2026 m. balandžio 30 d. sprendimas – Byla C‑31/25 P
Markov / Komisija

TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2026 m. balandžio 30 d. ( * )

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Konkursas EPSO/AD/383/21 – Sprendimas neįtraukti apelianto į rezervo sąrašą – Konkurso teisinis pagrindas – Žodinio pristatymo užduoties tvarka ir trukmė – Teisėti lūkesčiai – Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalis – Gero administravimo principas – Viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės – Europos Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodeksas – Europos Parlamento rezoliucija dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos – Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo“

Byloje C‑31/25 P

dėl 2025 m. sausio 18 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Yavor Markov, gyvenantis Sofijoje (Bulgarija), atstovaujamas advokat I. Stoynev,

apeliantas,

dalyvaujant kitai proceso šaliai –

Europos Komisijai, atstovaujamai J.‑F. Brakeland ir G. Niddam,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Passer (pranešėjas), teisėjai D. Gratsias ir B. Smulders,

generalinis advokatas R. Norkus,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Apeliaciniu skundu Yavor Markov prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Markov / Komisija (T‑1050/23, EU:T:2024:824; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė pagal SESV 270 straipsnį jo pareikštą ieškinį dėl, pirma, 2023 m. vasario 28 d. viešojo konkurso EPSO/AD/383/21 atrankos komisijos sprendimo atmesti jo prašymą peržiūrėti sprendimą neįtraukti jo į pasibaigus atrankai sudarytą rezervo sąrašą (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo ir, antra, žalos, tariamai patirtos neįtraukus jo pavardės į šį rezervo sąrašą, atlyginimo.

Teisinis pagrindas

Chartija

2

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje „Teisė į gerą administravimą“ nurodyta:

„1. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

2. Ši teisė apima:

a) kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę;

<…>

c) administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus.

3. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjunga pagal valstybėms narėms bendrus teisės principus atlygintų jam žalą, kurią atlikdami savo pareigas padarė Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai.

<…>“

3

Chartijos 47 straipsnyje „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ numatyta:

„Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą.“

Pareigūnų tarnybos nuostatai

4

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įtvirtinti 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančiame Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5), iš dalies pakeistame 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1023/2013 (OL L 287, 2013, p. 15).

5

Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Konkurso skelbimą [Pranešimą apie konkursą] parengia paskyrimų tarnyba (AIPN)], pasitarusi su Jungtiniu komitetu.

Jame turi būti nurodyti šie dalykai:

<…>

e) jeigu konkurse taikomi testai, nurodoma, kokio jie bus pobūdžio ir kaip jie bus vertinami;

<…>“

Pranešimas apie ginčijamą konkursą

6

2021 m. sausio 21 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie viešą konkursą EPSO/AD/383/21 – Bulgarų kalbos teisininkai lingvistai (AD 7) (OL C 22A, 2021, p. 1; toliau – pranešimas apie ginčijamą konkursą). Konkurso tikslas buvo sudaryti bulgarų kalbos teisininkų lingvistų rezervo sąrašą, skirtą užpildyti laisvoms pareigybėms visų pirma Europos Parlamente, Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Komisijoje.

7

Pranešimo apie ginčijamą konkursą įvadinė dalis buvo suformuluota taip:

„<…>

Šis pranešimas apie konkurs[ą] ir jo priedai sudaro teisiškai privalomus šių atrankos procedūrų pagrindus.

Viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės pateikiamos II PRIEDE.

<…>“

8

Šio pranešimo apie konkursą dalyje „Vertinimo centras“ buvo numatyta:

„<…>

Bendrieji įgūdžiai bus iš dalies vertinami per bendrųjų įgūdžių vertinimo pokalbį (2-ąja kalba) ir situacinį įgūdžių vertinimo pokalbį (taip pat 2-ąja kalba). Po žodinio pristatymo (1-ąja kalba) vyks klausimų ir atsakymų sesija (taip pat 1-ąja kalba), per kurią bus siekiama įvertinti bendruosius įgūdžius, su konkurso sritimi susijusius įgūdžius ir Europos Sąjungos teisės išmanymą. Galiausiai reikės 1-ąja kalba parengti 3-iąja kalba pateikto teksto santrauką – per šią užduotį bus vertinami su konkurso sritimi susiję 3-iosios kalbos mokėjimo įgūdžiai.

<…>“

9

Pranešimo apie ginčijamą konkursą II priede „Viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės“ buvo pateikta informacija apie viešuosius konkursus.

2015 m. bendrosios taisyklės

10

Viešiesiems konkursams taikytinų bendrųjų taisyklių, paskelbtų 2015 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 70A, 2015, p. 1; toliau – 2015 m. bendrosios taisyklės), įvade nurodyta:

„Šios bendrosios taisyklės yra sudedamoji pranešimo apie konkursą dalis ir kartu su pranešimu sudaro privalomus konkurso procedūros pagrindus.“

11

Šių bendrųjų taisyklių 2.5 punktas „Vertinimo centras“ suformuluotas taip:

„<…>

Vertinimo centro užduočių turinį tvirtina konkurso atrankos komisija. Atsižvelgiant į konkursą gali būti organizuojamos šios užduotys:

–

atvejo tyrimas: atitinkamu scenarijumi pagrįstas testas raštu, per kurį reikia išspręsti įvairias problemas arba į jas reaguoti remiantis tik pateikta medžiaga,

–

žodinis pristatymas: individualus testas, per kurį reikia išanalizuoti su tam tikra darbine situacija susijusią išgalvotą problemą ir pasiūlyti jos sprendimo būdą. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, kandidatas turi pristatyti savo idėjas nedidelei auditorijai,

–

įgūdžių nustatymo pokalbis (‑iai): individuali užduotis, kurios tikslas – laikantis tam tikros struktūros surinkti svarbią informaciją apie kandidato bendruosius įgūdžius (ir (arba) specialiuosius įgūdžius specialistų konkursų atveju), daugiausia dėmesio skiriant jo patirčiai,

<…>

Kiekvieno konkurso užduotys yra nurodomos pranešime apie konkretų konkursą. Šios užduotys taip pat bus išsamiai paaiškintos vertinimo centro vadove, kurį gauna dalyvauti šiame etape pakviesti kandidatai.“

Gero administracinio elgesio kodeksas

12

Europos Komisijos darbuotojų gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodekso, pridėto prie 2000 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimo 2000/633/CE, EAPB, Euratomas (OL L 267, 2000, p. 63; toliau – Gero administracinio elgesio kodeksas), įvado skirsnis „Taikymo sritis“ suformuluotas taip:

„Šis kodeksas yra privalomas visiems darbuotojams, kuriems taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos <…> bei kitos Komisijos ir jos darbuotojų santykius reglamentuojančios nuostatos, taikomos pareigūnams ir kitiems tarnautojams. <…>

<…>“

13

Šio kodekso I skyriuje „Bendrieji principai“ yra skirsnis „Teisėtumas“, kuriame numatyta:

„Komisija veikia laikydamasi įstatymų bei taiko Bendrijos teisėje nustatytas taisykles ir procedūras.“

14

To paties skyriaus skirsnyje „Nuoseklumas“ yra tokia frazė:

„Komisijos administracinis elgesys turi būti nuoseklus, turi būti laikomasi jai įprastos darbo tvarkos. Visi nukrypimai nuo šio principo turi būti gerai pagrįsti.“

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija

15

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos (2016/2610(RSP)) (OL C 86, 2018, p. 126; toliau – 2016 m. birželio 9 d. rezoliucija) yra pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos, kurio 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Veiksminga Sąjungos administracija yra labai svarbi viešųjų interesų atžvilgiu. Dėl per didelio ar per mažo taisyklių ir procedūrų skaičiaus gali susidaryti sąlygos netinkamam administravimui, kuris taip pat gali atsirasti dėl to, kad taisyklės ir procedūros prieštarauja vienos kitoms, yra nenuoseklios ar neaiškios.“

Ginčo aplinkybės

16

Skundžiamo sprendimo 2–11 punktuose ginčo aplinkybės išdėstytos taip:

„2. 2021 m. sausio 21 d. [EPSO] paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje [pranešimą apie ginčijamą konkursą], kurio tikslas buvo sudaryti, be kita ko, bulgarų kalbos teisininkų lingvistų (AD 7 lygio pareigos) rezervo sąrašą, skirtą užpildyti laisvoms pareigybėms visų pirma Europos Parlamente, Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Komisijoje.

3. Pranešimo dalies „Kaip būsiu atrinktas?“ 5 punkte, iš dalies pakeistame 2022 m. kovo 8 d. pranešimu, kuriuo iš dalies keičiamas [pranešimas apie ginčijamą konkursą], buvo nurodyta, kad vertinimo centre atliekamus patikrinimus sudarys trys testai: bendrųjų įgūdžių vertinimo pokalbis (anglų k.), žodinis pristatymas su po jo vyksiančia klausimų ir atsakymų sesija ir pasirinkta „3-iąja“ kalba – ne anglų ir ne konkurso kalba – pateikto teksto santraukos rengimas konkurso kalba. Kiekvienas iš aštuonių bendrųjų įgūdžių turėjo būti vertinamas pagal 10 balų skalę, o su konkurso sritimi susiję įgūdžiai – pagal 100 balų skalę. Kalbant apie bendruosius įgūdžius, bendras minimalus reikalautas balų skaičius buvo 40 iš 80, o kalbant apie su konkurso sritimi susijusius įgūdžius – 20 balų iš 40 už žodinį pristatymą ir 30 iš 60 už santrauką.

4. 2021 m. sausio 30 d. apeliantas pateikė savo kandidatūrą dalyvauti konkurse.

5. Sėkmingai įveikęs [pranešime apie ginčijamą konkursą] numatytus „klausimų su keliais atsakymų variantais“ testą ir vertimo testą, 2022 m. gegužės 31 d. raštu apeliantas buvo pakviestas nuotoliniu būdu dalyvauti dviejuose žodiniuose testuose vertinimo centre. Kvietime buvo nurodyta, kad kiekvienas testas truks 40–50 minučių.

6. Vertinimo centre atlikęs rašytinę užduotį – teksto santraukos rengimą, apeliantas atitinkamai 2022 m. birželio 13 ir 22 d. dalyvavo įgūdžių vertinimo pokalbyje ir žodiniame pristatyme.

7. 2022 m. lapkričio 29 d. raštu atrankos komisija apeliantui pranešė apie savo sprendimą neįtraukti jo į rezervo sąrašą dėl to, kad jis nesurinko minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus (toliau – pirminis sprendimas). Prie šio rašto buvo pridėtas įgūdžių pasas, kuriame buvo nurodyta, pirma, kad apelianto gautas bendras balas yra 189 ir 260 ir, antra, kad už žodinį pristatymą jis gavo 19 balų iš 40, kai minimalus reikalaujamas balas yra 20 iš 40. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad į rezervo sąrašą įtraukti kandidatai surinko bent 198 balų ir 260.

8. 2022 m. gruodžio 2 d. apeliantas pateikė atrankos komisijai prašymą peržiūrėti pirminį sprendimą, motyvuodamas tuo, kad rengiant žodinio pristatymo užduotį buvo padarytas esminis pažeidimas. [Ginčijamu sprendimu] atrankos komisija paliko pirminį sprendimą nepakeistą.

9. 2023 m. kovo 19 d. apeliantas, remdamasis <…> Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, pateikė skundą, juo prašė panaikinti pirminį ir [ginčijamą] sprendimus.

10. 2023 m. gegužės 30 d. EPSO patvirtino gavusi apelianto skundą ir nurodė, kad jei į jį nebus atsakyta per keturis mėnesius nuo pateikimo, tai bus laikoma implicitiniu sprendimu atmesti skundą.

11. EPSO neatsakius į apelianto skundą per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą keturių mėnesių terminą, 2023 m. liepos 20 d. atsirado implicitinis sprendimas atmesti skundą <…>“

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

17

2023 m. spalio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apelianto pagal SESV 270 straipsnį pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir 7 000 EUR žalos, tariamai patirtos neįtraukus jo pavardės į ginčijamo konkurso rezervo sąrašą, atlyginimo.

18

Grisdamas reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas iš esmės nurodė tris pagrindus, kurių pirmasis susijęs su neteisėtu žodinio pristatymo užduoties struktūros ir apimties pakeitimu, antrasis – su neteisėtu netikslios, neaiškios, dviprasmiškos, nenuoseklios ir prieštaringos informacijos pateikimu, trečiasis – su teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimu.

19

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

Šalių reikalavimai

20

Apeliaciniu skundu apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

nurodyti Komisijai atlyginti jo patirtą žalą ir

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

21

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą ir

–

priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo

22

Grįsdamas apeliacinį skundą, apeliantas iš esmės nurodo du pagrindus, kuriais kritikuojamos Bendrojo Teismo išvados, padarytos išnagrinėjus pirmąjį ir antrąjį ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus.

Dėl pirmojo pagrindo

Šalių argumentai

23

Pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą sudaro šešios dalys.

24

Pirmoje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, jog jo teisėti lūkesčiai, susiję su žodinio pristatymo užduoties struktūra ir apimtimi, nebuvo pažeisti.

25

Pirmiausia jis teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 62 punkte konstatavo, jog pranešime apie ginčijamą konkursą pateiktas žodinio pristatymo užduoties aprašymas neatitiko 2015 m. bendrosiose taisyklėse pateikto aprašymo. Vėliau, anot jo, skundžiamo sprendimo 127 punkte Bendrasis Teismas pats sau paprieštaravo nurodęs, kad šiuo klausimu apeliantui pateikta informacija buvo tiksli, besąlyginė ir nuosekli.

26

Antra, skundžiamo sprendimo 73 punkte Bendrasis Teismas tariamai klaidingai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokio tinkamo įrodymo, patvirtinančio jo teisę pagrįstai tikėtis, kad bendra žodinio pristatymo užduoties trukmė bus 20 minučių. Apelianto nuomone, tokia informacija tiesiogiai išplaukė iš EPSO interneto svetainės, ir šiuo tikslu jis pateikė įrodymų, į kuriuos Bendrasis Teismas neatsižvelgė. Šiuo klausimu, apelianto teigimu, 2022 m. gegužės 31 d. kvietimas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad testai truks apie 40–50 minučių, neatitiko įprastos EPSO taikomos praktikos nurodyti tikslią tokios rūšies testo trukmę. Jo nuomone, tokia formuluotė leido jam manyti, kad nurodyta trukmė apims ne tik patį žodinį pristatymą, bet ir laiką, būtiną techniniam konfigūravimui ir atsargumo priemonėms dėl galimo vėlavimo, nes testai vyko per COVID‑19 pandemiją ir pasitaikydavo įvairių techninių kliūčių.

27

Pirmojo pagrindo antra dalis grindžiama 2015 m. bendrųjų taisyklių pažeidimu. Šiuo klausimu apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 78 ir 79 punktuose, kuriuose buvo nuoroda į to paties sprendimo 63–67 punktus, padarė išvadą, kad 2015 m. bendrosios taisyklės netaikomos ginčijamam konkursui. Pirmiausia jis nurodo, kad pranešime apie ginčijamą konkursą, įskaitant visus jo priedus, buvo tik neišsami ar bendra informacija apie numatytų testų turinį ir trukmę. Šiomis aplinkybėmis, jo nuomone, priešingai nei Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 67 punkte, buvo galima pagrįstai remtis EPSO interneto svetainėje ir 2015 m. bendrosiose taisyklėse esančia išsamesne informacija. Apeliantas mano, kad, nesant išsamios informacijos apie testus, pranešimu apie ginčijamą konkursą buvo galima remtis tik kiek tai susiję su planuotų testų skaičiumi ir rūšimi.

28

Šiuo klausimu jis pažymi, kad Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos 2015 m. bendrosios taisyklės, atsižvelgiant į jų pavadinimą ir formuluotes, visų pirmą į frazę, kad jos yra sudedamoji pranešimo apie konkursą dalis, laikytinos „visuotinai privalomomis taisyklėmis“, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją, todėl jos sukelia teisines pasekmes ir turi būti taikomos nagrinėjamu atveju, nesant būtinybės pateikti į jas aiškią nuorodą pranešime apie ginčijamą konkursą.

29

Galiausiai, apelianto nuomone, negalima sutikti, kad pranešime apie ginčijamą konkursą, visų pirma jo II priede „Viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės“, buvo nukrypta nuo 2015 m. bendrųjų taisyklių, nes šių dokumentų taikymo sritis skiriasi. Kalbant konkrečiai, II priede išdėstytos viešiesiems konkursams taikytinos bendrosios taisyklės taikomos tik procedūros ir techniniams klausimams, kaip antai, kandidatų turėtiniems diplomams ar bendravimo su EPSO tvarkai, o 2015 m. bendrosios taisyklės reglamentuoja esminius klausimus, visų pirma, tiksliai apibrėžia testų turinį ir trukmę. Taigi, Bendrasis Teismas tariamai klaidingai išaiškino pastarųjų nuostatų pobūdį ir jų santykį su pranešimu apie ginčijamą konkursą, o todėl klaidingai atsisakė į jas atsižvelgti nagrinėjamoje byloje.

30

Pirmojo pagrindo trečioje dalyje apeliantas teigia, jog kadangi 2015 m. bendrosios taisyklės turėjo būti taikomos ir, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 62 punkte, pranešime apie ginčijamą konkursą pateiktas žodinio pristatymo užduoties aprašymas neatitiko šiose bendrosiose taisyklėse esančio aprašymo, Bendrasis Teismas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą, nes skundžiamo sprendimo 81–88 punktuose pripažino pranešimą apie ginčijamą konkursą atitinkančiu šią nuostatą, kadangi jame tariamai buvo pakankamai aiškiai aprašytas nurodytos užduoties pobūdis.

31

Šiuo klausimu apeliantas pabrėžia, pirma, kad žodinio pristatymo užduoties aprašymas pranešime apie ginčijamą konkursą ir 2015 m. bendrosiose taisyklėse, kuriomis turėjo būti remiamasi dėl nurodyto pranešimo netikslumo, skyrėsi, ir Bendrasis Teismas tai patvirtino skundžiamo sprendimo 62 punkte.

32

Antra, kadangi 2015 m. bendrosiose taisyklėse ir EPSO interneto svetainėje esančioje informacijoje buvo nurodyta, kad šią užduotį turėjo sudaryti 5 minučių trukmės pristatymas ir 15 minučių trukmės su šiuo pristatymu susijusi klausimų ir atsakymų sesija po jo, taigi, bendra užduoties trukmė turėjo būti 20 minučių, apeliantas pagrįstai negalėjo numatyti, kad ši užduotis be 20 minučių trukmės žodinio pristatymo dar apims 30 minučių trukmės pokalbį, skirtą bendriems klausimams apie Sąjungos teisės žinias.

33

Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje, grindžiamoje Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu, apeliantas kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad skundžiamo sprendimo 94 punkte šis pagrindė pirmoje instancijoje pareikšto jo ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies atmetimą išimtinai tariamu 2015 m. bendrųjų taisyklių netaikytinumu ir neišdėstė pozicijos dėl to sprendimo 91 ir 92 punktuose paminėtų argumentų, grįstų nuoseklumo ir teisėtumo principų pažeidimu.

34

Pirmojo pagrindo penktoje dalyje, grindžiamoje tariamu Gero administracinio elgesio kodekso pažeidimu, apeliantas teigia, kad skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes nepripažino šio kodekso pažeidimo ir nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje jis netaikomas. Apelianto teigimu, kaip visuomenės narys jis galėjo pagrįstai reikalauti, kad EPSO laikytųsi šiame kodekse įtvirtintų pareigų. Kadangi šis kodeksas sukėlė teisinių pasekmių, apeliantas galėjo teisėtai tikėtis, kad EPSO laikysis savo ankstesnės praktikos, paisys teisės aktų ir bendraudama su kandidatais rodys reikiamą apdairumą.

35

Pirmojo pagrindo šeštoje dalyje, grindžiamoje teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir sąžiningumo principų pažeidimu, apeliantas kritikuoja Bendrąjį Teismą pirmiausia dėl to, jog skundžiamo sprendimo 108 punkte šis padarė išvadą, kad nebuvo pateikta jokių šių principų pažeidimo įrodymų. Anot apelianto, remiantis byloje pateiktais duomenimis, šis pažeidimas turėjo būti pripažintas įrodytu, atsižvelgiant į 2015 m. bendrųjų taisyklių taikytinumą ir į tai, kad pranešime apie ginčijamą konkursą aprašyta žodinio pristatymo užduoties tvarka neatitiko šių taisyklių.

36

Toliau apeliantas nurodo, kad Bendrasis Teismas turėjo nurodyti Komisijai pateikti informaciją apie EPSO rengtus ankstesnius konkursus, kad įsitikintų, jog ginčijamas konkursas neatitiko ankstesnės praktikos.

37

Galiausiai jis kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad šis neatsižvelgė į argumentus, susijusius su priežastimis, dėl kurių atrankos komisijos privatūs pranešimai, EPSO oficialiajame interneto puslapyje esanti informacija ir sudalyvavus keliuose EPSO rengtuose konkursuose apelianto įgyta patirtis suteikė jam teisėtų lūkesčių dėl žodinio pristatymo užduoties vykdymo tvarkos, kokia ji buvo numatyta nurodytuose šaltiniuose.

38

Komisija mano, kad pirmasis pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

Teisingumo Teismo vertinimas

39

Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmojo pagrindo antrą dalį.

Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

40

Šioje dalyje apeliantas iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 63–67, 78 ir 79 punktuose padarė išvadą, kad 2015 m. bendrosios taisyklės netaikomos ginčijamam konkursui.

41

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai priminė jurisprudenciją, pagal kurią pranešime apie konkursą įtvirtintas konkretaus konkurso „norminis pagrindas“, atsižvelgiant į paskyrimų tarnybos nustatytą tikslą, o pagal šį pagrindą nustatoma atitinkamo konkurso procedūra nuo pranešimo apie jį paskelbimo iki rezervo sąrašo, kuriame pateikiamos to konkurso laimėtojų pavardės, paskelbimo (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 50 punktą).

42

Iš tiesų, kadangi kiekviename pranešime apie konkursą nustatomas tik tam konkursui būdingas norminis pagrindas, atrankos komisijai to pranešimo tekstas privalomas toks, koks jis buvo paskelbtas. Pagrindinė pranešimo apie konkursą paskirtis – kuo tiksliau informuoti suinteresuotuosius asmenis apie nustatytus reikalavimus nagrinėjamoms pareigoms užimti, kad jie galėtų nuspręsti, ar gali pateikti savo kandidatūrą (šiuo klausimu žr. 1982 m. vasario 18 d. Sprendimo Ruske / Komisija, 67/81, EU:C:1982:69, 9 punktą).

43

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 65 ir 67 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad pranešime apie ginčijamą konkursą, kiek tai susiję su Viešiesiems konkursams taikytinomis bendrosiomis taisyklėmis, kandidatai buvo aiškiai nukreipiami į jo II priedą, neminint 2015 m. bendrųjų taisyklių.

44

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 79 punkte, kuriame pateikta nuoroda į to paties sprendimo 63–67 punktus, padarė išvadą, kad 2015 m. bendrosios taisyklės netaikomos ginčijamam konkursui.

45

Kiek tai susiję su 2015 m. bendrųjų taisyklių pirmame puslapyje esančia fraze, kad jos „yra sudedamoji pranešimo apie konkursą dalis ir kartu su pranešimu sudaro privalomus konkurso procedūros pagrindus“, pažymėtina, jog kadangi pranešime apie ginčijamą konkursą nebuvo nuorodos į šias bendrąsias taisykles, minėtos frazės nepakanka tam, kad šios taisyklės būtų taikomos ginčijamam konkursui (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 53 punktą).

46

Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2015 m. bendrosiose taisyklėse buvo informacijos, kuri įvairiais aspektais skyrėsi nuo pranešimo apie ginčijamą konkursą II priede esančių bendrųjų taisyklių ar buvo išsamesnė už jas, negali paneigti šio sprendimo 43 punkte nurodyto Bendrojo Teismo konstatavimo.

47

Taigi, pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

48

Grįsdamas pirmojo pagrindo antrą dalį, susijusią su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, apeliantas pirmiausia remiasi Bendrojo Teismo motyvuose tariamai esančia klaida ir jų prieštaringumu.

49

Iš karto pažymėtina, kad pirmojo pagrindo antra dalis, grindžiama Bendrojo Teismo tariamai padaryta teisės klaida nusprendus, kad 2015 m. bendrosios taisyklės netaikomos ginčijamam konkursui, buvo atmesta.

50

Darytina išvada, kad ta apimtimi, kuria pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantas remiasi 2015 m. bendrosiomis taisyklėmis įrodinėdamas, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes, remdamasis jomis ir jų bei pranešimo apie ginčijamą konkursą atitiktimi, nepripažino apelianto teisėtų lūkesčių dėl konkrečios žodinio pristatymo eigos tariamo pažeidimo, ši dalis turi būti atmesta kaip grindžiama klaidinga prielaida.

51

Dėl teiginio apie skundžiamo sprendimo 62 ir 127 punktuose nurodytų motyvų prieštaringumą konstatuotina, kad jis nepagrįstas, nes skundžiamo sprendimo 62 punkte padarytas neatitikties konstatavimas ir to sprendimo 127 punkte esanti išvada apie atitikties buvimą susiję su skirtingais dokumentais: pirmajame konstatavime pranešimas apie ginčijamą konkursą lyginamas su 2015 m. bendrosiomis taisyklėmis, o nurodyta išvada padaryta palyginus šį pranešimą apie konkursą su kvietimu ir žodinio pristatymo užduoties aprašymu.

52

Antra, apelianto teigimu, skundžiamo sprendimo 73 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad jis nepateikė jokio tinkamo įrodymo, patvirtinančio jo teisę pagrįstai tikėtis, kad bendra žodinio pristatymo užduoties trukmė bus 20 minučių.

53

Primintina, kad iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, todėl tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes ir įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, nesant reikalo iš naujo vertinti faktų ir įrodymų. Jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pagal nurodytas nuostatas ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą jis turi tiksliai nurodyti, kokius įrodymus tas teismas iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, iškraipė įrodymus (2025 m. spalio 2 d. Sprendimo WV / EIVT, C‑243/24 P, EU:C:2025:742, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Skundžiamo sprendimo 73 punkte Bendrasis Teismas konkrečiai rėmėsi aplinkybe, kad 2022 m. gegužės 31 d. kvietime buvo aiškiai minima 40–50 minučių trukmė, todėl iš esmės padarė išvadą, kad apeliantas nepateikė jokio tinkamo įrodymo, patvirtinančio jo teisėtą lūkestį, kad žodinio pristatymo užduoties trukmė neviršys 20 minučių.

55

Savo priekaištu dėl skundžiamo sprendimo 73 punkto apeliantas iš esmės siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų faktines aplinkybes, tačiau nenurodo, kad Bendrasis Teismas būtų jas iškraipęs. Darytina išvada, kad šis priekaištas nepriimtinas.

56

Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

57

Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimu, pirmiausia pažymėtina, kad ji didele apimtimi grindžiama prielaida, kad 2015 m. bendrosios taisyklės turėjo būti taikomos ginčijamam konkursui. Visgi nagrinėjant pirmojo pagrindo antrą dalį buvo konstatuota, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad 2015 m. bendrosios taisyklės šiam konkursui netaikomos. Vadinasi, šia apimtimi pirmojo pagrindo trečia dalis grindžiama klaidinga prielaida, todėl yra nepagrįsta.

58

Antra, kiek apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą, nes skundžiamo sprendimo 88 punkte klaidingai pripažino pranešimą apie ginčijamą konkursą atitinkančiu šią nuostatą, primintina, kad jeigu konkurse taikomi testai, paskyrimų tarnyba pranešime apie konkursą turi nustatyti, kokio jie bus pobūdžio ir kaip jie bus vertinami.

59

Vis dėlto nurodytoje nuostatoje nereikalaujama, kad pranešime apie konkursą būtų pateikta detali informacija apie kiekvieną užduotį.

60

Nagrinėjamu atveju vertinimo centrui skirtoje pranešimo apie ginčijamą konkursą dalyje buvo nurodyta, kad „po žodinio pristatymo (1-ąja kalba) vyks klausimų ir atsakymų sesija (taip pat 1-ąja kalba), per kurią bus siekiama įvertinti bendruosius įgūdžius, su konkurso sritimi susijusius įgūdžius ir Europos Sąjungos teisės išmanymą“.

61

Reikia pripažinti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 88 punkte konstatavo, kad pranešime apie ginčijamą konkursą buvo aprašytas šios užduoties pobūdis, nes iš jo teksto buvo aiškiai matyti, kad šią užduotį sudarys žodinis pristatymas ir po jo vyksianti klausimų ir atsakymų sesija.

62

Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkte neatmetama galimybė žodinio pristatymo užduoties konkrečią tvarką nurodyti papildomuose dokumentuose prie pranešimo apie konkursą, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas konkrečiai nurodė skundžiamo sprendimo 5 ir 73 punktuose, 2022 m. gegužės 31 d. kvietime apeliantui buvo pranešta, kad ginčijamas testas truks „apie 40–50 minučių“. Taigi, apeliantas tinkamu laiku sužinojo apie šio testo trukmę ir turėjo visą būtiną informaciją, kad jam pasiruoštų.

63

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, pripažinęs pranešimą apie ginčijamą konkursą atitinkančiu šią nuostatą, nepažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkto.

64

Taigi, pirmojo pagrindo trečia dalis yra nepagrįsta.

Dėl pirmojo pagrindo ketvirtos dalies

65

Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantas ginčija pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, grįstos Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą pažeidimu, atmetimą, remdamasis ne Bendrojo Teismo klaida aiškinant šią nuostatą, bet atsakymo į kai kuriuos argumentus nebuvimu.

66

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi, be kita ko, patikrinti, ar Bendrasis Teismas pakankamai teisiškai atsakė į visus apelianto pateiktus argumentus, nes pagrindas, susijęs su Bendrojo Teismo atsakymo į pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus nebuvimu, iš esmės gali reikšti, kad pažeista Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti, taikoma Bendrajam Teismui pagal to statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 117 straipsnį (2025 m. vasario 27 d. Sprendimo OA / Parlamentas, C‑32/24 P, EU:C:2025:118, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

67

Ši pareiga motyvuoti sprendimus nereiškia, kad Bendrasis Teismas turi išsamiai ir vieną po kito išnagrinėti visus bylos šalių išdėstytus argumentus. Taigi, motyvavimas gali būti numanomas, su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti motyvus, kuriais grindžiamas skundžiamas sprendimas, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad jis galėtų vykdyti kontrolę, kai nagrinėja apeliacinį skundą (2025 m. vasario 27 d. Sprendimo OA / Parlamentas, C‑32/24 P, EU:C:2025:118, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Nagrinėjamu atveju tariamas Chartijos 41 straipsnio pažeidimas dėl žodinio pristatymo užduoties struktūros savavališko pakeitimo, kuriuo apeliantas rėmėsi Bendrajame Teisme, buvo grindžiamas prielaida, kad ginčijamos užduoties vykdymo tvarką galėjo reglamentuoti kitas norminis pagrindas nei numatytasis pranešime apie ginčijamą konkursą, ir šią prielaidą apeliantas pakartojo argumentuose dėl būtinumo ginčijamai užduočiai taikyti 2015 m. bendrąsias taisykles ir EPSO interneto svetainėje paskelbtą informaciją.

69

Reikia konstatuoti, kad ši pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo ketvirta dalis buvo tiesiogiai susijusi su to pagrindo pirma ir antra dalimis, kurias Bendrasis Teismas atmetė. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas pagrįstai galėjo skundžiamo sprendimo 94 punkte apsiriboti nuoroda į to sprendimo 69–74 ir 63–67 punktus, kuriuose jis konstatavo, kad žodinio pristatymo užduotis atitiko pranešimą apie ginčijamą konkursą ir kad šiame pranešime buvo nustatytas teisiškai privalomas ginčijamo konkurso pagrindas.

70

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo 94 punkte pateikti motyvai leidžia pakankamai suprasti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtą dalį.

71

Vadinasi, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pirmojo pagrindo penktos dalies

72

Pirmojo pagrindo penktoje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nepripažino Gero administracinio elgesio kodekso pažeidimo. Jis pažymi, kad skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas nemotyvavo savo nepagrįstos išvados, kad, nepaisant klausimo dėl to kodekso privalomosios galios, jis nebuvo skirtas reglamentuoti nagrinėjamos situacijos.

73

Tame 37 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog iš paties Gero administracinio elgesio kodekso teksto matyti, kad tai yra geros administracinės elgsenos gairės, kurių turi laikytis institucijos ir jų darbuotojai bendraudami su visuomene, todėl, nepaisant klausimo dėl jo privalomosios galios, tas kodeksas neskirtas reglamentuoti nagrinėjamos situacijos. Iš šio vertinimo matyti, kad Bendrasis Teismas netiesiogiai, bet neišvengiamai, manė, jog santykiuose su EPSO apeliantas veikė ne kaip visuomenės narys, o kaip šios tarnybos rengiamo konkurso dalyvis, todėl jo santykius su EPSO reglamentavo pranešimas apie ginčijamą konkursą. Vadinasi, minėtame 37 punkte pateiktų motyvų pakako, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, siejamą su to statuto 53 straipsniu, ir tame punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas nėra teisiškai klaidingas.

74

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, pirmojo pagrindo penktą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pirmojo pagrindo šeštos dalies

75

Pirmojo pagrindo šeštos dalies pirmu argumentu apeliantas iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo pripažinti teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir sąžiningumo principų pažeidimą įrodytu, atsižvelgdamas į 2015 m. bendrųjų taisyklių taikytinumą ir žodinio pristatymo užduoties neatitiktį joms.

76

Kadangi šis argumentas grindžiamas prielaida, kad ginčijamam konkursui taikomos 2015 m. bendrosios taisyklės, kurią Teisingumo Teismas atmetė išnagrinėjęs pirmojo pagrindo antrą dalį, šį argumentą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.

77

Pirmojo pagrindo šeštos dalies antru argumentu apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis savo iniciatyva neišnagrinėjo EPSO anksčiau rengtų konkursų tvarkos, kad įsitikintų, jog ginčijamas konkursas neatitiko ankstesnės praktikos.

78

Iš nusistovėjusios jurisprudencijos matyti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas. Procesinių dokumentų įrodomosios galios klausimas priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo, kurio Teisingumo Teismas negali tikrinti apeliacine tvarka, išskyrus atvejį, kai Bendrajam Teismui pateikti įrodymai iškraipyti arba kai iš bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti šio teismo išvadų esminiai netikslumai (2025 m. spalio 2 d. Sprendimo WV / EIVT, C‑243/24 P, EU:C:2025:742, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

79

Taip pat primintina, kad, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, iš esmės jis vienintelis įgaliotas vertinti, ar tyrimo priemonės yra naudingos sprendžiant ginčą. Vis dėlto Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos atsisakęs taikyti prašomas priemones (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 14 d. Sprendimo Viega / Komisija, C‑276/11 P, EU:C:2013:163, 39 ir 40 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

80

Taip nenutiko, ir pats apeliantas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Bendrasis Teismas pažeidė kokią nors apelianto teisę, savo iniciatyva neištyręs įprastinės EPSO praktikos šioje srityje, arba kad be šio tyrimo bylos negalima laikyti pakankamai išnagrinėta.

81

Šiomis aplinkybėmis Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad jis savo iniciatyva neištyrė įprastinės EPSO praktikos žodinio pristatymo užduočių srityje. Taigi, antrą argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

82

Pirmojo pagrindo šeštos dalies trečiu argumentu apeliantas iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo šeštą dalį, ignoravo jo argumentus, susijusius su priežastimis, dėl kurių atrankos komisijos privatūs pranešimai, EPSO oficialiajame interneto puslapyje esanti informacija ir sudalyvavus keliuose EPSO rengtuose konkursuose apelianto įgyta patirtis suteikė jam teisėtų lūkesčių dėl žodinio pristatymo užduoties vykdymo tvarkos, kuri neatitiko faktinės šios užduoties vykdymo tvarkos.

83

Kaip priminta šio sprendimo 67 punkte, pareiga motyvuoti neįpareigoja Bendrojo Teismo išsamiai ir vieną po kito išnagrinėti visus bylos šalių išdėstytus argumentus, o motyvavimas gali būti numanomas, su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti priežastis, kodėl Bendrasis Teismas nepritarė jų argumentams, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę.

84

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas pasirėmė apelianto pateiktais duomenimis, jo nuomone, leidžiančiais pagrįsti teisėtus lūkesčius, kaip antai atrankos komisijos privačiais pranešimais, EPSO oficialiajame interneto puslapyje esančia informacija ir sudalyvavus keliuose EPSO rengtuose konkursuose apelianto įgyta patirtimi. Vis dėlto to sprendimo 108 punkte jis padarė išvadą, kad, lyginant su pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo pirmai – penktai dalims pagrįsti pateiktais argumentais, apeliantas nepateikė jokių papildomų duomenų, leidžiančių konstatuoti teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir sąžiningumo principų pažeidimą.

85

Vadinasi, Bendrasis Teismas neignoravo apelianto argumentų.

86

Be to, kadangi Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs pirmoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo pirmas penkias dalis, ir ypač pirmą dalį, grįstą teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, aiškiai nusprendė, pirma, kad tam tikri apelianto nurodyti šaltiniai neatitiko skelbimo apie ginčijamą konkursą ir, antra, kad šiame pranešime buvo nustatytas ginčijamo konkurso teisinis pagrindas, Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo atmesti apelianto argumentus; būtent taip jis ir padarė. Taigi, trečias argumentas nėra pagrįstas.

87

Kadangi visos pirmojo pagrindo dalys buvo atmestos, reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.

Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo

Šalių argumentai

88

Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą sudaro keturios dalys.

89

Antrojo pagrindo pirmoje dalyje, grindžiamoje teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, apeliantas, pirma, priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 126 punkte šis tariamai padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad pranešimas apie ginčijamą konkursą ir jo priedai buvo vienintelis ginčijamo konkurso teisinis pagrindas, ir tai patvirtino 2022 m. gegužės 31 d. kvietimas. Apeliantas pakartoja savo poziciją dėl 2015 m. bendrųjų taisyklių taikytinumo ir nurodo, kad šiuo kvietimu nebuvo galima nukrypti nuo tų taisyklių taikymo.

90

Antra, apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas pats sau prieštaravo, nes skundžiamo sprendimo 127 punkte konstatavo, kad apeliantui pateikta informacija buvo tiksli, besąlyginė ir nuosekli, tačiau to sprendimo 62 punkte konstatavo priešingai. Apelianto nuomone, Bendrojo Teismo išvada dėl informacijos apie žodinio pristatymo užduotį tikslumo yra klaidinga tiek dėl to, kad šios užduoties struktūra buvo skirtingai apibūdinta 2015 m. bendrosiose taisyklėse, EPSO interneto svetainėje ir įvairiose šios užduoties aprašymo versijose, tiek atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje interneto svetainėje ir kai kuriose užduoties aprašymo versijose jos trukmė buvo nurodyta 20 minučių.

91

Trečia, apeliantas priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 128 punkte atsisakė pripažinti EPSO interneto svetainės, ir visų pirma jos puslapio „Testų pavyzdžiai“, teisinę reikšmę. Jis teigia, kad toje svetainėje paskelbta informacija apie žodinio pristatymo užduoties turinį ir trukmę atitiko 2015 m. bendrąsias taisykles ir užduoties aprašymą.

92

Šio pagrindo antroje dalyje, grindžiamoje gero administravimo principo pažeidimu, apeliantas, pakartojęs, kad, jo nuomone, EPSO pažeidė šį principą, kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad, pirma, skundžiamo sprendimo 133 punkte šis padarė klaidą, kai atsisakė pripažinti 2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos aiškinamąją vertę, net jei tokia aiškinamoji vertė ir nebuvo įrodyta.

93

Antra, Bendrasis Teismas tariamai padarė teisės klaidą, to sprendimo 134 punkte konstatavęs, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teisės į gerą administravimą pažeidimą, atsižvelgiant į žodinio pristatymo užduoties aprašymo nenuoseklumus. Apelianto nuomone, turint omenyje nustatytus prieštaringumus dėl šios užduoties aprašymo ir trukmės, nurodyto principo pažeidimas yra pakankamai akivaizdus.

94

Antrojo pagrindo trečia dalis grindžiama Gero administracinio elgesio kodekso pažeidimu. Apeliantas pateikia nuorodą į pirmojo pagrindo penktoje dalyje išdėstytus argumentus, pristatytus šio sprendimo 34 punkte, ir teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 138 punkte konstatavo, kad šis kodeksas netaikomas nagrinėjamu atveju ir kad apeliantas nepateikė pakankamų įrodymų nuoseklumo principo pažeidimui konstatuoti. Apelianto nuomone, vien to, kad nurodytos užduoties aprašymas ir informacija apie jos trukmę yra prieštaringi, pakanka šio principo pažeidimui įrodyti. Jis priduria, kad Bendrasis Teismas galėjo savo iniciatyva nurodyti Komisijai pateikti informaciją apie EPSO rengtus ankstesnius konkursus, kad įsitikintų, jog rengiant ginčijamą konkursą buvo nukrypta nuo ankstesnės šios tarnybos praktikos.

95

Antrojo pagrindo šeštoje dalyje, grindžiamoje teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir sąžiningumo principų pažeidimu, apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 142 punkte padarė išvadą, jog nebuvo pateikta jokių šių principų pažeidimo įrodymų. Šiuo klausimu jis mano, kad principų pažeidimo faktą įrodo vien tai, kad jam buvo pateikta prieštaringa informacija apie nurodytos užduoties aprašymą ir trukmę.

96

Komisija mano, kad antrasis pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmos dalies

97

Pirmuoju priekaištu apeliantas iš esmės pakartoja savo argumentus dėl 2015 m. bendrųjų taisyklių taikytinumo ginčijamam konkursui.

98

Šiuo klausimu, nagrinėjant pirmojo pagrindo antrą dalį, jau buvo konstatuota, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad 2015 m. bendrosios taisyklės netaikomos ginčijamam konkursui. Vadinasi, šis priekaištas grindžiamas klaidinga prielaida, todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

99

Antruoju priekaištu apeliantas kritikuoja Bendrąjį Tesimą dėl to, kad skundžiamo sprendimo 62 ir 127 punktuose šis išdėstė prieštaringą poziciją. Anot apelianto, 127 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantui pateikta informacija buvo aiški, besąlyginė ir nuosekli, tačiau 62 punkte konstatavo priešingai.

100

Reikia konstatuoti, kad apeliantas iš esmės pakartoja argumentus, kurie jau buvo pateikti grindžiant pirmojo pagrindo pirmą dalį, kurią Teisingumo Teismas atmetė šio sprendimo 51 punkte.

101

Trečiuoju priekaištu apeliantas teigia, kad skundžiamo sprendimo 128 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nurodęs, kad EPSO interneto svetainės puslapis „Testų pavyzdžiai“ neturi jokios teisinės reikšmės, ir skundžiamo sprendimo 127 punkte atsisakęs juo remtis, atsižvelgdamas į apelianto turimą informaciją.

102

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, atsižvelgiant į teisingą Bendrojo Teismo išvadą, jog teisiškai privalomas konkurso pagrindas buvo įtvirtintas pranešime apie ginčijamą konkursą ir jo prieduose, jis neprivalėjo nagrinėti apelianto argumentų remdamasis interneto svetainės puslapiu „Testų pavyzdžiai“. Taigi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai pripažino, kad apelianto nurodytas interneto puslapis turėjo ne teisinę, o daugių daugiausia informacinę reikšmę.

103

Taigi, šį argumentą, o kartu ir visą antrojo pagrindo pirmą dalį, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl antrojo pagrindo antros dalies

104

Antrojo pagrindo antra dalis grindžiama gero administravimo principo pažeidimu.

105

Kalbėdamas apie šio principo pažeidimą, apeliantas pirmiausia pakartoja savo priekaištus EPSO, tačiau nenurodo jokio konkretaus skundžiamo sprendimo punkto. Dėl šios priežasties tokie argumentai nepriimtini.

106

Be to, primintina šio sprendimo 68 ir 69 punktuose padaryta išvada, kad apelianto teiginys apie gero administravimo principo pažeidimą grindžiamas klaidinga prielaida, kad teisiškai privalomas konkurso pagrindas buvo įtvirtintas ne tik pranešime apie ginčijamą konkursą.

107

Dėl apelianto kritikuojamo Bendrojo Teismo atsisakymo skundžiamo sprendimo 133 punkte pripažinti 2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos aiškinamąją vertę pakanka pažymėti, kad apeliantas nepaaiškina, kodėl jo kritika, net jei pasirodytų esanti pagrįsta, galėtų lemti skundžiamo sprendimo panaikinimą.

108

Dėl apelianto ginčijamo skundžiamo sprendimo 134 punkte esančio Bendrojo Teismo konstatavimo, kad jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių gero administravimo principo pažeidimą, pažymėtina, kad jo kritika vėlgi grindžiama prielaida, kad žodinio testo aprašymas buvo nenuoseklus.

109

Kaip Bendrasis Teismas pagrįstai nurodė skundžiamo sprendimo 134 punkte ir kaip matyti iš šio sprendimo 61 ir 62 punktų, pranešimu apie ginčijamą konkursą ir 2022 m. gegužės 31 d. kvietimu apeliantui buvo tinkamai pranešta apie teisiškai privalomą konkurso pagrindą ir žodinio testo vykdymo sąlygas.

110

Taigi, antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

Dėl antrojo pagrindo trečios dalies

111

Antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai skundžiamo sprendimo 138 punkte padarė išvadą, jog Gero administracinio elgesio kodeksas netaikomas jo situacijai. Jo nuomone, šiame kodekse įtvirtinto nuoseklumo principo pažeidimas tiesiogiai matyti iš jam pateiktų kelių informacijos apie žodinio pristatymo užduoties trukmę šaltinių tarpusavio prieštaravimų. Taip pat jis vėl kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad šis savo iniciatyva neįpareigojo Komisijos pateikti informacijos apie ankstesniuose konkursuose jos taikytą praktiką rengiant žodinio pristatymo užduotis.

112

Reikia konstatuoti, kad ši antrojo pagrindo dalis grindžiama dviguba prielaida, kad, pirma, Gero administracinio elgesio kodeksas taikomas apelianto situacijai ir, antra, žodinio testo aprašymas buvo nenuoseklus.

113

Kiek tai susiję su pirmąja prielaida, kaip jau pažymėta šio sprendimo 73 punkte, skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrojo Teismo pateiktas vertinimas, primintas to sprendimo 136 punkte, nepasižymi jokia teisės klaida. Dėl antrosios prielaidos apeliantas tik pakartoja savo argumentus, susijusius su tariamai nenuosekliu žodinio pristatymo užduoties aprašymu. Šie argumentai buvo atmesti dėl šio sprendimo 61 ir 62 punktuose nurodytų priežasčių.

114

Be to, dėl tariamos Bendrojo Teismo pareigos savo iniciatyva surinkti informaciją apie EPSO taikytą praktiką rengiant ankstesnius konkursus, iš šio sprendimo 77–81 punktų matyti, kad nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas tokios pareigos neturėjo ir pagrįstai galėjo padaryti išvadą, kad sprendimą byloje galima priimti ir neturint tokios informacijos.

115

Taigi, antro pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl antrojo pagrindo ketvirtos dalies

116

Antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantas teigia, jog vien tai, kad jam buvo pateikta prieštaringa informacija apie žodinio pristatymo užduoties aprašymą ir trukmę, įrodo, kad buvo pažeisti teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir sąžiningumo principai ir kad skundžiamo sprendimo 142 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nepripažino šių principų pažeidimo.

117

Reikia konstatuoti, kad šioje dalyje apeliantas iš esmės tik pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tariamai nenuosekliu žodinio pristatymo užduoties aprašymu, kurie jau buvo atmesti.

118

Taigi, reikia atmesti antrojo pagrindo ketvirtą dalį, o kartu ir visą antrąjį pagrindą.

119

Kadangi nė vienam iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo pagrindų nebuvo pritarta, visą šį skundą reikia atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

120

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

121

Kadangi Komisija reikalavo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, o šis pralaimėjo bylą, jis turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1.

Atmesti apeliacinį skundą.

2.

Yavor Markov padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

( * ) Proceso kalba: anglų.