(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtas ataskaitas (ŽMTEK);

(3)

Taryba privalo priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, atitinkamai, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienų žuvų išteklių arba kiekvienos žvejybos atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 1380/2013;

(4)

bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant sąžiningas sąlygas žvejybos sektoriuose, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su atitinkamų patariamųjų tarybų atstovais;

(5)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir todėl išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK dydžiai turėtų būti grindžiami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, kartu atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kitimo tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Vakarų vandenų daugiametis planas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/472 (2) ir įsigaliojo 2019 m. Kadangi FMSY intervalų negalima nustatyti nė vienam iš išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie patenka į daugiamečio vakarų vandenų plano taikymo sritį, tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos taip, kad jos atitiktų to plano tikslus, ir atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, taip pat į žuvininkystės valdymui taikomą atsargumo principą, kai tinkamos mokslinės informacijos nėra, kartu taip pat atsižvelgiant į tai, kad sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti užtikrinant didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), ypač tais atvejais, kai dėl to reikia nustatyti pirmalaikį žvejybos draudimą.

(7)

tuo atveju, kai su ištekliais siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė veiktų visapusiškai laikydamasi BŽP principų bei taisyklių;

(8)

tam tikrų BLSK, nurodytų kaip „Kiti“, atveju valstybės narės, kurioms nepaskirta kvota, gali naudotis bendromis kvotomis. Valstybės narės, pasinaudojusios tokia bendra kvota, vėliau gali gauti savo kvotą, pvz., per kvotų mainus. Pranešdamos Komisijai apie laimikį pagal tą patį BLSK valstybės narės į savo pačių kvotą įskaičiuotiną laimikį turėtų atskirti nuo laimikio, kuris turi būti įskaičiuotas į bendrą kvotą. Siekiant sudaryti galimybes tokiam atskyrimui, turėtų būti įvestas atskiras laimikio registravimo kodas;

(9)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 (3) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Vadovaujantis tuo reglamentu, Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 arba 4 straipsnis netaikomas. 2014 m. visiems ištekliams, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(10)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 įpareigojimas iškrauti laimikį visapusiškai taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. ir visos sužvejotos rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvys turi būti iškraunamos. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tam tikrų žuvų išteklių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į perėjimą nuo žvejybos galimybių nustatymo pagal iškraunamą kiekį prie žvejybos galimybių nustatymo pagal laimikį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu ir Reglamento (ES) 2019/472 13 straipsniu, Komisija priėmė deleguotųjų reglamentų, kuriuose išdėstytos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos, nustatant konkrečius išmetimo į jūrą mažinimo planus;

(11)

nustatant rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybes reikėtų atsižvelgti į tai, kad laimikio iš principo nebeleidžiama išmesti į jūrą. Todėl žvejybos galimybės turėtų būti grindžiamos ICES rekomenduojamu bendro laimikio kiekiu (o ne rekomenduojamu pageidaujamo laimikio kiekiu). Kiekiai, kuriems išimties tvarka netaikomas iškrovimo įpareigojimas, ir toliau gali būti išmetami į jūrą, turėtų būti išskaičiuojami iš to rekomenduojamo bendro laimikio kiekio;

(12)

žvejybos galimybių nustatymas turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, tokius kaip 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimas dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo (4), ir išsamius valdymo principus, nustatytus 2008 m. priimtose Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse giliavandenės žvejybos atviroje jūroje valdymo gairėse, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų elgtis atsargiau, jei informacija netiksli, nepatikima arba nepakankama. Tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimą ar tų priemonių visai nesiimti;

(13)

raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) laimikis sužvejojamas Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) reguliuojamuose rajonuose, kurie ribojasi su ICES 9 parajoniu. Kadangi ICES duomenys apie tuos gretimus rajonus yra neišsamūs, BLSK turėtų būti ir toliau taikomas tik ICES 9 parajoniui;

(14)

kadangi susitarimas su Jungtine Karalyste dėl bendro daugiateritorių išteklių valdymo dar nepasiektas ir siekiant nustatyti tinkamą Sąjungos žvejybos veiklos reguliavimo sistemą, kol bus priimti sprendimai dėl bendro valdymo, pirmiesiems trims 2021 m. mėnesiams turėtų būti nustatytos laikinos žvejybos galimybės. Tokios laikinos žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos taip, kad nenulemtų konsultacijų su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis rezultatų ir netrukdytų nustatyti nuolatinių BLSK atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas. Todėl, laikantis bendro požiūrio, jos turėtų sudaryti 25 % 2020 metams nustatytų žvejybos galimybių Sąjungos dalies. Tos laikinos žvejybos galimybės jokiomis aplinkybėmis neturėtų trukdyti nustatyti galutines žvejybos galimybes pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (5), kuris laikinai taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į konsultacijų rezultatus, Sąjungos teisinę sistemą ir mokslines rekomendacijas;

(15)

ICES rekomendavo islandinių pjūklapilvių beriksų (Hoplostethus atlanticus) iki 2024 m. nežvejoti. Šios rūšies žuvų ištekliai išeikvoti ir nepajėgia atsikurti, todėl tikslinga ir toliau drausti šias žuvis žvejoti, laikyti laive, perkrauti ir iškrauti. ICES pažymėjo, kad Sąjunga specializuotosios šios rūšies žvejybos šiaurės rytų Atlante nevykdo nuo 2010 m.;

(16)

ICES rekomendavo kuo labiau sumažinti giliavandenių ryklių mirtingumą dėl žvejybos. Giliavandeniai rykliai yra ilgaamžės žuvys, jų reprodukcijos greitis yra nedidelis ir ištekliai pereikvojami. Todėl šių rūšių žuvų žvejyba turėtų būti draudžiama;

(17)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Siekiant sudaryti valstybėms narėms sąlygas užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas laiku, jis turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

b)

kvota – Sąjungai arba valstybei narei skirta BLSK dalis;

c)

tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)

analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl su būsimais laimikiais susijusių galimybių;

e)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (6) III priede;

f)

Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 (7) II priede;

g)

giliavandeniai rykliai – šio reglamento priedo 1 dalies 2 punkte išvardytų rūšių rykliai.

a)

jį sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)

jis yra įskaičiuojamas į Sąjungos kvotą, kuri yra nepaskirstyta kvotomis valstybėms narėms ir ta Sąjungos kvota nėra išnaudota.

a)

žvejoti islandinius pjūklapilvius beriksus (Hoplostethus atlanticus) ICES 1–10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, taip pat tuose parajoniuose sužvejotas šios rūšies žuvis laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.

b)

žvejoti giliavandenius ryklius ICES 5–9 parajoniuose, ICES 10 parajonio Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, ICES 12 parajonio tarptautiniuose vandenyse ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse, taip pat tuose rajonuose sužvejotus šiuos ryklius laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.