tonų. Nuo 2001 m. iki TL pabaigos jis smarkiai išaugo – beveik 14 000 tonų, t. y. daugiau kaip trečdaliu.

(77)

Atitinkama rinkos dalis 1999–2000 m. sumažėjo nuo 20,7 % iki 17,2 %. Vėliau, 2001 m., ji padidėjo iki 18,9 %, o per TL – iki 24,7 %.

(78)

1999–2000 m. vidutinės Pakistano produktų kainos išaugo nuo 5,95 EUR/kg iki 6,81 EUR/kg. Vėlesniais metais jos palaipsniui mažėjo: 2001 m. – iki 6,34 EUR/kg, o TL metu – iki 5,93 EUR/kg.

(79)

Kainos sumažinimui išanalizuoti Bendrijos pramonės pardavimų nesusijusiems klientams Bendrijos rinkoje pardavimų kainos svertinis vidurkis kiekvienai produkto rūšiai buvo palygintas su atitinkamu nagrinėjamo importo eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Palyginimas buvo padarytas išskaičiavus grąžinimus ir nuolaidas. Bendrijos pramonės kainos buvo pakoreguotos pagal EXW lygį. Nagrinėjamo importo kainos buvo vertinamos cif pagrindu, atitinkamai pakoregavus pagal muitus ir mokesčius po importavimo.

(80)

Šis palyginimas parodė, kad TL metu nagrinėjamas produktas, kurio kilmės šalis yra Pakistanas, Bendrijoje buvo parduodamas už tokias kainas, kurios sumažino Bendrijos pramonės kainas daugiau kaip 50 % jų pačių dydžio.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikį Bendrijos pramonės būklei.

(82)

Buvo išanalizuota, ar Bendrijos pramonėje tebevyksta atsigavimo nuo ankstesnio subsidijavimo ar dempingo pasekmių procesas, tačiau nebuvo gauta tai patvirtinančių įrodymų.

(83)

Buvo tvirtinama, kad Bendrijos pramonė nepatyrė esminės žalos, nes ją saugojo kvotos. Iš tiesų TL metu galiojo kvotos. Pagal tarptautinę teisę šios kvotos buvo teisiškai pagrįstos PPO susitarimu dėl tekstilės ir darbužių. Jos bus palaipsniui panaikintos iki 2004 m. gruodžio 31 d. Kiekis, kurį galima importuoti pagal kvotas, atitinka žymias Bendrijos rinkos dalis. Iš tiesų remiantis TL vartojimo duomenimis, 2002 m. metinė kvota Pakistano atveju atitinka maždaug 25 % rinkos dalį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šių tekstilės kvotų dydis buvo nustatytas atviromis derybomis, kurios yra už pagrindiniame reglamente numatytos analizės sistemos ribų. Nors negalima atmesti galimybės, kad kvotos galėjo turėti įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, vien pats kvotų buvimas neapsaugo Bendrijos pramonės nuo žalos patyrimo. Nagrinėjamos bylos duomenų analizė rodo, kad TL metu Bendrijos pramonė patyrė esminės žalos, nors ir buvo nustatytos kvotos. Todėl pretenzija buvo atmesta.

(84)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės pagaminamos produkcijos kiekis šiek tiek padidėjo: nuo 37 700 tonų iki 39 500 tonų, t. y. 5 %.

(85)

Užimtumas iš esmės nekito; šiame sektoriuje dirbo apie 5 500 darbuotojų. Taigi 1999 m. – TL metu produktyvumas išaugo nuo 6,8 t/darbuotojui iki 7,2 t/darbuotojui, t. y. iš viso per nagrinėjamą laikotarpį – 6 %.

(86)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimų kiekis išaugo 4 % – nuo 36 200 tonų 1999 m. iki 37 800 tonų per TL. 2001 m. jis padidėjo iki 38 300 tonų, tačiau per TL sumažėjo. Šių pardavimų apyvarta 1999–2001 m. padidėjo nuo 410 mln. EUR iki 441 mln. EUR, tačiau vėliau, per TL, sumažėjo 5 procentiniais punktais – iki 420 mln. EUR.

(87)

Nepaisant to, kad suvartojimas Bendrijos rinkoje per tą patį laikotarpį išaugo 15 %, per TL Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 20,8 % iki 18,9 %. Rinkos dalis nuo 1999 m. iki 2001 m. svyravo maždaug ties 20 %, o nuo 2001 m. iki TL pabaigos sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

(88)

Nors suvartojimas Bendrijoje nuo 1999 m. iki TL pabaigos išaugo 15 %, Bendrijos pramonės pardavimų kiekis padidėjo tik 4 %. Antra vertus, bendras importo kiekis per tą patį laikotarpį išaugo 35 %, o didžiausias padidėjimas buvo nuo 2001 m. iki TL – nuo 120 000 tonų iki 139 000 tonų. Nors viso importo rinkos dalis padidėjo daugiau kaip 10 procentinių punktų, Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 20,8 % iki 18,9 %. Tai reiškia, kad 1999 m. – TL metu Bendrijos pramonė negalėjo tinkamai dalyvauti rinkos augime.

(89)

Kalbant apie atsargas, jų kiekis smarkiai svyruoja, kadangi didžioji produkcijos dalis gaminama pagal užsakymus, todėl sumažėja galimybė gaminti vien atsargai. Nors nustatyta, kad atrinktų Bendrijos gamintojų atsargos padidėjo, nuspręsta, kad šiuo atveju atsargų kiekis nėra svarbus žalos rodiklis, nes šiai pramonei būdingi dideli atsargų kiekio svyravimai.

(90)

Buvo sunku nustatyti beveik visų atrinktų Bendrijos gamintojų gamybos pajėgumus, kadangi panašaus produkto gamybos procesas yra individualizuotas, jam reikia įvairių naudojamų įrenginių derinių. Todėl pagal atskirų įrenginių našumą neįmanoma padaryti bendros išvados apie gamybos pajėgumą. Be to, dalis kai kurių atrinktų Bendrijos gamintojų gamybos proceso atliekama subrangos būdu.

(91)

Tačiau visų atrinktų Bendrijos gamintojų margintos patalynės gamybos pajėgumams įvertinti tinkamu veiksniu buvo pripažintas marginimo skyrius. Buvo nustatyta, kad marginimo skyriaus pajėgumų išnaudojimas pastoviai mažėjo: nuo 90 % iki 82 %.

(92)

Atrinktų Bendrijos gamintojų vidutinė kaina už kilogramą per nagrinėjamą laikotarpį palaipsniui didėjo nuo 13,3 EUR iki 14,2 EUR. Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad ši vidutinė kaina aprėpia tiek didelės, tiek ir mažos vertės nagrinėjamą produktą, ir kad Bendrijos pramonė buvo priversta pereiti į prekybos vertingesniais produktais nišą, kadangi jos pardavimus didelės apimties masinėje rinkoje išstūmė importas iš pigios produkcijos šalių. Antra vertus, visos Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos už kilogramą šiek tiek išaugo – nuo 11,3 EUR 1999 m. iki 11,5 EUR 2001 m., tačiau per TL vėl sumažėjo iki 11,1 EUR.

(93)

1999–2001 m. investicijos žymiai sumažėjo – nuo 7 mln. EUR iki 2,5 mln. EUR. Nuo 2001 m. iki TL pabaigos investicijos išliko gana stabilios ir per TL tesudarė 41 % 1999 m. investuotos sumos.

(94)

Bendrijos pramonė nenurodė ir nebuvo požymių, kad ji susidūrė su sunkumais pritraukiant veiklai reikalingą kapitalą.

(95)

Buvo tvirtinama, kad investicijų sumažėjimas nerodo žalos, kadangi Bendrijos pramonė nenurodė susidūrusi su sunkumais pritraukti kapitalą. Šį argumentą teko atmesti, kadangi naujų investicijų sumažėjimas yra susijęs ne su kapitalo pritraukimo sunkumais, o su Bendrijos pramonės rinkos dalies netekimu ir stipriu kainų spaudimu Bendrijos rinkoje.

(96)

Per nagrinėjamą laikotarpį atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumas žymiai sumažėjo – nuo 7,7 % 1999 m. iki 4,4 % per TL (42 % sumažėjimas). Investicijų grąžos tendencija buvo tokia pati – šis rodiklis sumažėjo nuo 10,5 % 1999 m. iki 5,9 % per TL (44 % sumažėjimas).

(97)

Pakistano eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad penkių atrinktų gamintojų pelningumo sumažėjimas atitinka darbo užmokesčio padidėjimą. Kaip išdėstyta toliau, vidutiniai atrinktų bendrovių darbo kaštai realiai sumažėjo maždaug 3,6 %. Be to, darbo užmokestis yra tik vienas iš gamybos proceso išlaidų sudėtinių dalių ir todėl darbo užmokesčio padidėjimas automatiškai nereiškia bendrovės pelningumo sumažėjimo. Todėl šią pretenziją teko atmesti.

(98)

Panašaus produkto generuojami pinigų srautai žymiai sumažėjo – nuo 16,8 mln. EUR 1999 m. iki 11,3 mln. EUR per TL. Žymiausias sumažėjimas užfiksuotas 2000 m., kai pinigų srautai sumažėjo 27 %. Nuo 2000 m. iki TL pabaigos ji sumažėjo dar 5 %. Kadangi pinigų srautams turėjo įtakos atsargų kitimas, pinigų srautai yra ribotos svarbos rodiklis. Nepaisant to, reikėtų pažymėti, kad neigiami pinigų srautų pokyčiai per nagrinėjamą laikotarpį atitinka kitus ekonominius rodiklius, patvirtindami neigiamą Bendrijos pramonės raidą, ir negali būti laikomi nesvarbiais.

(99)

Per nagrinėjamą laikotarpį darbo kaštai padidėjo 3,3 % – nuo 35,2 mln. EUR 1999 m. iki 36,3 mln. EUR per TL. Kadangi darbuotojų skaičius iš esmės nekito, vidutiniai darbo kaštai taip pat padidėjo – nuo 29 100 EUR (suapvalinus) iki 30 300 EUR, t. y. 4,2 %. Šie padidėjimai yra nominalūs ir žymiai mažesni už vartotojų kainų padidėjimą, kuris per nagrinėjamą laikotarpį buvo didesnis kaip 7,8 %, o tai reiškia, jog realus darbo užmokestis sumažėjo 3,6 %.

(100)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina dydį ir kainą, faktinio dempingo dydžio, kuri taip pat yra didelis, negalima laikyti nežymiu.

(101)

Išnagrinėjus pirmiau minėtus veiksnius matyti, kad nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo. Per nagrinėjamą laikotarpį pelningumas žymiai sumažėjo, o Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 9,1 %. Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai taip pat žymiai sumažėjo. Užimtumas iš esmės nekito. Kai kurie rodikliai rodė teigiamą tendenciją: per nagrinėjamą laikotarpį šiek tiek padidėjo Bendrijos pramonės apyvarta ir pardavimų kiekis. Produktyvumas ir darbo užmokestis padidėjo nedaug. Kalbant apie atrinktų gamintojų vidutines pardavimo kainas, jos per nagrinėjamą laikotarpį didėjo, tačiau tai iš dalies susiję su perėjimu prie aukštesnės kokybės produktų pardavimo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad per tą patį laikotarpį Bendrijos vartojimas išaugo 15 %, o Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 9,1 %. Be to, per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos.

(102)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus buvo padaryta išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminę žalą kaip apibrėžta pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(103)

Laikantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų buvo nagrinėjama, ar Pakistano importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kurią būtų galima laikyti esmine. Buvo išnagrinėti ir kiti žinomi veiksniai, galėję tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei, kad būtų užtikrinta, jog šių kitų veiksnių padaryta galima žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(104)

Medvilninės patalynės importo iš Pakistano kiekis 1999 m. – TL metu padidėjo nuo 36 000 tonų iki 49 300 tonų, t. y. 37 %. Po nedidelio sumažėjimo 1999–2000 m., 2001 m. importas vėl išaugo ir nuo 2001 m. iki TL pabaigos padidėjo 13 900 tonų. Atitinkama rinkos dalis iš pradžių sumažėjo nuo 20,7 % 1999 m. iki 17,2 % 2000 m. Vėliau, TL metu, ji žymiai išaugo ir sudarė 24,7 %.

(105)

Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį buvo nustatyta, kad kaina yra pagrindinis konkurencijos elementas. Iš tiesų patys pirkėjai nustato ketinamo užsakyti produkto kokybę ir modelį. Iš pardavimo-pirkimo proceso analizės matyti, kad šiuo atveju importuotojai ir prekybininkai, prieš perduodami užsakymą eksportuojančiam gamintojui Pakistane, nurodo visas pateiktino produkto savybes (modelį, spalvą, kokybę, dydį ir t. t.), todėl skirtingų gamintojų pasiūlymus vertina daugiausia pagal kainą, kadangi visi kiti elementai būna nurodyti kvietime teikti pasiūlymus arba atsiranda dėl paties importuotojo pastangų pasirenkant panašias prekes (pvz., prekės ženklo). Nagrinėjant kainas buvo nustatyta, kad importo dempingo kaina kainos buvo žymiai mažesnės už Bendrijos pramonės ir kitų trečiųjų šalių eksportuotojų kainas. Be to, buvo nustatyta, kad Bendrija turėjo pasitraukti iš žemų kainų rinkos segmentų, kuriuose importas iš Pakistano užima tvirtą padėtį, kas irgi pabrėžia priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patiriamos žalos.

(106)

Vidutinės importo iš Pakistano kainos darė spaudimą Bendrijos pramonei ir privertė ją sumažinti kainas ir pereiti prie aukštesnės vertės produktų.

(107)

Atsižvelgiant į importo iš Pakistano poveikį Bendrijos rinkai tiek kiekio, tiek kainos prasme, šis importas turėjo žymų neigiamą poveikį Bendrijos pramonės pardavimų kiekiui ir kainoms. Žemos kainos rinkos segmentuose parduodamos produkcijos trūkumo negalėjo kompensuoti pardavimai didelį pelną teikiančių produktų nišoje, dėl ko žymiai sumažėjo Bendrijos pramonės rinkos dalis, investicijos, pelningumas ir investicijų grąža. Taip pat buvo nustatyta, kad sutapo šio importo ir Bendrijos pramonės patirtos žalos laikas.

(108)

Lygiagrečiame antisubsidijavimo tyrime buvo nustatyta, kad subsidijuojamas importas iš Indijos Bendrijos pramonei padarė esminės žalos. Nors subsidijuojamas importas iš Indijos dėl to laikomas prisidėjęs prie Bendrijos pramonės patirtos žalos, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į Pakistano importo žymų ir didėjantį kiekį bei žemą kainą, negalima paneigti, kad importas dempingo kaina iš Pakistano lygiai taip pat padarė esminės žalos.

(109)

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Indiją ir Pakistaną, padidėjo nuo 51 400 tonų 1999 m. iki 75 300 tonų per TL. Jų rinkos dalis padidėjo nuo 29,6 % 1999 m. iki 37,7 %. Didžiausioji importo dalis šioje šalių grupėje teko Turkijai. Atsižvelgiant į tarp Turkijos ir Bendrijos bendrovių korporacinius ryšius, tarp Turkijos eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos verslininkų yra tam tikra rinkos integracija bendrovių tarpusavio prekybos forma, kuri perša mintį, kad sprendimas importuoti iš šios šalies nėra susijęs su kaina. Tai patvirtina Turkijos patalynės importo vidutinė kaina per TL, kuri buvo aukštesnė už Indijos importo kainą beveik 45 %, o už Pakistano – 34 %. Todėl neįtikima, kad importas iš Turkijos nutrauktų priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš Pakistano ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(110)

Atskirų likusių šalių (pvz., Rumunijos, Bangladešo ir Egipto) rinkos dalis yra žymiai mažesnė ir neviršija 3,9 % ir todėl vargu ar esminė žala galėtų būti siejama su importu iš šių šalių.

(111)

Importo iš kitų šalių, išskyrus Indiją ir Pakistaną, vidutinė kaina 1999–2001 m. padidėjo nuo 7,18 EUR/kg iki 7,47 EUR/kg, o TL metu šiek tiek sumažėjo iki 7,40 EUR/kg. Nepaisant to, per TL šios kainos buvo maždaug 25 % aukštesnės už importo iš Pakistano kainas. Taigi importas iš kitų trečiųjų šalių nedarė tokio kainų spaudimo Bendrijos pramonei, kokį darė importas iš Pakistano. Be to, bet kurios atskiros šios grupės šalies rinkos dalis buvo mažesnė kaip 4 %. Todėl buvo padaryta išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš Pakistano ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(112)

Buvo tvirtinama, kad Bendrijos pramonės gaminamos patalynės paklausa sumažėjo, kadangi Bendrijos pramonė sutelkė dėmesį į aukščiausios rūšies produkcijos rinką, kurioje parduodama mažiau. Tačiau, kaip išdėstyta pirmiau, bendras patalynės vartojimas Bendrijoje per nagrinėjamą laikotarpį ne sumažėjo, o padidėjo. Daugelis Bendrijos gamintojų turi skirtingas produktų linijas skirtingiems rinkos segmentams. Aukščiausios rūšies produkcija neša didelį pelną, tačiau jos parduodama tik labai nedideli kiekiai. Kad galėtų kuo labiau padidinti pajėgumų išnaudojimą ir padengti fiksuotas gamybos sąnaudas Bendrijos pramonei taip pat reikia parduoti produktų ir žemų kainų rinkos segmente. Nėra požymių, kad šiame rinkos segmente paklausa sumažėjo. Antra vertus, šį segmentą vis labiau užkariauja importas žemomis kainomis, kuris daro žalą Bendrijos pramonei. Atsižvelgiant į bendrą vartojimo padidėjimą, kuris neapsiriboja konkrečiu rinkos segmentu, paklausos padėtis Bendrijoje negali būti vertinama kaip nutraukianti priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš Pakistano ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(113)

Buvo tvirtinama, kad Bendrijos pramonė importavo medvilninę patalynę iš Pakistano ir tuo prisidėjo prie patirtos žalos. Tačiau TL metu tik vienas iš atrinktų Bendrijos gamintojų iš tiesų importavo patalynę iš Pakistano ir tų importuotų produktų pardavimai sudarė tik mažą dalį to gamintojo apyvartos (maždaug 2 %). Todėl Bendrijos pramonės importuojami nagrinėjami produktai negali būti laikomi veiksniu, nutraukiančiu priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina iš Pakistano ir Bendrijos pramonės, kaip visumos, patirtos žalos.

(114)

Atrinktų Bendrijos gamintojų eksportas sudarė tik apie 0,5 % visų jų pardavimų. Atsižvelgiant į menką eksporto dalį visoje veikloje, šis veiksnys negalėjo prisidėti prie patirtos žalos.

(115)

Produktyvumo raida aprašyta žalą aprašančiojoje šio dokumento dalyje. Kadangi 1999 m. – TL metu produktyvumas išaugo nuo 6,8 t/darbuotojui iki 7,2 t/darbuotojui, t. y. maždaug 6 %, šis veiksnys negalėjo prisidėti prie patirtos žalos.

(116)

Žymus Pakistano importo kiekio ir rinkos dalies padidėjimas, ypač nuo 2001 m. iki TL pabaigos, taip pat ir žymus jų pardavimų kainų sumažėjimas ir per TL nustatytas kainų mažinimas sutapo su laiku, kuriuo Bendrijos pramonė patyrė esminės žalos.

(117)

Lygiagrečiame antisubsidijavimo tyrime buvo nustatyta, kad subsidijuojamas importas iš Indijos prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau šio importo poveikis nebuvo toks, kad galėtų paneigti išvadą dėl importo dempingo kaina iš Pakistano priežastinio ryšio. Buvo išanalizuotos likusios galimos žalos priežastys, t. y. importas iš kitų šalių, išskyrus Indiją ir Pakistaną, paklausos situacija, Bendrijos pramonės importas ir eksporto bei produktyvumo rodikliai, tačiau nustatyta, kad jos nenutraukia priežastinio ryšio tarp importo iš Pakistano ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(118)

Remiantis pirmiau pateikta analize, kuri tinkamai apibūdino ir atskyrė visų žinomų veiksnių poveikį Bendrijos pramonės padėčiai nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio, buvo padaryta išvada, kad importas iš Pakistano padarė Bendrijai esminę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(119)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvados apie žalingą dempingą, buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrija nėra suinteresuota imtis priemonių. Buvo išnagrinėtas galimų priemonių poveikis visoms šiame procese dalyvaujančioms šalims ir priemonių nesiėmimo pasekmės.

(120)

Bendrijos pramonė patyrė esminę žalą. Ji įrodė esanti gyvybinga pramonė, gebanti konkuruoti sąžiningomis rinkos sąlygomis. Bendrijos pramonei žalinga situacija susidarė dėl sunkumo konkuruoti su žemų kainų importu dempingo kaina. Šio importo dempingo kaina spaudimas taip pat priverti keletą Bendrijos gamintojų nutraukti medvilninės patalynės gamybą.

(121)

Manoma, kad priemonių įvedimas atkurs sąžiningą konkurenciją rinkoje. Bendrijos pramonė tuomet turėtų sugebėti padidinti savo pardavimų kiekį ir kainas, tuo būdu gaudama pakankamo dydžio pelną, pateisinantį tolimesnes investicijas į savo gamybos priemones.

(122)

Jei priemonės nebūtų įvestos, Bendrijos pramonės padėtis toliau blogėtų. Ji negalėtų investuoti į naujus gamybos pajėgumus ir veiksmingai konkuruoti su importu iš trečiųjų šalių. Kai kurios bendrovės turėtų nutraukti gamybą ir atleisti savo darbuotojus.

(123)

Todėl buvo padaryta išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas atitinka Bendrijos pramonės interesus.

(124)

Klausimynai buvo išsiųsti 17 importuotojų ir dviem importuotojų asociacijoms. Tik du atsakymai į klausimynus buvo gauti iš tarpusavyje nesusijusių importuotojų Bendrijoje.

(125)

Abiejų importuotojų nagrinėjamo produkto pardavimai sudaro mažiau kaip 5 % visos apyvartos. Bendras importuotojų pelningumas buvo 2–10 %. Atsižvelgiant į tai, kad tik mažą abiejų importuotojų apyvartos dalį sudaro iš Pakistano importuojamo nagrinėjamo produkto pardavimai ir kad daugelis šalių nėra susijusios nei su antidempingo, nei su kompensaciniais muitais, antidempingo muitų įvedimo poveikis šiems importuotojams gali būti laikomas nežymiu.

(126)

Klausimynai buvo išsiųsti šešiems vartotojams ir vienai vartotojų asociacijai. Iš naudotojų nebuvo gauta jokios informacijos, tačiau Ikea ir Užsienio prekybos asociacijos pareiškime buvo pateikti kai kurie argumentai.

(127)

Buvo pareikšta, kad Bendrijos pramonė nesugeba patenkinti visos patalynės paklausos Bendrijoje. Reikia priminti, kad priemonės nėra skirtos užkirsti kelią importui į Bendriją, o užtikrinti, kad jis vyktų ne žalingomis dempingo kainomis. Importas iš įvairių šalių ir toliau tenkins žymią dalį Bendrijos paklausos. Kadangi daugeliui šalių antidempingo ar kompensaciniai muitai nėra taikomi, nesitikima pasiūlos trūkumo.

(128)

Buvo tvirtinama, kad pigios patalynės importas būtinas galutiniam vartotojui, taip pat ir „instituciniams“ vartotojams, pvz., viešbučiams, ligoninėms ir t. t., kadangi Bendrijos gamintojai negamina pigiųjų asortimento produktų. Tyrimas parodė, kad penki atrinkti Bendrijos gamintojai tebegamina šiuos produktus. Nėra techninių priežasčių, dėl kurių šių produktų gamybos Bendrijoje nebūtų galima didinti. Tai, kad daugeliui kitų šalių nėra taikomi antidempingo ar kompensaciniai muitai, reiškia, jog alternatyvūs tiekimo šaltiniai išliks.

(129)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais buvo padaryta išvada, kad šioje byloje nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių Bendrija nebūtų suinteresuota įvesti antidempingo muitų.

(130)

Siekiant užkirsti kelią importui dempingo kaina toliau daryti žalą, manoma, kad būtų tikslinga patvirtinti antidempingo priemones.

(131)

Šių muitų dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo dydį ir muito, būtino Bendrijos pramonės patiriamai žalai panaikinti, dydį.

(132)

Atsižvelgiant į 1999 m. ir 2000 m. Bendrijos pramonės pasiektą pelningumo lygį, buvo nustatyta, kad 6,5 % apyvartos pelno marža galėtų būti laikoma tinkamu mažiausiuoju pelnu, kurį Bendrijos pramonė būtų galėjusi tikėtis gauti jei nebūtų žalingo dempingo. Tuomet importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant kainos sumažinimą, palyginus su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamų produktų nežalinga kaina, buvo nustatytas būtinas kainos padidinimas. Nežalinga kaina buvo nustatyta pakoreguojant Bendrijos pramonės pardavimų kainą pagal TL faktinius nuostolius/pelną ir pridedant pirmiau minėtą pelno maržą. Po to tokių palyginimų gautas skirtumas buvo išreikštas kaip bendrosios cif importo vertės procentas.

(133)

Pakistano eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad 6,5 % apyvartos dydžio pelno marža yra aukštesnė už tinkamą mažiausiąjį pelningumą, nustatytą kituose su tuo pačiu produktu susijusiuose tyrimuose. Šį argumentą teko atmesti, kadangi tinkamas mažiausiasis pelnas, kurį Bendrijos pramonė būtų galėjusi tikėtis gauti jei nebūtų žalingo dempingo, iš naujo nustatomas remiantis konkrečiomis kiekvieno proceso aplinkybėmis, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir ankstesnius Bendrijos pramonės rodiklius per tą procesą. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad 6,5 % pelno marža galėtų būti laikoma tinkama mažiausiąja verte, apskaičiuota kaip 1999 m. ir 2000 m. Bendrijos pramonės pasiekto pelningumo vidurkis.

(134)

Kadangi žalos panaikinimo lygis buvo aukštesnis už nustatytą dempingo dydį, galutinės priemonės turėtų būti grindžiamos pastaruoju.

(135)

Pakistano eksportuojantys gamintojai pateikė pasiūlymą prisiimti įsipareigojimą dėl kainos. Tačiau šiame procese dalyvavo daugiau kaip 170 eksportuotojų, o patalynės yra šimtai įvairių rūšių su importuojant sunkiai pastebimais skirtumais. Dėl to praktiškai neįmanoma kiekvienai produkto rūšiai nustatyti prasmingas mažiausias kainas, kurias Komisija galėtų tinkamai kontroliuoti. Dėl didelio eksportuotojų skaičiaus įsipareigojimo dėl kainos kontrolė taip pat būtų neįmanoma.

(136)

Taip pat buvo nustatyta, kad nagrinėjamo produkto kategorijos, kurioms buvo pasiūlytas įsipareigojimas, buvo netinkamos, nes tarp jų būtų didelis kainų skirtumas. Be to, siūlomos kainos nepanaikina žalingo dempingo.

(137)

Esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad įsipareigojimas dėl kainos yra praktiškai neįgyvendinamas ir negali būti priimtinas,