<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑206/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CC0206</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:212">EU:C:2017:212</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO N. WAHL IŠVADA – BYLA C-206/16</P><P>MARCO TRONCHETTI PROVERA IR KT.</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Nils Wahl Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20170315">2017 m. kovo 15 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑206/16</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Marco Tronchetti Provera SpA ir kt.</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Commissione Nazionale per le Società e la Borsa (Consob)</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(Consiglio di Stato (Valstybės Taryba, Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Bendrovių teisė</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2004/25/EB</KEYWORD><KEYWORD>Smulkiųjų akcininkų interesų apsauga pateikus perėmimo pasiūlymus</KEYWORD><KEYWORD>5 straipsnio 4 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės normos, leidžiančios priežiūros institucijai koreguoti perėmimo pasiūlyme nurodytą kainą</KEYWORD><KEYWORD>Slaptas siūlytojo ar sutartinai su juo veikiančių asmenų ir vieno ar daugiau pardavėjų susitarimas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl tinkamo Direktyvos 2004/25/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="142" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="2004">OL L 142, 2004, p. 12</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 20) su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="20090311">2009 m. kovo 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Antroji dalis) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="087" PAGE.FIRST="109" DATE.PUB="2009">OL L 87, 2009, p. 109</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 5 straipsnio 4 dalies išaiškinimo. Pagal tą nuostatą valstybės narės gali įgalioti nacionalinę vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją (toliau – NVPI) pakoreguoti privalomo perėmimo pasiūlymo, pateikto vadovaujantis ta direktyva, kainą. Tačiau toje direktyvoje numatytas reikalavimas, kad tokios priemonės būtų taikomos pagal <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>aiškiai nustatytus<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba, Italija) kilo abejonių, ar galimas tą direktyvą įgyvendinančio Italijos teisės akto, pagal kurį Italijos NVPI <HT TYPE="ITALIC">Commissione Nazionale per le Società e la Borsa</HT> (Nacionalinė bendrovių ir vertybinių popierių biržos komisija, toliau – <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT>) leidžiama slapto susitarimo atveju didinti privalomame perėmimo pasiūlyme nurodytą kainą, taikymas pagrindinės bylos aplinkybėmis laikytinas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>aiškiai nustatytu<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagrindinė byla ypatinga tuo, kad pasiūlyta kaina buvo koreguojama dėl kito sandorio, o ne to, dėl kurio kilo pareiga pateikti privalomą perėmimo pasiūlymą. Be to, nenustatyta, kad visos tame kitame sandoryje dalyvavusios šalys ketino sudaryti slaptą susitarimą arba joms buvo žinoma apie jo grėsmę. Todėl ši byla leis Teisingumo Teismui išaiškinti, kokios yra valstybių narių galios leisti NVPI nukrypti nuo Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>aukščiausios mokamos kainos taisyklės<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> (toliau – AMKT) ribos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Kaip paaiškinsiu toliau, Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalimi valstybėms narėms iš esmės leidžiama įgalioti NVPI koreguoti privalomame perėmimo pasiūlyme nurodytą kainą ankstesniame punkte minimo slapto susitarimo atveju. Tačiau pagal tą nuostatą šią taisyklę draudžiama taikyti įvairiomis aplinkybėmis, kurios, jeigu nebūtų taikoma ta direktyva, nacionalinėje teisėje nebūtų laikomos slapto susitarimo atvejais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyva 2004/25</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Perėmimo pasiūlymų tvarka, nustatyta Direktyva 2004/25, pagal jos 1 straipsnį (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>) susijusi su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>įmonių, kurias reglamentuoja valstybių narių teisės aktai, vertybinių popierių perėmimo pasiūlymais, kai visais tais vertybiniais popieriais ar jų dalimi leidžiama prekiauti &lt;…&gt; reguliuojamoje rinkoje<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>. Direktyvos 2 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Sąvokų apibrėžimai<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> 1 dalies a punkte sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>perėmimo pasiūlymas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> (arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>pasiūlymas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>) apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>viešas (išskyrus pačios pasiūlymą gavusios bendrovės pasiūlymą) privalomas arba savanoriškas bendrovės vertybinių popierių savininkams pateiktas pasiūlymas perleisti visus vertybinius popierius ar tam tikrą jų dalį po to, kai yra įsigyta pasiūlymą gaunančios bendrovės kontrolė, arba siekiant įsigyti pasiūlymą gaunančios bendrovės kontrolę pagal nacionalinius teisės aktus<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Bendrieji principai<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Kad būtų įgyvendinta ši direktyva, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>visiems pasiūlymą gaunančios bendrovės tos pačios klasės vertybinių popierių savininkams turi būti taikomas vienodas režimas; be to, jei kuris nors asmuo įgyja bendrovės kontrolę, kiti vertybinių popierių savininkai turi būti apsaugoti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pasiūlymą gaunančios bendrovės vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos, kad galėtų padaryti pagrįstą sprendimą dėl pasiūlymo; &lt;…&gt;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>neturi būti sukurtos pasiūlymą gaunančios bendrovės, siūlytojo bendrovės ar bet kurios kitos su pasiūlymu susijusios bendrovės vertybinių popierių dirbtinės rinkos, dėl kurių vertybinių popierių kainos didėjimas arba mažėjimas taptų dirbtinis ir būtų iškraipytas normalus rinkų funkcionavimas;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, valstybės narės:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>užtikrina, kad būtų laikomasi būtiniausių šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>gali nustatyti papildomas sąlygas ir nuostatas, kurios yra griežtesnės už šioje direktyvoje nustatytas pasiūlymų reguliavimo sąlygas ir reikalavimus.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 4 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Priežiūros institucija ir taikytina teisė<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> 2 dalyje nurodoma perėmimo priežiūros kompetentinga NVPI. Jos a punkte nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>[i]nstitucija, kompetentinga pasiūlymui prižiūrėti, turi būti tos valstybės narės institucija, kurioje pasiūlymą gaunanti bendrovė turi savo registruotą būstinę, jei tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje yra leidžiama prekiauti tos bendrovės vertybiniais popieriais<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 4 straipsnio 5 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>5. Priežiūros institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, kurių reikia jų pareigoms vykdyti, įskaitant įgaliojimą užtikrinti, kad pasiūlymo šalys laikytųsi pagal šią direktyvą taikomų ar priimtų taisyklių.</P><?PAGE NO="3"?><P>Jei yra laikomasi bendrųjų principų, nustatytų 3 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės taisyklėse gali numatyti, kad pagal šią direktyvą jos nustato ar pradeda taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas nuo tų taisyklių:</P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>įrašydamos tokias leidžiančias nukrypti nuostatas į savo nacionalines taisykles, kad būtų galima atsižvelgti į nacionaliniu lygiu nustatytas aplinkybes[,]</TXT><P>ir (arba)</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>suteikdamos priežiūros institucijoms, jei jos yra kompetentingos, įgaliojimus nesilaikyti tokių nacionalinių taisyklių, siekiant atsižvelgti į i punkte minėtas aplinkybes, arba kitomis konkrečiomis aplinkybėmis, ir tokiu atveju yra būtinas pagrįstas sprendimas.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 5 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Smulkiųjų akcininkų apsauga, privalomas pasiūlymas ir teisinga kaina<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kai fizinis ar juridinis asmuo pats arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ir dėl to turi &lt;…&gt; bendrovės vertybinius popierius, kurie kartu su jo turimu tokių vertybinių popierių paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų vertybinių popierių paketu tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia jam nustatytą balsavimo teisių toje bendrovėje procentą, kuris suteikia jam tos bendrovės kontrolę, valstybės narės užtikrina, kad toks asmuo privalėtų padaryti pasiūlymą, kuris būtų tos bendrovės smulkiųjų akcininkų apsaugos priemonė. Toks pasiūlymas kuo anksčiau pateikiamas visiems visų tokių vertybinių popierių paketų savininkams teisinga kaina, apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="005.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Aukščiausia kaina, kurią už tuos pačius vertybinius popierius moka siūlytojas arba sutartinai su juo veikiantys asmenys per tam tikrą valstybių narių nustatytą ne trumpesnį kaip šešių mėnesių ir ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį iki šio straipsnio 1 dalyje minėto pasiūlymo, laikoma teisinga kaina. Jei viešai paskelbus pasiūlymą, bet dar jo neuždarius priėmimui siūlytojas arba sutartinai su juo veikiantys asmenys perka vertybinius popierius aukštesne nei pasiūlymo kaina, siūlytojas padidina savo pasiūlymą, kad jis būtų ne mažesnis už aukščiausią kainą, mokamą už taip įsigytus vertybinius popierius.</ALINEA><ALINEA>Jei yra laikomasi 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų principų, valstybės narės gali įgalioti savo priežiūros institucijas pakoreguoti šios dalies pirmojoje pastraipoje minėtą kainą aiškiai nustatytomis aplinkybėmis ir pagal aiškiai nustatytus kriterijus. Tuo tikslu jos gali sudaryti sąrašą aplinkybių, kuriomis aukščiausia kaina gali būti koreguojama ją didinant arba mažinant, pavyzdžiui, kai aukščiausia kaina buvo nustatyta pirkėjo ir pardavėjo susitarimu, kai atitinkamų vertybinių popierių rinkos kaina yra manipuliuojama, kai apskritai rinkos kainoms arba tam tikroms rinkos kainoms įtakos turi išimtiniai įvykiai, arba siekiant išgelbėti sunkumus patiriančią įmonę. Jos taip pat gali nustatyti taikytinus tokiais atvejais kriterijus, pavyzdžiui, vidutinę rinkos vertę per tam tikrą laikotarpį, likviduojamos bendrovės vertę arba kitus objektyvius vertinimo kriterijus, kurie paprastai yra taikomi finansų analizėje.</ALINEA><ALINEA>Bet koks priežiūros institucijos sprendimas koreguoti teisingą kainą turi būti pagrįstas ir viešai paskelbtas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Italijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="19980224">1998 m. vasario 24 d.</DATE> Įstatyminiame dekrete Nr. 58, konsoliduojančiame visas nuostatas dėl finansinio tarpininkavimo, kaip tai suprantama pagal <DATE ISO="19960206">1996 m. vasario 6 d.</DATE> Įstatymo Nr. 52 8 ir 21 straipsnius (<HT TYPE="ITALIC">decreto legislativo <DATE ISO="19980224">24 febbraio 1998</DATE>, n. 58</HT>. <HT TYPE="ITALIC">Testo unico delle disposizioni in materia di intermediazione finanziaria, ai sensi degli articoli 8 e 21 della legge <DATE ISO="19960206">6 febbraio 1996</DATE>, n. 52</HT>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>GURI, bendra serija, Nr. 7<DATE ISO="19980301">1</DATE>, <DATE ISO="19980326">1998 m. kovo 26 d.</DATE> – Paprastasis priedas Nr. 52.</P></NOTE>, su pakeitimais (toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 58/1998) nustatytos Direktyvą 2004/25 įgyvendinančios nuostatos. Jo 106 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Viešas visų akcijų perėmimo pasiūlymas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="106.003"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>3.</NO.PARAG><ALINEA><P><HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> reglamentu reglamentuojami šie atvejai:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>kai <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> motyvuotu sprendimu pasiūlymas padidinamas nurodant didesnę nei didžiausia sumokėta kainą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti investuotojus ir jeigu susiklosto bent viena iš šių aplinkybių:</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>sudarytas slaptas siūlytojo ar sutartinai su juo veikiančių asmenų ir vieno ar daugiau pardavėjų susitarimas.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="19990514">1999 m. gegužės 14 d.</DATE> nutarimu <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> priėmė <DATE ISO="19980224">1998 m. vasario 24 d.</DATE> Įstatyminio dekreto Nr. 58 įgyvendinimo reglamentą dėl emitentams taikomo reglamentavimo (<HT TYPE="ITALIC">Regolamento di attuazione del decreto legislativo <DATE ISO="19980224">24 febbraio 1998</DATE>, n. 58, concernente la disciplina degli emittenti</HT>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>GURI, bendra serija, Nr. 1<DATE ISO="19990523">23</DATE>, <DATE ISO="19990528">1999 m. gegužės 28 d.</DATE> – Paprastasis priedas Nr. 100.</P></NOTE>, kuris buvo iš dalies pakeistas (toliau – Įgyvendinimo reglamentas). Jo 47octies straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Kainos padidinimas slapto susitarimo atveju<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="047.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Remiantis [Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998] 106 straipsnio 3 dalies d punkto 2 papunkčiu, <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> koreguoja pasiūlymo kainą ją padidindama, jeigu iš nustatyto siūlytojo ar sutartinai su juo veikiančių asmenų ir vieno ar daugiau pardavėjų sudaryto slapto susitarimo paaiškėtų, kad pripažintas didesnis atlygis, nei nurodė siūlytojas. Tokiu atveju pasiūlymo kaina lygi nustatytam atlygiui.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudicinis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130517">2013 m. gegužės 17 d.</DATE> bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Marco Tronchetti Provera SpA</HT> (toliau – MTP), kurios pagrindinis akcininkas yra Marco Tronchetti Provera, per MTP kontroliuojamas įmones kartu su kitomis bendrovėmis įsteigė bendrovę <HT TYPE="ITALIC">Lauro Sessantuno SpA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130605">2013 m. birželio 5 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> pateikė rinkai viešą perėmimo pasiūlymą, pagal kurį ketino įsigyti visas <HT TYPE="ITALIC">Camfin SpA</HT> akcijas už 0,80 EUR akcijos kainą, nustatytą pagal tų akcijų rinkos kainas per paskutiniuos 12 mėnesių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Tuo metu, kai buvo pateiktas privalomas perėmimo pasiūlymas, <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> tiesiogiai ir netiesiogiai valdė 26,19 % <HT TYPE="ITALIC">Pirelli &amp; C. SpA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT>) akcijų. Kai kurie <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> akcininkai, tarp jų <HT TYPE="ITALIC">Malacalza Investimenti srl</HT> (toliau – MCI), MTP, <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Allianz SpA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Fondiaria SAI SpA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">FonSai</HT>), anksčiau buvo sudarę vadinamąjį kapitalo įšaldymo susitarimą (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> susitarimas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>MCI, būdama ir <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcininkė, priėmė <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> pasiūlymą ir už pirmiau nurodytą kainą <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> perleido 12,37 % <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> kapitalo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130605">2013 m. birželio 5 d.</DATE> rinkai taip pat buvo pranešta, kad: i) <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> nutraukė MTP ir MCI sudarytus susitarimus dėl <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT>; ii) MCI pardavė turėtas <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcijas; iii) MCI iš <HT TYPE="ITALIC">Allianz</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">FonSai</HT> įgijo <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> akcijų, sudarančių 6,98 % jos įstatinio kapitalo, už 7,80 EUR akcijos kainą ir iv) <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> susitarimo šalys, kurioms vadovavo M. Tronchetti Provera, leido <HT TYPE="ITALIC">Allianz</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">FonSai</HT> nesilaikyti susitarimo dėl dalies ar visų turimų akcijų, kurioms galiojo minėtas susitarimas (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> akcijos).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Perėmimas buvo užbaigtas <DATE ISO="20131011">2013 m. spalio 11 d.</DATE> po to, kai <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> iš pradžių įsigijo 95,95 % <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> kapitalo, o vėliau pasinaudojo teise įsigyti likusias akcijas ir tapo viso <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> kapitalo turėtoja, todėl šios akcijos buvo išbrauktos iš biržos sąrašų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į kai kurių <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> smulkiųjų akcininkų pateiktą skundą, <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> <DATE ISO="20130912">2013 m. rugsėjo 12 d.</DATE> pradėjo nagrinėjamo perėmimo pasiūlymo kainos didinimo procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Priėjusi prie išvados, jog per tuos mainus MCI už <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcijų pardavimą gautas bendras atlygis sudarė daugiau nei 0,80 EUR už akciją, <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> įžvelgė galimą slaptą susitarimą ir <DATE ISO="20130925">2013 m. rugsėjo 25 d.</DATE> nutarimu Nr. 18662 (toliau – ginčijamas nutarimas) akcijos vieneto kainą padidino 0,03 EUR iki 0,83 EUR už akciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Tokia aukštesnė kaina apskaičiuota 6,6 mln. EUR sumą, kurią, <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> vertinimu, sudarė MCI gauta nauda <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> akcijas įsigijus mažesne kaina, dalijant iš <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> įsigytų <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcijų skaičiaus. Taip nustačius naująją kainą, bendra <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> mokėtina suma padidėjo iki maždaug 8,5 mln. EUR.</P></NOTE>. Vėliau ginčijamo sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas keturiais <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per il Lazio</HT> (Lacijaus regiono administracinis teismas) <DATE ISO="20140319">2014 m. kovo 19 d.</DATE> sprendimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Tie keturi sprendimai yra apskųsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> vartojama įvairiuose Italijos teisės aktuose. Nors tiksli tos sąvokos reikšmė nėra nekintama, pagal ją turėtų būti sudarytas trečiosioms šalims nenaudingas neteisėtas ir apgaulingas susitarimas, kuriuo išvengiama privalomų teisės aktų nuostatų ir kuris suponuoja tyčios elemento buvimą visų susitarimo dalyvių naudai. To teismo manymu, <HT TYPE="ITALIC">Allianz</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">FonSai</HT> apie tokį susitarimą nebuvo žinoma. O jeigu laikomasi tokio sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> aiškinimo, skundai, kuriuos pateikė, be kita ko, MTP ir <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT>, turi būti priimtini.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas toliau nurodo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> gali būti aiškinama kitaip, atsižvelgiant į, be kita ko, nagrinėjamos teisės srities specifiką ir <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> suteiktų reguliavimo įgaliojimų pobūdį. Vis dėlto dėl tokio aiškinimo gali kilti teisinio tikrumo problemų, nes ekonominės veiklos vykdytojams būtų neįmanoma numatyti, kaip elgtis iki perėmimo pasiūlymo pateikimo. Abejodamas dėl tinkamo Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies aiškinimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Ar tinkamai taikant [Direktyvos 2004/25] 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, siejamą su tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais bendraisiais principais, ir tinkamai taikant Europos Sąjungos teisėje įtvirtintus bendruosius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo, protingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus, draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip numatytos [Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998] 106 straipsnio 3 dalies d punkto 2 papunktyje su vėlesniais pakeitimais ir [Įgyvendinimo reglamento] 47octies straipsnyje su vėlesniais pakeitimais, kuriomis <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> leidžiama padidinti minėtame 106 straipsnyje numatyto viešo perėmimo pasiūlymo kainą, kai susiklosto aplinkybė, rodanti, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>buvo sudarytas slaptas siūlytojo ar sutartinai su juo veikiančių asmenų ir vieno ar daugiau pardavėjų susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, nenurodant konkrečių su tokiu atveju susijusių veiksmų, taigi aiškiai neapibrėžiant kriterijų ir aplinkybių, kurioms susidarius <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> leidžiama padidinant koreguoti viešo perėmimo pasiūlymo kainą?<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadinės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Tai pirmas kartas, kai Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį. Tiesą pasakius, Teisingumo Teismas šiame teisės akte nustatytas normas apskritai aiškins tik antrą kartą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr. <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Audiolux ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑101/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:626">EU:C:2009:626</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, visų pirma 47–51 punktus.</P></NOTE>. Be to, <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> priėmus nutartį šią bylą perduoti Teisingumo Teismui, <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per il Lazio</HT> taip pat nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą penkiais klausimais dėl Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies aiškinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Teisingumo Teismo nagrinėjamos bylos <HT TYPE="ITALIC">Amber Capital Italia ir Amber Capital Uk</HT>, C‑654/16; <HT TYPE="ITALIC">Hitachi Rail Italy Investments</HT>, C‑655/16; <HT TYPE="ITALIC">Finmeccanica</HT>, C‑656/16; <HT TYPE="ITALIC">Bluebell Partners</HT>, C‑657/16, ir <HT TYPE="ITALIC">Elliot International ir kt</HT>., C‑658/16.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Iš esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Įstatyminio dekreto Nr. 58/1998 106 straipsnio 3 dalies d punkto 2 papunktyje ir Įgyvendinimo reglamento 47octies straipsnyje (toliau kartu – nagrinėjamos Italijos teisės aktų normos) vartojamos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> aiškinimas, pagal kurį neprivaloma nustatyti konkrečių tokią situaciją sukuriančių veiksmų, yra leidžiamas pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į jos 3 straipsnio 1 dalį ir tam tikrus bendruosius principus, visų pirma teisinio tikrumo principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą priėmęs teismas numato du galimus sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> aiškinimus: viena vertus, gali būti aiškinama siaurai, kaip situacija, kai sudarytas trečiosioms šalims nenaudingas neteisėtas ir apgaulingas susitarimas, kuriuo išvengiama privalomų teisės aktų nuostatų ir kuris suponuoja tyčios elemento buvimą visų susitarimo dalyvių naudai (toliau – siauras aiškinimas arba siauroji prasmė); kita vertus, gali būti aiškinama plačiai – pagal šį aiškinimą susitarimą gali sudaryti elementai, nesusiję su faktiniu sandoriu, dėl kurio kyla pareiga pateikti privalomą perėmimo pasiūlymą, ir nebūtinai reikalingas tyčios elemento buvimas visų tokio susitarimo dalyvių naudai (toliau – platus aiškinimas arba plačioji prasmė).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> aiškinant siaurai <HT TYPE="ITALIC">Consob</HT> nebūtų galėjusi koreguoti kainos, nes <HT TYPE="ITALIC">Allianz</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">FonSai</HT> neketino dalyvauti jokiame apgaulingame ir neteisėtame susitarime. Todėl, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, atsakymas į prejudicinį klausimą nulems kainą, kurią pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnį <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> turėjo pasiūlyti už <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcijas perimdama pastarąją bendrovę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šiame preliminariame etape noriu atkreipti dėmesį į vieną iš esminių šios bylos elementų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, ne Teisingumo Teismas turi nuspręsti, kaip reikėtų aiškinti nagrinėjamuose Italijos teisės aktuose vartojamą sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>. Visų pirma ne Teisingumo Teismas turi pasirinkti, kuriam iš dviejų aiškinimų teikti pirmenybę. Atitinkamą jurisdikciją turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Taip pat keliamas klausimas, kuriuo nacionalinis teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti, ar jis gali, ar privalo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji labiausiai atitiktų Sąjungos teisę, laikytinas klausimu dėl nacionalinės teisės aiškinimo, kuris atitinkamai yra nepriimtinas: žr. <DATE ISO="20140227">2014 m. vasario 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pohotovosť</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑470/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:101">EU:C:2014:101</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti, kuris šios sąvokos aiškinimas – siauras ar platus – yra tinkamas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas, siekdamas padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti nagrinėjamą ginčą, savo ruožtu gali ir turi išaiškinti Sąjungos teisę – šiuo atveju iš esmės Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį ir, visų pirma, tikrąją sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> reikšmę. Nors pastaroji sąvoka vartojama kalbant apie valstybių narių priimtas priemones, tos direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad tokia sąvoka turi būti apibrėžta nacionalinėje teisėje. Taigi ji, kaip savarankiška Sąjungos teisės nuostata, turi būti aiškinama vienodai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Tačiau norint Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį išaiškinti taip, kad tai būtų naudinga prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, verta atsiminti, jog minėtas teismas jau atmetė prielaidą, kad siauras sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> aiškinimas gali pateisinti apskųstų teismo sprendimų ir atitinkamai ginčijamo nutarimo palikimą galioti. Todėl Teisingumo Teismui lieka išnagrinėti, ar platus sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> aiškinimas gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>aiškiai nustatytu<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį ir Teisingumo Teismo atsakyme turi būti akcentuojamas toks jos aiškinimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prejudicinio klausimo vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalis: preliminarios pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis kyla fizinio arba juridinio asmens pareiga, pasiekus tam tikrą nacionalinėje teisėje nustatytą ribą, teikti privalomą pasiūlymą dėl likusių įsigyjamos bendrovės vertybinių popierių, o 5 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama tokio pasiūlymo kaina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Ši kaina paprastai yra visiškai aiški pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą. Paprasčiausiai tai yra aukščiausia kaina, kurią moka siūlytojas (arba sutartinai su juo veikiantys asmenys) per valstybių narių nustatytą laikotarpį, kuris yra ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai ir ne ilgesnis kaip 12 mėnesių (toliau – AMKT). Be to, direktyvoje numatyta, kad tokia kaina yra teisinga kaina. Savaime suprantama, kodėl taip yra, nes AMKT aiškiai nustato kainą, kuri turi būti siūloma skaidriu ir nuspėjamu būdu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Tačiau Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės gali įgalioti NVPI koreguoti kainą. Šios pastraipos formuluotėje minimos: i) su perėmimo pasiūlymu susijusios <HT TYPE="ITALIC">aplinkybės</HT> ir ii) koreguojant kainą taikytini <HT TYPE="ITALIC">kriterijai</HT>. Be to, tai darydamos valstybės narės turi laikytis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų principų, o tokios aplinkybės ir kriterijai turi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>aiškiai nustatyti<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Mano manymu, iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje reglamentuojama, <HT TYPE="ITALIC">kada, kodėl ir kaip</HT> valstybė narė gali įgalioti nacionalines institucijas perėmimo pasiūlymui taikyti intervencijos priemones, kai AMKT neatspindi teisingos kainos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20020110">2002 m. sausio 10 d.</DATE> Aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupės ataskaitą dėl klausimų, susijusių su perėmimo pasiūlymais, Briuselis, p. 50.</P></NOTE>. Kaip paaiškinsiu toliau, tai darant galima atsižvelgti tik į aplinkybes, kurios turi <HT TYPE="ITALIC">aiškią ir tiesioginę sąsają</HT> su sandoriu, kurį sudarius kyla pareiga pateikti privalomą perėmimo pasiūlymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Dabar išsamiau analizuosiu Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, kuri nagrinėjama pagrindinėje byloje. Kokie joje nustatyti reikalavimai ir ką iš tiesų reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Paradigma: valstybių narių diskrecija</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Iškart akivaizdu, kad Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pateiktas neišsamus pavyzdžių, iš kurių, bandyčiau spėti, valstybės narės gali semtis įkvėpimo norėdamos NVPI įgalioti koreguoti kainą, sąrašas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Dar vienas akivaizdus dalykas yra tas, kad Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalyje minimos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>aplinkybės<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, kurioms esant galimas kainos koregavimas, yra, vertinant analitiškai, viršesnės už tokį koregavimą atliekant taikytinus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>kriterijus<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje daugiau išsamesnės informacijos nepateikiama.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Ir vis dėlto yra vienas dalykas, dėl kurio nekyla abejonių – Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa valstybėms narėms suteikiama diskrecija NVPI įgalioti koreguoti kainą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Atitinkamai žr. L. Enriques <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>The Mandatory Bid Rule in the Takeover Directive: Harmonization Without Foundation?<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, <HT TYPE="ITALIC">European Company and Financial Law Review</HT>, Nr. 4, 2004, p. 440, 446 punktą, kuriame nurodyta, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>kalbant apie teisingą kainą, valstybėms narėms ir jų priežiūros institucijoms suteikiama didelė diskrecija nustatyti nuolaidą pateisinančias aplinkybes ir kriterijus<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>.</P></NOTE>. Šią nuomonę patvirtina ne tik šios normos genezė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Kitaip nei Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl perėmimo pasiūlymų KOM(2002) 534 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="045E" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2003">OL C 45 E, 2003, p. 1</REF.DOC.OJ>), Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad valstybės narės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>neprivalo<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, tačiau <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>gali<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> sudaryti sąrašą aplinkybių, kuriomis aukščiausia kaina gali būti koreguojama.</P></NOTE>, bet ir aplinkybės, kuriomis ji yra taikoma. Kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje, toje direktyvoje nustatomi tik būtiniausi reikalavimai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Remiantis Direktyvos 2004/25 25 konstatuojamąja dalimi, direktyva siekiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>nustatyti būtiniausias gaires, kaip vykdyti perėmimo pasiūlymus ir užtikrinti pakankamą vertybinių popierių savininkų apsaugos lygį visoje [Sąjungoje]<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>.</P></NOTE>; tai reiškia, kad valstybės narės gali nustatyti papildomas griežtesnes pasiūlymų reglamentavimo sąlygas ir nuostatas. Direktyvos 4 straipsnio 5 dalimi valstybėms narėms suteikiama daug galių nukrypti nuo direktyvos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų reikia priminti, kad Direktyva 2004/25 buvo priimta kaip kompromisinis Europos Parlamento ir Tarybos susitarimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20031208">2003 m. gruodžio 8 d.</DATE> Europos Parlamento Teisės reikalų ir vidaus rinkos komiteto ataskaitą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl perėmimo pasiūlymų Nr. A5‑0469/2003 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, p. 18, plg. p. 6, ir <DATE ISO="20031216">2003 m. gruodžio 16 d.</DATE> Tarybos dokumento Nr. 16116/03 dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl perėmimo pasiūlymų II punktą (tarpinstitucinė byla Nr. 2002/0240 (COD)).</P></NOTE>. Jį pasiekus Komisija, kuri nuo 1985 m. siekė nustatyti bendras akcijų nuosavybės pasikeitimus reglamentuojančias procedūrines taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="19850614">1985 m. birželio 14 d.</DATE> Komisijos baltosios knygos Europos Tarybai dėl vidaus rinkos sukūrimo (KOM(85) 310 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>) 139 ir paskesni punktai.</P></NOTE> ir kuri šiuo tikslu Sąjungos teisės aktų leidėjui buvo pateikusi keletą nesėkmingų teisėkūros pasiūlymų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. <DATE ISO="19890119">1989 m. sausio 19 d.</DATE> Komisijos pasiūlymą dėl Tryliktosios Tarybos direktyvos dėl bendrovių teisės dėl perėmimo ir kitų bendrųjų pasiūlymų (KOM(88) 823 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>; <REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="064" PAGE.FIRST="8" DATE.PUB="1989">OL C 64, 1989, p. 8</REF.DOC.OJ>) ir <DATE ISO="19960207">1996 m. vasario 7 d.</DATE> Komisijos pasiūlymą dėl 13‑osios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių teisės dėl perėmimo pasiūlymų (KOM(95) 655 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>; <REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="162" PAGE.FIRST="5" DATE.PUB="1996">OL C 162, 1996, p. 5</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, parengė pareiškimą dėl Tarybos protokolo, kuriame išreiškė apgailestavimą, kad priimtas tekstas, jos nuomone, buvo nepakankamai plataus užmojo ir esminiai aspektai tapo neprivalomi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. Komisijos pareiškimo <DATE ISO="20040312">2004 m. kovo 12 d.</DATE> Tarybos dokumente Nr. 7088/04 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl perėmimo pasiūlymų priėmimo 2 punktą (tarpinstitucinė byla Nr. 2002/0240 (COD)).</P></NOTE>. Akivaizdu, kad tokia genezė turi įtakos Direktyvos 2004/25 aiškinimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Vis dėlto diskrecija, kuri valstybėms narėms suteikiama Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalimi, turi ribas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Direktyvos 2004/25 6 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>[k]ad perėmimo nuostatos būtų veiksmingos, jos turėtų būti lanksčios ir sugebėti prisiderinti prie naujai atsirandančių aplinkybių ir atitinkamai numatyti galimybę taikyti išimtis ar leidžiančias nukrypti nuostatas. <HT TYPE="ITALIC">Tačiau taikydamos kurias nors nustatytas taisykles ar išimtis ar leisdamos taikyti kokias nors leidžiančias nukrypti nuostatas, [NVPI] turėtų gerbti tam tikrus bendruosius principus</HT><QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> (išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Valstybių narių diskrecijos ribos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pagrindiniai principai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Visų pirma AMKT vis tiek išlieka pagrindinė taisyklė. Ji turi loginį pagrindimą: kad Sąjungos kapitalo rinkų veikimas būtų efektyvus, privalomo pasiūlymo kaina turi būti pakankamai nuspėjama. Šiuo atžvilgiu AMKT nauda yra dvejopa, nes smulkieji akcininkai gali bet kuriuo nagrinėjamo laikotarpio momentu pasidalyti visą įgijėjo sumokėtą priemoką ir tuo pat metu užtikrinti, kad privalomą pasiūlymą pateikęs siūlytojas neturėtų sumokėti daugiau, nei buvo pasirengęs mokėti ankstesniu laikotarpiu, ir taip sudaryti jam galimybę pačiam priimti sprendimą dėl didžiausios kainos, už kurią yra pasirengęs įsigyti visus bendrovės vertybinius popierius<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr. <DATE ISO="20020110">2002 m. sausio 10 d.</DATE> Aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupės ataskaitos dėl klausimų, susijusių su perėmimo pasiūlymais, Briuselis, 49 ir 50 punktus.</P></NOTE>. Todėl ji turi būti aiškinama plačiai struktūriniu požiūriu. Kita vertus, valstybių narių galimybė nukrypti nuo šios taisyklės turėtų būti ribojama tuo, kas yra būtina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>NVPI diskreciją nukrypti nuo AMKT ribojantis požiūris išdėstytas T. Papadopoulos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>The European Union Directive on Takeover Bids: Directive 2004/25/EC<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, <HT TYPE="ITALIC">International and Comparative Law Journal</HT>, 6 t., Nr. 3, p. 13, 30 ir 31 punktuose, kuriuose tvirtinama, kad didelė diskrecija koreguoti perėmimo pasiūlymo kainą būtų nesuderinama su Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu bendruoju principu (kainos mažinimas be tinkamo pagrindimo gali pažeisti vienodo požiūrio į akcininkus principą) ir SESV 49 straipsniu (kainos didinimas be tinkamo pagrindimo gali atbaidyti įgijėjus).</P></NOTE>. Be to, bet koks bandymas netaikyti AMKT ir jos suteikiamos dvigubos garantijos turi būti grindžiamas tvirta motyvacija ir turi būti tinkamai pagrįstas pagal direktyvos 5 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Antra, valstybės narės diskrecija turi naudotis laikydamosi direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų. Šie principai yra pagrindiniai principai, kuriais valstybės narės turi vadovautis įgyvendindamos direktyvą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Audiolux ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑101/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:626">EU:C:2009:626</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje šiems principams nekyla jokia grėsmė. Visų pirma neįžvelgiu jokio <HT TYPE="ITALIC">Camfin</HT> akcininkų procedūrinių teisių ar vienodo požiūrio principo pažeidimo, nes nagrinėjamos Italijos teisės aktų normos iš tikrųjų gali pateisinti tik kainos <HT TYPE="ITALIC">didinimą</HT> slapto susitarimo atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą bendrąjį vienodo požiūrio į akcininkus principą nėra reikalaujama, kad nacionalinės teisės normos visuomet būtų aiškinamos bendrovės smulkiesiems akcininkams palankiausiu būdu: šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Audiolux ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑101/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:626">EU:C:2009:626</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Be to, nė vienas iš šių bendrųjų principų nėra aiškiai siejamas su reikalavimu užtikrinti siūlytojo arba plačiosios visuomenės galimybę numatyti, kuris yra akivaizdus iš Direktyvos 2004/25 konstatuojamųjų dalių; prie jo grįšiu 59 punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies d punkte numatytas bendrasis principas, kad neturi būti sukurtos pasiūlymą gaunančios bendrovės, siūlytojo bendrovės ar bet kurios kitos su pasiūlymu susijusios bendrovės vertybinių popierių dirbtinės rinkos, dėl kurių atitinkamų vertybinių popierių kainos didėjimas arba mažėjimas taptų dirbtinis ir būtų iškraipytas normalus rinkos funkcionavimas. Todėl toks bendrasis principas akivaizdžiai pagrindžia nuomonę, kad valstybė narė gali įgalioti NVPI koreguoti perėmimo pasiūlymo kainą esant slaptam susitarimui, jeigu pastaroji sąvoka yra aiškinama siaurai. Tą patvirtina Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies formuluotė, kurioje konkrečiai numatytos aplinkybės, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>kai aukščiausia kaina buvo nustatyta pirkėjo ir pardavėjo susitarimu<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>kai atitinkamų vertybinių popierių rinkos kaina yra manipuliuojama<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Kai taikomas platus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo minimas sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> aiškinimas, bendrieji principai nėra tokie reikšmingi. Vis dėlto nemanau, kad toks aiškinimas pagal juos neleidžiamas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Priešingai, Aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupės dėl klausimų, susijusių su perėmimo pasiūlymais, rekomendacijose, kurios yra Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies genezės dalis, nurodyta, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>susitarimą su pardavėju, kuriuo siekiama išvengti aukščiausios mokamos kainos taisyklės taikymo<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20020110">2002 m. sausio 10 d.</DATE> Aukšto lygio bendrovių teisės ekspertų grupės ataskaitos dėl klausimų, susijusių su perėmimo pasiūlymais, Briuselis, 50 punktas.</P></NOTE>. Tokia apibrėžtis, kai daugiausia dėmesio skiriama pardavėjui, yra pakankamai plati, kad apimtų sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme. Be to, direktyvos 5 straipsnio 4 dalies formuluotėje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neužsimenama apie žinojimo ar tyčios būtinybę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Trečia, valstybių narių diskrecija įgalioti NVPI koreguoti perėmimo pasiūlymo kainą yra ribojama bendresnių sumetimų: iš jurisprudencijos matyti, kad direktyva netaikoma situacijoms, kurios nepriskiriamos jos taikymo sričiai, išskyrus atvejus, kai NVPI, spręsdama dėl pasiūlymo kainos koregavimo, turi laikytis savo jurisdikcijos, kaip numatyta Direktyvos 2004/25 4 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Audiolux ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑101/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:626">EU:C:2009:626</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Kitaip tariant, direktyva taikoma <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT> perėmimo pasiūlymams, t. y. perimamos bendrovės vertybinių popierių siūlytojo ir turėtojų santykiams. Todėl darytina prielaida, kad ji negali būti taikoma sandoriams, kurie niekaip nesusiję su privalomo perėmimo pasiūlymo pareigos atsiradimu – kitaip naudos iš jos būtų kaip iš sūrio pelėkautuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Todėl Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje minimos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>aplinkybės<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> apima tik tas teisines ar faktines aplinkybes, <HT TYPE="ITALIC">kurios turi aiškią ir tiesioginę sąsają su konkrečiu privalomu perėmimo pasiūlymu</HT>. Italijos vyriausybė posėdyje nurodė, jog sandoris, kuris iš esmės nėra tapatus sandoriui, dėl kurio atsiranda pareiga teikti privalomą perėmimo pasiūlymą, iš tikrųjų turi būti neatsiejamas nuo perėmimo proceso (<HT TYPE="ITALIC">sine qua non</HT>), kad į jį būtų atsižvelgiama atliekant tokio pasiūlymo kainos koregavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Tai, kad Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog direktyva tik iš dalies suderinamos perėmimo pasiūlymams taikomos taisyklės, situacijos nekeičia. Valstybė narė negali įgalioti NVPI nukrypti nuo Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies koreguojant privalomo perėmimo pasiūlymo kainą taip, kad AMKT, nors ir sustiprindama smulkiųjų akcininkų apsaugą, prarastų efektyvumą, nes NVPI galėtų atsižvelgti į sandorius, kurie nėra priskiriami NVPI jurisdikcijai ir (arba) direktyvos taikymo sričiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AGET Iraklis</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑201/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:972">EU:C:2016:972</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> reikšmė ir turinys</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Aiškindamos, ką konkrečiai reiškia sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, abi pagrindinės bylos šalys Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Periscopus</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20101210">2010 m. gruodžio 10 d.</DATE> ELPA teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Periscopus / Oslo Børs ir Erik Must</HT>, E‑1/10, ELPA teismo rinkinys 2009‑10, p. 200.</P></NOTE> remiasi savo asmeniniais tikslais. Tame sprendime ELPA teismas nurodė, kad Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antrai pastraipai prieštarautų tai, jei NVPI būtų įgaliota nukrypti nuo AMKT, kai yra akivaizdu, kad tokia kaina neatitinka rinkos kainos, tačiau nepateikė sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>rinkos kaina<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> išaiškinimo. Vis dėlto tas sprendimas nepadeda atsakyti į iškeltą klausimą. Pirma, pagrindinės bylos ginčo esmė yra ne tai, kad pasiūlyta kaina buvo akivaizdžiai mažesnė nei rinkos kaina, nes tvirtinama, jog ją nulėmė slaptas susitarimas, kuris laikytinas kitokia aplinkybe. Antra, šioje byloje nagrinėjamos Italijos teisės normos nėra tokios lakoniškos, kaip tame sprendime nagrinėtos Norvegijos teisės normos. Trečia, tas sprendimas Teisingumo Teismui nėra privalomas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Mano manymu, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> reikalauja, kad NVPI būtų įgaliojamos koreguoti kainą pagal nustatytas rašytines normas, kurios turi būti paskelbtos iš anksto ir laisvai prieinamos plačiajai visuomenei (toliau – nacionalinės taisomosios normos). Nėra svarbu, ar tokios normos priimamos valdžios institucijos, ar NVPI, kaip ir nėra svarbu, ar tokios normos įtvirtinamos pirminės, ar antrinės teisės aktuose; svarbiausia, kad jos būtų privalomos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Tačiau nemanau, jog sąvokoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> būtų galima įžvelgti reikalavimą, kad nacionalinėse taisomosiose normose būtų iš anksto išsamiai ir detaliai apibūdintos visos konkrečios situacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20101210">2010 m. gruodžio 10 d.</DATE> ELPA teismo sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Periscopus / Oslo Børs ir Erik Must</HT>, E‑1/10, ELPA teismo rinkinys 2009‑10, p. 200, 47 punktą.</P></NOTE>. Šiuo klausimu sutinku su Italijos vyriausybe, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko bendresnę sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>aplinkybės<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> neišvardydamas visų konkrečių situacijų, kada NVPI turi teisę imtis privalomo perėmimo pasiūlymo kainos koregavimo. Taip pat esu linkęs pritarti Komisijos nuomonei, kad Direktyvos 2004/24 5 straipsnio 4 dalimi valstybėms narėms nedraudžiama remtis abstrakčiomis teisinėmis sąvokomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, galiu sutikti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> leidžia valstybei narei priimti nacionalines taisomąsias normas, kurios sudaro galimybę NVPI koreguoti privalomo perėmimo pasiūlymo kainą esant slaptam susitarimui <HT TYPE="ITALIC">tiek siaurąja</HT>, <HT TYPE="ITALIC">tiek plačiąja prasme</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Šiaip ar taip, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris yra nacionalinis aukščiausiasis teismas, mano, kad taikant Italijos teisę paprastai vadovaujamasi siauruoju sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> aiškinimu. Kaip jau minėjau, Teisingumo Teismui neprivaloma nustatyti, kuris iš dviejų Italijos teisės normų aiškinimų yra teisingas. Vienintelis klausimas, į kurį turi atsakyti Teisingumo Teismas – ar tam turi įtakos Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>aiškiai nustatytas<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, arba, tiksliau, Teisingumo Teismo klausiama, ar ji <HT TYPE="ITALIC">turi būti</HT> aiškinama plačiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Aš taip nemanau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Pirma, jeigu taip būtų, Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antra pastraipa turėtų būti aiškinama plačiai, o tai prieštarautų jos pobūdžiui, nes ji yra AMKT išimtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Antra, valstybės narės gali rinktis, ar pasinaudoti Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje suteikiama diskrecija, ir, jeigu nusprendžia ja pasinaudoti, remdamosi procedūrinės autonomijos principu nustatyti nacionalines taisomąsias normas. Pagrindinėje byloje nustatant nagrinėjamas Italijos teisės normas nuspręsta vadovautis sąvoka, kuri, mano manymu, nėra nauja Italijos teisėje, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>slaptu susitarimu<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>. Šiuo klausimu manau, kad platus sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> aiškinimas vien dėl sąsajos su direktyva, kuri nėra taikoma išimtinai nacionalinės teisės reglamentuojamiems klausimams, nėra pagrįstas. Taikant lygiavertiškumo principą keliamas vienintelis reikalavimas – Sąjungos teise grindžiami reikalavimai turi būti vertinami ne palankiau, o taip pat kaip nacionaline teise grindžiami reikalavimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Trečia, atsižvelgiant į bendrąjį teisinio tikrumo principą, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mini prašyme pateikto prejudicinio klausimo formuluotėje, vienas iš pagrindinių Direktyvos 2004/25 tikslų yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>užtikrinti teisinių klausimų, kuriuos reikia išspręsti įmonių perėmimo pasiūlymų atvejais, aiškumą ir skaidrumą<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. Direktyvos 2004/25 3 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Be to, tiek toks principas, tiek būtinybė pagal SESV 288 straipsnį užtikrinti visišką direktyvų taikymą teisiškai, o ne tik faktiškai, reikalauja, kad visos<?PAGE NO="12"?> valstybės narės atitinkamos direktyvos taisykles perkeltų pagal aiškią, tikslią ir skaidrią sistemą, kurioje numatomos privalomos teisės nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19900315">1990 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑339/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:119">EU:C:1990:119</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0006">6</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20100114">2010 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Čekijos Respublika</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑343/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:14">EU:C:2010:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tokia pareiga tuo labiau turi būti taikoma nacionalinėms taisomosioms normoms, kurias valstybės narės priėmė arba taikė remdamosi direktyvos 5 straipsnio 4 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Laikantis teisinio tikrumo principo visų pirma reikia išanalizuoti, ar nagrinėjamas teisės aktas yra toks neaiškus, kad atitinkamos šalys negali išsklaidyti galimų abejonių dėl jo turinio arba prasmės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20050414">2005 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:223">EU:C:2005:223</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Kita vertus, nors Direktyva 2004/25 neabejotinai nėra baudžiamosios teisės aktas, kurį taikant būtina vadovautis įprastomis baudžiamosios teisės sąvokomis ir procedūra, pati aplinkybė, kad verslininkas negali iš anksto numatyti, kokio dydžio ar rūšies nuobauda gali būti taikoma kiekvienu konkrečiu atveju už atitinkamą elgesį, nelaikytina principo, pagal kurį nuobaudos turi turėti tinkamą teisinį pagrindą, pažeidimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schindler Holding ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑501/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:522">EU:C:2013:522</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Ankstesniame punkte minima jurisprudencijos kryptis, kuri paprastai susijusi su fizinio asmens pareikštu prieštaravimu, kad teisė nebuvo pakankamai aiški, kad būtų galima numatyti konkretaus elgesio teisines pasekmes, o tai dažniausia nelaikoma pateisinama priežastimi (<HT TYPE="ITALIC">ignorantia iuris non excusat</HT>), nepadeda tinkamai išspręsti klausimo, kai abejonių dėl nacionalinių normų aiškinimo kyla nacionaliniam teismui (<HT TYPE="ITALIC">iura non novit curia</HT>). Jeigu Italijos teisėje būtų dažniausia taikomas platusis sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> aiškinimas, kainos koregavimo aplinkybės būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>aiškiai nustatytos<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>. Tačiau prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad taip nėra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Būtent čia atsiskleidžia sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>aiškiai nustatyta<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalį, kuri yra teisinio tikrumo principo išraiška, esmė. Žinoma, nacionalinėse taisomosiose normose gali būti pateikiama neaiškių sąvokų, kurios ilgainiui gali būti tobulinamos aiškinant valstybių narių teismams. Tačiau tokių sąvokų turinys negali staiga pasikeisti vien todėl, kad NVPI nori jas taikyti naujomis aplinkybėmis, kurioms netaikomas ankstesnis jos aiškinimas, tuo pat metu tvirtinant, kad jos yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>aiškiai nustatytos<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20050628">2005 m. birželio 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C–213/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:408">EU:C:2005:408</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0217">217</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0218">218</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Jeigu būtų leidžiama taip savivaliauti, kiltų pavojus direktyvos tikslui užtikrinti aiškumą ir skaidrumą ne tik tarp verslininkų, bet ir visoje Sąjungoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu paminėtina, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad MTP ir <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> skundus būtų priėmęs nagrinėti, jeigu nebūtų Direktyvos 2004/25. Tad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilusių abejonių dėl tinkamo nacionalinių normų aiškinimo pakanka įrodyti, jog nagrinėjami Italijos teisės aktai nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>aiškiai nustatyti<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> pagal direktyvos 5 straipsnio 4 dalį, kad sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>slaptas susitarimas<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> būtų galima aiškinti plačiai norint nukrypti nuo AMKT.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 4 dalimi draudžiama nacionalinės teisės normą, kuria NVPI įgaliojama padidinti perėmimo pasiūlymo kainą slapto susitarimo atveju, taikyti tokiomis aplinkybėmis, kurios, jeigu nebūtų taikoma ta direktyva, nacionalinėje teisėje nebūtų laikomos slapto susitarimo atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Todėl nemanau, kad būtina įvertinti, ar <HT TYPE="ITALIC">Pirelli</HT> akcijų pardavimas, visų pirma akcininkų susitarimo poveikis, turi aiškią ir tiesioginę sąsają su sandoriu, dėl kurio kilo <HT TYPE="ITALIC">Lauro 61</HT> pareiga pateikti perėmimo pasiūlymą. Bet kuriuo atveju tokią užduotį, kuri reikalauja vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus, turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><P>Atsižvelgdamas į minėtus svarstymus, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba, Italija) pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip, kad, tinkamai aiškinant <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="20090311">2009 m. kovo 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (Suderinimas su reguliavimo procedūra su tikrinimu. Antroji dalis), 5 straipsnio 4 dalį draudžiama taikyti nacionalinės teisės normą, kuria nacionalinė priežiūros institucija įgaliojama koreguoti perėmimo pasiūlymo kainą slapto susitarimo atveju, kuris, jeigu nebūtų taikoma ta direktyva, nacionalinėje teisėje nebūtų laikomas slapto susitarimo atveju.</P></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>