(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 452/2007 (2) Taryba importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms nustatė antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės).

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1243/2010 (3) Taryba Kinijos eksportuojančio lyginimo lentų gamintojo „Since Hardware (Guangzhou) Co“ importuojamoms lyginimo lentoms nustatė galutinį antidempingo muitą. Tyrimai, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinami pradiniais tyrimais.

(3)

Atlikus naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 77/2010 (4) iš dalies pakeitė importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentoms taikomas galutines antidempingo priemones.

(4)

Atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 270/2010 (5) iš dalies pakeitė priemones.

(5)

Vykdydama Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–141/08 P (6), Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 805/2010 (7) Taryba Kinijos eksportuojančio lyginimo lentų gamintojo „Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd“ (Fošanas) importuojamoms lyginimo lentoms pakartotinai nustatė galutinį antidempingo muitą.

(6)

Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 987/2012 (8), laikydamasi Teisingumo Teismo sprendimo byloje T-274/07 (9), eksportuojančio Kinijos Liaudies Respublikos lyginimo lentų gamintojo „Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd“ importuojamoms lyginimo lentoms iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą.

(7)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 695/2013 (10) dar penkeriems metams pratęsė priemonių taikymą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentoms ir panaikino importuojamoms Ukrainos kilmės lyginimo lentoms taikomas priemones.

(8)

Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1662 (11) importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentoms iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą.

(9)

Šiuo metu galioja 18,1–39,6 proc. antidempingo muito norma atrinktų eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui ir 42,3 proc. antidempingo muito norma visų kitų Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių importuojamam produktui.

(10)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (12), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(11)

Prašymą atlikti peržiūrą 2024 m. birželio 29 d. Sąjungos lyginimo lentų pramonės vardu, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, (toliau – prašymas) pateikė penki Sąjungos gamintojai „Afer FUTE - Fábrica de Utilidades de Tubo S.A.“, „Brabantia Latvia SIA“, „Colombo New Scal SpA, Rörets Polska Sp. z o.o.“ ir „Sonecol Indústria Metalurgica de Utilidades Domésticas S.A.“ (toliau – pareiškėjai). Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tikriausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

(12)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2024 m. spalio 1 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės lyginimo lentų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (13) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(13)

Atliekant tyrimą dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo buvo nagrinėjamas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, kitiems Sąjungos gamintojams, visiems žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams, importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(15)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(17)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimties tipiškumu. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems teko daugiau nei 55 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties, be to, taip užtikrintas geras geografinis pasiskirstymas. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Nė viena suinteresuotoji šalis pastabų nepateikė, todėl Komisija patvirtino, kad preliminariai atrinkti Sąjungos gamintojai galiausiai laikomi galutinai atrinktais gamintojais. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti importuotojus, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į tai, kad nebendradarbiauta, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė eksportuojančios šalies valdžios institucijų ir gamintojų asociacijų nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Nė vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į tai, kad nebendradarbiauta, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(22)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(23)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(24)

Komisija klausimynus išsiuntė atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir naudotojams. Šie klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (14).

(25)

Klausimyno atsakymus pateikė tik trys atrinkti Sąjungos gamintojai.

(26)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį patikrinimo apsilankymai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

(27)

2025 m. rugsėjo 19 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(28)

Pastabų, kuriomis būtų ginčijami Komisijos nustatyti faktai, negauta.

(29)

Šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje peržiūrimasis produktas yra tas pats, kaip ir vykdant pradinius tyrimus ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. lyginimo lentos, pastatomosios (arba ne), sugeriančios garus (arba ne), ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), įskaitant lentas rankovėms lyginti, ir visų jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštė ir lygintuvo laikiklis (toliau – peržiūrimasis produktas).

(30)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 3924 90 00 , ex 4421 99 99 , ex 7323 93 00 , ex 7323 99 00 , ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00 (TARIC kodai 3924 90 00 10, 4421 99 99 10, 7323 93 00 10, 7323 99 00 10, 8516 79 70 10 ir 8516 90 00 51).

(31)

Kaip nustatyta atlikus pradinius tyrimus ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(32)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(33)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lyginimo lentos buvo toliau importuojamos iš Kinijos. Remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės pateikė Komisijai pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), lyginimo lentų importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 6 proc. Sąjungos rinkos, palyginti su 11 proc. rinkos dalimi vykdant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (15). Vertinant absoliučiais skaičiais, importo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didelė, o nagrinėjamuoju laikotarpiu jai buvo būdinga augimo tendencija.

(34)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos eksportuotojas / gamintojas. Todėl 2024 m. gruodžio 16 d. Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas dėl KLR eksportuotojų / gamintojų vykdomo dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo pagrįsti turimais faktais. Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo jokių pastabų ar tvirtinimų dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo.

(35)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais, visų pirma – prašyme pateikta informacija ir statistiniais duomenimis, grindžiamais 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Be to, Komisija naudojosi kitais viešai prieinamos informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, Pasaulio banko, „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (toliau – Orbis) duomenų bazėmis ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) statistiniais duomenimis. Komisija taip pat rėmėsi ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis ir JAV ir Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų inicijuotų antidempingo tyrimų dėl to paties produkto išvadomis.

(36)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(37)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino Kinijos vyriausybė nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Vėliau, 2024 m. gruodžio 19 d., Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad, siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji remsis turimais faktais, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Pastabų ar tvirtinimų dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo negauta.

(38)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Turkiją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(39)

2025 m. gegužės 19 d. pranešimu Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo ir energijos, naudojamų lyginimo lentų gamyboje (toliau – pranešimas dėl gamybos veiksnių). Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais ir prašymu, Komisija kaip tinkamą tipišką šalį nustatė Turkiją. Dėl pranešimo dėl gamybos veiksnių Komisija pastabų negavo.

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(41)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(42)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija atlikdama šį tyrimą padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(43)

Komisija išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, kad galėtų nuspręsti, ar KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, dėl kurių naudoti tos šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas būtų netinkama. Ta analizė apėmė toliau nurodytus įrodymus, susijusius su įvairiais kriterijais, svarbiais siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų.

(44)

Pirma, prašyme pateikti įrodymai apėmė toliau nurodytus elementus, rodančius, kad esama didelių iškraipymų.

(45)

Pareiškėjai pažymėjo, kad nagrinėjamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso Kinijos valdžios institucijoms, yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos. Pareiškėjai pažymėjo, kad tokia įtaka susijusi ne tik su peržiūrimojo produkto rinka, bet taip pat su pagrindinių žaliavų (t. y. plieno) rinka. Pareiškėjų teigimu, Kinijos vyriausybė tai pasiekia dviem pagrindiniais kanalais: vienas kanalas susijęs su sektoriaus įmonių struktūros pertvarkymu, o kitas kanalas – su atskirų valstybės valdomų įmonių vadovybės ir personalo kontrole (16).

(46)

Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Komisijos išvadas, padarytas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir nurodė, kad pagrindinių nagrinėjamojo produkto sudedamųjų dalių tiekėjai priklauso Kinijos valstybei. Prašyme pareiškėjai ne tik pažymėjo, kad lyginimo lentų gamintojai, kaip antai „Hardware (Guangzhou) Co. Ltd“, palaiko glaudžius ryšius su KKP (17), bet ir nurodė, kaip nustatyta per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, KKP įtaką pagrindinių peržiūrimojo produkto sudedamųjų dalių tiekėjams (18).

(47)

Pareiškėjai taip pat pabrėžė, kad valstybės dalyvavimas įmonių veikloje leidžia jai kištis į kainas ir sąnaudas. Jie nurodė Komisijos išvadas atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, kuriose nurodyta, kad tai pasiekiama KKP organams dalyvaujant tiek valstybinėse, tiek privačiose įmonėse (19). Kainoms ir sąnaudoms įtakos turi įvairios priemonės, pavyzdžiui, dirbtinis žaliavų tiekimo lygio padidėjimas ar sumažėjimas arba kainų nustatymo mechanizmas (20).

(48)

Be to, pareiškėjai nurodė, kad viešąja politika arba priemonėmis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiamos laisvosios rinkos jėgos. Šiuo klausimu pareiškėjai pažymėjo, kad „Kinijos politika yra akivaizdžiai intervencinė“. Visų pirma pareiškėjai paminėjo tokias politikos priemones, kaip „Pagaminta Kinijoje 2025“, „kurioje nustatytas tikslas skatinti gamybos pramonę, <...> o subsidijos paskolų palūkanoms laikomos įmonėms teiktinos finansinės paramos rūšimi“, be to, jie nurodė, kad „bankai ir kiti skolintojai privalo remti šią politiką teikdami paskolas tokiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms“ (21).

(49)

Pareiškėjai pažymėjo, kad peržiūrimojo produkto sektoriui didelį poveikį daro politikos priemonės, taikomos plienui, kuris yra pagrindinė lyginimo lentų gamybos žaliava. Šiuo klausimu pareiškėjai atkreipė dėmesį į „visapusišką vyriausybės kontrolę, kuri užkerta kelią laisvajai rinkai plieno sektoriuje“ (22).

(50)

Pareiškėjai taip pat tvirtino, kad bankroto, bendrovių ar nuosavybės įstatymų nėra, jie taikomi diskriminuojant arba jų vykdymo užtikrinimas yra netinkamas. Pareiškėjai rėmėsi Komisijos ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis ir nurodė, kad „nagrinėjamojo produkto sektoriuje esama iškraipymų „iš viršaus į apačią“, atsirandančių dėl diskriminacinio bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo“ (23).

(51)

Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį į darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymus peržiūrimojo produkto ir jo žaliavų sektoriuje Kinijoje, remdamiesi ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, per kurią nustatyta, kad „darbo užmokesčio sąnaudos lyginimo lentų gamybos sektoriuje ir pagrindinių sudedamųjų dalių gamybos sektoriuose yra iškraipomos“ (24).

(52)

Galiausiai pareiškėjai pažymėjo, kad galimybės gauti finansavimą iškraipomos peržiūrimojo produkto gamintojų naudai. Konkrečiai kalbant, pareiškėjų teigimu, „finansų sistemos veikimui būdingas valstybės dalyvavimas tiek skolinimosi, tiek skolinimo srityse, taip pat tai, kad nėra įprastų rinkos mechanizmų, pavyzdžiui, veiksmingų ir skaidrių bankroto ir pasitraukimo iš rinkos procedūrų“ (25).

(53)

Antra, neseniai atlikusi tyrimus, susijusius su KLR peržiūrimojo produkto sektoriumi arba plieno sektoriumi (gaminant lyginimo lentas plienas yra pagrindinė žaliava) (26), Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (27). Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad plieno sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos vyriausybės nuosavybės dalis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (28), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali daryti poveikį kainoms ir sąnaudoms valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (29). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekia žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai paskirstomi sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (30). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, ir dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (31). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (32), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (33).

(54)

Trečia, naujausioje priemonių galiojimo termino peržiūroje, susijusioje su peržiūrimuoju produktu (34), Komisija padarė išvadą, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Komisija nežino jokių esminių struktūrinių pokyčių KLR apskritai ir (arba) konkrečiai atitinkamame sektoriuje, kurie galėtų turėti įtakos šiai išvadai.

(55)

Ketvirta, iš papildomų įrodymų, pateiktų ataskaitoje, kurią Komisija parengė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, matyti, kad didelių iškraipymų buvo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(56)

Penkta, per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal tą punktą. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(59)

Kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti – 2025 m. gegužės 19 d. pranešimą dėl gamybos veiksnių. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešimu dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje Turkiją laikyti tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(60)

Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją kaip šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas ją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kurioje, kaip žinoma, gaminamas peržiūrimasis produktas.

(61)

Pastabų dėl tame pranešime nurodytos šalies negauta.

(62)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie visus galimos tipiškos šalies gamybos veiksnius ir pažymėjo:

(63)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pranešimu dėl gamybos veiksnių informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Turkiją.

(64)

Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo.

(65)

Pastabų negauta.

(66)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(67)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(68)

Suinteresuotosios šalys pastabų šiuo klausimu nepateikė.

(69)

Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė gamybos veiksnius, pavyzdžiui, medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu. Pastabų negauta.

(70)

Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudosis TURKSTAT duomenimis (38). Kalbant apie energijos sąnaudas, atlikus ankstesnį tyrimą nustatyta, kad elektros energija ir gamtinės dujos, sunaudojamos lyginimo lentų gamybos proceso metu, yra nedidelės. Todėl atliekant šį tyrimą energijos sąnaudos vėl bus laikomos nereikšmingomis (39).

(71)

Atsižvelgiant į prašyme pateiktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Lyginimo lentų gamybos veiksniai

(72)

Lyginimo lenta – tai paprastai siauras kietos plokščios medžiagos gabalas su šilumai atsparia apsauga, neretai sulankstomomis kojomis, ant kurio galima lyginti drabužius ar patalynę. Remiantis peržiūrimojo produkto, dėl kurio atliekamas šis tyrimas, apibrėžtimi, jį taip pat gali sudaryti garus sugeriantis, šildantis ar orą pučiantis paviršius, lentos rankovėms lyginti ir kitos dalys. Pagrindinė lyginimo lentoms gaminti naudojama žaliava yra metalas, dažniausiai plienas (metalo lakštas, vamzdžiai, viela). Kitos lyginimo lentoms gaminti naudojamos žaliavos gali būti dažai (dangos), plastikinės dalys, putos ir audiniai.

(73)

Skirtingą kainų struktūrą lemia gaminamos lentos rūšis, pvz., aukščiausios klasės lentos gaminamos iš kitų medžiagų nei paprastos lentos. Komisija nustatė lyginimo lentų gamybos veiksnius pagal prašymą atlikti peržiūrą. Kaip jau minėta, nė viena suinteresuotoji šalis šiuo klausimu jokių pastabų nepateikė.

(74)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 (41) 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 43–57 konstatuojamosiose dalyse ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų. Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(75)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į 87–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl dempingo ir į šios priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (peržiūros tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad koreguoti atsižvelgiant į vidaus vežimo išlaidas nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė ir atitinkamai padidėtų dempingo skirtumas.

(76)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas plieno sektoriuje pagal statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, paprastai vadinamą NACE, kuris apima darbo sąnaudas plieno gamybos sektoriuje, t. y. NACE kodą C-259 „Kitų metalo gaminių gamyba“ (42).

(77)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, lyginimo lentų gamybos procese suvartojama nedaug energijos (elektros ir gamtinių dujų). Tai patvirtinta ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis, kurios šiame tyrime nebuvo užginčytos. Kadangi atlikus tyrimą nenustatyta jokios šias išvadas paneigiančios informacijos, jos buvo priimtos, todėl šio tyrimo tikslais energijos sąnaudos laikytos nereikšmingomis.

(78)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Siekiant atsižvelgti į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(79)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi pareiškėjų pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytos produkto gamybos sąnaudų vertės, atsižvelgiant į gaminamą modelį. Nesant jokios viešai prieinamos informacijos apie Turkijos lyginimo lentų gamintojus, PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis Turkijos centrinio banko skelbiamuose sektorių statistiniuose duomenyse pateikta informacija, t. y. kitų metalo gaminių gamybos (C-259) naujausiais turimais statistiniais duomenimis (2023 m.).

(80)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo kiekvienos rūšies produktui, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi Kinijos gamintojai ir (arba) eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių modelių lyginimo lentos gaminamos Kinijoje. Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šiuo tikslu pareiškėjai nustatė šešis lyginimo lentų modelius, įskaitant žemiausios ir aukščiausios klasės lyginimo lentas. Šių modelių normalioji vertė buvo nustatyta pagal 81–83 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą metodiką.

(81)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant lyginimo lentas.

(82)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 78 konstatuojamojoje dalyje. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(83)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(84)

Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo ir todėl Komisija neturėjo informacijos apie produktų asortimentą nei vidaus rinkoje, nei eksportui į Sąjungą, Komisija taip pat nustatė normaliąją vertę visos šalies lygmeniu, apskaičiuodama kiekvienos rūšies produkto normaliosios vertės vidurkį.

(85)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, viso importo kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais. Eksporto kaina buvo pagrįsta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje pateikta informacija ir pakoreguota pagal franko laivo denio (FOB) lygį, atėmus tvarkymą ir jūrų frachtą, remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įrodymais (43). Kadangi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje importo apimtis pateikiama kilogramais, Komisija nurodytus duomenis pavertė vienetais taikydama konvertavimo koeficientą, nustatytą atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (44), paminėtą 8 konstatuojamojoje dalyje.

(86)

Komisija neturi išsamios informacijos apie produktų asortimentą, nes KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, o 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenys apima visas lyginimo lentas, neišskiriant rūšių. Todėl Komisija taip pat naudojo kiekvienos rūšies produkto eksporto kainas pagal prašyme (45) pateiktus pasiūlymus ir kainas, pakoreguotas pagal FOB lygį tuo pačiu pagrindu, kaip ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenys. Prašyme nepateikta jokių įrodymų dėl Kinijos vidaus vežimo išlaidų, todėl naudota FOB kaina kaip gamintojo kainos EXW sąlygomis pakaitinis rodiklis. Atsižvelgdama į 87–89 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą išvadą dėl dempingo ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (peržiūros tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų atimti nereikia, nes dėl to tik sumažėtų eksporto kaina, taigi ir padidėtų dempingo skirtumas.

(87)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotos normaliosios vertės visos šalies vidurkį su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis. Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo didesnis nei 10 proc.

(88)

Komisija, remdamasi prašymu atlikti peržiūrą, taip pat palygino eksporto kainas su normaliosiomis vertėmis, nustatytomis atitinkamų rūšių produktams, kaip nustatyta atliekant šį tyrimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai, priklausomai nuo produkto rūšies, sudaro 37–104 proc.

(89)

Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(90)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(91)

Nė vienas Kinijos eksportuotojas ir (arba) gamintojas nepateikė jokios informacijos apie faktinius Kinijos gamybos pajėgumus. Konkrečiai dėl lyginimo lentų nėra jokios viešai paskelbtos informacijos, kaip antai statistinių duomenų arba rinkos tyrimų, tad išvadas teko daryti vadovaujantis pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais, kaip turima informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(92)

Remiantis prašyme pateikta informacija, Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai yra pertekliniai (46). Prašyme pareiškėjų pateikti įrodymai buvo pagrįsti ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra ir patvirtinti naujausios 2021 m. rugpjūčio mėn. JAV Tarptautinės prekybos komisijos ataskaitos (įsakymo dėl antidempingo muito trečiosios peržiūros) išvadomis. Tai rodo, kad Kinijos gamintojai turi pajėgumų toliau didinti nagrinėjamojo produkto eksportą perkeldami gamybą iš vienos gamybos linijos į kitą, priklausomai nuo paklausos. Jau iš JAV Tarptautinės prekybos komisijos ataskaitoje naudotų eksporto duomenų buvo matyti, kad 2015–2020 m. Kinijos gamintojai buvo didžiausi kitų metalinių baldų, į kuriuos įtrauktos lyginimo lentos ir kiti tos pačios bendros kategorijos gaminiai, eksportuotojai pasaulyje. Jų eksportas sudarė 46–56 proc. pasaulinio šių produktų eksporto (47). Be to, pasak pareiškėjų ir remiantis naujausia ataskaita, šie pertekliniai pajėgumai atsirado dėl Kinijos vyriausybės iškraipančios paramos ir perteklinių pajėgumų gaminant pagrindinius gamybos išteklius, t. y. plieną.

(93)

Remiantis ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis, kurios šiame tyrime nebuvo užginčytos, Kinijos gamintojai gali nesunkiai sukurti papildomus gamybos pajėgumus, nes gamybos procese daugiausia naudojama darbo jėga. Be to, Kinijos lyginimo lentų gamintojai taip pat gamina kitus metalo produktus gamybos linijose, kurias galima nesunkiai panaudoti lyginimo lentoms gaminti. Tai sudaro sąlygas Kinijos gamintojams padidinti lyginimo lentų gamybą atsižvelgiant į paklausą perskirstant gamybą veikiančiose gamybos linijose. Norint taip padidinti pajėgumus nereikia jokių didelių investicijų ar įgūdžių, tad galima nesunkiai pereiti nuo vieno produkto prie kito. Atliekant šį tyrimą nepavyko rasti jokios informacijos, dėl kurios šiomis išvadomis būtų galima abejoti.

(94)

Tuo remiantis, ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje padaryta išvada, kad KLR yra didelių gamybos pajėgumų, kurie apima beveik 100 proc. ES suvartojimo ir kuriuos galima lengvai dar labiau padidinti (48). Atliekant šį tyrimą nepavyko rasti jokios informacijos, dėl kurios šiomis išvadomis būtų galima abejoti.

(95)

Atlikus Kinijos eksporto analizę paaiškėjo, kad, neatsižvelgiant į galiojančias antidempingo priemones, ES rinka Kinijos lyginimo lentų gamintojams išlieka viena iš svarbiausių eksporto rinkų.

(96)

Tai patvirtina ir tai, kad Kinijos rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, vis tiek buvo 6 proc. Tai aiškiai parodo, kad Kinijos lyginimo lentų gamintojams ES tebėra patraukli rinka ir kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR importas tikriausiai padidėtų.

(97)

2021 m. rugpjūčio mėn. JAV prekybos departamentas (Department of Commerce, DOC), atlikdamas trečiąją priemonių galiojimo termino peržiūrą (49), po to, kai jau buvo atliktos pirmoji (50) ir antroji (51) priemonių galiojimo termino peržiūros, atliktos dėl pradinio, 2003 m. inicijuoto antidempingo tyrimo, kurį atlikus KLR kilmės lyginimo lentoms nustatyti 9,47–157,68 proc. antidempingo muitai, pranešė, kad Kinijos kilmės lyginimo lentoms antidempingo muitas toliau bus taikomas kitus penkerius metus.

(98)

Be šių muitų, nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iš Kinijos importuojamoms lyginimo lentoms JAV buvo taikomas dar 10 proc. muitas ad valorem, kuris nuo 2019 m. gegužės 10 d. buvo dar padidintas iki 25 proc. muito ad valorem (52).

(99)

Atlikus 2022 m. inicijuotą peržiūrą dėl pasikeitusių aplinkybių, susijusių su įsakymu dėl antidempingo muito, taikomo iš KLR importuojamoms lyginimo lentoms, 2023 m. balandžio 19 d. JAV prekybos departamentas nusprendė neatšaukti įsakymo, kuriuo nustatomi tokie muitai (53).

(100)

Panaši padėtis ir Jungtinėje Karalystėje, kurios prekybos teisių gynimo priemonių institucija (Trade Remedy Authority, TRA) nustatė, kad ES antidempingo muitai, taikomi Kinijos kilmės lyginimo lentoms, turi būti perkelti. Todėl antidempingo muitai į ES importuojamoms Kinijos kilmės lyginimo lentoms, t. y. šiuo metu ES taikomi muitai, buvo perkelti juos taip pat nustatant lyginimo lentų importui iš Kinijos į Jungtinę Karalystę (54).

(101)

Šiomis JAV ir Jungtinėje Karalystėje taikomomis priemonėmis ribojamos Kinijos gamintojų eksporto rinkos, todėl tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, jie padidintų eksportą į Sąjungą.

(102)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta 87–89 konstatuojamosiose dalyse, ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nebebūtų taikomos, kaip paaiškinta 91–101 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(103)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 11 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(104)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 3,7 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo palyginti su patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis. Kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 55 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(105)

Suvartojimas ES buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės importo apimtimi, užregistruota 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, ir pardavimo ES apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Ši pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta su patikrinta atrinktų Sąjungos gamintojų informacija ir atnaujinta. Kadangi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje importo apimtis pateikiama kilogramais, Komisija prireikus pavertė vienetais nurodytus duomenis taikydama konvertavimo koeficientą, nustatytą atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą (55), paminėtą 8 konstatuojamojoje dalyje.

(106)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(107)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES sumažėjo 12 proc. Labiausiai jis sumažėjo 2020–2022 m. 2021–2023 m. jis mažėjo didinant kainas, kad būtų galima padengti staigų žaliavų, daugiausia plieno, sąnaudų padidėjimą dėl Ukrainoje prasidėjusio karo (56). Palyginti su visais 2023 m., suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo.

(108)

Importo į Sąjungą iš KLR ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

3 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(109)

2020–2022 m. importas sumažėjo 45 proc., tačiau vėliau vėl padidėjo, įskaitant peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo 35 proc. Tačiau importo iš Kinijos rinkos dalis išliko palyginti stabili – sumažėjo nuo 7 proc. 2020 m. iki 5 proc. 2021 m., tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo iki 6 proc. Nors bendras importo kiekis sumažėjo, taip pat atspindėdamas Sąjungos suvartojimo pokytį, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos rinkos dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko didelė.

(110)

Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, trūksta informacijos apie iš KLR importuojamų produktų rūšis. Todėl Komisija atsižvelgė į skirtingus TARIC muitinės kodus, pagal kuriuos buvo registruojamas peržiūrimojo produkto importas iš KLR, kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš KLR importuotų lyginimo lentų sudėtyje buvo 80–95 proc. plieno (TARIC 7323 93 00 10 ir 7323 99 00 10) (57). Importo apimtis naudojant atitinkamą nerūdijančiojo plieno TARIC kodą (7323 93 00 10) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 19 proc. visos importo apimties 2020 m. iki 36 proc. visos importo apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su visos importo apimties sumažėjimu nuo 75 iki 59 proc. kalbant apie kitą plieną pagal TARIC kodą (7323 99 00 10).

(111)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, vidutinę importo iš KLR kainą teko nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. informacija 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, taikant konvertavimo koeficientą, jau nurodytą 105 konstatuojamojoje dalyje. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, buvo nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją.

(112)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės svertinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR kainos padidėjo 56 proc. Padidėjo visų pirma tam tikrų rūšių produktų, kuriems gaminti naudojamas nerūdijantysis plienas ir kurių SS kodas yra 7323 93 00 (TARIC kodas 7323 93 00 10), importo kiekis, kurio kainos yra didesnės nei pagal kodą 7323 99 00 (TARIC kodas 7323 99 00 10) importuotų produktų rūšių. Pastarųjų rūšių importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, kaip parodyta 110 konstatuojamojoje dalyje.

(114)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, taikytos nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje, pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio (t. y. atskaičius gabenimo ES sąnaudas ir nuolaidas bei lengvatas), buvo pagal kiekvieną rūšį palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo kainomis, nustatytomis 111 konstatuojamojoje dalyje, pagal CIF ir įtraukus muitus ir antidempingo muitą.

(115)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad importą iš KLR išreiškus atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi apskaičiuotas Sąjungos pramonės kainų priverstinis mažinimas sudarė 4 proc. Atėmus taikomus antidempingo muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 26 proc.

(116)

Išskyrus KLR, lyginimo lentos daugiausia buvo importuojamos iš šių trečiųjų šalių: Turkijos, Ukrainos ir Indijos.

(117)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat lyginimo lentų importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(118)

Visa importo iš visų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo maždaug 1,8 mln. vienetų ir sudarė 35 proc. rinkos dalį. Daugiausia buvo importuojama iš Turkijos ir Ukrainos. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš visų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, apimtis sumažėjo nuo 41 proc. 2020 m. iki 32 proc. 2023 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl šiek tiek padidėjo iki 35 proc.

(119)

Importas iš Turkijos nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės išliko stabilus ir svyravo nuo 0,9 mln. iki 1,1 mln. vienetų per metus. 2020 m. bendras importas sudarė 1,1 mln. vienetų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 1,0 mln. vienetų.

(120)

Importo iš Ukrainos padėtis kitokia – 2023 m. jis sumažėjo nuo 1,0 mln. iki 0,5 mln. vienetų. Labiausiai jis sumažėjo – nuo 1,0 mln. vienetų 2021 m. iki mažiau nei 0,6 mln. vienetų 2022 m. – dėl Ukrainoje prasidėjusio karo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Ukrainos vėl pradėjo didėti.

(121)

Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko palyginti stabilus (maždaug 0,2 mln. vienetų per metus). Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo nedidelė; per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo nuo 0,2 mln. vienetų iki 0,1 mln. vienetų.

(122)

Kalbant apie rinkos dalį, dėl pirmiau aprašytų tendencijų Turkijos rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu nuo 18 proc. 2020 m. iki 19 proc. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o Ukrainos rinkos dalis sumažėjo nuo 17 proc. 2020 m. iki 12 proc. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Indijos rinkos dalis išliko stabili (maždaug 3 proc.). Likusių trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 3 proc. 2020 m. iki 2 proc. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(123)

Vidutinė importo iš Turkijos kaina padidėjo nuo 9 EUR už vienetą 2020 m. iki 11,6 EUR už vienetą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinė importo iš Ukrainos kaina šiek tiek padidėjo – nuo 11 EUR už vienetą iki 14 EUR už vienetą, o vidutinė importo iš Indijos kaina padidėjo nuo 8,99 EUR už vienetą iki 19,36 EUR už vienetą.

(124)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(125)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(126)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjų pateiktame klausimyne pateiktais duomenimis ir 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(127)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas.

(128)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(129)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamyba išliko stabili ir 2022 m. padidėjo tik 6 proc. ir siekė 4,0 mln. vienetų, tačiau 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo ir pasiekė lygį, panašų į 2020 m. lygį. Didžiausia gamyba pasiekta 2022 m., padidėjus pardavimo apimčiai, kurios raida pateikta kitame skirsnyje. Gamybos pajėgumai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nepakitę.

(131)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (vienetais)

(132)

Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės išliko stabili ir svyravo tik šiek tiek. Pardavimo apimtis padidėjo nuo 3,2 mln. vienetų 2021 m. iki 3,4 mln. vienetų 2022 m. ir vėl sumažėjo iki 3,3 mln. vienetų 2023 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo maždaug tokio paties lygio kaip 2020 m. (3,2 mln. vienetų). Sąjungos pramonės rinkos dalis atitiko pardavimo tendenciją: 2022 ir 2023 m. ji didėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl mažėjo (apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 proc.).

(133)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis išliko maždaug tokia pati, ES pramonės rinkos dalis padidėjo 9 procentiniais punktais iki 59 proc. Tai paaiškinama tuo, kad apskritai šiek tiek sumažėjo Sąjungos suvartojimas, kaip aprašyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(134)

Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis išliko stabili, o suvartojimas šiek tiek mažėjo, todėl padidėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Užimtumas Sąjungos pramonės sektoriuje išliko stabilus visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė išlaikė savo gamybos ir pardavimo padėtį šiek tiek mažėjančioje rinkoje, bet jos nepagerino.

(135)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(136)

Nors užimtumas šiek tiek svyravo, nagrinėjamuoju laikotarpiu jis iš esmės išliko stabilus. Konkrečiau, 2020–2021 m. užimtumas sumažėjo, o 2022 m. pasiekė aukščiausią lygį. Vėliau darbuotojų skaičius vėl sumažėjo iki tokio paties lygio kaip 2020 m., taip pat dėl mažesnės gamybos ir pardavimo apimties 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2022 m.

(137)

Našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo pagaminta produkcija (vienetais) per metus, išliko gana stabilus su nedideliais svyravimais. Nuo 2020 m. jis ėmė didėti ir šiek tiek padidėjo 2022 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl pasiekė 2020 m. lygį.

(138)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas dempingas. Kinijos eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir toliau vertė Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainas.

(139)

Tuo pat metu, nepaisant taikomų antidempingo priemonių, importo iš Kinijos lygis išliko reikšmingas ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 5–7 proc. rinkos dalies. Todėl Kinijos faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei tęsėsi ir negali būti laikomas nereikšmingu.

(140)

Tačiau, nepaisant to, kad importas iš KLR ir tolia buvo vykdomas dempingo kainomis, iš žalos rodiklių analizės matyti, kad galiojančios priemonės turėjo apsauginį poveikį ir apskritai teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(141)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR už vienetą)

(142)

Vidutinės kainos nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 33 proc. Šis padidėjimas susijęs su staigiu gamybos sąnaudų, visų pirma svarbiausios žaliavos – plieno – gamybos sąnaudų, padidėjimu dėl Ukrainoje prasidėjusio karo (58). Sąjungos pramonei pavyko padidinti kainas, nepaisant, be kita ko, bendro infliacijos padidėjimo ES, kurį lėmė tiekimo grandinių sutrikdymas dėl Ukrainoje prasidėjusio karo. Tačiau ši kainų didėjimo tendencija dėl padidėjusių gamybos išteklių sąnaudų 2023 m. baigėsi. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė kainų lygio nebedidino, nes, be kita ko, didėjo importas, kaip nurodyta 109 ir 118 konstatuojamosiose dalyse. Palyginti su 2023 m., kainos net šiek tiek sumažėjo.

(143)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(144)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo ir bendrai padidėjo 30 proc. Šis padidėjimas atspindi bendrą tendenciją ES, kai nominalusis darbo užmokestis didėja siekiant reaguoti į didėjančias pragyvenimo išlaidas, įskaitant energijos išlaidas, ypač prasidėjus karui Ukrainoje (59).

(145)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(146)

Gamybos apimties procentine dalimi išreikštas atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai išliko stabilus – laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo nuo 3 proc. 2022 m. iki 4 proc. 2023 m.

(147)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(148)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas svyravo. Iš pradžių 2020–2021 m. jis padidėjo nuo 3,69 iki 4,61 proc., 2022 m. sumažėjo iki 3,27 proc., o 2023 m. vėl padidėjo iki 6,85 proc. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pelningumas šiek tiek sumažėjo – iki 6,52 proc. Apskritai pelningumas padidėjo nuo 3,69 proc. 2020 m. iki 6,52 proc. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2,83 procentinio punkto. Nepaisant didėjimo tendencijos, pelno lygis nepasiekė tikslinio pelno, kuris per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo laikomas tinkamu šiai pramonei (t. y. 7,0 proc.) (60), išskyrus 2023 m., kai pelningumo lygis buvo artimas šiai ribai. Taip yra daugiausia dėl gamybos sąnaudų padidėjimo, kaip nurodyta 142 konstatuojamojoje dalyje, – 2020–2022 m. jos didėjo labiau nei pardavimo kainos tuo pačiu laikotarpiu. 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši tendencija pasikeitė ir pardavimo kainos didėjo greičiau nei sąnaudos, o tai taip pat atspindėjo tų metų pelningumas, kuris, palyginti su 2022 m., gerokai padidėjo.

(149)

Veiklos grynasis pinigų srautas atitiko pelningumo tendenciją. 2020–2022 m., ypač 2021–2022 m., grynasis pinigų srautas sumažėjo. Tai įvyko laikotarpiu, kai didėjo ne tik pardavimo kainos, bet ir gamybos sąnaudos. Nuo 2023 m. grynasis pinigų srautas didėjo ir taip pat buvo gerokai didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(150)

Apskritai 2020–2022 m. metinių investicijų suma sumažėjo maždaug perpus. Po šio staigaus sumažėjimo 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu investicijų lygis didėjo, tačiau išliko palyginti žemas. Taigi, palyginti su 2020 m., jis vis dar buvo mažesnis 43 proc. Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija pastebėjo, kad prieš vykdant dideles metines investicijas buvo gautos didelės pelno normos (61). Tai patvirtinta atliekant dabartinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje pelno normos buvo mažos ir taip pat ėmė mažėti metinių investicijų suma, todėl Sąjungos pramonės investicinė veikla gerokai sumažėjo.

(151)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. 2020–2022 m. ši procentinė dalis padidėjo mažėjant investicijų grynajai buhalterinei vertei, o pelnui išlikus stabiliam. Nuo 2023 m. investicijų grąžos lygis buvo didžiausias, didėjant ir metinei investicijų sumai. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė sugebėjo ir norėjo padidinti investicijas, kai pelningumas buvo pakankamai didelis.

(152)

Pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai rinkos dalis, pardavimo kainos, pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, investicijos, rodė teigiamą tendenciją. Nė vieno iš žalos rodiklių tendencijos nebuvo labai neigiamos. Tačiau iki 2022 m. pelningumas buvo gerokai mažesnis už tikslinį 7 proc. pelną ir tik 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu beveik pasiekė šią ribą.

(153)

Sąjungos pramonės pajėgumai padidinti pardavimo kainas buvo riboti dėl nesąžiningos konkurencijos, susijusios su importu iš KLR, kurio apimtis, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo, taikant kainas, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad kompensuotų nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusias gamybos sąnaudas.

(154)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nepablogėjo ir kad priemonės tam tikru mastu buvo veiksmingos, visų pirma didėjant gamybos sąnaudoms, ir veikė kaip apsaugos priemonė, neleidžianti gerokai padidinti importo mažomis kainomis iš Kinijos, todėl Sąjungos pramonė galėjo gauti tam tikrą pelną ir netapti nuostolinga.

(155)

Todėl manyta, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu materialinė žala nedaryta. Tačiau, atsižvelgiant į gamybos sąnaudų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, žemą investicijų lygį ir pelningumą, kuris, nors ir didėjo, išliko mažesnis už tikslinį pelną, galima manyti, kad Sąjungos pramonei vis dar reikia laiko teigiamiems pokyčiams įtvirtinti, taigi jos padėtis tebėra pažeidžiama.

(156)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija apskritai padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nedaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(157)

Atsižvelgdama į 152–156 konstatuojamosiose dalyse pateiktus nustatytus faktus ir išvadas, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ES rinkos patrauklumą, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką ir tikėtiną eksporto į ES kainų lygį, jeigu priemonės būtų panaikintos, ir būsimo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(158)

Kaip nurodyta 91–94 konstatuojamosiose dalyse, remiantis turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Kinijos lyginimo lentų gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir gali dar padidinti gamybos pajėgumus.

(159)

Kaip nurodyta 95–101 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka išliko patraukli importui iš Kinijos, kaip matyti iš to, kad, nepaisant galiojančių priemonių, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką produktas importuotas dideliais kiekiais, t. y. sudarė 6 proc. rinkos dalį.

(160)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras importo kiekis sumažėjo, kaip minėta 108 konstatuojamojoje dalyje, nerūdijančiojo plieno lyginimo lentų importas padidėjo, todėl kainos buvo didesnės nei kitų rūšių produktų, kaip nurodyta 110 ir 113 konstatuojamosiose dalyse. Tikimasi, kad panaikinus priemones ši importo didėjimo tendencija paspartės. Kaip jau nurodyta ataskaitoje, nerūdijantysis plienas yra sritis, kurioje KLR gamintojai dėl nuolatinio valstybės kišimosi turi pranašumą prieš užsienio konkurentus.

(161)

Kalbant apie tikėtiną importo iš KLR kainų lygį netaikant antidempingo priemonių, laikyta, kad dėl importo iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos jau buvo priverstinai mažinamos. Priverstinio kainų mažinimo skirtumas, neatsižvelgiant į antidempingo priemones, buvo 26 proc., o tai buvo laikoma pagrįstu galimu būsimu importo iš Kinijos kainų lygio įverčiu, jei priemonės būtų panaikintos.

(162)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonei tektų susidurti su daug didesne importo iš Kinijos apimtimi ir ji bus priversta gerokai mažinti savo kainas. Jei Sąjungos pramonė, bandydama išlikti pelninga, išlaikytų dabartinį kainų lygį, tikėtina, kad imtų greitai mažėti jos pardavimo apimtis ir ji imtų netekti rinkos dalies, net jei suvartojimas didėtų. Sumažėjus pardavimo apimčiai sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientai ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Dėl to pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir sumažėtų jos pelningumas, kuris jau nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnis už tikslinį pelną.

(163)

Kitu atveju, Sąjungos pramonei bandant prisiderinti prie mažesnių importo kainų, kad išlaikytų savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, būtų daromas tiesioginis neigiamas poveikis jos pelningumo lygiui, kuris šiuo metu vis dar nesiekia tikslinio pelno. Taip pat būtų padarytas neigiamas poveikis investicijoms, kurios ir per nagrinėjamąjį laikotarpį dar nebuvo visiškai atsigavusios, ir neigiamas poveikis Sąjungos pramonės finansiniams rodikliams. Tokia padėtis turėtų didelį poveikį Sąjungos pramonės pajėgumui toliau plėstis. Galiausiai dėl to sumažėtų pardavimo apimtis ir rinkos dalis, taip pat sumažėtų užimtumas Sąjungos rinkoje.

(164)

Tuo remiantis daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, ir tikėtina, pasikartotų materialinė žala.

(165)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, mažmenininkų, vartotojų ir naudotojų interesus.

(166)

Komisija primena, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas ar tolesnis taikymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims. Atsižvelgiant į tai, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(167)

Kaip nurodyta 162 ir 163 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad pasibaigus priemonių galiojimui Sąjungos pramonei veikiausiai būtų padarytas didelis neigiamas poveikis. Kita vertus, toliau taikant priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti arba net padidinti savo dabartinį kainų lygį ir pasiekti tvarų pelno dydį, taip išvengiant laikotarpių, kuriais pablogėja finansinė padėtis. Tai leistų Sąjungos pramonei tęsti ir didinti investicijas ir taip išlaikyti ir plėtoti savo poziciją ES rinkoje.

(168)

Todėl daroma išvada, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(169)

Jokie nesusiję importuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Atliekant tyrimą apie save nepranešė nė viena iš kitų galimų suinteresuotųjų šalių. Kaip ir per ankstesnį tyrimą, galutinių naudotojų interesams atstovaujančios šalys, pvz., vartotojų asociacijos, neatsiliepė į kvietimą dalyvauti tyrime ir per jį nebendradarbiavo.

(170)

Remiantis ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis, nenustatyta požymių, kad toliau taikant priemones būtų padarytas didelis neigiamas poveikis importuotojams ar naudotojams, kuris nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. Atliekant šią peržiūrą nepavyko rasti jokios informacijos, dėl kurios šioms išvadoms būtų prieštaraujama.

(171)

Be to, kaip nurodyta 116 konstatuojamojoje dalyje, importas iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomi antidempingo muitai, sudarė maždaug trečdalį Sąjungos rinkos dalies ir prisidėjo prie kainų konkurencijos ir pasiūlos pasirinkimo rinkoje. Taigi daroma išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog galiojančios priemonės darytų didelį poveikį peržiūrimojo produkto importuotojams arba kitoms suinteresuotosioms šalims.

(172)

Remdamasi pirmiau išdėstyta informacija Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, susijusių su Sąjungos interesais, dėl kurių nebūtų galima toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(173)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl dempingo tęsimosi tikimybės, žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, antidempingo priemonės, nustatytos importuojamoms Kinijos kilmės lyginimo lentoms, turėtų būti taikomos toliau.

(174)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(175)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(176)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(177)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(178)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (62). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(179)

Lyginimo lentų statistiniai duomenys dažnai pateikiami vienetais. Vis dėlto 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (63) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje toks papildomas vienetas, taikomas lyginimo lentoms, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir lyginimo lentų kiekis vienetais. Kainos turėtų būti nurodytos TARIC kodams 3924 90 00 10, 4421 99 99 10, 7323 93 00 10, 7323 99 00 10, 8516 79 70 10 ir 8516 90 00 51.

(180)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(181)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (64) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(182)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,