2020 6 3   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 172/23


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/737

2020 m. gegužės 27 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikymo sutartims dėl tam tikros veiklos, susijusios su tam tikrų pašto paslaugų teikimu Danijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 3335)

(Tekstas autentiškas tik danų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (1), ypač į jos 35 straipsnio 3 dalį,

pasikonsultavusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   FAKTAI

(1)

2019 m. gruodžio 19 d. Danija (toliau – pareiškėjas) e. paštu pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnio 1 dalį (toliau – prašymas). Prašymas atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1804 (2) 1 straipsnio 1 dalį.

(2)

Prašymas susijęs su tam tikrų pašto paslaugų teikimu Danijoje. Nagrinėjamos paslaugos prašyme apibūdintos taip:

a)

nacionalinės siuntinių pristatymo paslaugos, kurias įmonės teikia vartotojams (B2C) – standartinis siuntinių pristatymas iš įmonės, sudariusios pristatymo sutartį Danijoje, vartotojui („nuo durų iki durų“ arba į atsiėmimo punktą Danijoje);

b)

tarptautinės siuntinių pristatymo paslaugos, kurias įmonės teikia vartotojams (B2C):

—

standartinis siuntinių pristatymas iš įmonės, sudariusios pristatymo sutartis Danijoje, vartotojui, esančiam už Danijos ribų („nuo durų iki durų“ arba į siuntinių atsiėmimo punktą),

—

standartinis siuntinių pristatymas iš tarptautinės įmonės vartotojui Danijoje („nuo durų iki durų“ arba į atsiėmimo punktą Danijoje).

(3)

Danijos konkurencijos ir vartotojų reikalų institucija (toliau – DCAA), nepriklausoma nuo Danijos pramonės, verslo ir finansų ministerijos, Danijos vardu pateikė prašymą. Prašymą iniciavo bendrovė „PostNord“ (3), kuri yra vienintelis Danijos pašto sektoriuje veikiantis subjektas, kuriam taikomos viešųjų pirkimų taisyklės.

(4)

Prašyme buvo pateikta pagrįsta ir argumentuota DCAA pozicija. Nagrinėjamos veiklos srityje kompetentinga DCAA nuodugniai išanalizavo Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalies taikymo nagrinėjamai veiklai sąlygas pagal tos direktyvos 34 straipsnio 2 ir 3 dalis. DCAA pozicija buvo grindžiama apklausa, skirta faktiniams rinkos dalyviams ir potencialiems konkurentams Danijos nacionalinių ir tarptautinių standartinių siuntinių pristatymo paslaugų, kurias įmonės teikia vartotojams, rinkose.

(5)

2020 m. vasario 3 d. Komisija paprašė, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos. Pareiškėjo atsakymas gautas 2020 m. vasario 10 d.2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė papildomos informacijos apie konkurencijos padėtį tarptautinių B2C paslaugų siuntinių pristatymo rinkoje.

(6)

Pagal Direktyvos 2014/25/ES IV priedo 1 punkto a papunktį tos direktyvos 35 straipsnyje nurodyti įgyvendinimo aktai turi būti priimti per 90 darbo dienų, kai remiantis Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa daroma prielaida, kad į tam tikrą rinką galima laisvai patekti. Pagal Direktyvos 2014/25/ES IV priedo 1 punkto trečią pastraipą įgyvendinimo aktų priėmimo terminas prasideda pirmą darbo dieną po tos dienos, kurią Komisija gauna tos direktyvos 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, arba, jei kartu su prašymu pateiktina informacija yra neišsami, kitą darbo dieną po visos informacijos gavimo. Todėl pradinis terminas baigsis 2020 m. gegužės 11 d. (4) Komisija, pareiškėjui sutikus, šį terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 29 d.

2.   TEISINIS PAGRINDAS

(7)

Direktyva 2014/25/ES taikoma sutarčių dėl veiklos, susijusios su pašto paslaugomis, vykdymo skyrimui, išskyrus atvejus, kai veiklai taikoma išimtis pagal tos direktyvos 34 straipsnį.

(8)

Pagal Direktyvą 2014/25/ES sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti kurią nors veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2014/25/ES, tos direktyvos nuostatos netaikomos, jeigu šią veiklą valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias galima patekti be apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, kurie gali apimti nagrinėjamų produktų ar paslaugų savybes, alternatyvių produktų arba paslaugų, kurie laikomi pakeičiamais pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, buvimą, kainas ir daugiau kaip vieno atitinkamų produktų tiekėjo ar paslaugų teikėjo buvimą.

3.   VERTINIMAS

3.1.   Neribojamas patekimas į rinką

(9)

Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei atitinkama valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kuriais tas sektorius ar jo dalis atveriami konkurencijai. Tie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2014/25/ES III priede, kuriame dėl pašto paslaugų daroma nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB (5).

(10)

Kaip patvirtino pareiškėjas (6) ir remiantis Komisijos turima informacija, Danija perkėlė į nacionalinę teisę (7) ir taiko Direktyvą 97/67/EB. Todėl laikoma, kad patekimas į atitinkamą rinką yra neribojamas pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 3 dalį.

3.2.   Tiesioginis konkurencijos poveikis

(11)

Tiesioginis konkurencijos poveikis turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais rodikliais, kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Kalbant apie rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kadangi prašyme minimų įvairių veiklos rūšių sąlygos skiriasi, nagrinėjant konkurencinę padėtį reikėtų atsižvelgti į skirtingas aplinkybes atitinkamose rinkose.

(12)

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio konkurencijos ir kitų ES teisės sričių taisyklių taikymui. Visų pirma kriterijai ir metodai, taikyti vertinant Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nurodytą tiesioginį konkurencijos poveikį, nebūtinai sutampa su kriterijais ir metodais, taikytais atliekant vertinimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnius arba pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (8), kaip patvirtino Bendrasis Teismas (9).

(13)

Šiuo sprendimu siekiama nustatyti, ar prašyme nurodytos veiklos rinkose esama tokio lygio konkurencijos (rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje), kad (net jeigu netaikomos drausminės priemonės, nustatytos išsamiomis Direktyvos 2014/25/ES viešųjų pirkimų taisyklėmis) su atitinkamos prašyme nurodytos veiklos vykdymu susiję pirkimai bus vykdomi skaidriai, be diskriminacijos, taikant kriterijus, kuriais remdamiesi pirkėjai gali priimti ekonominiu požiūriu geriausią sprendimą.

(14)

Šiomis aplinkybėmis svarbu paminėti, kad nagrinėjamose rinkose viešųjų pirkimų taisyklės taikomos ne visiems rinkos dalyviams. Šiame prašyme minimose rinkose tik „PostNord“ yra perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje, ir todėl jam taikomos viešųjų pirkimų taisyklės. Bendrovės, kurioms tos taisyklės netaikomos, veikdamos tose rinkose paprastai gali daryti konkurencinį spaudimą rinkos dalyviams, kuriems taikomos viešųjų pirkimų taisyklės.

3.3.   Atitinkamos produkto rinkos apibrėžtis

(15)

Ankstesniuose sprendimuose (10) Komisija laikėsi nuomonės, kad siuntinių pristatymo paslaugų rinką galima suskirstyti į skubaus siuntinių pristatymo ir standartines pristatymo paslaugas (standartinės pristatymo paslaugos dar vadinamos uždelstojo pristatymo paslaugomis). Taip skirstant atsižvelgiama į tai, kad skubaus siuntinių pristatymo paslaugos teikiamos greičiau ir patikimiau nei standartinės paslaugos, kad kiekvienai iš tų paslaugų reikalinga kitokia infrastruktūra ir kad skubaus siuntinių pristatymo paslaugoms būdinga pridėtinė vertė, kaip antai stebėjimo ir sekimo paslaugos, ir dažniausiai jos yra brangesnės.

(16)

Ankstesniame sprendime (11) Komisija taip pat nustatė skirtumą tarp vidaus ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų. Komisija nustatė, kad vidaus siuntinių pristatymo paslaugas teikia bendrovės, naudojančios nacionalinius paskirstymo tinklus, o atliekant tarptautinį siuntinių pristatymą surenkami į užsienį vežami ir pristatomi siuntiniai; pastarąsias paslaugas teikia bendrovės, turinčios prieigą prie paskirties šalių tinklų.

(17)

Ankstesniuose sprendimuose Komisija nustatė, kad standartinės siuntinių pristatymo paslaugos vartotojams (C2X, t. y. C2C ir C2B) ir įmonėms (B2X, t. y. B2B ir B2C) sudaro atskiras produktų rinkas. Teikiant paslaugas vartotojams (C2X) ir paslaugas įmonėms (B2X) reikalinga kitokia infrastruktūra (visų pirma privatiems vartotojams prieinamas pašto skyrių tinklas). (12)

(18)

Be to, ankstesniuose sprendimuose Komisija konstatavo, kad B2B ir B2C siuntinių pristatymai negali būti pakeičiami vienas kitu. Kalbant apie pasiūlą, B2C siuntinių pristatymui reikia tankesnio tinklo privatiems gavėjams pasiekti, priešingai nei verslo gavėjams, kurie dažnai susitelkę tankiose grupėse. Todėl atstumas tarp įmonių gavėjų yra trumpesnis nei atstumas tarp vartotojų. Poveikis tinklo aprėpčiai ir sąnaudoms gali būti labai didelis, todėl B2B ir B2C siuntinių pristatymo rinkos skiriasi (13).

(19)

Pareiškėjo produkto rinkos apibrėžtis sutampa su ankstesne Komisijos praktika.

(20)

Remiantis 15–19 konstatuojamosiomis dalimis, atliekant vertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, galima manyti, kad atitinkamos produktų rinkos yra:

a)

vidaus B2C standartinių siuntinių pristatymo paslaugų rinka;

b)

tarptautinių B2C standartinių siuntinių pristatymo paslaugų rinka.

3.4.   Atitinkamos geografinės rinkos apibrėžtis

(21)

Ankstesnėje praktikoje (14) Komisija laikėsi nuomonės, kad B2C siuntinių pristatymo rinkos, neatsižvelgiant į vidaus ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų skirtumus, pagal aprėptį yra nacionalinės. Pareiškėjo pozicija sutampa su Komisijos praktika.

(22)

Kadangi nėra jokių požymių, kad geografinės rinkos aprėptis gali būti skirtinga, atliekant vertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, Komisija mano, kad vidaus ir tarptautinių B2C siuntinių pristatymo paslaugų geografinė aprėptis apima Danijos teritoriją.

3.5.   Rinkos analizė. Vidaus B2C siuntinių pristatymo paslaugos

(23)

Komisija pažymi, kad, kaip ir daugumoje valstybių narių, pastaraisiais metais Danijos rinkoje gerokai išaugo siuntinių kiekis, daugiausia dėl e. prekybos poveikio. Remiantis turima informacija, 2016–2018 m. „PostNord“ rinkos dalis sumažėjo […] (15), nuo […]% pagal vertę ir […]% pagal apimtį iki […]% pagal vertę (16) ir […]% pagal apimtį (17).

(24)

Nors „PostNord“ rinkos dalys per nustatytą laikotarpį sumažėjo, […] konkurentų rinkos dalys per stebėtą laikotarpį padidėjo […]. 2016–2018 m. […] konkurento rinkos dalis padidėjo nuo […]% iki […]% pagal vertę ir nuo […]% iki […]% pagal apimtį (18). Be to, per tą patį laikotarpį […] rinkos dalys padidėjo nuo […]% iki […]% pagal vertę ir nuo […]% iki […]% pagal apimtį (19). […]. Tuo remiantis galima manyti, kad jie (t. y. […]) galėtų daryti didelį konkurencinį spaudimą „PostNord“. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu pažymėti, kad […] sugebėjo padidinti savo rinką […] per gana trumpą laikotarpį, o tai rodo, kad […] bendrovei „PostNord“ daromas didelis konkurencinis spaudimas.

(25)

Be to, Komisija pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus į rinką pateko nauji veiklos vykdytojai – „DAO365“ ir „Burd Delivery“ (20) bei […] per pastaruosius trejus metus.

(26)

Šiame sprendime, nedarant poveikio konkurencijos teisės aktams, 23, 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodytus veiksnius reikėtų laikyti įrodymu, kad tą veiklą Danijoje veikia konkurencija. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, turėtų būti nustatyta, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę Danijoje vykdyti tą veiklą.

3.6.   Rinkos tyrimas. Tarptautinės B2C siuntinių pristatymo paslaugos

(27)

Komisija pažymi, kad, kaip ir vidaus B2C siuntinių pristatymo rinkoje, pastaraisiais metais tarptautinėje B2C siuntinių pristatymo rinkoje užfiksuotas didelis augimas. Tačiau, kitaip nei vidaus B2C siuntinių pristatymo rinkoje, kurioje įvyko konkurencijos pokyčių, „PostNord“ užimama tarptautinės B2C siuntinių pristatymo rinkos dalis per pastaruosius trejus metus išliko palyginti stabili tiek pagal vertę (21) ([…]% 2016 m., […]% 2017 m. ir […]% 2018 m.), tiek pagal apimtį (22) ([…]% 2016 m., […]% 2017 m. ir […]% 2018 m.) (23).

(28)

Tuo pačiu metu bendra rinkos dalis […] pagal vertę ir […] pagal apimtį. Tokie dydžiai neleidžia daryti išvados, kad šie konkurentai galėtų daryti didelį konkurencinį spaudimą bendrovei „PostNord“ ir kad rinkos padėtis galėtų greitai pasikeisti, atsižvelgiant į palyginti stabilią „PostNord“ rinkos dalį stebėtu laikotarpiu.

(29)

Pareiškėjas teigia, kad didelė tarptautinių B2C siuntinių pristatymo paslaugų dalis yra […]. Iš prašymo (24) matyti, kad […].

(30)

Tačiau net taikant konservatyvų metodą […], „PostNord“ rinkos dalis pagal apimtį vis dar yra […]. Kadangi […], mažai tikėtina, kad artimiausioje ateityje konkurencinė padėtis pasikeis.

(31)

Pareiškėjas nurodo (25), kad […]. Jis taip pat teigia, kad atsižvelgiant į augančią elektroninės prekybos rinką Danijoje ir Europoje, tikimasi, kad tarptautinio B2C siuntinių pristatymo paklausa didės. Galiausiai 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas pranešė Komisijai, kad „PostNord“ nustatė papildomų tarptautinių B2C siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų.

(32)

Tačiau pareiškėjas paaiškino, kad, remiantis „PostNord“ pateikta informacija, kai kurie iš šių paslaugų teikėjų (t. y. „Prime Cargo“, „Blue Water“, „Scan Logistics“, „GTX Logistics“ ir „Link Logistics“) patys tiesiogiai neteikia siuntinių pristatymo paslaugų, o siūlo logistikos sprendimus, įskaitant siuntinių platintojų, kaip antai „PostNord“, paslaugų pardavimą. Be to, atrodo, kad kai kurie kiti paslaugų teikėjai (t. y. „United Broker“, „Shipmondo“ ir „pakke.dk“) siūlo „konsolidavimo paslaugas“, t. y. IT sprendimus ir platformas. Pareiškėjas taip pat pripažino, kad Danijos rinkos dydis yra ribotas, o tai gali riboti siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų skaičių.

(33)

Komisija pažymi, kad 2019 m. į tarptautinę B2C siuntinių rinką atėjo naujas konkurentas „DAO 365“, tačiau dar nėra duomenų apie jo veiklos rezultatus šioje rinkoje. Nors tokios bendrovės, kaip nurodytosios 32 konstatuojamojoje dalyje, gali daryti tam tikrą konkurencinį spaudimą bendrovei „PostNord“, net jei jos pačios neteikia tarptautinių B2C siuntinių pristatymo paslaugų, remiantis pareiškėjo pateikta informacija negalima daryti išvados, kad taip iš tiesų yra. Tokio galimo konkurencinio spaudimo mastas yra ypač neaiškus, nes, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje, „PostNord“ rinkos dalis per stebėtą laikotarpį tiek pagal apimtį, tiek pagal vertę išliko stabili.

(34)

Atsižvelgiant į 27–33 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, negali būti daroma išvada, kad tarptautines B2C siuntinių pristatymo paslaugas Danijoje tiesiogiai veikia konkurencija. Todėl Direktyva 2014/25/ES turėtų būti toliau taikoma sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti tą veiklą Danijoje.

4.   IŠVADA

(35)

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos informacijos ir viešai prieinamos informacijos (26), šis sprendimas yra pagrįstas 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpio teisine ir faktine padėtimi. Sprendimas gali būti persvarstytas, jeigu teisinė ar faktinė padėtis iš esmės pasikeistų ir dėl to Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikymo sąlygos būtų nebevykdomos.

(36)

Su tarptautinių B2C siuntinių pristatymo paslaugomis susijusioms paslaugoms turi būti toliau taikoma Direktyva 2014/25/ES, todėl primenama, kad su keliomis veiklomis susijusios viešųjų pirkimų sutartys turėtų būti vertinamos pagal tos direktyvos 6 straipsnį. Tai reiškia, kad, kai perkantysis subjektas rengia mišrius pirkimus, t. y. pirkimus, kuriais siekiama paremti ir veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2014/25/ES, ir veiklą, kuriai ji taikoma, turi būti atsižvelgiama į pagrindinę veiklą, dėl kurios visų pirma siekiama sudaryti sutartį. Vykdant tokius mišrius pirkimus, kurių pagrindinis tikslas – remti tą veiklą, kuriai netaikoma išimtis, turi būti taikomos Direktyvos 2014/25/ES nuostatos. Jei neįmanoma objektyviai nustatyti, dėl kurios veiklos sutartis yra iš esmės sudaroma, ji turi būti skiriama pagal Direktyvos 2014/25/ES 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, kurios skiriamos perkantiesiems subjektams ir kuriomis siekiama suteikti galimybę Danijos teritorijoje vykdyti veiklą, susijusią su vidaus standartinėmis siuntinių pristatymo paslaugomis, kurias įmonės teikia vartotojams (B2C).

2 straipsnis

Direktyva 2014/25/ES toliau taikoma sutartims, kurios skiriamos perkantiesiems subjektams ir kuriomis siekiama suteikti galimybę Danijos teritorijoje vykdyti veiklą, susijusią su tarptautinėmis B2C standartinėmis siuntinių pristatymo paslaugomis.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Danijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2020 m. gegužės 27 d.

Komisijos vardu

Thierry BRETON

Komisijos narys


(1)   OL L 94, 2014 3 28, p. 243.

(2)   2016 m. spalio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1804 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų 34 ir 35 straipsnių taikymo išsamių taisyklių (OL L 275, 2016 10 12, p. 39).

(3)   „PostNord AB“ yra dviejų sujungtų pašto bendrovių „Posten AB“ ir „Post Danmark“, kurios oficialiai susijungė 2009 m. birželio 24 d., kontroliuojančioji bendrovė. „Post Danmark“ yra „PostNord“ patronuojamoji bendrovė, įsteigta ir veikianti Danijoje.

(4)   OL C 64, 2020 2 27, p. 55.

(5)   1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998 1 21, p. 14).

(6)  Žr. prašymo 4.1 skirsnį ir 1 priedėlį.

(7)  Perkėlimo į nacionalinę teisę aktas – Pašto įstatymas (Lovbekendtgoreste 2017–08–30, nr. 1040 Postlov)

(8)   2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

(9)   2016 m. balandžio 27 d. Sprendimo Österreichische Post AG prieš Komisiją, T-463/14, EU:T:2016:243, 28 punktas.

(10)   2013 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/154/ES dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms Vengrijos pašto sektoriaus paslaugoms (OL L 86, 2013 3 26, p. 22); 2009 m. balandžio 21 d. M.5152 – Posten AB/Post Danmark A/S; 2013 m. sausio 30 d. M.6570 – UPS/TNT Express ir 2016 m. sausio 8 d. M.7630 – FedEx/TNT Express.

(11)  Žr. 2009 m. balandžio 21 d. M. 5152 – Posten AB/Post Danmark A/S 54–57 punktus, 2013 m. sausio 30 d. Bylos M 6570 – UPS/TNT 165–182 punktus, 2016 m. sausio 8 d. Bylos M.7630 – FedEx/TNT 81–89 punktus. Taip pat žr. 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos sprendimą 2009/46/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms Švedijos pašto sektoriaus paslaugoms (OL L 19, 2009 1 23, p. 50) ir 2013 m. kovo 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/154/ES dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo kai kurioms Vengrijos pašto sektoriaus paslaugoms (OL L 86, 2013 3 26, p. 22).

(12)  Žr. 2009 m. balandžio 21 d. COMP/M.5152 – Posten AB/Post Danmark A/S 60 punktą; Bylos AT. 35.141 Deutsche Post AG 29 punktą; 2007 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimą 2007/564/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo tam tikroms paslaugoms pašto sektoriuje Suomijoje, išskyrus Alandų salas (OL L 215, 2007 8 18, p. 21); Sprendimą 2009/46/EB ir 2010 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimą 2010/142/ES dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB netaikymo tam tikroms paslaugoms pašto sektoriuje Austrijoje (OL L 56, 2010 3 6, p. 8).

(13)  Žr. 2009 m. balandžio 21 d. COMP/M.5152 – Posten AB/Post Danmark A/S 61 ir 62 punktus.

(14)   2009 m. balandžio 21 d. Byla COMP/M.5152 – Posten AB/Post Danmark A/S, 64–74 punktai.

(15)  […] – konfidenciali informacija.

(16)  Žr. prašymą, p. 11, 5 lentelė.

(17)  Žr. prašymą, p. 11, 6 lentelė.

(18)  Žr. prašymą, p. 11, 5 ir 6 lentelės.

(19)  Žr. prašymą, p. 11, 5 ir 6 lentelės.

(20)  Žr. prašymą, p. 16, 5.3.1 skirsnis.

(21)  Žr. prašymą, p. 12, 7 lentelė.

(22)  Žr. prašymą, p. 12, 8 lentelė.

(23)  Žr. prašymą, p. 21, pirma diagrama.

(24)  Žr. prašymą, p. 13, 2 ir 3 lentelės.

(25)  Žr. 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjo atsakymą į 2020 m. vasario 3 d. Komisijos prašymą pateikti informaciją, p. 2.

(26)  Žr. „Tarpvalstybinės elektroninės prekybos plėtra per siuntinių pristatymą“ ( „Development of Cross-border E-commerce through Parcel Delivery“ ) – Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato užsakymu „WIK Consult“ atliktą tyrimą, 2019 m. vasario mėn.; 2018 m. „PostNord“ metinę ir tvarumo ataskaitą ( „Annual and Sustainability Report“); „Pagrindiniai pašto sektoriaus pokyčiai 2013–2016 m.“ ( „Main Developments in the Postal Sector (2013–2016)“), Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato užsakymu „Copenhagen Economics“ atliktą tyrimą, 2018 m. liepos mėn.