C‑33/14 P62014CJ0033EU:C:2015:6090001111515CJ

2015 M. RUGSĖJO 17 D. SPRENDIMAS – BYLA C‑33/14 P

MORY IR KT. / KOMISIJA

<TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (trečioji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20150917">2015 m. rugsėjo 17 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI>Apeliacinis skundasValstybės pagalbaIeškinys dėl panaikinimoSESV 263 straipsnisPriimtinumasNeteisėta ir nesuderinama pagalbaPareiga susigrąžintiEuropos Komisijos sprendimas neišplėsti pareigos susigrąžinti pagalbos gavėjo perėmėjuiSuinteresuotumas pareikšti ieškinįNacionaliniuose teismuose pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir pagalbos susigrąžinimoTeisė pareikšti ieškinįKonkrečiai nesusijęs ieškovas

Byloje C‑33/14 P

dėl 2014 m. sausio 22 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

likviduojama Mory SA, įsteigta Pantene (Prancūzija),

likviduojama Mory Team, įsteigta Pantene,

Superga Invest, buvusi Compagnie française superga d’investissement dans le service (CFSIS), įsteigta Miraumont (Prancūzija),

atstovaujamos advokatų B. Vatier ir F. Loubières, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

apeliantės,dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos Komisijai, atstovaujamai T. Maxian Rusche ir B. Stromsky, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Ó Caoimh (pranešėjas), C. Toader, E. Jarašiūnas ir C. G. Fernlund,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius L. Carrasco Marco, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. balandžio 27 d. posėdžiui,susipažinęs su 2015 m. birželio 18 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,priima šį<TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI>1Apeliaciniu skundu Mory SA, Mory Team ir Superga Invest prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Mory ir kt. / Komisija (T‑545/12, EU:T:2013:607, toliau – skundžiama nutartis), kuria Bendrasis Teismas atmetė jų ieškinį dėl 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimo C (2012) 2401 final dėl Sernam grupės turto perėmimo vykdant jos sanavimo procedūrą (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės</HT></P></TI>2Apeliantės teigia, kad jos buvo tiesioginės Financière Sernam ir jos dukterinių bendrovių Sernam Services ir Aster (toliau kartu – Sernam grupė) konkurentės. Prieš pradedant Mory ir Mory Team (toliau kartu – Mory bendrovės) likvidavimo procedūrą jos veikė įprastos korespondencijos ir skubios korespondencijos pristatymo sektoriuje. Superga Invest, buvusi Compagnie française superga d’investissement dans le service (CFSIS), buvo pagrindinė Mory bendrovių akcininkė.32001 m. gegužės 23 d. sprendimu dėl valstybės pagalbos NN 122/2000 (ex NJ 140/2000) (OL C 199, p. 15) Komisija patvirtino pagalbą Sernam grupės restruktūrizavimui (toliau – Sprendimas Sernam 1).42004 m. spalio 20 d. Sprendimu 2006/367/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija iš dalies įgyvendino bendrovei Sernam (OL L 140, 2006, p. 1, toliau – Sprendimas Sernam 2), Komisija patvirtino, kad Sprendimu Sernam 1 patvirtinta pagalba suderinama su vidaus rinka su tam tikromis sąlygomis. Ji taip pat nurodė, kad esama papildomos pagalbos, kuri nesuderinama su vidaus rinka, todėl ją Prancūzijos Respublika turi susigrąžinti.52008 m. liepos 16 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą dėl Sprendimo Sernam 2 taikymo Prancūzijoje. Šis sprendimas buvo paskelbtas 2009 m. sausio 9 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 4, p. 5).62011 m. birželio 27 d. Tribunal de commerce de Bobigny (Bobinji komercinių bylų teismas) (Prancūzija) buvo pradėta Mory bendrovių sanavimo procedūra.72012 m. sausio 31 d. Tribunal de commerce de Nanterre (Nantero komercinių bylų teismas) (Prancūzija) buvo pradėta Financière Sernam ir Sernam Services bendrovių sanavimo procedūra.82012 m. vasario 3 d. Tribunal de commerce de Pontoise (Pontuazo komercinių bylų teismas) (Prancūzija) buvo pradėta Aster likvidavimo procedūra.92012 m. kovo 9 d. Komisija priėmė Sprendimą 2012/398/ES dėl Valstybės pagalbos SA.12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas (OL L 195, p. 19, toliau – Sprendimas Sernam 3). Šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nurodyta, kad Sernam grupė gavo neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą (toliau – nagrinėjama pagalba). Pagal šios rezoliucinės dalies 2 straipsnį Prancūzijos Respublika turi iš šios grupės susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą.10Tą pačią dieną Sernam grupės bankroto administratoriui buvo pateikti du pasiūlymai dėl perėmimo: pirmąjį pateikė Geodis Calberson (toliau – Calberson), Geodis grupės (toliau – Geodis) dukterinė bendrovė, veikianti korespondencijos pristatymo sektoriuje, o antrąjį – BMV. Calberson pasiūlymas dėl perėmimo pateiktas su sąlyga, kad jokia bet kokio pobūdžio pareiga, ypač pareiga grąžinti visą Sernam [grupei] suteiktą [nagrinėjamą] pagalbą ar jos dalį, nebūtų perduota kartu su perimamu turtu ar dėl šio perėmimo arba nustatyta perėmėjui. BMV pasiūlyme tokia sąlyga nebuvo nurodyta, bet šis pasiūlymas buvo pateiktas kaip neatsiejamas nuo Calberson pasiūlymo ir turėjo tapti negaliojantis, jei pastarasis pasiūlymas būtų buvęs atmestas.112012 m. kovo 23 d. Prancūzijos Respublika paprašė Komisijos patvirtinti, kad pareiga grąžinti nagrinėjamą pagalbą nebūtų išplėsta Geodis ir BMV, jei šios perimtų dalį Sernam grupės turto.12Ginčijamu sprendimu Komisija nurodė Prancūzijos Respublikai, kad nėra pagrindo išplėsti Geodis ir BMV pareigą grąžinti, pagal Sprendimo Sernam 3 2 straipsnį nustatytą Sernam grupei, nes tarp šių dviejų galimų perėmėjų ir Sernam grupės nėra ekonominio tęstinumo. Ginčijamo sprendimo 54 punkte Komisija nurodė, kad šis sprendimas nesusijęs su perėmėjų investavimo, kurį sudaro tam tikro Sernam grupės turto perėmimas, apdairumu ar neapdairumu, todėl jame nepateikta preliminari nuomonė dėl šio investavimo vertinimo atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį.132012 m. balandžio 10 d. Calberson pateikė Sernam grupės bankroto administratoriui naują pasiūlymą dėl perėmimo, kuriame nebuvo nurodyta pradiniame pasiūlyme dėl perėmimo iškelta sąlyga.142012 m. balandžio 13 d. Tribunal de commerce de Nanterre priėmė ir Calberson, ir BMV pateiktus pasiūlymus dėl perėmimo, taip pat nurodė perduoti joms tam tikrą Sernam Services turtą, jį perimant 2012 m. gegužės 7 d.152012 m. liepos 10 d. Tribunal de commerce de Bobigny buvo pradėta Mory bendrovių likvidavimo procedūra.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></P></TI>162012 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai apeliantės pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.172013 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą remdamasi tuo, jog, pirma, apeliantės neįrodė, kad yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, ir, antra, jos nėra konkrečiai susijusios su tuo sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.18Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantės nepagrindė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, todėl jų ieškinį reikia pripažinti nepriimtinu vien dėl šios priežasties, ir nėra reikalo nagrinėti Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, susijusio su tuo, kad apeliantės nėra konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nei dėl 2007 m. balandžio 25 d. Tribunal administratif de Paris (Paryžiaus komercinių bylų teismas) (Prancūzija) Mory bendrovių pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba, nei dėl 2013 m. gegužės 7 d. Tribunal administratif de Paris jų pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad, be kita ko, iš Sernam grupės ir Geodis būtų priteista solidariai atlyginti šių bendrovių joms padarytą žalą, jos netampa suinteresuotos pareikšti ieškinį.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></P></TI>19Apeliaciniame skunde apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą nutartį,

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją išnagrinėtų iš esmės, ir

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

20Komisija prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.212014 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Calberson, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa, paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.222015 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi šis prašymas buvo atmestas.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prašymo atnaujinti žodinę proceso dalį</HT></P></TI>23Paskelbus generalinio advokato išvadą apeliantės Teisingumo Teismo kanceliarijai 2015 m. birželio 29 d. pateikė dokumentą, juo paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį. Grįsdamos šį prašymą apeliantės iš esmės teigia, kad dėl naujų argumentų, kuriuos savo išvadoje pateikė generalinis advokatas, be kita ko, susijusių su ginčijamo sprendimo kvalifikavimu siekiant nustatyti teisę pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir šių argumentų pasekmių apeliacinio skundo nagrinėjimui reikia surengti teisminius ginčus tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas priimtų galutinį sprendimą dėl ginčo.24Reikia priminti, kad Teisingumo Teismo statute ir Teisingumo Teismo procedūros reglamente šalims nenumatyta galimybės pateikti atsiliepimus į generalinio advokato išvadą (žr. Sprendimo Vnuk, C‑162/13, EU:C:2014:2146, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).25Pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai (žr. Sprendimo Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir Parker-Hannifin, C‑434/13 P, EU:C:2014:2456, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).26Todėl šalies nesutikimas su generalinio advokato išvada, nepaisant to, kokie klausimai joje nagrinėjami, savaime negali būti motyvas, pateisinantis žodinės dalies atnaujinimą (Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 62 punktas).27Tačiau, išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį pagal savo Procedūros reglamento 83 straipsnį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės (Sprendimo Nordzucker, C‑148/14, EU:C:2015:287, 24 punktas).28Nagrinėjamu atveju taip nėra. Apeliantės ir Komisija tiek per rašytinę, tiek per žodinę proceso dalį išdėstė visus faktinius ir teisinius argumentus savo reikalavimams pagrįsti, įskaitant dėl teisės pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Taigi, išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas mano, kad turi visą būtiną informaciją sprendimui priimti ir kad ši informacija per teisme vykusias diskusijas buvo aptarta.29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI>30Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo du pagrindus. Pirmasis susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas vertindamas jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Antrasis susijęs su SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos pažeidimu, nes Bendrasis Teismas nepripažino, kad jos yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su tuo sprendimu.31Visų pirma apeliantės teigia, kad nėra skirtumo tarp suinteresuotumo pareikšti ieškinį sąvokos ir sąvokos tiesioginė ir konkreti sąsaja. Šios dvi sąvokos netgi visiškai sutampa, kalbant apie ieškinio, pateikto šalies, kuriai sprendimas nėra skirtas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, priimtinumo vertinimą. Iš tiesų būtų nelogiška manyti, kad asmuo, tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su sprendimu, nėra suinteresuotas pareikšti ieškinio. Be to, neįmanoma įsivaizduoti, kad asmuo galėtų būti suinteresuotas pareikšti ieškinį ir nebūtų tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su sprendimu. Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kai nusprendė, kad šios dvi sąvokos yra skirtingos. Vien įrodymo, kad asmuo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su tam tikru aktu, pakanka, kad būtų nustatyta, jog jo ieškinys priimtinas.<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo</HT></P></TI><TI><P>Šalių argumentai</P></TI>32Nurodydamos pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą padarius kelias teisės klaidas atliekant vertinimą, po kurio padaryta išvada, jog nebuvo įrodyta, kad jos yra suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.33Pirma, apeliantės teigia, jog Bendrojo Teismo svarstymuose yra tam tikrų prieštaravimų ir teisės klaidų, kai skundžiamos nutarties 29–35 punktuose jis konstatavo, kad dėl Mory dalyvavimo per administracinę procedūrą prieš priimant Sprendimą Sernam 2 jai negali būti suteiktas suinteresuotumas pareikšti ieškinį.34Pirmiausia Bendrasis Teismas sau prieštarauja, nes, skundžiamos nutarties 31 punkte, grįsdamas savo sprendimą, kad apeliantės nėra suinteresuotos pareikšti ieškinį, pirmiausia nurodęs teismo praktiką valstybės pagalbos srityje, pagal kurią ieškovas visada turi įrodyti, kad sprendimas dėl pagalbos suderinamumo gali daryti poveikį jo padėčiai rinkoje, šios nutarties 57 punkte nurodė, kad Komisija ginčijamame sprendime nepateikė nuomonės dėl galimos pagalbos buvimo ir suderinamumo remiantis SESV 108 straipsniu.35Be to, skundžiamos nutarties 33 punkte pateikta Bendrojo Teismo išvada, kad nagrinėjamos pagalbos susigrąžinimo tvarkos klausimas yra susijęs tik su Komisija ir atitinkama valstybe nare, reiškia, kad iš esmės atmestina galimybė, jog kita šalis nei ši valstybė narė, suinteresuota sprendimu, kuriuo nurodyta susigrąžinti pagalbą, būtų suinteresuota pareikšti ieškinį dėl sprendimo, susijusio su šios pagalbos susigrąžinimo tvarka. Tokia analizė prieštarauja SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos nuostatoms, pagal kurias kiekvienas asmuo gali pareikšti ieškinį dėl tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijusio sprendimo.36Galiausiai Bendrasis Teismas susipainiojo dėl, pirma, sąvokų suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir susijęs asmuo ir, antra, ginčijamo sprendimo pobūdžio, nes skundžiamoje nutartyje ginčijamas sprendimas buvo kvalifikuojamas tai kaip sprendimas sui generis, tai kaip sprendimas, susijęs tik su pagalbos susigrąžinimo tvarka, arba dar kaip sprendimas, susijęs su nesuderinamos pagalbos pervedimo buvimu ar nebuvimu ir sprendimo dėl susigrąžinimo apėjimu. Šiuo supainiojimu siekiama neatskleisti aplinkybės, kad skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nesilaikė tokio paties požiūrio kaip Sprendime Ryanair / Komisija (T‑123/09, EU:T:2012:164).37Antra, apeliantės mano, jog Bendrasis Teismas padarė teisės ir vertinimo klaidų, kai skundžiamos nutarties 36–51 punktuose nusprendė, kad ieškiniais, pareikštais nacionaliniuose teismuose siekiant, kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba ir atlyginta žala, joms nesuteikiamas suinteresuotumas pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.38Pirmiausia apeliantės šiuo atžvilgiu teigia, jog Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl Sąjungos sprendimo grindžiamas vien galimybe šaliai pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose. Šis suinteresuotumas taip pat galėtų atsirasti iš ieškinio, kuriuo valstybė narė siekia veiksmingai susigrąžinti pagalbą. Nagrinėjamu atveju Mory pareiškė tokį ieškinį Tribunal administratif de Paris siekdama, kad Prancūzijos valstybei būtų nurodyta susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą iš visų jos gavėjų, įskaitant Geodis. Nei Komisijai, nei Bendrajam Teismui nepriklauso ginčyti apeliančių padėties ir suinteresuotumo vykstant tam procesui, jeigu jis buvo tinkamai pradėtas ir vyksta toliau.39Paskui apeliantės tvirtina, jog Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį nebuvo nustatytas, nes jos daug metų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlyginta žala, patirta dėl konkurencijos iškraipymo, kurį lėmė nagrinėjama pagalba. Iš tiesų ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikšti buvo galima tik po to, kai buvo priimtas Sprendimas Sernam 3, kuriuo ši pagalba pripažinta nesuderinama su vidaus rinka. Be to, apie šį ieškinį buvo aiškiai užsiminta Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje ir jis buvo pareikštas prieš priimant skundžiamą nutartį. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas negali nacionalinio teismo atlikto ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Geodis atžvilgiu, pagrįstumo vertinimo pakeisti savuoju siekdamas nuspręsti, kad šis ieškinys atmestinas, ir jame pareikšto ieškinio dėl panaikinimo patenkinimas neturi įtakos nacionaliniuose teismuose nagrinėjamo ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimui.40Galiausiai apeliantės mano, kad nacionaliniame teisme Geodis pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra teisėtas, nes ši grupė turi būti laikoma dabartine nagrinėjamos pagalbos gavėja ir šiuo pagrindu įpareigota solidariai su paskesniais šios pagalbos gavėjais ir teikėja, t. y. Société nationale des chemins de fer français (SNCF), atlyginti su šia pagalba susijusią Mory bendrovių patirtą žalą. Be to, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, apeliantės galėtų nacionaliniame teisme Geodis atžvilgiu remtis Prancūzijos teisėje įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo institutu.41Trečia, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą paneigus Superga Invest suinteresuotumo pareikšti ieškinį buvimą, kai atsisakė pripažinti, kad šis suinteresuotumas kyla iš Mory bendrovių, kurių pagrindinė akcininkė yra Superga Invest, suinteresuotumo pareikšti ieškinį.42Ketvirta, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą skundžiamos nutarties 54–58 punktuose nusprendus, jog iš jų nebuvo atimta procesinė teisė siekti, kad pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį būtų pradėta formali tyrimo procedūra.43Visų pirma apeliantės teigia, kad nors jos atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad dėl numatomo perleidimo sandorio kyla apėjimo rizika, priimdama ginčijamą sprendimą ši institucija atmetė galimybę pradėti išsamaus tyrimo procedūrą ir pažeidė jų procesines teises. Taigi iš apeliančių buvo atimta galimybė pasiekti, kad būtų atliktas išsamus ne naujos pagalbos, o netinkamo Sprendimo Sernam 3 taikymo tyrimas.44Taip pat apeliantės mano, jog Bendrasis Teismas sąmoningai nenagrinėjo, ar jos yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu, kad išvengtų klausimo dėl šio ginčijamo sprendimo, kurį Komisija kvalifikavo kaip sprendimą sui generis, pobūdžio. Būdamos konkrečiai susijusios su minėtu sprendimu, apeliantės gali jį apskųsti, kad Bendrasis Teismas patikrintų, ar Komisija turėjo kompetenciją priimti tą sprendimą, nepaisant teisinio pagrindo nebuvimo.45Galiausiai apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą skundžiamos nutarties 33 punkte nusprendus: kadangi ginčijamas sprendimas susijęs ne su valstybės pagalbos suderinamumu su vidaus rinka, o su nagrinėjamos pagalbos susigrąžinimo tvarka, tas sprendimas susijęs tik su Komisija ir valstybe nare, kuriai tenka pareiga susigrąžinti. Taigi klausimas, kurį reikia išnagrinėti, yra ne tai, ar Geodis buvo suteikta nauja pagalba, o tai, ar sąlygos, kuriomis Geodis turėjo perimti Sernam turtą, reiškia tinkamą Sprendimo Sernam 3 taikymą ar, priešingai, netinkamą šio sprendimo taikymą. Kadangi dėl susigrąžinimo tvarkos gali būti netinkamai taikomas sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo, Komisija turi pradėti formalią tyrimo procedūrą, jei šiuo atžvilgiu turi rimtų abejonių.46Komisijos teigimu, apeliančių tvirtinimai yra nepagrįsti dėl dviejų priežasčių. Pirma, ieškinio dėl panaikinimo pateikimo momentu Mory bendrovės buvo likviduojamos, taigi nebebuvo įmonės konkurentės. Antra, ginčijamo sprendimo panaikinimas nėra tikras interesas nacionaliniame teisme pareikšti ieškinį dėl praeityje jų patirtos konkurencinės žalos atlyginimo.47Komisija iš pradžių teigia, kad pirmasis ir ketvirtasis argumentai, pateikti nurodant šį apeliacinio skundo pagrindą, yra susiję ne su apeliančių suinteresuotumu pareikšti ieškinį, o su jų teise pareikšti ieškinį. Taigi šiais argumentais negalima įrodyti, kad jos suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.48Dėl likusios dalies Komisija mano, kad nei dėl ieškinio dėl susigrąžinimo, nei dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikštų nacionaliniuose teismuose, apeliantės netampa suinteresuotos pareikšti ieškinį Sąjungos teisme.49Dėl pirmojo iš šių ieškinių, pareikšto Tribunal administratif de Paris, Komisija tvirtina: kadangi Mory bendrovės egzistuoja tik dėl būtinybės jas likviduoti, atmestina galimybė, kad jos būtų suinteresuotos pareikšti ieškinį dėl jų konkurencinės padėties atkūrimo susigrąžinant nagrinėjamą pagalbą. Beje, ieškinyje, pareikštame Bendrajame Teisme, apeliantės nurodė tik galimybę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo bandydamos pagrįsti suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Be to, apeliaciniame procese apeliantės negali remtis argumentu, kad Tribunal administratif de Paris pareikštu ieškiniu dėl susigrąžinimo taip pat siekiama iš Geodis susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą. Ieškinys buvo išplėstas priėmus skundžiamą nutartį ir Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje šis argumentas nepateiktas.50Komisija taip pat mano, jog visiškai neįrodyta, kad šis Tribunal administratif de Paris pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir yra bent mažiausia tikimybė, kad jis gali būti patenkintas pagal nacionalinę teisę. Be to, šios institucijos teigimu, atrodo, jog priėmus Sprendimą Sernam 3 šis nacionalinis teismas krypo į tai, kad turi būti priimta nutartis, jog nereikia priimti sprendimo. Iš tiesų Komisijai nusprendus, kaip nagrinėjamu atveju, kad nagrinėjama valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ir nurodžius ją susigrąžinti, nacionaliniame teisme pirma pradėtas procesas netenka dalyko.51Dėl antrojo iš šių ieškinių, pareikšto Tribunal de commerce de Paris, Komisija teigia, jog siekiant pagrįsti suinteresuotumą Komisijos sprendimo panaikinimu nepakanka, kad ieškovas Sąjungos teisme remtųsi bet kuriuo ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuris gali būti pareikštas ateityje arba tam tikrais atvejais jau yra pareikštas nacionaliniame teisme, pagrindu turėdamas tai, kad Sąjungos teismui panaikinus šį sprendimą būtų sudarytos sąlygos sėkmingai jo ieškinio dėl žalos atlyginimo baigčiai, be kita ko, neįrodžius, kad tokia šio ieškinio baigtis būtų, jei būtų panaikintas Komisijos sprendimas. Tokiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad nors Bendrasis Teismas neturi vietoj nacionalinio teismo nuspręsti dėl nacionaliniam teismui pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumo, jis turi patikrinti, jog apeliantės įrodė, kad yra tikras suinteresuotumas prašyti panaikinti Komisijos sprendimą siekiant pagrįsti šį ieškinį dėl žalos atlyginimo.52Šioje byloje Komisija mano, kad tai nebuvo įrodyta. Bendrojo Teismo šiuo klausimu atliktas vertinimas yra teisingas; be to, šis vertinimas priklauso faktinių aplinkybių vertinimo sričiai, kurios Teisingumo Teismas negali tikrinti apeliacine tvarka. Apeliantės pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo tik atsakydamos į Komisijos argumentą, išdėstytą pateikiant nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą praėjus daugiau nei vieniems metams po Sprendimo Sernam 3 priėmimo. Kalbant apie galimybę Geodis atžvilgiu remtis argumentu, grindžiamu Prancūzijos teisėje įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo institutu, pažymėtina, kad šis argumentas pirmą kartą pateiktas nagrinėjant apeliacinį skundą ir šiuo pagrindu yra akivaizdžiai nepriimtinas. Bet kuriuo atveju grindžiant šį institutą nepateiktas joks svarus argumentas.53Galiausiai Komisija mano, jog skundžiamos nutarties 53 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo: kadangi Mory bendrovės nebevykdo veiklos, jos negali patirti kokių nors konkurencinių trukdžių, kurių pasekmes pajustų Superga Invest.<TI><P>Teisingumo Teismo vertinimas</P></TI>54Nurodydamos pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantės teigia, jog Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai nusprendė, kad jos neįrodė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.55Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, jei tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats ginčijamo akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Komisija / Koninklijke FrieslandCampina, C‑519/07 P, EU:C:2009:556, 63 punktą; Sprendimo ACEA / Komisija, C‑319/09 P, EU:C:2011:857, 67 punktą; Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 67 punktą ir Sprendimo Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija, C‑133/12 P, EU:C:2014:105, 54 punktą).56Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir esantis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Koninklijke FrieslandCampina, C‑519/07 P, EU:C:2009:556, 65 punktą ir Sprendimo Planet / Komisija, C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 34 punktą). Jis negali būti susijęs su būsima hipotetine situacija (šiuo klausimu žr. Sprendimo Stroghili / Audito Rūmai, 204/85, EU:C:1987:21, 11 punktą ir Sprendimo Cañas / Komisija, C‑269/12 P, EU:C:2013:415, 16 ir 17 punktus).57Šis suinteresuotumas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi būti jo pareiškimo etape, antraip ieškinys būtų nepriimtinas, ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nebūtų poreikio jį priimti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 61 punktą ir Sprendimo Cañas / Komisija, C‑269/12 P, EU:C:2013:415, 15 punktą).58Taigi suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio teisme sąlyga (šiuo klausimu žr. Nutarties S. / Komisija, 206/89 R, EU:C:1989:333, 8 punktą ir Sprendimo Andechser Molkerei Scheitz / Komisija, C‑682/13 P, EU:C:2015:356, 27 punktą).59Be to, ieškinio, pateikto fizinio ar juridinio asmens dėl teisės akto, kuris nėra jam skirtas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, siejimas su sąlyga, kad pripažįstama to asmens teisė pareikšti ieškinį, galimas dviem atvejais. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su juo yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 19 punktą ir Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 44 punktą).60Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, pirma, jog skundžiamos nutarties 59 punkte Bendrasis Teismas apeliančių ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, pateiktą pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, pripažino nepriimtinu remdamasis vien tuo, kad jos nepagrindė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, be to, nenagrinėjo, ar šios apeliantės taip pat turėjo teisę pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.61Tokiomis aplinkybėmis atrodo, jog motyvais, dėl kurių skundžiamos nutarties 29–35 ir 55–58 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, Mory nėra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu ir, antra, nepradėjus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, iš apeliančių nebuvo atimta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, negali būti pagrįsta šios nutarties rezoliucinė dalis, nes minėti motyvai susiję ne su suinteresuotumo, bet su teisės pareikšti ieškinį nagrinėjimu, o tai, beje, minėtos nutarties 30 ir 34 punktuose pažymėjo pats Bendrasis Teismas.62Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog apeliantės neteisingai teigia, kad vien aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, būtinai įrodo jo suinteresuotumą pareikšti ieškinį. Kaip matyti iš šio sprendimo 55–59 punktų, suinteresuotumas pareikšti ieškinį ir teisės pareikšti ieškinį yra atskiros priimtinumo sąlygos, kurias fizinis ar juridinis asmuo turi įvykdyti kumuliatyviai, kad galėtų pateikti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 67 ir 68 punktus bei Sprendimo Stichting Woonlinie ir kt. / Komisija, C‑133/12 P, EU:C:2014:105, 54 ir 55 punktus).63Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog apeliančių argumentas, pateiktas nurodant pirmąjį jų apeliacinio skundo pagrindą, kiek juo kaltinama skundžiamoje nutartyje nusprendus, kad apeliantės neturi teisės pareikšti ieškinio, turi būti atmestas kaip iš dalies netinkamas ir iš dalies nepagrįstas.64Antra, reikia išnagrinėti pirmąjį apeliančių apeliacinio skundo pagrindą, kiek jis nukreiptas prieš skundžiamos nutarties 36–51 punktuose išdėstytus Bendrojo Teismo svarstymus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentus, kad nagrinėjamu atveju jų suinteresuotumas pareikšti ieškinį kyla iš 2007 m. balandžio 25 d. Mory bendrovių Tribunal administratif de Paris pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba, ir 2013 m. gegužės 7 d. jų Tribunal administratif de Paris pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad, be kita ko, iš Sernam grupės ir Geodis būtų priteista solidariai atlyginti šių bendrovių apeliantėms padarytą žalą.65Šiuo atžvilgiu skundžiamos nutarties 39 ir 40 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, pirma, nacionaliniame teisme pareikštu ieškiniu dėl nagrinėjamos pagalbos sugrąžinimo nesiekiama žalos, kurią tvirtina patyrusios apeliantės, atlyginimo.66Antra, skundžiamos nutarties 41 punkte jis pažymėjo, jog apeliantės daug metų nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta dėl konkurencijos iškraipymo, kurį lėmė ši pagalba, paskui šios nutarties 42–49 punktuose nusprendė, kad dėl savo ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto Tribunal de commerce de Paris po to, kai Sąjungos teisme buvo pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, jos taip pat netampa suinteresuotos pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, nes neįrodė, kad Geodis galėjo joms padaryti žalos, todėl jos turėtų pagrindą šiai bendrovei pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo nacionaliniame teisme.67Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 44 ir 45 punktuose visų pirma pažymėjo: kadangi Sernam grupės turtas buvo perimtas po to, kai buvo pradėta Mory bendrovių sanavimo procedūra, šis perėmimas negali būti jų likvidavimo procedūros pradėjimo priežastis, taigi Geodis negali būti laikoma atsakinga už jų blogą finansinę padėtį. Paskui šios nutarties 47 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, jog taip pat nebuvo įrodyta, kad Geodis vien dėl aplinkybės, kad perėmė tam tikrą Sernam grupės turtą, gali būti teoriškai laikoma atsakinga pagal nacionalinę teisę už tariamą žalą, kurią ši grupė padarė apeliantėms. Galiausiai, kiek apeliantės nurodo žalą, kurią joms galėjo padaryti Geodis, perimdama tam tikrą Sernam grupės turtą ir neprivalėdama grąžinti nagrinėjamos pagalbos, minėtos nutarties 67 punkte Bendrasis Teismas nusprendė: kadangi Mory bendrovės nuo likvidavimo procedūros pradžios nebevykdo jokios ekonominės veiklos, jos negalėjo patirti jokios perėmėjos padarytos žalos.68Visų pirma reikia pažymėti, kad nors, žinoma, tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas konstatuoti ir vertinti faktus ir iš principo nagrinėti įrodymus, kuriais grindžia tuos faktus, Teisingumo Teismas yra kompetentingas įgyvendinti savo kontrolę, jei Bendrasis Teismas kvalifikavo jų teisinį pobūdį ir jais remdamasis padarė teisines išvadas (šiuo klausimu žr. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 64 ir 65 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Todėl klausimas, ar, atsižvelgiant į tokius faktus ir įrodymus, dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo Sąjungos teisme apeliantėms gali būti suteikta naudos nagrinėjant nacionaliniuose teismuose pareikštą ieškinį, dėl kurio būtų galima pripažinti jų suinteresuotumą pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, yra teisės klausimas ir patenka į kontrolę, kurią Teisingumo Teismas įgyvendina apeliaciniame procese.69Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl panaikinimo gali išlikti kaip galimo ieškinio dėl atsakomybės pagrindas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Könecke Fleischwarenfabrik / Komisija, 76/79, EU:C:1980:68, 9 punktą; Sprendimo France ir kt. / Komisija, C‑68/94 ir C‑30/95, EU:C:1998:148, 74 punktą; Nutarties Lech-Stahlwerke / Komisija, C‑111/99 P, EU:C:2001:58, 19 ir 20 punktus; Nutarties Komisija / Provincia di Imperia, C‑183/08 P, EU:C:2009:136, 30 punktą ir Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 64 punktą).70Tokio suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimą reikia vertinti in concreto, atsižvelgiant, be kita ko, į nurodomo neteisėtumo padarinius ir tariamai patirtos žalos pobūdį (Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 65 punktas).71Šioje byloje, kaip iš esmės matyti iš skundžiamos nutarties 46 punkto, apeliančių nurodyta žala atsirado dėl to, kad Sernam grupė dešimties metų laikotarpiu iš Prancūzijos Respublikos gaudavo neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, kurią Komisija Sprendimu Sernam 3 nurodė sugrąžinti.72Ginčijamu sprendimu Komisija informavo Prancūzijos Respubliką, kad ši pareiga grąžinti nebūtų išplėsta Geodis, jei ši perimtų dalį Sernam grupės turto, nes, nesant ekonominės veiklos tęstinumo, nebuvo įrodyta, kad Geodis būtų faktiškai pasinaudojusi nagrinėjama pagalba.73Remiantis tuo darytina išvada, kad priėmus šį sprendimą Geodis, kuri paskui iš tikrųjų perėmė kai kurį Sernam grupės turtą, yra apsaugota nuo pareigos grąžinti, nes ji negali būti laikoma nagrinėjamos pagalbos gavėja.74Kaip savo išvados 91 punkte nurodė generalinis advokatas, remiantis vien šia aplinkybe galima įrodyti, kad apeliantės yra suinteresuotos prašyti panaikinti ginčijamą sprendimą, nes nacionaliniuose teismuose jų pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kiek juo siekiama atlyginti žalą, kurią jos teigia patyrusios dėl nagrinėjamos pagalbos suteikimo, būtent grindžiamas prielaida, kad Geodis, kaip perėmėja, turi būti laikoma šios pagalbos gavėja.75Kadangi panaikinus ginčijamą sprendimą viena iš pasekmių galėtų būti tai, kad Geodis nuo šiol turėtų būti laikoma nagrinėjamos pagalbos, kurią suteikus padaryta apeliančių nurodyta žala, gavėja, dėl tokio panaikinimo savaime galėtų būti padidintos galimybės, kad Tribunal de commerce de Paris pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo bus patenkintas, kiek tas ieškinys pareikštas Geodis, taigi ir suteikta joms naudos nagrinėjant šį ieškinį.76Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog, priešingai, nei skundžiamos nutarties 47 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, negalima reikalauti, kad apeliantės įrodytų, kad pagal nacionalinę teisę Geodis galėtų būti faktiškai pripažinta atsakinga už nurodytą žalą vien dėl Sernam grupės turto perėmimo. Sąjungos teismas, nustatydamas suinteresuotumą jame pareikšti ieškinį, neturi vertinti galimybių dėl nacionaliniuose teismuose pagal nacionalinę teisę pareikšto ieškinio pagrįstumo, taigi ir vietoj šių teismų atlikti tokio vertinimo. Priešingai, būtina, bet pakankama, kad Sąjungos teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo baigtis galėtų būti naudinga jį pareiškusiai šaliai. Taip yra nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 74 ir 75 punktų.77Be to, priešingai, nei skundžiamos nutarties 48 punkte nurodė Bendrasis Teismas, neturi reikšmės tai, kad Mory bendrovės nuo tada, kai buvo pradėtos likviduoti, nutraukė bet kokią ekonominę veiklą, nes apeliančių nurodyta žala, kaip per teismo posėdį pripažino pati Komisija, konkrečiai padaryta dėl konkurencijos iškraipymo, kurį lėmė nagrinėjamos pagalbos suteikimas laikotarpiu, kuriuo, o tai neginčijama, Mory bendrovės vykdė veiklą atitinkamoje rinkoje, taigi buvo šios pagalbos gavėjo konkurentės.78Dėl tos pačios priežasties neturi reikšmės tai: kadangi Geodis perėmė tam tikrą Sernam grupės turtą anksčiau, negu buvo pradėta Mory bendrovių sanavimo procedūra, o šią aplinkybę skundžiamos nutartyje 44 ir 45 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, šis perėmimas nėra priežastis, dėl kurios pradėta pastarųjų bendrovių likvidavimo procedūra.79Reikia pridurti, kad Komisija taip pat nepagrįstai šio apeliacinio skundo stadijoje prieštarauja apeliantėms nacionaliniame teisme pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo po to, kai Bendrajame Teisme buvo pareikštas jų ieškinys dėl panaikinimo. Iš šio sprendimo 56 ir 69 punktuose primintos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad galimybės pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pakanka tokiam suinteresuotumui pareikšti ieškinį pagrįsti, jeigu šis suinteresuotumas nėra hipotetinis. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje apeliantės užsiminė apie šio ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimą ir, kaip matyti iš skundžiamos nutarties 42 punkto, pastarasis ieškinys iš tikrųjų buvo pareikštas prieš priimant skundžiamą nutartį.80Be to, reikia konstatuoti, jog panaikinus ginčijamą sprendimą taip pat savaime apeliantėms galėtų būti suteikta naudos nagrinėjant jų Tribunal administratif de Paris pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama, kad Prancūzijos valstybė būtų įpareigota susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą; šio panaikinimo pasekmė būtų tai, kad Geodis nebebūtų būtinai atleista nuo iš ginčijamo sprendimo kylančios pareigos grąžinti, taigi panaikinus pastarąjį sprendimą gali padidėti galimybės, kad šis Tribunal administratif de Paris pareikštas ieškinys bus patenkintas.81Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 40 punkte nusprendė, jog pastaruoju ieškiniu apeliantėms negali būti suteiktas suinteresuotumas pareikšti ieškinį vien dėl to, kad tuo ieškiniu nebuvo siekiama tariamai patirtos žalos atlyginimo, nes suinteresuotumas pareikšti ieškinį gali, kaip savo išvados 40 punkte pažymėjo generalinis advokatas, kilti iš bet kurio nacionaliniuose teismuose pareikšto ieškinio, kuriuo nulemiamas galimas teisės akto, ginčijamo Sąjungos teisme, panaikinimas gali suteikti naudos ieškovui.82Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog Komisija nepagrįstai tvirtina, kad apeliančių Tribunal administratif de Paris pareikštu ieškiniu negali būti pagrįstas apeliančių suinteresuotumas pareikšti ieškinį Sąjungos teisme dėl to, kad šiuo ieškiniu siekiama tik kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba ne iš Geodis, o iš Sernam grupės. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos aiškiai matyti, kad minėtas ieškinys apėmė paskesnius nagrinėjamos pagalbos gavėjus. Kadangi apeliantės taip pat apie šią ieškinio apimtį aiškiai nurodė Bendrajam Teismui pateiktose rašytinėse pastabose, reikia atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kurį pateikė Komisija remdamasi tuo, kad šis apeliančių argumentas nebuvo pateiktas per procesą Bendrajame Teisme.83Be to, nors, žinoma, negalima atmesti, kad priėmus Sprendimą Sernam 3, kiek juo nurodoma susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą, ar nutraukus Mory bendrovių ekonominę veiklą gali tam tikrais atvejais būti padaryta įtaka apeliančių suinteresuotumui pareikšti ieškinį Tribunal administratif de Paris, ši aplinkybė, priešingai, nei, be kita ko, per teismo posėdį teigė Komisija, neturi jokios įtakos tų apeliančių suinteresuotumui pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, nes šiame teisme pareikšto ieškinio baigtis gali turėti įtakos nacionaliniame teisme pareikšto ieškinio, kuriuo siekiama, kad būtų susigrąžinta nagrinėjama pagalba, baigčiai.84Iš to, kas išdėstyta, ypač iš šio sprendimo 77, 78 ir 83 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai skundžiamos nutarties 52–54 punktuose nusprendė, kad Superga Invest, kaip pagrindinė Mory bendrovių akcininkė, neįrodė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nes, atsižvelgiant į tai, kad šios bendrovės nebevykdo veiklos, jos negali patirti kokių nors konkurencinių trukdžių, kurių pasekmes pajustų Superga Invest. Kadangi Superga Invest suinteresuotumas pareikšti ieškinį sutampa su Mory bendrovių suinteresuotumu pareikšti ieškinį, ji taip pat dėl tų pačių priežasčių turi tokį suinteresuotumą Sąjungos teisme.85Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad apeliantės neįrodė savo suinteresuotumo pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.86Tokiomis aplinkybėmis apeliančių nurodytą pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.87Todėl reikia panaikinti skundžiamą sprendimą, o apeliančių nurodyto antrojo apeliacinio skundo pagrindo nagrinėti nereikia.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl ieškinio Bendrajame Teisme</HT></P></TI>88Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.89Šioje byloje Teisingumo Teismas mano, jog turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kurį Komisija pateikė per procesą pirmojoje instancijoje.90Pirma, dėl šio sprendimo 74–85 punktuose išdėstytų motyvų reikia atmesti šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek jį nurodant teigiama, kad apeliantės nėra suinteresuotos pareikšti ieškinio.91Antra, kiek nurodant šį prieštaravimą teigiama, jog apeliantės neturi teisės pareikšti ieškinio, reikia priminti, kad, kaip jau nurodyta šio sprendimo 59 punkte, SESV 263 straipsnio 4 pastraipoje numatyti du atvejai, kai fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto, kuris nėra jam skirtas. Pirma, toks ieškinys gali būti pareikštas, jei šis teisės aktas su minėtu asmeniu yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs. Antra, toks asmuo gali pareikšti ieškinį dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, jei šis aktas yra tiesiogiai su juo susijęs.92Kadangi ginčijamas sprendimas, kuris skirtas Prancūzijos Respublikai, nėra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes nėra visuotinai taikomas teisės aktas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 56 punktą), reikia patikrinti, ar apeliantės yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su tuo sprendimu, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.93Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką sprendimas gali būti laikomas konkrečiai susijusiu su subjektais, kurie nėra jo adresatai, tik jeigu tas sprendimas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančios faktinės padėties, todėl individualizuoja juos taip pat, kaip ir tokio sprendimo adresatą (žr., be kita ko, Sprendimą Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, p. 223; Sprendimo Sniace / Komisija, C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 53 punktą; Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 29 punktą ir Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 63 punktą).94Kadangi pirmojoje instancijoje pateiktas ieškinys susijęs su Komisijos sprendimu valstybės pagalbos srityje, reikia pažymėti, kad vykdant SESV 108 straipsnyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės procedūrą turi būti išskirta, pirma, šio straipsnio 3 dalyje numatytas pirminis pagalbos patikrinimo etapas, kurio tikslas yra tik leisti Komisijai susidaryti pirmą nuomonę apie dalinį ar visišką nagrinėjamos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka, ir, antra, tyrimo etapas, nurodytas minėto straipsnio 2 dalyje. Tik vykstant šiam etapui, skirtam, kad Komisijai būtų sudaryta galimybė gauti išsamią informaciją apie visus bylos duomenis, Sutartyje numatyta Komisijos pareiga pareikalauti suinteresuotųjų asmenų pateikti savo pastabas (žr., be kita ko, Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).95Remiantis tuo darytina išvada, kad kai nepradėdama SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros Komisija sprendime, priimtame remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, kad pagalba suderinama su vidaus rinka, asmenys, kurie turi šias procesines garantijas, gali jomis pasinaudoti tik tuomet, jeigu turi galimybę šį sprendimą užginčyti Sąjungos teisme. Dėl šių priežasčių teismas pripažįsta priimtinu suinteresuotojo asmens, kaip jis suprantamas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, pareikštą ieškinį dėl tokio sprendimo panaikinimo, kai asmuo pareikšdamas ieškinį siekia apginti savo procesines teises, kurias jis grindžia šia nuostata (šiuo klausimu žr., be kita ko, Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 47 punktą).96Teisingumo Teismas turėjo galimybę patikslinti, kad tokie suinteresuotieji asmenys – tai asmenys, įmonės ar asociacijos, kurių interesai galėjo būti paveikti suteikus pagalbą, tai yra visų pirma su pagalbos gavėjais konkuruojančios įmonės ir profesinės organizacijos (žr., be kita ko, Sprendimo 3F / Komisija, C‑319/07 P, EU:C:2009:435, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).97Tačiau jeigu ieškovas ginčija sprendimo, kuriuo vertinama pagalba, priimto remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi arba per formalią tyrimo procedūrą, pagrįstumą, vien tos aplinkybės, kad jis gali būti laikomas suinteresuotuoju asmeniu, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 2 dalį, nepakanka ieškinį pripažinti priimtinu. Taigi jis turi įrodyti turįs ypatingą statusą, kaip jis suprantamas pagal šio sprendimo 93 punkte primintą teismo praktiką. Taip yra būtent tuo atveju, jei pagalba, kuri yra nagrinėjamo sprendimo dalykas, daro didelį poveikį ieškovo padėčiai rinkoje (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Aktionsgemeinschaft Recht und Eigentum, C‑78/03 P, EU:C:2005:761, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 30 punktą).98Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Komisijos sprendimas, kuriuo užbaigiama formali tyrimo procedūra, laikomas konkrečiai susijusiu ne tik su pagalbą gavusia įmone, bet ir su ja konkuruojančiomis įmonėmis, kurios aktyviai dalyvavo per šią procedūrą, jeigu jų padėtį rinkoje iš esmės veikia pagalbos priemonė, kuri yra ginčijamo sprendimo dalykas (žr. Sprendimo Sniace / Komisija, C‑260/05 P, EU:C:2007:700, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).99Dėl tokio poveikio nustatymo Teisingumo Teismas turėjo galimybę pažymėti, jog vien to, kad aktas, kaip antai ginčijamas sprendimas, gali kaip nors paveikti atitinkamoje rinkoje susiklosčiusius konkurencijos santykius ir kad atitinkama įmonė kaip nors konkuravo su šio akto adresatu, jokiu būdu nepakanka, kad minėta įmonė galėtų būti laikoma konkrečiai susijusia su minėtu aktu (šiuo klausimu žr. Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 47 punktą).100Įmonei nepakanka remtis vien argumentu, kad ji yra įmonės pagalbos gavėjos konkurentė; ji turi įrodyti ir tai, jog yra atsidūrusi faktinėje situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam tas aktas yra skirtas (žr., be kita ko, Sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 48 punktą).101Šioje byloje, kaip matyti iš šio sprendimo 72 punkto, Komisija ginčijamu sprendimu pranešė Prancūzijos Respublikai, kad Sprendimu Sernam 3 šiai valstybei narei nustatyta pareiga susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą nebūtų išplėsta Geodis, jeigu ši perimtų dalį Sernam grupės turto, nes, nesant ekonominės veiklos tęstinumo, nebuvo įrodyta, kad Geodis būtų faktiškai pasinaudojusi šia pagalba.102Be to, iš ginčijamo sprendimo 54 punkto aiškiai matyti, kad šis sprendimas nesusijęs su apdairiu ar neapdairiu investavimu, kurį sudaro dalies Sernam grupės turto perėmimas, todėl jame nepateikta preliminari nuomonė dėl šio investavimo vertinimo atsižvelgiant į SESV 107 straipsnį.103Remiantis tuo darytina išvada, kad pagalba, kuri pagal ginčijamą sprendimą negali būti susigrąžinta iš asmens, įgijusio dalį jos pradinio gavėjo turto, yra būtent ta ir tik ta pagalba, dėl kurios jau buvo priimtas Sprendimas Sernam 3.104Kaip savo išvados 147 ir 169 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, dėl to ginčijamas sprendimas turi būti laikomas su Sprendimu Sernam 3 susijusiu ir jį papildančiu sprendimu, kiek jame apibrėžta jo apimtis, kalbant apie nagrinėjamos pagalbos gavėjo statusą, taigi ir pareigos sugrąžinti nagrinėjamą pagalbą vykdytojo statusą, po šio sprendimo priėmimo nutikus įvykiui, t. y. nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui įsigijus dalį minėtos pagalbos pradinio gavėjo turto.105Neginčijama, kad Komisija priėmė Sprendimą Sernam 3 pasibaigus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytai formaliai tyrimo procedūrai.106Tokiomis aplinkybėmis apeliantės gali būti laikomos konkrečiai susijusiomis su ginčijamu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, jeigu jos, be kita ko, įrodo, kad jų padėtis rinkoje buvo iš esmės paveikta suteikus nagrinėjamą pagalbą. Tačiau vien aplinkybės, kad jos gali būti laikomos suinteresuotaisiais asmenimis, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį, negali pakakti ieškinį pripažinti priimtinu.107Šioje byloje apeliantės tvirtina, jog Mory bendrovės yra konkrečiai susijusios su ginčijamu sprendimu, nes nepradėjusi formalios tyrimo procedūros Komisija iš šių bendrovių atėmė procesines teises, joms pripažintas SESV 108 straipsnio 2 dalyje, visų pirma siekiant teigti, kad ši institucija neturi kompetencijos priimti tą sprendimą. Be to, Mory bendrovės įrodė, kad yra suinteresuotumas pareikšti ieškinį. Jos taip pat dalyvavo per administracinę procedūrą, kuri buvo užbaigta priimant Sprendimą Sernam 3, ir ginčijamo sprendimo priėmimo išvakarėse teiravosi Komisijos dėl teisinio pagrindo, kuriuo ji ketino šiuo tikslu remtis. Be to, tik šios bendrovės pareiškė ieškinį Prancūzijos teismuose, kad Prancūzijos valdžios institucijos būtų įpareigotos susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą iš jos gavėjų, ir jos, kaip ir Superga Invest, šiuose teismuose pareiškė ieškinį, kad būtų atlyginta dėl tokios pagalbos suteikimo patirta žala.108Taip pat siekdamos išsamumo apeliantės teigia, kad Mory bendrovių konkurencinė padėtis buvo iš esmės paveikta nagrinėjamos pagalbos. Šios bendrovės net buvo priverstos nutraukti savo veiklą dėl priežasčių, kurios, jų nuomone, susijusios su šios pagalbos suteikimu. Kalbant apie Superga Invest, pažymėtina, kad ji, kaip Mory bendrovių akcininkė, taip pat patyrė minėtos pagalbos antikonkurencinį poveikį, juo labiau kad ji gali nuspręsti pati patekti į atitinkamą rinką.109Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad pagal šio sprendimo 62, 97 ir 98 punktuose primintą teismo praktiką dėl tariamo procesinių teisių, Mory bendrovėms pripažintų SESV 108 straipsnio 2 dalyje, pažeidimo, dėl jų suinteresuotumo pareikšti ieškinį ir jų aktyvaus vaidmens vykstant procedūrai, kuri užbaigta priimant Sprendimą Sernam 3 ir ginčijamą sprendimą, šių bendrovių negalima individualizuoti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Kalbant apie aplinkybę, jog apeliantės nacionaliniuose teismuose pareiškė ieškinius siekdamos, kad, pirma, Prancūzijos valdžios institucijos būtų įpareigotos susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą ir, antra, būtų atlyginta dėl šios pagalbos suteikimo patirta žala, pažymėtina, kad jos taip pat nepakanka apeliantėms individualizuoti, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, nes kiekvienas asmuo potencialiai gali pareikšti tokį ieškinį.110Be to, nors apeliantės teigia, nors ir siekdamos išsamumo, jog Mory bendrovių konkurencinę padėtį iš esmės paveikė nagrinėjama pagalba, ypač dėl to, kad šios bendrovės buvo priverstos nutraukti savo veiklą, reikia konstatuoti, kad nei ieškinyje pirmojoje instancijoje, nei šiame apeliaciniame procese jos nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Jos taip pat nepateikė Teisingumo Teismui jokių duomenų dėl atitinkamos rinkos struktūros ir jų konkurencinės padėties šioje rinkoje. Kalbant apie Superga Invest, neginčijama, kad ji neveikia atitinkamoje rinkoje, todėl negali būti laikoma nagrinėjamos pagalbos gavėjos konkurente. Be to, kadangi Mory bendrovės neįrodė, kad jų konkurencinę padėtį iš esmės paveikė ši pagalba, Superga Invest negali šiuo pagrindu kildinti teisės pareikšti ieškinį remdamasi vien tuo, kad yra tų bendrovių akcininkė.111Todėl nė viena iš apeliančių negali būti laikoma konkrečiai susijusia su ginčijamu sprendimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.112Taigi reikia pritarti apeliančių Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, kurį per procesą pirmojoje instancijoje pateikė Komisija, kiek jį nurodant teigiama, kad apeliantės neturi teisės pareikšti ieškinį, taigi šis apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.<TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI>113Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Teisingumo Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.114Kadangi apeliančių apeliacinis skundas patenkintas, o jų ieškinys dėl panaikinimo atmestas, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.Panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Mory ir kt. / Komisija (T‑545/12, EU:T:2013:607).2.Atmesti Mory SA, Mory Team ir Superga Invest ieškinį dėl 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimo C (2012) 2401 final dėl Sernam grupės turto perėmimo vykdant jos sanavimo procedūrą panaikinimo kaip nepriimtiną.3.Mory SA, Mory Team, Superga Invest ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

Parašai.