<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-240/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0240</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:963">EU:C:2017:963</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>18</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>18</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINĖS ADVOKATĖS J. KOKOTT IŠVADA – BYLA C‑240/17</P><P>E</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20171213">2017 m. gruodžio 13 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑240/17</HT></P><P>E</P><P><HT TYPE="NORMAL">(Korkein hallinto‑oikeus (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Šengeno erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimas grąžinti trečiosios šalies pilietį ir draudimas jam atvykti</KEYWORD><KEYWORD>Perspėjimas neįsileisti Šengeno informacijos sistemoje</KEYWORD><KEYWORD>Nusikalstamą veiką padaręs trečiosios šalies pilietis</KEYWORD><KEYWORD>Trečiosios šalies pilietis, turintis galiojantį leidimą gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje</KEYWORD><KEYWORD>Konsultavimosi pareiga</KEYWORD><KEYWORD>Vykdomų konsultacijų poveikis įgyvendinant sprendimą grąžinti ir įsigaliojant draudimui atvykti</KEYWORD><KEYWORD>Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalis (Šengeno konvencija)</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2008/115/EB</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės miesto Šengeno pavadinimas nuo 1985 m. siejamas su vizija – galimybe keliauti po visą Europą be vidaus sienų kontrolės. Šiuo metu ši vizija yra įgyvendinta daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat kai kuriose kaimyninėse trečiosiose šalyse, kurios visos kartu sudaro Šengeno erdvę. Šiandien Šengeno sistema laikoma vienu iš Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kertinių akmenų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Žr. ESS 3 straipsnio 2 dalį, SESV 67 straipsnio 2 dalį ir ESS ir SESV protokolą Nr. 19 (Protokolas dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>), <REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="115" PAGE.FIRST="290" DATE.PUB="2008">OL C 115, 2008, p. 290</REF.DOC.OJ>; šis protokolas parengtas vadovaujantis Amsterdamo sutartimi).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Norint užtikrinti, kad minėta sistema ilgai veiktų ir toliau būtų visuotinai pripažįstama, būtinos bendros taisyklės, kurios veiksmingai ir nuosekliai užtikrintų, kad šioje erdvėje be vidaus sienų siekiant laisvės nenukentėtų saugumas. Tai reiškia, kad susijusios šalys vis dar kontroliuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir gyvenimą, tačiau tai daro laikydamosi Sąjungos teisės nuostatų ir paisydamos atitinkamų asmenų asmens teisių ir interesų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį šioje byloje nagrinėja Teisingumo Teismas. Reikia išsiaiškinti, kaip elgtis tokiu atveju, kai trečiosios šalies piliečiui, kuris turi galiojantį leidimą gyventi vienoje Šengeno erdvės valstybėje narėje, kita Šengeno erdvės valstybė narė uždraudžia atvykti. Kadangi vidaus sienos nėra kontroliuojamos, toks draudimas atvykti iš principo laikytinas Europos lygio klausimu, todėl jis reikšmingas ne tik visai Šengeno erdvei, bet ir platesniam valstybių ratui – visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Konkrečiai šiuo atveju kalbama apie E, Nigerijos pilietį, kuris padarė nusikalstamą veiką Suomijoje. Šios šalies valdžios institucijos nori grąžinti jį į jo kilmės šalį – Nigeriją ir nustatė jam draudimą atvykti į visą Šengeno erdvės teritoriją, nors jis dar turi leidimą gyventi Ispanijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šengeno sistemai taikomose Sąjungos teisės nuostatose tokiais atvejais numatytos valstybių narių konsultacijos, kad visos susijusios valdžios institucijos galėtų veikti nuosekliai ir neprieštaraudamos viena kitai. Valstybė narė, kuri nustato draudimą atvykti, turi paklausti kitos valstybės narės, išdavusios leidimą gyventi, ar pastaroji neketina to leidimo panaikinti. Tačiau kas atsitinka tuomet, kai valstybė narė, su kuria konsultuojamasi (šiuo atveju – Ispanijos Karalystė), ilgą laiką neatsako į klausimą, nors valstybė narė, kuri konsultuojasi (šiuo atveju – Suomijos Respublika), atitinkamą asmenį laiko didele grėsme viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl nori jį nedelsiant išsiųsti į jo kilmės šalį?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Šis praktiniu požiūriu reikšmingas klausimas iki šiol nėra išaiškintas. Atsakęs į jį Teisingumo Teismas gali prisidėti prie Šengeno erdvėje taikomų bendrųjų taisyklių tobulinimo ir išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybių narių saugumo interesų ir trečiosios šalies piliečio asmens teisių ir interesų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Konkrečiai dėl pastarojo aspekto žr. <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahdi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑146/14 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1320">EU:C:2014:1320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150611">2015 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zh. ir O</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑554/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:377">EU:C:2015:377</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Šios bylos teisinį pagrindą, susijusį su Sąjungos teisės sistema, sudaro, pirma, Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="239" PAGE.FIRST="19" DATE.PUB="2000">OL L 239, 2000, p. 19</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9.</P></NOTE> (toliau – Šengeno konvencija) ir, antra, <DATE ISO="20081216">2008 m. gruodžio 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="348" PAGE.FIRST="98" DATE.PUB="2008">OL L 348, 2008, p. 98</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>. Be to, jai reikšmingas Šengeno sienų kodeksas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Reglamentu (ES) 2016/399 buvo panaikinta ir pakeista anksčiau galiojusi Šengeno sienų kodekso redakcija pagal <DATE ISO="20060315">2006 m. kovo 15 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="105" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 105, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>). Tačiau šioje byloje svarbios nuostatos turinio požiūriu nepasikeitė, todėl toliau remsiuosi šiuo metu galiojančia Šengeno sienų kodekso redakcija.</P></NOTE>, įtvirtintas Reglamentu (ES) 2016/399<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20160309">2016 m. kovo 9 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="077" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2016">OL L 77, 2016, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Šengeno konvenciją <DATE ISO="19900619">1990 m. birželio 19 d.</DATE> Šengene (Liuksemburgas) pasirašė penkios valstybės narės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė ir Nyderlandų Karalystė.</P></NOTE> ir ji įsigaliojo <DATE ISO="19950326">1995 m. kovo 26 d.</DATE> Pagal ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolą Nr. 19<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Be to, <DATE ISO="19990520">1999 m. gegužės 20 d.</DATE> Tarybos sprendimu 1999/436/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="17" DATE.PUB="1999">OL L 176, 1999, p. 17</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 152) atskiros nuostatos, kurios kartu sudaro Šengeno <HT TYPE="ITALIC">aquis</HT>, buvo priskirtos įvairiam Europos Sąjungos sutarčių teisiniam pagrindui; pagal šio sprendimo A priedą Šengeno konvencijos 25 straipsnis patenka į EB 62 straipsnio 3 punkto ir 63 straipsnio 3 punkto (dabar SESV 77 ir 79 straipsniai) taikymo sritį.</P></NOTE> ji yra įtraukta į Šengeno <HT TYPE="ITALIC">aquis</HT>, kuris sudaro Europos Sąjungos teisės dalį ir yra taikomas Šengeno erdvei, t. y. beveik visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, vadinasi, ir Suomijos Respublikai, ir Ispanijos Karalystei. Be to, Šengeno erdvė apima ir kelias trečiąsias šalis, kaip antai Šveicarijos Konfederaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr. Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno <HT TYPE="ITALIC">acquis</HT>, <DATE ISO="20041026">2004 m. spalio 26 d.</DATE> pasirašytą Liuksemburge ir įsigaliojusį <DATE ISO="20080301">2008 m. kovo 1 d.</DATE> (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="053" PAGE.FIRST="52" DATE.PUB="2008">OL L 53, 2008, p. 52</REF.DOC.OJ>) (toliau – Susitarimas dėl Šveicarijos asociacijos).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šengeno konvencijos II antraštinėje dalyje (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Kontrolės panaikinimas prie vidaus sienų ir asmenų judėjimas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>) 5 skyriuje (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Leidimai gyventi ir perspėjimai neįsileisti<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>) pateikiama Šengeno konvencijos 25 straipsnio nuostata, kurios 2 dalyje sakoma:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Tais atvejais, kai užsieniečiui, kuris pagal duotą perspėjimą yra neįsileistinas, Susitariančioji Šalis ketina išduoti leidimą gyventi, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusia Susitariančiąja Šalimi ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl svarbių priežasčių, paprastai dėl humaniškų paskatų arba tarptautinių įsipareigojimų.</P><P>Jei leidimas gyventi išduodamas, perspėjimą davusi Susitariančioji Šalis tą perspėjimą atšaukia, bet tą užsienietį gali įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Be to, Šengeno konvencijos II antraštinėje dalyje yra 19 straipsnis, kuris įtrauktas į 4 skyrių (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Užsieniečių judėjimą reglamentuojančios sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>) ir kurio 1 dalyje numatyta užsieniečių teisė keliauti Šengeno erdvėje:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Užsieniečiai, turintys vienos iš Susitariančiųjų Šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, naudodamiesi tuo leidimu ir galiojančiu kelionės dokumentu, gali ne ilgiau kaip tris mėnesius keliauti kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijose, jei jie atitinka 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytas atvykimo sąlygas ir nėra įtraukti į atitinkamos Susitariančiosios Šalies nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>užsieniečiu<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, remiantis Šengeno kodekso 1 straipsnyje pateiktomis terminų apibrėžtimis, laikomas bet kuris asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybių narių pilietis. Todėl ši apibrėžtis atitinka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>trečiosios šalies piliečio<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> apibrėžtį, kuri taip pat naudojama Sąjungos teisėje. Remiantis ta pačia nuostata <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>užsienietis, kuris pagal duotą perspėjimą yra neįsileistinas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>užsienietis, dėl kurio į Šengeno informacinę sistemą &lt;…&gt; įtrauktas perspėjimas, kad jam neleidžiama atvykti<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>. <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Leidimu gyventi<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> pagal taisykles laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>bet kuris Susitariančiosios Šalies išduotas leidimas, suteikiantis teisę gyventi jos teritorijoje &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Šengeno sienų kodeksas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Taip pat reikia atkreipti dėmesį į Šengeno sienų kodeksą pagal Reglamento (ES) 2016/399 redakciją, kurios 6 straipsnyje dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>1)</NO.P><TXT>Numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios:</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>nėra asmenys, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo įvestas perspėjimas neįsileisti tų asmenų;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>5)</NO.P><TXT>Nukrypstant nuo 1 dalies:</TXT></NP></ITEM></LIST><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;<?PAGE NO="4"?>…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Be to, Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Atsisakymas leisti atvykti<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2008/115</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Galiausiai verta paminėti Direktyvą 2008/115, kurios I skyriaus (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>) 3 straipsnio 3, 4, 6 ir 8 punktuose nurodytos šios sąvokų apibrėžtys:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>grąžinimas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> – trečiosios šalies piliečio grįžimo procesas – savanoriškai vykdant prievolę grįžti arba priverstinai – į[:]</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>asmens kilmės šalį arba</P></ITEM><ITEM><P>tranzito šalį pagal Bendrijos ar dvišalius readmisijos susitarimus ar kitas nuostatas, arba</P></ITEM><ITEM><P>kitą trečiąją šalį, į kurią atitinkamas trečiosios šalies pilietis savanoriškai nusprendžia grįžti ir į kurią jis būtų priimtas;</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>sprendimas grąžinti<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios šalies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>draudimas atvykti<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, uždraudžiantis nustatytą laiką atvykti į valstybių narių teritoriją ir būti joje, priimamas kartu su sprendimu grąžinti;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>savanoriškas išvykimas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> – prievolės grįžti įvykdymas per sprendime grąžinti tam tikslui nustatytą laikotarpį;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/115 II skyriuje (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Neteisėto buvimo nutraukimas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>) yra, be kita ko, 6, 7 ir 11 straipsniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/115 6 straipsnio pavadinimas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Sprendimas grąžinti<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. Jo pirmųjų dalių tekstas yra toks:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>1)</NO.P><TXT>Valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų išimčių.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="5"?><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Reikalaujama, kad neteisėtai valstybės narės teritorijoje esantys trečiosios šalies piliečiai, kurie turi kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar kitą teisę joje būti suteikiantį leidimą, nedelsdami vyktų į tos kitos valstybės narės teritoriją. Kai suinteresuotas trečiosios šalies pilietis nesilaiko šio reikalavimo arba kai trečiosios šalies piliečio neatidėliotinas išvykimas yra būtinas viešosios tvarkos ar nacionalinio saugumo sumetimais, taikoma 1 dalis.<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/115 7 straipsnio pirmosiose dviejose dalyse dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>savanoriško išvykimo<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>1)</NO.P><TXT>Sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių. Valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose gali nustatyti, kad toks laikotarpis suteikiamas tik atitinkamo trečiosios šalies piliečio prašymu. Tokiu atveju valstybės narės praneša atitinkamiems trečiosios šalies piliečiams apie galimybę pateikti tokį prašymą.</TXT><P>Numačius pirmoje pastraipoje numatytą laikotarpį, neatmetama galimybė atitinkamiems trečiosios šalies piliečiams išvykti anksčiau.</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Valstybės narės atitinkamam laikotarpiui prireikus pratęsia savanoriško išvykimo laikotarpį, kiekvienu atveju atsižvelgdamos į atskiro atvejo konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, buvimo trukmę, ar yra mokyklą lankančių vaikų ir ar esama kitų šeimos bei socialinių ryšių.<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/115 8 straipsnyje, kuris yra skirtas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>išsiuntimui<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, nustatyta (ištraukos):</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="008.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>1)</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad įvykdytų sprendimą grąžinti, jei nebuvo suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti pagal 7 straipsnio 4 dalį arba jei nebuvo laikomasi įpareigojimo grįžti per savanoriško išvykimo laikotarpį, numatytą pagal 7 straipsnį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.002"><NO.PARAG>2)</NO.PARAG><ALINEA>Jei valstybė narė pagal 7 straipsnį yra suteikusi laikotarpį savanoriškai išvykti, sprendimas grąžinti gali būti įvykdytas tik pasibaigus tam laikotarpiui, išskyrus tuos atvejus, kai tuo laikotarpiu atsiranda pavojus, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalyje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.003"><NO.PARAG>3)</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali priimti atskirą administracinį ar teismo sprendimą arba aktą, nurodantį išsiųsti.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/115 9 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>Išsiuntimo atidėjimas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> 2 dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Valstybės narės atitinkamam laikotarpiui gali atidėti išsiuntimą, kiekvienu atveju atsižvelgdamos į atskiro atvejo konkrečias aplinkybes. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Be to, Direktyvos 2008/115 11 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Draudimas atvykti<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>1)</NO.PARAG><ALINEA><P>Sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jei laikotarpis savanoriškai išvykti nebuvo suteiktas arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jei prievolė grįžti nebuvo įvykdyta.</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>Kitais atvejais sprendimai grąžinti gali būti priimami kartu su draudimu atvykti.</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.002"><NO.PARAG>2)</NO.PARAG><ALINEA>Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes ir iš esmės neviršija penkerių metų. &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Be to, Direktyvos 2008/115 4, 6 ir 14 konstatuojamosiose dalyse yra pateikiami šių nuostatų paaiškinimai:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>4)</NO.P><TXT>Turi būti nustatytos aiškios, suprantamos ir teisingos taisyklės siekiant sukurti efektyvią grąžinimo politiką kaip privalomą gerai veikiančios migracijos politikos elementą.</TXT></NP></ITEM></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><ITEM><NP><NO.P>6)</NO.P><TXT>Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. &lt;…&gt;</TXT></NP></ITEM></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><ITEM><NP><NO.P>14)</NO.P><TXT>Nacionalinėms priemonėms, susijusioms su grąžinimu, turėtų būti suteiktas poveikis Europos mastu nustatant draudimą atvykti, kuriuo uždraudžiama atvykti į visų valstybių narių teritoriją ir būti joje. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/></TXT></NP></ITEM></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės ir pagrindinė byla</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>E yra Nigerijos pilietis. <DATE ISO="20140124">2014 m. sausio 24 d.</DATE> Suomijos baudžiamųjų bylų teismas jį nuteisė bendra penkerių metų laisvės atėmimo bausme už įvairius sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis, padarytus 2013 m. Suomijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Pareiškėjas, be kita ko, turėjo ir pardavė bent 850 ekstazio tablečių, į Suomiją importavo iš viso 438 g kokaino, siekdamas jį perparduoti arba perduoti, ir mėgino įsigyti bent 30 g kokaino, skirto perparduoti.</P></NOTE>. Nuosprendis yra galutinis. Dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės E atliko Suomijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Ispanijoje, kur jis prieš tai gyveno14 metų ir kur yra jo šeima, E turi leidimą gyventi, kuris baigs galioti <DATE ISO="20180211">2018 m. vasario 11 d.</DATE> Todėl E paprašė Suomijos valdžios institucijų grąžinti jį į Ispaniją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Maahanmuuttovirasto</HT> (Suomijos imigracijos tarnyba) <DATE ISO="20150121">2015 m. sausio 21 d.</DATE> nusprendė grąžinti E į jo kilmės šalį Nigeriją, grįsdama šį sprendimą tuo, kad E Suomijoje padarė sunkius nusikaltimus, todėl jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Kartu su sprendimu grąžinti E buvo nustatytas draudimas atvykti jam į visą Šengeno erdvės teritoriją, kol bus priimtas naujas sprendimas. Jam nebuvo nustatyta jokio termino savanoriškai išvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150126">2015 m. sausio 26 d.</DATE> Imigracijos tarnyba pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį pradėjo konsultacijas su Ispanijos Karalyste ir paprašė šios valstybės narės valdžios institucijų pateikti savo poziciją dėl galimo E leidimo gyventi panaikinimo. Kadangi Ispanijos valdžios institucijos neatsakė į prašymą, Imigracijos tarnyba <DATE ISO="20160620">2016 m. birželio 20 d.</DATE> pateikė naują prašymą, be to, pateikė <DATE ISO="20160621">2016 m. birželio 21 d.</DATE> Ispanijos paprašytą nuosprendžio dėl E rezoliucinę dalį. <DATE ISO="20160628">2016 m. birželio 28 d.</DATE> ir <DATE ISO="20161109">2016 m. lapkričio 9 d.</DATE> Imigracijos tarnyba dar kartą pateikė prašymą Ispanijos valdžios institucijoms. Remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, Ispanijos valdžios institucijos iki šiol nepateikė savo pozicijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>E skundas dėl sprendimo grąžinti pirmosios instancijos teisme – <HT TYPE="ITALIC">Hallinto‑oikeus</HT> (Helsinkio administracinis teismas, Suomija) – nebuvo patenkintas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas <DATE ISO="20160405">2016 m. balandžio 5 d.</DATE></P></NOTE>. E dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą, todėl bylą dabar nagrinėja antrosios instancijos teismas – <HT TYPE="ITALIC">Korkein hallinto‑oikeus</HT> (Vyriausiasis administracinis teismas, Suomija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Pagrindinę bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai daro prielaidą, kad E kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Tačiau <DATE ISO="20161027">2016 m. spalio 27 d.</DATE> nutartimi <HT TYPE="ITALIC">Korkein hallinto‑oikeus</HT> sustabdė E grąžinimą, kol bus priimtas kitas sprendimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170502">2017 m. gegužės 2 d.</DATE> sprendimu, gautu <DATE ISO="20170510">2017 m. gegužės 10 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Korkein hallinto‑oikeus</HT>, remdamasis SESV 267 straipsniu, pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>1.</NO.P><TXT>Ar Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 25 straipsnio 2 dalyje susitariančiosioms valstybėms numatyta pareiga konsultuotis tarpusavyje sukelia teisinių pasekmių, kuriomis trečiosios šalies pilietis gali remtis tuo atveju, jei susitariančioji valstybė nustato šiam trečiosios šalies piliečiui draudimą atvykti į visą Šengeno erdvės teritoriją ir priima sprendimą grąžinti jį į jo kilmės šalį, motyvuodama tuo, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei minėta Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis taikytina priimant sprendimą dėl draudimo atvykti:</TXT><P>ar konsultacijas reikia pradėti prieš priimant šį sprendimą dėl draudimo atvykti, ar jas galima pradėti tik po to, kai priimamas sprendimas grąžinti ir sprendimas dėl draudimo atvykti?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jei šias konsultacijas galima pradėti tik po to, kai priimamas sprendimas grąžinti ir sprendimas dėl draudimo atvykti:</TXT><P>ar tai, kad susitariančiosios valstybės vis dar konsultuojasi ir kad kita susitariančioji valstybė nepaskelbė, ar ji ketina panaikinti trečiosios šalies piliečio leidimą gyventi, neleidžia grąžinti trečiosios šalies piliečio į jo kilmės šalį ir įsigalioti draudimui atvykti į visą Šengeno erdvės teritoriją?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Kaip susitariančioji valstybė turi elgtis, jei leidimą gyventi šalyje išdavusi susitariančioji valstybė, nepaisydama kartotinių prašymų, nepareiškė savo pozicijos dėl jos trečiosios šalies piliečiui išduoto leidimo gyventi šalyje panaikinimo?<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kartu su prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dar paprašė Teisingumo Teismo šioje byloje pagal Procedūros reglamento 107 straipsnį taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą. Tačiau Teisingumo Teismui pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį padavus prašymą pateikti paaiškinimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas <DATE ISO="20170602">2017 m. birželio 2 d.</DATE> paaiškino, kad E skirta laisvės atėmimo bausmė nuo <DATE ISO="20160124">2016 m. sausio 24 d.</DATE> buvo pakeista lygtine bausme ir šiuo metu jis nėra suimtas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes sprendimą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą paskirta Teisingumo Teismo kolegija pagal Procedūros reglamento 108 straipsnį nusprendė netaikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros. Tačiau Teisingumo Teismo pirmininkas <DATE ISO="20170612">2017 m. birželio 12 d.</DATE> nusprendė, remdamasis Procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalimi, kad turi būti suteikta pirmenybė nagrinėti šią bylą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Per prejudicinio sprendimo priėmimo Teisingumo Teisme procedūrą pastabas raštu pateikė Suomijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos ir Šveicarijos vyriausybės ir Europos Komisija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Dėl Šveicarijos teisės dalyvauti byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo žr. Susitarimo dėl Šveicarijos asociacijos 8 straipsnio 2 dalį kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnio 4 dalimi.</P></NOTE>. <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Teisingumo Teismo posėdyje buvo atstovaujama E, <HT TYPE="ITALIC">Maahanmuuttovirasto</HT>, Suomijos ir Ispanijos vyriausybėms ir Komisijai. Pabrėžtina, kad primygtinai reikalaujant Teisingumo Teismui Ispanijos vyriausybė dalyvavo teismo posėdyje, pateikė savo poziciją dėl prejudicinių klausimų ir atsakė į kai kuriuos Teisingumo Teismo klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Kaip paaiškėjo Teisingumo Teismo posėdyje, Ispanijos valdžios institucijos <DATE ISO="20171102">2017 m. lapkričio 2 d.</DATE> paprašė Imigracijos tarnybos atsiųsti dėl E Suomijoje priimtą sprendimą dėl nurodymo išvykti, kad jos galėtų Ispanijoje pradėti procedūrą dėl E leidimo gyventi atšaukimo. <DATE ISO="20171106">2017 m. lapkričio 6 d.</DATE> Imigracijos tarnyba įvykdė šį prašymą ir pateikė Ispanijai sprendimo dėl nurodymo išvykti kopiją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Net jei nekreiptume dėmesio į tai, kad informaciją apie šiuos pastaruosius pokyčius pagrindinėje byloje Teisingumo Teismui oficialiai pateikė ne prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bet tik bylos šalys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Imigracijos tarnyba ir Ispanijos vyriausybės atstovas šiuo atveju pateikė Teisingumo Teismui sutampančius paaiškinimus.</P></NOTE>, vis tiek tuomet pirmiausia kyla klausimas, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra vis dar reikšmingas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. <DATE ISO="20050120">2005 m. sausio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">García Blanco</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑225/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:34">EU:C:2005:34</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20160303">2016 m. kovo 3 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE>eur<HT TYPE="ITALIC">o Bank</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑537/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:143">EU:C:2016:143</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160323">2016 m. kovo 23 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Overseas Financial ir Oaktree Finance</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑319/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:268">EU:C:2016:268</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nes anksčiau buvę priimtini prejudiciniai klausimai dėl 2017 m. lapkričio mėn. pokyčių galėjo tapti tik teoriniais klausimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia pažymėti, kad Ispanijos valdžios institucijos iki šiol dar nepriėmusios jokio galutinio sprendimo dėl E leidimo gyventi atšaukimo. Kalbėta tik apie procedūros, po kurios gali būti atšauktas šis leidimas gyventi, pradžią. Kaip paaiškino Ispanijos vyriausybė, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, neaišku, kada ir kaip baigsis minėta nacionalinė procedūra. Taip pat E gali naudotis įprastomis teisių gynimo priemonėmis Ispanijos teismuose dėl galimo jo leidimo gyventi atšaukimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Kol nėra galutinio Ispanijos valdžios institucijų sprendimo dėl E leidimo gyventi atšaukimo, negalima daryti išvados, kad pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį yra pakankamas pagrindas atšaukti leidimą gyventi arba kad šis leidimas gyventi jau yra atšauktas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Taigi darytina prielaida, kad prejudiciniai klausimai vis dar yra reikšmingi sprendžiant pagrindinę bylą ir Teisingumo Teismas privalo į juos atsakyti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prejudicinių klausimų vertinimas iš esmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Šioje byloje svarbiausia yra Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies nuostata, kurią išaiškinti Teisingumo Teismo prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Šia Šengeno <HT TYPE="ITALIC">aquis</HT> priklausančia nuostata Šengeno erdvės valstybėms narėms nustatoma pareiga konsultuotis, jei viena iš šių valstybių trečiosios šalies piliečiui nustato draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę, nors kita valstybė narė tam pačiam trečiosios šalies piliečiui yra išdavusi dar galiojantį leidimą gyventi. Taip siekiama užtikrinti nacionalinių valdžios institucijų veiksmų Šengeno erdvėje veiksmingumą, suderinamumą ir nuoseklumą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis iš viso keturiais savo klausimais <HT TYPE="ITALIC">Korkein hallinto‑oikeus</HT> norėtų sužinoti, kokį konkretų poveikį dar nebaigtas, tačiau jau ilgą laiką trunkantis konsultacijų procesas pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį daro įgyvendinant trečiosios šalies piliečiui skirtą sprendimą grąžinti ir sprendimą dėl draudimo atvykti (antrasis, trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai) ir ar pats trečiosios šalies pilietis gali tiesiogiai remtis atitinkamu teisės aktu (pirmasis prejudicinis klausimas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Atsakant į šiuos klausimus dėl Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies reikia atsižvelgti į visų atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės darnų taikymą. Todėl į šios bylos nagrinėjimą reikia taip pat įtraukti Direktyvos 2008/115 ir Šengeno sienų kodekso nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Manau, būtų naudinga pirmiausia išsiaiškinti antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus dėl Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies turinio išaiškinimo, o tik tuomet jau nagrinėjant pirmąjį prejudicinį klausimą išsiaiškinti tiesioginį atitinkamo teisės akto poveikį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo funkcijų pasidalijimą manau, kad nepaisant visų mano samprotavimų apie šią bylą yra įrodyta, kad E faktiškai laikytinas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kaip aiškiai nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, ir jokia bylos šalis tuo nesuabejojo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Manau, kad minėtas pavojus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui buvo nustatytas laikantis Sąjungos teisėje taikomų standartų, pirmiausia remiantis išsamia konkrečios bylos prognoze, kurios atveju atsižvelgta ne tik į atitinkamo asmens anksčiau padarytas baudžiamąsias veikas, bet ir, svarbiausia, į faktinį ir būsimą jo keliamą pavojų, kuris lėmė galutinį vertinimą; žr. <DATE ISO="20150611">2015 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zh. ir O</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑554/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:377">EU:C:2015:377</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, pirmiausia 50–52 punktus ir 54 punktą).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Tik E keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui apskritai leidžia Suomijos valdžios institucijoms šioje byloje atitinkamą asmenį tiesiogiai išsiųsti į jo kilmės šalį Nigeriją, prieš tai nesuteikus jam galimybės išvykti į Ispaniją, kur jis turi galiojantį leidimą gyventi (žr. Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalies antrą sakinį kartu su 1 dalimi).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Tinkamas laikas pradėti konsultacijas pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį (antrasis klausimas)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Antruoju prejudiciniu klausimu siekiama nustatyti konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį pradžią. Konkrečiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo informacijos apie tai, ar tokios konsultacijos turi būti pradėtos iki galimo sprendimo grąžinti priėmimo ir galimo draudimo atvykti nustatymo trečiosios šalies piliečiui ir ar pareiga konsultuotis pagal Sąjungos teisę atsiranda tik po to, kai valdžios institucijos jau yra priėmusios sprendimą grąžinti ir sprendimą dėl draudimo atvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Remiantis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies tekstu daugeliu kalbų – įskaitant versijas vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis – ši nuostata taikoma tais atvejais, kai trečiosios šalies pilietis pagal duotą perspėjimą <HT TYPE="ITALIC">yra neįsileistinas</HT> (žr. šios nuostatos pirmą pastraipą) ir atitinkamų valstybių narių konsultacijos, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, prisideda prie to, kad perspėjimas <HT TYPE="ITALIC">atšaukiamas</HT> (žr. tos pačios nuostatos antrą pastraipą). Kitaip tariant, Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konsultacijos privalomos tik <HT TYPE="ITALIC">po to</HT>, kai duodamas perspėjimas, kad trečiosios šalies pilietis yra neįsileistinas. Tačiau pareiga iš anksto konsultuotis šioje nuostatoje (kitaip negu dabartiniame Europos Komisijos pasiūlyme dėl atitinkamos teisės srities reformos)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, Komisijos pateikto <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE>, COM(2016) 882 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, 26 straipsnio 2 dalis.</P></NOTE> šiuo metu nenumatyta.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Šis vertinimas pasiteisina, kai Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis nagrinėjama kartu su Direktyva 2008/115, kurioje numatomi bendri nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartai ir tvarka. Šioje direktyvoje taip pat nenumatyta pareiga iš anksto konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis, kai vienos valstybės narės valdžios institucijos ketina priimti sprendimą grąžinti ir nustatyti draudimą atvykti (Direktyvos 2008/115 6 straipsnis kartu su 11 straipsniu).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Be to, siekiant tikslo sukurti efektyvią grąžinimo politiką (tai aiškiai deklaravo Europos Sąjunga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2008/115 4 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150423">2015 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zaizoune</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑38/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:260">EU:C:2015:260</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ouhrami</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑225/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:590">EU:C:2017:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>), svarbu, kad valstybių narių valdžios institucijos, esant reikalui, galėtų greitai veikti, pirmiausia tuomet, kai nelegaliai esantys trečiųjų šalių piliečiai (kaip šiuo atveju) kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teisinis reikalavimas sistemingai iš anksto konsultuotis su kitomis galbūt suinteresuotomis valstybėmis narėmis galėtų prieštarauti šiam tikslui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Vis dėlto faktas, kad nėra pareigos konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis prieš priimant sprendimą grąžinti ir sprendimą dėl draudimo atvykti, dar nereiškia, kad Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis prieštarauja tokioms išankstinėms konsultacijoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Kaip matyti iš pasiūlymo COM(2016) 882 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> (minėto 17 išnašoje) 26 straipsnio 2 dalies antro sakinio, Šengeno sistemoje visai įmanoma galimybė konsultuotis iš anksto.</P></NOTE>. Kaip teisingai pabrėžia Vokietijos vyriausybė ir Komisija, netgi pageidautina, kad valstybės narės valdžios institucijos, kurios svarsto apie nelegaliai esančiam trečiosios šalies piliečiui skirtą sprendimą grąžinti kartu uždraudžiant jam atvykti, kuo greičiau pasikonsultuotų su visomis kitomis suinteresuotosiomis valstybėmis narėmis. Viena vertus, tos kitos valstybės narės tokiu būdu kuo anksčiau gaus būtiną informaciją, kuri leis joms atitinkamai imtis priemonių viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui užtikrinti. Kita vertus, tokiu būdu paskatinama kiek įmanoma didesnė valstybių narių veiksmų Šengeno erdvėje konvergencija siekiant išvengti prieštaringų sprendimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Tarpinės išvados</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Taigi atsakant į antrąjį prejudicinį klausimą Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad šioje nuostatoje nurodytos konsultacijos pagal dabartinę Sąjungos teisę turi būti vykdomos kuo anksčiau, tačiau jos neprivalo būti pradedamos prieš priimant sprendimą grąžinti ir sprendimą dėl draudimo atvykti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vykstančių konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį poveikis įgyvendinant sprendimą grąžinti ir sprendimą dėl draudimo atvykti (trečiasis ir ketvirtasis klausimai)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Trečiuoju ir ketvirtuoju prejudiciniais klausimais, kuriuos nagrinėsiu kartu dėl jų glaudžių sąsajų turinio požiūriu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar gali būti įgyvendintas sprendimas grąžinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiame kontekste kalba (tikriausiai remdamasis atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų formuluotėmis) apie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>išsiuntimą<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>. Vis dėlto manau, kad šiuo atveju kalbama apie sprendimą grąžinti pagal Direktyvą 2008/115 (nes nematau tam prieštaraujančių argumentų), todėl vartosiu šioje direktyvoje įprastas apibrėžtis.</P></NOTE> ir įsigalioti visai Šengeno erdvei skirtas draudimas atvykti dar nesibaigus pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį vykdomoms konsultacijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Kitaip nei prieš tai išnagrinėto antrojo klausimo atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. šios išvados 43–48 punktus.</P></NOTE>, kuris buvo susijęs tik su sprendimo grąžinti ir draudimo atvykti <HT TYPE="ITALIC">priėmimu</HT>, trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais keliama problema dėl to, ar tokie sprendimai gali būti <HT TYPE="ITALIC">įgyvendinami</HT> ir (arba) <HT TYPE="ITALIC">įsigalioja</HT> dar nepasibaigus konsultacijoms pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="11"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Pastaba dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų taikymo srities</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Lenkijos vyriausybė primygtinai tvirtina, kad konsultacijomis pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį nėra aptariami sprendimai grąžinti, todėl tokių konsultacijų išvados automatiškai nedaro jokio poveikio šių sprendimų grąžinti įgyvendinimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Šie argumentai man atrodo per siauri. Žinoma, gali būti, kad Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis, remiantis jos tekstu, taikoma tik draudimui atvykti, tiksliau sakant, vienam konkrečiam tokių draudimų atvykti praktiniam aspektui, būtent perspėjimui Šengeno informacijos sistemoje, kad trečiosios šalies pilietis yra neįsileistinas. Tik nereikia pamiršti, kad draudimas atvykti panašioje byloje kaip nagrinėjamoji yra susijęs su sprendimu grąžinti (žr. Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 6 punkto pabaigą ir 11 straipsnio 1 dalį) ir įsigalioja tik tuomet, kai nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis faktiškai išvyksta iš valstybių narių teritorijos, t. y. galutinai išvyksta iš Europos Sąjungos teritorijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ouhrami</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑225/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:590">EU:C:2017:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>, pirmiausia 45 ir 53 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taigi norint, kad įsigaliotų draudimas atvykti, praktiniu požiūriu labai svarbu nustatyti, kada gali būti įgyvendintas sprendimas grąžinti trečiosios šalies pilietį ir kokį poveikį šiam įgyvendinimui turi vykstančios konsultacijos pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Vadinasi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tikisi atitinkamo Teisingumo Teismo atsakymo ne tik į klausimą dėl vykstančių konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį poveikio draudimui atvykti, bet ir į klausimą dėl tokių konsultacijų poveikio sprendimui grąžinti, kuriuo pagrįstas draudimas atvykti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Praktinės Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies taikymo problemos</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Jei (kaip šiuo atveju) dėl trečiosios šalies piliečio, kuris vienoje Šengeno erdvės valstybėje narėje turi leidimą gyventi, kita Šengeno erdvės valstybė narė priima sprendimą grąžinti ir nustato draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę su perspėjimu neįsileisti, tuomet Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antroji valstybė narė privalo konsultuotis su pirmąja dėl klausimo, ar yra pakankamai priežasčių minėtą leidimą panaikinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Faktas, kad tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas grąžinti ir nustatomas draudimas atvykti į visą Šengeno erdvę, dar yra galiojantis leidimas gyventi, rodo, kad Šengeno erdvės valdžios institucijų veiksmai yra nenuoseklūs, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas konsultacijomis pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Jei valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, panaikina savo suteiktą leidimą gyventi arba leidimas gyventi dėl kitų priežasčių (pirmiausia pasibaigus jame nustatytai leidimo gyventi trukmei) nustoja galioti, tuomet galima taikyti visai Šengeno erdvei skirtą draudimą atvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tačiau jei po konsultacijų paaiškėja, kad leidimas gyventi nebus panaikintas ir toliau galios, tuomet ta valstybė narė, kuri nustatė draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę, privalo pakeisti tą draudimą nacionaliniu, tik jos teritorijoje galiojančiu draudimu atvykti ir bet kuriuo atveju gali atitinkamą trečiosios šalies pilietį įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą (Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies antra pastraipa).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Pagal dabartinę Sąjungos teisę tokiu atveju trečiosios šalies pilietis atsiduria savotiškoje neapibrėžtoje padėtyje, nes sprendimas grąžinti yra įgyvendintas, taigi įsigalioja ir draudimas atvykti, nors konsultacijos tarp valstybių narių pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį dar tęsiasi. Trečiosios šalies piliečiui tuo metu taikomas draudimas atvykti į visą Šengeno erdvę ir jis Šengeno informacijos sistemoje nurodomas kaip neįsileistinas į visą Šengeno erdvę pagal duotą perspėjimą.<?PAGE NO="12"?> Tačiau pagal Šengeno erdvėje taikomas bendras taisykles ta valstybė narė, kuri suteikė galiojantį leidimą gyventi, privalo trečiosios šalies pilietį vėl įsileisti į savo teritoriją, o visos kitos Šengeno erdvės valstybės narės turi leisti jam vykti į minėtą valstybę narę, nebent atitinkamas asmuo būtų įtrauktas į jų nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą (žr. Šengeno konvencijos 21 straipsnį kartu su Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies a punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Galiausiai šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui nurodoma itin reikšminga praktinė problema: kaip galima kuo labiau sušvelninti minėtą neapibrėžtą situaciją, tačiau nesukelti pavojaus Europos Sąjungos grąžinimo politikos veikimui, saugumo ir viešosios tvarkos apsaugai visoje Šengeno erdvėje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Pareiga atsižvelgti į vykstančias konsultacijas pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį įgyvendinant sprendimus grąžinti su draudimu atvykti</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Jei vertinamas tik Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies ir Direktyvos 2008/115 tekstas, atrodo, kad valstybių narių vykdomos konsultacijos netrukdo įgyvendinti sprendimo grąžinti nelegaliai esantį trečiosios šalies pilietį ir nesudaro kliūčių vėliau nustatyti draudimą atvykti. Priešingai – nuostata dėl išsiuntimo pagal Direktyvos 2008/115 8 straipsnio 1 dalį įpareigoja valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad įvykdytų sprendimą grąžinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikėtų nepamiršti Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje numatytos konsultacijų procedūros tikslų. Ja siekiama, kad visų suinteresuotųjų Šengeno erdvės valstybių narių valdžios institucijos veiktų kiek įmanoma nuosekliau ir neprieštaraudamos viena kitai, ir norima užtikrinti, kad galiojantis leidimas gyventi ir nustatytas draudimas atvykti į visą Šengeno erdvę nebūtų nuolat taikomi kartu. Pirmiausia, kaip jau minėta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 58 punktą.</P></NOTE>, draudimas atvykti į visą Šengeno erdvę pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą turi būti pakeistas nacionaliniu draudimu atvykti, jei valstybė narė, kuri buvo suteikusi atitinkamam trečiosios šalies piliečiui galiojantį leidimą gyventi, šio leidimo nepanaikina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Be to, turi būti sąžiningai elgiamasi su atitinkamu trečiosios šalies piliečiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Dėl trečiosios šalies piliečio teisės į sąžiningą ir skaidrų procesą žr. Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20140605">2014 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahdi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑146/14 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1320">EU:C:2014:1320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir jam turi būti suteikta galimybė išvykti į valstybę narę, kuri jam suteikė leidimą gyventi, kad jis joje galėtų pasinaudoti teise apsigyventi, užuot privalėjęs grįžti į savo kilmės šalį (žr. Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Abiejų konsultacijų procedūros tikslų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį (viena vertus, užtikrinti nuoseklų valdžios institucijų elgesį ir neprieštaravimą viena kitai ir, kita vertus, suteikti galimybę naudotis galiojančiu leidimu gyventi) nebūtų galima tinkamai pasiekti, jei valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, galėtų savo nuožiūra nuspręsti jos valdžios institucijų priimtą sprendimą grąžinti bet kuriuo atveju įgyvendinti dar nesibaigus konsultacijoms, todėl atitinkamas trečiosios šalies pilietis privalėtų išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos ir nuo to laiko jam būtų taikomas įsigaliojęs draudimas atvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Taigi, iš Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies tikslo matyti, kad vykstant konsultacijoms pagal šią nuostatą iš principo neleidžiama įgyvendinti sprendimo grąžinti ir negali įsigalioti draudimas atvykti. Beje, tokia vykstančių konsultacijų procedūra, mano nuomone, laikytina ypatinga konkretaus atvejo aplinkybe, dėl kurios pagal Direktyvos 2008/115 9 straipsnio 2 dalį paprastai turi būti atidedamas trečiosios šalies piliečio išsiuntimas į jo kilmės šalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Galimybė įgyvendinti sprendimus grąžinti dar nesibaigus konsultacijoms pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Nepaisant to, žinoma, gali atsitikti ir taip, kad atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes būtų nepateisinama laukti vykstančių konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį pabaigos ir trečiosios šalies pilietis turėtų būti išsiųstas pagal Direktyvos 2008/115 8 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Jei konkretus konsultacijų procedūros vykdymas kiek įmanoma nuosekliau derinamas su kitomis atitinkamomis nuostatomis, taikomomis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, o Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis vertinama atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 nuostatas, tuomet pirmiausia reikia išskirti dvi bylų grupes, kuriose sprendimo grąžinti įgyvendinimas ir draudimo atvykti įsigaliojimas išimties tvarka yra priimtinas dar nebaigus konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>viena vertus, kai valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, nepateikia savo pozicijos net pasibaigus pagrįstam terminui, nustatytam atsakymui pateikti (<HT TYPE="ITALIC">pirmoji bylų grupė</HT>),</P></ITEM><ITEM><P>kita vertus, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (<HT TYPE="ITALIC">antroji bylų grupė</HT>).</P></ITEM></LIST></P><P>Abiejų bylų grupių atveju neprieštaraujama esminiam efektyvios grąžinimo politikos tikslui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. Direktyvos 2008/115 4 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150423">2015 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zaizoune</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑38/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:260">EU:C:2015:260</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ouhrami</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑225/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:590">EU:C:2017:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>: greitai įgyvendinti sprendimą grąžinti neteisėtai esantį trečiosios šalies pilietį ir taip veiksmingai įvykdyti jam skirtą draudimą atvykti.</P></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Pirmoji bylų grupė: per pagrįstą terminą nepateiktas atsakymas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Kalbant apie pirmąją bylų grupę konstatuotina, kad pačioje Šengeno konvencijoje nėra numatytas konkretus terminas, per kurį valstybė narė, su kuria konsultuojamasi pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį, turi pateikti savo poziciją. Tačiau iš lojalaus bendradarbiavimo principo (ESS 4 straipsnio 3 dalis)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Bendrą informaciją apie valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principą žr. <DATE ISO="19830322">1983 m. kovo 22</DATE> m. Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>42/82</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:88">EU:C:1983:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Matteucci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>235/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:460">EU:C:1988:460</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19910611">1991 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Athanasopoulos ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑251/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:242">EU:C:1991:242</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pastaruoju metu Teisingumo Teismas pabrėžė valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo reikšmę kalbant apie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, būtent, viena vertus, Šengeno sistemos atveju (<DATE ISO="20060131">2006 m. sausio 31 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Ispanija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑503/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:74">EU:C:2006:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir, kita vertus, atsižvelgiant į tarptautinės apsaugos prašymų tvarkymą (<DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jafari</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑646/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:586">EU:C:2017:586</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 88 punkto pabaiga).</P></NOTE> darytina išvada, kad valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, turi pateikti poziciją per atitinkamą laikotarpį naudodama specialią formą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. SIRENE vadovo, pateikto <DATE ISO="20130226">2013 m. vasario 26 d.</DATE> Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/115/ES priede, 4.5.1 punktą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="071" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2013">OL L 71, 2013, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Be to, remiantis Direktyvos 2008/115<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Laikytis Direktyvoje 2008/115 nurodytų laikotarpių atrodo dar svarbiau todėl, kad ši direktyva, kaip nurodyta jos 21 straipsnyje, pakeičia tam tikras Šengeno konvencijos nuostatas.</P></NOTE> 7 straipsnio 1 dalimi galima konkrečiai pasakyti, koks terminas atsakymui pateikti laikytinas tinkamu: įprastu atveju valstybei narei, su kuria konsultuojamasi, turėtų būti suteiktas nuo septynių iki 30 dienų terminas pozicijai pateikti, t. y. panašus laikotarpis į tą, kuris gali būti nustatytas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, nusprendusiam savanoriškai grįžti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Toks konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį terminas, per kurį pateikiamas atsakymas (nuo septynių iki 30 dienų), atrodytų palyginti trumpas, jei atsižvelgiame į tai, kad valstybėje narėje, su kuria konsultuojamasi, gali prireikti įtraukti regiono ar vietos valdžios institucijas ir patikrinti atitinkamo trečiosios šalies piliečio individualias aplinkybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. dėl pastarojo aspekto pirmiausia <DATE ISO="20031125">2003 m. lapkričio 25 d.</DATE> Direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso 12 straipsnį (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="016" PAGE.FIRST="44" DATE.PUB="2004">OL L 16, 2004, p. 44</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272).</P></NOTE>. Tačiau laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje neretai nustatomi trumpi terminai, per kuriuos turi būti pateikiamas atsakymas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Pavyzdžiui, tam tikri reglamento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> sistemoje taikomi laikotarpiai atsakymui pateikti, kurie yra svarbūs nagrinėjamoje byloje <HT TYPE="ITALIC">X</HT> (sujungtos bylos C‑47/17 ir C‑48/17); žr. <DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 22 straipsnio 1 ir 6 dalis ir 25 straipsnį (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="31" DATE.PUB="2013">OL L 180, 2013,p. 31</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Šiomis aplinkybėmis ji pagrįsta jau minėtu esminiu tikslu Europos Sąjungos grąžinimo politiką paversti efektyvesne, todėl iš visų suinteresuotųjų nacionalinių institucijų reikalaujama dėti dideles pastangas ir itin greitai veikti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Dar griežtesnis yra Komisijos požiūris jos pasiūlymo COM(2016) 882 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> (minėto 17 išnašoje) 26 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje, kuriame ji tinkamu laiko itin trumpą septynių dienų terminą.</P></NOTE>. Trumpas terminas taip pat padeda suderinti visų Šengeno erdvės valdžios institucijų veiksmus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Be to, atsakymui pateikti skirtu trumpu terminu, viena vertus, atsižvelgiama į atitinkamo trečiosios šalies piliečio suinteresuotumą teisiniu tikrumu ir (sulaikymo atveju) kuo trumpesniu laisvės atėmimu. Kita vertus, trumpas terminas atitinka valstybės narės, kuri konsultuojasi, interesus, nes jai neturi tekti neproporcinga našta ir galimos išlaidos už nelegalų trečiosios šalies piliečio gyvenimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Vis dėlto, jei valstybei narei, su kuria konsultuojamasi, reikėtų daugiau laiko savo pozicijai pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį pateikti, tuomet, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu (ESS 4 straipsnio 3 dalis), ji turi pasitarti su valstybe nare, kuri konsultuojasi, ir nurodyti jai tinkamas priežastis, dėl kurių reikia pratęsti terminą atsakymui pateikti. Savo ruožtu valstybė narė, kuri konsultuojasi, turi konstruktyviai išnagrinėti, laikydamasi lojalaus bendradarbiavimo principo, valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, argumentus. Idealiu atveju abi valstybės turėtų susitarti dėl tinkamo termino pratęsimo pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 2 dalį. Paprastai valstybė narė, kuri konsultuojasi, turėtų suteikti valstybei narei, su kuria konsultuojamasi, galimybę dar 30 dienų pratęsti terminą atsakymui pateikti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Jei net pratęsus terminą nepasiekiama susitarimo, tuomet, nesant aiškios nuostatos, neįmanoma implikuoti teigiamo ar neigiamo valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, atsakymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Dėl atskirų teisės sričių, kuriose Sąjungos teisės leidėjas aiškiai nurodė, kaip traktuoti atvejus, kai valdžios institucijos nepateikia atsakymo, žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Housieaux</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑186/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:70">EU:C:2005:70</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau valstybė narė, kuri konsultuojasi, tuomet gali <HT TYPE="ITALIC">ipso facto</HT> daryti prielaidą, kad buvo praleistas pagrįstas terminas atsakymui pateikti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tokiu atveju valstybė narė, kuri konsultuojasi, gali įgyvendinti savo sprendimą grąžinti neatsižvelgdama į tai, kad konsultacijos nebaigtos, ir nustatyti draudimą atvykti. Šis draudimas atvykti galioja visoje Šengeno erdvėje (beje, taip pat jis galioja visoms Sąjungos valstybėms narėms, kurios nepriklauso Šengeno erdvei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 6 punktą, pagal kurį draudimu atvykti pagal šią direktyvą uždraudžiama atvykti į <HT TYPE="ITALIC">valstybių narių teritoriją</HT>; taip pat žr. šios direktyvos 14 konstatuojamąją dalį, kurioje patvirtinama, kad nacionalinėms priemonėms, susijusioms su grąžinimu, turėtų būti suteiktas poveikis <HT TYPE="ITALIC">Europos mastu</HT> nustatant draudimą atvykti, kuriuo uždraudžiama atvykti į visų <HT TYPE="ITALIC">valstybių narių teritoriją</HT> ir būti joje.</P></NOTE>), tačiau, kaip jau minėta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. šios išvados 59 punktą.</P></NOTE>, su sąlyga, kad atitinkamam trečiosios šalies piliečiui turi būti suteikta galimybė atvykti į valstybę narę, su kuria konsultuojamasi ir kurioje jis (dar) turi galiojantį leidimą gyventi, ir (arba) vykti tranzitu per ją (žr. Šengeno konvencijos 21 straipsnį kartu su Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalies a punktu ir 14 straipsnio 1 dalimi).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="15"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Antroji bylų grupė: pavojus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kalbant apie antrąją bylų grupę, kurioje atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, savaime suprantama, kad sprendimas grąžinti gali būti įgyvendintas, taip pat gali įsigalioti draudimas atvykti nelaukiant konsultacijų pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį išvadų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kad Šengeno erdvėje nėra kontroliuojamos vidaus sienos, galima nuolat tikėtis, kad pavojus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kurį atitinkamas trečiosios šalies pilietis kelia vienoje Šengeno erdvės valstybėje narėje, greitai gali pasklisti į kitas Šengeno erdvės valstybes nares. Todėl valstybė narė, kuri priima sprendimą grąžinti ir nustato draudimą atvykti, apsaugodama viešąją tvarką ir visuomenės saugumą veikia ne tik savo teritorijoje, bet ir visoje Šengeno erdvėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Tokiu atveju visų Šengeno erdvės valstybių narių ir jos teritorijoje gyvenančių žmonių saugumo interesai iškeliami aukščiau už pastangas užtikrinti nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius Šengeno erdvės valdžios institucijų sprendimus ir atitinkamą trečiosios šalies piliečio interesą pasinaudoti turimu leidimu gyventi valstybėje narėje, su kuria konsultuojamasi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Atitinkamai Direktyvos 2008/115 6 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje tokiam atvejui nėra numatyta prievolė suteikti galimybę išvykti į valstybę narę, kuri atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikė leidimą gyventi, o tik pateikiama nuoroda į 6 straipsnio 1 dalyje taikomą taisyklę dėl trečiosios šalies piliečio grįžimą į jo kilmės šalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Ši išvada pasitvirtina panagrinėjus Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį, pagal kurią asmenims, keliantiems pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, galima nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba galima suteikti labai trumpą laikotarpį. Remiantis šia nuostata, iš valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, negalima reikalauti, kad ji prieš įgyvendindama savo sprendimą grąžinti ir prieš įsigaliojant draudimui atvykti dar turėtų sulaukti valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, pozicijos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Pasekmės pagrindinei bylai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Tokia kaip E byla, remiantis visa Teisingumo Teismo turima informacija, patenka į abi nurodytas bylų grupes: viena vertus, Ispanija seniai praleido tinkamą terminą atsakymui pateikti pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Tuo metu, kai Teisingumo Teismui buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, konsultacijos pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį truko jau daugiau kaip dvejus metus, tačiau Ispanijos Karalystė vis dar galutinai nepateikė savo pozicijos.</P></NOTE>, neprašydama (kiek žinoma) pratęsti termino, nekalbant apie tai, kad nebuvo nurodyta pagrįstų priežasčių pratęsti tokį terminą (pirmoji bylų grupė). Kita vertus, remiantis nacionalinių valdžios institucijų ir teismų išvadomis, E kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (antroji bylų grupė). Dėl pirmos ir antros priežasčių, kurių jau kiekvienos atskirai pakaktų, tokioje byloje nekiltų kliūčių įgyvendinti sprendimą grąžinti ir nustatyti draudimą atvykti, nors konsultacijos pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį dar nebūtų baigtos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Tarpinės išvados</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Taigi apibendrinant konstatuotina, kad išaiškinant Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį galima pateikti tokius atsakymus į trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus:</TXT><P>Sprendimas grąžinti gali būti įgyvendintas ir draudimas atvykti gali įsigalioti tik tuomet, kai valstybė narė, su kuria konsultuojamasi pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį, pateikė savo poziciją arba kai konsultacijos, nepaisant praleisto tinkamo termino atsakymui pateikti, baigėsi be rezultatų. Dar prieš baigiantis šiam terminui gali būti įgyvendinti abu sprendimai, jei trečiosios šalies pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.</P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="16"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Tiesioginis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies veikimas (pirmasis klausimas)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Galiausiai atsakant į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia išsiaiškinti, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali nacionaliniuose teismuose tiesiogiai remtis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Iš pradžių Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis buvo laikoma ne Sąjungos teisės aktu, o nuostata, kuri buvo įtraukta į tarpvalstybinį susitarimą, nepriskiriamą prie Europos Sąjungos teisės. Tačiau Amsterdamo sutartimi, kuria buvo nuspręsta Šengeno <HT TYPE="ITALIC">aquis</HT> įtraukti į Europos Sąjungos teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Šiuo klausimu žr. ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolą Nr. 19.</P></NOTE>, šis susitarimas tapo neatsiejama Sąjungos teisės dalimi, kurią turi taikyti Šengeno erdvės valstybės narės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Kitaip negu pamatinių sprendimų atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Šiuo klausimu žr. ES sutarties, kaip pateikiama Amsterdamo sutartyje, 34 straipsnio 2 dalies b punkto trečią sakinį.</P></NOTE>, neatmestina prielaida, kad valstybių narių susitarimus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, galima taikyti tiesiogiai. Taip pat pačioje Šengeno konvencijoje nėra draudžiama tiesiogiai taikyti jos nuostatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Priešingai – pripažįstama, kad Šengeno konvencijos nuostatos nacionaliniuose teismuose gali panaikinti kitokias nacionalines nuostatas ar praktiką (žr. <DATE ISO="20030211">2003 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gözütok ir Brügge</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑187/01 ir C‑385/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:87">EU:C:2003:87</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, pirmiausia 33 punkto pabaigą, susijusią su Šengeno konvencijos 54 straipsniu).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Todėl Šengeno konvencijos tiesioginis veikimas vertintinas remiantis tais pačiais bendraisiais kriterijais kaip ir tarptautiniai susitarimai, kurių privalo laikytis Sąjunga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija galima kalbėti ir apie susitarimus, kuriuos sudarant Sąjunga nedalyvauja kaip susitariančioji šalis; žr. pirmiausia <DATE ISO="19721212">1972 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">International Fruit Company ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>21/72–24/72</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1972:115">EU:C:1972:115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir Transport Association of America ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑366/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:864">EU:C:2011:864</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir kitos antrinės Sąjungos nuostatos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės nuostata gali būti tiesiogiai taikoma tik su sąlyga, kad ji yra besąlygiška ir pakankamai tiksli pagal savo turinį. Taip atsitinka, jeigu joje yra įtvirtintas aiškus ir tikslus įpareigojimas, kurio vykdymas arba veikimas nepriklauso nuo vėlesnio akto priėmimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="19870930">1987 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demirel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>12/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1987:400">EU:C:1987:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Air Transport Association of America ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑366/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:864">EU:C:2011:864</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); be to, šiomis aplinkybėmis reikšmingas <DATE ISO="19630205">1963 m. vasario 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">van Gend &amp; Loos</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>26/62</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1963:1">EU:C:1963:1</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 25 ir paskesnis tekste vokiečių kalba).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje Šengeno erdvės valstybė narė, kuri Šengeno informacinėje sistemoje perspėja, kad trečiosios šalies pilietis yra neįsileistinas, įpareigojama konsultuotis su leidimą gyventi išdavusia Šengeno erdvės valstybe nare, kad sužinotų, ar pastaroji valstybė ketina panaikinti minėtą leidimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Vadinasi, Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje yra aiškus ir tikslus įpareigojimas, kurio vykdymas arba veikimas nepriklauso nuo bet kokio vėlesnio akto priėmimo. Net jei Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai reglamentuota, kas atsitiktų, jei konsultacijos neįvyktų arba būtų netinkamos, vis dėlto reikalavimas rengti konsultacijas ir jų objektas šioje nuostatoje yra taip aiškiai reglamentuoti, kad bet koks teismas gali ją tiesiogiai taikyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="19800522">1980 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Santillo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>131/79</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1980:131">EU:C:1980:131</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); taip pat <DATE ISO="19860226">1986 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marshall</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>152/84</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:84">EU:C:1986:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19930802">1993 m. rugpjūčio 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marshall</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑271/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:335">EU:C:1993:335</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato W. Van Gerven išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banks</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑128/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:860">EU:C:1993:860</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 27 punkto paskutinė pastraipa).</P></NOTE>. Vadinasi, yra įvykdytos sąlygos tiesiogiai taikyti Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies nuostatą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Be to, Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį galima taikyti nepaisant to, kad ši nuostata yra tik procedūrinio pobūdžio, reglamentuojanti tik valstybių narių santykius. Viena vertus, Sąjungos teisėje pripažįstama, kad ir tos nuostatos, kurios, remiantis jų tekstu, taikomos tik valstybėms narėms, gali daryti tiesioginį poveikį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P><DATE ISO="19630205">1963 m. vasario 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">van Gend &amp; Loos</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>26/62</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1963:1">EU:C:1963:1</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 25 ir paskesnis tekste vokiečių kalba) ir <DATE ISO="19760408">1976 m. balandžio 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Defrenne</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>43/75</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1976:56">EU:C:1976:56</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kita vertus, kaip Teisingumo Teismas neseniai nusprendė dėl kitų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės aspektų, nacionaliniuose teismuose privatūs asmenys gali taikyti ir vien procedūrines taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mengesteab</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑670/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:587">EU:C:2017:587</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, pirmiausia 56 punktas) ir dar <DATE ISO="20171025">2017 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑201/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:805">EU:C:2017:805</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, pirmiausia 39 ir 44 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju tuomet, kai procedūrinės taisyklės, kuri skirta valstybėms narėms ir reglamentuoja jų tarpusavio santykius, taikymas arba netaikymas gali daryti konkretų poveikį privataus asmens teisėms ir interesams, tiems privatiems asmenims turi būti suteikta teisė nacionaliniuose teismuose ginant savo teises ir interesus tiesiogiai remtis minėta procedūrine taisykle, bet tik su sąlyga, kad taisyklė yra besąlygiška ir pakankamai tiksli pagal savo turinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Remiantis aptariama Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies nuostata tai ypač akivaizdu: jei valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, pateikia poziciją, kad nėra pakankamo pagrindo panaikinti atitinkamo trečiosios šalies piliečio leidimą gyventi, tuomet valstybė narė, kuri konsultuojasi, pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą savo ruožtu įpareigojama savo nustatytą draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę pakeisti nacionaliniu, tik jos teritorijai taikomu draudimu atvykti, ir gali įtraukti trečiosios šalies pilietį tik į savo nacionalinį neįleistinų asmenų sąrašą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Vadinasi, konsultacijų procedūra pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį jokiu būdu nereiškia (priešingai, negu manė kai kurios proceso šalys), kad būtinai pablogės atitinkamo trečiosios šalies piliečio teisinė padėtis, nes bus panaikintas jo galiojantis leidimas gyventi. Konsultacijų procedūra gali netgi gerokai pagerinti tą teisinę padėtį, būtent tuomet, kai valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, nepanaikina suteikto leidimo gyventi ir tokiu būdu įpareigoja valstybę narę, kuri konsultuojasi, užuot nustačius draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę, nustatyti tik nacionalinį draudimą atvykti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Be to, kaip jau paaiškinau nagrinėdama trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Šiuo klausimu žr. pirmiausia šios išvados 61–80 punktus.</P></NOTE>, valstybė narė, kuri konsultuojasi, gali įgyvendinti sprendimą grąžinti (nepaisant tokių atvejų, kai kyla pavojus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui) ir nustatyti draudimą atvykti į visą Šengeno erdvę tik tuomet, kai gauna valstybės narės, su kuria konsultuojamasi, poziciją pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį arba kai suteikia jai atitinkamą terminą tokiai pozicijai pateikti, o tas terminas baigiasi be rezultatų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Taigi taikant Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį atitinkamas trečiosios šalies pilietis gali gauti konkrečios naudos kalbant apie jo teisinę padėtį ir interesus, tačiau netaikant arba neteisingai taikant šią nuostatą jam galėtų atsirasti konkrečių neigiamų padarinių. Todėl šiam trečiosios šalies piliečiui turi būti suteikta teisė nacionaliniuose teismuose remtis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga konsultuotis, kad jis galėtų užginčyti jam skirto sprendimo grąžinti arba jam nustatyto draudimo atvykti į visą Šengeno erdvę pagal Direktyvą 2008/115 teisėtumą arba įgyvendinimą. Todėl šiuo klausimu teisingai nuomones išsakė, be kita ko, Suomijos, Ispanijos ir Šveicarijos vyriausybės ir Komisija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Belgijos vyriausybė taip pat yra už tai, kad būtų galima tiesiogiai taikyti Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį, jei tokiu būdu trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė panaikinti su juo susijusį perspėjimą Šengeno informacijos sistemoje, kad jis yra neįsileistinas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="18"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Tarpinės išvados</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Apibendrindama siūlau į pirmąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip:</TXT><P>Trečiosios šalies pilietis nacionaliniuose teismuose gali tiesiogiai remtis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalimi siekdamas užginčyti jam skirto sprendimo grąžinti arba jam nustatyto draudimo atvykti pagal Direktyvą 2008/115 teisėtumą arba įgyvendinimą.</P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VII.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvados</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į pateiktus argumentus siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Korkein hallinto‑oikeus</HT> (Suomija) pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl <DATE ISO="19900619">1990 m. birželio 19 d.</DATE> pasirašytos Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo išaiškinimo:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Trečiosios šalies pilietis nacionaliniuose teismuose gali tiesiogiai remtis Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalimi siekdamas užginčyti jam skirto sprendimo grąžinti arba jam nustatyto draudimo atvykti pagal Direktyvą 2008/115/EB teisėtumą arba įgyvendinimą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad šioje nuostatoje nurodytos konsultacijos pagal dabartinę Sąjungos teisę turi būti vykdomos kuo anksčiau, tačiau jos neprivalo būti pradedamos prieš priimant sprendimą grąžinti ir nustatant draudimą atvykti.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Sprendimas grąžinti gali būti įgyvendintas ir draudimas atvykti gali įsigalioti tik tuomet, kai valstybė narė, su kuria konsultuojamasi pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 2 dalį, pateikė savo poziciją arba kai konsultacijos, nepaisant praleisto pagrįsto termino atsakymui pateikti, baigėsi be rezultatų. Dar prieš baigiantis šiam terminui gali būti įgyvendinti abu sprendimai, jei trečiosios šalies pilietis kelia pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>