1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Google LLC (anksčiau – Google Inc.) ir jos patronuojančioji bendrovė Alphabet, Inc. (toliau kartu – Google) pirmiausia prašo panaikinti 2019 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimą C(2019) 2173 final byloje pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40411 – Google Search (AdSense)) (toliau – ginčijamas sprendimas) arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti joms minėtu sprendimu paskirtos baudos dydį.

I.

Ginčo aplinkybės

2

Google yra informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus bendrovė, kuri specializuojasi su internetu susijusių produktų ir paslaugų srityje ir veikia Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Visų pirma ji žinoma dėl savo bendrosios paieškos sistemos, kuri leidžia interneto naudotojams, pasitelkus jų naudojamą naršyklę ir hipersaitus, rasti ir pasiekti jų poreikius atitinkančias interneto svetaines.

3

Google paieškos sistema, prieinama adresu www.google.com arba panašiais adresais su nacionaliniu plėtiniu, leidžia gauti paieškos rezultatus, pateikiamus interneto naudotojų ekranuose rodomuose puslapiuose. Šiuos rezultatus minėta paieškos sistema atrenka arba pagal bendrus kriterijus, o interneto svetainės, į kurias jie nukreipia, nemoka Google už jų rodymą, arba pagal specialią logiką, taikomą konkrečios rūšies paieškai; pastarieji rezultatai taip pat gali nepriklausyti nuo interneto svetainių, į kurias jie nukreipia, mokėjimų.

4

Google rezultatų puslapiuose taip pat rodomi rezultatai, susieti su interneto svetainių, į kurias jie nukreipiami, mokėjimais. Šie rezultatai, paprastai vadinami „reklama‘ arba „reklamos skelbimais“ (anglų k. santrumpa ads), taip pat susiję su interneto naudotojo atlikta paieška ir išskiriami iš natūralių bendrosios ar specialiosios paieškos rezultatų, pavyzdžiui, žodžiais „reklama“ arba „remiama“. Reklamos rodymas susijęs su reklamos užsakovų įsipareigojimais sumokėti, prisiimtais per aukcionus, valdomus per Google aukcionų platformą.

A.

Dėl Google reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų ir sutarčių

5

Nuo 2003 m. Google taip pat valdo reklamos tarpininkavimo platformą AdSense. Google šiuo tikslu yra išplėtojusi įvairias paslaugas, įskaitant, be kita ko, reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugą, pavadintą AdSense for Search (toliau – AFS). AFS leidžia nuo Google nepriklausančių trečiųjų asmenų interneto svetainių rengėjams (toliau – rengėjai), kurių interneto svetainėse yra integruotos paieškos sistemos, platinti reklamą, susijusią su Google internetine paieška, kai naudotojai atlieka paiešką savo interneto svetainėse.

6

Taigi reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų teikėjai (toliau – tarpininkai) leidžia interneto svetainių rengėjams rodyti reklamą, susijusią su paieška internete, kurią naudotojai atlieka interneto svetainėse su integruota paieškos sistema. Taip tarpininkai ir rengėjai gali pasidalyti pajamas, gaunamas iš šios reklamos rodymo.

7

Dėl AFS pažymėtina, kad reklamos užsakovai savo reklamą turėjo susieti su raktiniais žodžiais, kuriuos atitinkamų interneto svetainių naudotojai galėjo naudoti atlikdami paiešką internete. Siekdama nustatyti, kurie reklamos užsakovai galėtų matyti savo reklamą, rodomą internetinės paieškos rezultatuose, Google iš esmės atsižvelgė, pirma, į kainą, kurią kiekvienas iš šių reklamos užsakovų per tam numatytą aukcioną nurodė pasirengęs sumokėti, ir, antra, į šios reklamos svarbą minėtai paieškai, taigi ir į tikimybę, kad naudotojas spustelės ant šios reklamos. Reklamos užsakovas mokėjo už savo reklamos rodymą tik tada, kai vartotojas faktiškai spustelėdavo ant jos, todėl pajamos iš reklamos, gautos dėl tokios jos rodymo, nepriklausė vien nuo atitinkamo aukciono sumos.

8

Siekdami pasinaudoti AFS, rengėjai galėjo sudaryti, be kita ko, dviejų rūšių sutartis su Google.

9

Pirma, rengėjai dėl vienos ar kelių savo interneto svetainių galėjo sudaryti „internetinę sutartį“, t. y. tipinę sutartį, dėl kurios nebuvo galima derėtis. Tokias sutartis sudariusius rengėjus Google laikė „internetiniais partneriais“.

10

Antra, rengėjai dėl vienos ar kelių savo interneto svetainių galėjo sudaryti „Google paslaugų susitarimą“ (toliau – GPS). Skirtingai nuo internetu sudarytų sutarčių, dėl GPS buvo atskirai deramasi su kiekvienu rengėju. Rengėjus, pasirinkusius sudaryti GPS, Google laikė „tiesioginiais partneriais“.

11

Google parengė GPS šablonus, nors dėl GPS buvo individualiai deramasi su tiesioginiais partneriais. Šie šablonai buvo kelis kartus iš dalies pakeisti, be kita ko, 2009 m. kovo mėn. Be to, norėdami sudaryti GPS, tiesioginiai partneriai turėjo užpildyti užsakymo formą, kurioje turėjo nurodyti, ar nori naudotis AFS, ar kita AdSense paslauga, taip pat pateikti interneto svetainių, kurioms jie norėjo prašomos paslaugos ar paslaugų, adresų sąrašą.

12

Iki 2009 m. kovo mėn. GPS šablone buvo nurodytos, be kita ko, dvi sąlygos. Pirmoje sąlygoje (toliau – išimtinumo sąlyga) buvo nustatyta, kad tiesioginis partneris neturi užsakymo formoje išvardytoms interneto svetainėms naudoti paslaugos, kuri yra tokia pati kaip Google pagal GPS teikiamos paslaugos ar iš esmės panaši į jas arba kuri tiesiogiai konkuruoja su šiomis paslaugomis. Antrojoje sąlygoje (toliau – angliškoji sąlyga) buvo nustatyta, kad, taikant išimtinumo sąlygą, prieš kreipdamasis į kitą internetinės paieškos ar reklamos paslaugų teikėją, tiesioginis partneris turi stengtis susitarti su Google dėl naujos užsakymo formos. Be to, jeigu tiesioginiam partneriui ir Google nepavyktų susitarti dėl naujos užsakymo formos ir jeigu tiesioginis partneris nuspręstų kreiptis į kitą paslaugų teikėją, toje sąlygoje buvo numatyta, kad Google gali pateikti pasiūlymą, atitinkantį tokio paslaugų teikėjo siūlomas sąlygas.

13

Nuo 2009 m. kovo mėn. į GPS šabloną nebebuvo įtraukta nei išimtinumo sąlyga, nei angliškoji sąlyga. Vietoj jų atsirado dvi naujos sąlygos. Pagal pirmąją iš jų (toliau – vietos sąlyga), kiek tai susiję su interneto svetainėmis, kurioms naudojama AFS, tiesioginis partneris, pirma, turėjo rodyti minimalų kiekį reklamos, susijusios su Google atliekama paieška internete, ir, antra, nerodyti tokios kitų tarpininkų reklamos (toliau – konkurentų reklama) virš ar tiesiai greta Google rodomos reklamos. Pagal antrąją sąlygą (toliau – išankstinio leidimo sąlyga) tiesioginis partneris turėjo gauti Google sutikimą tam, kad pakeistų visos jų rezultatų puslapyje matomos reklamos, susijusios su paieška internete, įskaitant konkurentų reklamą, rodymą. Taip pat buvo nurodyta, kad Google gali atsisakyti duoti sutikimą tik dėl tam tikrų priežasčių ir kad jeigu ji nepateiks atsakymo per 15 darbo dienų, sutikimas bus laikoma duotu.

14

Visuose GPS, kuriuose buvo numatyta išankstinio leidimo sąlyga, buvo numatyta ir vietos sąlyga. Vis dėlto ne į visus GPS, kuriuose buvo numatyta vietos sąlyga, buvo įtraukta ir išankstinio leidimo sąlyga.

15

Galiausiai 2009 m. kovo mėn. GPS šabloną atitinkančioje užsakymo formoje buvo numatyta AFS paslaugos teikimo tikslu įtraukti šioje užsakymo formoje išvardytų interneto svetainių puslapių rezultatų ekrano nuotraukas (toliau – maketai). Maketuose turėjo būti pavaizduotas reklamos skelbimų, susijusių su Google atliekama paieška internete, skaičius, forma ir išdėstymas tuose puslapiuose.

B.

Dėl administracinės procedūros

16

2010 m. sausio mėn. Bundeskartellamt (Federalinė kartelių tarnyba, Vokietija) perdavė Europos Komisijai Ciao GmbH skundą dėl Google.

17

2010 m. lapkričio 30 d. Komisija pradėjo procedūrą prieš Google pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 2 straipsnio 1 dalį.

18

2011 m. kovo 31 d., 2012 m. kovo 30 d. ir 2013 m. sausio 30 d. atitinkamai Microsoft Corporation, Expedia Inc. ir Initiative for a Competitive Online Marketplace pateikė skundus dėl Google.

19

2013 m. kovo 13 d. Komisija atliko išankstinį vertinimą, kaip tai suprantama pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 9 straipsnį; šis vertinimas buvo susijęs, be kita ko, su Google nustatytomis sutartinėmis prievolėmis dėl reklamos, susijusios su paieška internete, kampanijų.

20

2013 m. balandžio 3 d., 2013 m. spalio 21 d. ir 2014 m. sausio 31 d. Google pasiūlė Komisijai, kad prisiims įsipareigojimus siekiant išspręsti jos išankstiniame vertinime nurodytas problemas.

21

2014 m. gegužės 16 d. ir 2015 m. liepos 2 d. Deutsche Telekom AG, taip pat [konfidencialu] ( 1 ) ir jos patronuojamoji bendrovė [konfidencialu] atitinkamai pateikė skundus dėl Google.

22

2016 m. balandžio 21 d. Microsoft ir Ciao skundai dėl Google buvo atsiimti.

23

2016 m. liepos 14 d. Komisija nusprendė pradėti Reglamento Nr. 773/2004 2 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą dėl GPS numatytų išimtinumo, išdėstymo ir išankstinio leidimo sąlygų. Tą pačią dieną ji pagal to reglamento 10 straipsnį priėmė prieštaravimo pareiškimą, kuriuo informavo Google, kad tos sąlygos gali reikšti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, todėl pažeisti SESV 102 straipsnį.

24

2016 m. rugsėjo 9 d. Google pranešė Komisijai, kad išsiuntė raštus visiems tiesioginiams partneriams ir juos informavo, kad atsisako taikyti visas išimtinumo ir išankstinio leidimo sąlygas ir tam tikras vietos sąlygos nuostatas.

25

2019 m. kovo 20 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

C.

Dėl ginčijamo sprendimo

26

Ginčijamame sprendime Komisija nustatė, kad Google padarė tris atskirus SESV 102 straipsnio pažeidimus, kurie kartu sudarė vieną ir tęstinį tos pačios nuostatos pažeidimą. Taigi ji įpareigojo Google LLC solidariai su Alphabet Inc. sumokėti baudą.

1.

Dėl rinkos apibrėžimo

27

Komisija nusprendė, kad su paieška internete susijusios reklamos nacionalinės rinkos ir su šia paieška susijusios reklamos tarpininkavimo rinka EEE Komisijos analizės tikslais yra atskiros atitinkamos rinkos.

a)

Dėl reklamos, susijusios su paieška internete, nacionalinių rinkų

1)

Dėl produktų rinkos

28

Komisija nusprendė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, t. y. internetinės reklamos, rodomos atlikus paiešką paieškos sistemą turinčiose interneto svetainėse pagal raktinį žodį, paslaugų teikimas sudarė atskirą produktų rinką.

29

Komisija paaiškino, kad tokioje rinkoje reklamos, susijusios su paieška internete, platformos susieja naudotojų atliekamą paiešką su atitinkama reklama, susieta su tokia paieška. Ji taip pat pažymėjo, kad tokioje rinkoje paklausą formuoja naudotojai ir reklamos užsakovai, o pasiūlą – su paieška internete susijusios reklamos platformų valdytojai. Kaip paaiškino Komisija, šioms platformoms reikalinga bendrosios paieškos paslauga, t. y. technologija, skirta susieti naudotojų paiešką su atitinkama reklama, susijusia su šia paieška, ir pakankamai didelė reklamos užsakovų bazė, kad būtų galima konkuruoti su kitomis reklamos, susijusios su paieška internete, platformomis.

30

Išvadą, kad reklamos, susijusios su paieška internete, rinka yra atskira produktų rinka, Komisija padarė atskyrusi su paieška internete susijusią reklamą nuo kitų trijų rūšių reklamos.

31

Pirma, Komisija nusprendė, kad internetinės reklamos neįmanoma pakeisti reklama ne internete, kaip antai per televiziją ar radiją transliuojama arba laikraščiuose skelbiama reklama.

32

Antra, Komisija nusprendė, kad su paieška internete susijusi reklama negali būti pakeista internetine reklama, nesusijusia su paieška internete, t. y. reklama, tiesiogiai rodoma interneto svetainės puslapyje ir niekaip nesusieta su naudotojų atlikta paieška pagal raktinį žodį.

33

Trečia, Komisija nusprendė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, negalima pakeisti internete atliekamos specialiosios paieškos rezultatais, kurie apima mokamą nuorodų pateikimą į reklamos užsakovų prekes ir paslaugas, pavyzdžiui, Google bendrosios paieškos svetainėse teikiant paslaugas „Google Shopping“ ir „Google Hotel Finder“.

2)

Dėl geografinės rinkos

34

Geografiniu aspektu Komisija laikėsi nuomonės, kad reklamos, susijusios su paieška internete, rinka yra nacionalinė, ir nustatė nacionalines rinkas EEE.

b)

Dėl reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos EEE

1)

Dėl produktų rinkos

35

Komisija pažymėjo, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų, t. y. tokių paslaugų, kurios, kaip AFS, leidžia rengėjams savo interneto svetainėse „pardavinėti“ reklamos vietą reklamos užsakovams, norintiems rodyti reklamą, susijusią su paieška internete, teikimas sudaro atskirą produktų rinką.

36

Pirma, Komisija nusprendė, kad, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, internetinės reklamos „pardavimas“ per tarpininkus ir jos pardavimas, kai šią reklamą tiesiogiai parduoda rengėjai, yra ribotai pakeičiami tarpusavyje.

37

Antra, Komisija laikėsi nuomonės, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos yra ribotai pakeičiamos tarpusavyje.

2)

Dėl geografinės rinkos

38

Geografiniu aspektu Komisija laikėsi nuomonės, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinka apėmė visą EEE.

2.

Dėl dominuojančios padėties

39

Komisija pažymėjo, kad Google, pirma, įvairiais laikotarpiais nuo 2006 m. iki 2016 m. užėmė dominuojančią padėtį 30-yje iš 31-os su paieška internete susijusios reklamos nacionalinės rinkos EEE, ir, antra, 2006–2016 m. užėmė dominuojančią padėtį reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje.

a)

Dėl reklamos, susijusios su paieška internete, nacionalinių rinkų

40

Komisija nusprendė, kad įvairiais laikotarpiais, t. y. 2006–2016 m. Google užėmė dominuojančią padėtį visose nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, atsižvelgiant į jos rinkos dalis, patekimo į rinką ir plėtros kliūtis ir reklamos užsakovų atsveriamosios pirkėjo galios trūkumą.

1)

Dėl rinkos dalių

41

Pirma, Komisija apskaičiavo Google rinkos dalis remdamasi jos bruto ir neto pajamomis. Komisija konstatavo, kad 2006–2016 m. Google turėjo daugiau nei [konfidencialu] % rinkos dalių visose EEE nacionalinėse rinkose, apie kurias ji turėjo informacijos, išskyrus Čekiją, Portugaliją, Slovėniją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Remdamasi Google bruto pajamomis, ji nustatė, kad 2016 m. Google užėmė didesnę nei [konfidencialu] % rinkos dalį ir, remdamasi Google neto pajamomis, apskaičiavo, kad 2016 m. jai priklausė daugiau nei [konfidencialu] % rinkos visose EEE nacionalinėse rinkose, apie kurias Komisija turėjo informacijos, įskaitant Čekiją, Slovėniją, Suomiją ir Švediją.

42

Antra, Komisija apskaičiavo Google rinkos dalis remdamasi paieškų internete skaičiumi. Ji konstatavo, kad 2010–2013 m. Google užėmė daugiau nei [konfidencialu] % rinkos dalių visose EEE nacionalinėse rinkose, apie kurias Komisija turėjo informacijos.

43

Trečia, Komisija nusprendė, kad nuo 2006 m. iki 2016 m. Google ribotai konkuravo su kitais reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugų teikėjais, įskaitant Microsoft ir Yahoo!, nepaisant to, kad pastaroji bendrovė 2003 m. įsigijo Overture Services Inc., kuri tuo metu buvo šios srities pirmtakė ir lyderė.

2)

Dėl patekimo į rinką ir plėtros joje kliūčių

44

Komisija konstatavo, kad buvo daug kliūčių patekti į nacionalines su paieška internete susijusios reklamos rinkas ir plėstis jose.

45

Pirma, Komisija pažymėjo, jog reikia didelių investicijų tam, kad reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugų teikėjas galėtų įsisteigti ir kad tokia pat išvada iš esmės darytina ir dėl reklamos, nesusijusios su paieška internete, paslaugų teikėjų.

46

Antra, Komisija nusprendė, kad nacionalinėms su paieška internete susijusios reklamos rinkoms būdingas tinklo poveikis.

47

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad kuo daugiau reklamos užsakovų naudojasi su paieška internete susijusios reklamos paslaugų teikėjo paslauga, tuo didesnį su paieška internete susijusios reklamos pasirinkimą jis turi ir tuo labiau jis gali didinti reklamos, rodomos reaguojant į naudotojo paiešką internete, svarbą.

48

Tada Komisija konstatavo, kad kuo didesnis bendrosios paieškos paslaugos naudotojų skaičius, tuo labiau tikėtina, kad su paieška internete susijusi reklama atitiks ja suinteresuoto naudotojo interesą.

49

Trečia, Komisija nusprendė, kad konkuruojantys su paieška internete susijusios reklamos paslaugų teikėjai negalėjo lengvai prilygti Google bendrosios paieškos paslaugos „stiprumui“ ir šios paslaugos „sąveikai“ su reklama, susijusia su paieška internete. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad 2016 m. Google bendrosios paieškos paslauga užėmė didesnę nei [konfidencialu] % rinkos dalį kiekvienoje EEE valstybėje narėje, išskyrus Čekiją, kur ji vis dar viršijo [konfidencialu] %.

50

Ketvirta, Komisija konstatavo, kad beveik visi reklamos užsakovai naudojasi Google aukcionų platforma AdWords, susieta su Google bendrosios paieškos paslauga.

51

Penkta, Komisija pažymėjo, kad nuo 2006 m., kai Microsoft išleido į rinką adCenter, nebuvo nė vieno reikšmingo patekimo nė į vieną nacionalinę su paieška internete susijusios reklamos rinką EEE.

52

Šešta, Komisija pažymėjo, kad Google sustiprino savo dominuojančią padėtį, 2015 m. spalio mėn. sudariusi susitarimą su Yahoo! Inc., kuriame buvo numatyta, kad pastaroji bendrovė teiks Google su paieška internete susijusios reklamos, bendrosios paieškos ir specialiosios vaizdų paieškos paslaugas.

3)

Dėl atsveriamosios pirkėjo galios trūkumo

53

Komisija nusprendė, kad nacionalinėms su paieška internete susijusios reklamos rinkoms EEE būdinga tai, kad reklamos užsakovai neturi atsveriamosios pirkėjo galios.

54

Pirma, Komisija konstatavo, kad kiekvienam reklamos užsakovui tenka nedidelė visos paklausos dalis nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE ir kad reklamos užsakovai negalėjo apsiriboti vien Google konkurentų reklamos platformų naudojimu.

55

Antra, Komisija pažymėjo, kad reklamos užsakovai negalėjo derėtis dėl savo susitarimų su Google, susijusių su reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugų teikimu, ir kad Google jiems nustato dideles kainas.

b)

Dėl reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos EEE

56

Komisija nusprendė, kad 2006–2016 m. Google užėmė dominuojančią padėtį reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE, atsižvelgiant į jos rinkos dalis, patekimo į rinką ir plėtros joje kliūtis, taip pat į tai, kad rengėjams trūksta atsveriamosios pirkėjo galios.

1)

Dėl rinkos dalių

57

Pirma, remdamasi Google bruto pajamomis, Komisija pagal Google pateiktus duomenis pirmiausia konstatavo, kad jai priklausė rinkos dalys, kurios 2006–2016 m. visada viršijo [konfidencialu] % ir kurios paskutiniais iš tų metų pasiekė [konfidencialu] %, ir tada, remdamasi Google, Microsoft ir Yahoo! duomenimis, konstatavo, kad 2006 m. Google užėmė didesnes nei [konfidencialu] % rinkos dalis, kurios 2007–2014 m. visada viršijo [konfidencialu] %.

58

Antra, remdamasi Google neto pajamomis, Komisija pagal Google pateiktus duomenis pirmiausia konstatavo, kad 2006 m. ji užėmė daugiau nei [konfidencialu] % rinkos, o 2007–2016 m. jos rinkos dalys viršijo [konfidencialu] %, ir po to, remdamasi Google ir Yahoo! duomenimis, nustatė, kad 2006–2011 m. Google užimamos rinkos dalys visada viršijo [konfidencialu] % ir kad 2011 m. ji užėmė daugiau nei [konfidencialu] % rinkos.

59

Trečia, remdamasi Google rinkos dalimis Komisija padarė išvadą, kad Google ribotai konkuravo su kitais tarpininkais.

2)

Dėl patekimo į rinką ir plėtros joje kliūčių

60

Komisija nusprendė, kad buvo daug patekimo į reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką EEE ir plėtros joje kliūčių.

61

Pirma, Komisija pažymėjo, kad reikėjo didelių investicijų, kad būtų sukurta, išlaikyta ir nuolat tobulinama „su paieška internete susijusios reklamos platforma“.

62

Antra, Komisija nusprendė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkai buvo būdingas tinklo poveikis. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad tarpininko sėkmė priklauso nuo to, kiek reklamos užsakovų ir rengėjų jis gali pritraukti ir nuo jo reklamos, susijusios su paieška internete, portfelio dydžio. Komisija patikslino, kad šie įvairūs aspektai susiję tarpusavyje, todėl nepakankamai rengėjų pritraukiantis tarpininkas nepritrauks ir pakankamai reklamos užsakovų. Be to, ji konstatavo, kad kuo daugiau reklamos užsakovų naudojasi reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslauga, tuo didesnį su šia paieška susijusios reklamos pasirinkimą turi tarpininkas ir tuo labiau jis gali padidinti reklamos, kurią jis rodo reaguodamas į naudotojo atliekamą paiešką internete, aktualumą.

63

Trečia, Komisija pažymėjo, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. ir nuo Microsoft bei Yahoo! sudarytos partnerystės nebuvo jokio reikšmingo patekimo į EEE reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką. Ji pridūrė, kad nuo 2007 m. „keli“ su Google konkuravę tarpininkai susilpnėjo arba pasitraukė iš šios rinkos.

3)

Dėl atsveriamosios pirkėjo galios trūkumo

64

Komisija nusprendė, kad su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkai EEE būdinga tai, kad rengėjai neturi atsveriamosios pirkėjo galios.

65

Pirma, Komisija konstatavo, kad kiekvienam rengėjui teko nedidelė dalis visos paklausos su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkoje EEE ir kad rengėjai negalėjo naudotis vien konkuruojančių tarpininkų paslaugomis, nes didžiausias pajamas jie gaudavo iš AFS.

66

Antra, Komisija konstatavo, kad nuo 2013 m. Google nebeužtikrina rengėjams minimalių pajamų ir kad 2007–2016 m. ši bendrovė sumažino rengėjams paskirstomų vidutinių pajamų dalį.

3.

Dėl išimtinumo sąlygos GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai „paprastai“ įtraukdavo visas savo interneto svetaines

67

Komisija nusprendė, kad išimtinumo sąlyga nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes ši sąlyga buvo numatyta GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai „paprastai“ įtraukdavo visas savo interneto svetaines, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete. Pirmiausia ji nurodė, kad šiomis aplinkybėmis dėl tokios sąlygos tiems tiesioginiams partneriams buvo nustatyta išimtinio pirkimo pareiga, kuri savaime prieštarauja SESV 102 straipsniui. Papildomai ji nusprendė, kad ši sąlyga tiek, kiek joje nustatyta tokia pareiga, prieštarauja minėtai nuostatai, nes ji gali riboti konkurenciją. Tiesioginius partnerius, kurie paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į bent vieną iš savo GPS, ji laikė „visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais“.

a)

Dėl išimtinumo sąlygos GPS, sudarytuose su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, kuri, kaip išimtinio pirkimo pareiga, pati prieštarauja SESV 102 straipsniui

68

Pirmiausia Komisija priminė Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann‑La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36, 89 punktas), pagal kurią „rinkoje dominuojančią padėtį užimančios įmonės atveju tai, kad pirkėjai yra susaistomi pareiga ar pažadu pirkti visą jiems reikalingą produkciją ar didžiąją jos dalį tik iš minėtos įmonės, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal [SESV 102] straipsnį“.

69

Tada Komisija nustatė, kad nagrinėjamu atveju išimtinumo sąlyga yra išimtinio pirkimo įsipareigojimas, nes pagal ją visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai privalėjo visas jiems reikalingas su paieška internete susijusios reklamos paslaugas arba didelę jų dalį įsigyti iš Google. Šiuo klausimu ji visų pirma pažymėjo, kad su tais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga „paprastai“ taikoma visoms jų interneto svetainėms, kuriose rodoma reklama, susijusi su paieška internete, tada ji nurodė, kad šie tiesioginiai partneriai negalėjo nukrypti nuo tos sąlygos iki jų GPS pabaigos, ir galiausiai kad pagal su dviem iš tų tiesioginių partnerių, t. y. [konfidencialu] ir [konfidencialu], sudarytus GPS jie buvo įpareigoti taikyti tą sąlygą visoms savo interneto svetainėms, kuriose rodoma tokia reklama.

70

Tokiomis aplinkybėmis Komisija visų pirma nusprendė, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui, nesant reikalo tikrinti, ar, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ši sąlyga gali riboti konkurenciją.

b)

Dėl išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, kuri, kaip išimtinio pirkimo įpareigojimas, gali riboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį

71

Papildomai Komisija nusprendė, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga yra išimtinio pirkimo įpareigojimas, kuris, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, galėjo riboti konkurenciją.

72

Komisija pažymėjo, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga, pirma, atgrasė šiuos tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google, antra, neleido šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, trečia, galėjo pakenkti inovacijoms, ketvirta, padėjo Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį nacionalinėse reklamos, susijusios su paieška internete, rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, penkta, galėjo padaryti žalos vartotojams. Be to, Komisija konstatavo, kad angliškoji sąlyga padidino išimtinumo sąlygos galimybę riboti konkurenciją.

73

Komisija pridūrė, kad, nagrinėdama reikšmingas aplinkybes, ji atsižvelgė, pirma, į Google dominuojančios padėties svarbą, viena vertus, nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, kita vertus, reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE, antra, į pastarosios rinkos dalį, kurią apėmė su visais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga ir, trečia, į „[šios] sąlygos galiojimo trukmę“.

c)

Dėl objektyvių pateisinimų nebuvimo

74

Komisija atmetė objektyvius pateisinimus, kuriuos Google pateikė per administracinę procedūrą.

75

Pirma, per administracinę procedūrą Google tvirtino, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga buvo būtina siekiant užtikrinti jai pakankamą pajamų lygį, kad ji galėtų palaikyti, pirma, investicijas, reikalingas su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo paslaugoms valdyti ir tobulinti, ir, antra, konkrečias investicijas minėtų tiesioginių partnerių naudai.

76

Antra, Google teigė, kad AFS turėjo teigiamą poveikį konkurencijai, nes dėl šios paslaugos pagerėjo naudotojų patirties kokybė, padidėjo pajamos iš reklamos, rengėjams padidėjo paieškos rezultatų puslapių naudingumas, o reklamos užsakovai tapo labiau matomi jų produktais susidomėjusiems naudotojams.

77

Pirmiausia Komisija nusprendė, kad Google neįrodė, jog šios bendrovės nurodytos investicijos nebūtų buvusios atliktos nesant išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS. Šiuo klausimu ji iš esmės pažymėjo, kad tai, jog Google šią sąlygą pakeitė vietos ir išankstinio leidimo sąlygomis, įrodo, kad ji galėjo atlikti tas investicijas taikydama mažiau ribojančias sąlygas. Komisija taip pat konstatavo, kad Google nurodytas konkurencijai naudingas poveikis neturėjo reikšmės nustatant, ar išimtinumo sąlyga yra objektyviai pateisinama.

4.

Dėl vietos sąlygos

78

Komisija nusprendė, kad nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. vietos sąlyga reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ši sąlyga galėjo riboti konkurenciją, ir kad Google neįrodė, jog ji yra objektyviai pateisinama.

a)

Dėl vietos sąlygos taikymo srities

79

Pirma, Komisija nusprendė, kad pagal vietos sąlygą partnerių, kuriems ji taikoma, labiausiai matoma interneto svetainių vieta turi būti skirta tik reklamai, susijusiai su Google vykdoma paieška internete.

80

Antra, Komisija nusprendė, kad pagal vietos sąlygą tiesioginiai partneriai privalo interneto svetainių, kurioms taikoma ši sąlyga, labiausiai matomose vietose rodyti, pirma, trijų „didelio formato“ reklamų, susijusių su Google atliekama paieška internete, „bloką“, kai paieška atliekama iš kompiuterio, ir, antra, bent vieną reklamą, susijusią su Google atliekama paieška internete, kai paieška atliekama iš mobiliojo įrenginio.

b)

Dėl vietos sąlygos sukelto konkurencijos ribojimo

81

Komisija pažymėjo, kad vietos sąlyga, pirma, atgrasė tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google, antra, neleido šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, trečia, galėjo pakenkti inovacijoms, ketvirta, padėjo Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, penkta, galėjo pakenkti vartotojams. Be to, Komisija konstatavo, kad privalomas maketų pobūdis padidino minėtos sąlygos galimybę riboti konkurenciją.

82

Komisija pridūrė, kad nagrinėdama reikšmingas aplinkybes ji atsižvelgė, pirma, į Google dominuojančios padėties svarbą, viena vertus, nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, kita vertus, su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkoje EEE, antra, į pastarosios rinkos dalį, kuriai buvo taikoma vietos sąlyga, ir, trečia, į „[šios] sąlygos galiojimo trukmę“.

c)

Dėl objektyvių pateisinimų nebuvimo

83

Komisija atmetė objektyvius pateisinimus, kuriuos Google nurodė per administracinę procedūrą.

84

Pirma, per administracinę procedūrą Google teigė, kad vietos sąlyga yra būtina siekiant tam tikru mastu užtikrinti jai pajamas, pakankamas siekiant pateisinti tiesioginių partnerių naudai atliktas investicijas ir kuo labiau padidinti jų pajamas (žr. šio sprendimo 75 punktą).

85

Antra, Google teigė, kad tam tikras su paieška internete susijusios reklamos rodymo pastovumas yra būtinas siekiant išlaikyti jos aktualumą.

86

Komisija pažymėjo, kad Google neįrodė, jog jos nurodytos investicijos nebūtų buvusios atliktos nesant vietos sąlygos. Be to, ji konstatavo, kad Google nurodyta aplinkybė, jog ši sąlyga leido padidinti tiesioginių partnerių pajamas iš reklamos, neturi reikšmės nustatant, ar buvo pažeistas SESV 102 straipsnis. Galiausiai Komisija nusprendė, kad Google galėjo išlaikyti reklamos, susijusios su paieška internete, aktualumą taikydama mažiau ribojančias priemones, pavyzdžiui, rekomendacijas. Šiuo klausimu ji patikslino, jog tai, kad 2016 m. Google atsisakė taikyti tam tikras nagrinėjamos sąlygos nuostatas (žr. šio sprendimo 24 punktą), patvirtino, kad ji galėjo taikyti mažiau ribojančias priemones.

5.

Dėl išankstinio leidimo sąlygos

87

Komisija nusprendė, kad nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. išankstinio leidimo sąlyga reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nes, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ši sąlyga galėjo riboti konkurenciją, ir kad Google neįrodė, jog ši sąlyga yra objektyviai pateisinama.

a)

Dėl konkurencijos ribojimo, sukelto išankstinio leidimo sąlygos

88

Komisija pažymėjo, kad išankstinio leidimo sąlyga, pirma, atgrasė tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google, antra, neleido šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, trečia, galėjo pakenkti inovacijoms, ketvirta, padėjo Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, penkta, galėjo pakenkti vartotojams.

89

Komisija pridūrė, kad nagrinėdama reikšmingas aplinkybes ji atsižvelgė, pirma, į Google dominuojančios padėties mastą nacionalinėse su paieška internete susijusios reklamos rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkoje EEE, antra, į pastarosios rinkos dalį, kurią aprėpė išankstinio leidimo sąlyga, ir, trečia, į „[šios] sąlygos galiojimo trukmę“.

b)

Dėl objektyvių pateisinimų nebuvimo

90

Komisija atmetė objektyvius pateisinimus, kuriuos Google nurodė per administracinę procedūrą.

91

Per administracinę procedūrą Google teigė, kad išankstinio leidimo sąlyga yra būtina tam, kad tiesioginiai partneriai galėtų rodyti jos kokybinius reikalavimus atitinkančią konkurentų reklamą, be kita ko, tam, kad nebūtų rodoma reklama, atrodanti kaip Google reklama, kuria būtų reklamuojamas netinkamas turinys arba dėl kurios naudotojo kompiuteryje būtų įdiegta kenkimo programinė įranga.

92

Komisija nusprendė, kad Google nepaaiškino priežasčių, dėl kurių tiesioginiai partneriai turi rodyti jos kokybinius reikalavimus atitinkančią konkurentų reklamą, ar kaip išankstinio leidimo sąlyga leidžia užkirsti kelią klaidinančiai veiklai atitinkamose interneto svetainėse. Be to, ji nusprendė, kad Google galėjo užtikrinti jos kokybinių reikalavimų laikymąsi ir apsaugoti savo prekių ženklą taikydama mažiau ribojančias priemones. Komisija šiuo klausimu taip pat pažymėjo, kad tai, jog 2016 m. Google atsisakė taikyti minėtą sąlygą (žr. šio sprendimo 24 punktą), patvirtina, kad ji galėjo taikyti mažiau ribojančias priemones.

6.

Dėl vieno ir tęstinio pažeidimo

93

Komisija nusprendė, kad trys piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai dėl atitinkamai su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatytos išimtinumo sąlygos, vietos sąlygos ir išankstinio leidimo sąlygos kartu sudaro vieną ir tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, trukusį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d.

94

Šiuo klausimu, pirma, Komisija nusprendė, kad vietos sąlyga ir išankstinio leidimo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, buvo siekiama to paties tikslo, t. y. pašalinti su Google konkuruojančius tarpininkus, siekiant išlaikyti ir sustiprinti jos padėtį reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje ir su paieška internete susijusios reklamos rinkose, vadinasi, ir jos padėtį bendrosios paieškos rinkoje.

95

Antra, Komisija nusprendė, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga, vietos sąlyga ir išankstinio leidimo sąlyga papildo viena kitą, nes šiomis sąlygomis siekiama atgrasyti tiesioginius partnerius nuo konkurentų reklamos pirkimo ir neleisti su Google konkuruojantiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį EEE. Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad pati Google laikė vietos sąlygą „sušvelninta išimtinumo sąlyga“ ir kad visuose GPS, kuriuose buvo numatyta išankstinio leidimo sąlyga, taip pat buvo numatyta vietos sąlyga.

7.

Dėl poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai

96

Komisija nusprendė, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga, vietos sąlyga ir išankstinio leidimo sąlyga kartu galėjo reikšmingai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

8.

Dėl baudos

97

Komisija nurodė Google LLC sumokėti 1 494 459 000 EUR baudą, iš jų 130 135 475 EUR – solidariai su Alphabet Inc.

II.

Šalių reikalavimai

98

Google Bendrojo Teismo prašo:

–

pirmiausia panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti baudą arba sumažinti jos dydį,

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

99

Surfboard Holding BV (toliau – Surfboard) ir Vinden.NL BV (toliau – Vinden), atsižvelgdamos į pastarosios bendrovės pastabas dėl pranešimo teismo posėdžiui, Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

100

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį;

–

priteisti iš Google bylinėjimosi išlaidas;

–

priteisti iš Surfboard ir Vinden bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimais į bylą.

III.

Dėl teisės

101

Grįsdama ieškinį Google nurodo penkis pagrindus, grindžiamus, pirma, tuo, kad Komisija neteisingai apibrėžė su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinką, todėl neįrodė jos dominuojančios padėties šioje rinkoje, antra, tuo, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga nereiškė piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, trečia ir ketvirta, tuo, kad vietos ir išankstinio leidimo sąlygos nereiškė tokio piktnaudžiavimo ir, penkta, tuo, kad Komisija klaidingai skyrė jai baudą.

A.

Įžanginės pastabos

102

Pagal SESV 102 straipsnį kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

103

Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, tuo straipsniu siekiama, kad nebūtų pažeista konkurencija ir dėl to nenukentėtų bendrasis interesas, atskiros įmonės ir vartotojai, ir baudžiama už dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiksmus, kuriais ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais ir kuriais dėl to pastariesiems gali būti padaryta tiesioginės žalos arba kuriais trikdoma ar iškraipoma ta konkurencija ir kuriais dėl to jiems gali būti padaryta netiesioginės žalos (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 124 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 20 punktą). Taigi „piktnaudžiavimo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, siekiama nubausti už dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesį rinkoje, kurioje būtent dėl šios įmonės buvimo konkurencija jau yra sumažėjusi dėl to, kad tokiu elgesiu sudaromos kliūtys išlaikyti veiksmingos konkurencijos struktūrą (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104

Taigi dominuojančią padėtį rinkoje užimančioms įmonėms, nepaisant tokios padėties priežasčių, tenka ypatinga pareiga savo veiksmais nepažeisti veiksmingos ir neiškreiptos konkurencijos vidaus rinkoje (žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 135 punktą ir 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 38 punktą).

105

Vis dėlto SESV 102 straipsniu nesiekiama nei kliudyti įmonėms turimais kokybiniais pranašumais užimti dominuojančią padėtį vienoje ar keliose rinkose, nei užtikrinti, kad už dominuojančią padėtį užimančias įmones mažiau produktyvios konkuruojančios įmonės išliktų rinkoje (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 126 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 21 punktą). Iš tikrųjų bet koks išstūmimo poveikis nebūtinai kenkia konkurencijai, nes iš esmės pranašumais grindžiama konkurencija gali lemti konkurentų, kurie ne tokie produktyvūs, taigi ne tokie patrauklūs vartotojams, taigi ne tokie patrauklūs vartotojams, be kita ko, kainų, pasirinkimo, kokybės ar naujovių požiūriu, išnykimą iš rinkos ar susilpninimą (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 133 ir 134 punktus).

106

Taigi piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi gali būti nustatytas, be kita ko, tada, kai inkriminuojamas elgesys turėjo išstūmimo iš rinkos poveikį sąnaudų struktūros, inovacinio pajėgumo ar kokybės požiūriu tokiems pat produktyviems konkurentams kaip ir tokius veiksmus atlikęs subjektas arba kai tokie veiksmai grindžiami kitų priemonių nei tos, kurios priskiriamos „normaliai“, t. y. pranašumais grindžiamai konkurencijai, naudojimu (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

107

Komisija turi įrodyti, kad elgesiu piktnaudžiaujama, atsižvelgdama į visas su nagrinėjamu elgesiu susijusias reikšmingas faktines aplinkybes, o tai apima ir tas aplinkybes, kurias atskleidžia dominuojančią padėtį užimančios įmonės besiginant pateikti įrodymai (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

108

Žinoma, tam, kad įrodytų, jog elgesiu buvo piktnaudžiaujama, Komisija nebūtinai turi įrodyti, kad jis iš tikrųjų turėjo antikonkurencinį poveikį. SESV 102 straipsniu siekiama nubausti už tai, kad viena ar kelios įmonės piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, neatsižvelgiant į tai, ar toks piktnaudžiavimas buvo sėkmingas. Vadinasi, konkurencijos institucija gali konstatuoti SESV 102 straipsnio pažeidimą įrodžiusi, kad tam tikro elgesio įgyvendinimo laikotarpiu, atsižvelgus į tos bylos aplinkybes, jis galėjo riboti konkurenciją pranašumais, nepaisant to, kad jis neturėjo poveikio (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109

Vis dėlto toks pažeidimas turi būti pagrįstas akivaizdžiais įrodymais, konstatuojančiais ne vien hipotezę, bet ir faktinį tam tikrų veiksmų galėjimą daryti tokį poveikį, o kilus abejonių dėl jų galimybės daryti tokį poveikį, ši abejonė turi veikti įmonės naudai (žr. 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

110

Reikia pažymėti, kad, skirtingai nei, pavyzdžiui, perspektyvinė analizė, kurios reikia norint išnagrinėti numatomą koncentraciją, kai reikia nuspėti įvykius, kurie, daugiau ar mažiau tikėtina, įvyks ateityje, jei nebus priimtas sprendimas uždrausti siūlomą koncentraciją arba nustatyti jos sąlygas, Komisija, siekdama nubausti už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, paprastai nagrinėja praeities įvykius, apie kuriuos neretai turima daug įrodymų, leidžiančių suprasti jų priežastis ir įvertinti poveikį veiksmingai konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 42 punktą).

111

Šiuo tikslu pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį Komisija gali, be kita ko, paprašyti įmonių pateikti visą tyrimui reikalingą informaciją. Kaip teigia Komisija, išsamūs atsakymai į tiesioginį klausimą, pateikti pagal šią nuostatą, turi didelę įrodomąją galią, nes įmonėms, kurios atsakydamos į tokį klausimą pateikia neteisingą ar klaidinančią informaciją, gali būti skirta bauda pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalies a punktą (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, T‑462/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:459, 123 punktą ir 2022 m. sausio 26 d. Sprendimo Intel Corporation / Komisija, T‑286/09 RENV, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2022:19, 376 punktą).

112

Be to, reikia priminti, kad atitinkama įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, gali teigti, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti jai išstūmimo poveikio, dėl kurio priekaištaujama (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138 punktą). Taigi Bendrasis Teismas turi išnagrinėti visus ieškovės argumentus, kuriais siekiama užginčyti Komisijos išvadų dėl bent tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo iš rinkos, neatsiejamo nuo nagrinėjamų veiksmų, pagrįstumą (2022 m. birželio 15 d. Sprendimo Qualcomm / Komisija (Qualcomm – mokėjimai už išimtinumą), T‑235/18, EU:T:2022:358, 356 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 141 punktą).

113

Dėl SESV 263 straipsnyje numatytos teisėtumo kontrolės reikia priminti, kad ji taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 102 straipsnio taikymo procedūra, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriu užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus pagrindus ir į visas jos nurodytas aplinkybes, nesvarbu, ar jos susiklostė prieš priimant sprendimą, ar jį priėmus, vykstant administracinei procedūrai arba pirmą kartą pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme, jei šios aplinkybės yra svarbios vykdant Komisijos sprendimo teisėtumo kontrolę (žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 72 punktą ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Orange Polska / Komisija, C‑123/16 P, EU:C:2018:590, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

B.

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai apibrėžė atitinkamas rinkas ir Google dominuojančią padėtį

114

Ieškinio pirmajame pagrinde Google, palaikoma Surfboard ir Vinden, teigia, kad Komisija klaidingai apibrėžė su paieška internete susijusios reklamos rinką ir tokios reklamos tarpininkavimo rinką. Ši klaida reiškia, kad Komisija neįrodė Google dominuojančios padėties su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkoje EEE, todėl ginčijamame sprendime ji negalėjo pagrįstai nuspręsti, kad šioje rinkoje buvo piktnaudžiaujama, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.

115

Google argumentus sudaro dvi dalys.

116

Ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Google teigia, kad apibrėždama nacionalines su paieška internete susijusios reklamos rinkas Komisija padarė klaidingą išvadą, kad reklama, nesusijusi su paieška internete, negali pakeisti reklamos, susijusios su paieška internete.

117

Ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje Google teigia, kad apibrėždama reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo Europos rinką Komisija padarė klaidingą išvadą, kad internetu rodomos reklamos pardavimas per tarpininkus ir rengėjų vykdomas tiesioginis internetu rodomos reklamos pardavimas nėra tarpusavyje pakeičiami.

1.

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos reklamos, susijusios su paieška internete, ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, tarpusavio pakeičiamumu

118

Kaip pažymėta šio sprendimo 27 punkte, Komisija ginčijamame sprendime apibrėžė dvi atitinkamas rinkas. Pirmoji iš tų rinkų buvo su paieška internete susijusios reklamos rinka, aprašyta šio sprendimo 28 ir 29 punktuose. Nors ginčijamame sprendime konstatuotas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vyko antrojoje iš tame sprendime apibrėžtų atitinkamų rinkų, t. y. reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje, Komisija per teismo posėdį paaiškino, kad pirmosios iš rinkų apibrėžimas yra būtinas etapas siekiant apibrėžti antrąją rinką, kuri negali būti apibrėžta kaip atskira rinka, prieš tai neapibrėžus pirmosios.

119

Ginčijamame sprendime Komisija, be kita ko, nurodė, kad reklama, susijusi su paieška internete, ir šio sprendimo 32 punkte aprašyta reklama, nesusijusi su paieška internete, negali būti pakeičiamos tarpusavyje.

120

Komisija savo analizę, kuria remdamasi reklamą, susijusią su paieška internete, atskyrė nuo reklamos, nesusijusios su paieška internete (toliau – dvi nagrinėjamos reklamos rūšys), ginčijamo sprendimo 135–169 konstatuojamosiose dalyse grindė, pirma, nagrinėjamos reklamos paleidimu ir išdėstymu, antra, jos forma, trečia, jos galimybėmis atliepti tiesioginį naudotojo susidomėjimą, ketvirta, jos galimybėmis paskatinti naudotoją pirkti, penkta, spustelėjimų ir konversijos rodikliais, šešta, jos galimybėmis užtikrinti reklamos užsakovų investicijų grąžą, septinta, reklamos užsakovams atstovaujančios asociacijos (World Federation of Advertisers) pastabomis, aštunta, reklamos užsakovų, rengėjų ir žiniasklaidos agentūrų atsakymais į Komisijos prašymus pateikti informacijos apie reklamos, susijusios su paieška internete, kainų padidėjimo poveikį, devinta, internetinės duomenų bazės operatoriaus pramonės ataskaita, kurioje pateikiami statistiniai duomenys ir moksliniai tyrimai („Statista“) ir, dešimta, investicijomis, reikalingomis reklamos paslaugoms, susijusioms su paieška internete, teikti.

121

Google mano, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog abi nagrinėjamos reklamos rūšys nepriklausė tai pačiai rinkai.

122

Google argumentus šiuo klausimu galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau. Pirma, ji pažymi, kad Komisija klaidingai sutelkė dėmesį į dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą reklamos užsakovų, o ne rengėjų požiūriu. Antra, Komisija neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius ir daugiausia dėmesio skyrė tariamiems dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybių skirtumams. Trečia, Komisija neatliko tinkamos kainų analizės, pavyzdžiui, tyrimo, kuriuo būtų išanalizuotas didelio ir nelaikino reklamos, susijusios su paieška internete, kainos padidėjimo 5–10 % (toliau – SSNIP testas) poveikis ir atlikdama analizę klaidingai aiškino rengėjų, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų atsakymus. Ketvirta, šie tariami dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybių skirtumai nėra įrodyti, be to, jų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog jos nėra pakeičiamos tarpusavyje. Penkta, Komisija neatsižvelgė į rengėjų, kurie tarpusavyje kaitalioja ar kaitaliojo abi nagrinėjamas reklamos rūšis, pavyzdžius. Šešta, Komisija neteisingai aiškino tam tikrų Google atstovų pareiškimus. Septinta, ginčijamame sprendime atlikta dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumo analizė iš esmės prieštarauja ankstesniems Komisijos sprendimams.

123

Surfboard ir Vinden pritaria Google argumentams ir taip pat teigia, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į rengėjų požiūrį.

a)

Įžanginės pastabos

124

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal SESV 102 straipsnį atitinkama rinka iš esmės turi būti apibrėžta prieš vertinant tai, ar tam tikra įmonė užima dominuojančią padėtį, kai siekiama apibrėžti ribas, kurių neperžengiant reikia aiškintis, ar ši įmonė turi galimybę, kiek tai įmanoma įvertinti, veikti nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)

125

Pagal jurisprudenciją atitinkamos rinkos sąvoka iš tikrųjų reiškia, kad gali būti veiksminga konkurencija tarp ją sudarančių prekių ir paslaugų, ir tam būtinas visų toje pačioje rinkoje esančių prekių ar paslaugų pakankamas pakeičiamumas tarpusavyje tam pačiam naudojimui. Pakeičiamumas arba sukeičiamumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į objektyvius atitinkamos prekės ar paslaugos požymius. Taip pat reikia atsižvelgti į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos atitinkamoje rinkoje struktūrą (žr. 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann‑La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

126

Iš Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997, p. 5, toliau – Pranešimas dėl rinkos apibrėžimo) taip pat matyti, kad „atitinkama prekės rinka apima visas prekes ir (arba) paslaugas, kurias vartotojas laiko vienodomis ar pakeičiamomis pagal prekių savybes, kainas ir paskirtį“. Ekonominiu požiūriu siekiant apibrėžti atitinkamą rinką paklausos pakeičiamumas reiškia greičiausią ir efektyviausią drausminančią jėgą tam tikros prekės tiekėjams, ypač jų sprendimams dėl kainos nustatymo. Taip pat galima atsižvelgti į pasiūlos pakeičiamumą, kai atitinkamos rinkos apibrėžiamos esant tokiai padėčiai, kad jo poveikis efektyvumo ir greitumo atžvilgiu yra tolygus paklausos pakeičiamumui. Tai reiškia, kad atsiliepdami į nedidelius, tačiau ne laikinus santykinių kainų pakitimus tiekėjai per trumpą laiką ir nepatirdami didesnių papildomų sąnaudų ar rizikos, gali persiorientuoti į atitinkamų prekių gamybą ir jas parduoti (2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, T‑336/07, EU:T:2012:172, 113 punktas).

127

Be to, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 25 punkto ir jurisprudencijos, apibrėžiant atitinkamą rinką nereikalaujama, kad Komisija laikytųsi griežtos įvairių informacijos šaltinių ar įvairių rūšių įrodymų hierarchijos (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Topps Europe / Komisija, T‑699/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:2, 82 punktas), produktų pakeičiamumo klausimas gali būti sprendžiamas remiantis įrodymų visuma, kurią sudaro įvairūs ir dažnai empiriniai vertinimo kriterijai, ir Komisija turi atsižvelgti į visą turimą reikšmingą informaciją (2010 m. liepos 1 d. Sprendimo AstraZeneca / Komisija, T‑321/05, EU:T:2010:266, 85 punktas).

b)

Dėl atsižvelgimo į rengėjų požiūrį

128

Google teigia, jog ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, kad, rengėjų požiūriu, abi nagrinėjamos reklamos rūšys priklauso skirtingoms rinkoms. Google teigimu, Komisija taip pat turėjo išnagrinėti paklausos pakeičiamumą rengėjų požiūriu, nes ginčijamame sprendime Komisijos nurodytas piktnaudžiavimas susijęs su rengėjų galimybės pasirinkti Google tarpininkavimo paslaugai, t. y. AFS, alternatyvias paslaugas apribojimu. Taigi ginčijamame sprendime Komisija klaidingai susitelkė į pakeičiamumą reklamos užsakovų, o ne rengėjų požiūriu.

129

Surfboard ir Vinden pritaria šiems argumentams.

130

Komisija nesutinka su Google argumentais.

131

Pirma, reikia konstatuoti, kad pakeičiamumas paprastai turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į paklausą (žr. šio sprendimo 126 punktą).

132

Tačiau per teismo posėdį Google pripažino, kad rengėjai nelėmė abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių paklausos. Be to, Google neginčijo ginčijamo sprendimo 121 konstatuojamojoje dalyje išdėstyto Komisijos teiginio, kad reklamos, susijusios su paieška internete, rinkoje paklausą lėmė naudotojai ir reklamos užsakovai, o pasiūlą lėmė reklamos platformų valdytojai. Darytina išvada, kad Google neįrodė, jog analizuojant paklausos pakeičiamumą reikėtų atsižvelgti į rengėjų, kurie nelemia paklausos, nuomonę.

133

Tokiomis aplinkybėmis Google, Surfboard ir Vinden negali priekaištauti Komisijai dėl to, kad atlikdama atitinkamos rinkos apibrėžimo analizę ji įtraukė daugiau aspektų, susijusių su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumu reklamos užsakovų, o ne rengėjų požiūriu vien dėl to, kad ginčijamame sprendime konstatuotas piktnaudžiavimas ribojo rengėjų pasirinkimą reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje, kuri, be kita ko, yra atskira rinka.

134

Antra, bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad Komisija ginčijamame sprendime atsižvelgė į rengėjų požiūrį, analizuodama dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą.

135

Taigi vertindama atitinkamos rinkos apibrėžimą Komisija rėmėsi rengėjų atsakymais į jos prašymus pateikti informacijos, kad pagrįstų savo išvadas dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybių ir naudojimo skirtumų. Tokį atsižvelgimą rodo Komisijos argumentai dėl reklamos, susijusios su paieška internete, išdėstymo ir formos (žr. ginčijamo sprendimo 136 ir 137 konstatuojamąsias dalis), šiai reklamai būdingo gebėjimo atliepti tiesioginį naudotojo susidomėjimą (žr. ginčijamo sprendimo 138 ir 139 konstatuojamąsias dalis) ir didesnį jos tinkamumą esamą paklausą paversti pirkimu (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 142 ir 143 konstatuojamąsias dalis). Ši išvada rodo, kad minėtos reklamos savybių ir naudojimo analizė buvo susijusi tiek su rengėjais, tiek su reklamos užsakovais. Be to, Komisija rėmėsi rengėjų pastabomis, kad padarytų išvadą, jog jie savo interneto svetainėse rodomos visos ar dalies reklamos, susijusios su paieška internete, tikriausiai nepakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu pajamos iš pirmosios reklamos sumažėtų 5–10 % (šiuo klausimu žr. ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamąją dalį). Ginčijamo sprendimo 156–158, 160, 162 ir 164 konstatuojamosiose dalyse taip pat kalbama apie rengėjų, savo interneto svetainėse rodžiusių su paieška internete susijusią reklamą, nuomones ir elgesį.

136

Taigi Google neįrodė, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą rengėjų požiūriu.

c)

Dėl atsižvelgimo į visus svarbius veiksnius

137

Google teigia, kad Komisija klaidingai sutelkė dėmesį į tariamus dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybių skirtumus, neatsižvelgdama į visus rengėjams svarbius veiksnius, kaip to reikalaujama pagal Pranešimą dėl rinkos apibrėžimo. Konkrečiai kalbant, Google, remdamasi to pranešimo 38–43 punktais, priekaištauja Komisijai, kad ginčijamame sprendime ji nesirėmė realiais produktų pakeičiamumo pavyzdžiais, kiekybiniais kriterijais, skirtais įvertinti kainos elastingumą, informacija grindžiamomis klientų ir konkurentų pastabomis, taip pat rengėjų patiriamomis kliūtimis bei išlaidomis, susijusiomis su produkto pasikeitimu.

138

Komisija ginčija Google argumentus.

139

Kaip matyti iš šio sprendimo 125 ir 126 punktuose primintos jurisprudencijos, pakeičiamumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į objektyvias nagrinėjamų prekių ir paslaugų savybes. Nors nagrinėjamų prekių ir paslaugų savybės yra svarbios atliekant tokį vertinimą, taip pat reikia atsižvelgti į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos rinkoje struktūrą (žr. 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo F. Hoffmann‑La Roche ir kt., C‑179/16, EU:C:2018:25, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis principas iš esmės pakartotas Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo, kuriuo remiasi Google, 36 punkte, nurodant, kad „norint nustatyti, ar dvi prekės yra pakeičiamos pagal paklausą, prekės savybių ir paskirties nepakanka“.

140

Vis dėlto, priešingai, nei, atrodo, savo procesiniuose dokumentuose teigia Google, Komisija, apibrėždama produktų rinką, neprivalo nei išnagrinėti visų Pranešime dėl rinkos apibrėžimo išvardytų vertinimo elementų, nei laikytis griežtos požymių hierarchijos, kaip matyti iš paties minėto pranešimo 25 punkto ir šio sprendimo 127 punkte nurodytos jurisprudencijos.

141

Bet kuriuo atveju, nors ginčijamame sprendime Komisija didelę savo analizės dalį išties skyrė abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių galimoms savybėms, paskirčiai ir skirtumams, reikia konstatuoti, kad darydama išvadą, jog abi šios reklamos rūšys nėra pakeičiamos tarpusavyje, ji ne tik atskleidė šiuos aspektus, nes atlikdama bendrą vertinimą atsižvelgė į daugelį kitų veiksnių, įskaitant tuos, kuriuos nurodė Google ir kurie nurodyti šio sprendimo 137 punkte.

142

Taigi ginčijamame sprendime Komisija taip pat išnagrinėjo tokius veiksnius kaip nagrinėjamos reklamos kaina (148 ir 149 konstatuojamosios dalys), investicijos, būtinos su paieška internete susijusios reklamos paslaugoms teikti (150–154 konstatuojamosios dalys), o reaguodama į Google per administracinę procedūrą pateiktus argumentus – rengėjų elgesį, dėl kurio jie ėmė mažiau naudoti reklamą, susijusia su paieška internete (162, 164 ir 165 konstatuojamosios dalys), taip pat Google atstovų turimą rinkos suvokimą (156 ir 169 konstatuojamosios dalys). Be to, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo Komisija, klausimas dėl kliūčių, trukdžiusių rengėjams ir reklamos užsakovams pakeisti su paieška internete susijusią reklamą su paieška internete nesusijusia reklama, taip pat buvo netiesiogiai aptartas ginčijamame sprendime. Jo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad visi rengėjai ir dauguma reklamos užsakovų, atsakydami į Komisijos prašymus pateikti informacijos, nurodė, jog mažai tikėtina, kad jie reklamą, susijusią su paieška internete, pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu rengėjų pajamos iš reklamos, susijusios su paieška internete, ne laikinai sumažėtų 5–10 % arba jeigu būtų atitinkamai padidintos šios reklamos kainos, kiek tai susiję su reklamos užsakovais.

143

Be to, priešingai, nei, atrodo, teigia Google, Komisija surinko informacija pagrįstas rinkos dalyvių pastabas, be kita ko, po to, kai išsiuntė rengėjams, reklamos užsakovams ir žiniasklaidos agentūroms, organizuojantiems įmonių reklamos kampanijas, prašymus pateikti informacijos. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 105, 109, 110, 112–115, 119, 120, 122–125, 128, 132–138, 140, 141, 145, 169, 171, 172 ir 176 išnašų, Komisija rėmėsi tomis pastabomis, kad apibrėžtų atitinkamą rinką.

144

Tai reiškia, kad Google neįrodė, jog bendrai vertindama dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą Komisija neatsižvelgė į tam tikrus reikšmingus veiksnius ar kad ji padarė teisės klaidą, kai didelę savo analizės dalį skyrė šių reklamos rūšių savybių ir naudojimo skirtumams.

d)

Dėl Google argumentų, susijusių su SSNIP testu

145

Google teigia, kad Komisijai buvo ypač svarbu išnagrinėti, pavyzdžiui, atliekant SSNIP testą, ar iš esmės pasikeitus su paieška internete susijusios reklamos kainai rengėjai ir reklamos užsakovai būtų pasirinkę naudoti su paieška internete nesusijusią reklamą. Tokiu atveju abi nagrinėjamos reklamos rūšys viena kitai darytų konkurencinį spaudimą, todėl sudarytų vieną rinką. Google teigimu, ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje aprašyta Komisijos atlikta kainų analizė nėra tinkamas SSNIP testas, be to, remdamasi ta analize Komisija padarė klaidingas išvadas.

146

Pirmiausia reikia išnagrinėti Google argumentus, kuriais ginčijamas Komisijos atliktos kainų analizės tinkamumas, ir, antra, Google argumentus, susijusius su išvadomis, kurias Komisija padarė remdamasi ta analize.

1)

Dėl Komisijos atliktos kainų analizės tinkamumo

147

Ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija, pirma, pažymėjo, kad „dauguma reklamos užsakovų, visi rengėjai ir pusė žiniasklaidos agentūrų nurodo, jog mažai tikėtina, kad jie visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu su paieška internete susijusios reklamos kainos būtų didinamos 5–10 % ir šis padidinimas nebūtų laikinas“. Antra, toje pačioje konstatuojamojoje dalyje Komisija pridūrė, kad kai kurie rengėjai taip pat nurodė, jog taip yra, nes pajamos iš reklamos, susijusios su paieška internete, buvo daug didesnės nei pajamos iš reklamos, nesusijusios su paieška internete.

148

Google teigia, kad Komisija neatliko tikro SSNIP testo. Šiuo klausimu Google teigia, kad Komisija nenagrinėjo, ar hipotetinį monopolį turinčiai įmonei būtų pelninga padidinti su paieška internete susijusios reklamos kainą 5–10 %. Kitaip tariant, Komisija turėjo išnagrinėti, ar pakankamai smulkių klientų pakankamai pakeistų savo paklausą, kad kainos padidėjimas taptų nepelningas. Google taip pat tvirtina, kad Komisija negalėjo remtis tik rengėjų, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų atsakymais į klausimą, kuris jiems buvo pateiktas prašymuose pateikti informacijos, juo labiau kad šių atsakymų nepatvirtino faktinės aplinkybės.

149

Komisija ginčija Google argumentus.

150

Pirmiausia reikia pažymėti, jog iš ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamosios dalies iš esmės matyti, kad Komisija pateikė reklamos užsakovams, rengėjams ir žiniasklaidos agentūroms klausimą, kaip jie reaguotų padidėjus reklamos, susijusios su paieška internete, kainoms, o rengėjų atveju – sumažėjus pajamoms iš šios reklamos. Atrodo, kad tai patvirtina 135–138 išnašos, kuriose išvardyti kai kurių įmonių atsakymai į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informaciją dėl AdWords 2.2 klausimą, rengėjams skirto 2013 m. liepos 26 d. Komisijos prašymo pateikti informaciją 2 klausimą, taip pat į 2016 m. sausio 11 d. reklamos užsakovams skirto prašymo pateikti informaciją 12 klausimą ir žiniasklaidos agentūroms pateikto tos pačios dienos prašymo pateikti informaciją 9 klausimą.

151

Šiuo tikslu pirmiausia reikia išnagrinėti tų Komisijos prašymuose pateikti informacijos pateiktų klausimų turinį (toliau kartu – klausimas dėl kainų).

152

Taigi, kiek tai susiję su reklamos užsakovais, pažymėtina, jog iš reklamos užsakovams skirto 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos dėl AdWords 2.2 klausimo ir 2016 m. sausio 11 d. prašymo pateikti informacijos (kai kurie atsakymai į jį pateikti atsiliepimo į ieškinį B.3 ir B.4 prieduose) 12 klausimo matyti, kad Komisija paprašė reklamos užsakovų paaiškinti, ar, jei jie naudojo reklamą, susijusią su paieška internete, jie pakeistų visą šią reklamą ar jos dalį su paieška internete nesusijusia reklama, jeigu su paieška internete nesusijusios reklamos kaina išliktų nepakitusi, o su paieška internete susijusios reklamos kaina dėl taikomo kainų mechanizmo, o ne konversijos rodiklio skirtumo padidėtų 5–10 %, ir patikslinti, ar priimdami tokį sprendimą jie atsižvelgtų į kitus veiksnius nei kaina.

153

Kalbant apie žiniasklaidos agentūras, pažymėtina, kad iš žiniasklaidos agentūroms skirto 2016 m. sausio 11 d. prašymo pateikti informacijos (kai kurie atsakymai į jį pateikti atsiliepimo į ieškinį B.3 ir B.4 prieduose) 9 klausimo matyti, kad Komisija prašė jų paaiškinti, ar tuo atveju, jei jos savo klientams rodytų reklamą, susijusią su paieška internete, jos visą šią reklamą ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu reklamos, susijusios su paieška internete, kaina dėl esamo kainų mechanizmo, o ne dėl konversijos rodiklio skirtumo padidėtų 5–10 %, o su paieška internete nesusijusios reklamos kaina išliktų nepakitusi, ir nurodyti, ar jos, priimdamos tokį sprendimą, atsižvelgtų į kitus veiksnius nei kaina.

154

Dėl rengėjų pažymėtina, kad iš rengėjams skirto 2013 m. liepos 26 d. prašymo pateikti informacijos (kai kurie atsakymai į jo klausimus pateikti atsiliepimo į ieškinį B.6 priede) 2 klausimo antro sakinio matyti, kad Komisija paprašė rengėjų paaiškinti, ar jie visą jų interneto svetainėse rodomą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu pajamos, gautos rodant reklamą, susijusią su paieška internete, sumažėtų 5–10 %, o pajamos, gaunamos iš reklamos, nesusijusios su paieška internete rodymo, išliktų nepakitusios.

155

Pirma, dėl Google argumentų šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 17 punktą SSNIP testas apima nagrinėjimą, ar šalių klientai pereitų prie lengvai prieinamų pakaitalų ar prie kitur įsisteigusių tiekėjų, jeigu atitinkamose teritorijose nagrinėjamų produktų santykinės kainos didėtų nedaug (5–10 %), bet pastoviai. Jei pakeičiamumas yra pakankamas, kad neapsimokėtų didinti kainų, nes sumažėtų pardavimas, papildomi pakaitalai ir teritorijos įtraukiami į atitinkamą rinką.

156

Šiuo atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija neatliko SSNIP testo, kaip tai suprantama pagal Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 17 punktą, nes neišnagrinėjo klausimo, ar įmonei būtų naudinga didinti reklamos, susijusios su paieška internete, kainą 5–10 %. Vis dėlto ji atliko šio sprendimo 150–154 punktuose aprašytą kainų analizę.

157

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija neprivalo nuolat atlikti SSNIP testo, kai sprendime, kuriame taikomos konkurencijos teisės normos, ji apibrėžia rinką, nors šis testas pranešime dėl rinkos apibrėžimo yra šiuo tikslu pripažinta priemonė.

158

Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad Komisija neprivalo taikyti SSNIP testo, kai konstatavo, kad nors šios rūšies ekonominiai testai iš tikrųjų yra pripažintas metodas atitinkamai rinkai apibrėžti, tai nėra vienintelis Komisijos turimas metodas. Šiuo klausimu jis pripažino, kad Komisija, apibrėždama atitinkamą rinką, gali atsižvelgti ir į kitas priemones, kaip antai rinkos tyrimus ar klientų ir konkurentų požiūrio vertinimą (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Topps Europe / Komisija, T‑699/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:2, 82 punktas).

159

Toks principas atspindėtas Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 15 punkte, kuriame nurodyta, kad SSNIP testas yra tik „vienas iš būdų“ produktų pakeičiamumui įvertinti. Be to, šio pranešimo 25 punkte nurodyta, kad „yra visa skalė įrodymų, leidžiančių įvertinti, kokiu mastu būtų įmanomas pakeičiamumas“, ir kad šiuo klausimu „Komisija laikosi atviro požiūrio į empirinius įrodymus, kurio tikslas yra pasinaudoti visa turima informacija, [kuri gali būti] tinkama kiekvienam konkrečiam atvejui <…> [ir] <…> nesilaiko griežtos informacijos šaltinių ar įrodymų rūšių hierarchijos“.

160

Be to, remiantis jurisprudencija tam tikrais atvejais SSNIP testas gali būti netgi netinkamas, pavyzdžiui, esant vadinamajam „cellophane fallacy“ reiškiniui, kai atitinkamos įmonės padėtis yra beveik monopolinė ir kai rinkos kainos jau yra virškonkurencinio lygio, arba kai siūlomi nemokami produktai ar produktų kainos nepadengia tie, kurie lemia jų paklausą (2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Topps Europe / Komisija, T‑699/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:2, 82 punktas).

161

Iš to matyti, kad nors SSNIP testas tikrai yra pripažinta priemonė, į kurios rezultatus kartu su kitais aspektais galima atsižvelgti bendrai vertinant rinkos apibrėžimą, siekiant ją apibrėžti nebūtina visada taikyti tokio testo.

162

Taigi reikia atmesti Google argumentą, kad iš esmės ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisijos atlikta kainų analizė nėra tinkama, nes tai nėra „tikrasis“ SSNIP testas.

163

Antra, reikia išnagrinėti, ar Komisijos atlikta kainų analizė vis dėlto yra tinkama priemonė atitinkamai rinkai apibrėžti, kaip teigia Komisija.

164

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, Komisijos teigimu, reklamos užsakovų, žiniasklaidos agentūrų ir rengėjų atsakymai į klausimą dėl kainų neparodė, kad vien dėl su paieška internete susijusios reklamos kainos padidėjimo 5–10 % reklamos užsakovams ir žiniasklaidos agentūroms arba vien dėl rengėjų pajamų iš tokios reklamos sumažėjimo 5–10 % šie veiklos vykdytojai tikriausiai pakeistų visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį su tokia paieška nesusijusia reklama. Savo procesiniuose dokumentuose Komisija paaiškino, kad jos gauti atsakymai į klausimą dėl kainų parodė, kad toks kainų arba pajamų pasikeitimas savaime nebūtų lemiamas veiksnys šiems veiklos vykdytojams pasirenkant vieną iš dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių. Komisijos teigimu, atsakiusios įmonės manė, kad pasirenkant, kokią reklamą naudoti, svarbi ne tik kaina, bet ir kiti veiksniai, kurie gali būti netgi svarbesni, pavyzdžiui, spustelėjimų rodiklis, konversijos rodiklis, bendra reklamos kampanijų investicijų grąža arba reklamos aktualumas naudotojui.

165

Darant prielaidą, kad Komisijos pateiktas atsakymų į klausimą dėl kainų turinio aiškinimas yra pagrįstas, o tai bus nagrinėjama šio sprendimo 168 ir paskesniuose punktuose, reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija, ir priešingai, nei teigia Google, kad Komisijos atlikta kainų analizė yra naudinga priemonė suprasti, kaip reklamos užsakovai, žiniasklaidos agentūros ir rengėjai reaguotų į reklamos, susijusios su paieška internete, kainų padidėjimą, o rengėjų atveju – į pajamų iš šios reklamos sumažėjimą, taigi įvertinti, ar šie subjektai galėjo abi nagrinėjamos reklamos rūšis laikyti pakeičiamomis tarpusavyje. Tokie rinkos dalyvių atsakymai kartu su jų atsakymus pagrindžiančiomis priežastimis, kaip šioje byloje, yra tarp veiksnių, aiškiai laikomų reikšmingais apibrėžiant rinką, nes jie leidžia įvertinti klientų ir konkurentų nuomones, todėl pagal šio sprendimo 158 punkte nurodytą jurisprudenciją ir Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 40 punktą yra priemonė, į kurią galima atsižvelgti apibrėžiant atitinkamą rinką.

166

Taigi tokios išvados iš esmės gali būti naudingos vertinant dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą reklamos užsakovų, žiniasklaidos agentūrų ir rengėjų požiūriu, be kita ko, kai, kaip šiuo atveju, jos atspindi daugelio tų reklamos užsakovų, rengėjų ir žiniasklaidos agentūrų nuomonę. Vadinasi, bendrai vertinant rinkos apibrėžimą, jie gali būti vienas iš požymių, kad tokia reklama nėra tarpusavyje pakeičiama, kaip argumentavo Komisija.

167

Taigi, atsižvelgiant į Google argumentus, reikia išnagrinėti Komisijos išvadų, padarytų remiantis jos atlikta kainų analize, pagrįstumą.

2)

Dėl Komisijos išvadų, padarytų remiantis jos atlikta kainų analize, pagrįstumo

168

Pirma, Google teigia, kad išvados, kurias Komisija padarė ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje remdamasi savo atlikta kainų analize, grindžiamos klaidingu įmonių atsakymų į klausimą dėl kainų aiškinimu. Šios bendrovės teigimu, Komisija klaidingai aiškino kai kuriuos iš toje konstatuojamojoje dalyje esančiose išnašose nurodytų atsakymų ir neatsižvelgė į kitų įmonių, pateikusių priešingą nuomonę dėl minėtoje konstatuojamojoje dalyje pateiktų Komisijos išvadų ir nepaminėtų ginčijamame sprendime, atsakymus.

169

Antra, Google teigia, kad šios Komisijos išvados iš esmės grindžiamos klaidinančiu įmonių atsakymų į klausimą dėl kainų pateikimu.

170

Komisija ginčija Google argumentus.

171

Šiuo klausimu reikia priminti, jog ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija tvirtino, kad „dauguma“ reklamos užsakovų, „visi“ rengėjai ir „pusė“ žiniasklaidos agentūrų nurodė, jog mažai tikėtina, kad jie visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį pakeistų su paieška internete nesusijusia reklama, tuo atveju, jei reklamos, susijusios su paieška internete, kaina ne laikinai padidėtų 5–10 %.

172

Grįsdama tokią išvadą dėl rengėjų Komisija ginčijamo sprendimo 136 išnašoje paminėjo šešių rengėjų atsakymus į 2013 m. liepos 26 d. prašymų pateikti informacijos 2 klausimą. Kiek tai susiję su reklamos užsakovais, ginčijamo sprendimo 135 išnašoje išvardyti penkių reklamos užsakovų atsakymai į 2016 m. sausio 11 d. prašymo pateikti informacijos 12 klausimą ir dešimties kitų reklamos užsakovų atsakymai į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 2.2 klausimą dėl AdWords. Kalbant apie žiniasklaidos agentūras, pažymėtina, jog ginčijamo sprendimo 137 išnašoje paminėti keturių žiniasklaidos agentūrų atsakymai į 2016 m. sausio 11 d. prašymo pateikti informacijos 9 klausimą ir kitų šešių žiniasklaidos agentūrų atsakymai į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informaciją 2.2 klausimą dėl AdWords.

173

Pirmiausia reikia išnagrinėti Google argumentus, susijusius su galimai klaidingu Komisijos pateiktu įmonių atsakymų aiškinimu, vertinant jos argumentus atsižvelgiant į, pirma, rengėjus, antra, reklamos užsakovus ir, trečia, žiniasklaidos agentūras. Antra, Bendrasis Teismas išnagrinės Google argumentus dėl galimai klaidinančio tų atsakymų pateikimo ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje.

i)

Dėl atsakymų į klausimą dėl kainų aiškinimo

–

Dėl rengėjų atsakymų aiškinimo

174

Pirma, reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo 136 išnašoje paminėtų atsakymų, kuriais grindžiamas to sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje esantis Komisijos teiginys, Google savo procesiniuose dokumentuose ginčija tik [konfidencialu] (toliau – [konfidencialu]) atsakymo aiškinimą. Taigi Google nekritikuoja kitų penkių joje išvardytų rengėjų, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu], grupės [konfidencialu] (jai priklausė [konfidencialu] interneto svetainės) ir [konfidencialu] atsakymų aiškinimo nei šių atsakymų patikimumo, o tik pažymi, kad du iš tų rengėjų pateikė skundus per procedūrą. Tačiau vien ši aplinkybė neturi jokios reikšmės siekiant įrodyti, kad Komisija klaidingai aiškino šiuos atsakymus. Google nepaaiškina, kodėl abu nagrinėjami atsakymai yra mažiau patikimi ar mažiau įtikinami vien dėl to, kad juos pateikė skundo pateikėjai, ypač atsižvelgiant į šio sprendimo 111 punkte nurodytą jurisprudenciją.

175

Kalbant apie [konfidencialu] atsakymą, kurio išsami versija pateikta atsiliepimo į ieškinį B.6 priedo dokumente Nr. 4, pažymėtina, jog iš jo matyti, kad aptariamas rengėjas paaiškino, jog dvi nagrinėjamos reklamos rūšys skiriasi daugeliu aspektų, kad jo interneto svetainėse buvo rodoma tik reklama, susijusi su paieška internete, nes ji jam turėjo daug didesnę vertę (jo veikla buvo paieškos sistemos valdymas) ir kad jis nežinojo, ar „tipiškesnis“ rengėjas užleistų reklaminę erdvę reklamai, nesusijusiai su paieška internete, jeigu pajamos iš reklamos, susijusios su paieška internete, sumažėtų 5–10 %. Atsižvelgdama į tokio atsakymo turinį, Komisija galėjo pagrįstai daryti išvadą, kad aptariama įmonė tikriausiai nepakeistų reklamos rūšies, jeigu pajamos iš reklamos, susijusios su paieška internete, sumažėtų 5–10 %.

176

Antra, dėl Google argumento, kad Komisija neatsižvelgė į [konfidencialu] ir [konfidencialu] pateiktus atsakymus, reikia konstatuoti, kad šie atsakymai taip pat nepaneigia Komisijos išvados, pateiktos ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje ir primintos šio sprendimo 171 punkte, dėl rengėjų reakcijos į pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete, sumažėjimą 5–10 %.

177

[konfidencialu] ir [konfidencialu] pastabos, kurių ištraukos pateiktos atitinkamai ieškinio A.13 priede ir A.12 priedo dokumente Nr. 24, buvo suformuluotos atsakant į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą pateikti informacijos dėl AdWords. Taigi tie veiklos vykdytojai neatsakė į rengėjams skirtą 2013 m. liepos 26 d. prašymą pateikti informacijos, priešingai visiems ginčijamo sprendimo 136 išnašoje nurodytiems atsakymams. Taigi tie veiklos vykdytojai atsakė į klausimą dėl savo reakcijos, jeigu padidėtų reklamos, susijusios su paieška internete, kaina, o tai turėtų įtakos reklamos užsakovams, o ne jeigu sumažėtų pajamos (tai paveiktų rengėjus). Be to, kalbant apie [konfidencialu], reikia pažymėti, kad nors ši įmonė į savo atsakymą taip pat įtraukė konkrečius argumentus, susijusius su patronuojamąja bendrove, sudariusią GPS su Google kaip rengėja, remiantis ginčijamo sprendimo 348 ir 355 konstatuojamosiomis dalimis, tame atsakyme pateikta reklamos užsakovo nuomonė ir, be to, nurodyta, kad jeigu kaina padidėtų 5–10 %, tai nebūtinai reikštų, kad reklamai skirtas biudžetas būtų perskirtas reklamai, nesusijusiai su paieška internete.

178

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google nepateikia duomenų, galinčių įrodyti, kad ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai aiškino rengėjų atsakymus į klausimą dėl kainų.

–

Dėl reklamos užsakovų atsakymų aiškinimo

179

Pirma, reikia pažymėti, kad Google ginčija tik keturių iš penkiolikos atsakymų, kuriuos Komisija paminėjo ginčijamo sprendimo 135 išnašoje, grįsdama to sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje esantį savo teiginį, t. y. [konfidencialu], „[konfidencialu]“, [konfidencialu] ir [konfidencialu], aiškinimą. Taigi ji nekritikuoja nei to, kaip Komisija aiškino kitų vienuolikos toje išnašoje išvardytų įmonių, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymus, nei šių atsakymų patikimumo.

180

Kalbant apie keturis Google ginčijamus atsakymus, pirma, reikia konstatuoti, kad nors [konfidencialu] ir „[konfidencialu]“ nurodė, kad jei reklamos, susijusios su paieška internete, kaina padidėtų 5–10 %, jie galbūt svarstytų perkelti dalį savo biudžeto reklamai, nesusijusiai su paieška internete, šie reklamos užsakovai nenurodė, kad toks perkėlimas būtų tikėtinas. Galiausiai [konfidencialu] savo atsakyme, kurio išsami versija pateikta atsiliepimo į ieškinį B.3 priedo dokumente Nr. 2, paaiškino, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys nėra „visiškai pakeičiamos tarpusavyje“ ir kad prieš atsisakydama investuoti į reklamą, susijusią su paieška internete, ji įvertintų investicijų į tokią reklamą grąžą. „[konfidencialu]“ savo atsakymo į klausimą dėl kainų, pateikto ieškinio A.12 priedo dokumente Nr. 3, pradžioje pažymėjo, kad reklama, nesusijusi su paieška internete, neatliepia vartotojo susidomėjimo taip, kaip reklama, susijusi su paieška internete, o tai leidžia manyti, kad toks perėjimas kainų padidėjimo atveju tai įmonei nebūtų tikėtinas. Antra, nors savo atsakyme į klausimą dėl kainų, pateiktą ieškinio A.12 priedo dokumente Nr. 4, [konfidencialu] nurodė, kad tikriausiai sumažintų investicijas į reklamą, susijusią su paieška internete, ji taip pat paaiškino, kad „nebūtinai“ padidins reklamos, nesusijusios su paieška internete, naudojimą, o tai leidžia manyti, kad toks minėtos įmonės perėjimas taip pat nebūtų tikėtinas. Trečia, [konfidencialu] savo atsakyme, kurio išsami versija pateikta atsiliepimo į ieškinį B.3 priedo dokumente Nr. 1, aiškiai išreiškė nuomonę, kad kaskart pasikeitus kainoms ji iš naujo įvertina savo strategiją, tačiau reklamos, susijusios su paieška internete, kainos padidėjimas 5–10 % nebūtų pakankamai didelis, kad ji galėtų pakeisti reklamos rūšį.

181

Iš to matyti, jog tie atsakymai nepaneigia Komisijos išvados, kad tos įmonės nurodė, jog mažai tikėtina, kad jos visą reklamą, susijusią su paieška internete, ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu kainos ne laikinai padidėtų 5–10 %, nes nė vienas iš šių reklamos užsakovų nenurodė, kad toks pakeitimas būtų tikėtinas.

182

Antra, Google pažymi, kad kai kurie reklamos užsakovai, atsakę į klausimą dėl kainų, kurių atsakymai ginčijamame sprendime nepaminėti, pateikė nuomonę, priešingą Komisijos išvadai, padarytai ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje, ir kad Komisija paprasčiausiai neatsižvelgė į tuos atsakymus.

183

Šiuo klausimu reikia priminti, jog ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad „dauguma“ reklamos užsakovų nurodė, jog mažai tikėtina, kad jie visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jei pirmosios kaina ne laikinai padidėtų 5–10 %. Tai reiškia, jog pati Komisija netiesiogiai pripažino, kad kai kuriuose atsakymuose kainos padidėjimo atveju nebuvo visiškai atmesta perėjimo galimybė.

184

Be to, reikia konstatuoti, kad ieškinio A.12 priedo lentelėje Nr. 4 Google nurodyti atsakymai, susiję tiek su reklamos užsakovais, tiek su žiniasklaidos agentūromis, kuriais siekiama įrodyti, kad, Komisijai atliekant analizę, veiklos vykdytojų nuomonės išsiskyrė, nepatvirtina išvados, kad veiklos vykdytojai, rengę šiuos atsakymus, tikriausiai visą savo reklamą, susijusią su paieška internete, ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jei pirmosios rūšies reklamos kaina padidėtų 5–10 %.

185

Pirma, Google nurodytų įmonių atsakymų turinys rodo, jog nė viena iš tų įmonių aiškiai nenurodė, kad reklamą, susijusią su paieška internete, pakeistų su tokia paieška nesusijusia reklama vien dėl to, kad pirmosios rūšies reklamos kaina padidėtų 5–10 %.

186

Antra, nors dauguma paminėtų įmonių nurodė (kai kuriais atvejais tik netiesiogiai), kad taip padidėjus kainai jos įvertins, ar tikslinga pakeisti naudojamą reklamos rūšį, šios įmonės aiškiai nurodė, kad šis sprendimas priklausys ne tik nuo kainos, bet ir nuo kitų veiksnių, kaip antai reklamos efektyvumo, aptariamų reklamos kampanijų tikslų, konversijos rodiklio ir investicijų grąžos. Šią išvadą iliustruoja [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymai, kurių ištraukos pateiktos ieškinio A.12 priede.

187

Trečia, nors [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurių atsakymai pateikti atitinkamai B.3 priedo dokumente Nr. 6 ir B.4 priedo dokumente Nr. 1, nurodė, kad tikriausiai pakeistų reklamos rūšį, abi tos įmonės taip pat patikslino savo teiginius, paaiškinusios, kad toks galimas pakeitimas priklausytų ir nuo kitų veiksnių. Be to, reikia pažymėti, kad [konfidencialu] nurodė, kad tuo metu, kai pateikė atsakymą, ji nenaudojo reklamos, susijusios su paieška internete, todėl jos kainos padidėjimas neturėtų įtakos jos išlaidoms reklamai, o tai mažina jos atsakymo reikšmingumą.

188

Ketvirta, nors [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurių atsakymų ištraukos pateiktos atitinkamai ieškinio A.12 priedo dokumentuose Nr. 24 ir Nr. 27, pabrėžė dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą, jos aiškiai neatsakė į klausimą dėl reklamos, susijusios su paieška internete, kainų padidėjimo poveikio. Be to, [konfidencialu] nurodė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, kaina neturi įtakos jos pakeičiamumui reklama, nesusijusia su paieška internete.

189

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Google nurodyti atsakymai patvirtina, kad vien dėl reklamos, susijusios su paieška internete, kainos padidėjimo reklamos užsakovai tikriausiai nekeistų visos ar dalies šios reklamos reklama, nesusijusia su paieška internete. Taigi šie įrodymai negali atsverti ginčijamo sprendimo 135 išnašoje Komisijos nurodytų reklamos užsakovų atsakymų turinio.

190

Vadinasi, Google nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje klaidingai aiškino reklamos užsakovų atsakymus į klausimą dėl kainų.

–

Dėl žiniasklaidos agentūrų atsakymų aiškinimo

191

Pirma, kiek tai susiję su žiniasklaidos agentūrų atsakymų aiškinimu, Google kritikuoja tai, kaip Komisija aiškino septynis iš dešimties ginčijamo sprendimo 137 išnašoje nurodytų atsakymų, siekdama pagrįsti 148 konstatuojamojoje dalyje pateiktą teiginį, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymus. Taigi ji neginčija nei kitų trijų jame išvardytų žiniasklaidos agentūrų, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymų aiškinimo, nei tų atsakymų patikimumo.

192

Kiek tai susiję su septyniais atsakymais, kurių aiškinimą ginčija Google, pirma, penki iš tų septynių atsakymų rodo, kad atitinkamos žiniasklaidos agentūros kategoriškai neatmetė galimybės pereiti prie reklamos, nesusijusios su paieška internete, jei su paieška internete susijusios reklamos kaina padidėtų 5–10 %. Viena vertus, nors į klausimą, ar jos ryšis tokiam perėjimui, [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakė neigiamai, savo atsakymuose į klausimą dėl kainų, pateiktuose atitinkamai ieškinio A.12 priedo dokumentuose Nr. 8 ir Nr. 10, jos taip pat nurodė, kad nedidelę dalį reklamos, susijusios su paieška internete, jos galėtų pakeisti kitų rūšių reklama internete. Kita vertus, [konfidencialu], „[konfidencialu]“ ir [konfidencialu] savo atsakymuose į klausimą dėl kainų, pateiktuose atitinkamai ieškinio A.12 priedo dokumentuose Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 10, nurodė, kad perėjimas būtų galimas, jei kiti veiksniai, kaip antai investicijų grąža, paskatintų jas tai padaryti, tačiau jų atsakymai nerodė, kad toks pokytis iš tikrųjų būtų tikėtinas.

193

Taigi, nors tie penki atsakymai nėra vienareikšmiai dėl to, kaip įmonės galėtų reaguoti, jeigu padidėtų reklamos, susijusios su paieška internete, kaina, tos įmonės nenurodė, kad vien dėl kainos padidėjimo 5–10 % jos tikriausiai pakeistų dalį tokios reklamos ar ją visą su paieška internete nesusijusia reklama.

194

Antra, kiek tai susiję su [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymais, pažymėtina, kad nors Google pabrėžia, kad [konfidencialu] nukopijavo kitą atsakymą, pateiktą atsakant į prašymą pateikti informacijos (ieškinio A.12 priedo dokumentas Nr. 9), ir kad [konfidencialu] paaiškino, jog nenaudojo reklamos, susijusios su paieška internete (ieškinio A.12 priedo dokumentas Nr. 11), tos dvi žiniasklaidos agentūros vis vien neigiamai atsakė į klausimą, ar pakeistų su paieška internete susijusią reklamą reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu pirmosios rūšies reklamos kaina padidėtų 5–10 %. Taip Komisija pagrįstai galėjo panaudoti tuos atsakymus grįsdama ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą dėl žiniasklaidos agentūrų.

195

Antra, Google pažymi, kad daug žiniasklaidos agentūrų, atsakiusių į klausimą dėl kainų, pateikė nuomonę, priešingą ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje padarytai Komisijos išvadai, ir kad Komisija tiesiog neatsižvelgė į tuos atsakymus.

196

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija konstatavo, jog pusė žiniasklaidos agentūrų nurodė, kad mažai tikėtina, jog visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį jos pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jei pirmosios rūšies reklamos kaina ne laikinai padidėtų 5–10 %. Taigi panašiai, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 183 punkte dėl reklamos užsakovų, taip Komisija netiesiogiai pripažino, kad kita žiniasklaidos agentūrų pusė nepatvirtino tokio teiginio, taigi, žiniasklaidos agentūrų nuomonės išsiskyrė.

197

Dėl Google nurodytų atsakymų, į kuriuos Komisija neatsižvelgė, aiškinimo reikia nurodyti šio sprendimo 184–189 punktuose atliktą analizę, susijusią tiek su reklamos užsakovas, tiek su žiniasklaidos agentūromis. Kaip paaiškinta tuose punktuose, Google nurodyti atsakymai linkę rodyti, kad toks kainų padidinimas savaime negalėtų priversti reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų pakeisti su paieška internete susijusią reklamą reklama, nesusijusia su paieška internete. Taigi tie atsakymai negali paneigti Komisijos išvados, kad pusė žiniasklaidos agentūrų tikriausiai nekeistų visos ar dalies reklamos, susijusios su paieška internete, reklama, nesusijusia su paieška internete, jei pirmosios rūšies reklamos kaina padidėtų 5–10 %.

198

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Google nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai aiškino žiniasklaidos agentūrų atsakymus į klausimą dėl kainų.

–

Išvada dėl Komisijos pateikto atsakymų į klausimą dėl kainų aiškinimo

199

Iš pirma pateiktos rengėjų, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų atsakymų į klausimą dėl kainų analizės, ir nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio A.12 priede ir dubliko C.3 priede pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, matyti, kad Google neįrodė, jog Komisija klaidingai aiškino tuos atsakymus. Taigi jos argumentai negali paneigti išvadų, kurias Komisija padarė ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje.

ii)

Dėl tariamai klaidinančio atsakymų į klausimą dėl kainų pateikimo

200

Google taip pat teigia, kad ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai apibūdino įmonių atsakymų į klausimą dėl kainų turinį, nes jos išvados grindžiamos tik penkiolikos reklamos užsakovų, šešių rengėjų ir dešimties žiniasklaidos agentūrų, kurios išvardytos to sprendimo 135–137 išnašose, atsakymais. Taigi Komisijos išvados iš esmės klaidingos ar klaidinančios, nes jos grindžiamos atsakymais, gautais iš mažiau nei 10 % ginčijamame sprendime nurodytų reklamos užsakovų ir mažiau nei 20 % reklamos užsakovų bei trečdalio žiniasklaidos agentūrų, gavusių prašymus pateikti informacijos per administracinę procedūrą.

201

Komisija ginčija Google argumentus.

202

Pirma, reikia pažymėti, jog savo procesiniuose dokumentuose Komisija paaiškino, kad 135–137 išnašose išvardyti atsakymai, siekiant pagrįsti ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, nereiškė išsamaus atsakymus pateikusių įmonių sąrašo. Be tose išnašose paminėtų įmonių atsakymų, ji pažymi, pirma, kad kiti šeši rengėjai atsakė į klausimą dėl kainų, pateiktą 2013 m. liepos 26 d. prašyme pateikti informacijos, antra, kad kiti septyni rengėjai atsakė į klausimą dėl kainų, pateiktą kitame, t. y. 2016 m. kovo 18 d. prašyme pateikti informacijos, trečia, kad kiti 43 reklamos užsakovai neigiamai atsakė į klausimą, pateiktą 2010 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. sausio 11 d. prašymuose pateikti informacijos, t. y. ar jie visą su paieška internete susijusią reklamą ar jos dalį pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, jeigu pirmosios rūšies reklamos kaina ne laikinai padidėtų 5–10 %, ir, ketvirta, kad taip atsakė kitos septynios žiniasklaidos agentūros. Be to, Komisija savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gavo atsakymus į klausimą dėl kainų iš viso iš 19 rengėjų, 87 reklamos užsakovų ir 34 žiniasklaidos agentūrų.

203

Vis dėlto ginčijamame sprendime tos informacijos nėra. Tame sprendime Komisija nenurodė 135–137 išnašose nurodytų atsakymų, skirtų pagrįsti to sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, neišsamaus pobūdžio.

204

Vis dėlto vien tai, kad minėti atsakymai nebuvo visi Komisijos gauti atsakymai, savaime nereiškia, jog ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados yra klaidingos.

205

Google galėjo susipažinti su visais Komisijos gautais atsakymais į prašymus pateikti informacijos, kai susipažino su bylos medžiaga, įskaitant tuos, kuriais Komisija grindė savo išvadas ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Google galėjo išnagrinėti įmonių pateiktus atsakymus ir turėjo galimybę konstatuoti, kad Komisija turėjo daugiau veiklos vykdytojų atsakymų nei nurodyta ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje pateiktose išnašose. Tai, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad pateikdama šį pagrindą ji ginčija tam tikrų ginčijamame sprendime nepaminėtų atsakymų aiškinimą. Tačiau, išskyrus atsakymus, kuriuos Google cituoja ir ginčija pateikdama šį pagrindą (šio sprendimo 168–199 punktai), ji nepateikia jokių konkrečių argumentų remdamasi kitais atsakymais, o tai patvirtina, kad jie taip pat negali paneigti ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytų išvadų.

206

Dėl tų pačių priežasčių reikia atmesti argumentą, kad, Google teigimu, ginčijamame sprendime buvo paminėta mažai atsakymų, nes ji žinojo, kad į klausimą dėl kainų atsakiusių įmonių buvo daugiau.

207

Taigi Komisija galėjo pagrįstai grįsti ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas atsakymais į klausimą dėl kainų, nors nepaminėjo visų įmonių atsakymų, kuriais ji rėmėsi.

208

Iš to, kas išdėstyta pirma, matyti, kad Google neįrodė nei to, kad ginčijamame sprendime Komisijos atlikta kainų analizė neturi reikšmės rinkos apibrėžimui, nei to, kad išvados, kurias Komisija padarė remdamasi ta analize, yra klaidingos ar klaidinančios.

e)

Dėl Komisijos analizės, susijusios su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybių skirtumais, pagrįstumo

209

Google teigia, kad Komisija klaidingai išanalizavo dviejų minėtų reklamos rūšių savybes ir kad visų vienos ir kitos reklamos savybių skirtumų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog jos nėra tarpusavyje pakeičiamos nei reklamos užsakovų, nei rengėjų požiūriu.

210

Pirmiausia reikia išnagrinėti Google argumentus, kuriais ginčijamas kiekvieno iš ginčijamame sprendime nurodytų savybių skirtumų buvimas, paskui nustatyti jų reikšmingumą apibrėžiant rinką.

1)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių paleidimo ir išdėstymo

211

Ginčijamo sprendimo 136 konstatuojamojoje dalyje, kiek tai susiję su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių rodymu, Komisija pažymėjo, kad su paieška internete susijusi reklama rodoma tik atlikus paiešką pagal raktinį žodį ir kad ji rodoma tiesiai virš tokios paieškos rezultatų, iškart po tokios paieškos rezultatais arba greta jų. Vis dėlto Komisija konstatavo, kad su paieška internete nesusijusi reklama galėjo būti rodoma bet kurioje interneto svetainėje ir galėjo būti kontekstinė (t. y. susijusi su interneto svetainės turiniu) arba nekontekstinė (t. y. reklaminiai skelbimai).

212

Google ginčija tokių skirtumų svarbą ir teigia, kad abiejų rūšių reklama galėjo būti rodoma tuose pačiuose puslapiuose kaip ir paieškos rezultatai sukeičiamose vietose, o tai reiškia, kad nėra tokio dalyko kaip skirtingos reklamos vietos.

213

Komisija ginčija Google argumentus.

214

Pirma, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 136 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados grindžiamos aštuonių rengėjų atsakymais į prašymus pateikti informacijos ir Google atstovo [konfidencialu] 2012 m. gegužės mėn. liudijimo Federal Trade Commission (Federalinė konkurencijos agentūra, JAV, toliau – FTC) ištrauka. Be to, iš ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamosios dalies matyti, kad World Federation of Advertisers taip pat pažymėjo, jog toks dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių išdėstymo skirtumas ir tai, kad reklama, susijusi su paieška internete, generuojama dėl naudotojo paieškos, yra svarbūs dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skiriamieji bruožai. Vis dėlto Google nekritikuoja tokių vertinimo elementų tikslumo, patikimumo ir nuoseklumo.

215

Antra, nors su paieška internete nesusijusi reklama iš tikrųjų gali būti rodoma tuose pačiuose interneto puslapiuose kaip reklama, susijusi su paieška internete, Google neginčija, kad naudotojas gali lengvai atskirti su jo paieška susijusią reklamą nuo reklamos, nesusijusios su jo paieška, atsižvelgdamas į jos išdėstymą ir turinį. Su paieška internete susijusi reklama paprastai rodoma tiesiai po paieškos juosta (ir kartais greta šios juostos) kaip sąrašas, jei reklama yra tekstinė, ir aiškiai nurodant, kad tai yra reklama. Be to, jos turinys tiesiogiai susijęs su naudotojo atlikta paieška pagal raktinį žodį. Kita vertus, su paieška internete nesusijusi reklama gali būti rodoma skirtingose interneto tinklalapio vietose ir naudotojo atliekama paieška neturi įtakos ja reklamuojamoms prekėms ar paslaugoms.

216

Vadinasi Google neįrodė, kad ginčijamo sprendimo 136 konstatuojamojoje dalyje esanti Komisijos išvada dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skirtumų, susijusių su paleidimu ir išdėstymu, yra klaidinga.

2)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių formos

217

Ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje Komisija dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių formos pažymėjo, kad reklama, susijusi su paieška internete, „paprastai yra tik“ tekstinė, o su paieška internete nesusijusi reklama gali būti įvairių formų – tekstinė, grafinė ir vaizdinė.

218

Google kritikuoja tokį teiginį ir tvirtina, kad faktiškai su paieška internete susijusi reklama taip pat gali būti rodoma raiškiuoju formatu arba apimti vaizdus ir kad reklama, nesusijusi su paieška internete, dažnai turi tekstinį elementą.

219

Komisija ginčija Google argumentus.

220

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Google neneigia, jog abiem nagrinėjamos reklamos rūšims linkstama naudoti skirtingas formas. Ji neginčija ir to, kad trylika reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų, taip pat [konfidencialu], kurias Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje (žr. 110 išnašą), išties pabrėžė tokį skirtumą savo atsakymuose į Komisijos prašymus pateikti informacijos, ar kad World Federation of Advertisers taip pat pažymėjo šį skirtumą 2011 m. vasario 18 d. pareiškime, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamojoje dalyje.

221

Be to, ekrano kopija, kurią Google pateikė ieškinio 54 punkte (3 pav.), siekdama pagrįsti, kad su paieška internete susijusi reklama dažnai turi grafinių elementų, šiuo klausimu neturi reikšmės, nes rodo kitą internetinės reklamos rūšį, t. y. šio sprendimo 33 punkte aprašytus specialiosios paieškos rezultatus. Iš tiesų vienintelis klausimas, kurį Google Bendrojo Teismo prašo išnagrinėti ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, yra tas, ar Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad reklama, nesusijusi su paieška internete, ir reklama, susijusi su paieška internete, negali būti pakeičiamos tarpusavyje. Tai yra vienintelis klausimas, nurodytas tiek ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies pavadinime, kuriame daroma nuoroda tik į konkurencijos tarp dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių analizę, tiek jo tekste, kuriame nurodomas tik ginčijamo sprendimo 135–169 konstatuojamosiose dalyse pateiktas Komisijos vertinimas, susijęs su tuo pačiu klausimu. Taigi, priešingai, nei per teismo posėdį teigė Google, toje ieškinio pirmojo pagrindo dalyje ji nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų ginčijamas ginčijamo sprendimo 170–183 konstatuojamosiose dalyse pateiktas Komisijos vertinimas, pagal kurį reklama, susijusi su paieška internete, atskiriama nuo specialiosios paieškos rezultatų.

222

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų paneigti ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad su paieška internete susijusi reklama ir su paieška internete nesusijusi reklama paprastai buvo rodomos skirtinga forma.

3)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių kūrimo išlaidų

223

Ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje Komisija pridūrė, kad iš minėto dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių formų skirtumo matyti, jog reklamos užsakovai patiria mažai arba išvis nepatiria reklamos, susijusios su paieška internete, kūrimo išlaidų, palyginti su reklamos, nesusijusios su paieška internete, visų pirma tos, kuri apima grafinius elementus ir raiškųjį tekstą, kūrimo išlaidomis.

224

Google ginčija šios išvados teisingumą. Ji tvirtina, kad reklamos, nesusijusios su paieška internete, kūrimo išlaidos nebūtinai yra didelės, ir primena, kad ši reklama taip pat gali būti rodoma tekstine ar kokia nors kita vienodai paprasta forma.

225

Komisija ginčija Google argumentus.

226

Kaip konstatuota šio sprendimo 220–222 punktuose, Google nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytą išvadą, kad su paieška internete susijusi reklama paprastai yra tik tekstinė, o su paieška internete nesusijusi reklama dažnai pateikiama sudėtingiau, įtraukiant grafinį elementą ar vaizdo įrašą, o kartais būna rodoma ir paprastesne forma. Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo nuspręsti, kad reklamos, susijusios su paieška internete, kūrimo išlaidos paprastai yra mažesnės nei išlaidos, skirtos kurti reklamą, nesusijusią su paieška internete.

227

Google taip pat nekritikavo ginčijamo sprendimo 112 išnašoje nurodytų keturių įmonių atsakymų į prašymus pateikti informacijos, kuriais Komisija rėmėsi grįsdama ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, tikslumo, patikimumo ar nuoseklumo.

228

Taigi Google neįrodė, jog ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai konstatavo, kad reklamos, susijusios su paieška internete, kūrimo išlaidos paprastai yra nedidelės, palyginti su reklamos, nesusijusios su paieška internete, išlaidomis.

4)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybių

229

Ginčijamo sprendimo 138–141 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad reklama, susijusi su paieška internete, rodoma naudotojui atlikus paiešką pagal raktinį žodį, pagal savo pobūdį gali labiau atliepti tiesioginį to naudotojo susidomėjimą nei reklama, nesusijusi su paieška internete. Nors ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad tam tikra reklama, nesusijusi su paieška internete, kaip antai kontekstinė reklama (prisitaikanti prie interneto puslapio, kuriame lankosi naudotojas), į elgesį orientuota reklama (prisitaikanti prie tinklalapių, kuriuose apsilankė naudotojas, istorijos) ir socialiniuose tinkluose rodoma reklama (prisitaikanti prie naudotojo socialinio tinklo profilio) gali būti tikslingai pritaikyta, ji nusprendė, kad šios tikslinio pritaikymo formos nebuvo tokios pat aktualios naudotojui kaip reklama, susijusi su paieška internete.

230

Google ginčija tokią analizę ir teigia, kad abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybės smarkiai nesiskiria. Ji pabrėžia, kad rinkoje yra kitų produktų, leidžiančių orientuotis į naudotoją, kaip antai socialinių tinklų parduodamų produktų ir perorientavimo technologijų, leidžiančių orientuotis į interneto svetainėje jau apsilankiusius naudotojus. Komisija neatsižvelgė į šiuos įrodymus, nepaisant to, kad kai kurie reklamos užsakovai savo atsakymuose į prašymus pateikti informacijos jai nurodė, jog su paieška internete nesusijusiai reklamai naudojami labai sudėtingi tikslinio pritaikymo būdai.

231

Komisija ginčija Google argumentus.

232

Pirma, dėl Google argumento, kad analizuodama dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybes Komisija neatsižvelgė į tam tikras reikšmingas faktines aplinkybes, reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 138–141 konstatuojamosiose dalyse Komisija savo išvadą grindė geresnėmis reklamos, susijusios su paieška internete, tikslinio pritaikymo galimybėmis. Taigi ji nurodė atsakymus į prašymus pateikti informacijos, kuriuos gavo iš keturiolikos įmonių, apimančių reklamos užsakovus, žiniasklaidos agentūras ir rengėjus, taip pat [konfidencialu] (išnašos Nr. 113–115, 119 ir 120), informaciją, kurią Google atstovas pateikė FTC (žr. 139 konstatuojamąją dalį), 2012 m. Google interneto svetainės skiltį „AdWords Help“ (žr. 140 konstatuojamąją dalį) ir 2010 m. Prancūzijos konkurencijos institucijos ataskaitą dėl reklamos internete (žr. 141 konstatuojamąją dalį). Be to, ginčijamo sprendimo 147 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad World Federation of Advertisers pabrėžė skirtingas dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybes.

233

Vis dėlto Google nepateikia jokio pagrįsto argumento, kuriuo būtų ginčijamas minėtos informacijos tikslumas, patikimumas ir nuoseklumas. Ji taip pat netvirtina, kad šie duomenys neturi reikšmės analizuojant dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslingo pritaikymo galimybes.

234

Antra, Google neįrodė, kad Komisija neišnagrinėjo kitų reikšmingų įrodymų, kurie būtų galėję pakeisti jos analizės išvadą.

235

Pirmiausia, kiek tai susiję su Google nurodytų socialinių tinklų valdytojų, kaip antai Facebook, LinkedIn ir Snap, siūlomomis tikslinio pritaikymo galimybėmis, reikia pažymėti, kad Google neginčija, jog, remiantis Komisijos argumentais, šių valdytojų siūlomos naujos paslaugos buvo pateiktos rinkai arba laikotarpio, susijusio su ginčijamame sprendime konstatuotu piktnaudžiavimu, pabaigoje, kaip, pavyzdžiui, buvo kalbant apie Facebook Audience Network 2014 m., arba po šio laikotarpio, kaip buvo kalbant apie LinkedIn Audience Network ir Snap Audience Network. Todėl pirmoji iš minėtų paslaugų turėjo ribotą reikšmę apibrėžiant atitinkamą rinką, o kitos dvi neturėjo reikšmės šiuo klausimu. Be to, Google neginčija ginčijamo sprendimo 163 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados, kad Facebook Audience Network siūlomos tikslinio pritaikymo galimybės neleido rodyti reklamos, kuri atlieptų naudotojo susidomėjimą taip dažnai, kaip reklama, susijusi su paieška internete.

236

Be to, Google neįrodė, kad šio sprendimo 235 punkte nurodyti produktai ir kiti produktai, kuriuos ji mini dubliko C.3 priedo 10 punkte, t. y. Criteo, ValueClick ir Millennial Media, suteikė reklamos užsakovams galimybę rodyti reklamą, kuri iš karto reaguoja į naudotojo išreikštą susidomėjimą, kaip yra kalbant apie su paieška internete susijusią reklamą. Tai, kad dubliko C.3 priedo lentelėje Nr. 7 nurodytas 2017 m. Federalinės kartelių tarnybos informacinis biuletenis, susijęs su tyrimu dėl įmonės Facebook, kuriame konstatuota, kad ši įmonė „turėjo galimybę pagerinti savo reklamos tikslinio pritaikymo veiklą“, nesant papildomos informacijos, negali įrodyti, kad įtariamo pažeidimo darymo laikotarpiu šiai įmonei priklausė prekė ar paslauga, galinti atliepti tiesioginį interneto naudotojo susidomėjimą taip pat, kaip su paieška internete susijusi reklama.

237

Antra, dėl galimybių perorientuoti tam tikrą reklamą, nesusijusią su paieška internete, kad ji leistų reklamos užsakovams orientuotis į naudotojus remiantis jų ankstesniu interneto naudojimu, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Google, Komisija atsižvelgė į šią aplinkybę. Ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamosios dalies 2 punkte Komisija paminėjo reklamos užsakovų galimybes tikslingai orientuotis į tam tikrose interneto svetainėse prieš tai apsilankiusį naudotoją. Vis dėlto 120 išnašoje paminėdama šešių reklamos užsakovų atsakymus į 2016 m. sausio 11 d. prašymą pateikti informacijos, kurių aiškinimo Google neginčija, ji nusprendė, kad tokio pobūdžio reklama, laikoma „elgsena grindžiama reklama“, gali mažiau atitikti naudotojo susidomėjimą jos rodymo momentu, todėl buvo mažiau tikėtina, kad ji paskatins pirkimą ar kitokius reklamos užsakovui palankius veiksmus.

238

Trečia, kiek tai susiję su 2008 m. kovo 11 d. Komisijos sprendimu C(2008) 927, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.4731 – Google / DoubleClick) (toliau – Sprendimas Google / DoubleClick), reikia priminti, kad Komisija nėra saistoma ankstesniuose jos sprendimuose pateiktų vertinimų, susijusių su atitinkamomis rinkomis (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo General Electric / Komisija, T‑210/01, EU:T:2005:456, 118–120 punktus ir 2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Topps Europe / Komisija, T‑699/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:2, 93 punktą). Komisija privalo atlikti atskirą kiekvienos bylos aplinkybių analizę, nesaistoma ankstesnių sprendimų, susijusių su kitais ekonominės veiklos vykdytojais, kitomis prekių ir paslaugų rinkomis arba kitomis geografinėmis rinkomis skirtingais momentais. Taigi ieškovas neturi teisės ginčyti Komisijos išvadų dėl to, kad jos skiriasi nuo anksčiau padarytų išvadų kitoje byloje, net darant prielaidą, kad abiejose bylose nagrinėjamos rinkos yra panašios ar net identiškos (žr. 2015 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovenská pošta / Komisija, T‑556/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:189, 197 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Bet kuriuo atveju, nors Sprendimo Google / DoubleClick 52 konstatuojamojoje dalyje Komisija išties nurodė, kad, remiantis reklamos užsakovų atsakymais per rinkos tyrimą, reklamos, nesusijusios su paieška internete, tikslinio pritaikymo galimybės gerėjo, o to sprendimo 12 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad dėl „elgsena grindžiamo tikslinio pritaikymo“ (angl. behavioural targeting) jos siejosi su reklamos, susijusios su paieška internete, tikslinio pritaikymo galimybėmis, minėtame sprendime ji nekonstatavo, kad iš to matyti, jog abiejų nagrinėjamos reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybės yra lygiavertės.

239

Ketvirta, kiek tai susiję su keturių reklamos užsakovų atsakymais į 2016 m. sausio 11 d. prašymą pateikti informacijos, kurių ištraukos pateiktos dubliko C.3 priedo lentelėje Nr. 7 ir kurie, Google teigimu, rodo su paieška internete nesusijusios reklamos tikslinio pritaikymo galimybes, pažymėtina, kad trijų iš jų, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymai išties parodo su paieška internete nesusijusios reklamos tikslinio pritaikymo galimybių naudojimą. Vis dėlto tie atsakymai nerodo, kad reklamos, nesusijusios su paieška internete, tikslinio pritaikymo galimybės leistų atliepti tiesioginį interneto naudotojo susidomėjimą ir taip paskatinti jį pirkti kaip ir esant su paieška internete susijusiai reklamai. Taigi šie atsakymai negali atsverti ginčijamame sprendime esančių duomenų, apibendrintų šio sprendimo 232 punkte, susijusių su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybių skirtumais.

240

Vadinasi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dubliko C.3 priede pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, darytina išvada, kad Google nepateikė duomenų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo 138–141 konstatuojamosiose dalyse padarytą Komisijos išvadą, kad su paieška internete susijusi reklama gali labiau atliepti tiesioginį naudotojo susidomėjimą.

5)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslų

241

Ginčijamo sprendimo 142–144 konstatuojamosiose dalyse Komisija dėl abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių paskirties nusprendė, kad su paieška internete susijusi reklama yra labiau pritaikyta tam, kad skatintų pirkti, o su paieška internete nesusijusi reklama yra veiksmingesnė prekių ženklui reklamuoti.

242

Google teigia, kad Komisija neįrodė reikšmingo skirtumo tarp dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių paskirties ir kad iš esmės ir viena, ir kita reklama galiausiai siekiama to paties tikslo.

243

Komisija ginčija Google argumentus.

244

Pirma, reikia konstatuoti, kad Komisija savo vertinimą, pateiktą ginčijamo sprendimo 142–144 konstatuojamosiose dalyse, grindė keliais veiksniais. Ji rėmėsi, pirma, rengėjų ir reklamos užsakovų atsakymais į jos prašymus pateikti informacijos, 122–124 išnašose nurodžiusi, be kita ko, šešis gautus atsakymus, antra, 2010 m. rinkos tyrimu, kurį atliko konsultacinė įmonė Econsultancy ir asociacija SEMPO, grindžiamu reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų apklausa, ir, trečia, 2008 m. rugsėjo mėn. [konfidencialu] elektroniniu laišku Google.

245

Vis dėlto Google nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamas šių duomenų tikslumas, patikimumas ar nuoseklumas, išskyrus galimai atrankųjį [konfidencialu] elektroninio laiško citavimo pobūdį. Vis dėlto pastarasis argumentas taip pat nėra įtikinamas, nes Google tik paaiškina, kad jos elektroninis laiškas buvo atsakas į The Wall Street Journal išspausdintą straipsnį, kuriame buvo konstatuota, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys yra perspektyvios priemonės klientams pasiekti. Taigi ji nepaaiškina nei kaip Komisija atsiejo elektroninį laišką nuo jo konteksto, jį pacitavusi, nei kodėl pacituoti teiginiai yra nepatikimi.

246

Antra, dėl Google argumento, kad ieškinio A.3 priede pateikta 2016 m. lapkričio mėn. ekonomistų kontoros RBB pagal Google užsakymą parengta 2016 m. ataskaita dėl įmonės Facebook konkurencijos internetu rodomos reklamos srityje, įrodo, kad nagrinėjamų dviejų reklamos rūšių tikslas galiausiai yra paversti paklausą sandoriu, pažymėtina, jog tos ataskaitos 3.3 skirsnyje išties nurodyta, kad Facebook leido reklamos užsakovams pasirinkti kriterijus, kuriais būtų skatinamas palankus reklamą žiūrinčio interneto naudotojo veiksmas (pvz., spustelėjimai ant reklamos į jos užsakovo interneto svetainę). Vis dėlto ta ataskaita neįrodo, kad socialiniame tinkle Facebook rodomos reklamos pagrindinis tikslas yra privesti naudotoją tiesiai prie pirkimo, atliepiant jo momentinį susidomėjimą tam tikra preke ar paslauga, priešingai nei yra reklamos, susijusios su paieška internete, atveju.

247

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dublike pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, darytina išvada, kad Google argumentai neleidžia daryti išvados, jog ginčijamo sprendimo 142–144 konstatuojamosiose dalyse Komisija klaidingai nusprendė, kad dvi nagrinėjamos reklamos rūšys turi skirtingą paskirtį.

6)

Dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių spustelėjimų ir konversijos rodiklių

248

Ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad su paieška internete susijusios reklamos spustelėjimų ir konversijos rodikliai yra geresni nei su paieška internete nesusijusios reklamos. Kitaip tariant, Komisijos teigimu, tikimybė, kad naudotojas spustelės ant reklamos ir pirks ar atliks kitą reklamos užsakovui vertingą veiksmą, yra didesnė matant reklamą, susijusią su paieška internete, nei matant reklamą, nesusijusią su paieška internete.

249

Google teigia, kad Komisija turėjo įvertinti, ar Komisijai nustačius geresnius reklamos, susijusios su paieška internete, konversijos rodiklius kartu buvo nustatytas ir kainų skirtumas. Tokiu atveju su paieška internete nesusijusi reklama vis dar galėjo daryti konkurencinį spaudimą reklamai, susijusiai su paieška internete, o tai reikštų, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys priklausytų tai pačiai rinkai.

250

Komisija ginčija Google argumentus.

251

Pirma, reikia pažymėti, kad Google neginčija, jog su paieška internete susijusios reklamos spustelėjimų ir konversijos rodikliai yra geresni nei su paieška internete nesusijusios reklamos. Taigi Google neginčija ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados dėl skirtumo tarp dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių šiuo atžvilgiu.

252

Antra, dėl Google argumentų, kad Komisija turėjo išnagrinėti, ar tokį skirtumą tiesiogiai kompensavo kainų skirtumas, todėl abi nagrinėjamos reklamos rūšys vis dar galėjo priklausyti tai pačiai rinkai, pažymėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime konkrečiai nenagrinėjo šio klausimo, nepaisant Google nurodytos aplinkybės, kad minėto sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje ji paminėjo Statista ataskaitą, kurioje pažymėtas nemažas dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių kainų skirtumas. Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija atliko dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių kainų analizę. Kaip aprašyta šio sprendimo 145–208 punktuose, Komisija įvertino, ar rengėjų, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų požiūriu abi nagrinėjamos reklamos rūšys gali būti tarpusavyje pakeičiamos, jeigu reklamos užsakovų mokama kaina už reklamą, susijusią su paieška internete, ne laikinai padidėtų 5–10 % arba jeigu tiek pat sumažėtų rengėjų iš šios reklamos gaunamos pajamos. Vis dėlto, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje, dauguma reklamos užsakovų, pusė žiniasklaidos agentūrų ir visi rengėjai nurodė, kad mažai tikėtina, jog dėl tokio pokyčio jie būtų paskatinti pereiti prie reklamos, nesusijusios su paieška internete. Kaip per teismo posėdį teigė Komisija, ši analizė taip pat įrodė, kad rengėjams ir žiniasklaidos agentūroms taikoma kaina arba rengėjų pajamos iš nagrinėjamos reklamos nebuvo rengėjų pasirinkimą lemiantis veiksnys šiuo atžvilgiu, nes pastarieji vertino bendrą vertę, kurią jiems galėjo duoti reklama, o ją lėmė įvairūs veiksniai, ne tik reklamos kaina arba pajamos iš reklamos.

253

Taigi Google neįrodė, jog ginčijamo sprendimo 145 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai konstatavo, kad dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių spustelėjimų ir konversijos rodikliai skiriasi.

7)

Dėl galimybių įvertinti dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių rezultatyvumą

254

Ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad reklama, susijusi su paieška internete, leidžia reklamos užsakovams lengviau sužinoti investicijų grąžą. Šiuo klausimu Komisija paaiškino, kad galima sekti spustelėjimų ant tokios reklamos skaičių ir naudotojų pirkimus po šių spustelėjimų, o to neįmanoma padaryti kalbant apie reklamą, nesusijusią su paieška internete, kai tarp reklamos pamatymo ir atitinkamos prekės įsigijimo paprastai nėra jokio tiesioginio ryšio.

255

Google ginčija tokį vertinimą ir teigia, kad reklamos užsakovai turi daug priemonių stebėti su paieška internete nesusijusios reklamos rezultatyvumą pagal konversiją (konversijos sekimas) ir įvertinti jos investicijų grąžą, įskaitant priemones, kurias ji pateikė rinkai. Be to, Komisija klaidingai rėmėsi konsultantų kontoros Econsultancy kartu su įmone ExactTarget atliktu tyrimu.

256

Komisija ginčija Google argumentus.

257

Pirma, reikia priminti, kad Komisija savo išvadą, pateiktą ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje, dėl didesnių reklamos, susijusios su paieška internete, galimybių užtikrinti investicijų grąžą, grindė penkių reklamos užsakovų ir trijų žiniasklaidos agentūrų bei [konfidencialu] atsakymais į prašymus pateikti informacijos, nurodytais to sprendimo 132 išnašoje. Vis dėlto Google nepateikia jokių argumentų, susijusių su tais atsakymais, todėl neginčija nei šių įrodymų tikslumo, nei patikimumo, nei nuoseklumo.

258

Antra, dėl Google kritikos, susijusios su ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateikta nuoroda į Econsultancy tyrimą, reikia konstatuoti, kad iš to 2010 m. vasario mėn. tyrimo, pagrįsto 1123 reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų apklausa, matyti, jog pastarųjų atsakymai įrodė, kad su paieška internete susijusi reklama yra geriausias „kanalas“ investicijų į internetinę reklamą grąžai įvertinti. Atsiliepimo į ieškinį B.1 priede pateikto minėto tyrimo 4.3.3 skirsnyje (p. 42 ir 43) nurodyta, kad 54 % į apklausą atsakiusių žiniasklaidos agentūrų ir 35 % į apklausą atsakiusių žiniasklaidos agentūrų nurodė, kad tokios rūšies reklama yra „gera“ investicijų grąžai įvertinti, ir tik 37 % reklamos užsakovų bei 23 % žiniasklaidos agentūrų nurodė, kad šiuo tikslu rodoma reklama yra „gera“. Nors apklausoje pateiktu klausimu veiklos vykdytojų nebuvo prašoma šiuo tikslu palyginti dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių, matyti, jog atsakymuose buvo pritarta Komisijos išvadai, kad reklama, susijusi su paieška internete, leidžia reklamos užsakovams lengviau įvertinti investicijų grąžą nei reklama, nesusijusi su paieška internete. Šios išvados niekaip nepaneigia Google argumentas, kad 46 % reklamos užsakovų ir 65 % žiniasklaidos agentūrų manė, jog „skaitmeninės prekybos kanalas“, pagal kurį jie gali geriausiai įvertinti investicijų grąžą, „yra kitas nei“ reklamos, susijusios su paieška internete, kanalas, nes nebuvo įrodyta, kad tie kiti kanalai apima reklamą, nesusijusią su paieška internete. Taigi Google argumentas neturi reikšmės nagrinėjant klausimą dėl dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumo.

259

Trečia, kiek tai susiję su Google argumentu, kad pažeidimo laikotarpiu buvo priemonių įvertinti su paieška internete nesusijusios reklamos investicijų grąžą, reikia pažymėti, kad iš Google pateiktos informacijos matyti, jog šios priemonės suteikia galimybių įvertinti investicijų grąžą, tačiau ji neleidžia daryti išvados, kad šiuo tikslu tokios priemonės suteikia tokiai reklamai tokių pat galimybių, kokių teikia su paieška internete susijusi reklama.

260

Pirma, kiek tai susiję su Google Ads, iš Google priklausančio tinklaraščio Inside AdWords ištraukų matyti, kad Google įrankiai leidžia reklamos užsakovams ne tik apskaičiuoti spustelėjimų ant reklamos, nesusijusios su paieška internete, skaičių, bet ir įvertinti apsilankymų interneto svetainėje bei paieškų padaugėjimą po reklamos rodymo kampanijos. Vis dėlto jose nenurodyta, kad tos funkcijos leidžia reklamos užsakovams susieti reklamos išlaidas su bendrais pardavimais, kaip yra reklamos, susijusios su paieška internete, atveju, dėl kurios Komisija ginčijamame sprendime nurodė, ir Google jai neprieštaravo, kad išlaidas, susijusias su raktiniu žodžiu, galima palyginti su pirkimais dėl spustelėjimų.

261

Antra, dėl socialinių tinklų LinkedIn, Twitter ir Pinterest ir analitinių priemonių Adobe ir Salesforce, kurios taip pat suteikia galimybių stebėti reklamą, nesusijusią su paieška internete, reikia konstatuoti, kad, kaip savo procesiniuose dokumentuose pažymi Komisija, Google nenurodo, ar šios priemonės buvo prieinamos pažeidimo laikotarpiu, ir nepaaiškina, kaip jų teikiamos stebėjimo galimybės konkuravo su reklamos, susijusios su paieška internete, teikiamomis stebėjimo galimybėmis, kad būtų galima įvertinti investicijų grąžą.

262

Trečia, kiek tai susiję su socialiniu tinklu Facebook, ieškinio A.3 priede pateiktos RBB ataskaitos (žr. šio sprendimo 246 punktą) 3.5 skirsnyje aprašomos priemonės, leidžiančios stebėti naudotojus iki įvairių rūšių konversijos, įskaitant pirkimą, susietą su reklama tame socialiniame tinkle, nesusijusia su paieška internete. Vis dėlto, nepaisant to, ar šios funkcijos buvo prieinamos reklamos užsakovams pažeidimo laikotarpiu (žr. šio sprendimo 235 punktą dėl Facebook Audience Network), Google neįrodė, kad ši Facebook priemonė buvo tokia pat veiksminga investicijų grąžai įvertinti kaip reklama, susijusi su paieška internete, ir nenurodė nė vieno reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų atsakymo į Komisijos prašymus pateikti informacijos šiuo klausimu.

263

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dubliko C.3 priede pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, darytina išvada, kad Google argumentai neįrodo, jog ginčijamo sprendimo 146 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidingą išvadą, kad reklama, susijusi su paieška internete, leidžia reklamos užsakovams lengviau sužinoti investicijų grąžą nei su paieška internete nesusijusi reklama.

8)

Dėl savybių ir naudojimo skirtumų svarbos apibrėžiant rinką

264

Iš šio sprendimo 211–263 punktų matyti, kad Google nepavyko paneigti ginčijamame sprendime Komisijos atliktos analizės, kurioje atskleisti dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skirtumai, susiję su vienos ir kitos reklamos paleidimu ir išdėstymu, forma, kūrimo išlaidomis, tikslingo pritaikymo galimybėmis, paskirtimi, spustelėjimų ir konversijos rodikliais ir galimybėmis įvertinti investicijų grąžą, pagrįstumo. Šios išvados buvo pagrįstos įvairiais įrodymais, o Google argumentai nepaneigė jų tikslumo, patikimumo ir nuoseklumo.

265

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Komisijai bendrai įvertinus rinkos apibrėžimą tokie skirtumai buvo reikšmingi dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio nepakeičiamumo požymiai.

266

Pagal šio sprendimo 125 bei 126 punktuose minėtą jurisprudenciją ir Pranešimą dėl rinkos apibrėžimo prekių savybės ir paskirtis yra svarbios apibrėžiant rinką, nes prekių rinka apima visas prekes, kurias vartotojas laiko viena kitą pakeičiančiomis ar pakeičiamomis dėl jų savybių, kainos ir paskirties.

267

Be to, priešingai, nei teigia Google, Komisija nurodė, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 241–247 punktų, skiriasi abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių paskirtis.

268

Vis dėlto Google teigia, kad tų skirtumų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog dvi nagrinėjamos reklamos rūšys nėra pakeičiamos tarpusavyje, nes nebuvo atlikta pakeičiamumo analizė, pagrįsta nagrinėjamų reklamos rūšių kaina.

269

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 155–161 punktuose, kainomis grindžiama pakeičiamumo analizė, kaip antai SSNIP testas, nebuvo privaloma Komisijai, kai ji apibrėžė rinką. Jis nėra privalomas pagal jurisprudenciją ir Komisija nėra jo nustačiusi kaip privalomo Pranešime dėl rinkos apibrėžimo.

270

Be to, bet kuriuo atveju ginčijamame sprendime Komisija nagrinėjo, ar rengėjų, reklamos užsakovų ir žiniasklaidos agentūrų požiūriu abi nagrinėjamos reklamos rūšys gali būti pakeičiamos tarpusavyje tuo atveju, kai kaina, kurią reklamos užsakovai moka už reklamą, susijusią su paieška internete, ne laikinai padidėtų 5–10 % arba jeigu tiek pat sumažėtų rengėjų iš šios reklamos gaunamos pajamos.

271

Tokia analizė leido Komisijai padaryti naudingų išvadų atitinkamai rinkai apibrėžti, jos apibendrintos ginčijamo sprendimo 148 konstatuojamojoje dalyje ir patvirtintos šio sprendimo 145–208 punktuose.

272

Be to, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 141–144 punktuose, reikia priminti, kad analizuodama dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumą Komisija taip pat rėmėsi kitais veiksniais, kaip antai investicijomis, būtinomis teikiant reklamos paslaugas, susijusias su paieška internete (ginčijamo sprendimo 150–154 konstatuojamosios dalys), ir tam tikrų rengėjų elgesiu rinkoje (ginčijamo sprendimo 162, 164 ir 165 konstatuojamosios dalys). Vadinasi, Google negali priekaištauti Komisijai, kad ši savo analizę dėl rinkos apibrėžimo grindė vien galimomis dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių savybėmis.

273

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reklamos, susijusios su paieška internete, ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, savybių ir naudojimo skirtumai, kurie buvo svarbūs apibrėžiant atitinkamą rinką, buvo tarp veiksnių, į kuriuos Komisija atsižvelgė bendrai vertindama rinkos apibrėžimą.

f)

Dėl atsižvelgimo į rengėjų, kurie su paieška internete susijusią reklamą pakeitė arba pakeistų reklama, nesusijusia su paieška internete, realaus elgesio pavyzdžius

274

Ginčijamo sprendimo 162 ir 164 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad Google nurodyti rengėjų, kaip antai [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurie su paieška internete susijusią reklamą pakeitė reklama, nesusijusia su paieška internete, pavyzdžiai neįrodo, kad šios dvi reklamos rūšys yra tarpusavyje pakeičiamos.

275

Google teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija padarė klaidingą išvadą, jog tokių rengėjų, kaip [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurie naudojo abi nagrinėjamas reklamos rūšis arba naudojo jas pakaitomis, realaus elgesio pavyzdžiai neįrodo dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumo. Šį pakeičiamumą netgi patvirtina tai, kad pajamos iš reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo 2012–2016 m. gerokai sumažėjo, o bendros reklamos užsakovų išlaidos reklamai internete labai padidėjo.

276

Surfboard nuomone, Komisija neatsižvelgė į Google pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad rengėjai pakeitė reklamą, susijusią su paieška internete, kitomis internetinės reklamos formomis.

277

Komisija ginčija Google ir Surfboard argumentus.

278

Pirma, kiek tai susiję su [konfidencialu] ir [konfidencialu] pavyzdžiais, ginčijamo sprendimo 162 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad atitinkamai 2014 m. sausio mėn. ir 2015 m. sausio mėn. šie veiklos vykdytojai sumažino AFS naudojimą savo interneto svetainėms mobiliuosiuose įrenginiuose, taigi ir reklamą, susijusią su paieška internete jų interneto svetainėse, po to, kai Google sumažino šiems rengėjams skiriamą pajamų dalį už aptariamos reklamos rodymą. Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad šie rengėjai vėliau nusprendė vėl padidinti reklamos, susijusios su paieška internete, naudojimą, kai jiems pavyko pasiekti, kad Google padidintų procentinę pajamų dalį jų naudai.

279

Vis dėlto, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Komisija, tokie pavyzdžiai negali įrodyti dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumo. Pirma, neįrodyta, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu], sumažinus jiems skirtų pajamų procentinę dalį, vietoj reklamos, susijusios su paieška internete, naudojo reklamą, nesusijusią su paieška internete. Antra, AFS naudojimas sumažėjo po to, kai labai sumažėjo [konfidencialu] ir [konfidencialu] gaunamų pajamų procentinė dalis. Rengėjams skiriama tokių pajamų dalis sumažėjo iki [konfidencialu] %, nors, kaip Komisija paaiškino savo procesiniuose dokumentuose ir Google jai neprieštaravo, iki to pakeitimo ji buvo [konfidencialu]–[konfidencialu] % [konfidencialu] atveju ir [konfidencialu] % [konfidencialu] atveju. Šie skaičiai rodo didelį rengėjų pajamų sumažėjimą. Toks sumažėjimas yra daug didesnis nei buvo numatyta atliekant SSNIP testą, kai buvo svarstomas galimas kainų kilimas, kaip aprašyta Pranešimo dėl rinkos apibrėžimo 17 ir 18 punktuose.

280

Antra, kiek tai susiję su ieškinio A.16 priede pateiktais [konfidencialu] ir [konfidencialu] pavyzdžiais, kurie nepaminėti ginčijamame sprendime, Google pateiktos ekrano kopijos rodo, kad atlikus paiešką ir pagal panaudotus raktinius žodžius jų interneto svetainėse gali būti rodoma arba su paieška internete susijusi, arba su šia paieška nesusijusi reklama. Taigi, Google teigimu, atitinkami rengėjai rinkosi vieną iš dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių, atsižvelgdami į naudotojo atliekamą paiešką pagal raktinius žodžius.

281

Vis dėlto vien tai, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] rodė abiejų rūšių reklamą savo interneto svetainėse, savaime nereiškia, kad abi šios reklamos rūšys gali būti pakeičiamos tarpusavyje. Iš tiesų, kaip savo procesiniuose dokumentuose teigia Komisija, šių dviejų rengėjų pasirinkimą galima paaiškinti tiesiog įvairiomis pajamų gavimo iš paieškos galimybėmis pasitelkus reklamą. Nors tam tikri raktiniai žodžiai galėjo paskatinti reklamos užsakovus rodyti reklamą, susijusią su paieška internete, ir taip gauti pajamų šiems dviem rengėjams, galėjo būti, kad kiti raktiniai žodžiai kėlė mažiau ar jokio susidomėjimo reklamos užsakovams, todėl rengėjai gavo didesnes pajamas, skirdami reklaminę erdvę reklamai, nesusijusiai su paieška internete.

282

Trečia, kiek tai susiję su [konfidencialu] pavyzdžiu, nagrinėtu ginčijamo sprendimo 164 konstatuojamojoje dalyje, pažymėtina, jog Google ieškinio A.16 priede pateikta ekrano nuotrauka rodo, kad šis rengėjas naudoja grafinę reklamą, nesusijusią su paieška internete. Google neįrodė, kad šis rengėjas praeityje naudojo su paieška internete susijusią reklamą toje pačioje reklaminėje erdvėje ir nusprendė ją pakeisti reklama, nesusijusia su paieška internete. Net darant prielaidą, kad taip buvo, Google nepateikė jokių duomenų, kurie leistų suprasti šio veiklos vykdytojo pasirinkimą, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 164 konstatuojamojoje dalyje. Todėl ekrano nuotrauka negali būti laikoma įrodančia dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumą.

283

Ketvirta, kiek tai susiję su interneto svetainės „[konfidencialu]“ ir [konfidencialu] ekrano nuotraukomis, pateiktomis atitinkamai ieškinio A.16 priede ir dubliko C.3 priede, reikia pažymėti, kad šie pavyzdžiai rodo, jog su paieška internete susijusi reklama buvo rodoma tame pačiame interneto puslapyje kaip ir specialiosios paieškos rezultatai. Taigi šie pavyzdžiai neturi reikšmės klausimui, ar su paieška internete nesusijusią reklamą galima pakeisti reklama, susijusia su paieška internete. Pastarasis klausimas yra vienintelis, kurį Google prašo Bendrojo Teismo išnagrinėti ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, kaip pažymėta šio sprendimo 221 punkte.

284

Penkta, kiek tai susiję su pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo mažėjimu 2012–2016 m., pakanka konstatuoti, kad Google neįrodė, jog per šį laikotarpį atitinkamai padidėjo pajamos iš reklamos, nesusijusios su paieška internete, todėl galėjo būti pereita prie pastarosios rūšies reklamos. Be to, net jei toks perėjimas būtų įrodytas, Google taip pat nepaaiškina, kaip jis rodytų abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumą.

285

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dubliko C.3 priede pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, darytina išvada, kad Google neįrodė, jog ginčijamame sprendime Komisija klaidingai įvertino Google pateiktus pavyzdžius dėl kai kurių rengėjų, kurie naudojo arba naudotų abi nagrinėjamas reklamos rūšis pakaitomis. Ji taip pat neįrodė, kad Komisija, analizuodama pakeičiamumą, neatsižvelgė į šiuo tikslu reikšmingas aplinkybes.

g)

Dėl tam tikrų Google atstovų pareiškimų aiškinimo

286

Ginčijamo sprendimo 139, 144 ir 156 konstatuojamosiose dalyse Komisija citavo tam tikrų Google atstovų pareiškimus, kuriuose minimi dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skirtumai. 139 konstatuojamojoje dalyje analizuodama reklamos tikslinio pritaikymo galimybes ji rėmėsi 2012 m. birželio mėn. [konfidencialu], tuo metu Google [konfidencialu], liudijimu FTC. 144 konstatuojamojoje dalyje analizuodama reklamos tikslus Komisija citavo 2008 m. rugsėjo mėn. [konfidencialu] vidaus elektroninį laišką (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 245 punktą). 156 konstatuojamojoje dalyje atsakydama į Google argumentą dėl konkurencinio santykio tarp dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių Komisija paminėjo 2012 m. gegužės mėn. [konfidencialu], kuri tuo metu buvo Google [konfidencialu], liudijimą FTC.

287

Google teigia, kad Komisija vertino tuos pareiškimus ne pagal jų kontekstą ir kad jie nesusiję su nedidelio dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių pakeičiamumo klausimu.

288

Komisija ginčija Google argumentus.

289

Pirma, dėl ginčijamo sprendimo 139 konstatuojamojoje dalyje cituoto [konfidencialu] liudijimo reikia pažymėti, kad savo liudijime, kurio ištrauka pateikta ieškinio A.29 priede, tas subjektas aiškiai nurodė, kad reklama, susijusi su paieška internete, yra geriausia reklama internete, siekiant gauti geriausią investicijų grąžą, nes ja tiesiogiai atliepiama į naudotojo išreikštą susidomėjimą. Be to, jis tvirtino, kad todėl reklamos užsakovai teikė pirmenybę reklamai, susijusiai su paieška internete. Vis dėlto tas subjektas pažymėjo, kad kai kurie asmenys nesutiko su tokia išvada, t. y. tie, kurie nori padidinti prekių ženklo žinomumą, nes siekiant šio tikslo rezultatyvesnė yra su paieška internete nesusijusi reklama.

290

Iš to matyti, kad Komisijos nuoroda į minėtą liudijimą ginčijamo sprendimo 139 konstatuojamojoje dalyje jos analizės dalyje, susijusioje su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tikslinio pritaikymo galimybėmis, nėra nei atranki, nei klaidinanti.

291

Antra, dėl [konfidencialu] vidaus elektroninio laiško, pateikto ieškinio A.31 priede, paminėjimo ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje reikia pažymėti, kad jis buvo parengtas reaguojant į Wall Street Journal išspausdintą straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad naudotojas po reklamos, susijusios su paieška internete, yra labiau linkęs įsigyti produktą, jeigu jau buvo matęs to paties produkto reklamą (nesusijusią su paieška internete). Taigi tame straipsnyje pabrėžiamas dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio papildomumas, o ne pakeičiamumas. Tame elektroniniame laiške [konfidencialu] iš esmės pritarė tokiai analizei ir nurodė, kaip pripažinta ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje, kad su paieška internete nesusijusi reklama sukuria susidomėjimą produktu, tačiau su paieška internete susijusi reklama skatina jį pirkti.

292

Taigi Komisija galėjo pagrįstai pacituoti [konfidencialu] teiginius, kai analizavo abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių paskirtį ir kai konstatavo, kad reklama, nesusijusi su paieška internete, yra veiksmingesnė prekių ženklo žinomumui didinti nei reklama, susijusi su paieška internete. Google nurodyta aplinkybė, kad [konfidencialu] elektroninis laiškas buvo išsiųstas reaguojant į straipsnį, kuriame pažymėta, jog su paieška internete nesusijusi reklama taip pat yra priemonė reklamos užsakovams pasiekti vartotojus, nepaneigia pastarojo subjekto pareikštos nuomonės, kuria Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 144 konstatuojamojoje dalyje, įrodomosios galios.

293

Trečia, dėl [konfidencialu] teiginių paminėjimo ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamojoje dalyje reikia priminti, kad Komisija juos paminėjo teigdama, jog pati Google pripažino dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skirtumus, be kita ko, susijusius su jų tikslinio pritaikymo galimybėmis. Iš to liudijimo, kurio išsami versija pateikta atsiliepimo į ieškinį B.5 priede, matyti, kad [konfidencialu] pateikė kelias pastabas dėl tam tikrų skirtumų tarp reklamos, susijusios su paieška internete, ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, kurią Google rodo naudodamasi savo paslauga AdSense For Content, kaip ir dėl to, kad su paieška internete susijusi reklama atliepė naudotojų vykdomą paiešką, ir skirtingo reklamos pateikimo (p. 70, 77 ir 81). Ji taip pat pažymėjo, kad taikant galiojančias išimtinumo sąlygas AFS naudojimui, minėtos dvi reklamos rūšys nelaikomos „iš esmės panašiomis“ (p. 155 ir 156).

294

Taigi, nors, kaip argumentuoja Google, [konfidencialu] savo liudijime taip pat nurodė, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys, rodomos pasitelkus AFS ir AdSense For Content, rengėjų interneto svetainėse buvo naudojamos pakaitomis (žr. minėto liudijimo p. 64), ši Google atstovė nurodė, kad tarp šių dviejų reklamos rūšių yra skirtumų, be kita ko, susijusių su tikslinio pritaikymo galimybėmis. Vadinasi, tai, kad ginčijamo sprendimo 156 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog pati Google pripažino dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių skirtumus, nėra klaidinanti išvada. Be to, reikia pažymėti, kad tokį pripažinimą taip pat patvirtina [konfidencialu] pareiškimai, išnagrinėti pirma ir paminėti ginčijamo sprendimo 139 ir 144 konstatuojamosiose dalyse.

295

Be to, tai, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] teiginių citatos nesusijusios su klausimu dėl nedidelio prekių pakeičiamumo reklamos užsakovų ir rengėjų požiūriu, kaip teigia Google, neturi reikšmės, nes tas citatas Komisija naudojo tik siekdama iliustruoti kitus savo atlikto bendro atitinkamos rinkos apibrėžimo vertinimo elementus, t. y. galimybę tikslingai pritaikyti dvi nagrinėjamos reklamos rūšis, jų paskirties ir savybių bei naudojimo skirtumus keliais aspektais.

296

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Google neįrodė, kad Komisija klaidingai aiškino ginčijamo sprendimo 139, 144 ir 156 konstatuojamosiose dalyse nurodytus jos atstovų liudijimus.

h)

Dėl ankstesnių Komisijos sprendimų

297

Ginčijamo sprendimo 158 ir 159 konstatuojamosiose dalyse, atsakydama į Google argumentus, Komisija aiškiai paneigė, kad sprendimuose, kuriuos ji priėmė koncentracijų kontrolės srityje, įskaitant Sprendimą Google / DoubleClick, ji padarė išvadą, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys yra pakeičiamos tarpusavyje.

298

Google pažymi, jog ankstesniuose sprendimuose Komisija yra pripažinusi, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys susisieja ir konkuruoja tarpusavyje. Šiuo klausimu ji nurodo Sprendimą Google/DoubleClick ir 2010 m. vasario 18 d. Komisijos sprendimą C(2010) 1077 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.5727 – Microsoft/Yahoo! Search Business) (toliau – Sprendimas Microsoft/Yahoo!), taip pat 2010 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimą C(2010) 5272 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.5676 – SevenOne Media/G+J Electronic Media Service / Tomorrow Focus Portal / IP Deutschland/JV) (toliau – Sprendimas SevenOne Media JV). Google pažymi, kad nuo tada, kai buvo priimti šie sprendimai, abi nagrinėjamos reklamos rūšys dar labiau susisiejo.

299

Komisija ginčija Google argumentus.

300

Pirma, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 238 punkte nurodytą jurisprudenciją Komisija nėra saistoma ankstesniuose sprendimuose atliktų atitinkamų rinkų vertinimų.

301

Antra, bet kuriuo atveju Komisija nepadarė klaidos, kai ginčijamo sprendimo 158 ir 159 konstatuojamosiose dalyse tvirtino, kad ankstesniuose jos sprendimuose nebuvo padaryta išvadų, kurios prieštarautų reklamos, susijusios su paieška internete, rinkos apibrėžimui.

302

Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Komisija trijuose Google nurodytuose sprendimuose aiškiai nusprendė palikti rinkos apibrėžimo klausimą atvirą. Taigi, nors Komisija Sprendime Google / DoubleClick nurodė, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys gali būti „tam tikru mastu“ pakeičiamos reklamos užsakovų požiūriu (to sprendimo 53 punktas), ji ne tik galutinai nenusprendė dėl tokio pakeičiamumo, bet ir aiškiai pažymėjo, kad rengėjų požiūriu šios dvi reklamos rūšys yra „visiškai skirtingos“ (minėto sprendimo 54–56 punktai). Sprendime Microsoft/Yahoo! Komisija iš tikrųjų pažymėjo, kad atlikdama rinkos tyrimą gavo tam tikrų atsakymų, rodančių dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių susisiejimą tam tikrais aspektais (to sprendimo 74 punktas), tačiau ji taip pat konstatavo, kad „nemažai“ atsakymų buvo pabrėžta, jog tos reklamos priklausė skirtingoms rinkoms (to paties sprendimo 71 ir 72 punktai). Galiausiai sprendime SevenOne Media JV Komisija tik pažymėjo, jog pranešančiosios šalys išreiškė nuomonę, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys yra panašios savo tikslinio pritaikymo galimybėmis (minėto sprendimo 30 punktas) ir kad iš rinkos tyrimo buvo galima spręsti, kad šios dvi reklamos rūšys gali susisieti tarpusavyje (to sprendimo 31 punktas).

303

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad tai, jog Komisija tam tikruose sprendimuose pažymėjo, kad įmonės nurodė, kad abi nagrinėjamos reklamos rūšys susisiejo tarpusavyje, jokiu būdu nereiškia, kad ji pati padarė išvadą dėl šių reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumo, priešingai, nei leidžia suprasti Google. Be to, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija tinkamai išnagrinėjo galimus abiejų nagrinėjamų reklamos rūšių susisiejimo aspektus, nurodytus minėtuose ankstesniuose sprendimuose, kaip antai jų tikslinio pritaikymo galimybių klausimą, ir vis dėlto padarė išvadą, kad jos nepriklauso tai pačiai rinkai.

304

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google nepagrįstai ginčija Komisijos analizės, susijusios su dviejų nagrinėjamų reklamos rūšių tarpusavio pakeičiamumu, pagrįstumą, remdamasi savo nurodomais ankstesniais Komisijos sprendimais koncentracijų kontrolės srityje.

i)

Išvada dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies

305

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google argumentai neleidžia suabejoti įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi atlikdama bendrą reklamos, susijusios su paieška internete ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, pakeičiamumo vertinimą, tikslumu, patikimumu ir nuoseklumu, nei įrodyti, kad Komisija neatsižvelgė į šiuo tikslu reikšmingas aplinkybes. Taigi Google neįrodė, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog abi nagrinėjamos reklamos rūšys negali būti pakeičiamos tarpusavyje.

306

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį.

2.

Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su reklamos pardavimo internetu per tarpininkus ir tiesiogiai rengėjų vykdomo tokios reklamos pardavimo pakeičiamumu

307

Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 27 punkte, Komisija ginčijamos sprendimo 184–200 konstatuojamosiose dalyse apibrėžė antrąją atitinkamą produktų rinką, t. y. reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką, apibūdintą šio sprendimo 35 punkte.

308

Savo analizėje, pagrindžiančioje reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos apibrėžimą, Komisija, pirma, ginčijamo sprendimo 186–193 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad internetinės reklamos pardavimas per tarpininkus ir internetinės reklamos pardavimas, vykdomas tiesiogiai rengėjų (toliau – du nagrinėjami pardavimo kanalai) yra ribotai pakeičiami tarpusavyje. Pirma, Komisija pagrindė tokią išvadą, paaiškinusi, kad dėl pardavimo per tarpininkus rengėjai nepatiria didelių išlaidų, priešingai nei parduodami reklamą tiesiogiai. Antra, pardavimas per tarpininkus leido lengviau surasti daug reklamos užsakovų, o tai būtina reklamai internete, todėl visi rengėjai, tiesiogiai parduodantys reklamą, taip pat naudojasi šios reklamos pardavimo tarpininkų paslaugomis. Trečia, toliau Komisija išnagrinėjo Google argumentus dėl kai kurių tiesioginių partnerių, įskaitant [konfidencialu] ir [konfidencialu], ir kitų rengėjų, įskaitant [konfidencialu], elgesio ir dėl ankstesnio sprendimo koncentracijų kontrolės srityje, ir nusprendė, kad šie argumentai neleidžia paneigti skirtumo tarp dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų (ginčijamo sprendimo 189–193 konstatuojamosios dalys). Tada minėto sprendimo 194–200 konstatuojamosiose dalyse Komisija padarė išvadą, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos ir su tokia paieška nesusijusios reklamos tarpininkavimo paslaugos yra ribotai pakeičiamos tarpusavyje.

309

Google ginčija tik pirmą tokio rinkos apibrėžimo dalį ir teigia, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog abu nagrinėjami pardavimo kanalai nebuvo pakeičiami tarpusavyje.

310

Pirma, Google mano, kad tariamas dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumo nebuvimas rengėjų požiūriu nebuvo įrodytas. Ji tvirtina, jog Komisija nepakankamai pagrindė savo išvadas, kad, pirma, dėl tiesioginių pardavimų rengėjai patyrė didesnių sandorio išlaidų nei parduodami reklamą per tarpininkus ir, antra, reklamos pardavimas per tarpininkus leido lengviau suburti reikšmingą reklamos užsakovų bazę. Be to, šių dviejų skirtumų tarp abiejų nagrinėjamų pardavimo kanalų savybių nepakanka, kad būtų padaryta išvada dėl pakeičiamumo nebuvimo, neatlikus „tikrosios“ pakeičiamumo analizės. Komisija taip pat klaidingai nusprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog rengėjai naudojo abu nagrinėjamus pardavimo kanalus, nepakanka įrodyti, kad jie nėra tarpusavyje pakeičiami.

311

Antra, Google pažymi, kad Komisija klaidingai atmetė įrodymus dėl dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumo reklamos užsakovų požiūriu.

312

Trečia, Google mano, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog 2012 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas C(2012) 6063 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.6314 – Telefónica UK/Vodafone UK/Everything Everywhere/JV) (toliau – Sprendimas Telefónica UK), neturi reikšmės.

313

Surfboard teigia, kad Komisija neatsižvelgė į Google pateiktus įrodymus, patvirtinančius dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumą.

a)

Dėl dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumo rengėjų požiūriu

1)

Dėl rengėjų patiriamų sandorių sąnaudų

314

Ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad rengėjų, tiesiogiai parduodančių reklamą internetu, sandorių sąnaudos yra didesnės nei parduodant šią reklamą per tarpininkus. Tam, kad tiesiogiai parduotų reklama internetu, rengėjai turėjo investuoti daug laiko, pinigų ir personalo, o parduodami reklamą internetu per tarpininkus jie patiria nedideles sandorio sąnaudas arba jų iš viso nepatiria.

315

Google ginčija šios analizės pagrįstumą. Pirma, ji teigia, kad įmonių pastabos, kuriomis Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo nei įtikinamos, nei patikimos. Antra, Komisija neatsižvelgė į kitų įrodymų, kad tiesioginio pardavimo sandorių sąnaudos yra mažesnės už pardavimo per tarpininkus sandorių sąnaudas, įrodomąją galią. Trečia, Google pažymi, kad mokestis, kurį rengėjai moka tarpininkams, skirdami dalį pajamų iš reklamos užsakovų, neutralizuoja bet kokį kainų skirtumą rengėjams.

316

Komisija ginčija Google argumentus.

317

Pirma, dėl Google argumento, kuriuo kritikuojama ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje esančioje 193 išnašoje nurodytų rengėjų atsakymų įrodomoji galia, nes jiems pateiktuose klausimuose jų nebuvo prašoma „tikslingai“ palyginti sąnaudų, reikia priminti, kad minėtoje išnašoje Komisija rėmėsi penkių rengėjų atsakymais į jos prašymuose pateikti informacijos pateiktus klausimus.

318

Google nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų kritikuojamas Komisijos pateiktas tų penkių atsakymų aiškinimas, tačiau kritikuoja trims iš penkių rengėjų, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], pateiktų klausimų turinį 2010 m. gruodžio 22 d. prašyme pateikti informacijos. Google teigimu, šie klausimai neleido tikslingai palyginti tiesioginio pardavimo sąnaudų su sąnaudomis, patiriamomis parduodant per tarpininką, nes jais buvo siekiama tik to, kad rengėjai atskirai pateiktų, pirma, tiesioginių pardavimų ir, antra, pardavimo per tarpininkus sąnaudų vidurkį, nepalygindami šių sąnaudų.

319

Kalbant apie Komisijos minėtiems trims rengėjams pateiktus klausimus, reikia konstatuoti, kad, kaip ieškinio 63 punkte nurodo Google, šių rengėjų buvo paprašyta patikslinti vidutines sąnaudas, kurias jie kasmet patyrė per pastaruosius šešerius metus (2005–2010 m.) dėl, pirma, tiesioginio reklamos vietų pardavimo ir, antra, reklamos vietų pardavimo per tarpininkus. Taigi tai buvo statistinio pobūdžio klausimai, susiję su išlaidų, tuo pačiu laikotarpiu patirtų dėl dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų, vidurkiu. Todėl Komisija iš esmės galėjo palyginti šių rengėjų pateiktų sąnaudų vidurkius. Google nepateikia jokio pagrįsto argumento, paaiškinančio priežastį, dėl kurios pateikti klausimai nebuvo tinkami siekiant gauti informacijos, kuria būtų galima pagrįsti ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad tiesiogiai parduodami internetinę reklamą rengėjai patyrė didesnių sąnaudų nei parduodami ją per tarpininkus. Be to, Google netvirtina, kad dėl kito klausimo būtų padaryta kitokia išvada nei ta, kurią Komisija padarė dėl sandorio sąnaudų.

320

Tai reiškia, kad 193 išnašoje nurodytų atsakymų tikslumu, patikimumu ir nuoseklumu negalima abejoti.

321

Antra, dėl Google argumento, kad tarpininkams mokamu mokesčiu rengėjams neutralizuojamas bet koks kainų skirtumas, pažymėtina, jog nėra jokios informacijos, kad nagrinėjamas mokestis neįėjo į jų patiriamas sąnaudas, kaip turėjo būti, todėl jis nebuvo įtrauktas į šio sprendimo 318–320 punktuose nurodytuose rengėjų atsakymuose į Komisijos prašymus pateikti informacijos apskaičiuotas vidutines sąnaudas.

322

Trečia, dėl Google argumento, kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad rengėjų tiesioginio pardavimo sąnaudos nebuvo didesnės nei pardavimo tarpininkaujant sąnaudos, Google savo procesiniuose dokumentuose remiasi tik [konfidencialu] atsakymu į 2010 m. gruodžio mėn. prašymą pateikti informacijos. Tame atsakyme, kurio ištrauka pateikta ieškinio A.32 priede, nurodyta, kad [konfidencialu] tiesioginio pardavimo sandorių sąnaudos buvo mažesnės nei pardavimo tarpininkaujant. Nors Komisija savo procesiniuose dokumentuose paaiškina, kad [konfidencialu] nebuvo tipinis rengėjas, vystęs savo reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugų veiklą ([konfidencialu] ir toliau naudojęs AFS reklamai, susijusiai su šia paieška, tai yra pavyzdys, kai rengėjas manė, kad dėl tiesioginio pardavimo patiriamos mažesnės sąnaudos nei parduodant per tarpininkus.

323

Vis dėlto vien ši aplinkybė negali paneigti ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytos išvados dėl rengėjų patirtų sandorio sąnaudų. Tokią išvadą patvirtino penkių rengėjų atsakymai į prašymus pateikti informacijos, kurių Google tinkamai neginčijo, ir, remiantis Komisijos argumentais, jie taip pat yra nuoseklūs, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 150–154 ir 195–197 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus, kurių Google neginčijo, dėl didelių investicijų, būtinų reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugoms teikti.

324

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog Komisija ginčijamo sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje padarė klaidingą išvadą, kad rengėjų, kurie naudojosi tarpininko paslaugomis, reklamos vietų pardavimo sąnaudos buvo mažesnės nei rengėjų, pardavinėjusių reklamos vietas tiesiogiai.

2)

Dėl požymio, susijusio su galimybe turėti pakankamai reklamos užsakovų

325

Ginčijamo sprendimo 188 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad reklamai internete reikėjo didelės reklamos užsakovų bazės ir kad parduodami tokią reklamą per tarpininkus rengėjai galėjo paprasčiau prieiti prie tokios bazės, palyginti su tiesioginiu internetinės reklamos pardavimu.

326

Google teigia, kad Komisija neįrodė, jog rengėjai patys negalėjo suburti pakankamos reklamos užsakovų bazės, kad galėtų jiems tiesiogiai pardavinėti reklamą internete. Šiuo tikslu ji kritikuoja [konfidencialu] atsakymo į 2011 m. rugsėjo 16 d. prašymą pateikti informacijos aiškinimą ir teigia, kad rengėjai gali turėti pakankamai daug reklamos užsakovų, kad galėtų tiesiogiai pardavinėti reklamą, kaip tai įrodo tokie rengėjai kaip [konfidencialu] ir [konfidencialu].

327

Komisija ginčija Google argumentus.

328

Pirma, reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo 188 konstatuojamojoje dalyje nurodytų įrodymų Google kritikuoja tik tai, kaip Komisija aiškino [konfidencialu] atsakymą. Taigi ji nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų ginčijamas devynių rengėjų atsakymų į prašymus pateikti informacijos, kuriais Komisija rėmėsi 195 išnašoje, kad pagrįstų savo išvadą dėl reklamos užsakovų bazės, prieinamos parduodant reklamą per tarpininkus, tikslumas, patikimumas ar nuoseklumas.

329

Antra, dėl [konfidencialu] pateiktos informacijos atsiliepimo į ieškinį B.8 priede, reikia pažymėti, kad atsakyme į 3 klausimą jis patikslino, jog dauguma į jo apklausą atsakiusių rengėjų naudojo tarpininką reklamos vietoms pardavinėti ir kad visi atsakymus pateikę rengėjai, išskyrus rengėją, rodžiusį su paieška internete nesusijusią reklamą, nurodė, kad jiems neapsimoka pardavinėti reklamos vietų tiesiogiai reklamos užsakovams, be kita ko, dėl to, kad tai nepelninga, dėl nedidelio puslapių užklausų kiekio ir būtinų investicijų sąnaudų. Taigi šis atsakymas rodo didelį rengėjų pageidavimą, remiantis [konfidencialu] apklausa, pardavinėti reklamą per tarpininkus, o ne tiesiogiai.

330

Trečia, dėl Google argumento, grindžiamo [konfidencialu] ir [konfidencialu], kurie pardavinėjo tiesiogiai, pavyzdžiais reikia pažymėti, kad šie du pavyzdžiai neleidžia manyti, jog tiesioginiai pardavimai rengėjams apskritai suteikia tokio pat dydžio reklamos užsakovų bazę kaip ir pardavimas per tarpininkus. Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo Komisija, šis veiksnys ypač svarbus reklamai, susijusiai su paieška internete, nes spustelėjimų rodiklis, taigi ir rengėjų atlyginimo dydis priklauso nuo reklamos, turinčios ryšį su naudotojo paieška, aktualumo. Kuo daugiau reklamos užsakovų, tuo labiau reklama gali atitikti naudotojo susidomėjimą, išreikštą per jo paiešką. Be to, šie du tiesioginiais pardavimais užsiimančių rengėjų pavyzdžiai negali neutralizuoti ginčijamo sprendimo 195 išnašoje Komisijos nurodytų devynių rengėjų atsakymų, kuriuose nurodyta, kad reklamos užsakovų bazė, kuri tapo prieinama dėl tarpininkavimo, buvo didesnė nei tiesiogiai parduodant reklamą ir kad tai buvo svarbus veiksnys rengėjams.

331

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog ginčijamo sprendimo 188 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidingą išvadą, kad rengėjams galėjo būti lengviau turėti pakankamai didelę reklamos užsakovų bazę, kai jie pardavinėjo reklamą internetu per tarpininkus, o ne tiesiogiai.

3)

Dėl „tikrosios“ dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumo analizės nebuvimo

332

Google teigia, kad Komisija, neatlikusi „tikrosios“ pakeičiamumo analizės, negalėjo remtis įrodymais, susijusiais su sandorio sąnaudomis ir prieinama reklamos užsakovų baze, kad padarytų išvadą, jog, rengėjų požiūriu, abu nagrinėjami pardavimo kanalai negalėjo būti pakeičiami. Per teismo posėdį Google patikslino mananti, kad Komisija turėjo taikyti SSNIP testą.

333

Komisija ginčija Google argumentus.

334

Pirmiausia reikia išnagrinėti Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktą argumentą, kad ji atliko kainų analizę. Šiuo klausimu Komisija remiasi tuo, kad 2013 m. liepos 26 d. ir 2016 m. kovo 18 d. prašymuose pateikti informacijos ji pateikė rengėjams klausimą, ar jie visą reklamos, susijusios su paieška internete, pardavimą per tarpininkus arba jo dalį pakeistų tokios reklamos tiesioginiu pardavimu, jeigu tarpininkavimo paslaugų kaina reikšmingai ir ne laikinai padidėtų 5–10 %. Atsiliepimo į ieškinį B.6 ir B.7 prieduose iš tikrųjų pateikti 12 rengėjų atsakymai į šį klausimą. Komisija, remdamasi ginčijamo sprendimo 187 ir 188 konstatuojamosiomis dalimis ir 193 bei 195 išnašomis, priduria, kad visi į tokį klausimą atsakę rengėjai nurodė, jog mažai tikėtina, kad jie ryžtųsi tokiam perėjimui.

335

Vis dėlto šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nėra jokios nuorodos į tą analizę.

336

Nors 193 ir 195 išnašose Komisija paminėjo tam tikrus rengėjų atsakymus į šio sprendimo 334 punkte nurodytą ir prašymuose pateikti informacijos užduotą klausimą, šie atsakymai pateikti ginčijamame sprendime ne siekiant apibūdinti kainų analizės rezultatus, o tik tam, kad būtų pateisintos Komisijos išvados dėl sandorio sąnaudų (išvados, nurodytos 187 konstatuojamojoje dalyje įterptoje 193 išnašoje) ir prieinamų reklamos užsakovų bazės (atsakymai, paminėti į 188 konstatuojamąją dalį įterptoje 195 išnašoje).

337

Vis dėlto pagal jurisprudenciją Komisija negali papildyti ginčijamo sprendimo motyvų vykstant procesui (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Duales System Deutschland / Komisija, T‑565/19, EU:T:2021:904, 275 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

338

Atsižvelgiant į tai, tokios analizės nebuvimas ginčijamame sprendime negali paneigti Komisijos pateikto atitinkamos rinkos apibrėžimo, be kita ko, kiek tai susiję su dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumu rengėjų požiūriu.

339

Pirma, reikia pažymėti, kad SSNIP testas nėra privalomas apibrėžiant rinką, kaip nurodyta šio sprendimo 155–161 punktuose.

340

Antra, savo procesiniuose dokumentuose Google nepateikia jokio argumento, kad atlikus tokį testą būtų padaryta kitokia išvada nei ta, kurią Komisija padarė ginčijamame sprendime. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad apibrėždama atitinkamą rinką Komisija rėmėsi įvairiais požymiais, susijusiais su rengėjų sandorio sąnaudomis ir rengėjams prieinama reklamos užsakovų baze, ir Google argumentai nepaneigia jų pagrįstumo ir svarbos atsižvelgiant į pakeičiamumo analizę, kaip konstatuota šio sprendimo 314–331 punktuose. Be to, jos analizė, kuria grindžiama reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos apibrėžtis, taip pat buvo grindžiama argumentais, kurių Google neginčijo, kaip antai reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo ir su tokia paieška nesusijusios reklamos tarpininkavimo pakeičiamumo nebuvimu. Atsižvelgiant į šias reikšmingas ir nuoseklias aplinkybes, vien tai, kad Komisija neatliko SSNIP testo atitinkamai rinkai apibrėžti, neįrodo, kad jos bendras vertinimas šiuo klausimu yra klaidingas.

341

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog Komisijos atliktas rinkos apibrėžimo vertinimas buvo klaidingas vien dėl to, kad ji neatliko SSNIP testo.

4)

Dėl rengėjų, naudojančių du nagrinėjamus pardavimo kanalus

342

Ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad [konfidencialu] interneto svetainės ekrano kopijos ir [konfidencialu] bei [konfidencialu] atsakymai dėl tariamo šių dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumo neįrodė šių kanalų tarpusavio pakeičiamumo.

343

Google, palaikoma Surfboard, teigia, jog Komisija klaidingai neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad rengėjai internete rodė reklamą tiek tiesiogiai susisiekdami su reklamos užsakovais, tiek per tarpininkus. Šiuo tikslu Google nurodo [konfidencialu] ir [konfidencialu] pavyzdžius, kurie įrodo dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumą.

344

Komisija ginčija Google argumentus.

345

Pirma, reikia pažymėti, kad Google neginčija ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamosios dalies 2 punkte pateiktos Komisijos atliktos [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymų analizės, pagal kurią šie atsakymai neįrodo dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumo.

346

Antra, kiek tai susiję su [konfidencialu] pavyzdžiu, Google ieškinio A.16 priedo 6 ir 7 pav. pateikia dvi interneto puslapių ekrano kopijas po paieškos [konfidencialu], kurios buvo išnagrinėtos ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamosios dalies 1 punkte. Google paaiškina, kad nors 6 pav. parodyta reklama, susijusi su paieška internete, sugeneruota naudojantis Google tarpininkavimo paslaugomis, 7 pav. matoma [konfidencialu] reklama (house ad), kurią tiesiogiai parduoda pastaroji.

347

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog tai, kad [konfidencialu] naudoja abu nagrinėjamus pardavimo kanalus reklamos vietai parduoti, nebūtinai įrodo, kad šie kanalai yra tarpusavyje pakeičiami. Žinoma, tai įrodo, kad tas pats rengėjas gali nuspręsti viename savo interneto svetainės puslapyje rodyti savo paties reklamą, o kitame puslapyje rodyti per tarpininką parduodamas reklamas, susijusias su paieška internete. Vis dėlto, remiantis ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamosios dalies 1 punkto 1 dalyje pateiktu Komisijos paaiškinimu, šis sprendimas galėtų priklausyti nuo galimybių uždirbti iš paieškos užklausose vartojamų raktinių žodžių. Šiuo atveju vien tai, kad rengėjas parduoda reklamą ir tiesiogiai, ir per tarpininkus, neįrodo, kad abu nagrinėjami pardavimo kanalai dėl savo savybių, kainos ir paskirties gali būti kaitaliojami ar pakeičiami tarpusavyje, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 125 ir 126 punktuose nurodytą jurisprudenciją ir Pranešimą dėl rinkos apibrėžimo.

348

Trečia, kiek tai susiję su [konfidencialu] pavyzdžiu, Google ieškinio A.22 priede pateikia ekrano kopiją po paieškos užklausos [konfidencialu] interneto svetainėje, iš kurios matyti, kad [konfidencialu] tiesiogiai parduodama reklama buvo rodoma virš paieškos rezultatų, o reklama, susijusi su paieška internete, sugeneruota naudojantis Google tarpininkavimo paslaugomis, buvo rodoma žemiau tų rezultatų.

349

Reikia pažymėti, kad ta ekrano kopija nebuvo išnagrinėta ginčijamame sprendime atliktoje atitinkamos rinkos apibrėžimo analizėje ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, rodančių, kad Google ją pateikė Komisijai per administracinę procedūrą. Vadinasi, Google negali priekaištauti Komisijai neatsižvelgus į šį pavyzdį, priešingai, nei ji teigė ieškinyje. Be to, remiantis Komisijos procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, ta ekrano kopija, parodanti tame pačiame interneto puslapyje skirtingais pardavimo kanalais parduodamą reklamą, veikiau įrodo dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio papildomumą, o ne jų pakeičiamumą. Šiuo klausimu [konfidencialu] pavyzdys atitinka ginčijamo sprendimo 188, 190, 191 konstatuojamosiose dalyse ir 192 konstatuojamosios dalies 2 punkte aprašytą rengėjų elgesį. Tose konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad keli rengėjai, kaip antai [konfidencialu] nariai ir kai kurie tiesioginiai Google partneriai [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], tiesiogiai parduodavo reklamai skirtas vietas, tačiau kartu nuolat jas pardavinėjo per tarpininkus, iš esmės atsižvelgdami į pastarojo pardavimo kanalo teikiamą naudą. Toks elgesys veikiau gali būti siejamas su dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio papildomumu, o ne jų pakeičiamumu.

350

Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] pavyzdžiai yra reklamos pardavimo internetu per tarpininkus ir rengėjų vykdomo tiesioginio jos pardavimo pakeičiamumo įrodymai, o to nebuvo įrodyta, reikia konstatuoti, kad šių įrodymų nepakanka, kad būtų galima atsverti ginčijamo sprendimo 187 ir 188 konstatuojamosiose dalyse pateiktus įrodymus, jog rengėjai apskritai nelaikė dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavyje pakeičiamais dėl gerokai mažesnių pardavimo per tarpininkus sandorio sąnaudų ir dėl lengvesnio priėjimo prie reklamos užsakovų bazės pasitelkus tarpininkavimą, palyginti su tiesioginiu pardavimu.

351

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog Komisija, analizuodama minėtų dviejų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumą, ginčijamo sprendimo 191 konstatuojamojoje dalyje klaidingai atmetė rengėjų, naudojančių šiuos du pardavimo kanalus, pavyzdžius.

b)

Dėl dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų pakeičiamumo reklamos užsakovų požiūriu

352

Ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija iš esmės nusprendė, kad Google nurodyti rengėjų, išvysčiusių didesnes tikslinio pritaikymo naudotojams galimybes, pavyzdžiai, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu], visai nerodo dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumo.

353

Google teigia, kad Komisija klaidingai atmetė šiuos įrodymus, patvirtinančius dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumą reklamos užsakovų požiūriu. Rengėjai gali rodyti tiesiogiai parduodamą reklamą labai veiksmingai, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš jų gali rinkti duomenis apie naudotojus (pavyzdžiui, kaip [konfidencialu]), be kita ko, pasitelkdami naudotojų registraciją ir naudodami slapukus (kaip [konfidencialu]), ir tikslingai orientuotis į naudotojus, kurie jau lankėsi interneto svetainėje (kaip [konfidencialu]).

354

Komisija ginčija Google argumentus.

355

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Google pateiktuose pavyzdžiuose atkreipiamas dėmesys į orientavimosi į naudotoją galimybes, kurias suteikia reklama, nesusijusi su paieška internete tam tikrų rengėjų interneto svetainėse. Nors ši informacija galėtų įrodyti, kad šie rengėjai gali pardavinėti patrauklias reklamos vietas tiesiogiai reklamos užsakovams, Google nepaaiškina, kaip vien ši aplinkybė įrodo, jog reklamos užsakovai mano, kad internetinės reklamos pardavimą per tarpininką, pavyzdžiui, Google ir jos AFS paslaugą, kalbant apie reklamą, susijusią su paieška internete, galima pakeisti tiesioginiu reklamos pardavimu užsakovams.

356

Be to, Google nekritikuoja ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamosios dalies 2 punkte pateiktos Komisijos pastabos, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] toliau naudojosi Google tarpininkavimo paslaugomis reklamai, susijusiai su paieška internete, nepaisant to, kad sukūrė savo priemones, kad būtų geriau tikslingai pritaikoma jos pačios prekių reklama. Ši išvada veikiau rodo, jog [konfidencialu] ir [konfidencialu] manė, kad jų priemonės negalėjo pakeisti reklamos pardavimo per tarpininkus.

357

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog ginčijamo sprendimo 192 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai atmetė jos pavyzdžius.

c)

Dėl atsižvelgimo į sprendimą Telefónica UK

358

Ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje Komisija tvirtino, kad Sprendimas Telefónica UK nepatvirtina Google argumentų, nes jame Komisija paliko atvirą klausimą, ar mobiliuosiuose įrenginiuose rodomos reklamos tiesioginio pardavimo daromas spaudimas šios reklamos pardavimui per tarpininkus pateisino nagrinėjamos rinkos išplėtimą.

359

Google teigia, kad Komisija klaidingai atmetė savo išvadą, padarytą Sprendime Telefónica UK, pagal kurią reklamos mobiliuosiuose įrenginiuose tiesioginis pardavimas darė reikšmingą spaudimą reklamos, rodomos mobiliuosiuose įrenginiuose, pardavimui per tarpininkus.

360

Komisija ginčija Google argumentus.

361

Šiuo klausimu reikėtų priminti, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 238 ir 300 punktuose, kad Komisija nėra saistoma ankstesniuose jos sprendimuose atliktų atitinkamų rinkų vertinimų.

362

Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Sprendime Telefónica UK Komisija, remdamasi ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, paliko atvirą klausimą dėl mobiliuosiuose įrenginiuose rodomos reklamos vietų pardavimo rinkos išskaidymo į tiesioginio pardavimo ir pardavimo per tarpininkus segmentus. Ji aiškiai nurodė, kad jos rinkos tyrimas neleidžia padaryti aiškios išvados šiuo klausimu.

363

Be to, savo procesiniuose dokumentuose Google nepaaiškina, kodėl Sprendime Telefónica UK pateiktos Komisijos pastabos dėl galimo mobiliuosiuose įrenginiuose rodomos reklamos vietos pardavimo kanalų tarpusavio pakeičiamumo yra reikšmingos ginčijamame sprendime analizuojant dviejų nagrinėjamų pardavimo kanalų, susijusių su reklama internetu, tarpusavio pakeičiamumą.

364

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog ginčijamo sprendimo 193 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė klaidą, kai nusprendė, kad Sprendimas Telefónica UK nepatvirtina Google argumentų.

d)

Išvada dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies

365

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google argumentai neleidžia suabejoti įrodymų, kuriais Komisija rėmėsi, bendrai vertindama internetinės reklamos pardavimo per tarpininkus ir rengėjų vykdomo tiesioginio šios reklamos pardavimo pakeičiamumą, tikslumu, patikimumu ir nuoseklumu, nei įrodyti, kad Komisija neatsižvelgė į šiuo tikslu reikšmingas aplinkybes. Taigi Google neįrodė, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog abu nagrinėjami pardavimo kanalai yra ribotai pakeičiami tarpusavyje.

366

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, reikia atmesti Google ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį.

3.

Išvada dėl pirmojo pagrindo

367

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google neįrodė, jog Komisija klaidingai apibrėžė atitinkamas rinkas.

368

Vadinasi, Google argumentas, kad Komisija neįrodė jos dominuojančios padėties reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE, taip pat nepagrįstas, nes šis argumentas grindžiamas tik galimai klaidingu šios rinkos apibrėžimu. Taigi Google argumentai neleidžia paneigti ginčijamo sprendimo 274 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados, kad 2006–2016 m. Google užėmė dominuojančią padėtį reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE.

369

Taigi Google ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

C.

Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su tuo, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga nereiškė piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi

370

Ieškinio antrajame pagrinde Google priekaištauja Komisijai, kad ši nusprendė, jog su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Šį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys, susijusios, pirma, su tuo, kad minėta sąlyga nebuvo išimtinio pirkimo įpareigojimas, kaip tai suprantama pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją, antra, su tuo, kad Komisija privalėjo išnagrinėti šios sąlygos poveikį, ir, trečia, su tuo, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog nagrinėjama sąlyga galėjo riboti konkurenciją.

371

Pirmiausia reikia priminti, kad iki 2009 m. kovo mėn. galiojusiame GPS šablone išimtinumo sąlyga buvo suformuluota taip:

1.

Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos ir antros dalių, susijusių atitinkamai su tuo, kad išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, nėra išimtinio pirkimo įpareigojimas, kaip tai suprantama pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją, ir su tuo, kad Komisija privalėjo išnagrinėti šios sąlygos poveikį

372

Pirmiausia ginčijamame sprendime Komisija priminė 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią, „jeigu rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė net ir jų prašymu susaisto pirkėjus, kai jie prisiima įsipareigojimą arba pasižada išimtinai tik iš šios įmonės pirkti visą arba didžiąją dalį jiems reikalingos produkcijos, tai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal [SESV 102] straipsnį“ (žr. to sprendimo 89 punktą).

373

Tada Komisija nustatė, kad nagrinėjamu atveju išimtinumo sąlyga buvo išimtinio pirkimo įpareigojimas, nes pagal ją visas interneto svetaines įtraukę tiesioginiai partneriai privalėjo įsigyti iš Google visą arba didelę dalį jiems reikalingų reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų. Šiuo klausimu Komisija visų pirma pažymėjo, kad su tais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga buvo „bendrai“ taikoma visoms jų interneto svetainėms, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete, kad minėti tiesioginiai partneriai negalėjo nukrypti nuo šios sąlygos iki jų GPS galiojimo pabaigos, ir galiausiai, kad pagal GPS, sudarytus su [konfidencialu] ir [konfidencialu], šie partneriai buvo įpareigoti taikyti minėtą sąlygą visoms savo interneto svetainėms, kuriose buvo rodoma tokia reklama.

374

Tokiomis aplinkybėmis Komisija visų pirma nusprendė, kad su visais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui, nesant reikalo tikrinti, ar, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, ši sąlyga galėjo riboti konkurenciją.

375

Google priekaištauja Komisijai, kad ši nusprendė, jog jai nereikia tikrinti, ar išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, galėjo riboti konkurenciją. Šiuo klausimu Google teigia, kad Komisija neįrodė, jog šiems tiesioginiams partneriams buvo nustatytas išimtinio pirkimo įpareigojimas, kuris, remiantis 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann‑La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuota jurisprudencija, prieštarauja SESV 102 straipsniui. Be to, ji teigia, kad pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) Teisingumo Teismo nustatytus principus Komisija privalėjo išnagrinėti tos sąlygos poveikį, kad nustatytų, ar ja pažeidžiama minėta nuostata.

376

Surfboard priekaištauja Komisijai, jog ji nusprendė, kad jai nustatytas išimtinio pirkimo įpareigojimas.

377

Komisija tvirtina, kad, sudarius GPS, jame numatyta išimtinumo sąlyga buvo taikoma šio GPS galiojimo laikotarpiu. Taigi tiesioginis partneris, įtraukęs visas savo interneto svetaines į GPS, po jo įsigaliojimo buvo priverstas visas jam reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas įsigyti tik iš Google, o pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją tai reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

378

Be to, Komisija teigia, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) 1979 m. vasario 13 d. Sprendimu Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuota jurisprudencija paaiškinta tik tiek, kiek tai susiję su dominuojančią padėtį užimančios įmonės nustatytais išimtinio pirkimo įpareigojimais kaip atlygiu už nuolaidą ar mokėjimą, o nagrinėjamu atveju taip nėra.

379

Pirmiausia 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36, 89 punktas) Teisingumo Teismas išties pripažino, kad sąlygos, kuriomis kontrahentai įsipareigojo patenkinti visą arba didžiąją dalį savo poreikių pirkdamos prekes ar paslaugas iš dominuojančią padėtį užimančios įmonės, net jei sutartyje už tai nebuvo numatytos nuolaidos, pagal savo pobūdį yra naudojimasis dominuojančia padėtimi ir kad tas pats pasakytina ir apie tokios įmonės suteiktas lojalumo nuolaidas (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 46 punktas).

380

Vis dėlto 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138 punktas) Teisingumo Teismas patikslino, pirma, minėtą jurisprudenciją, tuo atveju, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinamaisiais įrodymais, teigia, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti išstūmimo poveikio, dėl kurio jai priekaištaujama (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 47 punktas).

381

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad tokiu atveju Komisija ne tik privalo išnagrinėti, pirma, įmonės dominuojančios padėties svarbą atitinkamoje rinkoje ir, antra, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi aptariami veiksmai, taip pat nagrinėjamų nuolaidų suteikimo sąlygas ir tvarką, jų trukmę ir dydį, bet ir įvertinti, ar gali egzistuoti strategija, kuria siekiama išstumti bent jau tokius pat produktyvius kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentus (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 punktas ir 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 48 punktas).

382

Antra, Teisingumo Teismas pridūrė, kad išstūmimo galimybės nagrinėjimas taip pat svarbus vertinant klausimą, ar nuolaidų sistema, kuriai iš principo taikomas SESV 102 straipsnyje nustatytas draudimas, gali būti objektyviai pateisinama. Be to, konkurentų išstūmimo poveikį, kurį daro nuolaidų sistema ir kuris yra nepalankus konkurencijai, gali kompensuoti ar net viršyti efektyvumo nauda, kuri suteikiama vartotojui. Toks konkurencijai palankaus ir nepalankaus ginčijamų veiksmų poveikio pasvėrimas gali būti atliktas tik išanalizavus bent jau tokių pačių produktyvių kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentų išstūmimo galimybę, kuri būdinga aptariamiems veiksmams (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 140 punktas ir 2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 49 punktas).

383

Tiesa, pateikdamas šį antrąjį patikslinimą Teisingumo Teismas paminėjo tik nuolaidų sistemas. Vis dėlto, kadangi tiek nuolaidų praktika, tiek išimtinumo sąlygos gali būti objektyviai pateisinamos, be to, jų sukeltus trūkumus gali kompensuoti ar net viršyti veiksmingumo nauda, kuri suteikiama ir vartotojui, toks patikslinimas turi būti suprantamas kaip taikytinas tiek vieniems, tiek kitiems veiksmams (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 50 punktas).

384

Be to, nors toks aiškinimas atrodo suderinamas su 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 punktas) Teisingumo Teismo pateiktu pirmuoju patikslinimu, reikia konstatuoti, kad nors išimtinumo sąlygos dėl savo pobūdžio kelia teisėtą susirūpinimą konkurencijos požiūriu, jų galimybė išstumti konkurentus nėra savaiminė, kaip, beje, matyti iš Komisijos pranešimo „Įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ (OL C 45, 2009, p. 7) 36 punkto (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 51 punktas).

385

Taigi, viena vertus, kai Komisija įtaria, kad įmonė pažeidė SESV 102 straipsnį, nes taikė išimtinumo sąlygas, o ši per procedūrą ginčija, kad tokios sąlygos realiai gali išstumti iš rinkos tokius pat produktyvius konkurentus, pažeidimo apibrėžimo etape remdamasi pagrindžiančiais įrodymais Komisija turi įsitikinti, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tos sąlygos tikrai galėjo išstumti iš rinkos tokius pat produktyvius kaip ta įmonė konkurentus (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 52 punktas).

386

Kita vertus, Komisija taip pat privalo konkrečiai įvertinti, ar tokios sąlygos gali riboti konkurenciją, kai per administracinę procedūrą įtariama įmonė, formaliai neginčydama, kad jos elgesys galėjo riboti konkurenciją, teigia, kad yra jos elgesio pateisinimų (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 53 punktas).

387

Nagrinėjamu atveju, pirma, neabejotina, kad per administracinę procedūrą ir pateikdama patvirtinamuosius įrodymus Google ginčijo su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos galimybę riboti konkurenciją. Antra, taip pat neginčijama, kad Google teigė, jog ši sąlyga yra objektyviai pateisinama.

388

Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėjo įrodyti, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga galėjo riboti konkurenciją ir šiuo tikslu ji turėjo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes.

389

Taigi reikia pažymėti, kad, priešingai, nei Komisija teigė ginčijamame sprendime, siekdama įrodyti SESV 102 straipsnio pažeidimą, jai nepakako konstatuoti vien to, kad pagal išimtinumo sąlygą, numatytą GPS, sudarytuose su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, buvo reikalaujama, kad šie partneriai visas jiems reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas ar didelę jų dalį pirktų tik iš Google. Atsižvelgdama į visas reikšmingas bylos aplinkybes ji dar turėjo įrodyti, kad ši sąlyga galėjo riboti konkurenciją, ir tai ji, beje, papildomai padarė ginčijamame sprendime.

390

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Google iškelto klausimo, ar išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, iš tikrųjų buvo išimtinio pirkimo įpareigojimas, kaip tai suprantama pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją, darytina išvada, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog neprivalėjo tikrinti, ar tokia sąlyga galėjo riboti konkurenciją, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

391

Taigi ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta.

2.

Dėl ieškinio antrojo pagrindo trečios dalies, susijusios su tuo, kad ginčijamame sprendime neįrodyta, jog išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, galėjo riboti konkurenciją

392

Ginčijamo sprendimo 362 konstatuojamojoje dalyje Komisija papildomai nusprendė, kad, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS esanti išimtinumo sąlyga galėjo riboti konkurenciją. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad tokia sąlyga, pirma, atgrasė šiuos tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, kurie buvo Google konkurentai, antra, neleido šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, trečia, galėjo pakenkti inovacijoms, ketvirta, padėjo Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį nacionalinėse reklamos, susijusios su paieška internete, rinkose EEE, išskyrus Portugaliją, ir, penkta, galėjo pakenkti vartotojams. Be to, Komisija konstatavo, kad angliškoji sąlyga padidino išimtinumo sąlygos galimybę riboti konkurenciją.

393

Konkrečiau kalbant, reikia pažymėti, jog konstatavusi, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS įtvirtinta išimtinumo sąlyga, pirma, atgrasė šiuos tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, kurie buvo Google konkurentai, ir, antra, neleido šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, Komisija iš esmės nusprendė, kad tokia sąlyga galėjo turėti išstūmimo poveikį.

394

Be to, reikia pažymėti, kad Komisija iš išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, daromo išstūmimo poveikio padarė išvadą, kad ši sąlyga, pirma, galėjo pakenkti inovacijoms, antra, padėjo Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį atitinkamose nacionalinėse reklamos, susijusios su paieška internete, rinkose ir galiausiai galėjo padaryti žalos vartotojams.

395

Visų pirma iš ginčijamo sprendimo 404–406 konstatuojamųjų dalių matyti, kad išimtinumo sąlygos, įtrauktos į susitarimus, sudarytus su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, daromas išstūmimo poveikis sutrukdė su Google konkuruojantiems tarpininkams teikti ar plėtoti įvairią reklamą, susijusią su paieška internete, todėl ši sąlyga juos atgrasė nuo investavimo į inovacijas. Be to, iš ginčijamo sprendimo 408 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl tokio poveikio minėti tarpininkai neteko pajamų ir duomenų, kurie galėjo būti naudojami reklamai, susijusiai su paieška internete, teikti. Galiausiai iš to paties sprendimo 417 konstatuojamosios dalies matyti, kad minėtas poveikis leido Google nustatyti dideles kainas reklamos užsakovams, taip padidinant vartotojų mokamas kainas už prekes, reklamuojamas atliekant paiešką internete. Ginčijamo sprendimo 418 konstatuojamojoje dalyje Komisija pridūrė, jog tai, kad minėta sąlyga galėjo pakenkti inovacijų diegimui, taip pat atėmė iš vartotojų platesnes galimybes pasirinkti reklamą, susijusią su paieška internete.

396

Google teigia, kad Komisija neįrodė, jog su visais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga, pirma, galėjo sukelti ginčijamame sprendime konstatuotą išstūmimo poveikį, antra, padėjo jai išlaikyti ar sustiprinti savo dominuojančią padėtį atitinkamose nacionalinėse reklamos, susijusios su paieška internete, rinkose ir, trečia, pakenkė inovacijoms ar vartotojams. Be to, Google priekaištauja Komisijai, jog ji neįrodė, kad angliškoji sąlyga galėjo riboti konkurenciją.

397

Surfboard tvirtina, kad jos su Google sudaryti GPS neužkirto Surfboard kelio pirkti jai reikalingas paslaugas iš tarpininkų, kurie konkuravo su Google, ir ginčija tai, kad internetu sudaromos sutartys neleido patenkinti rengėjų poreikių dėl bent kai kurių jų interneto svetainių. Surfboard priduria, kad jos GPS numatyta išimtinumo sąlyga bet kuriuo atveju buvo objektyviai pateisinama.

398

Pirmiausia reikia išnagrinėti išstūmimo iš rinkos poveikį, konstatuotą ginčijamame sprendime, sukeltą išimtinumo sąlygos, nustatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS. Taigi reikia patikrinti, ar tokia sąlyga galėjo, pirma, atgrasyti šiuos tiesioginius partnerius nuo jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš tarpininkų, kurie konkuravo su Google ir, antra, neleisti šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį.

399

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, jog ginčijamo sprendimo 364 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad atlikdama analizę, kuria siekta įrodyti, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga galėjo riboti konkurenciją, ji atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į Google dominuojančios padėties svarbą tiek atitinkamose nacionalinėse reklamos, susijusios su paieška internete, rinkose, tiek su tokia paieška susijusios reklamos tarpininkavimo rinkoje ir, antra, į pastarosios rinkos dalį, kurią apėmė minėta sąlyga, ir į „[šios] sąlygos taikymo trukmę“. Šiuo tikslu ji pateikė nuorodą atitinkamai į to sprendimo 7 skirsnį, susijusį su Google dominuojančia padėtimi (jo turinys apibendrintas šio sprendimo 39–66 punktuose), ir į visą ginčijamo sprendimo 8.3.4.2 skirsnį, susijusį su tarpininkų, konkuruojančių su Google, negalėjimu patekti į didelę minėtos rinkos dalį.

400

Reikia pažymėti, kad Komisijos požiūris atitinka jurisprudenciją, pagal kurią tuo atveju, kai įmonė, remdamasi patvirtinamaisiais įrodymais, per administracinę procedūrą teigia, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir visų pirma daryti išstūmimo iš rinkos poveikio, dėl kurio jai priekaištaujama, Komisija privalo išnagrinėti, be kita ko, įmonės dominuojančios padėties svarbą atitinkamoje rinkoje, kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat nagrinėjamos sąlygos reikalavimus ir tvarką bei jų trukmę (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 punktą).

401

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 7 skirsnyje Komisija konstatavo, kad 2006–2016 m. Google užėmė dominuojančią padėtį, be kita ko, reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE, atsižvelgiant į jos rinkos dalis, patekimo į rinką ir plėtros joje kliūtis ir rengėjų atsveriamosios pirkėjo galios trūkumą.

402

Pirma, pažymėtina, kad dėl Google rinkos dalių reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje EEE Komisija, remdamasi Google bruto pajamomis, iš Google gautų duomenų konstatavo, kad Google užėmė rinkos dalis, kurios 2006–2016 m. visada buvo didesnės nei [konfidencialu] % ir kurios pastaraisiais metais pasiekė [konfidencialu] %, ir kad, remiantis Google, Microsoft ir Yahoo! duomenimis, 2006 m. Google užėmė didesnes nei [konfidencialu] % rinkos dalis, kurios 2007–2014 m. vis dar viršijo [konfidencialu] %. Remdamasi Google neto pajamomis Komisija, pirma, pagal Google pateiktus duomenis konstatavo, kad 2006 m. ji užėmė didesnes nei [konfidencialu] % rinkos dalis, o 2007–2016 m. jos viršijo [konfidencialu] %, ir, antra, pagal Google ir Yahoo! pateiktus duomenis nustatė, kad Google užėmė rinkos dalis, kurios 2006–2011 m. visada buvo didesnės nei [konfidencialu] % ir kurios pastaraisiais metais pasiekė daugiau nei [konfidencialu] %. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Google teko nedaug konkuruoti su kitais tarpininkais.

403

Antra, Komisija nusprendė, kad yra daug patekimo į reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką EEE ir plėtros joje kliūčių. Šiuo klausimu ji, be kita ko, pažymėjo, kad reikėjo didelių investicijų siekiant sukurti, išlaikyti ir nuolat tobulinti „reklamos, susijusios su paieška internete, platformą“ ir kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkai buvo būdingas tinklo poveikis. Komisija nurodė, kad tarpininko sėkmė priklausė nuo reklamos užsakovų ir rengėjų, kuriuos jis galėjo pritraukti, skaičiaus ir nuo reklamos, susijusios su paieška internete, portfelio dydžio. Taigi, kuo daugiau reklamos užsakovų naudojosi reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslauga, tuo daugiau tarpininkas galėjo pasirinkti iš įvairios su tokia paieška susijusios reklamos ir taip padidinti reklamos, kurią jis rodė reaguodamas į naudotojo paiešką internete, aktualumą.

404

Trečia, Komisija nusprendė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkai EEE būdinga tai, kad rengėjai neturi atsveriamosios pirkėjo galios.

405

Google neginčija ginčijamo sprendimo 7 skirsnio turinio ir tik ieškinio pirmajame pagrinde teigia, kad Komisija ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje klaidingai apibrėžė atitinkamas rinkas.

406

Be to, nors galimybė pasitelkus išimtinumo sąlygas išstumti konkurentus nėra savaiminė, kaip, beje, matyti iš Komisijos komunikato „Įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ 36 punkto, šios sąlygos dėl savo pobūdžio kelia teisėtą susirūpinimą konkurencijos požiūriu (2023 m. sausio 19 d. Sprendimo Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 51 punktas.

407

Šioje byloje neginčijama, kad, kaip matyti iš GPS šablono, galiojusio iki 2009 m. kovo mėn., teksto, pagal išimtinumo sąlygą tiesioginiams partneriams buvo draudžiama rodyti konkurentų reklamą į GPS įtrauktose interneto svetainėse. Tokiam draudimui nebuvo taikoma jokia išimtis.

408

Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti, pirma, ar išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, galėjo atgrasyti juos nuo jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš tarpininkų, kurie buvo Google konkurentai, ir, antra, ar ši sąlyga galėjo neleisti šiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį.

a)

Dėl išimtinumo sąlygos atgrasomojo poveikio visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams

409

Ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad išimtinumo sąlyga atgrasė tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš kitų tarpininkų, kad jų interneto svetainėse arba tam tikruose jų puslapiuose būtų rodoma konkurentų reklama.

410

Google iš esmės teigia, kad visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių pasirinkimą į savo GPS paprastai įtraukti visas savo interneto svetaines lėmė konkuravimas pranašumais, todėl jie nebūtų pirkę iš kitų tarpininkų, net jei tuose GPS nebūtų buvusi numatyta išimtinumo sąlyga. Šiuo klausimu Google nurodo, pirma, aplinkybę, kad šie tiesioginiai partneriai iš esmės galėjo laisvai pasirinkti, kurias interneto svetaines įtraukti į savo GPS, antra, šių tiesioginių partnerių atsakymus į Komisijos prašymus pateikti informacijos, trečia, Yahoo! investicijų pasirinkimą ir dydį ir, ketvirta, tyrimą, kurį ji pateikė per administracinę procedūrą.

411

Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis šio sprendimo 108 punkte nurodyta jurisprudencija, siekdama įrodyti išimtinumo sąlygos piktnaudžiaujamą pobūdį visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atžvilgiu, Komisija nebūtinai turėjo įrodyti, kad ši sąlyga iš tikrųjų sukėlė konkurencinį poveikį. Tam, kad būtų konstatuotas SESV 102 straipsnio pažeidimas, pakanka, kad Komisija įrodytų, jog minėta sąlyga tuo laikotarpiu, kai ji buvo taikoma, galėjo riboti konkurenciją. Vadinasi, ginčijamame sprendime Komisija neprivalėjo įrodyti, kad išimtinumo sąlyga iš tikrųjų atgrasė visus tiesioginius partnerius, įtraukiančius visas savo interneto svetaines, nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google.

1)

Dėl tiesioginių partnerių pasirinkimo įtraukti interneto svetainę į GPS

412

Google teigia, kad tiesioginiai partneriai galėjo pasirinkti, kurias interneto svetaines įtraukti į savo GPS. Ji tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tiesioginiai partneriai iš esmės neprivalėjo įtraukti visų savo interneto svetainių į savo GPS, išimtinumo sąlyga negalėjo jų atgrasyti nuo pirkimo iš kito tarpininko. Šiuo klausimu Google primena, kad tiesioginiai partneriai galėjo naudotis AFS sudarydami sutartis internetu ir kad jie bet kada galėjo pasirinkti naudotis konkurentų teikiama reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslauga svetainėse, kurios nebuvo įtrauktos į jų GPS.

413

Komisija ginčija Google argumentus.

414

Šiuo klausimu neginčijama, kad pagal išimtinumo sąlygą tiesioginis partneris iš esmės negalėjo rodyti konkurentų reklamos interneto svetainėse, kurios buvo įtrauktos į GPS. Vadinasi, jeigu tiesioginis partneris nusprendė įtraukti vieną iš savo interneto svetainių į savo GPS, jis būtinai turėjo pirkti jam reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugas, kiek tai susiję su ta interneto svetaine, tik iš Google.

415

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti tiesioginius partnerius nuo konkurentų reklamos rodymo interneto svetainėse, įtrauktose į jų GPS, nepaisant to, kad jie galėjo sudaryti sutartis internetu ir pasirinkti interneto svetaines, kurios įtrauktos į šiuos GPS.

2)

Dėl tiesioginių partnerių atsakymų į įvairius Komisijos prašymus pateikti informacijos ir Surfboard laiško

416

Pirma, ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje Komisija išvardijo įvairius juridinius subjektus, kurie kartu buvo visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai. Taip ji nustatė 34 tiesioginius partnerius, įtraukiančius visas interneto svetaines.

417

Antra, ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje Komisija pacitavo septynių tiesioginių partnerių atsakymus į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą pateikti informacijos ir nusprendė, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai būtų pirkę bent dalį jiems reikalingų paslaugų iš kitų tarpininkų, jei nebūtų taikoma išimtinumo sąlyga.

418

Septyni tiesioginiai partneriai, kuriuos Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje, yra [konfidencialu] (viena iš jo patronuojamųjų bendrovių nuo 2010 m. spalio mėn. yra [konfidencialu], kuri yra viena iš ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines), grupė [konfidencialu] (jai priklauso [konfidencialu], [konfidencialu] (į jos grupę įeina [konfidencialu] ir [konfidencialu], visos jos kartu yra vienas iš tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines, kaip tai suprantama pagal tą pačią 348 konstatuojamąją dalį), grupė [konfidencialu] (jai priklauso [konfidencialu] ir [konfidencialu], iš jų kiekviena yra atskiri tiesioginiai partneriai, kaip tai suprantama pagal minėtą 348 konstatuojamąją dalį), grupė [konfidencialu] (jai priklauso [konfidencialu] ir [konfidencialu], iš jų kiekvienas yra atskiri tiesioginiai partneriai, kaip tai suprantama pagal ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamąją dalį), grupė [konfidencialu] (jai priklauso [konfidencialu]) ir [konfidencialu].

419

Tada ginčijamo sprendimo 368 konstatuojamojoje dalyje Komisija pacitavo 2 tiesioginių partnerių atsakymus, ir nusprendė, jog išimtinumo sąlyga trukdo visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams įvertinti galimą komercinį interesą pirkti iš konkuruojančių tarpininkų.

420

Du tiesioginiai partneriai, kuriuos Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 368 konstatuojamojoje dalyje, yra grupė [konfidencialu], paminėta to sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje, ir grupė [konfidencialu].

421

Kadangi grupė [konfidencialu] paminėta ir ginčijamo sprendimo 367, ir jo 368 konstatuojamosiose dalyse, reikia pažymėti, kad jose Komisija paminėjo visus 8 atskirų tiesioginių partnerių atsakymus. Iš ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamosios dalies matyti, kad šie 8 tiesioginiai partneriai iš tikrųjų buvo 10 iš 34 Komisijos nustatytų tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines.

422

Google pažymi, jog ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad išimtinumo sąlyga atgrasė visus tame sprendime nurodytus tiesioginius partnerius, įtraukiančius visas interneto svetaines, nuo pirkimo iš kitų tarpininkų. Vis dėlto Google pažymi, kad tame sprendime nurodomi tik kai kurių iš tų tiesioginių partnerių pareiškimai. Be to, ji tvirtina, kad tiesioginių partnerių pareiškimai, vertinant juos kaip visumą, įrodo, pirma, kad išimtinumo sąlyga neturėjo jiems įtakos, ir, antra, kad jų pasirinkimą naudoti AFS lėmė konkuravimas pranašumais, t. y. kad jie pasirinko AFS dėl to, kad ji buvo geresnė už konkurentų paslaugas.

423

Surfboard priduria, kad išimtinumo sąlyga netrukdė jai dalį reikalingų paslaugų įsigyti iš Google konkurento.

424

Komisija teigia, kad rėmėsi 8 iš 34 tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines, atsakymais, nors Google ieškinyje nurodo tik dviejų iš šių tiesioginių partnerių atsakymus. Be to, ji pažymi, kad vieno iš šių dviejų tiesioginių partnerių atsakymas patvirtina tai, kad, nesant išimtinumo sąlygos, visas interneto svetaines įtraukę tiesioginiai partneriai bent dalį jiems reikalingų paslaugų būtų pirkę iš kitų tarpininkų. Dėl kitų tiesioginių partnerių pateiktų atsakymų, kuriuos Google nurodė dubliko C.1 priede, pažymėtina, kad jie neturi reikšmės todėl, kad juos pateikė tiesioginiai partneriai, kurie nebuvo įtraukę visų interneto svetainių, arba todėl, kad jie nepatvirtina aplinkybės, kad šie tiesioginiai partneriai rinkosi AFS, nes ji buvo geresnė už konkurentų paslaugas. Be to, Komisija pažymi, kad 24 iš 35 minėtame C.1 priede nurodytų atsakymų buvo susiję su 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimu. Tas klausimas buvo susijęs su tarpininkų pasikeitimu apskritai, o ne konkrečiai su AFS kokybe, palyginti su tų tarpininkų paslaugų kokybe.

425

Galiausiai Komisija tvirtina, kad Surfboard neįrodė, jog nenorėjo pirkti iš kito tarpininko.

i)

Dėl atsakymų į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimą svarbos

426

Grįsdama šio sprendimo 422 punkte primintus argumentus, Google remiasi tiesioginių partnerių atsakymais į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimą.

427

Šiuo tikslu reikia pažymėti, kad 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimas buvo suformuluotas taip: „Kokiomis aplinkybėmis svarstytumėte pakeisti tarpininką visai savo reklamai arba jos daliai?“

428

Taigi, kaip teigia Komisija, 5.2.d klausimas susijęs su tarpininko pakeitimu apskritai, o ne konkrečiai su AFS kokybe, palyginti su konkurentų paslaugų kokybe.

429

Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad atsakydami į 5.2.d klausimą tiesioginiai partneriai galėjo nurodyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su jų sprendimu pasinaudoti AFS, ir prireikus vaidmenį, kurį priimant tokį sprendimą galėjo atlikti išimtinumo sąlyga. Be to, reikia konstatuoti, kad atsiliepimo į ieškinį 142 punkte pati Komisija, atmesdama Google argumentą, rėmėsi atsakymu į tą patį klausimą. Dar reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse Komisija rėmėsi grupės [konfidencialu] atsakymais į 5.2.c ir 5.2.e klausimus, kurie, kaip ir 5.2.d klausimas, apskritai buvo susiję su argumentais dėl pasirinkimo pirkti iš konkretaus tarpininko, o ne konkrečiai su AFS kokybe, palyginti su konkurentų paslaugų kokybe.

430

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, negalima daryti išvados, kad tiesioginių partnerių atsakymai į 5.2.d klausimą neturi reikšmės prieš juos nagrinėjant atskirai.

ii)

Dėl tiesioginių partnerių, kurie nėra visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, atsakymų reikšmingumo

431

Grįsdama šio sprendimo 422 punkte primintus argumentus Google remiasi atsakymais į įvairius Komisijos prašymus pateikti informacijos, pateiktais tiesioginių partnerių, kurie ginčijamame sprendime nebuvo laikomi visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais.

432

Komisija ginčija Google argumentus.

433

Šiuo klausimu, kaip pažymėta šio sprendimo 67 punkte ir kaip iš esmės matyti iš ginčijamo sprendimo 341, 362, 366, 380, 403, 407, 416, 422, 627 ir 630 konstatuojamųjų dalių, Komisija nusprendė, kad išimtinumo sąlyga yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kiek tai susiję tik su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, kurie, Komisijos nuomone, paprastai į GPS įtraukdavo visas savo interneto svetaines, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete. Taigi ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies a punktas ir rezoliucinės dalies 3 punktas susiję tik su tiesioginiais partneriais, pagal šią sąlygą privalėjusiais pirkti visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį tik iš Google. Tačiau Komisija nemanė, kad išimtinumo sąlyga yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kiek tai susiję su tais tiesioginiais partneriais, kurie nebuvo laikomi visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais.

434

Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 8.3.4.1 skirsnyje Komisija tik konstatavo, kad išimtinumo sąlyga atgrasė visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google. Taigi klausimas, ar kiti tiesioginiai partneriai, kurie neįtraukdavo visų interneto svetainių, buvo atgrasyti nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google, neturi reikšmės.

435

Darytina išvada, kad, kaip teisingai tvirtina Komisija, tiesioginių partnerių, kurie nebuvo visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, atsakymai neturi reikšmės.

iii)

Dėl ginčijamame sprendime nustatytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių

436

Google teigia, kad Komisija neįrodė, jog ginčijamame sprendime nurodyti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai į savo GPS įtraukė visas savo interneto svetaines, todėl visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį pirko tik iš Google.

437

Konkrečiai kalbant, Google pažymi, jog ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, atsakydami į 2017 m. vasario 24 d. prašymą pateikti informacijos, jai nurodė, kad į savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, ir taip siekė įrodyti, kad jiems buvo taikomas išimtinio pirkimo įpareigojimas. Vis dėlto, viena vertus, žodis „paprastai“ reiškia, kad šie tiesioginiai partneriai galėjo į minėtus GPS neįtraukti kai kurių savo interneto svetainių. Tai reikštų, kad jų atsakymas į minėtą prašymą pateikti informacijos nebuvo pakankamai tikslus, kad Komisija iš jo galėtų spręsti, jog jie perka visas jiems reikalingas paslaugas ar didelę jų dalį tik iš Google. Kita vertus, su [konfidencialu] ir [konfidencialu] sudarytuose GPS esančios išimtinumo sąlygos būtų leidusios rodyti konkurentų reklamą į šiuos GPS įtrauktose interneto svetainėse. Be to, nustatyta, kad kiti 8 iš ginčijamame sprendime nurodytų 34 tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines, neįtraukdavo visų savo interneto svetainių į savo GPS.

438

Surfboard taip pat tvirtina, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog ši įmonė įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS. Šiuo klausimu ji priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši neatsižvelgė į jos generalinio direktoriaus laišką, kurį Google pateikė atsakymo į prieštaravimo pareiškimą priede ir kuriame nurodė, kad gali tam tikrose savo interneto svetainėse naudotis konkurentų teikiamomis reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugomis.

439

Komisija teigia, kad Google neįrodė, jog visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai pirko visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį ne tik iš Google.

440

Konkrečiau kalbant, Komisija teigia, jog Google neįrodė, kad tiesioginiai partneriai skirtingai aiškino žodį „paprastai“. Be to, iš ieškinyje pateiktų argumentų matyti, kad tik penki iš visų tiesioginių partnerių galėjo neteisingai aiškinti šį žodį. Šiuo klausimu Komisija patikslina, kad dublike pateikti argumentai, susiję su kitais tiesioginiais partneriais, yra pavėluoti ir todėl nepriimtini. Galiausiai Komisija mano, kad bet kuriuo atveju požiūris, kurio ji laikėsi nustatydama visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius, buvo „apdairus ir palankus Google“, nes išimtinumo sąlyga taip pat buvo taikoma kitiems 69 tiesioginiams partneriams, kurie negalėjo patvirtinti, ar paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS. Dėl Surfboard Komisija pažymi, kad ši įmonė nurodo tik vieną interneto svetainę, kuri nebuvo įtraukta į jos GPS, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiuo klausimu.

–

Dėl Google argumentų reikšmingumo

441

Pirmiausia reikia priminti, kad Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Autostrada Wielkopolska / Komisija ir Lenkija, C‑933/19 P, EU:C:2021:905, 115 punktas). Be to, minėto akto rengėjas negali papildyti savo motyvų vykstant procesui (šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Duales System Deutschland / Komisija, T‑565/19, EU:T:2021:904, 275 punktą). Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo, visų pirma iš jo 341, 362, 366, 380, 403, 407, 416, 422, 627 konstatuojamųjų dalių, 630 konstatuojamosios dalies 1 punkto ir jo rezoliucinės dalies 1 straipsnio 1 dalies a punkto bei 3 punkto, paminėtų šio sprendimo 433 punkte, matyti, kad Komisija nusprendė, jog išimtinumo sąlyga reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi tik tiek, kiek ši sąlyga įtraukta į tam tikrus GPS, paminėtus ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje, į kuriuos minėti tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, todėl pagal minėtą sąlygą šie tiesioginiai partneriai yra įpareigoti beveik visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį pirkti iš Google.

442

Taigi Komisijos procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodyta aplinkybė, kad ji galėjo nuspręsti, jog kituose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, įskaitant atvejus, kai atitinkami tiesioginiai partneriai į savo GPS paprastai neįtraukdavo visų savo interneto svetainių, neleidžia atmesti Google ir Surfboard argumentų, kuriais jos priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši neįrodė, jog ginčijamame sprendime nurodyti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS ir kad jie bent didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko iš Google. Be to, reikia priminti, jog Komisija, beje, savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad vertinant išimtinumo sąlygos atgrasomąjį poveikį buvo reikšmingi tik visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atsakymai (žr. šio sprendimo 435 punktą) ir tai patvirtina Google ir Surfboard argumentų veiksmingumą.

–

Dėl atsakymų į 2017 m. vasario 24 d. prašymą pateikti informacijos patikimumo

443

Reikia pažymėti, kad kai tiesioginis partneris į savo GPS įtraukdavo visas savo interneto svetaines, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete, jis būtinai turėdavo šiame GPS numatytu laikotarpiu visas jam reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas pirkti tik iš Google.

444

Vis dėlto jei tiesioginis partneris neįtraukdavo visų savo interneto svetainių į savo GPS, Komisija, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, turėjo įrodyti, kad į tuos susitarimus įtrauktos interneto svetainės išreiškė bent didelę dalį šiam tiesioginiam partneriui reikalingų reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų. Konkrečiau kalbant, iš ginčijamo sprendimo 386, 389 ir 390 konstatuojamųjų dalių matyti, kad paieškų internete skaičius, duomenų srautas ir pajamos iš interneto svetainių buvo svarbūs veiksniai nustatant šių poreikių, kuriuos apėmė GPS, dydį.

445

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija iš esmės rėmėsi atsakymais į 2017 m. vasario 24 d. prašyme pateikti informacijos pateiktą klausimą, kad nustatytų tiesioginius partnerius, kurie visas jiems reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas arba didelę jų dalį pirko tik iš Google. Šis klausimas buvo suformuluotas taip: „Ar jūsų bendrovė paprastai įtraukia visas savo interneto svetaines, kuriose rodoma su paieška susijusi tekstinė reklama, į su Google sudarytus GPS dėl AFS paslaugos teikimo?“ Tiesioginių partnerių buvo paprašyta atsakyti „taip“ arba „ne“. Be to, buvo patikslinta, kad atsakant reikia atsižvelgti į visą įmonę, kuriai ši bendrovė priklauso, įskaitant galimas kontroliuojančiąsias ir patronuojamąsias bendroves.

446

Pirma, reikia konstatuoti, kaip tai daro Google, kad žodis „paprastai“ reiškė, jog tiesioginiai partneriai galėjo į Komisijos klausimą atsakyti „taip“ net ir tais atvejais, kai tam tikros jų interneto svetainės nebuvo įtrauktos į jų GPS. Taigi šis klausimas tikrai neleido Komisijai nustatyti tiesioginių partnerių, kurie visas jiems reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas pirko tik iš Google. Vis dėlto reikia priminti, kad Komisija siekė nustatyti tik tiesioginius partnerius, kurie pirko bent daugumą jiems reikalingų paslaugų. Iš to matyti, kad ji neturėjo įrodyti, jog visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai visais atvejais į savo GPS įtraukdavo visas savo interneto svetaines. Be to, Google nepaaiškina, kodėl mano, kad Komisija turėjo įrodyti, jog visos kiekvieno iš tų tiesioginių partnerių interneto svetainės turėjo būti įtrauktos į jų GPS.

447

Antra, Google tvirtina, kad 2017 m. vasario 24 d. prašyme pateikti informacijos Komisija neapibrėžė žodžio „paprastai“. Iš to ji daro išvadą, kad tiesioginiai partneriai galėjo skirtingai aiškinti šį žodį.

448

Vis dėlto, pirma, nors tiesa, kad žodį „paprastai“ galima aiškinti dvejopai, tai netrukdė Komisijai remtis tiesioginių partnerių atsakymais, siekiant nustatyti tuos, kurie bent didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko tik iš Google.

449

Tiesioginiai partneriai žodį „paprastai“ galėjo suprasti kaip reiškiantį ne tik interneto svetainių, įtrauktų į GPS, skaičių (palyginti su neįtrauktų interneto svetainių skaičiumi), bet ir santykinę šių interneto svetainių „svarbą“ pagal duomenų srautą, paieškų internete skaičių ir gaunamą apyvartą. Vadinasi, tai, kad tiesioginis partneris teigiamai atsakė į klausimą, ar paprastai į vieną iš savo GPS įtraukdavo visas savo interneto svetaines, reiškė arba tai, kad į šį GPS buvo įtrauktos visos šio tiesioginio partnerio interneto svetainės, arba tai, kad galimos interneto svetainės, kurios nebuvo įtrauktos į šį susitarimą, generavo tik nedidelį ar net nereikšmingą duomenų srautą, internetinių paieškų skaičių ir apyvartą.

450

Antra, reikia pažymėti, kad Google ir Surfboard išties teigia, kad 11 iš ginčijamame sprendime nustatytų 34 visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių neįtraukdavo visų savo interneto svetainių į savo GPS ir kad jie nepirko bent didelės jiems reikalingų paslaugų dalies tik iš Google. Tai konkrečiai yra Surfboard, [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu].

451

Vis dėlto, pirma, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ieškinio A.37 priedo ir atsiliepimo į ieškinį B.11 priedo, grupė [konfidencialu] (jai priklausė [konfidencialu] ir [konfidencialu]), grupė (jai priklausė [konfidencialu]) ir grupė [konfidencialu]) neigiamai atsakė į klausimą, ar įmonė, kuriai jie priklausė, paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS. Todėl aplinkybė (darant prielaidą, kad ji įrodyta), kad atitinkami tiesioginiai partneriai į savo GPS neįtraukdavo visų savo interneto svetainių, negali būti rodiklis, kad šis klausimas neleido nustatyti tiesioginių partnerių, kurie bent didelę jiems reikalingų paslaugų dalį pirko tik iš Google.

452

Antra, reikia pažymėti, kad nors Google priekaištauja Komisijai, jog ji neįrodė, kad [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] bent didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko tik iš Google, ji nenurodo, kad šie tiesioginiai partneriai arba grupės, kurioms jie priklausė, teigiamai atsakė į klausimą, ar jie paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS.

453

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog Google ir Surfboard apsiriboja teiginiu, kad tik du iš 34 tiesioginių partnerių, nurodytų ginčijamame sprendime, t. y. Surfboard ir [konfidencialu] arba grupės, kurioms jie priklausė, teigiamai atsakė į klausimą, ar paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS, nors šie tiesioginiai partneriai neįtraukdavo visų savo interneto svetainių į savo GPS. Tačiau net darant prielaidą, kad šie tiesioginiai partneriai neįtraukdavo visų savo interneto svetainių į savo GPS ir kad dėl to Komisija turėjo patikrinti minėtų tiesioginių partnerių poreikius pirkti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas, kurioms buvo taikomi tie GPS, reikia manyti, kad šių dviejų pavyzdžių bet kuriuo atveju nepakanka įrodyti, jog pats žodis „paprastai“ kėlė tokių aiškinimo sunkumų, kad nebuvo galima nustatyti išimtinio pirkimo įpareigojimo taikymo nė vienam iš tų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių.

454

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl dublike pateiktų Google argumentų priimtinumo, kurį ginčija Komisija, reikia konstatuoti, kad Google nepagrįstai teigia, jog vien dėl žodžio „paprastai“ vartojimo 2017 m. vasario 24 d. prašyme pateikti informacijos Komisija galėjo klaidingai manyti, kad visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams buvo nustatytas įpareigojimas pirkti visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį išimtinai iš Google.

455

Tokiomis aplinkybėmis, nesant reikalo priimti sprendimo dėl klausimo, ar 11 tiesioginių partnerių, nurodytų šio sprendimo 450 punkte, bent didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko tik iš Google, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje nurodyti kiti 23 tiesioginiai partneriai turi būti laikomi visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, kurie bent didelę jiems reikalingų paslaugų dalį pirko tik iš Google.

iv)

Dėl ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse nurodytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atsakymų

456

Kaip matyti iš šio sprendimo 421 punkto, ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse Komisija rėmėsi aštuoniais atsakymais, atspindinčiais 10 iš 34 tiesioginių partnerių, įtraukiančių visas interneto svetaines, padėtį. Tai yra [konfidencialu], grupės [konfidencialu], [konfidencialu], grupės [konfidencialu], grupės [konfidencialu], grupės [konfidencialu], grupės [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymai.

457

Google ginčija 5 iš 8 ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse paminėtų atsakymų turinį, t. y. [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], grupės [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymus, tačiau neginčija grupės [konfidencialu], [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymų turinio.

458

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamųjų dalių teksto, Komisija nesiekė sudaryti išsamaus visų atsakymų, kuriuos gavo per administracinę procedūrą, sąrašo, o pateikė tik pavyzdžius atsakymų, patvirtinančių aplinkybę, kad, pirma, dėl išimtinumo sąlygos visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai galėjo būti atgrasyti nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google ir, antra, ši sąlyga galėjo sutrukdyti minėtiems tiesioginiams partneriams įvertinti galimą komercinį interesą pirkti iš tokių tarpininkų.

–

Dėl [konfidencialu] atsakymų

459

Ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje Komisija citavo toliau nurodytą [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą pateikti informacijos ištrauką: „išimtinumo sąlygos neleido [konfidencialu] naudotis remiamų nuorodų teikėjų paslaugomis“. Iš to sprendimo 348 konstatuojamosios dalies matyti, kad [konfidencialu] buvo vienas iš Komisijos nustatytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių.

460

Google teigia, kad atsakydama į 2016 m. kovo 18 d. prašymo pateikti informacijos 14 klausimą, kuris iš esmės atitiko 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informaciją 5.2 klausimą dėl 2011–2015 m. laikotarpio, [konfidencialu] nurodė: „Išskyrus kelis bandymus, dirbame tik su Google, nes nėra perspektyvių alternatyvų, kurios leistų mums gauti tokio pat dydžio pajamas, kokias gauname su Google.“

461

Visgi tos aplinkybės, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 460 punkto, [konfidencialu] nurodė, jog 2016 m. dirbo tik su Google, nes nebuvo perspektyvių alternatyvų, kurios leistų šiam subjektui gauti tokio pat dydžio pajamas kaip iš Google paslaugų, nepakanka siekiant paneigti 2010 m. [konfidencialu] pateiktą ir ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamosios dalies 1 punkte nurodytą teiginį, kad išimtinumo sąlyga sutrukdė šiam subjektui naudotis kitų „remiamų nuorodų teikėjų“ paslaugomis.

462

Viena vertus, atrodo, kad Google nurodytas atsakymas konkrečiai susijęs su laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m., o atsakymas, kuriuo rėmėsi Komisija, buvo susijęs su laikotarpiu iki 2011 m. Kaip iš esmės priminta šio sprendimo 402 punkte, ginčijamo sprendimo 276 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad Google rinkos dalys reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje nuo 2006 m. iki 2016 m. nuolat didėjo, todėl 2016 m. šioje rinkoje beveik nebeliko Google konkurentų, be to, reikia pažymėti, kad masto ir tinklo poveikis apsunkino naujų konkurentų atsiradimą. Vadinasi, tai, kad 2016 m. [konfidencialu] konstatavo, jog nėra „perspektyvių alternatyvų“, kurios leistų šiam subjektui gauti tokio pat dydžio pajamas kaip iš Google paslaugų 2011–2015 m., iš tikrųjų atspindi Google rinkos dalies pokyčius, iš kurių matyti, kad tuo laikotarpiu rinkoje beveik nebebuvo perspektyvių alternatyvų. Vis dėlto minėtas atsakymas nereiškia, kad išimtinumo sąlyga 2006–2010 m. neatgrasė jo nuo pirkimo iš konkurento, kaip tai aiškiai matyti iš ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje nurodyto to subjekto atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą pateikti informacijos.

463

Kita vertus, net darant prielaidą, kad Google paslaugos buvo geresnės kokybės ir leido [konfidencialu] gauti didesnes pajamas nei naudojantis kitų su Google konkuruojančių tarpininkų paslaugomis, ši aplinkybė nebūtinai reiškia, kad [konfidencialu] neturėjo jokio komercinio intereso pirkti bent dalies jai reikalingų paslaugų iš tokių tarpininkų.

464

Šiuo klausimu, pirma, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 377 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad Google sudarė GPS, kuriuose buvo numatyta išimtinumo sąlyga, rodo, jog, nepaisant galimai geresnės savo paslaugų kokybės, Google manė, kad tie partneriai turėtų komercinį interesą pirkti internetu rodomą reklamą iš kitų tarpininkų. Jeigu Google manė, kaip ji teigė Bendrajame Teisme, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai bet kuriuo atveju būtų pasirinkę AFS, net jei nebūtų išimtinumo sąlygos, dėl galimai geresnės šios paslaugos kokybės, jai nebūtų reikėję įtraukti tokios sąlygos į GPS.

465

Antra, bet kuriuo atveju paslaugos kokybė yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas atsižvelgia spręsdamas dėl savo tiekimo šaltinio. Kiti svarbūs veiksniai yra, pavyzdžiui, tokios paslaugos kaina arba, jeigu tai yra reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinka – tos paslaugos rengėjui skirtų pajamų dalis. Taigi vien aplinkybės, kad paslaugos kokybė galimai geresnė už konkurento siūlomos paslaugos kokybę, nebūtinai pakanka, kad išimtinumo sąlyga, kaip antai nagrinėjama šioje byloje, prarastų bet kokį atgrasomąjį poveikį tokiems ekonominės veiklos vykdytojams.

466

Be to, geresnį būdą gauti pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete, kuris buvo galimas dėl AFS, bent iš dalies neišvengiamai nulėmė sprendimo 403 punkte aprašytas tinklo poveikis, apibūdinantis Google dominuojančią padėtį reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkoje ir leidęs teikiant AFS paslaugą eksponentiškai padidinti reklamos, rodomos reaguojant į naudotojų paiešką internete, aktualumą. Taigi toks geresnis būdas gauti pajamų taip pat bent iš dalies nulemtas minėto tinklo poveikio, o ne galimai geresnės Google teikiamų paslaugų kokybės.

467

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog [konfidencialu] atsakymas gali patvirtinti aplinkybę, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš Google konkurentų.

–

Dėl grupės [konfidencialu] atsakymų

468

Ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse Komisija pacitavo tokias grupės [konfidencialu] atsakymų į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informaciją 5.2.c ir 5.2.e klausimus ištraukas, susijusias atitinkamai su priežastimis, dėl kurių ši grupė nusprendė vienu metu bendradarbiauti tik su vienu tarpininku, ir išlaidomis, būtinomis siekiant pakeisti tarpininkus: „Naudojame tarpininką reklamai, susijusiai su sindikuotąja paieška, nes iki neseniai mūsų sutartis su Google neleido mums naudotis kito paslaugų teikėjo paslaugomis, todėl negalėjome bendradarbiauti su kitu paslaugų tiekėju“ ir [konfidencialu].

469

Šiuo klausimu Google teigia, kad atsakydama į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimą grupė [konfidencialu] nurodė, kad ketina pakeisti reklamos tarpininką, jei nustatys kitą tarpininką, siūlantį „geresnius finansinius rezultatus“ tiesiogiai (pavyzdžiui, didesnes pajamas už spustelėjimą) arba netiesiogiai (pavyzdžiui, jeigu būtų leidžiama lanksčiau optimizuoti rezultatus taip, kad būtų gaunama daugiau pajamų už spustelėjimą, ir pateikiant pajamų skaičiavimus pagal raktinius žodžius).

470

Komisija ginčija Google argumentus.

471

Reikia pažymėti, jog iš grupės [konfidencialu] atsakymų ištraukų, cituotų šio sprendimo 468 punkte, aiškiai matyti, kad dėl išimtinumo sąlygos ji nusprendė vienu metu pirkti tik iš vieno tarpininko. Tokios išvados nepaneigia šio sprendimo 469 punkte esantis teiginys, susijęs su būsima hipotetine galimybe.

472

Tokiomis aplinkybėmis, kaip, beje, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą pripažino Google, reikia pažymėti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog grupės [konfidencialu] atsakymai gali patvirtinti aplinkybę, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš konkuruojančio tarpininko.

–

Dėl [konfidencialu] atsakymų

473

Ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje Komisija pacitavo tokią [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.5 klausimą dėl galimo išimtinumo sąlygos poveikio šio subjekto reklamos strategijai ištrauką: „Aptariamos išimtinumo sąlygos turėjo didelį poveikį mūsų reklamos strategijai, be kita ko, dėl to, kad iš pradžių norėjome savo interneto svetainėse <…> pateikti trečiųjų asmenų tekstinę reklamą. Kadangi Google neleido mums dirbti su abiem bendrovėmis, maksimizavome savo pajamas pasirašydami išimtinai su Google ir atsisakydami bet kokios galimybės dirbti su Yahoo arba kitu tekstinės reklamos paslaugų teikėju.“

474

Šiuo klausimu Google teigia, kad [konfidencialu] taip pat atsakė į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.5 klausimą: „Google [kaina už spustelėjimą] tradiciškai buvo didesnė nei tokių konkurentų, kaip Yahoo. Nepaisant to, kad Yahoo buvo pasiruošusi didesnę dalį pajamų [už spustelėjimą] pasidalyti su [[konfidencialu], bendra Google produkto grąža vis tiek buvo didesnė nei Yahoo.“

475

Kaip pažymėta šio sprendimo 473 punkte, iš [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.5 klausimą matyti, kad išimtinumo sąlyga turėjo „reikšmingą poveikį“ šio subjekto reklamos strategijai, nes ši sąlyga neleido jam tuo pačiu metu pirkti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų iš Google ir iš vieno ar kelių jos konkurentų. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad, be kita ko, ypač iš pradžių, apibrėždamas savo reklamos strategiją, [konfidencialu] norėjo pirkti bent dalį jam reikalingų paslaugų iš Google konkurento. Aišku, iš to atsakymo taip pat matyti, jog [konfidencialu] manė, kad AFS davė daugiau pajamų nei Yahoo! paslaugos. Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 464–466 punktuose, tokios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad [konfidencialu] neturėjo jokio intereso bent dalį reikalingų paslaugų įsigyti iš kito tarpininko.

476

Taigi reikia pažymėti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog [konfidencialu] atsakymas gali patvirtinti aplinkybę, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų įsigijimo iš kitų su Google konkuruojančių tarpininkų.

–

Dėl grupės [konfidencialu] atsakymų

477

Ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje Komisija pacitavo tokią grupės [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informaciją 8.5 klausimą ištrauką: „Svarstome savo interneto puslapiuose rodyti konkurentų reklamą, susijusią su paieška internete, ir <…> galvojame šiuo tikslu tartis su Yahoo, Bing ir (arba) kitais su paieška susijusios reklamos paslaugų teikėjais.“

478

Šiuo klausimu Google pirmiausia teigia, kad, atsakydama į klausimą, kokiu pagrindu ji pasirinko reklamos, kuri turėjo būti rodoma įvairiose reklamai skirtose jos interneto puslapių vietose, rūšį, ir į 5.2.d klausimą, grupė [konfidencialu] nurodė, kad atsižvelgė, pirma, į pajamų maksimizavimą, antra, į naudotojų elgesį, trečia, į sutartinius įsipareigojimus ir, ketvirta, į ekonominės veiklos pobūdį, t. y. į tai, kad ji daugiausia rodė reklamą, susijusią su paieška internete, nes turėjo paieškos sistemą.

479

Antra, Google pažymi, kad, atsakydama į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.6 klausimą, susijusį su priežastimis, dėl kurių grupė [konfidencialu] sutiko su išimtinumo sąlyga, ši grupė nurodė, kad pritraukė daugiau reklamos užsakovų nei visi jos konkurentai, todėl jos reklama, susijusi su paieška internete, apskritai davė daugiau pajamų nei tokia jos konkurentų reklama.

480

Komisija ginčija Google argumentus.

481

Kaip pažymėta šio sprendimo 477 punkte, iš grupės [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.5 klausimą matyti, kad ji „svarstytų“ sudaryti partnerystę su vienu iš Google konkurentų, jeigu nebūtų išimtinumo sąlygos. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad toks atsakymas atitinka tos pačios grupės atsakymą į 5.2.d klausimą, kuriame ji nurodė, kad kai sprendė, ar keisti tarpininką, ji atsižvelgė, be kita ko, į savo sutartinius įsipareigojimus. Žinoma, atrodo, kad grupė [konfidencialu], atsakydama į 8.6 klausimą, manė, kad Google teikė geresnę paslaugą nei jos konkurentai. Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 464–466 punktuose, tokia aplinkybė negali įrodyti, kad grupė [konfidencialu] neturėjo jokio komercinio intereso bent dalį jai reikalingų paslaugų pirkti iš kito tarpininko.

482

Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog grupės [konfidencialu] atsakymas gali patvirtinti tai, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš kitų su Google konkuruojančių tarpininkų.

–

Dėl grupės [konfidencialu] atsakymų

483

Ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamojoje dalyje Komisija pacitavo tokią grupės [konfidencialu] atsakymo į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.9 klausimą dėl galimų minėtos grupės ar Google investicijų, kurių nebūtų buvę galima atlikti nesant išimtinumo sąlygos, ištrauką: „[Tokia sąlyga] reiškė, kad pokyčiai ir partnerystės su kitais rinkos dalyviais turėjo būti nuodugniai apsvarstyti arba gal net atidėti ar atmesti.“

484

Šiuo klausimu Google teigia, kad atsakydama į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 8.6 klausimą, susijusį su priežastimis, dėl kurių grupė [konfidencialu] sutiko su išimtinumo sąlyga, ši grupė pirmiausia nurodė, kad Suomijoje „nauda buvo ta, kad Google reklama suteikė gerų pajamų už reklamos vietą tam tikroje interneto svetainėje“, antra, kad Nyderlanduose „Google siūlė pažangią technologiją ir pelningus reklamos sprendimus, kurie pasirodė esantys sėkmingi“, ir kad „nuo 2005 m. bruto pajamos gerokai padidėjo, nes Google optimizavo „AdSense“ paslaugą, ir galiausiai, kad Vengrijoje „analizė parodė, kad Google paslauga [buvo] vienintelė prieinama tokios rūšies paslauga, kiek tai susiję su pelningumu ir technologijomis Vengrijos rinkoje“.

485

Komisija teigia, kad Google argumentai dėl Suomijos ir Vengrijos yra nereikšmingi, nes tik Nyderlanduose įsteigti grupės [konfidencialu] subjektai, t. y. [konfidencialu] ir [konfidencialu], yra tiesioginiai partneriai, įtraukiantys visas interneto svetaines. Dėl Google argumentų, susijusių su Nyderlandais, Komisija teigia, kad, kaip ji pažymėjo ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamosios dalies 5 punkte, grupė [konfidencialu] taip pat nurodė, jog išimtinumo sąlyga „reiškia, kad pokyčiai ir partnerystės su kitais rinkos dalyviais turėjo būti nuodugniai apsvarstyti arba netgi atidėti ar atmesti“.

486

Reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 355 konstatuojamosios dalies 6 punkte, kuris patikslintas atsakyme į proceso organizavimo priemonę, Komisija nusprendė, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai tik [konfidencialu] ir [konfidencialu]. Darytina išvada, kad tarp šių tiesioginių partnerių nėra kitų grupės [konfidencialu] subjektų, įskaitant esančius Suomijoje ir Vengrijoje.

487

Vis dėlto, pirma, reikia priminti, kad, kaip minėta šio sprendimo 67 punkte ir kaip matyti, be kita ko, iš ginčijamo sprendimo 338, 341 ir 347–349 konstatuojamųjų dalių, Komisija nusprendė, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai yra tie, kurie tam tikru metu bent į vieną iš savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, kuriose rodoma su paieška internete susijusi reklama. Vadinasi, šie tiesioginiai partneriai yra pirkėjai, kaip tai suprantama pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendimą Hoffmann‑La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36), kuriems nustatytas įpareigojimas pirkti visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį iš Google. Reikia konstatuoti, kad sąvoka „pirkėjas“, kaip ji suprantama pagal šią jurisprudenciją, reiškia visą įmonę, t. y. šiuo atveju grupę [konfidencialu], o ne tik vieną iš jos patronuojamųjų bendrovių. Konkurencijos teisėje sąvoka „įmonė“ apima bet kokį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą (1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, EU:C:1991:161, 21 punktas ir 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija ir Slovakijos Respublika / Dôvera zdravotná poist’ovňa, C‑262/18 P ir C‑271/18 P, EU:C:2020:450, 28 punktas). Todėl 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuota jurisprudencija, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas, negalima pateisinti neatsižvelgimo į kitų juridinių subjektų, priklausančių tai pačiai grupei kaip ir visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, atsakymus.

488

Be to, 2017 m. vasario 24 d. prašyme pateikti informacijos, kuriame Komisija nustatė visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius, klausdama, ar jie paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS, buvo konkrečiai nurodyta, kad laukiamame atsakyme turėjo būti atsižvelgta į visą atitinkamą įmonę, nesvarbu, ar tai būtų patronuojančioji bendrovė, ar patronuojamosios bendrovės.

489

Antra, ginčijamo sprendimo 218–221 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibrėžė reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką kaip apimančią visą EEE. Tai reiškia, kad Komisija negalėjo atsižvelgti tik į grupės [konfidencialu] atsakymus, susijusius su tam tikrais Nyderlanduose įsteigtais jos juridiniais asmenimis, ir neįtraukti kitose valstybėse narėse įsteigtų juridinių asmenų.

490

Trečia, iš ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamųjų dalių ir iš to sprendimo 493–502 išnašose nurodytų klausimų matyti, kad Komisija išimtinumo sąlygos atgrasomąjį poveikį vertino remdamasi grupių, kurioms priklausė visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, atsakymais, o ne konkrečiais šių tiesioginių partnerių atsakymais, nurodytais to sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje. Taigi Komisija negalėjo, kiek tai susiję būtent su grupe [konfidencialu], nuspręsti, kad kai kurių jos juridinių asmenų atsakymai neturi reikšmės.

491

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija turėjo atsižvelgti į visus grupių, kurioms priklausęs bent vienas subjektas buvo visas interneto svetaines įtraukiantis tiesioginis partneris, atsakymus.

492

Taigi priešingai, nei teigia Komisija, reikia konstatuoti, kad grupės [konfidencialu] atsakymai dėl Suomijos ir Vengrijos negalėjo būti laikomi nereikšmingais.

493

Vis dėlto reikia pažymėti, jog grupė [konfidencialu] aiškiai nurodė, kad išimtinumo sąlyga galėjo pavėlinti bendradarbiavimą su Google konkurentu arba paskatinti šią grupę atsisakyti bendradarbiauti. Taigi, nors grupė [konfidencialu] nurodė, kad pritarė tokiai sąlygai, nes Google siūlomos paslaugos buvo geresnės už jos konkurentų paslaugas, be kita ko, kiek tai susiję su Vengrija, reikia pažymėti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 464–466 punktuose, tokios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad minėta grupė neturėjo jokio komercinio intereso bent dalį jai reikalingų paslaugų pirkti iš kito tarpininko.

494

Taigi reikia pažymėti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog grupės [konfidencialu] atsakymas gali patvirtinti aplinkybę, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš kitų su Google konkuruojančių tarpininkų.

–

Dėl grupės [konfidencialu], [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymų

495

Iš ginčijamo sprendimo 367 konstatuojamosios dalies matyti, kad, kaip nurodė [konfidencialu], jei nebūtų išimtinumo sąlygos, šis subjektas būtų išbandęs kitų su Google konkuruojančių tarpininkų, kaip antai Yahoo! ir Microsoft paslaugas. Be to, anot [konfidencialu], jeigu nebūtų minėtos sąlygos, šis subjektas būtų numatęs pirkti iš tarpininkų, konkuruojančių su Google, jeigu dėl to padidėtų jo pajamos. Iš ginčijamo sprendimo 368 konstatuojamosios dalies matyti, kad, kaip teigė grupė [konfidencialu], išimtinumo sąlyga jai sutrukdė „pradėti bandyti kitus paslaugų teikėjus“ ir „patobulinti savo sistemą“, kad galėtų dirbti su tais paslaugų teikėjais.

496

Kaip pažymėta šio sprendimo 457 punkte, Google neginčija tų atsakymų turinio.

v)

Dėl kitų Google nurodytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atsakymų

497

Google remiasi visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių ar grupių, kurioms priklausė šie tiesioginiai partneriai, atsakymais, tarp jų, be kita ko, yra [konfidencialu], [konfidencialu] (jie visi kartu yra vienas iš Komisijos nustatytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių), [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], grupė [konfidencialu], kuriai priklausė [konfidencialu] (jie visi kartu yra vienas iš visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių, kuriuos nustatė Komisija), grupė [konfidencialu], kuriai, be kita ko, priklausė [konfidencialu], ir grupė [konfidencialu], kuriai priklausė [konfidencialu] ir [konfidencialu] (jos yra Komisijos nustatyti visas interneto svetaines įtraukiantys atskiri tiesioginiai partneriai). Iš šių atsakymų matyti, kad tiesioginiai partneriai pasirinko AFS dėl geresnių šios paslaugos savybių, todėl išimtinumo sąlyga neatgrasė jų nuo pirkimo iš kitų su Google konkuruojančių tarpininkų.

–

Dėl [konfidencialu] ir [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], grupės [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymų

498

Visų pirma Google teigia, kad, atsakydamos į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimą, [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] Komisijai nurodė, kad jų tarpininko pasirinkimas priklausė nuo jo generuojamų pajamų. Google taip pat pažymi, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] patikslino ketinantys pakeisti tarpininką, jei kitas tarpininkas jiems leis gauti daugiau pajamų nei Google.

499

Be to, Google pažymi, kad 2016 m. kovo 18 d. prašyme pateikti informacijos grupė [konfidencialu], atsakydama į klausimą, kodėl ji pasirinko Google kaip tarpininkę, nurodė, kad ji „buvo pasirinkta kaip vienintelė tarpininkė, nes [buvo] reklamos, susijusios su paieška, rinkos lyderė ir turėjo geriausią monetizavimo potencialą bei geriausias perspektyvas dėl pajamų“, o atsakydama į klausimą, kokie buvo įvairių tarpininkų siūlomų paslaugų „esminiai skirtumai“, nurodė, jog „nematė kito potencialaus partnerio [nei Google], kuris galėjo jai tiekti geresnį paieškos produktą ir duoti daugiau pajamų iš reklamos, susijusios su paieška“. Ji taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei atsirastų kita paslauga su tokiu pat monetizavimo potencialu, tarpininko pakeitimo sąnaudos būtų nedidelės arba net nulinės.

500

Galiausiai Google pažymi, kad grupė [konfidencialu], atsakydama į 2015 m. liepos 31 d. prašymo pateikti informacijos 9.7 klausimą, susijusį su priežastimis, dėl kurių ji sutiko su išimtinumo sąlyga, nurodė, kad dėl šios sąlygos ji galėjo pakeisti tarpininką, kiek tai susiję su paieškomis internete naudojant mobiliuosius įrenginius, kurioms 2014 m. Prancūzijoje buvo galima rasti Google alternatyvų, ir kadangi „Google yra savo srities lyderė, [minėta sąlyga] leido jai užtikrinti geriausią įmanomą monetizavimą, bent kiek tai susiję su kompiuteryje atliekama paieška“.

501

Šiuo klausimu iš tų atsakymų iš esmės matyti, kad tie visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai manė, jog Google buvo rinkos lyderė ir kad AFS jiems siūlė geresnes monetizavimo galimybes nei Google konkurentų paslaugos. Vis dėlto pakanka konstatuoti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 464–466 punktuose, tokios aplinkybės, kurią bent iš dalies paaiškina Google dominuojančią padėtį apibūdinantis tinklo poveikis, nepakanka įrodyti, kad tie tiesioginiai partneriai neturėjo jokio komercinio intereso bent dalį jiems reikalingų paslaugų pirkti iš konkurentų.

502

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog tie atsakymai negali paneigti Komisijos išvados, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš kitų su Google konkuruojančių tarpininkų.

–

Dėl [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymų

503

Pirma, Google teigia, kad [konfidencialu], atsakydama į 2010 m. gruodžio 22 d. prašyme pateikti informacijos pateiktą 5.2.a klausimą „Kodėl pasirinkote <…> tarpininką, su kuriuo šiuo metu dirbate?“, nurodė, kad „Google iš pradžių buvo pasirinkta <…> atsižvelgiant į jos rinkos aprėptį ir galimybę gauti pajamų“, kad „Yahoo buvo atrinkta kaip tarpininkė 2008 m. rugsėjo mėn., nes suteikė galimybę sujungti savo remiamas nuorodas su [konfidencialu] parduodamomis remiamomis nuorodomis į trečiųjų asmenų kelionių svetaines“, kad „Yahoo taip pat pažadėjo panašias pajamas kaip iš Google [ir kad] 2009 m. sausio mėn. [konfidencialu] grįžo prie Google, nes Yahoo negebėjo duoti tokio pat dydžio pajamų kaip Google“. Be to, Google pažymi, kad [konfidencialu], atsakydama į to paties prašymo pateikti informacijos 5.2.d klausimą, nurodė, kad „rinktųsi pakeisti arba, labiau tikėtina, pridėti kitą tarpininką, jei galėtų būti tikra, kad jis pagerins savo produktą arba padidins pajamas“. Galiausiai ji konstatuoja, kad atsakydama į minėto prašymo pateikti informacijos 8.5 klausimą [konfidencialu] nurodė, jog „išimtinumo sąlygos neturi įtakos jos reklamos strategijai“.

504

Komisija teigia, jog [konfidencialu] atsakymai patvirtino aplinkybę, kad išimtinumo sąlyga atgrasė visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš tarpininkų, konkuravusių su Google. Šiuo klausimu ji, nepateikdama papildomų paaiškinimų, cituoja [konfidencialu] atsakymą į 5.2.d klausimą, kuriuo remiasi Google ir kuris paminėtas šio sprendimo 503 punkte, ir atsakymą į 8.6 klausimą, pagal kurį „[konfidencialu] iš pradžių sutiko su išimtinumo sąlygomis, nes Google reikalavo jų taikymo kaip susitarimo sudarymo sąlygos“.

505

Šiuo klausimu iš šio sprendimo 503 punkte minėtų [konfidencialu] atsakymų matyti, kad, kitaip nei kiti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, [konfidencialu] aiškiai nurodė, kad „išimtinumo sąlygos neturėjo įtakos jos reklamos strategijai“.

506

Antra, reikia pažymėti, kaip tai daro Google, kad grupė [konfidencialu], atsakydama į 2010 m. gruodžio 22 d. prašymą pateikti informacijos, nurodė, kad išimtinumo sąlyga „neturėjo įtakos jos strategijai“ ir kad ji „neįtrauks reklamos iš daugiau negu vieno paslaugų teikėjo [nesant tokios sąlygos] ir kad jai [nebuvo trukdoma] savo interneto svetainėse rodyti reklamos, nesusijusios su paieška internete“.

507

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog [konfidencialu] ir grupės [konfidencialu] atsakymai patvirtina Google argumentą, kad išimtinumo sąlyga neatgrasė tų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš kito tarpininko, ir Komisija to neginčija.

vi)

Dėl Surfboard laiško

508

Reikia konstatuoti, kad būtent Komisijai skirtame laiške, kurį Google jai perdavė atsakymo į prieštaravimo pareiškimą priede, Surfboard generalinis direktorius paaiškino, kad išimtinumo sąlyga neturėjo įtakos Surfboard elgesiui. Šiuo klausimu jis nurodė, kad nagrinėjamas GPS, kuriame buvo įtvirtinta tokia sąlyga, buvo taikomas „pagrindinėms“ jos interneto svetainėms, nes AFS duodamos pajamos buvo „gerokai didesnės“ už pajamas, gaunamas iš Yahoo! teikiamų paslaugų. Vis dėlto jis taip pat pažymėjo, kad kitos interneto svetainės, tarp jų – www.ixquick.eu, nebuvo įtrauktos į tą GPS.

509

Ginčijamo sprendimo 370 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad Surfboard generalinio direktoriaus laiško įrodomoji galia yra ribota dėl dviejų priežasčių. Pirma, prieš tai atsakydama į prašymą pateikti informacijos Surfboard nurodė, kad į savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines. Antra, Komisija nežinojo, kaip Google gavo tą laišką.

510

Surfboard priekaištauja Komisijai, kad ši neatsižvelgė į jos generalinio direktoriaus laišką, kuris jai buvo pateiktas atsakymo į prieštaravimo pareiškimą priede. Tame laiške minėtas direktorius paaiškino, kad Surfboard vienoje iš savo interneto svetainių naudojosi Yahoo! paslaugomis. Be to, Surfboard teigia, kad savo pagrindinėse interneto svetainėse pasirinko AFS, remdamasi techniniais ir finansiniais sumetimais.

511

Komisija teigia, kad Surfboard nurodo tik vieną interneto svetainę, kuri nebuvo įtraukta į jos GPS. Be to, ji konstatuoja, kad Surfboard generalinio direktoriaus laiškas, apie kurį jai pranešė Google, buvo dviprasmiškas. Komisija taip pat nurodo, kad to laiško įrodomoji galia yra mažesnė nei Surfboard atsakymo į prašymą pateikti informacijos, kuriame ši įmonė nurodė, kad į nagrinėjamą GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, įrodomoji galia. Pirma, aplinkybės, kuriomis Google gavo minėtą laišką, nėra žinomos. Antra, tame laiške Surfboard galėjo pateikti neteisingą ar klaidinančią informaciją, nerizikuodama, kad jai bus paskirta bauda pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalies a punktą.

512

Šiuo klausimu reikia priminti, kad viena iš Sąjungos teisės per administracines procedūras užtikrinamų garantijų yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas gero administravimo principas, su kuriuo glaudžiai susijusi kompetentingos institucijos pareiga kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes (2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 170 punktas).

513

Pirma, reikia pažymėti, kad, skirtingai nei Komisija, Google neturėjo Reglamente Nr. 1/2003 nustatytų tyrimo ir sankcijų taikymo įgaliojimų, todėl ji neišvengiamai turėjo remtis savanorišku tiesioginių partnerių bendradarbiavimu, kad surinktų informaciją, susijusią, be kita ko, su interneto svetainėmis, kurių jie neįtraukė į savo GPS, kad galėtų gintis šioje byloje. Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad Google surinkta informacija tikrai neturėjo reikšmės dėl to, kad jos įrodomoji galia yra mažesnė.

514

Be to, reikia pažymėti, kad Komisija tik nurodo nežinojusi, kaip Google gavo jai skirtą Surfboard generalinio direktoriaus laišką, tačiau neginčija šio laiško autentiškumo ir netvirtina, kad jis neturi jokios įrodomosios galios. Dar reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį Komisija galėjo tiesiogiai prašyti Surfboard pateikti papildomos informacijos, jei manė, kad minėtas laiškas nesuderinamas su jos atsakymu į ankstesnį prašymą pateikti informacijos.

515

Antra, reikia pabrėžti, kad, priešingai nei teigia Komisija, Surfboard generalinio direktoriaus laiškas nėra dviprasmiškas. Iš jo aiškiai matyti, kad Surfboard neįtraukė bent vienos iš savo interneto svetainių į nagrinėjamą GPS.

516

Trečia, reikia pažymėti, kaip tai daro Surfboard, kad aplinkybė, jog atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos ši bendrovė nurodė, kad į nagrinėjamą GPS paprastai įtraukė visas savo interneto svetaines, nepaneigia fakto, kad kai kurios jos interneto svetainės galėjo būti neįtrauktos į šį susitarimą. Taigi reikia konstatuoti, kad Surfboard generalinio direktoriaus laiškas ir jo atsakymas į Komisijos prašymą pateikti informacijos nebuvo prieštaringi.

517

Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėjo nuspręsti, kad Surfboard laiškas, kuriame ši nurodė, jog išimtinumo sąlyga neturėjo įtakos jos elgesiui, galėjo sukelti abejonių dėl to, kad minėta sąlyga atgrasė visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš kito tarpininko.

vii)

Išvada dėl tiesioginių partnerių atsakymų į įvairius Komisijos prašymus pateikti informacijos ir Surfboard laiško

518

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija galėjo pagrįstai atsižvelgti į tiesioginių partnerių atsakymų pavyzdžius, pateiktus ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse, kaip į įrodymus, galinčius patvirtinti jos vertinimą, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti šiuos partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų įsigijimo iš tarpininkų, konkuravusių su Google. Tačiau, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 503–517 punktuose, kai kurių kitų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių ar grupės, kurioms jie priklausė, atsakymai bei Surfboard laiškas negalėjo patvirtinti tokio vertinimo.

519

Be to, reikia pažymėti, kad nors Google nesutinka su tuo, kad kai kurie iš ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse nurodytų atsakymų, t. y. grupių [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu] atsakymai atspindi tiesioginių partnerių, kurie bent didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pagal išimtinumo sąlygą pirko tik iš Google, padėtį, iš šio sprendimo 455 punkto matyti, kad kitų tiesioginių partnerių ar grupių, kurioms jie priklausė, atsakymai turi būti laikomi gautais iš visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių. Konkrečiai kalbant, dėl grupės [konfidencialu] reikia pažymėti, jog Google ginčija tik tai, kad viena iš šiai grupei priklausančių bendrovių, t. y. [konfidencialu], buvo visas interneto svetaines įtraukianti tiesioginė partnerė, tačiau neginčija, kad kita iš minėtos grupės bendrovių, t. y. [konfidencialu], bent didelę jai reikalingų paslaugų dalį pirko tik iš Google. Šiomis aplinkybėmis, ir net darant prielaidą, kad Google argumentams būtų galima pritarti, t. y. Google palankiausiu atveju, jie neturėtų įtakos Komisijos pateiktiems ir 457 punkte primintiems įrodymams, susijusiems su [konfidencialu] ir grupe [konfidencialu], taip pat šio sprendimo 459–467 ir 473–482 punktuose, kuriais, kaip vienu iš reikšmingų įrodymų, siekiama patvirtinti, kad išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius nuo pirkimo iš Google konkurentų.

3)

Dėl Yahoo! investicijų

520

Ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad 2006–2015 m. Yahoo! investavo daug kapitalo į savo bendrosios paieškos paslaugą. Minėto sprendimo 402 konstatuojamojoje dalyje ji konstatavo, kad „2006 m. Google vidaus dokumentas“ patvirtina, jog šių investicijų lygis buvo „panašus“ į Google investicijų lygį.

521

Google teigia, kad, kaip ji įrodė per administracinę procedūrą, AFS buvo geresnė paslauga nei jos konkurentų paslauga, nes jie nepakankamai investavo į savo paslaugas. Be kita ko, Yahoo! ir Microsoft iš esmės nedarė „veiksmingų investicijų“ į technologijų vystymą ir lokalizavimo srityje. Be to, ji pažymi, kad į ginčijamame sprendime nurodytą Yahoo! investicijų dydį buvo įtrauktas nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. Remdamasi tuo Google daro išvadą, kad ši suma neleido įvertinti Yahoo! konkrečiai atliktų investicijų į savo internetinės paieškos paslaugą dydžio.

522

Komisija teigia, jog iš ginčijamo sprendimo 401 ir 402 konstatuojamųjų dalių, kurių turinys neginčijamas, matyti, kad Yahoo! pranešė apie dideles investicijas į savo bendrosios internetinės paieškos paslaugą 2006–2015 m., kurios buvo panašios į Google investicijas. Ji priduria, kad dublike pateiktas Google teiginys, jog šios investicijos apėmė nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą, yra pavėluotas, todėl nepriimtinas.

523

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad atsakyme į prieštaravimo pareiškimą Google aprašė Komisijai priežastis, dėl kurių, jos nuomone, rengėjai AFS laikė geresne paslauga už tą, kurią teikė Yahoo! ir Microsoft. Pirma, ji pažymėjo, kad pirminė technologija, kurią sukūrė Overture ir kurią 2003 m. įsigijo Yahoo!, nebuvo sukurta naudoti dideliu mastu, ir kad ji buvo daug lėtesnė nei Google technologija, kad būtų galima mechaniniu būdu patikrinti kiekvieną interneto svetainėje rodomą reklamą. Antra, Google nurodė sunkumus integruojant komandas, dalyvavusias plėtojant Yahoo! įgytą technologiją, dėl to iš darbo išėjo keli „engineering chiefs“ (inžinerijos vadovai). Trečia, Google pažymėjo, kad Yahoo! tik nuo 2007 m. pradėjo atsižvelgti į spustelėjimų skaičių, kad nustatytų reklamą, kuri turi būti rodoma reaguojant į paiešką internete, nors iš dubliko C.1 priede esančio dokumento Nr. 36, į kurį daroma nuoroda atsakyme į prieštaravimo pareiškimą, matyti, kad Google vystė šią savybę nuo 2002 m. Be to, ji pažymėjo, kad, nepaisant šių pokyčių, 2008 m. Yahoo! viešai pripažino, kad AFS vis dar leido gauti geresnes pajamas, o atotrūkis tarp AFS ir Yahoo! paslaugos, pastarosios teigimu, sumažėjo tik 30 %. Ketvirta, Google pažymėjo, kad Yahoo! ir Microsoft partnerystė buvo įgyvendinama lėtai. Ji konstatavo, kad ši partnerystė buvo sudaryta 2009 m., tačiau [konfidencialu]. Penkta, ji pažymėjo, kad minėta partnerystė nepasiekė savo tikslų. Šiuo klausimu ji pabrėžė, kad Yahoo! viešai pripažino Microsoft platformos „techninius apribojimus“ 2011 m., kad Yahoo! ir Microsoft komandose, atsakingose už rengėjus EEE, dirbo atitinkamai mažiau nei 20 asmenų, o Google darbuotojų skaičius siekė apie 300, ir kad Yahoo! ir Microsoft vėlavo pritaikyti savo reklamos, susijusios su paieška internete, paslaugas kiekvienoje valstybėje narėje, atsižvelgdamos į naudotojų buvimo vietą.

524

Komisija neginčijo Google teiginių. Ginčijamo sprendimo 401 ir 402 konstatuojamosiose dalyse ji tik, pirma, nustatė metinę Yahoo! kapitalo investicijų į savo bendrosios paieškos paslaugą sumą 2006–2016 m. ir, antra, pacitavo ištraukas iš 2006 m. Google vidaus dokumento, kad padarytų išvadą, jog Yahoo! ir Google investicijų dydis buvo panašus.

525

Vis dėlto, darant prielaidą, kad, kaip teigia Komisija, metinė Yahoo! kapitalo investicijų į jos bendrosios paieškos paslaugą suma 2006–2016 m. buvo reikšminga vertinant šios bendrovės investicijų į reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugą dydį, reikia pažymėti, kad iš vienintelio ginčijamame sprendime pacituoto Google vidaus dokumento negalima daryti išvados, jog Google ir Yahoo! investicijų sumos buvo panašios per visą laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Be kita ko, nors minėtame dokumente jau buvo kalbama apie Microsoft ir Yahoo! „susijungimą“ ir apie galimą šio susijungimo poveikį investicijoms, reikia pažymėti, kad to dokumento autorius negalėjo numatyti vėlesnių įvykių, kuriuos nurodė Google ir kurie paminėti šio sprendimo 523 punkte.

526

Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Google argumentų, kuriais siekiama paneigti tikslią Yahoo! investicijų sumą, priimtinumo, reikia pažymėti, kad neįrodyta, jog šios investicijos buvo panašios į tas, kurias atliko Google.

527

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, nepaisant to, ar Yahoo! investicijų suma buvo panaši į Google atliktų investicijų sumą ir kiek šios sumos buvo panašios, iš ginčijamo sprendimo 401 konstatuojamosios dalies matyti, kad Yahoo! investicijų suma bet kuriuo atveju buvo didelė. Todėl ginčijamame sprendime Komisija teisingai atmetė Google argumentą, kad Yahoo! negalėjo patekti į didelę rinkos dalį būtent dėl nepakankamų savo investicijų, o ne dėl išimtinumo sąlygos.

528

Be to, iš ginčijamo sprendimo lentelės Nr. 8 matyti, kad Yahoo! reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalis 2006–2008 m., t. y. laikotarpiu, kai išimtinumo sąlyga buvo įtraukta į GPS šabloną, labai sumažėjo.

529

Todėl aplinkybės, net jei ji būtų įrodyta, kad Yahoo! investicijos neleido jai plėtoti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos taip pat veiksmingai kaip AFS, nepakanka įrodyti, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga neturėjo atgrasomojo poveikio šiems partneriams.

4)

Dėl rengėjų pageidavimo tuo pat metu pirkti su paieška internete susijusią reklamą iš vieno tarpininko

530

Ginčijamame sprendime, pirma, Komisija paaiškino, kad visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atveju internetu sudaromos sutartys nebuvo GPS alternatyva. Šiuo klausimu remdamasi 2012 m. gegužės 2 ir 3 d. [konfidencialu], tada atitinkamai Google [konfidencialu] apklausomis FTC ir Google vidaus gairėmis, Komisija nusprendė, kad internetu sudaromos sutartys yra tipinės sutartys, kurios neleido patenkinti tų tiesioginių partnerių „specifinių poreikių“.

531

Antra, Komisija pažymėjo, kad internetinių partnerių elgesio analizė neturėjo reikšmės, nes skyrėsi jų ir tiesioginių partnerių poreikiai. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad Google per administracinę procedūrą pateiktas tyrimas, iš kurio matyti, kad internetiniai partneriai interneto svetainėse, įtrauktose į jų internetu sudarytas sutartis, beveik išimtinai naudojosi AFS, nepaisant to, kad šiose sutartyse nebuvo išimtinumo sąlygos, neturi reikšmės.

532

Google teigia, kad išimtinumo sąlyga negalėjo sukelti išstūmimo poveikio, nes dauguma tiesioginių partnerių tuo pat metu norėjo pirkti tik iš vieno tarpininko. Šiuo klausimu ji pirmiausia remiasi šio sprendimo 531 punkte minėtu tyrimu, iš kurio matyti, kad tik [konfidencialu] % sričių, atitinkančių internetinių partnerių, gaunančių pajamų EEE, interneto svetaines, tuo pačiu metu naudojosi AFS ir Yahoo! ar Microsoft paslaugomis. Google taip pat pažymi, kad tiesioginių partnerių atsakymai į įvairius Komisijos prašymus pateikti informacijos patvirtino aplinkybę, kad, nesant minėtos sąlygos, tiesioginiai partneriai būtų pasirinkę pirkti iš vieno tarpininko.

i)

Dėl Google per administracinę procedūrą pateikto tyrimo

533

Google iš esmės teigia, kad tiesioginiai partneriai, įskaitant visas interneto svetaines įtraukiančius tiesioginius partnerius, turėjo galimybę sudaryti sutartis internetu ir kad praktiškai jie sudarinėjo tokias sutartis, todėl rengėjai galėjo būti ir tiesioginiai partneriai, ir internetiniai partneriai. Ji priduria, kad ginčijamame sprendime nurodyti „tariami skirtumai“ tarp tiesioginių partnerių ir internetinių partnerių poreikių neturėjo įtakos pastarųjų pasirinkimui tuo pat metu pirkti iš vieno tarpininko arba iš kelių tarpininkų. Taigi Google mano, kad internetinių partnerių elgesys buvo reikšmingas vertinant veiksmus, kurių būtų galėję imtis visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai nesant išimtinumo sąlygos, kiek tai susiję su laikotarpiais, kai šie tiesioginiai partneriai į savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines.

534

Surfboard teigia, kad rengėjai galėjo sudaryti sutartis internetu dėl interneto svetainių, kurių atveju nereikėjo, kad Google atitiktų konkrečius reikalavimus. Ji priduria, kad derybos dėl GPS leido jai gauti geresnes sąlygas nei tos, kurios siūlomos pagal internetu sudaromą sutartį.

535

Komisija ginčija Google ir Surfboard argumentus.

536

Šiuo klausimu iš ieškinio A.42 priedo matyti, kad dideli rengėjai, kai kurie – visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, nustatyti ginčijamame sprendime, vienoms savo interneto svetainėms naudojo GPS, o kitoms – internetines sutartis. Komisija neginčija to priedo turinio, kaip ji tai patvirtino per teismo posėdį.

537

Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nebuvo konstatuotas joks piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kiek tai susiję su internetiniais partneriais.

538

Antra, reikia pažymėti, kad nors ieškinio A.42 priede minimos dideliems rengėjams priklausančios interneto svetainės, kurios buvo įtrauktos į internetines sutartis, jame nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti pajamų iš šių interneto svetainių sugeneruotos reklamos, susijusios su paieška internete, dalį, palyginti su tų pačių rengėjų interneto svetainėmis, įtrauktomis į GPS. Jame taip pat nenurodytas laikotarpis, per kurį minėtos interneto svetainės buvo įtrauktos į internetines sutartis.

539

Trečia, iš ginčijamo sprendimo 76 konstatuojamosios dalies ir 371 konstatuojamosios dalies 1 ir 2 punktų, kurių turinio Google neginčija, matyti, kad kiekvienas rengėjas atskirai derėjosi dėl GPS ir kad šie susitarimai iš esmės buvo skirti tik didžiausiems rengėjams, kurių apyvarta galėjo būti pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti Google išlaidas, susijusias su personalu ir pagalbos paslaugomis, skirtomis tiesioginiams partneriams. Be to, Google teigia, kad pagal GPS rengėjams buvo numatyta palankesnė pajamų dalis nei internetu sudaromose sutartyse, kurios buvo tipinės sutartys, dėl kurių nebuvo galima derėtis. Be to, Surfboard tvirtina, kad GPS sudarymas leido jai gauti palankesnes sąlygas nei tos, kurios buvo numatytos internetu sudaromoje sutartyje.

540

Šiomis aplinkybėmis, viena vertus, nors, kaip teigia Google, visi rengėjai galėjo sudaryti sutartį internetu, ji pati sprendė, kurie rengėjai galėjo sudaryti GPS. Kita vertus, kai rengėjai galėjo pasirinkti, ar sudaryti GPS, ar sutartį internetu, iš esmės jie buvo suinteresuoti sudaryti GPS, o ne sutartį internetu.

541

Darytina išvada, kad, Google nepateikus papildomų paaiškinimų, ieškinio A.42 priede nurodyti tiesioginių partnerių, tam tikru momentu taip pat sudariusių sutartį internetu dėl tam tikrų savo interneto svetainių, pavyzdžiai turi būti laikomi pavieniais pavyzdžiais, kurie nebūtinai atspindėjo visų tiesioginių partnerių elgesį.

542

Taigi reikia nuspręsti, kad tiesioginiai partneriai ir internetiniai partneriai iš esmės buvo dvi skirtingos rengėjų kategorijos, todėl internetinių partnerių elgesys nėra pakankamai patikimas rodiklis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, ar visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai būtų pirkę tik iš Google nesant išimtinumo sąlygos.

543

Vadinasi, Komisija teisingai nusprendė, kad Google per administracinę procedūrą pateiktas tyrimas neturi reikšmės.

ii)

Dėl Google nurodytų tiesioginių partnerių atsakymų

544

Google teigia, kad daugelis tiesioginių partnerių, atsakydami į įvairius Komisijos prašymus pateikti informacijos, nurodė nepageidaujantys tuo pačiu metu naudotis konkurentų teikiamomis reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugomis. Šiuo klausimu ji pažymi, kad Komisija neteigė, jog visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių elgesys skyrėsi nuo kitų tiesioginių partnerių elgesio.

545

Surfboard tvirtina, kad nebuvo komercinio intereso tame pačiame puslapyje rodyti skirtingų tarpininkų reklamą ir kad ji istoriškai pageidavo tuo pat metu dirbti tik su vienu tarpininku. Šiuo klausimu minėta įmonė patikslina, kad glaudus bendradarbiavimas tarp tarpininko, jos redakcinio biuro ir produkto vadovo buvo būtinas ir kad vienu metu naudojant įvairias paslaugas padidėtų pavojus, jog bus rodoma nereikalinga ar prastos kokybės reklama. Be to, Surfboard priduria, kad dauguma tarpininkų reikalauja taikyti išimtinumą inventoriui, kurį jie naudoja siekdami atliepti reklamos užsakovų reikalavimus. Taigi išimtinumo sąlygą lemia ne Google įtaka rinkoje, o reklamos užsakovų noras gauti kokybišką paslaugą.

546

Komisija ginčija Google ir Surfboard argumentus.

547

Pirma, reikia priminti, kad Komisija nustatė išimtinumo sąlygos atgrasomąjį poveikį tik visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams. Darytina išvada, kad tik tų tiesioginių partnerių atsakymai yra reikšmingi siekiant nustatyti, ar tie patys tiesioginiai partneriai tuo laikotarpiu, kai jie į savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, pirko paslaugas iš tarpininkų, konkuruojančių su Google. Google nurodyta aplinkybė, kad Komisija neįrodė, jog šių tiesioginių partnerių elgesys skyrėsi nuo kitų tiesioginių partnerių elgesio, šiuo klausimu neturi reikšmės.

548

Antra, iš pradžių reikia pažymėti, kaip tai daro Google, kad [konfidencialu], atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos, pareiškė, kad „nusprendė dirbti su tiekėju dėl kiekvienos rūšies reklamos, nes nemanė, kad dar vieno [tarpininko] pasitelkimas pagerin[tų] jos produktą arba padidintų jos pajamas“.

549

Darytina išvada, kad [konfidencialu] nenorėjo tuo pat metu pirkti iš skirtingų tarpininkų. Šios išvados nepaneigia Komisijos jau nurodyta ir šio sprendimo 504 punkte priminta aplinkybė, kad [konfidencialu] sutiko su išimtinumo sąlyga, nes Google reikalavo ją taikyti „kaip išankstinę sąlygą“ sudaryti GPS.

550

Komisija išties tvirtina, kad [konfidencialu], kuri yra [konfidencialu] patronuojamoji bendrovė, jai atsakė, kad dirbo su daugeliu tarpininkų.

551

Vis dėlto, viena vertus, reikia konstatuoti, jog [konfidencialu] savo atsakyme aiškiai nurodė, kad jos nurodyti tarpininkai yra žiniasklaidos agentūros, o ne reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų teikėjai. Kita vertus, reikia konstatuoti, jog [konfidencialu] nurodė Komisijai, kad perka tik iš Google, kiek tai susiję su tekstine reklama, kuri, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 137 konstatuojamosios dalies, „paprastai“ atitinka reklamą, susijusią su paieška internete.

552

Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Komisija, [konfidencialu] atsakymas neįrodo, kad visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai norėjo vienu metu pirkti iš kelių tarpininkų.

553

Antra, reikia pažymėti, kaip tai daro Google, kad [konfidencialu], atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informacijos, pareiškė, kad „paprastai pasirinkus tik vieną paslaugų teikėją vienos rūšies įrenginiui galima gauti geresnes finansines sąlygas“ ir kad „bet kuriuo atveju komerciniu požiūriu tikrai nėra prasmės tuo pat metu tame pačiame puslapyje ir (arba) tos pačios rūšies įrenginiams turėti kelis reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų teikėjus“.

554

Priešingai nei teigia Komisija, tai, kad [konfidencialu] iš esmės pareiškė, jog finansiškai naudingiau kiekvienai interneto svetainei pirkti tik iš vieno tarpininko, patvirtina aplinkybę, kad, nesant išimtinumo sąlygos, visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, nusprendę į savo GPS paprastai įtraukti visas savo interneto svetaines, nebūtų pirkę dalies jiems reikalingų paslaugų iš kitų tarpininkų nesant išimtinumo sąlygos.

555

Trečia, reikia pažymėti, jog Surfboard tvirtina, kad ji nebuvo komerciškai suinteresuota tame pačiame puslapyje rodyti skirtingų tarpininkų reklamą ir kad istoriškai pageidavo tuo pačiu metu dirbti tik su vienu tarpininku.

556

Priešingai nei teigia Komisija, tai, kad kiti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, kurių atsakymai cituojami ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse, dėl išimtinumo sąlygos buvo atgrasyti nuo pirkimo iš kitų tarpininkų, neįrodo, kad Surfboard būtų pirkusi iš tokių tarpininkų, jei nebūtų minėtos sąlygos. Be to, tai, kad Google sudarė GPS, kuriuose buvo išimtinumo sąlyga, su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, ir kad ši aplinkybė rodė, jog Google manė, kad šie tiesioginiai partneriai buvo komerciškai suinteresuoti pirkti iš kitų tarpininkų, nepaneigia Surfboard teiginių.

557

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Google pavyko įrodyti, jog tik [konfidencialu], grupė [konfidencialu] ir Surfboard pageidavo tuo pačiu metu pirkti tik iš vieno tarpininko. Vis dėlto jų atsakymai neleidžia suabejoti visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atsakymų pavyzdžiais, pateiktais ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse, kurie, kaip pažymėta šio sprendimo 518 ir 519 punktuose, galėjo patvirtinti Komisijos vertinimą, kad su tokiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti šiuos partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų reklamos tarpininkavimo paslaugų įsigijimo iš Google konkurentų.

5)

Išvada dėl išimtinumo sąlygos atgrasomojo poveikio visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams

558

Iš viso, kas išdėstyta, matyti, kad, jeigu yra išnagrinėtos visos kitos reikšmingos aplinkybės, ypač išimtinumo sąlygos taikymo trukmė (žr. šio sprendimo 562 punktą), Komisija teisingai nusprendė, kad ši sąlyga, pagal kurią visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams draudžiama jų interneto svetainėse, įtrauktose į jų GPS, rodyti konkurentų reklamą, galėjo atgrasyti kai kuriuos iš šių partnerių nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų pirkimo iš tarpininkų, konkuruojančių su Google.

559

Pirma, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 518 punkte, Komisija galėjo pagrįstai atsižvelgti į visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių atsakymų pavyzdžius, pateiktus ginčijamo sprendimo 367 ir 368 konstatuojamosiose dalyse, kaip į įrodymus, galinčius patvirtinti jos vertinimą, kad su tokiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga galėjo atgrasyti šiuos partnerius nuo bent dalies jiems reikalingų paslaugų įsigijimo iš tarpininkų, konkuravusių su Google.

560

Antra, reikia pažymėti, kaip Komisija tai padarė ginčijamo sprendimo 230, 276 ir 364 konstatuojamosiose dalyse, kad nuo 2006 m. iki 2016 m. Google rinkos dalys padidėjo daugumoje atitinkamų nacionalinių reklamos, susijusios su paieška internete, rinkų, taip pat reklamos, susijusios su tokia paieška, tarpininkavimo rinkoje. Taigi 2016 m. tose rinkose beveik nebeliko Google konkurentų. Be to, minėtoms rinkoms buvo būdingos didelės patekimo į rinką ir plėtros kliūtys bei reklamos užsakovų ir rengėjų atsveriamosios pirkėjo galios trūkumas. Konkrečiai kalbant, masto ir tinklo poveikis apsunkino naujų konkurentų atsiradimą.

561

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Google, vien aplinkybės, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga turėjo poveikį tik kai kurių iš šių tiesioginių partnerių elgesiui, nepakanka įrodyti, kad ši sąlyga negalėjo riboti konkurencijos.

562

Taigi reikia nuspręsti, kad su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga galėjo turėti ginčijamame sprendime konstatuotą išstūmimo poveikį. Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 389, 399 ir 400 punktuose, klausimas, ar ši sąlyga turėjo tokį poveikį, taip pat priklauso nuo visų kitų reikšmingų aplinkybių nagrinėjimo ir, be kita ko, nuo laikotarpio, per kurį šie tiesioginiai partneriai, atsižvelgiant į minėtą sąlygą, buvo priversti pirkti visas arba didelę dalį jiems reikalingų paslaugų tik iš Google, kaip, beje, Komisija teisingai pažymėjo ginčijamo sprendimo 364 konstatuojamojoje dalyje.

b)

Dėl tarpininkų, konkuruojančių su Google, negalėjimo patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, rinkos dalį

563

Ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, trukdė Google konkurentams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį EEE. Šiuo klausimu, pirma, ji pažymėjo, kad dėl tokių GPS gautos bruto pajamos sudarė didelę šios rinkos dalį. Antra, ji konstatavo, kad Google nuolat įtraukdavo išimtinumo sąlygą į GPS, iš kurių ji gaudavo daugiausia pajamų. Trečia, Komisija pažymėjo, kad paieškų, atliktų interneto svetainėse, įtrauktose į su tais tiesioginiais partneriais sudarytus susitarimus, buvo daug, palyginti su paieškomis, atliktomis naudojantis konkurentų teikiamomis bendrosios paieškos paslaugomis. Ketvirta, Komisija nusprendė, kad laikotarpis, per kurį pagal išimtinumo sąlygą tie tiesioginiai partneriai įpareigoti pirkti iš Google visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį, yra ilgas. Penkta, ji pažymėjo, kad tai, jog ši sąlyga neleidžia konkurentams patekti į didelę minėtos rinkos dalį, turėjo įtakos Google rinkos dalių pokyčiams. Šešta, Komisija konstatavo, kad ši sąlyga taikoma kai kurioms interneto EEE lankomiausioms svetainėms. Septinta, ji nusprendė, kad išimtinumo sąlyga, nustatyta GPS, sudarytuose su kitais 69 tiesioginiais partneriais, kurie negalėjo jai patvirtinti, ar paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į tuos GPS, sutrukdė konkuruojantiems tarpininkams teikti savo paslaugas į šiuos GPS įtrauktose interneto svetainėse.

564

Pirma, Google teigia, kad išimtinumo sąlyga nebuvo taikoma visų formų reklamai, susijusiai su paieška internete. Antra, ji ginčija rinkos dalį, kurią apėmė išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS. Trečia, ji priekaištauja Komisijai, kad ši neįrodė, jog tokia sąlyga galėjo pašalinti tokį pat produktyvų kaip ji konkurentą. Ketvirta, Google tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių galimybę įsigyti paslaugas iš konkuruojančių tarpininkų pasibaigus kiekvienam iš jų sudarytų GPS ir galimo jų pratęsimo laikui, taip pat į tai, kad juose buvo numatyta teisė vienašališkai nutraukti susitarimą.

565

Kiekvieną Google argumentą reikia nagrinėti atskirai.

1)

Dėl išimtinumo sąlygos taikymo tam tikrų formų reklamai, susijusiai su paieška internete

566

Google teigia, kad išimtinumo sąlyga neužkirto kelio tiesioginiams partneriams rodyti su paieška internete susijusią reklamą kita forma, pavyzdžiui, kaip „product listing ads“ (reklamuojamų prekių sąrašai, toliau – PLA), ir su tokia paieška nesusijusią reklamą.

567

Komisija ginčija Google argumentus.

568

Pirma, iš ginčijamo sprendimo 28 konstatuojamosios dalies, kurios turinio Google neginčija, matyti, kad PLA yra specialiosios paieškos rezultatai. Reikia pažymėti, kad Google neteigia ir juo labiau neįrodo (taip pat ir pateikdama ieškinio pirmąjį pagrindą), kad specialiosios paieškos rezultatai ir su paieška internete susijusi reklama priklauso tai pačiai rinkai. Taigi reikia konstatuoti, kad Google taip pat neįrodė, jog reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos ir paslaugos, susijusios su specialiosios paieškos rezultatais, priklauso tai pačiai rinkai.

569

Be to, Google nepaaiškina, kokias kitas su paieška internete susijusios reklamos formas, be PLA, galėjo rodyti tiesioginiai partneriai, ir neįrodė, kad šios reklamos formos priklauso tai pačiai rinkai kaip ir reklama, susijusi su paieška internete.

570

Antra, taip pat reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 305 punkto, Google neįrodė, jog abi nagrinėjamos reklamos rūšys, t. y. su paieška internete susijusi reklama ir su tokia paieška nesusijusi reklama, priklauso tai pačiai rinkai, todėl ji taip pat neįrodė, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos ir reklamos, nesusijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugos priklausė tai pačiai rinkai.

571

Taigi reikia konstatuoti, kad tai, jog išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, nebuvo taikoma tam tikrų formų reklamai, susijusiai su paieška internete, įskaitant PLA, nei reklamai, nesusijusiai su tokia paieška, neleidžia paneigti to, kad tokia sąlyga trukdė Google konkurentams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį.

2)

Dėl rinkos, kurią apėmė su tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS esanti išimtinumo sąlyga

572

Ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia nustatė, kad 2006–2009 m. bruto pajamos iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, sudarė [konfidencialu]–[konfidencialu] % su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkos EEE. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad vien GPS, sudaryti su [konfidencialu] (ji priklausė grupei [konfidencialu] ir jos kartu buvo vienas iš Komisijos nustatytų visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių), [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu]) sudarė nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % šios rinkos. Paskui Komisija konstatavo, kad 2010–2012 m. bruto pajamos iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, sudarė nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % minėtos rinkos, o bendros pajamos iš GPS, kuriuose buvo nustatyta vietos sąlyga, toje pačioje rinkoje padidėjo nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] %. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. bruto pajamos iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, sudarė bent [konfidencialu] % aptariamos rinkos, kaip ji patvirtino per teismo posėdį, ir kad bruto pajamos iš GPS, kuriuose buvo įtvirtinta vietos sąlyga, sudarė ne mažiau kaip [konfidencialu] % tos rinkos.

573

Antra, Komisija nusprendė, kad Google nuolat įtraukdavo išimtinumo sąlygą į GPS, iš kurių ji gaudavo daugiausia pajamų. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad 2006–2009 m. ir 2010–2012 m. visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams teko atitinkamai nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % ir nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % visų tiesioginių partnerių gaunamų bruto pajamų.

574

Trečia, Komisija konstatavo, kad nors visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių interneto svetainėse atliktų paieškų skaičius EEE buvo didelis, palyginti su paieškų internete, atliktų naudojantis Google konkurentų bendrosios paieškos paslauga, skaičiumi, jis buvo nedidelis, palyginti su paieškų internete, atliktų naudojantis Google bendrosios paieškos paslauga, skaičiumi.

575

Ketvirta, Komisija pažymėjo, kad iš Google rinkos dalies pokyčių reklamos, susijusios su paieška internete, rinkoje matyti, jog su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga neleido tarpininkams, kurie buvo Google konkurentai, patekti į didelę tos rinkos dalį.

576

Penkta, Komisija pažymėjo, kad, kaip buvo matyti iš 2011 m. pateikto ir 2013 m. atnaujinto Microsoft tyrimo (toliau – Microsoft tyrimas) (Microsoft yra viena iš skundo pateikėjų šioje byloje), su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatyta išimtinumo sąlyga buvo taikoma kai kurioms lankomiausioms interneto svetainėms. Konkrečiai kalbant, Komisija konstatavo, kad 2010 m. Google teikė reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas [konfidencialu]–[konfidencialu] % labiausiai lankomų domenų vardų Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

577

Šešta, Komisija priminė, kad 2006–2009 m. išimtinumo sąlyga taip pat buvo numatyta GPS, sudarytuose su 69 kitais tiesioginiais partneriais, kurie negalėjo patvirtinti, ar jie į savo GPS paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad tokia sąlyga neleido Google konkurentams tuo laikotarpiu teikti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų interneto svetainėms, įtrauktoms į tuos GPS.

578

Google teigia, kad rinkos, kurią apėmė su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga, aprėpties analizė neturi reikšmės nustatant, kad minėta išimtinumo sąlyga turėjo išstūmimo poveikį. Be to, ji priekaištauja Komisijai dėl to, kad, pirma, ši nusprendė, jog kai kurie iš tų tiesioginių partnerių visą arba didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko tik iš Google, antra, atsižvelgė į tiesioginių partnerių, kurie nebuvo visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, pajamas, trečia, laikėsi nenuoseklaus požiūrio į išimtinumo sąlygą, palyginti su požiūriu, kurio laikytasi vertinant vietos ir išankstinio leidimo sąlygas, ketvirta, susiejo išimtinumo sąlygos aprėptį su vietos ir išankstinio leidimo sąlygų aprėptimi ir, penkta, nenustatė su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytų 2016 m. GPS aprėpties.

i)

Dėl atsižvelgimo į duomenis, susijusius su laikotarpiu po GPS sudarymo, apskaičiuojant išimtinumo sąlygos aprėptį

579

Google teigia, kad tiesioginiai partneriai galėjo laisvai pasirinkti interneto svetaines, kurias norėjo įtraukti į savo GPS. Taigi šių GPS aprėpties rodiklio analizė a posteriori parodo pranašumais grindžiamos konkurencijos rezultatą, bet neįrodo išimtinumo sąlygos daromo išstūmimo poveikio.

580

Komisija ginčija Google argumentus.

581

Šiuo klausimu reikia priminti, kaip tai daro Komisija, kad išimtinio pirkimo įpareigojimais siekiama atimti iš pirkėjo tiekimo šaltinių pasirinkimo galimybę arba ją apriboti, o kitiems gamintojams užkirsti kelią patekti į rinką (šiuo klausimu žr. 1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche / Komisija, 85/76, EU:C:1979:36, 90 punktą).

582

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, kaip minėta šio sprendimo 414 punkte, jeigu tiesioginis partneris nusprendė įtraukti vieną iš savo interneto svetainių į savo GPS, jis turėjo jam reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas šiai interneto svetainei būtinai pirkti tik iš Google. Vadinasi, jeigu rengėjas nuspręsdavo į savo GPS įtraukti visas savo interneto svetaines, pagal išimtinumo sąlygą jis visas jam reikalingas reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas minėtos GPS galiojimo laikotarpiu būtinai turėjo pirkti tik iš Google. Taigi iš Google konkurentų buvo atimta galimybė tuo laikotarpiu teikti savo paslaugas tam rengėjui.

583

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Google, tai, kad iš GPS, į kurias tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, gaunamos pajamos sudarė didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, galėjo sukelti SESV 102 straipsniui prieštaraujantį išstūmimo poveikį kitų su Google konkuruojančių tarpininkų atžvilgiu, net jei šie tiesioginiai partneriai iš pradžių patys pasirinko interneto svetaines, kurias jie įtraukė į savo GPS.

ii)

Dėl atsižvelgimo į pajamas, gaunamas iš GPS, sudarytų su tiesioginiais partneriais, priklausančiais tai pačiai grupei kaip ir kai kurie visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai

584

Google teigia, jog net darant prielaidą, kad ginčijamame sprendime nurodyti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai visas jiems reikalingas paslaugas arba jų dalį pirko tik iš Google, Komisija klaidingai atsižvelgė ne tik į pajamas, gautas iš šių tiesioginių partnerių sudarytų GPS, bet ir į pajamas, gautas iš sutarčių, kuriose nebuvo numatyta išimtinumo sąlyga, sudarytų kitoms grupėms priklausančių subjektų. Tai reiškia, kad Komisija dirbtinai padidino su tiesioginiais partneriais, įtraukiančiais visas interneto svetaines, sudarytuose GPS buvusios išimtinumo sąlygos aprėptį.

585

Pavyzdžiui, Google pažymi, kad, remiantis ginčijamu sprendimu, nors [konfidencialu] ir [konfidencialu] priklausė grupei [konfidencialu], kiekvienas iš jų buvo atskiras tiesioginis partneris tarp visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių. Vis dėlto ji tvirtina, kad kiti tos grupės subjektai, įskaitant [konfidencialu] ir [konfidencialu], su ja sudarė sutartis dėl AFS paslaugos teikimo ir kad Komisija, apskaičiuodama pajamas, gautas iš visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių sudarytų GPS, atsižvelgė į pajamas iš tų sutarčių.

586

Komisija ginčija Google argumentus.

587

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad Google nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ginčijamame sprendime apskaičiuojant grupės [konfidencialu] pajamas atsižvelgta į pajamas, gautas iš sutarčių, sudarytų su [konfidencialu] ir [konfidencialu].

588

Konkrečiau kalbant, reikia pažymėti, kad atsakydama į proceso organizavimo priemonę, kuria Google buvo prašoma pateikti sutartis, jos sudarytas su [konfidencialu] ir [konfidencialu] dėl AFS paslaugos teikimo, Google tik nurodė, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] nesudarė su ja GPS. Tačiau ji nepateikė įrodymų, kad [konfidencialu] ir [konfidencialu] iš tikrųjų naudojosi AFS, pavyzdžiui, sudarydami sutartis internetu. Taigi Google neįrodė, kad iš tų sutarčių buvo gauta pajamų, į kurias Komisija vėliau klaidingai atsižvelgė nustatydama su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS esančios išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklį.

589

Šiomis aplinkybėmis, kadangi Google nepateikia kitų pavyzdžių, galinčių patvirtinti, kad Komisija atsižvelgė į duomenis apie pajamas, gautas iš sutarčių, sudarytų su rengėjais, kurie nebuvo visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai, reikia konstatuoti, kad Google nepagrįstai priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji atsižvelgė į pajamas, gautas iš tokių sutarčių.

iii)

Dėl atsižvelgimo į GPS, į kuriuos buvo įtrauktos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos

590

Google priekaištauja Komisijai, kad, vertindama su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos poveikį, ji atsižvelgė į pajamas iš GPS, kuriuose buvo įtvirtintos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos, taip pat į atvejus, kai šiuos GPS sudarę tiesioginiai partneriai buvo į juos įtraukę ne visas savo interneto svetaines.

–

Dėl atsižvelgimo į pajamas iš GPS, kuriuose buvo įtvirtintos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos, siekiant įvertinti su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos sukeliamą išstūmimo poveikį

591

Kaip matyti iš šio sprendimo 572 punkto, Komisija ginčijamame sprendime atsižvelgė į bruto pajamas iš GPS, į kuriuos buvo įtraukta vietos sąlyga, kad nuspręstų, jog bruto pajamos iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, sudarė didelę su paieška internete susijusios reklamos tarpininkavimo rinkos dalį.

592

Google kritikuoja Komisiją už tai, kad ji, siekdama apibūdinti GPS nustatytos išimtinumo sąlygos sukeliamą išstūmimo poveikį, atsižvelgė į pajamas, gautas iš GPS, kuriuose buvo numatytos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos. Šiuo klausimu Google pažymi: kadangi Komisija ginčijamame sprendime nustatė tris atskirus SESV 102 straipsnio pažeidimus dėl trijų atitinkamai išimtinumo, vietos ir išankstinio leidimo sąlygų įtraukimo, Komisija turėjo atsižvelgti į konkrečią kiekvienos iš šių sąlygų aprėptį.

593

Komisija ginčija Google argumentus.

594

Pirma, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Google, Komisija konkrečiai neatsižvelgė į pajamas iš GPS, į kuriuos buvo įtraukta išankstinio leidimo sąlyga, nors neginčijama, kad, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 630 konstatuojamosios dalies 4 punkte, visuose GPS, kuriuose buvo numatyta išankstinio leidimo sąlyga, taip pat buvo numatyta vietos sąlyga.

595

Antra, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 107 ir 390 punktų, vertindama išimtinumo sąlygos poveikį, Komisija turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir, be kita ko, į išimtinumo sąlygos apimamą rinkos dalį (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 punktą).

596

Be to, dominuojančios įmonės įvykdytas išstūmimas iš didelės rinkos dalies negali būti pateisintas įrodžius, kad dar neužimtos rinkos dalies kol kas pakanka ribotam konkurentų skaičiui. Pirma, klientai, esantys toje rinkos dalyje, iš kurios išstumti konkurentai, turi turėti galimybę pasinaudoti bet kokio lygio įmanoma konkurencija rinkoje, o konkurentai turi galėti laisvai konkuruoti pranašumais visoje rinkoje, o ne tik jos dalyje. Antra, dominuojančią padėtį užimanti įmonė neturi nustatyti, kiek pelningai veikiančių konkurentų gali su ja konkuruoti dėl likusios neužimtos paklausos dalies (2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 42 punktas).

597

Šiomis aplinkybėmis siekdama nustatyti, ar išimtinumo sąlygos aprėptis šios bylos aplinkybėmis buvo pakankama, kad ši sąlyga galėtų daryti išstūmimo poveikį, Komisija būtinai turėjo nustatyti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, į kurią būtų galėję patekti Google konkurentai, jei nebūtų buvę minėtos sąlygos.

598

Vis dėlto, kaip iš esmės pažymėta šio sprendimo 78–82 punktuose, Komisija nusprendė, kad vietos sąlyga galėjo sukelti išstūmimo poveikį, bent tam tikru mastu apribodama tiesioginių partnerių galimybę rodyti konkurentų reklamą, susijusią su paieška internete.

599

Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 630 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad išimtinumo ir vietos sąlygos papildė viena kitą, nes jomis buvo siekiama atgrasyti tiesioginius partnerius nuo konkurentų reklamos įsigijimo ir neleisti su Google konkuruojantiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį EEE. Ginčijamo sprendimo 335, 467 konstatuojamosiose dalyse, 630 konstatuojamosios dalies 2 punkte ir 712 bei 718 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat priminė, kad Google pati laikė vietos sąlygą sušvelninta išimtinumo sąlyga. Taigi Komisija nusprendė, kad ši sąlyga galėjo riboti rinkos dalį, kurioje galėjo konkuruoti Google ir jos konkurentai.

600

Darytina išvada, kad, kaip nurodė Komisija, vietos sąlyga galėjo apriboti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį, į kurią galėjo patekti Google konkurentai.

601

Iš ginčijamo sprendimo 89 ir 335 konstatuojamųjų dalių taip pat matyti, kad Google nuo 2009 m. kovo mėn. savo GPS išimtinumo sąlygą pradėjo laipsniškai keisti, be kita ko, vietos sąlyga, todėl šios sąlygos tuo pačiu metu galėjo apimti įvairias reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalis ir nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2016 m. kovo 31 d. bent iš dalies persidengdavo.

602

Google teiginys, kad Komisija iš esmės turėjo atskirai išnagrinėti su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS esančios išimtinumo sąlygos aprėptį ir vietos sąlygos aprėptį atskirai vieną nuo kitos, reikštų, kad reikėtų dirbtinai suskaidyti reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos aprėpties nagrinėjimą atsižvelgiant į veiksmus, dėl kurių priekaištaujama Google, ir neatsižvelgiant į jų faktines ir teisines aplinkybes, kurioms būdinga, be kita ko, laipsniškas išimtinumo sąlygos pakeitimas vietos sąlyga. Dėl tokio suskaidymo logiškai sumažėtų išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, aprėptis paskutiniais metais, kai ši sąlyga buvo taikoma, kartu neatsižvelgiant į tai, kad tais metais vietos sąlyga greitai viršijo rinkos dalį, kurią apėmė minėta išimtinumo sąlyga, po to, kai 2009 m. kovo mėn. buvo pakeistas GPS šablonas. Taigi toks suskaidymas neatspindėtų ekonominės tikrovės toje rinkoje 2009–2016 m. laikotarpiu.

603

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į ieškinio trečiajame pagrinde iškeltą klausimą, ar vietos sąlyga iš tikrųjų galėjo sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį, kuriuo pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, negalima teigti, kad Komisija padarė teisės klaidą vien dėl to, kad atsižvelgė į vietos sąlygos aprėptį, siekdama nustatyti, ar išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklis buvo pakankamas, kad Google konkurentai negalėtų patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį.

–

Dėl atsižvelgimo į pajamas, gautas iš GPS, į kuriuos buvo įtrauktos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos, sudarytus su tiesioginiais partneriais, paprastai neįtraukiančiais visų savo interneto svetainių į šiuos susitarimus, siekiant įvertinti su tiesioginiais partneriais, įtraukiančiais visas savo interneto svetaines, sudarytuose GPS įtvirtintos išimtinumo sąlygos sukeliamą išstūmimo poveikį

604

Ginčijamo sprendimo 523 ir 593 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad iki 34 sumažino tiesioginių partnerių, kurie, jos nuomone, pirko visas arba dalį joms reikalingų paslaugų tik iš Google, skaičių, o kiti 69 tiesioginiai partneriai (minėti šio sprendimo 563 punkte) į savo GPS, kuriuose buvo numatyta išimtinumo sąlyga, įtraukdavo bent kai kurias savo interneto svetaines, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Google nepagrįstai priekaištavo jai dėl atsižvelgimo į visus GPS, kuriuose buvo numatytos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos, o ne tik į tuos GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines.

605

Google teigia, kad Komisijos analizė buvo nenuosekli. Ji tvirtina, kad Komisija nusprendė, jog išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui tik tiek, kiek ši sąlyga numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, nors vietos ir išankstinio leidimo sąlygos pripažintos prieštaraujančiomis tai nuostatai, nes jos įtrauktos į kiekvieną GPS. Be to, Google priekaištauja Komisijai dėl to, kad ši, vertindama su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos aprėptį, atsižvelgė į pajamas iš visų GPS, kuriuose buvo nustatytos vietos ir išankstinio leidimo sąlygos, įskaitant tuos, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai neįtraukdavo visų savo interneto svetainių.

606

Komisija ginčija Google argumentus.

607

Pirma, reikia pažymėti, jog iš ginčijamo sprendimo 349 konstatuojamosios dalies matyti, kad 69 tiesioginiai partneriai, kuriuos Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 523 ir 593 konstatuojamosiose dalyse, yra tie, kurie negalėjo patvirtinti, ar paprastai įtraukdavo į savo GPS visas savo interneto svetaines, kuriose buvo rodoma reklama, susijusi su paieška internete. Taigi kalbama apie tiesioginius partnerius, dėl kurių Komisijai nepavyko pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją įrodyti, kad jie visas arba didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirko tik iš Google.

608

Taigi, nors ginčijamo sprendimo 349 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad laikėsi apdairaus ir Google palankaus požiūrio, taip buvo tik todėl, jog buvo įmanoma, kad daugiau tiesioginių partnerių galėjo visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį pirkti tik iš Google. Vis dėlto iš tos konstatuojamosios dalies negalima daryti išvados, kad Komisija galėjo nuspręsti, jog išimtinumo sąlyga, nustatyta GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai neįtraukdavo visų savo interneto svetainių, prieštarauja SESV 102 straipsniui, remiantis jurisprudencija, suformuota 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36).

609

Darytina išvada, kad, neatsižvelgiant į tai, ar Komisijos požiūris buvo „pernelyg apdairus ir palankus Google“, kaip ši institucija nurodo atsiliepimo į ieškinį 49 punkte, Komisija nenusprendė, kad išimtinumo sąlyga, numatyta su šio sprendimo 607 punkte nurodytais 69 tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, prieštarauja SESV 102 straipsniui.

610

Antra, reikia pažymėti, kad, kaip ginčijamo sprendimo 455 konstatuojamojoje dalyje nurodė Komisija, vietos ir išankstinio leidimo sąlygos buvo mažiau varžančios nei tiesioginiams partneriams nustatyta išimtinumo sąlyga, nes pagal jas pastarieji bent tam tikru mastu galėjo vienu metu naudotis AFS ir konkurentų teikiama reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslauga į jų GPS įtrauktose interneto svetainėse. Be to, ginčijamo sprendimo 335, 467 konstatuojamosiose dalyse, 630 konstatuojamosios dalies 2 punkte ir 712 bei 718 konstatuojamosiose dalyse Komisija priminė Google pareiškimą, kuriame vietos sąlyga apibūdinta kaip sušvelninta išimtinumo sąlyga.

611

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kaip tai daro Google, kad, žinoma, ginčijamame sprendime esama tam tikros asimetrijos, nes Komisija nusprendė, jog išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui tik tiek, kiek ji numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, kai konstatavo, kad vietos ir išankstinio leidimo sąlygos prieštarauja tai pačiai nuostatai, nes jos buvo taikomos visiems tiesioginiams partneriams, kurių GPS buvo tokių sąlygų.

612

Vis dėlto reikia pažymėti, kad siekdama nustatyti, ar išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui, Komisija neprivalėjo įrodyti, kad pagal šią sąlygą visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai faktiškai buvo įpareigojami visus ar didelę dalį jiems reikalingų paslaugų pirkti tik iš Google, kaip tai suprantama pagal 1979 m. vasario 13 d. Sprendime Hoffmann-La Roche / Komisija (85/76, EU:C:1979:36) suformuotą jurisprudenciją.

613

Remiantis šio sprendimo 108 punkte priminta jurisprudencija, Komisijai pakako, be kita ko, įrodyti tik tai, kad išimtinumo sąlyga galėjo sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį.

614

Šiuo tikslu pagal šio sprendimo 595 punkte primintą jurisprudenciją Komisija turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Siekdama nustatyti, ar išimtinumo sąlygos, įtrauktos į GPS, sudarytus su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, aprėpties rodiklis buvo pakankamas, kad ši sąlyga galėtų riboti konkurenciją, Komisija kaip į reikšmingą aplinkybę galėjo atsižvelgti į tai, kad reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos daliai, kuriai minėta sąlyga nebuvo taikoma, iš dalies buvo taikoma vietos sąlyga, o tai ribojo su Google konkuruojančių tarpininkų galimybes patekti į šią rinką.

615

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad tai, jog Komisija išimtinumo sąlygą laikė prieštaraujančia SESV 102 straipsniui tik tiek, kiek ši sąlyga buvo numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, netrukdė Komisijai nuspręsti, kad vietos ir išankstinio leidimo sąlygos taip pat prieštarauja šiai nuostatai, kai jos taikomos visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams, kurių GPS buvo tokių sąlygų.

616

Viena vertus, tai reiškia, jog negalima teigti, kad ginčijamas sprendimas yra prieštaringas vien dėl to, kad Komisija nusprendė, jog išimtinumo sąlyga prieštarauja SESV 102 straipsniui tik tiek, kiek ji buvo įtraukta į GPS, sudarytus su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, nors konstatavo, kad vietos ir išankstinio leidimo sąlygos prieštarauja šiai nuostatai, kai jos taikomos visas interneto svetaines įtraukiantiems tiesioginiams partneriams, kurių GPS buvo tokių sąlygų.

617

Kita vertus, atsižvelgiant į ieškinio trečiajame pagrinde iškeltą klausimą, ar vietos sąlyga iš tikrųjų galėjo sukelti SESV 102 straipsniui prieštaraujantį išstūmimo iš rinkos poveikį, reikia konstatuoti, kad Google nepagrįstai teigė, jog Komisija, siekdama įvertinti išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklį, klaidingai atsižvelgė į GPS, kuriuose buvo numatyta vietos sąlyga, įskaitant tuos susitarimus, į kuriuos tiesioginiai partneriai nebuvo įtraukę visų savo interneto svetainių.

iv)

Dėl atsižvelgimo į tiesioginius partnerius, neįtraukiančius visų savo interneto svetainių į savo GPS, kuriuose buvo numatyta išimtinumo sąlyga, siekiant apskaičiuoti pastarosios sąlygos aprėptį

618

Google ginčija Komisijos tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams priskirtą „visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių“ statusą. Ji teigia, kad Komisija neįrodė, jog ginčijamame sprendime nurodyti visas interneto svetaines įtraukiantys tiesioginiai partneriai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į savo GPS ir kad todėl visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį pirko tik iš Google. Iš to Google daro išvadą, kad Komisija pervertino pajamas, gautas iš GPS, sudarytų su tiesioginiais partneriais, pirkusiais visas jiems reikalingas paslaugas arba didelę jų dalį tik iš Google. Be to, Google teigia, kad net remdamasi ginčijamame sprendime esančiais duomenimis Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad didelė dalis pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų EEE ir toliau „buvo prieinama“ kitiems tarpininkams.

619

Reikia pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 395 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad klausimas, ar „didelės“ pajamos, gaunamos EEE teikiant reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas ir toliau „buvo prieinamos“ Google konkurentams, neturi reikšmės. Ji nusprendė, jog pakanka, kad bruto pajamos iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais, 2006–2015 m. sudarytų didelę minėtų paslaugų rinkos dalį.

620

Pirma, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Google, reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalis, kuriai nebuvo taikoma išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, nebūtinai buvo ir toliau „prieinama“ Google konkurentams. Reikia pažymėti, kad, kaip Komisija konstatavo skundžiamame sprendime, nuo 2009 m. kovo mėn. tą rinkos dalį iš dalies apėmė vietos sąlyga, kuri nuo tos datos laipsniškai pakeitė išimtinumo sąlygą. Kaip matyti iš šio sprendimo 598 punkto ir 767 punkto, pagal vietos sąlygą Google reklamai buvo skirtos labiausiai matomos rezultatų puslapių vietos.

621

Antra, reikia konstatuoti, kad, kaip buvo priminta šio sprendimo 596 punkte, dominuojančios įmonės įvykdytas išstūmimas iš didelės rinkos dalies negali būti pateisinamas įrodymu, kad neapribotoje rinkos dalyje vis dar pakanka vietos ribotam konkurentų skaičiui.

622

Todėl, kaip teigia Komisija, aplinkybės, kad didelei reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos daliai buvo taikoma išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, iš esmės galėjo pakakti išstūmimo poveikiui sukelti.

623

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo lentelėje Nr. 13 Komisija konstatavo, kad su tame sprendime nurodytais visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklis buvo toks:

624

Kaip pažymėta šio sprendimo 450 punkte, Google ir Surfboard teigia, kad 11 iš 34 visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių, nurodytų ginčijamame sprendime, bent dalies jiems reikalingų paslaugų nepirko vien iš Google. Taip buvo kalbant apie [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu], Surfboard, [konfidencialu], [konfidencialu], [konfidencialu] ir [konfidencialu].

625

Siekdamas proceso ekonomiškumo Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Google palankiausiu atveju, t. y. jeigu būtų daroma prielaida, kad iš ginčijamame sprendime konstatuoto aprėpties rodiklio reikėtų atimti aprėpties rodiklį, atitinkantį GPS, sudarytus su 11 tiesioginių partnerių, kuriuos nurodė Google ir Surfboard, ginčijamo sprendimo lentelė Nr. 13 rodytų, kad su kitais visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklis būtų toks:

626

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad šiuo palankiausiu Google atveju palyginti nedidelę išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, aprėptį be kita ko, nuo 2010 m., atsižvelgiant į šio sprendimo 601 punkte pateiktus argumentus, lėmė būtent tai, kad po to, kai 2009 m. kovo mėn. buvo pakeistas GPS šablonas, išimtinumo sąlyga GPS buvo laipsniškai pakeista vietos sąlyga.

627

Be to, neginčijama, kad bruto pajamos iš GPS, į kurias buvo įtraukta vietos sąlyga ir kuri buvo įtraukta į juos tik nuo 2009 m. kovo mėn., 2009–2015 m. sudarė nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % reklamos, susijusios su paieška internete EEE, tarpininkavimo rinkos.

628

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo lentelėje Nr. 25 Komisija konstatavo, kad su tame sprendime nustatytais visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatytos išimtinumo sąlygos ir vietos sąlygos bendras aprėpties rodiklis buvo toks:

629

Vis dėlto, remiantis Google palankiausia prielaida, t. y. kad su nustatytais visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS nustatytos išimtinumo sąlygos aprėpties rodiklis 2006–2012 m. buvo toks, kaip nurodyta šio sprendimo 625 punkte, o 2013–2015 m. jis buvo nulinis, nors Google to neteigė, iš ginčijamo sprendimo lentelės Nr. 24 matyti, kad vietos sąlygos ir išimtinumo sąlygos bendras aprėpties rodiklis būtų buvęs toks:

630

Vadinasi, kad net remiantis Google palankiausiais duomenimis, viena vertus, laikotarpiu iki vietos sąlygos įtraukimo į GPS 2006–2008 m., išimtinumo sąlygos, numatytos GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, aprėpties rodiklis buvo nuo [konfidencialu] % 2007 m. iki [konfidencialu] % 2008 m. Kita vertus, vietos sąlygos taikymo laikotarpiu, t. y. 2009–2015 m., bendras šių dviejų sąlygų aprėpties rodiklis buvo nuo [konfidencialu] % 2009 m. iki [konfidencialu] % 2012 m.

631

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad net Google palankiausiu atveju išimtinumo sąlygos, numatytos GPS, į kurias tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, ir vietos sąlygos bendros aprėpties galėjo pakakti, kad šios sąlygos galėtų turėti išstūmimo poveikį 2006–2015 m.

632

Darytina išvada, kad Google negali pagrįstai teigti, jog išimtinumo sąlyga, nustatyta GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, negalėjo sukelti išstūmimo poveikio vien dėl to, kad 2006–2015 m. šios sąlygos neapėmė didelės reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalies.

v)

Dėl pajamų, gautų iš GPS, sudarytų su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais 2016 m.

633

Google priekaištauja Komisijai, kad ši neįvertino išimtinumo sąlygos, nustatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, taip pat vietos sąlygos ir išankstinio leidimo sąlygos taikymo 2016 m. aprėpties.

634

Viena vertus, Komisija teigia, jog iš ginčijamo sprendimo 388 ir 457 konstatuojamųjų dalių ir lentelės Nr. 15 matyti, kad [konfidencialu], vienas iš trijų svarbiausių tiesioginių partnerių iš 34 visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių, nurodytų ginčijamame sprendime, toliau liko sudaręs GPS, kuriame buvo numatyta išimtinumo sąlyga, iki 2016 m. kovo 31 d. Kita vertus, Komisija pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo 99–106, 564 ir 633 konstatuojamųjų dalių matyti, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. Google informavo paskutinį tiesioginį partnerį apie savo sprendimą netaikyti vietos sąlygos. Komisija priduria, kad kai kurie tiesioginiai partneriai, įskaitant svarbius tiesioginius partnerius, iki 2016 m. birželio 3 d. buvo GPS, kuriuose buvo numatyta tokia sąlyga, šalys.

635

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 594 punkte, Komisija, vertindama išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, aprėptį konkrečiai neatsižvelgė į pajamas, gautas iš GPS, į kurias buvo įtraukta išankstinio leidimo sąlyga, nors ir neginčijama, kad, kaip paaiškina Google, į visus GPS, kuriuose buvo išankstinio leidimo sąlyga, taip pat buvo įtraukta vietos sąlyga.

636

Vis dėlto reikia pažymėti, kaip tai daro Google, kad ginčijamame sprendime nenurodyta, viena vertus, reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalis, kurią 2016 m. apėmė su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS esanti išimtinumo sąlyga, ir tos rinkos dalis, kurią 2016 m. apėmė vietos sąlyga, nors Komisija nusprendė, kad kiekviena iš šių sąlygų yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi atitinkamai iki 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d.

–

Dėl išimtinumo sąlygos, įtvirtintos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS

637

Dėl išimtinumo sąlygos, įtvirtintos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, reikia konstatuoti, kad Komisija tik daro nuorodą į ginčijamo sprendimo konstatuojamąsias dalis, iš kurių matyti, kad paskutinis GPS, kuriame buvo numatyta minėta sąlyga ir į kurį vienas iš tų tiesioginių partnerių, t. y. [konfidencialu], paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, baigė galioti 2016 m. kovo 31 d.

638

Vis dėlto, nors atsiliepime į ieškinį Komisija tvirtina, kad [konfidencialu] buvo „viena iš trijų svarbiausių [tiesioginių partnerių]“ tarp visas interneto svetaines įtraukiančių tiesioginių partnerių, pakanka pažymėti, kad ginčijamame sprendime ji nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pajamų, gautų iš nagrinėjamo GPS, sudaryto būtent su tuo tiesioginiu partneriu 2016 metams, dydį. Konkrečiai kalbant, Komisija tik patikslino, kad [konfidencialu] interneto svetainės vidutiniškai sudarė [konfidencialu] % bruto pajamų, kurias Google gavo reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų rinkoje EEE 2006–2012 m., nors ji taip pat pažymėjo, kad nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. kovo 31 d. minėtoms interneto svetainėms buvo taikoma išimtinumo sąlyga.

639

Šiomis aplinkybėmis, kadangi Komisija nenustatė jokio kito tiesioginio partnerio, išskyrus [konfidencialu], kuris nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines į GPS, kuriame buvo numatyta išimtinumo sąlyga, reikia konstatuoti, kad ji taip pat neįrodė, jog dėl savo aprėpties ta sąlyga tuo laikotarpiu galėjo turėti išstūmimo iš rinkos poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar, kaip teigia Google, pagal minėtą sąlygą, kaip ji buvo suformuluota ginčijamo sprendimo 348 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose GPS, [konfidencialu] buvo įpareigota visas jai reikalingas paslaugas ar didelę jų dalį pirkti tik iš Google.

–

Dėl vietos sąlygos

640

Dėl vietos sąlygos reikia pažymėti, jog Komisija ginčijamame sprendime konstatavo tik tai, kad iš pradžių Google ją informavo 2016 m. gegužės 28 d., kad ketina iš dalies pakeisti minėtą sąlygą, ir tada 2016 m. rugsėjo 9 d., kad šiuo tikslu visiems tiesioginiams partneriams išsiuntė [konfidencialu] laiškus. Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti GPS, kuriuose buvo numatyta nagrinėjama sąlyga, aprėpties rodiklį 2016 m. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog atsiliepime į ieškinį suformuluotas Komisijos teiginys, kad iki 2016 m. birželio 3 d. tokie GPS dar buvo taikomi 9 tiesioginiams partneriams, negali paneigti šios išvados.

641

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog Komisija neįrodė, kad išimtinumo ir vietos sąlygos galėjo neleisti su Google konkuruojantiems tarpininkams patekti į didelę reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos dalį 2016 m. EEE.

vi)

Dėl interneto svetainių, kurioms buvo taikoma su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga, duomenų srauto

642

Google tvirtina, kad šio sprendimo 576 punkte paminėtas Microsoft tyrimas neleido įvertinti išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, poveikio, nes, pirma, kai kurioms tame tyrime nustatytoms interneto svetainėms ši sąlyga nebuvo taikoma ir, antra, tirtas laikotarpis ir valstybių narių skaičius buvo riboti. Be to, Google teigia, kad apsilankymų interneto svetainėje skaičius nebūtinai yra patikimas šioje interneto svetainėje atliktų paieškų skaičiaus, taigi ir pajamų iš reklamos toje interneto svetainėje, susijusios su paieška internete, rodiklis. Šiuo klausimu ji pažymi, kad iš vėliau atnaujinto minėto tyrimo matyti, jog apsilankymų interneto svetainėse, kuriose buvo naudojamasi Microsoft paslaugomis, buvo daugiau nei interneto svetainėse, kuriose naudotasi Google paslaugomis.

643

Komisija ginčija Google argumentus.

644

Ginčijamo sprendimo 390 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi Microsoft tyrimu, konstatavo, kad „tam tikroms“ labiausiai lankomoms svetainėms EEE buvo taikoma išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS.

645

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 623 punkto, Komisija ginčijamame sprendime nustatė tikslią išimtinumo sąlygos, numatytos GPS, į kurias tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, aprėptį, remdamasi iš šių GPS gautomis bruto pajamomis.

646

Ginčijamo sprendimo 390 konstatuojamojoje dalyje paminėtame Microsoft tyrime nustatyta, kad 2010 m. Google teikė reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugas [konfidencialu]–[konfidencialu] % labiausiai lankytų domenų vardų Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Žinoma, kaip pažymi Google, tas tyrimas susijęs tik su pažeidimo laikotarpio metais ir penkiomis valstybėmis narėmis. Be to, Google pagrįstai pažymi, kad tas tyrimas neleidžia nustatyti duomenų srauto, kurį konkrečiai generavo interneto svetainės, kurioms buvo taikoma išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS. Galiausiai ji teisingai nurodo, kad apsilankymų interneto svetainėje skaičius nebūtinai yra patikimas pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete, rodiklis.

647

Vis dėlto nepaneigiama, kad Microsoft tyrimas yra papildomas požymis, leidžiantis įvertinti Google teikiamų reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų mastą ir kokią reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo paslaugų rinkos dalį aprėpė minėta sąlyga, nes visų pirma kalbama apie penkias didžiausias EEE valstybes nares ir, be to, neginčijama, kad išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, buvo taikoma bent kai kurioms interneto svetainėms, įtrauktoms į minėtą tyrimą, ir galiausiai esama tam tikro ryšio tarp apsilankymų interneto svetainėje skaičiaus ir pajamų iš reklamos, susijusios su paieška internete.

648

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Komisija galėjo remtis Microsoft tyrimu kaip požymiu, patvirtinančiu aprėpties rodiklio analizę, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Google argumentų, kuriuos ginčija Komisija, priimtinumo.

649

Bet kuriuo atveju apskaičiuodama išimtinumo sąlygos, numatytos su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, aprėpties rodiklį Komisija nesirėmė Microsoft tyrimu, todėl net darant prielaidą, kad Google argumentai šiuo klausimu yra pagrįsti, jie neturi įtakos Komisijos atliktam minėto aprėpties rodiklio apskaičiavimui.

vii)

Išvada dėl rinkos dalies, kurią apėmė išimtinumo sąlyga, nustatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS

650

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad net Google palankiausiu atveju Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad, turint omenyje vietos sąlygos aprėptį, atsižvelgiant į šio sprendimo 602 punkte primintas aplinkybes, išimtinumo sąlygos, numatytos GPS, į kuriuos tiesioginiai partneriai paprastai įtraukdavo visas savo interneto svetaines, aprėpties galėjo pakakti, kad ši sąlyga galėtų turėti išstūmimo poveikį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto reikia konstatuoti, jog Komisija neįrodė, kad išimtinumo sąlyga dėl savo aprėpties galėjo sukelti tokį poveikį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d.

3)

Dėl tokio pat produktyvaus konkurento kriterijaus

651

Ginčijamo sprendimo 433 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS, galėjo išstumti galimą tokį pat produktyvų kaip Google konkurentą. Pirma, 2006–2009 m. iš tų GPS gautos pajamos sudarė [konfidencialu]–[konfidencialu] % reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinkos EEE. Antra, iš minėtų GPS gautos pajamos ir pajamos iš GPS, į kuriuos buvo įtraukta vietos sąlyga, 2009–2015 m. sudarė nuo [konfidencialu] iki [konfidencialu] % minėtos rinkos. Trečia, 2006–2016 m. Google priklausė „labai didelė“ rinkos dalis. Ketvirta, tai rinkai buvo būdingas tinklo poveikis.

652

Be to, ginčijamo sprendimo 434 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog „mažai tikėtina“, kad galimas toks pat produktyvus kaip Google tarpininkas būtų galėjęs atsirasti laikotarpiu, kai buvo taikoma išimtinumo sąlyga, numatyta su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS. Galiausiai ji nusprendė, kad klausimas, ar Google laikėsi strategijos, kuria siekta išstumti tokius pat produktyvius kaip ji konkurentus, neturi reikšmės.

653

Google teigia, kad Komisija neįrodė nei to, kad toks pat produktyvus kaip ji konkurentas nebūtų galėjęs patekti į reklamos, susijusios su paieška internete, tarpininkavimo rinką, nei to, kad toks konkurentas galėjo būti išstumtas iš minėtos rinkos. Surfboard priduria, kad ši sąlyga jai netrukdė pirkti reikalingos reklamos iš konkurentų, kai ji manė, jog konkuruojančio tarpininko paslaugos yra patrauklios. Ši bendrovė pažymi, kad, beje, vienai iš savo interneto svetainių pirko paslaugas iš Yahoo!.

i)

Įžanginės pastabos

654

Google teigia, kad Komisija tiesiog klaidingai nusprendė, jog buvo „mažai tikėtina“, kad galimas toks pat produktyvus kaip ji tarpininkas būtų galėjęs atsirasti laikotarpiu, per kurį buvo taikoma su visas interneto svetaines įtraukiančiais tiesioginiais partneriais sudarytuose GPS numatyta išimtinumo sąlyga. Ji mano, kad Komisija turėjo įrodyti, jog konkurencijos ribojimas buvo „tikėtinas“.

655

Komisija ginčija Google argumentus.

656