<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-06-202306C108202107470-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0747-21-202212206-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="26/01/2023 16:12:19" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="euv9mGVUgyB8N2zaDx4GoEAjy2vEciN953zQdvB1X5pb/R5FpTZSEyR8Z4uNdDXTnMDmsrkDtiFY5udRTC/gvulrPRGdMKyXJQOUXrrKDzYmj+5KIdmi7+vYYzPkvR6SSCvJxdOiFdyhUmqUFTBZubjNkvVH5PoCLJabu74eVzk=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="65b12eb7-8072-47f7-8110-1b7b011d71f0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0747" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="nka" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_green" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 10/01/2023 15:19:03" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2023-01-23T15:40:15Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="9f2f2bdabcf94654b54e8ce1224d46b5" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0747" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato N. Emiliou išvada – Bylos C-747/21 P ir C-748/21 P</div>
      <div id="rId21" style="default">Severstal / Komisija ir NLMK / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      NICHOLAS EMILIOU IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. sausio 12 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑747/21 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      PAO Severstal
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Europos Komisiją
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
           
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      ir
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-10" title="page-1">
           
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-11" title="page-1">
           
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-12" title="page-1">
      Byla C‑748/21 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-13" title="page-1">
           
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-14" title="page-1">
      Novolipetsk Steel PAO
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-15" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-16" title="page-1">
      Europos Komisiją
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-17" title="page-1">
      (Apeliacinis skundas – Dempingas – Tam tikrų Kinijos ir Rusijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų importas – Galutinis antidempingo muitas – Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 – Reglamentas (ES) 2016/1036 – 9 straipsnio 4 dalis – Žalos pašalinimas – Mažesnio muito taisyklė – Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas – Atitinkamas tikslinio pelno apskaičiavimo laikotarpis – Diskrecija – Antidempingo muitų pobūdis)
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniuose skunduose PAO Severstal ir Novolipetsk Steel PJSC (NLMK) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) – dvi pagal Rusijos teisę įsteigtos įmonės, veikiančios plieno produktų, visų pirma plokščių šaltai valcuotų plieno produktų, gamybos ir platinimo rinkoje – prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), kuriais jis atmetė jų ieškinius dėl 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (toliau – ginčijamas reglamentas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), panaikinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės remiasi trimis (iš esmės tapačiais) apeliacinio skundo pagrindais. Vis dėlto atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą šioje išvadoje analizuosiu tik antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, kuris iš esmės susijęs su 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) 9 straipsnio 4 dalyje, kuri iš esmės buvo panaikinta ir pakeista 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) 9 straipsnio 4 dalimi, nustatytos „mažesnio muito taisyklės“ aiškinimu ir taikymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors pagrindiniai teisiniai klausimai, kurie keliami šiuose apeliaciniuose skunduose, šiuo atžvilgiu yra gana techniniai, norint atsakyti į tam tikrus apeliančių pateiktus argumentus reikia grįžti prie tam tikrų „egzistencinių“ klausimų, susijusių su ES antidempingo teisės aktais: koks yra antidempingo muitų pobūdis ir tikslas?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tyrimo metu galiojusioje Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 4 dalies dėl galutinių muitų nustatymo redakcijoje buvo numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      „Kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei &lt;…&gt; reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai, Komisija &lt;…&gt; nustato galutinį antidempingo muitą. &lt;…&gt; Antidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei tokio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonės subjektų patirtai žalai pašalinti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo reglamento priėmimo metu galiojusio Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalies atitinkama nuostata yra suformuluota identiškai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavusi skundą, Europos Komisija 2015 m. gegužės 14 d. paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokščių šaltai valcuotų plieno produktų inicijavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) pagal Reglamentą Nr. 1225/2009. Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. vasario 10 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vėliau, 2016 m. liepos 29 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą. Severstal nustatyto galutinio antidempingo muito tarifas sudarė 34 %, o NLMK – 36,1 %.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiami sprendimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. spalio 28 d. Severstal ir NLMK pareiškė Bendrajam Teismui po ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo. Severstal savo ieškinyje nurodė šešis, o NLMK savajame – penkis ieškinio pagrindus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. rugsėjo 22 d. Bendrasis Teismas priėmė du skundžiamus sprendimus, jais atmetė apeliančių ieškinius ir nurodė joms padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Be to, Bendrasis Teismas nurodė Europos plieno asociacijai Eurofer, ASBL, kuri įstojo į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismui pateiktame apeliaciniame skunde byloje C‑747/21 P Severstal prašo Teisingumo Teismo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti sprendimą byloje T‑753/16, </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos abiejų procesų bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. vasario 23 d. atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija prašo Teisingumo Teismo jį atmesti ir priteisti iš Severstal bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gruodžio 3 d. Teisingumo Teismui pateiktame apeliaciniame skunde byloje C‑748/21 P NLMK prašo Teisingumo Teismo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti sprendimą byloje T‑752/16,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos abiejų procesų bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. vasario 23 d. atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija prašo Teisingumo Teismo jį atmesti ir priteisti iš NLMK bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimu šios dvi bylos sujungtos tam, kad būtų bendrai vykdomas žodinis procesas ir priimtas sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. spalio 24 d. raštu, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 62 straipsnį priimta proceso organizavimo priemone, šalių buvo paprašyta atsakyti į tam tikrus klausimus; atsakymus Komisija ir apeliantės pateikė atitinkamai 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. raštais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo antrojo pagrindo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip minėta šios išvados įvade, analizuosiu tik apeliančių apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame pagrinde apeliantės ginčija atitinkamai skundžiamų sprendimų 243–257 punktus (Severstal) ir 209–223 punktus (NLMK). Tuose punktuose Bendrasis Teismas atmetė kaip nepagrįstą Severstal šeštojo pagrindo pirmą dalį ir NLMK penktojo pagrindo pirmą dalį. Šiuose pagrinduose apeliantės teigė, kad ginčijamame reglamente Komisija padarė teisės ir akivaizdžių vertinimo klaidų, nustatydama žalos skirtumą pagal Reglamento Nr. 1225/2009 9 straipsnio 4 dalį (dabartinę Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalį) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo apeliaciniuose skunduose apeliantės iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, aiškindamas Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalį ir vykdydamas teisminę kontrolę, kaip Komisija taikė šią nuostatą. Jos taip pat teigia, kad skundžiamuose sprendimuose argumentai šiais klausimais nepakankamai motyvuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis patvirtino Komisijos pasirinktą 9,9 % tikslinį Sąjungos pramonės pelną apskaičiuojant „priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą“ Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalies taikymo tikslais. Apeliantės pabrėžia, kad, nors tiriamasis laikotarpis tęsiasi nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., Komisija pasirinko ankstesnius metus, t. y. 2008 m., kaip paskutinius „tipiškus metus“ tiksliniam pelnui nustatyti. Apeliančių nuomone, Bendrojo Teismo išvada, kad rinkdamasi paskutinius tipiškus metus Komisija nėra saistoma nagrinėjamo laikotarpio (in casu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.) ribų, prieštarauja teisėtų lūkesčių principui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai suklydo, kai pritarė Komisijos požiūriui. Apeliančių manymu, Komisijos nustatytas laikotarpis nėra pakankamai tipiškas, nes pernelyg nutolęs laiko atžvilgiu. Jos taip pat teigia, kad jis pasirinktas nepagrįstai, nes artimesni laikotarpiai buvo pakankamai tipiški. Be to, apeliantės tvirtina pirmojoje instancijoje pateikusios argumentų, kuriais siekė įrodyti, kad ginčijamame reglamente esama prieštaravimo: nustatant žalos Sąjungos pramonei buvimą į finansų krizės metus buvo atsižvelgta, o nustatant pramonės tikslinį pelną – ne. Apeliančių nuomone, toks Komisijos nenuoseklumas negali būti laikomas priimtinu pagal Reglamento 2016/1036 nuostatas, o Bendrasis Teismas tinkamai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atmetė su tuo susijusius jų argumentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas tinkamai neįvertino „žalos“ elemento, be kita ko, todėl, kad neatsižvelgė į jų argumentą, pagal kurį Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų sumažėjimas (kuriuo Komisija rėmėsi vertindama padarytą žalą), be kitų veiksnių, turėtų būti siejamas su padėtimi, susidariusia dėl 2012 m. pasaulinės finansų krizės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija gina skundžiamus sprendimus. Jos nuomone, Bendrasis Teismas tinkamai išnagrinėjo apeliančių argumentus ir paaiškino, kodėl Komisija nepadarė klaidos, kai pasirinko 2008 m. kaip tipiškiausius metus tiksliniam pelnui apskaičiuoti. Visų pirma Komisija pabrėžia, kad ji turi diskreciją pagal Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalį ir kad ginčijamame reglamente pasirinktas tikslinio pelno nustatymo metodas atitinka reikšmingą Bendrojo Teismo jurisprudenciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija priduria, kad argumentas dėl tariamo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo yra nepriimtinas (nes nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje) ir nepagrįstas (apeliantės niekada negavo jokių garantijų dėl to, kaip Komisija atliks vertinimą). Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad kai kurie apeliančių argumentai, pateikti įrodinėjant apeliacinių skundų antrąjį pagrindą, yra nereikšmingi, nes verčia abejoti jos priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos vertinimu. Vis dėlto apeliantės, kaip nurodo Komisija, neginčijo Bendrojo Teismo išvadų dėl priežastinio ryšio buvimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įrodinėdamos apeliacinio skundo antrąjį pagrindą apeliantės pateikia tris skirtingus argumentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl toliau nurodytų priežasčių nemanau, kad tie argumentai yra įtikinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisėti lūkesčiai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, teiginys dėl tariamo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, kaip teisingai pažymi Komisija, yra nepriimtinas, nes nebuvo pareikštas Bendrajame Teisme, todėl juo negalima pirmą kartą remtis apeliaciniame skunde (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiaip ar taip, apeliantės nepaaiškina, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Komisija joms būtų suteikusi garantijas (jau nekalbant apie tikslias garantijas) dėl tikslinio pelno nustatymo metodo ir kriterijų. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją iš tiesų teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu suteikiama tik teisės subjektui, kuriam nacionalinė administracinė institucija sukėlė pagrįstų lūkesčių, suteikdama tikslių, besąlygiškų ir neprieštaringų garantijų, kildinamų iš leidžiamų ir patikimų šaltinių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Todėl šis argumentas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Finansų krizės poveikis ES pramonei</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, taip pat sutinku su Komisija, kad apeliančių teiginiai dėl to, kad Bendrasis Teismas: i) neteisingai įvertino finansų krizės poveikį Sąjungos pramonės padėčiai; ir (arba) ii) nepakankamai paaiškino savo motyvus, dėl kurių atmetė su tuo susijusius apeliančių argumentus, yra nereikšmingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, kadangi apeliaciniuose skunduose Bendrojo Teismo išvados dėl žalos ir priežastinio ryšio buvimo nėra ginčijamos, apeliančių teiginiai, neatsižvelgiant į jų pagrįstumą, niekada negalėtų lemti skundžiamų sprendimų panaikinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalies aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, ir dar svarbiau, Bendrasis Teismas, mano nuomone, nepadarė teisės klaidos, aiškindamas Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalį. Be to, Bendrasis Teismas skundžiamuose sprendimuose paaiškino, kodėl nesutinka su apeliančių argumentais šiuo klausimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, be kita ko, „mažesnio muito taisyklė“ (toliau – MMT), pagal kurią „[a]ntidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei tokio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonės subjektų patirtai žalai pašalinti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Reglamente 2016/1036 nenumatyta jokio metodo ar kriterijų rinkinio vadinamajam žalos skirtumui nustatyti. Vadinasi, ES institucijos šiuo atžvilgiu turi didelę diskreciją. Taigi jos gali laisvai pasirinkti metodiką, kuri joms atrodo tinkamiausia konkrečiomis aplinkybėmis, su sąlyga, kad ji visų pirma yra pagrįsta, taikoma objektyviai ir nuosekliai, todėl leidžia pasiekti tikėtinus rezultatus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo praktikoje ES institucijos šiuo tikslu iš tiesų taikė įvairias metodikas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Kai kuriais atvejais žalos skirtumas yra nustatytas lyginant importo perpardavimo kainas su faktinėmis Sąjungos pramonės kainomis („priverstinio kainų mažinimo“ metodika). Vis dėlto kitais atvejais buvo manoma, kad toks palyginimas nebūtų tinkamas žalos skirtumui nustatyti, nes importas darė didelį spaudimą mažinti Sąjungos pramonės pardavimo kainas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiais atvejais Komisija taikė „priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis“ metodiką: žalos skirtumas apskaičiuojamas lyginant faktines importo kainas su „tiksline kaina“, atitinkančia kainą, kurią Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis taikyti ES rinkoje, jei nebūtų importo dempingo kaina. Siekiant nustatyti šią hipotetinę kainą, prie Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų pridedamas „tikslinis pelnas“, kuris suprantamas kaip pelno dydis, kurio būtų galima pagrįstai tikėtis, jei nebūtų importo dempingo kaina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Svarbu tai, kad ginčijamame reglamente faktiškai buvo taikoma priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis metodika, nes, Komisijos nuomone, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš nagrinėjamųjų šalių buvo importuojama daug produktų, kurie darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės neginčija šios metodikos tinkamumo nagrinėjamoje byloje. Šiaip ar taip, norėčiau pabrėžti, kad Teisingumo Teismas dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>) iš esmės pripažino tą metodiką priimtina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų apeliantės ginčija tik tai, kaip ši metodika buvo taikoma ginčijamame reglamente. Jos visų pirma nesutinka su konkrečiu laikotarpiu, kurį Komisija taikė tiksliniam pelnui nustatyti, ir priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis nekritikavo Komisijos metodo ir tinkamai neišnagrinėjo su tuo susijusių jų argumentų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo reglamento 155 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog „[p]aaiškėjo, kad 2005–2008 m. laikotarpio metai buvo tipiški metai tikslinio pelno dydžiui nustatyti, nes tiems metams poveikio neturėjo nei ekonomikos krizė &lt;…&gt;, nei išskirtinai palankios rinkos sąlygos. Be to, iš importo &lt;…&gt; tais metais apimties matyti, kad konkurencija buvo didelė“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamų sprendimų 251–257 punktuose (byla T‑753/16) ir 217–223 punktuose (byla T‑752/16) Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad pasirinkdama paskutinius tipiškus metus tiksliniam Sąjungos pramonės pelnui nustatyti Komisija nebuvo saistoma nagrinėjamojo laikotarpio laiko ribų. Bendrasis Teismas nurodė, kad apskaičiuojant tikslinę kainą taikytinas pelno dydis turi atitikti pelno dydį, kurį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis gauti „įprastomis konkurencijos sąlygomis, jei nebūtų importo dempingo kaina“. Todėl, Bendrojo Teismo teigimu, naudodamasi didele diskrecija Komisija turi teisę nuspręsti, kad paskutiniai tipiški metai, priklausomai nuo aplinkybių, nepatenka į nagrinėjamąjį laikotarpį. Toliau Bendrasis Teismas paaiškino, kodėl manė, kad apeliantės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatydama tipiškiausius metus Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, atmesdama metus po 2008 m.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės kritikuoja tris šių punktų aspektus. Vis dėlto nė vieno jų argumento nelaikau įtikinamu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, manau, kad apeliančių argumentai dėl Bendrojo Teismo neva padarytos vertinimo „akivaizdžios klaidos“ remiantis tuo, kad Komisijos nustatyti tipiškiausi metai buvo nepakankamai tipiški ir (arba) pasirinkti nepagrįstai, yra nepriimtini. Šie argumentai nesusiję su jokiu teisės klausimu ir netampa priimtinesni, jei tariamos klaidos vadinamos „akivaizdžiomis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu reikia turėti omenyje, kad neva klaidingas Bendrojo Teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės nėra klausimas, kurį galima pagrįstai kelti apeliaciniame skunde, išskyrus atvejus, kai šalys remiasi esminiu įrodymų iškraipymu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Taip nėra šių apeliacinių skundų atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, manau, kad skundžiamuose sprendimuose pakankamai motyvuota, kodėl Bendrasis Teismas atmetė apeliančių teiginius dėl klaidingo Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalies aiškinimo ar taikymo. Pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimo motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtą sprendimą pagrindžiančias priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Akivaizdu, kad skundžiamų sprendimų 251–257 punktuose (byla T‑753/16) ir 217–223 punktuose (byla T‑752/16) glaustai, tačiau tinkamai paaiškinama, kodėl Bendrasis Teismas pripažino apeliančių kritiką dėl Komisijos atlikto tipiškiausių metų nustatymo neįtikinama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, apeliančių kritiką dėl tariamo ginčijamo reglamento nenuoseklumo, kurio Bendrasis Teismas nekritikavo, laikau nepagrįsta. Reikia išsamiau paaiškinti, kodėl taip manau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mažesnio muito taisyklės aiškinimas ir taikymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių norėčiau pabrėžti, kad MMT, kurią Komisiją taikė šiose bylose, yra ne tik pateisinama prekybos sąžiningumo ir proporcingumo sumetimais, bet ir daugelio laikoma logiška pasekme to, kad antidempingo muitai tiek pagal ES (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), tiek pagal PPO (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>) taisykles gali būti nustatomi tik tada, kai produktai dempingo kaina padarė (arba gali padaryti) žalą vietinei pramonei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas aspektas suteikia man puikią progą paaiškinti, kodėl apeliančių kritika dėl Bendrojo Teismo ir atitinkamai Komisijos pateikto MMT aiškinimo yra nepagrįsta. Tam, kaip minėta šios išvados įvade, gali būti naudinga žengti žingsnį atgal ir sutelkti dėmesį į kai kuriuos ES antidempingo teisės aktų pagrindus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bent jau nuo XIX a. pradžios (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>) nemažai rašalo išlieta bandant atskleisti tikrąją antidempingo teisės aktų „esmę“. Koks yra šių teisės aktų ekonominis pagrindimas? Į kokio pobūdžio komercinius veiksmus jie turėtų būti nukreipti ir kodėl?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai neabejotinai įdomios temos akademinėms ir politinėms tarptautinės prekybos teisininkų, ekonomistų ir politikos formuotojų diskusijoms. Vis dėlto šioje byloje turėtume nekreipti dėmesio į rimčiausius filosofinius ir ekonominius aspektus ir pažvelgti į ES antidempingo teisės aktus per „normatyvinio teisinio pozityvizmo“ prizmę. Paprasčiau tariant, turėtume sutelkti dėmesį į antidempingo muitų, kaip jie suprantami ES teisinėje sistemoje, pobūdį ir tikslą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Dempingas“ iš esmės yra tiesiog kainų diskriminacijos forma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Pagal ES teisę tokia praktika, bent jau absoliuti jos išraiška, nėra nei draudžiama, nei apskritai laikoma neteisėta. Vis dėlto ji laikoma nesąžininga, kai dėl jos daroma (arba gali būti daroma) žala vietinei pramonei. Kai taip atsitinka, Europos Sąjunga gali, jei mano tai esant tikslinga, reaguoti priimdama priemones, skirtas tokiam neigiamam poveikiui neutralizuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pagal ES sistemą antidempingo muitai nėra sankcijos, kuriomis siekiama nubausti įmones, atsakingas už savo ankstesnius veiksmus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Tai nėra ir kompensacinės priemonės, skirtos faktiškai padarytai žalai atlyginti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Antidempingo muitų nustatymas yra „gynybos ir apsaugos nuo dempingu grindžiamos nesąžiningos konkurencijos priemonė“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>), kuria siekiama „ateityje sutrukdyti importui dempingo kaina arba paversti jį ekonomiškai nenaudingu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Todėl antidempingo muitai yra tik su prekyba susijusios priemonės (t. y. priemonės, skirtos tam tikrų prekių importui reguliuoti), kurių tikslas yra perspektyvinis – ištaisyti disbalansą vidaus rinkoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei taip ir yra, tuomet, kitaip, nei tvirtina apeliantės, tam tikromis aplinkybėmis nagrinėjamasis laikotarpis ir tipiškiausi metai gali pagrįstai nesutapti. Iš tiesų šios sąvokos atlieka skirtingas funkcijas, todėl tam, kad jas nustatytų, Komisija turi įvertinti skirtingus parametrus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Nagrinėjamuoju laikotarpiu“ siekiama nustatyti reikšmingas tendencijas Sąjungos vidaus rinkoje, analizuojant ES pramonės padėties raidą, nes žalos pripažinimas pagal Reglamento 2016/1036 3 straipsnio 2 dalį paprastai reiškia, kad pramonės padėtis per tam tikrą laikotarpį pablogėjo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Kadangi, nesant jokios (faktinės ar galimos) žalos, nebūtų pagrindo taikyti antidempingo priemones, atrodo pagrįsta, kad bet koks tokio elemento buvimo vertinimas atliekamas remiantis kuo naujesne informacija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>), susijusia su pakankamai ilgu laikotarpiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ir atvirkščiai, nustatant tikslinį pelną „tipiškiausi metai“ nebūtinai turi būti grindžiami naujausiais duomenimis, jei šie duomenys neleidžia susidaryti tinkamos nuomonės apie tai, ko reikia sąžiningai konkurencijai atkurti po tiriamojo laikotarpio. Kaip Bendrasis Teismas nurodė Sprendime EFMA, kuriuo jis tinkamai rėmėsi skundžiamų sprendimų 249 punkte (byla T‑753/16) ir 215 punkte (byla T‑752/16), apskaičiuojant tikslinę kainą taikytinas pelno dydis turi atitikti pelno dydį, kurio Sąjungos pramonė „galėtų pagrįstai tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygoms, jeigu nebūtų importo dempingo kaina“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, tai yra protingas požiūris, atsižvelgiant į pačią MMT logiką, ypač jei analizė atliekama atsižvelgiant į pirma aptartus pagrindinius ES antidempingo teisės aktų principus. Taigi, suprantama, kad siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija gali nuspręsti remtis ankstesniais vidaus rinkos duomenimis, kad nustatytų paskutinius metus, kuriais konkurencija buvo įprasta. Mano nuomone, tai gali reikšti, kad reikia pasirinkti laikotarpį, kai dempingo poveikis dar nebuvo pasireiškęs ir nebuvo jokių kitų išskirtinių ar laikinų aplinkybių, turėjusių įtakos ES pramonės (standartiniam) pelno dydžiui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu pažymiu, kad ES teisės aktų leidėjas taip pat laikė tokį požiūrį pagrįstu, nes iš esmės jį kodifikavo Reglamento 2016/1036 7 straipsnio 2c dalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Be to, pripažįstama, kad toks požiūris atitinka ir atitinkamas PPO nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad pasirinkdama paskutinius tipiškus metus tikslinei kainai nustatyti Komisija nėra saistoma nagrinėjamo laikotarpio laiko ribų. Be to, a fortiori nemanau, kad ginčijamas reglamentas šiuo atžvilgiu yra nenuoseklus ar prieštaringas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad visi apeliančių pateikti argumentai, kuriais jos grindžia apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, yra nepriimtini arba nepagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VII.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui atmesti PAO Severstal ir Novolipetsk Steel PJSC (NLMK) apeliacinių skundų antrąjį pagrindą bylose C‑747/21 P ir C‑748/21 P.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Kartu – apeliantės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Atitinkamai 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Severstal / Komisija (T‑753/16, EU:T:2021:612) ir tos pačios dienos Sprendimas NLMK / Komisija (T‑752/16, EU:T:2021:611) (toliau – skundžiami sprendimai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) OL L 210, 2016, p. 1.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) OL L 343, 2009, p. 51.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) OL L 176, 2016, p. 21.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) OL C 161, 2015, p. 9.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) OL L 37, 2016, p. 1.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Kadangi, kaip minėta šios išvados 5 punkte, abiejų nuostatų atitinkama dalis yra identiška, toliau išvadoje patogumo sumetimais remsiuosi tik Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalimi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Komisija remiasi 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo EFMA / Taryba (T‑210/95, EU:T:1999:273) (toliau – Sprendimas EFMA) 60 punktu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Komisijos ginčijamame reglamente atliktas priežastinio ryšio vertinimas buvo Severstal penktojo pagrindo, kurį Bendrasis Teismas išnagrinėjo sprendimo byloje T‑753/16 200–241 punktuose, ir NLMK ketvirtojo pagrindo, išnagrinėto sprendimo byloje T‑752/16 166–207 punktuose, dalykas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimą Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2022 m. kovo 31 d. Sprendimą Smetna palata na Republika Bulgaria (C‑195/21, EU:C:2022:239, 65 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Glaustą apžvalgą su papildomomis nuorodomis žr. Van Bael ir Bellis, ES Anti-Dumping and Other Trade Defence Instruments, 6-asis leid., Wolters Kluwer, 2019, p. 297–303.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Žr. Reglamento 2016/1036 3 straipsnio 3 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Ginčijamo reglamento 154 konstatuojamoji dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) 1988 m. spalio 5 d. Sprendimas Silver Seiko ir kt. / Taryba (273/85 ir 107/86, EU:C:1988:466, 41 ir 42 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimą Yieh United Steel / Komisija (C‑79/20 P, EU:C:2022:305, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2018 m. kovo 7 d. Sprendimą SNCF Mobilités / Komisija (C‑127/16 P, EU:C:2018:165, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr. visų pirma Reglamento 2016/1036 1 straipsnio 1 dalį. Taip pat žr. to reglamento 3 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. GATT 1994 VI straipsnio 1 dalį, pagal kurią dempingas „smerkiamas, jei jis daro ar gali daryti materialinę žalą susitariančiosios šalies teritorijoje veikiančiai pramonei arba iš esmės trukdo kurti vietinę pramonę“. Dėl išsamumo reikia pažymėti, kad pagal Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo 9 straipsnio 1 dalį MMT yra „siektina“, bet ne privaloma. Iš tiesų nemažai PPO narių (pvz., JAV) netaiko MMT. Vis dėlto kelios PPO narės pritartų, kad tokia taisyklė taptų privaloma PPO sistemoje. Apie naujausias derybas šiuo klausimu žr. Chun, H. J., Ahn, D., „Evolution and Limitations of the Lesser Duty Rule under the WTO Anti-Dumping Agreement“, Journal of World Trade, 2022, p. 985–1012.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr., be kita ko, ir su papildomomis nuorodomis Vermulst, E. A., „The Anti-Dumping Systems of Australia, Canada, the EEC and the United States of America: Have Anti-Dumping Laws Become a Problem in International Trade?“, Michigan Journal of International Law, 10 t., Nr. 3, 1989, p. 773 ir 774.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Visų pirma žr. tuometinės Tautų Sąjungos užsakymu 1926 m. J. Viner atliktą fundamentalų tyrimą „Memorandum on Dumping“. Apie diskusiją po Marakešo susitarimų sudarymo žr. Hoekman, B. M., Mavroidis, P. C., „Dumping, Antidumping and Antitrust“, Journal of World Trade, 1996, p. 27–52.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. generalinio advokato P. VerLoren van Themaat išvadą sujungtose bylose Allied Corporation ir kt. / Komisija (239/82 ir 275/82, EU:C:1984:1, p. 1038).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimą Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 91 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato G. Cosmas išvadą byloje Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:138, 76 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Profit Europe ir Gosselin Forwarding Services (C‑362/20, EU:C:2021:612, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Pasiskolinu terminus, kuriuos vartojo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje, kurią nagrinėjant priimtas 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimas APEX (C‑371/14, EU:C:2015:828, 26 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Analogiškai generalinės advokatės E. Sharpston išvada byloje Taryba / Gul Ahmed Textile Mills (C‑638/11 P, EU:C:2013:277, 60 punktas). Apskritai dėl šio klausimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje žr. Kuplewatzky, N., „Defining Anti-Dumping Duties under European Union Law“, Trade, Law and Development, 10 t., 2018, p. 448–462.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Šiuo požiūriu žr. Müller, W., Khan, N., Neumann, H.-A., EC Anti‑Dumping Law, John Wiley &amp; Sons, 1998, p. 271.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) 2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 92 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato G. Tesauro išvadą byloje Epichirisseon Metalleftikon, Viomichanikon kai Naftiliakon ir kt. / Taryba (121/86, EU:C:1989:299, p. 3939 ir 3940).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimą Nakajima / Taryba (C‑69/89, EU:C:1991:186, 87 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Sprendimo EFMA 60 punktas. Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Reglamento 2016/1036 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje yra aiški nuoroda į to paties reglamento 7 straipsnio 2c dalį dėl MMT taikymo. Atitinkamoje jos dalyje numatyta: „Kai žalos skirtumas apskaičiuojamas remiantis tiksline kaina, taikomas tikslinis pelnas nustatomas atsižvelgiant į tokius veiksnius[,] kaip pelningumo lygis prieš padidėjant importui iš tiriamosios valstybės, &lt;…&gt; ir pelningumo lygis, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis“. Iš tiesų kai kuriuose to reglamento parengiamuosiuose dokumentuose kaip vienas iš naujosios nuostatos įkvėpimo šaltinių nurodomas Sprendimo EFMA 60 punktas: žr., pavyzdžiui, 2013 m. Komisijos Prekybos generalinio direktorato 2013 m. darbo dokumentą „Gairių dėl pelno dydžio, naudojamo nustatant žalos skirtumą, nustatymo projektas“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Žr. Kolegijos ataskaitos byloje DS405 „Europos Sąjunga – antidempingo priemonės, nustatytos tam tikrai avalynei iš Kinijos“ 7.920–7.928 punktus.</p>
</body>
</html>
