(1)

2024 m. birželio 21 d. raštu Belgija pranešė Komisijai apie priemonę, kuria remiamas dviejų Belgijos branduolinių reaktorių („Doel 4“ (D4) ir „Tihange 3“ (T3), toliau kartu – ilgalaikio eksploatavimo blokai) eksploatavimo trukmės pratęsimas. Gavusi 2024 m. liepos 4 d. Komisijos prašymą pateikti informaciją, 2024 m. liepos 9 d. ir 10 d. raštais ji pateikė Komisijai papildomos informacijos.

(2)

2024 m. liepos 22 d. raštu Komisija informavo Belgiją apie sprendimą dėl šios priemonės pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą).

(3)

Pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą Belgija pateikė 2024 m. rugpjūčio 22 d.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(5)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji jas perdavė Belgijai, suteikdama galimybę į jas atsakyti; jos pastabos buvo gautos 2024 m. spalio 30 d. raštu.

(6)

Papildomos informacijos Belgija pateikė 2024 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. spalio 23, 27 ir 30 d., 2024 m. lapkričio 8, 14, 18, 22, 25, 27 ir 30 d., 2024 m. gruodžio 2, 4, 5, 12, 13, 17 ir 20 d., 2025 m. sausio 7, 9, 17, 18, 20, 27, 29, 30 ir 31 d., 2025 m. vasario 1 d. (3).

(7)

2024 m. spalio 24 d. raštu Belgija išimties tvarka sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su Reglamento 1/1958 (4) 3 straipsniu, ir su tuo, kad šis sprendimas būtų priimtas ir praneštas anglų kalba.

(8)

Iki 2022 m. Belgijos branduolinės energetikos ūkį sudarė septyni branduoliniai reaktoriai: keturi Flandrijoje (Dulyje) ir trys Valonijoje (Tianže). Visi reaktoriai pradėti eksploatuoti 1975–1985 m. (5), juos pastatė komunalinių paslaugų bendrovės („Ebes“, „Intercom“ ir „Unerg“), kurios vėliau, 1990 m. buvo sujungtos ir tapo „Electrabel SA“ (didžiąja dalimi priklausančia bendrovei „Tractebel“) (toliau – „Electrabel“). 1996 m. Société Générale de Belgique (SGB) tapo pagrindine bendrovės „Tractebel“ akcininke, o 1999 m. beveik 100 % SGB įsigijo bendrovė „Suez“. 2008 m. susijungus bendrovėms „Suez“ ir „Gaz de France“ (GDF), tikroji bendrovės „Electrabel“ savininkė yra bendrovė „Engie S.A.“ (toliau – „Engie“).

(9)

Bendrovė „Electrabel“, bendrovei „Engie“ visiškai priklausanti patronuojamoji įmonė, nuo septynių Belgijos branduolinių reaktorių eksploatavimo pradžios yra šių branduolinių įrenginių operatorė ir pagrindinė jų savininkė. Dabartinė Belgijos branduolinių reaktorių nuosavybė:

(10)

Kalbant apie ilgalaikio eksploatavimo blokų pajėgumus (žr. 2 lentelę),

(11)

Belgija aiškina, kad visi jos branduoliniai reaktoriai, įskaitant ilgalaikio eksploatavimo blokus, buvo sukonstruoti ir eksploatuojami kaip bazinės apkrovos blokai, veikiantys naudojant suslėgtojo vandens reaktorių (PWR) technologiją. XX a. aštuntajame dešimtmetyje sukurta konstrukcija būdinga bazinės apkrovos blokams, pvz., senesniems branduoliniams reaktoriams visame pasaulyje. Priešingai nei naujesnės (III kartos) technologijos, kurios gali veikti lanksčiai, be kita ko, per tam tikrą laiką kintant atiduodamajai galiai (toliau – kitimas arba reguliavimas pagal apkrovą), ir kurios užtikrina dažnio reguliavimą bei eksploatacinius rezervus, šie blokai, kai tik jie naudojami, paprastai eksploatuojami esant didžiausiai vardinei galiai (11). Eksploatuojant bazinės apkrovos įrenginius, galia paprastai sumažinama arba išjungiama tik tada, kai to reikia planiniam branduolinio kuro perkrovimui ir (arba) periodinei techninei priežiūrai, neplaninei skubiai techninei priežiūrai, kad būtų išspręstos elektrinės įrangos problemos, arba netikėti su konstrukcija ir (arba) sauga susiję suvaržymai. Taigi atiduodamosios galios sumažinimą veikiau lemia branduolinių įrenginių operatoriaus arba perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) poreikiai, o ne rinkos signalai.

(12)

Belgija aiškina, kad dėl konstrukcijos jos branduoliniai reaktoriai yra techniškai suvaržyti, o tai labai riboja atiduodamosios galios moduliavimo, ilgą laiką taikyto tik tinklo reguliavimui, galimybes. Mat Belgijos branduoliniuose reaktoriuose yra tik juodieji reaktoriaus valdymo strypai, kurie, priešingai nei pilkieji, labai riboja galimybę moduliuoti (12). Kita vertus, pavyzdžiui, kai kuriuose naujausiuose Prancūzijos branduoliniuose reaktoriuose yra ir juodųjų, ir pilkųjų valdymo strypų, taigi jie sukonstruoti ir pastatyti taip, kad būtų galima atlikti moduliavimą ir reguliavimą pagal apkrovą. Belgijos branduolinės saugos agentūra (AFCN/FANC) (13) dar visai neseniai draudė moduliavimą dėl ekonominių priežasčių, nes Belgijos branduolinių reaktorių konstrukcija pagrįsta juodaisiais valdymo strypais. Siekiant išvengti visiško atsijungimo, moduliavimas buvo priimtinas tik dėl techninių priežasčių arba gavus Belgijos PSO („Elia“) prašymą (14).

(13)

Tačiau Belgija teigia, kad, atsižvelgiant į bendrą elektros energijos rinkų raidą ir būtinybę užtikrinti jos veikimo lankstumą, buvo atlikti tyrimai, susiję su tam tikrais atvejais, kai moduliavimą leista atlikti dėl ekonominių priežasčių, (toliau – ekonominis moduliavimas). 2015 m. „Engie“, „Electrabel“ ir Belgijos reguliavimo institucijos pradėjo saugumo tyrimus (15), kad išanalizuotų, kokios sąlygos turėtų būti įvykdytos, kad būtų galima atlikti tam tikrą moduliavimą dėl ekonominių priežasčių, ir, be kita ko, nagrinėjo tokio moduliavimo poveikį branduoliniam kurui. Tyrime padaryta išvada, kad „Tihange 3“ ir „Doel 4“ gali būti priimtina ne daugiau kaip 30 ekonominių moduliacijų per vieną branduolinio kuro ciklą, jei laikomasi tam tikrų techninių sąlygų, daugiausia susijusių su kuro elemento įšilimu ir atvėsimu:

(14)

Be to, moduliavimas nebūtų įmanomas tam tikrais laikotarpiais (17), pavyzdžiui:

(15)

Po šių tyrimų AFNC/FANC leido operatoriui per ciklą atlikti iki 30 moduliacijų (18), o tai atitinka didžiausią moduliacijų, kurias galima atlikti pagal turimą eksploatavimo licenciją, skaičių. Atsižvelgdama į šiuos suvaržymus, bendrovė „Engie“ pažymėjo, kad kiekvieną sprendimą moduliuoti operatorius vertina atsargiai, nes tai kelia įvairių rūšių (pvz., skysčių ištekių susidarymo dėl moduliavimo, spartesnio įrenginių senėjimo, automatinio išjungimo, galimos žalos, dėl kurios būtų neįmanoma iš naujo paleisti reaktorių, ir kt.) rizikos, kuri plačiai aprašyta akademinėje literatūroje (19).

(16)

Belgijos teigimu (remiantis „Electrabel“ pateikta informacija), atsižvelgiant į šiuo metu turimas žinias, nėra technologinių sprendimų, kuriais būtų galima padidinti lankstumą už pagrįstą kainą ir per pagrįstą laikotarpį. Techniniam modernizavimui atlikti, kad bazinės apkrovos reaktorius būtų paverstas įrenginiu, kurio veikimas reguliuojamas pagal apkrovą, ir būtų užtikrintas didesnis lankstumas, reikėtų iš esmės pakeisti konstrukciją, visų pirma pakeisti reaktoriaus slėginio indo galvutę, o tai yra labai ilga ir sudėtinga operacija. Be to, reikėtų atlikti naujus su saugos analizės ataskaita susijusius tyrimus ir iš esmės pakeisti reaktorių eksploatavimo licenciją, kurią turėtų išduoti Belgijos branduolinės saugos institucijos.

(17)

Be to, Belgija (remiantis „Electrabel“ pateikta informacija) aiškina, kad reaktorių lankstumą taip pat varžo jų kuro specifinis pobūdis ir atjungimų valdymas:

(18)

Kaip aprašyta sprendimo pradėti procedūrą 2.1 skirsnyje, Belgijos federalinis parlamentas 2003 m. priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė statyti naujus branduolinius blokus, skirtus pramoninei elektros energijos gamybai branduolių dalijimosi būdu Belgijoje, ir apribojo jau esamų reaktorių eksploatavimą 40 metų laikotarpiu, taip numatydamas laipsnišką branduolinės energijos atsisakymą 2015–2025 m. laikotarpiu (toliau – 2003 m. įstatymas arba Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymas) (23). Kaip iš pradžių buvo numatyta Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatyme, „Doel 3“ ir „Tihange 2“ buvo visam laikui atjungti nuo tinklo atitinkamai 2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2023 m. sausio 31 d.2013 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 28 d. įstatymais (24) Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymas buvo iš dalies pakeistas, o trijų seniausių reaktorių „Tihange 1“, „Doel 1“ ir „Doel 2“ eksploatavimo trukmė buvo pratęsta 10 metų, atitinkamai iki 2025 m. rugsėjo 30 d., 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. lapkričio 30 d. (eksploatavimo trukmės pratęsimas 10 metų) (25).

(19)

Pagal Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymą „Doel 4“ ir „Tihange 3“ turėjo būti uždaryti ne vėliau kaip 2025 m. Todėl nuo 2020 m. bendrovės „Engie“ strateginiai tikslai, susiję su branduolinės energetikos veikla, buvo i) pasitraukti iš branduolinės energijos gamybos veiklos Belgijoje, kad būtų sumažinta jai, kaip branduolinių įrenginių operatorei, dėl rinkos kainų svyravimo kylanti rizika, ir ii) branduolinės energijos gamybos nebelaikyti „Engie“ pagrindinės veiklos dalimi. Nuo 2020 m. dėl šio pasitraukimo buvo sustabdyti visi tyrimai, susiję su jos branduolinių elektrinių (jos visos yra Belgijoje) eksploatavimo trukmės pratęsimu. „Engie“ finansinis pranešimas nuo 2020 m. atitinka šį strateginį tikslą pasitraukti ir į jį atsižvelgta darant apskaitos prielaidas, kuriomis vadovautasi rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, visų pirma atliekant nuvertėjimo patikrinimus (26).

(20)

1 lentelėje apžvelgiami visi septyni Belgijos branduoliniai reaktoriai, įskaitant jų nuosavybės statusą, grynuosius pajėgumus ir pradines deaktyvinimo datas pagal Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymą ir paskesnes persvarstytas jo redakcijas.

1 lentelė

Belgijoje esančių branduolinių elektrinių apžvalga

(21)

2022 m. kovo 18 d. Belgijos federalinė vyriausybė (toliau taip pat – Belgijos vyriausybė) nusprendė iš naujo įvertinti laipsnišką branduolinės energijos atsisakymą, leisdama 10 metų pratęsti dviejų naujausių branduolinių reaktorių – „Doel 4“ ir „Tihange 3“ – eksploatavimo trukmę (vykdyti ilgalaikį eksploatavimą) (toliau – ilgalaikio eksploatavimo projektas). Belgija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Europos atsaką į Rusijos karą prieš Ukrainą (įskaitant poreikį ES valstybėms narėms sumažinti savo dujų suvartojimą ir priklausomybę nuo dujų) ir dėl jo kilusią dujų krizę, taip pat į jau esamą susirūpinimą dėl tiekimo saugumo Belgijoje (taip pat žr. 2.4 skirsnį), atsižvelgiant į padidėjusius elektrifikavimo poreikius (kad būtų sudarytos sąlygos energetikos pertvarkai) ir menką Prancūzijos branduolinės energetikos ūkio prieinamumą 2021–2022 m. (dėl nenumatytų korozijos problemų ir kapitalinės techninės priežiūros, kad būtų pratęsta jo eksploatavimo trukmė) (27).

(22)

Vėliau, 2022 m., Belgijos vyriausybė pradėjo derybas su Belgijos branduolinių įrenginių operatore „Electrabel“ dėl eksploatavimo trukmės pratęsimo įgyvendinimo. Priežastys, dėl kurių nebuvo surengtas konkursas, kurias nurodė Belgija ir dėl kurių Komisija sprendime pradėti procedūrą abejonių neišreiškė, nurodytos sprendimo pradėti procedūrą 38 konstatuojamojoje dalyje ir apima šias priežastis:

(23)

„Electrabel“ patronuojančioji įmonė „Engie“ iš pradžių turėjo abejonių, ar pradėti derybas su Belgija dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto, teigdama, kad branduolinė technologija tapo pernelyg brangi ir rizikinga, ir nurodydama „Engie“ ketinimą po 2025 m. nutraukti branduolinę veiklą Belgijoje (žr. 19 konstatuojamąją dalį). Taigi, Belgijos valstybė susitarė su „Engie“ sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų subalansuotai ir skaidriai dalijamasi rizika ir nauda, susijusiomis su abiejų reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimu. Belgijos teigimu, „Engie“ nuo pat pradžių aiškiai pareiškė, kad be rizikos pasidalijimo mechanizmo ir susitarimo dėl branduolinių atliekų, susidarančių eksploatuojant septynias branduolines elektrines Belgijoje, ji nesvarstytų galimybės pratęsti dviejų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmę, o tai priverstų „Engie“ iš esmės pakeisti įmonės strategiją ir rizikos poziciją (28).

(24)

Derybų procesas išsamiai aprašytas sprendimo pradėti procedūrą 3.1 skirsnyje ir jį užbaigus 2023 m. gruodžio 13 d. buvo sudarytas įgyvendinimo susitarimas, siekiant vėl pradėti eksploatuoti ilgalaikio eksploatavimo blokus iki 2025–2026 m. žiemos. Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 36 konstatuojamojoje dalyje, įgyvendinimo susitarimą sudaro trys pagrindiniai komponentai, kurių visų tikslas yra tas pats – remti ilgalaikio eksploatavimo projekto vykdymą:

(25)

Įgyvendinimo susitarimas 2024 m. buvo iš dalies pakeistas du kartus (29). Jo turinys išsamiau aprašytas 3 skirsnyje.

(26)

Štai keli svarbūs ilgalaikio eksploatavimo projekto etapai:

(27)

Taigi, 2026–2028 m. elektros energijos gamyba bus palyginti maža dėl daugiau nei įprasta planinių šių dviejų reaktorių atjungimų įjungimo iš naujo etape (toliau – planiniai ilgalaikio eksploatavimo atjungimai (31)). Numatoma, kad per planinius ilgalaikio eksploatavimo atjungimus ilgalaikio eksploatavimo blokų nebus galima naudoti 24 savaites per metus ir taip bus per pirmuosius 3 metus po ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo datos.

(28)

Be planinių ilgalaikio eksploatavimo atjungimų, numatoma, kad įprastas kasmetinis branduolinių elektrinių atjungimas (toliau – planiniai ne ilgalaikio eksploatavimo atjungimai (32)) bus atliekamas visą eksploatavimo trukmės pratęsimo laikotarpį (t. y. įjungimo iš naujo ir veikimo etapais), likus ne daugiau kaip 1 metams iki „Doel 4“ eksploatavimo pabaigos ir iki paskutinių „Tihange 3“ eksploatavimo metų. Numatoma, kad kiekvienas planinis ne ilgalaikio eksploatavimo atjungimas truks 6 savaites. Taigi, numatoma, kad per pirmuosius 3 metus po ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo abu branduoliniai reaktoriai bus išjungti 30 savaičių per metus.

(29)

Be planinių (ilgalaikio eksploatavimo ir ne ilgalaikio eksploatavimo) atjungimų, gali kilti neplanuotų ir nenumatytų problemų, dėl kurių ilgalaikio eksploatavimo blokus reikės išjungti papildomai. Pasirašymo finansiniame modelyje, kuriuo grindžiamas susitarimas dėl atlygio, daroma prielaida, kad priverstinio atjungimo lygis yra 10 % (33). Tai reiškia, kad „Doel 4“ ir „Tihange 3“ tikslinis prieinamumo lygis per 10 metų yra 90 %, neatsižvelgiant į planinius ilgalaikio eksploatavimo ir ne ilgalaikio eksploatavimo atjungimus.

(30)

Įtraukus visus planinius ir neplaninius atjungimus, „Doel 4“ ir „Tihange 3“ tikslinis prieinamumo lygis yra atitinkamai apie 68,4 % ir 67,4 %.

(31)

„Doel 4“ ir „Tihange 3“ elektros energijos gamybos vardinė galia, metinė elektros energijos gamyba ir nacionalinės elektros energijos paklausos dalis Belgijoje prieš eksploatavimo trukmės pratęsimą ir po jo apibendrinti 2 lentelėje. Kaip matyti iš 2 lentelės, numatoma, kad apskaičiuotasis per metus pagamintos elektros energijos kiekis ilgalaikio eksploatavimo blokuose po įjungimo iš naujo etapo padvigubės.

2 lentelė

Pagrindinės „Doel 4“ ir „Tihange 3“ charakteristikos (iki ilgalaikio eksploatavimo projekto ir po jo)

(32)

Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 17 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2019 m. Belgijos PSO „Elia“ atliko tris nacionalinius išteklių adekvatumo tyrimus (toliau – 2019 m. NIPT, 2021 m. NIPT ir 2023 m. NIPT) ir visuose tuose tyrimuose buvo nustatytas naujų pajėgumų poreikis 2025–2026 m. žiemai dėl (dalinio) laipsniško branduolinės energijos atsisakymo Belgijoje, kuris prasidėjo 2022 m. ir 2023 m. nutraukus „Doel 3“ ir „Tihange 2“ eksploatavimą (žr. 1 lentelę), kartu nutraukus šiluminės energijos gamybos pajėgumų eksploatavimą kaimyninėse šalyse ir susidūrus su problemomis, susijusiomis su Prancūzijos branduoliniais ištekliais.

(33)

Siekdama išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su išteklių adekvatumu, Belgija sukūrė ir nuo 2021 m., kai Komisija patvirtino, du kartus iš dalies pakeitė pajėgumų užtikrinimo mechanizmą (34). Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra visos rinkos masto priemonė, kuria kompensuojama elektrinių parengtis tiekti elektros energiją iš anksto nustatytais laikotarpiais, neatsižvelgiant į tai, ar jos ją gamina ar ne. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo tikslas – spręsti elektros energijos išteklių adekvatumo klausimus, kartu remiant energetikos pertvarką; jį numatoma pradėti taikyti nuo 2025 m. žiemos, kai numatoma ir iš naujo įjungti abu ilgalaikio eksploatavimo blokus, (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(34)

Belgijos energijos rūšių derinyje šiuo metu dominuoja dujų ir branduolinės elektros energijos gamyba, nors pastaraisiais metais nuolat didėja atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis. 2023 m. branduolinės energijos, dujų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos gamybos rūšių derinyje buvo atitinkamai 39,9 %, 21,4 % ir 32,7 % (35).

(35)

Belgijos teigimu, pagrindiniai elektros energijos gamybos rinkos dalyviai pagal įrengtąją galią, prijungtą perdavimo tinklo lygmeniu, yra „Electrabel“ (9,3 GW 2023 m. – 65 %), „Luminus“ (2,2 GW 2023 m. – 15 %), RWE (0,7 GW 2023 m. – 5 %), „Eneco“ (0,7 GW 2023 m. – 5 %) ir „TotalEnergies“ (0,6 GW 2023 m. – 4 %). Belgija teigia, kad Herfindahlio-Hirschmano rinkos koncentracijos indeksas (36) sumažėjo nuo 5 510 (2016 m.) iki 4 431 (2023 m.) iš dalies dėl suintensyvėjusios atsinaujinančiųjų energijos išteklių (saulės ir vėjo) plėtros, kurią vykdė rinkoje neįsitvirtinę dalyviai (37).

(36)

Belgijos teigimu, pagrindiniai elektros energijos gamybos iš įrenginių, prijungtų prie perdavimo tinklo Belgijoje, dalyviai yra „Electrabel“ (39,1 TWh 2023 m. – 70 %), „Luminus“ (6,8 TWh 2023 m. – 12 %), „Eneco“ (2,5 TWh 2023 m. – 4 %), „TotalEnergies“ (2,4 TWh 2023 m. – 4 %) ir RWE (2 TWh 2023 m. – 4 %). Belgija teigia, kad dėl padidėjusios elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių HHI rinkos koncentracijos rodiklis sumažėjo nuo 6 372 2016 m. iki 5 143 2023 m. (38)

(37)

Belgijos duomenimis, 2023 m. mažmeniniu lygmeniu Belgijoje iš viso veikė 16 elektros energijos tiekėjų. Pagrindiniai tiekiamos elektros energijos tiekėjai yra „Electrabel“ (47 % 2023 m.), „Luminus“ (18,2 % 2023 m.), „TotalEnergies“ (5,5 % 2023 m.) ir „Eneco“ (5,3 % 2023 m.), taip pat yra daug labai mažų dalyvių (39).

(38)

Pratęsus abiejų ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmę bus sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti ekonominę veiklą ir prisidėta prie išteklių adekvatumo klausimo sprendimo Belgijoje (žr. 2.4 skirsnį). Be to, Belgija teigia, kad pratęsiant branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmę taip pat siekiama sumažinti priklausomybę nuo importo apskritai ir visų pirma nuo importuojamo iškastinio kuro (atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslus), kartu taip prisidedant prie Belgijos elektros energijos sistemos dekarbonizacijos, taip pat užtikrinti bazinės apkrovos pajėgumus atsižvelgiant į artimiausiu metu Belgijoje didėsiančius elektrifikavimo poreikius.

(39)

Belgija teigia, kad pagalbos priemonės tikslas – įveikti tam tikrą rinkos nepakankamumą, trukdantį bendrovei „Electrabel“ toliau eksploatuoti branduolinius reaktorius Belgijoje be papildomo Belgijos vyriausybės indėlio (40).

(40)

Belgija teigia, kad, atsižvelgiant į šį bendrą rinkos nepakankamumą, susijusį su investicijomis į mažo anglies dioksido kiekio technologijas elektros energijos rinkose, taip pat į papildomą riziką, su kuria susiduria branduolinių įrenginių operatorius, Belgijos vyriausybė turi įsipareigoti remti ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimą. Todėl Belgija teigia, kad priemonės, apie kurią pranešta, tikslas yra įveikti šiuos rinkos nepakankamumo sukeltus sunkumus.

(41)

Reaguodama į Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones (žr. 3.8 skirsnį), Belgija pakeitė tam tikras priemonės dalis.

(42)

Tie pakeitimai visų pirma susiję su:

(43)

Pirmiau nurodyti pakeitimai išsamiai išdėstyti likusioje šio sprendimo 3.3 skirsnyje.

(44)

Šiame poskirsnyje aprašomi įvairūs paramos ilgalaikio eksploatavimo projektui priemonių rinkinio komponentai, įskaitant pakeitimus, kuriuos Belgija atliko atsižvelgdama į Komisijos abejones, išreikštas sprendime pradėti procedūrą (žr. 3.3.1, 3.3.2 ir 3.3.3 skirsnius), taip pat Belgijos svarstytos alternatyvios finansavimo galimybės (žr. 3.3.4 skirsnį).

(45)

Numatytas finansinės paramos mechanizmų rinkinys, kad būtų galima finansuoti savalaikį ir saugų abiejų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimą. Visos 1 komponento papriemonės išsamiai aprašytos likusioje šio skirsnio dalyje.

(46)

Vykdant oficialų tyrimą, Belgija pateikė visų finansinės paramos dalių pagrindimą:

(47)

Kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, dėl griežto ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo laiko branduolinių įrenginių operatorė „Electrabel“ nustatė ir susitarė su Belgija imtis tam tikros plėtros veiklos, kuri yra būtina, kad ilgalaikio eksploatavimo blokai vėl pradėtų veikti laiku ir atitiktų saugos institucijos reikalavimus bei lūkesčius, prieš sudarant galutinį sandorį. Ši plėtros veikla nustatyta BPS, kuris paskutinį kartą iš dalies pakeistas 2024 m. liepos 18 d. (BPS++) (44).

(48)

BPS++ nustatytos sąlygos, kuriomis Belgija iš anksto finansuoja „Electrabel“ plėtros veiklos sąnaudas ir išlaidas (45), kol bus priimti ir įsigalios visi reikiami teisės aktų pakeitimai (toliau – teisėkūros sąlyga). Netrukus po teisėkūros sąlygos įvykdymo (2024 m. liepos 15 d.) „Electrabel“ pradėjo finansuoti savo plėtros veiklos sąnaudas ir išlaidas ir toliau tai darys, kol „Electrabel“ finansavimo suma bus lygi Belgijos valstybės iš anksto finansuotai sumai (to tikimasi ne vėliau kaip 2025 m. pradžioje), o paskui „Electrabel“ ir Belgijos valstybė plėtros veiklos sąnaudų ir išlaidų finansavimą pasidalys per pusę.

(49)

Belgija teigia, kad Belgijos valstybės iš anksto finansuojamos plėtros veiklos sąnaudos ir išlaidos apima tik sąnaudas ir išlaidas, kurias faktiškai (gali) patirti bendrovė „Electrabel“, t. y. 89,807 % visų plėtros veiklos sąnaudų. Nustatomas kontrolės mechanizmas, o sutarties laikotarpio pabaigoje atliekamas sutikrinimas. Belgija taip pat teigia, kad BPS++ numatyta finansavimo tvarka grindžiama ištiestosios rankos principu ir ekonominiu naudingumu.

(50)

Belgijos valstybė kartu su branduolinių įrenginių operatore „Electrabel“ investuos į bendrąją įmonę BE-NUC, kuriai priklausys 89,807 % ilgalaikio eksploatavimo blokų, (kaip šiuo metu priklauso bendrovei „Electrabel“). Likę 10,193 % ilgalaikio eksploatavimo blokų ir toliau valdys „Luminus“. „Electrabel“ ir Belgijos valstybė valdys po 50 % BE-NUC ir veiks kaip lygiateisės akcininkės pagal finansinį dalyvavimą (teikiant nuosavą kapitalą ir akcininkų paskolas) ir pagal elektros energijos pardavimo pajamų dalį. BE-NUC, kaip bendraturtė, padengs 89,807 % investicijų, reikalingų veiklai plėsti, taigi Belgijos valstybė netiesiogiai padengs 44,9035 % investicinių kaštų, susijusių su ilgalaikio eksploatavimo projektu. Likusius 10,193 % padengs „Luminus“.

(51)

„Electrabel“ yra ir liks vienintelė abiejų branduolinių reaktorių operatorė pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros (ETP) sutartį (žr. 3.3.1.4 skirsnį). BE-NUC netaps branduolinių įrenginių operatore, bet turės teisę kontroliuoti veiklos sąnaudas pagal ETP sutartį.

(52)

Belgija teigė, kad nesitiki, jog bus galimybė didinti išorės skolą ilgalaikio eksploatavimo projektui finansuoti. Ilgalaikio eksploatavimo projektą visiškai finansuos jo akcininkai nuosavo kapitalo lėšomis ir akcininkų paskolomis (žr. 3.3.1.2.2 skirsnį).

(53)

Belgijos valstybė nepirks ilgalaikio eksploatavimo blokų bendros nuosavybės dalių – jas „Electrabel“ perduos (iš dalies atskirdama atitinkamą turtą) bendrajai įmonei, atliekant sprendimo pradėti procedūrą 49 konstatuojamojoje dalyje aprašytus veiksmus.

(54)

„Electrabel“ perduos savo 89,807 % ilgalaikio eksploatavimo blokų nuosavybės teisių (taip pat susijusius leidimus ir bet kokį kitą reikalingą turtą) bendrajai įmonei BE-NUC mainais už BE-NUC akcijų paskirstymą bendrovei „Engie“ (tuo metu buvusiai vienintelei „Electrabel“ akcininkei). „Electrabel“ indėlis į bendrąją įmonę BE-NUC bus vertinamas atsižvelgiant į pastato likvidacinę vertę, žemės vertę ir nekilnojamojo turto vertę, kaip aprašyta sprendimo pradėti procedūrą 51 konstatuojamojoje dalyje.

(55)

Tokį „Electrabel“ indėlio vertinimą atspindi 24,7 mln. EUR pirkimo kaina (pritaikius koregavimą), kurią Belgijos valstybė turi sumokėti, kad įsigytų naujų akcijų ir išlaikytų 50 % bendrosios įmonės BE-NUC akcijų. BE-NUC direktorių valdyba paprašys (teisės aktų nustatytą auditą atliekančio) auditoriaus arba patvirtinto apskaitininko parengti ataskaitą dėl nepiniginio įnašo, kurioje visų pirma būtų įvertintas atliktas vertinimas ir tuo tikslu taikyti vertinimo metodai.

(56)

Belgija teigia, kad turto vertinimas nedaro poveikio priešingos padėties scenarijaus analizei, ir pateikė įrodymų, kad turto (pastatų ir žemės) perdavimas pagal ilgalaikio eksploatavimo projektą yra neutralus. Belgijos teigimu, taikant konservatyvius turto vertinimo metodus (pagrįstus likvidacine arba tikrąja verte) užtikrinama, kad „Engie“ dėl turto perdavimo neįgytų jokio pranašumo.

(57)

Be to, nekilnojamojo turto įrenginiai atitinka ilgalaikio eksploatavimo blokų įrangą, kuri įsigyjama teikiant ilgalaikio eksploatavimo paslaugas, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir BPS paslaugas ir kuri buvo įrengta ir įdiegta ilgalaikio eksploatavimo blokuose iki dalinio atskyrimo. Dėl priežasčių, susijusių su Belgijos nuosavybės teise, ir siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, šie konkretūs ilgalaikio eksploatavimo įrangos vienetai nėra tiesiogiai apmokami, bet į juos, kaip ir į žemę bei pastatus, atsižvelgiama vykdant dalinį atskyrimą. Be to, Belgija patvirtina, kad susiję pinigų srautai, sietini su šiais ilgalaikio eksploatavimo įrangos vienetais, jau atsispindi pasirašymo finansiniame modelyje.

(58)

Buvo sudarytas bendrovės „Electrabel“, Belgijos vyriausybės ir BE-NUC akcininkų susitarimas dėl BE-NUC bendro valdymo ir kiekvieno iš jos akcininkų teisių. Pagal šį susitarimą BE-NUC direktorių valdybą sudaro keturi direktoriai, du skiriami Belgijos vyriausybės siūlymu ir du – „Electrabel“ siūlymu. BE-NUC pirmininkas ir vyriausiasis finansininkas visada bus Belgijos vyriausybės skiriami direktoriai. Direktorių valdybos kvorumas yra paprasta balsų dauguma ir dėl jos nutarimų balsuojama paprasta balsų dauguma. Priimtos nuostatos dėl interesų konfliktų.

(59)

Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 55 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu bendrovės „Electrabel“ turimas už Europos ribų esantis turtas bus perduotas bendrovei „Engie“. „Engie“, kaip bendrovės „Electrabel“ patronuojančioji įmonė, užtikrina, kad sandorio sudarymo metu bendrovėje „Electrabel“ liktų ne mažiau kaip 4 mlrd. EUR vertės turtas (remiantis 2023 m. birželio 30 d. apskaičiuota nuosavo kapitalo verte). Be to, sudarius sandorį taikomos kitos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, CPN/CNV vykdoma nuolatinė ir sustiprinta branduolinių įrenginių operatoriaus finansinės būklės stebėsena ir bendrovės „Engie“ suteikta neapribota ir neatšaukiama patronuojančiosios įmonės garantija dėl tam tikrų branduolinių įrenginių operatoriaus pareigų vykdymo.

(60)

Belgija teigia, kad bendroji įmonė yra pari passu investicija, nes abu akcininkai bendrojoje įmonėje dalyvauja vienodomis sąlygomis ir, kaip akcininkai, prisiima tokią pačią riziką ir gauna tokį patį atlygį.

(61)

Belgijos valstybei, kaip akcininkei, priklauso, inter alia, finansuoti bendrosios įmonės BE-NUC kapitalo sąnaudas (CAPEX) ir veiklos sąnaudas (OPEX), valdyti akcijas ir naudotis akcininko teisėmis (pvz., balsavimo teisėmis), taip pat remti du bendrosios įmonės BE-NUC direktorius, skiriamus Belgijos valstybės siūlymu, (žr. 58 konstatuojamąją dalį).

(62)

Akcinio kapitalo įnašą sudaro:

(63)

Belgija aiškina, kad „Electrabel“ akcininkų paskolos ir Belgijos vyriausybės akcininkų paskolos sąlygos yra identiškos. Abi akcininkų paskolos bus suteikiamos rinkos sąlygomis, taikant dar nenustatytas palūkanų normas, tačiau pagal akcininkų paskolų susitarimus jas nustatytų BE-NUC valdyba pagal akcininkų susitarimą, atsižvelgdama į vyraujančias rinkos normas ir bet kokį panašų trečiosios šalies teikiamą finansavimą skolintomis lėšomis, kuris gali būti prieinamas atitinkamu metu. Pagal Belgijos vyriausybės ir bendrovės „Engie“ sutartą procedūrą bendrovė „Engie“ parengė sąlygų dokumentą, kuriame nustatytos abiejų akcininkų paskolų sąlygos. Sąlygų dokumente aprašoma palūkanų normos nustatymo metodika. Belgija teigia, kad ši metodika atitinka „Engie“ sandorių kainodaros paskolų politiką ir EBPO BEPS principą (46), kuriuo užtikrinama, kad palūkanų norma būtų nustatoma laikantis ištiestosios rankos principo. Pagal sąlygų dokumentą palūkanų norma turėtų būti kintamoji palūkanų norma, lygi EURIBOR 6 mėn. normai (mažiausia riba – 0 %) pridėjus numatomą maždaug [0–3] % skirtumą.

(64)

Belgija teigia, kad kartu su nuosavo kapitalo injekcija akcininkų paskolą numatoma naudoti atsižvelgiant į finansinius ir su sandoriais susijusius aspektus. Viena vertus, akcininkų paskola suteikia daugiau lankstumo rengiant lėšų išmokėjimo ir grąžinimo tvarkaraščius. Visų pirma dėl paskolų grąžinimo nuostatų gali būti susitarta taikant mažesnius reguliavimo suvaržymus nei dividendų mokėjimai ar nuosavo kapitalo grąžinimas. Kita vertus, paskola galėtų optimizuoti finansinę struktūrą apmokestinamųjų pajamų atžvilgiu (iki 30 % EBITDA gali būti išperkama siekiant atskaityti palūkanas).

(65)

Remiantis preliminariais skaičiavimais pagal pasirašymo finansinį modelį, bendras akcinio kapitalo įnašas (nuosavo kapitalo injekcija ir akcininkų paskolos) sudaro [2 000–2 500] mln. EUR (47), kurių 89,807 % [...] dalimis turi suteikti tiek Belgijos vyriausybė, tiek „Electrabel“pari passu sąlygomis nuo [...] iki [...], be kita ko, ilgalaikio eksploatavimo projekto kapitalo sąnaudoms finansuoti (likusius 10,193 % finansuoja „Luminus“). Akcinio kapitalo įnašas turi būti grąžintas bendrosios įmonės BE-NUC akcininkams, kelis kartus sumažinant akcinį kapitalą ir grąžinant akcininkų paskolą, ir už jį turi būti atlyginama paskirstant dividendus ir akcininkų paskolų palūkanas. Sprendimas dėl akcinio kapitalo įnašo ([2 000–2 500] mln. EUR) padalijimo į nuosavo kapitalo injekciją ir akcininkų paskolas dar nepriimtas.

(66)

Belgija teigia, kad akcininkų finansavimo pareigos ir akcininkų paskola gali būti laikomi pari passu finansavimu ir kad akcininkų paskola bus suteikiama rinkos sąlygomis, kad akcininkų finansavimu gavėjams nebūtų suteikiamas atrankusis pranašumas.

(67)

BE-NUC, „Luminus“ ir kita susitarimo dėl atlygio šalis, kuri bus savarankiškai apskaitą vykdanti nepriklausoma Belgijos valstybės tarnyba, (toliau – BE-WATT) sudarė susitarimą dėl atlygio. Susitarimo dėl atlygio tikslas – spręsti rinkos kainų neapibrėžtumo klausimą ir mažinti ilgalaikio eksploatavimo blokų savininkų, BE-NUC ir „Luminus“ pajamoms iš ilgalaikio eksploatavimo projekto kylančią riziką. Taigi BE-NUC ir „Luminus“ turėtų gauti pakankamai pajamų iš ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas jų veikimas ir ekonominis gyvybingumas, kartu leidžiant akcininkams numatyti rinkos sąlygas atitinkančią reikiamą finansinę grąžą.

(68)

Visų pirma Belgija aiškina, kad sandorio finansavimo principai yra šie:

(69)

Finansinės paramos mechanizmai (susitarimas dėl skirtumų, MVSKI ir ILS paskolos) išsamiau paaiškinti 3.3.1.3.2, 3.3.1.3.3 ir 3.3.1.3.4 skirsniuose.

(70)

Apskritai (tikslinė) VGN yra minimalaus lygio grąža, kurią investuotojams būtų priimtina gauti už tam tikrą investicinio projekto rizikos lygį. Tikslinė VGN neretai vadinama minimalaus pelningumo koeficientu, t. y. riba, kuriai projekto VGN prieš pradedant vykdyti projektą turi būti lygi arba kurią ji turi viršyti. Teoriškai minimalaus pelningumo koeficientas yra lygus kapitalo kainos (pvz., vidutinės svertinės kapitalo kainos, VSKK) ir minimalaus pelningumo priedo sumai. Kitaip tariant, tai yra panašių projektų ir (arba) turto grąžos normų ir koregavimų, kuriais siekiama jas suderinti su konkrečiu rizikos profiliu, derinys, įskaitant su konkrečiais projektais susijusius priedus, skirtus papildomai nediversifikuojamai rizikai padengti.

(71)

Šioje byloje išlygintos elektros energijos sąnaudos (IEES) atitinka vidutinės elektros energijos kainos (arba susitarimo dėl skirtumų vykdymo kainos) minimalų lygį, kuris turi būti nustatytas ilgalaikio eksploatavimo projektui, kad būtų pasiekta jo tikslinė VGN. Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 72 konstatuojamojoje dalyje, preliminari vykdymo kaina pasirašymo finansiniame modelyje, pagrįsta prielaida, kad ilgalaikio eksploatavimo blokų modernizavimo išlaidos yra maždaug [2–2,5] mlrd. EUR, buvo [80–90] EUR už MWh (2022 m. vertėmis). Belgija teigia, kad svarstant (sustiprinto) sąnaudų ir naudos pasidalijimo mechanizmo (RKRK) taikymą vykdymo kaina, pagrįsta pasirašymo finansiniu modeliu, gali svyruoti nuo [80–90] EUR už MWh iki [80–90] EUR už MWh (2022 m. vertėmis).

(72)

Belgija teigia, kad tikslinė VGN yra konservatyvi grąžos norma, atsižvelgiant į rizikos poziciją, susijusią su ilgalaikio eksploatavimo projektu, remiantis: i) kitų investicijų į branduolinę energetiką grąžos normų visame pasaulyje ir kito energetikos sektoriaus turto Belgijoje lyginamąja analize (žr. 3.3.1.3.1.1 skirsnį), ii) BE-NUC kapitalo sąnaudų (tiek VSKK, tiek nuosavo kapitalo kainos) vertinimu pagal kapitalo įkainojimo modelį (KĮM) (žr. 3.3.1.3.1.2 skirsnį) ir iii) tikėtinos pagal RKRK pakoreguotos VGN modeliavimu atsižvelgiant į atnaujintas rinkos aplinkybes, iš kurių matyti, kad tikėtina ilgalaikio eksploatavimo projekto VGN sumažėjo, palyginti su derybų dėl įgyvendinimo susitarimo metu (žr. 3.3.1.3.1.3 skirsnį).

(73)

Belgija pateikė įmonių, eksploatuojančių branduolines elektrines įvairiose geografinėse vietovėse, taip pat dujinių elektrinių, kurioms skiriamos kompensacijos pagal Belgijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, ir bendrovių, eksploatuojančių kitų rūšių energijos perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą Belgijoje, tikslinių grąžos normų ir kapitalo sąnaudų tarptautinį lyginamąjį indeksą. Lyginamoji analizė buvo patikslinta priėmus sprendimą pradėti procedūrą, visų pirma išsamiau apibūdinant reglamentavimo sistemų pobūdį ir galimas papildomas schemas, darančias poveikį rizikos paskirstymui nagrinėjamoms bendrovėms ir projektams. 3 lentelėje pateikiama lyginamų projektų ir bendrovių viešai paskelbtos tikslinės grąžos normos arba VSKK įverčių apžvalga.

3 lentelė

Viešai paskelbti lyginamų projektų / bendrovių VSKK įverčiai

(74)

4 lentelėje pateikiama lyginamiems projektams ar bendrovėms kylančios rizikos mažinimo priemonių apžvalga.

4 lentelė

Lyginamiems projektams / įmonėms kylančios rizikos mažinimo priemonės

(75)

Belgijos teigimu, atlikus šią lyginamąją analizę akcentuotini trys elementai:

(76)

Todėl Belgija mano, kad projekto 6–8 % tikslinė VGN atitinka tikėtiną rinkos grąžos, dėl kurios nesusidarys kompensacijos permoka, intervalą.

(77)

Be lyginamosios analizės, siekdama patvirtinti, ar tikslinė 7 % VGN atitinka tikėtiną rinkos sąlygas atitinkančios grąžos intervalą, Belgija pateikė kapitalo sąnaudų įvertinimą pagal du parametrus – VSKK ir nuosavo kapitalo kainą be finansinio sverto, atsižvelgiant į tai, kad BE-NUC nėra finansuojama skolintomis lėšomis.

(78)

Belgija apskaičiavo, kad VSKK ir nuosavo kapitalo kaina be finansinio sverto sudarė 6,2–7,4 % (tai reiškia, kad projekto rizikos priedas yra 3,1–4,3 % didesnis už nerizikingą normą). Belgijos teigimu, tai įrodo ir papildomai patvirtina, kad tikslinė 7 % VGN yra proporcinga ir kompensacijos permoka dėl jos nesusidaro. Tolesniuose skirsniuose išsamiau paaiškinama, kaip buvo apskaičiuota VSKK ir nuosavo kapitalo kainos intervalas.

(79)

Pirmasis kapitalo sąnaudų apskaičiavimo matas yra VSKK, t. y. minimali grąžos norma, kurią projektas turi pasiūlyti kapitalui pritraukti. Ši minimali grąža – tai grąža, kurią potencialūs investuotojai galėtų uždirbti, jei nuspręstų investuoti į kitą projektą, kuriam būdingos lygiavertės pinigų srautų, laiko ir rizikos charakteristikos. VSKK atskaičius mokesčius apskaičiuojama pagal šią formulę:

(80)

Taigi, VSKK yra i) nuosavo kapitalo kainos, nustatytos pagal nuosavo kapitalo rinkos vertę viso kapitalo atžvilgiu, (wE) ir ii) skolos tvarkymo išlaidų (atskaičius mokesčius), nustatytų pagal skolos rinkos vertės dalį viso kapitalo atžvilgiu (1-wE). Nuosavo kapitalo kaina apskaičiuojama pagal kapitalo įkainojimo modelį (KĮM) – standartinį modelį, taikomą siekiant apskaičiuoti grąžą, kurios investuotojas reikalauja pinigų vertės alternatyviosioms sąnaudoms padengti per nustatytą investavimo laikotarpį (nerizikinga norma), ir nustatyti rinkos rizikos poziciją (51). Rinkos rizikos pozicija priskiriama nuosavo kapitalo beta koeficiento be finansinio sverto vertei (β). Dėl parametrų nepastovumo KĮM įvesties duomenys buvo apskaičiuoti intervalais.

(81)

Dėl nuosavo kapitalo beta koeficiento su finansiniu svertu apskaičiavimo Belgija teigia, kad kadangi bendroji įmonė yra nauja ir privati bendrovė, kuriai priklauso du esami ilgalaikio eksploatavimo branduoliniai blokai, kurių numatoma gamybos trukmė bus 10 metų, jos beta koeficiento negalima apskaičiuoti remiantis rinkos ar ankstesnių laikotarpių duomenimis, todėl jį reikia apskaičiuoti remiantis panašių biržinių bendrovių grupe. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nėra panašių komunalinių paslaugų įmonių, kuriose 100 % sudarytų branduolinės energijos gamyba, Belgija vertino penkių biržinių Europos komunalinių paslaugų įmonių, kuriose branduolinės energetikos veiklos dalis yra didžiausia, t. y. panašių projektų, kuriuose 15–65 % energijos pagaminama eksploatuojant branduolines elektrines, imtį diversifikuotame portfelyje (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Turto beta koeficiento vertės panašiose komunalinių paslaugų įmonėse, vykdančiose įvairaus masto branduolinės energetikos veiklą

(82)

Belgija paaiškino, kad kiekviena komunalinė įmonė yra diversifikuota komunalinių paslaugų įmonė, kurios akcijomis prekiaujama viešai ir kuriai būdinga tam tikra didelė RTB reguliuojamo tinklo turto ir (arba) remiamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos turto pozicija, kitaip nei bendroji įmonė, kuri yra privatus subjektas, kuriame 100 % energijos gamybos sudaro branduolinė energetika ir su kuriuo yra sudarytas susitarimas dėl atlygio. Taigi, tikėtina, kad dėl sisteminės rizikos, apskaičiuotos remiantis šiomis panašiomis bendrovėmis, BE-NUC sisteminė rizika būtų įvertinta nepakankamai.

(83)

Belgija naudojo 6 lentelės parametrus, kad įtrauktų juos į VSKK formulę, ir, remdamasi šiais ir papildomais įvesties duomenimis už 2023 m., apskaičiavo teorinę VSKK, kuri yra 6,2–7,4 %, įskaitant 3,1–4,3 % priedą, taikomą viršijant nerizikingą normą.

6 lentelė

BE-NUC VSKK įvertis ir pagrindiniai parametrai

(84)

Antroji metodika grindžiama nuosavo kapitalo kaina, pagal kurią nustatoma akcininkų reikalaujama projekto grąža, darant prielaidą, kad finansuojama ne skolintomis lėšomis, kaip yra ilgalaikio eksploatavimo projekto atveju. Nors pagal nuosavo kapitalo kainos metodą taip pat taikomas KĮM, jis grindžiamas nuosavo kapitalo kaina be finansinio sverto (52). Nuosavo kapitalo kaina be finansinio sverto apskaičiuojama taip:

(85)

Vertinant kiekvieną nuosavo kapitalo kainos lygties parametrą taikytas šis metodas (žr. 7 lentelę):

(86)

Pirmiau pateiktus įverčius naudojant nuosavo kapitalo kainos lygtyje galima apskaičiuoti 6,2–7,5 % nuosavo kapitalo kainą be finansinio sverto (žr. 7 lentelę), įskaitant 3,1–4,3 % priedą, taikomą viršijant nerizikingą normą, o tai atitinka gautus VSKK rezultatus.

7 lentelė

BE-NUC nuosavo kapitalo kainos be finansinio sverto įverčiai ir pagrindiniai parametrai (visas intervalas)

(87)

Atsižvelgdama į pirmiau apskaičiuotus parametrus (neviršijant galimų intervalų per visus 2023 m.), Belgija apskaičiavo, kad 2023 m. šalims sudarius susitarimą tikėtini trys nuosavo kapitalo kainos be finansinio sverto scenarijai (intervalas – nuo 6,8 % iki 7,3 %) (žr. 8 lentelę).

8 lentelė

Trys scenarijai, susiję su BE-NUC nuosavo kapitalo kaina be finansinio sverto (sumažintas intervalas)

(88)

Belgija pripažįsta KĮM metodo, pagal kurį vertinamos BE-NUC kapitalo sąnaudos, apribojimus, atsižvelgiant į tai, kad tiesiogiai palyginamų biržinių bendrovių nėra, ir į projekto rizikos profilio bei finansavimo metodo ypatumus (54). Visų pirma Belgija nurodo branduolinės energetikos sektoriaus specifiškumą ir ribotą palyginamumą su kitomis turto grupėmis.

(89)

Be to, Belgija aptaria įvairius priedus, kurių paprastai reikalauja investuotojai, kad jie galėtų praktiškai investuoti į panašius ilgalaikius investicinius projektus, viršijant VSKK įvertį, gautą taikant KĮM metodą. Belgija pateikia vieną galimą pagrindimą, kodėl reikia apskaityti šį priedą viršijant VSKK įvertį, kiek tai susiję su ilgalaikių investicinių projektų kapitalo susaistymo rizika, kurios negalima sumažinti diversifikuojant ir už kurią nėra atlyginama pagal KĮM (55). Be to, dar vienas argumentas, pateiktas siekiant pagrįsti būtinybę apskaityti priedą, yra susijęs su nepakankamu kapitalu siekiant energetikos politikos tikslų Europoje, nes egzistuoja didelė konkurencija dėl investicijų tarp esamų projektų ir dėl to padidėja kapitalui pritraukti reikalinga grąžos norma. Belgija teigia, kad komunalinių paslaugų įmonės paprastai taiko 1,5–4 % priedą, ir pateikia tam tikrų pavyzdžių tam įrodyti (56). Galiausiai, Belgija taip pat teigia, kad dar vienas finansavimo priedo viršijant VSKK įvertį apskaitymo pagrindimas yra nelikvidumo priedas (57), atsižvelgiant į šios investicijos pobūdį; tai patvirtina tiek akademiniai tyrimai (kurie rodo atitinkamą 0,7–7,3 % intervalą) (58), tiek sektoriaus specialistai (59). Šiuos priedus būtų galima pridėti prie VSKK arba nuosavo kapitalo kainos įverčių, apskaičiuotų taikant KĮM metodą, kaip paaiškinta pirmesniuose skirsniuose, ir jais būtų galima pagrįsti Belgijos argumentą, kad tikslinė VGN yra konservatyvi grąžos norma, atsižvelgiant į projekto riziką.

(90)

Belgija aiškina, kad RKRK poveikis yra toks, kad tikslinė VGN po RKRK dinamiškai svyruoja nuo 6 % iki 8 %. Belgija teigia, kad net jei tikslinė VGN iki RKRK yra 7 %, dabartinėmis rinkos aplinkybėmis (kai tikėtinos rinkos kainos yra mažesnės nei tuo metu, kai buvo sukurtas pasirašymo finansinis modelis) galima tikėtis, kad VGN bus mažesnė, nei buvo apskaičiuota derybų dėl susitarimo dėl atlygio metu.

(91)

Kad tai įrodytų, Belgija pateikė įvairiais šaltiniais pagrįstą rinkos lūkesčių raidos 2025–2035 m. laikotarpiu po derybų dėl susitarimo dėl atlygio analizę ir šių persvarstytų projekcijų poveikio numatomai ilgalaikio eksploatavimo projekto VGN (taikant RKRK).

(92)

1 diagramoje pavaizduotos pradinės kainos kreivės 2023 m. pabaigoje (t. y. susitarimų pasirašymo metu). Pagal įvairias kainų projekcijas rinkos kainos pagal pagrindinį scenarijų, pavaizduotą ištisinėmis linijomis, 2025 m. prasideda 120 EUR už MWh verte, o laikotarpiu iki 2033 m. sumažėja iki vidutinės 87 EUR už MWh vertės.

1 diagrama

Pradinių bazinės apkrovos kainų kreivės pagal pasirašymo finansinį modelį (EUR/MWh) (2022 m. vertės)

(93)

2 diagrama rodo, kad dabartinio pagrindinio scenarijaus elektros energijos kainų projekcijos (60), vaizduotos ištisinėmis linijomis, sumažėjo, palyginti su tomis, kurios buvo naudojamos tuo metu, kai buvo sukurtas pasirašymo finansinis modelis. [...] kainų projekcija pagal pagrindinį scenarijų 2022 m. IV ketv., kuri, be kita ko, buvo naudojama kaip orientacinė kreivė pasirašymo finansiniame modelyje, šioje diagramoje, pavyzdžiui, pavaizduojama raudona punktyrine linija. Nors 2022 m. pabaigoje buvo prognozuojama, kad 2025 m. kainos sudarys 120 EUR už MWh, šiuo metu prognozuojama, kad 2025 m. jos bus 85 EUR už MWh arba dar mažesnės. Dėl rinkos pokyčių nuo 2022 m. prognozuojamos didmeninės elektros energijos kainos per ateinantį dešimtmetį sumažėjo, visų pirma dėl mažėjančių biržos prekių (dujų ir CO2) kainų projekcijų. 2 diagramoje taip pat matyti, kad pagal dabartinį pagrindinį scenarijų 2025–2035 m. prognozuojamos palyginti vienodos kainos – nuo 69 EUR už MWh iki 86 EUR už MWh.

2 diagrama

Bazinės apkrovos kainų kreivės, atnaujintos 2024 m. rudenį (EUR/MWh) (2022 m. vertės)

(94)

Remdamasi minėtais skaičiais Belgija daro išvadą, kad lūkesčiai dėl rinkos kainų sumažėjo.

(95)

Belgija teigia, kad diagramose pirmiau parodyta pilkoji zona tikslinės VGN RKRK kainų intervalą (kaip iš pradžių buvo numatyta susitarime dėl atlygio), t. y. rinkos kainų intervalą, kuriame koreguojama tikslinė VGN (61). Taigi mažesni lūkesčiai dėl rinkos kainų rodo, jog tikėtina VGN atlikus RKRK sumažės. Pagal susitarime iš pradžių numatytus RKRK parametrus tikėtina ilgalaikio eksploatavimo projekto VGN 2024 m. III ketv. būtų 6,7 % (jei pasitvirtins visos pasirašymo finansinio modelio prielaidos). Atnaujinus RKRK parametrus (žr. 3.3.1.3.2 skirsnį), dėl kurių BE-NUC pajamos ir VGN tampa jautresnės rinkos kainų sąlygoms, tikėtina VGN būtų sumažinta iki 6,5 % (jei pasitvirtintų visos pasirašymo finansinio modelio prielaidos), atsižvelgiant į tas pačias kainų projekcijas (žr. 9 lentelę).

9 lentelė

Tikėtina VGN (taikant pradinį ir atnaujintą RKRK), palyginti su siektina VGN (2024 m. III ketv.)

(96)

Susitarimas dėl skirtumų bus taikomas Belgijos valstybei ir BE-NUC, taip pat Belgijos valstybei ir „Luminus“, kuri yra dar viena abiejų branduolinių reaktorių bendraturtė. Tai reiškia, kad Belgijos valstybė užtikrins iš anksto nustatytą tikslinę kainą (toliau – vykdymo kaina), kuri bus indeksuojama per visą susitarimo dėl atlygio laikotarpį, už bendrą išmatuotą ilgalaikio eksploatavimo blokų pagamintą elektros energiją. Jei rinkos referencinė kaina (RRK) yra didesnė už vykdymo kainą, BE-NUC ir „Luminus“ Belgijos valstybei sumokės teigiamą skirtumą, padaugintą iš faktinio išmatuoto pagaminto kiekio. Jei RRK yra mažesnė, Belgijos valstybė bendrajai įmonei BE-NUC ir bendrovei „Luminus“ sumokės neigiamą skirtumą, padaugintą iš faktinio išmatuoto pagaminto kiekio. Skirtumų mokėjimai turi būti vykdomi pirmą elektros energijos tiekimo dieną (dieną, kurią atitinkamas ilgalaikio eksploatavimo blokas pirmą kartą perduoda elektros energiją į aukštosios įtampos tinklą po jo pradinės teisinės galiojimo pabaigos datos) ir bus proporcingi BE-NUC ir „Luminus“ tenkančiai ilgalaikio eksploatavimo blokų pagamintos elektros energijos daliai.

(97)

Pagrindiniai susitarimo dėl skirtumų parametrai:

(98)

Belgijos teigimu, remiantis „Compass Lexecon“ atlikta nepriklausoma analize (62), pradinis KPR kaip RRK pasirinkimas susitarime dėl skirtumų yra tinkamas ilgalaikio eksploatavimo projekto kontekste, visų pirma ilgalaikio eksploatavimo blokų darbų vykdymo laikotarpiu (įjungimo iš naujo etapas iki 2028 m. gruodžio 31 d.). Be to, Belgija teigia, kad susitarime dėl atlygio numatytas lankstumas atveria galimybes alternatyviems RRK pasirinkimams sutarties galiojimo laikotarpiu, priklausomai nuo Belgijos rinkos aplinkybių ir poreikių raidos, kartu išlaikant pradinės susitarimo dėl skirtumų koncepcijos rizikos ir grąžos pusiausvyrą. Belgija taip pat pagrindžia KPR naudojimą remdamasi šiais elementais:

(99)

Ekonomikos reikalų federalinė viešoji tarnyba užsakė BE-WATT (kitos susitarimo dėl skirtumų šalies) rinkos rizikos valdymo strategijos tyrimą. Šiuo metu atliekamu tyrimu siekiama imtis parengiamųjų veiksmų, kad BE-WATT pradėtų veikti, visų pirma kiek tai susiję su šio subjekto rizikos valdymo užduotimi. Visų pirma:

(100)

Pradinį RRK pasirinkimą Belgijos vyriausybė, kaip kita susitarimo dėl atlygio šalis, gali peržiūrėti iki trijų kartų per visą sutarties galiojimo laikotarpį, su sąlyga, kad BE-NUC ir „Luminus“ sutiks, nuo pradinio ilgalaikio eksploatavimo blokų darbų laikotarpio pabaigos, pvz., priklausomai nuo Belgijos rinkos aplinkybių ir poreikių raidos, kartu išlaikant pradinės susitarimo dėl skirtumų koncepcijos rizikos ir grąžos pusiausvyrą.

(101)

Vykdymo kaina bus kasmet indeksuojama remiantis svertinio indeksavimo skaičiavimu ir tam tikru metu gali būti tikslinama:

(102)

Vykdymo kaina bus apskaičiuojama remiantis išsamiu finansiniu modeliu, kurį parengs ir atnaujins BE-NUC, pagal Belgijos praneštus parametrus. Finansinį modelį (ir visus jo naujinius) turi patvirtinti kita susitarimo dėl atlygio šalis. Jei toks patvirtinimas nesuteikiamas, BE-NUC ir kita susitarimo dėl atlygio šalis gali pavesti sprendimą dėl tokio finansinio modelio nustatymo priimti nepriklausomam ekspertui pagal nustatytą eksperto nustatymo procedūrą.

(103)

Belgija teigia, kad dėl susitarimo dėl skirtumų sumažėja BE-NUC kylanti rinkos rizika ir rinkos kainų svyravimai.

(104)

Belgija teigia, kad nors dėl susitarimo dėl skirtumų sumažinama BE-NUC rinkos rizika ir rinkos kainų svyravimai, jame numatyti rizikos pasidalijimo mechanizmai, kuriais turėtų būti užtikrinta, kad BE-NUC vis dar patirtų tam tikrą rinkos riziką ir paskatas. Visų pirma į susitarimą dėl atlygio įtrauktas sąnaudų ir naudos pasidalijimo mechanizmas (RKRK), kai rinkos kainos yra mažesnės arba didesnės už vykdymo kainą.

(105)

RKRK tikslas – skatinti BE-NUC optimizuoti savo sąnaudų struktūrą prieš nustatant ir patikslinant vykdymo kainą (2025–2029 m.), kuo labiau padidinti reaktorių gamybos apimtį, kai tikimasi didelių kainų ir elektros energijos sistemai gresia stygius, bei sumažinti nenumatytą pelną.

(106)

RKRK nustatomas ir apskaičiuojamas taip:

(107)

Pagal pradinę RKRK koncepciją (toliau – pradinis RKRK), intervalas tarp vykdymo kainos ir viršutinės (atitinkamai apatinės) ribos padalijamas į 30 teigiamų (atitinkamai neigiamų) RKRK verčių. Palyginti su pradiniu RKRK, atnaujintas RKRK pradedamas taikyti greičiau, t. y. sąnaudų ir naudos pasidalijimo mechanizmas atitinka rinkos kainų intervalą, kuris yra ± 20 %, o ne ± 30 %.

(108)

Todėl Belgija teigia, kad (atnaujintas) RKRK teikia BE-NUC stiprių (stipresnių) paskatų:

(109)

Be to, Belgija teigia, kad pakeistoje susitarimo dėl skirtumų koncepcijoje įgaliojimai priimti sprendimus dėl to, kada turėtų būti priimtas ekonominio moduliavimo sprendimas, perduodami EVPS partnerei (žr. 3.3.1.5 skirsnį). Atlygis pagal EVPS bus nustatytas ne tik taip, kaip planuota iš pradžių, bet, be fiksuotos dalies, jame bus kintama dalis, taigi bus numatytos paskatos kuo geriau pasinaudoti ribotu 30 moduliacijų skaičiumi per vieną branduolinio kuro ciklą (žr. 13 konstatuojamąją dalį). Palyginti su pradine susitarimo dėl skirtumų koncepcija, pagal kurią sprendimai dėl moduliavimo buvo priimami remiantis fiksuota moduliavimo riba, pakeista susitarimo dėl skirtumų koncepcija nebegrindžiama fiksuota moduliavimo riba, bet skatina, kad moduliavimas būtų atliekamas tuo metu, kai jis atsiperka daugiausia, (t. y. kai tikimasi, kad kainos bus labai neigiamos pakankamai ilgą laikotarpį). Atlygis pagal EVPS išsamiai aprašytas 3.3.1.5.2 skirsnyje.

(110)

Galiausiai, Belgija teigia, kad dėl sprendimo pradėti procedūrą 80 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių susitarimas dėl skirtumų yra tinkama ir proporcinga priemonė nustatytiems rinkos nepakankamumo ir konkrečios branduolinės rizikos klausimams spręsti, taip siekiant priemonės tikslų, kartu išsaugant veiksmingus rinkos signalus. Belgija aiškina, kad visos pajamos pagal susitarimą dėl skirtumų bus pervedamos į bendrąjį valstybės biudžetą, tačiau bus apskaitomos atskirai. Jos visų pirma bus naudojamos kitos susitarimo dėl atlygio šalies mokėjimams pagal susitarimą dėl skirtumų finansuoti. Jeigu pajamos pagal susitarimą dėl skirtumų viršytų sumas, būtinas susitarimo dėl skirtumų išlaidoms finansuoti, jos galėtų būti naudojamos kito susitarimo dėl skirtumų išlaidoms finansuoti. Belgija įsipareigoja, kad visos likusios pajamos pagal susitarimą dėl skirtumų būtų panaudotos jas paskirstant įmonėms. Belgija taip pat įsipareigoja informuoti Komisiją, jei pajamos pagal susitarimą dėl skirtumų būtų paskirstytos įmonėms, ir prireikus pranešti apie tokią priemonę. Belgija taip pat patvirtina, kad ji įtraukė nuostatas dėl sankcijų tuo atveju, kai susitarimas dėl skirtumų nepagrįstai vienašališkai nutraukiamas pirma laiko.

(111)

Jei BE-NUC pajamų nepakanka kurį nors mėnesį pagal ETP sutartį mokėtinoms išlaidoms padengti, taip pat visoms kitoms eksploatavimo, kuro ir techninės priežiūros kapitalo išlaidoms, reikalingoms ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimui, padengti, kita susitarimo dėl atlygio šalis turi bendrajai įmonei BE-NUC sumokėti trūkstamą sumą, kad būtų užtikrintas pakankamas pinigų srautas šioms išlaidoms padengti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis bendrosios įmonės ekonominis gyvybingumas (63).

(112)

MVSKI sudaro du komponentai: minimalios veiklos sąnaudos: i) pajamų trūkumo išmoka, siekiant užtikrinti pakankamus pinigų srautus, kad būtų galima padengti išlaidas, reikalingas ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimui, ir užtikrinti ilgalaikį bendrosios įmonės ekonominį gyvybingumą, ir ii) 50 % investuoto kapitalo sąnaudų apsauga, palyginti su amortizuotomis kapitalo sąnaudomis, patiriamomis pratęsiant ilgalaikio eksploatavimo trukmę (kas trejus metus).

(113)

Belgija teigia, kad dėl bet kokio pavienio įvykio, dėl kurio ilgą metų laikotarpį sumažėtų ilgalaikio eksploatavimo blokų prieinamumas, ir (arba) pasikartojančių atjungimų per kelerius metus BE-NUC gali patirti didelių nuostolių.

(114)

Belgija paprašė „Electrabel“, remiantis ankstesniais duomenimis, įvertinti svarbių netikėtų įvykių riziką per visą ilgalaikio eksploatavimo blokų naudingo tarnavimo laiką. „Electrabel“ teigia, kad yra didelė tikimybė, jog ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimo 10 metų laikotarpiu įvyks reikšmingas neplanuotas įvykis (64). Siekdama tai įrodyti, „Electrabel“ nustatė ankstesnius atvejus, kai per 11 metų laikotarpį nuo 2012 m. iki 2022 m. nebuvo prieinamas kiekvienas iš septynių branduolinių reaktorių (žr. 10 lentelę). „Electrabel“ teigia, kad šis ankstesnių duomenų nagrinėjimo metodas suteikia naudingų įžvalgų dėl šių priežasčių:

(115)

Iš 10 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2012–2022 m. visuose septyniuose branduoliniuose blokuose buvo reikšmingų neplanuotų neprieinamumo atvejų, kurių branduolinių įrenginių operatorius negalėjo kontroliuoti, ir dėl to vienas blokas vidutiniškai būdavo neprieinamas 59 % (neskaičiuojant planinių atjungimų), o tai reiškia, kad kiekvieno įvykio atveju blokas būdavo neprieinamas vidutiniškai 7 mėnesius. 2012–2022 m. laikotarpiu septyniuose Belgijos branduoliniuose blokuose iš viso buvo 11 reikšmingų neplanuotų neprieinamumo įvykių. Netikėtus trikdžius lėmė, be kita ko, vandenilio sukelti reaktoriaus slėginių indų įtrūkiai, betono degradacija (reikalingas didelio masto remontas), įrangos gedimai, nuotėkiai ir sabotažas. Taigi, Belgija teigia, kad per dešimtmetį kiekviename reaktoriuje vidutiniškai buvo apie 1,6 (11/7) reikšmingų neplanuotų neprieinamumo įvykių.

(116)

Belgija teigia, kad tuo atveju, kai veikia keli branduoliniai blokai (arba branduolinės energetikos ūkis), vieno ar kelių blokų gedimo laikotarpiu prarastas pajamas galima iš dalies kompensuoti iš kitų blokų gautomis pajamomis. Tačiau tikimasi, kad įgyvendinant ilgalaikio eksploatavimo projektą ši sisteminė rizika (neprieinamumo įvykiai, vienu metu darantys poveikį daugumai blokų) didės, nes nuo 2025 m. Belgijos branduolinės energetikos ūkis mažės ir taps mažiau diversifikuotas, juo labiau dėl to, kad abiejuose ilgalaikio eksploatavimo blokuose naudojamos tos pačios technologijos. Taigi negalima laikyti, kad svarbus įvykis, kuris didelę metų dalį daro poveikį abiem ilgalaikio eksploatavimo blokams, nėra tikėtinas.

(117)

59 % blokų neprieinamumo tikimybė, atitinkanti maždaug 7 mėnesių laikotarpį, atitinka vidutinę vieno reikšmingo neplanuoto neprieinamumo įvykio trukmę. „Electrabel“ mano, kad ši trukmė yra realistiškas įvertis, pagrįstas jos patirtimi, įgyta eksploatuojant ilgalaikio eksploatavimo blokus Belgijoje, nes svarbiems įvykiams reikia atlikti didelio masto inžinerinius darbus, pirkti atsarginių dalių, analizuoti poveikį saugai ir išsamiai diskutuoti su branduolinės saugos institucija, kad branduoliniai reaktoriai vėl galėtų pradėti veikti.

(118)

Belgija taip pat aiškina, kad dėl reguliarių PSP, grindžiamų TATENA SSG-25 gairėmis (66), kurie buvo vykdomi kas 10 metų nuo eksploatavimo pradžios, buvo iš esmės patobulinta konstrukcija ir investuota siekiant susidoroti su branduolinių blokų senėjimu ir nusidėvėjimu ir padėti išlaikyti jų saugą ir patikimumą. Vis dėlto, nepaisant šių periodinių persvarstymų, branduolinių įrenginių operatorius negali atmesti galimybės, kad kils naujų problemų, dėl kurių branduoliniai blokai bus ilgą laiką neprieinami.

(119)

Siekdama įvertinti reikšmingo neplanuoto neprieinamumo įvykio poveikį BE-NUC ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimo laikotarpiu ir MVSKI poveikį, Belgija, remdamasi 10 lentelėje pateiktais duomenimis, apsvarstė tikėtinus svarbių neprieinamumo įvykių scenarijus (žr. 11 lentelę). Kaip ir su kitais vertinimais, atlikdama pavyzdinius skaičiavimus Belgija rėmėsi 2023 m. gruodžio 13 d. pasirašymo finansiniu modeliu.

(120)

Belgijos teigimu, iš pateiktos analizės matyti, kad MVSKI sukurta taip, kad apimtų galimų svarbių įvykių, keliančių grėsmę bendrosios įmonės ekonominiam gyvybingumui, poveikį ir bendroji įmonė galėtų prisiimti daug su neprieinamumu susijusios rizikos: pagal 1 scenarijų MVSKI neskiriama, jei įvyksta vidutinis svarbus įvykis, ir neužtikrinama grąžos akcininkams, o jie ir toliau prisiima riziką, kad jų investicijos grąžos nebus.

(121)

Pagal kai kuriuos scenarijus dėl MVSKI Belgijos valstybė gali patirti palyginti didelių išlaidų, nes, kaip parodyta pirmiau, jai teks spręsti didelio poveikio neprieinamumo įvykių problemą. Siekdama išspręsti šį susirūpinimą keliantį klausimą, Belgija nustatė MVSKI mokėjimų viršutinę ribą. Atitinkamai kita susitarimo dėl atlygio šalis (Belgijos valstybė) pasinaudos savo teise tą susitarimą nutraukti (67), jei MVSKI pasieks 2 mlrd. EUR išmokėtą sumą (toliau – MVSKI skyrimo veiksnys), jei tai atrodo tinkama atsižvelgiant, be kita ko, į:

(122)

Belgija teigia, kad yra aplinkybių, kuriomis susitarimo nutraukimas būtų netinkamas:

(123)

Jei kita susitarimo dėl atlygio šalis nuspręs nesinaudoti teise (-ėmis) nutraukti susitarimą, Belgija pateiks savo motyvus Komisijai, kad ši juos įvertintų.

(124)

MVSKI skyrimo veiksnio suma atitinka MVSKI mokėjimų viršutinę ribą pagal scenarijų, kai abu ilgalaikio eksploatavimo blokai vienu metu nėra prieinami dvejus metus iš eilės. Numatomi MVSKI mokėjimai, susiję su dvejų metų trukmės išjungimu, iš tiesų priklausys nuo metų, kuriais vyksta minėti išjungimai. Belgija pateikė metinius metinių MVSKI mokėjimų ir bendrų dvejų metų iš eilės skaičiavimus (žr. 12 lentelę), pagrįstus preliminariomis 2023 m. gruodžio 13 d. pasirašymo finansinio modelio prognozėmis.

12 lentelė

MVSKI mokėjimų modeliavimas

(125)

Siekdama įvertinti dvejų metų ataskaitinį laikotarpį, kuriuo remiantis apskaičiuojama siūloma 2 mlrd. EUR viršutinė MVSKI riba, Belgija pateikia keletą pavyzdžių, kai branduoliniai reaktoriai dėl techninių priežasčių Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo visam laikui uždaryti (nes Europoje iki šiol to niekada nebuvo) (68). Belgijos teigimu, šie pavyzdžiai rodo, kad dvejų metų ataskaitinis laikotarpis atitinka sektoriaus tikrovę, nes dvejų metų laikotarpis po to, kai buvo nustatyta problema, dėl kurios reikia išjungti abu ilgalaikio eksploatavimo blokus, paprastai gali būti laikomas pagrįsta riba, kurią pasiekus galima kelti klausimą dėl tolesnio remonto arba galimybės galutinai uždaryti blokus.

(126)

Siekdama, kad MVSKI būtų veiksminga, BE-NUC iš savo akcininkų arba iš išorės šalies ne vėliau kaip pirmąją ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo dieną gaus apyvartinio kapitalo priemonę (AKP). AKP paskirtis – finansuoti apyvartinio kapitalo poreikį, atsirandantį dėl ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimo. BE-NUC bus leidžiama pasinaudoti AKP, jei jos gaunamų pinigų srautų ir pinigų išmokų skirtumas bus mažesnis už susitarime dėl atlygio nustatytas numatomas būsimo išlaidų laikotarpio veiklos sąnaudas. AKP suma turi būti bent vidutinė bendra numatoma trijų mėnesių veiklos sąnaudų suma. Iš tiesų AKP yra vienų metų sąsaja su metine MVSKI ir yra taikoma kaip atnaujinamojo kredito priemonė, kuri, ja pasinaudojus, kasmet būtų grąžinama išmokant Belgijos skirtą MVSKI.

(127)

AKP sąlygos, kurios turi būti nustatytos rinkos sąlygomis ne vėliau kaip pirmąją ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo dieną, dar nežinomos. Tačiau Belgija taip pat paaiškino, kad AKP palūkanų norma bus nustatoma taikant tą pačią metodiką, dėl kurios susitarta dėl akcininkų paskolų (žr. 63 konstatuojamąją dalį).

(128)

Be MVSKI, kuria užtikrinamas finansinis stabilumas per visą 10 metų eksploatavimo trukmės pratęsimo laikotarpį, per pirmuosius trejus ilgalaikio eksploatavimo projekto metus (įjungimo iš naujo etapas) Belgijos vyriausybė suteiks paskolą BE-NUC ir „Luminus“ vienodomis sąlygomis. Paskolų dydis priklausys nuo joms tenkančių proporcingų ilgalaikio eksploatavimo blokų dalių, taigi atitinkamų jų dalių padengiant išjungimo ir veiklos sąnaudas 2025 m. liepos 1 d. duomenimis. Kaip minėjo Belgija, ILS paskolos teikiamos siekiant iki 2028 m. užtikrinti likvidumą, nes veiklos sąnaudų negalima finansuoti pinigų srautais dėl ilgalaikio eksploatavimo blokų darbų.

(129)

ILS paskolas, teikiamas taikant ribotą palūkanų normą ir grąžintinas pagal nustatytą grąžinimo grafiką, sudaro dvi skirtingos priemonės (t. y. po vieną kiekvienam ilgalaikio eksploatavimo blokui), kurių kiekvieną sudaro du segmentai:

(130)

ILS paskolų sąlygos pateiktos sprendimo pradėti procedūrą 96 konstatuojamojoje dalyje ir nebuvo iš dalies pakeistos. ILS paskolos grąžinamos taikant iki 6 % palūkanas ir pari passu su akcininkų grąža. Kalbant apie palūkanų normai nustatyti naudotą metodiką, Belgija aiškina, kad tai buvo susitarimo dėl atlygio šalių derybų rezultatas ir kad didžiausia 6 % norma atitinka apatinę tikslinės 6–8 % VGN ribą (atsižvelgiant į RKRK).

(131)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 97 konstatuojamojoje dalyje, tikimasi, kad ILS paskolos (įskaitant kapitalizuotąsias palūkanas), kurių bendra suma yra [500–700] mln. EUR, bus išmokėtos [...] dalimis nuo [...] iki [...] ir grąžintos trimis dalimis nuo [...] iki [...]. Šie skaičiavimai ir sumos bus atnaujinti pagal finansinį modelį, kurį kita susitarimo dėl atlygio šalis patvirtino 2025 m., iki ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo datos, remiantis veiklos pratęsimo pagal Belgijos branduolinės saugos agentūros nustatytus branduolinės saugos reikalavimus sąnaudomis, apskaičiuotomis remiantis rangovų pateiktais kainų pasiūlymais.

(132)

Belgija teigia, kad ILS paskolos nesuteikia akcininkams neproporcingos naudos: riziką, kad tikėtina grąža nebus realizuota, proporcingai pasidalija bendrosios įmonės akcininkai ir kita susitarimo dėl atlygio šalis, nes gaunant mažesnį pelną sumažės tiek ilgalaikio eksploatavimo projekto VGN, tiek ILS paskolos. Iš tiesų ILS paskolos nebus grąžintos (visai) tik tuo atveju, jei pagal ilgalaikio eksploatavimo projektą negaunama pakankamai pelno, kad būtų galima išmokėti bet kokią akcininkų investicijų grąžą (69). Todėl Belgija teigia, kad dėl ILS paskolų paslaugų teikėjui pagal susitarimą dėl atlygio nekyla jokios papildomos rizikos, viršijančios riziką, susijusią su ilgalaikio eksploatavimo projekto rezultatais ir pelningumu, nes priemonė nenaudojama kapitalo sąnaudoms finansuoti (ji naudojama tik amortizuotoms kapitalo sąnaudoms, susijusioms su ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimu įjungimo iš naujo etape finansuoti).

(133)

Pagal ETP sutartį „Electrabel“ turi bendrajai įmonei BE-NUC teikti:

(134)

Tam tikroms paslaugoms, įskaitant paslaugas, darbus ar veiklą, susijusius su ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo nutraukimu ir išmontavimu, už kuriuos ir toliau atsako „Electrabel“ (žr. 3.3.2.4 skirsnį), ETP sutartis aiškiai netaikoma.

(135)

Pagal ETP sutarties 12 straipsnio 1 dalį ir su tam tikromis pataisomis ir išimtimis BE-NUC mokės bendrovei „Electrabel“ 89,807 % (atsižvelgiant į tai, kad bendrovei „Luminus“ priklauso 10,193 % ilgalaikio eksploatavimo blokų) visų sąnaudų, patirtų teikiant ilgalaikio eksploatavimo paslaugas ir ETP paslaugas, pridėjus atitinkamą skirtumą, t. y.:

(136)

Belgija teigia, kad skirtumų lygiai yra suderinti su tais, kurie taikomi pagal ilgalaikio eksploatavimo partnerystės sutartį su „Luminus“ (kuri pati apima įvairias paslaugas, įskaitant, be kita ko, ETP). 2003 m. birželio 26 d. sudarytas ir 2023 m. gruodžio 13 d. pakartotinai patvirtintas pradinis susitarimas, apimantis panašias paslaugas trečiajai šaliai – „Luminus“, yra tinkamas pagrindas siekiant pagrįsti poziciją, kad ETP sutartis atspindi ištiestosios rankos principą atitinkančias branduolinės veiklos sąnaudas. Be to, Belgija teigia, kad finansinė rizika, kurią patiria „Electrabel“, yra didesnė nei pagal partnerystės sutartį su „Luminus“, nes pagal ETP sutartį „Electrabel“ tenkantis skirtumas bus sumažintas, jei sąnaudos bus (nepagrįstai) viršijamos (t. y. bus patiriama sąnaudų, neįtrauktų į „Electrabel“ pasiūlytą ir šalių patvirtintą biudžetą) ir jei elektrinė bus neprieinama ilgiau nei numatyta.

(137)

Be to, Belgija teigia, kad į ETP sutartį įtrauktos tam tikros sąnaudų kontrolės priemonės, įskaitant BE-NUC teisę tikrinti bendrovės „Electrabel“ atliktą mokesčių skaičiavimą ir paslaugų teikimą ir prašyti atlikti kainų, kurias „Electrabel“ taiko už su techniniais aspektais susijusias paslaugas, lyginamąją peržiūrą.

(138)

Galiausiai, kaip (vienintelė) ilgalaikio eksploatavimo blokų operatorė ir paslaugų teikėja bendrajai įmonei BE-NUC pagal ETP sutartį, bendrovė „Electrabel“ turės paskatų siektų gerų ilgalaikio eksploatavimo blokų techninių ir ekonominių rezultatų. Visų pirma pagal ETP sutartį:

(139)

Todėl Belgija daro išvadą, kad ETP sutartis apima tik patirtas išlaidas ir kad ETP sutarties finansinės sąlygos turi atitikti rinkos sąlygas.

(140)

Nors BE-NUC formaliai bus 89,807 % ilgalaikio eksploatavimo blokų pagamintos elektros energijos savininkė (likę 10,193 % priklauso bendrovei „Luminus“), ji perleidžia tos elektros energijos nuosavybę energijos valdytojui, kuris ją parduos (70). Šiuo tikslu BE-NUC sudarys EVPS su partneriu, kuris pirks elektros energiją iš BE-NUC ir ją parduos.

(141)

EVPS bus nustatytos pagrindinės nuostatos, sąlygos ir rizikos paskirstymas, todėl, laikantis nustatytų parametrų, joje bus išsamiai nustatyta PTDS ir energijos pardavimų vadovo (toliau – EVPS partneris) vaidmuo šioje srityje. Pagal EVPS paskirtas EVPS partneris bus bendrajai įmonei BE-NUC tenkančios ilgalaikio eksploatavimo blokų gaminamos elektros energijos dalies pirkėjas ir savininkas, ir jam bus taikoma iš anksto nustatyta PTDS. Laikantis susitarime dėl atlygio nustatytos išsamios tvarkos, PTDS gali būti reguliariai peržiūrima ir iš dalies keičiama. Belgijos vyriausybė (BE-WATT), kaip kita susitarimo dėl atlygio šalis, gali taikyti PTDS tiek, kiek ji atitinka susitarime dėl atlygio nustatytas PTDS sąlygas. EVPS partneris šiuo klausimu atlieka patariamąjį vaidmenį.

(142)

Siekdamos, kad gaminama elektros energija būtų tiekiama į didmeninę elektros energijos rinką konkurencingai ir skaidriai, „Electrabel“ ir Belgijos valstybė susitarė dėl šių paslaugų skelbti viešąjį konkursą, kuriuo užtikrinamas skaidrumas ir konkurencija, (žr. 3.3.1.5.1 skirsnį). Konkurso procedūrai taikoma viešųjų pirkimų teisė ir visos susijusios būtinos apsaugos priemonės.

(143)

Belgija teigia, kad konkursas rengiamas savanoriškai pagal 2016 m. birželio 17 d. Belgijos viešųjų pirkimų įstatymą ir 2017 m. birželio 18 d. Karališkąjį dekretą dėl viešųjų pirkimų komunalinių paslaugų sektoriuose (71).

(144)

EVPS bus skiriama vykdant derybas su išankstiniu skelbimu apie pirkimą (72); tai yra standartinė procedūra komunalinių paslaugų sektoriuje. Kvietimas teikti pasiūlymus paskelbtas atitinkamose Belgijos (73) ir ES platformose (74), kad konkurso procedūroje galėtų dalyvauti visi galimi kandidatai.

(145)

Atsižvelgdama į paslaugos, dėl kurios skelbiamas konkursas, svarbą ir jautrumą konkurencijos požiūriu, Belgija įgyvendino papildomas nuostatas ir apsaugos priemones, siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti EVPS tikslai ir kad numatytos paslaugos būtų teikiamos tinkamai:

(146)

Be to, Belgija teigia, kad į pasiūlymą įtraukti įvairūs atrankos kriterijai, kuriais siekiama užtikrinti, kad kiekvienas kandidatas atitiktų profesionalumo sąlygas ir turėtų reikiamą infrastruktūrą, kad EVPS būtų vykdoma tvarkingai. Tačiau šie kvalifikacijos reikalavimai yra kuo labiau apriboti, dėl kiekvieno iš jų darant nuorodą į privalomą reikalavimą teikti numatytas paslaugas, kad konkurso metu būtų užtikrinta kuo didesnė konkurencija.

(147)

Palyginti su informacija, kurią Komisija turėjo tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, Belgija pateikė daugiau informacijos apie kvalifikacijos reikalavimus. Konkurso dalyvis (arba pagal pirmuosius keturis toliau aprašytus reikalavimus, pasitelkdamas kito subjekto pajėgumus) privalo:

(148)

EVPS galiojimo laikotarpiu EVPS partneriui taikomos, be kita ko, šios sąlygos:

(149)

Dėl pasiūlymo pateikimo laiko Belgija teigia, kad ji siekia užbaigti konkursą laiku, ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 15 d., kad EVPS partneris turėtų pakankamai laiko atlikti būtinus parengiamuosius darbus iki ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo.

(150)

Paslaugas, dėl kurių skelbiamas konkursas, sudaro, be kita ko, i) išankstinio ir realizuoto energetikos turto atstovavimo paslaugos, ii) kitos paros ir einamosios paros optimizavimo ir veiklos paslaugos, iii) paslaugos, susijusios su rinkos reguliavimo įpareigojimais, iv) Belgijos PSO sutarčių sudarymo paslaugos ir v) prekyba, patekimas į rinką ir rinkos analizė. Dėl įvairių išvardytų užduočių tarpusavio priklausomybės ir įprastos rinkos praktikos šias paslaugas sujungti į vieną komercinę sutartį, kad būtų užtikrintas veiklos efektyvumas, šios paslaugos bus įtrauktos į vieną bendrą EVPS paslaugų apibrėžtį.

(151)

Belgija paaiškino, kad EVPS partneris prekiauja ne kaip atstovas arba ne BE-NUC vardu, o parduoda įsigytą elektros energiją, nes jis yra jos savininkas. Be to, pakeistoje susitarimo dėl skirtumų koncepcijoje EVPS partneris įgyja įgaliojimus priimti sprendimus dėl ekonominio moduliavimo, siekiant skatinti veiksmingą riboto moduliavimų skaičiaus naudojimą ir geresnį reagavimą į rinkos signalus (žr. 153 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis).

(152)

Belgija teigia, kad EVPS partnerio ir BE-NUC susitarimas grindžiamas KPR, siekiant apriboti BE-NUC bazinę riziką, nes tai reiškia, kad kartu su BE-NUC skirtumo mokėjimu pagal susitarimą dėl skirtumų, kai RRK yra KPR kaina, BE-NUC gauna vykdymo kainą (žr. 3.3.1.3.2 skirsnį) (82). Belgija patvirtina, kad EVPS partneris galės laisvai prekiauti jo pasirinktoje rinkoje ir neprivalo teikti pasiūlymų KPR.

(153)

Kaip paaiškinta 2.1 skirsnyje ir 109 konstatuojamojoje dalyje, kadangi ilgalaikio eksploatavimo blokuose per ciklą galima atlikti ne daugiau kaip 30 moduliacijų ir todėl juose nėra techninių ir reguliavimo galimybių bet kuriuo metu keisti savo gaminamo kiekio, EVPS partnerio atlygis buvo pakeistas siekiant suteikti paskatų kuo geriau panaudoti ribotą leidžiamų moduliavimų skaičių. Užuot taikius tik fiksuotą mokestį (nustatytą konkurso būdu), į pakeistą atlygio formulę taip pat įtrauktas kintamasis mokestis (remiantis iš anksto nustatyta formule ir priklausomai nuo moduliavimo ir koregavimo atsiskaitymo mokėjimo). Dėl tokio atlygio EVPS partneriui tenka dalis galimų didesnių pajamų, gautų dėl moduliavimo, kai kainos yra neigiamos (taip pat dalis galimų mažesnių pajamų dėl moduliavimo teigiamų kainų laikais, jei jis atliekamas), kartu EVPS partneriui tiesiogiai susidaro disbalansas ir einamosios paros sąnaudos, kaip nurodyta toliau. Taigi, kintamąjį mokestį sudarys fiksuota procentinė padidėjusių pajamų, dėl kurių kitos paros rinkoje taikomas moduliavimas, dalis (alfa koeficientas) ir diferencijuota einamosios paros ir disbalanso išlaidų bei pajamų procentinė dalis (beta koeficientas), t. y. koregavimo atsiskaitymo mokėjimai (kurie gali apimti pajamas, padidėjusias atlikus moduliavimą einamosios paros rinkoje); t. y.:

(154)

3 diagramoje pavaizduota formulė taikoma visai apimčiai moduliavimo metu, įskaitant atvejus, kai moduliavimas atliekamas tuo metu, kai kainos yra teigiamos (pvz., didėjimo / mažėjimo laikotarpiais), o ne tik neigiamų kainų laikotarpiais (84). Kintamąjį mokestį bendroji įmonė pagal EVPS moka BE-NUC, tačiau šios išlaidos ir (arba) pajamos pagal susitarimą dėl atlygio bus perduotos tarnybai BE-WATT.

(155)

Belgijos teigimu, taikant pakeistą atlygio formulę, EVPS partneris, be kita ko, skatinamas ekonominį moduliavimą atlikti optimaliai ir per visą kitos paros ir einamosios paros laikotarpį ir mažinti einamosios paros rinkos ir disbalanso sąnaudas. Belgija teigia, kad alfa ir beta parametrai pasirinkti siekiant išsaugoti veiksmingą rinkos veikimą ir kartu neatgrasyti rizikos vengiančių konkurso dalyvių.

(156)

Pakeista atlygio formulė darys poveikį tam, kaip konkurso dalyviai teiks pasiūlymus už fiksuotą mokestį. Konkurso dalyviai į savo pasiūlymus įtrauks numatomą moduliavimo padidėjimą (pasirinkimo vertę), taip pat į sąnaudas ir galimas pajamas, susijusias su einamosios paros rinkos ir disbalanso mokėjimais. Belgija teigia, kad konkurso dokumentuose bus paaiškinta atlygio (paskatų) struktūra, kad pakeistos atlygio formulės potencialas, susijęs su sumažėjimu / padidėjimu, būtų aiškus konkurso dalyviams. Belgija įvertins EVPS partnerio (pakeistos) atlygio formulės tinkamumą ir paskatų, kurias ji teikia įvairiose rinkose, atitiktį rinkai ir veiksmingumą. Vertinimas bus atliktas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo eksploatavimo pradžios, kad būtų galima laiku persvarstyti sutartį arba surengti naują konkursą; tai galima padaryti po 3,5 metų (85). Tačiau, siekiant išlaikyti tinkamas paskatas EVPS partneriui, alfa ir beta parametrus galima tik padidinti (86).

(157)

Belgija teigia, kad, pritaikant atlygį pagal EVPS, EVPS partnerio, kuris turi ekonominio moduliavimo sprendimų priėmimo įgaliojimus (atsižvelgiant į galutinį operatoriaus sprendimą, pvz., saugos ar reguliavimo klausimais), paskatos suderinamos su rinkos signalais, taip išsklaidant Komisijos susirūpinimą šiuo klausimu. Be to, EVPS partneris turi tinkamų paskatų vykdyti savo, kaip BAŠ, užduotį taip, kad jam nedarytų visapusiško poveikio disbalansai, kurių ji pats negali kontroliuoti. Be to, Belgija teigia, kad BE-NUC, branduolinių įrenginių operatorius ir EVPS partneris nuolat dalysis tikslia informacija (įskaitant reguliarų keitimąsi nauja informacija apie ilgalaikio eksploatavimo blokų prieinamumą, techninius pajėgumus ir kt.), kad EVPS partneris, turėdamas priemonių veiksmingiems sprendimams priimti, galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl ekonominio moduliavimo.

(158)

Belgija taip pat patvirtina, kad kita susitarimo dėl skirtumų šalis (BE-WATT) parengs savo atvirosios pozicijos rizikos valdymo strategiją, kaip numatyta teisės aktuose, ir kad jos įgyvendinimas prisidės prie išankstinių sandorių elektros energijos rinkų likvidumo (žr. 99 konstatuojamąją dalį). Strategijos priėmimas priklauso nuo reguliavimo institucijos rekomendacijų, kurios apims strategijos poveikio atitinkamoms elektros energijos rinkoms vertinimą.

(159)

EVPS partneris iš esmės bus atrinktas rengiant skaidrų, atvirą ir konkurencingą konkursą (žr. 3.3.1.5.1 skirsnį). Konkurse taip pat gali dalyvauti „Engie“ prekybos subjektas GEMS (atsakingas už energijos valdymą ir pardavimus visame pasaulyje), kuris yra grupės „Engie“ verslo padalinys, valdymo požiūriu nepriklausomas nuo branduolinės veiklos padalinio. Siekiant užtikrinti sąžiningą procesą, numatytos konkrečios nuostatos ir priemonės, taikomos tuo atveju, jei GEMS dalyvautų konkurso procedūroje.

(160)

Belgija teigia, kad yra ir bus imamasi pakankamai priemonių ir jos yra ir bus įgyvendinamos siekiant veiksmingai nustatyti galimus interesų konfliktus ir užkirsti jiems kelią. Šias priemones galima apibendrinti taip:

(161)

Jei per konkurso procedūrą tinkamas kandidatas nepaskiriamas ir EVPS nesudaroma laiku, ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 15 d., kaip atsarginis sprendimas, EVPS paslaugas laikinai teiks GEMS. Šios paslaugos bus teikiamos ribotą laikotarpį laikantis šalių sutartų sąlygų, kad BE-NUC galėtų skirti EVPS surengusi kitą konkurso procedūrą. Jei konkurso procedūra buvo sėkminga, atrinktas kandidatas perims EVPS paslaugų teikimą iš GEMS, kai pasibaigs atitinkamas laikotarpis, per kurį šias paslaugas teikė GEMS. Pakartotinių konkurso procedūrų skaičius neribojamas.

(162)

Belgija teigia, kad ši tvarka yra būtina ir tinkama siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą (t. y. branduoliniuose blokuose gaminamos elektros energijos pardavimą), tačiau šis sprendimas yra griežtai apribotas laiko atžvilgiu ir iki būtino minimumo.

(163)

Galiausiai, Belgija teigia užtikrinsianti, kad BE-NUC griežtai laikytųsi viešųjų pirkimų teisės aktų ir principų. Išsamių konsultacijų procesas suteikia papildomų garantijų, kuriomis užtikrinama, kad paslaugos būtų perkamos taikant konkurencingą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlyginę konkurso procedūrą. Taigi, Belgija mano, kad bet kokios rizikos, kad „Engie“ apribos konkurencines galimybes ir imsis kitų galimų antikonkurencinių veiksmų, išvengiama ir kad priimtos visos priemonės, įskaitant apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų paskirtas nepriklausomas EVPS partneris. Tik kaip atsarginis sprendimas, šias paslaugas laikinai teiktų GEMS, nes jos yra būtinos ir tinkamos viešųjų paslaugų tęstinumui užtikrinti.

(164)

Dar dvi sandorio papriemonės yra „Electrabel“ ir BE-NUC sudaryta administracinių paslaugų sutartis (APS) ir susitarimas, kuriuo nustatoma išlaidų padengimo nuostolių atlyginimo tvarka, jei susitarimas nebūtų sudarytas. Šios papriemonės paaiškintos sprendimo pradėti procedūrą 3.3.10 ir 3.3.11 skirsniuose.

(165)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 121 konstatuojamojoje dalyje, ES radioaktyviosioms atliekoms ir panaudotam branduoliniam kurui taikoma teisinė sistema grindžiama šiais dviem pagrindiniais principais: i) principu „teršėjas moka“ (87) ir ii) valstybių narių galutine atsakomybe (įskaitant finansinę atsakomybę) už atsakingą ir saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą (įskaitant šalinimą) (88).

(166)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.4.2 skirsnyje, pagal esamus Belgijos teisės aktus branduolinių įrenginių operatorius prisiima finansinę (per branduolinių atidėjinių bendrovę „Synatom“ ir kartu su „EDF Belgium“ ir „Luminus“ (toliau – prisidedančios bendrovės) ir veiklos atsakomybę už septynių branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimą, taip pat už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro galutinį kondicionavimą ir tvarkymą, taip pat už jų ilgalaikį saugojimą po to, kai jį priėmė ONDRAF/NIRAS, iki jų galutinio šalinimo. Branduolinius atidėjinius, susijusius su panaudotu branduoliniu kuru ir eksploatavimo nutraukimo atliekomis, finansuoja „Electrabel“ ir prisidedančios bendrovės, kurias valdo „Synatom“, o šios veiklos prudencinę priežiūrą vykdo nepriklausoma valdžios institucija – Branduolinių atidėjinių komisija (CPN/CNV). Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 123–125 konstatuojamosiose dalyse, Belgija teigia, kad „Electrabel“, kaip vienintelė ilgalaikio eksploatavimo blokų operatorė, toliau vykdys tam tikras pareigas pagal i) Europos ir Belgijos teisės aktus ir ii) įgyvendinimo susitarimo sutartinius įsipareigojimus, taip laikydamasi principo „teršėjas moka“.

(167)

CPN/CNV ir ONDRAF/NIRAS yra Belgijos priežiūros institucijos:

(168)

Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 129 konstatuojamojoje dalyje ir 4 lentelėje, remiantis 2023 m. liepos mėn. paskutine kas trejus metus atliekama CPN/CNV peržiūra, dabartinė bendra atidėjinių, susijusių su branduolinės energetikos įsipareigojimais, suma yra 18 225 mln. EUR ir ją sudaro atidėjiniai išmontavimo veiklai (8 122 mln. EUR), panaudoto branduolinio kuro tvarkymui (9 070 mln. EUR) ir eksploatavimo atliekoms (1 033 mln. EUR) (89).

(169)

Vykstant deryboms dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto, „Engie“ ir Belgijos valstybė susitarė dėl radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamintojų ilgalaikės atsakomybės viršutinės ribos (toliau – susitarimas dėl atliekų viršutinės ribos), kad būtų sumažintas neapibrėžtumas šiuo klausimu (žr. sprendimo pradėti procedūrą 3.4.3 skirsnį). Susitarime dėl atliekų viršutinės ribos numatytas finansinių įsipareigojimų, susijusių su visų septynių Belgijos branduolinių blokų galutinai kondicionuotų radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro gamyba, laikymu ar nuosavybe, perleidimas iš branduolinių įrenginių operatorės („Electrabel“) Belgijos valstybei, laikantis atitinkamų sutartinių perleidimo kriterijų, sumokant vienkartinę sumą (90).

(170)

Ši vienkartinė suma nustatyta kiekvienai branduolinių atliekų kategorijai. Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 131 konstatuojamojoje dalyje, radioaktyviąsias branduolines atliekas galima suskirstyti į tris kategorijas, atsižvelgiant į ONDRAF/NIRAS parengtą senąją radiologinę klasifikaciją ir laikantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) klasifikacijos: A kategorijos atliekos – trumpaamžės atliekos, kurių radioaktyvumas mažas arba vidutinis; B kategorijos atliekos – ilgaamžės atliekos, kurių radioaktyvumas mažas arba vidutinis, ir C kategorijos atliekos – trumpaamžės ir ilgaamžės atliekos, kurių radioaktyvumas didelis, arba panaudotas branduolinis kuras.

(171)

13 lentelėje parodytas esamų 18 225 mln. EUR atidėjinių paskirstymas „Electrabel“ (8 410 mln. EUR) ir Belgijos vyriausybei (9 815 mln. EUR) pagal susitarimą dėl atliekų viršutinės ribos, taip pat paskirstymas pagal atliekų kategoriją.

13 lentelė

Išsamus susitarimo dėl atliekų viršutinės ribos aprašymas

(172)

Susitarimo dėl atliekų viršutinės ribos principai nebuvo pakeisti ir yra aprašyti sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamojoje dalyje. Juos galima apibendrinti taip:

(173)

Kaip minėta 107 konstatuojamosios dalies a punkte ir išsamiai paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.4.5.1 ir 3.4.5.2 skirsniuose, 15 mlrd. EUR apribotų sumų nustatymas grindžiamas dabartine branduolinių įrenginių operatoriaus branduolinių atidėjinių suma (bazine suma) ir rizikos priedu. Belgija paaiškino, kad į bazinę sumą jau įtraukti skirtumai, susiję su nenumatytais, neapibrėžtais atvejais ir kita rizika, kuri gali kilti dėl išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo. Nuostatos dėl apribotų sumų mokėjimo paaiškintos sprendimo pradėti procedūrą 3.4.5.3 skirsnyje ir nebuvo keičiamos.

(174)

Belgija paaiškino, kad į Belgijos valstybei perleistinas apribotas sumas jau įtraukti visi ankstesni ir numatomi būsimi su branduolinėmis atliekomis susiję įsipareigojimai (iki pradinės teisės aktuose nustatytos visų Belgijos branduolinių elektrinių eksploatavimo pabaigos datos 2025 m.). Todėl nustatant apribotas sumas jau atsižvelgiama į visas branduolines atliekas ir panaudotą branduolinį kurą, kurie susidaro arba susidarys Belgijos elektrinėse per teisės aktuose nustatytą jų eksploatavimo laikotarpį.

(175)

Belgija taip pat aiškina, kad faktinis atliekų kiekis bus žinomas tik tada, kai atliekos bus kondicionuotos ir fiziškai perleistos Belgijos valstybei. Taigi, vienkartinė 15 mlrd. EUR suma padengia tik iš anksto nustatytą atitinkamų atliekų kiekį (kiekio kreditus), dėl kurio susitarta įgyvendinimo susitarime. Jei faktinis atitinkamų susidariusių atliekų kiekis bus didesnis už kiekio kreditus, „Engie“ už kiekvieną papildomą kiekio kreditą mokės kiekio koregavimo mokestį (žr. sprendimo pradėti procedūrą 133 konstatuojamąją dalį).

(176)

Be to, BE-NUC ir „Luminus“ kiekvienam papildomam atliekų kiekiui finansuos visas atliekas (toliau – ilgalaikio eksploatavimo blokų atliekos) ir panaudotą branduolinį kurą (toliau – ilgalaikio eksploatavimo blokų panaudotas branduolinis kuras), susidariusius pratęsus ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmę. Už kiekvieną papildomą ilgalaikio eksploatavimo blokų atliekų ir ilgalaikio eksploatavimo blokų panaudoto branduolinio kuro kiekį reikės atlikti du mokėjimus:

(177)

Belgija taip pat aiškina, kad pasirašymo finansiniame modelyje atsižvelgiama į ilgalaikio eksploatavimo blokų atliekų ir ilgalaikio eksploatavimo blokų panaudoto kuro tvarkymo arba baigiamojo apdorojimo išlaidas, kurios, kaip apskaičiuota, sudaro apie 0,9 mln. EUR vienam įrenginiui (2022 m. vertėmis), iš kurių maždaug 0,3 mln. EUR vienam įrenginiui skiriama saugojimui vietoje ir maždaug 0,6 mln. EUR vienam įrenginiui – su panaudotu branduoliniu kuru susijusiam ilgalaikio eksploatavimo blokų atliekų kiekio koregavimo mokesčiui.

(178)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.4.4 skirsnyje, Belgija įsteigė naują sui generis viešąją įstaigą „Hedera“, kurios vaidmuo yra dvejopas:

(179)

Viešojo subjekto „Hedera“ gautos atliekų viršutinės ribos sumos turi būti užtikrintos ir investuojamos, kad būtų gauta reikiama grąža perleistų atliekų tvarkymo išlaidoms padengti suėjus terminui. „Hedera“ yra atskirtasis fondas, kurio priežiūrinę kontrolę vykdo CPN/CNV – speciali nacionalinė įstaiga, atliekanti labai svarbų vaidmenį užtikrinant ir garantuojant tinkamą lėšų valdymą, kontrolę ir naudojimą (93). Tai atspindi dvejopas „Hedera“ vaidmuo, t. y. užtikrinti, kad: i) gautos sumos būtų užtikrintos ir iš jų būtų gaunama reikiama grąža (94) ir ii) atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo bei perleistų įsipareigojimų išlaidos būtų pakankamai kontroliuojamos (95). Be to, finansiniai ištekliai turės būti pakankamai atskirti nuo Belgijos valstybės bendrojo biudžeto (kaip numatyta „Hedera“ įstatyme), kad jie būtų naudojami tik ilgalaikio saugojimo ir galutinio saugojimo išlaidoms padengti ir nebūtų naudojami kitiems tikslams arba bet kokiam būsimam biudžeto deficitui padengti.

(180)

Belgija teigia, kad į susitarimą dėl atliekų viršutinės ribos įtrauktos ir kartu taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant:

(181)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 172 konstatuojamojoje dalyje, Belgija pripažįsta, kad susitarimas dėl branduolinių atliekų daro teigiamą poveikį branduolinių įrenginių operatoriaus rizikos profiliui, nes didelė jo branduolinės veiklos įsipareigojimų dalis bus padengta iš apribotų sumų, ir kad šis kitoks rizikos profilis pateisina ir reikalauja peržiūrėti priemonių rinkinį, kad būtų užtikrinta branduolinių įrenginių operatoriaus finansinės padėties sauga ir priežiūra: vienkartinis 15 mlrd. EUR mokėjimas įstaigai „Hedera“ pateisina ne Europoje esančio „Electrabel“ turto perdavimą (ir kartu vykdomą CPN/CNV stebėseną). „Engie“, kaip „Electrabel“ patronuojančioji įmonė, užtikrins, kad sudarant Belgijos valstybės ir „Electrabel“ susitarimą bendrovėje „Electrabel“ liktų ne mažiau kaip 4 mlrd. EUR vertės turto (nuosavo kapitalo vertė 2023 m. birželio 30 d.). Be to, bendrovė „Engie“ paprašius nedelsiant suteikia neribotą ir neatšaukiamą patronuojančiosios įmonės garantiją i) bendrovės „Electrabel“ eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimams (kurie taip pat apima riziką, kad atidėjinių vertė bus nepakankama), ii) kiekio rizikai iki viršutinės ribos ir iii) iš bendrovės „Synatom“ gaunamų (esamų ar būsimų) paskolų grąžinimui.

(182)

Belgija mano, kad perleisti įsipareigojimai, susiję su branduolinėmis atliekomis, ir papildomi eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai, susiję su ilgalaikio eksploatavimo projektu, nesuteikia ekonominio pranašumo bendrovei „Electrabel“ ir prisidedančioms bendrovėms, atsižvelgiant į tai, kad jie tinkamai atspindi vėlesnių valstybės perimtų išlaidų svyravimų riziką ir kad rizikos perleidimo struktūra yra tokia, kad privatus investuotojas būtų sutikęs ją prisiimti.

(183)

Belgija teigia, kad branduoliniai atidėjiniai, kurias branduolinių įrenginių operatorius / „Synatom“ surinko prieš sudarant susitarimą dėl atliekų viršutinės ribos, buvo apskaičiuoti taikant 2,5 % diskonto veiksnį išmontavimo veiklai (įskaitant išmontavimo atliekas) ir 3 % diskonto veiksnį visai veiklai, susijusiai su panaudotu branduoliniu kuru, (kaip nusprendė CPN/CNV per kas trejus metus atliekamą peržiūrą 2022 m. pabaigoje).

(184)

Belgija aiškina, kad dviejų skirtingų diskonto normų naudojimas atidėjiniams apskaičiuoti (išmontavimo įsipareigojimai, palyginti su panaudoto branduolinio kuro įsipareigojimais) yra pagrįstas trukmės skirtumu ir atspindi pinigų laiko vertę (97).

(185)

Kaip pažymėta 198 konstatuojamojoje dalyje, susitarimas dėl atliekų viršutinės ribos apima tik perleistų branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įsipareigojimų perleidimą Belgijos valstybei, o eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo įsipareigojimai tenka branduolinių įrenginių operatoriui (išskyrus dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto kilusią disinergiją, žr. 199 konstatuojamąją dalį). Taigi, Belgija teigia, kad apskaičiuojant dabartinę perleistų branduolinių atliekų ir panaudoto kuro įsipareigojimų vertę buvo išlaikytas vienas 3 % diskonto veiksnys (1 % realioji norma + 2 % infliacija), siekiant atsižvelgti į tai, kad branduolinių atliekų ir panaudoto kuro įsipareigojimai trunka ilgiau nei eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai (žr. sprendimo pradėti procedūrą 148 konstatuojamąją dalį).

(186)

Belgija paprašė CPN/CNV rekomendacijų dėl tinkamiausio diskonto veiksnio, naudotino apskaičiuojant atliekų viršutinę ribą (98). Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 149 konstatuojamojoje dalyje, CPN/CNV pasiūlė pakoreguoti diskonto veiksnį, taikomą branduolinių atliekų / eksploatavimo nutraukimo ir panaudoto kuro įsipareigojimams, taikant dviejų etapų metodą, kurį sudaro diskonto veiksnys, pagrįstas 3,17 % faktine 30 metų OLO norma pirmaisiais 30 metų, ir 2,17 % diskonto veiksnys, pagrįstas įverčiu, apskaičiuotu remiantis nerizikingos normos OLO norma kitu 30 metų laikotarpiu.

(187)

Belgija primena, kad derybų laikotarpis buvo ilgas (1,5 metų) ir kad vieno 3 % diskonto veiksnio pasirinkimas buvo pagrįstas poreikiu užtikrinti tam tikrą nuolaidų veiksnio, naudojamo derybose su „Engie“, nuspėjamumą. Mat diskonto veiksnys daro tiesioginį poveikį pervestinos vienkartinės sumos apskaičiavimui. Belgija aiškina, kad metodika, kurią CPN/CNV naudojo savo 2023 m. rekomendacijoje, vėliau buvo naudojama kartu su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) (99) galutine išankstinių sandorių palūkanų norma (angl. Ultimate Forward Rate, UFR), kaip ex post patvirtinimu, kad 3 % diskonto veiksnys buvo apdairi ilgalaikė norma.

(188)

Pirma, Belgija paprašė nepriklausomo konsultanto apskaičiuoti vieną diskonto veiksnį, lygiavertį CPN/CNV dvipakopiam metodui, naudojant CPN/CNV pasiūlytas nerizikingas normas, taip pat įvairius kitus OLO normos duomenis (100). Iš analizės matyti, kad CPN/CNV pasiūlytam metodui ypač svarbu, kuris laikotarpis naudojamas skaičiavimams. Pavyzdžiui, taikant dvipakopį metodą gaunamas lygiavertis 2,8 % diskonto veiksnys, naudojant CPN/CNV pasiūlytas nerizikingas normas, lygiavertė 3,1 % norma taikant CPN/CNV metodiką su sprendimo pradėti procedūrą metu turimais OLO normos duomenimis, ir lygiavertė 3,2 % norma įgyvendinimo susitarimo pasirašymo metu. Kaip parodyta 14 lentelėje, taikant CPN/CNV siūlomą dvipakopį metodą gaunamos dvi lygiavertės diskonto normos su 40 bazinių punktų skirtumu, atsižvelgiant į du skirtingus laikotarpius, kurie skiriasi tik 9 mėnesiais.

(189)

Antra, iš 14 lentelės taip pat matyti palyginimas su EIOPA pateikta UFR, nes EIOPA nuoroda taip pat buvo naudojama Vokietijos precedentinėje byloje (SA.45296 (101)), kurioje buvo nustatyta, kad 4,58 % diskonto veiksnys yra proporcingas.

14 lentelė

Lygiavertė CPN norma ir EIOPA normos raida po 2023 m. kovo mėn. pateiktos CPN rekomendacijos

(190)

Kaip matyti iš 14 lentelės, išlaikytas 3 % diskonto veiksnys yra tarp

(191)

Be to, 3 % norma atrodo konservatyvesnė nei CPN/CNV pasiūlymas ir UFR susitarimo pasirašymo metu ir vėliau.

(192)

Belgija taip pat teigia, kad realusis 1 % diskonto veiksnys atrodo konservatyvus, palyginti su grąžos norma, kurios „Hedera“ gali tikėtis taikydama tinkamą apdairų turto ir įsipareigojimų valdymo metodą. Kaip lyginamąjį pavyzdį, Belgija nurodo specialų EDF turto portfelį, kad būtų užtikrintas saugus jos ilgalaikių branduolinių įsipareigojimų finansavimas, aprašytas 2023 m. EDF universaliame registracijos dokumente (103). Šis portfelis valdomas taikant turto ir įsipareigojimų metodą ir jį sudaro diversifikuoto turto portfelis, panašus į „Hedera“ valdomo hipotetinio portfelio aprašymą, todėl galima pagrįstai tikėtis panašios grąžos.

(193)

Galiausiai, Belgija, apskaičiuodama atliekų viršutinę ribą, daro prielaidą, kad pastovus infliacijos lygis yra 2 %, o tai yra aiškus ilgalaikis siektinas Europos Сentrinio Banko (ECB) infliacijos lygis. ECB mano, kad vartotojų kainų indeksas (VKI) yra tinkamas infliacijos matas. Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 150 konstatuojamosios dalies b punkte, CPN/CNV išreiškė susirūpinimą, kad faktinė branduolinės energetikos objektų statybos sąnaudų infliacija (remiantis ABEX indeksu) gali būti didesnė už VKI infliaciją. Belgija teigia, kad ECB 2 % tikslinis infliacijos lygis yra teisingas infliacijos pakaitinis rodiklis apskaičiuojant atliekų viršutinę ribą dėl šių priežasčių:

(194)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Belgija mano, kad 3 % diskonto veiksnys yra tinkama ir konservatyvi ilgalaikių įsipareigojimų diskontavimo norma.

(195)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 153 konstatuojamojoje dalyje, Belgija teigia, kad prie 9 815 mln. EUR bazinės sumos pridėtas didelis papildomas 5 185 mln. EUR rizikos priedas likusiems neapibrėžtiems atvejams. Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 154 konstatuojamojoje dalyje, rizikos priedas grindžiamas ONDRAF/NIRAS techniniu pranešimu (104), kuriame analizuojamas neapibrėžtumas ir rizika, susiję su finansinės atsakomybės už septynių Belgijos branduolinių elektrinių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymą perleidimu Belgijos valstybei, (žr. sprendimo pradėti procedūrą 80 išnašą). Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 156 konstatuojamojoje dalyje, Belgija teigia, kad 52,83 % rizikos priedas yra tinkamas ir viršija 35,47 % rizikos priedą, taikomą Vokietijos byloje (SA.45296 (žr. 101 išnašą)).

(196)

Be paaiškinimų dėl rizikos priedo, išdėstytų sprendimo pradėti procedūrą 154 konstatuojamojoje dalyje, Belgija per oficialų tyrimą išsamiau paaiškino, kaip rizikos priedas buvo apskaičiuotas remiantis ONDRAF/NIRAS techniniu pranešimu. 14 lentelėje pateikiami išsamūs paaiškinimai ir rizikos priedo sudėtis, dėl kurių atitinkamai nustatyta 5 033 mln. EUR ir 5 133 mln. EUR apatinė ir viršutinė ribos. Vykstant deryboms dėl susitarimo dėl atliekų viršutinės ribos, nustatytas šiek tiek didesnis rizikos priedas – 5 185 mln. EUR, kad būtų galima gauti 15 mlrd. EUR vienkartinę išmoką (žr. 13 lentelę).

15 lentelė

Išsami rizikos priedo sudėtis ir apskaičiavimas

(197)

Belgija teigia, kad ONDRAF/NIRAS nuomonėje, pateiktoje jos techniniame pranešime, pateikiamas rizikos, susijusios su branduolinių įsipareigojimų perleidimu Belgijos valstybei, katalogas, kuris, padedant ONDRAF/NIRAS ekspertams, buvo įtrauktas į 2022 m. atidėjinių bylą, siekiant įvertinti, kokio minimalaus rizikos priedo reikia visai žinomai rizikai padengti. Taigi, Belgija teigia, kad susitarime dėl atliekų viršutinės ribos nustatytas rizikos priedas skirtas padengti visą riziką, kuri yra labiau netikėtina nei tikėtina ir kuri yra nustatyta ONDRAF/NIRAS pranešime, ir papildomą riziką, nustatytą per derybas, remiantis pokalbiais su „Electrabel“ ir ekspertų nuomonėmis. Galiausiai, Belgija primena, kad ONDRAF/NIRAS ekspertai dalyvavo derybose dėl susitarimo dėl atliekų viršutinės ribos, kad padėtų Belgijos vyriausybei nuspręsti, kaip atsižvelgti į jų 2023 m. kovo mėn. techniniame pranešime pateiktas rekomendacijas.

(198)

Kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 163 konstatuojamojoje dalyje, priešingai nei perleistų branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įsipareigojimų atveju, tik branduolinių įrenginių operatorius išlieka atsakingas už viso branduolinės energetikos ūkio eksploatavimo nutraukimą ir išmontavimą (o prisidedančios bendrovės finansiškai prisideda padengiant eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo išlaidas). Taigi, eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo įsipareigojimai yra neapriboti.

(199)

Tačiau, sudarydama sandorį, Belgijos valstybė prisiėmė finansinę atsakomybę už „papildomus eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimus, atsirandančius dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto“ arba „eksploatavimo nutraukimo disinergijos“. Dvi pagrindinės kategorijos, į kurias atsižvelgta, yra po eksploatavimo etapo padidėjusios sąnaudos (veiklos ir projektų sąnaudos) ir eksploatavimo nutraukimo bei išmontavimo išlaidos, susijusios su ilgalaikio eksploatavimo projektu (veiklos, projekto ir investicijų sąnaudos). Sprendimo pradėti procedūrą 85 ir 86 išnašose pateikti pavyzdžiai, kas konkrečiai sudaro šią eksploatavimo nutraukimo disinergiją. Galutinė eksploatavimo nutraukimo disinergijos suma yra ilgalaikio eksploatavimo projekto poveikio vertinimo rezultatas ir neapima jokių veiklos sąnaudų, susijusių su kasdieniu valdymu ar įprasta veikla. Galutinė eksploatavimo nutraukimo disinergijos suma yra ilgalaikio eksploatavimo projekto poveikio skirtingoms išlaidų pakategorėms vertinimo rezultatas, nes dviejų reaktorių eksploatavimo nutraukimo nukėlimas tam tikru metu daro poveikį tam tikrų investicijų planavimui, organizavimui, laiko parinkimui ir poreikiui (105). Nei BE-NUC, nei Belgijos valstybė neprisiima jokios kitos atsakomybės už eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimus.

(200)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 168 konstatuojamojoje dalyje, kadangi „Electrabel“ ir Belgijos valstybė nesutarė dėl eksploatavimo nutraukimo disinergijos masto, CPN/CNV buvo pavesta priimti sprendimą, o galutinė suma sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu dar nebuvo žinoma. 2024 m. birželio 24 d. CPN/CNV patvirtino [100–500] mln. EUR (nominaliąja verte) sumą, o 2024 m. spalio 16 d. CPN/CNV pranešė Belgijai ir „Engie“, kad 2024 m. pabaigoje galutinė mokėtina suma būtų [100–500] mln. EUR (106). Eksploatavimo nutraukimo disinergijos suma, kurią turi sumokėti Belgijos vyriausybė, yra fiksuota vienkartinė išmoka, kurios negalima padidinti, jei papildomos išlaidos yra didesnės, nei numatyta; tačiau jei ilgalaikio eksploatavimo projektas nebus vykdomas taip, kaip tikėtasi, Belgijos valstybė gaus kompensaciją.

(201)

Belgija teigia, kad sandoryje dėl atliekų taip pat numatytas išsamus saugumo priemonių rinkinys, kuriuo siekiama užtikrinti, kad neapribotus branduolinius įsipareigojimus prisiimtų ekonomiškai gyvybingas branduolinių įrenginių operatorius:

(202)

Belgija teigia, kad sandoris dėl atliekų gali būti vertinamas atskirai nuo kitų priemonės dalių.

(203)

Pirma, Belgija teigia, kad sandoris dėl atliekų taikomas ne tik ilgalaikio eksploatavimo blokams, bet ir visiems septyniems branduoliniams reaktoriams Belgijoje. Formuojant branduolinius atidėjinius, kuriais grindžiamos apribotos sumos, atsižvelgiama į visus branduolinius atidėjinius, kurie turi būti padaryti iki septynių branduolinių reaktorių pradinių teisės aktuose nustatytų eksploatavimo pabaigos datų (žr. 1 lentelę).

(204)

Antra, kaip minėta sprendimo pradėti procedūrą 170 konstatuojamojoje dalyje, ilgalaikio eksploatavimo blokų bendraturtės (BE-NUC ir „Luminus“) apmokės sąnaudas, susijusias su ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo atliekomis ir panaudotu branduoliniu kuru, susidariusiais per ilgalaikio eksploatavimo laikotarpį, įskaitant sąnaudas, susijusias su eksploatavimo atliekų atitikties SPK užtikrinimu, ir kiekio koregavimo mokestį už šiuos papildomus kiekius. „Electrabel“ ir prisidedančios bendrovės formuos radioaktyviosioms eksploatavimo atliekoms skirtus atidėjinius pagal taikytinas apskaitos taisykles. Šios papildomos išlaidos atsispindi pasirašymo finansiniame modelyje, kuriuo grindžiamos ilgalaikio eksploatavimo projekto 1 komponento finansinės paramos priemonės, taigi į jas atsižvelgiama kalibruojant 1 komponento papriemones.

(205)

Trečia, branduolinių įrenginių operatorius lieka atsakingas už visų septynių Belgijos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimą ir išmontavimą. Šios išlaidos neatsispindi nei sandoryje dėl atliekų, nei pasirašymo finansiniame modelyje. Yra viena išimtis, susijusi su eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimų padidėjimu (ilgalaikio eksploatavimo blokų ir ne ilgalaikio eksploatavimo blokų atveju) dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto, kuriam CPN/CNV nustatė ir patvirtino fiksuotą vienkartinę sumą ir kurią kaip vienkartinę išmoką mokės Belgijos valdžios institucijos. Į šios disinergijos sumą atsižvelgta pasirašymo finansiniame modelyje.

(206)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 3.5 skirsnyje, Belgijos valstybės ir „Engie“ susitarime taip pat yra nuostatų dėl teisės aktuose numatytų apsaugos priemonių, kuriose apibrėžiamas rizikos pasidalijimas tuo atveju, jei ateityje būtų padaryti tam tikri teisės aktų pakeitimai. „Phoenix“ įstatymo 4 skyriuje nustatytas teisinis pagrindas apsaugoti bendrovę „Engie“ nuo tam tikrų įstatymo pakeitimų. Tačiau šalių santykiai, susiję su žalos atlyginimu atitinkamų teisės pakeitimų atveju, bus reglamentuojami tik įgyvendinimo susitarimo nuostatomis.

(207)

Šiose su „Engie“ ir „Electrabel“ sudarytose nuostatose numatyta, kad jei Belgijos federalinė vyriausybė arba Belgijos federalinis parlamentas priims naujus teisės aktus, konkrečiai susijusius su branduolinių įrenginių operatoriais Belgijoje arba „Electrabel“ branduoline veikla, kurie daro neigiamą poveikį esminėms sandorio sąlygoms, Belgijos valstybė atlygins bendrovei „Engie“ (arba vienai iš paveiktų grupės „Engie“) dėl to faktiškai patirtus tiesioginius nuostolius. Tai taip pat apima mokėjimus, kuriuos bendrovė „Engie“ turi atlikti bendrovei „Luminus“ tokios kompensacijos kontekste. Pagal Belgijos teisę pareiškėjas turi įrodyti savo reikalavimą, o žalos atlyginimo dydį nustato teismas arba jis nustatoma arbitražo tvarka. Belgijos teismai yra kompetentingi, tačiau UNCITRAL arbitražui taikoma abipusio arbitražo galimybė.

(208)

Ši nuostata netaikoma, jei teisės aktų pakeitimas susijęs su Europos ar tarptautinės teisės perkėlimu į nacionalinę teisę, išskyrus atvejus, kai Belgijos federalinė vyriausybė arba Belgijos federalinis parlamentas skatino arba aktyviai propagavo tokių teisės aktų egzistavimą ir turinį kitu lygmeniu (tarptautiniu, viršvalstybiniu, Europos regionų, savivaldybių ir kt.) arba skatino ar aktyviai ragino priimti teismo sprendimą.

(209)

Kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 180 konstatuojamojoje dalyje, Belgija teigia, kad Komisijos sprendimų priėmimo praktika rodo, jog apsauga nuo teisės pakeitimų gali būti valstybės pagalba. Belgija šiuo klausimu nurodo Komisijos sprendimą dėl kitų trijų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimo Belgijoje, kuriame Komisija išnagrinėjo Belgijos valstybės ir branduolinių elektrinių savininkų sudarytuose susitarimuose numatytas žalos atlyginimo sąlygas. Taigi, Belgija daro išvadą, kad Belgijos valstybės ir „Engie“ susitarimas dėl teisės aktuose numatytų apsaugos priemonių galėtų reikšti, kad bendrovei „Engie“ suteikiamas atrankusis ekonominis pranašumas.

(210)

Belgija teigia, kad dviejų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmei pratęsti reikia specialaus paramos priemonių rinkinio, atsižvelgiant į konkrečią ekonominę padėtį ir specifinį branduolinės energetikos rizikos pobūdį.

(211)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 22 konstatuojamojoje dalyje, „Electrabel“ neformavo jokių ilgalaikio eksploatavimo atidėjinių, nes iki 2022 m. kovo mėn. pagal Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymą visus Belgijos branduolinius objektus buvo planuojama uždaryti ne vėliau kaip 2025 m. Priėmus sprendimą dėl „Doel 4“ ir „Tihange 3“ eksploatavimo trukmės pratęsimo, reikėjo skubiai atnaujinti ilgalaikio eksploatavimo blokus. Atsižvelgiant į įtemptą tvarkaraštį ir padidėjusias kuro bei kitų būtinų dalių sąnaudas pastaraisiais metais, neapibrėžtumas, susijęs su ilgalaikio eksploatavimo projekto investicinėmis išlaidomis, yra didelis.

(212)

Belgijos valdžios institucijos išnagrinėjo alternatyvius paramos mechanizmus, pavyzdžiui, branduolinės technologijos dalyvavimą Belgijos pajėgumų užtikrinimo mechanizme, fiksuotą supirkimo priedą, vienpusį susitarimą dėl skirtumų arba RTB modelį.

(213)

Belgijos valdžios institucijų teigimu, atsižvelgiant į 3.1 skirsnyje minėtą rinkos nepakankamumą, tos alternatyvos laikytos mažiau tinkamomis ilgalaikio eksploatavimo projektui remti dėl šių priežasčių:

(214)

Belgija teigia, kad pagal abipusį susitarimą dėl skirtumų, kartu su kitomis paramos priemonių rinkinio papriemonėmis, reikiama parama vartotojams teikiama mažesnėmis sąnaudomis, palyginti su alternatyviais atlygio paramos mechanizmais.

(215)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 181 konstatuojamojoje dalyje, galutiniai naudos pagal priemonę, apie kurią pranešta, gavėjai yra i) „Engie“, kaip „Electrabel“ patronuojančioji įmonė, kuri yra vienintelė ilgalaikio eksploatavimo blokų operatorė ir bendraturtė (89,807 %) ir kuri yra tiesioginė su Belgijos vyriausybe sudaryto įgyvendinimo susitarimo šalis, ir ii) „EDF S.A.“ (toliau – EDF), kaip tikroji „Luminus“ patronuojančioji įmonė, kuri yra ilgalaikio eksploatavimo blokų bendraturtė (10,193 %) ir viena iš prisidedančių bendrovių, ir kaip „EDF Belgium“ patronuojančioji įmonė ir viena iš prisidedančių bendrovių. Kai vyko oficialus tyrimas, Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių jai tektų pakeisti savo vertinimą dėl pagrindinių naudos gavėjų.

(216)

Tačiau Komisija sutinka su Belgijos nuomone dėl priemonės 1 komponento naudos gavėjų nustatymo. Visų pirma Belgija savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą teigė, kad BE-NUC (Belgijos valstybės ir „Electrabel“ bendroji įmonė) ir „Luminus“, o ne „Electrabel“ ir „Luminus“, yra tiesioginiai susitarimo dėl skirtumų, ILS paskolų, MVSKI ir AKP naudos gavėjai. „Electrabel“, kaip BE-NUC akcininkė ir esama ilgalaikio eksploatavimo blokų bendraturtė, vis dėlto gali būti laikoma svarbia šių 1 komponento papriemonių naudos gavėja. Kalbant apie kitas 1 komponento papriemones, pagal kurias teikiama parama ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimui ir techninei priežiūrai, „Electrabel“ yra tiesioginė naudos gavėja, kaip branduolinių įrenginių operatorė ir BE-NUC akcininkė kartu su Belgijos valstybe, o „Luminus“ yra netiesioginė naudos gavėja kaip ilgalaikio eksploatavimo blokų bendraturtė. Pagal Komisijos pranešimo dėl pagalbos sąvokos 115 ir 116 punktus pranašumas gali būti suteikiamas ir kitoms įmonėms nei tos, kurioms tiesiogiai perleidžiami valstybiniai ištekliai (netiesioginis pranašumas). „Luminus“ gauna naudos iš 1 komponento papriemonių derinio, nes dėl jo sumažėja ilgalaikio eksploatavimo projekto veiklos ir nemokumo rizika, nors ji pati tiesiogiai nedalyvauja šiose papriemonėse. Taigi, galima laikyti, kad „Luminus“ dėl šių papriemonių įgyja netiesioginį pranašumą. Šis netiesioginis pranašumas netaikomas EVPS, nes „Luminus“ yra ilgalaikio eksploatavimo blokų gaminamos elektros energijos dalies savininkė ir savarankiškai valdys elektros energijos pardavimą, ir APS, kurią turi sudaryti „Electrabel“ ir BE-NUC.

(217)

Kalbant apie priemonės, apie kurią pranešta, 2 komponentą, branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įsipareigojimų perleidimas ir susitarimas dėl eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimų naudingas branduolinių įrenginių operatorei „Electrabel“, taip pat „Luminus“ ir „EDF Belgium“ kaip prisidedančioms bendrovėms, kurios kartu su branduolinių įrenginių operatoriumi yra finansiškai atsakingos už branduolinių atliekų ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimus.

(218)

Kiek tai susiję su priemonės, apie kurią pranešta, 3 komponentu, teisės aktuose numatytomis apsaugos priemonėmis nustatoma, kad Belgijos valstybės priimtos vienašalės priemonės, konkrečiai susijusios su branduolinių blokų operatoriais Belgijoje arba jiems taikomos ir nepalankiai pakeičiančios esmines sandorio sąlygas, suteiktų teisę į žalos atlyginimą. Todėl tiesioginiai naudos gavėjai yra „Engie“, kaip „Electrabel“ patronuojančioji įmonė, Belgijos branduolinių reaktorių operatorė (ir bendraturtė), ir BE-NUC. Panašiai kaip kai kurių 1 komponento papriemonių atveju, nors „Luminus“ tiesiogiai nedalyvauja taikant 3 komponento teisės aktuose numatytas apsaugos priemones, „Luminus“ suteikiamas netiesioginis pranašumas, nes jai taip pat bus atlyginta dėl teisinių pakeitimų, darančių poveikį ilgalaikio eksploatavimo projektui (žr. 3.3.3 skirsnį). Taigi, „Luminus“ yra netiesioginis priemonės 3 komponento naudos gavėja.

(219)

Kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą 3.7 skirsnyje, įgyvendinant ilgalaikio eksploatavimo projektą reikia atlikti tam tikrus teisės aktų pakeitimus, apibendrintus šiame skirsnyje.

(220)

Nuo 2003 m. Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatyme numatytas laipsniškas elektros energijos gamybos naudojant branduolinę energiją Belgijoje nutraukimas ir jis jau tris kartus iš dalies pakeistas, kad būtų galima pratęsti „Tihange 1“, „Doel 1“ ir „Doel 2“ eksploatavimo trukmę.

(221)

Dėl „Doel 4“ ir „Tihange 3“ eksploatavimo trukmės pratęsimo 10 metų Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymą reikia iš dalies pakeisti dar kartą. Pakeitimai įgyvendinti įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas Laipsniško branduolinės energijos atsisakymo įstatymas, kurį Parlamentas patvirtino 2024 m. balandžio 18 d. plenarinėje sesijoje, kurį 2024 m. balandžio 26 d. pasirašė Karalius ir kuris 2024 m. birželio 5 d. paskelbtas Belgijos oficialiajame leidinyje.

(222)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (107), Tarybos direktyvą 92/43/EEB (108) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (109) Belgija teigia, kad poveikio aplinkai vertinimas ir tarpvalstybinės konsultacijos (110) yra būtini ir buvo surengti.

(223)

Įvairūs ilgalaikio eksploatavimo projekto elementai įgyvendinami atskiru įstatymu, kuriuo siekiama užtikrinti energijos tiekimo saugumą energetikos sektoriuje ir reformuoti branduolinės energetikos sektorių, taip pat vadinamu „Phoenix“ įstatymu. Išsamus įvairių „Phoenix“ įstatymo skyrių aprašymas pateiktas sprendimo pradėti procedūrą 191 konstatuojamojoje dalyje. „Phoenix“ įstatymą parlamentas patvirtino 2024 m. balandžio 18 d. plenarinėje sesijoje, o 2024 m. balandžio 26 d. jį pasirašė Karalius. 2024 m. birželio 5 d. jis paskelbtas Belgijos oficialiajame leidinyje.

(224)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 193 konstatuojamojoje dalyje, Belgijos valstybė įsteigė du naujus viešuosius subjektus, kurie imsis tam tikrų su ilgalaikio eksploatavimo projektu susijusių pareigų:

(225)

BE-WATT įstatymą ir „Hedera“ įstatymą Parlamentas patvirtino 2024 m. balandžio 18 d. plenarinėje sesijoje, o 2024 m. balandžio 26 d. juos pasirašė Karalius. 2024 m. birželio 5 d. jie paskelbti Belgijos oficialiajame leidinyje.

(226)

Pirma, Karališkuoju dekretu dėl leidimų reglamentuojamas įrenginių, kuriuose kondicionuojamos branduolinės atliekos, leidimas. Šis karališkasis dekretas buvo iš dalies pakeistas, kad būtų leista naudoti įrenginius, kuriuose branduolinės atliekos kondicionuojamos pagal sutartyje nustatytus perleidimo kriterijus. Bus nustatyta atskira leidimų, susijusių su kondicionavimo įrenginių, kuriuose atliekos kondicionuojamos pagal sutartinius perleidimo kriterijus, kategorija. Jis priimtas 2024 m. liepos 11 d., o 2024 m. liepos 15 d. paskelbtas Belgijos oficialiajame leidinyje.

(227)

Antra, Karališkajame dekrete dėl sutartinių perleidimo kriterijų nustatyti sutartiniai perleidimo kriterijai ir atliekų pakuotės priskyrimas prie tam tikros kategorijos, taip pat tai, kaip juos taikant panaudojamas kiekio kreditas. Jis priimtas 2024 m. liepos 11 d., o 2024 m. liepos 15 d. paskelbtas Belgijos oficialiajame leidinyje.

(228)

Belgija visą ilgalaikio eksploatavimo projekto finansavimo poreikį finansuos iš bendrojo valstybės biudžeto, įskaitant galimus atsiskaitymus pagal abipusį susitarimą dėl skirtumų.

(229)

Kaip pažymėta sprendimo pradėti procedūrą 200 konstatuojamojoje dalyje, Belgija apskaičiavo, kad ilgalaikio eksploatavimo projekto kapitalo sąnaudos sudaro [2–2,5] mlrd. EUR, o bendros veiklos sąnaudos per visą eksploatavimo laikotarpį – [7 000–8 000] mln. EUR.

(230)

Grynasis poveikis Belgijos valstybės biudžetui yra dvejopas: pirma, 24,7 mln. EUR kapitalo injekcija į bendrąją įmonę ir, antra, grynosios priemonių, už kurias turi sumokėti kita susitarimo dėl atlygio šalis, sąnaudos. Belgija teigia, kad numatomos biudžeto išlaidos priklauso ne tik nuo sąnaudų prognozių, bet ir nuo energijos rinkos kainos / pajamų projekcijų, nes ilgalaikio eksploatavimo projektas bus finansuojamas iš rinkos pajamų, skirtumo mokėjimų pagal susitarimą dėl skirtumų, minimalių veiklos sąnaudų ir kapitalo mokėjimų bei ILS paskolų.

(231)

Pagal pasirašymo finansinio modelio bazinę projekciją per visą projekto eksploatavimo laikotarpį kita susitarimo dėl atlygio šalis gaus [0–500] mln. EUR bendrą grynąją nominaliąją sumą.

(232)

Tačiau jei elektros energijos kainos keistųsi pagal mažesnę projekciją, priemonės sąnaudos Belgijos vyriausybei padidėtų [4 000–4 500] mln. EUR dėl didesnių išmokų pagal susitarimą dėl skirtumų. Jei netikėtai įvyktų taip, kad abu branduoliniai įrenginiai būtų neprieinami, kita susitarimo dėl atlygio šalis taip pat turėtų suteikti papildomą [500–1 000] mln. EUR paramą per metus, kai jie neprieinami. Esant neigiamam mažų elektros energijos kainų scenarijui ir 12 mėnesių neprieinamumo įvykiui, kita susitarimo dėl atlygio šalis per visą projekto eksploatavimo laikotarpį turėtų suteikti [4 000–4 500] mln. EUR bendrą grynąją (nominaliąją) sumą, t. y. priemonės biudžetas atitiktų maždaug [40–50] % visų kapitalo ir veiklos sąnaudų.

(233)

Belgija patvirtina, kad priemonė negali būti sumuojama su kita pagalba, gauta toms pačioms ilgalaikio eksploatavimo projekto išlaidoms padengti. Belgija teigia, kad finansuojant ilgalaikio eksploatavimo projektą nenumatyta jokių kitų lėšų, išskyrus valstybės biudžetą, ir patvirtina, kad Sąjungos lėšos nebus naudojamos.

(234)

Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą 2024 m. liepos 22 d. Komisija laikėsi preliminarios nuomonės, kad priemonė yra valstybės pagalba, ir išreiškė abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejonių dėl pagalbos būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo, dėl Sąjungos teisės nepažeidimo ir dėl galimo netinkamo konkurencijos ir prekybos iškraipymo.

(235)

Pirma, dėl pagalbos būtinumo Komisija išreiškė abejonių dėl 1 komponento finansinės paramos priemonių. Nors Komisija pripažįsta, kad branduolinių įrenginių operatoriui ir branduolinių reaktorių savininkams gali reikėti turėti stabilų pajamų šaltinį, nes neaišku, kokia bus elektros energijos rinkos kaina ateityje, Komisija abejojo, ar visos abipusį susitarimą dėl skirtumų papildančios finansinės paramos priemonės yra būtinos. Visų pirma Komisijai kilo abejonių dėl bendrosios įmonės, kurios akcininkė bus Belgijos vyriausybė, įsteigimo, dėl minimalių veiklos sąnaudų ir kapitalo mokėjimo bei dėl ILS paskolų.

(236)

Antra, kalbant apie pagalbos tinkamumą, Komisija vėl išreiškė abejonių dėl 1 komponento finansinės paramos priemonių. Komisija norėjo išsamiau ištirti Belgijos pasiūlytą abipusio susitarimo dėl skirtumų koncepciją, nes, panašu, joje trūko tinkamų paskatų reaguoti į rinkos aplinkybes ir kuo veiksmingiau planuoti techninę priežiūrą (įskaitant KPR kainos, kuri susitarimo dėl skirtumų koncepcijoje naudojama kaip referencinė rinkos kaina, naudojimą). Be to, Komisija abejojo, ar atlygio priemonių derinys neleidžia naudos gavėjams atsikratyti pernelyg didelės rinkos ir operacinės rizikos dalies.

(237)

Trečia, dėl pagalbos proporcingumo Komisija išreiškė abejonių dėl kelių finansinio atlygio priemonių (įskaitant ILS paskolas ir MVSKI) proporcingumo. Komisija laikėsi nuomonės, kad tos priemonės yra taikomos kartu su susitarimu dėl skirtumų ir kad jas taikant iš esmės turėtų būti pasiekta tikslinė 7 % grąžos norma, o tai galima įvertinti tik atsižvelgiant į pačias priemones ir jomis užtikrinamą rizikos sumažinimą. Taigi, Komisija laikėsi nuomonės, kad priimdama sprendimą pradėti procedūrą ji negalėjo įvertinti šios tikslinės grąžos normos proporcingumo in abstracto, ir padarė išvadą, kad proporcingumo vertinimas gali būti atliktas tik įvertinus priemonių tinkamumą. Be to, Komisijai kilo abejonių dėl 15 mlrd. EUR vienkartinės išmokos sumos už branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro įsipareigojimų perleidimą nustatymo (visų pirma dėl taikytos diskonto normos ir rizikos priedo dydžio), taip pat dėl papildomų eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikio eksploatavimo projektu, sumos (kuri dar nebuvo žinoma sprendimo pradėti procedūrą priėmimo metu).

(238)

Galiausiai Komisija abejojo dėl to, ar netinkama susitarimo dėl skirtumų koncepcija ir visos finansinės paramos priemonės kartu negalėtų sukelti nepagrįstų rinkos iškraipymų. Be to, Komisijai reikėjo papildomo patikinimo dėl subjekto, parduodančio ilgalaikio eksploatavimo blokų gaminamą kiekį rinkoje pagal EVPS, tapatybės ir nepriklausomumo.

(239)

Belgija pateikė savo atsakymą dėl sprendimo pradėti procedūrą 2024 m. rugpjūčio 22 d. Belgijos pateiktoje medžiagoje pateikta papildomų nepriklausomų analizių, kurias parengė „Compass Lexecon“ dėl susitarimo dėl skirtumų koncepcijos, ILS paskolų ir MVSKI, (pateiktų rugpjūčio 22 d.), taip pat dėl atliekų viršutinės ribos (pateikta 2024 m. rugpjūčio 30 d.), kuriomis atsakoma į sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikštas abejones dėl finansinės paramos priemonių rinkinio būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo (pagalbos priemonės 1 komponentas), dėl sandorio dėl atliekų proporcingumo (pagalbos priemonės 2 komponentas), dėl susitarimo dėl skirtumų struktūros atitikties Sąjungos teisei ir dėl galimo netinkamo konkurencijos ir prekybos iškraipymo.

(240)

Belgijos atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą aptariama pradinė priemonė (ilgalaikio eksploatavimo projektas), aprašyta sprendime pradėti procedūrą. Dabartinė priemonė apima pakeitimus (atliktus siekiant išsklaidyti Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones), palyginti su pradine priemone, ir yra išsamiai aprašyta šio sprendimo 3 skirsnyje.

(241)

Belgijos pateikti argumentai išsamiau išdėstyti toliau.

(242)

Belgija sutiko su Komisija, kad labai svarbu, jog paramos mechanizmų koncepcija būtų remiamos rinkos sąlygas atitinkančios paskatos ir kuo labiau mažinamas galimas nepagrįstas iškraipymas.

(243)

Belgijos teigimu, remiantis „Compass Lexecon“ parengta nepriklausoma papildoma ekonomine analize (111), susitarimo dėl skirtumų koncepcijos įgyvendinamumą ir tinkamumą lemia ilgalaikio eksploatavimo blokų techniniai, reguliavimo ir ekonominiai suvaržymai (taip pat žr. 2.1 skirsnį). Belgija visų pirma teigė, kad teikiant ekonomines paskatas branduolinių įrenginių operatoriui reaguoti į rinkos aplinkybes tais atvejais, kai gebėjimas reaguoti yra ribotas, rizika gali būti paskirstoma neoptimaliai ir gali padidėti neapibrėžtumas dėl būsimų pajamų, o tai sušvelninti nėra jokios galimybės. Taigi, dėl didesnės pagalbos gavėjui kylančios rizikos, kurios negalima sumažinti taikant veiklos mokesčius, gali pablogėti investicijų rizikos ir grąžos profilis ir sistemoje gali susidaryti ekonominis disbalansas (pvz., gali prireikti didesnės tikslinės VGN). Taigi, numatomas poveikis paramos išlaidoms turi būti suderintas su kitos susitarimo dėl atlygio šalies išlaidomis, patiriamomis tiesiogiai prisiimant tą riziką.

(244)

Belgija taip pat teigia, kad ilgalaikio eksploatavimo blokų prekybinis eksploatavimas ir atitinkami sprendimai teikti pasiūlymus yra susitarimo dėl skirtumų koncepcijos, kuria užtikrinamas rinkos sąlygas atitinkantis elgesys, ekonominis lyginamasis indeksas.

(245)

Belgija primena, kad šioje byloje įvairūs techniniai ir veikimo suvaržymai labai riboja laisvę keisti techninės priežiūros grafiką ir moduliuoti, taigi ir vertės kūrimo potencialą, siejamą su didesnėmis ekonominėmis paskatomis:

(246)

Belgija teigė, kad, atsižvelgiant į ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimo ir saugos suvaržymus, dėl toliau išsamiai aprašytų kai kurių alternatyvių susitarimo dėl skirtumų koncepcijos savybių rizika nebūtų paskirstoma ir rinkos sąlygas atitinkantis elgesys nebūtų skatinamas veiksmingiau, nei pagal siūlomą koncepciją. Visų pirma Belgija teigė, kad kai kuriais atvejais naudojant ilgalaikes referencines kainas ir referencinį kiekį gali būti skatinami veiksmingi skirstymo / veikimo sprendimai, nes mokėjimai pagal susitarimą dėl skirtumų tokiu būdu yra atsiejami nuo nustatytos rinkos kainos. Tačiau šioje byloje tai gali būti netikslinga, atsižvelgiant į ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimo suvaržymus ir unikalų prieinamumo modelį ilgalaikio eksploatavimo blokų darbų vykdymo laikotarpiu, kaip paaiškinta toliau:

(247)

Belgijos teigimu, pasirinkta susitarimo dėl skirtumų koncepcija kartu su konkrečiomis priemonėmis (RKRK ir moduliavimo tvarka) buvo siekiama suderinti rinkos rizikos poziciją su veiklos paskatomis siekiant remti tiek investicijas, tiek trumpalaikį rinkos veiksmingumą. Ji skatina laiku reaguoti į rinkos signalus nesukeliant nereikalingo sudėtingumo ir atitinka ilgalaikio eksploatavimo blokų techninius ir reguliavimo suvaržymus. Belgija šiuo atžvilgiu nurodė:

(248)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Belgija padarė išvadą, kad sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikštas susirūpinimas dėl susitarimo dėl skirtumų koncepcijos tinkamumo yra nepagrįstas.

(249)

Tačiau per oficialų tyrimą Belgija nusprendė iš dalies pakeisti susitarimo dėl skirtumų koncepciją ir RKRK mechanizmą, siekdama sustiprinti rinkos sąlygas atitinkančias paskatas ir atsižvelgti į rinkos raidą.

(250)

„Electrabel“ ir Belgijos valstybė numato įsteigti bendrąją, joms lygiomis dalimis priklausančią įmonę; ji turės atitinkamą turtą, reikalingą tolesniam ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimui užtikrinti.

(251)

Belgija teigė, kad taikant šį metodą Belgijos valstybė gali bendrai kontroliuoti projekto bendrovę, nes abi akcininkės sudaro bendrąją įmonę vienodomis sąlygomis ir, kaip akcininkės, prisiima tokio paties lygio riziką (atitinkančią įprastą akcininkų riziką ir finansavimą) ir gauna tokį patį atlygį (visų pirma dividendus). Tai taip pat suteikia Belgijos valstybei galimybę išlaikyti tam tikrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nuosavybės dalį.

(252)

Belgija paaiškino, kad jei BE-NUC pajamų nepakaks ilgalaikio eksploatavimo blokų veiklos sąnaudoms (ETP sutarties sąnaudoms ir kitoms eksploatavimo, kuro ir techninės priežiūros kapitalo sąnaudoms padengti), tuomet Belgijos valstybė, kaip kita susitarimo dėl atlygio šalis, privalo BE-NUC (ir bendrovei „Luminus“) sumokėti trūkstamą sumą. Tuo atžvilgiu BE-NUC turi teikti metinę suderinimo ataskaitą. Šia minimalia veiklos sąnaudų išmoka siekiama užtikrinti pakankamai pinigų šioms sąnaudoms padengti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis BE-NUC gyvybingumas ir mokumas. Be to, kita susitarimo dėl atlygio šalis suteiks kapitalo mokėjimą, kurį sudaro 50 % investuoto kapitalo sąnaudų apsaugos, palyginti su amortizuotomis kapitalo sąnaudomis, patiriamomis pratęsiant ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmę. Minimalių veiklos sąnaudų ir kapitalo išmoka vadinama MVSKI ir taikoma nuo ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo dienos.

(253)

Belgija paaiškino, kad nuo 2025 m. liepos 1 d. ji taip pat suteiks galimybę bendrajai įmonei BE-NUC ir bendrovei „Luminus“ naudoti lėšų išmokėjimo priemones, kad būtų galima finansuoti eksploatavimo ir techninės priežiūros sąnaudas, patiriamas tam tikrais išjungimo laikotarpiais pagal susitarimo dėl atlygio 3.2 straipsnio A dalį („ILS paskolų pirkimas“). Konkrečiai, Belgijos valstybė, taikydama apribotą palūkanų normą, bendrajai įmonei BE-NUC ir bendrovei „Luminus“ teiks ILS paskolas, grąžintinas pagal nustatytą grąžinimo grafiką, o ne papildomą kapitalą, kad dviem segmentais būtų galima finansuoti:

(254)

Belgija paaiškino, kad MVSKI apima didelio poveikio riziką, dėl kurios veiklos etape patiriama nuostolių. Kartu su ILS paskolomis prieš prasidedant įjungimo iš naujo etapui, šios priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant projektą būtų generuojami pakankami pinigų srautai, kad būtų galima sumokėti branduolinių įrenginių operatoriui ir išlaikyti ilgalaikį veiklos gyvybingumą. Belgija teigia, kad be šių priemonių branduolinė elektrinė galėtų bankrutuoti, jei būtų užsitęsę atjungimai arba įvyktų reguliavimo (politikos) pokyčiai, kurie lemtų neprieinamumą.

(255)

Siekdama dar tvirčiau pagrįsti šiuos teiginius, Belgija pateikė šias pastabas, pagrįstas „Compass“ Lexecon parengta nepriklausoma analize (112):

(256)

Taigi, Belgija padarė išvadą, kad MVSKI ir ILS paskolos yra tinkamos ir proporcingos:

(257)

Po oficialios tyrimo procedūros Belgija nusprendė nustatyti viršutinę galimų MVSKI mokėjimų ribą, kuri yra ne didesnė kaip 2 mlrd. EUR, pasinaudodama savo teise (-ėmis) nutraukti sutartį, kaip numatyta susitarime dėl atlygio, išskyrus atvejus, kai Belgijos valstybės analizė rodo, jog toks nutraukimas galėtų neigiamai paveikti Belgijos tiekimo saugumą ir (arba) nutraukimas nebūtų tinkamas finansiniu požiūriu. Išsamiau žr. 3.3.1.3.3 skirsnį.

(258)

Belgijos teigimu, Belgijos valstybė ir „Electrabel“, kaip akcininkės, sutinka finansuoti joms tenkančią pro rata BE-NUC finansavimo poreikių dalį arba nenumatytą finansavimo trūkumą (kiek tai susiję su sąnaudomis ir išlaidomis, kurios nėra finansuojamos pagal kitus mechanizmus, pavyzdžiui, BE-NUC pajamomis, skirtumo mokėjimais bendrajai įmonei BE-NUC pagal susitarimą dėl atlygio, ILS paskolos lėšomis ir kt., užtikrinant, kad sąnaudos nebūtų dengiamos du kartus).

(259)

Belgija paaiškino, kad „Electrabel“ ir Belgijos valstybė su BE-NUC sudarė individualius ir vienodus susitarimus dėl akcininkų paskolų. Palūkanų normos nebuvo nustatytos, tačiau akcininkų paskolų susitarimuose numatyta, kad kiekvienos akcininkų paskolos palūkanų normą, laikantis ištiestosios rankos principo, pagal akcininkų susitarimą nustatys BE-NUC valdyba, atsižvelgdama į vyraujančias rinkos normas ir bet kokį panašų trečiosios šalies finansavimą skolintomis lėšomis, kuris gali būti prieinamas atitinkamu metu. Sumų grąžinimo sąlygos ir palūkanų normos yra vienodos.

(260)

Belgija paaiškino, kad AKP paskirtis – finansuoti apyvartinio kapitalo poreikį, atsirandantį dėl ilgalaikio eksploatavimo blokų veikimo. BE-NUC bus leidžiama pasinaudoti AKP, jei jos gaunamų pinigų srautų ir pinigų išmokų skirtumas bus mažesnis už susitarime dėl atlygio nustatytas numatomas būsimo išlaidų laikotarpio veiklos sąnaudas. AKP suma turi būti bent vidutinė bendra numatoma trijų mėnesių veiklos sąnaudų suma. Belgija patikslino, kad iš tiesų AKP yra vienų metų sąsaja su metine MVSKI ir yra taikoma kaip atnaujinamojo kredito priemonė, kuri, ja pasinaudojus, kasmet būtų grąžinama išmokant Belgijos valstybės skiriamą MVSKI.

(261)

Belgija paaiškino, kad „Electrabel“ pasiūlys sąlygų dokumente aprašytą „Electrabel“ akcininkų paskolų metodiką, apie kurią turi būti pranešta BE-NUC valdybai ir kuri vėliau turi būti pritaikyta Belgijos valstybės paskolai, taip pat AKP. Sumų grąžinimo sąlygos ir palūkanų normos yra vienodos. Belgija teigė, kad metodika vis dar svarstoma ir apie ją bus pranešta vėliau.

(262)

Kalbant apie energijos valdytojo paslaugų pirkimą pagal EVPS, Belgija teigė, kad šios paslaugos perkamos taikant konkurencingą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlyginę konkurso procedūrą. Visų pirma, EVPS bus skiriama vykdant derybas su išankstiniu skelbimu apie pirkimą (2016 m. birželio 17 d. Belgijos viešųjų pirkimų įstatymo 120 straipsnis); tai yra standartinė procedūra komunalinių paslaugų sektoriuje. Taigi, Belgija daro išvadą, kad EVPS nesuteikia pranašumo energijos valdytojui (EVPS partneriui) ir kad EVPS partneris negauna naudos iš valstybės pagalbos.

(263)

Belgija teigė, kad nors viešųjų pirkimų direktyvų taikymas jau suteikia tam tikrų garantijų, atsižvelgiant į siūlomų paslaugų svarbą ir jautrumą konkurencijos požiūriu, buvo įgyvendintos papildomos nuostatos ir apsaugos priemonės, konkurse siekiant užtikrinti pakankamą konkurenciją.

(264)

Kalbant konkrečiau, Belgija paaiškino, kad, prieš rengiant konkurso dokumentus, buvo paskelbtas prašymas pateikti informaciją dėl EVPS, siekiant sužinoti rinkos nuomones, be kita ko, išsiaiškinti daug klausimų, susijusių su EVPS turiniu. Be to, pasiūlyme nustatyti konkretūs atrankos kriterijai, kuriais užtikrinama, kad kvalifikuoti ir (arba) atrinkti dalyviai būtų tinkami, atsižvelgiant į paslaugos, dėl kurios rengiamas konkursas, svarbą ir jautrumą. Daugiau informacijos apie konkurso procedūrą ir atrankos kriterijus pateikta 3.3.1.5.1 skirsnyje.

(265)

Kaip pažymėta 3.3.1.5.2 skirsnyje, po oficialios tyrimo procedūros Belgija nusprendė EVPS partneriui suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl ekonominio moduliavimo ir pakeisti EVPS partnerio fiksuotą atlygį kartu su fiksuotu ir kintamuoju mokesčiu, taip suteikdama daugiau paskatų atlikti moduliavimus pagal rinkos signalus, kartu atsižvelgdama į ilgalaikio eksploatavimo blokų techninius suvaržymus (ir galimą automatinio išjungimo riziką).

(266)

Belgija teigė, kad numatytos konkrečios priemonės, susijusios su galimu GEMS – bendrovės „Engie“ prekybos subjekto (grupės „Engie“ verslo padalinio, kuris valdymo požiūriu nepriklauso nuo branduolinės veiklos padalinio), – dalyvavimu konkurso procedūroje.

(267)

Belgija taip pat paaiškino, kad yra ir bus imamasi pakankamai priemonių ir jos yra ir bus įgyvendinamos siekiant veiksmingai nustatyti galimus interesų konfliktus ir užkirsti jiems kelią. Šias priemones galima apibendrinti taip:

(268)

Belgija taip pat paaiškino, kad EVPS nesudaroma laiku, kaip atsarginis sprendimas, EVPS paslaugas laikinai teiks GEMS, kad būtų užtikrintas tęstinumas. Belgija teigė, kad ši tvarka yra būtina ir tinkama siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą (t. y. ilgalaikio eksploatavimo blokuose gaminamos elektros energijos pardavimą), tačiau šis sprendimas yra griežtai apribotas laiko atžvilgiu ir iki būtino minimumo.

(269)

Belgija padarė išvadą, kad EVPS konkurso procedūroje nenumatyta jokia galima valstybės pagalba, nes: i) Belgijos valstybė užtikrins, kad BE-NUC griežtai laikytųsi viešųjų pirkimų teisės aktų ir principų, ir ii) išsamių konsultacijų procesas prieš faktiškai paskelbiant konkursą suteikia papildomų garantijų, kuriomis užtikrinama, kad paslaugos būtų perkamos taikant konkurencingą, skaidrią, nediskriminacinę ir besąlyginę konkurso procedūrą.

(270)

Be to, Belgija padarė išvadą, kad bet kokios rizikos, kad „Engie“ apribos konkurencines galimybes ir imsis kitų galimų antikonkurencinių veiksmų, išvengiama ir kad priimtos visos priemonės ir apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų paskirtas nepriklausomas EVPS partneris. Tik kaip atsarginis sprendimas, šias paslaugas laikinai teiktų GEMS, nes jos yra būtinos ir tinkamos viešųjų paslaugų tęstinumui užtikrinti.

(271)

Belgija paaiškino, kad ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo nutraukimo ir išmontavimo įsipareigojimus, susijusius su ilgalaikio eksploatavimo projektu, (toliau – disinergija), jei „Electrabel“ tai įrodys, Belgijos valstybė padengs vienkartine (visa ir galutine) išmoka sandorio pabaigos dieną. Belgija paaiškino, kad įgyvendinimo susitarime numatyta, jog Belgijos valstybė ir „Electrabel“ turėtų susitarti dėl sumos per nustatytą laikotarpį, o jei jos nesusitartų, klausimas bus perduotas CPN/CNV sprendimui priimti.

(272)

Belgija priminė, kad, kadangi tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pradėti procedūrą, klausimas dar buvo nagrinėjamas CPN/CNV lygmeniu, sprendime pradėti procedūrą jo proporcingumas nebuvo įvertintas.

(273)

Belgija paaiškino, kad Belgijos valstybė ir „Electrabel“ per nustatytą laikotarpį nesusitarė dėl sumos, todėl klausimas buvo pateiktas CPN/CNV sprendimui priimti. Kalbant konkrečiau, Belgija paaiškino, kad:

(274)

Taigi, Belgija padarė išvadą, kad, kaip nustatyta 2024 m. birželio 24 d. CPN/CNV rekomendacijoje, papildomų eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimų, susijusių su ilgalaikio eksploatavimo projektu, perleidimo suma yra proporcinga.

(275)

Be to, 2024 m. rugpjūčio 30 d. Belgija pateikė „Compass Lexecon“ parengtą papildomą nepriklausomą analizę, kurioje pateikta ekonominė atliekų viršutinės ribos koncepcijos analizė, įskaitant 3 % diskonto normos analizę ir išsamesnius paaiškinimus, kad CPN/CNV nustatyta papildoma rizika jau įtraukta į Belgijos valstybės apskaičiuotą rizikos priedą arba tokios papildomos rizikos tikimybė ir (arba) poveikis yra nedideli.

(276)

Belgija teigė, kad Komisijos susirūpinimas dėl diskonto normos kyla iš CPN/CNV analizės, pateiktos jos 2023 m. kovo 7 d. rekomendacijoje energetikos ministrui (113), kurioje CPN/CNV laikosi nuomonės, kad diskonto norma, kuri turėtų būti taikoma panaudoto branduolinio kuro išlaidoms, turi palaipsniui priartėti prie ilgalaikės nerizikingos grąžos normos (apskaičiuotos kaip 2,17 %), ir siūlo taikyti dvipakopę diskonto normą (3,17 % pirmuosius 30 metų ir 2,17 % pasibaigus pirmųjų 30 metų laikotarpiui).

(277)

Belgija nurodė „Compass Lexecon“ parengtą nepriklausomą analizę (114), iš kurios matyti, kad Belgijos valstybės išlaikyta 3 % diskonto norma yra proporcinga, remiantis: i) CPN/CNV rekomenduojamo metodo ekonomine analize, ii) kitais atitinkamais metodais ir iii) Vokietijos precedentu byloje SA.45296.

(278)

Belgija teigė, kad Komisijos susirūpinimas dėl rizikos, į kurią atsižvelgiama susitarime dėl atliekų viršutinės ribos, taip pat kyla iš CPN/CNV rekomendacijos energetikos ministrui (žr. 113 išnašą), kurioje reikėtų atsižvelgti į trijų rūšių riziką:

(279)

„Compass Lexecon“ atlikta nepriklausoma analizė parodė, kad į šią riziką buvo atsižvelgta ir kad Belgijos valstybės taikomas metodas yra apdairus ir numato pakankamai atsargų nenumatytiems atvejams, kad ši rizika būtų padengta.

(280)

Ši analizė papildyta atsakymu į 2024 m. spalio 1 d. prašymo pateikti informaciją 5.4 klausimą. Belgija teigė, kad praktiškai „Hedera“ portfelis turėtų būti parengtas taip, kad būtų galima atsižvelgti į visus laikotarpio ekonominius scenarijus, visų pirma kiek tai susiję su infliacijos lygiu. „Hedera“ tikslas – realiai pasiekti 1 % grąžą (t. y. 1 % viršyti infliacijos lygį). Šiuo tikslu „Hedera“ parengs strategiją, kurioje bus atsižvelgiama į riziką, kad tokia grąža gali būti nepasiekta tam tikromis ekonominėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, užsitęsus didelės infliacijos laikotarpiui), kai portfelį sudaro tik obligacijos. Taigi, „Hedera“ daugiausia dėmesio skirs dinamiškam turto ir įsipareigojimų valdymui, grindžiamam diversifikuotu portfeliu, į kurį įtrauktas turtas, leidžiantis fondui apsidrausti nuo infliacijos. Pavyzdžiui, „Hedera“ galėtų suformuoti portfelį, kurį sudaro (bet ne tik) obligacijos ir skolos priemonės, nuosavas kapitalas, nekilnojamasis turtas ir išvestinės finansinės priemonės, siekiant ilgalaikio tikslo užtikrinti 1 % realiąją grąžą, kartu kuo labiau sumažinant kintamumo riziką. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad „Hedera“ į savo portfelį įtrauks tik Belgijos nuosavybės vertybinius popierius, obligacijas ir nekilnojamąjį turtą. Taip siekiama užtikrinti diversifikavimą ir užtikrinti, kad fondas būtų pakankamai atsietas nuo Belgijos ekonomikos.

(281)

Belgija teigė, kad įvairūs ilgalaikio eksploatavimo projekto komponentai ir papriemonės buvo įtraukti į bendrovės „Engie“ prašymus susitarti dėl eksploatavimo trukmės pratęsimo ir visi jie buvo įtraukti į 2023 m. gruodžio 13 d. pasirašytus bendruosius sandorių dokumentus. Tačiau Belgija taip pat pastebėjo, kad ilgalaikio eksploatavimo projekto komponentai skiriasi keliais elementais ir vienas kitą papildo, o tai riboja galimą kaupiamąjį poveikį.

(282)

Belgija rėmėsi jurisprudencija, pagal kurią, vertinant paeiliui taikomas priemones, nagrinėjama, be kita ko:

(283)

Belgija teigė, kad trijų ilgalaikio eksploatavimo projekto komponentų dalykas ir pobūdis iš esmės skiriasi, ir pažymėjo, kad Komisija savo sprendime pradėti procedūrą konkrečiai neatsižvelgė į 1, 2 ir 3 komponentų dalyko ir pobūdžio skirtumus ar panašumus. Šiuo atžvilgiu Belgija pateikė šias pastabas:

(284)

Belgija pažymėjo, kad bendras šių trijų komponentų tikslas yra susijęs su ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimu. Tačiau Belgija teigė, kad konkretus kiekvieno komponento tikslas yra svarbus vertinimo elementas:

(285)

Belgija taip pat teigė, kad 1, 2 ir 3 komponentų tiesioginiai naudos gavėjai yra skirtingi. Belgija pripažino, kad kiekvienos priemonės naudos gavėjų nustatymas yra svarbus aspektas vertinant, ar yra kaupimasis poveikis. Šiuo požiūriu Belgijos valstybė pateikė šias pastabas:

(286)

1, 2 ir 3 komponentai labai skiriasi savo dalyku, pobūdžiu, tikslu ir naudos gavėjais; jie buvo sudaryti tuo pačiu metu ir atitinka bendrą ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimo tikslą. Kaip parodyta pirmiau, kiekvienas komponentas atitinka konkretų tikslą, taigi jie vienas kitą papildo, o tai riboja bet kokį galimą kaupiamąjį poveikį.

(287)

Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2 ir 3 komponentų gali pasikeisti „Electrabel“ rizikos profilis, šios priemonės iš tiesų gali būti naudingos bendrovei „Electrabel“, kaip branduolinių įrenginių operatorei, ir taip ilgainiui apskritai pagerinti „Electrabel“ rizikos profilį. 2 ir 3 komponentai pagrindinės 1 komponento naudos gavėjos BE-NUC rizikos profilio nekeičia. Kaip įvertinta „Compass Lexecon“ atliktoje nepriklausomoje analizėje, BE-NUC rizikos profilis, atsižvelgiant į konkrečią riziką, kuri daro poveikį projektui, ir rizikos paskirstymas tarp Belgijos vyriausybės ir BE-NUC yra svarbūs veiksniai vertinant 1 komponento proporcingumą.

(288)

Bendrovė „Engie“ savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2024 m. rugsėjo 9 d. Savo pastabose „Engie“ pateikia įrodymų ir analizę, kuriais pagrindžia savo argumentą, kad Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštos abejonės yra nepagrįstos. „Engie“ atsakyme į sprendimą pradėti procedūrą aptariama pradinė priemonė, aprašyta sprendime pradėti procedūrą. Dabartinė priemonė apima pakeitimus (atliktus siekiant išsklaidyti Komisijos sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones), palyginti su pradine priemone, ir yra išsamiai aprašyta šio sprendimo 3 skirsnyje. „Engie“ pozicija suderinta su Belgijos valdžios institucijų pozicija.

(289)

„Engie“ teigė, kad ilgalaikio eksploatavimo projektas yra bendro sutarimo ir išsamių bei ilgalaikių derybų su Belgijos vyriausybe rezultatas ir jo pagrindinis principas – toliau įsipareigoti Belgijai ir prisidėti prie šalies tiekimo saugumo, patenkinant Belgijos prašymą pratęsti dviejų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmę, taip nesilaikant jos viešosios strategijos nutraukti branduolinę veiklą Belgijoje po 2025 m. (žr. 23 konstatuojamąją dalį). Be to, „Engie“ teigė, kad ilgalaikio eksploatavimo projektas daro teigiamą poveikį vidaus rinkai dėl šių priežasčių:

(290)

„Engie“ taip pat teigė, kad yra keletas skirtumų tarp ilgalaikio eksploatavimo projekto („Doel 4“ ir „Tihange 3“ eksploatavimo trukmės pratęsimas) ir „Doel 1“, „Doel 2“ ir „Tihange 1“ eksploatavimo trukmės pratęsimo 2015 m. (toliau – esami ilgalaikio eksploatavimo įrenginiai):

(291)

„Engie“ teigė, kad dėl visų šių veiksnių „Engie“ ir Belgijos valstybė sudarė išsamų susitarimą, kuriame numatytas tiek prašomas eksploatavimo trukmės pratęsimas (su sąlyga, kad bendrovei „Engie“ kylanti rizika bus sumažinta), tiek perleisto panaudoto branduolinio kuro ir branduolinių atliekų tvarkymas, ir laikėsi nuomonės, kad esami ilgalaikio eksploatavimo įrenginiai nėra tinkamas matas, kuriuo būtų galima vadovautis vertinant įvairių šio ilgalaikio eksploatavimo projekto priemonių būtinumą ir tinkamumą.

(292)

Toliau išsamiau išdėstyti pagrindiniai „Engie“ argumentai, susiję su Komisijos abejonėmis, išsakytomis sprendime pradėti procedūrą.

(293)

Komisija mano, kad trys priemonės komponentai gali būti vertinami kaip vienos Belgijos valstybės intervencinės priemonės dalis, nes visi jie susiję su tuo pačiu įvykiu, t. y. ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimu.

(294)

„Engie“ teigė, kad neprieštarauja tam, kad ši priemonė būtų laikoma viena intervencine priemone, nes ji atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (119) nustatytus kriterijus. Visų pirma „Engie“ pritarė sprendimo pradėti procedūrą 208 konstatuojamojoje dalyje išdėstytai Komisijos nuomonei, kad trys priemonės komponentai yra tarpusavyje susiję ir apskritai prisideda prie susitarimo dėl eksploatavimo trukmės pratęsimo vykdymo, todėl juos galima laikyti viena intervencine priemone. „Engie“ pripažino, kad buvo susiklosčiusios būtinos sąlygos, susijusios su jos rizikos pozicija ir panaudoto branduolinio kuro bei branduolinių atliekų tvarkymu, todėl buvo sudarytas bendras ir išsamus susitarimas, kuris neapsiribojo vien atlygio mechanizmo, skirto pratęstam branduolinių blokų eksploatavimui, įdiegimu. Tačiau, nekvestionuodama šio siūlomo pagalbos laikymo viena intervencine priemone, „Engie“ pažymėjo, kad kai kurios ilgalaikio eksploatavimo projekto papriemonės nėra valstybės pagalba, nes jomis bendrovei „Electrabel“ nėra suteikiamas atrankusis pranašumas, visų pirma:

(295)

„Engie“ pabrėžė, kad skatinamasis poveikis, kurį Komisija laikė tikėtinu savo vertinime, pateiktame sprendimo pradėti procedūrą 229 ir 239 konstatuojamosiose dalyse, nėra hipotetinis, tačiau nėra abejonių, kad „Electrabel“ nebūtų tęsusi ilgalaikio eksploatavimo blokų veiklos, jei nebūtų pradėtas ilgalaikio eksploatavimo projektas, įskaitant tris komponentus. Šiuo klausimu „Engie“ pareiškė, kad:

(296)

Be to, „Engie“ pabrėžė, kad paskata bendrovei „Electrabel“ toliau eksploatuoti ilgalaikio eksploatavimo blokus yra susijusi su visu ilgalaikio eksploatavimo projekte numatytu paramos priemonių rinkiniu , kuris šiuo tikslu buvo tinkamai sukalibruotas. Nė viena atskira papriemonė nebūtų galėjusi suteikti pakankamai paskatų. Be to, pašalinus bet kurį rinkinio elementą „Engie“ būtų atsisakiusi tęsti ilgalaikio eksploatavimo projektą. Taigi, „Engie“ daro išvadą, kad sprendimo pradėti procedūrą 235 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priemonės neturėtų būti laikomos atskirai suteikiančiomis konkrečią (ar papildomą) paskatą, o turėtų būti vertinamos kartu.

(297)

„Engie“ laikėsi nuomonės, kad norint pasiekti ilgalaikio eksploatavimo projekto tikslus, t. y. iš naujo įjungti ilgalaikio eksploatavimo blokus laiku – ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio mėn., būtina sukurti bendrą struktūrą, kurioje Belgijos valstybei priklausytų 50 % akcijų. „Engie“ teigė, kad, prieš priimdama susitarimą dėl ilgalaikio eksploatavimo projekto, paprašė Belgijos valstybės taikyti rizikos pasidalijimo per pusę mechanizmą.

(298)

„Engie“ teigimu, šiuo tikslu netinkama taikyti tik atlygio mechanizmus dėl kelių priežasčių: i) pagal susitarimą dėl atlygio likutinė rizika paliekama bendrovei „Engie“, ii) nesant bendrosios įmonės, „Engie“ būtų turėjusi laikinai padengti 100 % nuostolių, kol bus gauta kompensacija, kuri kitu atveju būtų numatyta susitarimuose, ir iii) „Engie“ pradėjo riboti savo veiklą branduolinės energetikos srityje ir nenorėjo viena investuoti daugiau nei [2–2,5] mlrd. EUR reikalingų kapitalo sąnaudų į ilgalaikio eksploatavimo projektą ir viena prisiimti visus galimus nuostolius dėl netikėto neprieinamumo ir sąnaudų perviršio.

(299)

Be to, „Engie“ tvirtino, kad Belgijos valstybei finansiškai prisidedant prie ilgalaikio eksploatavimo blokų pelno ir nuostolių (visų pirma dividendų), „Engie“ numatė, kad Belgijos valstybė bus toliau skatinama atsižvelgti į ilgalaikio eksploatavimo blokus ateityje priimdama politinius sprendimus. Taigi, „Engie“ padarė išvadą, kad bendros struktūros sukūrimas atitinka Belgijos valstybės ir „Engie“ interesus.

(300)

„Engie“ taip pat teigė, kad bendroji įmonė yra tinkama ir proporcinga, nes „Engie“, kaip privati operatorė, galės atsverti bet kokią Belgijos valstybės riziką, iš dalies bendrai kontroliuodama strateginių sprendimų dėl BE-NUC priėmimą, ir Belgijos valstybė ir „Engie“, valdydamos BE-NUC, naudosis savo teisėmis vienodomis sąlygomis.

(301)

Dėl susitarimo dėl skirtumų būtinumo „Engie“, atsižvelgdama į rinkos nepakankamumą, susijusį su branduolinės energetikos sektoriumi, ir į didelį elektros energijos rinkos nepastovumą ateinančiais metais, teigė, kad ilgalaikio eksploatavimo projektui kyla didelė finansavimo trūkumo rizika, todėl susitarimas dėl skirtumų yra būtina priemonė bendros svarbos tikslui pasiekti. „Engie“ taip pat nurodė trumpą eksploatavimo pratęsimo trukmę (10 metų), palyginti su vidutinėmis investicijomis į branduolinės energetikos sektorių, dideles sąnaudas ir tai, kad ilgalaikio eksploatavimo blokai per pirmuosius trejus metus veiks ne 100 % pajėgumu, nes tuo pačiu metu bus baigiami ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimo darbai.

(302)

„Engie“ teigė, kad susitarimo dėl skirtumų koncepcija ir RKRK yra tinkami ir proporcingi siekiant išsaugoti ilgalaikio eksploatavimo blokų paskatas veiksmingai reaguoti į rinkos signalus. Šiuo atžvilgiu „Engie“ daro nuorodą į tuos pačius Belgijos valstybės argumentus, susijusius su ilgalaikio eksploatavimo blokų techniniais, reguliavimo ir ekonominiais suvaržymais (žr. 2.1 skirsnį). „Engie“ teigė, kad net šiandien, nesant susitarimo dėl skirtumų ir eksploatuojant penkių reaktorių ūkį, leidžiantį įgyvendinti didesnio diversifikavimo strategiją, „Engie“ turi labai ribotą lankstumą branduolinės elektros energijos gamybą pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgiama į trumpalaikius ir vidutinės trukmės rinkos signalus. „Engie“ teigimu, kadangi veiksmų laisvė ribota, susitarimas dėl skirtumų buvo parengtas taip, kad BE-NUC būtų visapusiškai skatinama reaguoti į kainų signalus, kiek tai techniškai įmanoma.

(303)

Galiausiai, dėl susitarimo dėl skirtumų koncepcijos parametrų „Engie“ teigė, kad KPR kaina yra tinkama RRK.

(304)

„Engie“ pabrėžė, kad MVSKI ir ILS paskolų būtinumas visų pirma susijęs su konkrečiomis ilgalaikio eksploatavimo projekto aplinkybėmis, nes: i) sprendimas pratęsti „Doel 4“ ir „Tihange 3“ eksploatavimo trukmę buvo priimtas vėlai ir laikas, per kurį reikia parengti ir įgyvendinti būtinus ilgalaikio eksploatavimo darbus, yra ribotas, ii) turtas senėja, o sisteminė rizika didėja, nes abiejų blokų technologija yra vienoda, iii) ilgalaikio eksploatavimo blokus per pirmuosius trejus metus numatoma iš naujo įjungti ir eksploatuoti vienu metu ir iv) yra išlygintos elektros energijos sąnaudos pratęsiant branduolinių blokų eksploatavimo trukmę ir tai labiau sietina su ETP, nei su plyno lauko turtu.

(305)

„Engie“ taip pat teigė, kad tiek MVSKI, tiek ILS paskolos yra tikrai būtinos, nes: i) Belgijos valstybės atliktini mokėjimai pagal susitarimą dėl atlygio neapima svarbių neprieinamumo įvykių, kilusių dėl techninių problemų arba dėl nenumatytų su tarptautiniu reguliavimu susijusių atvejų ar branduolinių avarijų; ii) priešingai, nei teigiama sprendimo pradėti procedūrą 269 konstatuojamosios dalies b punkte, tokie nenumatyti įvykiai nėra „ypatingi, mažos tikimybės“ scenarijai, o tikėtina, kad jie įvyks per ateinančius dešimt metų, ir iii) tai taikoma tik tam tikrą ribą viršijantiems įvykiams.

(306)

„Engie“ teigė, kad MVSKI nėra neribota dotacija (priešingai, nei tvirtino Komisija savo sprendime pradėti procedūrą), atsižvelgiant į susitarime dėl atlygio numatytas kitos to susitarimo šalies teises nutraukti sutartį, kurios leistų apriboti jai daromą poveikį.

(307)

„Engie“ teigė, kad ILS paskolų pratęsimo principą, kad būtų padengta sąnaudų dalis po įjungimo iš naujo datos, Belgijos valstybė patvirtino dėl paankstinto ilgalaikio eksploatavimo blokų įjungimo iš naujo datos (ne 2026 m., o 2025 m.) jos prašymu, o tai reiškia, kad ilgalaikio eksploatavimo blokų darbai turi būti vykdomi eksploatuojant blokus, ir tai lems mažesnes pajamas per pirmuosius trejus eksploatavimo metus. Ji laikėsi pagrindinio principo, dėl kurio susitarė „Engie“ ir Belgijos valstybė, pagal kurį akcininkai prisiima bet kokias sąnaudas, susijusias su ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimu, o BE-NUC ETP sąnaudas finansuoja iš savo pajamų.

(308)

Kalbant apie ilgalaikio eksploatavimo projekte numatytų finansinių mechanizmų proporcingumą, „Engie“ teigė, kad jie neapsaugo BE-NUC nuo jokios operacinės rizikos, kaip Komisija tvirtino sprendime pradėti procedūrą. BE-NUC, be kita ko, iš dalies susiduria su prieinamumo rizika per visą ilgalaikio eksploatavimo blokų eksploatavimo trukmės pratęsimo laikotarpį, taip pat veiklos sąnaudų perviršio po sutikrinimo datos rizika, o tai gali užkirsti kelią jos pinigų srautų generavimui ir neigiamai paveikti BE-NUC grąžos normą. Tos sąnaudos, be kita ko, yra susijusios su personalo išlaidų (išlaikymo programų ir papildomų įdarbinimo / mokymo sąnaudų tęsiant veiklą) padidėjimu, ETP sąnaudomis (medžiagų kainų padidėjimu, trūkumu pagrindinių atsarginių ir sudėtinių dalių tiekimo grandinėje, ANFC/FANC reikalavimais (visus projekto pakeitimus prieš patvirtinimą išsamiai peržiūri ir užginčija AFCN/FANC), neplanuotais esminiais įrangos gedimais prieš įjungimą iš naujo ir kt.) ir kuro sąnaudomis (sutartys iš dalies susiejamos su pokyčiais rinkose).

(309)

Be to, „Engie“ teigė, kad „Electrabel“, kaip ilgalaikio eksploatavimo blokų operatorė, turi didelių paskatų kuo labiau padidinti ilgalaikio eksploatavimo blokų prieinamumą įprastomis eksploatavimo sąlygomis, kad išvengtų atlygintinų nuostolių mokėjimo, jei kuriais nors sutarties vykdymo metais prieinamumas sumažėtų iki mažiau nei [90–100] %.

(310)

„Engie“ pateikė modeliavimą, iš kurio matyti įvykių, kuriems nebūtų skiriama MVSKI, poveikis ilgalaikio eksploatavimo blokų pelningumui; tai būtų: i) pavyzdžiui, sumažėjusio prieinamumo įvykiai veikimo etape (didesnis priverstinių atjungimų skaičius (PAS) ir ii) dėl nenumatytų sąnaudų padidėjusios kai kurios veiklos sąnaudos po sutikrinimo datos, taip pat abu įvykiai kartu. Iš 16 lentelės matyti, kad šie įvykiai gali turėti didelį neigiamą poveikį bendrosios įmonės BE-NUC VGN.

16 lentelė

Įvykių, kuriems neskiriama MVSKI, poveikis ilgalaikio eksploatavimo blokų pelningumui (100 %)

(311)

„Engie“ taip pat teigė, kad ILS paskolų palūkanų norma yra proporcinga ir tinkama, kaip matyti iš nepriklausomos analizės (127). „Engie“ pridūrė, kad ILS paskolas numatoma grąžinti, jei BE-NUC gaus pakankamai pinigų, kartu su palūkanomis, ilgalaikio eksploatavimo laikotarpio pabaigoje.

(312)

„Engie“ paaiškino, kad akcininkų paskolų ir AKP palūkanų normą, laikantis ištiestosios rankos principo, nustatys BE-NUC valdyba, atsižvelgdama į vyraujančias rinkos normas ir bet kokį panašų trečiosios šalies finansavimą skolintomis lėšomis, kuris gali būti prieinamas atitinkamu metu.

(313)

„Engie“ taip pat paaiškino, kad parengė sąlygų dokumentą, kuriame aprašoma palūkanų normų nustatymo metodika. „Engie“ paaiškino, kad ši metodika atitinka „Engie“ sandorių kainodaros paskolų politiką ir EBPO BEPS principą, kuriuo užtikrinama, kad palūkanų norma būtų ištiestosios rankos principą atitinkančio dydžio (žr. 63 konstatuojamąją dalį).

(314)

Taigi, „Engie“ padarė išvadą, kad tiek AKP, tiek akcininkų paskolų palūkanų norma yra proporcinga.

(315)

Pirma, „Engie“ pabrėžė, kad grupės „Engie“ subjektas (GEMS), kuris konkurse gali būti atrinktas kaip EVPS partneris arba kaip laikinas atsarginis sprendimas, bus visiškai nepriklausomas nuo branduolinės veiklos padalinio. „Engie“ paaiškino, kad nuo 2024 m. sausio mėn. įdiegtos, viena vertus, tinkamos konkurso procedūros ir, kita vertus, grupės „Engie“ vidaus užkardos, siekiant išvengti bet kokio „Electrabel“ dalyvavimo atrenkant EVPS partnerį.

(316)

Antra, „Engie“ teigė, kad dėl galimo GEMS pasirinkimo konkurse dėl EVPS jokios konkurencinių galimybių ribojimo rizikos nekyla. „Engie“ teigė, kad GEMS veiks kaip šalis pagal tikslius įgaliojimus, kuriuose nurodoma PTDS (nuo kurios ji negali nukrypti), ir gaus atlygį sumokant šiam subjektui mokestį, o elektros energijos nuosavybės teisės liks bendrajai įmonei BE-NUC iki jos pardavimo. Todėl, kadangi atitinkami BE-NUC pardavimai negalėjo būti priskirti GEMS / grupei „Engie“, „Electrabel“ padėtis Belgijos rinkoje negalėtų būti sustiprinta, jei GEMS būtų paskirtas EVPS partneriu.

(317)

Trečia, EVPS partnerio atrankos konkurso procedūra atitinka Komisijos praktikoje nustatytus konkurencingumo, skaidrumo ir nediskriminacinio bei besąlyginio pobūdžio reikalavimus. Ji buvo paskelbta ES lygmeniu ir joje bus nurodyti kvalifikacijos kriterijai (visų pirma susiję su pareiškėjo finansiniu pajėgumu ir eksploatavimo patirtimi). Taigi, jei GEMS būtų atrinktas konkurso tvarka, toks GEMS paskyrimas EVPS partneriu gali būti laikomas proporcingu. „Engie“ taip pat teigė, kad tuo atveju, jei konkurso procedūra nebūtų sėkminga ir GEMS būtų paskirtas EVPS partneriu kaip atsarginis sprendimas, proporcingumo kriterijus vis tiek būtų tenkinamas: GEMS bus atlyginama rinkos sąlygomis, mokant kainą, kurią, jei šalys nesutaria, nustato nepriklausomas ekspertas, kad šis atlygis neviršytų to, kas tikrai būtina EVPS tikslui pasiekti. Be to, „Engie“ paaiškino, kad šis atsarginis sprendimas būtų tik laikinas, o Belgijos valstybė nedelsdama vėl imtų rengti naują konkursą.

(318)

„Engie“ teigė, kad atliekų viršutinės ribos bendros sumos pakanka bet kokiai papildomai rizikai, į kurią nebūtų atsižvelgta apskaičiuojant bazinę sumą, padengti. Be to, „Engie“ pažymi, kad atliekų viršutinė riba nustatoma siekiant valstybei perleisti gerokai mažesnę riziką, nei Vokietijos precedentinėje byloje, kurioje Komisija suteikė patvirtinimą. Visų pirma „Engie“ pateikė šiuos argumentus:

(319)

Taigi, „Engie“ padarė išvadą, kad suma, kurią „Electrabel“ turi mokėti pagal sandorį dėl atliekų, pakankamai padengs Belgijos vyriausybės perimtus neapibrėžtus atvejus, todėl bus proporcinga.

(320)