Briuselis, 2026 10 22

COM(2026) 564 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sprendimo 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo stiprinimo taikymo ataskaita

{SWD(2026) 318 final}


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Sprendimo 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų bendradarbiavimo stiprinimo taikymo ataskaita

1.ĮVADAS

1.1. VUT tinklas vertinimo laikotarpiu

Valstybinės užimtumo tarnybos (VUT) yra pagrindinės institucijos, įgyvendinančios užimtumo politiką, kuria siekiama palengvinti darbo ieškančių asmenų integraciją į darbo rinką, padedant suderinti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje. Jų paslaugų kokybė daro tiesioginį poveikį užimtumo politikos rezultatams vietoje ir jų paslaugų ieškančių arba jas naudojančių asmenų įsidarbinimo galimybėms. VUT atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant sėkmingą susijusių ES politikos iniciatyvų užimtumo srityje įgyvendinimą ir atitinkamai stiprinant ES konkurencingumą.

Sprendimu 573/2014/ES 1 dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (toliau – VUT sprendimas) oficialiai įsteigtas Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklas (toliau – VUT tinklas). VUT tinklo tikslas – skatinti efektyvų ir veiksmingą VUT bendradarbiavimą ir sukurti platformą, kurioje būtų galima palyginti jų veiklos rezultatus ES lygmeniu, nustatyti gerąją patirtį ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti novatorišką, įrodymais grindžiamą užimtumo politiką, atitinkančią ES lygmens prioritetus.

2020 m. VUT sprendimas buvo iš dalies pakeistas Sprendimu (ES) 2020/1782, kuriuo VUT tinklo įgaliojimai buvo pratęsti iki 2027 m. pabaigos ir nustatyti šie pagrindiniai tikslai: skirti daugiau dėmesio pažeidžiamų grupių įtraukčiai ir paramai joms; skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą; stiprinti VUT tinklo ir platesnės darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų bendruomenės bendradarbiavimą. Iš dalies pakeistame Sprendime Nr. 573/2014/ES reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 30 d. pateiktų Sprendimo įgyvendinimo vertinimo ataskaitą. 2023 m. Tinklas perėjo prie daugiametės (kasmet atnaujinamos) darbo programos, kuria siekiama optimizuoti veiklą ir racionalizuoti planavimą, taip prisidedant prie supaprastinimo. Dedant pastangas supaprastinti ir racionalizuoti duomenų rinkimo procesus, Tinklas taip pat sustiprino VUT lyginamajai analizei skirtų duomenų rinkimo ir Europos Komisijos darbo rinkos politikos duomenų bazės sinergiją.

Tinklas jungia ES valstybių narių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos VUT bei Europos Komisiją. VUT struktūros įvairiose šalyse nevienodos: skiriasi jų teisinis statusas, organizacinė struktūra, nepriklausomumo nuo vyriausybės lygis ir užduočių pasiskirstymas tarp administracinių lygmenų.

Užimtumo komitetas (EMCO) VUT tinkle atlieka stebėtojo vaidmenį. Tinklo veikla finansuojama pagal Europos socialinio fondo+ (ESF+) ES programos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) kryptį; jo sekretoriatas įsikūręs Europos Komisijoje.

Pagrindinės pareigos 2021–2025 m. keitėsi nedaug 2 , tačiau VUT koregavo savo paslaugas reaguodamos į didesnę įtampą darbo rinkoje. Be kita ko, VUT vis daugiau dėmesio skyrė ilgalaikiams iššūkiams ir struktūrinei nelygybei, o paslaugos buvo skirtos pažeidžiamoms grupėms (pvz., ilgalaikiams bedarbiams, asmenims su negalia, jaunimui, vyresniems nei 55 metų darbuotojams, iš Ukrainos perkeltiems asmenims ir migrantams) arba apėmė šias grupes siekiant konkrečių tikslų 3 . Be to, nors registruoti darbo ieškantys asmenys tebėra pagrindinės tikslinės grupės, VUT dėjo daugiau pastangų, kad teiktų paslaugas dirbantiesiems, kuriems gresia pavojus netekti darbo 4  , ir remtų darbo jėgai nepriklausančius žmones, be kita ko, vykdydamos informavimo veiklą 5 .



1.2. Vertinimo metodikos apžvalga

Vertinime vertintas VUT sprendimo taikymas 2021–2025 m. 27 ES valstybėse narėse (ES 27) ir Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.

Kad būtų surinkta patikimų įrodymų, reikėjo atlikti keletą mokslinių tyrimų užduočių, be kita ko:

·dokumentų tyrimą (apima daugiau kaip 650 ES lygmens dokumentų);

·ES lygmens pokalbius su 38 suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, NVO, atitinkamus tinklus ir tarptautines organizacijas, ES agentūras ir Komisijos atstovus;

·dvi apklausas, skirtas patarėjams Europos VUT klausimais (AFEPA) (31 atsakymas), Užimtumo komiteto ir nacionalinių užimtumo ministerijų atstovams (22 atsakymai);

·du praktinius seminarus ir šešių šalių atvejų tyrimus (BG, DE, ES, FI, LT, SI) 6 .

2025 m. lapkričio mėn. paskelbtas kvietimas teikti informaciją , informacija rinkta iki 2025 m. gruodžio mėn. pabaigos.

2.PAGRINDINIAI FAKTAI IR IŠVADOS

2021–2025 m. VUT tinklas vykdė įvairią veiklą ir pasiekė daug įvairių rezultatų, kurie padėjo VUT veikti kintančioje darbo rinkoje.

Šie rezultatai, be kita ko, buvo: i) valdymo veikla (aktyviai dalyvaujant VUT vyresniajai vadovybei, kurią remia AFEPA); ii) tarpusavio mokymasis (renginiai, analitinė ir komunikacinė veikla); iii) lyginamasis mokymasis – procesas, skirtas padėti VUT visoje Europoje gerinti savo veiklos rezultatus, atliekant kokybinius ir kiekybinius vertinimus ir lyginant juos su kitų VUT rezultatais, ir iv) indėlis į pagrindines ES politikos sritis.

Šiame skirsnyje apibendrinami vertinimo metu nustatyti faktai ir išvados dėl VUT sprendimo poveikio ir įgyvendinimo pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse nustatytus penkis kriterijus: veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, ES pridėtinės vertės ir aktualumo.

2.1. Veiksmingumas

Remiantis 2014–2020 m. laikotarpio sėkme, taikant iš dalies pakeistą VUT sprendimą buvo toliau stiprinamas bendradarbiavimas ir tarpusavio mokymasis, remiamas VUT modernizavimas ir didinamas jų darbo skaidrumas, kartu prisidedant prie ES lygmens politikos formavimo teikiant bendras Europos VUT ekspertines žinias.

Lyginamasis mokymasis apskritai padėjo sėkmingai didinti VUT veiklos rezultatų skaidrumą ir skatinti organizacinius pokyčius, nes buvo taikomas kompleksinis ir tarpusavio vertinimo metodas, skatinantis savianalizės kultūrą visose VUT. Lyginamojo mokymosi vertinimai vis dažniau padėjo skatinti tolesnius tarpusavio mokymosi veiklos veiksmus, taip stiprindami diagnozavimo ir įgyvendinimo ryšį. Lyginamojo mokymosi vertinimų rezultatų sklaida šiuo metu ribota; ji stiprino dalyvaujančių VUT tarpusavio pasitikėjimą, tačiau iš dalies paveikė VUT veiklos rezultatų matomumą Tinklui nepriklausantiems suinteresuotiesiems subjektams.

VUT tinklas veikia kaip praktikos bendruomenė, kurioje skatinamas keitimasis žiniomis ir operatyvinis bendradarbiavimas sprendžiant bendrus uždavinius, o tai padeda įsisavinti gerąją patirtį. Pagrindiniai sėkmės veiksniai yra įvairių dalyvavimo formų prieinamumas ir teminių ekspertų dalyvavimas, nes teminiai mokymosi dialogai, darbo grupės ir teminiai apžvalginiai praktiniai seminarai ypač gerai tinka tarpusavio mokymuisi. Tarpusavio pagalbos projektai taip pat davė apčiuopiamos naudos, nes padėjo VUT tiesiogiai spręsti klausimus, susijusius su lyginamojo mokymosi ir Europos semestro proceso metu nustatytomis tobulintinomis sritimis.

Dalyvavimas Tinklo veikloje padėjo pagerinti VUT veiklą keliose pagrindinėse srityse, įskaitant geresnį veiklos rezultatų, kokybės ir pokyčių valdymą, taip pat strategiškesnį požiūrį į žmogiškuosius išteklius. Pagerėjo ir paslaugų teikimas, visų pirma kiek tai susiję su skaitmenizacija, parama pažeidžiamoms grupėms (įskaitant asmenis su negalia) ir darbdaviams pritaikytomis paslaugomis. Daugeliu atvejų mokymasis iš VUT tinklo veiklos paskatino konkrečius veiksmus atskirose VUT, neatsižvelgiant į jų dydį ar brandos lygį. Tačiau pajėgumai ir finansiniai suvaržymai (pvz., mažesnėse VUT), skirtingos struktūros (pvz., centralizuotos ir decentralizuotos VUT) ir prieštaringi nacionaliniai politiniai prioritetai ir toliau daro įtaką Tinklo skleidžiamos gerosios patirties įgyvendinimo spartai ir mastui.

VUT tinklas sustiprino indėlį į ES politikos formavimą, stebėseną ir įgyvendinimą. Palyginti su laikotarpiu iki 2020 m. VUT tinklas oficialiais Tarybos rekomendacijose (pavyzdžiui, dėl Jaunimo garantijų, ilgalaikio nedarbo, minimaliųjų pajamų) nustatytais vaidmenimis ir ad hoc įnašais (pavyzdžiui, tikslinėmis konsultacijomis, nuomonių dokumentais) sustiprino indėlio į ES politikos formavimą ir stebėseną dažnumą bei aprėptį. Keičiantis žiniomis ir glaudžiau bendradarbiaujant su ES institucijomis taip pat išplėstas indėlis į politikos įgyvendinimą. Nors VUT tinklo indėlis ir toliau daugiausia sutelkiamas į užimtumo politiką, nustatyta keletas atvejų, kai buvo prisidėta prie platesnių politikos sričių (pvz., darbo jėgos migracijos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, švietimo ir įgūdžių) užimtumo aspektų. Vis dėlto norint užtikrinti, kad Tinklo ekspertinėmis žiniomis būtų galima dar labiau pasinaudoti, jo matomumas ES politikos aplinkoje tebėra tobulintina sritis.

Siekiant laikytis iš dalies pakeisto VUT sprendimo nuostatos daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su darbo rinkos suinteresuotaisiais subjektais, išsiplėtė Tinklo bendradarbiavimas su pagrindiniais veikėjais (pavyzdžiui, ES lygmens ir nacionalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais, tinklais ir bendruomenėmis). Tinklui nepriklausantys suinteresuotieji subjektai mano, kad bendradarbiavimas ateityje turėtų būti plėtojamas.



2.2. Efektyvumas

Veikla pagal VUT sprendimą vykdyta ekonomiškai efektyviai. Apskaičiuota, kad bendros metinės VUT tinklo ir jo veiklos programos rėmimo išlaidos sudaro 2,2 mln. EUR, t. y. yra mažesnės nei ankstesnio laikotarpio metinės išlaidos (3,12 mln. EUR arba 3,99 mln. EUR, remiantis 2024 m. kainomis), visų pirma dėl to, kad dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės, įskaitant didesnį internetinių renginių skaičių, siekiant veiksmingiau vykdyti veiklą mažinant išlaidas.

Dauguma VUT sistemingai nestebi, kiek laiko ar finansinių išteklių jos skiria dalyvavimui Tinkle. Turimais skaičiavimais skirtumai tarp šalių dideli: nuo 10–30 iki 500–1 000 etato ekvivalento dienų per metus. Papildomos išlaidos (pvz., kelionės, vertimo) paprastai buvo nedidelės ir tik nedaugelis nurodė didesnes išlaidas. Šios laiko ir pinigų investicijos plačiai laikomos pagrįstomis ir proporcingomis gautai naudai, nes Tinklas veikia kaip VUT modernizavimo, išteklių taupymo ir institucinio atsparumo katalizatorius.

Visų pirma, ypač didelę ekonominę naudą duoda lyginamojo mokymosi ir tarpusavio mokymosi veikla; nors jai reikia išankstinių išlaidų, susijusių su darbuotojų laiku, tačiau ji paspartina reformų procesus, mažina pastangų dubliavimąsi ir remia veiksmingesnį nacionalinių išteklių naudojimą. Ši veikla gerokai padidina atskirų VUT efektyvumą, nes jos gali pasinaudoti sukauptais duomenimis apie tarptautinius pokyčius, patarimais dėl modernizavimo ir veiklos rezultatų vertinimu.

2.3. Suderinamumas

Iš dalies pakeistas VUT sprendimas dera su ES užimtumo politika ir susijusiomis finansavimo priemonėmis (pvz., Europos socialinių teisių ramsčiu, ESF+, Europos semestru) ir jas papildo. Keliose iniciatyvose (pvz., Jaunimo garantijų iniciatyvoje, Europos įgūdžių garantijų iniciatyvoje) aiškiai nurodomas Tinklas arba pagrindinis VUT vaidmuo jas stebint ir įgyvendinant.

VUT sprendimas taip pat dera su teisėkūros ir politikos priemonių, susijusių su platesnėmis politikos sritimis (pvz., migracija, žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir konkurencingumu), užimtumo aspektais ir juos papildo. 2021–2025 m. buvo dedama daugiau pastangų siekiant pagerinti sinergiją su politikos procesais, susijusiais su ES plėtra ir darbo jėgos judumu, taip pat su Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniam direktoratui priklausančiomis ES agentūromis (CEDEFOP, EUROFOUND, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos mokymo fondu ir Europos darbo institucija), numatyta daugiau tobulinimo galimybių.

VUT sprendimas dera su nacionaline užimtumo politika ir ją papildo, o Tinklo veikla dažnai padeda valstybėms narėms spręsti bendras darbo rinkos problemas.

VUT sprendimas pasižymi geru vidiniu nuoseklumu, veikla ir indėlis tinkami jo tikslams pasiekti. Pagrindinis VUT tinklo sekretoriato koordinavimo vaidmuo yra labai svarbus siekiant užtikrinti nuoseklumą, sinergiją ir veiksmingą jo veiklos įgyvendinimą.

2.4. ES pridėtinė vertė

Iš dalies pakeistu VUT sprendimu sukurta ES pridėtinė vertė ir pabrėžiama, kad svarbu pratęsti sprendimo galiojimą po 2027 m. Pagrindiniai sukurtos pridėtinės vertės pavyzdžiai: i) VUT reformos spartinimas remiantis lyginamaisiais duomenimis; ii) tarpusavio mokymasis ir praktinės lyginamojo mokymosi rekomendacijos; iii) palyginamų duomenų apie VUT veiklos rezultatus įvairiais darbo rinkos klausimais prieinamumas; iv) spartesnė ir ekonomiškai efektyvesnė gerosios praktikos sklaida; v) didesnis atsparumas ir reagavimo į krizes pajėgumai; vi) stipresnis bendras VUT balsas ES politikos procesuose ir vii) tvirtesnis bendradarbiavimas užimtumo ekosistemoje.

Nustojus vykdyti VUT sprendimą galimos didelio masto neigiamos pasekmės, be kita ko, struktūrinio ES lygmens bendradarbiavimo praradimas, inovacijų ir reformų sulėtėjimas, didėjantys VUT nevienodumai, politikos nuoseklumo mažėjimas ir silpnesnis bendras gebėjimas reaguoti į būsimus darbo rinkos sukrėtimus. Tai ypač paveiktų sritis, kuriose VUT tinklo veikla labai paspartino reformas, pavyzdžiui, skaitmenizaciją, DI integravimą, paslaugas darbdaviams ir veiklos rezultatų valdymą.

2.5. Aktualumas

Iš dalies pakeisto VUT sprendimo tikslai išliko aktualūs ir lankstūs, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių ir iššūkių 2021–2025 m. laikotarpiu. Šiomis aplinkybėmis VUT tinklas pademonstravo tvirtą gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, pritaikydamas savo veiklą prie naujų iššūkių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

Be to, iš dalies pakeistu VUT sprendimu toliau reaguojama į nuolatinius ir naujus darbo rinkos iššūkius, įskaitant darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą, taip pat skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Sprendimo bendrųjų ir konkrečių tikslų, susijusių su bendradarbiavimu ir tarpusavio mokymusi, nuolatinė svarba buvo užtikrinta: i) vykdant tiesiogiai su šiais uždaviniais susijusią veiklą; ii) integruojant pagrindinius klausimus į platesnę veiklą ir iii) skatinant dalyvavimu grindžiamą požiūrį į darbo programų ir strateginių dokumentų, kuriais sudaromos sąlygos prireikus nustatyti naujus teminius prioritetus, rengimą.



3.ĮGYTA PATIRTIS

Apskritai išvados patvirtina didelį 2019 m. vertinimo rezultatų tęstinumą ir kartu rodo, kad Tinklo bendradarbiavimas, nuoseklumas ir branda akivaizdžiai pagerėjo. VUT tinklas įtvirtino savo atliekamą vaidmenį, ilgainiui padidino savo aktualumą ir poveikį ir yra labai vertinamas tiek narių, tiek išorės suinteresuotųjų subjektų.

VUT tinklo veiklos vertinimas siūlo keletą svarbių pamokų, kuriomis galima vadovautis ateityje nustatant jo strateginę kryptį.

-Plėtoti dalyvavimą taikant ekonomiškai efektyvius sprendimus. VUT tinklas užtikrina dinamišką strategiškai tarpusavyje susijusių veiklos, kuria remiamas VUT modernizavimas ir prisitaikymas prie naujų tendencijų ir iššūkių, rūšių diapazoną. Naujos technologijos vis dažniau gali pasiūlyti ekonomiškai efektyvių veiklos vykdymo (susitikimai internetu) ir rezultatų sklaidos (pvz., naudojantis dinamiškomis paieškos funkcijomis dalijimosi žiniomis platformose arba automatiniu vertimu) sprendimų.

-Didinti lyginamojo mokymosi rezultatų matomumą. Yra galimybių didinti lyginamojo mokymosi rezultatų matomumą juos skleidžiant už Tinklo ribų. Didesnės galimybės susipažinti su lyginamojo mokymosi rezultatais galėtų padidinti Tinklo, kitų darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų ir ES politikos sinergiją. Tačiau skleidžiant informaciją reikėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti saugią VUT erdvę lyginamojo mokymosi atvejais dalytis neskelbtina informacija.

-Stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą strateginių prioritetų srityje. VUT tinklas daug nuveikė skatindamas taikyti bendrus strateginius metodus ir priemones. Yra galimybių remti tolesnį VUT operatyvinį bendradarbiavimą strateginių prioritetų, pavyzdžiui, skaitmenizacijos ir veiklos rezultatų vertinimo sistemų, srityje. Šios galimybės apimtų pasiteisinusių metodų taikymą ir išteklių sutelkimą bandomiesiems projektams ir inovacijoms, remiantis bendrų apibrėžčių ir metodų, pavyzdžiui, susijusių su žaliaisiais įgūdžiais ir darbo vietomis, kūrimu ir darbo jėgos trūkumo vertinimu 7 . Nors VUT sprendime toks bendradarbiavimas nėra aiškiai paminėtas, jis visiškai atitinka Tinklo tikslus ir būtų žingsnis į priekį didinant jau dešimtmetį dedamas Tinklo pastangas stiprinti VUT bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi.

-Stiprinti indėlį į ES politikos formavimą ir nustatyti jo prioritetus. VUT tinklas labiau stengėsi prisidėti prie ES politikos formavimo, turėdamas galimybę dar labiau išplėsti savo indėlio sritį. Su Tinklu konsultuojamasi dėl kelių ES užimtumo politikos sričių arba platesnių politikos sričių užimtumo aspektų, be kita ko, bendradarbiaujant su esamomis struktūromis (pvz., Užimtumo komitetu). Būtų galima ieškoti papildomų galimybių prisidėti prie politikos procesų ir didinti Tinklo, kaip turinčio didelę įgyvendinimo patirtį politikos subjekto, matomumą, taip pat kiek tai susiję su jo indėliu į Europos semestrą ir asmenų, susiduriančių su didelėmis kliūtimis patekti į darbo rinką, aktyvumo skatinimu. Tačiau tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į turimus išteklius ir politikos prioritetus ir nustatyti konsultuojantis su VUT.

-Skatinti tolesnę sinergiją su ES iniciatyvomis darbo jėgos judumo srityje. VUT tinklas padidino pastangas prisidėti prie įvairių politikos sričių, kad būtų galima toliau stiprinti jo, kaip vieno pagrindinių kontaktinių punktų ir keitimosi informacija apie ES užimtumo politiką erdvės, vaidmenį. Tinklui toliau vystantis ir iškilus naujiems iššūkiams, darbo jėgos judumo srityje yra galimybių siekti didesnės sinergijos, pavyzdžiui, su darbo jėgos judumo subjektais VUT tiesiogiai susijusiose srityse. Pavyzdžiui, tai susiję su parama judiesiems darbuotojams per EURES, keitimusi duomenimis ir informacija bedarbio pašalpų eksporto atveju vykdant Europos socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI) ir per „Europass“ teikiamomis profesinio orientavimo ir įgūdžių vertinimo paslaugomis.

-Sukurti nuoseklią stebėsenos sistemą ir nustatyti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Vykdant stebėseną iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama grįžtamosios informacijos apie individualią veiklą ir su komunikacijos rezultatais susijusių duomenų apie dalyvavimą ir aprėptį rinkimui. Darbo programos įgyvendinimo poveikio stebėsena laikui bėgant keitėsi. Šiuo metu trūksta sistemingesnio vidaus proceso ar sistemos, grindžiamos pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, kad būtų galima sistemingai stebėti paties Tinklo veiklos rezultatus. Tokia sistema, kurią galėtų parengti Tinklas ir jo nariai, padėtų sistemingiau vertinti ilgainiui pasiektus VUT tinklo veiklos rezultatus ir atlikti būtiną koregavimą, kad būtų užtikrintas nuolatinis poveikis ir ekonominis efektyvumas. Remiantis iki šiol išplėtota stebėsenos veikla, būtų užtikrintas nuoseklesnis ir labiau konsoliduotas požiūris, ir drauge išlaikoma kuo mažesnė administracinė ir ataskaitų teikimo našta.

-Sistemingesnis dalijimasis žiniomis ir bendros iniciatyvos su partneriais. Laikui bėgant VUT tinklas sustiprino bendradarbiavimą su kitais darbo rinkos suinteresuotaisiais subjektais ir jų informavimą, kad būtų galima toliau stiprinti bendradarbiavimą. Tai galėtų apimti bendrų prioritetų nustatymą, sistemingesnį dalijimąsi žiniomis, bendrų iniciatyvų rengimą ir aktyvesnį dalyvavimą atitinkamuose komitetuose ir renginiuose, atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

-Tolesnio efektyvumo didinimo potencialas. VUT tinklas yra ekonomiškai efektyvus ir vykdo įvairią pagalbinę veiklą palyginti nedidelėmis sąnaudomis. Tačiau yra tam tikrų galimybių dar labiau padidinti veiksmingumą, pavyzdžiui, didinant skaitmeninių priemonių naudojimą ir kuriant bendrą žinių centrą (supaprastinant įvairias platformas, naudojamas dalijimuisi dokumentais, bendrai kūrybai ir saugykloms), didinant operatyvinį bendradarbiavimą arba supaprastinant sprendimų priėmimo procesus. Didesnį veiksmingumą būtų galima užtikrinti skatinant glaudesnę sinergiją su atitinkamomis ES agentūromis (pvz., EUROFOUND, CEDEFOP, Europos darbo institucija, Europos mokymo fondu) ir prisidedant prie jų darbo, taip sumažinant VUT tinklo tyrimų ir leidinių skaičių ir sumažinant dubliavimosi riziką. Be to, pakoregavus Tinklo ataskaitų teikimo dažnumą, būtų supaprastinti ataskaitų teikimo procesai ir sumažinta su ataskaitų teikimu susijusi administracinė našta.

-Stiprinti VUT pajėgumus ir kuo geriau panaudoti ES finansavimą. VUT tinklas skatina sinergiją su ES finansavimo mechanizmais (pvz., Europos socialiniu fondu+, techninės paramos priemone, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, Teisingos pertvarkos fondu). Yra galimybių toliau padėti VUT stiprinti savo gebėjimus ir įgyvendinti VUT reformas, visų pirma kuo geriau panaudojant turimą ES finansavimą, be kita ko, pagal daugiametę finansinę programą po 2027 m.

-Užtikrinti tęstinumą. Visi, su kuriais konsultuotasi, patvirtino, kad VUT tinklas tebėra reikalingas. Po dviejų iš eilės teigiamų vertinimų nustoti vykdyti VUT sprendimą būtų didelis ES lygmens bendradarbiavimo praradimas, skatinantis inovacijų ir reformų sulėtėjimą, didesnius VUT nevienodumus ir politikos nuoseklumo mažėjimą. VUT sprendime nustatyta tvirta ir lanksti sistema, skirta padėti VUT spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius ir reaguoti į darbo rinkos pokyčius, derinant ją su platesniais ir naujais ES politikos prioritetais. Atsižvelgiant į ribotą Tinklo biudžetą ir įsitvirtinusį VUT, kaip pagrindinių darbo rinkos dalyvių, vaidmenį, užtikrinus didesnį ilgalaikį Tinklo stabilumą būtų prisidėta prie administracinio supaprastinimo, nes nebereikėtų periodiškai atnaujinti nustatytos ir gerai veikiančios struktūros. Be to, kaip apibendrinta pirmiau, sprendimą dar galima tobulinti atliekant tikslinius pakeitimus.

(1)   EUR-Lex - 02014D0573-20210101 - LT - EUR-Lex .
(2)    2021 m. VUT pajėgumų vertinimo ataskaita, p. 13, ir 2025 m. VUT pajėgumų vertinimo ataskaita (įskaitant 10 priedą).
(3)     VUT veiklos tendencijos. 2025 m. VUT pajėgumų vertinimo ataskaita
(4)     Ankstyvoji intervencija ir darbo vietos keitimas. Kintantis VUT vaidmuo .
(5)     Paslėptas potencialas. ES leidinių biuras , VUT veiklos tendencijos. 2025 m. VUT pajėgumų vertinimo ataskaita
(6)

   Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Vertinimas“, pridedamame prie pasiūlymo dėl peržiūrėto sprendimo dėl VUT tinklo, metodika pateikiama išsamiau.

(7)

   Daugiau informacijos pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento 4 langelyje.