TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. rugsėjo 12 d. ( *1 )
„Apeliacinis skundas – Ekonominė ir pinigų politika – Direktyva 2013/36/ES – Galimybė verstis kredito įstaigų veikla – Rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra – Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013 – Europos Centriniam Bankui (ECB) pavesti specialūs priežiūros uždaviniai – Veiklos leidimo panaikinimas – ECB įgaliojimų apimtis – Reglamentas (ES) Nr. 468/2014 – ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimų pasidalijimas – Finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui – Europos Sąjungos Bendrojo Teismo išvados dėl nacionalinės teisės – Galimo nacionalinės teisės iškraipymo nagrinėjimas“
Byloje C‑579/22 P
dėl 2022 m. rugsėjo 1 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Anglo Austrian AAB AG, likviduojama, atstovaujama Rechtsanwalt O. Behrends,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Belegging-Maatschappij „Far-East“ BV, įsteigtai Velpe (Nyderlandai), atstovaujamai Rechtsanwalt O. Behrends,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
Europos Centriniam Bankui (ECB), atstovaujamam V. Hümpfner, R. Tutsch ir E. Yoo,
atsakovui pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai P. G. Xuereb, A. Kumin ir I. Ziemele,
generalinė advokatė T. Ćapeta,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2024 m. balandžio 11 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Apeliaciniu skundu Anglo Austrian AAB AG, likviduojama, prašo panaikinti 2022 m. birželio 22 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Anglo Austrian AAB ir Belegging-Maatschappij Far-East / ECB (T‑797/19, EU:T:2022:389, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį, pareikštą kartu su Belegging-Maatschappij „Far-East“ BV (toliau – akcininkė) dėl 2019 m. lapkričio 14 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo ECB-SSM-2019–AT 8 WHD-2019 0009, kuriuo ECB Finanzmarktaufsichtsbehörde (Finansų rinkų priežiūros institucija, Austrija; toliau – FMA) siūlymu panaikino apeliantės leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva KRD IV
|
2 |
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338; toliau – Direktyva KRD IV), 18 straipsnyje „Veiklos leidimo panaikinimas“ numatyta: „Kredito įstaigai išduotą veiklos leidimą kompetentingos valdžios institucijos gali panaikinti tik tuo atveju, jei tokia kredito įstaiga: <…>
|
|
3 |
Šios direktyvos 67 straipsnio „Kitos nuostatos“ 1 dalyje nustatyta: „Šis straipsnis taikomas bent jau tuo atveju, kai: <…>
<…>
<…>“ |
|
4 |
Minėtos direktyvos 74 straipsnio „Vidinis valdymas ir atkūrimo bei pertvarkymo planai “ 1 dalyje nustatyta: „Įstaigose turi būti nustatytos patikimos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai, tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, ir atlygio politika bei praktika, suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatinanti tokį valdymą.“ |
BPM reglamentas
|
5 |
2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63; toliau – BPM reglamentas), 28, 29 ir 34 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
<…>
|
|
6 |
Šio reglamento 4 straipsnyje „ECB pavesti uždaviniai“ nustatyta: „1. Pagal 6 straipsnį ECB, laikantis šio straipsnio 3 dalies, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais turi išimtinę kompetenciją visų dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtų kredito įstaigų atžvilgiu vykdyti šiuos uždavinius:
<…> 3. Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir jei šiuo metu tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių pasirinkti, ECB taip pat taiko nacionalinės teisės aktus, kuriais pasinaudojama tomis galimybėmis. <…>“ |
|
7 |
Minėto reglamento 9 straipsnio „Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai“ 1 dalyje numatyta: „Išimtinai tik 4 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 5 straipsnio 2 dalyje jam pavestų uždavinių vykdymo tikslais, dalyvaujančiose valstybėse narėse ECB laikomas atitinkamai kompetentinga arba paskirtąja institucija, kaip numatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje. Tuo pačiu išimtiniu tikslu ECB turi visus šiame reglamente nustatytus įgaliojimus ir prievoles. Jis taip pat turi visus įgaliojimus ir prievoles, kuriuos pagal atitinkamą Sąjungos teisę turi kompetentingos ir paskirtosios institucijos, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip. Visų pirma ECB turi šio skyriaus 1 ir 2 skirsniuose išvardytus įgaliojimus. Tokiu mastu, koks yra būtinas šiuo reglamentu jam pavestiems uždaviniams vykdyti, ECB, teikdamas nurodymus, gali reikalauti, kad tos nacionalinės institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais pagal nacionalinę teisę ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal šį reglamentą tokie įgaliojimai ECB nesuteikiami. Tos nacionalinės institucijos visapusiškai informuoja ECB apie tų įgaliojimų vykdymą.“ |
|
8 |
To paties reglamento 14 straipsnio „Leidimas“ 5 ir 6 dalyse nustatyta: „5. Laikydamasis 6 dalies ir pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius tokiai nacionalinei kompetentingai institucijai. Šiomis konsultacijomis visų pirma užtikrinama, kad prieš priimdamas sprendimus dėl panaikinimo, ECB suteiks nacionalinėms institucijoms pakankamai laiko priimti sprendimą dėl būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant galimas pertvarkymo priemones, ir į jas atsižvelgs. Jei pagal 1 dalį leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad remiantis atitinkama nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji tuo tikslu pateikia ECB pasiūlymą. Tokiu atveju ECB priima sprendimą dėl siūlomo panaikinimo visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinės kompetentingos institucijos nurodytą panaikinimo pagrindimą. 6. Tol, kol nacionalinės institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, tais atvejais, kai jos laikosi nuomonės, kad leidimo panaikinimas darytų neigiamą poveikį tinkamam veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti, įgyvendinimui arba šiems veiksmams, jos tinkamai praneša ECB apie savo prieštaravimą ir išsamiai paaiškina neigiamą poveikį, kurį galėtų padaryti leidimo panaikinimas. Tais atvejais su nacionalinėmis institucijomis sutartą laikotarpį ECB nepradeda panaikinimo procedūros. ECB gali pratęsti tą laikotarpį, jei jis laikosi nuomonės, kad buvo pasiekta pakankama pažanga. Tačiau jei ECB, priimdamas pagrįstą sprendimą, nustato, kad nacionalinės institucijos neįgyvendino finansiniam stabilumui užtikrinti reikalingų tinkamų veiksmų, leidimai panaikinami nedelsiant.“ |
BPM pagrindų reglamentas
|
9 |
2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (OL L 141, 2014, p. 1), 80 straipsnyje „NKI pasiūlymas panaikinti leidimą“ nustatyta: „1. Jeigu atitinkama NKI laikosi nuomonės, kad, remiantis atitinkama Sąjungos ar nacionaline teise, būtina visiškai arba iš dalies panaikinti kredito įstaigos leidimą, įskaitant panaikinimą, kai to prašo kredito įstaiga, ji pateikia ECB sprendimo siūlyti panaikinti leidimą projektą (toliau – panaikinimo sprendimo projektas) ir prideda atitinkamus pagrindžiamuosius dokumentus. 2. Su kiekvienu panaikinimo sprendimo projektu, aktualiu nacionalinei pertvarkymo institucijai, susijusius veiksmus NKI derina su nacionaline institucija, kuri yra kompetentinga pertvarkyti kredito įstaigas (toliau – nacionalinė pertvarkymo institucija).“ |
|
10 |
Šio reglamento 83 straipsnyje „ECB sprendimas panaikinti leidimą“ nustatyta: „1. ECB sprendimą panaikinti leidimą priima nedelsdamas. Šiuo tikslu ECB priima arba atmeta atitinkamą panaikinimo sprendimo projektą. 2. Priimdamas savo sprendimą, ECB atsižvelgia į: a) savo paties atliktą aplinkybių, pagrindžiančių panaikinimą, įvertinimą; b) kur taikytina, NKI panaikinimo sprendimo projektą; c) konsultaciją su atitinkama NKI ir, kai NKI nesutampa su nacionaline pertvarkymo institucija, su nacionaline pertvarkymo institucija (kartu su NKI – nacionalinės institucijos); d) bet kokias pastabas, kurias, laikydamasi 81 straipsnio 2 dalies ir 82 straipsnio 3 dalies, pateikė kredito įstaiga. 3. 84 straipsnyje numatytais atvejais, jeigu atitinkama nacionalinė pertvarkymo institucija neprieštarauja leidimo panaikinimui, arba ECB nustato, kad nacionalinės institucijos nesiėmė tinkamų veiksmų, būtinų finansiniam stabilumui užtikrinti, ECB taip pat priima sprendimą.“ |
Austrijos teisė
|
11 |
Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Bundesgesetz über das Bankwesen (Bankwesengesetz) (Federalinis bankų įstatymas; BGBl. Nr. 532/1993; toliau – BWG) 39 straipsnio 2 ir 2b dalyse numatyta: „2. Kredito įstaigos privalo turėti administravimo, apskaitos ir kontrolės mechanizmus, skirtus banko operacijų ir sandorių rizikai registruoti, vertinti, valdyti ir stebėti, taip pat savo atlyginimų politiką ir praktiką. Šie mechanizmai turi būti pritaikyti prie atliekamų banko operacijų rūšies, apimties ir sudėtingumo. Kiek įmanoma, administravimo, apskaitos ir kontrolės mechanizmai taip pat turi apimti riziką, susijusią su banko sandoriais ir operacijomis, taip pat su atlyginimų politika ir praktika susijusią riziką, kuri galėtų kilti. <…>“ (2b) Visų pirma 2 dalyje nurodytos procedūros turi apimti šiuos elementus: <…> 11. pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką; <…>“ |
|
12 |
Pagal BWG 70 straipsnio 4 dalies 3 punktą, jei kredito įstaiga pažeidžia, be kita ko, BWG nuostatas arba jo įgyvendinimui priimtus teisės aktus, FMA privalo panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą tais atvejais, kai kitos BWG nurodytos priemonės negali užtikrinti kredito įstaigos veikimo. |
|
13 |
Bundesgesetz zur Verhinderung der Geldwäscherei und Terrorismusfinanzierung im Finanzmarkt (Federalinis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų rinkose įstatymas; BGBl. I, Nr. 118/2016; toliau – FM-GwG) 31 straipsnio 3 dalyje numatyta: „Jei nesilaikoma 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pareigų, FMA gali: <…> 2. panaikinti FMA išduotą leidimą <…> <…>“ |
|
14 |
FM-GwG 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis pareigomis siekiama perkelti Direktyvos 2005/60, kuri buvo panaikinta ir pakeista 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73), nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu. |
Ginčo aplinkybės
|
15 |
Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 2–9 punktuose, o šio proceso tikslais jas galima apibendrinti, kaip nurodyta toliau. |
|
16 |
Apeliantė, Austrijoje įsteigta mažiau svarbi kredito įstaiga, kaip tai suprantama pagal BPM reglamentą, vykdė veiklą turėdama pagal BWG išduotą leidimą. Akcininkei, finansų bendrovei, priklausė 99,99 % apeliantės akcijų. |
|
17 |
2019 m. balandžio 26 d. FMA pateikė ECB sprendimo projektą panaikinti apeliantės leidimą vykdyti kredito įstaigos veiklą pagal BPM pagrindų reglamento 80 straipsnio 1 dalį. |
|
18 |
2019 m. birželio 14 d. raštu ECB išsiuntė apeliantei sprendimo dėl veiklos leidimo panaikinimo projektą, o 2019 m. liepos 23 d. ši dėl jo pateikė pastabas. |
|
19 |
Ginčijamu sprendimu ECB panaikino apeliantės, kaip kredito įstaigos, veiklos leidimą nuo pranešimo apie šį sprendimą įteikimo dienos. Iš esmės ECB manė, kad, remiantis FMA išvadomis, padarytomis vykdant rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros funkciją, dėl tęstinio ir kartotinio reikalavimų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei su apeliantės vidaus valdymu, nesilaikymo ši kredito įstaiga negalėjo užtikrinti patikimo savo rizikos valdymo. Taigi ECB nustatė, kad Direktyvos KRD IV 18 straipsnio f punkte nustatyti ir į Austrijos teisę perkelti pagrindai, pateisinantys apeliantei išduoto leidimo verstis kredito įstaigos veikla panaikinimą, buvo įvykdyti, nes ji pažeidė šios į Austrijos teisę perkeltos direktyvos 67 straipsnio 1 dalies d ir o punktus, ir kad šis panaikinimas buvo proporcingas. |
|
20 |
Be to, ECB atsisakė sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą 30 dienų, motyvuodamas tuo, kad apeliantės pastabos nebuvo tokios, kad keltų abejonių dėl sprendimo teisėtumo, kad sprendimas negalėjo padaryti nepataisomos žalos ir kad viešasis interesas apsaugoti apeliantės indėlininkus, investuotojus ir kitus partnerius bei finansų sistemos stabilumą pateisina neatidėliotiną minėto sprendimo taikymą. |
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
|
21 |
2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ir akcininkės ieškinį dėl ginčijimo sprendimo panaikinimo. |
|
22 |
Grįsdamos savo ieškinį apeliantė ir akcininkė nurodė penkis pagrindus, iš esmės grindžiamus BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto ir 14 straipsnio 5 dalies pažeidimu, nes nebuvo įvykdyti veiklos leidimo panaikinimo kriterijai (pirmasis pagrindas), proporcingumo principo pažeidimu (antrasis pagrindas), BPM pagrindų reglamento 34 straipsnio, siejamo su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu dėl ECB atsisakymo sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą (trečiasis pagrindas), apeliantės teisės į gynybą pažeidimu (ketvirtasis pagrindas) ir akcininkės nuosavybės teisės pažeidimu (penktasis pagrindas). |
|
23 |
Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį. |
Apeliacinės bylos šalių reikalavimai
|
24 |
Apeliaciniu skundu apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
|
|
25 |
Atsiliepime į apeliacinį skundą akcininkė Teisingumo Teismo prašo:
|
|
26 |
ECB Teisingumo Teismo prašo:
|
Dėl prašymo perduoti bylą didžiajai kolegijai ir atnaujinti žodinę proceso dalį
|
27 |
2024 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo apeliantės prašymą šią bylą perduoti Teisingumo Teismo didžiajai kolegijai ir nurodyti atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnį. |
|
28 |
Grįsdama savo prašymą apeliantė iš esmės teigia, kad generalinės advokatės išvada kelia pagrindinį Sąjungos teisės klausimą, t. y. Sąjungos teismų įgaliojimas taikyti nacionalinę teisę. Be to, apeliantė remiasi savo teise į veiksmingą teisminę gynybą. |
|
29 |
Šiuo klausimu, pirma, kalbant apie prašymą perduoti bylą Teisingumo Teismo didžiajai kolegijai, pirmiausia reikia pažymėti, kad jokioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ar Procedūros reglamento nuostatoje nenumatyta nagrinėti tokios rūšies prašymų, kuriuos, nagrinėjant apeliacinį skundą, pateikia kita proceso šalis nei valstybė narė ar Sąjungos institucija (pagal analogiją žr. 2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Leone, C‑173/13, EU:C:2014:2090, 19 punktą). |
|
30 |
Pagal Procedūros reglamento 60 straipsnio 3 dalį konkrečios sudėties teismas, kuriam byla buvo perduota, bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali prašyti Teismo perduoti tą bylą didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui, tačiau tai yra priemonė, dėl kurios bylą sprendžianti kolegija iš esmės sprendžia savo iniciatyva ir nuožiūra (2014 m. liepos 17 d. Sprendimo Leone, C‑173/13, EU:C:2014:2090, 20 punktas). |
|
31 |
Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismo pirmoji kolegija mano, kad nėra reikalo prašyti Teisingumo Teismo perduoti šią bylą didžiajai kolegijai. |
|
32 |
Antra, kiek tai susiję su prašymu atnaujinti žodinę proceso dalį taikant Procedūros reglamento 83 straipsnį, reikia priminti, kad, viena vertus, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute, nei Procedūros reglamente suinteresuotiesiems asmenims, nurodytiems šio statuto 23 straipsnyje, nenumatyta galimybė pateikti pastabų, atsakant į generalinio advokato išvadą (2024 m. vasario 8 d. Sprendimo Pilatus Bank / ECB, C‑750/21 P, EU:C:2024:124, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
33 |
Kita vertus, pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinis advokatas viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikia motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statutą jis privalo dalyvauti. Taigi tai yra ne Teisingumo Teismui nepriklausančios institucijos nuomonė, skirta teisėjams ar šalims, o individuali, motyvuota ir viešai išreikšta pačios institucijos nario nuomonė. Šiomis aplinkybėmis šalys negali pateikti nuomonės dėl generalinio advokato išvados. Taip pat pažymėtina, kad Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai. Taigi suinteresuotojo asmens nesutikimas su generalinio advokato išvada, nepaisant to, kokie klausimai joje nagrinėjami, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės proceso dalies atnaujinimą (2024 m. vasario 8 d. Sprendimo Pilatus Bank / ECB, C‑750/21 P, EU:C:2024:124, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
34 |
Žinoma, pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali bet kada nutarti pradėti ar atnaujinti žodinę proceso dalį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos, arba jeigu baigus žodinę proceso dalį šalis pateikė naują faktą, kuris gali būti lemiamas Teisingumo Teismui priimant sprendimą. |
|
35 |
Vis dėlto, nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, kad turi visą būtiną informaciją sprendimui priimti, o apeliantės, grindžiant prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį, pateikta informacija nėra naujos faktinės aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimui, kurį jis turi priimti. Iš tiesų klausimas, susijęs su Bendrojo Teismo pateiktu nacionalinės teisės aiškinimu, nagrinėtas generalinės advokatės išvadoje, yra vienas iš apeliantės apeliaciniame skunde pateiktų pagrindų, dėl kurių ECB taip pat pateikė savo poziciją. |
|
36 |
Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas, išklausęs generalinę advokatę, mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies. |
Dėl apeliacinio skundo
|
37 |
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė, palaikoma akcininkės, nurodo septynis pagrindus, iš esmės grindžiamus, pirma, Bendrojo Teismo jurisdikcijos nebuvimu, Sąjungos teisės pažeidimu ir prireikus faktinių aplinkybių iškraipymu, antra, ECB kompetencijos neturėjimu kovos su pinigų plovimu srityje, trečia, klaidingu Bendrojo Teismo atliktu nacionalinės ir Sąjungos teisės vertinimu ir bet kuriuo atveju faktinių aplinkybių iškraipymu, ketvirta, teisės klaidomis aiškinant Direktyvos KRD IV 67 straipsnio d punktą ir nacionalinę teisę, penkta, pagrindų, susijusių su proporcingumo principo pažeidimu, neišnagrinėjimu, šešta, jos teisės į gynybą pažeidimu ir, septinta, keliomis procedūrinėmis klaidomis, kurios pakenkė jos interesams. |
Dėl antrojo pagrindo
|
38 |
Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, sudaro keturios dalys. |
Dėl pirmos dalies
– Šalių argumentai
|
39 |
Antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė teigia, kad BPM reglamento 28 konstatuojamąja dalimi nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip antai FMA, suteikiama išimtinė kompetencija kovos su pinigų plovimu srityje, o ECB šioje srityje neturi kompetencijos. Todėl ji priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis savo iniciatyva neišnagrinėjo ECB kompetencijos klausimo ir padalijo sprendimų dėl leidimo panaikinimo procedūrą į dvi dalis, iš kurių viena susijusi su kovos su pinigų plovimu teisės aktų nuostatų pažeidimo konstatavimu, o kita – su leidimo panaikinimu kaip šio pažeidimo teisine pasekme. |
|
40 |
Akcininkė pakartoja tuos pačius argumentus. Šiuo klausimu ji, darydama nuorodą į autorių, priklausančių ECB teisės tarnyboms, paskelbimą, be kita ko, patikslina, kad ECB pats pripažino tokį kompetencijos nebuvimą. |
|
41 |
ECB ginčija tiek apeliantės, tiek akcininkės argumentus. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
42 |
Kadangi antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė ginčija Bendrojo Teismo pateiktą ECB kompetencijos apibrėžtį, išplaukiančią iš BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto, reikia konstatuoti, kad jame išdėstyti priekaištai yra susiję su skundžiamo sprendimo 29 punktu. |
|
43 |
Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą kompetencija panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimą suteikiama tik ECB (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 91 punktas). |
|
44 |
Be to, šio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga institucija, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius tokiai nacionalinei kompetentingai institucijai (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 93 punktas). |
|
45 |
Remiantis BPM reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas pasireiškia, pirma, pareiga konsultuotis su šiomis institucijomis tuo atveju, kai ECB savo iniciatyva panaikina leidimą, ir, antra, šių institucijų galimybe pasiūlyti ECB tokį panaikinimą (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 95 punktas). |
|
46 |
Direktyvos KRD IV 18 straipsnio f punkte tarp pagrindų, galinčių pateisinti banko veiklos leidimo panaikinimą, minimas vieno iš šios direktyvos 67 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymas. Šiuo klausimu buvo nuspręsta, kad nors valstybės narės išlieka kompetentingos įgyvendinti nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kaip aiškiai numatyta BPM reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje, ECB turi išimtinę kompetenciją panaikinti leidimą visoms kredito įstaigoms, neatsižvelgiant į jų svarbą, net jei jis grindžiamas, kaip šiuo atveju, Direktyvos KRD IV 67 straipsnio 1 dalies, į kurią daroma nuoroda šios direktyvos 18 straipsnyje, d ir o punktuose numatytais pagrindais, nes minėto reglamento 14 straipsnio 5 dalyje kaip veiklos leidimo panaikinimo sąlyga nustatyta viena ar daugiau priežasčių, pateisinančių panaikinimą pagal minėtos direktyvos 18 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 97 punktą). |
|
47 |
Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad ECB turėjo kompetenciją panaikinti apeliantės leidimą, remdamasis FMA konstatuotais pažeidimais pagal Direktyvos KRD IV 18 straipsnio f punktą ir 67 straipsnio 1 dalies d ir o punktus. |
|
48 |
Todėl antrojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta. |
Dėl antros dalies
– Šalių argumentai
|
49 |
Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 29 punkte neatsižvelgus į ECB „uždavinių“ ir „įgaliojimų“ atskyrimą ir pabrėžia, kad ši institucija neturi įgaliojimų taikyti nacionalinės teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu, kuriais perkeliamos atitinkamos direktyvos. |
|
50 |
Iš BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies matyti, kad ECB gali taikyti nacionalinę teisę šioje srityje tik vykdydamas ECB patikėtus „uždavinius“. Todėl, kadangi ECB neturi šiuo klausimu būtinų „įgaliojimų“, jo veiksmams taikoma sąlyga, kad nacionalinė institucija išorės lygmeniu veiktų kontroliuojama nacionalinių teismų pagal nurodymą, kurį jai perdavė ECB pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir BPM pagrindų reglamento 22 straipsnį. Kitaip aiškinant BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį ši nuostata taptų neteisėta, nes toks aiškinimas reikštų, kad nacionalinės teisės taikymui netaikoma nacionalinių teismų kontrolė. |
|
51 |
ECB nesutinka su šiais argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
52 |
BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Tarp uždavinių, į kuriuos daroma nuoroda šio straipsnio 3 dalyje, yra uždavinys panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimus. |
|
53 |
Be to, iš minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, kad tik tam, kad galėtų vykdyti, be kita ko, jo 4 straipsnio 1 dalimi jam pavestus uždavinius, ECB turi visus šiame reglamente numatytus įgaliojimus ir pareigas. |
|
54 |
Taigi ECB turi visus BPM reglamente numatytus įgaliojimus, be kita ko, siekdamas vykdyti jam tenkantį uždavinį panaikinti kredito įstaigų veiklos leidimą, o apeliantės nurodytas „uždavinių“ ir „įgaliojimų“ atskyrimas šiuo klausimu neturi reikšmės. |
|
55 |
Dėl pagrindo, grindžiamo BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos neteisėtumu, nes taip aiškinant šią nuostatą nacionaliniai teismai negalėtų tikrinti nacionalinės teisės taikymo, reikia pažymėti, kad apeliantė juo nesirėmė, grįsdama savo ieškinį pirmojoje instancijoje. Pagal Procedūros reglamento 127 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, o tai šioje byloje nėra nustatyta ir net neginčijama. |
|
56 |
Dėl apeliantės ir akcininkės argumento, kad ECB veiksmams taikoma sąlyga, jog nacionalinė institucija turi veikti išorės lygmeniu kontroliuojama nacionalinių teismų, reikia pažymėti, kad pagal BPM reglamento 9 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, į kurią daro nuorodą apeliantė, vienintelis atvejis, kai ECB turi duoti nurodymus prašyti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais pagal galiojančias nacionalines nuostatas, yra tas, kai šis reglamentas būtent ir nesuteikia ECB tokių įgaliojimų. |
|
57 |
Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 29 punkte nusprendė, kad pagal BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą, atsižvelgiant į to paties reglamento 14 straipsnį, tik ECB, vykdydamas minėtu reglamentu jam pavestus uždavinius, turi kompetenciją išduoti leidimus kredito įstaigoms, įsteigtoms valstybėse narėse, dalyvaujančiose bendrame priežiūros mechanizme, ir panaikinti minėtoms įstaigoms išduotus leidimus. |
|
58 |
Taigi antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną. |
Dėl trečios dalies
– Šalių argumentai
|
59 |
Antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad pagal BPM reglamento 18 straipsnį ir 36 konstatuojamąją dalį ECB turi kompetenciją tik nustatyti sankcijas, kuriomis siekiama įgyvendinti tiesiogiai taikomą Sąjungos teisę, o ne sankcijas, kuriomis siekiama įgyvendinti nacionalinę teisę, kuria perkeliamos atitinkamos direktyvos. |
|
60 |
ECB ginčija šiuos argumentus. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
61 |
Pirmiausia reikia konstatuoti, kad apeliantė tiksliai nenurodo skundžiamo sprendimo motyvų punktų, kurie ginčijami šioje antrojo pagrindo trečioje dalyje. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto bei 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodyti sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiami punktai ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą, nes kitaip apeliacinis skundas gali būti pripažįstamas nepriimtinu (2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20 P, EU:C:2022:225, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
62 |
Taigi antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną. |
Dėl ketvirtos dalies
– Šalių argumentai
|
63 |
Antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, priekaištauja Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 29 punkte neatsižvelgus į tai, kad ECB kompetencija apima tik specialias užduotis, susijusias su bankų veiklos priežiūra siaurąja Sąjungos teisės prasme, t. y. indėlių ir kredito veiklą, vykdomą tuo pačiu metu. Tačiau didžioji dalis veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, nepatenka į BPM reglamento taikymo sritį, todėl priklauso tik nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai. |
|
64 |
ECB nesutinka su šiais argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
65 |
Reikia konstatuoti, kad argumentai, susiję su tariamu ECB kompetencijos apribojimu, į kuriuos, kaip teigia apeliantė antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje, Bendrasis Teismas neatsižvelgė, buvo pateikti tik apeliaciniame procese. Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje yra nustatyta: kadangi apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinius vertinimus, šalis negali Teisingumo Teisme pirmą kartą pateikti argumento, kuriuo nesirėmė Bendrajame Teisme. Iš tiesų leidimas ieškovams pirmą kartą Teisingumo Teisme remtis pagrindu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jiems pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
66 |
Todėl antrojo pagrindo ketvirta dalis atmestina kaip nepriimtina. |
|
67 |
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. |
Dėl pirmojo pagrindo
Šalių argumentai
|
68 |
Pirmajame pagrinde apeliantė, palaikoma akcininkės, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsniu teigia, kad Bendrasis Teismas viršijo savo kompetenciją ir taip pažeidė SESV 263 straipsnį, nes išsprendė klausimus, susijusius su nacionalinės teisės kovos su pinigų plovimu srityje aiškinimu ir taikymu. Be to, dėl šio kompetencijos atskyrimo pažeidimo Bendrasis Teismas pateikė prieštaringų motyvų, nes jis, viena vertus, nusprendė, kad klausimas, ar esminė ginčijamo leidimo panaikinimo sąlyga, t. y. kad kovos su pinigų plovimu nuostatų pažeidimas, kuris yra pakankamai sunkus ir tebėra reikšmingas, buvo įvykdyta turi būti išspręstas nacionaliniu lygmeniu, tačiau, kita vertus, šį klausimą bent iš dalies išsprendė pats. |
|
69 |
Subsidiariai apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė nacionalinę teisę. Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 45–47 punktuose Bendrasis Teismas supainiojo nacionalinę teisę ir Sąjungos teisę, pavyzdžiui, pagal analogiją taikydamas Sąjungos administracinės teisės principus, kad nustatytų Austrijos administracinių sprendimų taikymo sritį. |
|
70 |
Savo ruožtu akcininkė iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas pasisavino nacionalinių teismų jurisdikciją ir kad todėl bylose, susijusiose su šioje byloje nagrinėjamais klausimais, Teisingumo Teismui negali būti pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 6 d. Sprendimo Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158), toks perdavimas būtų nesuderinamas su Teisingumo Teismui suteikta jurisdikcija, kaip ji apibrėžta SESV 267 straipsnyje, taigi su esminiu Sąjungos teisės sistemos elementu. |
|
71 |
Iš esmės akcininkė priduria, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai tiesiogiai taikė iš Direktyvos KRD IV kylančias Sąjungos teisės nuostatas ir pakeitė Austrijos teisę, kuria ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, tiesiogiai taikytina Sąjungos teismų jurisprudencija. |
|
72 |
ECB teigia, kad visas šis pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
73 |
Kadangi, kaip matyti iš BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius ECB taiko visas atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas ir, kai joje yra direktyvų, nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliamos šios direktyvos, apeliantė negali pagrįstai ginčyti Bendrojo Teismo jurisdikcijos šiuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Versobank / ECB, C‑803/21 P, EU:C:2023:630, 138-142 punktus). |
|
74 |
Be to, apeliantė neįrodė, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes jame nenurodyti sprendimo punktai, kuriuose Bendrasis Teismas konstatavo kovos su pinigų plovimu nuostatų pažeidimus, kuriais ji kaltinama. |
|
75 |
Dėl apeliantės papildomai pateikto argumento, susijusio su klaidingu nacionalinės teisės taikymu, reikia konstatuoti, kad, kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 73 punkte, apeliantė nepatikslina, kodėl Bendrojo Teismo taikomi principai skiriasi nuo Austrijos administracinių taisyklių, visų pirma kodėl nacionalinės teisės taikymas sukeltų kitokių pasekmių nei tos, kurias nurodė Bendrasis Teismas, ir kokias klaidas šiuo klausimu padarė Bendrasis Teismas. |
|
76 |
Dėl 2018 m. kovo 6 d. Sprendimo Achmea (C‑284/16, EU:C:2018:158), kuriuo remiasi akcininkė, reikia pažymėti, kad tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, jog ad hoc arbitražo teismai nėra pakankamai susiję su valstybių narių teismų sistemomis, todėl neturi teisės kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Todėl jis neturi reikšmės šioje byloje. |
|
77 |
Dėl akcininkės argumentų, susijusių su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai tiesiogiai taikė iš Direktyvos KRD IV kylančias Sąjungos teisės nuostatas ir pakeitė šią direktyvą perkeliančią Austrijos teisę tiesiogiai taikytina Sąjungos teismų jurisprudencija, pakanka pažymėti, kad, priešingai, nei reikalaujama pagal šio sprendimo 61 punkte nurodytą jurisprudenciją, apeliantė tiksliai nenurodo kritikuojamų skundžiamo sprendimo punktų, susijusių su šiais argumentais. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini. |
|
78 |
Taigi pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. |
Dėl trečiojo pagrindo
Dėl pirmos dalies
– Šalių argumentai
|
79 |
Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino ir taikė FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes skundžiamo sprendimo 44 punkte konstatavo, kad nereikia laukti, kol atitinkami nacionaliniai sprendimai taps galutiniai, kad būtų galima konstatuoti, jog tenkinamos veiklos leidimo panaikinimo sąlygos. |
|
80 |
Be to, apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui pateikus radikalų nacionalinės teisės aiškinimą, nes jis nenustatė problemos dėl dviejų skirtingų sprendimų, susijusių su tuo pačiu pažeidimu, t. y. nacionaliniu sprendimu šis pažeidimas buvo konstatuotas, o pagal ECB sprendimą už jį buvo skirta sankcija panaikinant veiklos leidimą. Iš tiesų veiklos leidimo panaikinimas gali būti tik vieno sprendimo, kurį turi priimti FMA, rezultatas. |
|
81 |
Be to, apeliantė, palaikoma akcininkės, tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 61 punkte padarė klaidą, nes neteisingai išaiškino BWG 70 straipsnio 4 dalį, kuri aiškiai pripažinta taikoma pagal FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą. |
|
82 |
ECB ginčija visus šiuos argumentus. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
83 |
Pažymėtina, kad pagrindas, grindžiamas tuo, kad skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė FM‑GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tiesų šiame punkte Bendrasis Teismas tik atsakė į apeliantės argumentą, kad neseniai priimtame ir įsiteisėjusiame teismo sprendime kredito įstaiga turi būti pripažinta atsakinga už pažeidimą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendė, kad tuo atveju, jei nagrinėjamų nuostatų pažeidimo konstatavimas ir nubaudimas už jį priklauso administravimo institucijos kompetencijai, jeigu būtų pritarta apeliantės teiginiui, FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies antros pastraipos ir 34 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymas priklausytų nuo atitinkamos įstaigos sprendimo pateikti skundą dėl šios institucijos sprendimų. Taigi apeliantės pateiktą pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
|
84 |
Kiek tai susiję su prieštaravimu dėl skundžiamo sprendimo 61 punkto, nes Bendrasis Teismas, pažeisdamas BWG 70 straipsnio 4 dalį, rėmėsi ankstesniais pažeidimais ir nusprendė, kad nebūtina įrodyti, jog buvo padarytas naujas pažeidimas, nors pagal šią nuostatą reikia konstatuoti pažeidimą kiekvienu vertinimo lygmeniu, reikia išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas iškraipė šią nacionalinės teisės nuostatą. |
|
85 |
Iš tiesų iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo atliktu nacionalinės teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi teisę tikrinti tik tai, ar ši teisė nebuvo iškreipta, o toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų (2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo PNB Banka / ECB, C‑326/21 P, EU:C:2022:693, 71 punktas). |
|
86 |
Konkrečiai kalbant apie apeliaciniame procese vykdomą Bendrojo Teismo išvadų, padarytų dėl nacionalinės teisės aktų, nagrinėjimą, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas kompetentingas nagrinėti, pirmiausia, ar Bendrasis Teismas, remdamasis jam pateiktais dokumentais ir kitais įrodymais, neiškraipė nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, su jomis susijusios nacionalinių teismų praktikos arba teisinės literatūros, antra, ar dėl šių įrodymų Bendrasis Teismas nepadarė jų turiniui aiškiai prieštaraujančių išvadų ir, galiausiai, ar nagrinėdamas įrodymų visumą, kad nustatytų nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų turinį, Bendrasis Teismas kuriam nors iš jų nesuteikė neproporcingos reikšmės, palyginti su kitais įrodymais, jei tai akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos (2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, EU:C:2011:452, 53 punktas). |
|
87 |
Nors apeliantė ir akcininkė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė BWG 70 straipsnio 4 dalies aiškinimo klaidą, jos neįrodė, kaip ši nuostata buvo iškraipyta. |
|
88 |
Taigi nepadarydamas tokio iškraipymo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 61 punkte nusprendė, kad apeliantės ginama pozicija, kad tam tikri konstatuoti pažeidimai buvo ištaisyti ir nebegali pateisinti leidimo panaikinimo, pakenktų Europos bankų sistemos apsaugos tikslui, nes leistų rimtų pažeidimų padariusioms kredito įstaigoms tęsti veiklą tol, kol kompetentingos institucijos dar kartą įrodys, kad jos padarė naujų pažeidimų. |
|
89 |
Todėl trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
Dėl antros dalies
– Šalių argumentai
|
90 |
Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis padarė teisės klaidą vertindamas nacionalinius sprendimus. |
|
91 |
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, jog būtina, kad sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir kuriam būtų taikoma teisminė kontrolė, būtų priimtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau nenurodė jokio tokio pobūdžio sprendimo, kurio bet kuriuo atveju Austrijos teisėje nėra. |
|
92 |
Dėl skundžiamo sprendimo 26 punkte išvardytų vienuolikos priemonių pažymėtina, kad jos negali būti pagrindas panaikinti leidimą dėl kai kurių iš jų neprivalomo ar laikino pobūdžio ir dėl to, kad teismas negali atlikti kontrolės, arba dėl to, kad kitos priemonės jau buvo priimtos nacionalinio administracinio teismo, o tai draudžia priimti griežtesnę priemonę nei ta, kuri numatyta šiame sprendime. |
|
93 |
ECB nesutinka su šiais argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
94 |
Apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui nusprendus, jog būtina, kad sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas ir kuriam būtų taikoma teisminė kontrolė, būtų priimtas nacionaliniu lygmeniu. Remdamasi skundžiamo sprendimo 26 punktu, ji pažymi, kad šiame punkte nurodyti aktai nėra sprendimas. Bendrasis Teismas tik paminėjo šiuos aktus, kuriuos ECB nurodė grįsdamas savo reikalavimus, tačiau nevertino jų pobūdžio. Taip apeliantė nenurodė teisės klaidos, kurią šiuo atžvilgiu padarė Bendrasis Teismas. |
|
95 |
Taigi trečiojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną. |
Dėl trečios dalies
– Šalių argumentai
|
96 |
Trečiojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 46 punkte, remdamasis jurisprudencija, susijusia su Sąjungos įstaigų aktais, padarė išvadą, jog sprendimai, kurių adresatai neginčija per nustatytą terminą, tampa jiems galutiniai, ir to sprendimo 47 punkte nusprendė, kad ši jurisprudencija pagal analogiją taikoma nacionalinių administracinių institucijų sprendimams. |
|
97 |
ECB prašo atmesti šią dalį. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
98 |
Reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas priminė savo jurisprudenciją, pagal kurią pažeidimu kaltinamo asmens kaltė gali būti laikoma galutinai įrodyta, kai sprendimas, kuriuo konstatuojamas šis pažeidimas, tampa galutinis. Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 100 punkte, apeliantė neįrodė, kaip šis principas prieštarauja taikytinai Austrijos teisei. |
|
99 |
Taigi trečiojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. |
Dėl ketvirtos dalies
– Šalių argumentai
|
100 |
Trečiojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 149 ir 150 punktuose Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai Austrijos administraciniams sprendimams priskyrė tam tikras pasekmes, kurių nenumato nei Austrijos, nei Sąjungos teisė. Apeliantė nurodo tokias tariamas pasekmes: motyvuojamojoje dalyje nurodyti pažeidimai turi būti laikomi galutinai nustatytais; motyvuojamojoje dalyje išdėstytos aplinkybės galutinai patvirtina, kad tariami pažeidimai taip pat yra pakankamai rimti, kad jais būtų pateisinamas paskesnis leidimo panaikinimas, nepaisant to, kad, priešingai, jiems taikomos daugiausia ne tokios griežtos teisinės pasekmės; tariamų pažeidimų reikšmė paskesniam leidimo panaikinimui yra galutinai nustatyta ex ante; priešingi įrodymai, kuriais siekiama įrodyti, kad pažeidimų nebuvo, yra atmestini. |
|
101 |
ECB nesutinka su šiais argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
102 |
Pirmiausia reikia konstatuoti, kad trečiojo pagrindo ketvirta dalis, kuri aiškiai pateikta tik dėl skundžiamo sprendimo 149 ir 150 punktų, nepagrįsta jokiais išsamiais argumentais dėl visų šioje dalyje nurodytų aplinkybių. |
|
103 |
Tiek, kiek apeliantė, remdamasi šiais skundžiamo sprendimo 149 ir 150 punktais, teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nacionaliniams sprendimams priskyrė galimybę pateikti priešingų įrodymų, reikia konstatuoti, kaip tai daro ECB, kad toks pagrindas grindžiamas skundžiamo sprendimo iškraipymu. |
|
104 |
Iš tiesų tuose pačiuose punktuose Bendrasis Teismas, vertindamas įrodymus, konstatavo, kad banko vidaus audito ataskaitos negali būti pakankamas priešingas įrodymas, kad būtų paneigtos nacionaliniuose administraciniuose sprendimuose, kurie tapo galutiniai, padarytos išvados. |
|
105 |
Šiuo aspektu apeliantė taip pat neteigė ir neįrodė, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. |
|
106 |
Vadinasi, trečiojo pagrindo ketvirta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. |
Dėl penktos dalies
– Šalių argumentai
|
107 |
Trečiojo pagrindo penktoje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis neatsižvelgė nei į būtinybę nustatyti FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus konkrečius pažeidimus, nei į būtinybę, kad šie pažeidimai būtų tyčiniai. Iš tiesų, apeliantės nuomone, paprasti trūkumai ir raginimai juos pašalinti neleidžia nustatyti, ar prieš šiuos trūkumus buvo padaryta pažeidimų. |
|
108 |
Be to, apeliantė teigia, kad, žinoma, jos buvo paprašyta ištaisyti padėtį, o to nepadarius būtų skirtos baudos, tačiau šios baudos nebuvo skirtos. Ši aplinkybė įrodo, kad, atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu vykdomas procedūras, nereikėjo taikyti kitų sankcijų, pavyzdžiui, veiklos leidimo panaikinimo. |
|
109 |
ECB ginčija šiuos argumentus. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
110 |
Reikia konstatuoti, kad trečiojo pagrindo penktoje dalyje apeliantės pateikti prieštaravimai neleidžia nustatyti skundžiamo sprendimo motyvų, kuriuos ji ginčija. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 61 punkte nurodytą jurisprudenciją, ši dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina. |
Dėl šeštos dalies
– Šalių argumentai
|
111 |
Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo šeštoje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis neatsižvelgė į sprendimus, kuriuose situacija vertinama bendrai. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į visus administracinius ir teismo sprendimus nacionaliniu lygmeniu ir įvertinti jų turinį. Tarp šių sprendimų, be kita ko, yra sprendimai, kuriais Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija) ne kartą kritikavo FMA bandymą iš dalies pakeisti apeliantės vadovybę. Šio teismo konstatavimas, kad tokie bandymai buvo neteisėti, reikštų, kad griežtesnė priemonė, šiuo atveju veiklos leidimo panaikinimas, pagrįstas tuo pačiu pagrindu, taip pat būtų neteisėta. Tačiau Bendrojo Teismo nurodyti sprendimai susiję su labai specifinėmis ir senomis temomis. |
|
112 |
ECB teigia, kad ši dalis yra nepriimtina. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
113 |
Pirmiausia reikia pažymėti, kad apeliantė nenurodo skundžiamo sprendimo motyvų punktų, kuriuos ginčija savo prieštaravimais. Be to, apeliantės ir akcininkės argumentai neleidžia nustatyti, dėl kokios būtent teisės klaidos priekaištaujama Bendrajam Teismui. |
|
114 |
Be to, tiek, kiek šioje dalyje apeliantė ir akcininkė prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nesuteikė reikšmės, kurią jos teikia tam tikroms faktinėms aplinkybėms, jos iš tikrųjų prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti šias faktines aplinkybes apeliaciniame procese, neteigdamos, kad buvo iškraipyti įrodymai. Visgi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nustatyti faktų ar tirti įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir kad toks iškraipymas yra akivaizdus iš Teisingumo Teismo byloje esančių dokumentų (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Deutsche Post, C‑399/08 P, EU:C:2010:481, 63 ir 64 punktus). Be to, šalis, teigianti, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, privalo tiksliai nurodyti, kurios faktinės aplinkybės buvo iškraipytos, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, taip iškraipė faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Valencia Club de Fútbol, C‑211/20 P, EU:C:2022:862, 55 punktą). |
|
115 |
Tokiomis aplinkybėmis visa trečiojo pagrindo šešta dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina. |
Dėl septintos dalies
– Šalių argumentai
|
116 |
Trečiojo pagrindo septintoje dalyje apeliantė visų pirma teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, jog Direktyvos KRD IV 67 straipsnio 1 dalies o punkte daroma prielaida, kad buvo padaryti sunkūs pažeidimai. FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą taip pat reikėtų aiškinti taip. Tačiau joks tokio pobūdžio pažeidimas nebuvo padarytas. |
|
117 |
Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė skundžiamo sprendimo 49 punkte nurodytos jurisprudencijos, t. y. 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Costa ir Cifone (C‑72/10 ir C‑77/10, EU:C:2012:80, 81 punktas), kai nusprendė, kad, kiek tai susiję su bankų kovos su pinigų plovimu teisės aktų laikymusi, reikia taikyti griežtesnius reikalavimus nei tie, kurie taikomi azartinių lošimų organizatoriams. Iš tikrųjų Bendrojo Teismo vertinimas reikštų, kad azartinių lošimų organizavimas yra svarbesnis nei banko valdymas. |
|
118 |
Galiausiai apeliantė teigia, kad nėra jokio pagrindo aiškinti Austrijos materialinę teisę atsižvelgiant į Sąjungos teisę. |
|
119 |
ECB atsikerta, kad ši dalis yra iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
120 |
Visų pirma, kalbant apie apeliantės prieštaravimą, kad Bendrasis Teismas pažeidė Direktyvos KRD IV 67 straipsnio 1 dalies o punktą, reikia pažymėti, kad ji nenurodo atitinkamų skundžiamo sprendimo dalių ir nemotyvavo savo prieštaravimo. Bet kuriuo atveju apeliantė prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, nors, išskyrus atvejus, kai apeliantė nurodo faktinių aplinkybių iškraipymą, o taip nėra šioje byloje, argumentai, susiję su jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi būti laikomi nepriimtinais (šiuo klausimu žr. 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60, 98 punktą). |
|
121 |
Be to, pažymėtina, kad apeliantės argumentai, kad skundžiamo sprendimo 49 punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas leistų manyti, jog azartinių lošimų organizavimas yra svarbesnis nei banko valdymas, yra pernelyg netikslūs, kad Teisingumo Teismas galėtų suprasti, kokią teisės klaidą, apeliantės nuomone, šiuo klausimu padarė Bendrasis Teismas. Darytina išvada, kad šiuos argumentus taip pat reikia atmesti kaip nepriimtinus. |
|
122 |
Galiausiai, kadangi apeliantė teigia, kad nėra pagrindo aiškinti Austrijos materialinę teisę atsižvelgiant į Sąjungos teisę, apeliantės argumentai neleidžia suprasti, kas sudaro Bendrojo Teismo tariamai padarytą teisės klaidą. |
|
123 |
Taigi trečiojo pagrindo septinta dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina. |
Dėl aštuntos dalies
– Šalių argumentai
|
124 |
Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo aštuntoje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, remdamasi skundžiamo sprendimo 158 punktu priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis nepakankamai išnagrinėjo pagrindą, susijusį su neatsižvelgimu į BWG 70 straipsnio 4 dalies taikymą. |
|
125 |
Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad net ir esant pakankamai sunkiam pažeidimui būtina, kad būtų įvykdytos šioje nacionalinės teisės nuostatoje numatytos sąlygos, tarp kurių yra pareiga konstatuoti, kad sprendimo priėmimo dieną ir kiekvienu iš trijų nustatytų tyrimo lygmenų buvo padarytas atitinkamas įsipareigojimų neįvykdymas. Šiuo klausimu apeliantė nurodo, kad minėta nuostata pirmuoju tyrimo lygmeniu aiškiai reikalaujama nurodyti ištaisyti padėtį, nes priešingu atveju būtų skirta bauda (priemonė, kuri šiuo atveju nebuvo priimta), antruoju lygmeniu – nurodyti pakeisti vadovybę, o trečiuoju lygmeniu su sąlyga, kad kitos priemonės būtų nesėkmingos, –n urodyti panaikinti leidimą. |
|
126 |
Vis dėlto Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 61 ir 62 punktuose laikėsi priešingo požiūrio nei išplaukiantis iš BWG 70 straipsnio 4 dalies, nes motyvuodamas ginčijamą sprendimą jis rėmėsi ankstesniais pažeidimais, dėl kurių nereikia panaikinti leidimo. |
|
127 |
Be to, apeliantė, palaikoma akcininkės, teigia, kad Bendrasis Teismas prisiėmė teisę teisinio kūrimo būdu atlikti „esminį Austrijos teisės pertvarkymą“, o tai prieštarauja teisinės valstybės principo laikymuisi. Iš tiesų pagal BPM reglamentą Bendrasis Teismas neturi įgaliojimų pertvarkyti nacionalinės teisės aktų, susijusių su rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, antraip būtų pažeista SESV 127 straipsnio 6 dalis. |
|
128 |
ECB teigia, kad ši trečiojo pagrindo dalis yra nepriimtina ir bet kuriuo atveju nepagrįsta. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
129 |
Kaip generalinė advokatė pažymėjo išvados 122–125 punktuose, reikia konstatuoti, kad trečiojo pagrindo aštuntoje dalyje Teisingumo Teismo prašoma iš naujo įvertinti konstatuotas faktines aplinkybes, kiek tai susiję, be kita ko, su priemonių, kurių ėmėsi apeliantė, kad ištaisytų trūkumus, ir įvairių sprendimų, kuriuos FMA priėmė vykdydama savo priežiūros užduotį, vertinimu. |
|
130 |
Taigi, kadangi nenurodytas joks faktinių aplinkybių iškraipymas, šie argumentai nepriimtini. |
|
131 |
Dėl kitų argumentų, kuriuos apeliantė pateikia šioje trečiojo pagrindo aštuntoje dalyje, ji nenurodo nei konkrečių skundžiamo sprendimo punktų, nei išsamesnės informacijos apie tariamą Bendrojo Teismo klaidą, išskyrus bendrą nuorodą į teisminę politiką ir teisinės valstybės principą. |
|
132 |
Todėl trečiojo pagrindo aštuntą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną. |
Dėl devintos dalies
– Šalių argumentai
|
133 |
Apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis skundžiamo sprendimo 105 ir paskesniuose punktuose padarė teisės klaidą vertindamas FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir BWG 70 straipsnio 4 dalies santykį. Konkrečiai kalbant, apeliantė teigia, kad ECB savo sprendimą grindė BWG 70 straipsnio 4 dalimi, nors įgaliojimus taikyti sankcijas už veiklą, prieštaraujančią kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklėms, reglamentuoja tik FM-GwG, į kurį BWG 70 straipsnio 4 dalyje nedaroma nuoroda. |
|
134 |
Šiuo klausimu apeliantė teigia, kad tai, jog BWG ne iš esmės reglamentuoja klausimus, susijusius su kovos su pinigų plovimu teisės aktais, neturi reikšmės, o Bendrasis Teismas į tai neatsižvelgė skundžiamo sprendimo 106 punkte. Be to, minėtame 106 punkte pateikta nuoroda į BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalis yra neveiksminga, nes ši nuostata niekaip nekeičia fakto, kad BWG 70 straipsnio 4 dalyje FM-GwG neminimas. |
|
135 |
Apeliantė priduria, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas ginčijamą sprendimą aiškino taip, kad jis grindžiamas tariamais padarytais pažeidimais, kaip tai suprantama pagal FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą, o ne dabartiniais leidimo suteikimo sąlygų pažeidimais. Ji pažymi, kad šią klaidą ji nurodo tik siekdama išsamumo. |
|
136 |
ECB mano, kad ši dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
137 |
Dėl apeliantės argumentų, susijusių su tariamai klaidingu teisiniu pagrindu, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 105–107 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog negalima teigti, kad Austrijos teisėje vienintelės normos, kuriose numatytas leidimo panaikinimas dėl teisės aktų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, pažeidimų, yra FM-GwG 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas, siejamas su 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad BWG 39 straipsnio 2 ir 2b dalyse aiškiai nurodyta pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmė ir kad iš šio įstatymo 70 straipsnio 4 dalies matyti, jog leidimo panaikinimas gali būti pateisinamas BWG pažeidimais. |
|
138 |
Skundžiamo sprendimo 108 punkte, kuris šiame apeliaciniame skunde neginčijamas, Bendrasis Teismas priminė, kad net darant prielaidą, jog ECB rėmėsi klaidingu teisiniu pagrindu, reikia priminti, kad administracinio sprendimo panaikinimas dėl klaidingo teisinio pagrindo nėra pateisinamas, jei tokia klaida neturėjo lemiamos įtakos administracijos atliktam vertinimui. |
|
139 |
Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 109 punkto, kuris taip pat nėra šio apeliacinio skundo dalykas, apeliantė Bendrajame Teisme neteigė, kad kitokio teisinio pagrindo pasirinkimas galėjo turėti įtakos ECB vertinimui. |
|
140 |
Taigi skundžiamo sprendimo 108 ir 109 punktų pakanka Bendrojo Teismo išvadai pagrįsti, net jeigu ECB rėmėsi klaidingu teisiniu pagrindu. |
|
141 |
Todėl apeliantės priekaištus, susijusius su skundžiamo sprendimo 105–107 punktais, reikia atmesti kaip nereikšmingus, nes tai, kad Teisingumo Teismas juos galimai patenkintų, nelemtų šio sprendimo panaikinimo. |
|
142 |
Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo trečiojo pagrindo devinta dalis turi būti atmesta kaip nereikšminga. |
|
143 |
Vadinasi, visą trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. |
Dėl ketvirtojo pagrindo
Dėl pirmos dalies
– Šalių argumentai
|
144 |
Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis skundžiamo sprendimo 132 ir paskesniuose punktuose padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad pažeidimų, padarytų prieš trejus ar penkerius metus iki ginčijamo sprendimo priėmimo, kurie per tą laiką buvo pašalinti, pakanka šiam sprendimui pagrįsti. |
|
145 |
Bendrasis Teismas neturėjo atsižvelgti į tam tikrus pažeidimus, kaip antai susijusius su pareigomis, susijusiomis su sąskaitų tvarkymu, kontrole ir pateikimu, valdymu, rizikos valdymu, vidaus ir sutartinių dokumentų sistema ir kredito bylų tvarkymu. |
|
146 |
ECB teigia, kad ši dalis nepriimtina ir bet kokiu atveju nepagrįsta. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
147 |
Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, įvertinti šias faktines aplinkybes. Darytina išvada, kad faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, nebent būtų iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti įrodymai (2024 m. balandžio 25 d. Sprendimo NS / Parlamentas, C‑218/23 P, EU:C:2024:358, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
148 |
Šiuo atveju, kadangi apeliantė ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą ir siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų faktines aplinkybes, tačiau nenurodo, kad Bendrasis Teismas jas iškraipė, šią dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną. |
Dėl antros dalies
– Šalių argumentai
|
149 |
Ketvirtojo pagrindo antroje dalyje apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 138 ir 139 punktuose jis padarė teisės klaidą, kai konstatavo, jog nebūtina, kad pažeidimai būtų sunkūs, kad pateisintų leidimo panaikinimą. Tokia išvada pažeistų tokios priemonės pobūdį ir proporcingumo principą. |
|
150 |
ECB nesutinka su apeliantės argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
151 |
Priešingai, nei teigia apeliantė, reikia pažymėti, kad Direktyvos KRD IV 67 straipsnio 1 dalies d punkte, į kurį daroma nuoroda šios direktyvos 18 straipsnio f punkte, susijusiame su leidimo panaikinimu, į kurį daroma nuoroda skundžiamo sprendimo 138 ir 139 punktuose, nustatyta, kad šis 67 straipsnis taikomas bent viena iš jame nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, kai įstaiga neįdiegė valdymo priemonių, kurių reikalauja kompetentingos institucijos pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamas minėtos direktyvos 74 straipsnis. Iš to matyti, kad minėtame 67 straipsnyje konkrečiai neminimas „sunkių“ pažeidimų padarymas. |
|
152 |
Todėl Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad jis konstatavo, jog ECB nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad apeliantė pažeidė BWG nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas tos pačios direktyvos 74 straipsnis, neįrodęs, kad šie pažeidimai yra sunkūs, akivaizdūs ar sisteminiai. |
|
153 |
Be to, skundžiamo sprendimo 138 ir 139 punktuose pateiktais Bendrojo Teismo teiginiais nepažeidžiamas leidimo panaikinimo priemonės pobūdis ir proporcingumo principas. Nei pagal Direktyvos KRD IV 67 straipsnio 1 dalies d punktą, į kurį daroma nuoroda šios direktyvos 18 straipsnio f punkte, nei pagal proporcingumo principą nedraudžiama, kad daug pakartotinių įmonių valdymo taisyklių pažeidimų iš principo galėtų lemti tai, kad leidimo panaikinimas būtų laikomas tinkama priemone. |
|
154 |
Vadinasi, šią ketvirtojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą. |
Dėl trečios dalies
– Šalių argumentai
|
155 |
Ketvirtojo pagrindo trečioje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 140 ir paskesniuose punktuose pažeidė 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest (C‑219/17, EU:C:2018:1023) suformuotą jurisprudenciją, kai atsisakė nagrinėti argumentą, susijusį su tuo, kad apeliantės vidaus auditas buvo pakankamas, nes FMA anksčiau konstatavo, kad taip nėra ir kad FMA sprendimai tapo galutiniai. |
|
156 |
ECB nesutinka su apeliantės argumentais. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
157 |
Reikia pažymėti, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest (C‑219/17, EU:C:2018:1023) 59 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad SESV 263 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nacionaliniams teismams draudžiama vykdyti nacionalinių kompetentingų institucijų priimtų neprivalomų aktų pradėti procedūrą, imtis tyrimo priemonių ir pateikti pasiūlymus, įgyvendinant Direktyvos KRD IV 22 ir 23 straipsniuose, BPM reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir 15 straipsnyje bei BPM pagrindų reglamento 85–87 straipsniuose numatytą procedūrą, teisėtumo priežiūrą. |
|
158 |
Kadangi sprendimai, kuriais FMA konstatavo apeliantės vidaus audito mechanizmo netinkamumą, nėra tokie pradėti ar parengiamieji veiksmai siekiant panaikinti leidimą, o Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 145 ir 146 punktuose nusprendė, kad FMA sprendimas dėl to, kad apeliantė neįgyvendino reikalaujamų valdymo priemonių, yra galutinis, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendime Berlusconi ir Fininvest (C‑219/17, EU:C:2018:1023) suformuota jurisprudencija neturi reikšmės. |
|
159 |
Vadinasi, ketvirtojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. |
Dėl ketvirtos dalies
– Šalių argumentai
|
160 |
Ketvirtojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai įvertino skundžiamo sprendimo 122 punkte nurodytus dokumentus, kiek tai susiję su jame išvardytų priemonių teisiniu pobūdžiu, apskundimo galimybe ar galutinumu, ir nenagrinėjo trijų BWG 70 straipsnio 4 dalyje nurodytų pasekmių lygių. Taigi jis padarė tas pačias klaidas kaip ir skundžiamo sprendimo 26 punkte, vertindamas jame nurodytas priemones. |
|
161 |
Akcininkė taip pat teigia, kad nė viena iš skundžiamo sprendimo 122 punkte išvardytų priemonių negalėjo pateisinti leidimo panaikinimo. |
|
162 |
ECB teigia, kad šiems argumentams negalima pritarti. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
163 |
Pirmiausia reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas tik išvardijo įvairius formalius nurodymus, kuriuos FMA pateikė apeliantei ir kuriais ECB rėmėsi konstatuodamas nacionalinių nuostatų, perkeliančių Direktyvos KRD IV 74 straipsnį, pažeidimą, tačiau neatliko jokio vertinimo šiuo klausimu. Tas pats pasakytina apie to sprendimo 26 punkte nurodytus aktus. |
|
164 |
Taigi ketvirtojo pagrindo ketvirta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta. |
|
165 |
Vadinasi, reikia atmesti visą ketvirtąjį pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. |
Dėl penktojo pagrindo
Dėl pirmos dalies
– Šalių argumentai
|
166 |
Penktojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantė, palaikoma akcininkės, priekaištauja Bendrajam Teismui, kiek tai susiję su skundžiamo sprendimo 163 ir paskesniais punktais, kad jis neišnagrinėjo jos pagrindo, susijusio su proporcingumo principo pažeidimu, ir BWG 70 straipsnio 4 dalies. Apeliantės teigimu, panaikinus leidimą būtų pasiektas ne toks veiksmingas pinigų plovimo prevencijos ir kontrolės rezultatas. |
|
167 |
Akcininkė priduria, kad apeliacinio skundo penktasis pagrindas, kuriame nurodytas Bendrojo Teismo argumentų dėl proporcingumo principo klaidingumas, yra glaudžiai susijęs su nepakankamu BWG 70 straipsnio 4 dalies, kurioje šis principas sukonkretintas, vertinimu. Šiuo klausimu buvo būtina, kad jis atsižvelgtų į tai, jog nacionaliniai teismai yra nusprendę taikyti švelnesnę priemonę. |
|
168 |
ECB prašo atmesti šią dalį. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
169 |
Reikia pažymėti, kad penktojo pagrindo pirmoje dalyje nurodyti argumentai jau buvo pateikti nagrinėjant trečiojo pagrindo aštuntą dalį. Taigi dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 129–131 punktuose, penktojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina. |
Dėl antros dalies
– Šalių argumentai
|
170 |
Penktojo pagrindo antroje dalyje apeliantė teigia, kad dėl ECB priimto ginčijamo sprendimo FM-GwG tapo netaikytinas, nors šis teisės aktas apeliantei ir toliau būtų privalomas, jeigu ji būtų pasirinkusi pradėti savanorišką likvidavimą. |
|
171 |
ECB prašo pripažinti šią antrą dalį nepriimtina. |
– Teisingumo Teismo vertinimas
|
172 |
Reikia konstatuoti, kad apeliantė pakartoja pagrindą, kuriuo grindžiamas ieškinys pirmojoje instancijoje, nenurodydama teisės klaidos, kurią Bendrasis Teismas padarė atlikdamas vertinimą. |
|
173 |
Be to, apeliantė neginčija skundžiamo sprendimo 189–192 punktų, kuriuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad savanoriško likvidavimo sprendimas nebūtų buvusi tinkamesnė priemonė nei leidimo panaikinimas. |
|
174 |
Tokiomis sąlygomis penktojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina. |
|
175 |
Darytina išvada, kad visą penktąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną. |
Dėl šeštojo pagrindo
Šalių argumentai
|
176 |
Šeštajame pagrinde apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis klaidingai atmetė jos argumentus, pateiktus grindžiant jos ieškinio pirmojoje instancijoje ketvirtąjį pagrindą, kuriame ji teigė, kad pažeista jos teisė į gynybą. |
|
177 |
Šiuo klausimu ji nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidų, visų pirma susijusių su teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu ir pareigos nustatyti apeliantės nurodytas reikšmingas aplinkybes pažeidimu, ir klaidingai atmetė šiomis aplinkybėmis pateiktus prieštaravimus, motyvuodamas tuo, kad apeliantė turėjo galimybę nacionaliniame teisme ginčyti sprendimą, kuriuo konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, ir šia galimybe nepasinaudojo. |
|
178 |
Akcininkė priduria, kad šis pagrindas glaudžiai susijęs su kitomis Bendrojo Teismo padarytomis klaidomis. |
|
179 |
ECB prašo šį pagrindą atmesti. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
180 |
Pirmiausia reikia pažymėti, kad apeliantės pateikti argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. |
|
181 |
Iš tiesų Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 245–248 punktuose konstatavo, kad ECB neprivalėjo atskleisti apeliantės konfidencialios bylos dalies. Šio sprendimo 241 punkte atlikdamas šį konstatavimą Bendrasis Teismas rėmėsi BPM pagrindų reglamento 32 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pagal kurias konfidencialiai informacijai, pavyzdžiui, ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų susirašinėjimui, teisė susipažinti su byla netaikoma. |
|
182 |
Be to, skundžiamo sprendimo 244 ir 245 punktuose Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimus, motyvuodamas tuo, kad leidimo panaikinimas grindžiamas FMA ir Austrijos teismų sprendimais, kuriais konstatuojamas neteisėtumas arba pažeidimų padarymas, o apeliantė buvo šių administracinių sprendimų ar atitinkamų teismo procesų šalis, todėl ji negali teigti, kad jai buvo kliudoma patikrinti materialinę dokumentų svarbą arba nustatyti ECB ir FMA iškeltus kaltinimus, kurie grindžiami šiais sprendimais. |
|
183 |
Dėl ECB atliekamo reikšmingų aplinkybių nustatymo reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas šią pareigą išsamiai analizavo skundžiamo sprendimo 251–273 punktuose, kurių apeliantė neginčija šiame apeliaciniame skunde. |
|
184 |
Galiausiai akcininkės argumentai yra netikslūs, todėl neleidžia nustatyti nurodytos teisės klaidos. |
|
185 |
Vadinasi, šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. |
Dėl septintojo pagrindo
Šalių argumentai
|
186 |
Septintajame pagrinde apeliantė, palaikoma akcininkės, nurodo Bendrojo Teismo padarytus procedūros pažeidimus. |
|
187 |
Visų pirma ji teigia, kad Bendrasis Teismas iš pradžių turėjo ją informuoti apie poziciją, kuria jis rėmėsi skundžiamame sprendime, t. y. kad ankstesnių administracinių ir teismo sprendimų motyvai turėjo privalomą poveikį ir leidimo panaikinimui. |
|
188 |
Be to, apeliantė ir akcininkė teigia, kad Bendrasis Teismas niekada nepranešė, jog pakeitė požiūrį, išreikštą 2021 m. balandžio 27 d. proceso organizavimo priemonėje, pagal kurį leidimo panaikinimas pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus reikštų, kad buvo padaryti sunkūs nusikaltimai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2015/849 3 straipsnio 4 punkto f papunktį. |
|
189 |
Be to, apeliantė teigia, kad jos 2021 m. balandžio 8 d. pateiktas prašymas taikyti proceso organizavimo priemonę buvo atmestas dėl to, kad tuo metu Bendrasis Teismas nusprendė, jog, nesant sunkių pažeidimų, leidimo panaikinimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Galiausiai Bendrojo Teismo pozicija leistų šalims laisvai pateikti pastabas ir papildomus dokumentus. |
|
190 |
Galiausiai apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas išsamiai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, nors turėjo nurodyti konkrečius pakankamai sunkius pažeidimus, ir priduria, kad šis trūkumas, be kita ko, reiškia skundžiamo sprendimo motyvavimo stoką. |
|
191 |
ECB prašo atmesti septintąjį pagrindą. |
Teisingumo Teismo vertinimas
|
192 |
Visų pirma dėl apeliantės argumentų, susijusių su tuo, kad jai turėjo būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl Bendrojo Teismo požiūrio, pagal kurį administracinių ir teismo sprendimų motyvai turėjo privalomą poveikį ir veiklos leidimo panaikinimui, reikia konstatuoti, kad apeliantė nenurodė ir neleidžia nustatyti su šiais argumentais susijusių skundžiamo sprendimo punktų, todėl jos prieštaravimas, kurio apimtį, beje, sunku suprasti, turi būti atmestas kaip nepriimtinas. |
|
193 |
Taip pat negalima pritarti apeliantės, palaikomos akcininkės, argumentams, kad Bendrasis Teismas jai nepranešė, jog pakeitė savo nuomonę, iš pradžių išreikštą taikant 2021 m. balandžio 27 d. proceso organizavimo priemonę pateiktuose klausimuose, nes šiuose klausimuose Bendrasis Teismas nepateikė jokios nuomonės. |
|
194 |
Pažymėtina, kad apeliantės argumentuose, susijusiuose su jos 2021 m. balandžio 8 d. pateikto prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę atmetimu, nepatikslinamas Bendrojo Teismo tariamai padarytos klaidos pobūdis. Todėl šie argumentai nepriimtini. |
|
195 |
Galiausiai dėl apeliantės tvirtinimo, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes iš jo negalima nustatyti, kokie tariami sunkūs pažeidimai lėmė leidimo panaikinimą, reikia pažymėti, kad šis prieštaravimas yra bendro pobūdžio ir visų pirma neleidžia nustatyti skundžiamo sprendimo punktų, su kuriais jis susijęs. |
|
196 |
Bet kuriuo atveju skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas išsamiai išvardijo tam tikras apeliantei skirtas priemones ir teismų sprendimus, kuriais ECB rėmėsi konstatuodamas sunkių pažeidimų buvimą. |
|
197 |
Darytina išvada, kad šį argumentą taip pat reikia atmesti. |
|
198 |
Taigi septintąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. |
|
199 |
Kadangi nė vienam apeliacinio skundo pagrindui nebuvo pritarta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
200 |
Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. |
|
201 |
Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. |
|
202 |
Kadangi apeliantė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ECB patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal ECB pateiktus reikalavimus. |
|
203 |
Kadangi nė viena šalis neprašė priteisti iš kitos šalies akcininkės bylinėjimosi išlaidų, reikia nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.