Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2026 m. balandžio 16 d.(1)
Sujungtos bylos C-27/25 ir C-356/25
SU ir
Wild Ireland Defence CLG
prieš
An Coimisiún Pleanála, anksčiau An Bord Pleanála, ir kt.,
Trečioji šalis:
Knocknamona Windfarm Limited
(Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
ir
Paddy Massey
prieš
An Coimisiún Pleanála, anksčiau An Bord Pleanála, ir kt.,
Trečioji šalis:
Curns Energy Limited
(High Court (Aukštasis teismas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga – Direktyva 2009/147/EB – Laukinių paukščių apsauga – Specialios apsaugos teritorijos – Planų ar projektų, galinčių reikšmingai paveikti saugomą teritoriją, poveikio teritorijai įvertinimo tikrinimas remiantis apsaugos tikslais – Pirminis tikrinimas dėl poveikio teritorijai įvertinimo tikrinimo būtinybės – Konkrečioms teritorijoms taikytinų apsaugos tikslų nebuvimas “
I. Įvadas
1. Pagal Buveinių direktyvos(2) 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį reikalaujama, kad valstybės narės ex ante patikrintų, ar planai arba projektai gali reikšmingai paveikti „Natura 2000“ teritorijas. Tikrinimo objektas yra šių planų ar projektų poveikio teritorijai įvertinimo tikrinimas pagal šių teritorijų apsaugos tikslus. Vis dėlto kyla klausimas, ar toks tikrinimas apskritai įmanomas, jei valstybės narės nėra nustačiusios konkrečių apsaugos tikslų atitinkamai teritorijai? Ar tokie konkrečiai teritorijai nustatyti apsaugos tikslai taip pat yra būtina sąlyga, kad būtų galima atlikti pirminį tikrinimą (angl. Screening), ar būtinas išsamus poveikio teritorijai įvertinimas? Šie klausimai nagrinėjami abiejose bylose.
2. Atliekant šiuos tikrinimus, apsaugos tikslai, jei reikia, gali būti nustatyti ir kitokiu būdu nei nustatant juos konkrečiai teritorijai. Tai visai nebūtinai reiškia apsaugos sumažinimą; atvirkščiai, apsaugos apimtis, kol dar nenustatyti konkretūs apsaugos tikslai (kuriuos nustatant reikia įvertinti įvairius tikslus ir kitus interesus), gali būti netgi platesnė. Buveinių direktyvoje bent jau pereinamuoju laikotarpiu taip pat numatomas poveikio teritorijai įvertinimas šiuo pagrindu.
3. Klausimas, ar konkrečioms teritorijoms nustatyti apsaugos tikslai vis dėlto yra poveikio teritorijai įvertinimo ir Screening sąlyga, svarbus ne tik procesinės teisės požiūriu. Taip yra todėl, kad kyla abejonių, ar valstybių narių valdžios institucijos apskritai gali patvirtinti planą ar projektą, jei nenustačius apsaugos tikslų jos negali atlikti Screening arba – jei būtina – tikrinimo. Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrą sakinį šių institucijų pritarimas priklauso nuo tokio tikrinimo. Ši problema gali paveikti labai daug projektų Europos Sąjungoje, nes neaišku, kokia apimtimi ir, jei reikia, kada valstybės narės nustatė konkrečioms teritorijoms taikytinus apsaugos tikslus.
II. Teisinis pagrindas
A. Paukščių direktyva
4. Šiuo metu galiojanti Paukščių direktyva(3) yra 1979 m. priimtos anksčiau galiojusios direktyvos(4), kuria tuometinė Europos ekonominė bendrija pirmą kartą priėmė gamtos apsaugos nuostatas, kodifikuota redakcija. Vis dėlto šioje byloje abi redakcijos – kiek matyti – yra identiškos.
5. Paukščių direktyvos 4 straipsnyje numatytas specialios apsaugos teritorijų (toliau – SAT) įsteigimas:
„1. Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.
Todėl būtina atsižvelgti į:
a) rūšis, kurioms gresia pavojus išnykti;
b) rūšis, kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai;
c) rūšis, kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto paplitimo arealo;
d) kitas rūšis, kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio.
Vertinant visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais.
Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia kiekiu ir dydžiu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas.
2. Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. Dėl šios priežasties valstybės narės kreipia išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos šlapžemių, apsaugai.
3. <...>
4. 1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus. Valstybės narės taip pat stengiasi išvengti buveinių taršos ar pažeidimo už šių saugomų teritorijų ribų.“
B. Buveinių direktyva
6. 1992 m. Buveinių direktyva buvo išplėsta Sąjungos teisės aktų gamtos apsaugos taikymo sritis, įtraukiant kitas faunos bei floros rūšis ir tam tikrus buveinių tipus, taip pat iš dalies – anksčiau priimtą Paukščių direktyvą.
7. Apsaugos tikslai nurodyti Buveinių direktyvos 8 ir 10 konstatuojamosiose dalyse:
„kadangi kiekvienoje tokioje įsteigtoje teritorijoje tikslinga įgyvendinti būtinas priemones, atsižvelgiant į siekiamus apsaugos tikslus;
<...>
kadangi būtina tinkamai įvertinti bet kurį planą ar programą, kuri galėtų turėti reikšmingą poveikį esamos ar ateityje numatytos įsteigti saugomos teritorijos apsaugos tikslams“.
8. Buveinių direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje aprašomas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas:
„Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale.
Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal [Paukščių direktyvą].“
9. Pagal Buveinių direktyvą saugomų teritorijų įsteigimas reiškia, kad, remdamasi atitinkama moksline informacija, kiekviena valstybė narė siūlo atitinkamų teritorijų sąrašą ir pateikia jį Komisijai (4 straipsnio 1 dalis). Vėliau Komisija paskelbia Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (4 straipsnio 2 dalis).
10. Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas specialių saugomų teritorijų įsteigimas Bendrijos svarbos teritorijose:
„Jei, laikantis 2 dalyje nustatytos tvarkos, yra patvirtinama Bendrijos svarbos teritorija, atitinkama valstybė narė turi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per šešerius metus, toje teritorijoje įsteig[ti] specialią saugomą teritoriją, nustatydama prioritetus, atsižvelgdama į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių gerą apsaugos būklę bei užtikrinant Natura 2000 tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgdama į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą.“
11. Vis dėlto pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 5 dalį tam tikros apsaugos nuostatos Bendrijos svarbos teritorijoms buvo taikomos jau anksčiau:
„Teritoriją įtraukus į 2 dalies trečiojoje pastraipoje minimą sąrašą, jai pradedamos taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys.“
12. Šių specialių saugomų teritorijų apsaugos nuostatos yra išdėstytos Buveinių direktyvos 6 straipsnyje:
„1. Specialioms saugomoms teritorijoms valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, tarp jų, jei reikia, atitinkamus tvarkymo planus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar integruotus į kitus plėtros planus, ir atitinkamas įstatymais nustatytas, administracines arba sutartyje numatytas priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus.
2. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
3. Dėl bet kokio plano ar projekto, tiesiogiai nesusijusio arba nebūtino teritorijos tvarkymui, bet galinčio ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas atitinkamas jo galimo poveikio teritorijai įvertinimas atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks atitinkamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.
4. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, šis planas ar projektas vis dėlto privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių [svarbesnio viešojo intereso] priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, <...> valstybė narė imasi visų kompensacinių priemonių, būtinų bendram Natura 2000 vientisumui apsaugoti. <...>“
13. Buveinių direktyvos 7 straipsnis pakeičia Paukščių direktyvos apsaugos nuostatą tam tikromis Buveinių direktyvos nuostatomis:
„Šios direktyvos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti įpareigojimai pakeičia bet kuriuos [Paukščių direktyvos] 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatytus įpareigojimus [SAT], atrinktoms pagal 4 straipsnio 1 dalį arba panašiai pripažintoms pagal jos 4 straipsnio 2 dalį, nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto atrinkimo arba pripažinimo datos pagal [Paukščių direktyvą], jei pastaroji data yra vėlesnė.“
III. Faktinės aplinkybės
A. Byla Knocknamona
14. 2022 m. rugsėjo 28 d. Coimisiún Pleanála (anksčiau An Board Pleanála, toliau – Teritorijų planavimo komisija, Airija) bendrovei Knocknamona Windfarm Limited (toliau – Knocknamona) išdavė statybos leidimą atlikti pakeitimus anksčiau patvirtintame vėjo jėgainių parke Voterfordo grafystėje (Airija). Šiuo sprendimu Teritorijų planavimo komisija leido padidinti jėgainių bendrą aukštį nuo ne daugiau kaip 126 metrų iki ne daugiau kaip 155 metrų ir pakeisti meteorologinio stiebo aukštį (99 metrai).
15. Svarstydama paraišką dėl statybos leidimo Teritorijų planavimo komisija pagal Buveinių direktyvą ir Paukščių direktyvą atliko tinkamą siūlomos statybos projekto poveikio penkioms saugomoms teritorijoms, tarp jų ir SAT Blackwater Callows, esančiai Korke ir Voterforde, vertinimą. Ši pagal Paukščių direktyvą saugoma SAT yra 13 km nuo artimiausio vėjo jėgainių parko teritorijos taško ir 13,5 km nuo artimiausios jėgainės. Neginčijama, kad Teritorijų planavimo komisijos sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta jokių konkrečiai Blackwater Callows teritorijos apsaugos tikslų.
16. Priimdama sprendimą Teritorijų planavimo komisija rėmėsi savo inspektoriaus ataskaita. Toje ataskaitoje buvo daroma nuoroda į „bendrųjų apsaugos tikslų dokumentą“, susijusį su Blackwater Callows apsaugos tikslais. Šios teritorijos klasifikacijos interesai susiję su gulbėmis giesmininkėmis (Cygnus cygnus), cyplėmis (Mareca penelope arba Anas penelope), rudagalvėmis kryklėmis (Anas crecca), paprastaisiais griciukais (Limosa limosa) ir šios SAT šlapynių buveinėmis bei jas naudojančiais vandens paukščiais.
17. Teritorijų planavimo komisijos inspektorius padarė išvadą, kad neigiamas poveikis būtų padarytas tik prie klasifikacijos interesų priskirtoms gulbėms giesmininkėms, tačiau kitų rūšių atžvilgiu šios teritorijos vientisumas nebūtų pažeistas, nes vėjo jėgainių parko teritorijose esančios buveinės nė vienai iš jų netinkamos. Kalbėdamas apie gulbes giesmininkes inspektorius padarė išvadą, jog atliekant atitinkamus tyrimus nenustatyta, kad teritorijoje ar šalia jos yra gulbių giesmininkių, ir dėl to siūlomas papildomas aukštis ir rotoriaus skersmuo neturės neigiamo poveikio teritorijos vientisumui šių rūšių atžvilgiu. Nė viena šalis šios išvados neginčija. Todėl Teritorijų planavimo komisja nusprendė, kad šis statybos projektas neturės neigiamo poveikio SAT Blackwater Callows vientisumui.
18. SU ir Wild Ireland Defence inicijavo teisminės kontrolės procesą, be kita ko, teigdami, kad, nesant SAT Blackwater Callows apsaugos tikslų, Teritorijų planavimo komisija neturėjo kompetencijos atlikti tinkamo siūlomo statybos projekto vertinimo.
19. High Court (Aukštasis Teismas) nusprendė, kad tam tikromis aplinkybėmis – iš tiesų daugeliu atvejų – apsaugos tikslai yra būtini norint atlikti galiojantį tinkamą vertinimą. Vis dėlto konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis buvo galima atlikti galiojantį tinkamą vertinimą ir nesant tokių tikslų. Iš mokslinių įrodymų buvo matyti, kad planuojamas statybos projektas neturės poveikio klasifikacijos interesams, šiuo atveju – gulbėms giesmininkėms, neatsižvelgiant į tai, kokie apsaugos tikslai buvo nustatyti. Vadovaudamasi pagrįstu moksliniu tikrumu, Teritorijų planavimo komisija padarė išvadą, kad projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisum[o] dėl paprastos priežasties – tam, kad nagrinėjamas poveikis už teritorijos ribų būtų pripažintas, reikėtų, kad gulbės giesmininkės fiziškai būtų Knocknamona Windfarm teritorijoje, bet nustatyta, kad jų ten nėra. Šis teiginys susijęs su paukščių susidūrimo su vėjo jėgainių parko rotoriais rizika(5).
20. SU ir Wild Ireland Defence kreipėsi į Court of Appeal ir pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo.
B. Byla Curns
21. 2021 m. sausio 8 d. Curns Energy Limited (toliau – Curns) pateikė Teritorijų planavimo komisijai prašymą išduoti leidimą statyti vėjo jėgainių parką. Statybos projekto teritorija nutolusi 9,9 km nuo SAT Blackwater Callows. Su prašymu buvo pateikta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tikrinimo dėl tinkamo vertinimo ataskaita ir vadinamoji Natura Impact Statement – Airijos teisėje numatyta mokslinė nuomonė dėl poveikio „Natura 2000“ teritorijoms.
22. 2023 m. lapkričio 8 d. Teritorijų planavimo komisija nusprendė išduoti statybos leidimą dėl nagrinėjamo statybos projekto. 2024 m. sausio 11 d. Paddy Massey pareiškė ieškinį dėl to leidimo.
23. 2024 m. kovo 24 d. buvo nustatyti konkrečiai SAT Blackwater Callows tikslai ir apsaugos priemonės. Teismo procese konstatuota, kad toks nustatymas atliktas pavėluotai.
24. 2025 m. balandžio 11 d. High Court konstatavo, kad galima atmesti bet kokią pagrįstą galimybę, jog neatsižvelgus į apsaugos tikslus ir (arba) priemones nagrinėjamu atveju tai turėtų poveikį kuriai nors „Natura 2000“ teritorijai. Taigi jis atsisakė priimti nutartį dėl leidimo statybos projektui panaikinimo, nepaisydamas to, koks prejudicinis sprendimas bus priimtas išnagrinėjus šį prašymą. Vis dėlto High Court prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti prejudicinį klausimą, kad būtų galima nuspręsti, ar priimti pareiškėjo naudai sprendimą dėl pripažinimo, kad poveikio teritorijai įvertinimo pirminis tikrinimas turėjo būti atliktas atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai taikytinus apsaugos tikslus.
IV. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą
25. Court of Appeal byloje Knocknamona pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
Ar galiojantys specialios apsaugos teritorijos apsaugos tikslai yra būtina sąlyga, kad kompetentinga institucija, nagrinėdama prašymą išduoti leidimą dėl statybos projekto, galėtų atlikti tinkamą vertinimą pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalį?
26. 2025 m. kovo 20 d. Nutartimi Knocknamona (C-27/25, EU:C:2025:203) Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė Court of Appeal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą. Vis dėlto jis nusprendė suteikti šios bylos nagrinėjimui pirmenybę.
27. SU ir Wild Ireland Defence CLG, Teritorijų planavimo komisija, Knocknamona Windfarms Limited, Airija ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas.
28. Pagal minėtą prašymą priimti prejudicinį sprendimą High Court byloje Curns papildomai pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
Ar Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalis, taikoma Direktyvai 2009/147 pagal pirmosios direktyvos 7 straipsnį, reiškia, kad valstybės narės kompetentinga institucija turi nustatyti, ar planas arba projektas, tiesiogiai nesusijęs su teritorijos tvarkymu arba tam nebūtinas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2009/147, gali ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, atsižvelgdama į apsaugos tikslus ir (arba) priemones, nustatytas atitinkamai teritorijai ir (arba) visų pirma bet kuriai teritorijai, kurią siūloma tikrinimo etape atmesti kaip teritoriją, kuriai toks reikšmingas poveikis mažai tikėtinas?
29. Be to, High Court informavo, jog Paddy Massey aiškiai pageidauja, kad Teisingumo Teismas neanonimizuotų jo vardo ir pavardės bylos dokumentuose.
30. Paddy Massey, Airija ir Komisija pateikė rašytines pastabas.
31. 2025 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo pirmininkas sujungė abi bylas ir suteikė bylos Curns nagrinėjimui pirmenybę. 2026 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo SU ir Wild Ireland Defence CLG, taip pat Paddy Massey, Teritorijų planavimo komisija, Knocknamona, Curns, Airija ir Europos Komisija.
V. Teisinis vertinimas
32. Prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje Knocknamona siekiama išsiaiškinti, ar galima atlikti poveikio teritorijai įvertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, jeigu kompetentingos institucijos nenustatė specialios apsaugos teritorijos apsaugos tikslų. Byloje Curns keliamas prejudicinis klausimas, ar specialios apsaugos teritorijos apsaugos tikslai yra apskritai būtini atliekant pirminį tikrinimą dėl poveikio teritorijai įvertinimo.
33. Taigi, pateikus kelis paaiškinimus dėl bylos Curns priimtinumo (žr. A dalį), visų pirma reikėtų pateikti įžanginę pastabą apie šiuos du vertinimo etapus (žr. B dalį). Tuomet reikėtų išaiškinti pareigą nustatyti „Natura 2000“ teritorijoms taikytinus apsaugos tikslus remiantis Paukščių direktyva (žr. C dalį). Tik tada bus galima išnagrinėti konkrečioms teritorijoms taikytinų apsaugos tikslų nebuvimo pasekmes poveikio teritorijai įvertinimui (žr. D dalį) ir pirminiam tikrinimui (žr. E dalį). Tam atvejui, jei Teisingumo Teismas nepritartų mano nuomonei, pabaigoje pasiūlysiu apriboti jo sprendimo galiojimą laiko atžvilgiu (žr. F dalį).
A. Bylos Curns priimtinumas
34. Komisija mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Curns yra nepriimtinas, nes High Court jau priėmė sprendimą šioje byloje. Todėl atsakymas nebėra reikšmingas sprendimo priėmimui.
35. Airijos teigimu, nors šis sprendimas iš esmės dar nėra įsigaliojęs, nes Supreme Court (Aukščiausiasis Teismas, Airija) vis dar nagrinėja prašymą priimti apeliacinį skundą, tai visiškai nekeičia to, kad High Court šiuo metu nebereikia laukti atsakymo, kad galėtų išspręsti bylą iš esmės.
36. Vis dėlto High Court nurodo, kad jam dar reikia nustatyti, ar atliekant pirminį tikrinimą dėl būtinybės atlikti poveikio teritorijai įvertinimą reikia atsižvelgti į konkrečiai teritorijai taikytinus apsaugos tikslus. Tai susiję su ieškinio pradiniu pagrįstumu. Jeigu ieškinys buvo pagrįstas nuo pat pradžių, tai galėtų bent jau turėti įtakos bylinėjimosi išlaidoms, kurios Airijos teismuose dažnai būna gana didelės.
37. Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.
B. Poveikio teritorijai įvertinimo ir pirminio tikrinimo procedūra
38. Buveinių direktyvos 6 straipsnyje valstybėms narėms numatytos kelios pareigos ir specialios procedūros. Kaip matyti iš 2 straipsnio 2 dalies, jų tikslas – palaikyti ar atstatyti gerą Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę. Tai turėtų padėti įgyvendinti abstraktesnį direktyvos tikslą – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kiek tai susiję su pagal ją saugomomis teritorijomis(6).
39. Leidimo išdavimo procedūrai ypač svarbus poveikio nagrinėjamai teritorijai įvertinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, nes pagal šios nuostatos antrą sakinį kompetentingos nacionalinės institucijos, atsižvelgdamos į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas, pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad ji neturės žalingo poveikio „Natura 2000“ teritorijos vientisumui. Pagal suformuotą jurisprudenciją būtent priimant sprendimą, leidžiantį įgyvendinti projektą, turi nebūti jokių moksliškai pagrįstų abejonių dėl žalingo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui nebuvimo(7).
40. Taigi poveikio teritorijai įvertinimas negali būti laikomas atliktu tinkamai, jeigu jame yra spragų ir nepateikiami visapusiški, tikslūs ir galutiniai duomenys bei išvados, galintys išsklaidyti pagrįstas mokslines abejones dėl numatytų planų ar projektų, kuriuos ketinama įgyvendinti atitinkamoje SAT, poveikio(8).
41. Visgi kyla klausimas, kada reikia atlikti poveikio teritorijai įvertinimą.
42. Pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį dėl bet kokio plano ir projekto, galinčio reikšmingai paveikti „Natura 2000“ teritoriją individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas.
43. Taigi būtinybė atlikti tikrinimą priklauso nuo to, ar yra tikimybė ar pavojus, kad planai ar projektai gali turėti reikšmingą poveikį atitinkamai teritorijai. Aiškinant Buveinių direktyvą šiuo aspektu, visų pirma reikia atsižvelgti į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Sąjungos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje, kaip numatyta SESV 191 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Remdamasis tuo Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad tokia tikimybė ar toks pavojus egzistuoja, kai, remiantis objektyviomis aplinkybėmis, neatmetama galimybė, kad minėtas planas ar projektas reikšmingai paveiks nagrinėjamą teritoriją(9). Todėl, esant abejonių dėl didelio poveikio nebuvimo, reikia atlikti tokį tikrinimą(10).
44. Kaip jau išaiškinau anksčiau, pirminio tikrinimo etape abejonės taip pat turi būti moksliškai pagrįstos(11). Priešingu atveju kiltų pavojus, kad poveikio teritorijai įvertinimas būtų būtinas visais atvejais, nes nepagrįstos ar moksliškai nepagrįstos abejonės visada gali būti reiškiamos, tačiau vargu ar jas įmanoma pagrįstai paneigti. Teisingumo Teismas pritarė šiai nuomonei(12).
45. Taigi tiek pirminio tikrinimo, tiek paties vertinimo etapuose svarbu atmesti moksliškai pagrįstas abejones dėl to, ar „Natura 2000“ teritorijoms nebus padaryta didelė žala.
46. Vis dėlto šie du tikrinimo etapai skiriasi pagal tikrinimo išsamumą. Tai, ar tikrinimas bus išsamus, ar ne, paprastai priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių ir atitinkamų mokslinių ir techninių žinių. Jei atliekant pirminį tikrinimą informacija, turima nepriklausomai nuo projekto, neabejotinai patvirtina, kad projektas negali turėti neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijai, nėra būtina atlikti išsamų poveikio teritorijai įvertinimą. Jei pirmame tikrinimo etape paaiškėja, kad reikia naujos mokslinės ekspertizės ir (arba) mokslinių žinių iš kitų sričių, turi būti atliktas poveikio teritorijai įvertinimas(13), kuris apima ir visuomenės dalyvavimą(14).
47. Abiejų tikrinimų atskaitos taškas yra atitinkamos teritorijos apsaugos tikslai.
48. Poveikio teritorijai įvertinimas numatomas jau Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje – jame aiškiai nurodytas poveikio teritorijai įvertinimas atsižvelgiant į teritorijai nustatytus apsaugos tikslus. Tikslas patikrinti planų ar projektų poveikio teritorijai įvertinimą atsižvelgiant į apsaugos tikslus taip aiškiai išreikštas tik šios nuostatos versijoje vokiečių kalba, o kitose versijose reikalaujama tik atsižvelgti į apsaugos tikslus. Vis dėlto dešimtoje konstatuojamojoje dalyje ir kitose kalbinėse versijose aiškiai nurodyta, kad būtina tinkamai įvertinti bet kurį planą ar programą, kuri galėtų turėti reikšmingą poveikį numatytos įsteigti saugomos teritorijos apsaugos tikslams(15).
49. Tai atitinka apsaugos tikslų funkciją. Jais nustatoma, kokios teritorijoje esančios buveinės ar rūšys, taip pat koks buveinių ir rūšių atkūrimo potencialas(16) turi būti saugomi pagal 6 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, poveikis buveinėms, rūšims ar atkūrimo potencialui, kurie nėra apsaugos tikslų objektas, neturi reikšmės taikant šią nuostatą ir atliekant poveikio teritorijai įvertinimą(17).
50. Vis dėlto, remiantis suformuota jurisprudencija, net ir atliekant pirminį tikrinimą, ar būtina atlikti išsamų poveikio teritorijai įvertinimą, reikia nustatyti, ar atitinkamas planas ar projektas gali pakenkti nagrinėjamos teritorijos apsaugos tikslams(18).
51. High Court prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje Curns laikosi nuomonės, kad būtų nepagrįsta atsižvelgti į bet kurios atmestos teritorijos apsaugos tikslus. Didžioji dauguma teritorijų atliekant pirminį tikrinimą gali būti atmestos kaip netinkamos planui ar projektui dėl atstumo ir mažai tikėtino poveikio plitimo būdo. Be to, Buveinių direktyvoje nenustatyta jokio tiesioginio ryšio tarp pirminio tikrinimo ir apsaugos tikslų. Todėl tikrinimas nepriklauso nuo konkrečiai teritorijai nustatytų apsaugos tikslų.
52. Iš pirmo žvilgsnio ši nuomonė atrodo įtikinama. „Natura 2000“ apima daugiau nei 27 000 teritorijų(19) ir atitinkamai tiek pat apsaugos tikslų. Neįmanoma konkrečiai patikrinti kiekvienos teritorijos ir visų jai nustatytų apsaugos tikslų, siekiant įvertinti, ar tam tikras planas ar projektas galėtų juos reikšmingai paveikti. Praktikoje beveik visos teritorijos yra atmetamos neatsižvelgiant į jų apsaugos tikslus, nes plano ar projekto poveikis joms atrodo nepagrįstas. Tokia prielaida dažniausiai daroma remiantis atstumu tarp projekto vietos ir atmetamų teritorijų.
53. Vis dėlto tai grindžiama bent jau netiesioginėmis prielaidomis, susijusiomis su atmestų teritorijų apsaugos tikslais ir galimu projekto poveikiu.
54. Tokio poveikio tikimybė priklauso nuo objekto, kuriam jis galėtų būti daromas. Nesant tokio objekto, poveikio neįmanoma nustatyti ar atmesti. Visgi planų ar projektų poveikio objektas(20), kurį reikia įvertinti atliekant pirminį tikrinimą, konkretizuojamas apsaugos tiksluose.
55. Jei beveik visų esamų „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai nėra tikrinami atskirai, taip yra tik todėl, kad neįmanoma įsivaizduoti projekto poveikio šiems tikslams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į atstumą iki teritorijos. Vis dėlto net ir tokia prielaida tam tikromis aplinkybėmis gali būti paneigta, pavyzdžiui, jei projekto vietą su nutolusiomis „Natura 2000“ teritorijomis jungia upė(21).
56. Taigi tai, ar planas ar projektas gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai, taip pat gali būti vertinama tik atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus.
C. Apsaugos tikslų nustatymas
57. Nors apsaugos tikslai yra pagrindas atliekant poveikio teritorijai įvertinimą ir pirminį tikrinimą, iš Buveinių direktyvos ir Paukščių direktyvos galima tik netiesiogiai daryti išvadą, kad valstybės narės privalo nustatyti konkrečius apsaugos tikslus kiekvienai „Natura 2000“ teritorijai.
58. Kalbant apie apsaugos tikslus, iš visų Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio ankstesnių versijų tik versijoje vokiečių kalba vartojamas terminas „nustatyti“, taigi joje aiškiai reikalaujama priimti sprendimą dėl šių apsaugos tikslų. Kitose ankstesnėse versijose(22) nurodomi tik atitinkamos teritorijos apsaugos tikslai, neaiškinant, kaip jie nustatomi.
59. Vis dėlto pagal Buveinių direktyvą nustatytų saugomų teritorijų apsaugos tikslų funkcija reikalauja, kad jos būtų aiškiai nustatytos, ką, kita vertus, patvirtina ir kitos Buveinių direktyvos nuostatos (žr. 1 skirsnį). Ši išvada turi būti taikoma ir pagal Paukščių direktyvą nustatytoms specialiosioms apsaugos teritorijoms (žr. 2 skirsnį), kaip antai SAT Blackwater Callows.
1. Saugomų teritorijų apsaugos tikslai pagal Buveinių direktyvą
60. Apsaugos tikslų nustatymas visų pirma numatytas Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje(23).
61. Pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį valstybės narės, įsteigdamos specialias saugomas teritorijas, privalo nustatyti prioritetus. Jos turi atsižvelgti į teritorijos svarbą palaikant ar atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Todėl būtina atlikti atitinkamos teritorijos, visų pirma joje esančių buveinių tipų ir rūšių, mokslinį vertinimą, atsižvelgiant į „Natura 2000“ – Europos saugomų teritorijų tinklą.
62. Vis dėlto tokių prioritetų nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyti ir apsaugos tikslai(24). Nustatydamos prioritetus, kompetentingos institucijos iš esmės sprendžia, kuriems atitinkamos teritorijos apsaugos tikslams jos turi teikti didesnį prioritetą, palyginti su kitais, taip pat atsižvelgdamos į „Natura 2000“ tinklo visumą. Jeigu apsaugos tikslai būtų nustatyti tik vėliau, nebūtų užtikrinta, kad iš anksto nustatytais prioritetais į juos būtų visapusiškai atsižvelgta.
63. Be to, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės nustato būtinas apsaugos priemones, kurios atitinka teritorijoje esančių į I priedą įtrauktų natūralių buveinių tipų ir į II priedą įtrauktų rūšių ekologinius reikalavimus(25).
64. Nustatant ekologinius reikalavimus ir su jais susijusias apsaugos priemones privalomai(26) reikalaujama, kad apsaugos tikslai jau būtų nustatyti(27). Šie reikalavimai yra mokslinio pobūdžio ir susiję su konkrečiomis buveinėmis ir rūšimis saugomoje teritorijoje, nurodytomis apsaugos tiksluose. Todėl ir Buveinių direktyvos aštuntoje konstatuojamojoje dalyje apsaugos priemonės, numatytos 6 straipsnio 1 dalyje, susiejamos su apsaugos tikslais.
2. Specialių apsaugos teritorijų (SAT) apsaugos tikslai pagal Paukščių direktyvą
65. Iki šiol pateiktos išvados dėl saugomų teritorijų apsaugos tikslų nustatymo pagal Buveinių direktyvą negali būti tiesiogiai taikomos SAT pagal Paukščių direktyvą. Nors Buveinių direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad 6 straipsnio 2–4 dalys taikomos SAT, o 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turi būti nustatyti apsaugos tikslai, tačiau 4 straipsnio 4 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis SAT netaikomos.
66. SAT labiau taikomos Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys. Nors šios apsaugos pareigos yra suformuluotos ne taip konkrečiai, tačiau praktiškai jų tikslas yra užtikrinti SAT lygiavertį apsaugos lygį, kaip numatyta Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje(28). Visgi lygiavertis apsaugos lygis apima ir apsaugos tikslų nustatymą.
67. Prioritetų nustatymas ir ekologinių reikalavimų identifikavimas taip pat jau numatyti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal šias nuostatas turi būti imamasi priemonių, atsižvelgiant į rūšių apsaugos reikalavimus. Šie reikalavimai priklauso nuo konkrečios padėties atitinkamoje SAT(29).
68. Teisingumo Teismas byloje Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. jau patvirtino, kad valstybės narės taip pat privalo nustatyti Paukščių direktyvoje numatytus SAT apsaugos tikslus(30).
D. Poveikio teritorijai įvertinimo pasekmės
69. Kyla klausimas, ar iš pareigos nustatyti apsaugos tikslus galima daryti išvadą, kad nenustačius šių tikslų nėra leidžiama atlikti poveikio teritorijai įvertinimą.
70. Reikia sutikti, kad poveikio teritorijai įvertinimas iš tiesų būtų neįmanomas, jeigu nenustačius konkrečios teritorijos nebūtų galima nustatyti jos apsaugos tikslų.
71. Kaip jau nurodyta(31), atitinkamo plano ar projekto poveikio teritorijai įvertinimas, atsižvelgiant į jos apsaugos tikslus, yra atliekamas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.
72. Kaip teisingai pažymi SU ir Wild Ireland Defence, Teisingumo Teismas neseniai nusprendė, kad teritorijos apsaugos tikslai yra privalomas atskaitos taškas reikalaujamiems atitinkamiems vertinimams atlikti(32). Iš to matyti, jog Teisingumo Teismas iš tiesų turėjo omenyje tai, kad valstybės narės turi nustatyti šių teritorijų apsaugos tikslus(33).
73. Vis dėlto iš to negalima daryti išvados, kad toks nustatymas yra privaloma poveikio teritorijai įvertinimo sąlyga, nes esant būtinybei apsaugos tikslai gali būti nustatyti ir kitais būdais (žr. 1 skirsnį). Atsižvelgiant į tai, Buveinių direktyvoje numatyti tokio pobūdžio poveikio teritorijai įvertinimai bent jau pereinamuoju laikotarpiu, nesumažinant teritorijų apsaugos (žr. 2 skirsnį).
1. Laikinas apsaugos tikslų nustatymas
74. Projekto plėtotojo ekspertai ir leidimus išduodančios institucijos gali nustatyti tikrinimui būtinus apsaugos tikslus, visų pirma remdamiesi informacija, kurios pagrindu buvo įsteigta atitinkama saugoma teritorija(34) ir kuri yra pateikta atitinkamoje standartinėje duomenų formoje(35),(36), prireikus atsižvelgdami į papildomus duomenis apie kitas šioje teritorijoje aptinkamas rūšis ir buveinių tipus(37).
75. Norint įvertinti, ar planas ar projektas daro neigiamą poveikį apsaugos tikslams, paprastai pakanka prielaidos, kad į apsaugos tikslus yra įtrauktos visos teritorijoje esančios saugotinos rūšys ir buveinės. Pagal Buveinių direktyvą teritorijos yra natūralūs buveinių tipai, nurodyti šios direktyvos I priede, įskaitant joms tipiškas rūšis (1 straipsnio e punktas) ir II priede išvardytas rūšis. Pagal Paukščių direktyvą tai yra I priede nurodytos paukščių rūšys ir I priede nenurodytos migruojančių paukščių rūšys, taip pat šių rūšių buveinės. Gali būti neatsižvelgiama tik į buveinių tipų ar rūšių, kurios (teisingai) laikomos nereikšmingomis, paplitimą(38).
76. Be to, gali prireikti išplėsti apsaugos tikslus, įtraukiant tam tikrą atkūrimo potencialą, kai būtina pagerinti buveinių tipų ar rūšių populiacijų būklę, siekiant atstatyti palankią jų apsaugos būklę(39). Pagal Buveinių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį valstybės narės turi nustatyti saugomų teritorijų prioritetus, be kita ko, atsižvelgdamos į teritorijų svarbą atstatant I priede išvardytų natūralių buveinių tipų arba II priede išvardytų rūšių palankią apsaugos būklę.
77. Taip pat ir SAT pagal Paukščių direktyvą valstybės narės tam tikromis aplinkybėmis privalo įtraukti atkūrimo tikslus į apsaugos tikslus, nes pagal 3 straipsnio 1 dalį jos privalo išsaugoti arba atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą.
78. Taigi reikia vertinti ir atkūrimo potencialą, jei tai yra būtina atsižvelgiant į atitinkamų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę visoje „Natura 2000“ teritorijoje, teritorijos savybes, kitų „Natura 2000“ teritorijų atkūrimo potencialą ir atitinkamus apsaugos tikslus.
79. Be to, Komisija aiškiai nurodo, kad poveikio teritorijai įvertinimas, jeigu nėra nustatyti konkrečiai teritorijai taikomi apsaugos tikslai, gali būti susijęs su ypatingais tyrimo ir įrodymų pateikimo įpareigojimais pareiškėjams ir leidimus išduodančioms institucijoms. Moksliškai pagrįsti apsaugos tikslai yra kur kas patikimesni nei apsaugos tikslai, kurie nustatomi tik atliekant preliminarų poveikio teritorijai įvertinimą. Siekiant įvykdyti tikrinimo reikalavimus, gali prireikti papildomų tyrimų. Kaip minėta, tikrinimas turi būti grindžiamas visapusiškais, tiksliais ir galutiniais duomenimis, atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias ir išsklaidant bet kokias pagrįstas abejones, kad projektas neturės neigiamo poveikio atitinkamai saugomai teritorijai(40). Todėl taip pat reikia atmesti bet kokias abejones dėl to, ar tikrinimo pagrindu esantys apsaugos tikslai yra pakankami.
80. Komisija laikosi panašaus požiūrio naujame teisės akto pasiūlyme. Rengiant poveikio teritorijai įvertinimą leidžiama naudotis iki penkerių metų senumo duomenimis su sąlyga, kad yra nustatyti teritorijos apsaugos tikslai ir į juos atsižvelgiama(41). Šis pasiūlymas reiškia, kad poveikio teritorijai įvertinimą galima atlikti ir nenustačius teritorijos apsaugos tikslų. Tokiu atveju tik reikėtų naudoti naujesnius duomenis. Be to, tai patvirtina Komisijos nuomonę, kad teritorijos apsaugos tikslai gali palengvinti poveikio teritorijai įvertinimo atlikimą.
81. Taigi galima konstatuoti, kad poveikio teritorijai įvertinimas praktiškai gali būti atliekamas remiantis preliminariai nustatytais apsaugos tikslais, jeigu kompetentingos institucijos dar nėra nustačiusios konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų.
2. Pagal preliminarius apsaugos tikslus atliekamo poveikio teritorijai įvertinimo priimtinumas
82. Teritorijoms, nustatytoms pagal Buveinių direktyvą, teisės aktų leidėjas netgi numatė tokį išankstinio apsaugos tikslų nustatymo būdą, kaip teisingai pabrėžia Knocknamona, Teritorijų planavimo komisija ir Airija. Direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi nustatyti prioritetus ir atitinkamai saugomų teritorijų apsaugos tikslus ne vėliau kaip per šešerius metus nuo to momento, kai Komisija, vadovaudamasi 4 straipsnio 2 dalimi, įtraukė jas į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, t. y. įsteigė jas kaip „Natura 2000“ teritorijas(42). Vis dėlto per šį terminą teritorijoms jau taikoma 4 straipsnio 5 dalis, o jos taikymui – kaip minėta(43) – apsaugos tikslai yra privalomas atskaitos taškas.
83. SU ir Wild Ireland Defence mano, kad toks preliminarus apsaugos tikslų nustatymas yra leidžiamas tik per pereinamąjį laikotarpį, kuris aiškiai numatytas Buveinių direktyvoje. Kadangi Paukščių direktyvoje nėra numatytas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, ginčo objektu esančioje SAT jis būtų visiškai neįmanomas.
84. Ši nuomonė yra teisinga, nes siekiant užtikrinti optimalų apsaugos lygį, atitinkantį konkrečios saugomos teritorijos poreikius, būtina nedelsiant arba bent jau laiku nustatyti apsaugos tikslus. Kol apsaugos tikslai nėra nustatyti, saugomos teritorijos apsaugos prioritetai nėra žinomi. Todėl nėra aišku, kaip paskirstyti ir taip ribotas teritorijos administravimo lėšas tarp įvairių apsaugos tikslų. Be to, kol nėra aišku, kuris apsaugos tikslas yra prioritetinis, skirtingi apsaugos tikslų konfliktai gali netgi trukdyti įgyvendinti apsaugos priemones(44).
85. Apsaugos tikslų nebuvimas taip pat trukdo veiksmingai vykdyti vadinamosios kompleksinės paramos patikrą pagal Reglamento Nr. 1306/2013 93 straipsnio 2 dalį ir II priedą(45), t. y. užtikrinti, kad dirbant žemės ūkio paskirties žemę būtų laikomasi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalių. Apsaugos tikslai yra būtini siekiant nustatyti atitinkamas ūkininkų pareigas. Jei šių pareigų neįmanoma nustatyti, neįmanoma kontroliuoti, kaip jų laikomasi(46). Kadangi tokiu atveju trūksta vienos iš žemės ūkio pagalbos skyrimo sąlygų, apsaugos tikslų nebuvimas galėtų trukdyti skirti žemės ūkio pagalbą valstybėms narėms(47).
86. Vis dėlto, kaip pabrėžia Curns, visi šie aspektai labiau susiję su saugomų teritorijų administravimu, o ne su projektų neigiamo poveikio šioms teritorijoms įvertinimu.
87. Visų pirma Paukščių direktyvoje numatytoms SAT trūksta pereinamojo laikotarpio vien dėl to, kad šioje direktyvoje nenustatytos aiškios taisyklės dėl apsaugos tikslų ar jų nustatymo. Tik atsižvelgiant į vėliau priimtą Buveinių direktyvą tampa aišku, kad valstybės narės privalo nustatyti apsaugos tikslus ir Paukščių direktyvoje numatytoms SAT. Vis dėlto negalima daryti prielaidos, kad priimdamas Buveinių direktyvą įstatymų leidėjas norėjo netiesiogiai ir be atitinkamo pereinamojo laikotarpio nustatyti griežtesnius reikalavimus poveikio įvertinimui, susijusiam su SAT, nei reikalavimai, taikomi saugomoms teritorijoms pagal Buveinių direktyvą.
88. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau ne kartą yra priėmęs sprendimus dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies taikymo SAT, nors konkrečioms teritorijoms nustatyti apsaugos tikslai nebuvo aiškiai apibrėžti(48).
89. Be to, planų ar projektų tinkamo įvertinimo apsauginis poveikis paprastai nesumažėja, jei nėra nustatyti konkrečiai teritorijai taikytini apsaugos tikslai ir prioritetai, o jų vietoje naudojami preliminariai nustatyti apsaugos tikslai. Taip yra todėl, kad vienodai įvertinus visus teritorijoje esančius rūšių ir buveinių tipus bei atkūrimo potencialą šis tikrinimas – priešingai, nei mano SU ir Wild Ireland Defence – paprastai užtikrina platesnę teritorijos apsaugą nei tuo atveju, kai apsaugos tikslais aiškiai nustatoma įvairių saugomų objektų svarba.
90. Standartinėje SAT Blackwater Callows duomenų formoje iš viso yra nurodyta dešimt I priede išvardytų paukščių rūšių(49), o šiuo metu nustatyti apsaugos tikslai(50) apima tik penkias iš jų. Jeigu nustatant apsaugos tikslus likusios rūšys buvo pagrįstai įvertintos kaip nereikšmingos, poveikis šioms rūšims neturėtų trukdyti įgyvendinti projekto.
91. Nenustačius konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų, t. y. remiantis tik preliminariai nustatytais apsaugos tikslais, pagrįsti šią išvadą tikriausiai būtų gerokai sunkiau arba netgi neįmanoma. Konkrečių teritorijų apsaugos tikslų nustatymas ir su tuo susijęs prioritetų nustatymas reikalauja kruopštaus mokslinio atitinkamos teritorijos savybių įvertinimo(51), kurio trūksta nustatant tik laikinus apsaugos tikslus. Todėl, nenustatant konkrečiam teritorijos plotui taikomų apsaugos tikslų, daroma prielaida, kad visos buveinės, populiacijos ir atkūrimo potencialas yra vienodai svarbūs ir todėl verti apsaugos.
92. Kaip matyti iš jau aptarto Komisijos teiginio(52), konkrečioms teritorijoms nustatyti apsaugos tikslai gali praktiškai palengvinti projektų patvirtinimą.
93. Taip pat reikia pažymėti, kad poveikio teritorijai įvertinimas, atliktas remiantis preliminariai nustatytais apsaugos tikslais, gali sukelti tolesnių problemų, jei jo išvada bus tokia, kad projektas gali turėti neigiamą poveikį teritorijai apskritai. Tokiu atveju kyla klausimas, ar išimtinai gali būti išduotas leidimas dėl įpareigojančių svarbesnio viešojo intereso priežasčių, kaip numatyta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje. Vis dėlto Teisingumo Teismas šioje byloje neturi nuspręsti, ar tokiam sprendimui priimti būtinas vertinimas gali būti atliktas nenustatant konkrečiai teritorijai taikomų apsaugos tikslų ir prioritetų. Pagrindinėse bylose, remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, nėra jokių požymių, kad patvirtinti vėjo jėgainių parkai galėtų turėti neigiamą poveikį apsaugos tikslams.
94. Jeigu valstybė narė dar nenustatė konkrečiai „Natura 2000“ teritorijai, kuri yra susijusi su planu ar projektu, taikomų apsaugos tikslų, tikrinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį turi būti grindžiamas prielaida, kad pagal šią direktyvą nustatyti saugomos teritorijos apsaugos tikslai apima visus joje esančius I priede nurodytus buveinių tipus, įskaitant joms tipiškas rūšis, ir visas joje esančias II priede išvardytas rūšis, o SAT apsaugos tikslai apima visas joje esančias Paukščių direktyvos I priede nurodytas rūšis ir visas joje esančias I priede nenurodytas migruojančių paukščių rūšis. Papildomai gali reikėti į taip nustatytus apsaugos tikslus įtraukti teritorijos atkūrimo potencialą, kuris, atsižvelgiant į atitinkamų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę visoje „Natura 2000“ sistemoje, į teritorijos savybes ir kitų „Natura 2000“ teritorijų atkūrimo potencialą ir atitinkamus apsaugos tikslus, yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas buveinių ir populiacijų atkūrimui. Gali būti neįtraukti tik nereikšmingi buveinių tipų ir rūšių paplitimo atvejai.
E. Pirminio tikrinimo pasekmės
95. Pirma išdėstyti svarstymai apie konkrečioms teritorijoms nustatytų apsaugos tikslų svarbą atliekant poveikio teritorijai įvertinimą pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį atitinkamai taikomi ir atliekant pirminį tikrinimą, ar toks tikrinimas apskritai yra būtinas.
96. Kaip jau nurodyta, tokio tikrinimo atskaitos taškas yra apsaugos tikslai(53). Vis dėlto net ir pirminis tikrinimas nelemia reikalavimo, kad valstybės narės iš anksto nustatytų konkrečiai teritorijai taikytinus apsaugos tikslus. Pakanka juos tik preliminariai identifikuoti, atsižvelgiant į teritorijos savybes.
97. Teisės aktų leidėjas šią galimybę numatė teritorijoms, kurioms taikoma Buveinių direktyva, pereinamuoju laikotarpiu pagal 4 straipsnio 4 dalį, kaip ir atliekant patį poveikio teritorijai įvertinimą, tačiau to aiškiai nenurodė. Todėl šią galimybę tuo labiau turėtų būti galima taikyti ir specialiosioms apsaugos teritorijoms (SAT) pagal Paukščių direktyvą, kurioje nevartojama apsaugos tikslų sąvoka ir nenustatytas aiškus įpareigojimas juos nustatyti arba terminas tai padaryti.
98. Taigi net ir atliekant pirminį tikrinimą nereikėtų preziumuoti, kad poveikio teritorijai įvertinimo sistemos apsauginis poveikis sumažės. Atvirkščiai, nenustačius konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų, paprastai bus sunkiau jau per pirminį tikrinimą atmesti galimybę, kad „Natura 2000“ teritorijai bus padarytas reikšmingas neigiamas poveikis.
99. Pirma, teritorijoje gali būti buveinių, rūšių ar atkūrimo potencialo, kuriems pagal konkrečiai teritorijai nustatytus apsaugos tikslus nebūtų teikiama didelė reikšmė. Vis dėlto taikant preliminariai nustatytus apsaugos tikslus tai paprastai nėra įmanoma(54). Todėl galimas neigiamas poveikis šioms buveinėms, rūšims ar atkūrimo potencialui turi būti įvertintas per pirminį tikrinimą ir turi būti atliktas išsamus tikrinimas.
100. Antra, jei nėra aiškiai nustatyti konkrečiai teritorijai taikytini apsaugos tikslai, gali kilti abejonių dėl preliminariai nustatytų apsaugos tikslų apimties, visų pirma dėl žinių apie teritorijoje esančias buveines, rūšis ir atkūrimo potencialą, kuriems projektas gali daryti neigiamą poveikį, trūkumą. Jei šių abejonių neįmanoma lengvai išsklaidyti, būtina atlikti išsamų tikrinimą, kad būtų galima aiškiai nustatyti priimtinus apsaugos tikslus.
101. Taigi pirminiam tikrinimui taikomos tos pačios nuostatos kaip ir pačiam poveikio teritorijai įvertinimui: jeigu valstybė narė dar nenustatė apsaugos tikslų „Natura 2000“ teritorijai, kurioje planuojama įgyvendinti planą ar projektą, Screening, ar būtinas tikrinimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, turi būti grindžiamas prielaida, kad pagal šią direktyvą nustatyti saugomos teritorijos apsaugos tikslai apima visus joje esančius I priede nurodytus buveinių tipus, įskaitant joms tipiškas rūšis, ir visas joje esančias II priede išvardytas rūšis, o SAT apsaugos tikslai apima visas joje esančias Paukščių direktyvos I priede nurodytas rūšis ir visas joje esančias I priede nenurodytas migruojančių paukščių rūšis. Papildomai gali reikėti į taip nustatytus apsaugos tikslus įtraukti teritorijos atkūrimo potencialą, kuris, atsižvelgiant į atitinkamų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę visoje „Natura 2000“ sistemoje, į teritorijos savybes ir kitų „Natura 2000“ teritorijų atkūrimo potencialą ir atitinkamus apsaugos tikslus, yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas buveinių ir populiacijų atkūrimui. Gali būti neįtraukti tik nereikšmingi buveinių tipų ir rūšių paplitimo atvejai(55).
F. Poveikio ribojimas laiko atžvilgiu?
102. Jeigu Teisingumo Teismas nesutiktų su mano nuomone ir nuspręstų, kad poveikio teritorijai įvertinimas ir jo pirminis tikrinimas reikalauja nustatyti konkrečiai vietovei pritaikytus apsaugos tikslus, jis turėtų bent jau riboti sprendimo galiojimą laiko atžvilgiu.
103. Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas įgyvendindamas SESV 267 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir apimtį, kaip ji turi arba turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento(56). Tik išskirtiniu atveju, taikydamas Sąjungos teisės sistemos bendrąjį teisinio saugumo principą, Teisingumo Teismas gali būti priverstas apriboti bet kurio suinteresuotojo asmens galimybę remtis jo išaiškinta nuostata siekiant užginčyti gera valia pradėtus teisinius santykius. Toks apribojimas yra leistinas tik tuomet, kai tenkinamos dvi pagrindinės sąlygos, būtent suinteresuotųjų asmenų sąžiningumas ir rimtų pažeidimų pavojus(57).
104. Šios sąlygos būtų tenkinamos, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad pagal Paukščių direktyvą SAT atveju poveikio teritorijai įvertinimas ir jo pirminis tikrinimas yra galimi tik tada, kai valstybės narės nustato konkrečioms teritorijoms taikytinus apsaugos tikslus.
105. Yra pagrindo daryti prielaidą, kad iki šiol valstybės narės daugelio paukščių rūšių atžvilgiu dar nenustatė teritorinių apsaugos tikslų. Tokia prielaida darytina todėl, kad šiuos apsaugos tikslus jos privalo numatyti tik po 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C‑66/23, EU:C:2024:733). Kalbant apie SAT, ši pareiga nėra aiškiai įtvirtinta nei Paukščių direktyvoje, nei Buveinių direktyvoje. Skirtingai nuo Buveinių direktyvos, kurioje numatyti konkretūs apsaugos tikslų nustatymo terminai, Paukščių direktyvoje netgi nevartojama sąvoka „apsaugos tikslai“.
106. Net jeigu Teisingumo Teismas nepripažintų valstybių narių sąžiningumo dėl SAT, to negalima būtų prikišti projektų vystytojams, kurie, pasitikėdami galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis, neturėjo pagrindo manyti, kad nenustačius konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų jie negaus teisėto leidimo. Pateikdama paaiškinimus Komisija taip pat nurodo, kad poveikio teritorijai įvertinimas nenustačius konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų, nors ir kelia pavojų Paukščių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymuisi, vis dėlto yra įmanomas(58).
107. Kartu kyla rimtų pažeidimų pavojus. Šiuo metu niekas negali numatyti, kiek „Natura 2000“ teritorijų susidurs su šia problema, tuo labiau – kiek atliktų poveikio teritorijoms įvertinimų ar pirminių tikrinimų bus galima užginčyti remiantis šiuo pažeidimu. Todėl gali atsirasti didelių vėlavimų įgyvendinant planus ar projektus, kurie buvo pradėti sąžiningai(59), ir šie vėlavimai nebūtų pateisinami neigiamu poveikiu „Natura 2000“ teritorijoms.
108. Teritorijų planavimo komisija per teismo posėdį tai paaiškino remdamasi Dublino pavyzdžiu: kadangi Komisija išreiškė abejonių dėl penkių SAT, esančių Dublino įlankoje, dabar jau nustatytų apsaugos tikslų kokybės, kyla pavojus, kad mieste nebus patvirtintas joks projektas, dėl kurio nuotekos galėtų būti išleidžiamos į įlanką. Šiuo atveju nebūtų svarbu, ar nuotekos būtų išvalytos valymo įrenginiuose taip, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio SAT.
109. Vadinasi, atitinkamas Teisingumo Teismo sprendimas turėtų būti taikomas tik tiems planams ir projektams, kurie patvirtinami po sprendimo šiose bylose paskelbimo. Teisingumo Teismas galėtų netgi apsvarstyti galimybę tokio sprendimo taikymą apriboti tik tomis leidimų išdavimo procedūromis, kurios bus pradėtos po sprendimo paskelbimo. Net ir jau vykstančių leidimų išdavimo procedūrų atveju galėjo būti atlikti sudėtingi projektų poveikio teritorijai įvertinimai, grindžiami preliminariai nustatytais apsaugos tikslais, dar nenustačius konkrečiai teritorijai taikytinų apsaugos tikslų(60).
VI. Išvada
110. Taigi siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į prašymus priimti prejudicinį sprendimą bylose Knocknamona ir Curns:
Jeigu valstybė narė dar nenustatė konkrečiai „Natura 2000“ teritorijai, kuri yra susijusi su planu ar projektu, taikomų apsaugos tikslų, tikrinimas pagal Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, taip pat pirminis tikrinimas, Screening, ar toks tikrinimas yra būtinas, turi būti grindžiamas prielaida, kad pagal šią direktyvą nustatyti saugomos teritorijos apsaugos tikslai apima visus joje esančius I priede nurodytus buveinių tipus, įskaitant joms tipiškas rūšis, ir visas joje esančias II priede išvardytas rūšis, o specialios apsaugos teritorijos apsaugos tikslai pagal Direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių rūšių išsaugojimo apima visas joje esančias I priede nurodytas rūšis ir visas joje esančias I priede nenurodytas migruojančių paukščių rūšis. Papildomai gali reikėti į taip nustatytus apsaugos tikslus įtraukti teritorijos atkūrimo potencialą, kuris, atsižvelgiant į atitinkamų buveinių tipų ir rūšių apsaugos būklę visoje „Natura 2000“ sistemoje, į teritorijos savybes ir kitų „Natura 2000“ teritorijų atkūrimo potencialą ir atitinkamus apsaugos tikslus, yra būtinas siekiant sudaryti sąlygas buveinių ir populiacijų atkūrimui. Gali būti neįtraukti tik nereikšmingi buveinių tipų ir rūšių paplitimo atvejai.
1 Originalo kalba: vokiečių.
2 Pagrindinėje byloje nagrinėjama 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 2), su pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL L 158, 2013, p. 193).
3 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių rūšių išsaugojimo (OL L 20, 2010, p. 7) su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (OL L 170, 2019, p. 115).
4 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos Direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, 1979, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 98).
5 Kaip pažymi Komisija, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, ar buvo nagrinėjamas ir saugomų paukščių rūšių buveinių blogėjimas dėl jėgainių keliamo trikdymo; dėl būtinybės išnagrinėti šį aspektą žr. 2016 m. sausio 14 d. Sprendimą Komisija / Bulgarija (Kaliakra) (C-141/14, EU:C:2016:8, 59 punktas) ir mano išvadą šioje byloje (C-141/14, EU:C:2015:528, 94–99 punktai).
6 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 106 punktas) ir 2019 m. liepos 29 d. Sprendimas Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen (C-411/17, EU:C:2019:622, 116 punktas).
7 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 59 punktas), 2019 m. liepos 29 d. Sprendimas Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen (C-411/17, EU:C:2019:622, 120 punktas) ir 2023 m. birželio 15 d. Sprendimas Eco Advocacy (C-721/21, EU:C:2023:477, 38 punktas).
8 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimas Komisija / Ispanija (C-404/09, EU:C:2011:768, 100 punktas), 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 139 punktas), 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Coöperatie Mobilisation for the Environment ir kt. (C-293/17 ir C-294/17, EU:C:2018:882, 98 punktas) ir 2023 m. birželio 15 d. Sprendimas Eco Advocacy (C-721/21, EU:C:2023:477, 39 punktas).
9 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 43 ir 44 punktai), 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Komisija / Airija (C-418/04, EU:C:2007:780, 226 punktas) ir 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimas People Over Wind ir Sweetman (C-323/17, EU:C:2018:244, 34 punktas).
10 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 44 punktas), 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimas Komisija / Airija (C-418/04, EU:C:2007:780, 254 punktas) ir 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Coöperatie Mobilisation for the Environment ir kt. (C-293/17 ir C-294/17, EU:C:2018:882, 114 punktas).
11 Išvada byloje Eco Advocacy (C-721/21, EU:C:2023:39, 91–93 punktai).
12 2023 m. birželio 15 d. Sprendimas Eco Advocacy (C-721/21, EU:C:2023:477, 42 punktas) ir 2025 m. kovo 6 d. Sprendimas Waltham Abbey Residents Association (C-41/24, EU:C:2025:140, 48 punktas).
13 Pavyzdžiui, mano išvada byloje Eco Advocacy (C-721/21, EU:C:2023:39, 105 punktas).
14 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Lesoochranárske zoskupenie VLK (C-243/15, EU:C:2016:838, 49 punktas).
15 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C‑127/02, EU:C:2004:482, 46 punktas).
16 Dėl atkūrimo potencialo žr. šios išvados 76–78 punktus.
17 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 47 punktas) ir 2007 m. spalio 4 d. Sprendimas Komisija / Italija (C-179/06, EU:C:2007:578, 35 punktas).
18 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 48 punktas), 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimas Sweetman ir kt. (C-258/11, EU:C:2013:220, 30 punktas) ir 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 112 punktas).
19 Europos aplinkos agentūra, „Natura 2000“ teritorijos, nustatytos pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas (paskelbta 2025 m. lapkričio 5 d.), https://www.eea.europa.eu/en/analysis/indicators/natura-2000-sites-designated-under.
20 Taip pat žr. šios išvados 49 punktą.
21 Žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. Sprendimą Komisija / Vokietija (C-142/16, EU:C:2017:301, 29–33 punktai).
22 Tai yra versijos anglų, danų, prancūzų, graikų, italų, olandų, portugalų ir ispanų kalbomis. Kitos kalbinės versijos nebuvo įtrauktos į teisėkūros procesą, po kurio buvo priimta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis.
23 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-849/19, EU:C:2020:1047, 46–53 punktai), 2023 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-444/21, EU:C:2023:524, 64 ir 65 punktai) ir 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-116/22, EU:C:2023:687, 105 ir 106 punktai).
24 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-849/19, EU:C:2020:1047, 46 punktas), 2023 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-444/21, EU:C:2023:524, 64 punktas) ir 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-116/22, EU:C:2023:687, 105 punktas).
25 Taip pat žr. 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 213 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-849/19, EU:C:2020:1047, 59 punktas).
26 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-849/19, EU:C:2020:1047, 52 punktas) ir 2023 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-444/21, EU:C:2023:524, 157 punktas).
27 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 207 punktas), 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-849/19, EU:C:2020:1047, 49 ir 50 punktai), 2023 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-444/21, EU:C:2023:524, 155 punktas).
28 Šiuo aspektu žr. 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Belovežo giria) (C-441/17, EU:C:2018:255, 207–209, 213 ir 221 punktai).
29 Žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimą Komisija / Austrija (Hanság ir Žemasis Tauernas) (C-535/07, EU:C:2010:602, 62–66 punktai).
30 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimas (C-66/23, EU:C:2024:733, 46 punktas).
31 Žr. šios išvados 48 ir 49 punktus.
32 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:733, 42 punktas).
33 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:733, visų pirma 45 ir 46 punktai).
34 Žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging (C-127/02, EU:C:2004:482, 54 punktas) ir 2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimą Holohan ir kt. (C-461/17, EU:C:2018:883, 35 ir 37 punktai) ir mano išvadą byloje CFE ir Terre wallonne (C-43/18 ir C-321/18, EU:C:2019:56, 76 punktas) ir byloje Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:150, 45 punktas), taip pat generalinės advokatės T. Ćapeta išvadą byloje Komisija / Vokietija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C-116/22, EU:C:2023:317, 31 punktas).
35 2011 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl informacijos apie „Natura 2000“ teritorijas teikimo formos (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4892) (OL L 198, 2011, p. 39).
36 Žr. mano išvadą byloje Komisija / Italija (Santa Caterina) (C-304/05, EU:C:2007:228, 33 punktas).
37 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:733, 47–49 punktai).
38 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:733, visų pirma 48 punktas) ir mano išvada byloje Komisija / Italija (Santa Caterina) (C-304/05, EU:C:2007:228, 34 punktas).
39 Žr. mano išvadas byloje Vereniging Hoekschewaards Landschap (C‑281/16, EU:C:2017:476, 52–63 punktai).
40 Žr. nuorodas 8 išnašoje.
41 Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl poveikio aplinkai vertinimų paspartinimo (COM(2025)984 final, p. 28 ir 29) 4 straipsnio 5 dalies antras sakinys.
42 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimas Komisija / Graikija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑849/19, EU:C:2020:1047, 53 punktas), 2023 m. birželio 29 d. Sprendimas Komisija / Airija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑444/21, EU:C:2023:524, 65 punktas) ir 2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Komisija / Vokietija (Specialių saugomų teritorijų apsauga) (C‑116/22, EU:C:2023:687, 106 punktas).
43 Žr. šios išvados 72 punktą.
44 2010 m. kovo 4 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C-241/08, EU:C:2010:114, 53 punktas) ir mano išvada byloje Latvijas valsts meži (C-434/22, EU:C:2023:595, 41 punktas) dėl priešgaisrinės saugos priemonių „Natura 2000“ teritorijose.
45 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (OL L 347, 2013, 549).
46 Žr. 2024 m. lapkričio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Ispanija / Komisija (T-508/22, EU:T:2024:855, 78–80 punktai).
47 Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Prancūzija / Komisija (C-404/19 P, EU:C:2020:1041, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
48 Žr., pavyzdžiui, 2004 m. sausio 29 d. Sprendimą Komisija / Austrija (Wörschacher Moos) (C-209/02, EU:C:2004:61, 22 ir paskesni punktai), 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Komisija / Italija (Santa Caterina) (C-304/05, EU:C:2007:532, 16, 17 ir 95 punktai) ir 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimą Komisija / Ispanija (Alto Sil) (C-404/09, EU:C:2011:768, 101 ir 102 punktai).
49 https://natura2000.eea.europa.eu/?sitecode=IE0004094&views=Sites_View.
50 https://www.npws.ie/sites/default/files/protected-sites/conservation_objectives/CO004094_0.pdf.
51 Žr. mano išvadą byloje Elliniki Ornithologiki Etaireia ir kt. (C-66/23, EU:C:2024:150, 56–64 punktai).
52 Žr. šios išvados 79 ir 80 punktus.
53 Žr. šios išvados 50–56 punktus.
54 Žr. šios išvados 91 punktą.
55 Žr. šios išvados 94 punktą.
56 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Meilicke ir kt. (C-292/04, EU:C:2007:132, 34 punktas) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Herst C-401/18, EU:C:2020:295, 54 punktas).
57 2007 m. kovo 6 d. Sprendimas Meilicke ir kt. (C-292/04, EU:C:2007:132, 35 punktas) ir 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Herst (C-401/18, EU:C:2020:295, 56 punktas).
58 Žr. Planų ir projektų vertinimo „Natura 2000“ teritorijose gaires (2021 m. rugsėjo mėn., p. 7).
59 Žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimą Borealis Polyolefine ir kt. (C-191/14, C-192/14, C-295/14, C-389/14 ir C-391/14–C-393/14, EU:C:2016:311, 105 punktas).
60 Žr. 1998 m. birželio 18 d. Sprendimą Gedeputeerde Staten van Noord-Holland (C-81/96, EU:C:1998:305, 23 ir 24 punktai) dėl bendrojo poveikio aplinkai vertinimo ir 2006 m. kovo 23 d. Sprendimą Komisija / Austrija (Lauteracher Ried) (C-209/04, EU:C:2006:195, 56 ir 57 punktai) dėl poveikio teritorijai įvertinimo pagal Buveinių direktyvą.