Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl leidimo Italijai taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šestosios direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pagal 1977 m. geguzės 17 d. Šestosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos: vienodo vertinimo pagrindo 30 straipsnį( [1]) Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai gali leisti bet kuriai valstybei narei su trečiąja salimi ar bet kuria tarptautine organizacija sudaryti sutartį, kurioje būtų numatytos nukrypti nuo sios direktyvos leidziančios nuostatos.

[1] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8)

2. Komisijai pateiktame prasyme, kurį 2004 03 24 įregistravo Komisijos Generalinis sekretoriatas, Italijos vyriausybė praso leidimo sudaryti sutartį su Šveicarija, kurioje būtų numatyti nukrypimai nuo Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies nuostatų.

3. Remiantis Šestosios direktyvos 30 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2004 05 11 laisku kitas valstybes nares informavo apie Italijos vyriausybės prasymą ir 2004 05 12 laisku Italijai pranesė, kad ji turi visą reikiamą informaciją tokiam prasymui isnagrinėti.

4. Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) apmokestinamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai salies teritorijoje uz atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia pats apmokestinamasis asmuo.

5. Italijos prasomų nukrypti leidziančių nuostatų tikslas - gauti leidimą sudaryti sutartį su Šveicarija, kurioje būtų numatytos nuo Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies nukrypstančios nuostatos, ir atleisti nuo apmokestinimo PVM renkamas rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. To yra prasoma dėl dviejų priezasčių. Pirma, nuo 2003 m. sausio 1 d. ėmus apmokestinti PVM rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu, parduodant daugkartinius sezoninius bilietus susidarė konkurenciją iskreipianti situacija. Antra, dalijant pajamas, kad būtų apskaičiuotas PVM, proporcingai fizinei salių sienos demarkacijai atsiranda didelių administravimo islaidų, nes pajamos yra apskaičiuojamos ir paskirstomos remiantis ekonominiais kriterijais, padalijant tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidas. Šios tunelio valdymo islaidos apima ne tik paties tunelio, bet ir automagistralės, jungiančios tunelį Italijos teritorijoje su Italijos kelių tinklu, administravimo islaidas.

6. 2002 m. gruodzio 27 d. Italijos įstatymo Nr. 289 (2003 m. biudzeto) 21 straipsniu buvo panaikinta 1972 m. spalio 26 d. Prezidento dekreto Nr. 633 9 straipsnio 11 dalis (tarptautinės paslaugos ir paslaugos, susijusios su tarptautine prekyba) dėl pridėtinės vertės mokesčio įvedimo ir taikymo. Šiuo įstatymu nuo 2003 m. sausio 1 d. PVM mokestį (kurį renka Italijos tunelio operatorius) imta taikyti rinkliavoms uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Tačiau Šveicarija rinkliavoms netaiko PVM ar kito panasaus mokesčio. Remiantis 1958 m. Italijos ir Šveicarijos konvencija, pries įvedant bendrą PVM sistemą Šveicarija negali būti įpareigota taikyti ir imti Italijos PVM nuo rinkliavų uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Apmokestinus PVM vien Italijos operatoriaus renkamas rinkliavas, atsirado vartotojų islaidų skirtumas ir iskreiptos konkurencijos situacija parduodant sezoninius bilietus. Vartotojai gali pirkti daugkartinius sezoninius bilietus abiejuose tunelio pusėse ir uz juos sumokėti toje pusėje, kurioje yra pigiau, t. y. Šveicarijoje.

7. Tunelis kerta tarptautinę sieną ir jį valdo bendra Italijos ir Šveicarijos įmonė bei dvi vykdančiosios įmonės abiejose salyse. Remiantis teritoriniu principu, Italijos operatorius privalo PVM (20%) taikyti tik Italijos teritorijoje esančiai tunelio atkarpai. Tačiau, remiantis 1963 m. operatorių sudaryta teisiskai įpareigojančia ir iki siol taikoma sutartimi, is rinkliavų gautos pajamos nėra dalijamos proporcingai pagal fizinę salių sienos demarkaciją, bet turi būti dalijamos remiantis ekonominiais kriterijais, atsizvelgiant į tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidų pasiskirstymą (57,5% pajamų tenka Italijos įmonei ir 42,5% - Šveicarijos įmonei). Prie tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidų taip pat priskiriamos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir administravimo islaidos. Tai reiskia, kad tiksli remiantis siais kriterijais padalytų ir paskirstytų pajamų suma gali būti nustatyta tik a posteriori. Apskaičiuojant PVM, ta suma turi būti suskirstyta pagal teritorinį principą, ekstrapoliuojant tos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir eksploatavimo islaidas. Dėl tokio varginančio ex post PVM skaičiavimo ir rinkimo susidaro didelės administravimo islaidos, ir tokia procedūra neatitinka vartojimo mokesčių sistemos reikalavimų PVM taikyti ir surinkti is karto.

8. Šioje situacijoje vienintelė tinkama galimybė - leisti Italijai sudaryti su Šveicarija sutartį atsizvelgiant į atleidimą nuo apmokestinimo PVM rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Nukrypti leidzianti nuostata leis Italijai panaikinti bet kokias islygas dėl Italijos ir Šveicarijos konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimo; tame straipsnyje sakoma: ,Les questions de douane, de police, monétaires, fiscals et socials soulevées par la construction et l'exploitation du tunelis feront l'objet d'accords particuliers entre le Gouvernement italien et le Gouvernement Suisse". Tokia nukrypti leidzianti nuostata gerokai supaprastintų bendros Italijos ir Šveicarijos įmonės ir jos dviejų vykdančiųjų įmonių veiklą.

9. Prasomas atleidimas nuo PVM turės įtakos Europos Bendrijų nuosaviems istekliams is pridėtinės vertės mokesčio. Italijos vyriausybė sį galimą poveikį apskaičiavo remdamasi 2002 m. Italijos vykdančiosios įmonės deklaracijomis. 2002 m. dėl vykdomų darbų buvo uzdarytas Monblano tunelis, todėl daugiau transporto buvo nukreipta vaziuoti Gran S. Bernardo tuneliu. Dėl to siuo pagrindu apskaičiuotą sumą reikia laikyti virsūne, kuri tolesniais metais būtų kur kas mazesnė. Remiantis vykdančiosios įmonės deklaracijomis, 2002 m. apmokestinama suma yra apie 7,5 mln. eurų. Italijos vyriausybės vertinimu, dėl atleidimo nuo PVM prarastos pajamos nevirsytų 1,5 mln. eurų per metus. Pasak Italijos vyriausybės, mazdaug ketvirtadalis paslaugų yra teikiama asmenims, kurie turi teisę isskaityti PVM, dėl to tikroji apmokestinama suma siektų apie 5,625 mln. eurų per metus, o prarastos pajamos dėl nukrypti leidziančios nuostatos taikymo būtų apie 1,125 mln. eurų. Skaičiuojant nuosavų isteklių praradimus, Bendrijos biudzetas dėl nukrypti leidziančių nuostatų taikymo 2004 m. ir tolesniais metais, jei pagal 1999 m. kovo 24-25 d. Berlyno sprendimą 5,625 mln. eurų suma būtų apmokestinama didziausia 0,5% norma, prarastų maziau nei 28 125 eurų pajamų. Dėl to būtina, kad Italijos Respublika kiekvienais metais įvertintų dėl PVM netaikymo negautą sumą galutinio vartotojo etape ir pridėtų atitinkamą kompensaciją prie PVM bazinio dydzio, naudojamo nustatant jos įnasų į Bendrijos nuosavus isteklius dydį.

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl leidimo Italijai taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šestosios direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsizvelgdama į 1977 m. geguzės 17 d. Šestosios Tarybos direktyvos (77/388/EEB) dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos: vienodo vertinimo pagrindo( [2]), ypač į jos 30 straipsnį,

[2] [?]) OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/92/EB (OL L 260, 2003 10 11, p. 8).

atsizvelgdama Komisijos pasiūlymą( [3]),

[3] [?]) OL C [...], [...], p. [...].

kadangi:

(1) Komisijai pateiktame prasyme, kurį 2004 03 24 įregistravo Komisijos Generalinis sekretoriatas, Italijos vyriausybė praso leidimo sudaryti sutartį su Šveicarija, kurioje būtų numatytos nukrypti nuo Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies leidziančios nuostatos;

(2) To yra prasoma dėl tokių priezasčių. Pirma, nuo 2003 m. sausio 1 d. ėmus apmokestinti PVM rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu, parduodant daugkartinius sezoninius bilietus susidarė konkurenciją iskreipianti situacija. Antra, dalijant pajamas, kad būtų apskaičiuotas PVM, proporcingai fizinei salių sienos demarkacijai, atsiranda didelių administravimo islaidų, nes pajamos yra apskaičiuojamos ir paskirstomos remiantis ekonominiais kriterijais, padalijant tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidas. Šios tunelio valdymo islaidos apima ne tik paties tunelio, bet ir automagistralės, jungiančios tunelį Italijos teritorijoje su Italijos kelių tinklu, administravimo islaidas.

(3) Nuo 2003 m. sausio 1 d. Italijos tunelio operatorius taiko ir renka PVM nuo rinkliavų uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Tačiau Šveicarija rinkliavoms netaiko PVM ar kito panasaus mokesčio. Remiantis 1958 m. Italijos ir Šveicarijos konvencija, pries įvedant bendrą PVM sistemą Šveicarija negali būti įpareigota taikyti ir rinkti Italijos PVM nuo rinkliavų uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Apmokestinus PVM vien Italijos operatoriaus renkamas rinkliavas, atsirado vartotojų islaidų skirtumas ir iskreiptos konkurencijos situacija parduodant sezoninius bilietus. Vartotojai gali pirkti daugkartinius sezoninius bilietus abiejuose tunelio pusėse ir uz juos sumokėti toje pusėje, kurioje yra pigiau, t. y. Šveicarijoje.

(4) Tunelis kerta tarptautinę sieną ir jį valdo bendra Italijos ir Šveicarijos įmonė bei dvi vykdančiosios įmonės abiejose salyse. Remiantis teritoriniu principu, Italijos operatorius privalo PVM taikyti tik Italijos teritorijoje esančiai tunelio atkarpai. Tačiau, remiantis 1963 m. operatorių sudaryta teisiskai įpareigojančia ir iki siol taikoma sutartimi, is rinkliavų gautos pajamos nėra dalijamos proporcingai pagal fizinę salių sienos demarkaciją, bet turi būti dalijamos remiantis ekonominiais kriterijais atsizvelgiant į tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidų pasiskirstymą. Prie tunelio valdymo ir eksploatavimo islaidų taip pat priskiriamos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir administravimo islaidos. Tai reiskia, kad tiksli remiantis siais kriterijais padalytų ir paskirstytų pajamų suma gali būti nustatyta tik a posteriori. Apskaičiuojant PVM, ta nustatyta suma turi būti padalinta taikant teritorinį principą, ekstrapoliuojant tos automagistralės dalies, kuria patenkama į tunelį, valdymo ir eksploatavimo islaidas. Toks ex post PVM skaičiavimas ir rinkimas yra varginantis ir dėl jo susidaro didelės administravimo islaidos. Tokia procedūra neatitinka vartojimo mokesčių sistemos reikalavimų PVM taikyti ir surinkti is karto.

(5) Šioje situacijoje vienintelė tinkama galimybė - atleisti nuo apmokestinimo PVM rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Tokia nukrypti leidzianti nuostata gerokai supaprastintų bendros Italijos ir Šveicarijos įmonės ir jos dviejų vykdančiųjų įmonių veiklą.

(6) Tačiau prasoma nukrypti leidzianti nuostata turės įtakos Europos Bendrijų nuosaviems istekliams is pridėtinės vertės mokesčio, dėl to yra būtina numatyti kompensacines priemones.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Direktyvos 77/388/EEB 2 straipsnio 1 dalies, siuo sprendimu Italijos Respublikai suteikiama teisė sudaryti su Šveicarija sutartį atsizvelgiant į atleidimą nuo apmokestinimo PVM rinkliavas uz naudojimąsi Gran San Bernardo tuneliu. Leidimas suteikiamas su sąlyga, kad Italijos Respublika kiekvienais metais įvertins dėl PVM netaikymo negautą sumą galutinio vartotojo etape ir pridės atitinkamą kompensaciją prie PVM bazinio dydzio, naudojamo nustatant jos įnasų į Bendrijos nuosavus isteklius dydį.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas Italijos Respublikai.

Priimta Briuselyje, [...]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[...]