EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 01
COM(2021) 384 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo
dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2021) 184 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 01
COM(2021) 384 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo
dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo
{SWD(2021) 184 final}
PRIEDAS
1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS
1.Reformų ir investicijų aprašymas
A. 1 KOMPONENTAS. ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA IR ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos kelios problemos, su kuriomis susiduria Slovėnijos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojai ir vartotojai, taip pat senos ir neefektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, elektros energijos skirstymo sistemos nuostoliai ir ribotas energijos valdymo sistemų naudojimas.
Komponento tikslai – didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Investicijas remiančios reformos apima reglamentavimo pakeitimus, kuriais siekiama išlaisvinti atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialą, stiprinti elektros energijos tinklą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą ekonomikoje. Šiomis reformomis remiamos investicijos yra susijusios su elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalies didinimu, nuostolių elektros energijos tinkle mažinimu ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių skatinimu pramonėje.
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į [...] perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į perėjimą prie žaliosios [...], visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą, aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma
Reformos tikslas – paspartinti atsinaujinančiosios energijos technologijų diegimą elektros energijos sektoriuje. Reforma taip pat remiamas nacionalinis įnašas siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo.
Reforma įgyvendinama įsigaliojus Atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos naudojimo skatinimo įstatymui. Įstatymu remiamas papildomų atsinaujinančiosios energijos projektų spartinimas ir atsiradimas panaikinant tam tikras teisines ir administracines kliūtis teritorijų planavimo srityje ir įsteigiant vieną kontaktinį centrą, kuris padėtų vartotojams visose atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrengimo ir eksploatavimo procedūrose. Vykdant reformą taip pat atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialo visoje Slovėnijos Respublikos teritorijoje biologinės įvairovės žemėlapio rezultatus.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės pasiekiamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
C reforma. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje
Reformos tikslas – padidinti Slovėnijos pramonės energijos vartojimo efektyvumo potencialą.
Reforma skatinamos investicijos į pramonės energijos vartojimo efektyvumą priimant darbo tvarkos taisykles, kuriomis nustatomos sąlygos didelėms įmonėms gauti atleidimą nuo mokesčių, taikomų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir kogeneraciniams šilumos ir elektros energijos mokesčiams finansuoti. Tokios sąlygos, be kita ko, apima energijos valdymo sistemų arba tam tikrų energijos vartojimo efektyvumo auditų rekomendacijų įgyvendinimą. Turi būti priimtas veiksmų planas, kuriame būtų nustatytas naujas atsinaujinančiosios energijos gamintojų valdymo modelis, siekiant per skaitmeninę platformą palengvinti patekimą į rinką ir mainus su pramonės vartotojais. Bent 20 bendrovių turi gauti e. kortelę energijos ar išteklių naudojimo efektyvumui stebėti.
Vykdant reformą ypatingas dėmesys taip pat skiriamas statybų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumo potencialui priimant Pastato informacinio modeliavimo strategiją, kuria siekiama skatinti pastatų informacinių modelių naudojimą pastato statybos ir valdymo etapuose.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės pasiekiamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
D investicija. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant efektyvaus energijos vartojimo
Šių investicijų tikslas – padidinti centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą. 2017 m. atlikus vertinimą padaryta išvada, kad tik maždaug du trečdaliai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atitiko efektyvaus energijos vartojimo sistemų kriterijus.
Šiomis investicijomis didinamas trijų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumas. Investicijos įgyvendinamos 2022 m. skelbiant konkursus ir į jas neįtraukiamas biomasės naudojimas pažeidžiant Direktyvos (ES) 2018/2001 reikalavimus.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį. Visų pirma, modernizuojant efektyvią centralizuoto šilumos tiekimo sistemą kaip šilumos šaltinį nenaudojamas iškastinis kuras, o tik atsinaujinantieji ištekliai.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
F investicija. Elektros energijos paskirstymo tinklo (transformatorinių) stiprinimas
Investicijų tikslas – modernizuoti elektros energijos skirstymo tinklą atsižvelgiant į didėjantį elektros energijos suvartojimą iš atsinaujinančiųjų išteklių ir sudaryti sąlygas sujungti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginius, šilumos siurblius ir elektromobilių įkrovimo prieigas.
Investicijas sudaro 980 naujų transformatorinių statyba ir eksploatavimo pradžia.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. birželio 30 d.
G investicija. Investicijos energijos vartojimo efektyvumui ekonomikoje didinti
Investicijų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas elektros iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojams ir pramonės vartotojams keistis informacija ir remti novatoriškų energijos vartojimo efektyvumo sprendimų kūrimą.
Investicijas sudaro skaitmeninės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos rinkos platformos sukūrimas ir veikimas. Tikimasi, kad platforma padidins reagavimo į paklausą paslaugų ir kitų galimų ekologiškų sprendimų lygį.
Investicijomis taip pat gerinamas nacionalinio apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos registro veikimas diegiant pažangias technologijas, siekiant padidinti skaidrumą ir sumažinti sukčiavimo riziką. Be to, sukuriama ir pradeda veikti apribota bandomoji reglamentavimo aplinka, skirta paklausos ir atsako technologijoms skatinti. Apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos tikslas – remti tris bandomuosius novatoriškų technologijų paslaugų projektus, kuriais prisidedama prie reguliavimo sistemos atnaujinimo.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
1 |
A. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Įstatymo nuostata, nurodanti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimo įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Įstatymu reglamentuojamas valstybės ir savivaldybių atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas ir nustatomas privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies bendrame galutiniame Slovėnijos Respublikos suvartojime rodiklis. Jame nurodomos priemonės šiam tikslui pasiekti ir jų finansavimo būdai, įskaitant visų dydžių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių (saulės ir vėjo) įrengimo, prijungimo ir eksploatavimo leidimų išdavimo tvarkos sutrumpinimą. Visų pirma ji įgyvendina rekomendacijas, parengtas teikiant nuolatinę techninę pagalbą, susijusią su teisės aktų dėl vėjo jėgainių teritorijų planavimo, finansuojamos pagal techninės paramos priemonę, peržiūra. Ji taip pat apima atsinaujinančiųjų išteklių energijos kilmės garantijas šildymo ir vėsinimo bei transporto sektoriuose, administracines procedūras ir montuotojų informavimą bei mokymą. Ji įsteigia vieną bendrą informacinį punktą investuotojams į elektros energijos gamybos įrenginius. |
|
2 |
A. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia vienas kontaktinis centras, skirtas padėti investuotojams gauti leidimus įrengti elektros energijos gamybos įrenginius ir prijungti juos prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Veikia vienas bendras informacinis punktas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Kontaktinis centras konsultuoja investuotojus per licencijų paraiškas ir kitus aktus ir padeda vykdyti visą administracinį procesą. Pareiškėjo prašymu kontaktinis centras teikia paraiškas dėl leidimų ir atlieka kitus veiksmus ir padeda pareiškėjui administracinės procedūros metu. |
|
3 |
A. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma |
Siektina reikšmė |
Iki 20 kW savarankiško tiekimo įrenginių sujungimo sutrumpinimas ir supaprastinimas |
|
Skaičius (dienomis) |
60 |
30 |
IV ketv. |
2024 |
Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energijos naudojimo skatinimo įstatyme numatytas ne ilgesnis kaip 20 kW prijungimo laikas – 30 dienų. Valdžios institucijos laikosi proporcingumo, skaidrumo, energijos vartojimo efektyvumo ir nediskriminavimo principų. |
|
4 |
D. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant efektyvaus energijos vartojimo |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo dalyvauti konkurse dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naudotinų centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, paskelbimas |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl investicijų, didinančių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalį centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Kvietimas galioja tol, kol išnaudojamas jam skirto biudžeto paketas. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), visų pirma, kad pertvarkytos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos atitiktų Direktyvą 2012/27/ES; ir kad biomasės naudojimo atveju biomasė turi atitikti Direktyvą (ES) 2018/2001. |
|
5 |
D. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant efektyvaus energijos vartojimo |
Siektina reikšmė |
Papildomi atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai centralizuoto šilumos tiekimo sistemose |
|
Skaičius (MW) |
0 |
26 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti projektai, susiję su papildomu atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumu centralizuoto šilumos tiekimo sistemose pagal 4 etapo atrankos kriterijus. |
|
6 |
F. Elektros energijos paskirstymo tinklo (transformatorinių) stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl elektros transformatorinių paskelbimas |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Paskelbtas transformatorinių statybos konkursas. Kvietimas galioja tol, kol išnaudojamas jam skirto biudžeto paketas. Konkurso sąlygose visų pirma turi būti užtikrinti efektyvaus atsinaujinančiosios energijos gamybos ir saugojimo įrenginių, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas, integravimo kriterijai. Be visų privalomų nacionalinių ir Europos taisyklių, kuriomis nustatomi statybos ir aplinkosaugos intervencijų reikalavimai, atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). |
|
7 |
F. Elektros energijos paskirstymo tinklo (transformatorinių) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Veikiančių naujų elektros transformatorinių skaičius |
|
Skaičius |
0 |
980 |
II ketv. |
2026 |
Pradeda veikti 980 naujų elektros transformatorinių, atitinkančių 6 tarpinės reikšmės reikalavimus.
|
|
8 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Tarpinė reikšmė |
Valdymo modelis, skirtas padėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams patekti į rinką ir keistis energija su pramonės vartotojais |
Veiksmų plano, kuriuo nustatomas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių elektros energijos gamintojų valdymo modelis, priėmimas |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Energijos vartojimo efektyvumo įmonėse valdymo modelį Slovėnijos Respublikos Vyriausybė patvirtina kaip veiksmų plano dalį. Ja sudaromos sąlygos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojams integruotis į skaitmeninę platformą (atsargų birža/rinka), siekiant pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių tiekimo efektyvumą ir pagerinti šių gamintojų patekimą į rinką. |
|
9 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Siektina reikšmė |
Įmonių, įsigijusių energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumo e. korteles, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
20 |
II ketv. |
2022 |
Bent 20 bendrovių turi būti gavusios e. kortelę energijos ar išteklių naudojimo efektyvumui stebėti. |
|
10 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Siektina reikšmė |
Aktyvesnis energijos vartojimo auditų rekomendacijų įgyvendinimas |
|
% (procent tas) |
0 |
10 |
IV ketv. |
2024 |
Palyginti su paskutiniu auditu, įmonėms pateiktų rekomendacijų vidutiniškai padaugėjo ne mažiau kaip 10 %. Remiantis e. kortelėmis, įmonės turėtų stebėti ir registruoti, kaip įmonės laikosi energijos vartojimo audito rekomendacijų pagal iš anksto nustatytas kategorijas, pvz., energijos valdymo sistemos sukūrimas, asmenų paskyrimas stebėti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos, ir elektros energijos taupymas dėl įdiegtų patobulinimų. |
|
11 |
G. Investicijos energijos vartojimo efektyvumui ekonomikoje didinti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas dėl verslo konsorciumų dalyvavimo bandomuosiuose projektuose apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos srityje |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Sutarčių skyrimas bandomiesiems projektams, kuriais siekiama kurti technologinius sprendimus, kuriais didinamas energijos vartojimo efektyvumas įmonėse, remiamose pagal apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sistemą. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), įskaitant projektus, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, siekiant užtikrinti, kad remiamais įrenginiais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų gerokai mažesnis už Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447 1 nustatytą nemokamų ATL suteikimo santykinį taršos rodiklį. |
|
12 |
G. Investicijos energijos vartojimo efektyvumui ekonomikoje didinti |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai užbaigti bandomieji projektai |
|
Skaičius |
0 |
3 |
IV ketv. |
2022 |
Bandomieji projektai užbaigti apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje (susiję su reguliavimo sritimis arba technologijų pertvarka). Bandomaisiais projektais, finansuojamais pagal apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sistemą, turi būti plėtojami technologiniai sprendimai, kaip padidinti energijos vartojimo efektyvumą įmonėse. |
A.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
B reforma. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti
Reformos tikslai – pagerinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių tinklų integraciją ir reagavimą į paklausą.
Reformą sudaro Elektros energijos tiekimo įstatymo, kuriame numatomos saugaus tinklų eksploatavimo užtikrinimo priemonės, įskaitant pažangiųjų tinklų paslaugų diegimą, taip pat naujų pajėgumų, įskaitant reguliavimo apkrova ir energijos kaupimo įrenginius, sujungimo priemonės, įsigaliojimas.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės pasiekiamos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
E investicija. Pagalba elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
Investicijų tikslas – naujų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų įrengimas technologiniu požiūriu neutraliu konkursu tarp įvairių technologijų (geoterminė ir hidroenergija) ir saulės energijos technologijos viešuosiuose pastatuose. Projektai turi atitikti atitinkamus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) (C(2021) 2800 final), kuriuo papildomas Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852, priedus.
Investicijas sudaro dotacijos atrinktiems įrenginiams statyti, siekiant įdiegti 35 MW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų arba konkurso sąlygomis turimą didžiausią kiekį.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir tarpines bei siektinas reikšmes, kurias turi pasiekti Slovėnija, ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma įrodoma, kad visapusiškai ir iš esmės laikomasi taikomų teisinių nuostatų. Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. birželio 30 d.
F investicija. Elektros energijos paskirstymo tinklo (žemos įtampos tinklo) stiprinimas
Investicijų tikslas – modernizuoti elektros energijos skirstymo tinklą atsižvelgiant į didėjantį elektros energijos suvartojimą iš atsinaujinančiųjų išteklių ir sudaryti sąlygas prijungti atsinaujinančiuosius energijos išteklius gaminančius įrenginius, šilumos siurblius ir elektromobilių įkrovimo prieigas.
Investicijas sudaro naujo ne trumpesnio kaip 1520 km ilgio žemos įtampos tinklo statyba ir eksploatavimo pradžia.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. birželio 30 d.
A.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
13 |
B. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti |
Tarpinė reikšmė |
Elektros tiekimo akto įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Elektros energijos tiekimo įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Naujajame Elektros energijos tiekimo įstatyme nustatomos elektros energijos rinkos veikimo, elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, kaupimo ir tiekimo taisyklės, taip pat nuostatos dėl galutinių vartotojų apsaugos, elektros energijos perdavimo ir skirstymo komunalinių paslaugų teikimo būdai ir formos ir elektros energijos rinka, elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo principai ir priemonės, energijos nepritekliaus prevencijos priemonės ir kiti elektros energijos tiekimo klausimai. |
|
14 |
B. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti |
Siektina reikšmė |
Naujų prie tinklo prijungtų ir eksploatuojamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančių jėgainių papildoma galia |
Skaičius (MW) |
0 |
55 |
IV ketv. |
2025 |
Tai yra papildomi naujų prie tinklo prijungtų ir eksploatuojamų gamybos įrenginių pajėgumai apsirūpinti energija. Tikimasi, kad įsigaliojus Elektros energijos tiekimo įstatymui bus skatinama juos statyti, prijungti ir pradėti eksploatuoti. |
|
|
15 |
E. Pagalba elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą siekiant bendrai finansuoti naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių (hidroenergijos, geoterminės ar saulės energijos technologijos, skirtos viešiesiems pastatams) statybą. Konkurso specifikacijose užtikrinama atitiktis atrinktų projektų techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), reikalaujant laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir 4.5 skyriaus „Vandens energijos gamyba“ (Komisijos deleguotojo reglamento (ES) (C(2021) 2800 final), kuriuo papildomas Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852, I priedas). |
|
16 |
E. Pagalba elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Siektina reikšmė |
Naujų elektros iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių papildoma galia |
|
Skaičius (MW) |
0 |
35 |
II ketv. |
2026 |
35 MW eksploatuojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energijos pajėgumo arba maksimalios apimties, suderinamos su konkursu pagal 15 tarpinę reikšmę. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 50 000 000 EUR. |
|
17 |
F. Tolesnis elektros energijos paskirstymo tinklo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl naujo žemos įtampos paskirstymo tinklo paskelbimas |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Paskelbtas konkursas dėl naujo žemos įtampos paskirstymo tinklo statybos. Kvietimas galioja tol, kol išnaudojamas jam skirto biudžeto paketas. Projektais siekiama veiksmingai integruoti atsinaujinančiosios energijos gamybos ir kaupimo įrenginius į elektros paskirstymo tinklą, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas. Be visų privalomų nacionalinių ir Europos taisyklių, kuriomis nustatomi statybos ir aplinkosaugos intervencijų reikalavimai, atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). Investicijomis stiprinamas paskirstymo tinklas, gerinami jo pajėgumai ir pritaikomumas, taip pat integruojamos duomenų bazės ir realiuoju laiku vykdoma priežiūra. |
|
18 |
F. Tolesnis elektros energijos paskirstymo tinklo stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Naujo veikiančio paskirstymo tinklo ilgis |
|
Skaičius (km) |
0 |
1520 |
II ketv. |
2026 |
Ne mažiau kaip 1520 km naujo žemos įtampos skirstomojo tinklo, veikiančio pagal 17 tarpinės reikšmės konkurso kriterijus. |
B. 2 KOMPONENTAS. TVARI PASTATŲ RENOVACIJA
Slovėnijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane apskaičiuota, kad 2021-2030 m. reikės maždaug 9500000000 EUR investicijų į pastatų renovaciją, kad iki 2030 m. galutinis energijos suvartojimas pastatuose būtų sumažintas 20 proc., o iš pastatų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – bent 70 proc., palyginti su 2005 m.
Šio Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti išsamią pastatų renovaciją, daugiausia dėmesio skiriant viešiesiems pastatams, kad energijos suvartojimas būtų sumažintas bent 30 proc., palyginti su ex ante išmetamu teršalų kiekiu.
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į [...] perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į perėjimą prie žaliosios [...], visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą, aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo renovacijos planavimo ir finansavimo reforma
Reformoje apibrėžiami ekonomiškai veiksmingi renovacijos metodai, politika ir priemonės, kuriomis skatinama esminė pastatų renovacija, įskaitant priemones, kuriomis asmenys, statybos pramonė ir finansų įstaigos priima investicinius sprendimus, ir numatomo sutaupyti energijos kiekio bei platesnio masto naudos vertinimą, kaip numatyta naujojoje ilgalaikėje renovacijos strategijoje.
Visų pirma reforma nustatomas teisinis draudimas statyti ir montuoti krosnių kurą, mazutą ir akmens anglių katilus, skirtus šildyti naujuose pastatuose. Ši reformos dalis įgyvendinama iki 2023 m. birželio 30 d. įsigaliojus įstatymui.
Vykdant reformą taip pat įsteigiamas viešojo sektoriaus energijos renovacijų apyvartinis fondas, kuris iki 2023 m. gruodžio 31 d. bus finansuojamas savo lėšomis taupant energiją pagal ministerijų susitarimą, kuriuo nustatomi fondo teisiniai, techniniai ir ekonominiai aspektai.
B investicija. Tvari pastatų renovacija
Investicijų tikslas yra sutelkti dėmesį į viešųjų pastatų energinį renovavimą ir taip pat apima valstybės valdomų gyvenamųjų pastatų energinį renovavimą.
Visoms investicijoms užtikrinama, kad iš viso būtų sutaupyta ne mažiau kaip 30 % energijos, palyginti su ex ante išmetamu teršalų kiekiu.
Investicijomis padengiamos pastato šiluminės izoliacijos, efektyviai energiją vartojančios įrangos (langų, stiklų, durų), aušinimo ir vėdinimo sistemų, efektyviai energiją vartojančių apšvietimo ir valdymo sistemų išlaidos. Darbai taip pat užtikrina aukštus sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, be kita ko, sprendžiant nelaimių prevencijos ir apsaugos nuo su klimato kaita susijusių pavojų, kenksmingų medžiagų pašalinimo ir apsaugos nuo jų, gaisro ir seisminės saugos klausimus. Tikimasi, kad renovuojant viešuosius pastatus bus pagerintas prieinamumas neįgaliesiems.
Kadangi Slovėnija yra viena iš labiausiai seisminių pavojų patiriančių Europos šalių, energijos renovacija turi būti vykdoma kartu su seismine renovacija, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus požiūris ir ilgalaikis investicijų poveikis. Darbai taip pat turi atitikti pastato estetikos ir architektūros kokybę, atsižvelgiant į galimus kultūrinės apsaugos reikalavimus, susijusius su kultūros paveldui priklausančių pastatų renovacija.
Reikalavimus atitinka šios pastatų kategorijos:
·Ypatingos administracinės svarbos pastatai dėl COVID-19 epidemijos;
·Didelės socialinės svarbos pastatai dėl COVID-19 epidemijos;
·Pastatams, kuriems reikia individualiai atnaujinti technines pastato sistemas;
·Valstybei priklausantys daugiabučiai gyvenamieji pastatai.
Investicijomis taip pat skiriami finansiniai asignavimai energijos renovacijos darbams inicijuoti pagal apyvartinį fondą, kuris bus įsteigtas vykdant reformą. Šia pradine suma investicija prisidedama prie kitų viešojo sektoriaus pastatų renovacijos energijos tikslais.
Renovacija užbaigiama iki 2026 m. birželio 30 d.
B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Užbaigimo tvarkaraštis (nurodyti ketvirtį ir metus) |
Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės apibūdinimas ir aiškus apibrėžimas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
19 |
A. Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos jų energiniam naudingumui didinti planavimo ir finansavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja draudimas naudoti iškastinį kurą šildymui naujuose pastatuose |
Įstatymo nuostata, nurodanti atitinkamo įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Įstatymu nustatomas draudimas statyti ir montuoti mazutą, mazutą (mazutą) ir akmens anglių katilus pastatams šildyti, kaip numatyta Ilgalaikėje pastatų energijos renovavimo iki 2050 m. strategijoje. |
|
20 |
A. Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos jų energiniam naudingumui didinti planavimo ir finansavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Apyvartinio fondo, skirto viešojo sektoriaus pastatų energinei renovacijai, įsteigimas |
Priimtas potvarkis dėl sisteminių finansinių išteklių prioritetinėms energijos renovacijoms įgyvendinti |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Reforma įsteigiamas apyvartinis fondas, skirtas viešųjų pastatų energinei renovacijai įgyvendinti. Fondas finansuojamas savo lėšomis, sutaupytomis dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą. |
|
21 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl atskirų techninių pastatų sistemų modernizavimo įgyvendinimo paskelbimas |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Skelbiamas konkursas dėl atskirų techninių pastato sistemų, pvz., oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų, modernizavimo. Kvietimas galioja tol, kol išnaudojamas jam skirto biudžeto paketas. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). |
|
22 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelės administracinės ir socialinės svarbos valstybei priklausančių pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą paskelbimas |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Paskelbtas konkursas dėl didelės administracinės ir socialinės svarbos valstybei priklausančių pastatų energinio naudingumo ir tvarios renovacijos. Kvietimas galioja tol, kol išnaudojamas jam skirto biudžeto paketas. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama: a) atitiktį techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01); ir b) bent 30 % sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. |
|
23 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl valstybei priklausančių gyvenamųjų pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą paskelbimas. |
Konkurso specifikacijų skelbimas |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Paskelbtas viešųjų gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo ir tvarios renovacijos konkursas. Kvietimas skelbiamas tol, kol išnaudojamas biudžeto paketas. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijais užtikrinama: a) atitiktį techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01); taip pat bent 30 % sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. |
|
24 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta didelės administracinės ir socialinės svarbos pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
Skaičius (m²) |
0 |
29000 |
IV ketv. |
2024 |
Užbaigiama didelės administracinės ir socialinės svarbos viešųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą, laikantis 22 tarpinės reikšmės konkurso kriterijų. |
|
25 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta didelės administracinės ir socialinės svarbos pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
Skaičius (m²) |
29000 |
89000 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigiama didelės administracinės ir socialinės svarbos viešųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą, laikantis 22 tarpinės reikšmės konkurso kriterijų. |
|
26 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą individualiai atnaujinus technines pastatų sistemas |
|
Skaičius (m²) |
0 |
36000 |
IV ketv. |
2025 |
Pagal 21 etapo konkurso kriterijus užbaigiama pastatų energinė ir tvari renovacija individualiai modernizuojant technines pastato sistemas. |
|
27 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta valstybei priklausančių gyvenamųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
Skaičius (m²) |
0 |
20000 |
IV ketv. |
2025 |
Valstybės valdomų gyvenamųjų pastatų energinė ir tvari renovacija užbaigiama pagal 23 etapo konkurso kriterijus. |
|
28 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta viešųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą, finansuota iš apyvartinio fondo, skirto viešojo sektoriaus pastatų energinei renovacijai |
|
Skaičius (m²) |
0 |
10000 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigta viešųjų pastatų energinė renovacija pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) ir siekiant bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. |
C. 3 KOMPONENTAS. ŠVARI IR SAUGI APLINKA
Dėl didėjančios ekstremalių oro sąlygų ir ypač potvynių tendencijos Slovėnijai reikia didelių investicijų, susijusių su apsauga nuo klimato kaitos sukeltų nelaimių. Tokios klimato kaitos sukeltos nelaimės kelia pavojų didelei Slovėnijos gyventojų, gyvenančių teritorijose, kuriose kyla didelė potvynių rizika, daliai ir daro didelę ekonominę žalą.
Be to, vandens nuostoliai vis dar viršija ES vidurkį. Toks nuotėkis yra paviršinio ir požeminio vandens švaistymas, dėl kurio vandens valymo ir paskirstymo tikslais sunaudojama daugiau energijos. Dėl jų taip pat padidėja vandens užteršimo rizika.
Šio Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – įgyvendinti koordinuotą požiūrį į prevenciją, pasirengimą, reagavimą ir atkūrimą gaivalinių nelaimių, susijusių su klimato kaita, atveju, visų pirma gerinant infrastruktūrą ir susijusią organizaciją, mokslinius tyrimus, informuotumo didinimą ir mokymą. Šiuo komponentu taip pat siekiama pagerinti vandentvarką.
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į [...] perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į perėjimą prie žaliosios [...], visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą, aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Šiuo komponentu prisidedama prie aplinkos išsaugojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, taigi stiprinamas ekologinis, socialinis ir ekonominis atsparumas.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Pasirengimo klimato kaitos sukeltoms nelaimėms ir reagavimo į jas stiprinimas
Reformoje apibrėžiamas organizavimas ir reagavimas į klimato kaitos sukeltas nelaimes sukuriant modulinius reagavimo padalinius, kurie specializuojasi ir apmokyti reaguoti į su klimato kaita susijusias nelaimes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kartu iš naujo apibrėžiant esamų padalinių vaidmenį. Struktūra apima su klimato kaita susijusias nelaimes, kurios kelia didžiausią riziką Slovėnijai, pavyzdžiui, potvynius ir didelius gamtos gaisrus.
Reforma įgyvendinama iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus naujai rezoliucijai dėl nacionalinės apsaugos nuo gaivalinių nelaimių ir kitų nelaimių programos. Tikimasi, kad iki 2026 m. birželio 30 d. naujoji organizacinė struktūra apims visą Slovėnijos teritoriją ir visus gyventojus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms.
C reforma. Klimato kaitos ir su ja susijusių nelaimių padarinių atspariai miškų biologinei įvairovei švelninimas
Vykdant miškų apsaugos ir atkūrimo reformą atsižvelgiama į Komisijos rekomendacijas dėl Slovėnijos bendros žemės ūkio politikos strateginio plano (SWD (2020) 394), skatinant tvarią miškotvarką miškų žemėje, didinant daugiafunkciškumą, miškų apsaugą ir miškų ekosistemų atkūrimą, visų pirma po katastrofinių įvykių.
Reformos tikslas – pasiekti gerą su miškais susijusių buveinių ir rūšių būklę, kad būtų gerinamos ekologinės paslaugos ir biologinė įvairovė, ir didinti atsparumą tokioms grėsmėms kaip klimato kaitos poveikis miškams.
Siekiant užtikrinti tinkamą miško dauginamosios medžiagos kokybę, iš dalies keičiamos įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygų taisyklės ir kiti atitinkami tiekėjų įsipareigojimai bei prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimai. Siekiant pagerinti sekimą ir ekspertų priežiūrą, iš dalies keičiamos miško dauginamosios medžiagos sertifikatų taisyklės.
Reformą įgyvendina Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministerija, iki 2022 m. gruodžio 31 d. iš dalies pakeisdama Taisykles dėl įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygų ir kitų tiekėjų pareigų bei prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimų.
Investicijos E. Socialinis ir ekonominis atsparumas su klimato kaita susijusioms nelaimėms Slovėnijos Respublikoje
Investicijomis steigiami specialūs prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į klimato kaitos sukeltas nelaimes, pavyzdžiui, potvynius ir didelius gamtos gaisrus, centrai. Ji apima civilinės saugos pajėgų mokymus siekiant užtikrinti integruotus veiksmus, taip pat plačiosios visuomenės informuotumo didinimo priemones. Ji taip pat apima pastatyto koordinuoto reagavimo centro skaitmeninimą ir pagalbos telefono numerio 112 modernizavimą.
Kuriant būtinas efektyviai energiją vartojančias infrastruktūras atsižvelgiama į poreikį patalpas įrengti tinkamoje zonoje, kurioje gali kilti atitinkama su klimato kaita susijusi rizika. Ją vykdo Gynybos ministerija, rengdama konkursinius viešuosius konkursus, atsižvelgdama į žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus.
Investicijos taip pat apima mokymus, skirtus kovoti su specifine rizika, pavyzdžiui, potvyniais ir dideliais gamtos gaisrais 2025–2026 m. laikotarpiu, taip pat įvairių tikslinių gyventojų grupių informuotumo didinimo veiklą 2021–2026 m. laikotarpiu.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicijos F. Potvynių rizikos mažinimas ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas
Investicijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią potvynių rizikai, apima vandens sulaikymo sistemas ir esamų išsiliejimo zonų plėtrą. Jos kiek įmanoma pirmenybę teikia gamtiniams sprendimams ir žaliosioms infrastruktūroms. Be to, konkrečiomis investicijomis siekiama mažinti nuošliaužų riziką.
Gamtiniai sprendimai įtraukiami į projektų atrankos kriterijus. Investicijos į potvynių rizikos mažinimą įgyvendinamos sudarant specialius susitarimus su savivaldybėmis. Projektai turi atitikti atitinkamus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) (C(2021) 2800 final), kuriuo papildomas Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852, priedus.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir tarpines bei siektinas reikšmes, kurias turi pasiekti Slovėnija, ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma įrodoma, kad visapusiškai ir iš esmės laikomasi taikomų teisinių nuostatų.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos G. Sėklų, medelynų ir miškų apsaugos centras
Investicijų tikslas – didinti ilgalaikį ES miškų kiekį, kokybę ir atsparumą, visų pirma gaisrams, kenkėjams ir kitoms grėsmėms, kurios gali išaugti dėl klimato kaitos. Toliau plėtojama biologinei įvairovei palanki miško praktika, daugiausia dėmesio skiriant genetiniam išsaugojimui ir genetinei įvairovei.
Kuriant būtinas efektyviai energiją vartojančias mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant miško sėklų departamentą, medelyno skyrių ir miškų apsaugos departamentą, atsižvelgiama į poreikį sutelkti infrastruktūrą ir žinių bazę tolesnėms inovacijoms, plėtrai ir moksliniams tyrimams šioje srityje.
Jį įgyvendina Slovėnijos miškininkystės institutas, vykdydamas viešuosius konkursus, atsižvelgdamas į žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
Investicijos H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai
Investicijomis finansuojamas papildomos visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančios nuotekų sistemos, kurios grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis arba – visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančią nuotekų sistemos renovacijos atveju – kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų bent 10 proc. (tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais), projektavimas. Investicijos sutelkiamos į projektus, susijusius su nuotekų sistemomis, kuriomis prisidedama prie tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir vandens apsaugos zonų.
Investicijos įgyvendinamos savivaldybėms skiriant dotacijas projektams, kuriuos atrinko Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija, paskelbusi specialų kvietimą teikti projektus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai
Investicijų tikslas – spręsti vandens nuostolių Slovėnijoje problemą, kuri išlieka didelė dėl vandens infrastruktūros senumo.
Investicijas sudaro geriamojo vandens tiekimo sistemos, kurių vidutinis energijos suvartojimas yra ≤ 0,5 kWh, arba infrastruktūros nuotėkio rodiklis (angl. ILI) ≤ 1,5, ir esamų geriamojo vandens tiekimo sistemų renovacija, siekiant vidutinį energijos suvartojimą sumažinti daugiau kaip 20 % arba nuotėkį sumažinti daugiau kaip 20 %.
Investicijos įgyvendinamos savivaldybėms skiriant dotacijas projektams, kuriuos atrinko Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija, paskelbusi specialų kvietimą teikti projektus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
29 |
A. Pasirengimo klimato kaitos sukeltoms nelaimėms ir reagavimo į jas stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Rezoliucijos dėl nacionalinės apsaugos nuo gaivalinių ir kitų nelaimių programos įsigaliojimas |
Rezoliucijos nuostata, nurodanti nacionalinės apsaugos nuo gaivalinių nelaimių ir kitų nelaimių programos įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Nutarimą priima Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimas. Jame apibrėžiama organizacija ir reagavimas į klimato kaitos sukeltas nelaimes, naujai įsteigtų modulinių reagavimo į klimato kaitos sukeltas nelaimes padalinių veikla, jų mokymas ir esamų padalinių veikimas ir vaidmuo reaguojant į klimato kaitos sukeltas nelaimes. Ja siekiama greičiau, labiau koordinuotai ir veiksmingiau reaguoti į su klimato kaita susijusias nelaimes (potvynius, didelio masto gamtos gaisrus ir kitas su klimato kaita susijusias nelaimes). |
|
30 |
E. Socialinis ir ekonominis atsparumas su klimato kaita susijusioms nelaimėms Slovėnijos Respublikoje |
Siektina reikšmė |
Naujai sukurtos mokymo ir reagavimo į su klimato kaita susijusias nelaimes priemonės |
|
Skaičius |
0 |
3 |
IV ketv. |
2025 |
Pradės veikti Nacionalinis koordinuoto reagavimo į klimato kaitos nulemtas nelaimes centras ir 2 subregioniniai centrai, skirti moduliniam atsakui į potvynius rengti, ir reagavimo į didelio masto gamtos gaisrus padaliniai. Centrų pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis, nei reikalaujama beveik nulinės energijos pastate pagal nacionalines beveik nulinės energijos pastatų statybos taisykles. |
|
31 |
E. Socialinis ir ekonominis atsparumas su klimato kaita susijusioms nelaimėms Slovėnijos Respublikoje |
Siektina reikšmė |
Dalyviai, baigę mokymus, kaip reaguoti į potvynius ir didelio masto gamtos gaisrus |
|
Skaičius |
0 |
2000 |
IV ketv. |
2025 |
Pritaikytų programų rengimas ir baigtas mokymas, skirtas iš viso 2 000 asmenų (1 000 asmenų atsako į potvynius ir 1 000 asmenų, galinčių reaguoti į didelio masto gamtos gaisrus). |
|
32 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl investicijų į apsaugą nuo potvynių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Investicijų į apsaugą nuo potvynių sutarčių sudarymas. Konkurso kriterijuose pirmenybė teikiama gamtos sprendimų priemonėms ir žaliajai infrastruktūrai. Sutartimis užtikrinama, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis ES acquis ir aplinkos apsaugos reglamentų ir Komisijos deleguotojo reglamento (C(2021) 2800 final), kuriuo papildomas Taksonomijos reglamentas (2020/852), priedų. |
|
33 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Atkurtos vietovės, kurioms dėl seisminės rizikos gresia nuošliaužos |
|
Skaičius |
0 |
6 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti projektai, skirti nuošliaužų dėl seisminės rizikos poveikiui mažinti. Projektai turi atitikti technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). |
|
34 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Gyventojų, kuriems yra naudingi apsaugos nuo potvynių projektai, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
6000 |
II ketv. |
2026 |
Siektina reikšmė – teritorijoje, kurioje užbaigti apsaugos nuo potvynių projektai, gyvenančių žmonių skaičius. |
|
35 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų apsaugos nuo potvynių projektų, kuriais, kiek įmanoma, remiamas gamta grindžiamas sprendimas ir žaliosios priemonės, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
5 |
IV ketv. |
2025 |
Tikslas — konkretus apsaugos nuo potvynių srityje baigtų projektų skaičius, laikantis susitarimų pagal 32 tarpinę reikšmę. Įgyvendinant projektus padedama mažinti potvynių riziką pagal Potvynių direktyvos 5 straipsnio 1 dalį nustatytose didelio potvynių poveikio Slovėnijos teritorijose. Į juos, kiek įmanoma, įtraukiamos gamtos procesais pagrįsto sprendimo priemonės. |
|
36 |
C. Klimato kaitos ir su ja susijusių nelaimių padarinių atspariai miškų biologinei įvairovei švelninimas |
Tarpinė reikšmė |
Taisyklių dėl įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygų ir kitų tiekėjų pareigų bei reikalavimų, susijusių su prekyba miško dauginamąja medžiaga, pakeitimų įsigaliojimas |
Pakeitimų nuostata, kurioje nurodoma, kad įsigalioja taisyklės dėl įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygų ir kitų tiekėjų pareigų bei dėl reikalavimų, susijusių su prekyba miško dauginamąja medžiaga |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Žemės ūkio, miškininkystės ir maisto ministerija priima šiuos pakeitimus: — Įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygomis ir kitomis tiekėjų pareigomis bei reikalavimais dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga užtikrinama miško dauginamosios medžiagos kokybė. Miško dauginamosios medžiagos sertifikatuose turi būti įmanoma atsekti miško dauginamąją medžiagą. |
|
37 |
G. Sėklų, medelynų ir miškų apsaugos centras |
Tarpinė reikšmė |
Sėklų, medelynų ir miškų apsaugos centras veikia |
Statybos darbų užbaigimas ir gautas leidimas eksploatuoti |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Centras apima ne mažiau kaip 3000 kvadratinių metrų mokslinių tyrimų zonų. Centre vykdoma mokslinių tyrimų ir plėtros veikla miško sėklų, medelynų ir miškų apsaugos srityje. Naujame pastate pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nulinės energijos pastato poreikį pagal nacionalines beveik nulinės energijos pastatų statybos taisykles. |
|
38 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių dėl 15 miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas. Projektais siekiama rekonstruoti esamas sistemas, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir bent 10 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą. Naujai pastatytų sistemų grynasis energijos suvartojimas lygus nuliui. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama gamtos apsaugos teritorijoms. |
|
39 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
Skaičius |
0 |
5 |
IV ketv. |
2024 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 38 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
|
40 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
Skaičius |
5 |
12 |
IV ketv. |
2025 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 38 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
|
41 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
Skaičius |
12 |
15 |
II ketv. |
2026 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 38 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
42 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas. Projektais siekiama rekonstruoti esamas sistemas, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir bent 10 % sumažinti elektros energijos suvartojimą, taip pat siekiant užtikrinti, kad naujai pastatytos sistemos vidutinis energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 0,5 kWh, o ILI – ne didesnis kaip 1,5 kWh. |
|
43 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
5 |
IV ketv. |
2024 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 42 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
44 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
Skaičius |
5 |
12 |
IV ketv. |
2025 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 42 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
45 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
Skaičius |
12 |
15 |
II ketv. |
2026 |
Projektai, skirti esamoms sistemoms rekonstruoti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą, užbaigti pagal 42 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
C.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
B reforma. Prevencijos stiprinimas siekiant padidinti apsaugą nuo potvynių
Vykdant reformą konkrečiai atsižvelgiama į potvynių riziką, kuri yra viena svarbiausių su klimato kaita susijusių pavojų Slovėnijai.
Įsigaliojus naujam potvynių rizikos valdymo planui, paspartinamas priemonių ir projektų, kuriais prisidedama prie potvynių ir griūčių padarinių prevencijos, planavimas ir įgyvendinimas. Pagrindiniai reformos elementai yra upių kontrolės tarnybos sukūrimas ir automatizuotų kontrolės sistemų sprendimų įdiegimas. Slovėnijos Respublikos vandens direktoratas pertvarkomas, kad procesai būtų decentralizuoti ir optimizuoti.
2022–2026 m. potvynių rizikos valdymo planas įsigalioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir juo užtikrinama, kad potvynių ir nuošliaužų rizikos valdymas taptų nuolatine užduotimi naudojant specialius išteklius iš nacionalinio biudžeto. Reforma skatinamos būsimos investicijos, pasitelkiant gamtinius sprendimus ir ekologiškas infrastruktūras.
D reforma. Viešųjų aplinkos apsaugos paslaugų teikimo efektyvumo didinimas
Reforma siekiama spręsti pagrindinę problemą, susijusią su vandens išteklių valdymo nuostoliais Slovėnijoje, gerinant viešųjų paslaugų organizavimą bei kontrolę ir užtikrinant infrastruktūros atnaujinimo finansavimo tvarumą. Reforma patobulinamas viešųjų paslaugų teikimo standartas, kad vandentvarkos ir pakartotinio naudojimo sistemos būtų veiksmingesnės.
Reforma užtikrinamas ilgalaikis investicijų į infrastruktūrą finansavimo tvarumas peržiūrint su vandens naudojimu susijusių mokesčių ir rinkliavų ekonominį efektyvumą. Kitas svarbus reformos tikslas – atnaujinti viešųjų paslaugų teikėjų veiklos stebėsenos ir ataskaitų teikimo informacinę sistemą.
Reforma įgyvendinama iš dalies pakeičiant viešųjų paslaugų įgyvendinimo reglamentus ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus naujam Aplinkos apsaugos komunalinių paslaugų įstatymui.
Investicijos F. Tolesnis potvynių rizikos mažinimas ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas
Atsižvelgiant į didelį investicijų trūkumą, komponentas apima papildomas investicijas, kad būtų išvengta potvynių rizikos.
Investicijos apima vandens sulaikymo sistemas, esamų išsiliejimo zonų plėtrą ir, kiek įmanoma, pirmenybę teikiant gamtiniams sprendimams ir žaliajai infrastruktūrai. Šiuo tikslu gamtiniai sprendimai įtraukiami į projektų atrankos kriterijus.
Projektai turi atitikti atitinkamus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) (C(2021) 2800 final), kuriuo papildomas Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852, priedus.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir tarpines bei siektinas reikšmes, kurias turi pasiekti Slovėnija, ši priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Visų pirma įrodoma, kad visapusiškai ir iš esmės laikomasi taikomų teisinių nuostatų.
Investicijos įgyvendinamos sudarant specialius susitarimus su savivaldybėmis ir užbaigiamos iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos H. Tolesni miesto nuotekų išleidimo, valymo ir pakartotinio naudojimo projektai
Investicijomis finansuojamas papildomos visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančios nuotekų sistemos, kurios grynasis energijos suvartojimas būtų nulinis arba – visą procesą nuo pradžios iki pabaigos apimančią nuotekų sistemos renovacijos atveju – kad vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėtų bent 10 proc. (tik energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, o ne esminiais pokyčiais ar apkrovos pokyčiais), projektavimas. Investicijos sutelkiamos į projektus, susijusius su nuotekų sistemomis, kuriomis prisidedama prie tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir vandens apsaugos zonų.
Investicijos įgyvendinamos palankiomis palūkanų normomis savivaldybėms teikiant ilgalaikes paskolas projektams, kuriuos atrinko Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerija, paskelbus specialų kvietimą teikti projektus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos I. Tolesni geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai
Investicijomis kuriamos papildomos geriamojo vandens tiekimo sistemos, kurių vidutinis energijos suvartojimas yra ≤ 0,5 kWh, arba infrastruktūros nuotėkio indeksas (ILI), kuris yra ≤ 1,5, ir renovuojamos esamos geriamojo vandens tiekimo sistemos, kad vidutinis energijos suvartojimas būtų sumažintas daugiau kaip 20 proc. arba nuotėkis sumažėtų daugiau kaip 20 proc.
Investicijas į Aplinkos ir teritorijų planavimo ministerijos atrinktus projektus įgyvendina savivaldybės, paskelbusios specialų kvietimą teikti projektus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
46 |
B. Prevencijos stiprinimas siekiant padidinti apsaugą nuo potvynių |
Tarpinė reikšmė |
Naujo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimas |
Plano nuostata, nurodanti plano įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Naujuoju planu siekiama paspartinti priemonių, kuriomis prisidedama prie potvynių padarinių prevencijos vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, planavimą ir įgyvendinimą, visų pirma skatinant gamtinius sprendimus. |
|
47 |
F. Tolesnis potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Gyventojų, kuriems yra naudingi apsaugos nuo potvynių projektai, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
56000 |
II ketv. |
2026 |
Siektina reikšmė – teritorijoje, kurioje užbaigti apsaugos nuo potvynių projektai, gyvenančių žmonių skaičius. |
|
48 |
F. Tolesnis potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų apsaugos nuo potvynių projektų, kuriais, kiek įmanoma, palaikomi gamta grindžiami sprendimai ir ekologiška infrastruktūra, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
20 |
II ketv. |
2026 |
Tikslas – konkretus investicijų, atliktų ir užbaigtų apsaugos nuo potvynių srityje, skaičius pagal 32 tarpinės reikšmės reikalavimus. Įgyvendinant projektus padedama mažinti potvynių riziką pagal Potvynių direktyvos 5 straipsnio 1 dalį nustatytose didelio potvynių poveikio Slovėnijos teritorijose. Į juos, kiek įmanoma, įtraukiamos gamtos procesais pagrįsto sprendimo priemonės. |
|
49 |
D. Viešųjų aplinkos apsaugos paslaugų teikimo efektyvumo didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Komunalinių paslaugų ir aplinkos apsaugos akto įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Komunalinių paslaugų ir aplinkos apsaugos įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Komunalinių paslaugų ir aplinkos apsaugos įstatymu, be kita ko, užtikrinama: ilgalaikis investicijų į infrastruktūrą finansavimo tvarumas peržiūrint su vandens naudojimu susijusių mokesčių ir rinkliavų ekonominį efektyvumą. atnaujinti viešųjų paslaugų teikėjų veiklos stebėsenos ir ataskaitų teikimo informacinę sistemą. |
|
50 |
H. Kiti miesto nuotekų išleidimo, valymo ir pakartotinio naudojimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių dėl 10 miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas. Projektais siekiama rekonstruoti esamas sistemas, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir bent 10 % sumažinti elektros energijos suvartojimą, ir užtikrinti, kad naujai pastatytos sistemos grynasis energijos suvartojimas būtų lygus nuliui. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama gamtos apsaugos teritorijoms. |
|
51 |
H. Kiti miesto nuotekų išleidimo, valymo ir pakartotinio naudojimo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
10 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti esamų sistemų rekonstrukcijos projektai siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą pagal 50 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
52 |
I. Kiti geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas. Projektais siekiama rekonstruoti esamas sistemas, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas ir bent 10 % sumažintas elektros energijos suvartojimas, ir užtikrinama, kad naujai pastatytos sistemos vidutinis energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 0,5 kWh, o ILI – ne didesnis kaip 1,5 kWh. |
|
53 |
I. Kiti geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
10 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti esamų sistemų rekonstrukcijos projektai siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti elektros suvartojimą pagal 52 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
D. 4 KOMPONENTAS. Darnusis transportas
Didelė priklausomybė nuo kelių transporto ir automobilių bei mažas viešojo transporto naudojimas labai prisideda prie Slovėnijos išmetamo anglies dioksido kiekio. Transporto sektoriuje išmetamas CO2 kiekis 2018 m. sudarė 42,7 proc. viso Slovėnijoje išmetamo CO2 kiekio, o tai gerokai viršija ES vidurkį (32,6 proc.) ir toliau didėja vertinant absoliučiais skaičiais.
Šio Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti viešojo transporto, keleivinio ir krovininio geležinkelių transporto naudojimą, alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje, taip pat skaitmeninę geležinkelių ir kelių transporto transformaciją.
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į [...] perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į [...] tvarų transportą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma
Per COVID-19 pandemiją Slovėnijos viešasis transportas smarkiai nukentėjo – 2020 m. keleivių skaičius sumažėjo 75 proc.
Šia reforma siekiama skatinti ir didinti viešojo transporto prieinamumą ir konkurencingumą, kad po pandemijos atsigautų. Vykdant reformą nacionaliniu lygmeniu įsteigiamas integruotas viešasis keleivinio transporto operatorius, kuris padeda integruoti viešąjį geležinkelių ir autobusų transportą su tarpmiestiniu, miesto, mokyklos ir darbo transportu. Tikimasi, kad reforma labai pagerins viešojo transporto prieinamumo standartą.
Reforma įgyvendinama Infrastruktūros ministerijai įsigaliojus naujam įstatymui dėl keleivinio transporto ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. įsteigiant ir pradedant eksploatuoti naują integruotą viešojo transporto vežėją. Tikimasi, kad iki 2023 m. birželio 30 d. viešosios keleivių vežimo paslaugos padidės.
B reforma. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reforma
Reformos tikslas – padidinti alternatyviųjų degalų naudojimą vidaus ir tarptautiniame transporte ir sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų dalį. Visų pirma vykdant reformą paskiriamas subjektas transporto ir energetikos sektorių poreikiams koordinuoti, kuris užtikrina ir koordinuoja alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą ir taip užtikrina, kad perėjimas prie mažataršio judumo būtų atsparesnis.
Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. įsigaliojus Aktui dėl alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros, kuriuo taip pat nustatoma alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje nacionalinė reguliavimo sistema.
Tikimasi, kad dėl naujosios reguliavimo sistemos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Slovėnijoje bus pastatyta bent 400 naujų registruotų alternatyviųjų transporto priemonių įkrovimo arba degalų papildymo punktų, be tų, kurie finansuojami pagal Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
Investicijos C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumo didinimas
Investicijomis skatinamas geležinkelių transportas ir susisiekimas su miestų centrais. Jomis taip pat gerinamas geležinkelio stočių prieinamumas platesnei gyventojų grupei, įskaitant neįgaliuosius.
Atrinktais projektais bus gerinamos keleivinio ir krovininio transporto paslaugos:
·Modernizuojant pagrindines regioninio tinklo geležinkelio stotis Grosuplje ir Domžale.
·Modernizuojant geležinkelio liniją Liubliana-Divača, kuri yra pagrindinė Primorska transporto jungtis su centrine Slovėnija Slovėnijoje ir kuri yra dviejų TEN-T koridorių, kertančių Slovėniją, dalis, t. y. Viduržemio jūros koridorius ir Baltijos-Adrijos koridorius, taip pat geležinkelio linijos Liubliana-Jesenecė modernizavimas. Šiuo metu abu maršrutai neatitinka esamo eismo intensyvumo ir yra svarbūs tarpvalstybiniam krovinių vežimui.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. birželio 30 d.
Investicijos D. Geležinkelių ir kelių infrastruktūros skaitmeninimas
Šių investicijų tikslas – teikti patikimą informaciją apie transporto sistemą, siekiant pagerinti eismo duomenų apie transporto infrastruktūros būklę ir transporto priemonių judėjimą realiuoju laiku gavimą ir keitimąsi jais. Investicijomis užtikrinamas sąveikumas ir veiksmingesnis valdymas bei saugos didinimas skaitmeninant geležinkelių ir kelių transportą.
·Miesto transporto skaitmeninimas investicijomis skatinamas skaitmeninis eismo valdymas ir kontrolė per Europos traukinių kontrolės sistemą (ETCS). Investicijos įgyvendinamos Infrastruktūros ministerijos rengiamu konkurenciniu viešu konkursu, siekiant skirti dotacijas ECTS traukinių įrangai, skirtai esamiems riedmenims atnaujinti, įsigyti. Investicijų tikslas – modernizuoti 32 lokomotyvus su ETCS 2 lygio įranga.
·70 km ilgio kelių transporto skaitmeninimas: investicijas sudaro, be kita ko, šviesolaidinio tinklo modernizavimas ir kelių detektoriai tikralaikiam eismo duomenų rinkimui, įskaitant imitavimo priemonę, skirtą eismui greitkelių tinkle planuoti, kontroliuoti ir prognozuoti, ir naudotojams skirtos taikomosios priemonės. Tikimasi, kad eismo valdytojas, leisdamas tikruoju laiku koreguoti kelionės greičio apribojimus, sugebės užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir spūstims, taip pat sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Investicijas įgyvendina Slovėnijos greitkelių bendrovė, kuriai patikėta teisinė automagistralių statybos ir eksploatavimo monopolija.
Su šiomis investicijomis susijusi veikla užbaigiama iki 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo transporto sektoriuje skatinimas
Investicijomis bendrai finansuojamas alternatyviųjų degalų įkrovimo arba degalų papildymo infrastruktūros diegimas. Tai apima 482 bendro naudojimo elektromobilių įkrovimo prieigas. Dar 104 papildomos įkrovimo prieigos skiriamos tam tikrų viešojo administravimo institucijų naudojimui.
Investicijos įgyvendinamos skelbiant konkursą, kuriuo užtikrinamas tinkamas geografinis pasiskirstymas, įskaitant būsimų tokios infrastruktūros poreikių analizę ir ypatingos svarbos teritorijų, kuriose yra didelis tokios infrastruktūros trūkumas, žemėlapius.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
54 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Akto, kuriuo įsteigiamas integruotas viešojo keleivinio transporto operatorius, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Įstatymu užduotys, kurias šiuo metu vykdo Infrastruktūros, savivaldybių ir Slovėnijos geležinkelių ministerija, pavedamos integruotai viešojo keleivinio transporto valdymo bendrovei. Bendrovė, be kita ko, skatina viešojo keleivinio transporto plėtrą, teisės aktų ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus, užtikrina poreikių planavimą, vykdo viešųjų pirkimų procedūras, valdo bilietų pardavimo sistemą, užtikrina tinkamą priežiūrą ir teikia informaciją keleiviams. |
|
55 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia viešojo keleivinio transporto valdymo bendrovė |
Vyriausybės pranešimas apie viešojo keleivinio transporto valdymo bendrovės įsteigimą |
IV ketv. |
2022 |
Viešojo keleivinio transporto valdymo bendrovės veiklos pradžia pagal įstatymo 54 tarpinės reikšmės užduotis. |
|||
|
56 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Siektina reikšmė |
Viešojo transporto paslaugų padidėjimas |
|
Skaičius (km mm) |
50 |
60 |
II ketv. |
2023 |
Nuo 50000000 km metinių kelionių viešąja keleivių sistema 2020 m. padidinti iki mažiausiai 60000000 km metinių kelionių. |
|
57 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geležinkelio ruožų modernizavimo sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą dėl geležinkelio kelių modernizavimo ruožuose: Kranj – Jesenice Ljubljana – Brezovica ir Brezovica – Preserje ir Preserje – Borovnica. |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių sudarymas siekiant modernizuoti geležinkelio kelius ruožuose: Kranj – Jesenice Ljubljana – Brezovica ir Brezovica – Preserje ir Preserje – Borovnica. Konkurso specifikacija užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) ir šiems reikalavimams: — Didinti geležinkelių sklandumą šalinant kliūtis geležinkelio linijoje Nr. 50 Liubliana-Sežana – d.m. ir linija Nr. 20 Liubliana-Jesenice – d.m.; Modernizuoti geležinkelio linijas ir stotis pagal technines sąveikos specifikacijas; —Atitinkamos D4 kategorijos krovumo gairės – 22,5 t/ašiai 8 t/m; Padidinti traukinių greitį iki naujo projektinio greičio. |
|
58 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geležinkelio stočių Grosuplje ir Domžale modernizavimo sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą dėl Grosuplje ir Domžale stočių modernizavimo |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Sutarčių dėl geležinkelio stočių Grosuplje ir Domžale modernizavimo sudarymas. Konkurso specifikacijose užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), be to, į jas įtraukiami esamo prieinamumo keleiviams ir geležinkelio linijų pajėgumo naudoti geležinkelio kelius patobulinimai. |
|
59 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos geležinkelio stotys |
|
Skaičius (stotis) |
0 |
2 |
II ketv. |
2024 |
Užbaigti Grosuplje ir Domžale atnaujinimo darbai pagal 58 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
60 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotų geležinkelio linijų ilgis |
|
Skaičius (km) |
0 |
49 |
II ketv. |
2025 |
Rekonstruoti geležinkelio linijos kilometrai (Kranže-Jesenecėje ir Liublianoje-Brezovicoje-Borovnikoje) laikantis 57 tarpinės reikšmės reikalavimų. |
|
61 |
D. Geležinkelių ir kelių infrastruktūros skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Eksploatuojami lokomotyvai, kuriuose papildomai įrengta ETCS 2 lygio įranga |
|
Skaičius |
0 |
32 |
II ketv. |
2026 |
Esamų lokomotyvų, turinčių ETCS 2 lygį licencijuotoms geležinkelio įmonėms Slovėnijoje, skaičius; geležinkelių riedmenys su finansuojama ETCS įranga Slovėnijos geležinkelių infrastruktūroje turi būti privalomai naudojami bent 5 metus nuo ETCS įrangos įdiegimo. |
|
62 |
D. Geležinkelių ir kelių infrastruktūros skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Keliai, kuriuose taikoma eismo kontrolės ir valdymo sistema |
|
Skaičius (km) |
0 |
70 |
IV ketv. |
2025 |
Eismo kontrolės ir valdymo sistemą visų pirma sudaro atnaujintas pagrindinis optinis tinklas, patobulintas valdymo centras, kelio detektoriai ir eismo planavimo modeliavimo priemonė. Ji iš dalies skirta išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti ir apima, be kita ko, optinį tinklą, kuriuo būtų galima užtikrinti greitesnius ir patikimesnius didelio masto duomenų srautus, kelių detektorius pasyviam tikralaikiam eismo duomenų rinkimui, modeliavimo priemonę, skirtą planavimui, valdymui ir prognozavimui elektroeismo sistemoje, ir naudotojams informaciją naudojantis taikomosiomis priemonėmis. |
|
63 |
B. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje įsigaliojimas |
Įstatymo, kuriuo nustatoma alternatyviųjų transporto degalų nacionalinė reguliavimo sistema, įsigaliojimą. |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Įstatymu nustatoma išsami alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje teisinė sistema, pagal vieno langelio principą visiems suinteresuotiesiems subjektams nustatomos teisiškai privalomos taisyklės, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visų pirma asmeniniam transportui įvairinti mažataršį ir nulinį teršalų kiekį išmetantį transportą. Įstatymas reglamentuoja įkrovimo ir (arba) tiekimo infrastruktūros kūrimą, registravimą ir eksploatavimą. |
|
64 |
B. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reforma |
Siektina reikšmė |
Alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms skirti veikiantys įkrovimo arba degalų papildymo punktai |
|
Skaičius |
1300 |
1714 |
IV ketv. |
2025 |
Numatoma, kad viešųjų įkrovimo prieigų skaičius šalyje padidės nuo 1 300 iki 1 714, išskyrus 65 ir 66 siektinose reikšmėse numatytas įkrovimo prieigas. |
|
65 |
E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo transporto sektoriuje skatinimas |
Siektina reikšmė |
Viešosios įkrovimo prieigos elektromobiliams |
|
Skaičius |
0 |
482 |
IV ketv. |
2025 |
Įrengtos ir veikiančios įprastos ir didelės galios įkrovimo prieigos elektromobiliams. Įkrovimo stotelės atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 pateiktas apibrėžtis |
|
66 |
E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo transporto sektoriuje skatinimas |
Siektina reikšmė |
Viešojo administravimo institucijoms priklausančios elektromobilių įkrovimo prieigos |
|
Skaičius |
0 |
104 |
IV ketv. |
2025 |
Šis tikslas apima elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, kuria galės naudotis viešojo administravimo institucijos. Įkrovimo stotelės atitinka Direktyvoje (ES) 2018/2001 pateiktas apibrėžtis |
D.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A investicija. Tolesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas
Investicijomis siekiama skatinti geležinkelių transportą ir susisiekimą su miestų centrais. Atrinktame projekte daugiausia dėmesio skiriama Liublianos geležinkelio stoties modernizavimo 1 etapui pašalinant esamas kliūtis.
Renovacijos darbai užbaigiami iki 2026 m. birželio 30 d.
D.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
67 |
Tolesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl Liublianos geležinkelio stoties modernizavimo sudarymas – 1 etapas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Atrinktu projektu šalinamos Liublianos geležinkelio stotyje esančios kliūtys ir užtikrinamas geležinkelio linijos pajėgumas iki D4 kategorijos (22,5 t/ašiai) ašies apkrovos krovininiam transportui, didesnis greitis, galimybė vežti 740 m ilgio traukinius krovinių vežimo paslaugoms ir standartas, kurio reikalaujama pagal techninę sąveikos specifikaciją, laikantis techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). |
|
68 |
Tolesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Baigta Liublianos geležinkelio stoties renovacija |
Užbaigti statybos darbai ir parengta techninės apžiūros ataskaita. |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti Liublianos geležinkelio stoties statybos darbai, atitinkantys 67 tarpinės reikšmės reikalavimus, ir parengta techninės apžiūros ataskaita. |
|||
E. 5 KOMPONENTAS. ŽIEDINĖ EKONOMIKA. EFEKTYVUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
Pagal šį Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamos problemos, susijusios su poveikio klimatui neutralizavimu iki 2050 m., medžiagų našumo didinimu, energijos vartojimo efektyvumo ir ekologinių inovacijų skatinimu, atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu ir medienos apdirbimo grandinės stiprinimu. Pagal šį komponentą taip pat numatomas žaliojo biudžeto planavimas.
Komponento tikslas – remti Slovėnijos linijinės ekonomikos perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos, laikantis Slovėnijos 2030 m. vystymosi strategijos ir naujojo ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano: Švaresnės ir konkurencingesnės Europos link
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti per pastaruosius dvejus metus Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į [...] perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į perėjimą prie žaliosios [...], visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą, aplinkos infrastruktūrą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Tvarios ir ekologiškos pertvarkos sistemos sukūrimas
Reformos tikslas – paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos siekiant efektyvaus išteklių naudojimo.
Siekiant padidinti gamintojų atsakomybę ir skatinti perdirbtų medžiagų integravimą į naujus produktus, sukuriama strateginė ir teisinė perėjimo prie žiedinės ekonomikos sistema. Reforma nustatomas žaliojo biudžeto planavimas įvedant metodiką, kurios tikslas – nustatyti ir įvertinti valstybės biudžeto elementus, turinčius įtakos aplinkos politikai. Reforma palengvina biudžeto valdymą ir padeda užtikrinti biudžeto ir fiskalinės politikos suderinamumą su klimato politikos tikslais. Reforma taip pat sustiprinama esama žaliųjų viešųjų pirkimų sistema integruojant žiedinės ekonomikos principus. Ji įsteigia vieno langelio sistemą, skirtą padėti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), joms pereinant prie žiedinės ekonomikos.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
B investicija. Integruotas strateginis projektas dėl Slovėnijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pereinant prie žiedinės ekonomikos
Investicijų tikslas – nustatyti įvairių priemonių ir veiksmų, susijusių su perėjimu prie žiedinės ekonomikos, koordinavimo mechanizmą.
Pagal šias investicijas vykdomos programos apima regionų ir vietos bendruomenių gebėjimų pereiti prie žiedinės ekonomikos stiprinimą, remti pradedančiąsias įmones mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos srityje, mokyti mentorius padėti įmonėms nustatyti ir plėtoti pokyčius skatinančius sprendimus ir remti žiedines vertės grandines kuriant aplinką tausojančią verslo aplinką investuotojams.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C investicija. Intensyvesnis medienos apdirbimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės
Tikimasi, kad šiomis investicijomis bus prisidedama prie didesnio medienos apdirbimo vietoje, grindžiamo aplinką tausojančiu gamybos procesu ir efektyviu išteklių naudojimu.
Šiomis investicijomis bus finansuojami nauji pajėgumai ir esamų medienos apdirbimo pajėgumų plėtra. Abiem atvejais veikla vykdoma laikantis tvarios statybos ir geriausių prieinamų gamybos būdų naudojimo principų. Jiems taip pat bus taikomi griežti žalos kriterijai, visų pirma susiję su biologinės įvairovės apsauga.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
69 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Pakeitimų dėl didesnės gamintojo atsakomybės ir atliekų naudojimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Dekreto dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir Atliekų reglamento pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Nutarimo dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir Atliekų reglamento pakeitimais siekiama padidinti gamintojų organizacinę ir finansinę atsakomybę ir skatinti perdirbtų medžiagų integravimą į naujus produktus. |
|
70 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Žaliojo biudžeto planavimo metodikos rengimas ir taikymas |
Žaliojo biudžeto planavimo metodikos rengimas ir taikymo pradžia |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Finansų ministerija parengia ir taiko atskirų biudžeto eilučių poveikio aplinkos tikslams (klimato žymėjimas) vertinimo metodiką pagal taksonomiją ir technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). . Metodika priimama, paskelbiama ir pradedama taikyti ir sudaro sąlygas stebėti žaliojo biudžeto išlaidas bei vertinti fiskalinės politikos poveikį aplinkai ir klimatui. |
|
71 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia pagal vieno langelio principą veikiantis informacijos centras žiedinės ekonomikos klausimais |
Veikia žiedinės ekonomikos vieno langelio sistema |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Vieno langelio principu veikianti įstaiga remia įmones, visų pirma mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), joms pereinant prie žiedinės ekonomikos. Ji sistemingai integruoja ir koordinuoja šešių Slovėnijos integruoto strateginio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įgyvendinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos programų įgyvendinimą. |
|
72 |
B. Integruotas strateginis projektas, kuriuo siekiama mažinti Slovėnijos priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie žiedinės ekonomikos |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl paramos įmonėms pereinant prie žiedinės ekonomikos sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2024 |
Projektais didinamas atrinktų bendrovių išteklių naudojimo efektyvumas. Atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01). Visuose projektuose, susijusiuose su įrenginiais, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, užtikrinama, kad įrenginių, kuriems teikiama parama, numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų gerokai mažesnis už Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447 2 nustatytą nemokamų ATL ribą. |
|
73 |
B. Integruotas strateginis projektas, kuriuo siekiama mažinti Slovėnijos priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie žiedinės ekonomikos |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, kuriais siekiama padėti įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos |
|
Skaičius |
0 |
200 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti projektai, atitinkantys 72 tarpinės reikšmės reikalavimus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 20 000 000 EUR. |
|
74 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl paramos ekologiškam medienos apdirbimui sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Projektais skatinamas medienos perdirbimas aplinkai saugiu ir efektyviai išteklius naudojančiu būdu, laikantis žiedinės ekonomikos, tvarios statybos ir geriausių prieinamų gamybos būdų principų. Projektų atrankos kriterijais užtikrinama atitiktis techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), visų pirma dėl biologinės įvairovės apsaugos. |
|
75 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti |
|
Skaičius |
0 |
8 |
II ketv. |
2025 |
Projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti, užbaigti pagal 74 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
76 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti |
|
Skaičius |
8 |
28 |
II ketv. |
2026 |
Projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti, užbaigti pagal 74 tarpinės reikšmės reikalavimus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 28 000 000 EUR. |
F. 6 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ EKONOMIKOS TRANSFORMACIJA
Slovėnijos bendrovės atsilieka prisitaikant prie pokyčių, kuriuos lemia skaitmeninimas, dėl darbuotojų kompetencijos ir įgūdžių stokos ir ribotų išteklių investicijoms į įrangą ir pažangias skaitmenines technologijas.
Atsižvelgiant į tai, šio Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslai – didinti įmonių veiksmingumą ir augimą, remti jų pertvarką pasitelkiant skaitmenines technologijas, spartinti intensyvesnį pažangiųjų technologijų naudojimą, kartu pritaikant reguliavimo sistemą, gerinant patekimą į rinką, skaidrumą ir saugumą, o tai ilgainiui turėtų padidinti šalies konkurencingumą. Tolesnė Slovėnijos bendrovių integracija į pasaulines vertės grandines remiama dalyvaujant daugiašaliuose projektuose.
Šios investicijos ir reformos padės įgyvendinti 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „gerinti verslo aplinką mažinant reglamentavimo apribojimus ir administracinę naštą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir 2020 m. „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į [...] skaitmeninę pertvarką [...] ir 5G ryšio tinklo diegimą. Remti įmonių skaitmeninius pajėgumus, ugdyti skaitmeninius įgūdžius, tobulinti e. prekybos [...]“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė)
Ekonomikos skaitmeninė transformacija remiama įsigaliojus Įmonių skaitmeninės transformacijos strategijai, novatoriškų viešųjų pirkimų gairėms ir įmonėms įdiegiant vieną skaitmeninę tapatybę (e. tapatybę). Strategijoje numatomas registrų perkėlimas į bendrą įmonių registrą. Pagal Strategiją ne mažiau kaip 200 įmonių įgyja e. tapatybę.
Į strategiją taip pat įtraukiamas Bendro Sąjungos sujungiamumo priemonių rinkinio įgyvendinimo veiksmų planas 3 , kuriame daugiausia dėmesio skiriama su vienu informacijos punktu susijusiai veiklai. Pastarosios gali būti susietos su vienu įmonių registru ir e. tapatybe.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės užbaigiamos iki 2022 m. birželio 30 d.
B investicija. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos programa
Tikimasi, kad investicijos padidins našumą ir ekonomikos augimą optimizuojant procesus ir diegiant pažangias skaitmenines technologijas, siekiant ugdyti darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir skatinti konkurencingumą bei inovacijas sudarant palankesnes sąlygas naujiems dalyviams patekti į rinką.
Konkurenciniame kvietime dalyvauti konkurse nustatomi konkretūs projektai, kuriais siekiama išplėsti pažangiųjų technologijų naudojimą veiksmingumui, našumui ir konkurencingumui didinti ir skaitmeninių inovacijų įsisavinimui bei skaitmeninių gebėjimų perdavimui paspartinti. Pagalbos gavėjai yra konsorciumai, kuriuos sudaro didelės bendrovės ir novatoriškos pradedančiosios įmonės. Įmonės parengia ir įgyvendina išsamią skaitmeninės transformacijos strategiją, kad pasiektų konkurso tikslus.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2023 m. birželio 30 d.
C investicija. Mišrios debesijos infrastruktūros sukūrimas Ekonominio vystymosi ir technologijų ministerijoje
Investicijų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms naudotis viešosiomis paslaugomis naudojantis skaitmenine tapatybe, visų pirma supaprastinant viešojo sektoriaus finansuojamų programų įgyvendinimo procesus (konkursus, taikymą, stebėseną, tikrinimą) ir gerinant skaitmeninius įgūdžius.
Investicijomis įdiegiama nauja hibridinės debesijos kūrimo infrastruktūra prie Ekonominio vystymosi ir technologijų ministerijos, apibrėžiamos susijusios paslaugos ir funkcijos ir užtikrinamas ryšys su kitomis viešojo administravimo skaitmeninėmis sistemomis.
Su investicijos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2022 m. birželio 30 d.
D investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europos bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos
Daugiašalių projektų, susijusių su bendra Europos duomenų infrastruktūra ir paslaugomis, tikslai – pirmame pramonės diegimo etape sukurti ir įdiegti naujos kartos mažos galios infrastruktūrą ir paslaugas nuo tinklo paribio iki debesijos, kad galiausiai ES būtų aprūpinti pasauliniais, perspektyviais, itin saugiais ekologiškais pramonės duomenų apdorojimo pajėgumais.
Šis projektas gali būti įgyvendinamas kaip planuojamas bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP) dėl naujos kartos debesijos infrastruktūros ir paslaugų.
E investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai – mažos vartojamosios galios procesoriai ir puslaidininkių lustai
Daugiašalio mažos vartojamosios galios procesorių ir puslaidininkių lustų projekto tikslai – stiprinti ES ir Slovėnijos puslaidininkių vertės grandinių projektavimo pajėgumus ir atsparumą, nacionalinius ir ES procesus susieti su darbo ciklais ir stiprinti mikroelektronikos vertės grandinę taikant 1) modulinį metodą (priemones ir įrangą, medžiagas, dizainą, gamybą, pakavimą ir bandymus), grindžiamą pramonės poreikiais, 2) naujos plėtros apibrėžimą apibrėžiant mikroelektroninę ekosistemą, 3) integruojant mikroelektroninę ekosistemą.
Šis projektas gali būti vykdomas kaip planuojamas bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP).
Su projekto įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės užbaigiamos iki 2023 m. birželio 30 d.
F investicija. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europinė blokų grandinės paslaugų infrastruktūra
Daugiašalio Europinės blokų grandinės paslaugų infrastruktūros (EBSI) projekto tikslai – stiprinti EBSI naudojimą viešajame sektoriuje, plėsti EBSI naudojimo galimybes integruojant ją į nacionalines infrastruktūras, skatinti inovacijas, keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir kelti kvalifikaciją.
Įgyvendinant projektą atnaujinami esami mazgai ir į tinklą įtraukiami nauji mazgai, sujungiama ir integruojama bent trijų ES valstybių narių nacionalinė blokų grandinės infrastruktūra ir integruojamos nacionalinės infrastruktūros į EBSI, naudojant skaitmeninės tapatybės ir kitų susijusių sričių atvejus.
Su projekto įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės užbaigiamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
77 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Tarpinė reikšmė |
Įmonių skaitmeninės transformacijos strategijos priėmimas |
Vyriausybės priimta įmonių skaitmeninės transformacijos strategija |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Vyriausybė parengia ir priima verslo skaitmeninės transformacijos strategiją, kurioje nustatomi pagrindiniai skaitmeninės transformacijos etapai. Strategija užtikrinama, kad visi Slovėnijos verslo subjektai būtų registruojami viename registre, laikantis vienkartinio duomenų pateikimo principo, įtvirtinto Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente (ES) 2018/1724. Į strategiją įtraukiamas Bendro Sąjungos sujungiamumo priemonių rinkinio įgyvendinimo veiksmų planas 4 , įskaitant veiklą, susijusią su vienu informacijos punktu, ir konkretus kiekvieno veiksmo užbaigimo tvarkaraštis. |
|
78 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Tarpinė reikšmė |
Novatoriškų viešųjų pirkimų gairės |
Slovėnijos Respublikos Vyriausybės priimtos novatoriškų viešųjų pirkimų gairės |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Novatoriškų viešųjų pirkimų gairėse apibrėžiamos atrankos procedūros ir pareiškėjų dalyvavimo novatoriškose viešųjų pirkimų procedūrose kriterijai. |
|
79 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Siektina reikšmė |
Priskirtos e. tapatybės įmonės |
|
Skaičius |
0 |
200 |
II ketv. |
2022 |
Bent 200 įmonių įgyja e. tapatybę pagal įmonių skaitmeninės transformacijos strategiją. |
|
80 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos programa |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl įmonių skaitmeninės transformacijos projektų sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Pareiškėjai yra konsorciumai arba kitų formų bendrovių integracija, kurią sudaro bent viena didelė bendrovė ir daug mažųjų ir vidutinių įmonių bei startuolių. Konkurso kriterijai, be kita ko, apima darbuotojų skaitmeninių gebėjimų stiprinimą ir e. tapatybės bei skaitmeninės verslo kortelės įdiegimą. |
|
81 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos darbotvarkė |
Siektina reikšmė |
Įmonių, parengusių skaitmeninę strategiją, konsorciumai |
|
Skaičius |
0 |
20 |
II ketv. |
2022 |
Konsorciumai, sudarantys sutartis pagal 80 tarpinę reikšmę, parengia verslo, technologijų, organizacijų ir kultūros transformacijai pritaikytas skaitmenines strategijas. Tai, be kita ko, apima skaitmeninės parengties vertinimą, atitinkamų skaitmeninimo sričių nustatymą, atitinkamus duomenis ir šaltinius, duomenų integravimą ir mokymosi poreikius. |
|
82 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos darbotvarkė |
Siektina reikšmė |
Remiami konsorciumai, kurie baigė visapusišką skaitmeninę transformaciją |
|
Skaičius |
0 |
20 |
II ketv. |
2023 |
Užbaigti projektai pagal skaitmenines strategijas, parengtas pagal 81 tarpinę reikšmę. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 44000000 EUR, iš kurių ne mažiau kaip 11000000 EUR skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms. |
|
83 |
D. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europos bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos |
Tarpinė reikšmė |
Paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą nauju projektu dėl naujos kartos debesijos. |
Kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas |
|
|
|
II ketv. |
2021 |
Kvietimas įmonėms pareikšti susidomėjimą dalyvauti daugiašaliame tarpvalstybiniame projekte, susijusiame su bendra Europos duomenų infrastruktūra ir paslaugomis, kurį planuojama įgyvendinti kaip bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP) dėl naujos kartos debesijos infrastruktūros ir paslaugų. |
|
84 |
D. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europos bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos |
Siektina reikšmė |
Bandomuoju etapu sukurti ir integruoti duomenų tvarkymo sprendimai |
|
Skaičius |
0 |
7 |
II ketv. |
2024 |
Integruotieji projektai pagal 83 tarpinę reikšmę padės kurti ir pradėti diegti naujos kartos novatoriškus debesijos ir tinklo paribio sprendimus, kad galiausiai būtų prisidėta prie Europos bendros duomenų infrastruktūros ir su ja susijusių novatoriškų pažangaus duomenų tvarkymo paslaugų kūrimo. |
|
85 |
E. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai – mažos vartojamosios galios procesoriai ir puslaidininkių lustai |
Tarpinė reikšmė |
Bendro projekto potencialių dalyvių sąrašo užbaigimas. |
Sąrašo užbaigimas |
|
|
|
II ketv. |
2021 |
Daugiašalių mikroelektronikos srities projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti kaip bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP), dalyvių sąrašo užbaigimas. |
|
86 |
E. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai – mažos vartojamosios galios procesoriai ir puslaidininkių lustai |
Siektina reikšmė |
Pradėtų projektų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
3 |
II ketv. |
2023 |
Pradėti projektai konkrečiose srityse (pvz., ryšių lustų kūrimas, pažangių puslaidininkių procesų kūrimas, sistemų integravimas ir branduoliai, skirti naudoti įvairiose išmaniojo judumo taikomosiose programose, išmaniuosiuose miestuose ir bendruomenėse, pažangiose gamyklose) bendro projekto vertės grandinėje pagal 85 tarpinę reikšmę. |
|
87 |
F. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europinė blokų grandinės paslaugų infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Nacionaliniu lygmeniu atidaryti Europinės blokų grandinės paslaugų infrastruktūros mazgai |
|
Skaičius |
0 |
8 |
II ketv. |
2022 |
Blokų grandinės infrastruktūra, kurią sudaro tarpusavyje sujungti mazgai (elektroniniai prietaisai, prijungti prie tinklo ir turintys IP adresą). Mazgai turi tenkinti papildomus poreikius ir (arba) paslaugas, kurios turi būti atvertos nacionaliniu lygmeniu. |
|
88 |
F. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europinė blokų grandinės paslaugų infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Paslaugos, teikiamos per Europinę blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą |
|
Skaičius |
0 |
6 |
IV ketv. |
2022 |
Paslaugos nustatomos pagal ankstyvojo diegimo programą ir teikiamos atsižvelgiant į Skaitmeninės Europos programos kryptis. Taip pat nustatomos naujos paslaugos, kurios gali būti išbandytos Europinėje blokų grandinės paslaugų infrastruktūroje. |
|
89 |
C. Debesijos infrastruktūros sukūrimas Ekonominio vystymosi ir technologijų ministerijoje |
Tarpinė reikšmė |
Veikia debesijos infrastruktūra |
Ekonominio vystymosi ir technologijų ministerijoje veikia hibridinė debesija, teikianti infrastruktūrą ir pagrindines paslaugas. |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Hibridinė debesija palengvina verslo prieigą prie viešųjų paslaugų naudojant skaitmeninę tapatybę. Hibridinė debesijos kompiuterija – tai politika grindžiamas ir koordinuotas debesijos paslaugų naudojimas tiek patalpose, tiek viešose debesijos kompiuterijos paslaugose. |
G. 7 KOMPONENTAS. VIEŠOJO SEKTORIAUS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SKAITMENINĖ TRANSFORMACIJA
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos skaitmeninimo problemos, susijusios su viešuoju administravimu, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio aprėpties užtikrinimas visoje Slovėnijos teritorijoje, viešojo sektoriaus e. paslaugų naudojimas, duomenų valdymo sistemų sąveikumas, valstybės tarnautojų skaitmeniniai įgūdžiai ir įranga, kibernetinis saugumas ir investicijų į IRT valdymo koordinavimo užtikrinimas.
Komponento tikslas – reaguoti į per COVID-19 pandemiją nustatytus viešojo sektoriaus skaitmeninimo trūkumus. Visų pirma šiuo komponentu siekiama sukurti sąlygas sėkmingai skaitmeninei transformacijai, stiprinti e. valdžią, gerinti skaitmeninius įgūdžius ir didinti kibernetinį saugumą.
Pagal šį komponentą toliau sprendžiami perėjimo prie gigabitinės visuomenės klausimai gerinant reguliavimo aplinką ir stiprinant skaitmeninį junglumą investuojant į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą sunkiai pasiekiamose vietovėse.
Šiomis investicijomis ir reformomis prisidedama prie 2020 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į [...] skaitmeninę pertvarką [...] ir 5G ryšio tinklo diegimą. Remti įmonių skaitmeninius pajėgumus, ugdyti skaitmeninius įgūdžius, tobulinti e. prekybos [...]“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Viešojo administravimo skaitmeninės transformacijos valdymo stiprinimas
Reformos tikslai – pagerinti skaitmeninės transformacijos valdymą viešajame administravime. Tikimasi, kad tai bus pasiekta priėmus 2021-2030 m. skaitmeninių viešųjų paslaugų strategiją ir įsteigiant Informatikos vystymo tarybą, kuri koordinuotų skaitmeninius sprendimus.
2021-2030 m. skaitmeninių viešųjų paslaugų strategiją priima vyriausybė ir ja siekiama užtikrinti vartotojui patogias ir paprastas skaitmenines paslaugas, užtikrinant geresnes paslaugas ir sprendimų priėmimą, taip pat kuriant saugią, patikimą ir įtraukią skaitmeninę aplinką.
Informatikos vystymo taryba veikia kaip valdymo organas, koordinuojantis viešojo sektoriaus operacijas, susijusias su investicijomis į IT, standartais, administravimo sistemomis ir kitais technologiniais pokyčiais, kai sistemų suderinamumas yra būtinas jų veikimui ir priežiūrai.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2021 m. gruodžio 31 d.
B reforma. Aplinkos, kurioje viešojo administravimo institucijos galėtų naudotis e. paslaugomis, sukūrimas
Reformos tikslai – suteikti tinkamą teisinį pagrindą viešojo administravimo teikiamoms e. paslaugoms, visų pirma įdiegti e. tapatybės paslaugas.
Įsigaliojus Elektroninės tapatybės ir patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymui ir iš dalies pakeistam Tapatybės kortelių įstatymui, bus pradėtas naudoti nacionalinis e. tapatybės dokumentas viešosioms paslaugoms teikti ir sudaromos pagrindinės e. prekybos sąlygos. E. ID pripažįstamas tarpvalstybiniu mastu ir apie jį pranešama pagal „eIDAS“.
Su reformos įgyvendinimu susijęs etapas turi būti užbaigtas, o elektroninės atpažinties dokumentų išdavimo pradžia – ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.
C reforma. Administracinių procesų modernizavimas siekiant sėkmingos skaitmeninės transformacijos
Reformos tikslai – suteikti teisinį pagrindą tolesniam viešųjų paslaugų skaitmeninimui.
Siekiant išplėsti elektroninių procedūrų taikymo sritį administraciniuose procesuose, iš dalies keičiamas Bendrasis administracinio proceso įstatymas ir potvarkis dėl administracinės prekybos.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
D reforma. Kompetencijos centro įsteigimas ir viešojo administravimo darbuotojų įgūdžių gerinimas
Reformos tikslas – pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės administracijoje.
Kompetencijos centras įsteigiamas iš dalies keičiant Valstybės tarnybos įstatymą ir pradeda veikti. Centras skatina laikytis strateginio požiūrio į kompetencijos valdymą ir veikia kaip mokymo centras, be kita ko, skaitmeninių įgūdžių srityje. Be to, turi būti priimta valstybės tarnybos valdymo strategija dėl talentų valdymo, karjeros raidos, mokymosi visą gyvenimą ir dėl COVID-19 pandemijos atsiradusių naujų realijų.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2023 m. gruodžio 31 d.
E reforma. kibernetinio saugumo užtikrinimas
Šios reformos tikslai – stiprinti subjektų, kurie yra nacionalinės kibernetinio saugumo sistemos dalis, strateginį ir veiklos lygį gerinant jų tarpusavio sujungiamumą ir bendradarbiavimą.
Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes tarnybos (Sigov-CERT) ir Slovėnijos Respublikos informacijos saugumo administracijos (URSIV) pajėgumai stiprinami įsteigiant kibernetinio saugumo sertifikavimo instituciją, dalijimosi informacija ir analizės centro platformą ir URSIV pranešimų apie saugumo incidentus platformą.
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
F reforma. Perėjimas prie gigabitinės visuomenės
Šios reformos tikslas – padėti užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje Slovėnijos Respublikos teritorijoje.
Elektroninių ryšių įstatymas iš dalies keičiamas siekiant optimizuoti elektroninių ryšių tinklų kūrimo procedūras, padidinti bendros statybos efektyvumą ir verslo aplinkos nuspėjamumą. Slovėnijos Vyriausybė priima nacionalinį plačiajuosčio ryšio planą, kuriame išdėstomi poreikiai siekiant iki 2025 m. sukurti plačiajuosčio ryšio aprėptį visoje Slovėnijoje ir priemonės šiam tikslui pasiekti.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2022 m. birželio 30 d.
Investicijos G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas
Investicijų tikslai – plėtoti į vartotoją orientuotas e. paslaugas, modernizuoti viešojo administravimo IT infrastruktūrą, įgyvendinti bandomąjį projektą, skirtą automatizuotam tvariam viešųjų pastatų valdymui, teikti skaitmenines paslaugas ir gerinti valstybės tarnautojų įgūdžių ugdymą.
Investicijas sudaro kelios mažesnės investicijos, visų pirma:
·Valstybės tarnautojų skaitmeninių įgūdžių mokymas, kurį turi užbaigti ne mažiau kaip 40 000 dalyvių;
·Skaitmeninė e. teisės platforma nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams rengti, priimti ir skelbti;
·Daugiašalis projektas, susijęs su nacionalinės QCI (kvantinės ryšių infrastruktūros) sukūrimu ir veikimu bei jos sujungimu su kaimyninių šalių nacionaliniais tinklais ir specialiais palydovais su kitais tinklais.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos H. Gigabitinė infrastruktūra
Investicijų tikslas – sudaryti sąlygas diegti plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūrą, kad būtų galima atnaujinti itin didelio pralaidumo tinklus.
Investicijomis remiamas itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas ne mažiau kaip 8 500 namų ūkių „baltosiose vietovėse“, visų pirma retai apgyvendintose vietovėse ir sudėtingoje vietovėje. Projektais siekiama kuo labiau sumažinti poveikį kosmosui ir aplinkai, pirmenybę teikiant bendram esamos infrastruktūros naudojimui ir bendrai statybai bei integravimui su kitomis investicijomis į infrastruktūrą.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos I. Vidaus saugumo skaitmeninimas
Investicijų tikslas – patobulinti ir atnaujinti Slovėnijos policijos turimas technologijas, siekiant optimizuoti ir remti darbo procesus.
Sukuriama privati debesija, sąveiki su esamomis sistemomis Slovėnijos valstybės lygiu, ir ji turi veikti atsižvelgiant į nacionalinės policijos poreikius. Tikimasi, kad ši debesija užtikrins sklandų policijos taikomųjų programų veikimą.
Sukuriama visos valstybės masto TETRA skaitmeninio radijo ryšio tinklo infrastruktūra, kuri veikia nacionalinės policijos reikmėms. Tinklas suderinamas su kitomis kaimyninių šalių nacionalinėmis radijo sistemomis.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicijos J. Švietimo, mokslo ir sporto skaitmeninimas
Investicijų tikslas – skaitmeninti visų švietimo lygmenų pedagoginį procesą ir institucinį valdymą, užtikrinti tinkamą informacijos ir ryšių infrastruktūrą ir teikti atitinkamas e. paslaugas skaitmeniniams gebėjimams ugdyti. Mokslinių tyrimų organizacijose užtikrinamas didelės spartos ryšys, duomenų saugojimas ir kompetencijos, susijusios su atviraisiais duomenimis ir atviruoju mokslu, didinimas. Tikimasi, kad tai padės ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kompetencijas ir mažinti skaitmeninę atskirtį.
Investicijomis visų pirma užtikrinama:
·pradinių ir vidurinių įstaigų, aukštesniųjų profesinių mokyklų, taip pat suaugusiųjų švietimo organizacijų junglumas;
·naujų IT sprendimų kūrimas ir diegimas siekiant remti pedagoginio proceso skaitmeninimą visuose švietimo lygmenyse;
·sparčiojo šviesolaidinio optinio tinklo pagrindinis tinklas tarp Slovėnijos akademinio ir mokslinių tyrimų tinklo („Arnes“) PP (pradėjimo vieta) ir duomenų saugyklų, siekiant išsaugoti atvirus mokslinių tyrimų rezultatus;
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicija K. Žaliosios Slovėnijos vietos sistema
Investicijų tikslas – skatinti pažangų erdvės, kaip riboto gamtos ištekliaus, valdymą ir apriboti statybas naujoje žemėje, didinant atsparumą klimato kaitai. Be to, tikimasi, kad ji teiks tikralaikius erdvinius duomenis ir paslaugas, grindžiamas bendru nekilnojamojo turto naudojimu, aplinkosauga, vandens įrašais, ekonomine viešąja infrastruktūra ir statyboms skirtais žemės įrašais.
Investicijomis užtikrinama, kad pagrindiniai erdviniai ir aplinkos skaitmeniniai duomenys būtų tarpusavyje sujungti. Tikimasi, kad tai padės plėtoti ir įgyvendinti skaitmenines paslaugas, visų pirma susijusias su aplinka, potvynių teritorijomis, žemės politika vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicijos L. Skaitmeninė pertvarka žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose
Investicijų tikslas – supaprastinti paramos gavėjams pagal būsimą bendrą žemės ūkio politiką ir miškininkystės sektoriui tenkančią administracinę naštą, taip pat teikti geresnius duomenis sprendimus priimantiems asmenims.
Investicijomis visų pirma siekiama sukurti duomenų saugyklą, kuri, kaip tikimasi, suteiks galimybę susieti ir platinti duomenis, padėti atlikti Maisto saugos, veterinarijos ir augalų apsaugos tarnybos darbą ir skaitmeninti duomenų bazes gyvulininkystės srityje. E. paslaugos plėtojamos žemės ūkio, maisto, miškininkystės, viešųjų žemės ūkio konsultavimo paslaugų, stebėsenos ir tikrinimo srityse.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
Investicijos M. Skaitmeninimas kultūros srityje
Investicijų tikslas – didinti kultūros paveldo prieinamumą, optimizuoti kultūros paminklų deklaravimo ir kultūros apsaugos sutikimo dėl intervencijos paveldo srityje gavimo procesus ir remti e. archyvavimą.
Investicijomis siekiama sukurti e. kultūros informacinę platformą, kad būtų pagerinta infrastruktūra ir užtikrintas skaitmeninio kultūrinio turinio integravimas į nuotolinio mokymo procesus, kartu plėtojant kultūros kūrėjų gebėjimus kurti skaitmeninį turinį turizmo srityje. E. paslaugos turi veikti ir jomis naudotis kultūros įstaigos.
Tikimasi, kad prie šio sektoriaus pertvarkos prisidės e. paveldėjimo sistema, skirta modernizuoti ir sukurti dinamiškas e. paslaugas kultūros paveldui apsaugoti, ir Slovėnijos e. archyvavimo proceso e-ARH.si sistemos atnaujinimas.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Investicijos N. Skaitmeninimas teisingumo srityje
Investicijų tikslas – gerinti teisingumo prieinamumą tiek įmonėms, tiek piliečiams.
Investicijomis spartinamas tolesnis paslaugų skaitmeninimas ir naujų IT sprendimų kūrimas, siekiant užtikrinti visapusišką keitimąsi informacija ir teisiniais dokumentais ir padėti greičiau išspręsti teismo ginčus. Saugi ir kokybiška garso ir vaizdo įranga turi pagerinti prieigą piliečiams ir įmonėms. Turi būti sukurta nuotolinio mokymo ir egzaminų skaitmeninimo sistema, skirta Teisėjų mokymo centrui.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
90 |
A. Viešojo administravimo skaitmeninės transformacijos valdymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigta ir veikianti Valstybės administracijos Informatikos plėtros taryba |
Sprendimo dėl vyriausybės įkūrimo ir jos narių skyrimo Viešojo administravimo ministerijoje priėmimas |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Taryba įsteigia centrinį viešojo administravimo centrą operacijų, susijusių su investicijomis į IT, standartais, administravimo sistemomis ir kitais technologiniais pokyčiais, koordinavimui veiklos lygmeniu, kai sistemų suderinamumas yra būtinas jų veiksmingam veikimui ir priežiūrai užtikrinti. |
|
91 |
B. Aplinkos, kurioje viešojo administravimo institucijos galėtų naudotis e. paslaugomis, sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Saugūs nacionaliniai e. tapatybės dokumentai |
Naujų nacionalinių e. tapatybės kortelių išdavimo pradžia |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Išduodamos pirmosios naujos e. tapatybės kortelės. Elektroninės prekybos srityje tai bus taikoma nacionaliniu ir tarpvalstybiniu mastu. Naujoji asmens tapatybės kortelė suteikia galimybę piliečiui nustatyti tapatybę ir nustatyti jo autentiškumą elektroniniu būdu, kad galėtų naudotis elektroninėmis paslaugomis ir pasirašyti elektroniniu būdu. E. tapatybės išdavimo teisinis pagrindas yra Elektroninės tapatybės ir patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymas ir iš dalies pakeistas Tapatybės kortelės įstatymas (Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas Tapatybės kortelės įstatymas). Apie sistemą pranešama pagal „eIDAS“, kad ji atitiktų tarpvalstybinius reikalavimus. |
|
92 |
D. Kompetencijos centro įsteigimas ir viešojo administravimo darbuotojų įgūdžių gerinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigtas ir veikiantis kompetencijos centras |
Kompetencijos centras veikia |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Kompetencijos centras įsteigiamas iš dalies keičiant Valstybės tarnybos įstatymą. Centras padeda kurti šiuolaikišką ir veiksmingą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, plėtodamas skirtingus valdymo ir veiklos gebėjimus, kaip antai įdarbinimą, karjeros raidą ir talentų nustatymą. Ja, be kita ko, prisidedama prie valstybės tarnautojų skaitmeninės kompetencijos gerinimo. |
|
93 |
C. Administracinių procesų modernizavimas siekiant sėkmingos skaitmeninės transformacijos |
Tarpinė reikšmė |
Teisinių ir administracinių kliūčių, trukdančių teikti e. paslaugas, pašalinimas |
Įstatymo nuostatos, nurodančios Bendrojo administracinio proceso įstatymo ir potvarkio dėl administracinės prekybos pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Bendrojo administracinio proceso įstatymo ir potvarkio dėl administracinės prekybos pakeitimais siekiama supaprastinti elektroninių viešojo administravimo paslaugų teikimo teisinius reikalavimus ir toliau skaitmeninti administracinius procesus. Tai apima, be kita ko, mokėjimo paslaugas, paramą kuriant elektronines programas ir elektroninį dokumentų pateikimą. |
|
94 |
F. Perėjimas prie gigabitinės visuomenės |
Tarpinė reikšmė |
2021–2025 m. plačiajuosčio ryšio plano priėmimas |
Plačiajuosčio ryšio planą priima vyriausybė. |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Priimtame plane nurodoma: 1. poreikį iki 2025 m. Slovėnijoje užtikrinti tinkamus plačiajuosčio ryšio tinklus, atsižvelgiant į Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. sujungiamumo tikslus; 2. Nacionalinis 5G infrastruktūros statybos planas; 3. būtini elektroninių ryšių srities teisinių pagrindų pakeitimai; 4. priemonės, skirtos užtikrinti tinkamą radijo spektro sritį Slovėnijoje, 5. konkrečios priemonės tikslams pasiekti, 6. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) nustatytiems tikslams pasiekti per nustatytą terminą |
|
95 |
E. Kibernetinio saugumo užtikrinimas |
Tarpinė reikšmė |
Didesni viešojo administravimo institucijų gebėjimai reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus |
Veikia dalijimosi informacija ir analizės centro platforma, pranešimo apie incidentus platforma ir kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija |
II ketv. |
2026 |
Įsteigiama ir veikia nacionalinė kibernetinio saugumo sertifikavimo institucija, veikianti Slovėnijos Respublikos informacijos saugumo informacijos saugumo informacijos mainų ir analizės centro (ISAC) platforma ir veikianti Slovėnijos Respublikos informacijos saugumo administracijos pranešimų apie saugumo incidentus platforma. |
|||
|
96 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio „SI-EuroQCI“ tinklo sukūrimas |
Veikia nacionalinis SI-EuroQCI tinklas |
II ketv. |
2026 |
Nacionalinis SI-EuroQCI (saugios kvantinės ryšių infrastruktūros) tinklas veikia ir sujungtas su kaimyninių šalių nacionaliniais tinklais ir su specialiais palydovais. |
|||
|
97 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
E. teisės aktų platformos veikimo pradžia |
E. teisės aktų platformos veikimo pradžia |
|
|
|
IV ketv. |
2025 |
Bendra skaitmeninė platforma visoms valdžios institucijoms vykdo visą veiklą, susijusią su teisės aktų rengimu, priėmimu ir skelbimu. Išorės suinteresuotieji subjektai ir visuomenė prieigą prie skaitmeninės platformos turi per patobulintą nacionalinį teisės aktų leidėjų portalą. |
|
98 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojų, baigusių skaitmeninių įgūdžių mokymą, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
40000 |
II ketv. |
2026 |
Skaitmeninių gebėjimų mokymo kursus baigia ne mažiau kaip 40 000 dalyvių. Tai apima ne mažiau kaip 1000 IT specialistų (įdarbintų valstybės tarnautojų), baigusių aukštesnio lygio mokymus. |
|
99 |
H. Gigabitinė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Kiti plačiajuosčio ryšio prieigą turintys namų ūkiai |
|
Skaičius |
0 |
8500 |
II ketv. |
2026 |
Ne mažiau kaip 8500 papildomų namų ūkių, turinčių labai didelio pralaidumo plačiajuostį ryšį, kurį galima atnaujinti. Šie namų ūkiai turi būti retai gyvenamose vietovėse ir vietovėse, kuriose nėra didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros (baltosios zonos). |
|
100 |
I. Vidaus saugumo skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Naujojo policijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo (TETRA) naudotojai |
|
Skaičius |
0 |
11000 |
IV ketv. |
2022 |
Planuojama, kad Slovėnijos Respublikos nacionalinių valdžios institucijų skaitmeninio radijo ryšio tinkle bus 11 000 naudotojų. Tinklas naudoja ES koordinuojamus radijo dažnius visuomenės saugumo tikslais ir yra suderinamas su kaimyninių šalių nacionalinėmis radijo sistemomis. |
|
101 |
I. Vidaus saugumo skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia privati policijos debesija |
Veikia privati policijos debesija |
|
|
|
IV ketv. |
2025 |
Debesijoje įdiegiamos ir naudojamos taikomosios programos nusikaltimų prevencijos, visuomenės saugumo, patikrinimų kertant sieną ir verslo procesų srityse. |
|
102 |
K. Žalioji Slovėnijos vietos nustatymo sistema |
Siektina reikšmė |
Tarpusavyje sujungta erdvinė ir aplinkos skaitmeninių duomenų infrastruktūra |
|
Skaičius |
0 |
4 |
IV ketv. |
2025 |
„eProstor“, „eEnvironment“, „eVodes“ ir „eNatur“ duomenų bazės turi būti tarpusavyje sujungtos. Infrastruktūra užtikrina procesų, duomenų ir paslaugų integravimą ir prieigą prie skaitmeninių duomenų ir paslaugų kosmoso, aplinkos, nekilnojamojo turto, vandens ir gamtos srityse. Tikimasi, kad juo bus remiamasi plėtojant susijusias skaitmenines paslaugas. |
|
103 |
L. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Naujos e. paslaugos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Skaičius |
0 |
15 |
IV ketv. |
2024 |
Tikimasi, kad iš viso bus sukurta ir pradės veikti 15 e. paslaugų. E. paslaugos visų pirma apima: • Maisto saugos, veterinarijos ir augalų apsaugos administracijos užduočių įgyvendinimo rėmimas • Bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo sistemos (gyvulininkystės duomenų bazės). • Tvari žemės ūkio veiklos stebėsenos priemonė • Informacinė sistema, skirta pažangiems ir tiksliniams patikrinimams, kuriais siekiama užtikrinti atitiktį žemės ūkio paskirties žemės reikalavimams, saugai ir reguliavimui užtikrinti • Miškininkystės viešųjų paslaugų e. įranga ir e. veikimas • Vietos nustatymas naudojant palydovų duomenų laiko eilutes • didelės skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų (konkrečioms vietovėms) įsigijimas ir naudojimas |
|
|
104 |
L. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Naujos e. paslaugos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Skaičius |
15 |
32 |
II ketv. |
2026 |
Tikimasi, kad iš viso bus sukurtos ir pradėtos teikti 32 e. paslaugos (įskaitant e. paslaugas pagal 103 siektiną reikšmę). Paslaugos visų pirma apima: • Maisto saugos, veterinarijos ir augalų apsaugos administravimo užduočių įgyvendinimo rėmimą • Bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo sistemas (gyvulininkystės duomenų bazes, duomenų saugyklas) • Viešosios žemės ūkio konsultavimo tarnybos užduotis • Žemės ūkio veiklos tvaraus stebėjimo priemonę • Informacinę sistemą, skirtą pažangiems ir tiksliniams patikrinimams remti, siekiant užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės atitiktį, saugą ir reguliavimą • E. miškų informacinę sistemą, e. miškų taikomąją programą |
|
|
105 |
N. Teisingumo sektoriaus skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Naujos arba atnaujintos teisminių institucijų naudojamos IT sistemos |
Skaičius |
0 |
12 |
II ketv. |
2026 |
Iš viso sukuriama arba atnaujinama 12 IT sistemų, skirtų naudoti teismų sistemoje. IT sistemos, be kita ko, užtikrina vaizdo konferencijų sistemų, nuotolinio mokymo sistemos ir teisėjų mokymo centro egzaminų skaitmeninimo sistemos įdiegimą. |
|
|
106 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos švietimo įstaigos, kurių optinės jungtys didesnės kaip 1 Gbps |
|
Skaičius |
0 |
228 |
IV ketv. |
2023 |
228 pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigos, taip pat suaugusiųjų švietimo organizacijos turi būti prijungtos prie optinių jungčių, didesnių kaip 1 Gbps. Tikimasi, kad tai apims apie 20 proc. šalies švietimo įstaigų ir apie 40 000 mokinių. Investicijos skiriamos visoms vidurinėms mokykloms, specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir jaunimui skirtose įstaigose ir studentų miegamuosiuose. |
|
107 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos 100 Gbps pagrindinės optinės jungtys |
|
Skaičius |
0 |
40 |
IV ketv. |
2023 |
Pagrindinės optinės jungtys jungia Slovėnijos akademinio ir mokslinių tyrimų tinklo viešųjų institutų duomenų mazgus. Nuolat turi būti įdiegta ne mažiau kaip 40 ilgų 100 Gbps optinių jungčių, kurios turėtų apimti bent 75 % visų ryšių tarp viešųjų institutų. |
|
108 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Nauji IT sprendimai, naudojami profesinio rengimo absolventams mokyti, jiems mokytis, sportuoti ir juos stebėti |
Skaičius |
0 |
12 |
IV ketv. |
2025 |
Švietimo įstaigos, viešosios sporto įstaigos ir sporto organizacijos turi sukurti ir naudoti iš viso 12 naujų IT sprendimų (taikomųjų programų ir skaitmeninių paslaugų), kurie būtų testavimo medžiaga profesinio rengimo absolventams mokyti, jiems mokytis, sportuoti ir juos stebėti. Tai, be kita ko, apima taikomąsias programas, kuriomis siekiama skaitmeninti mokymo programas, padėti skaityti elektronines knygas, remti projektais grindžiamą mokymąsi ir stebėti profesinio rengimo absolventų įsidarbinimo galimybes. |
|
|
109 |
M. Skaitmeninimas kultūros srityje |
Siektina reikšmė |
Kultūros įstaigos, teikiančios dinamiškas e. paslaugas |
|
Skaičius |
0 |
20 |
IV ketv. |
2025 |
E. paslaugos, kuriomis siekiama suskaitmeninti kultūrinį turinį ir procesus, integruoti skaitmeninį kultūrinį turinį į nuotolinio mokymo procesus ir remti visus darbo su kultūros paveldu etapus, turi būti veiksmingos ir naudojamos kultūros įstaigose. |
H. 8 KOMPONENTAS. MTPI – MOKSLINIAI TYRIMAI, PLĖTRA IR INOVACIJOS
Slovėnijos mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai tebėra neoptimalūs. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų išlaidų lygis ir jų veiksmingumas išlieka nedideli, o tai riboja šalies mokslinius ir technologinius rezultatus. Taigi mokslinių tyrimų ir inovacijų indėlis į našumo augimą ir konkurencingumą yra ribotas, be kita ko, pereinant prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos.
Šio Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslai – pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos valdymą ir koordinavimą, padidinti viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą lygį, taip pat jų veiksmingumą ir efektyvumą. Taip būtų užtikrinta, kad moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos būtų itin svarbi našumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga. Siūlomomis priemonėmis taip pat būtų užtikrinta, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų pagrindinis skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos veiksnys.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „investicijomis grindžiamą ekonominę politiką orientuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir 2020 m. „daugiausia dėmesio skirti investicijoms į [...] mokslinius tyrimus ir inovacijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
2020 m. Tarybos rekomendacijoje pažymėta, kad dėl ekonomikos nuosmukio kyla pavojus verslui, technologinei plėtrai, technologinei plėtrai ir inovacijoms, todėl reikia investicijų, kad novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės galėtų padidinti savo gamybą. Be to, tvirtesni akademinės bendruomenės ir įmonių ryšiai yra labai svarbūs norint žinias sėkmingai paversti inovacijomis, gerinti šalies MTPI rezultatus, skatinti ekonomikos augimą ir remti inovacijų, kurios yra itin svarbios pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, diegimą.
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. MTPI sistemos veikimas ir valdymas
Reformos tikslai – padidinti viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas veiksmingumą ir efektyvumą, sukurti konkurencingą ir veiksmingą mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką ir paskatinti MTPI pastangas pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.
Reformą sudaro Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos akto įsigaliojimas; naujo mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos valdymo ir integravimo modelio įdiegimas (įskaitant jungtinio programos komiteto sukūrimą); bendros MTPI politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas; dviejų vykdomųjų mokslinių tyrimų agentūrų sustiprinimas ir įgalinimas; ir jau įsteigtų subjektų ir tinklų rėmimo aplinkos stiprinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant skatinti žinių srautus ir akademinės bendruomenės bei verslo bendradarbiavimą.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2022 m. birželio 30 d.
B investicija. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas
Investicijų tikslai – skatinti ilgalaikį mokslinių tyrimų organizacijų, didelių įmonių ir MVĮ bendradarbiavimą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos srityse ir užtikrinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų paramos priemonių stabilumą ir nuspėjamumą.
Investicijas sudaro mokslinių tyrimų organizacijų ir verslo bendradarbiavimo projektų bendras finansavimas visais technologinės plėtros lygmenimis. Ji įgyvendinama skelbiant du kvietimus teikti paraiškas mokslinių tyrimų organizacijų ir verslo konsorciumams atrinkti. 20000000 EUR skiriama ilgalaikėms didelėms pramoninių mokslinių tyrimų ir bandomosios taikomosios veiklos bendradarbiavimo programoms ir 45000000 EUR investicijoms į verslą, technologinę plėtrą ir inovacijas aukštesniu technologinės plėtros lygiu.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C investicija. Bendras projektų, kuriais siekiama didinti tarptautinį Slovėnijos mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų organizacijų judumą ir skatinti tarptautinį dalyvių iš Slovėnijos dalyvavimą, finansavimas
Investicijų tikslai – gerinti mokslinę kompetenciją, mokslinių tyrimų pajėgumus, žinių perdavimą ir sklaidą skatinant tarptautinį ir tarpsektorinį judumą ir tyrėjų reintegraciją į Slovėnijos MTPI aplinką.
Investicijas sudaro keturi vieši kvietimai atrinkti ir finansuoti projektus, kuriais skatinamas judumas ir (arba) reintegracija, taip pat mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos įgyvendinimo ir gebėjimų stiprinimo išlaidos, susijusios su žinių įsigijimu ir perdavimu Slovėnijos mokslinių tyrimų sektoriui pagal programos „Europos horizontas“ programą „Marie Sklodowska-Curie veiksmai“.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
D investicija. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas
Investicijų tikslai – gerinti Slovėnijos inovacijų diegimo rezultatus didinant viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą ir platesnę inovacijų ekosistemą, taip pat skatinti verslumo investicijas į perėjimą prie žaliosios ekonomikos, visų pirma prie žiedinės ekonomikos.
Investicijas sudaro viešas kvietimas atrinkti projektus iš bendrovių ir mokslinių tyrimų organizacijų konsorciumų. Ji bendrai finansuoja mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos, susijusios su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, bandymais ir realaus sprendimo įgyvendinimu, išlaidas.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
E investicija. Nacionalinio maisto instituto, kuris yra pagrindinis inovacijų ekosistemos maisto tiekimo grandinėse ramstis, įsteigimas
Investicijų tikslai – remti mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant kokybiškos ir tvaresnės maisto gamybos, skatinti mokslinius tyrimus žmonių mitybos srityje, mažinti nacionalinės maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir stiprinti praktinį žinių perdavimą.
Investicijomis siekiama įsteigti veikiančią mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų instituciją ir perduoti žinias bei inovacijas maisto produktų tiekimo ir plėtros bei mokslinių tyrimų infrastruktūros maisto sektoriuje srityje.
Su investicijos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
H.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
110 |
A. MTPI sistemos veikimas ir valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos akto įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos aktas įsigalioja, kai jį priima Parlamentas |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Aktu siekiama didinti MTPI valdymo veiksmingumą ir koordinavimą. Aktu, be kita ko, didinamas ir stabilizuojamas mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos viešasis finansavimas, didinamas viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų savarankiškumas, nustatomi rezultatais grindžiami finansavimo elementai, skatinamas mokslo darbuotojų bendradarbiavimas su ES mokslinių tyrimų projektais ir verslu, skatinamas internacionalizavimas ir tarpsektorinis judumas bei žinių perdavimas. |
|
111 |
A. MTPI sistemos veikimas ir valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigtas ir veikiantis jungtinis programos komitetas |
Jungtinis programos komitetas, įsteigtas ir veikiantis sprendimu dėl Slovėnijos Respublikos Vyriausybės komiteto paskyrimo ir užduočių |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Jungtinis programos komitetas sudaro sąlygas stabiliam ir nuolatiniam koordinavimui tiek strateginiu, tiek veiklos lygmenimis, įskaitant mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų įgyvendinimo priemonių koordinavimą, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį. |
|
112 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, ekonomikos, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos programų atrankos |
Pranešimas apie sprendimą dėl atrankos |
IV ketv. |
2024 |
Atrinktose programose daugiausia dėmesio skiriama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai, atsparumui klimato kaitai ir prisitaikymui prie jos. Jomis remiama pramoninė plėtra ir eksperimentiniai moksliniai tyrimai. Vienai programai skiriama iki 50 00 000 EUR. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 10 000 000 EUR. Pagal programas remiami įmonių ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų konsorciumai, kad jie įgyvendintų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektus. Remiamos programos skatina konsorciumo partnerius dalyvauti pasaulinėse vertės ir žinių grandinėse, kad Slovėnijos ekonomika taptų internacionalizuota ir būtų stiprinama inovacijų plėtros procesams palanki aplinka. Programos turi būti technologiškai neutralios jų taikymo poveikio aplinkai požiūriu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, susijusi su rudaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų elementais, kaip antai anglimis, nafta, gamtinėmis dujomis, neįtrauktais į DNSH techninių gairių III priedą, mėlynuoju ir pilkuoju vandeniliu, deginimo įrenginiais ir sąvartynais, neįtraukiama. |
|||
|
113 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl programų, susijusių su skaitmeninimu ir skaitmenine transformacija, atrankos |
Pranešimas apie sprendimą dėl atrankos |
IV ketv. |
2024 |
Atrinktose programose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninimui ir skaitmeninei transformacijai. Jomis remiami pramoniniai moksliniai tyrimai ir bandomoji taikomoji veikla. Vienai programai skiriama iki 50 00 000 EUR. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 10 000 000 EUR. Atrenkant programas remiami įmonių konsorciumai ir viešosios mokslinių tyrimų organizacijos MTPI projektams įgyvendinti. Remiamos programos skatina konsorciumo partnerius dalyvauti pasaulinėse vertės ir žinių grandinėse, siekiant internacionalizuoti Slovėnijos ekonomiką ir mokslinių tyrimų bendruomenę ir stiprinti inovacijų plėtros procesams palankią aplinką. Projektai turi būti technologiškai neutralūs jų taikymo lygmeniu poveikio aplinkai požiūriu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, susijusi su rudaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų elementais, kaip antai anglimis, nafta, gamtinėmis dujomis, neįtrauktais į DNSH techninių gairių III priedą, mėlynuoju ir pilkuoju vandeniliu, deginimo įrenginiais ir sąvartynais, neįtraukiama. |
|||
|
114 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų atrankos |
Pranešimas apie sprendimą dėl atrankos |
IV ketv. |
2024 |
Atrinktais projektais remiami moksliniai tyrimai, technologijų perdavimas ir įmonių tarpusavio bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant žiedinei ekonomikai. Vienam projektui skiriama iki 500000 EUR parama. Projektai turi būti technologiškai neutralūs jų taikymo lygmeniu poveikio aplinkai požiūriu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, susijusi su rudaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų elementais, kaip antai anglimis, nafta, gamtinėmis dujomis, neįtrauktais į DNSH techninių gairių III priedą, mėlynuoju ir pilkuoju vandeniliu, deginimo įrenginiais ir sąvartynais, neįtraukiama. |
|||
|
115 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, ekonomikos, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos projektai |
|
Skaičius |
0 |
2 |
II ketv. |
2026 |
Sėkmingai užbaigti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, ekonomikos, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos projektai, atitinkantys 112 tarpinės reikšmės kriterijus. |
|
116 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti skaitmeninimo ir skaitmeninės transformacijos srities projektai |
|
Skaičius |
0 |
2 |
II ketv. |
2026 |
Sėkmingai užbaigti skaitmeninimo ir skaitmeninės transformacijos srities projektai, atitinkantys 113 tarpinės reikšmės kriterijus. |
|
117 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai |
|
Skaičius |
0 |
50 |
IV ketv. |
2025 |
Sėkmingai užbaigti žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, atitinkantys 114 tarpinės reikšmės kriterijus. |
|
118 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai |
|
Skaičius |
50 |
95 |
II ketv. |
2026 |
Sėkmingai užbaigti projektai, atitinkantys 114 tarpinės reikšmės kriterijus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 45 000 000 EUR. |
|
119 |
C. Bendras projektų, kuriais siekiama didinti tarptautinį Slovėnijos mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų organizacijų judumą ir skatinti tarptautinį dalyvių iš Slovėnijos dalyvavimą, finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti Slovėnijos tyrėjų judumo ir (arba) reintegracijos projektai |
|
Skaičius |
0 |
88 |
II ketv. |
2026 |
Projektais ne ilgesnė kaip trejų metų dotacija remiamos tyrėjų, kurių vertinimas buvo teigiamas arba puikus, bet kurie nebuvo atrinkti finansuoti pagal programos „Europos horizontas“ kvietimus teikti paraiškas, judumo išlaidos (preliminariai 52 tyrėjai). Tolesniais projektais remiama tyrėjų, sėkmingai užbaigusių projektus pagal programą „Europos horizontas“, reintegracija Slovėnijoje, teikiant iki dvejų metų paramą (orientacinė 36 tyrėjai). |
|
120 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta projektų atranka pagal MTPI bandomąsias schemas žiedinės ekonomikos srityje |
Pranešimas apie sprendimus |
IV ketv. |
2024 |
Atrinktuose bandomuosiuose MTPI projektuose daugiausia dėmesio skiriama žiedinei ekonomikai ir jais remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai, technologijų perdavimas ir įmonių bendradarbiavimas. Vienam projektui skiriama iki 1000000 EUR parama. Projektai turi būti technologiškai neutralūs jų taikymo lygmeniu poveikio aplinkai požiūriu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, susijusi su rudaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų elementais, kaip antai anglimis, nafta, gamtinėmis dujomis, neįtrauktais į DNSH techninių gairių III priedą, mėlynuoju ir pilkuoju vandeniliu, deginimo įrenginiais ir sąvartynais, neįtraukiama. |
|||
|
121 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti MTPI bandomieji projektai žiedinės ekonomikos srityje |
|
Skaičius |
0 |
15 |
IV ketv. |
2025 |
Sėkmingai užbaigti projektai, atitinkantys 120 tarpinės reikšmės kriterijus. |
|
122 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti MTPI bandomieji projektai žiedinės ekonomikos srityje |
|
Skaičius |
15 |
30 |
II ketv. |
2026 |
Sėkmingai užbaigti projektai, atitinkantys 120 tarpinės reikšmės kriterijus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 30 000 000 EUR. |
|
123 |
E. Nacionalinio maisto instituto – pagrindinio inovacijų ekosistemos maisto tiekimo grandinėse ramsčio įsteigimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio maisto instituto veiklos pradžia |
Nacionalinio maisto instituto veiklos pradžia |
|
|
|
IV ketv. |
2025 |
Institutas remia MTPI ir žinių bei inovacijų perdavimą maisto tiekimo ir plėtros srityje. Ji teikia maisto plėtros ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir apima ne mažesnį kaip 2200 kvadratinių metrų plotą mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai maisto perdirbimo pramonėje. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės taršos pastatų reikalavimus. |
I. 9 KOMPONENTAS. NAŠUMO DIDINIMAS – VERSLUI PALANKI APLINKA INVESTUOTOJAMS
Pagal šį Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamas mažo privačiojo sektoriaus investicijų lygio Slovėnijoje klausimas: gerinamas kapitalo rinkų reguliavimas, reformuojami viešosios paramos privačioms investicijoms principai ir teikiamas įmonių investicijų finansavimas.
Komponento tikslai – stiprinti alternatyvius, nebankinius finansavimo šaltinius, sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms investuoti į pažangiausias itin našias ekologiškas ir skaitmenines technologijas ir stiprinti paramos įmonėms sistemą.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „remti nuosavo kapitalo rinkų plėtrą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir 2020 m. teikti „įmonėms ir namų ūkiams skirtas likvidumo ir finansavimo priemones [...] skatinti privačias investicijas ekonomikos atsigavimui remti“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
I.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Kapitalo rinkų stiprinimas
Šios reformos tikslas – sustiprinti Slovėnijos kapitalo rinkas.
Reformą sudaro naujo įstatymo dėl alternatyvaus investavimo fondų formų, kuriame apibrėžiamos alternatyvaus investavimo fondų rūšys, įsigaliojimas. Šis naujas aktas grindžiamas struktūrinių reformų rėmimo programos projekto „Alternatyvaus investavimo fondo (AIF) segmento stiprinimas“ rezultatais.
Be to, remiantis Struktūrinių reformų rėmimo programos projekto „Slovėnijos kapitalo rinkos stiprinimas ir vystymasis“ rezultatais, bus priimta Slovėnijos kapitalo rinkos strategija, kurioje būtų nustatytos konkrečios tolesnio vystymosi priemonės.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2022 m. birželio 30 d.
B reforma. Našesnė ekonomika siekiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos
Šios reformos tikslas – padidinti Slovėnijos ekonomikos našumą, perorientuojant paramos viešosioms investicijoms kriterijus iš darbo vietų kūrimo į itin našius, tvarius ir į skaitmenines technologijas orientuotus verslo modelius ir investicijas.
Reforma apima Investicijų skatinimo akto dėl įmonių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo įsigaliojimą. Pakeitimais vyriausybės investicijų paskatos nukreipiamos į kapitalui imlias, didelės pridėtinės vertės investicijas. Vykdant reformą viešoji parama priklauso nuo konkrečių aplinkosauginio tvarumo kriterijų rinkinio.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2022 m. birželio 30 d.
C investicija. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui
Investicijų tikslas – remti įmones, didinančias našumą.
Atrinkti projektai turi atitikti konkrečius aplinkosauginio veiksmingumo kriterijus, visų pirma energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumą, ir turi atitikti technines gaires „Nedaryti didelės žalos“ (2021/C58/01). Be to, bendro finansavimo susitarime paramos gavėjai įpareigojami naudoti papildomus išmatuojamus tvarumo tikslus, kurie turi būti pasiekti užbaigus investicijas.
Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: I) veiklą, susijusią su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 5 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 6 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
D investicija. Kurti ekonominės ir verslo infrastruktūros inovacijų ekosistemas
Investicijų tikslas – stiprinti vertės grandinių konkurencingumą įvairiuose ekonomikos sektoriuose remiant novatoriškas ekosistemas.
Investicijomis remiama ekonominės ir verslo infrastruktūros plėtra, kuri padeda siekti pažangiosios specializacijos strategijos tikslų (stiprinti ekonomikos konkurencingumą stiprinant jos inovacinius pajėgumus). Investicijomis toliau plėtojamos esamos verslo zonos ir nualintos vietovės į verslo infrastruktūrą ir ribojamas didelių investicijų į naują miesto ir transporto infrastruktūrą poreikis. Paramos gavėjai privalo sukurti skaitmeninio valdymo platformą.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
I.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
124 |
A. Kapitalo rinkų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl alternatyvaus investavimo fondų formų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Įstatyme dėl alternatyvaus investavimo fondų formų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Įstatyme dėl alternatyvaus investavimo fondų formų apibrėžiamos trys alternatyvaus investavimo fondų formos: alternatyvus savitarpio pagalbos fondas, sudarytas kaip atskiras turtas, speciali komanditinė bendrija ir pagrindinio kapitalo investicinė bendrovė. Reforma bus vykdoma laikantis ES teisinės sistemos ir rekomendacijų kapitalo rinkų srityje. |
|
125 |
A. Kapitalo rinkų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Kapitalo rinkos plėtros strategijos priėmimas |
Kapitalo rinkos plėtros strategijos priėmimas vyriausybėje |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Į strategiją įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama dinamiškesnės kapitalo rinkos, be kita ko, įdiegiant rinką Europos kapitalo sąjungoje; kontaktinių centrų visose pasaulinėse finansų rinkose įkūrimas; sukurti veiksmingą internetinę informacijos apie „FinTech“ ir kitų finansinių paslaugų inovacijas sistemą; esamų priemonių pritaikymas. |
|
126 |
B. Našesnė ekonomika siekiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų skatinimo akto pakeitimų, kuriais siekiama skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Investicijų skatinimo akto pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Pakeitimu užtikrinama, kad paramos investicijoms į viešąsias įmones kriterijai būtų orientuoti į itin produktyvius, tvarius ir skaitmeniniu požiūriu orientuotus verslo modelius ir investicijas. Visos remiamos investicijos apima perėjimo prie žaliosios ekonomikos skatinimo sąlygas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, aplinkosaugos požiūriu atsakingą valdymą ir medžiagų gamybos efektyvumą. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir atitikties atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams reikalavimą. |
|
127 |
B. Našesnė ekonomika siekiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų skatinimo akto įgyvendinimo reglamento įsigaliojimas |
Reglamento nuostata, nurodanti Investicijų skatinimo akto įgyvendinimo reglamento įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Įgyvendinimo reglamentuose papildomai patikslinami susiję kriterijai pagal Investicijų skatinimo aktą, visų pirma susiję su energijos vartojimo efektyvumu, medžiagų naudojimo efektyvumu, ilgalaikiu investicijų integravimu regione, socialine atsakomybe, investicijų poveikiu aplinkai, investicijų indėliu pereinant prie gamtos ištekliais grindžiamos žiedinės ekonomikos, dėl kurios išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir gamyba, kuriai būdingas mažesnis anglies pėdsakas, vieta nuvertėjusioje vietovėje, kurioje yra tinkamas lėšų skyrimas, arba esamoje verslo zonoje, investicijų poveikis darniam regionų vystymuisi, teritorinio teigiamo poveikio vietos investicijoms integravimas ir teritorinio poveikio integravimas. |
|
128 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Regioninės plėtros rėmimo projektų sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Sutarčių sudarymas projektams, kuriais siekiama remti regioninę plėtrą investuojant į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Projektai skiriami remiantis Regioninės plėtros skatinimo įstatymu ir laikantis techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
|
129 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių skyrimas inovacijų skatinimo projektams |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Sutarčių sudarymas projektams, kuriais skatinamos investicijos į gamybą, paslaugas ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros veiklą investuojant į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Projektai turi atitikti Investicijų skatinimo aktą, iš dalies pakeistą 126 etapu, įskaitant atitiktį techninėms gairėms dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01), naudojant išimčių sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. |
|
130 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Užbaigti investicijų skatinimo projektai |
|
Skaičius |
0 |
59 |
II ketv. |
2026 |
Sėkmingai užbaigti projektai pagal 129 tarpinės reikšmės reikalavimus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 88 500 000 EUR. |
|
131 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Užbaigti regioninės plėtros rėmimo projektai |
|
Skaičius |
0 |
200 |
IV ketv. |
2025 |
Sėkmingai užbaigti projektai pagal 128 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
132 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Papildomi užbaigti regioninės plėtros rėmimo projektai |
|
Skaičius |
200 |
300 |
II ketv. |
2026 |
Pasiekus 131 tarpinę reikšmę, sėkmingai užbaigta 100 papildomų projektų, atitinkančių 128 tarpinės reikšmės reikalavimus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 50 000 000 EUR. |
|
133 |
D. Kurti ekonominės ir verslo infrastruktūros inovacijų ekosistemas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl novatoriškų verslo infrastruktūros ekosistemų ir jų valdymo sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Atrinktais projektais remiama ekonominės verslo infrastruktūros plėtra ir jos valdymas. Projektais remiama regioninė plėtra ir pirmenybė teikiama pakartotiniam nualintų teritorijų naudojimui ir glaudžioms jungtims su viešuoju transportu ir kelių jungtimis. |
|
134 |
D. Kurti ekonominės ir verslo infrastruktūros inovacijų ekosistemas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai dėl novatoriškų verslo infrastruktūros ekosistemų ir jų valdymo |
|
Skaičius |
0 |
15 |
II ketv. |
2026 |
Projektai, užbaigti pagal 133 tarpinės reikšmės reikalavimus, įskaitant bandomąjį verslo valdymo projektą. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 19 000 000 EUR. |
J. 10 KOMPONENTAS. DARBO RINKA. PRIEMONĖS NEIGIAMŲ STRUKTŪRINIŲ TENDENCIJŲ POVEIKIUI MAŽINTI
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos struktūrinės užimtumo problemos, susijusios su senstančiais ir technologiniais pokyčiais, vykdant visapusiškas reformas ir investicijas. Šios problemos, be kita ko, yra žemas vyresnio amžiaus darbuotojų ir neįgaliųjų užimtumo lygis, jaunimo nedarbas, menkas dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą ir mokymo programose, rizika finansiniam tvarumui pensijų sistemoje, pensijų adekvatumas ir lanksčių darbo sąlygų trūkumas.
Komponento tikslai – didinti darbo rinkos atsparumą, didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą ir pensijų adekvatumą.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama „užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą, be kita ko, koreguojant teisės aktais nustatytą pensinį amžių ir ribojant ankstyvą išėjimą į pensiją. Didinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes įsidarbinti didinant švietimo ir mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvumo skatinimo priemonių aktualumą darbo rinkai, be kita ko, užtikrinant geresnį skaitmeninį raštingumą.“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir 2020 m. teikti „įmonėms ir namų ūkiams skirtas likvidumo ir finansavimo priemones“ ir „užtikrinti tinkamą pajamų kompensavimą ir socialinę apsaugą“; sušvelninti krizės poveikį užimtumui, be kita ko, stiprinant sutrumpinto darbo laiko sistemas ir lanksčias darbo sąlygas; užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų užtikrinta tinkama nestandartinių užimtumo formų darbuotojų apsauga“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
J.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės
Reformos tikslas – didinti darbo rinkos atsparumą, visų pirma užtikrinant jos prisitaikymą prie demografinių tendencijų.
Reforma užtikrinama:
a.Akto, kuriuo, remiantis COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi, nustatoma nuolatinė sutrumpinto darbo laiko sistema didelių ekonominių nuosmukių atveju, įsigaliojimas. Ji apima paramą laikiniesiems ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, dalyvaujantiems mokymuose ar švietime, siekiant stiprinti jų gebėjimus ir didinti jų įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į didėjantį verslo procesų skaitmeninimą ir automatizavimą.
b.Teisės aktų pakeitimų, susijusių su bedarbio pašalpomis, įsigaliojimas. Darbo rinkos reguliavimo įstatymo nuostatos dėl bedarbio pašalpų iš dalies keičiamos siekiant padidinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį ir užkirsti kelią ankstyvam pasitraukimui iš darbo rinkos. Darbas grindžiamas EBPO atlikta Slovėnijos pensijų ir invalidumo draudimo sistemos analize.
c.Pensijų teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą. Vykdant reformą atsižvelgiama į esamas išlaidų tendencijas, pensijų sąlygas, indeksavimą, įmokas, mokėjimų ir pajamų sąsajas, pensijų ir invalidumo draudimo adekvatumą ir skaidrumą ir teisės aktuose siūlomos konkrečios priemonės pensijų adekvatumui ir pensijų sistemos fiskaliniam tvarumui užtikrinti, kad būtų gerokai sumažinta rizika, kylanti dėl dabartinės didelės rizikos kategorijos su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų. Pensijų reforma priimama ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.
d.„Aktyvios užimtumo politikos veiksmų plano“ ir „Aktyvių užimtumo politikos priemonių katalogo“ peržiūra siekiant užtikrinti veiksmingesnį 2021-2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos gairėse nustatytų strateginių tikslų įgyvendinimą ir įgyvendinimą, visų pirma dėl ilgalaikio nedarbo mažinimo ir spartesnio vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojų aktyvumo skatinimo;
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
B investicija. Lankstesnių darbo organizavimo būdų rėmimas
Investicijų tikslas – remti darbo organizavimą naudojantis lankstesnėmis priemonėmis.
Sukuriama ir veikia interneto platforma. Ji visiems darbdaviams ir darbuotojams suteikia galimybę naudotis mokymo medžiaga ir priemonėmis (pvz., pavyzdinėmis sutartimis, susitarimais ir vidaus aktais) ir suteikia prieigą prie bendro pobūdžio konsultacijų, informacijos ir informuotumo didinimo šioje srityje.
Parama lankstesnių darbo organizavimo būdų diegimui skiriama darbdaviams konkurso būdu paskelbus viešą konkursą. Ekspertai, bendradarbiaudami su darbdaviais, nustato trūkumus ir kliūtis bei veiksmus, kurių reikia imtis siekiant lanksčiai pagerinti nuotolinio darbo galimybes. Projektuose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, darbo organizavimo ir darbo procesų pritaikymui, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimui, infrastruktūros kūrimui. Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų skaitmeninių gebėjimų stiprinimui ir aukščiausio įmanomo lygio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinimui.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C investicija. Nustatyti lankstesnius darbo metodus, pritaikytus neįgaliųjų poreikiams neįgaliuosius įdarbinančiose įmonėse ir užimtumo centruose
Investicijų tikslas – suteikti techninį pagrindą lankstesnių darbo metodų diegimui.
Investicijas sudaro neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms ir užimtumo centrams skirti projektai. Tai apima mokymus, kurie rengiami daugiausia dėmesio skiriant neįgaliųjų ir su neįgaliaisiais dirbančių darbdavių skaitmeninių gebėjimų stiprinimui. Projektas apima psichosocialinę pagalbą neįgaliesiems. Be to, turi būti parengti naujų verslo modelių kūrimo planai, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeninimui ir lankstesnių darbo metodų diegimui.
Siekiant palengvinti keitimąsi gerąja patirtimi, sukuriama patariamoji platforma. Ji skirta informavimo, informuotumo didinimo ir propagavimo veiklai. Patariamasis punktas teikia tiesioginę paramą visoms neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms ir įdarbinimo centrams pritaikant darbo procesus prie neįgaliųjų poreikių.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi siektina reikšmė turi būti pasiekta iki 2024 m. birželio 30 d.
D investicija. Spartesnis jaunimo patekimas į darbo rinką
Investicijų tikslas – sumažinti jaunimo nedarbą po COVID-19 pandemijos.
Investicijas sudaro finansinės paskatos darbdaviams samdyti jaunuolius iki 25 metų pagal neterminuotas darbo sutartis. Tai taip pat apima darbdavio įsipareigojimą suteikti tinkamą mentorių, teikti pagalbą ir mokyti juos konkrečiame darbe. Tikimasi, kad per 18 mėnesių subsidijos laikotarpį jaunimas įgytų papildomų gebėjimų vykdyti profesinę veiklą ir pagilins teorines žinias su darbo patirtimi. Per šį laikotarpį naujasis darbuotojas ir jo mentorius dalyvauja bent 30 valandų trukmės mokymuose, daugiausia dėmesio skirdami skaitmeninių gebėjimų tobulinimui.
Su investicijų įgyvendinimu susijusios siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
E investicija. Darbuotojų mokymas ir švietimas
Šių investicijų tikslas – remti darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.
Investicijos skiriamos darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, visų pirma vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Investicijomis teikiamos dotacijos, skirtos darbuotojų mokymo išlaidų kompensavimui ir kompensacijos darbdaviams už prarastą darbo laiką per mokymo laikotarpį išlaidoms padengti.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
J.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
135 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Akto, kuriuo nustatoma sutrumpinto darbo laiko tvarka krizės sąlygomis, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, kuriuo nustatoma sutrumpinto darbo laiko tvarka krizės atveju, įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Įstatymo projekte nustatoma sutrumpinto darbo laiko krizės atveju sistema, kurios tikslas – išsaugoti darbo vietas nenumatytų aplinkybių atveju. Turi būti parengta remiantis poreikių analize ir patirtimi, įgyta įgyvendinant intervencijos priemonę COVID-19 epidemijos metu ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Įstatyme taip pat numatomos su mokymu ir švietimu susijusios pareigos tuo laikotarpiu, kai asmuo dalyvauja taikant darbo laiko sutrumpinimo priemonę. |
|
136 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Darbo rinkos reguliavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Darbo rinkos reguliavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2024 |
Pakeitimais nedarbo draudimo srityje siekiama skatinti ilgesnį darbingą amžių ir mažinti atotrūkį tarp pasitraukimo iš darbo rinkos amžiaus ir teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. |
|
137 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Pensijų teisės aktų pakeitimų projektas pateiktas konsultacijoms |
Pensijų ir invalidumo įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti pensijų fiskalinį tvarumą ir adekvatumą, projektai perduodami Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybai |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Pasiūlymo turinys apima tvarumo problemas, tokias kaip numatomos demografinės tendencijos, ryšys tarp apdraustųjų ir pensininkų, pensijų ir invalidumo draudimo adekvatumas ir skaidrumas. Į pasiūlymą įtraukiami pensinio amžiaus sąlygų pakeitimai (pvz., didesnis pensinis amžius, laikotarpių suvienodinimas, kai reikiamas laikotarpis koreguojamas), indeksavimo pokyčiai, mokėjimų ir išmokų sąsajos. Be to, siūloma modernizuoti Invalidumo draudimo sistemą, be kita ko, siekiant kuo labiau integruoti į darbo rinką sumažėjusius darbingus asmenis ir taip pagerinti jų socialinę apsaugą, taip pat priemones, kuriomis būtų didinamas dalyvavimas papildomų pensijų sistemose. Pasiūlymu bus užtikrintas pensijų sistemos fiskalinis tvarumas (su amžiumi susijusių išlaidų rizika bus gerokai sumažinta palyginti su dabartine didelės rizikos kategorija) ir pensijų adekvatumas. |
|
138 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimui perduotas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamių Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymo pakeitimų |
Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimas priima teisės akto pakeitimų pasiūlymą ir perduoda jį Nacionalinei Asamblėjai. |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Vyriausybė priima ir Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimui perduoda teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą (rizika, susijusi su visuomenės senėjimu susijusiomis išlaidomis, bus gerokai sumažinta palyginti su dabartine didelės rizikos kategorija) ir pensijų adekvatumas. Pasiūlymu bus siekiama pratęsti užimtumo laikotarpį, didinti vyresnio amžiaus žmonių integraciją į darbo rinką ir užtikrinti pensijų adekvatumą bei finansinį pensijų sistemos tvarumą. |
|
139 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti sistemos fiskalinį tvarumą ir adekvačias pensijas, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Priimtais teisės aktais bus užtikrintas pensijų sistemos fiskalinis tvarumas (su amžiumi susijusių išlaidų rizika bus gerokai sumažinta palyginti su dabartine didelės rizikos kategorija) ir pensijų adekvatumas. Pasiūlymo tikslas – pratęsti užimtumo laikotarpį, sumažinti atotrūkį tarp teisės aktais nustatyto ir faktinio pensinio amžiaus, padidinti vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją į darbo rinką ir užtikrinti pensijų adekvatumą bei pensijų sistemos finansinį tvarumą. |
|
140 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
2021–2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo gairių įgyvendinimo dokumentų atnaujinimas |
Užbaigta ir paskelbta gairių įgyvendinimo dokumentų peržiūra ir atnaujinimas dėl 2021-2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministerija peržiūri ir atnaujina 2021-2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo gairių, visų pirma Aktyvios užimtumo politikos plano ir Aktyvių užimtumo politikos priemonių katalogo, įgyvendinimo dokumentus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis nustatytų strateginių tikslų įgyvendinimas ir įgyvendinimas. Atnaujintoje programoje daugiausia dėmesio skiriama ilgalaikių bedarbių skaičiaus Slovėnijos užimtumo tarnybos registre mažinimui (palyginti su 2020 m. ataskaitiniu laikotarpiu). |
|
141 |
B. Lankstesnių darbo organizavimo būdų rėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikianti interneto platforma su darbdaviams ir darbuotojams skirtomis priemonėmis lankstiems darbo organizavimo būdams skatinti |
Veikia interneto platforma |
IV ketv. |
2022 |
Sukurta ir veikia internetinė platforma su darbdaviams ir darbuotojams skirtomis priemonėmis, skirtomis lankstiems darbo organizavimo būdams skatinti. Interneto platforma visiems darbdaviams ir darbuotojams suteikia prieigą prie mokomosios medžiagos ir priemonių, padedančių lanksčiai organizuoti darbą. |
|||
|
142 |
B. Lankstesnių darbo organizavimo būdų rėmimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, kuriais nustatomos arba gerinamos darbo namuose sąlygos |
|
Skaičius |
0 |
135 |
II ketv. |
2026 |
Projektai, užbaigti po konkurencinio viešojo konkurso, projektai, kuriais siekiama sudaryti arba atnaujinti darbo namuose sąlygas. Tikimasi, kad jie apims ne mažiau kaip 1000 darbuotojų. Projektai apima ekspertų pagalbą vertinant ir nustatant konkrečius įmonės poreikius. |
|
143 |
C. Nustatyti lankstesnius darbo metodus, pritaikytus neįgaliųjų poreikiams neįgaliuosius įdarbinančiose įmonėse ir užimtumo centruose |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms ir užimtumo centrams |
|
Skaičius |
0 |
53 |
II ketv. |
2024 |
Projektai skiriami konkurso tvarka. Paramos gavėjai yra neįgaliuosius įdarbinančios įmonės ir užimtumo centrai. Projektai apima ekspertų konsultacijas įmonėms, kaip parengti ir pritaikyti savo darbo aplinką neįgaliųjų poreikiams. Projektai apima švietimą ir mokymą darbdaviams ir darbuotojams, susijusius su naujomis kompetencijomis, kurių reikia lankstesnei darbo tvarkai nustatyti. Tikimasi, kad dalyvaus bent 266 neįgalieji. |
|
144 |
D. Spartesnis jaunimo patekimas į darbo rinką |
Siektina reikšmė |
Papildomų jaunų žmonių, dirbančių subsidijuojamą darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, skaičius |
|
Skaičius |
0 |
1300 |
IV ketv. |
2022 |
Pagal neterminuotą darbo sutartį subsidijuojamą darbą dirbančių jaunuolių iki 25 m. (imtinai) skaičius. Subsidijos teikiamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių vienam darbuotojui. Darbdaviai užtikrina, kad bus paskirtas jaunuoliui padėsiantis mentorius. Kiekvienas jaunuolis ir jo mentorius subsidijos teikimo laikotarpiu turi baigti bent 30 valandų trukmės mokymą, daugiausia dėmesio skirdami skaitmeniniams įgūdžiams gerinti. |
|
145 |
D. Spartesnis jaunimo patekimas į darbo rinką |
Siektina reikšmė |
Papildomų jaunų žmonių, dirbančių subsidijuojamą darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, skaičius |
|
Skaičius |
1300 |
4000 |
IV ketv. |
2024 |
Pagal neterminuotą darbo sutartį subsidijuojamą darbą dirbančių jaunuolių iki 25 m. (imtinai) skaičius. Subsidijos teikiamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių vienam darbuotojui. Darbdaviai užtikrina, kad bus paskirtas jaunuoliui padėsiantis mentorius. Kiekvienas jaunuolis ir jo mentorius subsidijos teikimo laikotarpiu turi baigti bent 30 valandų trukmės mokymą, daugiausia dėmesio skirdami skaitmeniniams įgūdžiams gerinti. |
|
146 |
E. Darbuotojų mokymas ir švietimas |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai mokymo/švietimo programas baigusių darbuotojų skaičius |
|
Skaičius |
0 |
7000 |
IV ketv. |
2024 |
Darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, sėkmingai baigusių mokymo arba švietimo programą, skirtą kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, skaičius. Pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. |
|
147 |
E. Darbuotojų mokymas ir švietimas |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai mokymo/švietimo programas baigusių darbuotojų skaičius |
|
Skaičius |
7000 |
11300 |
II ketv. |
2026 |
Darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, sėkmingai baigusių mokymo arba švietimo programą, skirtą kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, skaičius. Pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 14 370 000 EUR. |
K. 11 KOMPONENTAS. TVARUS SLOVĖNIJOS TURIZMO, ĮSKAITANT KULTŪROS PAVELDĄ, VYSTYMAS
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas didelio COVID-19 pandemijos poveikio turizmo sektoriui ir poveikio užimtumui, Slovėnijos turizmo infrastruktūros aplinkos tvarumui, kokybei ir pridėtinei vertei ir kultūros paveldo plėtojimui klausimas.
Komponento tikslai – remti tvarų turizmo vystymą ir gerinti tarptautinę Slovėnijos, kaip pagrindinės turizmo vietovės, poziciją aplinkos tvarumo srityje ir didinti šio sektoriaus pridėtinę vertę taikant priemones, kuriomis siekiama pagerinti viešąją infrastruktūrą ir atnaujinti bei populiarinti kultūros paveldą.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2020 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas teikti „įmonėms ir namų ūkiams skirtas likvidumo ir finansavimo priemones [...], siekiant remti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas“ ir „investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
K.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Tvaraus turizmo vystymo stiprinimas
Reformos tikslas – reaguoti į COVID-19 pandemijos padarinius ir parengti vidutinio laikotarpio sistemą Slovėnijos turizmui plėtoti tvaraus, aukštos kokybės ir didelės pridėtinės vertės turizmo link.
Reforma siekiama, kad įsigaliotų potvarkis dėl plėtros paskatų turizmui, kuriame bus nustatytos tvarumo sąlygos teikiant viešąją paramą šiame sektoriuje. Tai, be kita ko, apima bent B klasės energinio naudingumo sertifikatą, skirtą renovacijai, suteikiant bent vieną tarptautinį ekologinį ženklą, ir naujų pastatų, užtikrinančių, kad pirminės energijos poreikis būtų bent 20 % mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų atveju, energinio naudingumo sertifikatą. Be to, turi būti stiprinami Žaliojo turizmo sistemos duomenų stebėsenos ir analizės pajėgumai.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2024 m. birželio 30 d.
B investicija. Darnus turistų apgyvendinimo vietų vystymas, siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę
Šių investicijų tikslas – remti tvarų turizmą gerinant turistų apgyvendinimo tvarumą.
Investicijomis remiamas turizmo infrastruktūros atnaujinimas, išplėtimas ar statyba laikantis aukštų energijos vartojimo efektyvumo standartų. Projektai taip pat apima privalomą darbuotojų ir vadovų mokymą paslaugų kokybės ir skaitmeninių gebėjimų, rinkodaros tyrimų ir ekonominės analizės srityse.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
C investicija. Tvarus viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros ir turistų lankomų gamtinių objektų vystymas
Šių investicijų tikslas – remti tvarų turizmą plėtojant viešąją ir bendrą turizmo infrastruktūrą.
Investicijas sudaro viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros atnaujinimas ir įrengimas, siekiant papildyti ir pagerinti turizmo pasiūlos kokybę.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi siektina reikšmė turi būti pasiekta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
D investicija. Tvarus kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros restauravimas ir atgaivinimas
Šių investicijų tikslas – remti tvarų turizmą atgaivinant kultūros paveldą ir viešąją kultūros infrastruktūrą.
Investicijas sudaro parama kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros, priklausančios valstybei ar savivaldybėms, renovacijai, atkūrimui, bendram atgaivinimui ir modernizavimui, darant tikėtiną didinamąjį poveikį turizmo plėtrai. Projektai apima skaitmeninimą ir IRT technologijų naudojimą kultūros paveldui propaguoti ir aiškinti.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
K.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
148 |
A. Tvaraus turizmo vystymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Patobulinta Slovėnijos ekologiško turizmo sistemos duomenų stebėsena |
Vykdomi Slovėnijos ekologiško turizmo sistemos duomenų stebėsenos patobulinimai |
|
|
|
II ketv. |
2024 |
Slovėnijos ekologiško turizmo schema turi būti atnaujinta, kad apimtų analitinę priemonę, skirtą turizmo poveikiui svarbiausioms turistinėms vietovėms įvertinti ir turizmo srautams analizuoti bei prognozuoti. Tikimasi, kad šiais duomenimis bus prisidėta prie darnaus turizmo plėtojimo Slovėnijoje. |
|
149 |
A. Tvaraus turizmo vystymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl paskatų turizmo vystymuisi įsigaliojimas |
Dekreto nuostata, kurioje nurodoma, kad vyriausybė priėmė potvarkio dėl vystymosi paskatų turizmui įsigaliojimą. |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Dekrete nustatomos išsamios paskatų skyrimo pagal Turizmo plėtros skatinimo įstatymą sąlygos ir kriterijai. Potvarkiu skatinamas aplinkos tvarumas ir kaip vienas iš reikalavimų remti bent B klasės energinio naudingumo sertifikatą pastatų renovacijai, suteikiant bent vieną tarptautinį ekologinį ženklą, o naujų pastatų pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų pirminės energijos poreikį. |
|
150 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumo didinimo sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Atrinkti projektai turi atitikti Dekrete dėl plėtros paskatų turizmo srityje nustatytas sąlygas. Visų pirma bent 50 % tinkamų finansuoti renovacijos ar naujos statybos išlaidų turi būti susijusios su energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Nauji pastatai užtikrina, kad jų pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų poreikis. |
|
151 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Siektina reikšmė |
Užbaigti energinės renovacijos projektai, skirti turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumui didinti |
|
Skaičius |
0 |
44 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti renovacijos projektai, atitinkantys 150 tarpinės reikšmės sąlygas. Numatoma, kad vidutinis projektų dydis bus ne mažiau kaip 51 kambarys. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 48 500 000 EUR. |
|
152 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Siektina reikšmė |
Užbaigti statybos arba visiško rekonstravimo projektai, skirti turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumui didinti |
|
Skaičius |
0 |
11 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti statybos arba visiško rekonstrukcijos projektai, atitinkantys 150 tarpinės reikšmės sąlygas. Numatoma, kad vidutinis projektų dydis bus ne mažiau kaip 51 kambarys. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 20 500 000 EUR. |
|
153 |
C. Tvarus viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros ir turistų lankomų gamtinių objektų vystymas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros projektai |
|
Skaičius |
0 |
35 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros projektai. Projektuose pirmenybė teikiama atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimui ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui, taip pat siekiama kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 10 000 000 EUR. |
|
154 |
D. Tvarus kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros restauravimas ir atgaivinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl kultūros paveldo objektų renovacijos sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Užbaigtos 15 kultūros paveldo objektų renovavimo konkurso procedūros pagal Žaliųjų viešųjų pirkimų įstatymą. |
|
155 |
D. Tvarus kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros restauravimas ir atgaivinimas |
Siektina reikšmė |
Renovuoti kultūros paveldo objektai |
|
Skaičius |
0 |
15 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti projektai, atitinkantys 154 tarpinės reikšmės reikalavimus. Bendra finansavimo suma yra ne mažesnė kaip 47 000 000 EUR. |
L. 12 KOMPONENTAS. GEBĖJIMŲ, YPAČ SKAITMENINIŲ, IR GEBĖJIMŲ, KURIŲ REIKIA NAUJOMS PROFESIJOMS IR PERĖJIMUI PRIE ŽALIOSIOS EKONOMIKOS, STIPRINIMAS
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas mokinių, mokytojų ir suaugusiųjų skaitmeninių gebėjimų lygio, švietimo sistemos ir švietimo infrastruktūros perėjimo prie žaliosios ekonomikos ir švietimo atitikties darbo rinkos poreikiams klausimas.
Komponento tikslai – stiprinti gebėjimus, visų pirma susijusius su skaitmenine ir žaliąja pertvarka ir finansiniu raštingumu, greičiau reaguoti į ekonomikos ir visuomenės poreikius, palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, stiprinti švietimo sistemos atsparumą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „didinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes įsidarbinti didinant švietimo ir mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvumo skatinimo priemonių aktualumą darbo rinkai, be kita ko, užtikrinant geresnį skaitmeninį raštingumą“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir 2020 m. „ugdyti skaitmeninius įgūdžius“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
L.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Švietimo sistemos atnaujinimas siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos
Reformos tikslas – suteikti mokiniams ir mokytojams naujų kompetencijų, visų pirma skaitmeninimo, darnaus vystymosi ir finansinio raštingumo srityse. Taip didinamas švietimo sistemos atsparumas ir gerinamas kompetencijų derinimas su darbo rinkos poreikiais.
Reforma apima švietimo programų modernizavimą peržiūrint mokymo programas ir programavimo dokumentus, susijusius su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, pradiniu ir viduriniu ugdymu, taip pat suaugusiųjų mokymusi atitinkamose srityse. Į peržiūrėtas mokymo programas, be kita ko, įtraukiami skaitmeniniai gebėjimai, bazinė kompiuterija ir IT turinys, tvaraus vystymosi gebėjimai ir finansinis raštingumas.
Su reformos įgyvendinimu susijęs tikslas turi būti užbaigtas iki 2025 m. gruodžio 31 d.
B reforma. Aukštojo mokslo reforma siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos
Reformos tikslas – modernizuoti profesinį aukštąjį mokslą atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir suderinti programas su darbo rinkos ir visuomenės poreikiais.
Reformą sudaro profesinių aukštojo mokslo studijų programų modernizavimas peržiūrint mokymo programas ir praktinį mokymą darbo aplinkoje. Peržiūrėtos mokymo programos, be kita ko, apima skaitmeninius gebėjimus ir kompetenciją darnaus vystymosi srityje ir atspindi mokymosi aplinkos skaitmeninimą.
Priimamos profesinio aukštojo mokslo atnaujinimo gairės, įskaitant investicijų į ekologišką, atsparų, tvarų ir skaitmeniniu būdu sujungtą aukštąjį mokslą planą.
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
C reforma. Vidurinio profesinio mokymo ir profesinio mokymo modernizavimas
Reformos tikslas – palengvinti perėjimą iš profesinio mokymo į darbo rinką.
Reformą sudaro profesinio mokymo ir aukštojo profesinio mokymo programų modernizavimas, be kita ko, gerinant atviros (nenustatytos) mokymo programos dalies naudojimą, naudojant duomenis apie absolventų įsidarbinimo galimybes ir daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams, ekologiškiems ir kitiems įgūdžiams, kuriuos būsimi absolventai turi dirbti technologiškai pažangioje aplinkoje. Vykdant reformą taip pat plėtojami nauji ir skatinami esami švietimo ir mokymo sektoriaus ir darbdavių bendradarbiavimo modeliai įgyvendinant švietimo programas, taip pat remiamos bandomosioms programoms skirtos skaitmeniniu būdu aprūpintos mokymosi vietos (daugiausia dėmesio skiriant sveikatos priežiūrai, socialinei priežiūrai ir ankstyvajam ugdymui).
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
E investicija. Visapusiška žaliojo ir skaitmeninio švietimo pertvarka
Investicijų tikslas – padėti siekti A reformos tikslų, t. y. stiprinti skaitmeninius gebėjimus, kompetencijas tvariam vystymuisi ir mokytojų bei mokinių finansinį raštingumą, suderinti švietimo sistemas su darbo rinkos poreikiais ir palengvinti perėjimą į darbo rinką.
Investicijas sudaro švietimo ir mokymo specialistų skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių mokymas ir finansinis raštingumas, projektai su švietimo įstaigomis, kuriais remiamas pedagoginės praktikos modernizavimas ir naujų įgūdžių įtraukimas į reguliarias studijų programas, ir suaugusiųjų švietimo programų finansinio raštingumo srityje įgyvendinimas.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
F investicija. Bandomieji aukštojo mokslo reformos projektai siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos
Investicijų tikslas – parengti aukštąjį mokslą didesnei įgūdžių paklausai, atspindinčiai naujus visuomenės poreikius, plėtojant ir įgyvendinant įtraukesnius ir lankstesnius mokymosi metodus.
Investicijos apima bandomųjų projektų, skirtų integruoti žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius į aukštąjį mokslą, įgyvendinimą. Investicijomis taip pat remiamas profesinių aukštojo mokslo studijų programų pritaikymas ateities profesijoms ir darbo rinkos poreikiams.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
G investicija. Stiprinti švietimo sistemos ir darbo rinkos bendradarbiavimą.
Investicijų tikslas – švietimo, vidurinio profesinio mokymo ir profesinio mokymo srityje įgytą kompetenciją suderinti su darbo rinkos poreikiais.
Investicijas sudaro parama profesiniam rengimui, jo skatinimas ir skatinimas, mentorių mokymas įmonėse, siekiant gerinti profesinio ir profesinio rengimo kokybę, taip pat mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimo stiprinimas mokant studentus, kad jie įgytų praktinių įgūdžių bandomuosiuose sveikatos, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros bei socialinės priežiūros projektuose.
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
H investicija. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje
Investicijų tikslas – padėti sukurti šiuolaikiškesnę ir ekologiškesnę švietimo infrastruktūrą.
Investicijas sudaro šešių švietimo įstaigų statyba arba plėtra, siekiant pastatyti labai efektyviai energiją vartojančius pastatus, kurių pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį.
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
L.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
156 |
A. Švietimo sistemos atnaujinimas siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programos |
|
Skaičius |
0 |
216 |
IV ketv. |
2025 |
Tikslas susijęs su atnaujintų mokymo programų skaičiumi, įtraukiant, be kita ko, skaitmeninius gebėjimus, gebėjimus siekiant tvaraus vystymosi ir finansinį raštingumą. Modernizuojamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, taip pat pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programos. Reformos tikslas – suteikti besimokantiesiems ir pedagogams gebėjimus, kurie yra svarbūs sprendžiant dabartinius ir būsimus uždavinius, siekiant didinti švietimo sistemos atsparumą ir geriau suderinti kompetencijas su darbo rinkos reikalavimais, kad besimokantys asmenys galėtų lengviau patekti į darbo rinką. Atnaujintas mokymo programas tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. |
|
157 |
E. Visapusiška žaliojo ir skaitmeninio švietimo pertvarka |
Siektina reikšmė |
Specialistai ir vadovai, baigę skaitmeninių ir darnaus vystymosi gebėjimų mokymą |
|
Skaičius |
0 |
9500 |
II ketv. |
2024 |
Specialistų ir vadovų mokymas švietimo ir mokymo srityje, kurį rengia išorės rangovai, atrinkti atviro konkurso būdu, stiprina skaitmeninius gebėjimus, gebėjimus, susijusius su darniu vystymusi, ir finansinį raštingumą. Numatoma, kad mokymai truks 13 mokymosi dienų. |
|
158 |
E. Visapusiška žaliojo ir skaitmeninio švietimo pertvarka |
Siektina reikšmė |
Specialistai ir vadovai, baigę skaitmeninių ir darnaus vystymosi gebėjimų mokymą |
|
Skaičius |
9500 |
20000 |
II ketv. |
2026 |
Specialistų ir vadovų mokymas švietimo ir mokymo srityje, kurį rengia išorės rangovai, atrinkti atviro konkurso būdu, stiprina skaitmeninius gebėjimus, gebėjimus, susijusius su darniu vystymusi, ir finansinį raštingumą. Numatoma, kad mokymai truks 13 mokymosi dienų. |
|
159 |
B. Aukštojo mokslo reforma siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos aukštojo mokslo programos |
|
Skaičius |
0 |
68 |
II ketv. |
2026 |
Tikslas susijęs su atnaujintų mokymo programų skaičiumi, visų pirma įtraukiant skaitmeninius gebėjimus ir kompetencijas darnaus vystymosi tikslais, kurie yra būtini pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, skaitmeninį raštingumą, gebėjimą naudotis informacija ir duomenimis, turinio kūrimą, skaitmeninės mokymosi aplinkos naudojimą. Atnaujintą mokymo programą tvirtina Slovėnijos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra. |
|
160 |
F. Bandomieji aukštojo mokslo reformos projektai siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta bandomųjų projektų, skirtų aukštojo mokslo procesui atnaujinti, atranka |
Informavimas apie rezultatus |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Gavėjai yra valstybinės aukštojo mokslo įstaigos. Bandomaisiais projektais bandomi sprendimai, kaip integruoti skaitmeninius ir darnaus vystymosi gebėjimus į aukštojo mokslo programas, siekiant pagerinti darbo rinkos rezultatus. |
|
161 |
F. Bandomieji aukštojo mokslo reformos projektai siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Užbaigti bandomieji projektai, skirti aukštojo mokslo procesui atnaujinti |
|
Skaičius |
0 |
30 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti projektai, atitinkantys 160 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
162 |
C. Vidurinio profesinio mokymo modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos profesinio mokymo programos |
|
Skaičius |
0 |
41 |
II ketv. |
2026 |
Tikslas – modernizuotinų mokymo programų skaičius, kad būtų lengviau pereiti prie technologiškai pažangios darbo aplinkos ir geriau pasinaudoti atvirais mokymo programų moduliais. Tikimasi, kad bus modernizuota 16 aukštojo profesinio mokymo programų ir 25 vidurinio profesinio mokymo programos. Atnaujintas mokymo programas tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. |
|
163 |
G. Stiprinti švietimo sistemos ir darbo rinkos bendradarbiavimą. |
Siektina reikšmė |
Įmonėse dirbantys sėkmingai baigę mokymus mentoriai |
|
Skaičius |
0 |
3900 |
II ketv. |
2026 |
Mokymuose daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, kad studentai ir stažuotojai galėtų planuoti ir teikti praktinį mokymą darbo vietoje. Tikimasi, kad mokymai sustiprins mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą. |
|
164 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta švietimo infrastruktūros žalinimo investicinių projektų atranka |
Sutarčių pasirašymas |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsia kvietimą ir pasirašo sutartis dėl bendro infrastruktūros projektų finansavimo pagal Ekologiško švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros strategiją. Sutartimis užtikrinama, kad visų naujų pastatų pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų poreikis. |
|
165 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
Skaičius (m²) |
0 |
4906 |
II ketv. |
2024 |
Baigtos statyti ir pradėjo veikti naujos švietimo įstaigos pagal 164 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
|
166 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
Skaičius (m²) |
4906 |
34532 |
II ketv. |
2026 |
Baigtos statyti ir pradėjo veikti naujos švietimo įstaigos pagal 164 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
L.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
D reforma. Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo Slovėnijoje strategija
Reformos tikslas – modernizuoti Slovėnijos švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kad ji atitiktų šiuolaikinių švietimo ir mokslinių tyrimų procesų poreikius, įskaitant lanksčių erdvių kūrimą, kad būtų sudarytos sąlygos šiuolaikiniams metodams skleisti žinias, pavyzdžiui, dalyvaujamasis ir bendradarbiavimu grindžiamas mokymasis ir integruotas institucinis požiūris įgyvendinant švietimą tvaraus vystymosi labui.
Reformos esmė – iki 2030 m. priimti efektyvaus energijos vartojimo ir į vystymąsi orientuotos investicijų į švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą sistemos strategiją. Strategijoje visų pirma apibrėžiami investavimo į švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigų ekologiškumą prioritetai. Ekologiškesnio švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros strategiją priima Slovėnijos Vyriausybė.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2022 m. gruodžio 31 d.
I investicija. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje
Investicijų tikslas – toliau prisidėti prie tvarios ir aplinką tausojančios švietimo infrastruktūros sukūrimo.
Investicijas sudaro tolesnis devynių švietimo įstaigų statyba arba plėtra, siekiant pastatyti labai efektyviai energiją vartojančius pastatus, kurių pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį.
Reforma turi būti užbaigta iki 2026 m. birželio 30 d.
L.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
167 |
D. Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo Slovėnijoje strategija |
Tarpinė reikšmė |
Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo strategijos priėmimas |
Vyriausybė priėmė Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo strategiją |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Strategijoje nustatomi tvarūs žaliųjų investicijų į švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir švietimo pastatų priežiūros prioritetai, atsižvelgiant į konkrečias charakteristikas ir konkrečius poreikius, pavyzdžiui, tvarios beveik nulinės energijos pastatų statybos principus, erdvės projektavimą, skaitmeninę pertvarką ir novatoriškus pedagoginius metodus. |
|
168 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta švietimo infrastruktūros žalinimo investicinių projektų atranka |
Sutarčių pasirašymas |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia atitinkamą kvietimą pasirašyti sutartį dėl bendro infrastruktūros projektų finansavimo pagal Ekologiško švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros strategiją. Sutartimis užtikrinama, kad infrastruktūros projektų pirminės energijos poreikis būtų bent 20 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančių pastatų poreikis. |
|
169 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
m² |
Skaičius |
0 |
31017 |
II ketv. |
2025 |
Baigtos statyti ir pradėjo veikti naujos švietimo įstaigos pagal 168 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
|
170 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
m² |
Skaičius |
31017 |
38667 |
II ketv. |
2026 |
Baigtos statyti ir pradėjo veikti naujos švietimo įstaigos pagal 168 tarpinės reikšmės reikalavimus. |
M. 13 KOMPONENTAS. VEIKSMINGOS VIEŠOSIOS INSTITUCIJOS
Pagal šį Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamos problemos, susijusios su viešojo sektoriaus valdymo veiksmingumu ir apskritai administracine našta.
Komponento tikslai – didinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos veiksmingumą, gerinti verslo aplinką supaprastinant teisėkūros ir reguliavimo procedūras ir vykdant statybos ir erdvės teisės aktų reformas, taip pat didinti profesionalumą, skaitmeninimą ir konkurenciją viešųjų pirkimų sistemoje.
Pagal šį komponentą numatytoms reformoms pagal Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą nenumatytas joks finansavimas.
Šiomis reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „gerinti verslo aplinką mažinant reglamentavimo apribojimus ir administracinę naštą“. Gerinti konkurenciją, profesionalumą ir nepriklausomą viešųjų pirkimų priežiūrą.“ (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir 2020 m. „mažinti administracinę naštą, siekiant remti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).
M.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Administracinių kliūčių šalinimas
Reformos tikslas – sumažinti administracinę naštą įmonėms ir piliečiams, sumažinti administracinių procedūrų sąnaudas ir supaprastinti susijusius teisės aktus Slovėnijoje.
Reformą sudaro akto dėl biurokratijos mažinimo – teisės aktų pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti reglamentavimą, – įsigaliojimas. Po viešų konsultacijų, įskaitant konsultacijas su piliečiais, verslo atstovais, profesinėmis sąjungomis, savivaldybėmis ir kitais asmenimis, taip pat įsigalioja papildomas biurokratijos mažinimo paketas. Antrajame dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama teisės aktų iki nepriklausomybės supaprastinimui.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2022 m. birželio 30 d.
B reforma. Modernus ir atsparus viešasis sektorius
Reformos tikslai – didinti kintamojo atlyginimo ir atlyginimo, grindžiamo darbo rezultatais viešajame sektoriuje, naudojimą, siekiant padidinti jo veiksmingumą. Reforma išsaugomas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos fiskalinis tvarumas.
Reformą sudaro naujo įstatymo, kuriuo modernizuojama viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema, įsigaliojimas. Tikimasi, kad naujoji atlyginimų sistema išryškins vadovų vaidmenį ir pagerins žmogiškųjų išteklių valdymą bei parengs viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijos modelį. Pagal naująją sistemą nustatomas diferencijuotas darbo užmokestis, priklausantis nuo viešojo sektoriaus segmento, kuris, kaip tikimasi, suteiks daugiau lankstumo, ir užtikrina, kad atlyginimas būtų susietas su darbo rezultatais. Įstatymu sudaromos sąlygos diferencijuotai reglamentuoti konkrečią veiklą ar profesijas, kartu sprendžiant konkrečių profesijų trūkumo viešajame sektoriuje problemą.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2023 m. birželio 30 d.
C reforma. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui
Reformos tikslas – didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas supaprastinant statybos ir teritorijų planavimo procedūras ir reformuojant viešųjų pirkimų sistemą.
Reformą sudaro Statybos įstatymo ir teritorijų planavimo aktų pakeitimų, kuriais gerinamos teritorijų planavimo priemonės, užtikrinamas veiksmingesnis nacionalinio ir savivaldybių teritorijų planavimo valdymas ir sudaromos sąlygos skaitmeninti pagrindinius erdvinius duomenis, naudojamus rengiant teritorijų planavimo dokumentus, įsigaliojimas. Pakeitimais siekiama paspartinti leidimų išdavimą, kartu apsaugant viešuosius interesus ir suteikiant teisinį tikrumą visiems statybos procese dalyvaujantiems subjektams.
Reformą taip pat sudaro Slovėnijos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo priemonės. Viešųjų pirkimų įstatymas iš dalies keičiamas siekiant padidinti skaitmeninimą ir konkurenciją viešųjų pirkimų procedūrose. Vykdant reformą taip pat įsteigiama Viešųjų pirkimų akademija, kad būtų padidintas profesionalumo lygis užtikrinant nuolatinį kokybišką švietimą ir mokymą tiems, kurie dalyvauja įgyvendinant viešuosius pirkimus. Ji taip pat užtikrina viešųjų pirkimų duomenų palyginamumą ir sklaidą bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje. Tikimasi, kad techninė pagalba padės įgyvendinti reformą ir nustatys būdus, kaip pagerinti konkurenciją ir įvertinti reformą po to, kai ji bus visiškai įgyvendinta. Tikėtinas tikslo pasiekimas rodo Slovėnijos viešųjų pirkimų sistemos skaidrumo ir konkurencingumo didinimo pažangą.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
D reforma. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas. Kontrolės ir audito sistemos
Reformos tikslas – sukurti ir įforminti teisinę ir institucinę tinkamo kontrolės ir audito sistemų veikimo sistemą.
Reformą sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo biuro, kaip atskiros Finansų ministerijos įstaigos, įsteigimas, kuris veiktų kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo koordinavimo institucija. Reforma taip pat apima nacionalinio dekreto ir Koordinavimo įstaigos gairių, kuriose aprašomos audito ir kontrolės atlikimo procedūros pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, priėmimą ir Finansų ministerijos (MFERAC) IT sistemos atnaujinimą.
Su reformos įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė turi būti pasiekta iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
M.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
171 |
A. Administracinių kliūčių šalinimas |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2021 |
Aktu sumažinamos administracinės kliūtys verslo sektoriui ir piliečiams, supaprastinami teisės aktai, racionalizuojamos esamos procedūros ir pašalinamos sudėtingos procedūros, iš dalies pakeičiant ir papildant teisės aktus, taikomus keliems ministerijų departamentams. Tikimasi, kad įstatymas pagerins valstybės ir vietos administracijų veiksmingumą. |
|
172 |
A. Administracinių kliūčių šalinimas |
Tarpinė reikšmė |
Antrojo akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata dėl antrojo akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimo |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Teisės aktų rinkiniu bus toliau mažinamos administracinės kliūtys verslo sektoriui ir piliečiams po plataus masto viešų konsultacijų. Tikimasi, kad įstatymas pagerins valstybės ir vietos administracijų veiksmingumą. |
|
173 |
B. Modernus ir atsparus viešasis sektorius |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo, reglamentuojančio darbo užmokesčio sistemą viešajame sektoriuje, įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo, reglamentuojančio darbo užmokesčio sistemą viešajame sektoriuje, įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Į naująją viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą įtraukiama kintamojo atlyginimo ir atlyginimo susiejimo su darbo rezultatais tvarka. Naujoji viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema turi būti fiskaliniu požiūriu tvari. Valstybės administracijai parengiamas kompetencijos modelis. |
|
174 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Viešųjų pirkimų įstatymas, be kita ko, apima procedūrų supaprastinimą, kad atrenkant konkurso dalyvius būtų galima papildyti ir paaiškinti pasiūlymus ir pašalinti neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Ja siekiama skaitmeninės viešųjų pirkimų transformacijos, didinti konkurenciją viešųjų pirkimų procedūrose ir mažinti vieno pasiūlymo skaičių. |
|
175 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Siektina reikšmė |
Derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procentinė dalis visose skaidriai paskelbtose procedūrose |
% (procentais) |
26 |
14 |
IV ketv. |
2024 |
Siekiant padidinti viešųjų pirkimų konkurencingumą ir skaidrumą, neskaidrių derybų procedūrų dalis sumažinama iki 14 proc., vertinant pagal bendrosios rinkos rezultatų suvestinės rodiklį „neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus“. Tikimasi, kad tai bus pasiekta iš dalies pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymą, padidinus profesionalumą ir skaitmeninę transformaciją, kad perkančiosios organizacijos galėtų veiksmingiau sudaryti sutartis. Derybų be išankstinio skelbimo procedūra įtraukiama į Viešųjų pirkimų įstatymą kaip nusikalstama veika, jei netenkinamos tokios procedūros taikymo sąlygos. |
|
|
176 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta techninė pagalba viešųjų pirkimų reformų įgyvendinimui remti. |
Rezultatų ataskaita su vertinimu ir pateiktomis rekomendacijomis. |
II ketv. |
2022 |
Techninės pagalbos ataskaitos teikimas siekiant padėti įgyvendinti viešųjų pirkimų reformas, daugiausia dėmesio skiriant konkurencingumo viešųjų pirkimų rinkoje didinimui pagal ES teisinę sistemą. |
|||
|
177 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta nepriklausoma viešųjų pirkimų reformų poveikio analizė ir sistemos tobulinimo priemonių bei tikslų nustatymas. |
Rezultatų ataskaita su vertinimu ir pateiktomis rekomendacijomis. |
IV ketv. |
2024 |
Ataskaitos su nepriklausoma viešųjų pirkimų reformų poveikio analize ir viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo priemonių ir tikslų formulavimu, ypatingą dėmesį skiriant konkurencijos didinimui viešųjų pirkimų rinkoje, skaitmeninimui ir skaidrumui, laikantis ES teisinės sistemos. |
|||
|
178 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Slovėnijos viešųjų pirkimų duomenų bazių suderinimas su Europos Komisijos duomenų baze ir duomenų, reikalingų išsamiam viešųjų pirkimų rodiklių skelbimui bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje, perdavimas |
Visi bendrosios rinkos rezultatų suvestinės rodikliai, susiję su viešaisiais pirkimais, skelbiami rezultatų suvestinės duomenų bazėje. |
IV ketv. |
2021 |
Viešųjų pirkimų duomenų bazės turi būti suderintos pateikiant atitinkamus paaiškinimus dėl duomenų perdavimo ir interpretavimo „Tenders Electronic Daily data“ – Europos Komisija. Visi duomenys pateikiami portale „Tenders Electronic Daily“, kad būtų galima skelbti visus rodiklius bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje (viešųjų pirkimų rodikliai). |
|||
|
179 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Viešųjų pirkimų akademija |
Veikia Viešųjų pirkimų akademija |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Viešųjų pirkimų akademija siekia didinti suinteresuotųjų subjektų profesionalumą rengdama viešųjų pirkimų srities valstybės pareigūnų programas ir mokymus. |
|
180 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Statybos akto ir Teritorijų planavimo akto pakeitimų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Teritorijų planavimo akto nauja redakcija siekiama patobulinti teritorijų planavimo priemones, užtikrinti veiksmingesnį nacionalinio ir savivaldybių teritorijų planavimo valdymą ir sudaryti sąlygas skaitmeninti visus pagrindinius erdvinius duomenis. Siekiant paspartinti atitinkamas procedūras, į Statybos įstatymą įtraukiama administracinė pagalba ir skaitmeninimas. |
|
181 |
D. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas. Kontrolės ir audito sistemos |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinis dekretas, kuriame aprašoma audito ir kontrolės atlikimo tvarka pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ir Vyriausybės priimtas Koordinavimo įstaigos gaires; ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo biuro įsteigimas ir patobulinta audito ir kontrolės duomenų saugyklų sistema: informacija, reikalinga RRF įgyvendinimui stebėti. |
Dekreto dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo Koordinavimo įstaigos gairės; Dekreto dėl įstaigų, susijusių su ministerijomis, dalinis keitimas; audito ataskaita, kuria patvirtinamos saugyklos sistemos funkcijos |
III ketv. |
2021 |
Dekrete dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo nustatoma, be kita ko, audito ir kontrolės vykdymo procedūros siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, procedūros, susijusios su tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių tikrinimu ir susijusiais ataskaitų teikimo terminais, procedūros, susijusios su netinkamai panaudotų lėšų grąžinimu, kaip saugoti dokumentus ir užtikrinti audito seką, duomenų prieinamumas nacionalinėms ir atitinkamoms Europos institucijoms (Europos Komisijai, OLAF, Europos Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai), procedūros, susijusios su veiksmingu projektų finansavimo ir sukčiavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, Slovėnijos vykdomomis sukčiavimo konfliktų prevencijos ir konfliktų prevencijos procedūromis, taip pat Slovėnijos procedūros, susijusios su veiksmingu projektų įgyvendinimu ir konfliktų prevencija. Koordinavimo įstaigos gairėse, be kita ko, išsamiai apibrėžiamos kontrolės ir audito procedūros pagal taikomus nacionalinės ir ES teisės aktus, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių tikrinimo procedūros ir susiję ataskaitų teikimo terminai, netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimo procedūros, procedūros, susijusios su įtariamo sukčiavimo, interesų konflikto ir dvigubo finansavimo nustatymu, procedūros, susijusios su pranešimų apie nustatytus pažeidimus ir įtariamus sukčiavimo atvejus bei įtariamą sukčiavimą ir papildomas sukčiavimo rizikos valdymo priemones teikimo sistema, taip pat procedūrų, skirtų užtikrinti, kad kiekviena ministerija vykdytų savo užduotis, apibrėžtis ir išsamus aprašymas. Pagal Slovėnijos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą koordinavimo įstaiga yra atsakinga už įgyvendinimo sistemos sukūrimą ir Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Jos užduotys, be kita ko, apima Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą ir stebėseną nacionaliniu lygmeniu, koordinavimą su suinteresuotaisiais subjektais ir Europos Komisija įgyvendinant Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, gaires, tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo stebėseną, tikrinimą ir patvirtinimą, teisės aktų ir strateginių dokumentų, susijusių su Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, rengimą ir koordinavimą, taip pat subjektų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/241 ir kitų Slovėnijos fondų įgyvendinimo kontrolės priemonių įgyvendinimu, ir kitų Sąjungos fondų įgyvendinimo priemonių ataskaitų teikimą, teisės aktų ir strateginių dokumentų, susijusių su Slovėnijos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu, rengimu ir koordinavimu, taip pat su Reglamento (ES) 2021/24 ir kitų Slovėnijos fondų įgyvendinimo kontrolės priemonių teikimu, taip pat su kitų Slovėnijos Respublikos Vyriausybės lygmens kontrolės priemonių įgyvendinimu susijusių teisės aktų ir strateginių dokumentų, susijusių su Slovėnijos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių įgyvendinimu, taip pat su kitų Slovėnijos lygmens paramos gavėjų ir kitų ES fondų įgyvendinimo kontrolės priemonių ataskaitų teikimu, Turi būti įdiegta ir veikianti kaupyklų sistema, skirta stebėti, kaip įgyvendinamas RRF – MFERAC (Finansų ministerija – Vienodoji apskaitos sistema). Sistema turi turėti bent šias funkcijas: duomenų rinkimas ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo stebėsena; b) rinkti, saugoti ir užtikrinti prieigą prie duomenų, kurių reikalaujama pagal RRF reglamento 22 straipsnio 2 dalies d punkto i-iii papunkčius. |
|||
N. 14 KOMPONENTAS. SVEIKATA
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami įvairūs sveikatos priežiūros sistemos uždaviniai – nuo pirminės sveikatos priežiūros sistemos trūkumų, visų pirma sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo, riboto skaitmeninių priemonių naudojimo sveikatos priežiūros srityje ir nevienodos skubios medicininės pagalbos teritorinės aprėpties iki poreikio geriau gydyti užkrečiamąsias ligas, kartu užtikrinant jos bendrą ilgalaikį finansinį tvarumą.
Bendras komponento tikslas – gerinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą, kokybę ir ilgalaikį finansinį tvarumą. Tai apima tvaraus finansavimo užtikrinimą siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant prevencines; kovai su naujomis grėsmėmis sveikatai, pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis ir ligomis bei naujomis užkrečiamosiomis ligomis; spartinti skaitmeninę sveikatos paslaugų transformaciją; didinti sveikatos priežiūros sistemos valdymo ir veikimo veiksmingumą krizinėse situacijose.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „priimti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros reformas, kuriomis būtų užtikrinta kokybė, prieinamumas ir ilgalaikis fiskalinis tvarumas“. (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir 2020 m. „užtikrinti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemos atsparumą, be kita ko, užtikrinant tinkamą būtinųjų medicinos reikmenų tiekimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
N.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Sveikatos priežiūros sistemos reforma
Reformos tikslas – aukštos kokybės, prieinama, veiksminga ir finansiškai stabili sveikatos priežiūros sistema.
Reformą sudaro sveikatos sektoriaus teisės aktų sistemos peržiūra ir Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimas. Ji nustato tikslines sistemines sveikatos priežiūros sistemos, paslaugų teikėjų tinklo, apskaitos modelių ir personalo modelių finansavimo priemones. Ji užtikrina sveikatos sektoriaus finansinį tvarumą, išlaiko platų teisių krepšelį pagal privalomojo sveikatos draudimo sistemą ir gerina sveikatos priežiūros sistemos valdymą ir veikimą. Reforma taip pat apima nepriklausomos įstaigos, stebinčios sveikatos priežiūros sistemos kokybę ir saugumą, įsteigimą.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2024 m. gruodžio 31 d.
B investicija. Sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos stiprinimas siekiant užtikrinti priežiūros kokybę
Investicijų tikslas – išplėsti slaugytojų įgūdžius, kad jie galėtų savarankiškai atlikti užduotis, ir išplėsti pirminės sveikatos priežiūros lygmens gydytojų profesinę kompetenciją. Tikimasi, kad tai sumažins šeimos gydytojų darbo krūvį, pagerins pirminės sveikatos priežiūros prieinamumą ir užtikrins geresnes gydymo sąlygas.
Investicijomis remiamas papildomų slaugytojų, kurie specializuojasi lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūros srityje, mokymas. Ji taip pat apima sveikatos priežiūros profesijų mokymo programų pritaikymą; mokymo, skirto kvalifikuotiems slaugytojams įgyti specializuotų įgūdžių, įdiegimą; visapusiškas geriatrijos pacientų gydymo metodas; regioninių paliatyvių mobiliųjų komandų tinklo sukūrimas; psichikos sveikatos sistemos stiprinimas; ir gydant raumenų ir kaulų sistemos skausmą.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi siektina reikšmė turi būti pasiekta iki 2025 m. gruodžio 31 d.
C investicija. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija
Investicijų tikslai – užtikrinti greitą prieigą prie aukštos kokybės suderintų duomenų sveikatos priežiūros srityje, visų pirma integruojant naujas skaitmenines paslaugas į sveikatos priežiūros sistemą; skatinti naudoti informacines technologijas ryšiams su pacientais ir kitais sveikatos sistemos suinteresuotaisiais subjektais palaikyti; įdiegti kokybės stebėseną, grindžiamą tikralaikiais duomenimis, gerinti pajėgumus ir pacientų priežiūros planavimą bei ligoninių infrastruktūros planavimą, medicinos paslaugas ir materialinius reikalavimus.
Investicijas, be kita ko, sudaro Pacientų duomenų registro plėtra; įdiegti centrinę atvaizdų saugyklą, kuria galėtų naudotis visi atitinkami suinteresuotieji subjektai; nacionalinės nuotolinės medicinos gydymo platformos įgyvendinimas; sveikatos priežiūros srities subjektų skaitmeninės kompetencijos stiprinimas; ir modernizuoti e. medikamentų skyrimo sistemą.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
D investicija. Sveikatos priežiūros sistemos prieinamumas
Investicijų tikslai – pagerinti galimybes gauti skubią medicininę pagalbą ir jos kokybę visuose regionuose ir sutrumpinti pagalbos teikimo komandos atvykimo laiką.
Investicijas sudaro pašto paslaugų centrų tinklo sukūrimas; specializuotą reabilitacijos centrą ir mažesnius pirminės reabilitacijos padalinius didžiuosiuose sveikatos centruose; ir stiprinti nacionalinę skubios pagalbos sistemą.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė ir siektina reikšmė turi būti pasiektos iki 2025 m. birželio 30 d.
E investicija. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas
Investicijų tikslas – padidinti ir atnaujinti užkrečiamųjų ligų gydymo pajėgumus Slovėnijoje.
Investicijas sudaro dviejų infrastruktūros projektų įgyvendinimas: infekcinės klinikos UKC Liublianoje modernizavimas ir naujos infekcinės klinikos statyba UKC Maribore.
Su investicijos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. birželio 30 d.
N.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
baigimo terminai |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
182 |
A. Sveikatos priežiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Nepriklausomos įstaigos, kuri stebėtų ir kontroliuotų sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įsteigimas |
Veikia nepriklausoma sveikatos priežiūros sistemos kokybės stebėsenos ir kontrolės įstaiga |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Įstaiga atlieka visas užduotis, susijusias su kokybės sistemos valdymu, sauga, standartų rengimu ir kokybės rodiklių stebėsena, visų atitinkamų technologijų diegimu ir vertinimu bei didelių duomenų kiekių valdymu sveikatos priežiūros sistemoje, kad būtų galima stebėti kokybę. |
|
183 |
A. Sveikatos priežiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostatos, nurodančios Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Įstatymo pakeitimais užtikrinama sveikatos priežiūros kokybė, prieinamumas ir finansinis tvarumas. Jos užtikrina pakankamą finansavimą; įvairinti finansavimo šaltinius; koreguoja privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo naštą ir atsakomybę; ir išlaikyti platų privalomojo sveikatos draudimo teisių spektrą. Jos apima, be kita ko, teisių į privalomąjį sveikatos draudimą apibrėžimą, privalomojo sveikatos draudimo teisių planavimo, stebėsenos ir vertinimo procedūrų peržiūrą, papildomo sveikatos draudimo pakeitimą, suinteresuotųjų subjektų vaidmens sveikatos priežiūros sistemoje apibrėžimą ir Slovėnijos sveikatos draudimo instituto valdymą, sveikatos kokybės rodiklių peržiūrą ir sveikatos kokybės valdymo strategijos atnaujinimą. Jos taip pat apima patikslintus sąskaitų išrašymo modelius, grindžiamus teikiamos paslaugos kokybe. |
|
184 |
B. Sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos stiprinimas siekiant užtikrinti priežiūros kokybę |
Siektina reikšmė |
Papildomos slaugytojos, parengtos lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams gydyti |
|
Skaičius |
0 |
175 |
IV ketv. |
2025 |
Papildomas pirminio lygio slaugytojų skaičius turi būti išmokytas dirbti savarankiškai su lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais. |
|
185 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl nacionalinės nuotolinės medicinos sistemos sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Pasirinkta nacionalinė nuotolinės medicinos sistema užtikrina pacientų bendravimą su sveikatos priežiūros specialistais ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą. Ji užtikrina skaitmeninę infrastruktūrą, būtiną nuotolinei sveikatos priežiūrai, bendrai sveikatos kortelei ir bendram administracinių duomenų modeliui įgyvendinti. Ji taip pat užtikrina tinkamus privatumo, duomenų apsaugos, IT saugumo, saugojimo ir suderinamumo reikalavimus bei ryšių formos specifikacijas. |
|
186 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Siektina reikšmė |
Sveikatos priežiūros įstaigos, centralizuotai saugančios atvaizdus |
|
% (procentais) |
0 |
10 |
IV ketv. |
2023 |
Bent 10 proc. visuomenės sveikatos įstaigų turi turėti prieigą prie centrinės prieigos prie vaizdų ir jų saugojimo sistemos (PACS) ir turi turėti galimybę saugoti ir iš jos gauti vaizdus. |
|
187 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Siektina reikšmė |
Sveikatos priežiūros specialistai, besinaudojantys nacionaline nuotolinės medicinos sistema |
|
Skaičius |
0 |
1500 |
IV ketv. |
2025 |
Nacionalinių nuotolinės medicinos priemonių naudojimas apima nuotolinį ryšį su gydytoju, nuotolines konsultacijas su gydytoju, nuotolines konsultacijas su kitais gydytojais arba nuotolinę gyvybės požymių stebėseną. Tikslas apima atskirų sveikatos priežiūros specialistų, kurie naudojasi sistema, skaičių. |
|
188 |
D. Sveikatos priežiūros sistemos prieinamumas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia patobulintas reabilitacijos centras, turintis didesnius pajėgumus |
Užbaigti statybos darbai ir gautas naudojimo leidimas |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Reabilitacijos centro atnaujinimas padidins jo metinius pajėgumus 2 800 pacientų (nuo 1400 šiuo metu gydomų pacientų iki 4200 pacientų, užbaigus modernizavimą). Atlikus statybos darbus, rekonstravimo centras turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. |
|
189 |
D. Sveikatos priežiūros sistemos prieinamumas |
Siektina reikšmė |
Sutrumpintas vidutinis skubios medicininės pagalbos atvykimo laikas |
|
Skaičius (minutės) |
16 |
15 |
II ketv. |
2025 |
Sveikatos išsiuntimo tarnybos duomenimis, vidutinis greitosios pagalbos automobilių atvežimo į Slovėniją laikas šiuo metu yra 16 minučių ar ilgesnis. Vidutinis greitosios medicinos pagalbos tarnybų atvykimo laikas miesto ir kaimo vietovėse sutrumpinamas iki mažiau kaip 15 minučių. Visų pirma siekiama sutrumpinti vidutinį atvykimo į tas vietoves, kuriose šiuo metu laukiama ilgiausio laukimo, laiką. |
|
190 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Liublianos infekcinės klinikos statybos sutarties sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2023 |
Sutarties dėl Liublianos infekcinės klinikos, skirtos infekcinėms ligoms gydyti, statybos sudarymas. Klinika turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. |
|
191 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Liublianos infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2025 |
Liublianos infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas. Komisija parengia technines gaires ir įrangos specifikacijas, siekdama užtikrinti, kad įranga būtų saugi ir kad infekcinėmis ligomis sergantys pacientai būtų veiksmingai gydomi pagal medicinos standartus. |
|
192 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Liublianos infekcinė klinika |
Statybos darbų užbaigimas ir gauta veiklos licencija |
|
|
|
II ketv. |
2026 |
Pradėti naudoti Liublianos infekcinę kliniką pagal 190 tarpinės reikšmės specifikacijas ir įrangą, atitinkančią 191 tarpinę reikšmę. |
|
193 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Mariboro infekcinės klinikos statybos sutarties sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2022 |
Mariboro infekcinės klinikos, skirtos infekcinėms ligoms gydyti, statybos sutarties sudarymas. Klinika turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. |
|
194 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Mariboro infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
IV ketv. |
2024 |
Mariboro infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas. Siekdama užtikrinti, kad infekcinėmis ligomis sergantys pacientai būtų saugūs ir galėtų veiksmingai gydyti pacientus pagal medicinos standartus, Komisija parengia technines gaires ir įrangos specifikacijas. |
|
195 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Mariboro infekcinė klinika |
Statybos darbų užbaigimas ir gauta veiklos licencija |
|
|
|
II ketv. |
2026 |
Pradėti naudoti Mariboro infekcinės klinikos pagal 193 tarpinės reikšmės specifikacijas ir įrangą, atitinkančią 194 tarpinę reikšmę. |
O. 15 KOMPONENTAS. ILGALAIKĖ PRIEŽIŪRA
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusios su demografinėmis tendencijomis ir didėjančiu poreikiu užtikrinti geresnes galimybes naudotis aukštos kokybės ilgalaikės priežiūros paslaugomis.
Komponento tikslai – sukurti naują socialinės apsaugos ramstį sukuriant integruotą aukštos kokybės, socialiai teisingos ir finansiškai tvarios ilgalaikės priežiūros teisinę sistemą; didinti paslaugų prieinamumą ir prieinamumą įvairaus amžiaus paramos gavėjams; stiprinti bendruomeninių paslaugų plėtrą ir integraciją į sveikatos priežiūros paslaugas; didinti darbuotojų skaičių ir remti sistemos skaitmeninimą.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2019 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „priimti ir įgyvendinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros reformas, kuriomis būtų užtikrinta kokybė, prieinamumas ir ilgalaikis fiskalinis tvarumas“. (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir 2020 m. „užtikrinti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemos atsparumą, be kita ko, užtikrinant tinkamą būtinųjų medicinos reikmenų tiekimą ir sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą“ (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
O.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas
Reformos tikslai – įgyvendinti naują socialinės apsaugos ramstį, orientuotą į konkrečius asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, poreikius ir užtikrinant vienodas galimybes nepriklausomai nuo socialinio ir ekonominio statuso. Specialiu įstatymu užtikrinama, kad finansavimo šaltiniai būtų įvairesni, visų pirma įvedant privalomą ilgalaikės priežiūros draudimą.
Reformą sudaro naujo įstatymo, kuriuo Slovėnijoje nustatoma integruota ilgalaikės priežiūros sistema, įskaitant socialinės apsaugos srities įstatų pakeitimus, įsigaliojimas; specialaus įstatymo dėl privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo įsigaliojimą; ir nacionalinio modelio, skirto ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų teikiamų gydymo paslaugų kokybei stebėti, sukūrimas.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
B investicija. Užtikrinti integruotą asmenų, kuriems reikia aukštesnio lygio ilgalaikės priežiūros ir sudėtingesnių slaugos paslaugų, traktavimą
Investicijų tikslas – sukurti naują organizacinę struktūrą, kuri sudarytų sąlygas integruotam suaugusiųjų, kuriems reikia didesnio ilgalaikės priežiūros intensyvumo ir sudėtingesnių priežiūros paslaugų, gydymui; sukurti asmenų, turinčių teisę į ilgalaikę priežiūrą, reabilitacijos centrų ir ambulatorinės bei mobilių grupių, kurios teiktų ilgalaikės priežiūros paslaugas ir paramos gavėjų namuose, tinklą.
Investicijas sudaro ne mažiau kaip 200 papildomų lovų su susijusiomis priemonėmis ir įranga pradėjimas eksploatuoti; erdvinės sąlygos ir įranga reabilitacijos centro veiklai, siekiant teikti paslaugas institucijoje ir ilgalaikės priežiūros gavėjų namuose; ir sukurti erdvines sąlygas ir įrangą modeliavimo centro veiklai, kad būtų apmokyti ilgalaikės priežiūros srities darbuotojai ir neoficialios priežiūros paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti aukštos kokybės ir saugią ilgalaikę priežiūrą.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
O.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
196 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinis ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų kokybės rodiklių stebėsenos modelis |
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina nacionalinį stebėsenos modelį. |
IV ketv. |
2021 |
Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjams institucijose taikomo nacionalinio kokybės rodiklių stebėsenos modelio patvirtinimas. Ji stebi ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybę nacionaliniu lygmeniu. Stebimi bent šie rodikliai: sužalojimų skaičius, kritusių sužalojimų skaičius, nuokrypių skiriant vaistus skaičius, kelių atsparių mikroorganizmų infekcija sergančių naudotojų skaičius. |
|||
|
197 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Ilgalaikės priežiūros įstatymo įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Ilgalaikės priežiūros įstatymo įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Ilgalaikės priežiūros aktu nustatoma ilgalaikė priežiūra kaip naujas socialinės apsaugos ramstis integruojant socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatyme nustatomos kokybiškų ir saugių ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo sąlygos, įskaitant ilgalaikės priežiūros srities darbuotojams taikomus standartus ir normas. Ja užtikrinama, kad panašių poreikių turintys paramos gavėjai turėtų vienodas teises, neatsižvelgiant į jų socialines, ekonomines ar kitas asmenines savybes ir vietą, kurioje jie nori pasinaudoti teise į ilgalaikės priežiūros paslaugas. Aktu užtikrinamas ilgalaikės priežiūros sistemos finansavimas iš įvairių šaltinių, įskaitant valstybės biudžetą, ir numatomas įsipareigojimas iki 2026 m. sausio 1 d. pradėti taikyti privalomą ilgalaikės priežiūros draudimą. |
|
198 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Ilgalaikės priežiūros įstatymo įgyvendinimo aktų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Ilgalaikės priežiūros įstatymo įgyvendinimo aktų įsigaliojimą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Įgyvendinimo aktuose nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, visų pirma minimalios techninės sąlygos ir gyvenamosios vietos institucijose standartas, personalo įdarbinimo sąlygos, normos ir standartai, susiję su darbuotojų skaičiumi ir švietimu, tiesioginės ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų skaičius pagal ilgalaikės priežiūros teikimo būdą ir ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės stebėsenos rodikliai. Taisyklėse taip pat numatomas tinkamas pacientų, kuriuos turi prižiūrėti medicinos personalas, įskaitant slaugytojus, skaičius. |
|
199 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo įstatymo įsigaliojimas |
Privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo įstatymo įsigaliojimas |
|
|
|
IV ketv. |
2025 |
Įstatymu užtikrinamas perėjimas nuo daugiausia biudžeto finansavimo prie finansavimo daugiausia per privalomą ilgalaikės priežiūros draudimą. Ji užtikrina, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. toks draudimas padengtų bent 30 % ilgalaikės priežiūros paslaugų išlaidų. |
|
200 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškai taikomos visos teisės ir paslaugos pagal integruotą ilgalaikės priežiūros sistemą |
Užbaigtas laipsniškas visų teisių ir paslaugų pagal Ilgalaikės priežiūros įstatymą įvedimas |
|
|
|
IV ketv. |
2025 |
Visi asmenys, turintys ilgalaikės priežiūros poreikių, turi teisę naudotis visomis teisėmis ir paslaugomis pagal ilgalaikės priežiūros įstatymą, visų pirma galimybe gauti visapusišką gydymą namuose, teise į šeimos narį prižiūrintį asmenį ir teise į išmokas pinigais. Tikimasi, kad reikalavimus atitiks ne mažiau kaip 69 000 asmenų. |
|
201 |
B. Užtikrinti integruotą asmenų, kuriems reikia aukštesnio lygio ilgalaikės priežiūros ir sudėtingesnių slaugos paslaugų, traktavimą |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl ilgalaikės priežiūros įstaigų papildomų pajėgumų sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Atrinktos ilgalaikės priežiūros įstaigos teikia paslaugas paramos gavėjams, turintiems aukštesnį ilgalaikės priežiūros ir slaugos poreikį. Jos apima gebėjimą teikti reabilitaciją ir kitą tinkamą įrangą ir užtikrina, kad erdvės sąlygos būtų pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus |
|
202 |
B. Užtikrinti integruotą asmenų, kuriems reikia aukštesnio lygio ilgalaikės priežiūros ir sudėtingesnių slaugos paslaugų, traktavimą |
Siektina reikšmė |
Papildomi ilgalaikės priežiūros infrastruktūros pajėgumai |
|
Skaičius |
0 |
200 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti 200 lovų ilgalaikės priežiūros įstaigose statybos darbai ir veiklos licencija, atitinkantys 201 tarpinės reikšmės reikalavimus. Esant didesniems poreikiams, patalpose turi būti galima apgyvendinti iki 300 lovų. |
O.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
C investicija. Saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas priklausomiems asmenims
Investicijų tikslas – suteikti tinkamą būstą, kad būtų galima patenkinti numatomą institucinės globos paklausos padidėjimą dėl visuomenės senėjimo.
Investicijos apima naujos bent 850 vietų būsto infrastruktūros statybą, t. y. mažesnius savarankiškus būstus ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjams, kuriems reikia pagrindinės, socialinės ir medicininės priežiūros. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų sudarytos tinkamos erdvės sąlygos bendruomenės paslaugoms ir programoms teikti, kad būtų sudarytos sąlygos savarankiškam gyvenimui ir užkertamas kelias naudotojų socialinei atskirčiai, užtikrintas veiksmingas su užkrečiamosiomis ligomis susijusios rizikos valdymas ir užtikrintas kokybiškas ir saugus asmenų, kurie labai priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, gydymas.
Investicijos turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.
O.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
203 |
C. Saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas priklausomiems asmenims |
Tarpinė reikšmė |
Naujų institucinės globos įstaigų statybos sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarties sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2023 |
Atrinktais projektais užtikrinama, kad naujos institucinės globos įstaigos būtų mažesnės, savarankiškos apgyvendinimo įstaigos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjams, kuriems reikia prie jų poreikių pritaikytos pagrindinės, socialinės ir medicininės priežiūros, užtikrinant kokybišką ir saugų labai priklausomų asmenų gydymą. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus |
|
204 |
C. Saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas priklausomiems asmenims |
Siektina reikšmė |
Papildomos vietos institucinės globos įstaigose |
|
Skaičius |
0 |
850 |
II ketv. |
2026 |
Užbaigti statybos darbai ir išduota veiklos licencija 850 papildomų vietų institucinės globos įstaigose, laikantis 203 tarpinės reikšmės reikalavimų. |
P. 16 KOMPONENTAS. Įperkamas būstas
Šiuo Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamas viešųjų nuomojamų būstų trūkumo Slovėnijoje klausimas. Jaunimui ir jaunimui, socialiai remtinoms grupėms ir kitoms marginalizuotoms grupėms ypač sunku gauti tinkamą būstą.
Šio komponento tikslai – sudaryti sąlygas viešojo nuomojamo būsto fondo didinimui reformuojant būsto politiką ir investuojant į naujus nuomojamus butus bei įsigyjant ir renovuojant esamus butus. Taip mažinamos tikslinių grupių, įskaitant socialiai remtinus asmenis ir šeimas, būsto išlaidos.
Šiomis investicijomis ir reformomis atsižvelgiama į 2020 m. Slovėnijai skirtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas „pasirūpinti tinkamu pajamų kompensavimu ir socialine apsauga“. (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).
Tikimasi, kad, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.
P.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas
Šis Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas neapima reformų ir investicijų, kurioms teikiama negrąžintina finansinė parama.
P.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
Šis Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas neapima reformų ir investicijų, kurioms teikiama negrąžintina finansinė parama.
P.3. Su paskola susijusių reformų ir investicijų aprašymas
A reforma. Viešųjų nuomojamų būstų fondo didinimas
Reformos tikslas – padidinti viešųjų nuomojamų būstų skaičių Slovėnijoje, visų pirma socialiai remtinoms ir marginalizuotoms grupėms.
Reformą sudaro Būsto įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama suderinti viešųjų būsto fondų ne pelno nuomos lygį ir sudaryti sąlygas tokiems fondams papildomai skolintis, įsigaliojimas. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus užtikrintas ilgalaikis Slovėnijos viešųjų būsto fondų finansinis stabilumas.
Pakeitimais taip pat nustatoma viešoji nuomos paslauga, kurios tikslas – įsigyti ir renovuoti esamus privačius tuščius butus, skirtus įperkamiems būstams.
Apskritai tikimasi, kad reforma palengvins ne mažiau kaip 5 000 papildomų būstų statybą ir orientacinių 2 000 šiuo metu tuščių privačių būstų, kurie bus įsigyti ir renovuoti iš viešųjų būstų fondų, aktyvavimą.
Su reformos įgyvendinimu susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. birželio 30 d.
B investicija. Viešojo nuomojamo būsto suteikimas
Investicijų tikslas – Slovėnijoje sumažinti valstybinių nuomojamų būstų deficitą.
Investicijas sudaro 480 naujų būstų statyba. Savivaldybių aprūpinimo būstu fondų ir kitų įperkamų būstų organizacijų projektai atrenkami konkurso tvarka.
Su investicijų įgyvendinimu susijusi tarpinė reikšmė ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
P.4. Su paskola susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės) |
Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės) |
Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis |
Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas |
|||
|
Matavimo vienetas |
Bazinis lygis |
Tikslas |
Ketvirtis |
Metai |
||||||
|
205 |
Viešųjų nuomojamų būstų fondo didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Būsto įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
Įstatymo nuostata, nurodanti Būsto įstatymo pakeitimų įsigaliojimą |
|
|
|
IV ketv. |
2021 |
Tikimasi, kad būsto įstatymo pakeitimais bus skatinamas veiksmingas ir subalansuotas požiūris į aprūpinimą būstu. Jos apima ne pelno nesiekiančios nuomos dydžio atnaujinimą, kartu kuo labiau sumažinant poveikį socialinės rizikos nuomininkams; galimybė toliau skolintis iš valstybinių būsto fondų ir galimybė aktyvuoti esamus, bet nenaudojamus gyvenamuosius būstus, kurie būtų naudojami kaip viešieji nuomojami būstai. |
|
206 |
Viešųjų nuomojamų būstų fondo didinimas |
Siektina reikšmė |
Papildomas viešasis nuomojamas būstas |
|
Skaičius būstas, |
0 |
4500 |
II ketv. |
2026 |
Statoma arba įsigyjama ne mažiau kaip 4500 naujų nuomojamų viešųjų būstų, atitinkančių Būsto įstatymo reikalavimus, išskyrus 208 ir 209 tiksluose numatytus būstus. |
|
207 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Tarpinė reikšmė |
Viešojo nuomojamo būsto pirkimo sutarčių sudarymas |
Pranešimas apie sutarčių sudarymą |
|
|
|
II ketv. |
2022 |
Atrinktais projektais užtikrinama, kad būtų pastatyti nauji būstai, kurių vidutinis paviršiaus plotas turėtų būti 47-58 m². Visos gyvenamosios patalpos naudojamos tik viešajam nuomojamam būstui. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus. |
|
208 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Siektina reikšmė |
Papildomi nuomojami viešieji būstai |
|
Skaičius |
0 |
200 |
IV ketv. |
2024 |
Užbaigti statybos darbai ir gauti leidimai naudoti papildomus nuomojamus viešuosius būstus, laikantis 207 tarpinės reikšmės reikalavimų. Gyvenamųjų patalpų plotas atitinka Ne pelno siekiančių būstų paskirstymo taisyklėse (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 14/04, 34/04, 62/06, 11/09, 81/11 ir 47/14) nustatytas sąlygas, o vidutinis plotas turėtų būti 47–58 m². |
|
209 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Siektina reikšmė |
Papildomi nuomojami viešieji būstai |
|
Skaičius |
200 |
480 |
IV ketv. |
2025 |
Užbaigti statybos darbai ir gauti leidimai naudoti papildomus nuomojamus viešuosius būstus, laikantis 207 tarpinės reikšmės reikalavimų. Gyvenamųjų patalpų plotas atitinka Ne pelno siekiančių būstų paskirstymo taisyklėse (Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 14/04, 34/04, 62/06, 11/09, 81/11 ir 47/14) nustatytas sąlygas, o vidutinis plotas turėtų būti 47–58 m². Bendra finansavimo suma yra bent 60 000 000 EUR. |
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos
[VALSTYBĖS NARĖS] ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra [INSERT AMOUNT] EUR.
2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA
1.Finansinis įnašas
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
1.1.Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
83 |
D. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europos bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos |
Tarpinė reikšmė |
Paskelbtas kvietimas pareikšti susidomėjimą nauju projektu dėl naujos kartos debesijos. |
|
85 |
E. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai – mažos vartojamosios galios procesoriai ir puslaidininkių lustai |
Tarpinė reikšmė |
Bendro projekto potencialių dalyvių sąrašo užbaigimas. |
|
171 |
A. Administracinių kliūčių šalinimas |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimas |
|
77 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Tarpinė reikšmė |
Įmonių skaitmeninės transformacijos strategijos priėmimas |
|
90 |
A. Viešojo administravimo skaitmeninės transformacijos valdymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigta ir veikianti Valstybės administracijos Informatikos plėtros taryba |
|
124 |
A. Kapitalo rinkų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl alternatyvaus investavimo fondų formų įsigaliojimas |
|
126 |
B. Našesnė ekonomika siekiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų skatinimo akto pakeitimų, kuriais siekiama skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, įsigaliojimas |
|
149 |
A. Tvaraus turizmo vystymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Dekreto dėl paskatų turizmo vystymuisi įsigaliojimas |
|
174 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įsigaliojimas |
|
178 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Slovėnijos viešųjų pirkimų duomenų bazių suderinimas su Europos Komisijos duomenų baze ir duomenų, reikalingų išsamiam viešųjų pirkimų rodiklių skelbimui bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje, perdavimas |
|
181 |
D. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas. Kontrolės ir audito sistemos |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinis dekretas, kuriame aprašoma audito ir kontrolės atlikimo tvarka pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ir Vyriausybės priimtas Koordinavimo įstaigos gaires; ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo biuro įsteigimas ir patobulinta audito ir kontrolės duomenų saugyklų sistema: informacija, reikalinga RRF įgyvendinimui stebėti. |
|
196 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinis ilgalaikės priežiūros paslaugų teikėjų kokybės rodiklių stebėsenos modelis |
|
205 |
Viešųjų nuomojamų būstų fondo didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Būsto įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
|
Paramos dalies suma |
57 064 305 EUR |
1.2.Antra paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
1 |
A. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma |
Tarpinė reikšmė |
Akto dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
|
8 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Tarpinė reikšmė |
Valdymo modelis, skirtas remti atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojus patekimo į rinką ir energijos mainų su pramonės vartotojais srityse |
|
9 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Siektina reikšmė |
Įmonių, įsigijusių energijos ir medžiagų vartojimo efektyvumo e. korteles, skaičius |
|
11 |
G. Investicijos energijos vartojimo efektyvumui ekonomikoje didinti |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių sudarymas dėl verslo konsorciumų dalyvavimo bandomuosiuose projektuose apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos srityje |
|
54 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Akto, kuriuo įsteigiamas integruotas viešojo keleivinio transporto operatorius, įsigaliojimas |
|
63 |
B. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reforma |
Akto dėl alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje įsigaliojimas |
|
|
71 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia pagal vieno langelio principą veikiantis informacijos centras žiedinės ekonomikos klausimais |
|
78 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Tarpinė reikšmė |
Novatoriškų viešųjų pirkimų gairės |
|
79 |
A. Skaitmeninė ekonomikos transformacija (verslas ir pramonė) |
Siektina reikšmė |
Priskirtos e. tapatybės įmonės |
|
80 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos programa |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl įmonių skaitmeninės transformacijos projektų sudarymas |
|
81 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos darbotvarkė |
Siektina reikšmė |
Įmonių, parengusių skaitmeninę strategiją, konsorciumai |
|
87 |
F. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europinė blokų grandinės paslaugų infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Nacionaliniu lygmeniu atidaryti Europinės blokų grandinės paslaugų infrastruktūros mazgai |
|
89 |
C. Debesijos infrastruktūros sukūrimas Ekonominio vystymosi ir technologijų ministerijoje |
Tarpinė reikšmė |
Veikia debesijos infrastruktūra |
|
91 |
B. Aplinkos, kurioje viešojo administravimo institucijos galėtų naudotis e. paslaugomis, sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Saugūs nacionaliniai e. tapatybės dokumentai |
|
94 |
F. Perėjimas prie gigabitinės visuomenės |
Tarpinė reikšmė |
2021–2025 m. plačiajuosčio ryšio plano priėmimas |
|
110 |
A. MTPI sistemos veikimas ir valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos akto įsigaliojimas |
|
111 |
A. MTPI sistemos veikimas ir valdymas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigtas ir veikiantis jungtinis programos komitetas |
|
125 |
A. Kapitalo rinkų stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Kapitalo rinkos plėtros strategijos priėmimas |
|
127 |
B. Našesnė ekonomika siekiant skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Investicijų skatinimo akto įgyvendinimo reglamento įsigaliojimas |
|
128 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Regioninės plėtros rėmimo projektų sutarčių sudarymas |
|
133 |
D. Kurti ekonominės ir verslo infrastruktūros inovacijų ekosistemas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl novatoriškų verslo infrastruktūros ekosistemų ir jų valdymo sudarymas |
|
160 |
F. Bandomieji aukštojo mokslo reformos projektai siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta bandomųjų projektų, skirtų aukštojo mokslo procesui atnaujinti, atranka |
|
172 |
A. Administracinių kliūčių šalinimas |
Tarpinė reikšmė |
Antrojo akto dėl biurokratijos mažinimo įsigaliojimas |
|
176 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta techninė pagalba viešųjų pirkimų reformų įgyvendinimui remti. |
|
180 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Statybos akto ir Teritorijų planavimo akto pakeitimų įsigaliojimas |
|
197 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Ilgalaikės priežiūros įstatymo įsigaliojimas |
|
198 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Ilgalaikės priežiūros įstatymo įgyvendinimo aktų įsigaliojimas |
|
Paramos dalies suma |
230 982 540 EUR |
1.3.Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
2 |
A. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimo Slovėnijoje reforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia vienas kontaktinis centras, skirtas padėti investuotojams gauti leidimus įrengti elektros energijos gamybos įrenginius ir prijungti juos prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
|
4 |
D. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant efektyvaus energijos vartojimo |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo dalyvauti konkurse dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naudotinų centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, paskelbimas |
|
6 |
F. Elektros energijos paskirstymo tinklo (transformatorinių) stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl elektros transformatorinių paskelbimas |
|
12 |
G. Investicijos energijos vartojimo efektyvumui ekonomikoje didinti |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai užbaigti bandomieji projektai |
|
21 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl atskirų techninių pastatų sistemų modernizavimo įgyvendinimo paskelbimas |
|
22 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl didelės administracinės ir socialinės svarbos valstybei priklausančių pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą paskelbimas |
|
23 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Tarpinė reikšmė |
Kvietimo teikti pasiūlymus dėl valstybei priklausančių gyvenamųjų pastatų renovacijos siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą paskelbimas. |
|
32 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl investicijų į apsaugą nuo potvynių sudarymas |
|
36 |
C. Klimato kaitos ir su ja susijusių nelaimių padarinių atspariai miškų biologinei įvairovei švelninimas |
Tarpinė reikšmė |
Taisyklių dėl įtraukimo į tiekėjų registrą sąlygų ir kitų tiekėjų pareigų bei reikalavimų, susijusių su prekyba miško dauginamąja medžiaga, pakeitimų įsigaliojimas |
|
38 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas |
|
42 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas |
|
55 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Veikia viešojo keleivinio transporto valdymo bendrovė |
|
57 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geležinkelio ruožų modernizavimo sudarymas |
|
58 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geležinkelio stočių Grosuplje ir Domžale modernizavimo sudarymas |
|
69 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Pakeitimų dėl didesnės gamintojo atsakomybės ir atliekų naudojimo įsigaliojimas |
|
88 |
F. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europinė blokų grandinės paslaugų infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Paslaugos, teikiamos per Europinę blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą |
|
93 |
C. Administracinių procesų modernizavimas siekiant sėkmingos skaitmeninės transformacijos |
Tarpinė reikšmė |
Teisinių ir administracinių kliūčių, trukdančių teikti e. paslaugas, pašalinimas |
|
100 |
I. Vidaus saugumo skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Naujojo policijos skaitmeninio radijo ryšio tinklo (TETRA) naudotojai |
|
135 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Akto, kuriuo nustatoma sutrumpinto darbo laiko tvarka krizės sąlygomis, įsigaliojimas |
|
141 |
B. Lankstesnių darbo organizavimo būdų rėmimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikianti interneto platforma su darbdaviams ir darbuotojams skirtomis priemonėmis lankstiems darbo organizavimo būdams skatinti |
|
144 |
D. Spartesnis jaunimo patekimas į darbo rinką |
Siektina reikšmė |
Papildomų jaunų žmonių, dirbančių subsidijuojamą darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, skaičius |
|
150 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumo didinimo sudarymas |
|
154 |
D. Tvarus kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros restauravimas ir atgaivinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl kultūros paveldo objektų renovacijos sudarymas |
|
193 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Mariboro infekcinės klinikos statybos sutarties sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
230 982 540 EUR |
1.4.Ketvirtasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
19 |
A. Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos jų energiniam naudingumui didinti planavimo ir finansavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Įsigalioja draudimas naudoti iškastinį kurą šildymui naujuose pastatuose |
|
56 |
A. Viešojo keleivinio transporto organizavimo reforma |
Siektina reikšmė |
Viešojo transporto paslaugų padidėjimas |
|
82 |
B. Pramonės ir verslo skaitmeninės transformacijos darbotvarkė |
Siektina reikšmė |
Remiami konsorciumai, kurie baigė visapusišką skaitmeninę transformaciją |
|
86 |
E. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai – mažos vartojamosios galios procesoriai ir puslaidininkių lustai |
Siektina reikšmė |
Pradėtų projektų skaičius |
|
129 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių skyrimas inovacijų skatinimo projektams |
|
137 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Pensijų teisės aktų pakeitimų projektas pateiktas konsultacijoms |
|
164 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta švietimo infrastruktūros žalinimo investicinių projektų atranka |
|
173 |
B. Modernus ir atsparus viešasis sektorius |
Tarpinė reikšmė |
Įstatymo, reglamentuojančio darbo užmokesčio sistemą viešajame sektoriuje, įsigaliojimas |
|
179 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Viešųjų pirkimų akademija |
|
185 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl nacionalinės nuotolinės medicinos sistemos sudarymas |
|
201 |
B. Užtikrinti integruotą asmenų, kuriems reikia aukštesnio lygio ilgalaikės priežiūros ir sudėtingesnių slaugos paslaugų, traktavimą |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl ilgalaikės priežiūros įstaigų papildomų pajėgumų sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
228 567 619 EUR |
1.5.Penktasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
20 |
A. Viešojo sektoriaus pastatų renovacijos jų energiniam naudingumui didinti planavimo ir finansavimo reforma |
Tarpinė reikšmė |
Apyvartinio fondo, skirto viešojo sektoriaus pastatų energinei renovacijai, įsteigimas |
|
29 |
A. Pasirengimo klimato kaitos sukeltoms nelaimėms ir reagavimo į jas stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Rezoliucijos dėl nacionalinės apsaugos nuo gaivalinių ir kitų nelaimių programos įsigaliojimas |
|
92 |
D. Kompetencijos centro įsteigimas ir viešojo administravimo darbuotojų įgūdžių gerinimas |
Tarpinė reikšmė |
Įsteigtas ir veikiantis kompetencijos centras |
|
106 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos švietimo įstaigos, kurių optinės jungtys didesnės kaip 1 Gbps |
|
107 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Papildomos 100 Gbps pagrindinės optinės jungtys |
|
138 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimui perduotas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl išsamių Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymo pakeitimų |
|
182 |
A. Sveikatos priežiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Nepriklausomos įstaigos, kuri stebėtų ir kontroliuotų sveikatos priežiūros sistemos kokybę, įsteigimas |
|
186 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Siektina reikšmė |
Sveikatos priežiūros įstaigos, centralizuotai saugančios atvaizdus |
|
190 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Liublianos infekcinės klinikos statybos sutarties sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
228 567 619 EUR |
1.6.Šeštasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
59 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos geležinkelio stotys |
|
72 |
B. Integruotas strateginis projektas, kuriuo siekiama mažinti Slovėnijos priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie žiedinės ekonomikos |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl paramos įmonėms pereinant prie žiedinės ekonomikos sudarymas |
|
84 |
D. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai. Europos bendra duomenų infrastruktūra ir paslaugos |
Siektina reikšmė |
Bandomuoju etapu sukurti ir integruoti duomenų tvarkymo sprendimai |
|
136 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Darbo rinkos reguliavimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
|
143 |
C. Nustatyti lankstesnius darbo metodus, pritaikytus neįgaliųjų poreikiams neįgaliuosius įdarbinančiose įmonėse ir užimtumo centruose |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms ir užimtumo centrams |
|
148 |
A. Tvaraus turizmo vystymo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Vykdoma atnaujinta Slovėnijos ekologiško turizmo sistemos duomenų stebėsena |
|
157 |
E. Visapusiška žaliojo ir skaitmeninio švietimo pertvarka |
Siektina reikšmė |
Specialistai ir vadovai, baigę skaitmeninių ir darnaus vystymosi gebėjimų mokymą |
|
165 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
|
Paramos dalies suma |
14 260 763 EUR |
1.7.Septintasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
3 |
A. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti |
Siektina reikšmė |
Iki 20 kW savarankiško tiekimo įrenginių sujungimo sutrumpinimas ir supaprastinimas |
|
10 |
C. Energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje |
Siektina reikšmė |
Aktyvesnis energijos vartojimo auditų rekomendacijų įgyvendinimas |
|
24 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta didelės administracinės ir socialinės svarbos pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
37 |
G. Sėklų, medelynų ir miškų apsaugos centras |
Tarpinė reikšmė |
Sėklų, medelynų ir miškų apsaugos centras veikia |
|
39 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
43 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
74 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl paramos ekologiškam medienos apdirbimui sudarymas |
|
103 |
L. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Naujos e. paslaugos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
|
112 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, ekonomikos, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos programų atrankos |
|
113 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl programų, susijusių su skaitmeninimu ir skaitmenine transformacija, atrankos |
|
114 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Sprendimas dėl žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų atrankos |
|
120 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta projektų atranka pagal MTPI bandomąsias schemas žiedinės ekonomikos srityje |
|
139 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
Pensijų ir invalidumo draudimo įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti sistemos fiskalinį tvarumą ir adekvačias pensijas, įsigaliojimas |
|
140 |
A. Struktūrinės darbo rinkos atsparumo didinimo priemonės |
Tarpinė reikšmė |
2021–2025 m. aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo gairių įgyvendinimo dokumentų atnaujinimas |
|
145 |
D. Spartesnis jaunimo patekimas į darbo rinką |
Siektina reikšmė |
Papildomų jaunų žmonių, dirbančių subsidijuojamą darbą pagal neterminuotą darbo sutartį, skaičius |
|
146 |
E. Darbuotojų mokymas ir švietimas |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai mokymo/švietimo programas baigusių darbuotojų skaičius |
|
175 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Siektina reikšmė |
Derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procentinė dalis visose skaidriai paskelbtose procedūrose |
|
177 |
C. Sudaryti sistemines sąlygas investicijų augimui |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigtą nepriklausomą viešųjų pirkimų reformų poveikio analizę ir sistemos tobulinimo priemonių bei tikslų nustatymą. |
|
183 |
A. Sveikatos priežiūros sistemos reforma |
Tarpinė reikšmė |
Sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas |
|
188 |
D. Sveikatos priežiūros sistemos prieinamumas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia patobulintas reabilitacijos centras, turintis didesnius pajėgumus |
|
194 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Mariboro infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
171 813 710 EUR |
1.8.Aštuntasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
60 |
C. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotų geležinkelio linijų ilgis |
|
75 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti |
|
189 |
D. Sveikatos priežiūros sistemos prieinamumas |
Siektina reikšmė |
Sutrumpintas vidutinis skubios medicininės pagalbos atvykimo laikas |
|
191 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Liublianos infekcinės klinikos įrangos pirkimo sutarties sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
71 330 382 EUR |
1.9.Devintasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
5 |
D. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarkymas naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius siekiant efektyvaus energijos vartojimo |
Siektina reikšmė |
Papildomi atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai centralizuoto šilumos tiekimo sistemose |
|
26 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą individualiai atnaujinus technines pastatų sistemas |
|
27 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta valstybei priklausančių gyvenamųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
30 |
E. Socialinis ir ekonominis atsparumas su klimato kaita susijusioms nelaimėms Slovėnijos Respublikoje |
Siektina reikšmė |
Naujai sukurtos mokymo ir reagavimo į su klimato kaita susijusias nelaimes priemonės |
|
31 |
E. Socialinis ir ekonominis atsparumas su klimato kaita susijusioms nelaimėms Slovėnijos Respublikoje |
Siektina reikšmė |
Dalyviai, baigę mokymus, kaip reaguoti į potvynius ir didelio masto gamtos gaisrus |
|
33 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Atkurtos vietovės, kurioms dėl seisminės rizikos gresia nuošliaužos |
|
35 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų potvynių ir nuošliaužų mažinimo projektų, kuriais, kiek įmanoma, remiamas gamta grindžiamas sprendimas ir žaliosios priemonės, skaičius |
|
40 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
44 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
62 |
D. Geležinkelių ir kelių infrastruktūros skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Keliai, kuriuose taikoma eismo kontrolės ir valdymo sistema |
|
64 |
B. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reforma |
Siektina reikšmė |
Alternatyviais degalais varomoms transporto priemonėms skirti veikiantys įkrovimo arba degalų papildymo punktai |
|
65 |
E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo transporto sektoriuje skatinimas |
Siektina reikšmė |
Viešosios įkrovimo prieigos elektromobiliams |
|
66 |
E. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo transporto sektoriuje skatinimas |
Siektina reikšmė |
Viešojo administravimo institucijoms priklausančios elektromobilių įkrovimo prieigos |
|
73 |
B. Integruotas strateginis projektas, kuriuo siekiama mažinti Slovėnijos priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie žiedinės ekonomikos |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, kuriais siekiama padėti įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos |
|
97 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
E. teisės aktų platformos veikimo pradžia |
|
101 |
I. Vidaus saugumo skaitmeninimas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia privati policijos debesija |
|
102 |
K. Žalioji Slovėnijos vietos nustatymo sistema |
Siektina reikšmė |
Tarpusavyje sujungta erdvinė ir aplinkos skaitmeninių duomenų infrastruktūra |
|
108 |
J. Švietimo, mokslo ir sporto sektorių skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Nauji IT sprendimai, naudojami profesinio rengimo absolventams mokyti, jiems mokytis, sportuoti ir juos stebėti |
|
109 |
M. Skaitmeninimas kultūros srityje |
Siektina reikšmė |
Kultūros įstaigos, teikiančios dinamiškas e. paslaugas |
|
117 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai |
|
121 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti MTPI bandomieji projektai žiedinės ekonomikos srityje |
|
123 |
E. Nacionalinio maisto instituto – pagrindinio inovacijų ekosistemos maisto tiekimo grandinėse ramsčio įsteigimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio maisto instituto veiklos pradžia |
|
131 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Užbaigti regioninės plėtros rėmimo projektai |
|
153 |
C. Tvarus viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros ir turistų lankomų gamtinių objektų vystymas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti viešosios ir bendros turizmo infrastruktūros projektai |
|
156 |
A. Švietimo sistemos atnaujinimas siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, pradinių ir vidurinių mokyklų mokymo programos |
|
161 |
F. Bandomieji aukštojo mokslo reformos projektai siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Užbaigti bandomieji projektai, skirti aukštojo mokslo procesui atnaujinti |
|
184 |
B. Sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos stiprinimas siekiant užtikrinti priežiūros kokybę |
Siektina reikšmė |
Papildomi slaugytojai, parengti lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams |
|
187 |
C. Skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija |
Siektina reikšmė |
Sveikatos priežiūros specialistai, besinaudojantys nacionaline nuotolinės medicinos sistema |
|
199 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Privalomojo ilgalaikės priežiūros draudimo įstatymo įsigaliojimas |
|
200 |
A. Bendros ilgalaikės priežiūros sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Visapusiškai taikomos visos teisės ir paslaugos pagal integruotą ilgalaikės priežiūros sistemą |
|
Paramos dalies suma |
243 144 092 EUR |
1.10.Dešimtasis įnašas (negrąžintina parama):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
7 |
F. Elektros energijos paskirstymo tinklo (transformatorinių) stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Veikiančių naujų elektros transformatorinių skaičius |
|
25 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta didelės administracinės ir socialinės svarbos pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą |
|
28 |
B. Tvari pastatų renovacija |
Siektina reikšmė |
Užbaigta viešųjų pastatų renovacija siekiant padidinti jų energinį naudingumą ir tvarumą, finansuota iš apyvartinio fondo, skirto viešojo sektoriaus pastatų energinei renovacijai |
|
34 |
F. Potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Gyventojų, kuriems yra naudingi apsaugos nuo potvynių projektai, skaičius |
|
41 |
H. Miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
45 |
I. Geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
61 |
D. Geležinkelių ir kelių infrastruktūros skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Eksploatuojami lokomotyvai, kuriuose papildomai įrengta ETCS 2 lygio įranga |
|
76 |
C. Medienos apdirbimo didinimas siekiant paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, skirti ekologiškam medienos apdirbimui remti |
|
95 |
E. Kibernetinio saugumo užtikrinimas |
Tarpinė reikšmė |
Didesni viešojo administravimo institucijų gebėjimai reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus |
|
96 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Tarpinė reikšmė |
Nacionalinio „SI-EuroQCI“ tinklo sukūrimas |
|
98 |
G. Viešojo administravimo skaitmeninės aplinkos modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Valstybės tarnautojų, baigusių skaitmeninių įgūdžių mokymą, skaičius |
|
99 |
H. Gigabitinė infrastruktūra |
Siektina reikšmė |
Kiti plačiajuosčio ryšio prieigą turintys namų ūkiai |
|
104 |
L. Perėjimas prie skaitmeninių technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
Siektina reikšmė |
Naujos e. paslaugos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose |
|
105 |
N. Teisingumo sektoriaus skaitmeninimas |
Siektina reikšmė |
Naujos arba atnaujintos teisminių institucijų naudojamos IT sistemos |
|
115 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, ekonomikos, atsparumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos projektai |
|
116 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti skaitmeninimo ir skaitmeninės transformacijos srities projektai |
|
118 |
B. Mokslinių tyrimų inovacijų projektų, kuriais remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimas, bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai |
|
119 |
C. Bendras projektų, kuriais siekiama didinti tarptautinį Slovėnijos mokslo darbuotojų ir mokslinių tyrimų organizacijų judumą ir skatinti tarptautinį dalyvių iš Slovėnijos dalyvavimą, finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti Slovėnijos tyrėjų judumo ir (arba) reintegracijos projektai |
|
122 |
D. Investicijų į MTPI parodomuosius ir bandomuosius projektus bendras finansavimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti MTPI bandomieji projektai žiedinės ekonomikos srityje |
|
130 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Užbaigti investicijų skatinimo projektai |
|
132 |
C. Parama įmonių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, našumui ir konkurencingumui |
Siektina reikšmė |
Papildomi užbaigti regioninės plėtros rėmimo projektai |
|
134 |
D. Kurti ekonominės ir verslo infrastruktūros inovacijų ekosistemas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai dėl novatoriškų verslo infrastruktūros ekosistemų ir jų valdymo |
|
142 |
B. Lankstesnių darbo organizavimo būdų rėmimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigti projektai, kuriais nustatomos arba gerinamos darbo namuose sąlygos |
|
147 |
E. Darbuotojų mokymas ir švietimas |
Siektina reikšmė |
Sėkmingai mokymo/švietimo programas baigusių darbuotojų skaičius |
|
151 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Siektina reikšmė |
Užbaigti energinės renovacijos projektai, skirti turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumui didinti |
|
152 |
B. Slovėnijos turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūlos darnus vystymasis siekiant padidinti turizmo pridėtinę vertę |
Siektina reikšmė |
Užbaigti statybos arba visiško rekonstravimo projektai, skirti turistų apgyvendinimo įstaigų energijos vartojimo efektyvumui didinti |
|
155 |
D. Tvarus kultūros paveldo ir viešosios kultūros infrastruktūros atkūrimas ir atgaivinimas |
Siektina reikšmė |
Renovuoti kultūros paveldo objektai |
|
158 |
E. Visapusiška žaliojo ir skaitmeninio švietimo pertvarka |
Siektina reikšmė |
Specialistai ir vadovai, baigę skaitmeninių ir darnaus vystymosi gebėjimų mokymą |
|
159 |
B. Aukštojo mokslo reforma siekiant žaliosios ir atsparios pertvarkos |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos aukštojo mokslo programos |
|
162 |
C. Vidurinio profesinio mokymo ir profesinio mokymo modernizavimas |
Siektina reikšmė |
Modernizuotos profesinio mokymo programos |
|
163 |
G. Stiprinti švietimo sistemos ir darbo rinkos bendradarbiavimą. |
Siektina reikšmė |
Įmonėse dirbantys sėkmingai baigę mokymus mentoriai |
|
166 |
H. Švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
|
192 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Liublianos infekcinė klinika |
|
195 |
E. Veiksmingas užkrečiamųjų ligų gydymas |
Tarpinė reikšmė |
Veikia Mariboro infekcinė klinika |
|
Paramos dalies suma |
171 813 711 EUR |
2.Paskola
3 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:
2.1.Pirma paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
13 |
B. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti |
Tarpinė reikšmė |
Elektros tiekimo akto įsigaliojimas |
|
207 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Tarpinė reikšmė |
Viešojo nuomojamo būsto pirkimo sutarčių sudarymas |
|
17 |
F. Tolesnis elektros energijos paskirstymo tinklo stiprinimas |
Tarpinė reikšmė |
Konkurso dėl naujo žemos įtampos paskirstymo tinklo paskelbimas |
|
46 |
B. Prevencijos stiprinimas siekiant padidinti apsaugą nuo potvynių |
Tarpinė reikšmė |
Naujo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimas |
|
49 |
D. Viešųjų aplinkos apsaugos paslaugų teikimo efektyvumo didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Komunalinių paslaugų ir aplinkos apsaugos akto įsigaliojimas |
|
50 |
H. Kiti miesto nuotekų išleidimo, valymo ir pakartotinio naudojimo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų sudarymas |
|
52 |
I. Kiti geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo projektų sudarymas |
|
167 |
D. Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo Slovėnijoje strategija |
Tarpinė reikšmė |
Švietimo ir mokslinių tyrimų infrastruktūros žalinimo strategijos priėmimas |
|
Paramos dalies suma |
310 362 800 EUR |
2.2.Antra paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
168 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Tarpinė reikšmė |
Užbaigta švietimo infrastruktūros žalinimo investicinių projektų atranka |
|
203 |
C. Saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas priklausomiems asmenims |
Tarpinė reikšmė |
Naujų institucinės globos įstaigų statybos sutarčių sudarymas |
|
Paramos dalies suma |
49 375 900 EUR |
2.3.Trečia paramos dalis (paskolos parama)
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
15 |
E. Pagalba elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Tarpinė reikšmė |
Sutarčių dėl naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginių sudarymas |
|
67 |
Tolesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Sutarties dėl Liublianos geležinkelio stoties modernizavimo sudarymas – 1 etapas |
|
70 |
A. Tvarios ir žaliosios pertvarkos sistemos sukūrimas |
Tarpinė reikšmė |
Žaliojo biudžeto planavimo metodikos rengimas ir taikymas |
|
Paramos dalies suma |
49 375 900 EUR |
2.4.Ketvirtasis įnašas (parama paskolai):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
208 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Siektina reikšmė |
Papildomi nuomojami viešieji būstai |
|
Paramos dalies suma |
98 751 800 EUR |
2.5.Penktasis įnašas (parama paskolai):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
169 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
|
14 |
B. Elektros energijos tiekimo reforma atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skatinti |
Siektina reikšmė |
Naujų prie tinklo prijungtų ir eksploatuojamų atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančių jėgainių papildoma galia |
|
209 |
Viešojo nuomojamo būsto suteikimas |
Siektina reikšmė |
Papildomi nuomojami viešieji būstai |
|
Paramos dalies suma |
98 751 800 EUR |
2.6.Šeštasis įnašas (parama paskolai):
|
Eilės numeris |
Susijusi priemonė (reforma arba investicija) |
Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė |
Pavadinimas |
|
16 |
E. Pagalba elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių |
Siektina reikšmė |
Naujų elektros iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių papildoma galia
|
|
18 |
F. Tolesnis elektros energijos paskirstymo tinklo stiprinimas |
Siektina reikšmė |
Naujo veikiančio paskirstymo tinklo ilgis
|
|
47 |
F. Tolesnis potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Gyventojų, kuriems yra naudingi apsaugos nuo potvynių projektai, skaičius |
|
48 |
F. Tolesnis potvynių rizikos ir kitų su klimato kaita susijusių nelaimių rizikos mažinimas |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų projektų, kuriais siekiama sumažinti potvynius ir nuošliaužas, kurie, kiek įmanoma, palankūs gamta grindžiamiems sprendimams ir žaliajai infrastruktūrai, skaičius |
|
51 |
H. Kiti miesto nuotekų išleidimo, valymo ir pakartotinio naudojimo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų miesto nuotekų išleidimo ir valymo projektų skaičius |
|
53 |
I. Kiti geriamojo vandens tiekimo ir taupymo projektai |
Siektina reikšmė |
Užbaigtų geriamojo vandens tiekimo projektų skaičius |
|
68 |
Tolesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimas |
Tarpinė reikšmė |
Baigta Liublianos geležinkelio stoties renovacija |
|
170 |
I. Tolesnis švietimo infrastruktūros žalinimas Slovėnijoje |
Siektina reikšmė |
Naujų švietimo įstaigų plotas |
|
202 |
B. Užtikrinti integruotą asmenų, kuriems reikia aukštesnio lygio ilgalaikės priežiūros ir sudėtingesnių slaugos paslaugų, traktavimą |
Siektina reikšmė |
Papildomi ilgalaikės priežiūros infrastruktūros pajėgumai |
|
204 |
C. Saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas priklausomiems asmenims |
Siektina reikšmė |
Papildomos vietos institucinės globos įstaigose |
|
206 |
Viešųjų nuomojamų būstų fondo didinimas |
Siektina reikšmė |
Papildomas viešasis nuomojamas būstas |
|
Paramos dalies suma |
98 751 800 EUR |
3 SKIRSNIS. PAPILDOMA TVARKA
1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka
[VALSTYBĖS NARĖS] ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi taikant šią tvarką:
·Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo biuras, Finansų ministerija, yra koordinuojančioji institucija, kuriai tenka bendra atsakomybė už viso plano stebėseną ir įgyvendinimą. Ji stebi, tikrina ir tvirtina tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą ir parengia bei pasirašo valdymo deklaraciją.
·Šakinės ministerijos atsako už atskirų Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų įgyvendinimą. Jos koordinavimo institucijai teikia įgyvendinimo pažangos ir tarpinių bei siektinų reikšmių pasiekimo ataskaitas.
·Nacionalinis išlaidų koordinatorius, Finansų ministerija, ES fondų valdymo departamentas: koordinatorius yra atsakingas už mokėjimus nacionaliniu lygmeniu ir už mokėjimo prašymų rengimą ir pateikimą Europos Komisijai.
·Biudžeto priežiūros tarnyba, Finansų ministerija, kaip nacionalinė audito koordinatorė, yra atsakinga už audito atlikimą ir audito santraukos parengimą.
2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka
Siekdama Komisijai užtikrinti visapusišką prieigą prie pagrindinių susijusių duomenų, [VALSTYBĖ NARĖ] taiko šią tvarką:
Finansų ministerija, RRP įgyvendinimo biuras, kaip centrinė Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir jo įgyvendinimo koordinavimo įstaiga, atsako už bendrą plano koordinavimą ir stebėseną. Visų pirma ji veikia kaip koordinuojančioji institucija, stebinti tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangą. Kontrolę vykdo koordinavimo institucija ir šakinės ministerijos, o už auditą atsako nacionalinis audito koordinatorius. Ji koordinuoja tarpinių ir siektinų reikšmių, visų susijusių rodiklių, taip pat kokybinės finansinės informacijos ir kitų duomenų, pavyzdžiui, apie galutinius naudos gavėjus, teikimą. Duomenys koduojami Finansų ministerijos (MFERAC) IT sistemoje.
Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nustatytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Slovėnija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, kai tinkama, paskolą. Slovėnija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais grindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.