Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2026 m. birželio 18 d.(1)
Byla C‑550/25 P
ABLV Bank AS (likviduojama)
prieš
Europos Centrinį Banką (ECB)
„ Apeliacinis skundas – Galimybė susipažinti su dokumentais – Galimybės susipažinti su ECB dokumentais tvarka – Sprendimas 2004/258/EB – Teisė susipažinti su ECB bylos medžiaga – Pareiškėjo paraiškai taikoma tvarka – Atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais – Ieškinys dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu “
1. Ši apeliacinė byla susijusi su visuomenės galimybės susipažinti su Europos Centrinio Banko (ECB) dokumentais tvarka, nustatyta Sprendime 2004/258/EB(2).
2. 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu(3) ECB atmetė ABLV Bank AS (toliau – ABLV) paraišką dėl galimybės susipažinti su tam tikrais dokumentais.
3. 2025 m. birželio 4 d. Sprendimu ABLV Bank / ECB(4) Bendrasis Teismas atmetė ABLV ieškinį dėl ginčijamo sprendimo. Apeliaciniame skunde ABLV teigia, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, todėl prašo skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą pripažinti negaliojančiais.
I. Bylos faktinės aplinkybės
4. Bylos faktinės aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–15 punktuose ir gali būti apibendrintos taip:
– ABLV buvo Latvijoje įsteigta kredito įstaiga.
– 2018 m. vasario 13 d. United States Department of the Treasury (Jungtinių Amerikos Valstijų iždo departamentas) per Financial Crimes Enforcement Network (Kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas, JAV; toliau – FinCEN) paskelbė, kad ketina patvirtinti priemonę, pagal kurią ABLV būtų priskirta prie didelę pinigų plovimo riziką keliančių įstaigų. Paskelbus šią informaciją, iš ABLV buvo masiškai atsiimti indėliai.
– 2018 m. vasario 23 d. ECB konstatavo, kad ABLV žlunga arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalį(5). Tą pačią dieną Bendra pertvarkymo valdyba (BPV) nusprendė nepatvirtinti ABLV pertvarkymo priemonės.
– 2018 m. liepos 11 d. ECB atšaukė ABLV licenciją.
– 2021 m. kovo 26 d. Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs (Prevencijos ir kovos su korupcija biuras, Latvija; toliau – KNAB) nusprendė nutraukti baudžiamąją bylą, pradėtą remiantis FinCEN priemonės projektu.
– 2022 m. gegužės 25 d. ABLV paprašė ECB leisti susipažinti su:
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su FinCEN, kitomis JAV iždo departamento tarnybomis arba kitų šio departamento tarnybų vadovais, kitomis JAV institucijomis, kitomis institucijomis JAV, ieškove arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge,
– visais dokumentais, kuriuose yra pranešimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su FinCEN, jo vadovais, kitomis tarnybomis, kitų JAV iždo departamento tarnybų, kitų JAV institucijų ar kitų institucijų JAV vadovais,
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su KNAB sprendimu, KNAB sprendime nurodytais faktais arba KNAB sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgiant į tai, ar šie pranešimai buvo pateikti prieš paviešinant FinCEN skelbimą, ar po to,
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su ECB, BPV, Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija, Latvija; toliau – FKTK), FinCEN ar bet kurios kitos institucijos veiksmais ar neveikimu paskelbus FinCEN pranešimą arba prieš jį paskelbiant,
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su Euroclear dėl jos vaidmens ABLV arba ABLV patronuojamosios bendrovės Liuksemburge atžvilgiu, įskaitant (be jokių apribojimų) visus pranešimus, kuriais apsikeitė ECB arba BPV ir Euroclear ir kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su ABLV arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge,
– visais kitais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su ABLV arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge.
5. 2022 m. rugpjūčio 8 d. ECB informavo ABLV, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais bus nagrinėjama ją išskyrus į dvi dalis. Dėl antrosios dalies (apimančios dokumentus, nurodytus paskutinėse trijose pirmesnio punkto įtraukose) ECB nurodė, kad paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais nebuvo pakankamai tiksli, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalį. Dėl šios priežasties ECB, vadovaudamasis Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 dalimi, paprašė ABLV nurodyti konkrečius ją dominančius klausimus ar temas ir apibrėžtą laikotarpį. ECB informavo ABLV, kad antrosios dalies nagrinėjimas sustabdytas, kol bus patikslinta paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais apimtis.
6. 2022 m. rugsėjo 13 d. ECB pranešė ABLV apie savo pirminį sprendimą(6), nurodė, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinės trys įtraukos nėra pakankamai tikslios, ir paragino ABLV patikslinti konkrečius ją dominančius klausimus ar temas, taip pat apibrėžtą laikotarpį. Tame pačiame pranešime ECB visų pirma nurodė, kad, išnagrinėjęs pirmąsias tris paraiškos leisti susipažinti su dokumentais įtraukas, jis nustatė devynis reikšmingus dokumentus, susijusius su pirmosiomis dviem įtraukomis. Vis dėlto jis negalėjo nustatyti jokio ECB dokumento, atitinkančio trečiąją įtrauką. ECB teigimu, visuomenė galėjo susipažinti su dviem reikšmingais dokumentais, tačiau turėjo būti atsisakyta leisti susipažinti su kitais septyniais dokumentais arba jų dalimis(7).
7. 2022 m. spalio 11 d. ABLV, remdamasi Sprendimo 2004/258 7 straipsnio 2 dalimi, pateikė ECB kartotinę paraišką. Ji konkrečiai prašė ECB persvarstyti savo poziciją ir papildyti dokumentų, susijusių su paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais, sąrašą. Be to, remdamasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies b punktu, ji prašė leisti susipažinti su pagal jos paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais vykdomos procedūros medžiaga.
8. 2022 m. gruodžio 8 d. ECB priėmė ginčijamą sprendimą.
II. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
9. 2023 m. vasario 20 d. ABLV Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
10. Savo ieškinyje ji nurodė penkis negaliojimo pagrindus:
– ECB identifikuotų dokumentų sąrašas yra neišsamus,
– dokumentų Nr. 1 ir Nr. 2 atveju buvo klaidingai nurodyta FinCEN interneto svetainė,
– neteisėtai atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais Nr. 3–9,
– neteisėtai atsisakyta leisti susipažinti su bylos medžiaga,
– neteisėtai sustabdyta procedūra dėl galimybės susipažinti su dokumentais, priskirtais prie antrosios dalies.
11. Bendrasis Teismas visą ieškinį atmetė.
III. Apeliacinis skundas ir procesas Teisingumo Teisme
12. ABLV apeliacinį skundą, kuris Teisingumo Teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 14 d., sudaro dvylika pagrindų.
13. ABLV prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl bylos esmės.
14. ECB prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ABLV bylinėjimosi išlaidas.
15. Teisingumo Teismo nurodymu šioje išvadoje nagrinėsiu tik apeliacinio skundo trečiąjį, septintąjį, aštuntąjį ir devintąjį pagrindus.
IV. Vertinimas
16. ECB teigia, kad visas apeliacinis skundas yra nepriimtinas, ir tai pakartoja nagrinėdamas kiekvieną konkretų apeliacinio skundo pagrindą. Jo nuomone, ABLV tik kritikuoja Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą.
17. Dėl šioje išvadoje nagrinėjamų pagrindų manau, kad apeliantė iš esmės ginčija teisėtumo aiškinimą, Bendrojo Teismo pateiktą, pirma, nustatant nagrinėjamoje byloje taikomas teisės normas, antra, apibrėžiant savo jurisdikcijos apimtį.
18. Kadangi ABLV ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje analizuoti teisės klausimai gali būti iš naujo svarstomi nagrinėjant apeliacinį skundą.
A. Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo
1. Šalių argumentai
19. ABLV tvirtina, kad skundžiamame sprendime galimai padaryta teisės klaida ir jame pateiktas nepakankamas motyvavimas, kiek tai susiję su jo dalimi, kurioje konstatuota, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinės trys įtraukos nėra pakankamai tikslios, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalį.
20. ABLV teigimu, Bendrasis Teismas netaikė jokių teisinių kriterijų siekdamas įvertinti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinių trijų įtraukų netikslumą. Skundžiamame sprendime netgi nebuvo nurodyta, kad dėl šių įtraukų apimties ECB negali identifikuoti dokumentų, susijusių su tomis paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais dalimis.
21. ECB mano, kad šis pagrindas yra nepriimtinas, nes Bendrasis Teismas aiškiai motyvavo, kad, atsižvelgiant į paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinių trijų įtraukų formuluotes, ECB galėjo teisėtai prašyti paaiškinti šias dokumentų kategorijas, ir Teisingumo Teismas to vertinimo neprivalo peržiūrėti nagrinėdamas apeliacinį skundą. Bet kuriuo atveju, kadangi ECB negalėjo nustatyti, kurie dokumentai yra svarbūs ieškovei, šis pagrindas turi būti atmestas.
2. Analizė
22. Sprendimo 2004/258 6 straipsnyje numatyta, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su ECB dokumentais turi būti pateiktos „pakankamai tiksliai nurodant dokument[us], kad ECB galėtų j[uos] identifikuoti“ (1 dalis). Jeigu taip nėra, „ECB kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti“ (2 dalis).
23. Tose dviejose Sprendimo 2004/258 6 straipsnio dalyse beveik pažodžiui pakartotos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001(8) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Kitaip nei taikant teisės susipažinti su dokumentais išimtis, reikalavimas, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais būtų „pakankamai tikslios“, vienodai taikomas ir Reglamento Nr. 1049/2001, ir Sprendimo 2004/258 atveju.
24. Teisingumo Teismas dėl galimybės susipažinti su ECB dokumentais jau nurodė:
– „<…> ECB pasirinko Sprendimu 2004/258 leisti susipažinti su jo dokumentais, jei tenkinamos jame nustatytos sąlygos ir apribojimai. Taigi minėtu sprendimu siekiama užtikrinti šią teisę susipažinti, kartu atsižvelgiant į šios institucijos, kuri, remdamasi SESV 130 straipsniu, turi veiksmingai siekti numatytų uždavinių tikslų, nepriklausomai naudodamasi konkrečiais įgaliojimais, šiuo tikslu jai suteiktais pagal Sutartį ir ECBS statutą, specifiką“(9),
– „[b]e to, reikia priminti, kad Sutartyse numatytas teisinis pagrindas, susijęs su galimybe susipažinti su ECB dokumentais, skiriasi, kaip nustatyta SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje, atsižvelgiant į tai, ar ECB vykdo administracines funkcijas, ar ne. Net jeigu taisyklės dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais, kurioms taikoma ši pastraipa, turėjo būti priimtos pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, toks dokumentas, kaip ginčijamas dokumentas, <…> negali būti laikomas susijusiu su ECB administracinių funkcijų vykdymu“(10),
– „[i]š to darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentu tik dėl jo ryšio su konkrečiu sprendimu, o pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ECB dokumentų konfidencialumo apsauga užtikrinama net ir tuo atveju, kai šie dokumentai nėra tokio sprendimo priėmimo proceso dalis“(11).
25. Iš esmės pagal Sprendime 2004/258 numatytą tikslumo reikalavimą neturi būti pateikta kitokio aiškinimo nei tas, kuris kyla iš galimybės susipažinti su dokumentais tvarkos pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, nors šis reglamentas ir netaikomas ECB(12).
26. Žinoma, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje netrūksta sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl galimybės susipažinti su pernelyg dideliu dokumentų skaičiumi ar labai ilgais dokumentais(13) arba su termino „dokumentas“ sąvokos apibrėžtimi(14).
27. Vis dėlto nėra sprendimų, priimtų dėl reikalavimo, kad „paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais būtų pakankamai tiksli“. Šis reikalavimas susijęs su prašomų dokumentų identifikavimu, t. y. su veiksmais, kurie turi būti atlikti prieš vertinant tų dokumentų apimtį ir skaičių(15).
28. ABLV teigia, kad, kalbant apie ginčijamus dokumentus, „jos paraiška yra paprasta ir tiksli“(16). Jos nuomone, jeigu ECB nusprendė kitaip ir, visų pirma, jeigu Bendrasis Teismas sutinka su ECB nuomone, tai galima paaiškinti tik tuo, kad: a) ECB siekia vilkinti galimybę susipažinti su jo dokumentais(17); b) Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, „nes nepateikė jokios analizės ir jokio motyvavimo, taip pat nekonstatavo, kad pagal ieškovės paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais tris paskutines įtraukas ECB iš tikrųjų negalėjo identifikuoti prašomų dokumentų“(18).
29. Konkrečiai kalbant, ABLV dėl Bendrojo Teismo pasisako labai griežtai. Ji tvirtina, kad „Bendrasis Teismas nepateikė jokio teisinio pagrindo ar argumento, kodėl paraiška yra netiksli dėl neva abstraktaus formulavimo“(19). Be to, ABLV pažymi, kad „Bendrasis Teismas nesirėmė jokiu teisiniu pagrindu ir nesiekė taikyti jokių teisinių kriterijų <…> [konstatuodamas], jog paraiškos apimtis neleidžia institucijai identifikuoti prašomų dokumentų“(20).
30. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo 170–182 punktų matyti, kad tokia didelė kritika yra nepagrįsta.
31. Bendrojo Teismo teigimu, „[k]adangi ECB nusprendė, kad paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinės trys įtraukos neatitinka Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ši paraiškos dėl galimybės susipažinti dalis buvo pakankamai tiksli, kaip tai suprantama pagal minėto sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, ir, antra, ar ECB laikėsi to paties sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos padėti“(21).
32. Be to, Bendrasis Teismas pakartojo trijų paskutinių paraiškos įtraukų turinį(22) ir konstatavo, kad, „[a]tsižvelgiant į paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais paskutinių trijų įtraukų bendrą formuluotę, ECB galėjo teisėtai prašyti paaiškinimų dėl šių kategorijų dokumentų <…> [ir kad,] atsižvelgiant į <…> [tų] įtraukų formuluotę ir, be kita ko, nesant apibrėžto laikotarpio, nebuvo įmanoma žinoti, ar ši paraiškos dalis susijusi su dokumentais, susijusiais su FinCEN pranešimu, ar su kitais priežiūros klausimais“(23).
33. Bendrasis Teismas turi nuspręsti, ar paraiška iš tiesų buvo suformuluota taip abstrakčiai, kad neatitiko Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslumo reikalavimo. Tik jis turi jurisdikciją patikrinti ir įvertinti bylos faktines aplinkybes bei išnagrinėti įrodymus. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi atsižvelgti į tuos vertinimus, išskyrus atvejį, kai įrodymai yra iškreipiami(24), o toks iškreipimas „visų pirma įvyksta tada, kai Bendrasis Teismas akivaizdžiai peržengia protingo įrodymų vertinimo ribas“(25).
34. Mano nuomone, Bendrasis Teismas nagrinėjamą paraišką įvertino protingai.
35. Kaip minėjau(26), ABLV, be kita ko, prašė leisti susipažinti su:
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su ECB, BPV, FKTK, FinCEN ar bet kurios kitos institucijos veiksmais ar neveikimu paskelbus FinCEN pranešimą arba prieš jį paskelbiant,
– visais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su Euroclear dėl jos vaidmens ABLV arba jos patronuojamosios bendrovės Liuksemburge atžvilgiu, įskaitant (be jokių apribojimų) visus pranešimus, kuriais apsikeitė ECB arba BPV ir Euroclear ir kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su ABLV arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge,
– visais kitais dokumentais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais su ABLV arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge.
36. Sutinku su Bendruoju Teismu, kad vargu ar galima nepritarti, jog tokia formuluotė yra abstrakti:
– visais trimis atvejais paraiškoje nurodyti „visi dokumentai“, „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susiję su įvairių institucijų „arba bet kurios kitos institucijos“ „veiksmais ar neveikimu“ arba su „ieškove arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge“,
– paraiškoje paminėti „(be jokių apribojimų) vis[i] pranešim[ai]“, kuriais ECB ir dvi atitinkamos įstaigos tiesiogiai ar netiesiogiai apsikeitė su ABLV arba jos patronuojamąja bendrove Liuksemburge,
– prašomi dokumentai nurodyti kaip dokumentai, kurie buvo parengti (arba – neveikimo atveju – neparengti) „paskelbus FinCEN pranešimą arba prieš jį paskelbiant“.
37. Kartoju, Bendrojo Teismo vertinimas, kad taip abstrakčiai suformuluota paraiška yra netiksli, negali būti laikomas neprotingu. Žinoma, tokį vertinimą galima ginčyti, kaip tai daro ABLV, tačiau tik siekiant, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, o jos negali būti įvertintos nagrinėjant apeliacinį skundą.
38. Be to, vertinimas, kurį apeliaciniu skundu dabar (netinkamai) ginčija ABLV, galėjo būti kitoks, jeigu ji būtų atsižvelgusi į prašymą pateikti paaiškinimus, ECB jai perduotą vykdant savo pareigą padėti.
39. Pagal Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 2 dalį ECB du kartus paragino ABLV nurodyti konkrečius ją dominančius klausimus, taip pat savo paraiškoje patikslinti apibrėžtą laikotarpį(27).
40. ABLV į šį raginimą neatsižvelgė, nes manė, kad jos paraiška pakankamai tiksli ir kad ECB tokiu raginimu tik siekia vilkinti ir apsunkinti leidimo susipažinti su dokumentais procedūrą.
41. Vėlgi sutinku su Bendruoju Teismu, kad „[ieškovė], nepatikslindama savo paraiškos, rizikavo, kad ECB jos atžvilgiu nuspręs, jog ši paraiška neatitinka Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“(28). Bendrasis Teismas pridūrė, kad „[ABLV] nepateikė paaiškinimų ne dėl to, kad ji negalėjo identifikuoti dokumentų, kuriuose būtų jos ieškoma informacija, bet dėl to, kad ji nenorėjo patikslinti paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais“(29).
42. Taigi ABLV atkakliai laikėsi savo nuomonės, kad nagrinėjama paraiška buvo aiški ir tiksli, ir nepaisė prašymo pateikti paaiškinimus, kuris, nors ir galėjo jai atrodyti ginčytinas, nebuvo visiškai nepagrįstas ar neproporcingas ir jam nebuvo galima prieštarauti remiantis vien apeliantės nurodytu siekiu vilkinti procedūrą.
43. Šiomis aplinkybėmis manau, kad apeliacinio skundo trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
B. Apeliacinio skundo septintasis ir aštuntasis pagrindai
44. Apeliacinio skundo septintąjį ir aštuntąjį pagrindus galima nagrinėti kartu: septintuoju pagrindu ABLV ginčija, kad Bendrasis Teismas teisingai nustatė taikomus teisės aktus ir savo jurisdikcijos apimtį; aštuntuoju pagrindu ji nesutinka su šio neteisingo nustatymo pasekmėmis, susijusiomis su atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su trimis iš prašytų dokumentų.
45. Apeliacinio skundo septintajame pagrinde ABLV nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė dvi teisės klaidas:
– pirma, jis nusprendė, kad ECB konfidencialumo pareigos gali būti pagrįstos Reglamento (ES) Nr. 1024/2013(30) 27 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2013/36/ES(31) 53 straipsnio 1 dalimi,
– antra, jis suteikė ECB „plačią diskreciją“ taikyti 2018 m. birželio 19 d. Sprendime Baumeister(32) nustatytus kriterijus.
46. Apeliacinio skundo aštuntajame pagrinde ABLV nurodo, kad vertindamas dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 konfidencialumą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes netinkamai taikė Sprendime Baumeister įtvirtintus kriterijus.
1. Šalių argumentai
47. Apeliacinio skundo septintojo pagrindo pirmojoje dalyje ABLV teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė principo, jog direktyvos pačios savaime negali sukurti pareigų fiziniams asmenims. Taigi ECB negalėjo tiesiogiai remtis Direktyvoje 2013/36 numatytomis pareigomis.
48. To paties pagrindo antrojoje dalyje ABLV konstatuoja, kad, pritaręs bendriems ir nepagrįstiems ECB teiginiams ir nepareikalavęs konkrečių įrodymų, Bendrasis Teismas tik formaliai patikrino ECB veiksmus ir taip pažeidė teisę į veiksmingą teisinę gynybą (Chartijos 47 straipsnis), teisminės teisėtumo priežiūros principą (SESV 263 straipsnis) ir skaidrumo principą (SESV 15 straipsnis, taip pat ESS 1 straipsnis).
49. Savo ruožtu ECB tvirtina, kad pirmoji iš nurodytų klaidų yra nepagrįsta: net jei būtų nuspręsta, kad Reglamentas Nr. 1024/2013 ir Direktyva 2013/36 nagrinėjamu atveju netaikytini, Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą patvirtino remdamasis Sprendime Baumeister nustatytais kriterijais, kurių taikymas, siekiant įvertinti dokumentų konfidencialumą pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, šiame apeliaciniame skunde neginčijamas.
50. Dėl nurodytos antrosios teisės klaidos ECB teigia, kad ABLV nesutinka tik su Bendrojo Teismo atliktu įrodymų vertinimu.
51. Grįsdama apeliacinio skundo aštuntąjį pagrindą ABLV pažymi, kad Bendrasis Teismas Sprendime Baumeister nustatytų kriterijų netaikė konkretiems įrodymams, nes vadovavosi bendrais ir nepagrįstais ECB, kuriam suteikė pernelyg plačią diskreciją, teiginiais.
52. Priešingai, ECB tvirtina, kad Bendrasis Teismas išdėstė konkrečias priežastis, dėl kurių dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 atskleidimas gali būti žalingas.
2. Analizė
a) ECB konfidencialumo pareiga
53. Bendrasis Teismas remiasi prielaida, kad dokumentai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 yra susiję su, pirma, ECB ir, antra, prižiūrimos įstaigos (ABLV) arba Europos pertvarkymo institucijos (BPV) informacijos apsikeitimu, vykdytu pagal specialią ABLV priežiūros procedūrą, gavus FinCEN pranešimą.
54. Atsižvelgdamas į tokią prielaidą Bendrasis Teismas konstatuoja, kad tiems dokumentams taikomas Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsnis ir Direktyvos 2013/36 53 straipsnis, susiję su profesine paslaptimi ir keitimusi informacija vykdant priežiūros funkcijas(33).
55. Siekdamas pagrįsti šią išvadą, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nurodo Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, o pagal šį punktą „ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų <…> informacijos, kuri pagal [Sąjungos] teisę saugoma kaip tokia, konfidencialumo [apsauga]“. Taigi Bendrasis Teismas remiasi Sąjungos teisės nuostatomis, taikomomis tokiomis aplinkybėmis, kokiomis buvo parengti dokumentai, su kuriais prašoma leisti susipažinti(34).
56. Kitaip tariant, kaip pažymi Bendrasis Teismas, Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punkte yra nustatytas visuomenės teisės susipažinti su ECB dokumentais tvarkos ir profesinės paslapties taisyklių, kurių pagal Sąjungos teisę privalo laikytis ECB ir jo darbuotojai (prireikus ir nacionalinės institucijos), ryšys siekiant užtikrinti, kad ECB laikytųsi savo pareigos saugoti profesinę paslaptį(35).
57. Galiausiai Bendrasis Teismas taiko Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal kurį, remiantis Sąjungos teisės nuostatomis dėl dokumentų konfidencialumo apsaugos, reikia tiesiogiai vadovautis Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsniu ir prireikus Direktyvos 2013/36 53 straipsniu.
58. Dėl šių dviejų nuostatų skundžiamame sprendime primenama, kad:
– Reglamento Nr. 1024/2013 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ECB darbuotojai privalo laikytis profesinės paslapties reikalavimų, susijusių su informacija, kurią jie gauna vykdydami rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Ši pareiga visų pirma reiškia, kad turi būti laikomasi konfidencialumo reikalavimų, nustatytų visuose reikšminguose Sąjungos teisės aktuose(36),
– Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinės paslapties turi laikytis valstybių narių institucijos, atsakingos už rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą(37).
59. Mano nuomone, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, nagrinėjamoje byloje remdamasis minėtais Reglamento Nr. 1024/2013 ir Direktyvos 2013/36 straipsniais. Abi nuostatos gali būti taikomos siekiant nustatyti, ar „informacij[a], kuri pagal [Sąjungos] teisę saugoma kaip tokia, [yra] konfidencial[i]“, todėl negalima leisti visuomenei su ja susipažinti pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą.
60. Dėl Direktyvos 2013/36 pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia ABLV, Bendrojo Teismo rėmimasis šia direktyva nereiškia, kad pažeistas SESV 288 straipsnis ar jurisprudencija, kurioje tas straipsnis išaiškintas.
61. Bet kuriuo atveju, kaip tvirtina ECB, siekdamas apibrėžti sąvoką „konfidenciali informacija“, kaip ji suprantama pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą, Bendrasis Teismas rėmėsi Sprendime Baumeister įtvirtinta jurisprudencija.
62. Žinoma, ši jurisprudencija, kurios principų ABLV neginčija (ji ginčija jos taikymą ad casum), buvo suformuota aiškinant Direktyvos 2004/39/EB(38) 54 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto ją galima taikyti ir konfidencialiai informacijai, kaip ji suprantama pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą.
63. Be to, sutinku su ECB, kad net jeigu neturėtų būti remiamasi Reglamentu Nr. 1024/2013 ir Direktyva 2013/36 (quod non), Bendrasis Teismas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 1 dalies c punktą aiškina pagal jurisprudenciją, kuri, nors suformuota siekiant užtikrinti konfidencialumą finansų rinkų priežiūros srityje, pagal analogiją gali būti taikoma rizikos ribojimu pagrįstai kredito įstaigų priežiūrai.
b) ECB diskrecija ir jos teisminė kontrolė
64. ABLV mano, kad, kiek tai susiję su Sprendime Baumeister nustatytais kriterijais, Bendrasis Teismas ECB suteikė pernelyg didelę diskreciją. Vertindamas, ar atskleidus tam tikrus dokumentus būtų pakenkta tinkamo rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros sistemos veikimo apsaugai, Bendrasis Teismas pritarė bendriems (ir, ABLV nuomone, nepagrįstiems) ECB teiginiams.
65. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad(39):
– ECB turi didelę diskreciją spręsdamas, ar atskleidus ginčijamuose dokumentuose esančią informaciją gali būti pakenkta viešajam interesui, susijusiam su vidaus reikmėms skirtų dokumentų apsauga arba apsikeitimu ECB ir kompetentingų nacionalinių institucijų nuomonėmis,
– dėl to šiuo klausimu vykdydamas teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas turi tik patikrinti, ar laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar teisingas faktinių aplinkybių turinys, ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos ir nepiktnaudžiauta įgaliojimais.
66. Iš tiesų ABLV savo apeliaciniame skunde neteigia, kad abstraktūs Bendrojo Teismo argumentai dėl ECB turimos diskrecijos vertinant dokumento atskleidimo pasekmes yra neteisingi. Ji taip pat neginčija šio ECB vertinimo, kurį Bendrasis Teismas turi patikrinti naudodamasis savo jurisdikcija, kontrolės apimties.
67. Apeliacinio skundo septintajame pagrinde ABLV veikiau nurodo, kad Bendrasis Teismas patvirtino ECB sprendimą nereikalaudamas konkrečių įrodymų ir atliko tik formalią kontrolę, pažeisdamas skaidrumo principą ir ieškovės teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
68. Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas, mano nuomone, pakankamai išnagrinėjo ECB pateiktą kelių ABLV prašytų dokumentų atskleidimo rizikos vertinimą(40).
69. Visų pirma dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 atveju Bendrasis Teismas Sprendime Baumeister nustatytų kriterijų netaikė nepagrįstai ar savavališkai, nors ABLV su tuo ir nesutinka. Vien tai, kad ABLV nepritaria įrodymų vertinimui, kurį Bendrasis Teismas atliko pirmojoje instancijoje, nėra pakankama priežastis patenkinti apeliacinį skundą.
70. Netikslūs apeliacinio skundo septintojo pagrindo argumentai pataisyti aštuntajame pagrinde, kuriame ABLV konkrečiai nurodo tris ginčijamus dokumentus remdamasi Sprendimu Baumeister. Taigi iš esmės nagrinėsiu, kaip Bendrasis Teismas įvertino ECB sprendimą dėl tų dokumentų.
c) Bendrojo Teismo patikrintas dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 konfidencialumo vertinimas, kurį atliko ECB
71. ABLV aiškiai nurodo, kad Bendrasis Teismas „klaidingai taikė Sprendime <…> Baumeister nustatytus kriterijus“ ir kad ECB „[jų] nepagrindė <…> konkrečiais įrodymais, susijusiais su dokumentais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9; priešingai, jis rėmėsi bendromis prielaidomis dėl priežiūros santykiams padarytos žalos ir jų tinkamai nepagrindė“(41).
72. Skundžiamo sprendimo 81–89 punktuose (juos ABLV nurodo kaip punktus, kuriuose tariamai buvo padaryta teisės klaida) Bendrasis Teismas nagrinėja, ar ECB teisingai nusprendė, kad dokumentai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 yra konfidencialūs.
73. Bendrasis Teismas teigia, kad „reikia patikrinti, pirma, ar tie dokumentai nėra vieši, ir, antra, ar juos atskleidus galėtų būti pakenkta dokumentus pateikusio fizinio ar juridinio asmens arba trečiųjų asmenų interesams ar netgi tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemos veikimui“(42). Tai nurodęs Bendrasis Teismas teisingai apibrėžia Sprendime Baumeister nustatytus kriterijus(43).
74. Be to, Bendrasis Teismas primena, kad „pagal jurisprudenciją Sąjungos institucija gali remtis hipotetiniu rinkos dalyvių elgesiu ir tokio elgesio poveikiu būsimiems veiksmams <…>, todėl ECB pagrįstai [gali] remtis rizika, kad, atskleidus dokumentus, ECB ir subjektai, kurie pagal rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros mechanizmą keičiasi su ECB informacija ir analizėmis, neteks pasitikėjimo vieni kitais <…>“(44). Atsižvelgdamas į tai Bendrasis Teismas pažymi, kad šiuo klausimu pateiktiems ABLV argumentams negalima pritarti.
75. Remdamasis tomis prielaidomis Bendrasis Teismas pagrįstai paneigė, kad trys ginčijami dokumentai yra vieši (pirmasis Sprendime Baumeister numatytas kriterijus). Paneigdamas jis nurodė:
– „[i]š dokumentų Nr. 3 ir Nr. 4 matyti, kad tai yra <…> ieškovės išorės konsultantų rekomendacijos dėl Įstatymo USA PATRIOT 311 straipsnio ir ieškovės išorės konsultantų pateiktas FinCEN priemonės pasiūlymo vertinimas. Šiuose dokumentuose išdėstyta <…> analizė ir strategijos, kurias ieškovės išorės konsultantai parengė paskelbus FinCEN pranešimą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tuose dokumentuose esanti informacija yra vieša“(45),
– „[d]ėl dokumento Nr. 9 pažymėtina, kad iš tiesų jį sudaro ECB ir BPV apsikeisti elektroniniai laiškai, kuriuose pateikta viešai neprieinama priežiūros informacija“(46).
76. Kaip skundžiamame sprendime teigia Bendrasis Teismas, šią išvadą jis padarė pats išnagrinėjęs dokumentus. Taigi, priešingai, nei tvirtina ABLV, jis neapsiriboja tuo, kad kritiškai nevertindamas patvirtina ECB argumentus.
77. Tą patį galima pasakyti ir apie tikėtiną žalą, kuri atskleidus prašomus dokumentus gali būti padaryta informaciją pateikusio subjekto ar trečiųjų asmenų interesams arba tinkamam priežiūros sistemos veikimui (antrasis Sprendime Baumeister numatytas kriterijus).
78. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas:
– primena, kad „ginčijamame sprendime ECB nurodė, jog ieškovės išorės konsultantų dokumentai Nr. 3 ir Nr. 4 buvo pateikti remiantis prielaida, kad jie bus laikomi konfidencialiais. ECB teigimu, šių dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti tų konsultantų interesams. Dokumente Nr. 9 taip pat pateiktos rizikos ribojimu pagrįstos analizės“(47),
– be to, išdėsto ECB argumentus, kad dokumentai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 neturi būti atskleisti, t. y. kad toks atskleidimas „pažeistų <…> ECB interesus gauti nepriklausomus, objektyvius ir išsamius rizikos ribojimu pagrįstus vertinimus. ECB mano, kad atskleidus dokumentus jam kiltų kliūčių gauti veiksmingus išorės vertinimus, atliktus nepatiriant jokio galimo išorės spaudimo, susijusio su rizika, kad vertinimai bus neteisingai suprasti arba bus duotas klaidingas signalas. ECB teigimu, dėl to atskleidimas pakenktų tinkamam rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemos, vertinamos kaip visuma, veikimui“(48),
– galiausiai ne vien tik pateikia šį ECB vertinimą, bet ir, jį palygindamas su ABLV argumentais a contrario, konstatuoja, kad „[i]eškovei nepavyko užginčyti ECB vertinimo, jog dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 atskleidimas galėjo pakenkti, pirma, ECB, ir, antra, prižiūrimų įstaigų bei BPV abipusiam pasitikėjimui, būtinam siekiant užtikrinti tinkamą rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sistemos veikimą“(49).
79. ABLV bandė paneigti ECB pagrindimą ir nurodė, kad „iš esmės rizika, susijusi su tinkamu priežiūros sistemos veikimu, [buvo] nepagrįsta, nes dėl jos ECB ir BPV jau paskelbė viešą paneigimą [ir] ECB [nepateikė] jokių konkrečių įrodymų, kad minėtas pasitikėjimas iš tiesų buvo prarastas“(50).
80. ABLV argumentui nebuvo pritarta paprasčiausiai todėl, kad, Bendrojo Teismo nuomone, „nors paskelbus FinCEN pranešimą ECB ir BPV paviešino tam tikrą informaciją apie ieškovės ir jos patronuojamosios bendrovės Liuksemburge padėtį, siekdami informuoti visuomenę, reikia pažymėti, kad dokumentuose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 pateikta informacija nebuvo paviešinta“(51).
81. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nurodo savo jurisprudenciją, kurioje numatyta, kad turi būti tinkamai remiamasi hipotetiniu rinkos dalyvių elgesiu ir jo pasekmėmis siekiant (kaip tai padarė ECB) savo sprendimą pagrįsti „rizika, kad atskleidus dokumentus ECB ir subjektai, kurie pagal rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros mechanizmą keičiasi su ECB informacija ir analizėmis, neteks pasitikėjimo vieni kitais“(52).
82. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad negalima teigti, jog Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ECB argumentus, „rėmėsi bendromis prielaidomis <…> jų tinkamai nepagrindęs <…> [ir] nepatikrinęs, ar atitinkamuose dokumentuose iš tiesų buvo informacijos, atitinkančios kiekvieną iš Sprendime Baumeister nustatytų kriterijų“(53).
83. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad, pirma, Bendrasis Teismas išnagrinėjo ginčijamus dokumentus, ir, antra, palyginęs ECB ir ABLV argumentus, nusprendė, kad ECB tinkamai rėmėsi hipotetiniu elgesiu siekdamas įrodyti rizikos buvimą, o ABLV tokio rėmimosi įtikinamai neužginčijo.
84. Taigi apeliacinio skundo septintasis ir aštuntasis pagrindai turi būti atmesti.
C. Apeliacinio skundo devintasis pagrindas
85. Apeliacinio skundo devintajame pagrinde ABLV teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį.
86. Iš esmės nurodyta klaida yra ta, kad buvo pripažinta, jog ECB neprivalėjo konsultuotis su ABLV ar BPV dėl galimybės atskleisti dokumentus Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 (skundžiamo sprendimo 90–93 punktai), taip pat konsultuotis su suinteresuotaisiais trečiaisiais asmenimis dėl dokumentų Nr. 7 ir Nr. 8 atskleidimo (skundžiamo sprendimo 132–138 punktai).
1. Šalių argumentai
87. Aiškindama devintąjį apeliacinio skundo pagrindą (apeliacinio skundo 61 punktas), ABLV remiasi tik dokumentais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9, o ne dokumentais Nr. 7 ir Nr. 8.
88. Dėl dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 ABLV tvirtina, kad jie buvo gauti iš kitų institucijų ir įstaigų arba parengti bendradarbiaujant su jomis, todėl pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį atskleisti juos galėjo būti atsisakyta tik tuo atveju, jeigu ECB būtų pateikęs aiškų pagrindimą, o to jis nepadarė. ABLV teigimu, Bendrasis Teismas nepatikrino, ar buvo įvykdytos sąlygos, reikalingos siekiant neleisti susipažinti su tais dokumentais.
89. ECB iš esmės tvirtina, kad skundžiamas sprendimas atitinka Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį.
2. Analizė
90. Kaip nurodyta Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalyje, „[k]albant apie trečiųjų šalių dokumentus, ECB konsultuojasi su trečiąja susijusia šalimi, siekdamas nustatyti, ar taikytina šiame straipsnyje nustatyta išimtis, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas“(54).
91. Bendrojo Teismo teigimu, atsižvelgiant į dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 pobūdį ir turinį yra aišku, kad ECB neturėjo jų atskleisti. „Taigi pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį ECB negali <…> būti kaltinamas tuo, kad nesikonsultavo nei su ieškove, nei su BPV“(55).
92. Tą pačią išvadą Bendrasis Teismas padarė dėl dokumentų Nr. 7 ir Nr. 8, „atsižvelgdamas į [jų] pobūdį ir turinį“(56). Kaip minėjau, kadangi apeliacinio skundo devintajame pagrinde ABLV šios sprendimo dalies išsamiai nekritikavo, nėra pagrindo jos analizuoti.
93. ABLV teiginys dėl Bendrojo Teismo nėra įtikinamas.
94. Pirma, nėra taip, kad, kaip teigia ABLV, Bendrasis Teismas be išlygų pritarė ECB teiginiui, jog buvo aišku, kad dokumentai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 neturėjo būti atskleisti(57). Tiksliau, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ginčijamus dokumentus(58), pats nusprendė, kad ECB šių dokumentų neturėjo atskleisti dėl jų pobūdžio ir turinio.
95. Antra, reikalavimas, kad ECB prieš patenkindamas ABLV paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais būtų pasikonsultavęs su pačia ABLV, yra nepagrįstas (nors Bendrasis Teismas to nepaminėjo(59)); taip yra paprasčiausiai todėl, kad ABLV nebuvo trečiasis asmuo, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį(60).
96. Galiausiai BPV (dokumento Nr. 9 atveju) ir išorės konsultantai (dokumentų Nr. 3 ir Nr. 4 atveju) iš tiesų buvo tretieji asmenys, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą. Iš esmės buvo privaloma su jais konsultuotis siekiant nustatyti, ar taikoma kuri nors iš Sprendimo 2004/258 4 straipsnyje numatytų išimčių, nebent buvo akivaizdu, kad dokumentai neturėjo būti atskleisti.
97. Kaip minėjau, Bendrasis Teismas teigia, kad „atsižvelgiant į dokumentų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 9 pobūdį ir turinį“ šie dokumentai neturėjo būti atskleisti(61). Anksčiau jis buvo konstatavęs, kad ECB ir BPV elektroniniai laiškai, kuriuose pateikta informacijos apie kredito įstaigų priežiūrą, nėra viešai prieinami, taip pat nevieša ir konsultantų ataskaitose esanti informacija(62).
98. Žinoma, Bendrasis Teismas galėjo pateikti išsamesnius argumentus šiuo klausimu ir dar kartą išvardyti priežastis, dėl kurių atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, nes jiems buvo taikoma apsauga laikantis konfidencialumo pareigos ir jų atskleidimas galėjo pakenkti. Šias priežastis, susijusias su informacija, gauta vykdant BPV kompetencijai priklausančią kredito įstaigų priežiūrą arba pateikta konsultantų, kurių interesai galėtų būti pažeisti, nurodžiau siūlydamas atmesti apeliacinio skundo septintąjį ir aštuntąjį pagrindus.
99. Taigi, jeigu toms priežastims būtų pritarta (kartoju, jos nenurodytos skundžiamo sprendimo 92 punkte, tačiau remiantis šiuo punktu jas galima nuspėti), konsultacijos su BPV ar minėtais konsultantais buvo nebūtinos.
100. Galiausiai apeliacinio skundo devintasis pagrindas taip pat turėtų būti atmestas.
V. Išvada
101. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:
– atmesti apeliacinio skundo trečiąjį, septintąjį, aštuntąjį ir devintąjį pagrindus.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 2004 m. kovo 4 d. Europos [C]entrinio [B]anko sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos [C]entrinio [B]anko dokumentais (OL L 80, 2004, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 5 t., p. 51), iš dalies pakeistas 2015 m. sausio 21 d. Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/529 (OL L 84, 2015, p. 64). Toliau – Sprendimas 2004/258.
3 Sprendimas Nr. LS/CL/2022/261; toliau – ginčijamas sprendimas.
4 Byla T‑100/23 (EU:T:2025:564); toliau – skundžiamas sprendimas.
5 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).
6 Priimtas Sprendimas Nr. LS/PS/2022/48.
7 Devyni ECB nurodyti dokumentai yra:
– 2018 m. vasario 13 d. FinCEN pranešimas spaudai dėl ABLV atžvilgiu patvirtintos priemonės (dokumentas Nr. 1),
– FinCEN paskelbtas pranešimas apie priemonės pasiūlymą (PPP) (dokumentas Nr. 2),
– ABLV išorės konsultantų pateiktos rekomendacijos dėl 2018 m. vasario 13 d. Įstatymo USA PATRIOT 311 straipsnio (dokumentas Nr. 3),
– ABLV išorės konsultantų parengtas PPP vertinimas, skirtas ECB (dokumentas Nr. 4),
– 2018 m. vasario 13 d. ECB vidaus elektroniniai laiškai, kuriuose, gavus JAV institucijų informaciją, apibendrinti su ABLV susiję klausimai (dokumentas Nr. 5),
– 2018 m. vasario 13 d. ECB vidaus elektroniniai laiškai dėl priemonės, kuri ieškovės atžvilgiu buvo patvirtinta gavus JAV institucijų informaciją (dokumentas Nr. 6),
– 2018 m. vasario 13 d. FKTK ir ECB elektroniniai laiškai dėl FinCEN patvirtintos priemonės, susijusios su ABLV (dokumentas Nr. 7),
– 2018 m. vasario 13 d. ECB ir FKTK elektroniniai laiškai dėl FinCEN patvirtintos priemonės, susijusios su ABLV (dokumentas Nr. 8),
– 2018 m. vasario 15 d. ECB ir BPV elektroniniai laiškai, kuriais apsikeista FinCEN paskelbus pranešimą (dokumentas Nr. 9).
8 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).
9 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB (C‑342/19 P, EU:C:2020:1035; toliau – Sprendimas De Masi ir Varoufakis / ECB) 76 punktas.
10 Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB 77 punktas.
11 Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB 78 punktas.
12 Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB 48 punktas.
13 2014 m. spalio 2 d. Sprendimas Strack / Komisija (C‑127/13 P, EU:C:2014:2250).
14 2017 m. sausio 11 d. Sprendimas Typke / Komisija (C‑491/15 P, EU:C:2017:5).
15 Tokie veiksniai beveik identiškai nurodyti Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 3 dalyje ir Sprendimo 2004/258 6 straipsnio 3 dalyje.
16 Apeliacinio skundo 37 punktas.
17 Apeliacinio skundo 2 ir 3 punktai.
18 Apeliacinio skundo 33 punktas.
19 Apeliacinio skundo 34 punktas.
20 Apeliacinio skundo 36 punktas.
21 Skundžiamo sprendimo 170 punktas.
22 Skundžiamo sprendimo 173 punktas.
23 Skundžiamo sprendimo 174 punktas.
24 2014 m. kovo 20 d. Sprendimo Rousse Industry / Komisija (C‑271/13 P, EU:C:2014:175) 81 punktas.
25 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija (C‑127/13 P, EU:C:2014:2250) 79 punktas.
26 Šios išvados 4 punktas.
27 Skundžiamo sprendimo 177 punktas.
28 Skundžiamo sprendimo 180 punktas.
29 Skundžiamo sprendimo 181 punktas.
30 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).
31 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338).
32 Byla C‑15/16 (EU:C:2018:464). Toliau – Sprendimas Baumeister.
33 Skundžiamo sprendimo 80 punktas.
34 Skundžiamo sprendimo 80 punktas.
35 Skundžiamo sprendimo 80 punktas.
36 Skundžiamo sprendimo 71 punktas.
37 Skundžiamo sprendimo 72 punktas. Pagal Direktyvos 2013/36 53 straipsnio 1 dalį profesinė paslaptis reiškia, kad toms institucijoms iš esmės draudžiama atskleisti gautą konfidencialią informaciją, išskyrus informaciją santraukos ar agreguota forma, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti kredito įstaigų. Egzistuoja dvi šio principo išimtys, pagal kurias konfidencialią informaciją galima atskleisti, pirma, kai taikoma baudžiamoji teisė, ir, antra, civilinėse ar komercinėse bylose, įvykdžius tų bylų atveju taikomą dvejopą sąlygą: viena vertus, kredito įstaiga, su kuria susijusi konfidenciali informacija, turi būti paskelbta bankrutavusia arba priverstinai likviduojama, kita vertus, konfidenciali informacija neturi būti susijusi su trečiaisiais asmenimis, dalyvaujančiais bandant gelbėti tą įstaigą.
38 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263).
39 Skundžiamo sprendimo 106 punktas ir jame nurodytas 2019 m. kovo 12 d. Sprendimo De Masi ir Varoufakis / ECB (T‑798/17, EU:T:2019:154) 54 punktas. Šiuo Bendrojo Teismo sprendimo punktu Teisingumo Teismas remiasi Sprendimo De Masi ir Varoufakis 42 punkte, nagrinėdamas Bendrojo Teismo pripažintą ECB diskreciją ir jo vykdomos teisėtumo kontrolės ribojimą.
40 Tam, kad būtų galima tai patvirtinti, pakanka perskaityti skundžiamo sprendimo 107–131 punktus, skirtus dokumentų Nr. 5–8 atskleidimo analizei.
41 Apeliacinio skundo 58 punktas; jame priduriama, kad Bendrasis Teismas „padarė teisės klaidą, nes pritarė šiems nepagrįstiems teiginiams nepatikrinęs, ar atitinkamuose dokumentuose iš tikrųjų buvo informacijos, atitinkančios visus Sprendime Baumeister nustatytus kriterijus“.
42 Skundžiamo sprendimo 81 punktas.
43 Sprendimo Baumeister 46 punkte numatyta, kad „slapta informacija, [dėl kurios] taikoma <…> pareiga saugoti profesinę paslaptį[,] <…> [laikoma] kompetentingų valdžios institucijų turim[a] informacij[a], kuri, pirma, nėra vieša ir, antra, kurios atskleidimas keltų pavojų fizinio ar juridinio asmens, kuris ją pateikė, ar trečiųjų asmenų interesams arba geram <…> priežiūros sistemos <…> veikimui“.
44 Skundžiamo sprendimo 86 punktas.
45 Skundžiamo sprendimo 82 punktas.
46 Skundžiamo sprendimo 82 punktas.
47 Skundžiamo sprendimo 83 punktas.
48 Skundžiamo sprendimo 83 punktas.
49 Skundžiamo sprendimo 84 punktas.
50 Skundžiamo sprendimo 84 punktas.
51 Skundžiamo sprendimo 85 punktas.
52 Skundžiamo sprendimo 86 punktas.
53 Apeliacinio skundo 58 punktas.
54 Kursyvu originale neišskirta. Daugumoje kalbinių versijų, kurias patikrinau, būdvardis sutampa: „clair“ prancūzų kalba; „clear“ anglų kalba; „chiaro“ italų kalba; „klar“ vokiečių kalba; „claro“ portugalų kalba. Versijoje ispanų kalba pavartotas žodis „notorio“, dėl kurio padidėja tikrumo laipsnis.
55 Skundžiamo sprendimo 92 punktas.
56 Skundžiamo sprendimo 134 punktas.
57 Tokia kritika išsakyta apeliacinio skundo 61 punkte.
58 Skundžiamo sprendimo 82 punkte nurodyta, kad Bendrasis Teismas susipažino su tais dokumentais. Tokią išvadą galima padaryti ir remiantis skundžiamo sprendimo 92 punktu, nors jame tai nėra nurodyta tiesiogiai.
59 Vis dėlto jis tai nurodė nagrinėdamas paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais Nr. 7 ir Nr. 8. Skundžiamo sprendimo 135 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad ABLV nėra trečiasis asmuo, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2004/258 4 straipsnio 4 dalį.
60 Kalbant apie ABLV išorės konsultantų šiai įstaigai pateiktas rekomendacijas (dokumentas Nr. 3) arba apie vertinimą, kurį tie patys ABLV konsultantai pateikė ECB (dokumentas Nr. 4), pažymėtina, kad logiškai galima manyti, jog ABLV turėjo pakankamai žinių apie jų turinį.
61 Skundžiamo sprendimo 92 punktas.
62 Skundžiamo sprendimo 82 punktas.