European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/2520

2025 12 16

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2025/2520

2025 m. gruodžio 15 d.

kuriuo nustatomos raudonkaklių ūsuočių (Aromia bungii (Faldermann)) įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje prevencijos priemonės ir tų kenkėjų naikinimo ir izoliavimo tam tikrose demarkacinėse zonose priemonės ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1503

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies a–f punktus ir 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1503 (2) nustatomos raudonkaklių ūsuočių (Aromia bungii (Faldermann)) (toliau – nurodytieji kenkėjai) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonės. Tai labai žalingi Prunus rūšių augalų kenkėjai Sąjungos teritorijoje;

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (3) II priedo B dalyje nustatytas Sąjungos teritorijoje aptinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašas;

(3)

nurodytieji kenkėjai yra įtraukti į to reglamento II priedo B dalį kaip tam tikrose Sąjungos teritorijos dalyse aptinkami kenkėjai. Jie taip pat įtraukti į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1702 (4) priede pateiktą prioritetinių kenkėjų sąrašą;

(4)

augalai šeimininkai, kurie, kaip nustatyta, anksčiau buvo užkrėsti nurodytaisiais kenkėjais Sąjungos teritorijoje, greičiausiai prisidės prie jų išplitimo (toliau – nurodytieji augalai). Demarkacinėse zonose turėtų būti atliekama jų metinė stebėsena ir jiems turėtų būti taikomos tam tikros naikinimo arba izoliavimo priemonės;

(5)

remiantis nustatytais duomenimis apie nurodytuosius kenkėjus Sąjungos teritorijoje, nurodytųjų augalų sąrašas turėtų būti išplėstas, kad apimtų visas Prunus rūšis, ir nebeturėtų būti taikoma išimtis Prunus laurocerasus;

(6)

siekiant užtikrinti ankstyvą nurodytųjų kenkėjų aptikimą ir naikinimą Sąjungos teritorijoje, kurioje nurodytųjų kenkėjų neaptinkama, valstybės narės turėtų kasmet vykdyti stebėseną. Tokia metinė stebėsena, kad ji būtų veiksmingiausia, turėtų apimti visus nurodytuosius augalus. Tokia stebėsena turėtų būti vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėse (5) esančiomis mokslinėmis rekomendacijomis;

(7)

nurodytieji augalai gali būti naudojami siekiant pritraukti nurodytuosius kenkėjus ir taip jų aptikimo atveju nustatyti užkrėsto ploto ribas;

(8)

be to, pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 kiekviena valstybė narė turi parengti ir nuolat atnaujinti nenumatytų atvejų planą kiekvienai prioritetinių kenkėjų, kurie gali patekti į jos teritoriją ir joje įsitvirtinti, rūšiai. Remiantis per ankstesnius protrūkius įgyta patirtimi, būtina priimti specialias Reglamento (ES) 2016/2031 25 straipsnio įgyvendinimo taisykles, kad būtų parengtas išsamus nenumatytų atvejų planas, jei Sąjungoje būtų aptikta nurodytųjų kenkėjų;

(9)

siekiant užkirsti kelią nurodytųjų kenkėjų plitimui Sąjungos teritorijoje ir atsižvelgiant į jų plitimo pajėgumą, buferinės zonos plotis turėtų būti bent 2 km už užkrėstos zonos ribų;

(10)

siekiant užtikrinti neatidėliotiną likvidavimo priemonių taikymą ir užkirsti kelią tolesniam nurodytųjų kenkėjų plitimui į likusią Sąjungos teritoriją, būtina nustatyti taisykles dėl demarkacinių zonų metinės stebėsenos. Tos taisyklės turėtų būti grindžiamos Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis, kad būtų galima prisitaikyti prie naujausių mokslinių ir techninių įrodymų;

(11)

siekiant užtikrinti proporcingą atsaką į fitosanitarinę riziką, būtina nustatyti demarkacinių zonų dydžio mažinimo, nuo jų nustatymo nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo ir jų panaikinimo taisykles. Turėtų būti nustatytos konkrečios tų taisyklių ir nuo jų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygos, siekiant užtikrinti, kad nurodytieji kenkėjai neišplistų į likusią Sąjungos teritoriją;

(12)

pavieniais nurodytųjų kenkėjų aptikimo Sąjungos teritorijoje atvejais nustatyti demarkacinę zoną neturėtų būti reikalaujama, jei nurodytuosius kenkėjus galima pašalinti iš atitinkamų augalų ir jei yra įrodymų, kad tie augalai buvo užkrėsti prieš juos įvežant į teritoriją arba faktų, dėl kurių nurodytieji kenkėjai neturėtų įsitvirtinti. Tai yra proporcingiausias metodas, jei atitinkamoje zonoje vykdyta stebėsena patvirtinama, kad nurodytųjų kenkėjų nėra. Tačiau labai konkrečiais atvejais, kai nurodytųjų kenkėjų atsiradimo ir plitimo galimybę galima vienareikšmiškai atmesti, o atitinkama rizika laikoma nereikšminga, tokia stebėsena nėra pagrįsta, todėl ją vykdyti neturėtų būti reikalaujama;

(13)

tam tikrose Sąjungos teritorijose nurodytųjų kenkėjų išnaikinti jau nebeįmanoma. Todėl atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti priemones, kuriomis tie kenkėjai tose teritorijose būtų izoliuojami, o ne naikinami;

(14)

priemonės demarkacinėse zonose, kuriose taikomos izoliavimo priemonės, turėtų būti ne tokios griežtos kaip naikinimo priemonės, tačiau, siekiant užkirsti kelią nurodytųjų kenkėjų plitimui į likusią Sąjungos teritoriją, jomis turėtų būti užtikrinama, kad pirmiausia atitinkamose buferinėse zonose būtų taikomas nuodugnios stebėsenos metodas ir imamasi atsargumo priemonių;

(15)

kadangi demarkacinėms izoliavimo zonoms taikomos priemonės yra ne tokios griežtos kaip demarkacinėms naikinimo zonoms taikomos priemonės, buferinės zonos plotis turėtų būti padidintas bent iki 4 km, siekiant užtikrinti, kad nurodytieji kenkėjai neišplistų už tų demarkacinių zonų ribų;

(16)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie kiekvieną demarkacinę izoliavimo zoną, kurią jos ketina nustatyti arba pakeisti, kad Komisija galėtų gauti bendrus duomenis apie nurodytųjų kenkėjų plitimą Sąjungos teritorijoje ir kad ji galėtų įtraukti atitinkamą zoną į demarkacinių izoliavimo zonų sąrašą;

(17)

siekiant užtikrinti, kad nedelsiant būtų pašalinti užkrėsti augalai ir užkirstas kelias tolesniam nurodytųjų kenkėjų išplitimui į likusią Sąjungos teritorijos dalį, buferinių zonų stebėsena turėtų būti vykdoma kasmet tinkamiausiu metų laiku ir pakankamai intensyviai, atsižvelgiant į kompetentingų institucijų galimybę toliau stebėti nurodytuosius augalus užkrėstose izoliavimo zonose;

(18)

siekiant užkirsti kelią galimam nurodytųjų kenkėjų išplitimui už demarkacinių zonų ribų, stebėsenos aplink gamybos vietas demarkacinėse zonose intensyvumas turėtų būti didesnis nei likusioje šių teritorijų dalyje;

(19)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1503 nustatytos priemonės dėl nurodytųjų augalų įvežimo į Sąjungos teritoriją ir vežimo joje yra įtrauktos į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VII ir VIII priedus. Reikalavimai dėl nurodytųjų kenkėjų stebėsenos, naikinimo ir izoliavimo turėtų būti atnaujinti pagal Reglamentą (ES) 2016/2031 ir pakeisti šiame reglamente nustatytomis priemonėmis;

(20)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1503 turėtų būti panaikintas;

(21)

šio reglamento nuostatos dėl stebėsenos atlikimo remiantis Tarnybos parengta raudonkaklių ūsuočių (Aromia bungii (Faldermann)) (6) stebėsenos kortele ir Tarnybos bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos stebėsenos gairėmis (7) turėtų būti taikomos nuo 2027 m. sausio 1 d., kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai laiko planuoti, parengti stebėsenos planą ir skirti pakankamai išteklių tokiai stebėsenai;

(22)

siekiant užtikrinti nuoseklumą ir suderinimą, demarkacinėse zonose atliekamos stebėsenos ataskaitos turėtų būti teikiamos vienodai, todėl turėtų būti nustatyta speciali forma;

(23)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos raudonkaklių ūsuočių (Aromia bungii (Faldermann)) įsitvirtinimo ir išplitimo Sąjungos teritorijoje prevencijos, taip pat šių kenkėjų naikinimo, jei jų aptinkama toje teritorijoje, ir izoliavimo, kai išnaikinti nebeįmanoma, priemonės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

nurodytieji kenkėjai – raudonkakliai ūsuočiai (Aromia bungii (Faldermann));

2)

nurodytieji augalai – sodinti skirti Prunus spp. augalai, išskyrus sėklas, kurių kamieno (stiebo) arba šaknies kaklelio skersmuo storiausioje vietoje yra ne mažesnis kaip 1 cm;

3)

kontroliniai augalai – nurodytieji augalai, specialiai pasodinti siekiant padėti anksti aptikti nurodytuosius kenkėjus ir naudojami stebėsenai vykdyti;

4)

nurodytoji mediena ir medinė pakavimo medžiaga – Prunus spp. mediena ir medinė pakavimo medžiaga;

5)

demarkacinė izoliavimo zona – I priede nurodyta teritorija, kurioje neįmanoma išnaikinti nurodytųjų kenkėjų.

II SKYRIUS

METINĖ NURODYTŲJŲ KENKĖJŲ STEBĖSENA SĄJUNGOS TERITORIJOJE IR NENUMATYTŲ ATVEJŲ PLANAI

3 straipsnis

Stebėsena Sąjungos teritorijoje už demarkacinių zonų ribų

1.   Kompetentingos institucijos savo teritorijose, kuriose nurodytųjų kenkėjų neaptikta, kasmet atlieka rizika grindžiamą nurodytųjų augalų stebėseną siekiant aptikti tuos kenkėjus.

2.   Tokios stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema sudaro sąlygas atitinkamoje valstybėje narėje pakankamai patikimai nustatyti nedidelį užkrėstų augalų skaičių.

Stebėsena grindžiama Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis.

3.   Stebėsena vykdoma:

a)

remiantis atitinkamos fitosanitarinės rizikos lygiu;

b)

atvirame ore, gamtos ir miesto teritorijose, taip pat daigynuose, sodo prekių centruose, prekybos centruose, lapuočių medienos lentpjūvėse, vietose, kuriose sandėliuojamos arba parduodamos su medinėmis pakavimo medžiagomis susijusios prekės, ir prireikus kitose atitinkamose vietose;

c)

tinkamu metų laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti nurodytuosius kenkėjus, tų kenkėjų biologines ypatybes, nurodytųjų augalų buvimą bei biologines ypatybes, taip pat į mokslinę ir techninę informaciją, nurodytą Tarnybos paskelbtoje kenkėjų Aromia bungii stebėsenos kortelėje.

4.   Stebėseną sudaro:

a)

nurodytųjų augalų apžiūra ir,

b)

kai tinkama, kenkėjų gaudymas gaudyklėmis, mėginių ėmimas ir tyrimai.

Siekiant papildyti atliekamą apžiūrą, prireikus gali būti naudojami specialiai apmokyti šunys.

4 straipsnis

Nenumatytų atvejų planai

Kiekviena valstybė narė savo nenumatytų atvejų plane pagal Reglamento (ES) 2016/2031 25 straipsnį numato:

a)

išnaikinti nurodytuosius kenkėjus, kaip nustatyta 9 straipsnyje;

b)

būtinus skirtinus išteklius ir šių išteklių skyrimo procedūras, patvirtinus arba įtarus nurodytųjų kenkėjų buvimo atvejį;

c)

procedūras, pagal kurias nustatomi pašalintinų augalų savininkai, pranešama apie nurodymą pašalinti augalus ir suteikiama prieiga prie privačios nuosavybės, kai priemonės turi būti taikomos aptikus nurodytųjų kenkėjų.

Valstybė narė prireikus atnaujina savo nenumatytų atvejų planą.

III SKYRIUS

DEMARKACINĖS ZONOS

5 straipsnis

Demarkacinių zonų nustatymas

1.   Jeigu oficialiai patvirtinamas nurodytųjų kenkėjų buvimas, atitinkama valstybė narė nedelsdama nustato demarkacinę zoną, kad nurodytieji kenkėjai būtų išnaikinti.

2.   Oficialiai patvirtinus nurodytųjų kenkėjų buvimą ir nustačius 1 dalyje nurodytą demarkacinę zoną, kompetentingos institucijos nedelsdamos nustato užkrėtimo lygį atlikdamos stebėseną riboms nustatyti.

3.   Kai, remiantis 3 straipsnyje nurodytos stebėsenos rezultatais, bent ketverius metus iš eilės padaroma išvada, kad užkrėtimo nurodytaisiais kenkėjais lygis yra toks, kad jų išnaikinti neįmanoma, kompetentinga institucija gali nuspręsti pakeisti izoliavimo tvarką. Tokiais atvejais kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Komisijai išsamią informaciją apie naują demarkacinę izoliavimo zoną, kurią ji ketina nustatyti arba pakeisti, kad ta zona būtų įtraukta į I priede pateiktą demarkacinių izoliavimo zonų sąrašą.

4.   Demarkacinę zoną sudaro:

a)

zona, įskaitant visus užkrėstus augalus ir visus nurodytuosius augalus, kurie gali būti užkrėsti bent 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus (toliau – užkrėsta zona);

b)

buferinė zona:

i)

kurios plotis yra bent 2 km už užkrėstos zonos ribų, jei nustatoma demarkacinė zona nurodytiesiems kenkėjams išnaikinti;

ii)

kurios plotis yra bent 4 km už užkrėstos zonos ribų, jei nustatoma demarkacinė izoliavimo zona.

5.   Demarkacinės zonos ribos nustatomos remiantis:

a)

moksliniais principais, nurodytųjų kenkėjų biologinėmis savybėmis, užkrėtimo lygiu, konkrečiu nurodytųjų augalų pasiskirstymu atitinkamoje teritorijoje ir nurodytųjų kenkėjų įsitvirtinimo įrodymais;

b)

stebėsena riboms nustatyti, o stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema turi padėti bent 95 proc. pasikliovimo lygiu nustatyti 1 proc. užkrėstų augalų buvimą;

c)

remiantis Tarnybos statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos stebėsenos gairėmis.

6.   Siekiant imtis 9 straipsnyje nurodytų naikinimo priemonių, buferinės zonos plotis gali būti sumažintas iki ne mažiau kaip 1 km, kai kompetentinga institucija padaro išvadą, kad nurodytuosius kenkėjus galima išnaikinti, atsižvelgiant į protrūkio aplinkybes, pavyzdžiui, jo dydį ir vietą, užkrėtimo lygį arba nurodytųjų augalų skaičių ir pasiskirstymą.

Demarkacinės izoliavimo zonos atveju buferinės zonos plotis gali būti sumažintas iki ne mažiau kaip 2 km, jei kompetentinga institucija padaro išvadą, kad toks atstumas yra tinkamas nurodytiesiems kenkėjams izoliuoti, atsižvelgiant į protrūkio aplinkybes, pavyzdžiui, jo dydį ir vietą, užkrėtimo lygį arba nurodytųjų augalų skaičių ir pasiskirstymą.

Demarkacinėse zonose kompetentingos institucijos užtikrina, kad plačioji visuomenė ir profesionalūs veiklos vykdytojai žinotų apie demarkacinių zonų ribų nustatymą.

6 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl demarkacinių zonų nustatymo

1.   Nukrypdama nuo 5 straipsnio, kompetentinga institucija gali nuspręsti demarkacinės zonos nenustatyti, jei turima įrodymų, kad

a)

nurodytieji kenkėjai buvo įvežti į teritoriją kartu su augalais, mediena ar medine pakavimo medžiaga, ant kurių jie buvo aptikti, ir šie augalai, mediena ar medinė pakavimo medžiaga buvo užkrėsti prieš juos įvežant į susijusią teritoriją, ir kad nurodytieji kenkėjai po to įvežimo neišplito arba kad tai yra pavienis nustatytas atvejis ir nesitikima, kad dėl jo šie kenkėjai įsitvirtintų, ir,

b)

remiantis konkretaus tyrimo ir naikinimo priemonių, kurių buvo imtasi, rezultatais, nurodytieji kenkėjai nėra įsitvirtinę, o jų išplitimas ir sėkmingas dauginimasis neįmanomas dėl jų biologinių savybių.

2.   Jeigu kompetentinga institucija naudojasi 1 dalyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, ji:

a)

imasi neatidėliotinų priemonių siekdama užtikrinti, kad nurodytieji kenkėjai būtų skubiai išnaikinti ir būtų panaikinta galimybė jiems plisti;

b)

bent vieną nurodytųjų kenkėjų gyvavimo ciklą ir dar vienus metus ir bent ketverius metus iš eilės vykdo reguliarią ir intensyvią stebėseną, kaip nustatyta 3 straipsnyje, bent 1 km spinduliu aplink užkrėstus augalus arba vietą, kurioje buvo aptikta nurodytųjų kenkėjų, bent pirmuoju jų skraidymo laikotarpiu;

c)

atseka užkrato kilmę, tirdama nurodytuosius augalus, nurodytąją medieną ar medinę pakavimo medžiagą aplink užkrato aptikimo vietą, kad nustatytų bet kokius užkrėtimo požymius, taip pat atlieka tikslinį ardomąjį mėginių ėmimą, siekdama atmesti lervų buvimo tikimybę;

d)

didina visuomenės informuotumą apie nurodytųjų kenkėjų keliamą grėsmę ir

e)

imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti išnaikinti nurodytuosius kenkėjus, atsižvelgdama į Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą (angl. ISPM) Nr. 9 (8) ir laikydamasi visapusiško požiūrio pagal ISPM Nr. 14 (9) išdėstytus principus.

2 dalies b punktas netaikomas tais atvejais, kai galima vienareikšmiškai atmesti galimybę, jog nurodytuosiuose augaluose, nurodytojoje medienoje ar medinėje pakavimo medžiagoje yra arba gali atsirasti nurodytųjų kenkėjų suaugėlių, ir kai Komisijai raštu pranešta apie tokios išvados priežastis.

7 straipsnis

Demarkacinės zonos panaikinimas

Demarkacinė zona gali būti panaikinta, kai, remiantis 8 straipsnyje nurodyta stebėsena, demarkacinėje zonoje nurodytųjų kenkėjų neaptinkama bent ketverius metus iš eilės.

Demarkacinė zona taip pat gali būti panaikinta, kai tenkinamos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

8 straipsnis

Metinė stebėsena demarkacinėse zonose ir kontrolinių augalų patikrinimai

1.   Demarkacinėse zonose kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į Tarnybos parengtoje raudonkaklių ūsuočių (Aromia bungii (Faldermann)) stebėsenos kortelėje nurodytą informaciją ir pagal šio straipsnio 2–5 dalis, vykdo intensyvią metinę nurodytųjų augalų stebėseną, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalyje, kad galėtų aptikti nurodytuosius kenkėjus.

2.   Stebėsena vykdoma pagal 3 straipsnio 3 ir 4 dalis siekiant aptikti nurodytuosius kenkėjus.

Siekiant papildyti vykdomą apžiūrą, prireikus gali būti naudojami kontroliniai medžiai.

Be to, atsakinga oficiali įstaiga prireikus atlieka tikslinį ardomąjį mėginių ėmimą.

3.   Rengiant stebėsenos planą atsižvelgiama į Tarnybos bendrąsias statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gaires, o pagal aptikimo stebėsenai naudojamą stebėsenos planą ir mėginių ėmimo schemą turi būti įmanoma, esant bent 95 % pasikliovimo lygiui, nustatyti 1 % nurodytųjų kenkėjų buvimą.

4.   Tais atvejais, kai naudojami kontroliniai augalai, tie augalai kenkėjų skraidymo sezonu tikrinami bent kartą per mėnesį. Jie sunaikinami ir ištiriami ne vėliau kaip iki nurodytųjų kenkėjų gyvavimo ciklo pabaigos atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

5.   Pagal šį straipsnį atliktos stebėsenos rezultatai pateikiami Komisijai naudojant vieną iš II priede pateiktų formų.

IV SKYRIUS

NAIKINIMO IR IZOLIAVIMO PRIEMONĖS

9 straipsnis

Naikinimo priemonės

1.   Siekdamos išnaikinti nurodytuosius kenkėjus, kompetentingos institucijos užkrėstose zonose imasi šių priemonių:

a)

nedelsiant nukirsti (nupjauti) užkrėstus augalus ir augalus, turinčius nurodytųjų kenkėjų požymių, ir visiškai pašalinti jų šaknis, jeigu po užkrėsto augalo šaknies kakleliu aptinkama lervų takų;

b)

bent 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus nukirsti (nupjauti) visus nurodytuosius augalus ir juos ištirti dėl bet kokių užkrėtimo požymių;

c)

pašalinti, ištirti ir saugiai sunaikinti pagal a ir b punktuose nustatytą procedūrą nukirstus (nupjautus) augalus, imantis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias nurodytiesiems kenkėjams plisti kirtimo (pjovimo) metu ir po to;

d)

pašalinti, ištirti ir saugiai sunaikinti su užkrėtimo atveju susijusią medieną ir medinę pakavimo medžiagą, imantis visų būtinų atsargumo priemonių, kad būtų užkirstas kelias nurodytiesiems kenkėjams plisti kirtimo (pjovimo) metu ir po to;

e)

uždrausti galimai užkrėstus augalus, medieną ir medinę pakavimo medžiagą išvežti iš demarkacinės zonos;

f)

nustatyti užkrėtimo kilmę atsekant augalus, medieną, medinę pakavimo medžiagą ir kitus su užkrėtimo atveju susijusius objektus ir juos ištirti siekiant nustatyti bet kokius užkrėtimo požymius, taip pat atliekant tikslinį ardomąjį mėginių ėmimą;

g)

tam tikrais atvejais nurodytuosius augalus pakeisti kitomis užkratui atspariomis augalų rūšimis;

h)

uždrausti naujų nurodytųjų augalų buvimą atvirame ore b punkte nurodytoje teritorijoje,

—

išskyrus gamybos vietose, nurodytose Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17.4 punkte, ir

—

išskyrus kontrolinius augalus;

i)

gerinti visuomenės informuotumą apie nurodytųjų kenkėjų keliamą grėsmę ir priemones, kurių imtasi siekiant neleisti jų įvežti į Sąjungos teritoriją ir joje plisti, įskaitant nurodytųjų augalų, nurodytosios medienos ir medinės pakavimo medžiagos išvežimo iš demarkacinės zonos reikalavimus;

j)

imtis specialių priemonių, skirtų taikyti ypatingais atvejais arba kilus sunkumams, dėl kurių veikiausiai būtų užkirstas kelias, trukdoma arba vėluojama naikinti augalus, visų pirma priemonių, susijusių su galimybe prieiti prie visų užkrėstų arba galimai užsikrėtusių augalų, nepaisant jų buvimo vietos, viešos ar privačios nuosavybės arba už juos atsakingo asmens ar subjekto, ir juos tinkamai išnaikinti;

k)

imtis bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti išnaikinti nurodytuosius kenkėjus, atsižvelgiant į ISPM Nr. 9 (10) ir laikantis sisteminio metodo pagal ISPM Nr. 14 (11) nustatytus principus.

a punkto atveju, kai neįmanoma pašalinti giliai įsišaknijusių kelmų ir paviršiaus šaknų, augalai turi būti susmulkinti iki ne mažesnio kaip 40 cm gylio žemiau žemės paviršiaus arba padengti vabzdžiams atsparia medžiaga. Jei užkrėstų augalų randama ne nurodytųjų kenkėjų skraidymo laikotarpiu, kirtimas (pjovimas) ir pašalinimas atliekamas prieš prasidedant kitam skraidymo laikotarpiui.

2.   Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17.4 punkte nurodyta metinė oficiali stebėsena bent 1 km spinduliu aplink gamybos vietas grindžiama Tarnybos bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis, o taikomas stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema turi padėti bent 99 % pasikliovimo lygiu nustatyti 1 % užkrėstų augalų buvimą.

3.   Tais atvejais, kai nurodytoji mediena ir medinė pakavimo medžiaga išvežamos už demarkacinės zonos ribų ir jei demarkacinėje zonoje nėra apdorojimo ar perdirbimo įmonių, nurodytoji mediena arba medinė pakavimo medžiaga atliekant oficialią kontrolę ir ir uždengus taip, kad būtų užtikrinta, jog nurodytieji kenkėjai negalėtų išplisti, vežamos į artimiausią tinkamą įmonę už demarkacinės zonos ribų, kad būtų užtikrintas neatidėliotinas apdorojimas arba perdirbimas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 33–35 punktus.

Kompetentinga institucija kasmet nurodytųjų kenkėjų aptikimo tikslais atlieka stebėseną ne mažiau kaip 1 km spinduliu aplink tą apdorojimo ar perdirbimo įmonę, tinkamu metu atlikdama nurodytųjų augalų patikrinimus.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos b punkto, jeigu kompetentinga institucija padaro išvadą, kad dėl ypatingos socialinės, kultūrinės ar aplinkosauginės vertės tam tikrą skaičių atskirų augalų kirsti (pjauti) netikslinga, kas mėnesį atliekamas individualus tų atskirų augalų tyrimas dėl bet kokių užkrėtimo požymių ir imamasi alternatyvių priemonių, kuriomis užtikrinamas aukštas apsaugos lygis, siekiant užkirsti kelią bet kokiam galimam nurodytųjų kenkėjų išplitimui nuo tų augalų.

10 straipsnis

Izoliavimo priemonės

1.   Demarkacinių izoliavimo zonų užkrėstoje zonoje, kaip nurodyta I priede, kompetentingos institucijos imasi šių priemonių:

a)

iškirsti (nupjauti) užkrėstus augalus ir augalus, turinčius nurodytųjų kenkėjų požymių, ir visiškai pašalinti jų šaknis, jeigu po užkrėsto augalo šaknies kakleliu aptinkama lervų takų;

b)

pašalinti, ištirti ir sunaikinti laikantis a punkto nukirstus (nupjautus) augalus ir jų šaknis ir imtis būtinų atsargumo priemonių siekiant išvengti nurodytųjų kenkėjų plitimo po augalų iškirtimo (nupjovimo);

c)

uždrausti galimai užkrėstus augalus, medieną ir medinę pakavimo medžiagą išvežti iš demarkacinės zonos;

d)

prireikus, nurodytuosius augalus pakeisti užkratui atspariais augalais;

e)

uždrausti naujų nurodytųjų augalų buvimą užkrėstoje zonoje atvirame ore, išskyrus gamybos vietose, nurodytose Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17.4 punkte, ir išskyrus kontrolinius augalus;

f)

gerinti visuomenės informuotumą apie nurodytojo kenkėjo keliamą grėsmę ir priemones, kurių imtasi siekiant neleisti jo įvežti į Sąjungą ir joje plisti, įskaitant nurodytųjų augalų, nurodytosios medienos ir medinės pakavimo medžiagos vežimo iš nustatytų demarkacinių zonų, nustatytų pagal 5 straipsnį, reikalavimus;

g)

imtis specialių priemonių, skirtų spręsti ypatingiems atvejams arba sunkumams, dėl kurių veikiausiai būtų užkirstas kelias, trukdoma arba vėluojama atlikti izoliavimo veiksmus, visų pirma priemonių, susijusių su galimybe prieiti prie visų užkrėstų arba galimai užsikrėtusių augalų, nepaisant jų buvimo vietos, nuosavybės arba už juos atsakingo asmens ar subjekto, ir juos tinkamai iškirsti (nupjauti) ir sunaikinti;

h)

imtis bet kurios kitos priemonės, galinčios padėti izoliuoti nurodytuosius kenkėjus.

a punkto atveju, kai neįmanoma pašalinti giliai įsišaknijusių kelmų ir paviršiaus šaknų, augalai turi būti susmulkinti iki ne mažesnio kaip 40 cm gylio žemiau žemės paviršiaus arba padengti vabzdžiams atsparia medžiaga. Kirtimas (pjovimas) pradedamas nedelsiant, o jei užkrėstų augalų randama ne nurodytųjų kenkėjų skraidymo laikotarpiu, kirtimas (pjovimas) ir pašalinimas atliekamas prieš prasidedant kitam skraidymo laikotarpiui.

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17.4 punkte nurodyta metinė oficiali stebėsena bent 1 km spinduliu aplink gamybos vietas grindžiama Tarnybos bendrosiomis statistiškai patikimos ir rizika grindžiamos augalų kenkėjų stebėsenos gairėmis, o taikomas stebėsenos planas ir mėginių ėmimo schema turi padėti bent 99 % pasikliovimo lygiu nustatyti 1 % užkrėstų augalų buvimą.

2.   Tais atvejais, kai nurodytoji mediena ir medinė pakavimo medžiaga išvežamos už demarkacinės zonos ribų ir jei demarkacinėje zonoje nėra apdorojimo ar perdirbimo įmonių, nurodytoji mediena arba medinė pakavimo medžiaga atliekant oficialią kontrolę ir ir uždengus taip, kad būtų užtikrinta, jog nurodytieji kenkėjai negalėtų išplisti, vežamos į artimiausią tinkamą įmonę už demarkacinės zonos ribų, kad būtų užtikrintas neatidėliotinas apdorojimas arba perdirbimas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 33–35 punktus.

Kompetentinga institucija kasmet nurodytųjų kenkėjų aptikimo tikslais atlieka stebėseną ne mažiau kaip 1 km spinduliu aplink tą apdorojimo ar perdirbimo įmonę, tinkamu metu atlikdama nurodytųjų augalų patikrinimus.

3.   Oficialiai patvirtinus nurodytųjų kenkėjų buvimą buferinėje zonoje, taikomi Reglamento (ES) 2016/2031 17 ir 18 straipsniai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia ataskaitą, kurioje:

a)

nurodomos priemonės, kurių pagal šį reglamentą buvo imtasi per praėjusius kalendorinius metus, ir 3–10 straipsniuose numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatai;

b)

nurodomas pagal 8 straipsnio 2 dalį paimtų mėginių skaičius;

c)

pateikiamos priežastys, dėl kurių taikoma 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, ir priemonės, kurių dėl to imtasi.

12 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2018/1503 panaikinimas

 

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1503 panaikinamas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 5 dalies b punktas ir 8 straipsnio 3 dalis taikomos nuo 2027 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2025 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 317, 2016 11 23, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/2031/oj.

(2)   2018 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1503, kuriuo nustatomos Aromia bungii (Faldermann) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonės (OL L 254, 2018 10 10, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2018/1503/oj).

(3)   2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2019/2072/oj).

(4)   2019 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1702, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 papildomas nustatant prioritetinių kenkėjų sąrašą (OL L 260, 2019 10 11, p. 8; ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/1702/oj).

(5)  EFSA (Europos maisto saugos tarnyba), „General guidelines for statistically sound and risk-based surveys of plant pests“, 2020 m. rugsėjo 8 d.; DOI:10.2903/sp.efsa.2020.EN-1919.

(6)  EFSA (Europos maisto saugos tarnyba), de la Peña E, Schrader G ir Vos S, 2021. „Pest survey card on Aromia bungii “. EFSA supporting publication 2021:EN-6914. Paskelbta internete: https://efsa.europa.eu/plants/planthealth/monitoring/surveillance/aromia-bungii. Paskutinį kartą atnaujinta: 2021 m. sausio 26 d.

(7)  EFSA (Europos maisto saugos tarnyba), „General guidelines for statistically sound and risk-based surveys of plant pests“, 2020 m. rugsėjo 8 d., DOI:10.2903/sp.efsa.2020.EN-1919.

(8)  Kenkėjų naikinimo programų gairės. Pamatinis standartas ISPM Nr. 9, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas („Guidelines for pest eradication programmes – Reference Standard ISPM No 9 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention“), Roma.

(9)  Integruotų priemonių naudojimas taikant sisteminį kenkėjų rizikos valdymo metodą. Pamatinis standartas ISPM Nr. 14, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas („The use of integrated measures in a systems approach for pest risk management – Reference Standard ISPM No 14 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention“), Roma.

(10)  Kenkėjų naikinimo programų gairės. Pamatinis standartas ISPM Nr. 9, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas („Guidelines for pest eradication programmes – Reference Standard ISPM No 9 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention“), Roma. Paskelbta 2011 m. gruodžio 15 d.

(11)  Integruotų priemonių naudojimas taikant sisteminį kenkėjų rizikos valdymo metodą. Pamatinis standartas ISPM Nr. 14, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas („The use of integrated measures in a systems approach for pest risk management – Reference Standard ISPM No 14 by the Secretariat of the International Plant Protection Convention“), Roma. Paskelbta 2014 m. sausio 8 d.


I PRIEDAS

Demarkacinės izoliavimo zonos

1.   Italija

Demarkacinės zonos (DZ) EUROPHYT numeris / pavadinimas

Demarkacinės zonos dalis (užkrėsta / buferinė zona)

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

274/Kampanija

Užkrėsta zona

Kampanija

Visa šių komunų teritorija:

Afragola, Arzano, Bacoli, Brusciano, Calvizzano, Cardito, Casalnuovo di Napoli, Casavatore, Casoria, Castello di Cisterna, Cercola, Crispano, Frattamaggiore, Frattaminore, Grumo Nevano, Isola di Ischia , Marano, Mariglianella, Massa di Somma, Melito di Napoli, Monte di Procida, Mugnano di Napoli, Napoli, Ottaviano, Pollena Trocchia, Pomigliano D'Arco, Pozzuoli, Procida, San Giorgio a Cremano, San Giuseppe Vesuviano.

Toliau nurodytų komunų dalys:

Acerra, Angri, Aversa, Boscoreale, Boscortrecase, Caivano, Castel Volturno, Cesa, Ercolano, Giugliano in Campania, Marigliano, Mondragone, Nola, Orta di Atella, Palma Campania, Poggiomarino, Pompei, Portici, Qualiano, Quarto, San Gennaro Vesuviano, San Marzano Sul Sarno.

Buferinė zona

Campania

Visa šių komunų teritorija: Lusciano, Parete, Torre Annunziata.

Toliau nurodytų komunų dalys:

Acerra, Angri, Aversa, Boscoreale, Boscotrecase, Caivano, Camposano, Cancello ed Arnone, Carbonara di Nola, Carinaro, Casaluce, Casola di Napoli, Castellammare di Stabia, Castel Volturno, Cicciano, Cimitile, Corbara, Domicella, Ercolano, Gragnano, Gricignano di Aversa, Lettere, Liveri, Maddaloni, Marcianise, Marigliano, Mondragone, Nocera Inferiore, Nola, Orta di Atella, Pagani, Palma Campania, Poggiomarino, Pompei, Portici, Qualiano, Quarto, San Felice a Cancello, San Gennaro Vesuviano, San Marcellino, San Marzano Sul Sarno, San Paolo Belsito, San Valentino Torio, San Vitaliano, Santa Maria la Carità, Sant'Antonio Abate, Sant'Arpino, Sant'Egidio del Monte Albino, Sarno, Saviano, Scafati, Scisciano, Striano, Succivo, Teverola, Torre del Greco, Trecase, Trentola Ducenta, Villa Literno, Villaricca.

2.   Vokietija

Demarkacinės zonos (DZ) EUROPHYT numeris / pavadinimas

Demarkacinės zonos dalis (užkrėsta / buferinė zona)

Regionas

Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos

825/Rosenheim/Kolbermoor

Užkrėsta zona

Pietų Bavarija

Šių miestų dalys: Kolbermoor ir Rosenheim

 

Buferinė zona

Pietų Bavarija

Šių miestų dalys: Bad Aibling, Kolbermoor ir Rosenheim

Šių savivaldybių dalys: Bad Feilnbach, Großkarolinenfeld, Neubeuern, Raubling Rohrdorf, Schechen ir Stephanskirchen


II PRIEDAS

Pagal 8 straipsnį atliekamos stebėsenos rezultatų pateikimo formos

A DALIS

1.   Metinės stebėsenos rezultatų pateikimo forma

1.

Demarkacinės zonos (DZ) apibūdinimas

2.

DZ pradinis dydis (ha)

3.

DZ atnaujintas dydis (ha)

4.

Metodas (naikinimas arba izoliavimas)

5.

Zona

6.

Stebėsenos vietos

7.

Nustatytos rizikos zonos

8.

Tikrintos rizikos zonos

9.

Augalinė medžiaga / prekė

10.

Augalų šeimininkų rūšių sąrašas

11.

Laikas

12.

Išsamūs stebėsenos duomenys

13.

Tirtų požymių turinčių mėginių skaičius

i:

iš viso

ii:

teigiami

iii:

neigiami

iv:

neaiškūs

14.

Tirtų požymių neturinčių mėginių skaičius

i:

iš viso

ii:

teigiami

iii:

neigiami

iv:

neaiškūs

15.

Pranešimo numeris, kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715  (1)

16.

Pastabos

A)

Apžiūrų skaičius

B)

Bendras paimtų mėginių skaičius

C)

Gaudyklių (arba kitų alternatyvių priemonių) rūšis (pvz., entomologiniai tinkleliai)

D)

Gaudyklių (arba kitų gaudymo priemonių) skaičius

E)

Gaudymo vietų skaičius, jei jis skiriasi nuo nurodyto D punkte

F)

Tyrimų rūšis (pvz., identifikavimas mikroskopu, PGR, ELISA)

G)

Bendras tyrimų skaičius

H)

Kitos priemonės (pvz., kenkėjus užuodžiantys šunys, bepiločiai orlaiviai, sraigtasparniai, informuotumo didinimo kampanijos)

Pavadinimas

Nustatymo data

Aprašymas

Skaičius

I)

Kitų priemonių skaičius

Skaičius

Data

A

B

C

D

E

F

G

H

I

i

ii

iii

iv

i

ii

iii

iv

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.   Formos pildymo instrukcijos

Jei pildoma ši forma, šio priedo B dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

1 skiltyje: nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltyje: nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje: nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltyje: nurodykite metodą: išnaikinimas arba izoliavimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai nustatytų DZ skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltyje: nurodykite DZ teritoriją, kurioje buvo vykdoma stebėsena – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus).

6 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1)

atvirame ore esanti teritorija (auginimo plotas): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

2)

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai));

3)

fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodo prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltyje: nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjo (-ų) biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

8 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktas rizikos zonas iš 7 skiltyje nurodytų zonų.

9 skiltyje: nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, mašinos, transporto priemonės, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį).

10 skiltyje: pateikite augalų rūšių ir (arba) genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai ir (arba) genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltyje: nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

12 skiltyje: pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“.

13 ir 14 skiltyse: nurodykite rezultatus, jei taikoma, pateikdami atitinkamose skiltyse įrašytą informaciją. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs, neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

 

15 skiltyje: nurodykite stebėsenos dėl BZ aptiktų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 16 skiltyje (Pastabos).

B DALIS

1.   Statistiškai pagrįstos metinės stebėsenos rezultatų pateikimo forma

1.

Demarkacinės zonos (DZ) apibūdinimas

2.

DZ pradinis dydis (ha)

3.

DZ atnaujintas dydis (ha)

4.

Metodas

5.

Zona

6.

Stebėsenos vietos

7.

Laikas

A.

Stebėsenos apibūdinimas (RiBESS + įvesties parametrai)

B.

Mėginių ėmimas

C.

Stebėsenos rezultatai

25.

Pastabos

8.

Tikslinė grupė

9.

Epidemioginiai vienetai

10.

Aptikimo metodai

11.

Mėginių ėmimo veiksmingumas

12.

Metodo jautris

13.

Rizikos veiksniai (veiklos rūšys, vietovės ir plotai)

14.

Tikrintų epidemiologinių vienetų skaičius

15.

Apžiūrų skaičius

16.

Mėginių skaičius

17.

Gaudyklių skaičius

18.

Gaudymo vietų skaičius

19.

Tyrimų skaičius

20.

Kitų priemonių skaičius

21.

Rezultatai

22.

Pranešimo numeris, kai pranešama apie protrūkius, jei taikytina, pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1715

23.

Pasiektas pasikliovimo lygis

24.

Numatomas paplitimas

Pavadinimas

Nustatymo data

Aprašymas

Skaičius

Augalo šeimininko rūšis

Plotas (ha arba kitas tinkamesnis vienetas)

Patikrinti vienetai

Aprašymas

Vienetai

Apžiūros

Gaudymas

Tyrimai

Kiti metodai

Rizikos veiksnys

Rizikos lygiai

Vietų skaičius

Santykinė rizika

Augalų šeimininkų populiacijos dalis

teigiami

neigiami

neaiškūs

Skaičius

Data

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.   Formos pildymo instrukcijos

Paaiškinkite kiekvienos kenkėjų rūšies stebėsenos plano pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—

tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—

aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—

rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltyje: nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkacinę zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltyje: nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje: nurodykite DZ dydį po stebėsenos.

4 skiltyje: nurodykite metodą: išnaikinimas arba izoliavimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai nustatytų DZ skaičių ir šiose zonose taikomus metodus.

5 skiltyje: nurodykite DZ teritoriją, kurioje buvo vykdoma stebėsena – įterpkite tiek eilučių, kiek reikia: užkrėsta zona (UZ) arba buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite UZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie BZ, aplink daigynus).

6 skiltyje: nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1)

atvirame ore esanti teritorija (auginimo plotas): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas;

2)

atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai));

3)

fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamį; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamį; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodo prekių centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltyje: nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

8 skiltyje: nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikdami atitinkamų augalų šeimininkų rūšių ir (arba) genčių sąrašą ir nurodykite plotą, kuriame vykdyta stebėsena. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrįskite pagrindinių prielaidų pasirinkimą. Nurodykite patikros vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena. Patikros vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjų pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltyje: nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose buvo vykdoma stebėsena, pateikite jų apibūdinimą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjams, dėl jų, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos, susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu atžvilgiu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione / teritorijoje / šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Epidemiologinių vienetų pasirinkimas turi būti pagrįstas pagrindinėmis prielaidomis.

10 skiltyje: nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodytos informacijos nėra, pažymėkite „Nėra“.

11 skiltyje: nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjų pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas siekiant aptikti pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju – dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjų, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjų yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

12 skiltyje: metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjų yra, ar ne. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėstų augalų šeimininkų tyrimo rezultatas bus teigiamas. Metodo jautris apskaičiuojamas ėminių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai nustatoma apžiūrint ir (arba) atliekant laboratorinį tyrimą identifikavimo proceso metu).

13 skiltyje: atskirose eilutėse nurodykite rizikos veiksnius, įterpdami tiek eilučių, kiek reikia. Prie kiekvieno rizikos veiksnio nurodykite rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltis: pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvienai kenkėjų rūšiai taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“. Šiose skiltyse pateiktina informacija yra susijusi su informacija, įtraukta į 10 skiltį „Aptikimo metodai“.

18 skiltyje: nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (17 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

21 skiltyje: nurodykite mėginių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba neaiškūs, skaičių. Neaiškiais laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs, neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

22 skiltyje: nurodykite tais metais, kuriais buvo vykdoma stebėsena, pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad rezultatas yra susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 25 skiltyje (Pastabos).

23 skiltyje: nurodykite stebėsenos metodo jautrį, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (TFPS) Nr. 31. Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjų nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

24 skiltyje: nurodykite numatomą paplitimą, pagrįstą prieš vykdant stebėseną apskaičiuotu tikėtinu faktiniu kenkėjų paplitimu lauke. Kaip stebėsenos tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą kenkėjų buvimo rizikos ir stebėsenai skirtų išteklių santykiu. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.


(1)   OL L 261, 2019 10 14, p. 37.


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/2520/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)