Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

klimato kaita ir kiti su aplinka susiję iššūkiai, poreikis užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, energetinį nepriklausomumą, didesnį nulinio balanso pramonės konkurencingumą ir Europos atvirą strateginį savarankiškumą, taip pat skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto ir platformų ekonomikos plėtojimas, nuotolinio darbo masto didėjimas ir demografiniai pokyčiai labai keičia Sąjungos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, kad veiksmingai ir iniciatyviai reaguotų į tokius struktūrinius pokyčius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, kartu pripažįstant socialinių partnerių vaidmenį, laikantis SESV ir Sąjungos nuostatų dėl ekonomikos valdymo, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį. Tokie politikos veiksmai turėtų, be kita ko, paskatinti tvarias investicijas visuose ES regionuose, patvirtinti įsipareigojimą tinkama tvarka vykdyti reformas ir teikti investicijas, kuriomis skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, produktyvumas, tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas, socialinė ir teritorinė sanglauda, aukštynkryptė socialinė ir ekonominė konvergencija, atsparumas ir fiskalinė atsakomybė.

klimato kaita , biologinės įvairovės nykimas ir kiti su aplinka susiję iššūkiai, poreikis užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, energetinį nepriklausomumą, didesnį nulinio balanso pramonės konkurencingumą ir Europos atvirą strateginį savarankiškumą, taip pat skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto ir platformų ekonomikos plėtojimas, nuotolinio darbo masto didėjimas ir demografiniai pokyčiai labai keičia Sąjungos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turi bendradarbiauti, kad veiksmingai ir iniciatyviai reaguotų į tokius struktūrinius pokyčius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kartu pripažįstant socialinių partnerių vaidmenį ir juos įtraukiant , laikantis SESV ir Sąjungos nuostatų dėl ekonomikos valdymo, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį. Tokie politikos veiksmai turėtų, be kita ko, paskatinti tvarias investicijas visuose ES regionuose, patvirtinti įsipareigojimą tinkama tvarka vykdyti reformas ir teikti investicijas, kuriomis skatinamas tvarus ir integracinis ekonomikos augimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, produktyvumas, deramų darbo sąlygų užtikrinimas, socialinė ir teritorinė sanglauda, aukštynkryptė socialinė ir ekonominė konvergencija, socialinis teisingumas, lygios galimybės, atsparumas ir fiskalinė bei socialinė atsakomybė.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

darbo rinkos reformos, įskaitant nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų reformas, turėtų būti vykdomos laikantis nacionalinės socialinio dialogo praktikos ir gerbiant socialinių partnerių autonomiją, kad būtų nustatytas sąžiningas darbo užmokestis, kuriuo būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, tvarus ekonomikos augimas ir aukštynkryptė socialinė bei ekonominė konvergencija. Tokiomis reformomis turėtų būti sudarytos sąlygos plačiu mastu atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius, be kita ko, atlikti patobulinimus, susijusius su tvarumu, konkurencingumu, inovacijomis, kokybiškų darbo vietų kūrimu, darbo sąlygomis, dirbančiųjų skurdu, švietimu, mokymu ir įgūdžiais, visuomenės sveikata ir socialine apsauga bei įtrauktimi, taip pat realiosiomis pajamomis. Socialinio dialogo svarba sprendžiant darbo rinkos uždavinius, įskaitant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą, buvo dar kartą patvirtinta 2024 m. „Val Duchesse“ aukščiausiojo lygio susitikime.

darbo rinkos reformos, įskaitant nacionalinių darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų reformas, turėtų būti vykdomos laikantis nacionalinės socialinio dialogo praktikos ir ją stiprinant, taip pat gerbiant ir stiprinant kolektyvines derybas ir socialinių partnerių autonomiją, kad būtų nustatytas sąžiningas darbo užmokestis, kuriuo būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis, tvarus ekonomikos augimas ir aukštynkryptė socialinė , ekonominė ir teritorinė konvergencija. Tokiomis reformomis turėtų būti sudarytos sąlygos plačiu mastu atsižvelgti į socialinius ir ekonominius veiksnius, be kita ko, atlikti patobulinimus, susijusius su tvarumu, konkurencingumu, inovacijomis, kokybiškų darbo vietų kūrimu, deramomis darbo sąlygomis, demokratija darbe, lyčių lygybe, dirbančiųjų skurdu, švietimu, mokymu ir įgūdžiais, visuomenės sveikata ir socialine apsauga bei įtrauktimi, taip pat realiosiomis pajamomis . Valstybės narės turėtų nedelsdamos įgyvendinti Direktyvą (ES) 2022/2041. Pradedant nuo veiksmingo ir griežto Direktyvos (ES) 2023/970 įgyvendinimo, valstybės narės taip pat raginamos imtis priemonių darbo užmokesčio skaidrumui užtikrinti, įgyvendinti stebėsenos politiką ir skatinti įmones įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio veiksmų planus . Socialinio dialogo svarba sprendžiant darbo rinkos uždavinius, įskaitant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą, buvo dar kartą patvirtinta 2024 m. „Val Duchesse“ aukščiausiojo lygio susitikime.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti Sąjungos fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės bei atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai besikeičiančiomis aplinkybėmis po COVID-19 pandemijos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar padidino anksčiau egzistavusius socialinius ir ekonominius iššūkius, nes didesnės energijos kainos ypač paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis, ir kad pertvarkos būtų socialiai sąžiningos ir teisingos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ir technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Labai svarbu didinti atsparumą ir siekti kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kiti Sąjungos fondai padeda valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos prioritetus atitinkančias reformas ir investicijas, kad Sąjungos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės bei atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai besikeičiančiomis aplinkybėmis po COVID-19 pandemijos. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą dar padidino anksčiau egzistavusius socialinius ir ekonominius iššūkius, nes didesnės energijos kainos ypač paveikė mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų toliau užtikrinti, kad būtų sušvelnintas socialinis poveikis, poveikis užimtumui ir ekonominis poveikis, ir kad pertvarkos būtų socialiai sąžiningos ir teisingos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didesnis atviras strateginis savarankiškumas ir spartesnė žalioji pertvarka padės sumažinti priklausomybę nuo energijos ir kitų strateginių produktų ir technologijų importo, visų pirma iš Rusijos. Labai svarbu didinti atsparumą ir siekti kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Todėl reikia stiprinti demokratiją darbe Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad būtų galima remti pokyčius darbo rinkoje ir visapusiškai išnaudoti neišnaudotą darbo rinkos potencialą, taip pat laikantis aktyvios įtraukties požiūrio ir atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta, be kita ko, La Hulpės deklaracijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities (38) reikalingas nuoseklus aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rinkinys, kurį sudarytų laikinos ir tikslinės samdos ir perėjimo paskatos, įgūdžių politika, įskaitant mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, ir tikslinės, veiksmingos ir pritaikomos užimtumo paslaugos. Turėtų būti užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, be kita ko, gerinama darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat fizinė ir psichinė darbuotojų sveikata;

Kad būtų galima remti pokyčius darbo rinkoje ir visapusiškai išnaudoti neišnaudotą darbo rinkos potencialą, taip pat laikantis aktyvios įtraukties požiūrio ir atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip pabrėžta, be kita ko, La Hulpės deklaracijoje dėl Europos socialinių teisių ramsčio ateities (38) , reikalingas nuoseklus aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rinkinys, kurį sudarytų laikinos ir tikslinės samdos ir perėjimo paskatos, įgūdžių politika, įskaitant mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, ir tikslinės, veiksmingos ir pritaikomos užimtumo paslaugos. Turėtų būti užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, be kita ko, gerinama darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat fizinė ir psichinė darbuotojų sveikata . Todėl reikia skubiai parengti kokybiško užimtumo dokumentų rinkinį, į kurį būtų įtrauktos teisėkūros iniciatyvos dėl deramų darbo sąlygų, susijusių su nuotoliniu darbu, teise atsijungti ir dirbtiniu intelektu (DI) darbo vietoje, peržiūrėti viešųjų pirkimų direktyvas siekiant užtikrinti, kad jomis būtų skatinamos kolektyvinės derybos, laikytis principo „vizija – nulis“, kuriuo siekiama užkirsti kelią su darbu susijusioms mirtims, įskaitant pavojų, kylančių darbuotojams dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių meteorologinių reiškinių, prevenciją ir psichosocialinės rizikos darbe prevenciją, parengti pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų sistemų, padidinti Europos vaiko garantijų sistemai skirtą biudžetą bent iki 20 mlrd. EUR ir sukurti klimato kaitai atsparias apsaugos sistemas, į socialinės apsaugos programas integruojant prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą, ir paklausa grindžiamų tiesioginio užimtumo iniciatyvų sistemą, siekiant remti darbuotojų, kurie patiria darbo rinkos pertvarkas ar ilgalaikį nedarbą, įtrauktį į darbo rinką.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

turėtų būti kovojama su visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir remiamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės visiems, mažinamas visų pirma vaikų , neįgaliųjų ir romų skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir tinkamas bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas, kaip nustatyta 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijoje ir 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendacijoje (39). Be to, turėtų būti pašalintos įtraukaus ir į ateitį orientuoto švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtys, o valstybės narės turėtų investuoti į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, laikydamosi Europos vaiko garantijų sistemos ir Tarybos rekomendacijos dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros (Barselonos tikslai iki 2030 m.), į patrauklesnį ir įtraukesnį profesinį rengimą ir mokymą, laikydamosi Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo, taip pat į skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius, laikydamosi Skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, taip pat Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų. Galimybė gauti įperkamą būstą, įskaitant socialinį būstą, yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti lygias galimybes. Atsižvelgiant į galimą būsimą riziką sveikatai ir visuomenės senėjimą, ypač svarbu laiku suteikti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės įperkamomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis, laikantis Tarybos rekomendacijos dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant prevenciją ir sveikatos priežiūros skatinimą.

turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir skatinamas jaunimo bei vyresnių nei 50 metų asmenų užimtumas. Turėtų būti užtikrintos vienodos galimybės visiems ir panaikintas skurdas bei socialinė atskirtis , ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, konkrečiai vaikams, asmenims su negalia, vienišiems tėvams, etninėms mažumoms, pavyzdžiui, romams, LGBTIQA+ asmenims , atokiose ir kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Tai turėtų būti daroma visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir tinkamas bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas, kaip nustatyta 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijoje ir 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendacijoje (39). Be to, turėtų būti pašalintos įtraukaus ir į ateitį orientuoto švietimo, mokymo, perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtys, o valstybės narės turėtų investuoti į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, laikydamosi Europos vaiko garantijų sistemos ir Tarybos rekomendacijos dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros (Barselonos tikslai iki 2030 m.), į patrauklesnį ir įtraukesnį profesinį rengimą ir mokymą, laikydamosi Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo, taip pat į skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius, laikydamosi Skaitmeninio švietimo veiksmų plano ir Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, taip pat Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingų būdų pasiekti gerų mokymosi rezultatų. Galimybė gauti deramą ir įperkamą būstą, įskaitant socialinį būstą, yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti lygias galimybes , todėl Sąjunga ir valstybės narės turėtų imtis būtinų veiksmų siekdamos padėti, kad visiems būtų užtikrintas įperkamas būstas. Benamystė yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų: ji daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, taip pat jų galimybėms įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis . Atsižvelgiant į galimą būsimą riziką sveikatai ir visuomenės senėjimą, ypač svarbu laiku suteikti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės įperkamomis ilgalaikės priežiūros paslaugomis, laikantis Tarybos rekomendacijos dėl galimybės gauti įperkamas, kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant prevenciją ir sveikatos priežiūros skatinimą. Taip pat būtina skatinti priimti priemones, kuriomis būtų mažinami esami regionų ir valstybių narių viduje esantys perkamosios galios skirtumai, atsižvelgiant į tai, kad įtraukesnė socialinė ir ekonominė aukštynkryptė konvergencija gali turėti teigiamą poveikį galimybių pasiskirstymui visoje Sąjungoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nepakankamai apmokamoms profesijoms, pavyzdžiui, mokytojams ir kitiems švietimo specialistams, socialinio ir sveikatos priežiūros sektoriaus specialistams, transporto ir žemės ūkio darbuotojams. Galiausiai valstybės narės į savo akademinio mokymo programas turėtų įtraukti programas, kuriomis skatinama suprasti ir vertinti pagrindinius Sąjungos principus, tokius kaip demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, siekiant didinti jaunimo informuotumą ir aktyvų dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi, laikantis Neįgaliųjų teisių strategijos (40), kurioje valstybės narės raginamos nustatyti neįgaliųjų užimtumo ir suaugusiųjų mokymosi tikslus. ES romų strateginiame plane pabrėžiamas gebėjimas marginalizuotose romų bendruomenėse sumažinti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą ir siekiama bent perpus sumažinti romų ir plačiosios visuomenės užimtumo atotrūkį (41). Naujos technologijos ir kintančios darbo vietos visoje Sąjungoje sudaro sąlygas lanksčiau organizuoti darbą, taip pat didinti našumą ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu prisidedant prie Sąjungos žaliųjų įsipareigojimų. Dėl tų pokyčių darbo rinkose taip pat kyla naujų sunkumų, kurie daro poveikį žmonių darbo sąlygoms, darbuotojų sveikatai ir saugai bei darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybėms veiksmingai naudotis socialine apsauga. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikant naujas darbo organizavimo formas būtų sukuriamos kokybiškos ir tinkamos, sveikos ir saugios darbo vietos ir darbo sąlygos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, išsaugant nustatytas darbuotojų ir socialines teises bei stiprinant Europos socialinį modelį;

Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi, laikantis Neįgaliųjų teisių strategijos (40), kurioje valstybės narės raginamos nustatyti neįgaliųjų užimtumo ir suaugusiųjų mokymosi tikslus. ES romų strateginiame plane pabrėžiamas gebėjimas marginalizuotose romų bendruomenėse sumažinti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą ir siekiama bent perpus sumažinti romų ir plačiosios visuomenės užimtumo atotrūkį (41). Naujos technologijos ir kintančios darbo vietos visoje Sąjungoje sudaro sąlygas lanksčiau organizuoti darbą, taip pat didinti našumą ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kartu prisidedant prie Sąjungos žaliųjų įsipareigojimų. Dėl tų pokyčių darbo rinkose taip pat kyla naujų sunkumų, kurie daro poveikį žmonių darbo sąlygoms, darbuotojų sveikatai ir saugai bei darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybėms veiksmingai naudotis socialine apsauga. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikant naujas darbo organizavimo formas būtų sukuriamos kokybiškos ir tinkamos, sveikos ir saugios darbo vietos ir darbo sąlygos bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skatinamas vyresnių žmonių aktyvumas ir sveikata, išsaugant nustatytas darbuotojų ir socialines teises bei stiprinant Europos socialinį modelį;

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, taip pat naudotis galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. užimtumo srityje. Tuo tikslu jos turėtų mažinti samdos kliūtis įmonėms, skatinti atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką veiklą ir , visų pirma, remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikdamos joms galimybių gauti finansavimą. Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti socialinės ekonomikos, įskaitant socialines įmones, plėtrą ir visapusiškai išnaudoti jos potencialą. Jos turėtų parengti atitinkamas socialinės ekonomikos priemones ir strategijas , skatinti socialines inovacijas ir verslo modelius, kuriais, visų pirma vietos lygmeniu, taip pat teikiant tikslinę finansinę ir techninę paramą, kuriamos kokybiškos darbo galimybės ir socialinė gerovė, be kita ko, žiedinėje ekonomikoje ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos labiausiai paveiktose teritorijose.

Valstybės narės turėtų aktyviai skatinti tvarią socialinę rinkos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą bei jas remti, taip pat naudotis galimybėmis, susijusiomis su skaitmenine ir žaliąja pertvarka, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. užimtumo srityje. Jei perėjimas prie tvarios, atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstos ir žiedinės ekonomikos bus tinkamai numatytas ir svariai finansuojamas, daugelyje sektorių gali būti sukurta daug naujų darbo vietų, o esamos darbo vietos paverstos žaliosiomis ir tvariomis darbo vietomis. Tuo tikslu valstybės narės turėtų palengvinti žmonių samdą įmonėms, daug investuoti į žaliąją pertvarką, skatinti profesinį rengimą bei mokymą, atsakingą verslumą ir tikrą savarankišką veiklą , be kita ko, moterų, jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių. Visų pirma, jos turėtų remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, be kita ko, suteikdamos joms geresnių galimybių gauti finansavimą. Valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti ES socialinės ekonomikos veiksmų planą bei žaliąjį kursą ir aktyviai skatinti socialinės ekonomikos, įskaitant socialines įmones, plėtrą ir visapusiškai išnaudoti jos potencialą. Jos turėtų parengti atitinkamas socialinės ekonomikos priemones ir strategijas ir skatinti socialines inovacijas . Valstybės narės turėtų skatinti verslo modelius, kuriais, visų pirma vietos lygmeniu, taip pat teikiant tikslinę finansinę ir techninę paramą, kuriamos kokybiškos darbo galimybės ir socialinė gerovė, be kita ko, žiedinėje ekonomikoje ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos labiausiai paveiktose teritorijose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant didinti atsparumą galimiems ekonominiams ir (arba) darbo rinkos sukrėtimams, svarbus vaidmuo tenka gerai parengtoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemoms ir panašioms priemonėms. Jomis taip pat galima remti struktūrinius pokyčius, palengvinti ir remti restruktūrizavimo procesus ir darbo jėgos perkėlimą iš nuosmukį patiriančių į besiformuojančius sektorius, taip didinant našumą, išsaugant užimtumą ir padedant modernizuoti ekonomiką, be kita ko, ugdant susijusius įgūdžius. Siekiant remti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir profesinės veiklos keitimą per visą profesinį gyvenimą bei spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, taip pat atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą poveikį, reikėtų apsvarstyti gerai parengtas įdarbinimo ir veiklos keitimo paskatas ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo priemones.

Siekiant didinti atsparumą galimiems ekonominiams ir (arba) darbo rinkos sukrėtimams, svarbus vaidmuo tenka gerai parengtoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemoms , pavyzdžiui, parengtoms pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti, ir panašioms priemonėms. Valstybės narės turėtų spręsti dabartinės ir būsimų krizių poveikio klausimą, įskaitant didėjantį klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, karščio bangų, sausrų ar miškų gaisrų poveikį darbo rinkai. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemomis taip pat galima remti struktūrinius pokyčius, palengvinti ir remti restruktūrizavimo procesus ir darbo jėgos perkėlimą iš nuosmukį patiriančių į besiformuojančius sektorius, taip didinant našumą, išsaugant užimtumą ir padedant modernizuoti ekonomiką, be kita ko, ugdant susijusius įgūdžius. Siekiant remti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir profesinės veiklos keitimą per visą profesinį gyvenimą bei spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, taip pat atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą poveikį, reikėtų apsvarstyti gerai parengtas įdarbinimo ir veiklos keitimo paskatas , mokymosi visą gyvenimą, profesinio rengimo bei mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo priemones , kurios būtų parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Įdarbinimo sunkumai ir darbo jėgos trūkumas ypač paplitę sektoriuose, kurie pasižymi sudėtingomis darbo sąlygomis ir prasta darbo vietų kokybe. Kokybiškų darbo vietų kūrimas ir išsaugojimo strategijų įgyvendinimas yra esminis būdas pritraukti kvalifikuotų darbuotojų. Valstybės narės turėtų skatinti darbdavius sudaryti deramas darbo ir užimtumo sąlygas ir investuoti į savo darbo jėgą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo ir užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į našumo pokyčius, ir nustatydamos teisingą darbo užmokestį, kuriuo būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį, kartu itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, siekiant stiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, perkamąją galią ir regionų bei sektorių pokyčius. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių autonomiją, turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį, tiesiogiai ar netiesiogiai naudodamiesi kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, kokybiškų darbo vietų kūrimui, perkamajai galiai ir dirbančiųjų skurdui.

Valstybės narės, įskaitant tas, kuriose minimalusis darbo užmokestis nustatomas teisės aktais, turėtų skaidriai ir nuspėjamai skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo ir užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą, sudarydamos sąlygas tam, kad darbo užmokesčiu būtų tinkamai reaguojama į ilgalaikius našumo pokyčius, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas, ir nustatydamos teisingą darbo užmokestį, kuriuo būtų galima užtikrinti deramą gyvenimo lygį visiems darbuotojams , kartu itin daug dėmesio skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, siekiant stiprinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į socialines ir ekonomines sąlygas, įskaitant užimtumo augimą, konkurencingumą, perkamąją galią ir regionų bei sektorių pokyčius. Valstybės narės ir socialiniai partneriai, atsižvelgdami į nacionalinę praktiką ir socialinių partnerių autonomiją, turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai gautų tinkamą darbo užmokestį, tiesiogiai ar netiesiogiai naudodamiesi kolektyvinėmis sutartimis arba tinkamu teisės aktais nustatytu minimaliuoju darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į jo poveikį konkurencingumui, kokybiškų darbo vietų kūrimui, perkamajai galiai ir dirbančiųjų skurdui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Siekiant išvengti Europos pagalbą gavusių įmonių perkėlimo į užsienį, būtina peržiūrėti galiojančias valstybės pagalbos taisykles bei finansavimo programas ir priimti strateginius sprendimus, kuriais būtų siekiama išlaikyti pramoninę bazę Sąjungoje. Tai apima Europos strateginio savarankiškumo stiprinimą ir tvirtos Europos pramonės politikos skatinimą. Be to, kartu su pertvarka turi būti įgyvendinamos socialinės ir užimtumo priemonės, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka visiems, užtikrinant, kad nė vienas darbuotojas ar bendruomenė šiame procese neliktų nuošalyje.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, turėtų propaguoti tvarumą, našumą, konkurencingumą, įsidarbinamumą ir žmogiškojo kapitalo vystymą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant įgyti įgūdžių bei kompetencijų ir reaguoti į dabartinius bei būsimus darbo rinkos poreikius, be kita ko, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. įgūdžių srityje. Valstybės narės taip pat turėtų modernizuoti savo švietimo ir mokymo sistemas ir į jas investuoti, kad užtikrintų kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, pagerintų švietimo rezultatus ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai reikalingų įgūdžių bei kompetencijų ugdymą ir užtikrintų prieigą prie skaitmeninio mokymosi, kalbų mokymo (pvz., pabėgėlių, be kita ko, iš Ukrainos, arba siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką pasienio regionuose) ir verslumo įgūdžių įgijimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, atsižvelgdamos į 2024 m. kovo mėn. Komisijos pateiktą darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemos sprendimo veiksmų planą, kad būtų pašalinti struktūriniai švietimo ir mokymo sistemų trūkumai ir pagerinta jų kokybė bei aktualumas darbo rinkai, be kita ko, teikiant tikslinę finansinę ir techninę paramą. Tai taip pat padėtų sudaryti sąlygas vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemas, taip pat vykdant veiklą, susijusią su poveikio klimatui neutralizavimo ir skaitmenine pramone, be kita ko, susijusią su ES ekonominiu saugumu ir žaliąja pertvarka, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą arba pastatų renovaciją.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, demografinius pokyčius ir Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, turėtų propaguoti tvarumą, našumą, įtraukumą, konkurencingumą, įsidarbinamumą ir įgūdžių bei kompetencijų ugdymą ir įgijimą visą gyvenimą ir reaguoti į dabartinius bei būsimus darbo rinkos poreikius, be kita ko, atsižvelgdamos į Sąjungos ir nacionalinius pagrindinius tikslus iki 2030 m. įgūdžių srityje. Valstybės narės taip pat turėtų modernizuoti savo švietimo ir mokymo sistemas ir į jas investuoti, kad užtikrintų kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, pagerintų švietimo rezultatus ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai reikalingų įgūdžių bei kompetencijų ugdymą ir užtikrintų prieigą prie skaitmeninio mokymosi, kalbų mokymo (pvz., pabėgėlių, be kita ko, iš Ukrainos, arba siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką pasienio regionuose) ir verslumo įgūdžių , kurie vis dar neįtraukti į tipinius švietimo planus, įgijimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais, įmonėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, atsižvelgdamos į 2024 m. kovo mėn. Komisijos pateiktą darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemos sprendimo veiksmų planą, kad būtų pašalinti struktūriniai švietimo ir mokymo sistemų trūkumai ir pagerinta jų kokybė bei aktualumas darbo rinkai, be kita ko, teikiant tikslinę finansinę ir techninę paramą. Turėtų būti skatinama teisė į mokamas mokymosi atostogas profesiniais tikslais, kad darbuotojai galėtų dalyvauti mokymo programose darbo valandomis ir nemokamai, laikantis atitinkamų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Tai taip pat padėtų sudaryti sąlygas vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemas, taip pat vykdant veiklą, susijusią su poveikio klimatui neutralizavimo ir skaitmenine pramone, be kita ko, susijusią su ES ekonominiu saugumu ir žaliąja pertvarka, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą arba pastatų renovaciją. Deramos darbo sąlygos, apimančios, inter alia, tinkamą darbo užmokestį, standartines darbo sutartis, galimybes naudotis socialine apsauga, mokymosi visą gyvenimą galimybes, darbuotojų sveikatą ir saugą, tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pagrįstą darbo laiką, darbuotojų atstovavimą, demokratiją darbe ir kolektyvines derybas, yra itin svarbios pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus darbuotojus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prastėjantiems jaunimo mokymosi rezultatams, ypač pagrindinių įgūdžių srityje. Reikia spręsti problemas, kylančias mokytojo profesijai, įskaitant jos patrauklumą, mokytojų trūkumo problemą ir poreikį investuoti į mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių įgūdžių gebėjimus. Be to, švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų ir išugdyti kritinį mąstymą atsižvelgiant į dezinformacijos pavojų, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą ir užtikrinta mokytojų parengtis puoselėti tas besimokančių asmenų kompetencijas. Valstybės narės turėtų remti darbingo amžiaus suaugusius asmenis, kad jie galėtų dalyvauti mokymuose, ir teikti asmenims daugiau paskatų bei didinti jų motyvaciją siekti mokymo, be kita ko, kai tinkama, naudodamosi individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir užtikrindamos jų perkeliamumą keičiant profesinę veiklą, taip pat taikydamos patikimą mokymo kokybės vertinimo sistemą. Valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę naudoti mikrokredencialus siekiant remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą. Jos turėtų visiems sudaryti sąlygas numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, taip pat teikdamos integruotas gaires ir konsultacijas, kad būtų remiamas visų norinčių sąžiningas ir teisingas profesinės veiklos keitimas, gerinami užimtumo ir socialiniai rezultatai bei našumas, sprendžiamas darbo jėgos trūkumo bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimas, didinamas bendras ekonomikos atsparumas sukrėtimams ir sudaromos palankesnės sąlygos galimiems koregavimams.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti prastėjantiems jaunimo mokymosi rezultatams, ypač pagrindinių įgūdžių srityje. Reikia spręsti problemas, kylančias mokytojo profesijai, įskaitant jos patrauklumą, mokytojų trūkumo problemą ir poreikį investuoti į mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių įgūdžių gebėjimus. Be to, švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti visiems besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų, įskaitant bazinius ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat universaliųjų gebėjimų ir išugdyti kritinį mąstymą atsižvelgiant į dezinformacijos pavojų, kad būtų padėti pagrindai gebėjimui prisitaikyti ir atsparumui visą gyvenimą , reikalingiems sėkmingoms pertvarkoms, ypač vykstant klimato kaitai, ir užtikrinta mokytojų parengtis puoselėti tas besimokančių asmenų kompetencijas. Valstybės narės turėtų remti darbingo amžiaus suaugusius asmenis, kad jie galėtų dalyvauti mokymuose, ir teikti asmenims daugiau paskatų bei didinti jų motyvaciją siekti mokymo, be kita ko, kai tinkama, naudodamosi individualiosiomis mokymosi sąskaitomis ir užtikrindamos jų perkeliamumą keičiant profesinę veiklą, taip pat taikydamos patikimą mokymo kokybės vertinimo sistemą. Valstybės narės turėtų išnagrinėti galimybę naudoti mikrokredencialus siekiant remti mokymąsi visą gyvenimą ir įsidarbinamumą. Jos turėtų visiems sudaryti sąlygas numatyti darbo rinkos poreikius ir geriau prie jų prisitaikyti, visų pirma nuolat keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, taip pat teikdamos integruotas gaires ir konsultacijas, kad būtų remiamas visų norinčių sąžiningas ir teisingas profesinės veiklos keitimas , ypatingą dėmesį skiriant vyresniems nei 50 metų darbuotojams , gerinami užimtumo ir socialiniai rezultatai bei našumas, sprendžiamas darbo jėgos trūkumo bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimas, didinamas bendras ekonomikos atsparumas sukrėtimams ir sudaromos palankesnės sąlygos galimiems koregavimams.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, taip pat regionuose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteikta galimybė gauti įperkamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Siekdamos naujų Barselonos tikslų ir taikydamos Europos vaiko garantijų sistemą valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių, remti vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir atokių vietovių vienodas galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, remti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą ir jį baigti, taip pat didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo įstaigose. Taip pat reikėtų remti geriausius rezultatus ir kompetenciją švietimo rezultatų srityje, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant būsimą ES inovacijų potencialą. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką organizuodamos kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, taip pat didinti suaugusiųjų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos besimokančių asmenų, dalyvavimą nuolatinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, žaliosios ir senėjančios visuomenės reikalavimus, valstybės narės turėtų atnaujinti ir padidinti lankstaus pradinio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą ir įsisavinimą, savo profesinio rengimo ir mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje, be kita ko, pasitelkdamos prieinamą, kokybišką ir veiksmingą pameistrystę, ir remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad jie išlaikytų savo įsidarbinamumą. Be to, valstybės narės turėtų didinti tretinio mokslo ir , kai tinkama, mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą, didinti įgūdžių ir kvalifikacijų matomumą ir palyginamumą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikacijas, ir užtikrinti nuoseklesnį ES masto klasifikatorių (t. y. ESCO) naudojimą, taip pat suteikti, be kita ko, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, daugiau galimybių pripažinti ir patvirtinti įgūdžius ir kompetencijas, įgytus ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje. Pritraukiant specialistų ir įgūdžių iš ES nepriklausančių šalių pasitelkiant valdomą migraciją ir užkertant kelią išnaudojimui darbe ne tik skatinama išnaudoti neišnaudotą ES vidaus darbo jėgos potencialą, bet ir galima prisidėti sprendžiant įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo problemą, be kita ko, susijusią su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuose.

Valstybės narės turėtų teikti lygias galimybes visiems, šalindamos nelygybę švietimo ir mokymo sistemose, taip pat regionuose. Visų pirma vaikams turėtų būti suteikta galimybė gauti įperkamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Siekdamos naujų Barselonos tikslų ir taikydamos Europos vaiko garantijų sistemą valstybės narės turėtų kelti bendrą kvalifikacijos lygį, mažinti švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičių, remti vaikų iš nepalankioje padėtyje esančių grupių ir atokių vietovių vienodas galimybes gauti išsilavinimą, didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, remti galimybes įgyti tretinį išsilavinimą ir jį baigti, taip pat didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų, ypač moterų, skaičių tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo įstaigose. Taip pat reikėtų remti geriausius rezultatus ir kompetenciją švietimo rezultatų srityje, atsižvelgiant į jų vaidmenį skatinant būsimą ES inovacijų potencialą. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką organizuodamos kokybiškas mokamas stažuotes ir pameistrystę, taip pat didinti suaugusiųjų, visų pirma palankių sąlygų neturinčių ir žemos kvalifikacijos besimokančių asmenų, dalyvavimą nuolatinio mokymosi programose. Atsižvelgdamos į naujus skaitmeninės, žaliosios ir senėjančios visuomenės reikalavimus, valstybės narės turėtų atnaujinti ir padidinti lankstaus pradinio ir tęstinio profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą ir įsisavinimą, savo profesinio rengimo ir mokymo sistemose stiprinti mokymąsi darbo vietoje, be kita ko, pasitelkdamos prieinamą, kokybišką ir veiksmingą pameistrystę, ir remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius, kad jie išlaikytų savo įsidarbinamumą. Be to, valstybės narės turėtų , kai tinkama, didinti tretinio mokslo ir mokslinių tyrimų aktualumą darbo rinkoje, gerinti įgūdžių stebėseną ir prognozavimą, didinti įgūdžių ir kvalifikacijų matomumą ir palyginamumą, įskaitant užsienyje įgytus įgūdžius ir kvalifikacijas, ir užtikrinti nuoseklesnį ES masto klasifikatorių (t. y. ESCO) naudojimą, taip pat suteikti, be kita ko, pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, daugiau galimybių pripažinti ir patvirtinti įgūdžius ir kompetencijas, įgytus ne formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje. Atveriant teisėtus valdomos migracijos kanalus ir užkertant kelią išnaudojimui darbe , užtikrinant vienodą požiūrį į vietos darbuotojus ir trečiųjų šalių piliečius, ne tik skatinama išnaudoti neišnaudotą ES vidaus darbo jėgos potencialą, bet ir galima prisidėti sprendžiant įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo problemą, be kita ko, susijusią su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos , taip pat sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros , švietimo, transporto ir statybos sektoriuose. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl darbo jėgos migracijos nepablogėtų esamos vietos darbuotojų darbo sąlygos. ES specialistų rezervo reglamento priėmimas kartu su plataus užmojo ES mėlynosios kortelės direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę galėtų suteikti galimybių spręsti darbo jėgos trūkumo problemą visuose įgūdžių lygmenyse ir sektoriuose.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, grindžiamą parama darbo paieškoms, mokymui, kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms, kuriuos paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka ar darbo rinkos sukrėtimai. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, kuo greičiau , ne vėliau kaip po 18 mėnesių nedarbo, turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios išsamius individualius bedarbių padėties įvertinimus. Jaunimo nedarbo ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą reikėtų toliau spręsti užkertant kelią ankstyvam pasitraukimui iš švietimo ir mokymo sistemos ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria taip pat turėtų būti remiamos kokybiškos jaunimo užimtumo galimybės. Be to, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, visų pirma akcentuodamos, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir darbo rinkos galimybių jaunimui.

Valstybės narės bedarbiams ir ekonomiškai neaktyviems žmonėms turėtų laiku teikti veiksmingą, koordinuotą ir konkretiems poreikiams pritaikytą pagalbą, grindžiamą parama darbo paieškoms, mokymui, kvalifikacijos kėlimui, perkvalifikavimui ir galimybei naudotis kitomis įgalinimo paslaugomis, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamoms grupėms ir žmonėms, kuriuos paveikė būtina žalioji ir skaitmeninė pertvarka ar darbo rinkos sukrėtimai. Siekiant reikšmingai sumažinti ilgalaikį bei struktūrinį nedarbą ir užkirsti jam kelią, kuo greičiau turėtų būti taikomos visapusiškos strategijos, apimančios išsamius individualius bedarbių padėties įvertinimus. Jaunimo nedarbo ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo problemą reikėtų toliau spręsti užkertant kelią ankstyvam pasitraukimui iš švietimo ir mokymo sistemos ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria taip pat turėtų būti remiamos kokybiškos jaunimo užimtumo galimybės. Be to, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, visų pirma akcentuodamos, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir darbo rinkos galimybių jaunimui.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir paskatas nedirbti, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas joje dalyvauti, visų pirma mažas pajamas gaunantiems, papildomas šeimos pajamas uždirbantiems asmenims (dažnai – moterims) ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant migrantų kilmės asmenis ir marginalizuotus romus. Atsižvelgdamos į didelį darbo jėgos trūkumą tam tikrose profesijose ir sektoriuose (visų pirma gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, švietimo, transporto ir statybos sektoriuose), valstybės narės turėtų prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos didinimo, visų pirma skatindamos deramą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, užtikrindamos, kad mokesčių ir išmokų sistemų struktūra būtų skatinamas dalyvavimas darbo rinkoje ir kad aktyvi darbo rinkos politika būtų veiksminga ir prieinama bei atsižvelgdamos į socialinių partnerių vaidmenį. Valstybės narės taip pat turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, be kita ko, teikdamos tikslinę finansinę ir techninę paramą, didindamos informuotumą, teikdamos informaciją ir paslaugas, suteikiančias jiems galimybių dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Reikėtų spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, taip pat lyčių stereotipų problemas. Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes bei galimybes siekti karjeros ir šalindamos kliūtis, trukdančias pasiekti vadovaujamąsias pareigas visais sprendimų priėmimo lygmenimis, taip pat spręsdamos smurto ir priekabiavimo darbe problemą, kuri daugiausia paliečia moteris. Turėtų būti užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas. Reikėtų skatinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimą, visų pirma suteikiant galimybę naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, taip pat vykdant tinkamą politiką, kuria atsižvelgiama į skaitmenizacijos nulemtus darbo rinkos pokyčius. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis tinkamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad tėvai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis.

Valstybės narės turėtų siekti šalinti kliūtis ir paskatas nedirbti, trukdančias dalyvauti darbo rinkoje, ir teikti paskatas joje dalyvauti, visų pirma mažas pajamas gaunantiems, papildomas šeimos pajamas uždirbantiems asmenims (dažnai – moterims) ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, įskaitant migrantų kilmės asmenis ir romus. Atsižvelgdamos į didelį darbo jėgos trūkumą tam tikrose profesijose ir sektoriuose (visų pirma gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, švietimo, transporto ir statybos sektoriuose), valstybės narės turėtų prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos didinimo, visų pirma skatindamos deramą darbo užmokestį ir deramas darbo sąlygas, užtikrindamos, kad mokesčių ir išmokų sistemų struktūra būtų remiamas dalyvavimas darbo rinkoje ir kad aktyvi darbo rinkos politika būtų veiksminga ir prieinama bei atsižvelgdamos į socialinių partnerių vaidmenį. Valstybės narės taip pat turėtų remti neįgaliesiems pritaikytą darbo aplinką, be kita ko, teikdamos tikslinę finansinę ir techninę paramą, didindamos informuotumą, teikdamos informaciją ir paslaugas, suteikiančias jiems galimybių dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime – šioje srityje socialinė ekonomika galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant neįgaliesiems kokybiškas darbo vietas. Darbo vietose turėtų būti visapusiškai įgyvendintos įvairios gairės, parengtos rengiant 2023–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijos užimtumo dokumentų rinkinį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisei į tinkamų sąlygų sudarymą, išlaikymo strategijų diegimui ir kovai su diskriminacine praktika . Reikėtų spręsti lyčių užimtumo skirtumo ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, taip pat profesinių lyčių stereotipų ir lyčių pagrindu susiskirsčiusių darbo rinkų, atspindinčių sistemingą lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis gauti atitinkamą išsilavinimą ir mokymą, problemas. Valstybės narės turėtų užtikrinti lyčių lygybę ir aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrindamos lygias galimybes bei galimybes siekti karjeros ir šalindamos kliūtis, trukdančias pasiekti vadovaujamąsias pareigas visais sprendimų priėmimo lygmenimis, taip pat spręsdamos smurto ir priekabiavimo darbe problemą, kuri daugiausia paliečia moteris. Turėtų būti užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą ir darbo užmokesčio skaidrumas. Reikėtų skatinti tiek moterų, tiek vyrų darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo derinimą, visų pirma suteikiant galimybę naudotis įperkamomis, kokybiškomis ilgalaikės priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, taip pat vykdant tinkamą politiką, kuria atsižvelgiama į skaitmenizacijos nulemtus darbo rinkos pokyčius . Šiuo atžvilgiu itin svarbi darbuotojų teisė atsijungti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tėvams ir kitiems priežiūros pareigų turintiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis tinkamomis atostogomis dėl šeiminių priežasčių ir lanksčiomis darbo sąlygomis, kad jie galėtų derinti darbo, šeimos ir privatų gyvenimą, ir skatinti, kad tėvai subalansuotai naudotųsi šiomis teisėmis.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kad galėtų naudotis dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti tiek tinkamą įdarbinimo aplinką , tiek reikiamą lankstumą , kad darbdaviai galėtų greitai prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių, tačiau kartu turėtų būti saugomos darbuotojų teisės ir užtikrinama socialinė apsauga , tinkamas darbuotojų apsaugos lygis ir sveika , saugi bei gerai pritaikyta darbo aplinka visiems darbuotojams . Skatinimas taikyti lanksčias darbo sąlygas, pavyzdžiui, nuotolinį darbą, gali padėti padidinti užimtumo lygį ir užtikrinti įtraukesnes darbo rinkas. Be to, valstybės narės turėtų remti darbuotojus, įmones ir kitus skaitmeninės transformacijos dalyvius, be kita ko, skatindamos naudoti etiškas ir patikimas dirbtinio intelekto (DI) priemones. Tai gali apimti įvairių sričių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo naujoms profesijoms strategijas, taip pat paskatas įmonėms kurti ir diegti technologijas, kurios gali padidinti našumą, papildyti žmonių darbą ir sumažinti darbo jėgos trūkumą ypatingos svarbos sektoriuose. Apskritai, ir visų pirma skaitmeninimo srityje, svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, susijusios su darbo laiku, darbo sąlygomis, psichikos sveikata darbe, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Turėtų būti panaikintos sąlygos sudaryti mažų garantijų darbo santykius, įskaitant atvejus, susijusius su skaitmeninių platformų darbuotojais, užtikrinant algoritmų naudojimo sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir kovojant su piktnaudžiavimu netipinėmis darbo sutartimis. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant, kai taikytina, teisę į tinkamą kompensaciją.

Kad galėtų naudotis dinamiška bei našia darbo jėga ir naujais darbo bei verslo modeliais, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais sąžiningų, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų klausimais, išlaikydamos teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jos turėtų mažinti darbo rinkų segmentaciją ir užkirsti jai kelią, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu ir skatinti perėjimą prie neterminuotų užimtumo formų. Užimtumo apsaugos taisyklės, darbo teisė ir institucijos turėtų užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, aukštą socialinės apsaugos lygį ir saugų užimtumą , įtraukų įdarbinimą, darbuotojų saugą ir sveikatą ir gerai pritaikytą darbo aplinką visiems darbuotojams. Kartu valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą aplinką įmonėms ir darbdaviams, kad jie galėtų prisitaikyti prie pokyčių. Valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti ES darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles , įskaitant privalomas profesinės ekspozicijos ribines vertes , kad būtų sumažintas mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir nebebūtų darbo vietoje sukelto vėžio atvejų . Skatinimas taikyti lanksčias darbo sąlygas, pavyzdžiui, nuotolinį darbą, gali padėti padidinti užimtumo lygį ir užtikrinti įtraukesnes darbo rinkas , taip pat gali padėti sudaryti sąlygas anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusioms darbuotojų grupėms patekti į darbo rinką. Kartu kyla pavojus, kad ribos tarp darbo laiko ir asmeninio gyvenimo taps neaiškios, todėl yra poreikis priimti direktyvą dėl teisės atsijungti . Be to, valstybės narės turėtų remti darbuotojus, įmones ir kitus skaitmeninės transformacijos dalyvius, be kita ko, skatindamos naudoti etiškas ir patikimas DI priemones. Tai gali apimti įvairių sričių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo naujoms profesijoms strategijas, parengtas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, taip pat paskatas įmonėms kurti ir diegti technologijas, kurios gali padidinti našumą, papildyti žmonių darbą ir sumažinti darbo jėgos trūkumą ypatingos svarbos sektoriuose. Apskritai, ir visų pirma skaitmeninimo srityje, svarbu užtikrinti, kad būtų gerbiamos darbuotojų teisės, susijusios su darbo laiku, demokratija darbe, darbo sąlygomis, psichikos sveikata darbe, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra , ir jos būtų vienodai taikomos visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar pagrindinės darbo sutarties . Turi būti panaikintos sąlygos sudaryti mažų garantijų darbo santykius, tokius kaip fiktyvus savarankiškas darbas, fiktyvios stažuotės ar kitos dangstomo darbo formos, įskaitant atvejus, susijusius su skaitmeninių platformų darbuotojais . Todėl itin svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų direktyvą dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo, užtikrintų, kad skaitmeninėse darbo platformose dirbantys asmenys galėtų naudotis visomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis, stiprintų darbo inspekcijas ir nustatytų atgrasomas sankcijas. Valstybės narės turėtų užtikrinti algoritmų naudojimo sąžiningumą, skaidrumą ir žmogaus atskaitomybę ir kovoti su piktnaudžiavimu netipinėmis darbo sutartimis. Neteisingo atleidimo iš darbo atveju turėtų būti užtikrinta galimybė naudotis veiksmingu ir nešališku ginčų sprendimu ir teise į teisių gynimą, įskaitant, kai taikytina, teisę į tinkamą kompensaciją.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir remti galinčių dalyvauti darbo rinkoje asmenų aktyvumą, visų pirma tų, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pavyzdžiui, moterų ir jaunimo, taip pat pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pavyzdžiui, žemesnės kvalifikacijos asmenų ir ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, migrantų kilmės asmenų, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, marginalizuotoms romų bendruomenėms priklausančių asmenų ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos mastą ir veiksmingumą, plėsdamos jos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą bei aprėptį ir geriau susiedamos ją su socialinėmis paslaugomis, mokymu ir bedarbių pajamų rėmimu jiems ieškant darbo, atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų kuo geriau naudotis ES finansavimu ir technine parama, kad sustiprintų valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimus laiku teikti specialiai darbo ieškantiems asmenims pritaikytą pagalbą, reaguoti į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius ir įgyvendinti veiklos rezultatais grindžiamą valdymą, taip pat remti šių tarnybų gebėjimą naudoti duomenis ir skaitmenines technologijas. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka ir privačios užimtumo tarnybos.

Vykdant politiką turėtų būti siekiama gerinti ir remti dalyvavimą darbo rinkoje, atitiktį darbo rinkos poreikiams bei profesinės veiklos keitimą, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose. Valstybės narės turėtų veiksmingai skatinti ir remti galinčių dalyvauti darbo rinkoje asmenų aktyvumą, visų pirma tų, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms, pavyzdžiui, moterų ir jaunimo, taip pat pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, pavyzdžiui, žemesnės kvalifikacijos asmenų ir ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų, migrantų kilmės asmenų, įskaitant asmenis, kuriems suteiktas laikinosios apsaugos statusas, romų bendruomenėms priklausančių asmenų ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Valstybės narės turėtų didinti aktyvios darbo rinkos politikos mastą ir veiksmingumą, plėsdamos jos tikslinę auditoriją, informavimo veiklą bei aprėptį ir geriau susiedamos ją su socialinėmis paslaugomis, mokymu ir bedarbių pajamų rėmimu jiems ieškant darbo, atsižvelgiant į jų teises ir pareigas. Valstybės narės turėtų kuo geriau naudotis ES finansavimu ir technine parama, taip pat nacionaliniais ištekliais, kad sustiprintų valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimus laiku teikti specialiai darbo ieškantiems asmenims pritaikytą pagalbą, reaguoti į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius ir įgyvendinti veiklos rezultatais grindžiamą valdymą, taip pat remti šių tarnybų gebėjimą naudoti duomenis ir skaitmenines technologijas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės pagrįstos trukmės laikotarpį bedarbiams turėtų mokėti tinkamas bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles . Bedarbio pašalpos neturėtų atgrasyti nuo greito grįžimo į darbo rinką, jas turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, be kita ko, atsižvelgiant į darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą.

Valstybės narės pakankamos trukmės laikotarpį bedarbiams turėtų mokėti tinkamas bedarbio pašalpas, atitinkančias jų įmokas ir nacionalines atitikties reikalavimams taisykles ir grindžiamas nediskriminavimo principu. Tai turėtų papildyti aktyvi darbo rinkos politika, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, be kita ko, atsižvelgiant į darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą bei neatitikimą, ir parama valstybių narių tarpusavio mokymosi mechanizmams .

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Turėtų būti didinamas ir tinkamai remiamas besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų, ypač profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų, turinčių mažiau judumo patirties, siekiant pagerinti jų įgūdžius ir įsidarbinamumą, išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą ir skatinti ES lygmens konkurencingumą. Reikėtų šalinti darbo jėgos judumo ES viduje kliūtis, įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba įgytų socialinės apsaugos teisių perkėlimo procedūras. Sąžiningos ir deramos sąlygos visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims turėtų būti užtikrintos vengiant diskriminacijos ir taikant tokį patį požiūrį, kaip ir į ES piliečius, ir užtikrinant nacionalinių bei ES teisės aktų vykdymą, taip pat stiprinant nacionalinių administracijų administracinį bendradarbiavimą dėl mobiliųjų darbuotojų, naudojantis Europos darbo institucijos pagalba.

Turėtų būti didinamas ir tinkamai remiamas besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų, ypač profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų, turinčių mažiau judumo patirties, siekiant pagerinti jų įgūdžius ir įsidarbinamumą, išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą ir skatinti ES lygmens konkurencingumą. Reikėtų šalinti darbo jėgos judumo ES viduje kliūtis, įskaitant profesinių kvalifikacijų pripažinimo arba įgytų socialinės apsaugos teisių perkėlimo procedūras. Remdamosi Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės darbu, valstybės narės turėtų supaprastinti ir standartizuoti savo ataskaitų teikimo reikalavimus. Be to, valstybės narės turėtų leisti savo administravimo įstaigoms gauti standartizuotus dokumentus kitomis Sąjungos kalbomis. Sąžiningos ir deramos sąlygos visiems tarpvalstybinę veiklą vykdantiems asmenims turėtų būti užtikrintos vengiant diskriminacijos ir taikant tokį patį požiūrį, kaip ir į ES piliečius, ir užtikrinant nacionalinių bei ES teisės aktų vykdymą, taip pat stiprinant nacionalinių administracijų administracinį bendradarbiavimą dėl mobiliųjų darbuotojų, naudojantis Europos darbo institucijos pagalba. Remdamos darbo jėgos judumą, valstybės narės taip pat turėtų veiksmingai kovoti su neigiamu protų nutekėjimo poveikiu tam tikruose regionuose, ypač pietinėse ir rytinėse valstybėse narėse, taip pat atokiose ir kaimo vietovėse.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Laikino sienų uždarymo dėl visuomenės sveikatos aplinkybių atvejais reikėtų remti ypatingos svarbos profesijų darbuotojų ir tarpvalstybinių, sezoninių bei komandiruotų darbuotojų judumą. Valstybės narės turėtų toliau skatinti specialistų pritraukimo partnerystes stiprindamos teisėtus migracijos būdus, vykdydamos naujas judumo programas ir kurdamos veiksmingą darbuotojų ir jų šeimų integracijos politiką, apimančią švietimą ir mokymą, įskaitant kalbų mokymą, užimtumą, sveikatos priežiūrą ir būstą.

Laikino sienų uždarymo atvejais reikėtų remti ypatingos svarbos profesijų darbuotojų ir tarpvalstybinių, sezoninių bei komandiruotų darbuotojų judumą. Valstybės narės turėtų toliau skatinti specialistų pritraukimo partnerystes stiprindamos teisėtus migracijos būdus, vykdydamos naujas judumo programas ir kurdamos veiksmingą darbuotojų ir jų šeimų integracijos politiką, apimančią švietimą ir mokymą, įskaitant kalbų mokymą, užimtumą, sveikatos priežiūrą ir būstą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir metodams, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamas socialines teises. Jos turėtų teikti konsultacijas ir gaires dėl teisių ir pareigų, kurios yra taikomos pagal netipines sutartis ir naujas darbo formas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse darbo platformose ir nuolatinio nuotolinio ar hibridinio darbo modelį. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai, o valstybės narės turėtų jiems padėti užmegzti ryšius su netipinį arba naujų formų darbą dirbančiais asmenimis ir jiems atstovauti. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę teikti paramą vykdymo užtikrinimui, pavyzdžiui, darbo inspekcijoms skirtas gaires ar specialius mokymus, susijusius su iššūkiais, kylančiais dėl naujų darbo organizavimo formų, įskaitant skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto naudojimą, pavyzdžiui, algoritminio valdymo, darbuotojų stebėjimo ir nuotolinio darbo.

Valstybės narės taip pat turėtų stengtis sudaryti tinkamas sąlygas naujoms darbo formoms ir metodams, išnaudoti savo darbo vietų kūrimo potencialą ir kartu užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į esamas socialines teises ir į Sąjungos bei nacionalinę darbo teisę . Jos turėtų teikti konsultacijas ir gaires dėl teisių ir pareigų, kurios yra taikomos pagal netipines sutartis ir naujas darbo formas, pavyzdžiui, darbą skaitmeninėse darbo platformose ir nuotolinio darbo modelį. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai, o valstybės narės turėtų jiems padėti užmegzti ryšius su netipinį arba naujų formų darbą dirbančiais asmenimis ir jiems atstovauti. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę teikti paramą vykdymo užtikrinimui, pavyzdžiui, stiprinti darbo inspekcijos vaidmenį, išteklius ir pajėgumus ir rengti kitas priemones, pavyzdžiui, darbo inspektoriams skirtas gaires ar specialius mokymus, susijusius su iššūkiais, kylančiais dėl naujų darbo organizavimo formų, įskaitant skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto naudojimą, pavyzdžiui, algoritminio valdymo, darbuotojų stebėjimo ir nuotolinio darbo.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, pasikonsultavusios ir glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, kartu gerbdamos jų savarankiškumą, turėtų užtikrinti palankią aplinką dvišaliam ir trišaliam socialiniam dialogui visais lygmenimis, įskaitant kolektyvines derybas, viešajame ir privačiajame sektoriuose pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką. Valstybės narės turėtų sistemingai, prasmingai ir laiku įtraukti socialinius partnerius į užimtumo, socialinės ir, kai aktualu, ekonominės bei kitos viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą ir atnaujinimą. Valstybės narės turėtų skatinti platesnę kolektyvinių derybų aprėptį, be kita ko, skatindamos socialinių partnerių gebėjimų kūrimą ir stiprinimą, sudaryti sąlygas veiksmingoms kolektyvinėms deryboms visais atitinkamais lygmenimis ir skatinti koordinavimą tarp šių lygmenų ir juose visuose. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiją ir kolektyvinių veiksmų teisę.

Valstybės narės, pasikonsultavusios ir glaudžiai bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, kartu gerbdamos jų savarankiškumą, turėtų skatinti demokratiją darbe ir užtikrinti palankią aplinką dvišaliam ir trišaliam socialiniam dialogui visais lygmenimis, įskaitant kolektyvines derybas, viešajame ir privačiajame sektoriuose pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką. Valstybės narės turėtų sistemingai, prasmingai ir laiku įtraukti socialinius partnerius į užimtumo, socialinės ir, kai aktualu, ekonominės bei kitos viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, teisės aktais nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio nustatymą ir atnaujinimą. Valstybės narės turėtų skatinti platesnę kolektyvinių derybų aprėptį, be kita ko, skatindamos socialinių partnerių gebėjimų kūrimą ir stiprinimą, sudaryti sąlygas veiksmingoms kolektyvinėms deryboms visais atitinkamais lygmenimis ir skatinti koordinavimą tarp šių lygmenų ir juose visuose. Socialiniai partneriai turėtų būti skatinami derėtis jiems svarbiais klausimais ir sudaryti kolektyvines sutartis, visapusiškai atsižvelgiant į jų autonomiją ir kolektyvinių veiksmų teisę. Valstybės narės turėtų nedelsdamos įgyvendinti Direktyvą (ES) 2022/2041 ir, kai taikytina, parengti veiksmų planus siekiant padidinti kolektyvinių derybų aprėptį pagal tą direktyvą.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės, kai tinkama, turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus.

Nedarydamos poveikio socialinių partnerių kompetencijai ir savarankiškumui, taip pat jų teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir jas sudaryti bei remdamosi esama nacionaline praktika valstybės narės, kai tinkama, taip pat turėtų atsižvelgti į atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų patirtį sprendžiant užimtumo ir socialinius klausimus.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės, taip pat skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektams, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija ir skatinamos lygios galimybės visiems, visų pirma tų grupių, kurios darbo rinkoje yra nepakankamai atstovaujamos, lygios galimybės. Tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, ilgalaikė priežiūra, švietimas ir prieiga prie prekių bei paslaugų, be kita ko, gyvenamojo būsto, jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį į visus, neatsižvelgdamos į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją.

Valstybės narės, taip pat skirdamos pakankamai dėmesio regioniniam ir teritoriniam aspektams, turėtų skatinti įtraukias ir visiems atviras darbo rinkas, įgyvendindamos veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama panaikinti visų formų diskriminaciją ir užtikrinamos lygios galimybės visiems, visų pirma tų grupių, kurios darbo rinkoje yra nepakankamai atstovaujamos, lygios galimybės. Tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, atokvėpio globa ir ilgalaikė priežiūra, švietimas ir prieiga prie prekių bei paslaugų, be kita ko, gyvenamojo būsto, jos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį į visus, neatsižvelgdamos į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą, teikdamos paskatas dalyvauti darbo rinkoje, remdamos socialines investicijas, kovodamos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, be kita ko, tam pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius tiksliniais, padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Be to, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas turėtų būti siekiama padidinti jų atsparumą daugialypiams iššūkiams. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams, labiausiai paveiktiems žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir didelių pragyvenimo išlaidų, įskaitant energijos išlaidas. Valstybės narės atsižvelgdamos į netipinių formų darbo plitimą, turėtų toliau šalinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių spragas.

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos visiems užtikrintų tinkamą, veiksmingą, efektyvią ir tvarią socialinę apsaugą visais gyvenimo etapais, skatindamos socialinę įtrauktį, aukštynkryptį socialinį judumą, teikdamos paskatas dalyvauti darbo rinkoje, remdamos socialines investicijas, kovodamos su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe, be kita ko, tam pritaikydamos savo mokesčių bei išmokų sistemas ir įvertindamos politikos krypčių paskirstomąjį poveikį. Universalius metodus papildžius tiksliniais, padidės socialinės apsaugos sistemų veiksmingumas. Be to, modernizuojant socialinės apsaugos sistemas turėtų būti siekiama padidinti jų atsparumą daugialypiams iššūkiams. Ypatinga parama turėtų būti teikiama pažeidžiamiems namų ūkiams, labiausiai paveiktiems klimato kaitos, su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusių sunkumų ir didelių pragyvenimo išlaidų, įskaitant energijos išlaidas. Valstybės narės atsižvelgdamos į netipinių formų darbo plitimą, turėtų toliau šalinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių spragas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, siekiant patenkinti individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti adekvačias minimalių pajamų išmokas visiems, neturintiems pakankamai išteklių, ir skatinti socialinę įtrauktį, remdamos ir skatindamos žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, tikslingai teikdamos socialines paslaugas. Būtina sąlyga lygioms galimybėms užtikrinti yra galimybė naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, nemokyklinės priežiūros, švietimo, mokymo, būsto, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą, laikantis Sąjungos ir nacionalinių pagrindinių tikslų iki 2030 m. skurdo mažinimo srityje. Vaikų skurdo ir socialinės atskirties problema, visų pirma, turėtų būti sprendžiama taikant visapusiškas ir integruotas priemones, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant vaikus, turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės pagrindinėmis paslaugomis. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą įperkamą ir socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje. Jos turėtų užtikrinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir spręsti energijos nepritekliaus, kaip vis reikšmingesnės skurdo formos, problemą, be kita ko, atitinkamais atvejais pažeidžiamoje padėtyje esantiems namų ūkiams taikydamos tikslines paramos priemones. Valstybės narės, veiksmingai naudodamos ES finansavimą ir techninę paramą, turėtų investuoti į socialinį būstą, būsto renovaciją ir papildomas paslaugas ir tenkinti neatidėliotiną įperkamo ir deramo būsto poreikį. Kiek tai susiję su šiomis paslaugomis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą. Turėtų būti konkrečiai sprendžiama benamystės problema, skatinant galimybes gauti nuolatinį būstą ir teikiant įgalinančias paramos paslaugas.

Valstybės narės turėtų plėtoti ir integruoti tris aktyvios įtraukties aspektus: tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis įgalinančiomis paslaugomis, siekiant patenkinti individualius poreikius. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti adekvačias minimalių pajamų išmokas visiems, neturintiems pakankamai išteklių, ir skatinti socialinę įtrauktį, remdamos ir skatindamos darbingo amžiaus žmones aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, be kita ko, tikslingai teikdamos socialines paslaugas. Būtina sąlyga lygioms galimybėms užtikrinti yra galimybė naudotis įperkamomis, prieinamomis ir kokybiškomis paslaugomis, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, nemokyklinės priežiūros, švietimo, mokymo, būsto, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros , taip pat atokvėpio globos ir paramos prižiūrintiems asmenims paslaugomis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant dirbančiųjų skurdą, laikantis Sąjungos ir nacionalinių pagrindinių tikslų iki 2030 m. skurdo mažinimo srityje. Vaikų skurdo ir socialinės atskirties problema, visų pirma, turėtų būti sprendžiama taikant visapusiškas ir integruotas priemones, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant vaikus, turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės pagrindinėmis paslaugomis. Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad remtini arba pažeidžiami asmenys turėtų galimybę gauti tinkamą įperkamą ir socialinį būstą ar pagalbą aprūpinimo būstu srityje. Jos turėtų užtikrinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos ir skubiai spręsti energijos nepritekliaus, kaip vis reikšmingesnės skurdo formos, problemą, be kita ko, atitinkamais atvejais pažeidžiamoje padėtyje esantiems namų ūkiams taikydamos tikslines paramos priemones. Valstybės narės, veiksmingai naudodamos ES finansavimą ir techninę paramą, turėtų investuoti į socialinį būstą, būsto renovaciją ir papildomas paslaugas ir tenkinti neatidėliotiną įperkamo ir deramo būsto poreikį. Kiek tai susiję su šiomis paslaugomis, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius neįgaliųjų poreikius, įskaitant prieinamumą. Turėtų būti konkrečiai sprendžiama benamystės problema, skatinant galimybes gauti nuolatinį būstą (principas „svarbiausia – būstas“) ir teikiant įgalinančias paramos paslaugas.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į didėjančią ilgalaikės priežiūros paklausą, taip pat susijusią su demografiniais pokyčiais, turėtų būti sprendžiama adekvatumo spragų, taip pat darbo jėgos trūkumo ir prastų darbo sąlygų problema.

Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, kartu užtikrindamos tvarumą ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į didėjančią ilgalaikės priežiūros paklausą, taip pat susijusią su demografiniais pokyčiais, turėtų būti sprendžiama adekvatumo spragų, taip pat darbo jėgos trūkumo ir prastų darbo sąlygų bei dažnai nepakankamo atlygio prižiūrintiesiems asmenims problema.

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti ir kaupti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkdamos papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos tinkamos pajamos senatvėje . Pensijų reformos turėtų būti remiamos vykdant politiką, kuria siekiama sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, ir taikant priemones , kuriomis pratęsiamas darbingas amžius, pavyzdžiui , didinant faktinį pensinį amžių, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus asmenims dalyvauti darbo rinkoje, ir turėtų būti įtrauktos į vyresnių žmonių aktyvumo strategijas . Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas tinkamai laipsniškai pradėti vykdyti reformas.

Atsižvelgdamos į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir demografinius pokyčius, valstybės narės turėtų užtikrinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tinkamumą ir tvarumą, suteikdamos lygias galimybes moterims ir vyrams įgyti ir kaupti teises į pensiją, be kita ko, pasitelkdamos papildomas pensijų sistemas, kad būtų užtikrintos deramos pensinės pajamos , didesnės už skurdo ribą . Pensijų reformos turėtų būti remiamos vykdant politiką, kuria siekiama sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, be kita ko , tinkamai vertinant motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius , ir skatinti vyresnio amžiaus asmenų aktyvumą ir sveikatą bei deramas darbo sąlygas , siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų faktiškai likti darbo rinkoje, kol sulauks teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. Kartu darbuotojams, kurie sulaukę pensinio amžiaus pageidauja dirbti toliau, turėtų būti suteikta galimybė dirbti . Valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas tinkamai laipsniškai pradėti vykdyti reformas.