Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 15 d. (*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektros energijos vidaus rinka – Reglamentas (ES) 2019/943 – 18 straipsnio 1 dalis – Direktyva (ES) 2019/944 – 9 straipsnis, 57 straipsnio 4 ir 5 dalys ir 59 straipsnio 1 dalies a punktas – Prieigos prie tinklų, naudojimosi tinklais ir tinklo stiprinimo mokesčiai – Nesusijusios sąnaudos, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos į tinklo tarifus turi būti įskaičiuotos sąnaudos, susijusios su skirstymo tinklų operatoriams nustatytais viešųjų paslaugų įpareigojimais – Nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumas vykdant savo užduotis ir įgaliojimus – Elektros energijos paskirstymo tarifų nustatymo metodika, grindžiama istorinių sąnaudų raida “
Byloje C‑199/25
dėl Hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) 2025 m. vasario 19 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2025 m. kovo 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Fluvius Halle-Vilvoorde (ankstesnis pavadinimas – Sibelgas),
Fluvius Kempen (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Vereniging voor de Energiedistributie in de Kempen en het Antwerpse (IVEKA)),
Fluvius IMEWO (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Maatschappij voor Energievoorziening in West- en Oost-Vlaanderen (IMEWO)),
Fluvius West (ankstesnis pavadinimas – Fluvius West ir Intercommunale Maatschappij voor Gas en Elektriciteit van het Westen (GASELWEST)),
Fluvius Zenne-Dijle (ankstesnis pavadinimas – Iverlek ir Provinciale Brabantse Energiemaatschappij (P.B.E.)),
Fluvius Midden-Vlaanderen (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Vereniging voor Energieleveringen in Midden-Vlaanderen (INTERGEM)),
Fluvius Antwerpen,
Fluvius Limburg,
prieš
Vlaamse Nutsregulator (ankstesnis pavadinimas – Vlaamse Regulator van de Elektriciteits-en Gasmarkt (VREG)),
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai M. Condinanzi (pranešėjas), N. Jääskinen, R. Frendo ir A. Kornezov,
generalinis advokatas M. A. Rantos,
posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2026 m. vasario 11 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Fluvius Halle-Vilvoorde (ankstesnis pavadinimas – Sibelgas), Fluvius Kempen (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Vereniging voor de Energiedistributie in de Kempen en het Antwerpse (IVEKA)), Fluvius IMEWO (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Maatschappij voor Energievoorziening in West- en Oost-Vlaanderen (IMEWO)), Fluvius West (ankstesnis pavadinimas – Fluvius West) ir Intercommunale Maatschappij voor Gas en Elektriciteit van het Westen(GASELWEST), Fluvius Zenne-Dijle (ankstesnis pavadinimas – Iverlek), ir Provinciale Brabantse Energiemaatschappij (P.B.E.), Fluvius Midden-Vlaanderen (ankstesnis pavadinimas – Intercommunale Vereniging voor Energieleveringen in Midden-Vlaanderen (INTERGEM)), Fluvius Antwerpen ir Fluvius Limburg, atstovaujamų advocaten T. Chellingsworth, P. Neven ir L. Pellens,
– Vlaamse Nutsregulator (ankstesnis pavadinimas – Vlaamse Regulator van de Elektriciteits-en Gasmarkt (VREG)), atstovaujamas advocaten V. Verbelen ir D. Verhoeven,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens, P. Cottin ir C. Pochet, padedamų advocaten C. Mathieu, S. Spiniello, F. Vandendriessche ir P. Wytinck,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Baeckelmans, O. Beynet, T. Scharf ir G. Wils,
susipažinęs su 2026 m. gegužės 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2019 m. birželio 5 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019, p. 54) 18 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant dešimties Flandrijos skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – ieškovai STO) ir Vlaamse Nutsregulator (ankstesnis pavadinimas – Vlaamse Regulator van de Elektriciteits – en Gasmarkt) (Flandrijos elektros energijos ir dujų reguliavimo institucija; toliau – VREG) ginčą dėl pastarosios Sprendimo BESL-2024-41, kuriuo nustatyta elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tarifų nustatymo metodika 2025–2028 m. reguliavimo laikotarpiu (toliau – ginčijamas sprendimas), teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas 2019/943
3 Reglamento 2019/943 1 straipsnyje „Dalykas ir taikymo sritis“ nurodyta:
„Šiuo reglamentu siekiama:
a) sudaryti sąlygas efektyviai pasiekti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, užtikrinant galimybę teikti rinkos signalus siekiant, kad būtų didinamas efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, tiekimo saugumas, lankstumas ir tvarumas, mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir daugėtų inovacijų;
b) nustatyti pagrindinius gerai veikiančių, integruotų elektros energijos rinkų principus, pagal kuriuos visiems išteklių teikėjams ir elektros vartotojams sudaroma nediskriminacinė galimybė patekti į rinką, suteikiamos galios vartotojams, užtikrinamas konkurencingumas pasaulio rinkoje ir galimybė naudoti reguliavimą apkrova, kaupti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą bei palengvinamas paskirstytosios paklausos ir pasiūlos telkimas, taip pat sudaromos sąlygos integruoti rinką ir sektorius ir pagal rinkos principus atlyginti už elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų išteklių.
<...>“
4 Šio reglamento 18 straipsnis „Prieigos prie tinklų, naudojimosi tinklais ir tinklo stiprinimo mokesčiai“ suformuluotas taip:
„1. Tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai, įskaitant prijungimo prie tinklų mokesčius, mokesčius už naudojimąsi tinklais ir, kai taikoma, mokesčius už susijusį tinklo stiprinimą, turi būti atspindintys sąnaudas, skaidrūs, jais turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo ir lankstumo poreikį ir jie turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Tie mokesčiai neapima nesusijusių sąnaudų, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.
<...> metodas, naudojamas tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos efektyvumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma taikomas taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais. <...>
2. Tarifų nustatymo metodikomis atspindimos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatorių [toliau – STO] fiksuotos išlaidos ir suteikiamos tinkamos paskatos perdavimo sistemos ir [STO] trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir energijos tiekimo saugumą, remti veiksmingas investicijas, susijusią mokslinių tyrimų veiklą ir palengvinti naudingas inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse.
<...>
4. Nustatant prieigos prie tinklo mokesčius atsižvelgiama į:
<...>
b) faktines sumokėtas ir gautas įmokas, taip pat ir numatomas būsimų laikotarpių įmokas, apytiksliai apskaičiuotas pagal ankstesnius laikotarpius.
<...>
7. Skirstymo tarifai turi atspindėti išlaidas, atsižvelgiant į sistemos naudotojų, įskaitant aktyviuosius vartotojus, skirstymo tinklo naudojimą. Skirstymo tarifai gali apimti tinklo sujungimo pajėgumų elementus ir gali būti diferencijuojami remiantis sistemos naudotojų energijos vartojimo ir gamybos profiliais. <...>
8. Skirstymo tarifų nustatymo metodikomis [STO] skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, be kita ko, perkant paslaugas. Tuo tikslu reguliavimo institucijos pripažįsta atitinkamas sąnaudas tinkamomis ir įtraukia tas sąnaudas į skirstymo tarifus bei gali nustatyti siektinus rezultatus, kad skatintų [STO] didinti efektyvumą savo tinkluose, <...>“
<...>
10. Reguliavimo institucijos, pagal [2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019, p. 125)] 59 straipsnį nustatydamos arba tvirtindamos perdavimo tarifus ir skirstymo tarifus arba jų metodikas, tinkamai atsižvelgia į geriausios praktikos ataskaitą.“
Direktyva 2019/944
5 Direktyvos 2019/944 80, 87 ir 90 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(80) kad elektros energijos vidaus rinka tinkamai veiktų, reguliavimo institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai nepriklausomos nuo visų kitų viešųjų ar privačiųjų interesų įtakos. <...>
<...>
(87) ši direktyva <...> nepanaikina valstybių narių galimybės nustatyti ir paskelbti savo nacionalinę energetikos politiką. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo valstybės narės konstitucinės sąrangos, galėtų būti priskirta valstybės narės kompetencijai nustatyti politikos sistemą, kurios laikydamosi turi veikti reguliavimo institucijos, pavyzdžiui, tiekimo saugumo srityje. Tačiau valstybės narės pateikiamomis bendrosios energetikos politikos gairėmis neturėtų būti pažeidžiamas reguliavimo institucijų nepriklausomumas ar savarankiškumas.
<...>
(90) ši direktyva turėtų būti aiškinama drauge su [Reglamentu 2019/943], kuriame išdėstomi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas naujas elektros energijos rinkos modelis, užtikrinsiantis geresnį atlygį už lankstumą, taip pat adekvačius kainos signalus ir integruotų trumpojo laikotarpio rinkų veikimo plėtrą. Reglamentu [943/943] taip pat nustatomos naujos taisyklės įvairioms sritims, įskaitant pajėgumų mechanizmus ir perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą.“
6 Šios direktyvos 9 straipsnio „Viešųjų paslaugų įpareigojimai“ 2 ir 3 dalyse nustatyta:
„2. Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas SESV nuostatas, visų pirma į jos 106 straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus vadovaujantis bendros ekonominės svarbos interesais, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami bei turi užtikrinti Sąjungos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. <...>
3. Kai yra numatyta finansinė kompensacija, kitos kompensavimo formos ir išimtinės teisės, kurias valstybė narė suteikia šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems įpareigojimams vykdyti arba universaliosioms paslaugoms, kaip nustatyta 27 straipsnyje, teikti, tai turi būti daroma nediskriminaciniu ir skaidriu būdu.“
7 Tos direktyvos 57 straipsnio „Reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas“ 4 ir 5 dalyse nustatyta:
„4. Valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir susijusiais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis:
a) būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų;
b) užtikrintų, kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys:
i) veiktų nepriklausomai nuo visų rinkos interesų ir
ii) vykdydami reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų ir jų nevykdytų. Tas reikalavimas neturi įtakos atitinkamam glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ar vyriausybės pateiktoms bendrosioms politinėms gairėms, nesusijusioms su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis pagal 59 straipsnį.
5. Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:
a) reguliavimo institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo;
<...>“
8 Tos pačios direktyvos 59 straipsnio „Reguliavimo institucijų pareigos ir įgaliojimai“ 1 dalies a punkte nustatyta:
„Reguliavimo institucijos pareigos yra šios:
a) laikantis skaidrumo kriterijų, nustatyti ar patvirtinti perdavimo ar skirstymo tarifus ar jų metodikas arba ir tarifus, ir metodikas;
<...>“
9 Direktyvos 2019/944 I priedo „Faktiniu gamtinių dujų suvartojimu grindžiamų sąskaitų išrašymo ir informacijos pateikimo sąskaitose būtiniausi reikalavimai“ 3 punkte numatyta:
„Vartotojo kaina – trijų sudedamųjų dalių suma: energijos ir tiekimo komponento, tinklo komponento (perdavimo ir skirstymo) bei komponento, kurį sudaro mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos.
Tais atvejais, kai sąskaitose pateikiama išskaidyta galutinio vartotojo kaina, visoje Sąjungoje vartojamos išskaidytos kainos trijų komponentų bendros apibrėžtys, nustatytos [2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1952 dėl Europos dujų ir elektros energijos kainų statistikos, kuriuo panaikinama Direktyva 2008/92/EB (OL L 311, 2016, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 3)].“
Reglamentas 2016/1952
10 Reglamento 2016/1952 II priedo 5 punkto a papunktyje nurodyta, kad elektros energijos kaina galutiniams vartotojams pagal suvartojimo grupę yra trijų pagrindinių komponentų suma: energijos ir tiekimo komponento, tinklo komponento (perdavimo ir skirstymo) ir komponento, kurį sudaro mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir išlaidos. Konkrečiai tinklo komponentas galutiniam vartotojui apima šias galutiniam vartotojui tenkančias sąnaudas: perdavimo ir skirstymo tarifus, perdavimo ir skirstymo nuostolius, tinklo sąnaudas, vartotojų aptarnavimo sąnaudas, sistemos priežiūros sąnaudas ir skaitiklių nuomos bei skaitiklių rodmenų nuskaitymo sąnaudas. Kita vertus, komponentas, kurį sudaro mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir išlaidos, apibrėžiamas kaip šio 5 punkto a papunktyje išvardytų įvairių subkomponentų suma, tarp kurių, be kita ko, yra mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir išlaidos, susijusios su skatinimu naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos skatinimu.
Belgijos teisė
11 Vlaams Gewest (Flandrijos regionas) priimto ir pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2009 m. gegužės 8 d. Decreet houdende algemene bepalingen betreffende het energiebeleid (Energiedecreet) (Dekretas dėl bendrųjų energetikos politikos nuostatų; Belgisch Staatsblad, 2009 m. liepos 7 d., p. 46145; toliau – Energetikos dekretas) 4.1.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„[VREG] parengia tarifų nustatymo metodiką ir įgyvendina savo kompetenciją dėl tarifų nustatymo, siekdama skatinti stabilų ir nuspėjamą reguliavimą, kuriuo prisidedama prie tinkamo liberalizuotos rinkos veikimo, o STO įgalinami atlikti būtinas investicijas į savo skirstymo sistemas.“
12 Šio dekreto 4.1.32 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„[VREG] parengia tarifų nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šias gaires:
<...>
5° tarifai atspindi faktiškai patirtas išlaidas, jeigu jos atitinka efektyviai veikiančio panašaus subjekto ar veiklos sąnaudas;
<...>
10° dekretu ar pagal jį nustatytos viešųjų paslaugų įpareigojimų biudžeto vykdymo išlaidos, kurios nėra finansuojamos iš mokesčių, rinkliavų, subsidijų, įnašų ir įmokų, skaidriai ir nediskriminuojant įtraukiamos į tarifus po to, kai jas patikrina [VREG];
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 Ieškovai STO buvo VREG paskirti elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tinklų operatoriais tam tikrose Flandrijos (Belgija) teritorijose.
14 Eksploatuodami šiuos tinklus ieškovai STO patiria sąnaudų, kurias su tam tikrais apribojimais ir sąlygomis gali susigrąžinti iš šių tinklų naudotojų, taikydami elektros energijos ir gamtinių dujų paskirstymo tarifus (toliau – tinklo tarifai). Vis dėlto, kadangi ieškovai STO pagal įstatymą yra monopolininkai, VREG reguliuoja jų tinklo tarifus, nustatydama taikytiną tarifų nustatymo metodiką. Šia metodika, kuri paprastai nustatoma ketverių metų laikotarpiui, nustatomas pajamų, kurias ieškovai STO gali gauti iš tinklo tarifų, siekdami padengti savo tinklo eksploatavimo išlaidas, lygis.
15 Taip nustatomos pajamos padengia dvi sąnaudų kategorijas. Viena vertus, dalis šių pajamų padengia išorines sąnaudas, t. y. sąnaudas, kurioms ieškovai STO negali daryti jokios įtakos ir kurių neįmanoma sumažinti efektyvesniu tinklo eksploatavimu. Visos šios sąnaudos, taikant tinklo tarifus, perkeliamos skirstomųjų tinklų naudotojams.
16 Kita vertus, kitas minėtų pajamų komponentas padengia endogenines sąnaudas, t. y. pagrįstas ir būtinas sąnaudas, susijusias su tinklų eksploatavimu ir duomenų valdymu, kurias ieškovai STO gali paveikti, pavyzdžiui, nusidėvėjimo sąnaudas, tinklo eksploatavimo sąnaudas ir sąnaudas, susijusias su investuotu kapitalu.
17 2024 m. birželio 21 d. VREG, remdamasi Energetikos dekretu, priėmė ginčijamą sprendimą, juo nustatė 2025–2028 m. elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tarifų nustatymo metodiką. Ši metodika apima formules, skirtas nustatyti leistinas pajamas, padengiančias pagrįstas ir būtinąsias ieškovų STO endogenines sąnaudas, atitinkančias didžiausias endogenines sąnaudas, kurias jie gali perkelti skirstomųjų tinklų naudotojams.
18 Šiuo tikslu toje tarifų nustatymo metodikoje atsižvelgiama į ieškovų STO sąnaudų raidą. Konkrečiau kalbant, VREG pirmiausia atsižvelgia į sektorių endogeninių sąnaudų raidą, t. y. į visų Flandrijoje įsikūrusių STO suvestines endogenines sąnaudas, susijusias su ta pačia reguliuojama veikla, per ankstesnį tarifų laikotarpį, t. y. 2019–2023 m. laikotarpį. Antra, numatyta, kad visą 2025–2028 m. laikotarpį endogeninėms sąnaudoms padengti skirtų leidžiamų pajamų bazinė dalis kasmet keičiasi dėl infliacijos. Todėl šiai bazinei daliai taikoma ex post korekcija, remiantis faktiškai nustatyta infliacija. Trečia, VREG taip pat atsižvelgia į efektyvaus veikimo paskatą, vadinamą „frontier shift“, kuri atspindi geriausių rezultatų pasiekusių STO našumo padidėjimą, pasiektą taikant geriausią praktiką ir technologinę pažangą, ir kuri, VREG nuomone, yra būtina siekiant kompensuoti ieškovų STO tarpusavio veiksmingos konkurencijos nebuvimą. Galiausiai, ketvirta, prie endogeninėms sąnaudoms padengti skirtų leidžiamų pajamų bazinės dalies pridedami penki papildomi endogeniniai elementai, kurie šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą tikslais nėra reikšmingi.
19 2024 m. liepos 19 d. ieškovai STO pareiškė ieškinį Hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, prašydami panaikinti ginčijamą sprendimą. Jie, be kita ko, teigia, kad tarifų nustatymo metodika, kurią VREG pritaikė nustatydama elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo tarifus 2025–2028 m. laikotarpiu, pažeidžiamos Energetikos dekreto 4.1.30 ir 4.1.32 straipsnių nuostatos, Direktyva 2019/944, Reglamento 2019/943 18 straipsnyje nurodytas sąnaudas atspindinčių tarifų nustatymo principas ir keli su geru administravimu susiję principai.
20 Teisminio ginčo, kurį nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, eigoje savo ruožtu VREG, be kita ko, teigė, kad 2025–2028 m. laikotarpiui nustatytame tarifų nustatymo metodika galėtų prieštarauti Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrajam sakiniui, nes pagal Energetikos dekreto 4.1.32 straipsnio 1 dalies 10 punktą tarifai apima nesusijusias sąnaudas, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.
21 VREG, be kita ko, teigia, kad Flandrijos teisės aktuose ieškovams STO nustatomi įvairūs viešųjų paslaugų įpareigojimai (toliau – VPĮ), iš kurių kai kurie yra finansinio pobūdžio, kaip antai VPĮ, susiję su racionalaus energijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimu, taip pat su žaliosios elektros energijos sertifikatų ir kogeneracijos sertifikatų įsigijimu. Už šių įpareigojimų vykdymą ieškovai STO gauna kompensacijas, iš dalies finansuojamas iš Energiefonds (Energetikos fondas) skiriamų lėšų ir iš Flandrijos regiono bendrųjų išlaidų biudžeto. Atskaičius šias kompensacijas likusios išlaidos, susijusios su finansiniais VPĮ, perkeliamos į elektros energijos tinklo tarifus. Tačiau, VREG teigimu, dauguma šių viešųjų paslaugų teikėjų siekia socialinių ir aplinkosaugos tikslų, todėl jie negali būti siejami su skirstymo tinklų eksploatavimu.
22 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos suderinamos su Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu, pagal kurį į tinklo tarifus neturi būti įtrauktos „nesusijusios sąnaudos, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai“. Šio teismo teigimu, sąvoka „nesusiję politikos sričių tikslai“ reiškia tikslus, nesusijusius su pačių tinklų plėtra ir efektyviu jų eksploatavimu. Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad skatinant naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, be kita ko, nustatant pareigą įsigyti žaliosios elektros energijos sertifikatus ir kogeneracijos sertifikatus, siekiama kitokių energetikos politikos tikslų nei tikslai, susiję su skirstomųjų tinklų plėtra ar efektyviu jų eksploatavimu. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar dalies su VPĮ susijusių sąnaudų, kurios kitaip nefinansuojamos, perkėlimas į tinklo tarifus yra suderinamas su Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu, net jei šios sąnaudos visiškai nesusijusios su tinklų eksploatavimu.
23 Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, atsižvelgiant į Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį, tarifų nustatymo metodika, grindžiama ieškovų STO istorinėmis sąnaudomis, yra suderinama su reglamentu be akivaizdžios šių sąnaudų efektyvumo kontrolės. Pagal šią nuostatą reikalaujama, kad tinklų naudotojams perkeliamos sąnaudos atitiktų efektyviai veikiančio ir panašią struktūrą turinčio STO sąnaudas, o tai, minėto teismo teigimu, reikštų, kad ieškovų STO taikomi tinklo tarifai negali viršyti lygio, kurį lemtų konkurencinga rinka. Šiuo klausimu pripažindamas, kad rėmimasis istoriniais empiriniais duomenimis gali pasirodyti reikšmingas, siekia sužinoti, ar tarifų reguliavimas, grindžiamas tik istorinėmis sąnaudomis, be jų veiksmingumo vertinimo mechanizmo, iš tikrųjų yra suderinamas su Reglamento 2019/943 tikslu ir apskritai su pačiu monopolinei rinkai taikomu reguliavimo tikslu neleisti nustatyti kainų, kurios būtų didesnės už kainas, vyraujančias konkurencijos sąlygomis.
24 Galiausiai, trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl galimybės laikinai palikti galioti ginčijamu sprendimu patvirtintos tarifų nustatymo metodikos pasekmes, jeigu tas sprendimas turėtų būti laikomas prieštaraujančiu Sąjungos teisei. Jo teigimu, taip pat remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, Energetikos dekreto 4.1.32 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir (arba) ginčijamo sprendimo pasekmių laikiną palikimą galima pagrįsti privalomaisiais teisinio saugumo pagrindais. Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad panaikinimas be pakeitimų laiko atžvilgiu galėtų pakenkti teisiniam saugumui.
25 Šiomis aplinkybėmis Hof van beroep te Brussel (Briuselio apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento 2019/943] 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama tokia nacionalinės teisės norma, kaip [Energetikos dekreto] 4.1.32 straipsnio 1 dalies 10 punktas, pagal kurį į tarifus turi būti įskaičiuotos sąnaudos, susijusios su [VPĮ], nustatytais šiuo dekretu arba juo remiantis, kurios nėra finansuojamos iš mokesčių, rinkliavų, subsidijų, įnašų ir įmokų?
2. Ar [Reglamento 2019/943] 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reguliavimo institucijai per se draudžiama patvirtinti elektros energijos skirstymo tarifų nustatymo metodiką, pagal kurią reikšmingai [STO], kurių pajamos yra reguliuojamos, sąnaudų daliai yra taikomas istorinių sąnaudų raidos metodas (pagal kurį pajamos nustatomos remiantis ankstesnėmis sąnaudomis), ar taikant šią metodiką istorinių sąnaudų dydis papildomai turėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į sąnaudų efektyvumą ?
3. Jei [prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismas], remdamasis atsakymais į pirma nurodytus prejudicinius klausimus, nuspręstų, kad VREG pažeidė vieną ar kelias iš šiuose klausimuose nurodytų nuostatų kylančių pareigų, ar jis galėtų laikinai palikti galioti šių nuostatų pasekmes tam, kad būtų išvengta teisinio nesaugumo?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
26 Pirmiausia reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali reikėti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kuriomis nacionalinis teismas nesirėmė, formuluodamas savo klausimą (žr. 1986 m. kovo 20 d. Sprendimo Tissier, 35/85, EU:C:1986, 9 punktą ir 2019 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Centraal Justitieel Incassobureau (Finansinių baudų pripažinimas ir vykdymas), C‑671/18, EU:C:2019:1054, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Aplinkybė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimuose formaliai nurodė tam tikras konkrečias Sąjungos teisės nuostatas, netrukdo Teisingumo Teismui pateikti jam visapusišką Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris gali būti naudingas sprendimui jo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje priimti, iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrenkant Sąjungos teisės klausimus, kuriuos, atsižvelgiant į ginčo dalyką, reikia išaiškinti (žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 26 punktą ir 2026 m. sausio 22 d. Sprendimo Secab, C‑423/23, EU:C:2026:32, 29 punktą).
28 Nagrinėjamu atveju pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys, kiek šia nuostata draudžiama į prieigos prie tinklo mokesčius įskaičiuoti nesusijusias sąnaudas, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos į tinklo tarifus įtraukiamos sąnaudos, atsirandančios vykdant šiuose teisės aktuose STO nustatytus VPĮ, kai šios sąnaudos nėra finansuojamos iš mokesčių, rinkliavų, subsidijų, įnašų ir įmokų?
29 Taigi minėtas teismas siekia nustatyti, ar tai, kad į tinklo tarifus pagal nacionalinės teisės aktų nuostatą įtraukiamos su VPĮ susijusios sąnaudos, nors šie VPĮ iš pirmo žvilgsnio neturi jokio tiesioginio ryšio su tinklo eksploatavimu, o veikiau susiję su kita viešąja politika, t. y. su energetikos politikos tikslais, kurie skiriasi nuo tų, kurie susiję su skirstymo tinklų plėtra ar veiksmingu eksploatavimu, yra suderinama su Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antru sakiniu.
30 Siekiant tinkamai atsakyti į pirmąjį klausimą, būtina taip pat atsižvelgti į Direktyvos 2019/944 nuostatas, visų pirma į 9 straipsnį, 57 straipsnio 4 ir 5 dalis, 59 straipsnio 1 dalies a punktą ir jos I priedo 3 punktą. Šios nuostatos atitinkamai susijusios su VPĮ, nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumu, jų užduotimis ir įgaliojimais, taip pat su minimaliais reikalavimais sąskaitų išrašymo ir su sąskaitų išrašymu susijusios informacijos srityje.
31 Taigi reikia konstatuoti, kad pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys, siejamas su Direktyvos 2019/944 9 straipsniu, 57 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 59 straipsnio 1 dalies a punktu ir šios direktyvos I priedo 3 punktu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias į tinklo tarifus įtraukiamos sąnaudos, atsirandančios vykdant šiuose teisės aktuose STO nustatytus VPĮ, kai šios sąnaudos nėra finansuojamos iš mokesčių, rinkliavų, subsidijų, įnašų ir įmokų.
32 Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti į jos tekstą, kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktas ir 2023 m. liepos 6 d. Sprendimo Alace ir Canpelli, C‑758/24 ir C‑759/24, EU:C:2025:591, C‑8/24, EU:C:2025:591, 91 punktas).
33 Pirma, grįžtant prie Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotės, šioje nuostatoje teigiama, kad tinklo operatorių taikomi prieigos prie tinklų mokesčiai, įskaitant prijungimo prie tinklų mokesčius, mokesčius už naudojimąsi tinklais ir, kai taikoma, mokesčius už susijusį tinklo stiprinimą, turi būti atspindintys sąnaudas, skaidrūs, jais turi būti atsižvelgiama į tinklo saugumo ir lankstumo poreikį ir jie turi atitikti faktines patirtas išlaidas, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas, ir taikomi nediskriminuojant. Be to, šioje nuostatoje numatyta, kad tie mokesčiai neapima nesusijusių sąnaudų, kuriomis remiami nesusiję politikos sričių tikslai.
34 Kaip savo išvados 45 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė apibrėžti prieigos prie tinklo mokesčius, reikalaudamas, kad su jais susijusios sąnaudos būtų siejamos su tinklo eksploatavimu, tačiau nei šios nuostatos, nei kitų Reglamento 2019/943 nuostatų formuluotė neleidžia vienareikšmiškai apibrėžti sąvokų „prieigos prie tinklų mokesčiai“, „nesusijusios sąnaudos“ ir „nesusiję politikos sričių tikslai“.
35 Antra, kalbant apie kontekstą, kuriame įtvirtinta Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, pirmiausia pažymėtina, kad pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą metodika, naudojama tinklo mokesčiams nustatyti, nešališkai remia visos sistemos veiksmingumą ilguoju laikotarpiu, taikant kainų signalus vartotojams ir gamintojams, ir visų pirma ši metodika taikoma taip, kad nebūtų teigiamai ar neigiamai diskriminuojama elektros energijos gamyba prie skirstymo lygmens ir prie perdavimo lygmens prijungtais įrenginiais.
36 Be to, minėto 18 straipsnio 2 dalyje iš esmės numatyta, kad tarifų nustatymo metodikomis atspindimos perdavimo sistemos ir STO fiksuotos išlaidos ir suteikiamos tinkamos paskatos perdavimo sistemos ir skirstymo tinklų operatoriams trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, siekiant didinti efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir energijos tiekimo saugumą, remti veiksmingas investicijas, susijusią mokslinių tyrimų veiklą ir palengvinti naudingas inovacijas vadovaujantis vartotojų interesais skaitmeninimo, lankstumo paslaugų ir tinklų sujungimo srityse.
37 Galiausiai, Reglamento 2019/943 18 straipsnio 7 ir 8 dalyse konkrečiai reglamentuojami skirstymo tarifai ir skirstymo tarifų nustatymo metodikos. Jose, be kita ko, numatyta, kad pirmieji turi atspindėti sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kaip skirstymo sistema naudojasi sistemos naudotojai, įskaitant aktyviuosius vartotojus, o antrosios turi apimti priemones, kuriomis STO skatinami užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą bei gali nustatyti siektinus rezultatus, kad skatintų šiuos operatorius didinti veiksmingumą savo tinkluose.
38 Taigi šiose nuostatose nenumatyta, kad šie tarifai ir metodikos gali apimti su VPĮ vykdymu susijusias sąnaudas.
39 Siekiant nustatyti Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos taikymo sritį, šią nuostatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į platesnį normatyvinį kontekstą, kuriame ji įtvirtinta, ir šiuo aspektu atsižvelgti į Direktyvos 2019/944, kuri, kaip matyti iš jos 90 konstatuojamosios dalies, turi būti siejama su Reglamentu 2019/943, nuostatas, kaip tai patvirtina minėto reglamento 18 straipsnio 7 dalyje daroma aiški nuoroda į šią direktyvą.
40 Visų pirma, atsižvelgiant į šio sprendimo 30 ir 31 punktuose išdėstytus motyvus, reikia atsižvelgti į šios direktyvos 9 straipsnį, 57 straipsnio 4 ir 5 dalis, 59 straipsnio 1 dalies a punktą bei šios direktyvos I priedo 3 punktą.
41 Šiuo klausimu, kalbant apie VPĮ, Direktyvos 2019/944 9 straipsnyje pripažįstama valstybių narių diskrecija tiek nustatant VPĮ, kuriuos jos ketina nustatyti STO, tipą, tiek nustatant jų finansavimo sąlygas. Konkrečiau tariant, šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas SESV nuostatas, visų pirma į jos 106 straipsnį, valstybės narės elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriuose veikiančioms įmonėms gali nustatyti viešųjų paslaugų įpareigojimus vadovaujantis bendros ekonominės svarbos interesais. Šie įpareigojimai gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir klimato apsaugą. Be to, minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms pripažįstama galimybė už nustatytų VPĮ vykdymą nediskriminuojant ir skaidriai suteikti šioms įmonėms finansinę kompensaciją, kitas kompensavimo formas ir išimtines teises.
42 Be to, reikėtų pažymėti, kad, pagal Direktyvos 2019/944 I priedo 3 punktą, kuriame nustatyti minimalūs sąskaitų išrašymo ir sąskaitų informacijai taikomi reikalavimai, elektros energijos kaina galutiniams vartotojams yra trijų pagrindinių komponentų suma, t. y. ją sudaro, pirma, „energijos ir tiekimo“ komponentas, antra, „tinklo“ (perdavimo ir skirstymo) komponentas ir, trečia, komponentas, kurį sudaro „mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos“. Šiame 3 punkte taip pat nurodyta, kad atitinkama šių komponentų apibrėžtis pateikta Reglamento 2016/1952 II priede, kuriame aiškiai nustatyta, kad trečiasis komponentas („mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos“) gali apimti, be kita ko, mokesčius, susijusius su skatinimu naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
43 Iš to matyti, kad Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti „mokesčiai“ yra tik vienas iš trijų pagrindinių galutiniam vartotojui taikomos kainos komponentų, t. y. kaina, susijusi su mokesčiais už „tinklą“ (toliau – tinklo mokesčiai).
44 Kaip savo išvados 55 ir 56 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, ši nuostata susijusi tik su STO faktiškai patirtomis išlaidomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su tinklo naudojimu, prijungimu ar stiprinimu, todėl šios nuostatos taikymo sritis negali būti išplėsta taip, kad apimtų tarifų komponentus, neturinčius jokio ryšio su faktiniu tinklo naudojimu.
45 Šiomis aplinkybėmis su VPĮ susijusios išlaidos, kurias sąskaitose nurodo STO, negali būti laikomos „tinklo mokesčiais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalį. Kadangi jie iš principo yra Direktyvos 2019/944 I priedo 3 punkte nurodytos galutiniam vartotojui taikomos kainos trečiojo komponento, kurį sudaro „mokesčiai, rinkliavos, įmokos ir išlaidos“, dalis, jie nepatenka į šio 18 straipsnio taikymo sritį.
46 Be to, Direktyvos 2019/944 9 straipsniu iš esmės nedraudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriose numatyta galimybė STO perkelti galutiniams vartotojams su atitinkamos valstybės narės jiems nustatytų VPĮ vykdymu susijusias išlaidas, taip pat mokesčių forma, su sąlyga, kad šio finansavimo parametrai ir tvarka atitiktų minėtos direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. visų pirma nediskriminavimo principo ir skaidrumo reikalavimo laikymąsi (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Оvergas Mrezhi et Balgarska gazova asotsiatsia, C‑5/19, EU:C:2020:343, 88 punktą).
47 Kalbant apie reguliavimo institucijų nepriklausomybę, jų užduotis ir įgaliojimus, tos direktyvos 57 straipsnio 4 dalyje iš esmės nustatyta, kad valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ši reguliavimo institucija, vykdydama jai šia direktyva ir susijusiais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis, būtų teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų, ir kad jos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys veiktų nepriklausomai nuo visų komercinių interesų ir vykdydami reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokios vyriausybės arba kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų ir jų nevykdytų. Vis dėlto remiantis minėtos direktyvos 57 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu pastarasis reikalavimas neturi įtakos glaudžiam bendradarbiavimui, jeigu jo reikia, su kitomis suinteresuotomis nacionalinėmis institucijomis ar vyriausybės pateiktoms bendrosioms gairėms, nesusijusioms su tos pačios direktyvos 59 straipsnyje numatytais reguliavimo uždaviniais ir įgaliojimais, tarp kurių, remiantis to straipsnio 1 dalies a punktu, yra uždavinys nustatyti arba patvirtinti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tarifus arba jų apskaičiavimo metodus (šiuo klausimu žr. 2025 m. kovo 6 d. Sprendimo Alajärven Sähkö ir kt., C‑48/23, EU:C:2025:144, 30 punktą).
48 Šio 57 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta, kad, siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad ši institucija galėtų priimti savarankiškus sprendimus nepriklausomai nuo jokio politinio organo (šiuo klausimu žr. 2025 m. kovo 6 d. Sprendimo Alajärven Sähkö ir kt., C‑48/23, EU:C:2025:144, 31 punktą).
49 Direktyvos 2019/944 57 straipsnio nuostatos iš esmės atspindi tos direktyvos 80 ir 87 konstatuojamąsias dalis, kuriose nustatyta, viena vertus, kad tam, kad elektros energijos vidaus rinka tinkamai veiktų, reguliavimo institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai nepriklausomos nuo visų kitų viešųjų ar privačiųjų interesų įtakos ir, kita vertus, kad ši direktyva nepanaikina valstybių narių galimybės nustatyti ir paskelbti savo nacionalinę energetikos politiką (šiuo klausimu žr. 2025 m. kovo 6 d. Sprendimo Alajärven Sähkö ir kt., C‑48/23, EU:C:2025:144, 32 punktą).
50 Konkrečiai kalbant, šiuo klausimu, kaip galima teigti remiantis tos direktyvos 87 konstatuojamąja dalimi ir kaip nustatyta SESV 194 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, valstybės narės turi teisę apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas. Ši direktyva iš valstybių narių neatima galimybės nustatyti ir skelbti nacionalinę energetikos politiką, taip pat nustatyti reguliavimo institucijų veiksmų planą, ypač kiek tai susiję su tiekimo saugumu. Dėl šių priežasčių valstybės narės gali laisvai priimti savo teisės aktus dėl nacionalinės elektros energijos rinkos, išskyrus kiek tai susiję su toje direktyvoje numatytais reguliavimo institucijų uždaviniais ir įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2025 m. kovo 6 d. Sprendimo Alajärven Sähkö ir kt., C‑48/23, EU:C:2025:144, 39 punktą).
51 Darytina išvada, jog, kaip savo išvados 45 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas elektros energijos vidaus rinkos veikimas, būtina, kad, pirma, nacionalinės reguliavimo institucijos būtų įgaliotos priimti sprendimus dėl visų jų kompetencijai priklausančių reguliavimo aspektų ir būtų nepriklausomos, ir, antra, kad pagal Direktyvą 2019/944 iš valstybių narių nebūtų atimta galimybė nustatyti ir skelbti savo nacionalinę energetikos politiką bei nustatyti sistemą, pagal kurią šios institucijos vykdo savo užduotis.
52 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors pagal Direktyvos 2019/944 59 straipsnio 1 dalies a punktą tinklo mokesčių nustatymas patenka į nacionalinių reguliavimo institucijų kompetenciją, tačiau taip nėra mokesčių, rinkliavų, įmokų ar kitų išlaidų, kurios nėra susijusios su prieiga prie tinklo ar jo naudojimu, todėl nepatenka į Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, atveju, net jei jie daro poveikį elektros energijos skirstymo kainai, taikomai galutiniam vartotojui.
53 Tas pats pasakytina, be kita ko, apie išlaidas, susijusias su paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai VPĮ, ir šių išlaidų susigrąžinimo tvarka. Iš tiesų valstybės narės pasirinktas atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos rėmimo savo teritorijoje būdas, nesvarbu, ar tai būtų tiesioginės subsidijos, fiskaliniai mechanizmai, ar, kaip šioje byloje, priemonė, kuria sąnaudos perkeliamos galutiniams vartotojams, priklauso tik nuo energetikos politikos pasirinkimo, kuris nepriskirtas prie nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijos. Vis dėlto iš esmės pagal jokią Sąjungos teisės nuostatą nedraudžiama valstybėms narėms įgalioti kompetentingą nacionalinę instituciją reguliuoti su VPĮ susijusius tarifus. Be to, neatrodo, kad reguliavimo institucijai suteiktas įgaliojimas nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į šias sąnaudas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, galėtų pakenkti šių institucijų nepriklausomumui ir funkcijoms.
54 Galiausiai, trečia, reikia pažymėti, kad Reglamentu 2019/943 siekiami tikslai, nurodyti jo 1 straipsnyje, ir, be kita ko, veiksmingas energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimas, taip pat pagrindinių principų, kuriais grindžiamos veiksmingos ir integruotos elektros energijos rinkos, apibrėžimas, pagal kurį visiems išteklių teikėjams ir elektros vartotojams sudaroma nediskriminacinė galimybė patekti į rinką, suteikiamos galios vartotojams, užtikrinamas konkurencingumas pasaulio rinkoje ir galimybė naudoti reguliavimą apkrova, kaupti energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, nėra tokio pobūdžio, kad paneigtų šio sprendimo 43 –46 punktuose, taip pat 52 ir 53 punktuose pateiktą aiškinimą.
55 Šiuo atveju Energetikos dekreto 4.1.32 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad išlaidos, susijusios su VPĮ, nustatytų STO pagal šį dekretą, biudžeto vykdymu, kurios nėra finansuojamos iš mokesčių, rinkliavų, subsidijų, įnašų ir įmokų, VREG atlikus patikrinimą skaidriai ir nediskriminuojančiai įtraukiamos į tarifus, taigi galiausiai perkeliamos tinklo naudotojams.
56 Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Flandrijos teisės aktų leidėjo ieškovams STO nustatyti finansinio pobūdžio VPĮ yra iš dalies finansuojami iš Energetikos fondo skirtų lėšų ir iš dalies – iš kompensacijų, skiriamų iš Flandrijos regiono bendrųjų išlaidų biudžeto. Su šiais VPĮ susijusios grynosios sąnaudos, visų pirma susijusios su racionalaus energijos naudojimo skatinimu, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu ir žaliųjų sertifikatų bei kogeneracijos sertifikatų įsigijimu, įtraukiamos į tinklo tarifus.
57 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad su VPĮ susijusios sąnaudos buvo apskaitytos ne kategorijoje, atitinkančioje trečiąjį tarifų nustatymo komponentą, numatytą Direktyvos 2019/944 I priedo 3 punkte, bet kategorijoje, susijusioje su tinklo mokesčiais, kuri atitinka šioje nuostatoje numatytą antrąjį tarifų nustatymo komponentą, kurioje iš esmės turi būti nurodomos tik su tinklu siejamos sąnaudos.
58 Vis dėlto vien aplinkybės, kad su VPĮ susijusios sąnaudos apskaitos požiūriu buvo priskirtos prie tinklo mokesčių, nepakanka, kad būtų įrodytas nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, nesuderinamumas su Reglamento 2019/943 18 straipsniu.
59 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento 2019/943 18 straipsniu ir Direktyvos 2019/944 nuostatomis siekiama užtikrinti, kad iš tinklo mokesčių dengiamos sąnaudos ir toliau būtų objektyviai identifikuojamos, būtų apskaičiuojamos taikant skaidrią metodiką ir nebūtų naudojamos netiesiogiai finansuoti su skirstymo sistemos eksploatavimu nesusijusią politiką.
60 Taigi – su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, – ar su VPĮ susijusios sąnaudos, nors formaliai padengiamos iš tinklo mokesčių, vis dėlto yra aiškiai atskirtos nuo šių mokesčių arba tinklo tarifų apskaičiavimo ir nustatymo metodikos, todėl atitinka atskirą tarifą, kuris iš tikrųjų pridedamas prie taip nustatytų mokesčių, tokia situacija savaime negali pažeisti reikalavimų, kylančių iš Reglamento 2019/943 18 straipsnio ir, be kita ko, jame numatyto skaidrumo reikalavimo.
61 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, neatsižvelgiant į formalų kvalifikavimą, tvarka, pagal kurią ieškovai STO su finansiniais VPĮ susijusias sąnaudas integruoja į tinklo mokesčius arba tinklo tarifus, neturi įtakos šių mokesčių, reglamentuojamų Reglamento 2019/943 18 straipsnyje, apskaičiavimo metodui, nes jie nepatenka į VREG kompetencijos ir užduočių sritį, ir ar jie atitinka šį skaidrumo reikalavimą.
62 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys, siejamas su Direktyvos 2019/944 9 straipsniu, 57 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 59 straipsnio 1 dalies a punktu ir I priedo 3 punktu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos į tinklo tarifus turi būti įtraukiamos sąnaudos, susijusios su šiuose teisės aktuose STO nustatytų VPĮ vykdymu, kai šios sąnaudos nėra finansuojamos kitaip, su sąlyga, kad šios sąnaudos nėra įtrauktos į mokesčių apskaičiavimo ir nustatymo metodiką, kuri patenka į nacionalinės reguliavimo institucijos kompetenciją, ir yra aiškiai atskirtos nuo šių mokesčių.
Dėl antrojo klausimo
63 Dėl antrojo klausimo, susijusio su elektros energijos skirstymo tarifų nustatymo metodika, grindžiama STO istorinių sąnaudų raida, suderinamumu su Sąjungos teise, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį, kuriuo remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikalaujama, kad tinklo mokesčiai atspindėtų STO patirtas sąnaudas tiek, kiek jos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo STO patirtas išlaidas. Pagal šio sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodytą jurisprudenciją, siekiant pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti į šio 18 straipsnio 2, 7 ir 8 dalis, kuriose nurodyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tarifai ir jų nustatymo metodikos.
64 Taigi reikia konstatuoti, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalimis, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybės narės reguliavimo institucijai draudžiama nustatyti elektros energijos skirstymo tarifų metodiką, grindžiamą istorinių sąnaudų raida, taip nustatant STO pajamas, remiantis jų sąnaudomis per paskutinius penkerius ataskaitinius metus, jei taikant šią metodiką nėra vykdoma šių sąnaudų lygio kontrolė, leidžianti užtikrinti, kad jos atitiktų veiksmingo ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus sąnaudas.
65 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 33–37 punktuose, reikia konstatuoti, kad Reglamento 2019/943 18 straipsnyje nenustatyta jokia konkreti elektros energijos skirstymo tarifų metodika, o apibrėžiami tokiai metodikai keliami reikalavimai.
66 Vadinasi, kadangi Reglamente 2019/943 nėra konkretesnių nuostatų dėl tarifų nustatymo metodikos, kuria siekiama skatinti STO didinti veiksmingumą, pagal šio reglamento 18 straipsnio 10 dalį ir Direktyvos 2019/944 59 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės reguliavimo institucija turi nustatyti tinkamą elektros energijos skirstymo tarifų nustatymo metodiką.
67 Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 74 punkte pažymėjo generalinis advokatas, turint omenyje šios institucijos užduoties sudėtingumą ir techninį pobūdį, ši institucija turi turėti didelę diskreciją, kad nustatytų elektros energijos skirstymo tarifų nustatymo metodiką. Tačiau ši diskrecija vis dėlto apribojama pareiga laikytis visų Reglamente 2019/943 18 straipsnyje numatytų reikalavimų, taip pat nacionalinės elektros energijos rinkos teisės aktų ir jai būdingų specialių sąlygų. Todėl tokia institucija negali būti įpareigota taikyti konkrečios metodikos, bet turi turėti galimybę pritaikyti tarifų nustatymo ir apskaičiavimo metodiką pagal skirtingus parametrus (pagal analogiją žr. 2025 m. spalio 23 d. Sprendimo Gaso ir Conexus Baltic Grid, C‑87/24, EU:C:2025:826, 86 punktą).
68 Be to, tai, kad dėl paprastos aplinkybės, jog valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos pasirinkta metodika iš dalies grindžiama istoriniais duomenimis, kurie naudojami kaip atskaitos taškas vertinant būsimas STO sąnaudas, ji savaime netampa nesuderinama su Reglamento 2019/943 18 straipsniu.
69 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar ginčijamame sprendime įtvirtinta tarifų nustatymo metodika atitinka iš Reglamento 2019/943 18 straipsnio kylančius reikalavimus, atsižvelgiant į bendrą šios metodikos analizę.
70 Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad minėta metodika grindžiama pajamų reguliavimo modeliu, nes leidžia nustatyti pajamas, kurias ieškovai STO turi teisę gauti iš skirstomųjų tinklų naudotojų taikydami tinklo tarifus, kad būtų padengtos eksploatavimo sąnaudos. Be to, toje metodikoje numatyti koregavimo veiksniai, kuriais siekiama didinti bendrą sistemos veiksmingumą, įskaitant energijos vartojimo veiksmingumą, taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis kontroliuoti ieškovų STO patirtas sąnaudas, kurios perkeliamos į tinklo tarifus.
71 Tiksliau tariant, siekdama nustatyti bazinę leidžiamų pajamų dalį, skirtą endogeninėms sąnaudoms padengti, VREG pirmiausia atsižvelgia į sektorių endogeninių sąnaudų raidą, užfiksuotą per ankstesnį tarifų laikotarpį, t. y. 2019–2023 m. laikotarpį. Antra, jame numatyta, kad per visą 2025–2028 m. laikotarpį ši bazinė dalis kasmet kinta dėl infliacijos, atliekant ex post korekciją, grindžiamą faktiškai konstatuota infliacija. Trečia, be istorinių sąnaudų raidos, VREG taip pat atsižvelgia į veiksmingumo paskatą, vadinamą „frontier shift“, kuri atspindi geriausių rezultatų pasiekusių įmonių našumo padidėjimą, pasiektą taikant geriausią praktiką ir technologinę pažangą, ir kuri, VREG nuomone, yra būtina siekiant kompensuoti ieškovų STO tarpusavio konkurencijos sumažėjimą. Galiausiai, ketvirta, prie endogeninėms sąnaudoms padengti skirtų leidžiamų pajamų bazinio komponento pridedami penki papildomi endogeniniai elementai, kurie, kaip nurodyta šio sprendimo 18 punkte, nėra reikšmingi šio prašymo dėl prejudicinio sprendimo tikslais.
72 Šiomis aplinkybėmis, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šioje tarifų nustatymo metodikoje numatyta, jog VREG tikrina, ar STO deklaruotos sąnaudos yra pagrįstos, siekiant užtikrinti, kad tokios sąnaudos atitinka veiksmingo ir struktūriškai palyginamo STO sąnaudas.
73 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalimis, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybės narės reguliavimo institucijai nedraudžiama nustatyti elektros energijos skirstymo tarifų metodiką, grindžiamą istorinių sąnaudų raida, taip nustatant STO pajamas, remiantis jų sąnaudomis per paskutinius penkerius ataskaitinius metus, jei ši metodika atitinka 18 straipsnyje numatytus reikalavimus ir, konkrečiai kalbant, apima mechanizmus, užtikrinančius, kad sąnaudos, apskaitytos taikant minėtą metodiką, protinga apimtimi atitiktų veiksmingo ir struktūriškai palyginamo STO sąnaudas.
Dėl trečiojo klausimo
74 Atsižvelgiant į pateiktus atsakymus į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antras sakinys, siejamas su 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, 9 straipsniu, 57 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 59 straipsnio 1 dalies a punktu ir I priedo 3 punktu,
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos į tinklo tarifus turi būti įtraukiamos sąnaudos, susijusios su šiuose teisės aktuose skirstymo tinklų operatoriams nustatytų viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymu, kai šios sąnaudos nėra finansuojamos kitaip, su sąlyga, kad šios sąnaudos nėra įtrauktos į mokesčių apskaičiavimo ir nustatymo metodiką, kuri patenka į nacionalinės reguliavimo institucijos kompetenciją, ir yra aiškiai atskirtos nuo šių mokesčių.
2. Reglamento 2019/943 18 straipsnio 1 dalis, siejama su šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalimis,
turi būti aiškinamas taip:
pagal ją valstybės narės reguliavimo institucijai nedraudžiama nustatyti elektros energijos skirstymo tarifų metodiką, grindžiamą istorinių sąnaudų raida, taip nustatant skirstymo tinklų operatoriams pajamas, remiantis jų sąnaudomis per paskutinius penkerius ataskaitinius metus, jei ši metodika atitinka šiame 18 straipsnyje numatytus reikalavimus ir, konkrečiai kalbant, apima mechanizmus, užtikrinančius, kad sąnaudos, apskaitytos taikant minėtą metodiką, protinga apimtimi atitiktų veiksmingo ir struktūriškai palyginamo skirstymo tinklų operatoriaus sąnaudas.
Parašai.
* Proceso kalba: nyderlandų.