C_2022434LT.01010501.xml

P9_TA(2022)0106

2023 m. biudžeto gairės – III skirsnis

2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2023 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2021/2226(BUI))

(2022/C 434/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106 a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (1) (toliau – Finansinis reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2) (toliau – DFP reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (3),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl grįžtamųjų lėšų iš AKR investicinės priemonės panaudojimo Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (4),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl požiūrio į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP (6),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo (7),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl Finansinio reglamento nuostatų dėl išorės asignuotųjų pajamų ir skolinimosi bei skolinimo pakartotinio vertinimo (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto (9),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2021)0569),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą tą sprendimą iš dalies pakeisti (COM(2021)0570),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, 2021 m. kovo 4 d. Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą ir į 2021 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos narių priimtą Porto deklaraciją dėl socialinių reikalų,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (14),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (15),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema (16) (Europos klimato teisės aktas),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, dėl klimato kaitos ir žemės, ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (17),

—	atsižvelgdamas į Visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma,

—	atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (18) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas dėl 2023 m. biudžeto gairių (07218/2022),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0062/2022),

kadangi keliose rezoliucijose Parlamentas rekomendavo, kad visos valstybės narės bent 2 proc. savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų skirtų kultūros ir kūrybos sektoriams ir bent 10 proc. – švietimui, ir kad bent 5 proc. savo „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų pagal Europos vaiko garantijų sistemą vykdomai veiklai remti;

2023 m. biudžetas: užtikrinti tolesnį visiems naudingą ekonomikos atsigavimą

pažymi, kad, nors yra vilties teikiančių požymių, bylojančių apie numatomą tolesnį augimą 2022 m., vis dar išlieka ekonominių prognozių netikrumas, turint mintyje tokius veiksnius, kaip antai tiekimo grandinės sutrikimai, aukštos energijos kainos, didėjanti infliacija ir besitęsianti COVID-19 pandemija, taip pat invazijos į Ukrainą padariniai; todėl primena, kad 2023 m. Sąjungos biudžetas bus svarbus siekiant reaguoti į geopolitinius pokyčius ir sykiu stiprinti Sąjungos ekonomiką ir jos konkurencingumą, didinti bendrą mūsų atsparumą, padėti sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir teisingą pertvarką, ir sykiu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, taip pat skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip vieną iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo aspektų;

todėl įsipareigoja dirbti, kad būtų patvirtintas į ateitį orientuotas biudžetas, kuris atitiktų Sąjungos politinius prioritetus – užtikrinti stipresnę sveikatos sąjungą, sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir skatinti teisingą, įtraukų, tvarų ir atsparų atsigavimą, be kita ko, teikiant didesnę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), propaguoti teisinės valstybės principą, ES vertybes, pagrindines teises bei jų taikymą, padedant visoje Sąjungoje suteikti daugiau galimybių visiems, ypač jaunimui, ir užtikrinant stipresnę Sąjungą jos žmonėms ir pasaulyje;

pabrėžia esminį ES sanglaudos politikos, kaip svarbiausios Sąjungos investicijų politikos ir vieno iš svarbiausių tvaraus ir integracinio atsigavimo aspektų, vaidmenį ir atkreipia dėmesį į jos unikalią Europos pridėtinę vertę ir indėlį į bendrą darnų ES ir jos valstybių narių bei regionų vystymąsi; nurodo, kad 2023 m. bus paskutiniai 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ES programų įgyvendinimo metai, visų pirma tų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas sanglaudos politikos srityje, taip pat metai, kuriais greitės naujų programų įgyvendinimas; todėl tikisi, kad tai atsispindės gerokai padidinant mokėjimų asignavimus 2023 m. biudžete;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. įsigalios naujoji bendra žemės ūkio politika (BŽŪP); primena, kokia svarbi BŽŪP ir bendra žuvininkystės politika Europos maisto sistemoje, nes visiems europiečiams tiekiamas įperkamas aukštos kokybės maistas ir užtikrinamas mitybos saugumas; taip pat atkreipia dėmesį į tinkamo žemės ūkio rinkų veikimo, tvaraus kaimo regionų vystymosi, stabilių ir priimtinų pajamų ūkininkams ir žvejams, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, taip pat ūkininkų kartų kaitos svarbą; prašo ypač daug dėmesio skirti smulkiajam žemės ūkiui, jauniesiems ūkininkams ir nedidelėms žvejybos įmonėms, kuo geriau naudojant visas atitinkamas ES programas; atkreipia dėmesį į tai, kad keletas žemės ūkio sektorių smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 protrūkio, kylančių energijos kainų ir kitų krizių;

pabrėžia, kad iki 2023 m. pabaigos valstybės narės turi sudaryti sutartis dėl visų pagal EGADP numatytų išteklių, ir ragina Komisiją šioje srityje padėti valstybėms narėms ir paramos gavėjams, kartu įtraukiant Parlamentą į šio proceso priežiūrą ir skaidrų vertinimą; be to, primena, kad svarbu į atitinkamų ES programų įgyvendinimą ir stebėseną įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

Stipresnė sveikatos sąjunga

primena, kad dėl COVID-19 krizės visuomenės sveikatos sistemos patyrė precedento neturintį spaudimą ir tai paaštrino esamas problemas; palankiai vertina tai, kad Sąjungos sveikatos politikai teikiama pirmenybė, ir atkreipia dėmesį į programą „ES – sveikatos labui“ ir programos „Europos horizontas“ veiksmų grupę „Sveikata“; pažymi, kad Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) pasirengimo veiklai skirtas biudžetas finansuojamas iš minėtų programų ir ES civilinės saugos mechanizmo lėšų, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad tai gali trukdyti siekti kitų svarbių sveikatos srities tikslų, kuriems pritarė teisės aktų leidėjai; todėl primena, kad HERA reikia skirti naujų išteklių; be to, pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Parlamento vykdomam HERA tikrinimui; pabrėžia, kad svarbu pagal ES civilinės saugos mechanizmą sukurti Europos medicinos korpusą, ir ragina visas valstybes nares prie jo prisidėti skiriant papildomų išteklių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą kovos su vėžiu plano finansavimą, daug dėmesio skiriant veiksmams, duodantiems apčiuopiamų rezultatų piliečiams, pvz., Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvai arba vakcinacijos nuo ŽPV programoms;

pripažįsta kitų Sąjungos programų, įskaitant EGADP, svarbą teikiant investicijas ir paramą siekiant užkirsti kelią sveikatos krizėms ir stiprinti sveikatos priežiūros sistemų ir infrastruktūros atsparumą; pabrėžia, kad reikia suderinti šią veiklą su kitomis ES finansuojamomis programomis, įskaitant programą „ES – sveikatos labui“, sykiu mažinant galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumus; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse ir už jų ribų reikia stiprinti informacines kampanijas apie vakcinaciją; be to, primena, kad svarbu užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą ir galimybę gauti techninę pagalbą valstybėms narėms, kurių administraciniai gebėjimai yra nedideli; pabrėžia, kad decentralizuotos sveikatos ir saugos agentūros ir įstaigos turėtų būti tinkamai finansuojamos ir turėti pakankamai darbuotojų bei prireikus stiprinamos;

Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmės užtikrinimas

pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir iki 2050 m. pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir nulinės taršos tikslą reikės didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kad būtų pašalintas Komisijos nustatytas investicijų į žaliąją pertvarką trūkumas ir pasiekti privalomi Paryžiaus susitarimo tikslai; vis dėlto pabrėžia, kad neveikimo kaina būtų daug didesnė; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas yra svarbiausias pastangų užtikrinti teisingą perėjimą prie žalesnės, tvaresnės, socialiniu požiūriu integracinės, atsparesnės ir konkurencingesnės Sąjungos aspektas ir kad reikia tolesnių finansinių pastangų šiems tikslams pasiekti; visų pirma pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai finansinių išteklių, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; primygtinai tvirtina, kad Europos žaliojo kurso sėkmė, be kita ko, priklausys nuo jo finansavimo, ir ragina pirmenybę teikti Sąjungos finansavimo priemonių įgyvendinimui regionuose, sektoriuose ir srityse, kuriems didžiausią poveikį turės žalioji pertvarka, sykiu atsižvelgiant į valstybių narių poreikius; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas MVĮ visapusiškai pasinaudoti Europos žaliojo kurso ir jų pačių verslo pertvarkos teikiamomis galimybėmis siekiant aplinkos tvarumo ir skaitmeninimo;

primena, kad reikia skirti didelių išteklių programoms, kuriomis remiami klimato ir biologinės įvairovės veiksmai ir aplinkos apsauga, pvz., programai LIFE, ir kad reikia paspartinti ir visapusiškai įgyvendinti Teisingos pertvarkos mechanizmą, be kita ko, teikiant tolesnę techninę pagalbą valstybėms narėms, siekiant padėti joms vykdyti šią užduotį; taip pat primena, jog reikia užtikrinti, kad Sąjungos lėšomis būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, stiprinant pasirengimą gaivalinėms nelaimėms, visų pirma pasitelkiant Europos civilinės saugos mechanizmą, taip pat siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; tikisi, kad Komisija laikysis per 2022 m. biudžeto taikinimo procedūrą prisiimto įsipareigojimo sustiprinti šios srities agentūrą, visų pirma atsižvelgiant į labai svarbų jos vaidmenį įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir rengiant susijusias ataskaitas; be to, yra labai susirūpinęs dėl ilgalaikio žmogiškųjų išteklių trūkumo tam tikrose Komisijos tarnybose, taigi pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti tinkamus išteklius ir tinkamą darbuotojų skaičių; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis žalos nedarymo principo siekiant užtikrinti būtiną politikos tikslų suderinamumą ir didžiausią išlaidų efektyvumą pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau;

10.

pabrėžia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas žaliųjų technologijų, procesų ir įgūdžių srityse, be kita ko, siekiant suteikti Sąjungai konkurencinį pranašumą būsimoje neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu užtikrinti tinkamus išteklius programai „Europos horizontas“; mano, kad labai svarbu teikti tinkamą paramą MVĮ siekiant padidinti jų vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; mano, kad Sąjunga turi visapusiškai išnaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kad modernizuotų savo transporto ir energetikos infrastruktūrą ir užtikrintų jos sujungiamumą bei padidintų jos tvarumą, stiprindama ES energetinį saugumą ir savarankiškumą ir toliau plėtodama energetikos sąjungą gerindama valstybių narių tarpusavio jungtis; todėl mano, kad EITP reikia užtikrinti pakankamai išteklių; pabrėžia ES kosmoso programos svarbą;

11.

atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Lustų akto ir saugaus junglumo programos; primena principą, kad naujos programos neturėtų būti kuriamos esamų programų sąskaita, ir pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos iš naujų išteklių; ketina atidžiai išnagrinėti pasiūlymų poveikį biudžetui ir 2023 m. biudžeto procedūrai;

12.

mano, kad Sąjungos konkurencingumo tikslais labai svarbu toliau skaitmeninti ekonomiką ir viešąjį sektorių; mano, kad norint sėkmingai pereiti prie skaitmeninių technologijų reikia dėti daug pastangų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pagal programą „Europos horizontas“, užtikrinti dideles investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį ir paramą tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir ES našioji kompiuterija pagal Skaitmeninės Europos programą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia spręsti skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą skatinant aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir įtraukų mokymąsi; pabrėžia, kad reikia profesionalių ūkio pertvarkymo priemonių; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti pakankamą ES programų finansavimą ir jų suderinimą, kad būtų sudarytos sąlygos proveržio technologijų naudojimui ir inovacijų diegimui rinkoje, o Europos ekonomika ir viešasis sektorius užimtų pirmaujančią padėtį skaitmeninės pertvarkos ir konkurencingumo srityje;

13.

pripažįsta Sąjungos finansavimo programų indėlį į ekonomikos atsigavimą, mažinant nedarbą ir skatinant investicijas, visų pirma remiant MVĮ ir startuolius; primena, kad MVĮ tebėra Europos ekonomikos pagrindas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; atkreipia dėmesį į programą „InvestEU“, jos MVĮ liniją ir į galimybę MVĮ, kurias neigiamai paveikė pandemija, pagal šią programą gauti kapitalo paramą; pabrėžia, kad reikia skatinti gerą bendrosios rinkos veikimą, skiriant pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, ugdomi skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai taip skatinant mažųjų įmonių konkurencingumą, gerinamos galimybės patekti į rinkas, naudojama programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ ir toliau plečiamos galimybės steigti startuolius ir plėsti jų steigimą;

14.

reiškia solidarumą su asmenimis, dirbančiais nuo pandemijos labai nukentėjusiuose sektoriuose, visų pirma turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose; pabrėžia, kad šie sektoriai yra svarbus Sąjungos ekonomikos ramstis ir juose, visų pirma MVĮ ir šeimos įmonėse, dirba didelė dalis Sąjungos darbuotojų; mano, kad šiems sektoriams turėtų būti teikiama didesnė valstybių narių ir Sąjungos parama, be kita ko, pagal EGADP, ir ragina imtis papildomų su šiais sektoriais susijusių priemonių ir skirti pakankamą finansavimą su jais susijusioms ES programoms; primygtinai tvirtina, kad, jei naujasis europinis bauhauzas (NEB) būtų patvirtintas kaip ilgalaikė iniciatyva ar programa, jai reikėtų skirti naujų išteklių; pakartoja, jog yra nusivylęs, kad ilgalaikis Parlamento prašymas sukurti specialią turizmui skirtą ES programą nebuvo įvykdytas;

Teisinės valstybės, ES vertybių ir pagrindinių teisių propagavimas ir taikymas

15.

mano, kad Sąjungos patikimumui užtikrinti labai svarbu garantuoti tinkamą Sąjungos lėšų naudojimą ir imtis visų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti; pabrėžia, kad yra aiškus ryšys tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais; mano, kad Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo turėtų būti nedelsiant visapusiškai taikomas, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas; apgailestauja, kad Komisija dar neįgyvendino šio reglamento, nepaisant to, kad jis įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., ir pabrėžia, kad reglamentas visiškai atitinka ES sutartis, kaip patvirtinta 2022 m. vasario 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais (19); tikisi, kad Komisija nedelsdama pradės taikyti reglamento 6 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms, kurioms jau išsiųsti informaciniai laiškai, kaip reikalaujama reglamento 6 straipsnio 4 dalyje; mano, kad šioje srityje veikiančioms agentūroms ir įstaigoms, pvz., Europos prokuratūrai, turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį jų darbo krūvį, įskaitant EGADP išlaidų stebėseną ir kontrolę;

16.

pabrėžia, kad teisinės valstybės principas padeda užtikrinti kitų pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, apsaugą ir yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai bei pagrindinėms teisėms; reiškia didelį susirūpinimą dėl labai pablogėjusios padėties teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityse, įskaitant teismų nepriklausomumą, valdžių padalijimą, kovą su korupcija ir žiniasklaidos nepriklausomumą bei laisvę, kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kokia svarbi yra Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, visų pirma siekiant saugoti ir skatinti teises bei vertybes, įtvirtintas ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, taip pat palaikant ir toliau stiprinant piliečių aktyvumą bei ugdymą ir atvirą, teisėmis grindžiamą, demokratinę, lygiateisę ir įtraukią visuomenę; todėl ragina šiai programai numatyti plataus užmojo išteklių lygį; primena, kad teisminis nacionalinių institucijų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant stiprinti teisinę valstybę Sąjungoje; ragina skirti tinkamą finansavimą Teisingumo programai;

Didesnės galimybės visiems ir visų pirma jaunimui visoje Sąjungoje

17.

pripažįsta, kad COVID-19 krizė padarė didelį neigiamą poveikį jaunimui, jų užimtumo galimybėms, darbo sąlygoms ir psichikos sveikatai ir dėl to prarasta galimybių bei sumažėjo perspektyvų, taip pat išaugo išsilavinimo lygio skirtumai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į profesinio rengimo ir mokymo svarbą; yra tvirtai įsitikinęs, kad 2023 m. biudžete daug dėmesio turėtų būti skiriama jaunimui, pasinaudojant tuo, kad 2022-ieji – Europos jaunimo metai, įgyvendinant konkrečius veiksmus ir politiką, kurie turi būti tęsiami 2023 m.; pabrėžia programos „Erasmus+“ svarbą ir tai, kaip svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius šiai programai, kurios sėkmė plečiant švietimo, mokymo ir darbo galimybes visoje Sąjungoje yra neabejotina ir kurią įgyvendinant pasiekta apčiuopiamų rezultatų; mano, kad ji turėtų tapti įtraukesnė ir suteikti daugiau galimybių ir vienodą prieigą visiems, visų pirma palankių sąlygų neturintiems žmonėms ir asmenims iš kaimo bei atokių vietovių;

18.

pabrėžia, kad būtina rasti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kaip sėkmingai spręsti struktūrines demografines problemas ir mažinti protų nutekėjimą kaimo, atokiose ir mažiau išsivysčiusiose ES vietovėse; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių siekiant atgaivinti ir sukurti kokybiškas vietos lygmens darbo vietas vietovėse, kuriose mažėja gyventojų; pabrėžia esminį ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir stiprinant vietos bei regionų socialinius veiksmus, stiprinant socialinį dialogą ir suteikiant visiems galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūra, judumu, tinkama mityba ir deramu būstu;

19.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti Europos solidarumo korpusą (ESK), kuris padeda jaunuoliams įgyti praktinės patirties kitoje valstybėje narėje ir taip didinti jų įsidarbinimo galimybes bei galimybes gyvenime; primena, kad svarbu tinkamai finansuoti ES veiksmus ir veiklą, skirtus jaunimui bei vaikams, visų pirma vykdomus pasinaudojant ESF+, iniciatyva „REACT-EU“ ir EGADP; primena, kad Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo;

20.

primena, kad pandemija taip pat padarė didelį poveikį vyresnio amžiaus žmonėms; primygtinai tvirtina, kad 2023 m. biudžete turėtų būti numatyta pakankama parama pažeidžiamiausiems iš jų ir apsaugota jų gerovė, orumas ir pagrindinės teisės; pažymi, kad programa „Erasmus+“ suteikia galimybių suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jie galėtų plačiau ja pasinaudoti; atkreipia dėmesį į ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie to, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų užtikrintos galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, judumu ir savanoriškos veiklos galimybėmis; ragina ES racionalizuoti ir sustiprinti savo veiksmus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms, taikant nuoseklią sistemą, susijusią su finansavimu pagal ES programas;

Stipresnė Sąjunga savo žmonėms ir pasaulyje

21.

kuo griežčiausiai smerkia neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą ir visus bandymus destabilizuoti ES partnerius rytinėse kaimyninėse šalyse, taip pat Baltarusijos dalyvavimą vykdant šią agresiją; pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga išliktų vieninga, ir ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą bei solidarumą šiomis sudėtingomis aplinkybėmis; primygtinai ragina Sąjungą užtikrinti didelį finansavimą dabartinės krizės geopolitiniams padariniams šalinti, įskaitant paramą siekiant taikyti humanitarinės pagalbos ir pasirengimo priemones pabėgėliams priimti valstybėse narėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse; primena, kad Sąjungos stabilumas taip pat priklauso nuo jos kaimyninių šalių stabilumo;

22.

primena savo rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir ragina Komisiją bei valstybes nares sutelkti visas turimas finansines priemones siekiant remti Ukrainą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad pritaria Europos taikos priemonės mobilizavimui; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares pateikti Parlamentui ankstyvas ir skaidrias ataskaitas bei informaciją šiuo klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti Ukrainai skubią humanitarinę pagalbą bendradarbiaujant su JT humanitarinėmis agentūromis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis partnerėmis; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamoms grupėms, mažumoms ir moterims bei vaikams, nes jie ypač kenčia konfliktinėse situacijose ir jiems reikia specialios apsaugos bei paramos; ragina Komisiją apsvarstyti visų turimų priemonių panaudojimą siekiant užtikrinti paramos, visų pirma susijusios su socialinėmis bei medicinos paslaugomis ir švietimu, teikimą pagal atitinkamas ES programas;

23.

pakartoja, kad tvirtai remia visų Rytų partnerystės šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti šias šalis, ypač Moldovos Respubliką, suteikiant laikiną prieglobstį pabėgėliams iš Ukrainos; pakartoja, kad būtinas valstybių narių solidarumas perkeliant pabėgėlius iš Ukrainos, atvykusius į Lenkiją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją, į kitas valstybes nares;

24.

pripažįsta sankcijų ir Sąjungos vienybės svarbą jas taikant ir ragina Komisiją nustatyti ir palengvinti jų ekonominių ir socialinių padarinių ES šalinimo priemones bei būdus;

25.

akcentuoja strateginę plėtros politikos svarbą Vakarų Balkanų šalyse ir pabrėžia, kad reikia skirti tinkamą finansavimą Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, ypač toms, kurios įgyvendina asociacijos susitarimus su ES, remti visapusiškas politines, socialines ir ekonomines reformas ir stiprinti pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę, taip pat padėti atsigauti po COVID-19 krizės ir jos ilgalaikių ekonominių padarinių; pabrėžia, kaip svarbu skirti pakankamą finansinę paramą techninei pagalbai, siekiant pagerinti ES lėšų panaudojimą tuose regionuose;

26.

tikisi, kad prieglobstis ir migracija išliks svarbūs ES darbotvarkės klausimai ir pasibaigus dabartinei krizei; pabrėžia, kad reikia nuolat teikti finansinę paramą prieglobsčio prašytojų priėmimui, registravimui, jų prašymų nagrinėjimui ir jų integracijai ir užtikrinti tinkamą finansavimą konkretiems Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslams, siekiant užtikrinti tinkamą bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši sistema turi būti grindžiama solidarumu ir bendra atsakomybe, t. y. kai kurioms valstybėms narėms neturi tekti neproporcingai didelė našta, pagarba žmogaus teisėms, integracijos skatinimu, teisėtos migracijos sistemos sukūrimu, kaip prašė Parlamentas, kova su prekyba žmonėmis ir veiksmingo, saugaus bei oraus asmenų grąžinimo ir savanoriško grįžimo sistemų tobulinimu, laikantis ES vertybių bei tarptautinių įsipareigojimų; be to, ragina skirti tinkamą finansavimą Sienų valdymo ir vizų priemonei, kad būtų sustiprintos sienų valdymo sistemos;

27.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES lėšomis nesinaudotų asmenys ar subjektai, įtraukti į sąrašą asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės (įskaitant rangovus ar subrangovus, seminarų arba mokymų dalyvius ar trečiąsias šalis);

28.

pabrėžia, kad Sąjunga turi turėti pakankamai išteklių, kad galėtų reaguoti į dideles krizes bei ilgalaikes problemas kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, ir primena, kad DFP 6 išlaidų kategorijos viršutinė riba jau yra per žema ir kad būtina tikslinti dabartinę DFP; ragina skirti pakankamą finansavimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei ir Pasirengimo narystei paramos priemonei, kad jos galėtų atlikti savo esminį vaidmenį skatinant tvarų ir demokratinį vystymąsi ir politines bei ekonomines reformas, apsaugant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, remiant rinkimų procesus ir sprendžiant socialines bei klimato problemas, taip pat šalinant pagrindines migracijos priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau teikti paramą pabėgėliams, visų pirma Turkijoje ir platesniame regione, ir reaguoti į įvykius Afganistane, ir kartu pakartoja, kad Sąjungos biudžetas neturėtų būti vienintelis finansavimo šaltinis; ragina užtikrinti, kad JT pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) 2023 m. gautų plataus užmojo finansavimą iš ES biudžeto, kad ji galėtų tinkamai remti regioninį stabilumą ir stiprinti Palestinos pabėgėlių atsparumą; pabrėžia humanitarinės pagalbos programos svarbą ir pažymi, kad ištekliai nedidėja taip, kaip turėtų atsižvelgiant į rekordiškai didelius poreikius; todėl ragina jai skirti didesnį finansavimą, o valstybes nares – padidinti savo humanitarinę pagalbą;

29.

pakartoja savo nuomonę, kad Sąjunga turėtų turėti pakankamai išteklių reaguoti į nenumatytus įvykius ES ir už jos ribų; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią įvairių dabartinių tebesitęsiančių iššūkių padarinių ir jų poveikio 2023 m. biudžeto procedūrai, taip pat visai 2021–2027 m. DFP analizę ir įvertinti, kada būtų tinkama atlikti DFP tikslinimą;

30.

mano, kad pastarojo meto COVID-19 infekcijų padidėjimas yra dar vienas įrodymas, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant paskiepyti visą pasaulį; primena trijų institucijų susitarimą, pasiektą sudarant 2022 m. biudžetą, iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos apžvelgti atsako į pandemiją raidą, visų pirma kiek tai susiję su skiepijimu tarptautiniu mastu, ir nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų;

31.

pabrėžia, kad didėja poreikis skirti tinkamą finansinę paramą Sąjungos saugumui ir gynybai, be kita ko, pasinaudojant Europos gynybos fondu, kurio lėšomis remiami moksliniai tyrimai ir plėtra gynybos sektoriuje; ragina dėti daugiau pastangų siekiant didinti dislokavimo galimybes ir operatyvinį veiksmingumą bei pagerinti karinį mobilumą, be kita ko, siekiant prisidėti prie stabilumo ES kaimyninėse šalyse ir už jų ribų stiprinimo ir kovoti su hibridinėmis bei kibernetinėmis grėsmėmis; mano, kad tokios pastangos padidintų Sąjungos strateginį savarankiškumą ir sustiprintų Europos gynybos pramonės konkurencingumą; be to, ragina skirti tinkamą finansavimą Vidaus saugumo fondui;

32.

tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., dezinformacijos skleidimu, įskaitant dezinformaciją internete, melagingų naujienų kampanijomis, nukreiptomis prieš ES, terorizmu, radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu ES ir jos kaimyninėse šalyse; mano, kad finansavimo asignavimai turėtų atspindėti kintantį grėsmių pobūdį ir poreikį šalinti pagrindines jų priežastis, taip pat jais turėtų būti užtikrintas geresnis Sąjungos pastangų šioje srityje koordinavimas;

33.

ragina Tarybą ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti visų valstybių narių, konkrečiai Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos, kurios atitinka visus techninius reikalavimus, integraciją į Šengeno erdvę; mano, kad ekonomikos augimas ir klestėjimas, vidaus saugumas, ES išorės sienų apsauga, pagrindinės teisės, tinkamas Šengeno erdvės veikimas ir judėjimo laisvė ES teritorijoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitą naudingai papildantys dalykai; mano, kad būtina užtikrinti tinkamą visų agentūrų, veikiančių pagrindinių teisių, prieglobsčio, saugumo, teisingumo ir integruoto sienų valdymo srityse, finansavimą, darbuotojų skaičių ir mokymą; primena, kad Šengeno erdvė teikia ekonominę naudą jai priklausančioms valstybėms;

Kompleksiniai klausimai

34.

primena, kad Europos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) finansavimo išlaidos turi būti dengiamos Sąjungos biudžeto lėšomis, be kita ko, pakankamomis pajamomis iš naujų nuosavų išteklių, ir turėtų būti pagrįstos būtinais ir savalaikiais asignavimais; pabrėžia, kad išlaidų programų finansiniai paketai neturėtų būti naudojami NGEU finansavimo išlaidų nenuspėjamumui valdyti; mano, kad biudžeto valdymo institucija turi visapusišką galią nuspręsti sustiprinti bet kokias ES programas, įskaitant tuos atvejus, kai NGEU finansavimo išlaidos yra mažesnės nei tikėtasi; primena, kad bendras Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl NGEU finansinių išlaidų 2022 m., dėl kurio susitarta 2021 m. lapkričio 15 d. taikinimo laikotarpiu, taikomas 2022 m. biudžeto procedūrai ir juo nesukuriamo precedento; primena, kad visi būsimi sprendimai gali būti priimami tik metinės biudžeto procedūros metu;

35.

primena, kad Sąjungos institucijos tarpinstituciniame susitarime susitarė dėl teisiškai privalomų veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, siekiant užtikrinti visišką ES ekonomikos gaivinimo plano pagrindinių ir susijusių palūkanų grąžinimą, nemažinant programos išlaidų ar investicinių priemonių pagal DFP, tuo pačiu metu laikantis universalumo principo; palankiai vertina Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. pasiūlytą finansinį paketą, į kurį įtrauktas atnaujintas Sprendimas dėl nuosavų išteklių (20) numatant tris rūšis naujų nuosavų išteklių: pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir didžiausių ir pelningiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalį; mano, kad itin svarbu imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo finansiniu paketu; todėl prašo, kad Taryba laikytųsi sutarto tvarkaraščio ir iki 2023 m. biudžeto procedūros užbaigimo padarytų pažangą pirmojo nuosavų išteklių krepšelio srityje; be to, primygtinai ragina Komisiją iki 2023 m. gruodžio mėn. pateikti pasiūlymą dėl antrojo naujų nuosavų išteklių krepšelio, kad būtų užtikrinta pakankamai išteklių sumoms grąžinti pagal priemonę „NextGenerationEU“; primena, kad 2023 m. bus antrieji su konkrečia programa susijusio koregavimo pagal DFP reglamento 5 straipsnį taikymo metai;

36.

pažymi, kad susidaręs netikėtai didelis panaikintų įsipareigojimų, skirtų moksliniams tyrimams, lygis (daugiau kaip 469 mln. EUR) nebuvo numatytas ir todėl neįtrauktas į susitarimą dėl DFP; mano, kad visais su moksliniais tyrimais susijusiais panaikintais įsipareigojimais turėtų būti galima pasinaudoti pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; ketina panaikintus įsipareigojimus, kurie papildo sumas, kurias Komisija turi įtraukti į biudžeto projektą, nukreipti į kelias pagrindines sritis;

37.

tikisi, kad peržiūrėtas veiksmų klimato srityje stebėjimo metodas bus taikomas sudarant 2023 m. biudžeto projektą, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, ir teikiant ataskaitas dėl reikšmingos žalos nedarymo principo veiklos rezultatų ataskaitoje; tikisi, kad Komisija kuo greičiau patvirtins veiksmingą, skaidrų ir išsamų biologinės įvairovės stebėjimo metodą, atsižvelgdama į 2024 m., 2026 m. ir 2027 m. nustatytus tikslus; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į visas atitinkamas išvadas ir rekomendacijas siekiant, kad visos būsimos išlaidos būtų visiškai skaidrios, ir nustatyti aiškesnį ryšį tarp išlaidų klimatui bei biologinei įvairovei ir jų faktinio poveikio, be kita ko, taikant išdirbių ir rezultatų rodiklius; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti rengiant metodus, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime; tikisi, kad, prieš paskelbdama 2023 m. biudžeto projektą, Komisija konsultuosis su Parlamentu dėl biologinės įvairovės metodo;

38.

ragina Komisiją parengti ES biudžeto socialinių išlaidų stebėjimo metodą, grindžiamą Europos socialinių teisių ramsčio principais;

39.

pakartoja, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusios ekonomikos ir socialinės krizės neproporcingai nukentėjo moterys, be kita ko, dėl išaugusių smurto dėl lyties atvejų; todėl prašo skirti daug lėšų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogramei „Daphne“; ragina toliau numatyti lėšų ES biudžete, skirtų lyčių lygybei skatinti ir kovoti su diskriminacija, visų pirma moterų ir LGBTI+ asmenų diskriminacija, ir ragina Komisiją skatinti didesnę ES programų šiose srityse sąveiką; taip pat ragina skirti daug išteklių siekiant remti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą, skatinimą ir galimybę naudotis jomis visiems, taip pat siekiant remti žmogaus teisių gynėjas moteris;

40.

primena, kad Komisija turi ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti išlaidų, susijusių su lyčių lygybės skatinimu, taip pat teisėmis ir lygiomis galimybėmis visiems, vertinimo metodą, kurį papildytų sistemingas pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, teikimas ir vertinimas; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ir įtraukti lyčių aspekto integravimą, kaip horizontalųjį principą, į visas ES veiklos sritis, politiką ir programas; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka agentūros ir įstaigos šioje srityje, ir tai, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą bei pakankamai darbuotojų, kad jos galėtų atlikti savo užduotis; ragina sparčiai įgyvendinti 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją;

41.

primena, kad decentralizuotos agentūros atlieka nepaprastai svarbų darbą; mano, kad agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis; primena, kad agentūrų užduotys keičiasi atsižvelgiant į politikos prioritetus, ir pabrėžia, kad kartu su naujomis pareigomis turi būti skiriami atitinkamo lygio nauji ištekliai;

42.

mano, kad 2023 m. biudžete turėtų būti numatytas pakankamas mokėjimų asignavimų lygis tiek naujoms programoms, tiek įgyvendinamų programų užbaigimui, iš dalies siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetu būtų suteiktos būtinos ekonominės paskatos; remdamasis įgyvendinant ankstesnes daugiametes finansines programas įgyta patirtimi, pabrėžia, kad būtina paspartinti programų įgyvendinimą siekiant išvengti vėluojančių mokėjimų susikaupimo antroje DFP laikotarpio pusėje;

43.

mano, kad reikiami asignavimai turėtų būti skirti tais atvejais, kai įgyvendinamos Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijos;

44.

pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę išbandant naujas politikos iniciatyvas ir kuriant pagrindą būsimiems Sąjungos veiksmams; todėl ketina pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį, atitinkantį Parlamento politinius prioritetus ir Komisijos vertinimą; yra įsitikinęs, kad Komisija, remdamasi teisiniu ir finansiniu vertinimu, nešališkai įvertins pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, ir tikisi gauti tikslius bei išsamius paaiškinimus, kai laikoma, kad projektas patenka į ES programų ir politikos priemonių aprėptį, pateikiant konkrečių ES veiksmų, kurie, kaip laikoma, aprėpia pasiūlymus, pavyzdžių; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžete patvirtinti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai būtų visapusiškai, laiku ir bendradarbiaujant su Parlamentu įgyvendinami, taip pat užtikrinti didesnį jų matomumą siekiant, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

o o

45.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 1.

(4) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 2.

(5) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 3.

(6) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 4.

(7) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 5.

(8) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 6.

(9) OL C 445, 2021 10 29, p. 240.

(10) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(11) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(12) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23.

(13) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

(14) OL C 494, 2021 12 8, p. 2.

(15) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(16) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(17) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0052.

(18) OL L 45, 2022 2 24, p. 1.

(19) 2022 m. vasario 16 d. sprendimai bylose Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C-156/21, ECLI:EU:C:2022:97, ir Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-157/21, ECLI:EU:C:2022:98.

(20) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).