Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
LAILA MEDINA IŠVADA,
pateikta 2025 m. gegužės 15 d.(1)
Byla C‑541/23 P
Polwax S.A.
prieš
Europos Komisiją
„ Apeliacinis skundas – Konkurencija – Koncentracija – Parafino šlamo rinka ir parafino vaško rinka – PKN Orlen įgyta Grupa Lotos kontrolė – Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu – Trečiosios šalies pareikštas ieškinys dėl panaikinimo – Atitinkamų rinkų apibrėžimas – Įrodinėjimo pareiga ir įrodymų apimtis – Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis bylose dėl koncentracijų “
1. Apeliaciniu skundu Polwax S.A. prašo panaikinti 2023 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą Polwax / Komisija (T‑585/20, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2023:332). Šiuo sprendimu buvo atmestas jos ieškinys, kuriuo ji prašė panaikinti 2020 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas)(2), kuriuo Europos Komisija pripažino, kad Polski Koncern Naftowy Orlen S.A. (toliau – Orlen) ir Grupa Lotos S.A. (toliau – Lotos) koncentracija yra suderinama su vidaus rinka ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 57 straipsniu su sąlyga, kad Orlen laikysis tam tikrų įsipareigojimų.
2. Polwax nurodo devynis apeliacinio skundo pagrindus. Vis dėlto Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėjamas tik pirmasis apeliacinio skundo pagrindas.
3. Konkrečiai kalbant, pateikdama apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Polwax teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, akivaizdžią vertinimo klaidą ir iškraipė Polwax poziciją i) nurodydamas, kad ji, kaip suinteresuotoji šalis, privalėjo pateikti „aiškių požymių“, konkrečiai įrodančių, jog egzistuoja konkurencijos problema, nors šio kriterijaus tokioje situacijoje nereikia taikyti, ir ii) reikalaudamas, kad Polwax pateiktų „aiškių įrodymų“, kad produktai, kuriuos Komisija nagrinėjo tirdama gamintojų rinką (parafino šlamo(3) rinką), nėra pakeičiami paklausos ar pasiūlos požiūriu, nors tokių įpareigojimų trečiosioms šalims Reglamente Nr. 139/2004 nenustatyta, ir iii) konstatuodamas, kad Polwax per procesą pateikta informacija nėra tokie „aiškūs požymiai“. Be to, Polwax tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo gamintojų rinkos atskirų segmentų dinamikos ir to, kad Komisija faktiškai nepagrindė išvadų, kad gamintojų rinka nėra padalyta arba segmentuota.
I. Ginčo aplinkybės ir procesas Bendrajame Teisme
4. Ginčo aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–23 punktuose. Šioje išvadoje pakanka jas apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
5. Apeliantė Polwax yra Lenkijos bendrovė, gaminanti parafino vašką bei produktus iš parafino ir jais prekiaujanti. Orlen yra vertikaliai integruota įmonė, kurios pagrindinė veikla yra naftos perdirbimas ir degalų bei su degalais susijusių produktų prekyba (įskaitant mažmeninę) Čekijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, o Lotos yra vertikaliai integruota įmonė, kurios pagrindinė veikla yra naftos perdirbimas ir degalų bei su degalais susijusių produktų prekyba (įskaitant mažmeninę) iš esmės Lenkijoje. Orlen veikia naftos chemijos rinkoje, o jos abi vykdo žalios naftos ir gamtinių dujų žvalgymo, plėtros ir gavybos veiklą.
6. Nagrinėjamu atveju Orlen įgijo išimtinę Lotos kontrolę. 2020 m. gegužės 15 d. Polwax pateikė pastabas dėl pranešimo apie prieštaravimus ir nurodė, kad turėtų būti numatyti įsipareigojimai siekiant užtikrinti, kad koncentracija nedarys poveikio jos galimybei naudotis tam tikrais ištekliais, kuriuos ji naudojo gamyboje. 2020 m. liepos 14 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.
7. Komisija, be kita ko, nurodė, kad „perleidimų ir kitų įsipareigojimų derinys leistų perleistų subjektų įgijėjams ir kitiems konkurentams ateityje veiksmingai konkuruoti su po koncentracijos susikūrusiu subjektu atitinkamose rinkose“, kad „konkrečiai didmeninėje dyzelino ir benzino rinkoje naftos perdirbimo gamyklos akcijų įgijėjas, turėdamas platesnę prieigą prie infrastruktūros, galės importuoti didelius kiekius“ ir kad „dėl rafinavimo pajėgumo ir importo potencialo derinio įgijėjas darys konkurencinį spaudimą, panašų į tą, kurį darė Lotos prieš koncentracijos operaciją“. Taigi Komisija padarė išvadą, kad „įsipareigojimais pakeista koncentracijos operacija nebekels konkurencijos problemų“, ir pažymėjo, kad „šis sprendimas galioja tik tuo atveju, jei visiškai laikomasi prisiimtų įsipareigojimų“(4).
8. Dėl numatomos koncentracijos poveikio konkurencijai Komisija ginčijamo sprendimo 2003 konstatuojamojoje dalyje išnagrinėjo Polwax akcentuotą galimybę, kad dėl koncentracijos bus apribota galimybė naudotis ištekliais. Polwax teigė, kad „po koncentracijos susikūręs subjektas jai nebetieks parafino šlamo arba tieks tik už gerokai didesnę kainą, taip sutrukdydamas jai konkuruoti su po koncentracijos susikūrusiu subjektu parafino vaško vartotojų rinkoje“.
9. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 2004 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad jei parafino šlamo gamintojų rinka būtų apibrėžta nacionaliniu pagrindu, 2017 ir 2018 m. Lotos būtų užėmusi 30–40 % Lenkijos rinkos dalį. Pripažinusi, kad tokia rinkos dalis reiškė, jog buvo daromas vertikalusis poveikis, Komisija pabrėžė, kad 60–70 % parafino šlamo išteklių dar buvo laisvi ir kad pati Orlen naudojosi nepriklausomų tiekėjų paslaugomis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad neakivaizdu, jog po koncentracijos susikūręs subjektas galėtų apriboti parafino vaško rinkoje veikiančių Lotos klientų galimybę naudotis parafino šlamu.
10. Ginčijamo sprendimo 2005 konstatuojamojoje dalyje Komisija pridūrė, kad Orlen užėmė tik labai nedidelę vartotojų rinkos dalį, ir iš to padarė išvadą, kad po koncentracijos susikūręs subjektas taip pat nebūtų suinteresuotas šioje rinkoje veikiantiems Lotos klientams apriboti galimybę naudotis ištekliais. Komisija pažymėjo, kad pati Polwax pabrėžė, jog konkurencija toje rinkoje buvo intensyvi, nes tam tikrais atvejais tokia rinka buvo globali ir priklausė nuo Kinijos gamintojų spaudimo.
11. Ginčijamo sprendimo 2006 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad jos tyrimas neatskleidė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo itin apribota veiksminga konkurencija, kiek tai susiję su vertikaliu ryšiu tarp Lenkijos parafino šlamo rinkos ir EEE parafino vaško rinkos.
12. Bendrajame Teisme Polwax iš esmės rėmėsi dviem ieškinio pagrindais. Pateikdama pirmąjį ieškinio pagrindą ji teigė, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 1–3 dalis, reglamentuojančias koncentracijas. Komisija įtariama padariusi klaidą, nes klaidingai apibrėžė rinkas, kiek tai susiję, pirma, su parafino vaško vartotojų rinka ir, antra, su parafino šlamo gamintojų rinka. Be to, Polwax kaltino Komisiją tuo, kad ši klaidingai įvertino koncentracijos poveikį tiek parafino šlamo, tiek parafino vaško rinkai. Antrasis ieškinio pagrindas buvo grindžiamas įtariamu Reglamento Nr. 139/2004 9 straipsnio 1 dalies pažeidimu (tačiau vėliau per teismo posėdį jo buvo atsisakyta). Dublike Polwax taip pat nurodė naują pagrindą, grindžiamą nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su atitinkamų rinkų apibrėžimu. 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį(5).
II. Vertinimas
13. Polwax apeliacinio skundo pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaidomis, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir jos pozicijos iškraipymu, nes skundžiamo sprendimo 45 ir 57–62 punktuose Bendrasis Teismas neatliko Komisijos ginčijamame sprendime pateikto atitinkamos rinkos apibrėžimo veiksmingos kontrolės ir ieškovei nustatė klaidingus įrodymų apimties reikalavimus. Pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą sudaro trys dalys.
A. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis
14. Pateikdama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį Polwax iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnį, skundžiamo sprendimo 45 punkte įpareigodamas ją pateikti „aiškių požymių“, patvirtinančių, kad yra konkurencijos problemų, siekiant pagrįsti savo teiginį dėl parafino šlamo gamintojų rinkos klaidingo apibrėžimo.
1. Priimtinumas
15. Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis nepriimtina, nes Polwax Bendrajame Teisme pareiškė prieštaravimus dėl to, kad parafino šlamo tiekimo gamintojų rinka nebuvo padalyta į kitas atskiras rinkos dalis. Taigi ji teigė, kad Komisija padarė klaidą, nes toliau nedalijo parafino šlamo rinkos ir jos neskaidė į lengvojo, vidutinio ir sunkiojo parafino šlamo tiekimo rinkas. Vadinasi, Polwax prieštarauja pati sau, pirma, kai Teisingumo Teisme teigia, kad jos priekaištas susijęs ne su „kitomis“ rinkomis nei tos, į kurias Komisija atsižvelgė atlikdama analizę, ir, antra, kai tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime turėjo padalyti parafino šlamo rinką į mažesnes rinkos dalis (arba bent jau į segmentus), siekdama išanalizuoti numatomą koncentracijos poveikį.
16. Priešingai, nei tvirtina Komisija, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis priimtina, nes iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad įtariamas įrodinėjimo srityje taikomų taisyklių pažeidimas yra teisės klausimas, kuris yra priimtinas apeliacinio proceso stadijoje(6).
2. Ginčo esmė
17. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas remiasi įrodymų, kuriuos turi pateikti ieškinį pareiškę tretieji asmenys, ginčijantys sprendimo dėl koncentracijos teisėtumą, apimtimi, nustatyta jo jurisprudencijoje, kuri Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dar nenagrinėta(7). Taigi, pirmiausia, reikia bendrai įvertinti tinkamą įrodymų apimtį, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, ir tai, ar Bendrojo Teismo jurisprudencija yra suderinama su tinkama įrodymų apimtimi; ir, antra, konkrečiai išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas teisingai taikė šį kriterijų šioje byloje, kiek tai susiję su atitinkamos rinkos apibrėžimu.
a) Pirminės pastabos dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų apimties ir kontrolės apimties
18. Kaip įrodysiu toliau pateiktoje analizėje, įrodinėjimo pareigos ir įrodymų apimties bei (teisminės) kontrolės apimties sąvokos yra tarpusavyje susijusios, ypač koncentracijų bylose, taigi jas reikia nagrinėti kartu(8).
1) Komisija turi įrodyti, kad veikiau tikėtina nei netikėtina, jog koncentracija itin apribotų konkurenciją (arba jos neapribotų)
19. Pagal Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnį Komisija turi išnagrinėti koncentracijos poveikį konkurencijai rinkose, kuriose kyla pavojus, kad bus itin apribota veiksminga konkurencija, be kita ko, sukūrus arba sustiprinus dominuojančią padėtį.
20. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad „Komisijos sprendimai dėl koncentracijų suderinamumo su vidaus rinka turi būti paremti pakankamai reikšmingais ir tinkamais įrodymais“(9). Tie įrodymai turi būti teisingi ir patikimi, be to, jais turi būti galima pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas(10). Bendrasis Teismas taip pat yra patikslinęs, kad Komisija ne tik turi pagrįsti savo teiginį įtikinamais įrodymais, bet ir turi padaryti „pakankamai tikėtiną“ išvadą(11), jog koncentracija itin paveiks veiksmingą konkurenciją (arba jos nepaveiks).
21. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pripažino, kad Komisija turi diskreciją ekonomikos srityje, taikydama Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, nes atlieka perspektyviąsias ekonomines analizes, kuriomis siekiama nustatyti tam tikrų pokyčių atitinkamoje rinkoje tikimybę ateityje(12). Remdamasis vertinimu, kad bylose dėl koncentracijų Komisijos atliekama analizė negali būti tokia užtikrinta kaip ex post analizės (pagal SESV 101 ir 102 straipsnius) ir ji yra perspektyviojo pobūdžio, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Komisija turi pateikti duomenų, įrodančių, jog veikiau tikėtina, nei netikėtina, kad dėl atitinkamos koncentracijos bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija(13).
22. Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad „vien to, jog koncentracija gali sukelti antikonkurencinį poveikį, nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog tokia koncentracija yra nesuderinama su vidaus rinka, jei ji reikšmingai neapriboja veiksmingos konkurencijos vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje“(14).
2) Ieškovas turi įrodyti, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida
23. Dėl Komisijos turimos diskrecijos „atlikdamas Komisijos sprendimo koncentracijos srityje kontrolę Sąjungos teismas tik patikrina, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos“(15).
24. Tam, kad Sąjungos teismas galėtų atlikti šią kontrolę, pagal Sąjungos teisę šalims, kurioms skirti Komisijos priimti koncentracijų srities sprendimai (įskaitant trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, konkurentus arba klientus), iš esmės suteikiama teisė pagal SESV 263 straipsnį Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl to sprendimo teisėtumo, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo.
25. Atsižvelgiant į tai, ši teisė siejama su ieškovo pareiga apibrėžti ieškinio pagrindus, kuriais remiasi, ir pateikti šiuos pagrindus patvirtinančių įrodymų.
26. Kai ieškovas pareiškia tokį ieškinį, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą, „siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų nurodytos bent jau glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai paties ieškinio tekste“(16). Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patikslinta, kad ieškovas atlieka svarbų vaidmenį, ir primenama, kad „būtent ieškovas turi nurodyti su <...> sprendimu susijusius ieškinio pagrindus ir pateikti įrodymų šiems pagrindams pagrįsti“(17).
27. Konkrečiai kiek tai susiję su Sąjungos teisės sritimis, su kuriomis siejama Sąjungos koncentracijų kontrolė, pavyzdžiui, su konkurencijos teise pagal SESV 101 arba 102 straipsnius, „iš ieškovo reikalaujama <...> nurodyti skundžiamo sprendimo ginčijamus elementus, šiuo atžvilgiu suformuluoti kaltinimus ir pateikti įrodymų [(tiesioginių arba netiesioginių(18))] su svariais požymiais, įrodančiais, kad jo kaltinimai pagrįsti“(19).
28. Sprendime EFIM / Komisija(20) Teisingumo Teismas atmetė apeliantės nurodytą apeliacinio skundo pagrindą, kuriuo remdamasi ji prašė pripažinti, kad Bendrasis Teismas, iš jos reikalaudamas pateikti, kaip įtariama, padaryto pažeidimo įrodymų, pažeidė Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ieškovas Sąjungos teismui turi pateikti argumentų ir įrodymų, taigi Bendrasis Teismas nepadarė vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui(21). Šis sprendimas itin svarbus dėl to, kad tiek i) tretieji asmenys koncentracijų kontrolės bylose, tiek ii) tretieji skundą pateikę asmenys bylose, susijusiose su SESV 101 ir 102 straipsniais, turi panašių požymių, įskaitant tai, kad jie turi tik ribotą teisę susipažinti su Komisijos administracine byla(22).
29. Panašias pastabas galima padaryti atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją kitose susijusiose Sąjungos teisės srityse. Pirma, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą Sąjungos valstybės pagalbos teisės srityje, tai, kad Bendrasis Teismas tikisi, jog ieškinį dėl panaikinimo pareiškusi šalis pateiks įrodymų savo teiginiams pagrįsti, neprieštarauja teisingam įrodinėjimo pareigos paskirstymui. Veikiau „asmuo, kuris nurodo prašymą ar argumentą pagrindžiančias faktines aplinkybes, iš principo privalo įrodyti tų aplinkybių tikrumą“(23). Antra, Teisingumo Teismas tą pačią formuluotę taikė ir antidempingo srities jurisprudencijoje(24).
3) Įrodymų apimtis: informacija turi patvirtinti, kad buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, dėl kurios Komisijos vertinimas yra neįtikinamas, taip nusveriant pusiausvyrą
30. Toliau nagrinėsiu klausimą dėl tinkamo įrodymų apimties lygio, kurio reikalaujama iš ieškovo bylose dėl koncentracijų.
31. Dėl sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolės Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad siekiant konstatuoti, jog Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria remiantis galima pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti tam, kad sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas(25).
32. Bylose dėl koncentracijų įrodymai retai būna vienodi, taigi Komisija turi palyginti įrodymus ir požymius (arba nustatyti jų hierarchiją). Dėl šios konkrečios situacijos Bendrasis Teismas savo suformuotoje jurisprudencijoje teisingai nusprendė, kad ieškovas laimės bylą tik tuo atveju, jeigu palyginus byloje esančius įvairius įrodymus matyti, kad jie yra tiek nepagrįsti ir neįtikinami, kad jais remiantis negalima patvirtinti Komisijos pateikto vertinimo(26).
33. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas nesitiki, jog ieškovas be jokių pagrįstų abejonių(27) įrodys, kad Komisija, vertindama koncentraciją, padarė akivaizdžią klaidą. Svarbus kriterijus yra tikimybių įvertinimas(28), kurį atliekant taikomi konkretūs reikalavimai dėl įrodymų kokybės, kurie iš esmės neturi įtakos reikalaujamai įrodymų apimčiai(29).
34. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad bylose dėl koncentracijų ieškovas privalo pateikti nuoseklią ir pakankamą informaciją (t. y. pagrindus ir įrodymus arba požymius). Pavyzdžiui, tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama šioje byloje (susijusioje su atitinkamos rinkos apibrėžimu), informacijos kokybė jos apimties ir detalumo požiūriu turi atitikti CO formos(30), pateiktos Reglamento Nr. 802/2004(31) I priede, 6 skyriaus „Rinkos apibrėžtys“ reikalavimus. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, pagrindinė įrodymų funkcija – patvirtinti tezės pagrįstumą(32), taigi įrodymų kokybė bet kuriuo atveju turi būti tokia, kad Bendrasis Teismas galėtų nustatyti, ar padaryta įtariama akivaizdi vertinimo klaida(33).
35. Darytina išvada, kad ieškovas turi pateikti nuoseklią ir pakankamą informaciją, kad įrodytų, jog padaryta nurodyta akivaizdi klaida, – dėl to Komisijos vertinimas savo ruožtu tampa neįtikinamas, taigi pusiausvyra nusveriama ieškovo išvados naudai ir Komisijos išvados nenaudai (dėl klausimo, ar reikia patvirtinti nagrinėjamą koncentraciją). Vis dėlto iš ieškovo reikalaujamas įrodymų apimties lygis turi būti ribotas, atsižvelgiant į specifinius Sąjungos koncentracijų kontrolės ir jos procedūros aspektus. Pirmiausia Komisija privalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad veikiau tikėtina nei netikėtina, jog nagrinėjama koncentracija itin apribotų veiksmingą konkurenciją (arba jos neapribotų). Taigi iš ieškovo negalima reikalauti daugiau, nei įrodyti akivaizdžią vertinimo klaidą, dėl kurios ši pusiausvyra galėtų būti nusverta taip, kaip nurodyta pirmiau.
36. Vertinant įrodymų kokybę, neperžengiant ieškovui taikomos įrodymų apimties, reikia atsižvelgti į kitus du aspektus. Pirma, ieškovas taip pat susiduria su sunkumais atlikdamas perspektyvinę analizę tam, kad užginčytų siūlomą sprendimą dėl koncentracijos. Įrodymams, kuriuos reikia pateikti siekiant įrodyti Komisijos padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą, taip pat turi įtakos neapibrėžtumas ir analizės, kuria grindžiamas šis sprendimas dėl koncentracijos, perspektyvusis pobūdis(34). Antra, taip pat pažymėtina, kad, siekdamas surinkti įrodymus, ieškovas neturi tokių pačių patikrinimo įgaliojimų, kokius turi Komisija(35). Taigi reikalavimas ieškovui pakankamai pagrįsti savo nurodytus pagrindus negali būti vertinamas visiškai taip pat, kaip tai institucijai nustatyti reikalavimai. Bet kuriuo atveju ieškovui keliami reikalavimai siejami tik su pareiga pateikti nuoseklią ir pakankamą informaciją, pagrindžiančią Komisijos, kaip įtariama, padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą, dėl kurios pastarosios vertinimas tampa neįtikinamas(36).
37. Šios išvados 31 punkte pateiktas požiūris taip pat buvo išdėstytas teisės doktrinoje(37), pažymint, kad Teisingumo Teismo sprendimas Bertelsmann ir Sony turėtų būti aiškinamas taip, kad ieškovas turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, tačiau jis neprivalo pateikti įrodymų, kurie iš tikrųjų patvirtintų jo paties iš esmės atliktą vertinimą (ir, pavyzdžiui, neprivalo įrodyti priežasčių, dėl kurių koncentracija bus žalinga konkurencijai). Ieškovui įveikus kliūtį pakankamai pagrįsti akivaizdžią vertinimo klaidą, Komisija privalo apginti savo padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių ir atliktą teisinį bei ekonominį vertinimą, taip prisiimdama galutinę įrodinėjimo pareigą(38).
38. Taigi manau, kad iš esmės ieškovas, remdamasis savo nurodytais pagrindais ir juos pagrindžiančiais įrodymais arba požymiais, turi įrodyti, kad Komisijos vertinimas ir juo remiantis padarytos išvados yra nepagrįsti. Tam, kad įrodymai būtų pripažinti pagrįstais, jie turi nuosekliai ir pakankamai patvirtinti, kad Komisijos vertinimas yra neįtikinamas, o tai yra akivaizdi to vertinimo klaida.
4) Reikalavimas pateikti aiškių požymių, jog yra kilusi konkurencijos problema, kurią Komisija turėjo išnagrinėti
39. Skundžiamas sprendimas grindžiamas reikalavimais, kuriuos iki šiol išplėtojo Bendrasis Teismas (sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt), tačiau kurių Teisingumo Teismas dar nenagrinėjo. Taigi, prieš pereidama prie apeliacinio skundo pirmojo pagrindo esmės vertinimo, įvertinsiu, ar šioje jurisprudencijoje nustatytas įrodymų apimties lygis atitinka pirmiau išanalizuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus(39).
40. Sprendime easyJet Bendrasis Teismas, be kita ko, paaiškina, kad, net nesant aiškios trečiųjų asmenų iniciatyvos, Komisija, atsižvelgdama į rimtus įrodymus, turi nustatyti koncentracijos sukeltas konkurencijos problemas visose rinkose, kurios galėtų būti paveiktos(40).
41. Tuo atveju, kai trečioji šalis ieškovė kaltina Komisiją neatsižvelgus į galimą konkurencijos problemą, Bendrasis Teismas nustatė tokią įrodymų apimtį: „ieškovė turi pateikti rimtų įrodymų, galinčių akivaizdžiai įrodyti konkurencijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija, egzistavimą“(41).
42. Aiškindamas, kokios rūšies ir kokybės turi būti įrodymai, Bendrasis Teismas nurodo, jog tam, „kad būtų tenkinamas šis reikalavimas [ir apimties reikalavimai], ieškovė turi įvardyti atitinkamas rinkas, apibūdinti konkurencinę padėtį, jei koncentracija nebūtų sukurta, ir nurodyti galimą koncentracijos poveikį konkurencinei padėčiai šiose rinkose“(42).
43. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, reikalavimas įrodyti, kad kyla konkurencijos problemų, leidžia Bendrajam Teismui, laikantis Procedūros reglamento 64 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, priimti sprendimą dėl ieškinio, neprašant papildomos informacijos, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir gerą teisingumo vykdymą(43).
44. Grįsdamas šią išvadą Bendrasis Teismas Sprendime easyJet nurodė, kad ieškovei nepakanka „apsiribo[ti] tvirtinimu“, kad teoriškai padaryta žala“(44), „nepagr[indžiant] savo argumentų“(45), ir padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai negali būti teoriniai, abstraktūs arba bendri teiginiai(46). Atvirkščiai – jie turi būti pakankamai aiškiai suformuluoti(47), ir turi būti akivaizdžiai įrodyta, kad Komisijos išvadoje padaryta akivaizdi vertinimo klaida(48).
45. Mano nuomone, pateikti paaiškinimai dėl reikalaujamų įrodymų rūšies ir kokybės atitinka reikalavimą teikti nuoseklią ir pakankamą informaciją pagrindams pagrįsti.
46. Sprendime Niki Luftfahrt Bendrasis Teismas dar kartą patvirtino Sprendime easyJet suformuluotus principus ir nustatė papildomas gaires ieškovams.
47. Konkrečiai kalbant, Sprendime Niki Luftfahrt Bendrasis Teismas nurodė, kad ieškovas turi „įvardyti aptariamas rinkas, apibūdinti konkurencinę padėtį, jei koncentracija nebūtų sukurta, ir nurodyti galimą koncentracijos poveikį konkurencinei padėčiai šiose rinkose“(49). Ieškovas Bendrajame Teisme gali įvykdyti šį reikalavimą pateikdamas informaciją, kurios kiekis ir pobūdis yra panašūs į Reglamento Nr. 802/2004 I priede esančios CO formos 6 skyriuje reikalaujamos informacijos, kurią šalys teikia Komisijai pranešdamos apie koncentraciją(50).
48. Iš tiesų CO formos 6 skyriumi gali būti naudinga remtis nustatant reikalaujamų įrodymų apimtį ir pobūdį tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama šioje byloje, susijusioje su atitinkamos rinkos apibrėžimu, nes jis padeda trečiosioms šalims ieškovėms, kaip antai Polwax, geriau suprasti, kokios rūšies įrodymus ir požymius reikia pateikti Bendrajam Teismui, ginčijant Komisijos sprendime dėl koncentracijos pateiktą rinkos apibrėžimą.
49. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kai ieškovas ginčija Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta koncentracija, teisėtumą, jis turi įrodyti akivaizdžią Komisijos atlikto vertinimo klaidą, pateikdamas aiškių požymių, konkrečiai įrodančių, jog egzistuoja konkurencijos problema, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija. Siekdamas įvykdyti šią pareigą, ieškovas turi pateikti nuoseklią ir pakankamą informaciją apie kokybę, įtikinamai pagrindžiančią argumentų esmę ir leidžiančią Bendrajam Teismui patikrinti, ar padaryta nurodyta akivaizdi klaida. Tam ieškovas turi, remdamasis savo pateikta informacija (t. y. pagrindais ir juos patvirtinančiais įrodymais arba požymiais), įrodyti, kad Komisijos vertinimas ir juo remiantis padarytos išvados yra nepagrįsti ir neįtikinami, ir taip tikimybių įvertinimas nusveriamas ieškovo išvados naudai ir Komisijos sprendime pateiktos išvados nenaudai. Vis dėlto atliekant teisminę kontrolę turi būti atsižvelgiama į ribojimus dėl koncentracijų kontrolės ex ante pobūdžio.
5) Baigiamosios pastabos dėl Bendrojo Teismo jurisprudencijoje vartojamos terminijos
50. Pateikdama baigiamąsias pastabas dėl Bendrojo Teismo jurisprudencijos, kuria grindžiamas skundžiamas sprendimas, trumpai aptarsiu tam tikrą vartojamos terminijos nenuoseklumą. Vis dėlto, kaip paaiškinsiu, šį nenuoseklumą daugiausia lemia įvairių kalbinių versijų skirtumai, tačiau dėl jų ši jurisprudencija netampa nenuosekli iš esmės ir ypač kiek tai susiję su reikalaujama įrodymų apimtimi.
51. Sprendimo Niki Luftfahrt versijoje anglų kalba vartojamas terminas „serious indicia“ versijoje vokiečių kalba, kuri pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 49 straipsnį yra autentiškas tekstas, atitinka terminą „zuverlässige Indizien“, o versijoje prancūzų kalba – „indices sérieux“ (liet. rimti įrodymai). Šio sprendimo versijoje lenkų kalba Bendrasis Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas užginčyti atitinkamos rinkos apibrėžimą, turėjo pateikti „wiarygodne przesłanki“, o tai į anglų kalba verčiama kaip „reliable evidence“ (liet. patikimi įrodymai).
52. Tačiau skundžiamo sprendimo autentiškoje versijoje lenkų kalba (59 ir 60 punktai) Bendrasis Teismas dėl tariamai klaidingo atitinkamos rinkos apibrėžimo akcentavo būtinybę pateikti „poważne poszlaki“ („rimti įrodymai“)(51). Ši sąvoka skiriasi nuo tos, kuri vartojama Sprendime Niki Luftfahrt. Be to, skundžiamo sprendimo versijoje anglų kalba nuodyta, kad reikia pateikti „compelling evidence“ (liet. aiškių požymių) arba „compelling indications“ (liet. svarių požymių) (45 ir 57–61 punktai). Vis dėlto versijoje prancūzų kalba Bendrasis Teismas vartojo sąvoką „indices sérieux“ (kalbėdamas tiek apie „compelling evidence“ (liet. svarius požymius), tiek apie „compelling indications“ (liet. aiškius požymius), t. y. tą pačią sąvoką, kurią vartojo Sprendime Niki Luftfahrt.
53. Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Komisija, šie terminijos skirtumai neturi įtakos Bendrojo Teismo reikalaujamai įrodymų apimčiai ir įrodymų kokybei. Taip yra todėl, kad, kaip jau minėta, visuose nagrinėjamuose Bendrojo Teismo sprendimuose tas teismas reikalavo, kad ieškovas įrodytų, jog padaryta akivaizdi vertinimo klaida, pateikdamas panašią informaciją, kuri iš esmės atitinka CO formos 6 skyriuje išdėstytus reikalavimus.
b) Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis: sprendimuose „easyJet“ ir „Niki Luftfahrt“ suformuotos jurisprudencijos taikymas skundžiamame sprendime
54. Ginčijamo sprendimo 1997 konstatuojamojoje dalyje gamintojų rinka apibrėžta kaip parafino šlamo tiekimo rinka, iš esmės remiantis ankstesne Komisijos sprendimų praktika (skundžiamo sprendimo 52 ir 53 punktai).
55. Bendrasis Teismas pažymėjo (skundžiamo sprendimo 56 punktas), kad Polwax rašytiniuose dokumentuose yra daug nuorodų į įvairias parafino šlamo rūšis, t. y. lengvąjį, vidutinį ar sunkųjį, taip pat į skirtingas jų savybes ir naudojimo paskirtį, tačiau, kadangi šios nuorodos turi būti suprantamos kaip prieštaravimas dėl klaidingo gamintojų rinkos apibrėžimo, nes Komisija turėjo nustatyti, kad egzistuoja trys skirtingos rinkos pagal tai, kad jos susijusios su šiomis trimis parafino šlamo rūšimis, tokiam prieštaravimui negalima pritarti(52). Bendrasis Teismas atmetė šį pagrindą skundžiamo sprendimo 57–62 punktuose.
56. Skundžiamo sprendimo 45 punkte Bendrasis Teismas nurodė taikytinus įrodymų apimties reikalavimus, į kuriuos atsižvelgdama ieškovė visų pirma turėjo „pateikti aiškių požymių, konkrečiai įrodančių, jog egzistuoja konkurencijos problema, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija“(53).
57. Skundžiamo sprendimo 57–62 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Polwax turėjo pateikti rimtų įrodymų, patvirtinančių, jog lengvojo, vidutinio ir sunkiojo parafino šlamo pakeičiamumo vieno kitu laipsnis nėra pakankamas, kad jie galėtų būti priskirti tai pačiai rinkai, o konkrečiai ieškovė turėjo pateikti rimtų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šių įvairių rūšių parafino šlamo paklausos ir pasiūlos nėra pakankamo pakeičiamumo, kad jas būtų galima priskirti tai pačiai rinkai, tačiau ji to nepadarė.
58. Apeliaciniame skunde Polwax iš esmės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnį, kai skundžiamo sprendimo 45 ir 57–60 punktuose reikalavo, kad Polwax, grįsdama savo nurodytą pagrindą dėl klaidingo gamintojų rinkos apibrėžimo, pateiktų „aiškių požymių“, leidžiančių apibrėžti atitinkamas rinkas, kurios yra siauresnės nei Komisijos apibrėžta rinka. Polwax teigia, kad toks reikalavimas pateikti „aiškių požymių“ („rimtų įrodymų“), patvirtinančių konkurencijos problemos buvimą, kaip nurodyta sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt, nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Polwax nurodo, kad toks įrodymų reikalavimas taikomas tik esant problemoms „kitose rinkose nei tos, kuriose Komisija atliko konkurencijos analizę“, o taip nėra tariamai labiau ribotų atitinkamų rinkų, susijusių su ginčijamame sprendime Komisijos nagrinėtais produktais, atveju.
59. Komisija tvirtina, kad Polwax apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga, taigi nepriimtina. Be to, Komisija ir Orlen iš esmės teigia, kad Polwax argumentai yra prieštaringi ir kad ši dalis bet kuriuo atveju yra nepagrįsta.
60. Manau, kad pagrindinis Polwax argumentas, jog sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt suformuota jurisprudencija skundžiamame sprendime taikoma klaidingai, nes ta jurisprudencija tariamai susijusi tik su problemomis kitose rinkose nei tos, kuriose Komisija atliko konkurencijos analizę, yra nepagrįstas.
61. Pareiga pateikti aiškius požymius tenka ieškovei, iš principo kiek tai susiję su tam tikromis rinkomis, nes ji ketina iš esmės pagrįsti savo prieštaravimus dėl Komisijos Bendrajame Teisme pateikto atitinkamos rinkos apibrėžimo.
62. Manau, kad skundžiamo sprendimo 45 ir 57 punktuose Bendrasis Teismas tiesiog priminė, jog, atsižvelgiant į ribotą jo atliekamos kontrolės apimtį tais atvejais, kai reikia atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą, nepakanka, kad ieškovas jame tik nurodytų, jog rinkos apibrėžimas yra klaidingas.
63. Skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „[k]onkrečiau kalbant, atsižvelgiant į Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo [Sąjungos] konkurencijos teisės tikslams[(54)] aprašytą metodą, ieškovė turėjo pateikti svarių požymių, įrodančių, kad tarp įvairių rūšių parafino šlamo paklausos ir pasiūlos nėra pakankamo pakeičiamumo, kad jas būtų galima priskirti tai pačiai rinkai“.
64. Toliau skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, „[k]iek tai susiję su paklausa, ieškovė turėjo pateikti svarių požymių, įrodančių, kad vieną parafino šlamo rūšį naudojantys klientai šiek tiek išaugus kainai nepereina prie kitos rūšies parafino šlamo, kad tos rūšys negalėtų būti laikomos viena kitą pakeičiančiomis [(55)]“.
65. Skundžiamo sprendimo 60 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad, „[k]iek tai susiję su pasiūla, ieškovė turėjo pateikti svarių požymių, įrodančių, kad vienos rūšies parafino šlamo tiekėjai, reaguodami į nedidelius, tačiau nuolatinius santykinių kainų svyravimus, negalėjo trumpuoju laikotarpiu persiorientuoti ir gaminti kitos rūšies parafino šlamo ir juo prekiauti, nepatirdami jokių sąnaudų ar papildomos rizikos (šiuo klausimu žr. pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 20–24 punktus)“.
66. Reikalavimas, kad ieškovė pateiktų „aiškių požymių“ (arba „svarių požymių“), neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas atlikti išsamią ir sisteminę analizę (tai turi padaryti Komisija). Veikiau pagal reikalavimą pateikti nuoseklią ir pakankamą informaciją, įtikinamai įrodančią argumentų pagrįstumą, ieškovė privalėjo bent jau pateikti patikimų, patikrinamų ir objektyvių požymių, galinčių patvirtinti, kad aiškiai reikėjo siauriau apibrėžti rinką, juo labiau jei koncentracijos šalių atitinkamose rinkose vykdoma veikla nesutapo.
67. Pagal Bendrojo Teismo sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt suformuotoje jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų logiką nereikalaujama, kad ieškovė Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje įrodinėtų, priešingai, nei reikalaujama iš Komisijos, jog veiksminga konkurencija yra itin ribojama, o veikiau reikalaujama įrodyti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą apibrėždama atitinkamą rinką ir atlikdama konkurencijos analizę. Tokia akivaizdi klaida galėjo būti padaryta, jeigu Komisija būtų visiškai nepaisiusi tam tikrų kitų rinkų, į kurias dėl šios priežasties nebuvo atsižvelgta atliekant konkurencijos analizę. Vis dėlto, norint įrodyti tokią akivaizdžią klaidą, nepakanka tiesiog tvirtinti, kad Komisija padarė klaidą; taip pat reikia nustatyti kitas rinkas, kur šalių veikla nesusijusi, ir pateikti nuoseklią bei pakankamą informaciją, patvirtinančią, kad šiose rinkose dėl koncentracijos kyla konkurencijos problema(56).
68. Kitaip tariant, mano nuomone, reikalavimas, kad ieškovė pateiktų „aiškių požymių“, reiškia, kad pateikti požymiai turi būti pakankamai įtikinami ir tikslūs tam, kad pateisintų Komisijos sprendime dėl koncentracijos kontrolės atlikto sudėtingo vertinimo paneigimą. Šie požymiai turi patvirtinti, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir kad jos vertinimas nebeleidžia daryti išvados, „kad veikiau tikėtina nei netikėtina“, jog koncentracija itin „neapribos“ veiksmingos konkurencijos (arba atitinkamais atvejais ją „apribos“).
69. Jeigu būtų nustatyta tokia žema įrodymų apimties kartelė, kad ieškinius pareiškusioms trečiosioms šalims pavyktų pasiekti Komisijos sprendimų panaikinimą nepateikus aiškių požymių – remiantis vien teoriniais argumentais arba paprastais teiginiais, tai nepagrįstai trukdytų veiksmingai įgyvendinti Sąjungos koncentracijų kontrolę(57).
70. Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios klaidos, kai nustatė Polwax pareigą „pateikti aiškių požymių, konkrečiai įrodančių, jog egzistuoja konkurencijos problema, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija“ (skundžiamo sprendimo 45 punktas). Tai leido Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 61 punkte iš esmės nuspręsti, kad Polwax savo teiginių nepagrindė aiškiais įrodymais, patvirtinančiais, jog šių skirtingų parafino šlamo rūšių tarpusavio pakeičiamumo laipsnis buvo nepakankamas, kad jas būtų galima kaitalioti paklausos ar pasiūlos požiūriu.
71. Siekdama išsamumo, pateiksiu toliau nurodytas pastabas.
72. Polwax Bendrajame Teisme pareiškė prieštaravimus dėl to, kad parafino šlamo gamintojų rinka nebuvo padalyta į atskiras lengvojo, vidutinio ir sunkiojo parafino šlamo tiekimo rinkas.
73. Kaip pažymėjo Komisija, galima teigti, kad Polwax negali, neprieštaraudama sau, apeliaciniame skunde, pirma, teigti, kad neatlikta to, ką ji laiko atskiromis atitinkamomis rinkomis, konkurencijos analizės, ir, antra, siekdama, kad nebūtų taikoma Bendrojo Teismo jurisprudencija(58), tvirtinti, kad vis dėlto buvo atlikta šių rinkų konkurencijos analizė. Nepaisydama šio galimo prieštaravimo, Polwax vis dėlto privalėjo pagrįsti savo nurodytą pagrindą nuoseklia ir pakankama informacija.
74. Be to, kaip iš esmės pažymėjo Orlen, iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Polwax negali tiksliai nustatyti kitų siūlomų rinkos apibrėžčių ribų ar juo labiau kaip nors įtikinamai pagrįsti teiginio, kad būtina kitaip apibrėžti rinką.
75. Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas teisingai išnagrinėjo Polwax pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus ir, mano nuomone, Bendrojo Teismo sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt suformuota jurisprudencija buvo taikytina ir teisingai taikyta skundžiamame sprendime.
76. Taigi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
B. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis
77. Skundžiamo sprendimo 57–60 punktuose pateiktos Bendrojo Teismo išvados, kurios taip pat svarbios nagrinėjant apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį, cituojamos šios išvados 62–65 punktuose. Skundžiamo sprendimo 61 punktas apibendrintas šios išvados 70 punkte.
78. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Polwax iš esmės teigia, kad net jeigu šioje byloje buvo taikomas reikalavimas „pateikti rimtų įrodymų, galinčių akivaizdžiai įrodyti konkurencijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija, egzistavimą“(59), tai nereiškia, kad Polwax privalėjo(60) pateikti svarių požymių dėl kiekvieno iš įvairių veiksnių, į kuriuos atsižvelgta apibrėžiant atitinkamą rinką. Kitaip tariant, kadangi per administracinę procedūrą Polwax buvo tik „suinteresuotoji trečioji šalis“, ji neturėjo būti įpareigota pateikti rimtų įrodymų, patvirtinančių, kad įvairios parafino šlamo kategorijos (lengvasis, vidutinis ir sunkusis) negali būti pakeičiamos tarpusavyje paklausos arba pasiūlos požiūriu.
79. Polwax teigia, kad Bendrojo Teismo reikalavimai ne tik atskleidžia, kad atitinkamoje rinkoje kilo konkurencijos problema ir kad ji, kaip suinteresuotoji trečioji šalis, de facto privalo išsamiai apibrėžti atitinkamą rinką. Polwax tvirtina, kad veikiau Komisija turėjo pateikti išsamų atitinkamos rinkos apibrėžimą. Nei Reglamente Nr. 139/2004, nei Reglamente Nr. 802/2004 suinteresuotosioms trečiosioms šalims nenustatyta tokių plačių pareigų. Dublike Polwax teigia, kad Komisija suklydo nurodydama (pirmą kartą – per apeliacinį procesą Teisingumo Teisme, taigi šis argumentas nepriimtinas), kad ieškovė turi pateikti tinkamų ir nuoseklių įrodymų, atitinkančių itin apribotos veiksmingos konkurencijos kriterijų.
80. Komisija ir Orlen iš esmės teigia, kad argumentai dėl teisės klaidos turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir kad visi argumentai, susiję su tariama vertinimo klaida, yra nepriimtini. Komisija visų pirma primena, kad Bendrasis Teismas yra patikslinęs, jog būtent taip tikrinant faktinių aplinkybių tikslumą ir tai, ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos, ieškovė turi „pateikti rimtų įrodymų, galinčių akivaizdžiai įrodyti konkurencijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Komisija, egzistavimą“(61). Vis dėlto ji pažymi, kad šią pareigą reikia atskirti nuo Polwax, kaip suinteresuotosios trečiosios šalies Komisijoje vykstančioje administracinėje procedūroje, pareigos, nors atrodo, kad Polwax šių pareigų taip neskirsto(62). Triplike Komisija atmeta Polwax teiginius. Ji taip pat pažymi, kad Polwax pateiktas palyginimas su Sprendime easyJet išnagrinėta situacija iš tikrųjų prilygsta pritarimui Komisijos argumentams, nes toje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, ieškovės kaltinimai buvo susiję su atskiromis rinkomis, kuriose šalių vykdoma veikla visiškai nebuvo tarpusavyje susijusi.
81. Manau, kad, priešingai, nei, ko gero, pateikdama šiuos argumentus teigia Polwax, keliamas klausimas ne dėl ieškovės, kaip koncentracijos kontrolės procedūros trečiosios šalies, teisių, numatytų Reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje ir Reglamento Nr. 802/2004 11 straipsnyje. Teisingumo Teismui pateiktu klausimu veikiau siekiama išsiaiškinti, ar vykdydamas teisėtumo kontrolę Bendrasis Teismas taikė reikalavimus dėl tinkamos įrodymų apimties tam, kad nustatytų, ar padaryta įtariama akivaizdi klaida.
82. Antra, manau, kad skundžiamo sprendimo 45 punktas turi būti aiškinamas siejant su to sprendimo 57–60 punktais. Kaip paaiškinau nagrinėdama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, Komisija turi diskreciją koncentracijų kontrolės srityje – ši diskrecija pateisina tai, kad Sąjungos teismai, atlikdami kontrolę, konkrečiai gali patikrinti tik ar nepadaryta akivaizdžios vertinimo klaidos. Be to, taip pat pažymėjau, kad pirmiau nurodytuose punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog, atsižvelgiant į ribotą jo atliekamos kontrolės apimtį tais atvejais, kai reikia atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą, nepakanka, kad ieškovas jame tik nurodytų, jog rinka apibrėžta klaidingai. Ieškovas veikiau turi pateikti ir aiškių požymių, įrodančių jo nurodytų ieškinio pagrindų pagrįstumą.
83. Pirmiausia pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, jog „tinkamas atitinkamos rinkos apibrėžimas yra būtina ir išankstinė bet kokio koncentracijos operacijos daromo poveikio konkurencijai vertinimo sąlyga“(63). Būtent dėl šių priežasčių Bendrasis Teismas, remdamasis sprendimais easyJet ir Niki Luftfahrt, skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, jog tam, kad įvykdytų reikalavimą pateikti aiškių požymių, ieškovė turi „įvardyti atitinkamas rinkas, apibūdinti konkurencinę padėtį, jei koncentracija nebūtų sukurta, ir nurodyti galimą koncentracijos poveikį konkurencinei padėčiai šiose rinkose“(64).
84. Taigi, kaip paaiškinau nagrinėdama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį(65), skundžiamo sprendimo 45 ir 57 punktuose Bendrasis Teismas turėjo teisę reikalauti, kad Polwax pateiktų „aiškių požymių“ arba – atitinkamai – „aiškių įrodymų“, patvirtinančių nepakankamą tariamai skirtingų rūšių parafino šlamo pakeičiamumą, tam, kad pagrįstų pagrindus, kuriuos pateikdama Polwax siekė parodyti, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą apibrėždama atitinkamą rinką, ir įrodyti, kad šioje byloje nagrinėjama produkto rinka yra siauresnė, taigi rinka buvo apibrėžta neteisingai. Iš tiesų Bendrasis Teismas tik priminė, kad, atsižvelgiant į ribotą kontrolės apimtį tais atvejais, kai reikia atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą, nepakanka, kad ieškovas jame tik nurodytų, jog atitinkamos rinkos apibrėžimas yra klaidingas. Taip Bendrasis Teismas nereikalavo, kad Polwax laikytųsi tam tikros įrodymų apimties reikalavimų, kurie būtų didesni už nustatytus ieškovams tokiose situacijose, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, siekiant įrodyti, kad jų ieškinių pagrindai yra pagrįsti(66).
85. Kitaip tariant, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad siekdama nustatyti galimą akivaizdžią Komisijos padarytą vertinimo klaidą, kai ši neatsižvelgė į koncentracijos poveikį siauresnėms rinkoms nei parafino šlamo rinka, kurią ji nagrinėjo atlikdama konkurencijos analizę, Polwax turėjo per Bendrajame Teisme vykusį procesą pateikti aiškių požymių, leidžiančių nustatyti tokias siauresnes rinkas(67).
86. Darytina išvada, kad šiuo atveju Bendrasis Teismas nenustatė klaidingos įrodymų apimties. Taigi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
C. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis
87. Skundžiamo sprendimo 57–60 punktuose Bendrojo Teismo padarytos išvados, kurios taip pat svarbios nagrinėjant apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį, cituojamos šios išvados 62–65 punktuose. Kaip minėta pirmiau, skundžiamo sprendimo 61 punktas apibendrintas šios išvados 70 punkte.
88. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Polwax teigia, kad pirmiau nurodytuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, jog Polwax nepateikė rimtų įrodymų, kad skirtingos parafino šlamo kategorijos nėra tarpusavyje pakeičiamos paklausos ir pasiūlos požiūriu. Polwax tvirtina, kad išvada dėl pakeičiamumo įrodymų nebuvimo yra akivaizdžiai klaidinga, nes pačios Polwax teiginiai ir pateikti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Be to, ji teigia, kad atmesdamas jos prašymą atlikti ekspertizę Bendrasis Teismas neleido jai įrodyti jos teiginių teisingumo.
89. Polwax taip pat mano, kad Bendrasis Teismas pripažino, jog ginčijamame sprendime nebuvo pateikta produkto rinkos realaus pagrindimo arba analizės, ir priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši savo analizę grindė tik dviem ankstesniais sprendimais, pati neatlikusi analizės.
90. Galiausiai Polwax teigia, kad net jei būtų pritarta Komisijos pateiktam atitinkamos rinkos apibrėžimui, Bendrasis Teismas pažeidė teisę, nes neanalizavo įvairių rinkos segmentų dinamikos ir pripažino, kad ginčijamame sprendime šios institucijos išdėstytas požiūris nėra motyvuotas.
91. Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis nepriimtina, nes ji susijusi su Bendrojo Teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir bet kuriuo atveju yra nepagrįsta.
92. Dublike Polwax akcentuoja šios apeliacinio skundo pagrindo dalies priimtinumą, remdamasi jurisprudencija, pagal kurią, nors tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes, Teisingumo Teismas gali patikrinti Bendrojo Teismo atliktą šių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė jomis remdamasis. Tai pasakytina apie apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį, nes ji susijusi su Bendrojo Teismo atsisakymu paklausos pakeičiamumo nebuvimo „svariais įrodymais“ laikyti i) tai, kad tam tikros rūšies parafino šlamas (pavyzdžiui, lengvasis parafino šlamas) negali būti pakeistas kitos rūšies parafino šlamu (pavyzdžiui, vidutiniu parafino šlamu), ir ii) aplinkybę, kad kiekvienos rūšies parafino šlamas naudojamas tam tikriems produktams gaminti. Polwax teigia, kad tai laikytina ne tik „aiškiu požymiu“, bet net ir paklausos pakeičiamumo nebuvimo „įrodymu“. Be to, ji tvirtina, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas ir prejudiciniai klausimai iš esmės pateikti dėl jo(68). Ji taip pat kritikuoja Komisiją dėl to, kad ši nenurodė, kaip išnagrinėjo parafino šlamo paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą.
93. Manau, kad Polwax apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis vertintina tik kaip keli pateikti argumentai, susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, kaltinant Bendrąjį Teismą padarius akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jis padarė išvadą, kad Polwax nepateikė rimtų įrodymų, patvirtinančių: i) „kad lengvasis parafino šlamas, vidutinis parafino šlamas, sunkusis parafino šlamas ir šviesiųjų likutinių alyvų parafino šlamas nėra tarpusavyje pakeičiami (nėra pakeičiamumo paklausos požiūriu)“ ir ii) kad šios parafino šlamo rūšys nėra tarpusavyje pakeičiamos pasiūlos požiūriu.
94. Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 61 punkte(69) Bendrasis Teismas aiškiai konstatavo faktines aplinkybes.
95. Taigi pakanka nurodyti, kad Bendrojo Teismo atliktas jam pateiktų įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, kuriam taikoma tokia Teisingumo Teismo kontrolė, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejį(70). Kadangi Polwax ginčija Bendrojo Teismo atliktą jam pateiktų argumentų vertinimą, kurį ji dabar pakartojo Teisingumo Teisme, tačiau nenurodydama ir neįrodinėdama, kad Bendrasis Teismas iškraipė šiuos įrodymus, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis turi būti pripažinta nepriimtina.
96. Bet kuriuo atveju Polwax argumentai yra nepagrįsti, nes Bendrasis Teismas teisingai nustatė kriterijus, taikomus vertinant, ar yra galbūt siauresnių parafino šlamo rinkų, ir padarė išvadą, kad Polwax nepateikė jokių rimtų įrodymų dėl skirtingų parafino šlamo rūšių pakeičiamumo nebuvimo nei paklausos, nei pasiūlos požiūriu.
97. Pirma, dėl paklausos pakeičiamumo skundžiamo sprendimo 59 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „ieškovė turėjo pateikti svarių požymių, įrodančių, kad vieną parafino šlamo rūšį naudojantys klientai šiek tiek išaugus kainai nepereina prie kitos rūšies parafino šlamo“.
98. Dėl šio kriterijaus skundžiamo sprendimo 61 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad teiginiai, jog lengvasis, vidutinis ir sunkusis parafino šlamas yra skirtingų pirminių žaliavų ištekliai, negali prilygti svariems požymiams, įrodantiems, kad šių skirtingų parafino šlamo rūšių tarpusavio pakeičiamumo laipsnis yra nepakankamas, kad jas būtų galima kaitalioti paklausos požiūriu.
99. Pakanka pažymėti, kad Polwax nenurodo, kodėl Bendrasis Teismas padarė teisės ar vertinimo klaidą, kai konstatavo, kad tokie teiginiai, kokius išdėstė Polwax, negali prilygti svariems požymiams, įrodantiems, kad skirtingos parafino šlamo rūšys yra tarpusavyje pakeičiamos paklausos požiūriu.
100. Antra, kiek tai susiję su pasiūlos pakeičiamumu, Polwax pateikia kelis faktinius argumentus (kurie jau buvo pateikti pirmojoje instancijoje) dėl parafino šlamo ir jo savybių, dėl to, kad ne visos naftos perdirbimo įmonės gamina parafino šlamą, tam tikrų parafino šlamo tiekimo apribojimų, parafino šlamo gamybos priklausymo nuo naftos perdirbimo technologijų ir dėl naudojamos žaliavos, taip pat dėl to, kad nėra Lotos gaminamo parafino šlamo idealaus pakaitalo.
101. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 60 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, siekiant įrodyti pasiūlos pakeičiamumo nebuvimą, reikia pateikti svarių požymių, „įrodančių, kad vienos rūšies parafino šlamo tiekėjai, reaguodami į nedidelius, tačiau nuolatinius santykinių kainų svyravimus, negalėjo trumpuoju laikotarpiu persiorientuoti ir gaminti kitos rūšies parafino šlamo ir juo prekiauti, nepatirdami jokių sąnaudų ar papildomos rizikos“.
102. Dėl šio kriterijaus Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 61 punkte konstatavo, kad Polwax nenagrinėjo galimo pakeičiamumo klausimo pasiūlos požiūriu.
103. Kaip pažymėjo Komisija, Polwax nenurodo, kodėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą teigdamas, kad tokie bendro pobūdžio teiginiai dėl parafino šlamo gamybos pobūdžio nėra svarūs pasiūlos pakeičiamumo požymiai.
104. Galiausiai, siekiant išsamumo, pažymėtina, kad nors Polwax dabar tvirtina, kad atmetus prašymą atlikti ekspertizę jai buvo užkirstas kelias įrodyti, jog jos teiginiai dėl pakeičiamumo paklausos ir pasiūlos požiūriu yra teisingi, jos prašymas atlikti ekspertizę iš tikrųjų nebuvo susijęs su pakeičiamumu ar apskritai su faktinėmis aplinkybėmis, siejamomis su rinkos apibrėžimu.
105. Darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina ir bet kuriuo atveju nepagrįsta.
III. Išvada
106. Siūlau Teisingumo Teismui atmesti Polwax apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą; tai nedaro poveikio likusiems apeliacinio skundo pagrindams, kurie nebuvo išnagrinėti šioje išvadoje.
1 Originalo kalba: anglų.
2 Sprendimas, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimu (byla M.9014 – PKN Orlen / Grupa Lotos) (pranešta dokumentu C(2020) 4651) (OL C 196, 2021, p. 8). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 8 straipsnio 2 dalimi.
3 T. y. žaliavos, reikalingos parafino vaškui gaminti ir gaunamos perdirbimo įmonėse kaip šalutinis produktas gaminant bazinę alyvą iš žalios naftos.
4 Skundžiamo sprendimo 13 punktas.
5 Atitinkamos skundžiamo sprendimo ištraukos cituojamos toliau esančiame šios išvados skirsnyje „Vertinimas“ (žr. 62–65 ir 70 punktus).
6 2008 m. liepos 10 d. Sprendimas Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C‑413/06 P, toliau – Sprendimas Bertelsmann ir Sony, EU:C:2008:392, 44 punktas).
7 Dėl šių sprendimų apeliacinis skundas nebuvo pateiktas: 2006 m. liepos 4 d. Sprendimas easyJet / Komisija (T‑177/04, toliau – Sprendimas easyJet, EU:T:2006:187); 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimas Niki Luftfahrt / Komisija (T‑162/10, toliau – Sprendimas Niki Luftfahrt, EU:T:2015:283) ir 2021 m. spalio 20 d. Sprendimas Polskie Linie Lotnicze „LOT“ / Komisija (T‑240/18, EU:T:2021:723).
8 Jurisprudencija jau buvo kritikuota dėl to, kad ne kartą buvo painiojama įrodymų ir kontrolės apimtis. Žr. Vesterdorf, B., ‘Standard of proof in merger cases: Reflections in the light of recent case law of the Community courts’, European Competition Journal, Vol. 1(1), 2005, p. 3-33.
9 2023 m. liepos 13 d. Sprendimas Komisija / CK Telecoms UK Investments (C‑376/20 P, toliau – Sprendimas CK Telecoms, EU:C:2023:561, 75 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) (išskirta mano)
10 Ten pat, 125 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
11 Žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimą General Electric / Komisija (T‑210/01, EU:T:2005:456, 340 punktas) (neapskųstas apeliacine tvarka).
12 Sprendimo CK Telecoms 82 punktas.
13 Ten pat, 87 punktas. Kitaip tariant, kriterijus „veikiau tikėtina, nei netikėtina“ yra „tikimybių įvertinimo“ įrodymų reikalavimas, kurio reikia laikytis, norint išsiaiškinti, ar veiksminga konkurencija yra itin apribota.
14 2024 m. lapkričio 13 d. Sprendimas Deutsche Telekom / Komisija (T‑64/20, EU:T:2024:815, 192 punktas). Taip pat žr. 2021 m. spalio 20 d. Sprendimą Polskie Linie Lotnicze „LOT“ / Komisija (T‑296/18, EU:T:2021:724, 107 punktas).
15 Sprendimo CK Telecoms 84 punktas.
16 Žr. Bendrojo Teismo jurisprudenciją dėl jo Procedūros reglamento: 2021 m. sausio 27 d. Sprendimas KPN / Komisija (T‑691/18, EU:T:2021:43, 59 ir 60 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija) (išskirta mano) (neapskųstas apeliacine tvarka).
17 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Chalkor / Komisija (C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 64 punktas) (išskirta mano).
18 „Tiesioginiai įrodymai“ paprastai yra dokumentai bei žodiniai ir rašytiniai parodymai. Mano nuomone, nagrinėjamu atveju „netiesioginiai“ įrodymai prilygsta „požymiams“ (anglų k. „indicia“). „Netiesioginiai įrodymai“ – tai „įrodymai, grindžiami numanymu, o ne asmeninėmis žiniomis arba stebėjimu“. Sąvoka „požymis“ apibrėžiama kaip „ženklas, pėdsakas [pirkimo kvitai yra nuosavybės teisės požymiai]“; Black’s Law Dictionary, 12th ed., 2024. Taip pat žr. Sprendimo Bertelsmann ir Sony 127–129 punktus.
19 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Chalkor / Komisija (C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 65 punktas) (išskirta mano).
20 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas (C‑56/12 P, EU:C:2013:575, 44 ir 77 punktai).
21 Ten pat, 73 punktas.
22 Komisijos pranešimas dėl skundų nagrinėjimo Komisijoje pagal [EB] 81 ir 82 straipsnius (OL C 101, 2004, p. 65, 69 punktas).
23 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimas Ryanair / Komisija (C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimą Ryanair ir Laudamotion / Komisija (C‑591/21 P, EU:C:2024:635, 133 punktas): „Dėl <..> [apeliančių] teiginio, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai <...> nurodė, kad jos „nepateikė jokių konkrečių ir pagrįstų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad visomis ar tam tikromis nagrinėjamomis pagalbos priemonėmis siekiama padengti tas pačias tinkamas finansuoti išlaidas kaip ir įtrauktas į žalą, kurią siekiama atitaisyti nagrinėjama priemone“, taip sistemingai perkeldamas įrodinėjimo naštą apeliantėms, pažymėtina, kad iš esmės asmuo, kuris nurodo faktus, pagrindžiančius reikalavimą arba argumentą, turi pateikti jų tikrumo įrodymus.“
24 2008 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis Provincia di Ascoli Piceno ir Comune di Monte Urano / Apache Footwear ir kt. (C‑464/07 P(I), EU:C:2008:49, 9 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 2018 m. birželio 14 d. Sprendimas Lubrizol France / Taryba (C‑223/17 P, EU:C:2018:442, 39 punktas) ir 2020 m. gegužės 7 d. Sprendimas BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija (C‑148/19 P, EU:C:2020:354, 72 punktas): „akivaizdi klaida gali būti įrodyta įrodymais, dėl kurių Komisijos sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas tampa neįtikinamas. Kita vertus, pagrindas, grindžiamas akivaizdžiomis klaidomis, turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovų pateiktų įrodymų, neatrodo, kad ginčijamame vertinime tokia klaida padaryta.“ Taip pat žr. Bendrojo Teismo jurisprudenciją: 2013 m. vasario 27 d. Sprendimą Nitrogénművek Vegyipari / Komisija (T‑387/11, EU:T:2013:98, 25 punktas) ir 2018 m. liepos 12 d. Sprendimą Austrija / Komisija (T‑356/15, EU:T:2018:439, 170 punktas) (apeliacinis skundas atmestas). Šis požiūris perkeltas į bankų sąjungos sritį; šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimą Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija (T‑570/17, EU:T:2022:314, 102–109 punktai). Žr. Lenaerts, K., Gutman, K., ir Nowak, J. T., EU Procedural Law, 2nd ed., Oxford University Press, Oxford, 2023, p. 401, 769 išnaša.
26 2022 m. gegužės 18 d. Sprendimas Wieland‑Werke / Komisija (T‑251/19, EU:T:2022:296, 165, 611–618 punktai) (neapskųstas apeliacine tvarka). Žr. Castillo de la Torre, F., Predicting the future: Evidential basis for prospective assessments in EU Merger Control, leidinyje Prete, L., ir Rezki, L. (red.), „Judging & (Re) Thinking European Union Law. Liber Amicorum in Honour of Nils Wahl“, Springer, 2025, p. 16, dar neišleistas; galima susipažinti internete adresu http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.5050949.
27 Tai – griežtesnis kriterijus, taikomas baudžiamosiose ir kvazibaudžiamosiose bylose, ir jis reiškia, kad Teisingumo Teismui, išnagrinėjusiam įrodymus, negali kilti jokių pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties.
28 Tai – mažiau griežtas kriterijus, taikomas civilinėse bylose; jis reiškia, kad šalis turi įtikinti atitinkamą teismą, jog jo nurodyta veikla yra veikiau tikėtina nei netikėtina.
29 Sprendimo CK Telecoms 75 ir 77 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.
30 CO forma yra forma, kurioje pateikiama informacija, kuri turi būti pateikta Komisijai pranešant apie siūlomą susijungimą pagal Reglamentą Nr. 139/2004.
31 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas, įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (OL L 133, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 3 t., p. 88).
32 Sprendimo CK Telecoms 60 ir 77 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.
33 Šiuo klausimu žr. Sprendimo Niki Luftfahrt 174–176 ir 187 punktus.
34 Sprendimo CK Telecoms 82 punktas.
35 Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 139/2004 11 ir 13 straipsnius.
36 Tai reiškia, kad, priešingai Komisijos išvadai (kad veikiau tikėtina nei netikėtina, jog koncentracija itin apribos veiksmingą konkurenciją), ieškovas įrodo, kad nebegalima konstatuoti, jog veikiau tikėtina nei netikėtina, kad koncentracija itin apribos veiksmingą konkurenciją (ir atvirkščiai, jeigu Komisija padarė išvadą, kad koncentracija itin neapribos veiksmingos konkurencijos).
37 Hirsbrunner, S., ir von Köckritz, C., Rebalancing EC Merger Control: The ECJ’s Judgment in Case C‑413/06 P (Bertelsmann and Sony), Global Competition Policy, 2008 m. liepos mėn., p. 17.
38 Bengtsson, C., Carpi, J. M., ir Subočs, A., „The Substantive Assessment of Mergers“, leidinyje Jones, C., ir Weinert, L. (red.), EU Competition Law, Vol. II, Edward Elgar Publishing, Cheltenham, 2021, 4.74 ir paskesni punktai.
39 Žr. šios išvados 20 ir 23 punktus.
40 Sprendimo easyJet 64 punktas.
41 Sprendimo easyJet 65 punktas.
42 Sprendimo easyJet 66 punktas.
43 2021 m. sausio 27 d. Sprendimas KPN (T‑691/18, EU:T:2021:43, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
44 easyJet tvirtino, kad Komisija suklydo atlikdama tik rinkų, kuriose egzistavo koncentracijos šalių tiesioginė ar netiesioginė veikla, konkurencijos analizę.
45 Sprendimo easyJet 66 ir 67 punktai.
46 Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tų kelių skaičiais pagrįstų teiginių, kuriuos easyJet pateikė, nepakako, kad būtų galima padaryti išvadą, jog jos tvirtinimas, susijęs su nesusijusiomis rinkomis, yra pagrįstas, nes pastarasis neleidžia jų aiškiai nustatyti.
47 Sprendime easyJet Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad negali priimti sprendimo dėl nurodyto pagrindo esmės, nes ieškovei nepavyko pateikti duomenų, leidžiančių „aiškiai nustatyti [nesusijusias rinkas]“ (68 punktas).
48 Sprendimo easyJet 71 ir 73 punktai.
49 Sprendimo easyJet 66 punktas (cituojamas Sprendimo Niki Luftfahrt 175 punkte).
50 Šiuo klausimu žr. Sprendimo Niki Luftfahrt 120–123 ir 176 punktus.
51 Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo versijos prancūzų kalba tekstą ir į sąvokos „wiarygodne przesłanki“ vartojimą verčiant sąvoką „indices sérieux“ į lenkų kalbą abiejuose sprendimuose easyJet ir Niki Luftfahrt, taip pat skundžiamo sprendimo 45 punkte, atrodo, kad būtų teisinga vartoti šią sąvoką ir skundžiamo sprendimo 59 punkto versijoje lenkų kalba.
52 Galima pažymėti, kad iš Polwax Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme pateiktų pastabų neaišku, ar ji mano, kad sunkusis parafino šlamas ir šviesiųjų likutinių alyvų parafino šlamas priskirtini tai pačiai atitinkamai rinkai. Vis dėlto, kaip pažymėjo Komisija, nors Bendrajame Teisme Polwax iš esmės išskyrė tik lengvąjį, vidutinį ir sunkųjį parafino šlamą arba net tik lengvąjį ir sunkųjį parafino šlamą (žr. ieškinio 40 punktą), iš jos išreikštos pozicijos taip pat galima spręsti, kad ji mano, jog sunkusis parafino šlamas ir šviesiųjų likutinių alyvų parafino šlamas sudaro vieną rinką (žr. dubliko 120 punktą). Bet kuriuo atveju bet koks argumentas, kuriuo remiantis apeliaciniame procese siekiama įrodyti tokį skirstymą arba net teigti, kad šviesiųjų likutinių alyvų parafino šlamas sudaro atskirą rinką ir (arba) segmentą, būtų nepriimtinas, nes juo remiantis būtų ginčijamos Bendrojo Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės (skundžiamo sprendimo 56–61 punktai).
53 Šiame skundžiamo sprendimo punkte nurodyti Sprendimo easyJet 65 ir 66 punktai ir Sprendimo Niki Luftfahrt 174 ir 175 punktai, kuriuose vartojama sąvoka „serious indicia“ (liet. rimti įrodymai), o ne „compelling indications“ (liet. aiškūs požymiai).
54 OL C 372, 1997, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 155; toliau – pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo.
55 Kalbėdamas apie šį aspektą, Bendrasis Teismas remiasi pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 15–20 punktais.
56 Žr. Sprendimo easyJet 65 punktą.
57 Sąjungos koncentracijų kontrolės tikslas – išnagrinėti numatomus susijungimus ir įsigijimus, siekiant išvengti neigiamo poveikio konkurencijai. Taigi Reglamentu Nr. 139/2004 draudžiami susijungimai ir įsigijimai, kurie itin apribotų veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje.
58 Sprendimo easyJet 65 ir 66 punktai ir Sprendimo Niki Luftfahrt 174 ir 175 punktai.
59 Šiuo klausimu žr. Sprendimo easyJet 65 punktą.
60 Kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 57–61 punktuose.
61 Sprendimo easyJet 65 punktas.
62 Komisija remiasi apeliacinio skundo 11, 13 ir 14 punktais.
63 1998 m. kovo 31 d. Sprendimas Prancūzija ir kt. / Komisija (C‑68/94 ir C‑30/95, EU:C:1998:148, 143 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
64 Sprendimo easyJet 66 punktas.
65 Žr. šios išvados 60–70 punktus.
66 Pagal analogiją žr. 1994 m. kovo 2 d. Sprendimą Hilti / Komisija (C‑53/92 P, EU:C:1994:77, 38 punktas). Žr. šios išvados 39–49 punktus.
67 Žr. skundžiamo sprendimo 56, 59 ir 65–69 punktus. Tokie aiškūs požymiai yra požymiai, rodantys, kad, kliento požiūriu, produktai nėra tarpusavyje pakeičiami.
68 2018 m. sausio 23 d. Sprendimas F. Hoffmann‑La Roche ir kt. (C‑179/16, EU:C:2018:25, 48–67 punktai).
69 Žr. šios išvados 70 punktą.
70 Žr. 2007 m. gegužės 10 d. Sprendimą SGL Carbon / Komisija (C‑328/05 P, EU:C:2007:277, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).