Briuselis, 2021 07 01

COM(2021) 384 final

2021/0192(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 184 final}


2021/0192 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Slovėnijos ekonomiką. 2019 m. Slovėnijos vienam gyventojui tekęs bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 74 % ES vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario prognozę, Slovėnijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 5,5 % ir numatoma, kad 2020–2021 m. jis iš viso sumažės 0,9 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgiau veikiančių veiksnių – mažas investicijų ir BVP santykis ir palyginti žemas našumo lygis, taip pat problemos, siejamos su sparčiai senėjančia visuomene ir ilgalaikiu pensijų ir sveikatos sistemų tvarumu;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Slovėnijai pateikė rekomendacijų. Konkrečiai Taryba rekomendavo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas, taip pat švelninti socialinį COVID-19 krizės poveikį ir jos poveikį užimtumui. Ji taip pat rekomendavo didinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų atsparumą ir įgyvendinti reformas, kuriomis užtikrinama jų kokybė, prieinamumas ir ilgalaikis fiskalinis tvarumas. Ji rekomendavo užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą, didinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų galimybes įsidarbinti ir didinti švietimo ir mokymo priemonių aktualumą darbo rinkai. Galiausiai ji rekomendavo užtikrinti įmonių ir namų ūkių likvidumą ir finansavimą, gerinti verslo aplinką, taip pat investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad rekomendacija imtis būtinų priemonių, siekiant veiksmingai kovoti su COVID-19 pandemija, palaikyti ekonomiką ir remti būsimą jos atsigavimą, yra įvykdyta;

(3)[Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms rekomenduota, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų bei integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje taip pat rekomenduota stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;] [If the Council recommendation is not adopted by the time of the CID adoption, please remove the recital]

(4)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Slovėnija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 2 nustatytos ES ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie visų Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(6)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas bei investicijas ir įgyvendinant tarpvalstybinius projektus, šios reformos ir investicijos turėtų papildyti viena kitą ir turėti teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius ir finansinius asignavimus;

(8)planu padedama spręsti pagrindinius struktūrinius uždavinius ir sudaromos sąlygos dvigubai žaliajai ir skaitmeninei ekonomikos pertvarkai. Planas suskirstytas į keturias grupes: „žalioji pertvarka“, „skaitmeninė transformacija“, „pažangus, tvarus ir integracinis augimas“ ir „sveikata ir gerovė“. Tikimasi, kad ilgalaikės priežiūros, sveikatos priežiūros, darbo rinkos ir pensijų srityse numatytos visapusiškos reformos turės ilgalaikį poveikį, o šalies socialinės apsaugos sistema taps atsparesnė ir tvaresnė. Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pagrindą sudaro ir žaliosios bei skaitmeninės priemonės. Į planą įtrauktomis žaliosios pertvarkos priemonėmis siekiama išnaudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą, kartu užtikrinant gamtos apsaugą, remti pastatų energinę renovaciją, mažinti klimato kaitos pavojų, gerinti vandentvarką, skatinti tvarų judumą, imtis žaliojo biudžeto planavimo ir plėtoti žiedinę ekonomiką. Visame plane taip pat numatytos didelės investicijos į žaliąją pertvarką, įskaitant investicijas į tvarų turistų apgyvendinimą, žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimą ir žaliuosius įgūdžius. Tikimasi, kad tikslinėmis skaitmeninės pertvarkos priemonėmis bus prisidedama tiek prie viešojo, tiek prie privačiojo sektoriaus skaitmeninimo. Tarp numatytų priemonių – tolesnis viešojo sektoriaus, ypač teisingumo ir e. sveikatos, skaitmeninimas, skaitmeninio raštingumo švietimo sistemoje didinimo priemonės, elektroninių tapatybės dokumentų piliečiams ir bendrovėms diegimas, tam tikros investicijos į junglumą ir skaitmeninius įgūdžius, kuriomis siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį;

(9)priemonės, kurios visų pirma skirtos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ramsčio klausimams spręsti, apima darbo rinkos ir pensijų reformas, kurios turėtų padėti didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį ir potencialų BVP augimą, taip pat užtikrinti pensijų sistemos ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir adekvatumą. Tikimasi, kad teisės aktais, kuriais nustatoma sutrumpinto darbo laiko tvarka, bus padidintas darbo rinkos atsparumas sukrėtimams. Specialiai tam skirtos reformos ir investicijos turėtų kartu padidinti įmonių, įskaitant veikiančias turizmo ir kultūros sektoriuose, našumą ir aplinkosauginį tvarumą, o viešųjų institucijų reformos turėtų padėti sumažinti administracinę naštą. Pažangus, tvarus ir integracinis augimas remiamas ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, taikomomis mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų, švietimo srityse, ir investicijomis, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Siekiant remti Slovėnijos socialinę ir teritorinę sanglaudą, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama siūlyti įperkamą būstą, kad būtų sušvelnintas krizės poveikis jaunoms šeimoms ir marginalizuotiems asmenims, priemonės, kuriomis siekiama mažinti skaitmeninę takoskyrą tarp kaimo ir miesto vietovių, darbo rinkos reformos, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų reformos ir investicijos į mokymąsi visą gyvenimą;

(10)priemonės, kuriomis pirmiausia prisidedama prie sveikatos ir ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo ramsčio, apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama didinti sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų prieinamumą, veiksmingumą ir finansinį tvarumą. Tikimasi, kad jomis bus apibrėžtos teisės į privalomąjį sveikatos draudimą, pertvarkyta papildomo sveikatos draudimo sistema, reformuota sveikatos priežiūros profesijų atstovų darbo užmokesčio sistema ir užtikrintas jos finansinis tvarumas. Tikimasi, kad sveikatos sistemos prieinamumą, atsparumą ir parengtį krizėms padidins investicijos į pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžius ir skubiosios pagalbos bei infekcinių ligų gydymo infrastruktūros atnaujinimą. Priėmus išsamius teisės aktus, reglamentuojančius ilgalaikės priežiūros sistemą, turėtų būti integruotos ir sveikatos priežiūros, ir socialinės rūpybos paslaugos, o investicijomis į globos namus tikimasi pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Į planą taip pat įtrauktos svarbios priemonės, skirtos viešojo administravimo veiksmingumui ir efektyvumui didinti, be kita ko, vykdant jo skaitmeninę transformaciją. Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta naujai kartai skirtų politikos priemonių, pavyzdžiui, reformos ir investicijos, skirtos švietimo kokybei gerinti, mokykloms aprūpinti pagrindine infrastruktūra ir gebėjimais, reikalingais skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, taip pat jaunimo užimtumui remti;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(11)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant atitinkamai valstybei narei skirtus mokestinius klausimus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(12)plane numatyta daug įvairių viena kitą papildančių reformų ir investicijų, padedančių veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nustatytų per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą Slovėnijai Tarybos pateiktose rekomendacijose, visų pirma ilgalaikės priežiūros, sveikatos priežiūros, pensijų ir darbo rinkos, švietimo ir įgūdžių, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, verslo aplinkos ir viešųjų pirkimų srityse;

(13)atsižvelgiant į ne kartą teiktas rekomendacijas, į planą įtrauktos ilgalaikės priežiūros, sveikatos priežiūros ir pensijų sistemų struktūrinės pagrindinės reformos. Tikimasi, kad įgyvendinus tokias reformas i) gerokai padidės Slovėnijos socialinės apsaugos sistemos atsparumas, ii) pagerės ilgalaikės ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas bei pensijų adekvatumas ir iii) didelių demografinių iššūkių akivaizdoje bus prisidėta prie ilgalaikio fiskalinio tvarumo. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstomas numatomas priimti Ilgalaikės priežiūros įstatymas, pirmasis išsamus šios srities Slovėnijos teisės aktas. Vykdant reformą bus sukurtas naujas socialinės apsaugos ramstis, pagal kurį daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, poreikiams, užtikrinant vienodas galimybes gauti paslaugas, nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės padėties. Specialiu įstatymu numatoma užtikrinti įvairesnius finansavimo šaltinius, visų pirma įvedus privalomąjį ilgalaikės priežiūros draudimą. Tikimasi, kad vykdant sveikatos priežiūros reformą bus sudarytas platus teisių pagal privalomojo sveikatos draudimo sistemą rinkinys, užtikrintas sveikatos priežiūros sistemos finansinis tvarumas, pagerintas jos valdymas ir veiklos rezultatai, be kita ko, įsteigus nepriklausomą įstaigą, prižiūrinčią kokybės ir saugos aspektus. Darbo rinkos reformos padidins darbo jėgos dalyvavimą ir palengvins jos perskirstymą, ypač pasitelkiant mokymą ir aktyvią darbo rinkos politiką, o tai labai svarbu ekonomikos permainų laikotarpiu. Vykdant pensijų reformą bus sprendžiamas sistemos fiskalinio tvarumo klausimas, kartu užtikrinant kartų tarpusavio teisingumą ir pensijų adekvatumą;

(14)tikimasi, kad planas padės sušvelninti krizės socialinį poveikį ir poveikį užimtumui, be kita ko, reformuojant sutrumpinto darbo laiko tvarką, skatinant sudaryti lankstesnes darbo sąlygas ir imantis įperkamo būsto plėtros priemonių. Be to, į planą įtrauktos darbo rinkos ir švietimo priemonės turėtų padidinti žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojų įsidarbinimo galimybes, pagerinti švietimo ir mokymo priemonių aktualumą darbo rinkai, skatinti mokymosi visą gyvenimą ir aktyvumo didinimo priemones, be kita ko, didinant skaitmeninį raštingumą;

(15)į planą taip pat įtrauktos struktūrinės reformos, kuriomis siekiama stiprinti nacionalinę institucinę sistemą. Jame numatytos reformos, kuriomis siekiama didinti konkurenciją ir profesionalumą viešųjų pirkimų srityje. Be to, jame numatytos reformos, kuriomis gerinamos galimybės gauti finansavimą ir verslo aplinka, visų pirma stiprinant kapitalo rinkas, mažinant administracinę naštą ir gerinant skaitmenines viešąsias paslaugas;

(16)tikimasi, kad, siekiant remti ekonomikos atsigavimą, planas padės paankstinti brandžių viešųjų investicijų projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Numatoma sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose pastatuose, apsaugą nuo potvynių, geležinkelių transportą, plačiajuostį ryšį ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. Planu taip pat prisidedama prie įmonių, e. prekybos ir e. sveikatos skaitmeninių pajėgumų didinimo;

(17)rekomendacijos, susijusios su neatidėliotinu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, gali būti laikomos nepatenkančiomis į Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį, nors, laikydamasi bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, šalis iš esmės tinkamai ir pakankamai reagavo į neatidėliotiną poreikį remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis 2020 ir 2021 m. Be to, rekomendacija 2020 m. pasiekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą nebėra aktuali, nes atitinkamas biudžeto laikotarpis jau pasibaigė, o dėl pandemijos krizės 2020 m. kovo mėn. buvo pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(18)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 skirsnį, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(19)Komisijos tarnybų atliktas modeliavimas rodo, kad dėl plano iki 2026 m. Slovėnijos BVP gali padidėti 1,1–1,7 %. Po 20 metų BVP galėtų būti 0,5 % didesnis 3 . Tikimasi, kad plane numatytas ekonominis postūmis padės ir viešiesiems finansams;

(20)tikimasi, kad Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bus pagerinti šalies makroekonominiai rodikliai, visų pirma didinant ekonomikos našumą ir ilgalaikį augimą bei kuriant inovatyvias ekonominės ir verslo infrastruktūros ekosistemas. Be to, jame numatytos priemonės, kuriomis siekiama gausinti naujų ir novatoriškų įmonių galimybes gauti kapitalo, remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, gerinti mokslinių tyrimų institutų ir įmonių bei mokslininkų veiklos koordinavimą. Sukurdama alternatyvaus investavimo fondų rinką, Slovėnija siekia nukreipti daugiau išteklių į startuolių ir mažųjų bei vidutinių įmonių mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tikimasi visos ekonomikos našumą padidinti ir kitomis priemonėmis: užtikrinant veiksmingesnę skaitmeninę ir fizinę infrastruktūrą ir investuojant į žmogiškąjį kapitalą, įskaitant konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos, tvarių maisto sistemų, turizmo ir kultūros;

(21)Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami užimtumo ir socialiniai uždaviniai, svarbūs įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį. Schema, kuria remiamas jaunimo perėjimas į darbo rinką, turėtų skatinti užtikrinti lygias galimybes ir patekimą į darbo rinką. Darbo aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams turėtų skatinti įtrauktį. Keletas ilgalaikės ir sveikatos priežiūros reformos elementų turėtų pagerinti prieinamumą ir padidinti atsparumą. Investicijos į įperkamą būstą ir šios srities reformos taip pat turėtų prisidėti prie socialinės įtraukties ir prie skurdo mažinimo. Plane numatytos investicijos į įgūdžius ir žmogiškąjį kapitalą, į mokymosi visą gyvenimą skatinimą ir į moksleivių įgūdžių, kurių prireiks ateityje, pavyzdžiui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ugdymą;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(22)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 4 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(23)Slovėnija pateikė išsamų kiekvienos priemonės, įtrauktos į jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vertinimą pagal Europos Komisijos technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C 58/01). Tikimasi, kad Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bus užtikrinta, kad aplinkosaugos tikslams nebūtų padaryta reikšminga žala, nes pasirinktos priemonės, kuriomis arba labai prisidedama prie aplinkosaugos tikslo, arba nedaromas joks poveikis aplinkosaugos tikslams, arba numatomas nedidelis poveikis aplinkosaugos tikslams. Kitos priemonės, įskaitant plačios apimties paramos schemas, skirtos užtikrinti, kad šio principo būtų laikomasi visuose įgyvendinimo etapuose, be kita ko, kai taikoma, per konkurso procedūras ir bet kokiu atveju – galutinių rezultatų etapu. Kalbant apie priemones, kurioms pagal Komisijos gaires reikalingas vertinimas iš esmės, pavyzdžiui, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir centralizuoto šilumos tiekimo, vandentvarkos, tvaraus judumo, skaitmeninimo, investicijų į turizmą ir naujų pastatų statybos priemones, Slovėnija įsipareigojo užtikrinti, kad nei jos planas, nei jame nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės nedarytų reikšmingos žalos nė vienam iš šešių aplinkosaugos tikslų. Todėl reikšmingos žalos nedarymo principo kriterijai yra įtraukti į tarpines reikšmes, susijusias su atitinkamų projektų atrankos procesu, ir, kai taikoma, atitinkamose tarpinėse reikšmėse pateiktos nuorodos į išimčių sąrašą;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę 

(24)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro ne mažiau kaip 42,4 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nustatytą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka informaciją, pateiktą Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų iki 2030 m. plane;

(25)siekiant prisidėti prie Sąjungos 2030–2050 m. klimato ir energetikos tikslų ir iki 2050 m. pasiekti, kad Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus, plane sprendžiami kai kurie pagrindiniai politikos uždaviniai, nurodyti Komisijos rekomendacijose 5 dėl Slovėnijos nacionalinio klimato ir energetikos plano. Į planą įtrauktos pagrindinės reformos ir investicijos, kuriomis siekiama skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, šalinant reguliavimo kliūtis, plėtojant naujus atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumus ir modernizuojant elektros energijos skirstomąjį tinklą, kartu atsižvelgiant į gamtos apsaugos poreikius. Plane taip pat numatytos investicijos į energijos vartojimo, ypač viešuosiuose pastatuose, efektyvumą, ir skatinamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą pramonėje. Plane taip pat skatinama naudoti visuomeninį transportą, keleivinį ir krovininį geležinkelių transportą, naudoti transporto sektoriuje alternatyvius degalus ir vykdyti geležinkelių ir kelių transporto skaitmeninę transformaciją. Planu siekiama didinti atsparumą klimato kaitai ir ypatingas dėmesys skiriamas potvynių rizikai. Tikimasi, kad bendras šių priemonių poveikis padės gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, paskatins naujų žaliųjų darbo vietų kūrimą ir sumažins sąskaitas už energiją, taip užtikrinant geresnę gyvenamąją aplinką gyventojams ir geresnes veiklos sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams;

(26)planu taip pat padedama siekti kitų Sąjungos aplinkos politikos tikslų. Tikimasi, kad planu bus padidintas vandentvarkos sistemos veiksmingumas ir paspartintas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, visų pirma integruojant žiedinių viešųjų pirkimų principus ir įvedant žaliąjį biudžeto planavimą. Plane nėra priemonių, kurių tikslas būtų biologinė įvairovė. Tačiau kai kurios klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės gali būti naudingos ir biologinės įvairovės išsaugojimui, nes klimato kaita yra viena iš pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei. Tikimasi, kad planu bus netiesiogiai prisidedama prie biologinės įvairovės, vykdant pagrindinę miškų išsaugojimo ir plėtros reformą, skatinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms pasitelkti gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir teikiant pirmenybę nuotekų sistemų modernizavimui, turinčiam teigiamą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Slovėnija atliko sisteminį reikšmingos žalos nedarymo vertinimą, iš kurio matyti, kad nė viena iš siūlomų priemonių nedaroma žala biologinei įvairovei;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką 

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 21,4 % visų plano asignavimų (apskaičiuota pagal Reglamento (ES) 2021/241 VI priede nustatytą metodiką);

(28)plane daug dėmesio skiriama viešojo administravimo skaitmeninimui: siūlomas išsamus reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo siekiama paspartinti šalies skaitmeninę transformaciją ir teikti į vartotoją orientuotas, sąveikias ir saugias paslaugas. Plane numatyta priimti plačiajuosčio ryšio planą, kuriuo siekiama iki 2025 m. užtikrinti aprėptį visoje Slovėnijoje, pagerinti gebėjimą reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus, įvesti nacionalinę e. tapatybę ir supaprastinti viešųjų e. paslaugų naudotojų registraciją. Planu remiamas skaitmeninės infrastruktūros ir naudotojams patogių pažangių skaitmeninių sprendimų bei paslaugų plėtojimas įvairiose viešojo administravimo srityse, pavyzdžiui, vidaus saugumo, švietimo, mokslo ir sporto, teritorijų planavimo ir aplinkos, žemės ūkio, maisto ir miškininkystės, kultūros, teisingumo ir e. sveikatos. Į planą įtraukta privačiojo sektoriaus įmonių skaitmeninės transformacijos strategija, bendros skaitmeninės tapatybės kortelės įmonėms įdiegimas ir inovatyvių viešųjų pirkimų gairių priėmimas, siekiant padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių potencialą diegti naujoves aukštųjų technologijų srityje. Tokios priemonės grindžiamos investicijomis, kuriomis siekiama pertvarkyti verslo procesus ir sumažinti labiau tradicinių įmonių skaitmeninį atotrūkį;

(29)plane laikomasi holistinio požiūrio – siūlomos skaitmeninimo reformos ir investicijos grindžiamos dviem pagrindiniais struktūriniais elementais: geresnio ryšio užtikrinimu namų ūkiams bei mokykloms ir darbuotojų, valstybės tarnautojų, mokytojų ir besimokančiųjų skaitmeninių įgūdžių gerinimu. Gerinti viešojo sektoriaus skaitmeninius įgūdžius turėtų padėti didelio masto mokymai ir kompetencijos centras. Pagrindiniai kompiuterijos ir skaitmeniniai gebėjimai turėtų būti įtraukti į mokyklų mokymo programas, o investicijomis į mokymo įstaigas mokymosi procesas turėtų būti pritaikytas prie skaitmeninės pertvarkos poreikių. Tikimasi, kad dėl tų priemonių poveikio padidės Slovėnijos konkurencingumas, sumažės administracinė našta ir palengvės patekimas į rinką, supaprastės procedūros ir sąveika su viešosiomis tarnybomis, daugiau namų ūkių ir mokymo įstaigų galės naudotis interneto ryšiu ir šalis galės kuo geriau išnaudoti skaitmeninio sektoriaus potencialą;

Ilgalaikis poveikis

(30)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 skirsnį, iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Slovėnijai ilgalaikį poveikį;

(31)tikimasi, kad numatomos sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų sistemų reformos ilgam pagerins Slovėnijos socialinės apsaugos sistemą – paslaugos bus teikiamos visiems piliečiams ir padidės jų veiksmingumas, adekvatumas ir finansinis tvarumas. Tikimasi, kad tos reformos ilgam prisidės prie pagrindinių sparčiai senėjančios visuomenės socialinių ir ekonominių problemų sprendimo. Tikimasi, kad, vykdant ilgalaikės priežiūros reformą, bus nustatyta nauja visapusiška tvarka, apimanti ir sveikatos priežiūros, ir socialinės rūpybos paslaugas. Sveikatos priežiūros reforma turėtų prisidėti prie sistemos prieinamumo, kokybės ir finansinio tvarumo. Susijusios investicijos turėtų pagerinti Slovėnijoje teikiamų ilgalaikės ir sveikatos priežiūros paslaugų pajėgumus ir kokybę, įskaitant sveikatos sistemos prieinamumą ir reaktyvumą. Pensijų sistemos ir darbo rinkos taisyklių reformos kartu su veiksmingesne aktyvia darbo rinkos politika ir tikslinėmis investicijomis į mokymą turėtų skatinti ilgiau dirbti ir užtikrinti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą, taip didinant ilgalaikį ekonomikos augimą;

(32)tikimasi, kad, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas reformas, įvyks didelių struktūrinių pokyčių viešojo administravimo sistemoje ir taip padidės jos veiksmingumas ir efektyvumas. Siekiant modernizuoti Slovėnijos viešojo administravimo žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, numatoma priimti valstybės tarnybos valdymo strategiją, įsteigti kompetencijos centrą ir pertvarkyti valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, planu siekiama tobulinti valstybės tarnautojų įgūdžius, įskaitant skaitmeninius, o pradėjus taikyti naują viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemą tikimasi pagerinti paskatas ir darbo rezultatus. Planuojama, kad kitos priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, bus priimtos kaip biurokratizmo mažinimo teisės aktų rinkinių dalis. Reformos taip pat turėtų būti sutelktos į veiksmingesnį Slovėnijos nacionalinių ir savivaldybių teritorijų planavimo valdymą ir šalies viešųjų pirkimų sistemos modernizavimą pagal atitinkamus ES reikalavimus. Be to, turėtų būti patobulintas viešųjų e. paslaugų teikimas piliečiams ir įmonėms, o jų valdymas pagerintas įsteigus Informatikos plėtros tarybą, kuri turėtų užtikrinti IT plėtros nuoseklumą ir ekonominį efektyvumą viešojo administravimo srityje. Svarbu tai, kad planu taip pat siekiama padidinti kibernetinio saugumo lygį, kad šalies skaitmeninė infrastruktūra taptų atsparesnė;

(33)investicijų srityje ilgalaikių struktūrinių pokyčių tikimasi iš priemonių, skirtų įmonių, įskaitant veikiančias turizmo sektoriuje, našumui ir investicijoms didinti. Papildomos investicijos turėtų paspartinti viešojo sektoriaus ir bendrovių skaitmeninę transformaciją. Didžiausios plane numatytos investicijos turėtų prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos, daugiausia dėmesio skiriant civilinei saugai ir potvynių prevencijai, o daugelis kitų investicijų turėtų tiesiogiai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tikimasi, kad investicijos į tvarų transportą padės gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir transporto keliamą oro taršą, taip užtikrinant geresnę gyvenamąją aplinką gyventojams ir geresnes veiklos sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams. Kitomis priemonėmis turėtų būti remiamas energijos vartojimo efektyvumas ekonomikoje. Priemonės, kuriomis didinamas miškų išsaugojimo mastas, turėtų padėti kaimo vietovėse kurti atsparesnę ekonomiką. Didelės investicijos į sveikatos priežiūrą turėtų padėti plėtoti e. sveikatą ir pagerinti infekcinių bei užkrečiamųjų ligų infrastruktūrą ir gydymą, taip prisidedant prie sveikatos sistemos parengties ir atsparumo;

(34)ilgalaikis plano poveikis taip pat gali būti padidintas užtikrinant plano ir kitų programų, be kita ko, finansuojamų iš sanglaudos politikos fondų, sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant darnų vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(36)įgyvendinimo tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai yra pakankamos kokybės, kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena. Kartu su paskolų prašymu nurodytos papildomos tarpinės ir siektinos reikšmės, skirtos pažangai, padarytai vykdant papildomas remiamas reformas ir investicijas, įvertinti. Tarpinės ir siektinos reikšmės yra pakankamai išsamios bei aiškios ir sutelktos į rezultatų rodiklius ir pagrindinius reformų ar investicijų proceso etapus. Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės terminus, jomis užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp realybės ir užmojų. Tarpinių ir siektinų reikšmių seka yra pakankamai tvarkinga, kad būtų galima stebėti pažangą, ir atitinka konkrečios reformos ar investicijos svarbą. Aprašytos priemonės ir mechanizmai, skirti duomenims apie tarpines ir siektinas reikšmes rinkti, saugoti ir teikti, atrodo tinkami. Koordinuojančiajai institucijai turėtų tekti bendra atsakomybė už viso plano stebėseną ir įgyvendinimą ir ji turėtų būti atsakinga už valdymo deklaracijos parengimą ir pasirašymą;

(37)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos planui įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę;

Išlaidų įvertinimas

(38)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(39)Slovėnija pateikė atskiras visų investicijų ir reformų, kurių išlaidos įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, išlaidų sąmatas. Plane tinkamai aprašyti išlaidų apskaičiavimo metodai ir pateikti atitinkami pagrindimai. Skaičiavimai grindžiami iš esmės pagrįstomis vieneto sąnaudomis arba patirtimi, sukaupta įgyvendinant pastarojo meto projektus, nors kai kuriais atvejais pagrindines prielaidas būtų galima geriau pagrįsti. Juos paprastai papildo reikiamai pakoreguotų panašių išlaidų įrodymai, iš kurių galima spręsti apie didžiosios daugumos priemonių sąmatų patikimumą. Kai kuriais atvejais, nors išlaidų sąmatos išlieka patikimos, apskaičiuotos išlaidos yra didesnės už kitas panašias išlaidas. Labai retais atvejais ryšys tarp pateiktų priemonių dokumentų ir jų išlaidų sąmatų nėra pakankamai aiškus. Viso plano išlaidų veiksmingumą dar labiau turi užtikrinti įdiegtina patikima kontrolės ir audito sistema ir viešųjų pirkimų sistema. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Finansinių interesų apsauga 

(40)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 skirsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis ES teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092;

(41)plane aiškiai nurodyti už jo įgyvendinimą atsakingi subjektai ir nustatytos jų atitinkamos funkcijos ir atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Atitinkamos funkcijos yra tinkamai atskirtos. Kontrolės sistema ir kitos atitinkamos priemonės, įskaitant duomenų rinkimo ir sklaidos galutiniams gavėjams priemones, yra tinkamos siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui, interesų konfliktams ir dvigubam finansavimui pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, jiems nustatyti ir pašalinti. Už kontrolę atsakingi subjektai turėtų turėti teisinių galių ir administracinių gebėjimų, būtinų numatytoms funkcijoms ir užduotims vykdyti. Tokių įsipareigojimų vykdymas užtikrinamas konkrečiomis kontrolės ir audito sistemų tarpinėmis reikšmėmis;

(42)kaip svarbi tarpinė reikšmė, kurią reikia pasiekti iki pirmojo finansavimo išmokėjimo, įtrauktas koordinavimo institucijos įsteigimas, nacionalinio dekreto ir koordinavimo institucijos gairių, kaip atlikti audito ir kontrolės atlikimo procedūras pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, priėmimas ir nacionalinės IT sistemos atnaujinimas;

Plano darna

(43)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 skirsnį, į planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios laikomos darniais veiksmais;

(44)planą sudaro keturios tarpusavyje derančios veiksmų grupės, kurios, kaip tikimasi, padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 tikslų. Platus priemonių spektras užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp viena kitos poveikį stiprinančių reformų ir investicijų. Visų pirma, reformų įsigaliojimas ankstyvuoju plano įgyvendinimo etapu užtikrina palankią aplinką investicijoms, o šios savo ruožtu prisideda prie reformų tikslų įgyvendinimo. Į planą įtraukti svarbūs reformų elementai, kuriais siekiama mažinti kartų atotrūkį, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir tvarumą ir tęsti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir kuriuos papildo tikslinės investicijos, padedančios siekti reformų tikslų. Kiekviena veiksmų grupė sudaryta iš komponentų, apimančių tarpusavyje derančius reformų ir investicijų paketus, kuriais siekiama vienas kitą papildančių tikslų, o priemonės stiprina viena kitos poveikį. Viso plano lygmeniu visose veiksmų grupėse siekiama vienas kitą papildančių tikslų ir šie veiksmai dera tarpusavyje;

Lygybė

(45)plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti arba skatinti lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems, pavyzdžiui, investicijos į įperkamą būstą ir darbo rinkos priemonės, skirtos neįgaliųjų integracijai. Lygybės aspektai įtraukti į įvairius komponentus, pavyzdžiui, į prieigos prie renovuotų viešųjų pastatų užtikrinimo komponentą. Plane Slovėnija įsipareigoja užtikrinti, kad visuose numatytų reformų ir investicijų rengimo ir įgyvendinimo etapuose būtų paisoma lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems principų; 

Saugumo įsivertinimas

(46)į planą įtrauktas Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punkte numatytas saugumo įsivertinimas. Kalbant apie investicijas į junglumą, tais atvejais, kai skaitmeniniai sprendimai grindžiami naujos kartos 5G tinklų naudojimu, investicijoms į 5G bus taikomi teisės aktai, kuriais įgyvendinamas 2020 m. sausio 29 d. Europos Komisijos komunikatas „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“ 6 . Keliuose plano komponentuose yra skirsnis, kuriame paaiškinama, kaip priemonėmis prisidedama prie Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo ir saugumo klausimų;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai 

(47)Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra numatyti keturi daugiašaliai projektai. Kaip bendriems Europos interesams svarbūs projektai, gali būti vykdomi Europos bendrosios duomenų infrastruktūros ir paslaugų ir mažos galios procesorių ir puslaidininkinių lustų projektai. Pirmuoju projektu („Naujos kartos debesijos infrastruktūra ir paslaugos“) siekiama sukurti energiją taupančią naujos kartos infrastruktūrą ir paslaugas, pradedant tinklo paribiu ir baigiant debesija, kad galiausiai Sąjunga turėtų perspektyvių, itin saugių ir žaliųjų pasaulinio masto pramoninių duomenų tvarkymo pajėgumų, o antruoju projektu siekiama Sąjungoje stiprinti planavimo pajėgumus ir didinti puslaidininkių vertės grandinių novatoriškumą ir atsparumą. Be to, daugiašaliais projektais, susijusiais su Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra ir Europos kvantinio ryšio infrastruktūra, siekiama integruotis į įvairias kitų šalių infrastruktūras ir sukurti nacionalinį kvantinio ryšio infrastruktūros tinklą, sujungtą su kaimyninių šalių nacionaliniais tinklais;

Konsultavimosi procesas

(48)rengdama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Slovėnija konsultavosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; 

(49)siekiant įgyvendinti planą, prieš priimant atitinkamus teisės aktus numatoma toliau konsultuotis su socialiniais partneriais arba atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl reformų, susijusių su pensijų sistema, sveikatos sistema, lanksčiomis darbo formomis, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistema ir atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami subjektai prisiimtų atsakomybę, labai svarbu, kad visos vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, dalyvautų įgyvendinant plane numatytas investicijas ir reformas;

Teigiamas įvertinimas

(50)Komisijai teigiamus įvertinus Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad jis pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė ir paskolos parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(51)Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 2 482 687 549 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Slovėnijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Slovėnijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(52)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Slovėnijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Slovėnijai turėtų būti pateikta suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą;

(53)be to, papildomoms reformoms ir investicijoms remti Slovėnija paprašė paskolos paramos. Didžiausia Slovėnijos prašomos paskolos suma yra mažesnė negu 6,8 % jos 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų einamosiomis kainomis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra didesnė už bendrą Slovėnijai teikiamo finansinio įnašo ir prašomos paskolos paramos sumą;

(54)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 7 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Slovėnija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(55)Slovėnija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo. Ta suma Slovėnijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje;

(56)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Reglamentą (ES) 2021/241, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Slovėnijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, taip pat su paskolos mokėjimu susijusias papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Slovėnijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 1 776 927 281 EUR finansinį įnašą 8 . Dėl pateikiamos 1 280 114 102 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą gauta suma Slovėnijai yra lygi šiai sumai arba už ją didesnė, dėl pateikiamos papildomos 496 813 179 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Slovėnijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. 231 000 547 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Slovėnija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Paskolos parama

1.Sąjunga Slovėnijai pateikia ne didesnę kaip 705 370 000 EUR paskolą.

2.Paskolos paramą Komisija Slovėnijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. Komisija paramos dalis gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Paramos dalių išmokėjimas pagal paskolos susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Slovėnija patenkinamai pasiekė nustatytas papildomas su paskola ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, papildomos su paskola susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

4 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.
(2)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).
(3)    Toks modeliavimas atspindi bendrą NGEU poveikį, kuris taip pat apima REACT-EU finansavimą ir didesnį finansavimą programoms „Europos horizontas“, „InvestEU“, TPF, kaimo plėtrai ir rezervui „rescEU“. Toks modeliavimas neapima galimo teigiamo struktūrinių reformų poveikio, kuris gali būti didelis.
(4)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
(5)    SWD(2020) 923 final.
(6)    COM(2020) 50.
(7)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.
(8)    Ši suma atitinka finansinių asignavimų dydį atskaičius Slovėnijos išlaidų, numatytų Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalyje, proporcingą dalį (apskaičiuota pagal to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką).