–

Ministerio Fiscal, atstovaujamos fiscal C. García-Berro Montilla,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Zs. Biró-Tóth ir M. Z. Fehér,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz ir I. Zaloguin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1990 m. birželio 19 d. Šengene pasirašytos ir 1995 m. kovo 26 d. įsigaliojusios Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (OL L 239, 2000, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9) (toliau – KŠSĮ) 54 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant MSIG baudžiamąją bylą dėl turto naikinimo ir gadinimo, pasikėsinimo nužudyti, taip pat sveikatos sutrikdymo teroristiniais tikslais nusikaltimų.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

KŠSĮ III antraštinės dalies 3 skyriuje „Ne bis in idem principo taikymas“ esančiame 54 straipsnyje nustatyta:

Ispanijos teisė

Pagrindinis įstatymas 7/2014

4

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo dieną galiojusios redakcijos 2014 m. lapkričio 12 d. Ley Orgánica 7/2014, sobre intercambio de información de antecedentes penales y consideración de resoluciones judiciales penales en la Unión Europea (Pagrindinis įstatymas Nr. 7/2014 dėl keitimosi nuosprendžių registrų informacija ir atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse; BOE, Nr. 275, 2014 m. lapkričio 13 d., p. 93204) (toliau – Pagrindinis įstatymas Nr. 7/2014) 14 straipsnyje nustatyta:

5

Vienintelėje papildomoje šio įstatymo nuostatoje nustatyta:

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6

2004 m. spalio 3 d. Prancūzijos policija suėmė MSIG, o 2019 m. rugsėjo 4 d. ji buvo perduota Ispanijos valdžios institucijoms pagal Europos arešto orderį, kurį išdavė Juzgado Central de Instrucción no 2 de l’Audiencia Nacional (Nacionalinio centrinio ikiteisminio tyrimo teismas Nr. 2, Ispanija).

7

Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėja baudžiamąją bylą prieš MSIG, kaip 1997 m. liepos 21 d. Ovjede (Ispanija) įvykdyto teroristinio išpuolio vykdytoją. MSIG kaltinama dėl turto naikinimo ir gadinimo, pasikėsinimo nužudyti, taip pat sveikatos sutrikdymo teroristiniais tikslais nusikaltimų.

8

Faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis kaltinimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apibūdino taip:

9

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, Ispanijos prokuroro teigimu, MSIG turi būti faktiškai laikoma nagrinėjamų nusikalstamų veikų vykdytoja, nes, pirma, tuo metu, kai klostėsi nagrinėjamos faktinės aplinkybės, ji buvo atsakinga už „teisėtai [Ispanijoje] gyvenančių ETA kovotojų grupuotes“ ir, antra, už įvairių ginklų tokiai ETA kovotojų grupuotei „KATU“ arba „KATTU“ (toliau – KATTU) tiekimą iš Prancūzijos teroristiniams išpuoliams vykdyti. Prokuroro už nagrinėjamas veikas reikalaujama bausmė, kaip nurodo šis teismas, yra iš viso 71 metų laisvės atėmimo bausmė. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad vykdant šią bausmę ex lege turėtų būti taikoma maksimalios 30 metų laisvės atėmimo bausmės riba pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas.

10

Vis dėlto Prancūzijoje MSIG jau buvo nuteista in absentia už „dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo, siekiančio surengti teroro aktą, veikloje“. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo keturis dėl MSIG Prancūzijoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius (toliau – Prancūzijos teismo nuosprendžiai). Pirmieji trys – 2000 m. vasario 21 d., 2000 m. vasario 23 d. ir 2003 m. vasario 13 d. – apima skirtingus 1996 m. ir 1997 m. laikotarpius ir jais kiekvienu skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ketvirtasis 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendis susijęs su laikotarpiu iki 2004 m. kovo 10 d., išskyrus laikotarpį nuo 1996 m. iki 1997 m. gruodžio 31 d., ir juo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

11

Remiantis 2014 m. vasario 13 d. Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) sprendimu dėl subendrintų bausmių, Prancūzijos nuosprendžiais skirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta viena 20 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią MSIG atliko Prancūzijoje prieš jos perdavimą Ispanijos valdžios institucijoms.

12

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, perdavus MSIG Ispanijos valdžios institucijoms, jos baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas ir ji nuteista Ispanijoje nagrinėjant bylas, susijusias tik su Ispanijoje, kaip ETA narės, padarytomis veikomis prieš jai persikeliant į Prancūziją, o kitose bylose, įskaitant nagrinėjamą pagrindinę bylą, dėl jos, kaip ETA vadovės, dalyvavimo Ispanijoje įvykdytuose teroro aktuose.

13

Minėtas teismas nurodo, kad 2023 m. vasario 20 d. nutartimi subendrino Ispanijoje priimtais aštuoniais galutiniais sprendimais MSIG skirtas bausmes ir nustatė 30 metų laisvės atėmimo ribą už visus galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius, siekiant juos įvykdyti pagal Baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalį ir Baudžiamojo proceso kodekso 988 straipsnį, nes atitinkamos nusikalstamos veikos pagal pastarąją nuostatą laikomos susijusiomis ir dėl jų baudžiamasis persekiojimas gali būti vykdomas vienoje byloje.

14

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Ispanijos teisę neleidžiama subendrinti bausmių pagal Prancūzijos teismų ir Ispanijos teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, nepaisant to, kad daugeliu atvejų tarp šių nuosprendžių yra teisinis ryšys. Taigi, atlikusi 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje, MSIG turėtų atlikti 30 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. iš viso ne mažesnę kaip 50 metų laisvės atėmimo bausmę, ir nebūtų galima nustatyti bausmės ribos.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Prancūzijos teismo sprendimai laiko atžvilgiu apima visą MSIG Prancūzijoje kaip ETA vadovės vykdytą veiklą. Šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės, iš viso galinčios apimti 35 metus laisvės atėmimo bausmę, 2014 m. vasario 13 d. Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) sprendimu dėl bausmių subendrinimo buvo subendrintos į vieną 20 metų laisvės atėmimo bausmę, motyvuojant tuo, kad minėti nuosprendžiai buvo susiję su ta pačia nusikalstama veika, apimančia suinteresuotosios, kaip vadovės, atsakingos už teisėtai [Ispanijoje] gyvenančių ETA kovotojų grupuotes, padarytas veikas, susijusias tiek su ETA operacijų rengimu, tiek su priemonių, skirtų išpuoliams vykdyti, teikimu. MSIG tariamai įvairiais laikotarpiais dalyvavo rengiant teroristinius išpuolius Ispanijoje.

16

Tiek MSIG veikos, dėl kurių buvo priimti nuosprendžiai Prancūzijoje, tiek pagrindinėje byloje nagrinėjamos veikos buvo įvykdytos iš Prancūzijos, o MSIG niekada neatvyko į Ispaniją. Be to, Ispanijoje atliktos veikos buvo susijusios su tuo, kad ji, kaip ETA vadovė, organizavo teisėtai [Ispanijoje] gyvenančių ETA kovotojų grupuočių, šiuo atveju KATTU, veiklą; jų nariai galėjo savarankiškai nuspręsti dėl siektinų tikslų, naudodami gautą įrangą, ir a posteriori pranešdami ETA vadovybei, be kita ko, apie įvykdytų išpuolių rezultatus ar nesėkmes. Taigi Ispanijoje pradėtas MSIG baudžiamasis persekiojimas dėl tos pačios veiklos, dėl kurios priimti Prancūzijos teismų nuosprendžiai.

17

Prancūzijos valdžios institucijos atliko tyrimą ir priėmė sprendimą dėl visos MSIG, kaip ETA vadovaujančios narės, neteisėtos veiklos ir tiksliai bei išsamiai susipažino su jos veiksmais, susijusiais su ETA teroristine veikla Ispanijoje ir Prancūzijoje; tai atsispindi Prancūzijos teismų nuosprendžiuose.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nekyla jokių abejonių, kad visa Prancūzijos tyrėjų surinkta informacija buvo panaudota vykdant MSIG baudžiamąjį persekiojimą. Taigi Prancūzijos teismai turėjo išsamios informacijos apie MSIG veiksmus ir galima manyti, kad jie priėmė sprendimą dėl visų neteisėtų MSIG veiksmų Prancūzijoje, susijusių su Ispanijoje veikiančiomis ETA teroristinėmis grupuotėmis, įskaitant KATTU. Be to, visą su ETA susijusią tyrimo medžiagą, leidžiančią nustatyti tikslų MSIG vaidmenį šioje organizacijoje, Prancūzijos valdžios institucijos perdavė Ispanijos policijai, kad būtų papildytas Ispanijoje atliktas tyrimas dėl dar neišaiškintų faktinių aplinkybių.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Prancūzijos teismų sprendimai susiję su visais veiksmais, kuriuos MSIG atliko Prancūzijoje kaip ETA vadovė. Pavyzdžiui, 2003 m. vasario 13 d. Tribunal de grande instance de Paris (Paryžiaus apygardos teismas, Prancūzija) nuosprendyje nurodyta, kad „1997 m. teisiamoji dalyvavo nusikalstamame susivienijime arba kartelyje, suformuotame siekiant rengti teroro aktus, šiuo atveju ETA-MILITAIRE“, ir nurodomi veiksmai, kuriuos ji vykdė tuo laikotarpiu, kai Ovjede 1997 m. liepos 21 d. buvo įvykdytas teroristinis išpuolis.

20

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad atsižvelgęs į įvairius Prancūzijos teismų priimtus nuosprendžius dėl MSIG, kaip ETA vadovės, veiklos Prancūzijoje ir dalyvavimo rengiant išpuolius, laiko atžvilgiu apėmusius veikas, dėl kurių baudžiamasis persekiojimas vykdytas šiame teisme, 2021 m. sausio 21 d. sprendime jis nusprendė, jog yra „bis in idem atvejis“. Vis dėlto šis sprendimas buvo panaikintas 2023 m. kovo 21 d. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) sprendimu, kuriame iš esmės konstatuota, kad MSIG nuosprendžiai Prancūzijoje neapėmė net ir bendro ar neapibrėžto pobūdžio dalyvavimo atliekant konkrečius teroristinius veiksmus, todėl nuspręsta, kad nebuvo „bis in idem atvejo“, šiuo klausimu patikslinus, kad tai, ko nenagrinėjo teismai, negali būti laikoma išnagrinėta. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) panaikino minėtą sprendimą dėl motyvų nebuvimo ir grąžino bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Nors dauguma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kolegijos narių yra įsitikinę, kad tai yra „bis in idem atvejis“, šis teismas nurodo, kad Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) tokiam vertinimui nepritaria, todėl, atsižvelgiant į savarankišką sąvokos ne bis in idem pobūdį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą.

21

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad pagal ne bis in idem principą, kaip jį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, reikalaujama, kad materialinės veikos būtų tapačios, suprantant jas kaip neatskiriamai tarpusavyje susijusių faktų ar faktinių aplinkybių visumą, neatsižvelgiant į šių veikų teisinį kvalifikavimą ar saugomą teisinį interesą. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kaip, vertinant ne bis in idem principą, reikia suprasti sąvoką „faktai“, atsižvelgiant, be kita ko, į skirtingus būdus, kuriais „faktai“ pateikiami valstybėse narėse priimtuose nuosprendžiuose. Ši sąvoka galėtų būti susijusi tik su įvykiu, nepaisant jo teisinio kvalifikavimo, arba būti laikoma turinčia teisinį turinį ir susijusia ne su objektyvia faktine aplinkybe, o su vienu iš esamų baudžiamųjų vertinimų arba su kvalifikuotu teisiniu faktu.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Prancūzijos ir Ispanijos teismai skirtingai teisiškai kvalifikavo tuos pačius faktus. Prancūzijos teismai nurodė MSIG, kaip teroristinės organizacijos vadovės, veiklą, kuria siekiama surengti teroro išpuolius, vykdant vieną ar kelis veiksmus, nors patys teroro išpuoliai buvo faktiškai įvykdyti kitų asmenų. Tačiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, MSIG veikiau būtų laikoma tiesiogine atitinkamo nusikaltimo vykdytoja, nors ir būtų atsižvelgta į tai, kad patį teroro aktą fiziškai įvykdė tretieji asmenys. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, bylos Prancūzijos teismuose ir Ispanijos teismuose yra susijusios su tais pačiais MSIG veiksmais.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tuo atveju, jei faktinės aplinkybės nėra tapačios, o tik sutampa, labai tikėtina, kad MSIG, atlikusi 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijoje, Ispanijoje turės atlikti 30 metų laisvės atėmimo bausmę, o tai būtų labai neproporcinga bausmė, dėl kurios ji visų pirma būtų diskriminuojama asmenų, nuteistų vienoje valstybėje narėje, atžvilgiu.

24

Tokiomis aplinkybėmis Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Procesas Teisingumo Teisme

25

2024 m. gruodžio 4 d. raštu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. gruodžio 19 d.) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas informavo Teisingumo Teismą, kad 2024 m. lapkričio 8 d. įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo buvo pakeisti esminiai Pagrindinio įstatymo 7/2014 aspektai ir išsklaidytos abejonės dėl šio įstatymo suderinamumo su Sąjungos teisės nuostatomis, nurodytomis antrajame–ketvirtajame prejudiciniuose klausimuose. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šie klausimai neteko dalyko, reikia atsakyti tik į pirmąjį prejudicinį klausimą.

Dėl pirmojo klausimo

Dėl priimtinumo

26

Ispanijos vyriausybė abejoja dėl pirmojo klausimo priimtinumo, motyvuodama tuo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė faktinių aplinkybių ir priežasčių, paskatinusių jį kelti klausimą dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, todėl į jį negalima atsakyti. Papildomai ši vyriausybė mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės neleidžia įvertinti nagrinėjamų veikų tapatumo. Pavyzdžiui, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodytos MSIG veikos, susijusios su 1997 m. liepos 21 d. Ovjede įvykdytu išpuoliu, todėl sunku konstatuoti šių veikų ir tų, kurios buvo nurodytos Prancūzijos teismų nuosprendžiuose dėl MSIG, tapatumą.

27

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio a ir b punktus prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti „trumpai išdėstomas ginčo dalykas ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiančio teismo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ar bent jau išdėstomi faktai, kuriais grindžiami klausimai“, ir „pateikiamas nacionalinių nuostatų, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos, turinys ir prireikus reikšminga nacionalinė teismų praktika“. Be to, pagal Procedūros reglamento 94 straipsnio c punktą prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti išdėstytos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą kelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo, ir jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų.

28

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi ne tik leisti jam pateikti naudingus atsakymus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Teisingumo Teismas privalo užtikrinti, kad ši galimybė būtų išsaugota, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis ta nuostata, suinteresuotiesiems asmenims pranešama tik apie prašymus priimti prejudicinį sprendimą (2023 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Commune d’Ans, C‑148/22, EU:C:2023:924, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Nagrinėjamu atveju prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytos tiek veikos, dėl kurių MSIG kaltinama Ispanijoje, tiek veikos, kurios buvo išnagrinėtos Prancūzijos teismuose, kaip matyti iš juose priimtų nuosprendžių, ir paaiškinta Prancūzijos valdžios institucijų turėta informacija. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina priežastis, paskatinusias jį pateikti pirmąjį klausimą, ir nurodo nacionalinių nuostatų, kurios nagrinėjamu atveju gali būti taikomos, turinį.

30

Šiomis aplinkybėmis pirmasis prejudicinis klausimas priimtinas.

Dėl esmės

31

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sąvoka „t[os] pač[ios] veik[os]“, kaip ji suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, siejamą su Chartijos 50 straipsniu, turi būti aiškinama kaip apimanti veikas, kuriomis asmuo kaltinamas vienoje valstybėje narėje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl teroro aktų, kai šis asmuo dėl tų pačių veikų jau buvo nuteistas kitoje valstybėje narėje už dalyvavimą teroristinėje grupėje, siekiančioje rengti teroro aktus.

32

KŠSĮ, kuri į Sąjungos teisę buvo įtraukta Amsterdamo sutartimi prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridėtu Protokolu dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis (OL C 340, 1997, p. 93), 54 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas (2023 m. kovo 23 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft Bamberg (Išlyga dėl „ne bis in idem“ principo), C‑365/21, EU:C:2023:236, 46 punktas).

33

Kadangi šis principas kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, KŠSĮ 54 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, kurio esminio turinio laikymąsi jis užtikrina (2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir „ne bis in idem“), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 65 punktas ir 2023 m. kovo 23 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft Bamberg (Išlyga dėl „ne bis in idem“ principo), C‑365/21, EU:C:2023:236, 32 punktas).

34

Kaip matyti iš KŠSĮ 54 straipsnio teksto, joks asmuo, kurio teismo procesas vienoje valstybėje narėje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje valstybėje narėje, jeigu jam paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal pastarosios valstybės įstatymus nebegali būti vykdoma.

35

Taigi siekiant taikyti ne bis in idem principą yra dvi sąlygos: pirma, turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga) ir, antra, ankstesnis sprendimas ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai turi būti susiję su tomis pačiomis veikomis (idem sąlyga) (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 45 punktas ir 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Központi Nyomozó Főügyészség, C‑147/22, EU:C:2023:790, 26 punktas).

36

Dėl idem sąlygos, kuri turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į šio sprendimo 33 punkte primintą jurisprudenciją, iš paties Chartijos 50 straipsnio teksto matyti, kad pagal jį draudžiama persekioti tą patį asmenį arba skirti jam baudžiamąsias sankcijas daugiau nei vieną kartą už tą pačią nusikalstamą veiką (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Interpolo raudonasis pranešimas), C‑505/19, EU:C:2021:376, 78 punktą ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 71 punktą).

37

Remiantis suformuota jurisprudencija, idem sąlyga reikalauja, kad faktinės aplinkybės būtų tapačios. Todėl ne bis in idem principas netaikomas, kai nagrinėjamos faktinės aplinkybės yra ne identiškos, o tik panašios (2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Kraaijenbrink, C‑367/05, EU:C:2007:444, 27 punktas; 2023 m. kovo 23 d. Sprendimas Generalstaatsanwaltschaft Bamberg (Išlyga dėl „ne bis in idem“ principo), C‑365/21, EU:C:2023:236, 37 punktas ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimas INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 74 punktas).

38

Faktinių aplinkybių tapatumas suprantamas kaip konkrečių aplinkybių, atsiradusių dėl įvykių, kurie iš esmės yra tie patys, nes juose dalyvauja tas pats asmuo ir jie neatskiriamai tarpusavyje susiję laiko ir erdvės atžvilgiu, visuma (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Kraaijenbrink, C‑367/05, EU:C:2007:444, 26 ir 27 punktus; 2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir „ne bis in idem“), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 128 punktą ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 75 punktą).

39

Vis dėlto, jei veikos materialiai nesudaro tokios visumos, ta aplinkybė, jog bylą antrajame baudžiamajame procese nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad asmuo, įtariamas šių veikų padarymu, veikė turėdamas tą patį nusikalstamą tikslą, nėra pakankama, siekiant įrodyti, kad egzistuoja neatskiriamai tarpusavyje susijusių konkrečių aplinkybių visuma, patenkanti į sąvoką „tos pačios veikos“, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį (2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Kraaijenbrink, C‑367/05, EU:C:2007:444, 29 ir 30 punktai ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 76 punktas).

40

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją tiek KŠSĮ 54 straipsnyje, tiek Chartijos 50 straipsnyje kalbama tik apie materialias veikas, neatsižvelgiant į šių veikų teisinį kvalifikavimą ar saugomą teisinį interesą, tiek, kiek šiomis nuostatomis suteikiama apsauga negali skirtis skirtingose valstybėse narėse (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Mantello, C‑261/09, EU:C:2010:683, 39 punktą; 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Nordzucker ir kt., C‑151/20, EU:C:2022:203, 39 punktą ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Darytina išvada, kad galimas skirtingas tų pačių veikų teisinis kvalifikavimas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, siejamą su Chartijos 50 straipsniu, arba skirtingų teisinių interesų siekimas dviejose skirtingose valstybėse narėse negali būti kliūtis taikyti ne bis in idem principą.

42

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl veikų, o ne Teisingumo Teismas, turi nustatyti, ar veikos, nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra tos pačios kaip ir tos, dėl kurių Prancūzijos teismai priėmė galutinius sprendimus. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali tam teismui pateikti Sąjungos teisės aiškinimo gaires dėl veikų tapatumo vertinimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir „ne bis in idem“), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 133 punktą ir 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Šiuo klausimu iš pradžių reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 40 punkte nurodytą jurisprudenciją ir į tai, kad baudžiamoji byla pagrindinėje byloje ir Prancūzijos teismų nuosprendžiai, kuriais remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, buvo susiję su iš esmės tapačiomis veikomis, aplinkybė, kad šie sprendimai buvo susiję su kitomis nusikalstamomis veikomis, nei nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nėra svarbi vertinant idem sąlygą (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 25 d. Sprendimo Parchetul de pe lângă Curtea de Apel Craiova, C‑58/22, EU:C:2024:70, 70 punktą).

44

Iš tiesų šiuo klausimu svarbu ne tai, ar Prancūzijos teismų nuosprendžiuose nagrinėjamų nusikalstamų veikų sudėties požymiai buvo identiški, o tai, ar veikos, kuriomis suinteresuotasis asmuo kaltinamas šiuose nuosprendžiuose ir pagrindinėje baudžiamojoje byloje, susijusios su tuo pačiu elgesiu. Kai nagrinėjamas tas pats to paties asmens elgesys tuo pačiu laikotarpiu, reikia patikrinti, ar veikos, dėl kurių šis asmuo iš pradžių buvo nuteistas, ir veikos, dėl kurių vėliau iškelta baudžiamoji byla, yra tapačios arba iš esmės tapačios (2017 m. gruodžio 19 d. EŽTT sprendimo Ramda prieš Prancūziją, CE:ECHR:2017:1219JUD007847711, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju tikslios MSIG inkriminuojamos veikos, leidžiančios nustatyti MSIG baudžiamąją atsakomybę Ispanijoje, yra identiškos toms, dėl kurių Prancūzijos baudžiamąsias bylas nagrinėję teismai ją nuteisė.

46

Šiuo atžvilgiu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad MSIG Ispanijoje kaltinama dėl vieno turto naikinimo ir gadinimo, trijų pasikėsinimų nužudyti bei vienu užpuolimo ir sveikatos sutrikdymo teroristiniais tikslais nusikaltimų, kuriuos 1997 m. liepos 21 d. Ovjede įvykdė du KATTU nariai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip faktinė šių nusikalstamų veikų vykdytoja, nes klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms buvo atsakinga už teisėtai Ispanijoje gyvenančių ETA kovotojų grupuočių veiklą, taip pat už įvairių ginklų tiekimą KATTU siekiant įvykdyti teroristinius išpuolius.

47

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija, tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, MSIG buvo įpareigota perduoti ETA aukščiausiosios vadovybės parengtus nurodymus ir pagal šiuos nurodymus nustatyti Ispanijoje veikiančių teroristinių grupuočių veiklos kryptis. MSIG veikė tik iš Prancūzijos teritorijos.

48

Remiantis ta pačia informacija, du KATTU nariai, 1997 m. liepos 21 d. įvykdę išpuolį Ovjede, veikė pagal jų gautus bendruosius nurodymus ir savarankiškai nusprendė užpulti Ovjedo vietovės policijos komisariatą.

49

Vis dėlto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Prancūzijos teismų nuosprendžiuose visiškai neminimas pagrindinėje byloje nagrinėjamas išpuolis ir nurodomi tik MSIG veiksmai Prancūzijos teritorijoje. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad MSIG pagrindinėje byloje inkriminuojamos faktinės aplinkybės nėra tos pačios kaip tos, dėl kurių priimti Prancūzijos teismų nuosprendžiai.

50

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad šie sprendimai laiko ir materialiniu požiūriais apima visus MSIG Prancūzijoje, kaip Ispanijoje veikiančių teroristinių grupuočių vadovės, atliktus veiksmus, įskaitant ETA operacijų planavimą ir išpuoliams vykdyti skirtų priemonių suteikimą.

51

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, atrodo, kad veikos, kuriomis pagrindinėje byloje kaltinama MSIG, iš esmės susijusios su tuo, kad iš Prancūzijos teritorijos Ispanijoje veikiančioms teroristų grupuotėms buvo teikiamos bendros veiksmų gairės ir šios grupuotės aprūpinamos materialiniais ištekliais, o šias gaires tos grupuotės savo ruožtu nuspręsdavo atlikti ir išsamiai suplanuodavo savarankiškai. Šiuo klausimu atrodo, kad, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, MSIG nėra kaltinama dėl jokios kitos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su išpuoliu Ovjede, ir kad būtent dėl tų pačių faktinių aplinkybių Prancūzijos teismai pripažino MSIG baudžiamąją atsakomybę už Prancūzijoje įvykdytus veiksmus.

52

Reikia pridurti, kad siekdamas įvertinti nagrinėjamų veikų tapatumą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti ne tik į Prancūzijoje priimtų galutinių nuosprendžių rezoliucinėje dalyje ir kompetentingų Prancūzijos valdžios institucijų parengtų kaltinamųjų aktų rezoliucinėje dalyje nurodytas veikas, bet ir į šių nuosprendžių motyvuojamojoje dalyje nurodytas veikas, dėl kurių vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau kurios nebuvo nurodytos kaltinamuosiuose aktuose, taip pat į visą svarbią informaciją, susijusią su faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėtomis Prancūzijoje pradėtuose baudžiamuosiuose procesuose, kurie užbaigti galutiniu sprendimu (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 85 punktą).

53

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal KŠSĮ 57 straipsnio 1 dalį, jeigu vienoje valstybėje narėje pareiškiamas kaltinimas asmeniui ir tos valstybės kompetentingos institucijos turi pagrindo manyti, kad šis kaltinimas yra susijęs su tomis pačiomis veikomis, dėl kurių to asmens teismo procesas kitoje valstybėje narėje yra galutinai baigtas, tos institucijos savo nuožiūra prašo valstybės narės, kurios teritorijoje procesas galutinai baigtas, kompetentingų institucijų pateikti atitinkamą informaciją. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendradarbiavimo mechanizmas leidžia antrosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už to paties asmens baudžiamąjį persekiojimą, siekiant išsiaiškinti, pavyzdžiui, tikslų pirmosios valstybės narės teritorijoje priimto sprendimo pobūdį arba konkrečias veikas, dėl kurių priimtas šis sprendimas, prašyti šios pirmosios valstybės valdžios institucijų pateikti atitinkamą teisinę informaciją (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 50 ir 51 punktai).

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad KŠSĮ 54 straipsnis, siejamas su Chartijos 50 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „t[os] pač[ios] veik[os]“ apima veikas, kuriomis asmuo kaltinamas vienoje valstybėje narėje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl teroro aktų, kai šis asmuo dėl tų pačių veikų jau buvo nuteistas kitoje valstybėje narėje už dalyvavimą teroristinėje grupėje, siekiančioje rengti teroro aktus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.