(1)

Laikydamosi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio 2 pastraipoje numatytos tvarkos, Graikijos valdžios institucijos 2007 m. gegužės 15 d. pranešė Komisijai apie reglamento dėl kepinių iš užšaldytos tešlos privalomo ženklinimo specialių nuostatų projektą.

(2)

Projekte, apie kurį pranešta, numatyta, kad kepiniai iš užšaldytos tešlos turėtų būti ženklinami nurodant užšaldytos tešlos pagaminimo datą ir kilmę.

(3)

Remiantis Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio 2 pastraipa, Komisija Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete pasitarė su valstybėmis narėmis.

(4)

Direktyvoje 2000/13/EB numatytos nuostatos dėl maisto produktų kilmės nurodymo (3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai) ir datos nurodymo būdų (9 straipsnio 5 dalis) ženklinant maisto produktus. Pagal šias taisykles, ženklinant maisto produktą išsamią informaciją apie maisto produkto kilmės vietą privaloma nurodyti tik tuo atveju, jei tokios informacijos nepateikus vartotojas būtų iš esmės klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės (3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

(5)

Reikalavimas ženklinant produktą būtinai nurodyti užšaldytos tešlos kilmės šalį būtų papildoma kliūtis maisto verslo operatoriams, gaminantiems duoną iš tešlos, kurią jie gauna iš kitos ES valstybės narės, todėl tai būtų potenciali laisvo prekių judėjimo kliūtis ir keltų pavojų sklandžiam bendrosios rinkos veikimui. Atvejai, kuriais galima taikyti nesuderintas nacionalines nuostatas, reglamentuojančias tam tikrų maisto produktų arba apskritai maisto produktų ženklinimą ir pateikimą, išsamiai aprašyti Direktyvos 2000/13/EB 18 straipsnio 2 dalyje. Tokios priemonės turi būti taikomos ne tik tada, kai tai būtina visuomenės sveikatos apsaugai, – jos gali būti taikomos ir tada, kai jų taikymas pateisinamas sukčiavimo prevencija, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga, kilmės nuorodomis, registruotaisiais kilmės vietos pavadinimais ir nesąžiningos konkurencijos prevencija.

(6)

Graikijos pranešime nurodytos higienos priežastys, taigi – visuomenės sveikatos apsauga. Graikijos pranešime neatsižvelgiama, kad yra nustatytas bendrų taisyklių dėl maisto produktų higienos pagrindas, visų pirma – Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2). Graikijos pranešime nepateikiama jokių įrodymų, kad priemonės, apie kurias pranešta, yra būtinos aukštesniam visuomenės sveikatos apsaugos lygiui pasiekti.

(7)

Remiantis Direktyvos 2000/13/EB 9 straipsnio 5 dalies 5 įtrauka, pagal Bendrijos nuostatas, reglamentuojančias kitus datos nurodymo būdus, nereikalaujama nurodyti kepinių arba miltinių konditerijos gaminių tinkamumo vartoti trukmės. Be kepiniams taikomos išimties dėl tinkamumo vartoti trukmės nurodymo, Bendrijos teisės aktuose nenumatoma jokių kitų datos nurodymo būdų taisyklių.

(8)

Reikalavimas ženklinant būtinai nurodyti užšaldytos tešlos pagaminimo datą visų pirma būtų taikomas gaminiams iš kitų valstybių narių, kuriuos galima parduoti tik po konservavimo procedūros, pavyzdžiui, juos užšaldžius. Todėl šis įpareigojimas yra potenciali laisvo prekių judėjimo kliūtis ir kelia pavojų sklandžiam bendrosios rinkos veikimui.

(9)

Remiantis teismų praktika, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti, kad priemonių projektas yra būtinas numatytam tikslui pasiekti ir kad jis atitinka proporcionalumo principą (žr. 1983 m. lapkričio 30 d. sprendimas, Van Bennekom, byla 227/82, leidinys „Europos teismų pranešimai“ (ECR), 1983 m., p. 03883, 40 punktas; 1997 m. kovo 13 d. sprendimas, Morellato, byla C-358/95, leidinys „Europos teismų pranešimai“ (ECR), 1997 m., p. I-01431, 14 punktas, ir 2003 m. gegužės 8 d. sprendimas, ATRAL, byla C-14/02, leidinys „Europos teismų pranešimai“ (ECR), 2003 m., p. I-4431, 67 punktas).

(10)

Tikėtina, kad tokios vienašališkai ir vienodai Graikijos Respublikos taikomos priemonės, apie kurias pranešta, neproporcingai apsunkintų Bendrijos vidaus prekybą. Pagal jas gamintojai ar operatoriai, perdirbantys iš kitų valstybių narių gautą tešlą, būtų įpareigoti pateikti specialų ženklinimą.

(11)

Komisija toliau tarsis su valstybėmis narėmis dėl kilmės vietos nurodymo ženklinant maisto produktus.

(12)

Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija, remdamasi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio trečia pastraipa, pareiškė neigiamą nuomonę.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,