European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2026/801

2026 4 10

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2026/801

2026 m. balandžio 9 d.

kuriuo importuojamai Korėjos Respublikos ir Meksikos Jungtinių Valstijų kilmės tereftalio rūgščiai nustatomi laikinieji antidempingo muitai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2025 m. rugpjūčio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Meksikos Jungtinių Valstijų (toliau – Meksika) (toliau kartu – nagrinėjamosios šalys) kilmės tereftalio rūgšties. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. birželio 30 d. pateiktą skundą. Skundą pateikė vienas Belgijoje įsikūręs Sąjungos gamintojas „INEOS Aromatics“ (toliau – INEOS arba skundo pateikėjas), kuris pagamina daugiau nei [27–47 %] Sąjungos pramonės pagaminamos tereftalio rūgšties, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registracija

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2013 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams, Korėjos ir Meksikos valdžios institucijoms ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.4.   Pastabos dėl inicijavimo

(6)

Pastabų dėl tyrimo inicijavimo pateikė Korėjos vyriausybė ir kelios suinteresuotosios šalys, tiksliau: Meksikos eksportuojantys gamintojai „Akra Polyester, S.A. de C.V.“ (toliau – „Akra“) ir „Tereftalatos Mexicanos S.A. de C.V.“ (toliau – „Temex“), toliau kartu – „Alpek“, ir Korėjos chemijos pramonės asociacija (toliau – KCIA) Korėjos eksportuojančių gamintojų vardu.

(7)

Pirma, Korėjos vyriausybė ir šios šalys tvirtino, kad nekonfidenciali skundo versija neatitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų standartų, nes joje nebuvo pateikta pakankamai išsamių duomenų, o intervalai buvo pernelyg plačios aprėpties, kad būtų galima tinkamai suprasti ir išanalizuoti pagrindinius skundo argumentus, ir paprašė atnaujinti nekonfidencialią skundo versiją naudojant siauresnės aprėpties intervalus arba indeksuotus skaičius.

(8)

Antra, KCIA tvirtino, kad negalima laikyti, jog skundas pateiktas „Sąjungos pramonės arba Sąjungos pramonės vardu“, nes nebuvo įrodyta, kad jam pritartų Sąjungos gamintojai, kurių bendra gamybos apimtis sudaro daugiau nei 50 % visos panašaus produkto gamybos, kurią vykdo skundui pritarusi arba jam nepritarusi Sąjungos pramonės dalis, nes nekonfidencialioje skundo versijoje nurodyta, kad „skundo pateikėjui tenka apie [procentinė dalis gerokai viršija 25 % ribinę vertę] % visos tereftalio rūgšties gamybos ES per [skundo] TL“, taigi neįrodyta, kad tenkinama 50 % ribinė vertė.

(9)

Skundo pateikėjas nesutiko su tokiu 50 % ribinės vertės aiškinimui ir teigė, kad tokia ribinė vertė taikoma tik tuo atveju, kai vertinama, ar prieštaraujanti Sąjungos pramonės dalis yra didesnė nei pritarianti ar neutrali gamintojų, kurie oficialiai išreiškė poziciją dėl skundo, dalis.

(10)

Trečia, „Alpek“, KCIA ir Korėjos vyriausybė taip pat tvirtino, kad tyrimas neturėjo būti inicijuotas, nes skunde nepateikta pakankamai materialinės žalos ir priežastinio ryšio įrodymų. „Alpek“ taip pat tvirtino, kad importas iš Meksikos negalėjo būti žalos priežastis ir kad jis neturėjo būti vertinamas bendrai su importu iš Korėjos.

(11)

Tiksliau šios šalys tvirtino, kad skunde pasirinktas laikotarpis nebuvo tipiškas, nes 2021 m., nuo kurių pradėta analizuoti žala, darytas didelis poveikis dėl pasaulinės jūrų prekybos sutrikimų ir COVID-19 izoliavimo priemonių, dėl ko sumažėjo importo į Sąjungą apimtis ir susidarė neįprastai palankios rinkos sąlygos, iškraipiusios žalos vaizdą, ir kad stebimos tendencijos yra tik grįžimas prie įprastų sąlygų rinkoje. Šalys taip pat tvirtino, kad pats skundo pateikėjas padidino savo rinkos dalį Sąjungoje, eksporto apimtį, pelną ir gamybos apimtį, o tai prieštarauja tvirtinimui, kad Sąjungos pramonei daroma sisteminė žala.

(12)

Skundo pateikėjas nesutiko su šiais tvirtinimais, pabrėžė, kad padėtis rinkoje iki COVID-19 pandemijos nebuvo įprasta ir nežalinga, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jis jau 2016 m. buvo sėkmingai pateikęs antidempingo skundą.

(13)

Dėl tvirtinimų, kad nekonfidenciali skundo versija neleidžia suprasti tendencijų ir modelių, Komisija nustatė, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje skundo versijoje buvo pateikta pakankamai esminių įrodymų ir nekonfidencialių duomenų santraukų, kad suinteresuotosios šalys galėtų pakankamai suprasti žalos rodiklių, kuriais grindžiamas skundas, raidą ir viso tyrimo metu naudotis savo teisėmis į gynybą, ir kad ji atitiko pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

(14)

Komisija padarė išvadą, kad informacija pagrįstai laikyta konfidencialia ir pateikta nurodant intervalus, nes buvo tik vienas skundo pateikėjas (INEOS), o tai reiškia, kad didžioji dalis duomenų yra konkrečios bendrovės duomenys.

(15)

Komisija taip pat pažymėjo, kad pačios šalys esminių argumentų ir pastabų dėl tendencijų pateikė remdamosi šiais esą nepakankamais duomenimis. Tai taip pat rodo, kad nekonfidencialioje skundo versijoje pateiktos nekonfidencialios santraukos iš tikrųjų leido aiškiai suprasti pagrindinę neskelbtiną informaciją.

(16)

Dėl KCIA tvirtinimų, kad skundui pritarė per maža Sąjungos pramonės dalis, Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį skundas laikomas pateiktu „Sąjungos pramonės arba Sąjungos pramonės vardu“, jei skundui aiškiai pritariančių Sąjungos pramonės bendrovių gamybos apimtis sudaro ne mažiau kaip 25 % visos Sąjungos pramonės gamybos apimties ir jei skundui pritariančių gamintojų gamybos apimtis yra didesnė nei nepritariančių gamintojų.

(17)

Prieš inicijuodama tyrimą Komisija atliko pritarimo skundui tyrimą. Šiuo tikslu buvo susisiekta su visais skunde nurodytais ir Komisijai iki inicijavimo kitaip žinomais Sąjungos gamintojais ir į juos atsižvelgta apskaičiuojant skundo pateikėjų tipiškumą. Tyrimo inicijavimo dieną į nekonfidencialią bylą buvo įtrauktas pranešimas apie pritarimą tyrimui, iš kurio matyti, kad skundo pateikėjui teko daugiau nei [27–47 %] visos Sąjungos gamybos, kad vienas gamintojas išreiškė neutralią poziciją ir kad nebuvo nė vieno gamintojo, kuris nepritarė tyrimo inicijavimui.

(18)

Taigi įrodyta, kad atitinkamos pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribinės vertės buvo tenkinamos, ir Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą.

(19)

Kalbant apie „Alpek“ tvirtinimus dėl bendro vertinimo, remdamasi turima informacija ir statistiniais duomenimis Komisija nustatė, kad skundo pateikimo etapu buvo tenkinamos importo iš nagrinėjamųjų šalių bendro vertinimo sąlygos.

(20)

Tiksliau nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni nei de minimis. Kaip matyti iš turimų oficialių importo statistinių duomenų, importo dempingo kaina apimtis iš abiejų nagrinėjamųjų šalių nebuvo nežymi (didesnė nei de minimis). Be to, konkurencijos sąlygos buvo laikomos panašiomis. Todėl bendras vertinimas buvo pagrįstas.

(21)

Pagal teisinį įrodymų, kuriuos reikia pateikti teikiant skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, standartą (įrodymų turi būti „pakankamai, kad būtų galima pagrįsti tyrimo inicijavimą“), aišku, kad skunde pateiktos informacijos kiekis ir kokybė nėra tokie patys kaip informacijos, kuria Komisija grindžia savo išvadas tyrimo pabaigoje, kiekis ir kokybė. Iš tiesų skunde turi būti pateikta pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, kurie yra pagrįstai prieinami skundo pateikėjui.

(22)

Be to, pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nereikalaujama, kad, siekiant nustatyti, ar yra pakankamai materialinės žalos įrodymų, skunde būtų išanalizuoti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti žalos veiksniai arba kad iš jų būtų matoma, jog padėtis blogėjo. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir Sąjungos pramonei, kaip matyti iš Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčių atitinkamų (bet ne būtinai visų) veiksnių ir rodiklių, pavyzdžiui, išvardytų 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse.

(23)

Šiuo atveju, Komisijai išanalizavus skundo pateikėjo pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį pateiktus įrodymus, nustatyta, kad skunde pateikta pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.5.   Atranka

(24)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Sąjungos gamintojų atranka

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Tačiau, kadangi apie save pranešė visi trys žinomi Sąjungos gamintojai, galiausiai buvo nuspręsta, kad atranka nebūtina, nes juos visus galima ištirti. Šie trys Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 100 % nagrinėjamojo produkto Sąjungoje.

Nesusijusių importuotojų atranka

(26)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(27)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Todėl atranka buvo nereikalinga.

Eksportuojančių gamintojų atranka

(28)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino visus Korėjos eksportuojančius gamintojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Korėjos Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(29)

Trys Korėjos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Korėjos valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(30)

Atsižvelgiant į tai, kad Meksikoje buvo tik vienas žinomas eksportuojantis gamintojas ir po inicijavimo apie save nepranešė jokie kiti Meksikos eksportuojantys gamintojai, Meksikos eksportuojančių gamintojų atranka buvo nereikalinga.

1.6.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(31)

Inicijavimo dieną Komisija internete (4) paskelbė eksportuojantiems gamintojams skirtus klausimynus.

(32)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

 

Sąjungos gamintojai:

—

INEOS, Gelis, Belgija,

—

„Indorama Ventures Quimica S.L.U.“ (toliau – IVQ), San Rokė, Kadisas, Ispanija,

—

„Orlen S.A“ (toliau – „Orlen“), Varšuva, Lenkija.

 

Korėjos eksportuojantys gamintojai:

—

„Samnam Petrochemical Co., Ltd.“, Seulas, Korėja,

—

„Taekwang Industrial Co., Ltd.“, Seulas, Korėja.

(33)

Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas Meksikos eksportuojantis gamintojas. Klausimyno atsakymus pateikė dešimt naudotojų, tačiau šiuo tyrimo etapu jie nebuvo patikrinti.

1.7.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(34)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2024 m. liepos 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Tiriamasis produktas

(35)

Tiriamasis produktas – tereftalio rūgštis, kurios grynumas ne mažesnis kaip 99,5 % masės, paprastai priskiriama Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeriui 100-21-0 ir paprastai atitinkanti Muitinės ir statistikos (CUS) numerį 0023865-3, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 36 00 (TARIC kodas 2917 36 00 11), (toliau – tiriamasis produktas).

(36)

Tereftalio rūgštis daugiausia naudojama polietilentereftalatui (PET), kuris naudojamas buteliuose, pakuotėse, pluoštuose, plėvelėse ir lustuose, gaminti. Mažesni kiekiai taip pat naudojami plastifikatoriams, dangoms ir kitoms specializuotoms reikmėms.

2.2.   Nagrinėjamasis produktas

(37)

Nagrinėjamasis produktas – Korėjos Respublikos ir Meksikos Jungtinių Valstijų kilmės tereftalio rūgštis, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 36 00 (TARIC kodas 2917 36 00 11), (toliau – nagrinėjamasis produktas).

2.3.   Panašus produktas

(38)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—

į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas,

—

nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas ir

—

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas.

(39)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

2.4.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(40)

Įvairios šalys (naudotojas UAB „NEO Group“, taip pat KCIA ir jos narės bendrovės „Samnam Petrochemical Co., Ltd.“, „Taekwang Industrial Co., Ltd.“ ir „Hanwha Impact Corporation“) paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti mažesnio grynumo tereftalio rūgšties (angl. qualified terephthalic acid, toliau – QTA), teigdamos, kad:

—

grynintos tereftalio rūgšties (toliau – PTA) ir QTA fizinės ir cheminės savybės skiriasi,

—

Sąjungos pramonė gamina tik PTA, o QTA negamina, todėl būtų neįmanoma palyginti PTA ir QTA kainų skirtumų, o pagal PPO teismų praktiką tyrimą atliekanti institucija, atlikdama poveikio kainoms analizę, privalo užtikrinti kainų palyginamumą.

(41)

UAB „NEO Group“ paaiškino, kad nors QTA gali būti naudojama butelių ruošinių PET granulėms gaminti, ji negali visiškai pakeisti PTA. Todėl PTA tam tikru santykiu turi būti įtraukta į procesą kartu su QTA.

(42)

Skundo pateikėjas nesutiko ir tvirtino, kad QTA pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis kaip ir PTA ir kad jas iš esmės galima pakeisti viena kita daugelyje tolesnės gamybos grandies paskirčių, todėl ji veiksmingai konkuruoja su PTA poliesterio gamybos rinkoje.

(43)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad abiejų rūšių produktų fizinės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Be to, jokie QTA ir PTA grynumo lygių skirtumai nepateisina QTA neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį. Taip pat nustatyta, kad QTA veiksmingai konkuruoja su PTA gaminant galutinės grandies produktą – visų rūšių PET. Iš surinktų įrodymų matyti, kad bent kai kurie naudotojai gamyboje veiksmingai naudojo tiek PTA, tiek QTA, pakeisdami jas viena kita. Be to, nenustatyta aiškaus QTA ir PTA kainų skirtumo, kuriuo būtų galima pagrįsti QTA sąnaudų ir (arba) kainos koregavimą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Korėja

3.1.1.   Normalioji vertė

(44)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(45)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduotų produktų rūšis.

(46)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(47)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(48)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, lygia apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesne, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % bendros tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

tos rūšies produkto pardavimo vidutinė svertinė kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(49)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(50)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per TL, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

a)

tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % bendros šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)

šios rūšies produkto vidutinė svertinė kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(51)

Išnagrinėjus abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad mažiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip pelningo pardavimo per TL svertinis vidurkis.

3.2.   Eksporto kaina

(52)

Abu atrinkti eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungai pardavė tik per nesusijusius prekiautojus, įsisteigusius ne Sąjungoje, įskaitant Korėjoje ir trečiosiose šalyse įsikūrusius prekiautojus. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad gamintojai nagrinėjamąjį produktą tiesiogiai siuntė į Sąjungą, o sąskaitos faktūrų ir (arba) mokėjimų srautai buvo tvarkomi per nesusijusius prekiautojus.

(53)

Todėl eksporto kaina EXW sąlygomis buvo nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi.

3.3.   Palyginimas

(54)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

3.3.1.   Normaliosios vertės koregavimas

(55)

Siekiant, kad normalioji vertė kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, ji koreguota atsižvelgiant į vidaus vežimo, tvarkymo ir krovos bei pakavimo išlaidas.

(56)

Atsižvelgta į toliau nurodytą veiksnį, turintį įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas.

3.3.2.   Eksporto kainos koregavimas

(57)

Siekiant, kad eksporto kaina kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, ji koreguota atsižvelgiant į vidaus vežimo, tvarkymo ir krovos bei pakavimo išlaidas.

(58)

Atsižvelgta į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas ir banko mokesčius.

3.4.   Dempingo skirtumai

(59)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(60)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas (%)

 

Samnam Petrochemical Co., Ltd.

6,2

 

Taekwang Industrial Co., Ltd.

0

(61)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojančiam gamintojui, kuris, kaip nustatyta, dempingo nevykdė, skirtumą.

(62)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 6,2 % laikinasis dempingo skirtumas.

(63)

Visiems kitiems Korėjos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(64)

Kadangi Komisija žino bent vieną Korėjos eksportuojantį gamintoją, kuris nebendradarbiavo atliekant tyrimą, ji nusprendė, kad dempingo skirtumas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti lygus bendradarbiaujančios atrinktos bendrovės, kuriai nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, 25 % sandorių dempingo kaina lygiui.

(65)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas (%)

Neatrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas: Hanwha Impact Corporation

6,2

Visas kitas Korėjos kilmės importas

13,7

3.5.   Meksika

(66)

Kaip jau nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Meksikos eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija išvadas dėl dempingo pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrindė turimais faktais.

3.5.1.   Normalioji vertė

(67)

Kadangi nebuvo viešai prieinamos nei „Alpek“, nei jokio kito gamintojo informacijos apie tereftalio rūgšties kainas Meksikos vidaus rinkoje, Komisija Meksikos normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi skunde nurodytais tiriamojo laikotarpio duomenimis (5), taip pat „Instituto Nacional de Estadística y Geografía“ (INEGI) duomenimis apie chemijos pramonės sektorių.

(68)

Normalioji vertė apskaičiuota remiantis skunde nurodytais Sąjungos pramonės gamybos veiksnių santykiais ir šių veiksnių kainomis Meksikos vidaus rinkoje, taip pat lengvai prieinamais nebendradarbiaujančio gamintojo „Alpek“ duomenimis:

a)

nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Alpek“ per TL patirtomis pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis (toliau – PBA) išlaidomis ir

b)

nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Alpek“ paskutiniais pelningais verslo metais (2022 m.) uždirbtu pelnu.

3.6.   Eksporto kaina

(69)

Meksikos tereftalio rūgšties eksporto į Sąjungą kaina buvo pagrįsta Eurostato ir duomenų bazės „Surveillance 3“ (6) (toliau – „Surveillance“) duomenimis. Tereftalio rūgšties KN kodas yra 2917 36 00 (TARIC kodas 2917 36 00 00), konkrečiai skirtas tereftalio rūgščiai ir jos druskoms. Nors šio tyrimo nagrinėjamasis produktas yra tik tereftalio rūgštis, remiantis skundu, visas importas iš Meksikos į Sąjungą pagal šį KN kodą atitinka tereftalio rūgšties importą.

3.7.   Palyginimas

(70)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(71)

Kadangi šie Eurostato statistikos kainų duomenys yra CIF kainų duomenys, šios kainos buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, atimant jūrų frachto, muitinio įforminimo ir vidaus vežimo išlaidas, atnaujintas atsižvelgiant į infliacijos lygį Meksikoje.

3.8.   Dempingo skirtumas

(72)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(73)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas (%)

Visi eksportuojantys gamintojai

75,5

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(74)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino trys gamintojai: INEOS, „Orlen“ ir IVQ. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje veikė dar du „Indorama“ grupės gamintojai: „IndoramaVentures Portugal PTA - Unipessoal Lda“ Sinesas, Portugalija, (toliau – „Indorama Portugal“) ir „Indorama Ventures Europe B.V.“, Roterdamas, Nyderlandai, (toliau – „Indorama Netherlands“). Abi šios įmonės atitinkamai 2023 ir 2024 m. nutraukė gamybą.

(75)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1,65 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai patikrintu skundo pateikėjo pateiktu makroekonominių duomenų klausimynu, kurio dalis duomenų buvo pakeisti individualių žalos klausimynų duomenimis, kuriuos pateikė visi trys tiriamuoju laikotarpiu veikę Sąjungos gamintojai: INEOS, „Orlen“ ir IVQ.

(76)

Kaip nurodyta 25 ir 74 konstatuojamosiose dalyse, visi trys Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 100 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2.   Uždarasis naudojimas

(77)

Siekdama nustatyti, ar dėl dempingo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą (uždarąjį naudojimą), jei taip – kokiu mastu.

(78)

Tereftalio rūgštis yra viena pagrindinių PET gamybos žaliavų. Tereftalio rūgštis daugiausia naudojama PET dervai, kuri daugiausia naudojama plastikinių butelių ir maisto produktų pakuočių gamyboje, gaminti. Gerokai mažiau tereftalio rūgšties naudojama PET pluoštams, lustams ir plėvelei, kurie vėliau naudojami plastifikatoriams, dangoms ir kitiems specializuotos paskirties produktams, gaminti.

(79)

Komisija nustatė, kad didelė IVQ tereftalio rūgšties produkcijos dalis ([35–60] %) buvo skirta uždarajam naudojimui. Didelė tereftalio rūgšties produkcijos dalis buvo perkelta bendrovės viduje be komercinių sąskaitų faktūrų tolesnei galutinės grandies PET gamybai bendrovės viduje. Tai buvo vertikalios integracijos strategijos, kuria buvo siekiama optimizuoti sąnaudas, dalis (7), ir IVQ nepirko tereftalio rūgšties PET gamybai iš nesusijusių tiekėjų. Atsižvelgdama į tai, nors IVQ tereftalio rūgšties vidaus sandorių kainos buvo panašios į rinkos kainas, Komisija nustatė, kad ši rinkos dalis yra uždarojo naudojimo.

(80)

Panašią vertikalios integracijos strategiją vykdė ir „Indorama Netherlands“ (8). Todėl, apskaičiuodama visos tereftalio rūgšties produkcijos suvartojimą atvirojoje rinkoje ir uždarąjį naudojimą Sąjungoje, Komisija laikėsi nuomonės, kad ta pati „Indorama Netherlands“ produkcijos dalis buvo skirta uždarajam naudojimui tais metais, kai bendrovė veikė. Šis vertinimas atliktas remiantis turima informacija, įskaitant skundo pateikėjo makroekonominiame klausimyne pateiktus įverčius.

(81)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirti produktai tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(82)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su tereftalio rūgštimi susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(83)

Komisija tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius nagrinėjo remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą, kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis.

(84)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą. Šie rodikliai: gamyba, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(85)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi patikrintu skundo pateikėjo pateiktu makroekonominių duomenų klausimynu, papildytu patikrintų visų trijų Sąjungos gamintojų pateiktų individualių žalos klausimynų duomenimis ir Eurostato bei „Surveillance“ duomenimis.

(86)

Komisija nustatė, kad Lietuva didelės tereftalio rūgšties importo apimties duomenis nusprendė laikyti konfidencialiais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2152 (9) 19 straipsnį. Dėl šios priežasties iš Eurostato duomenų nebuvo matyti viso tereftalio rūgšties importo šaltinių. Todėl importo į Lietuvą apimčiai, vertei ir šaltiniams nustatyti Komisija naudojo „Surveillance“ duomenis, o importo į likusias 26 valstybes nares apimčiai, vertei ir šaltiniams nustatyti – Eurostato duomenis.

(87)

Dėl pirmiau nurodytos priežasties importo apimties ir kainų duomenis bei visus kitus duomenis, kuriais remiantis buvo galima nustatyti šiuos skaičius, reikėjo išreikšti intervalais.

(88)

Remdamasi pirmiau aprašytais duomenimis Komisija nustatė, kad Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas

[2 500 000 –3 000 000 ]

[1 800 000 –2 300 000 ]

[2 100 000 –2 600 000 ]

[2 000 000 –2 500 000 ]

Indeksas

100

72

85

83

Uždaroji rinka

[300 000 –350 000 ]

[250 000 –300 000 ]

[200 000 –250 000 ]

[150 000 –200 000 ]

Indeksas

100

86

71

58

Atviroji rinka

[2 100 000 –2 600 000 ]

[1 500 000 –2 000 000 ]

[1 800 000 –2 300 000 ]

[1 800 000 –2 300 000 ]

Indeksas

100

71

87

86

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai, patikrinti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai, Eurostatas ir „Surveillance“ duomenys.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo bendras tereftalio rūgšties suvartojimas Sąjungoje.

(90)

2023 m. buvo ypač sudėtingi Sąjungos pramonei, nes, palyginti su ankstesniais metais, bendra paklausa sumažėjo 28 %, o paklausa atvirojoje rinkoje – 29 %. Šį sumažėjimą lėmė bendras ekonominis neapibrėžtumas Sąjungoje, darantis poveikį PET pramonei, kuri yra pagrindinė tereftalio rūgšties pirkėja, taip pat pirkimo elgsenos normalizavimas ir pagrindinių pirkėjų atsargų mažinimas po COVID-19 pandemijos.

(91)

2024 m., kai rinka stabilizavosi, paklausa šiek tiek padidėjo, tačiau bendra paklausa vis dar buvo 15 % mažesnė už paklausą 2022 m., o paklausa atvirojoje rinkoje buvo 13 % mažesnė. Tiriamuoju laikotarpiu bendra paklausa sumažėjo dar 2 procentiniais punktais, o paklausa atvirojoje rinkoje – 1 procentiniu punktu.

(92)

Uždaroji rinka traukėsi kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, o per nagrinėjamąjį laikotarpį susitraukė 42 %. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė „Indorama Netherlands“ gamyklos, kuri palaipsniui mažino gamybą (įskaitant uždarajam naudojimui) ir 2024 m. sustabdė tiek tereftalio rūgšties, tiek PET gamybą, uždarymas.

(93)

Tai, kad suvartojimas uždarojoje rinkoje taip nuosekliai mažėjo, palyginti su paklausa atvirojoje rinkoje, taip pat rodo, kad atsargų mažinimas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs paklausos atvirojoje rinkoje sumažėjimą 2022 m. Kadangi vertikaliai integruotiems PET gamintojams nereikėjo kaupti tereftalio rūgšties atsargų, jie galėjo tiesiog toliau sau tiekti tereftalio rūgštį tiek, kiek tam tikrais metais buvo paklausi PET.

4.4.   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

4.4.1.   Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikio bendras vertinimas

(94)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto importą dempingo kaina reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(95)

60 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad vienas Korėjos eksportuojantis gamintojas („Taekwang“) dempingo nevykdė. Todėl „Taekwang“ importas nebuvo įtrauktas į žalos vertinimą. Toliau pateikti svarstymai susiję tik su likusiu importu dempingo kaina iš Korėjos ir importu dempingo kaina iš Meksikos. „Taekwang“ importas laikomas importu iš kitų trečiųjų šalių.

(96)

Nustatytas su importu dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo dempingo kaina iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Tiriamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina iš Korėjos rinkos dalis buvo 23 %, o iš Meksikos – 5 %.

(97)

Importo dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos konkurencijos sąlygos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamu produktu, nes jie buvo parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir tų pačių kategorijų pirkėjams.

(98)

Taigi tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, todėl siekiant nustatyti žalą importas dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos nagrinėtas bendrai.

(99)

„Alpek“ pabrėžė, kad importas iš Meksikos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastovus ir kad skundo pateikėjas neprašė atlikti importo iš Meksikos ir Korėjos bendro vertinimo. „Alpek“ tvirtino, kad atitinkamai importo iš Meksikos ir Korėjos poveikis kainoms turėtų būti nustatytas atskirai.

(100)

Skundo pateikėjas nesutiko su „Alpek“ tvirtinimais ir teigė, kad tai, kad skundo pateikėjas pateikė vieną bendrą skundą dėl to paties produkto importo tiek iš Meksikos, tiek iš Korėjos, reiškia, kad jis neišvengiamai rėmėsi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta analizės sistema. Skundo pateikėjas taip pat pabrėžė, kad 3 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kad viena iš bendros analizės sąlygų yra skundo pateikėjo oficialus prašymas.

(101)

Komisija sutiko, kad skundo pateikėjo prašymas nėra bendrai analizei atlikti taikomas reikalavimas. Nustatyta, kad importas iš Meksikos buvo vykdomas dempingo kaina ir, nepaisant sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, buvo vykdomas dideliais kiekiais. Taigi, buvo tenkinamos visos bendro nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį sąlygos.

(102)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikį reikėtų vertinti bendrai, ir atmetė „Alpek“ tvirtinimą.

4.4.2.   Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis

(103)

Komisija importo dempingo kaina apimtį nustatė remdamasi Eurostato ir „Surveillance“ duomenimis, kaip paaiškinta 86 konstatuojamojoje dalyje. Importo dempingo kaina rinkos dalis buvo nustatyta remiantis importo apimtimi ir Sąjungos suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip nurodyta 1 lentelėje, atskaičius „Taekwang“ pardavimo apimtį.

(104)

Importo dempingo kaina į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Importo dempingo kaina iš Korėjos apimtis (tonomis)

[350 000 –410 000 ]

[250 000 –310 000 ]

[340 000 –400 000 ]

[440 000 –500 000 ]

Indeksas

100

74

94

125

Rinkos dalis (%)

16

16

17

23

Importo iš Meksikos apimtis (tonomis)

[120 000 –150 000 ]

[120 000 –150 000 ]

[140 000 –170 000 ]

[110 000 –140 000 ]

Indeksas

100

98

111

83

Rinkos dalis (%)

6

8

7

5

Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis (tonomis)

[470 000 –560 000 ]

[370 000 –460 000 ]

[480 000 –570 000 ]

[550 000 –640 000 ]

Indeksas

100

80

99

114

Rinkos dalis (%)

21

24

24

28

Šaltinis:

Eurostatas, „Surveillance“ ir patikrinti „Taekwang“ klausimyno atsakymai.

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką buvo importuojama dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos. 2023 m. sumažėjus paklausai, kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, tais metais taip pat sumažėjo importo dempingo kaina apimtis (20 %).

(106)

Po šio sumažėjimo 2023 m., importo dempingo kaina apimtis pradėjo smarkiai didėti. 2024 m. importas dempingo kaina jau buvo padidėję 19 procentinių punktų, palyginti su 2023 m. Šis importas dempingo kaina didėjo ir tiriamuoju laikotarpiu (dar 15 procentinių punktų), net ir mažėjant paklausai, ir per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 14 %.

(107)

Rinkos dalių raida parodė, kad importas dempingo kaina nuolat didėjo, nors paklausa buvo nepastovi. Nors 2023 m. sumažėjus paklausai importas dempingo kaina taip pat sumažėjo absoliučiaisiais skaičiais, tais metais jo rinkos dalis padidėjo 4 procentiniais punktais. 2024 m., padidėjus bendrai paklausai ir importui, importo dempingo kaina rinkos dalis išliko pastovi. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina rinkos dalis Sąjungoje padidėjo dar 4 procentiniais punktais, nes importo dempingo kaina apimtis toliau didėjo net ir vėl sumažėjus paklausai.

4.5.   Dempingo kaina vykdomo importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(108)

Komisija dempingo kaina vykdomo importo kainas nustatė remdamasi „Surveillance“ ir Eurostato duomenimis.

(109)

Priverstinis kainų mažinimas dėl importo dempingo kaina iš Korėjos buvo nustatytas remiantis patikrintais atrinktų Korėjos eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais, o dėl importo dempingo kaina iš Meksikos – „Surveillance“ ir Eurostato nurodytomis kainomis.

(110)

Dempingo kaina vykdomo importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Korėja

[840 –1 000 ]

[720 –880 ]

[730 –890 ]

[680 –840 ]

Indeksas

100

83

84

77

Meksika

[900 –1 060 ]

[800 –960 ]

[790 –950 ]

[650 –810 ]

Indeksas

100

83

80

73

Vidutinė svertinė kaina

953

795

791

723

Indeksas

100

83

83

76

Šaltinis: Eurostatas ir „Surveillance“.

(111)

Dempingo kaina vykdomo importo iš Korėjos ir Meksikos kainos kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo, tik 2024 m. importo iš Korėjos kainos šiek tiek padidėjo. Kadangi 2022 m. pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai turėjo įtakos vežimo išlaidoms ir žaliavų kainoms, gamybos sąnaudos ir trečiųjų šalių bei Sąjungos produktų kainos buvo padidėjusios (10).

(112)

2022–2023 m. dempingo kaina vykdomo importo kainos sumažėjo 17 %. Meksikos kainos 2023 m. sumažėjo dar 3 procentiniais punktais, o Korėjos kaina tais metais šiek tiek padidėjo. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų šalių taikomos kainos sumažėjo dar 7 procentiniais punktais, todėl vidutinė svertinė importo iš abiejų šalių kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 24 %.

(113)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

visų trijų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

b)

importo iš Korėjos atveju – atitinkamas importo iš atrinktų gamintojų vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, o importo iš Meksikos atveju – vidutines importo kainas pagal „Surveillance“ ir Eurostato statistinius duomenis, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo.

(114)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos atėmus lengvatas ir nuolaidas. QTA kainos buvo palygintos su PTA kainomis, nes Komisija nustatė, kad abiejų rūšių produktai veiksmingai konkuruoja tose pačiose rinkose ir nėra didelio šių dviejų rūšių produktų sąnaudų ar kainų skirtumo, kuriuo būtų galima pagrįsti koregavimą.

(115)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu dėl dempingo kaina vykdomo importo kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(116)

Tačiau Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos buvo slopinamos ir smukdomos. Visais nagrinėjamojo laikotarpio metais dempingo kaina į Sąjungą importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis. 2022 ir 2023 m. jie taip pat buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis.

(117)

Minėto dempingo kaina vykdomo importo kaina mažėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Kadangi rinkoje buvo visada pigesnių dempingo kaina importuotų produktų ir kadangi dėl tokio importo nuolat mažėjo rinkos dalis, Sąjungos gamintojai jokiais nagrinėjamojo laikotarpio metais negalėjo nustatyti tokių kainų arba jas padidinti tiek, kad jos būtų didesnės už gamybos sąnaudas. Priešingai, Sąjungos gamintojai buvo priversti toliau mažinti kainas, kad išlaikytų bent tam tikrą rinkos dalį. Kaip parodyta 7 lentelėje, išskyrus 2023 m., kai gamybos sąnaudos sumažėjo labiau, Sąjungos pramonė kainas, palyginti su praėjusiais metais, sumažino daug daugiau nei sumažėjo jos gamybos sąnaudos; Sąjungos gamintojai sumažino savo kainas net tiek, kad jos buvo mažesnės nei gamybos sąnaudos, todėl jų padėtis tapo nuostolinga.

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1.   Bendrosios pastabos

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(119)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintame skundo pateikėjo pateiktame makroekonominių duomenų klausimyne pateiktais duomenimis, prireikus pakoreguotais atsižvelgiant į visų trijų Sąjungos gamintojų pateiktų atskirų žalos klausimynų duomenis, taip pat remdamasi „Surveillance“ ir Eurostato duomenimis apie tiriamojo produkto importą. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais trimis Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(120)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(121)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.6.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.6.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(122)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

2 498 563

1 604 032

1 884 941

1 654 276

Indeksas

100

64

75

66

Gamybos pajėgumai (tonomis)

3 841 107

3 687 866

2 107 061

1 944 406

Indeksas

100

96

55

51

Pajėgumų naudojimas (%)

65

43

89

85

Indeksas

100

67

138

131

Šaltinis:

Skundo pateikėjo pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir atskirų žalos klausimynų atsakymai.

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos apimtis sumažėjo 34 %. Daugiausia ji sumažėjo (36 %) 2023 m. Tokį didelį sumažėjimą iš dalies lėmė minėtas paklausos sumažėjimas tais metais. Kai 2024 m. paklausa šiek tiek padidėjo, padidėjo ir Sąjungos pramonės gamybos apimtis, tačiau ji vis dar buvo 25 % mažesnė už pradinį lygį 2022 m., o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo dar 9 procentiniais punktais.

(124)

Sąjungos gamybos pajėgumų sumažėjimas aiškiai rodo Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį. Pagrindinė tendencija – itin sumažėję Sąjungos gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai 2023 ir 2024 m. buvo uždarytos kelios gamyklos. Apskritai dėl šių uždarymų bendri gamybos pajėgumai Sąjungoje nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo perpus.

(125)

Dėl šios priežasties akivaizdus pajėgumų naudojimo padidėjimas arba pajėgumų naudojimo sumažėjimas 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su atitinkamai 2022 m. ir 2024 m., nėra informatyvus kalbant apie Sąjungos pramonės būklę, nes tai daugiausia susiję su Sąjungos gamyklų uždarymu, dėl kurio sumažėjo bendri gamybos pajėgumai. Daug informatyvesnė yra bendra pardavimo apimtis ir gamybos pajėgumai.

4.6.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(126)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Pardavimas atvirojoje rinkoje (tonomis)

[1 600 000 –1 900 000 ]

[950 000 –1 250 000 ]

[1 200 000 –1 500 000 ]

[1 000 000 –1 300 000 ]

Indeksas

100

61

78

71

Pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis (%)

73

63

66

61

Šaltinis:

Skundo pateikėjo pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir atskirų žalos klausimynų atsakymai.

(127)

Sąjungos pramonės pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 %. Daugiausia jis sumažėjo 2023 m., kai sumažėjo Sąjungos paklausa (žr. 1 lentelę). Tačiau, nors 2023 m. paklausa atvirojoje rinkoje sumažėjo 29 %, Sąjungos pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau – 39 %.

(128)

2024 m. padidėjus paklausai, Sąjungos pramonės pardavimas taip pat padidėjo, tačiau vis dar buvo 22 % mažesnis už pardavimo lygį 2022 m. Galiausiai tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo dar 7 procentiniais punktais, t. y. gerokai daugiau nei 1 procentiniu punktu sumažėjusi Sąjungos paklausa.

(129)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 73 % 2022 m. iki 63 % 2023 m. 2024 m. padidėjus paklausai, 2024 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais, tačiau vėliau vėl sumažėjo 5 procentiniais punktais ir nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pati mažiausia.

4.6.2.3.   Augimas

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės veiklos rezultatai labai pablogėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis sumažėjo 29 % ir Sąjungos pramonė prarado 12 procentinių punktų rinkos dalies. Tuo tarpu importo dempingo kaina apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 %, o rinkos dalis – 7 procentiniais punktais. Dėl sudėtingos padėties rinkoje taip pat buvo uždarytos kelios Sąjungos gamyklos, o bendri Sąjungos tereftalio rūgšties gamybos pajėgumai iš esmės sumažėjo perpus.

(131)

Kaip paaiškinta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat mažėjo bendras Sąjungos suvartojimas, o daugiausia jis sumažėjo 2023 m., kai, palyginti su 2022 m., paklausa Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjo 29 %. Sąjungos gamintojų pardavimo ir importo apimtys tais metais buvo mažiausios.

(132)

Tačiau, nors 2023 m. Sąjungos pramonės pardavimas, palyginti su 2022 m., sumažėjo 39 %, importo dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos apimtis sumažėjo tik 20 %. Dėl to rinkos dalies raidos tendencijos skyrėsi: Sąjungos pramonė prarado 10 procentinių punktų rinkos dalies, o importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais.

(133)

2024 m. paklausa atvirojoje rinkoje šiek tiek padidėjo, tačiau tebebuvo 13 % mažesnė nei 2022 m. Sąjungos pramonės pardavimas taip pat padidėjo 17 procentinių punktų, tačiau vis dar buvo 22 % mažesnis nei 2022 m. Tuo pat metu importas dempingo kaina padidėjo 19 procentinių punktų ir vėl pasiekė beveik tokį patį lygį kaip 2022 m.

(134)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos paklausa vėl sumažėjo, šį kartą vos 1 procentiniu punktu. Nepaisant to, importo dempingo kaina apimtis padidėjo dar 19 procentinių punktų, o Sąjungos pramonės pardavimas vėl sumažėjo (7 procentiniais punktais). Taigi tiriamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo dar 4 procentiniais punktais, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

4.6.2.4.   Užimtumas ir našumas

(135)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

1 088

900

642

607

Indeksas

100

83

59

56

Našumas (vienetais darbuotojui)

2 296

1 783

2 937

2 723

Indeksas

100

78

128

119

Šaltinis:

Skundo pateikėjo pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir atskirų žalos klausimynų atsakymai.

(136)

Dėl sudėtingos Sąjungos pramonės padėties nagrinėjamuoju laikotarpiu prarasta 480 darbo vietų. Atsižvelgiant į pirmiau aprašytą tereftalio rūgšties gamyklų uždarymą Sąjungoje (4.6.2.1 skirsnis), taip pat į visų trijų vis dar veikiančių Sąjungos gamintojų darbo jėgos mažinimą, bendras darbuotojų skaičius kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo. 2023 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 17 %, 2024 m. – dar 24 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 3 procentiniais punktais.

(137)

Našumo raida atitiko gamybos ir užimtumo pokyčius. Našumas buvo mažiausias 2023 m., kai sumažėjo paklausa Sąjungoje. 2024 m. našumas padidėjo net 50 procentinių punktų, tačiau ne dėl gamybos procesų tobulinimo, o dėl gamyklų uždarymo ir likusių gamintojų gamybos konsolidavimo ir darbuotojų skaičiaus mažinimo.

(138)

Tiriamuoju laikotarpiu ir toliau mažėjo Sąjungos gamintojų pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis ir rinkos dalis, taip pat mažėjo uždarasis naudojimas, o našumas sumažėjo dar 9 procentiniais punktais net papildomai sumažinus darbuotojų skaičių.

4.6.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(139)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į dempingo kaina vykdomo importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(140)

Dėl tereftalio rūgšties jau buvo atliktas antidempingo tyrimas, inicijuotas 2016 m. dėl tereftalio rūgšties importo iš Korėjos. Tyrimas buvo baigtas 2017 m. birželio 6 d. (11), o nustatyti dempingo skirtumai buvo mažesni nei de minimis. Taigi nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.6.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.6.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(141)

Visų trijų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje (EUR/t)

1 001

811

737

698

Indeksas

100

81

74

70

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

1 066

1 024

876

860

Indeksas

100

96

82

81

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(142)

Sąjungos pramonės vidutinės vieneto gamybos sąnaudos ir vidutinė pardavimo atvirojoje rinkoje kaina kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo dėl pigaus importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms, taigi Sąjungos gamintojai visais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo priversti parduoti mažesnėmis nei jų gamybos sąnaudos kainomis.

(143)

Kaip jau minėta 111 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. gamybos sąnaudos visame pasaulyje buvo didesnės. Tai ypač pasakytina apie Sąjungą, nes po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjo energijos kainos.

(144)

Padėčiai pasaulinėje rinkoje tapus įprasta ir nuo 2023 m. energijos kainoms Sąjungoje pradėjus stabilizuotis, sąnaudos ir kainos pradėjo mažėti. 2023 m. Sąjungos pramonės vidutinės gamybos sąnaudos sumažėjo 4 %, o 2024 m. – net dar 14 procentinių punktų. Tiriamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos toliau laipsniškai mažėjo ir sumažėjo dar vienu procentiniu punktu.

(145)

Sąjungos pramonės pardavimo kainos taip pat mažėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, tačiau visą laiką buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas. Tai rodė, kad gamybos sąnaudos nebuvo pagrindinis kainų lygio veiksnys.

(146)

Tuo tarpu dempingo kaina į Sąjungą importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Kadangi Sąjungos gamintojai kiekvienais metais dėl šio pigaus importo prarasdavo rinkos dalį (išskyrus laikiną tam tikros rinkos dalies susigrąžinimą 2024 m.), kad išlaikytų bent tam tikrą pardavimo apimtį, jie turėjo smarkiai mažinti kainas ir parduoti mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis.

(147)

2022 ir 2023 m. dempingo kaina importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Taigi 2022–2023 m. Sąjungos pramonė kainas sumažino 19 %, 2024 m. – dar 7 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu – 4 procentiniais punktais.

4.6.3.2.   Darbo sąnaudos

(148)

Visų trijų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR per metus)

100 273

106 190

109 635

123 942

Indeksas

100

106

109

124

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(149)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos 2023 m. padidėjo 6 %, o 2024 m. – dar 3 procentiniais punktais. Galiausiai tiriamuoju laikotarpiu jos padidėjo dar 15 procentinių punktų.

4.6.3.3.   Atsargos

(150)

Visų trijų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (matavimo vienetais)

63 623

38 583

88 864

85 394

Indeksas

100

61

140

134

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)

3

2

5

5

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(151)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis svyravo kaip ir gamybos bei pardavimo apimtys: 2023 m. sumažėjo 39 %, 2024 m. padidėjo daugiau nei dvigubai, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (6 procentiniais punktais).

4.6.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(152)

Visų trijų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

–4

–25

–17

–21

Pinigų srautas (EUR)

–5 727 453

– 126 149 667

– 194 936 339

– 200 367 756

Indeksas

– 100

–2 203

–3 404

–3 498

Investicijos (EUR)

37 617 198

48 691 745

30 504 952

26 133 432

Indeksas

100

129

81

69

Investicijų grąža (%)

–10

–51

–74

–79

Indeksas

– 100

– 489

– 711

– 757

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(153)

Komisija visų trijų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(154)

Kaip matyti iš Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo kainų ir vieneto gamybos sąnaudų skirtumo, Sąjungos pramonė jau 2022 m. patyrė nuostolių, nes bandė konkuruoti su dempingo kaina importuojamais produktais, kurie buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis.

(155)

2023 m., kai paklausa Sąjungoje sumažėjo, o Sąjungos pramonės pardavimo lygis buvo pats žemiausias, ir kartu buvo mažinamos kainos, kad būtų galima konkuruoti su pigesniu importu dempingo kaina, Sąjungos pramonė patyrė didžiausius nuostolius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. –25 % nuostolių.

(156)

2024 m. Sąjungos paklausa ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis šiek tiek padidėjo, o gamybos sąnaudos sumažėjo. Tačiau dėl to veikla netapo pelninga. Veikiau, kadangi importo dempingo kaina apimtis toliau didėjo, o šio importo kainos toliau mažėjo, Sąjungos pramonė buvo priversta toliau mažinti savo kainas, todėl rezultatai buvo tik šiek tiek mažiau neigiami ir tų metų pelnas buvo –17 %.

(157)

Importas dempingo kaina spaudimą darė ir tiriamuoju laikotarpiu ir jo kainos toliau mažėjo, o apimtis ir rinkos dalis toliau didėjo, todėl Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir dar sumažino kainas, tad jos pelno dydis pablogėjo ir siekė –21 %.

(158)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas jau 2022 m. buvo neigiamas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o tai dar kartą rodo prastą Sąjungos pramonės būklę.

(159)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo ir investicijos, nes blogėjo Sąjungos pramonės padėtis. 2023 m. investicijų suma šiek tiek padidėjo, nes kai kurie Sąjungos gamintojai turėjo vykdyti periodišką techninę priežiūrą. Tačiau 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo atitinkamai 38 ir 12 procentinių punktų.

(160)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Mažėjant naujoms investicijoms į gamybos įrenginius ir pelno lygiui, investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat nuolat mažėjo.

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjęs pelningumas ir vis didesnis neigiamas pinigų srautas taip pat labai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pritraukti kapitalą.

4.7.   Išvada dėl žalos

(162)

Kaip nurodyta pirmiau, importo dempingo kaina apimties raidą ir šio importo poveikį kainoms reikia vertinti atsižvelgiant į kintančią paklausą rinkoje.

(163)

Kaip aprašyta 4.3 skirsnyje, Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %. 2023 m. dėl konkrečių rinkos sąlygų paklausa labai sumažėjo (29 %), o 2024 m. šiek tiek stabilizavosi, tačiau vis dar buvo 13 % mažesnė nei 2022 m. Tiriamuoju laikotarpiu paklausa toliau laipsniškai mažėjo ir sumažėjo dar vienu procentiniu punktu.

(164)

Besitraukiant rinkai, buvo galima tikėtis tam tikro pardavimo apimties sumažėjimo. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtys sumažėjo daug daugiau nei Sąjungos paklausa, kuri sumažėjo 14 %: nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau – 29 %. Jos rinkos dalis per tą laikotarpį taip pat sumažėjo nuo 73 % iki 61 %, o tai rodo akivaizdžią žalą apimčiai. Importo dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos apimtis per tą laikotarpį padidėjo 14 %, o jo rinkos dalis – nuo 21 % iki 28 %.

(165)

Visais nagrinėjamojo laikotarpio metais dempingo kaina į Sąjungą importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis. 2022 ir 2023 m. jie taip pat buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Kadangi Sąjungos gamintojai kiekvienais metais prarasdavo rinkos dalį dėl importo dempingo kaina, jie turėjo smarkiai mažinti kainas. Siekdama išlaikyti bent tam tikrą pardavimo apimtį, 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė produktą pardavė net mažesnėmis kainomis nei dempingo kaina vykdomo importo kainos, o tai dar labiau pablogino jos jau ir taip nuostolingą padėtį. Iš tokių kainų modelių buvo matyti, kad 2022 m. kainos buvo slopinamos, o 2023 m., 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu – slopinamos ir smukdomos.

(166)

Iš 4 ir 6 lentelių matyti, kad 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas ir našumas akivaizdžiai viršijo 2022 m. lygį. Tačiau, kaip paaiškinta atitinkamuose skirsniuose, taip atsitiko dėl to, kad 2023 ir 2024 m. Sąjungoje buvo uždarytos kelios gamyklos, taip pat dėl to, kad visi trys vis dar veikiantys Sąjungos gamintojai sumažino darbuotojų skaičių. Taigi šios tarytum teigiamos tendencijos nereiškia, kad žala nedaroma, veikiau – priešingai.

(167)

Kaip parodyta pirmiau, visų pagrindinių žalos veiksnių tendencijos buvo neigiamos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis, pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, pelningumas, pinigų srautai, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(168)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(169)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar tuo pat metu žala Sąjungos pramonei galėjo būti padaryta dėl kitų žinomų veiksnių. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai: suvartojimo sumažėjimas, importas iš trečiųjų šalių, eksportas ir gamybos sąnaudos.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(170)

Mažėjant paklausai, produktas ir toliau buvo importuojamas dempingo kaina į Sąjungą iš Korėjos ir Meksikos, o šio importo kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Tuo pat metu sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir Sąjungos pramonė buvo priversta dar labiau mažinti savo kainas, kad išlaikytų bent dalį rinkos, ir patyrė didžiulių nuostolių.

(171)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 12 %, o jos gamybos ir pardavimo atvirojoje rinkoje apimtys – atitinkamai 34 % ir 29 %. Per tą patį laikotarpį importo dempingo kaina apimtis padidėjo 19 %, o rinkos dalis – 7 % Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita.

(172)

Žalos rodiklių analizė 85–168 konstatuojamosiose dalyse parodė, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis labiausiai pablogėjo 2023 m., tačiau 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ji toliau blogėjo, palyginti su 2022 m., o tai sutapo su dideliu importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimu.

(173)

Kai kurie naudotojai atkreipė dėmesį į tai, kad dempingo kaina vykdomo importo iš Korėjos ir Meksikos kainos buvo labai panašios į Sąjungos pramonės kainas, ir tvirtino, kad dėl to jos negalėjo daryti žalos Sąjungos pramonei.

(174)

Skundo pateikėjas nesutiko su šiuo aiškinimu ir nurodė, kad kainos akivaizdžiai buvo priderintos būtent dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms.

(175)

Iš tiesų, kaip jau nustatyta pirmiau, dėl importo dempingo kaina 2022 ir 2023 m. buvo labai slopinamos kainos, o 2023 m., 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu – slopinamos ir smukdomos kainos, nes Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų tiek, kad jos būtų didesnės už gamybos sąnaudas. Tuo tarpu, nors Sąjungos pramonės kainos jau 2022 m. buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, ji nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo jas dar labiau mažinti.

(176)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių yra priežastinis ryšys, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį. Tokia žala darė poveikį ir apimčiai, ir kainoms.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Suvartojimas

5.2.1.1.   Uždarasis naudojimas

(177)

Kaip parodyta 1 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje nustatyta su PET gamyba susijusi uždaroji rinka. Uždarojo naudojimo apimtis kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo ir, nors 2023 m. labai sumažėjo naudojimas atvirojoje rinkoje, sudarė [7–10] % – [13–16] % viso Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(178)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras uždarasis naudojimas sumažėjo 42 %, nes, kaip minėta 92 konstatuojamojoje dalyje, buvo uždaryta „Indorama Netherlands“ gamykla; o kito Sąjungos gamintojo, kurio dalis produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui, uždarojo naudojimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti pastovi.

(179)

Dėl šios priežasties ir dėl to, kad uždarasis naudojimas sudarė tik nedidelę visos Sąjungos gamybos dalį ([7–10] % – [13–16] % nagrinėjamuoju laikotarpiu), Komisija padarė išvadą, kad pokyčiai uždarojoje rinkoje nebuvo žalos nedarė.

5.2.1.2.   Suvartojimo sumažėjimas

(180)

Kaip jau paaiškinta, Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %. Tačiau, kaip taip pat aprašyta pirmiau, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau – net 29 %, o importo dempingo kaina apimtis padidėjo 14 % net tokioje besitraukiančioje rinkoje ir šio importo rinkos dalis padidėjo 7 %.

(181)

Todėl, nors dėl besitraukiančios rinkos pardavimo apimtis būtų neabejotinai tam tikra dalimi sumažėjusi, net jei mažėjanti paklausa būtų padariusi žalą Sąjungos pramonei, tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo dar 7 %, rodo, kad mažėjanti paklausa nėra pagrindinis Sąjungos pramonei padarytos žalos veiksnys. Veikiau dėl besitraukiančios rinkos susidarė sudėtinga padėtis, kai pigus importas dempingo kaina užėmė Sąjungos gamintojų rinkos dalį, nes buvo agresyviai mažinamos kainos, dėl ko sumažėjo Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir kainos, o tai padarė labai didelį neigiamą poveikį šių gamintojų pelningumui.

(182)

Galiausiai, atsižvelgdama į tai, kad paklausa sumažėjo tik 14 %, Komisija padarė išvadą, kad dėl šio paklausos sumažėjimo priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

5.2.2.   Importas iš trečiųjų šalių

(183)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

„Taekwang“

Apimtis (tonomis)

[100 000 –135 000 ]

[160 000 –195 000 ]

[155 000 –190 000 ]

[150 000 –185 000 ]

 

Indeksas

100

155

149

143

 

Rinkos dalis (%)

5

11

8

8

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

[800 –1 000 ]

[800 –1 000 ]

[740 –940 ]

[700 –900 ]

 

Indeksas

100

92

85

78

Kinija

Apimtis (tonomis)

[8 000 –10 000 ]

[24 000 –26 000 ]

[34 000 –36 000 ]

[56 000 –58 000 ]

 

Indeksas

100

300

418

685

 

Rinkos dalis (%)

0

1

2

3

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

667

781

799

730

 

Indeksas

100

117

120

109

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonomis)

[7 500 –8 500 ]

[7 000 –8 000 ]

[2 000 –3 000 ]

[1 500 –2 500 ]

 

Indeksas

100

92

29

26

 

Rinkos dalis (%)

0

0

0

0

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 100

1 021

1 412

942

 

Indeksas

100

93

128

86

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kartu su ne dempingo kaina vykdomu importu iš Korėjos

Apimtis (tonomis)

[120 000 –150 000 ]

[200 000 –230 000 ]

[200 000 –230 000 ]

[220 000 –250 000 ]

 

Indeksas

100

160

158

170

 

Rinkos dalis (%)

6

13

10

11

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

954

880

825

746

 

Indeksas

100

92

87

78

Šaltinis:

Eurostatas, „Surveillance“ ir „Taekwang“ klausimyno atsakymai.

(184)

Importas ne dempingo kaina iš „Taekwang“ į Sąjungą taip pat buvo vykdomas kainomis, kurios buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, tačiau didesnės už jos pardavimo kainas 2023 m., 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(185)

Be to, „Taekwang“ importas buvo didžiausios apimties 2023 m., o 2024 m. bei tiriamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo. Jo rinkos dalis 2023 m. padidėjo daugiau nei dvigubai, tačiau 2024 m. sumažėjo ir tiriamuoju laikotarpiu išliko pastovi.

(186)

Importo iš Kinijos kainos buvo mažiausios 2022 ir 2023 m., tačiau 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jos buvo didesnės už dempingo kaina vykdomo importo kainas, bet vis tiek mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir gamybos sąnaudas. Tačiau šio importo, kuris laipsniškai didėjo ir didėjo jo užimama rinkos dalis, apimtis buvo minimali.

(187)

Galiausiai importas iš kitų trečiųjų šalių iš esmės nebuvo vykdomas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šis importas negalėjo daryti poveikio Sąjungos rinkai ar Sąjungos naudotojams.

(188)

Kita vertus, importas iš „Taekwang“ buvo didelės apimties, o importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis. Nors šis importas užėmė kelis procentinius punktus rinkos dalies, jo poveikis Sąjungos pramonės kainoms nebuvo toks pat kaip dempingo kaina vykdomo importo, kuris visais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo vykdomas mažesnėmis nei „Taekwang“ importo kainomis ir kurio apimtis buvo daug didesnė. Tai taip pat patvirtina faktas, kad 2023 m., 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu „Taekwang“ importo kainos buvo didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(189)

Tačiau visais nagrinėjamojo laikotarpio metais importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos. Vis dėlto, šio importo apimtis buvo nedidelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jam teko 0–3 % rinkos dalis.

(190)

Apibendrinant galima teigti, kad importas mažomis kainomis iš „Taekwang“ ir Kinijos taip pat perėmė apie 5 % Sąjungos pramonės rinkos dalies. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, net jei šis importas prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, jo poveikis nebuvo toks, kad dėl jo susilpnėtų priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(191)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

5.2.3.   Sąjungos pramonės eksportas

(192)

Visų trijų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Visų trijų Sąjungos gamintojų eksportas

 

2022

2023

2024

Tiriamasis laikotarpis

Eksporto apimtis (tonomis)

[450 000 –510 000 ]

[350 000 –410 000 ]

[250 000 –310 000 ]

[150 000 –210 000 ]

Indeksas

100

80

59

43

Vidutinė kaina (EUR/t)

931

755

678

651

Indeksas

100

81

73

70

Šaltinis:

patikrinti visų trijų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(193)

Tereftalio rūgšties eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat palaipsniui mažėjo. 2023 m. eksporto apimtis sumažėjo 20 %, 2024 m. – dar 21 %, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 16 %. Eksporto kainos mažėjo taip pat kaip pardavimas vidaus rinkoje, nes Sąjungos pramonė toliau mažino kainas, kad neprarastų ir eksporto rinkų.

(194)

Tačiau, atsižvelgiant į palyginti mažą eksporto dalį, kuri nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė [16–20] % viso Sąjungos gamintojų pardavimo, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki [11–15] %, matyti, kad eksporto mažėjimo poveikis geriausiu atveju būtų buvęs nedidelis ir kad dėl eksporto nesusilpnėja priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

5.2.4.   Gamybos sąnaudos

(195)

Kelios suinteresuotosios šalys ir Korėjos Respublika tvirtino, kad pagrindinė žalos priežastis buvo didelės gamybos sąnaudos ir, konkrečiai, kad Sąjungos pramonė buvo ypač priklausoma nuo energijos ir elektros energijos kainų sukrėtimų, nes Sąjunga nuo seniai struktūriškai priklauso nuo energijos importo iš Rusijos.

(196)

Šios šalys nurodė, kad 2022 ir 2023 m. labai padidėjo elektros energijos ir gamtinių dujų sąnaudos, nes Sąjunga nustatė sankcijas Rusijai po jos invazijos į Ukrainą ir labai sumažėjo gamtinių dujų tiekimas.

(197)

Šios šalys tvirtino, kad dėl infliacijos ir visų pirma elektros energijos ir žaliavų, įskaitant paraksileną, kainų padidėjimo, kuris susijęs būtent su Sąjunga, Sąjungos pramonės konkurencinė padėtis tapo nepalanki, palyginti su importu iš Korėjos ir Meksikos.

(198)

Skundo pateikėjas pripažino, kad gamybos sąnaudos 2022 m. labai padidėjo dėl išaugusių energijos kainų po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kaip matyti iš 7 lentelės, gamybos sąnaudos, nors šiek tiek sumažėjo, 2023 m. taip pat tebebuvo didelės.

(199)

Tačiau dėl to didėjančio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėja.

(200)

Tai, kad importo dempingo kaina iš Korėjos ir Meksikos kainos buvo didžiausios 2022 m., rodo, kad sąnaudų didėjimo padėtis buvo susijusi ne tik su Sąjunga.

(201)

Be to, Sąjungos gamybos sąnaudos mažėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais ir 2024 m. bei tiriamuoju laikotarpiu itin smarkiai sumažėjo, palyginti su 2022 m. Tuo pat metu importas dempingo kaina į Sąjungą buvo vykdomas vis didesne apimtimi ir mažesnėmis kainomis, todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų, kad jos būtų didesnės už gamybos sąnaudas.

(202)

Kaip aiškiai matyti iš 10 lentelės, 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu (metais, kai sumažėjo gamybos sąnaudos) Sąjungos pramonės pelningumas buvo daug mažesnis nei 2022 m. (metais, kai gamybos sąnaudos buvo didžiausios). Kitų žalos rodiklių tendencijos panašios. Didelis Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutampa ne su didžiausių gamybos sąnaudų laikotarpiu, o su didėjančio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką laikotarpiu.

(203)

Galiausiai Komisija pabrėžė, kad nors didelės sąnaudos 2022 ir 2023 m. galėjo atspindėti platesnės aprėpties Sąjungos pramonės makroekonominę realybę, nustatyta, kad importas iš Korėjos ir Meksikos buvo vykdomas dempingo kaina. Todėl, nors didesnės gamybos sąnaudos galėjo būti svarbus veiksnys, dėl jo nenutrūksta ir nesusilpnėja importo nesąžiningomis kainomis, dėl kurio buvo slopinamos ir smukdomos Sąjungos pramonės kainos, ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(204)

Kaip išdėstyta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu 14 % sumažėjus paklausai Sąjungos rinkoje, Sąjungos gamintojų pardavimas sumažėjo 29 %. Nors besitraukiančioje rinkoje būtų buvę galima tikėtis tam tikro pardavimo apimties sumažėjimo, importas dempingo kaina per tą patį laikotarpį padidėjo 13 %.

(205)

Be to, importas mažomis kainomis iš „Taekwang“ ir Kinijos taip pat galėjo prisidėti prie žalos, nes šio importo bendra apimtis taip pat padidėjo, o bendra rinkos dalis padidėjo beveik 5 %.

(206)

Tačiau šis padidėjimas nebuvo toks didelis, kad dėl jo susilpnėtų priežastinis ryšys. Sąjungos pramonė prarado 7 procentinius punktus Sąjungos rinkos dalies tiesiogiai dėl dempingo kaina importuojamų produktų, kurie buvo parduoti mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis ir mažesnėmis nei „Taekwang“ kainomis. Kad neprarastų dar didesnės rinkos dalies ir išlaikytų bent tam tikrą gamybos apimtį, Sąjungos gamintojai toliau mažino savo kainas, kurios buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, ir nagrinėjamuoju laikotarpiu patyrė didžiulių nuostolių.

(207)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Mažėjanti paklausa, importas iš trečiųjų šalių ir eksportas padarė tik nedidelį poveikį neigiamiems Sąjungos pramonės pokyčiams, susijusiems su mažėjančia pardavimo apimtimi, rinkos dalimi ir pelningumu.

(208)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo. Žala padaryta daugiausia dėl prarastos rinkos dalies, kainų slopinimo ir smukdymo bei mažėjančio pelningumo.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

(209)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

6.1.   Žalos skirtumas

(210)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis.

(211)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 %.

(212)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Kadangi ne visi trys Sąjungos gamintojai galėjo pateikti patikimų duomenų, kad galėtų įrodyti pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumą iki importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį nustatė 6 % bazinį pelną, kad nustatytų nežalingą kainą.

(213)

Kelios suinteresuotosios šalys nesutiko su skundo pateikėjo tvirtinimu dėl [8–18] % tikslinio pelno dydžio, kuris buvo pasiūlytas skunde. Jos tvirtino, kad turėtų būti nustatytas 6 % tikslinis pelnas.

(214)

Komisija priminė, kad skunde naudotas tikslinis pelnas buvo pagrįstas skundo pateikėjo faktiniu pelnu, anksčiau uždirbtu iš tereftalio rūgšties gamybos. Kadangi klausimyno atsakymus pateikė dar du Sąjungos gamintojai, atlikdama šį tyrimą Komisija siekė nustatyti tikslinį pelną pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(215)

Tačiau, kaip nurodyta 212 konstatuojamojoje dalyje, kadangi ne visi Sąjungos gamintojai galėjo pateikti patikimų duomenų, kad galėtų įrodyti pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumą iki importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo, Komisija turėjo rinktis nustatyti 6 % bazinį pelną, t. y. pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytą minimalų lygį. Todėl šalių tvirtinimai dėl tikslinio pelno dydžio tapo nebeaktualūs.

(216)

ES pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad ES pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Kad tai atsispindėtų tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo ES pramonės pateiktų ir Komisijos patikrintų investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis ir šių faktinių išlaidų per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumą. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė [0–1,5] %.

(217)

Kiekvienam gamintojui apskaičiuota procentinė dalis buvo pridėta prie 212 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 6 % bazinio pelno, kad būtų galima nustatyti jų tikslinį pelną.

(218)

Tuo remiantis nežalinga kaina yra [50–60] – [70–80] EUR už toną, apskaičiuota minėtą kiekvienam Sąjungos gamintojui nustatytą pelno dydį pritaikius kiekvieno iš trijų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu.

(219)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, (toliau – būsimos reikalavimų laikymosi sąnaudos) Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi visų trijų Sąjungos gamintojų pateiktais įrodymais, Komisija nustatė, kad papildomos sąnaudos yra [8–14] – [36–42] EUR/t, priklausomai nuo kiekvieno gamintojo patirtų sąnaudų. Šis skirtumas buvo pridėtas prie 218 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(220)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei [880–1 020] EUR už toną nežalingą panašaus produkto vidutinę svertinę kainą, kiekvieno iš visų trijų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu pritaikydama pirmiau minėtą tikslinio pelno dydį ir pridėdama pagal kiekvieną rūšį atliktus koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį.

(221)

Tuomet, remdamasi priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti nustatytos atrinktų Korėjos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos ir Eurostate nurodytų Meksikos kainų palyginimu su visų trijų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(222)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 59–65 ir 72–73 konstatuojamąsias dalis).

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

Žalos skirtumas (%)

Korėja

Samnam Petrochemical Co., Ltd.

6,2

34,7

Korėja

Kitos neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės: Hanwha Impact Corporation

6,2

34,7

Korėja

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas dempingo kaina

13,7

47,0

Meksika

Visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

75,5

25,7

6.2.   Išvada dėl priemonių lygio

(223)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas (%)

Korėja

Samnam Petrochemical Co., Ltd.

6,2

Korėja

Kitos neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės: Hanwha Impact Corporation

6,2

Korėja

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas dempingo kaina

13,7

Meksika

Visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

25,7

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(224)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės ir naudotojų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(225)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė labai nuostolingai. Sumažėjo jos pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir ji buvo priversta taikyti netvarias kainas. Dėl sudėtingos padėties Sąjungoje jau buvo uždarytos kelios gamyklos ir prarasta apie 500 darbo vietų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat pablogėjo visų trijų tebeveikiančių Sąjungos gamintojų pagrindiniai mikroekonominiai žalos rodikliai.

(226)

Kaip paaiškinta pirmiau, šią žalą iš principo lėmė importas dempingo kaina. Taigi, nustačius antidempingo priemones bus sumažinta dėl nesąžiningos kainodaros tenkanti našta, todėl Sąjungos pramonė galės padidinti savo kainas iki tvaresnio lygio ir kainų mažėjimą paversti kainų didėjimu.

(227)

Kita vertus tikėtina, kad jei priemonės nebus nustatytos, šios blogėjančios tendencijos tęsis ir galbūt bus išstumta ir likusi Sąjungos pramonė.

(228)

Todėl priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai

(229)

Šiame tyrime apie save nepranešė ir dėl priemonių neprieštaravo nė vienas nesusijęs importuotojas ar prekiautojas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitiktų nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesus.

7.3.   Naudotojų, vartotojų ar tiekėjų interesai

(230)

Šiame tyrime dalyvavo dešimt naudotojų, kurie pateikė klausimyno atsakymus, o keli iš jų taip pat pateikė pastabų, kuriomis prieštaravo muitų nustatymui. Keturi iš jų taip pat paprašė būti išklausyti, kad išsamiau paaiškintų savo poziciją, ir buvo išklausyti.

(231)

Remdamasi šiuo metu turimais duomenimis, Komisija apskaičiavo, kad šios dešimt bendrovių yra įdarbinusios iš viso apie 1 400 darbuotojų su tereftalio rūgštimi susijusiame jų verslo segmente. Šioms dešimčiai bendrovių tenka visas importas iš Korėjos ir pusė viso importo iš Meksikos į Sąjungą. Dauguma jų naudoja tereftalio rūgštį PET gamyboje.

(232)

Savo pastabose muitams prieštaraujantys naudotojai daugiausia tvirtino, kad dėl bet kokio tereftalio rūgšties, kaip jų pagrindinės žaliavos, kainos padidėjimo jų produktai bus dar mažiau konkurencingi, palyginti su importu į Sąjungą, ir eksporto rinkose, nes jie yra labai jautrūs kainoms. Dėl to šiems naudotojams gali tekti pasitraukti iš rinkos, tad Sąjungos pramonės tereftalio rūgšties paklausa gali toliau mažėti ir gali kilti pavojus visai vertės grandinei. Todėl naudotojai padarė išvadą, kad antidempingo priemonės galiausiai neatitiktų savo paskirties.

(233)

Klausimyno atsakymuose tik du naudotojai nurodė tiriamuoju laikotarpiu gautą pelną, vienas naudotojas („Celanese Performance Solutions Switzerland Sàrl“ (toliau – „Celanese“)) nenurodė jokių pelningumo duomenų, susijusių su jo verslu Sąjungoje, o kiti septyni naudotojai veikė nuostolingai tiek su tereftalio rūgštimi susijusiame verslo segmente, tiek visos bendrovės lygmeniu.

(234)

Nors tereftalio rūgštis sudarė palyginti didelę vieno iš dviejų pelningai veikiančių naudotojų bendrų gamybos sąnaudų dalį ir tas naudotojas pirko nedidelį tereftalio rūgšties kiekį iš nagrinėjamųjų šalių, tiriamuoju laikotarpiu jis veikė labai pelningai. Apskaičiuota, kad nustačius dabartinio dydžio muitus bus išlaikytas didelis pelnas.

(235)

Kiti du naudotojai – „Celanese“ ir „Envalior Deutschland GmbH“ – tik labai nedidelę savo tereftalio rūgšties dalį pirko iš nagrinėjamųjų šalių. Todėl padaryta išvada, kad muitai jiems didelio poveikio nedarys.

(236)

Vieno iš likusių septynių naudotojų atveju tereftalio rūgštis sudaro labai mažą visų jo gamybos sąnaudų dalį. Tačiau šis naudotojas jau dabar veikia nuostolingai ir maždaug pusę savo tereftalio rūgšties perka nagrinėjamosiose šalyse. Todėl tikėtina, kad nustačius muitus jam būtų padarytas neigiamas poveikis, tačiau mažesniu mastu, atsižvelgiant į tai, kad tereftalio rūgštis sudaro nedidelę visų jo gamybos sąnaudų dalį.

(237)

Likusių šešių naudotojų atveju tereftalio rūgštis sudaro didesnę visų jų gamybos sąnaudų dalį, t. y. 30–75 %. Jie taip pat 20–85 % savo tereftalio rūgšties perka iš nagrinėjamųjų šalių. Kadangi remiantis dabartiniais duomenimis nebuvo įmanoma įvertinti, kiek tereftalio rūgšties jie perka iš bendrovės „Taekwang“, kuriai muitai nebus taikomi, ir kadangi visų šių naudotojų pelningumas buvo neigiamas arba mažas, remdamasi šiuo etapu turima informacija, Komisija padarė išvadą, kad muitai būtų papildoma našta jų verslui.

(238)

Be to, iš dešimties nurodytų naudotojų pateiktų duomenų matyti, kad apskritai visi jie maždaug trečdalį savo tereftalio rūgšties, t. y. iš viso apie 300 000 tonų, perka iš Sąjungos pramonės. Šiems naudotojams taip pat teko 90 % viso tereftalio rūgšties importo į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, t. y. apie 730 000 tonų.

(239)

Kaip parodyta 1 lentelėje, nustatyta, kad tereftalio rūgšties paklausa Sąjungos atvirojoje rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė nei 2 mln. tonų. Tai reiškia, kad Sąjungoje yra naudotojų, kuriems tenka kita rinkos dalis, t. y. apie 1 mln. tonų tereftalio rūgšties, kurią jie perka beveik vien tik iš Sąjungos pramonės, ir kurie nepranešė apie save ir neprieštaravo muitams.

(240)

Atsižvelgiant į didžiulius nuostolius, kuriuos patiria Sąjungos pramonė, jei likę Sąjungos gamintojai taip pat uždarytų savo gamyklas, kai kuriems iš minėtų dešimties naudotojų, pateikusių klausimyno atsakymus, ir naudotojams, kurie atliekant tyrimą apie save nepranešė, nebeliktų svarbaus tiekimo šaltinio.

(241)

Be to, net jei aštuoni iš šių naudotojų veikė nuostolingai (jų pelningumas per TL svyravo nuo –3 % iki –15 %), tereftalio rūgšties gamintojų padėtis yra dar blogesnė, o jų pelningumas tiriamuoju laikotarpiu buvo –21 %. Dėl to ir atsižvelgdama į tai, kad didžiausiai importuojančiai šaliai Korėjai nustatytas dempingo lygis yra palyginti žemas, Komisija padarė išvadą, kad apskritai priemonių nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

(242)

Be to, PET pramonė, kuriai priklauso beveik visi pirmiau minėti klausimyno atsakymus pateikę naudotojai, jau yra apsaugota prekybos apsaugos priemonėmis, taikomomis importui iš Indijos ir Kinijos. Todėl šiomis priemonėmis jau užtikrinama konkurencingumo galutinėje grandyje apsauga nuo tų šalių gamintojų.

(243)

Galiausiai, net jei aštuoni iš dešimties klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų veikė nuostolingai, jų pelningumas tiriamuoju laikotarpiu svyravo nuo –3 % iki –15 %. Tačiau Sąjungos tereftalio rūgšties gamintojų padėtis yra dar blogesnė – nustatyta, kad jų pelningumas tiriamuoju laikotarpiu buvo –21 % (žr. 10 lentelę).

(244)

Kai kurios šalys taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonė neturi pajėgumų Sąjungos paklausai patenkinti ir kad dėl šios priežasties buvo būtina produktą pirkti iš Korėjos ir Meksikos.

(245)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad antidempingo muitais siekiama ne sustabdyti importą rinkoje, o atkurti vienodas sąlygas rinkoje.

(246)

Komisija taip pat pabrėžė, kad net tiriamuoju laikotarpiu, kai bendri Sąjungos gamybos pajėgumai sumažėjo beveik perpus, Sąjungos pramonė vis dar turėjo pajėgumų patenkinti 85 % visos Sąjungos paklausos (tiek atvirojoje rinkoje, tiek uždarojoje rinkoje). Be to, yra daug alternatyvių pasiūlos šaltinių: importui iš „Taekwang“ nebus taikomas joks antidempingo muitas, Kinijoje yra daug pajėgumų, o Turkijoje diegiami nauji pajėgumai. Todėl nėra pavojaus, kad pritrūktų pasiūlos.

(247)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad didžiausiai importuojančiai šaliai Korėjai nustatytas dempingo lygis yra palyginti žemas, Komisija padarė išvadą, kad apskritai priemonių nustatymas neprieštarautų naudotojų interesams.

7.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(248)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių daryti išvados, jog priemonių nustatymas importuojamai Korėjos ir Meksikos kilmės tereftalio rūgščiai neatitiktų Sąjungos interesų.

8.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(249)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(250)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę importuojamai Korėjos ir Meksikos kilmės tereftalio rūgščiai turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(251)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas (%)

Korėja

Samnam Petrochemical Co., Ltd.

6,2

Korėja

Kita neatrinkta bendradarbiaujanti bendrovė: Hanwha Impact Corporation

6,2

Korėja

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas dempingo kaina

13,7

Meksika

Visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

25,7

(252)

Korėjos atveju šiame reglamente nurodyta konkrečiai bendrovei taikoma antidempingo muito norma nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ši norma atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(253)

Visam importui iš Meksikos taikoma visam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma.

(254)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(255)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(256)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

9.   REGISTRACIJA

(257)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(258)

Atsižvelgiant į pirminiame etape padarytas išvadas, importuojamų produktų registracija turėtų būti nutraukta.

(259)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

10.   INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE

(260)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(261)

Pastabų dėl skaičiavimų tikslumo negauta. Per nustatytą terminą pastabų pateikė „Samnam“. Tačiau šios pastabos buvo susijusios su skaičiavimo metodika, todėl į jas bus atsakyta galutiniame etape.

11.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(262)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(263)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamai Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Meksikos Jungtinių Valstijų (toliau – Meksika) kilmės tereftalio rūgščiai, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 36 00 (TARIC kodas 2917 36 00 11), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Kilmės šalis

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Korėja

Samnam Petrochemical Co., Ltd.

6,2

88BN

Korėja

Hanwha Impact Corporation

6,2

88BO

Korėja

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

13,7

8999

Meksika

Visas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

25,7

8999

3.   Antidempingo muitai netaikomi Korėjos eksportuojančiam gamintojui „Taekwang Industrial Co., Ltd.“ (papildomas TARIC kodas 899BP).

4.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis mūsų naudojamais vienetais) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, nagrinėjamojoje šalyje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatytas muitas.

5.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

6.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.   Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

1.   Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/2013 1 straipsniu.

2.   Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti į ES suvartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešių mėnesių laikotarpiu.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2026 m. balandžio 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamos Korėjos Respublikos ir Meksikos kilmės tereftalio rūgšties inicijavimą (OL C, C/2025/4539, 2025 8 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/4539/oj).

(3)   2025 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/2013, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamą Korėjos Respublikos ir Meksikos kilmės tereftalio rūgštį, (OL L, 2025/2013, 2025 10 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/2013/oj).

(4)   https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-history?caseId=2809.

(5)  Paraksileno ir acto rūgšties atveju: Eurostatas; importo ir eksporto vežimo išlaidų atveju: Pasaulio banko grupės ataskaitoje „Doing Business Report of 2020 Mexico“ pateiktos vertės padidintos pagal infliacijos lygį iki TL, remiantis „Banco de México“ nustatytu infliacijos lygiu; frachto iš Meksikos į ES atveju: „Xeneta“ platforma (mokamas abonementas); elektros energijos atveju: „Comisión Federal de Electricidad“ (CFE); gamtinių dujų atveju: „Comision Reguladora de Energia“ (CRE).

(6)  Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, (OL L 343, 2015 12 29, p. 558, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/2447/oj) 55 straipsnį sukurta duomenų bazė. Daugiau informacijos pateikiama adresu https://taxation-customs.ec.europa.eu/online-services/online-services-and-databases-customs/surveillance-system_lt.

(7)  Žr., pavyzdžiui, „Indorama“ pranešimą spaudai: https://www.indoramaventures.com/en/updates/other-release/158/ivl-acquisition-of-cepsa-business-in-spain-complete#:~:text=Bangkok%2C%20Thailand%20%E2%80%93%2008%20April%202016,a%20subsidiary%20of%20Compa%C3%B1%C3%ADa%20Espa%C3%B1ola (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. vasario 17 d.).

(8)  Žr., pavyzdžiui, „Indorama“ pranešimą spaudai: https://www.indoramaventures.com/en/updates/other-release/172/ivl-announces-completion-of-expansion-of-pta-capacity-in-europe (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. vasario 17 d.).

(9)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje, (OL L 327, 2019 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2152/oj).

(10)  Kaip matyti iš 7 lentelės, kalbant apie Sąjungos pramonės sąnaudas ir kainas, ir iš 11 lentelės – kalbant apie ne dempingo kaina vykdomo importo iš „Taekwang“ kainas.

(11)   2017 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/957, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamos Korėjos Respublikos kilmės grynintos tereftalio rūgšties ir jos druskų, (OL L 144, 2017 6 7, p. 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2017/957/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/801/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)