1)

derybų procesas būtų atviras, įtraukus, skaidrus ir grindžiamas geranorišku bendradarbiavimu;

2)

derybų procesas suteiktų prasmingo dalyvavimo galimybę visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus;

3)

visų Jungtinių Tautų narių pateiktos nuomonės būtų vertinamos vienodai, kad būtų užtikrintas įtraukus procesas;

4)

derybų procesas būtų grindžiamas veiksminga ir realia darbo programa.

5)

konvencija, kartu ja užtikrinant aukšto lygio žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, būtų veiksminga teisėsaugos ir teisminių institucijų priemonė pasaulio mastu kovojant su kibernetiniais nusikaltimais, kurios tikslas būtų skatinti ir stiprinti priemones, kuriomis siekiama veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams ir su jais kovoti, taip pat skatinti ir palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti aukštą aukų teisių apsaugos lygį ir remti gebėjimų stiprinimą bei techninę pagalbą kovos su kibernetiniais nusikaltimais srityje;

6)

būtų visapusiškai atsižvelgiama į esamą išbandytų tarptautinių ir regioninių priemonių ir iniciatyvų sistemą, atspindėtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose 74/247 ir 75/282. Todėl konvencija turėtų būti suderinama su esamomis tarptautinėmis priemonėmis, visų pirma 2000 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolais, 2003 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, 2001 m. Europos Tarybos Budapešto konvencija dėl elektroninių nusikaltimų ir jos protokolais, taip pat kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ir regioninėmis priemonėmis, visų pirma susijusiomis su žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. Konvencija turėtų būti vengiama daryti kokį nors poveikį šių esamų priemonių taikymui ar vėlesniam kurios nors šalies prisijungimui prie jų ir, kiek tik įmanoma, vengiama nereikalingo dubliavimo;

7)

būtų visapusiškai atsižvelgiama į neribotos sudėties tarpvyriausybinės ekspertų grupės darbą, atliktą vykdant išsamų kibernetinio nusikalstamumo tyrimą, ir jo rezultatus, kaip susitarta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 75/282;

8)

konvencijos nuostatomis būtų užtikrinta kuo didžiausia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. ES valstybės narės turėtų galėti laikytis tarptautinės ir ES teisės, įskaitant pagrindines teises, laisves ir bendruosius ES teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje. Konvencijos nuostatos taip pat turėtų būti suderinamos su ES ir jos valstybių narių tarptautiniais prekybos įsipareigojimais.

9)

konvencijoje būtų numatytos nusikalstamų veikų, kurias įmanoma įvykdyti tik naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, apibrėžtys;

10)

Su sąlyga, kad būtų užtikrintos pakankamos sąlygos bei apsaugos priemonės ir tinkama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, konvencijoje, kaip 9 dalyje nurodyto principo išimtis, galėtų būti numatytos apibrėžtys nusikalstamų veikų, kurios gali būti padarytos nenaudojant kompiuterinių sistemų, tačiau kurias kompiuterinės sistemos tam tikromis aplinkybėmis gali padėti lengviau įvykdyti, bet tik tais atvejais, kai dėl kompiuterinių sistemų naudojimo iš esmės keičiasi nusikalstamų veikų požymiai ar poveikis;

11)

nusikalstamos veikos būtų aiškiai ir siaurai apibrėžtos technologijų atžvilgiu neutraliu būdu. Apibrėžtys būtų suderinamos su apibrėžtimis, pateiktomis kitose atitinkamose tarptautinėse ar regioninėse konvencijose, visų pirma kibernetinių nusikaltimų srityje, ir su tarptautiniais žmogaus teisių standartais bei pagrindinėmis laisvėmis;

12)

konvencijoje būtų numatytos taisyklės dėl pagalbos ir bendrininkavimo vykdant tokias nusikalstamas veikas ir, kai tinkama, mėginimų jas įvykdyti, dėl fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už tokias nusikalstamas veikas, taisyklės dėl jurisdikcijos tokių nusikalstamų veikų atžvilgiu nustatymo ir dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų su tokiomis nusikalstamomis veikomis susijusių sankcijų ir priemonių, kurios būtų suderinamos su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ar regioninėmis konvencijomis, visų pirma organizuoto nusikalstamumo ar kibernetinių nusikaltimų srityje, ir su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

13)

konvencijoje būtų numatytos procesinės baudžiamosios priemonės, kurios leistų institucijoms veiksmingai tirti kibernetinius nusikaltimus ir kurios, jeigu būtų numatytos pakankamos apsaugos priemonės, galėtų apimti priemones siekiant išsaugoti arba gauti elektroninius bet kokios nusikalstamos veikos įrodymus vykstant nusikalstamų veikų tyrimui ar baudžiamajam procesui, ir – kai esama dar ir įrodyto poreikio bei pridėtinės vertės – priemones, kuriomis įšaldomos ar konfiskuojamos vykdant tokius nusikaltimus gautos pajamos, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo, teisėtumo ir būtinumo principus, teisių, susijusių su pagarba privatumui, apsaugą ir asmens duomenų apsaugą;

14)

tos procesinės baudžiamosios priemonės neprieštarautų kitoms atitinkamoms tarptautinėms ar regioninėms konvencijoms, visų pirma organizuoto nusikalstamumo ar kibernetinių nusikaltimų srityje, ir būtų suderinamos su tokiomis konvencijomis, taip pat su tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir pagrindinėmis laisvėmis;

15)

procesinės priemonės siekiant išsaugoti arba gauti elektroninius įrodymus apimtų aiškią ir siaurą duomenų rūšies, kuriai jos taikomos, apibrėžtį. Procesinėmis bendradarbiavimo su privačiojo sektoriaus subjektais priemonėmis būtų užtikrinta, kad tokiems subjektams tenkanti našta būtų proporcinga ir kad privačiojo sektoriaus subjektai visapusiškai laikytųsi teisės aktų, kuriais apsaugomos jų naudotojų žmogaus teisės. Konvencija suteiktų teisinio aiškumo internetinių paslaugų teikėjams (pvz., interneto paslaugų teikėjams) jiems bendraujant su valstybių, kurios būtų konvencijos šalys, teisėsaugos institucijomis. Procesinės priemonės siekiant pašalinti neteisėtą turinį būtų susijusios tik su neteisėtu turiniu, kuris būtų pakankamai konkretus ir tiksliai apibrėžtas konvencijoje;

16)

konvencijoje būtų numatytos bendradarbiavimo priemonės, kurios leistų atskirų valstybių – šios priemonės šalių – valdžios institucijoms veiksmingai bendradarbiauti pasitelkus savitarpio teisinę pagalbą, be kita ko, steigiant kontaktinius centrus, nusikalstamų veikų tyrimų ar baudžiamųjų procesų, susijusių su šioje priemonėje apibrėžtomis nusikalstamomis veikomis, tikslais. Joje taip pat galėtų būti numatytos tokios bendradarbiavimo priemonės bet kokios nusikalstamos veikos elektroninių įrodymų išsaugojimo ar gavimo vykstant nusikalstamų veikų tyrimui ar baudžiamajam procesui tikslu, su sąlyga, kad šioms priemonėms būtų taikomos pakankamos sąlygos ir apsaugos priemonės pagal valstybių vidaus teisę, kuria užtikrinama tinkama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga;

17)

tos bendradarbiavimo priemonės būtų suderinamos su kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ar regioninėmis konvencijomis, visų pirma organizuoto nusikalstamumo ar kibernetinių nusikaltimų srityje, ir neprieštarautų tokioms konvencijoms, tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir pagrindinėms laisvėms;

18)

bendradarbiavimo priemonėms būtų taikomos prašomosios šalies teisėje nustatytos sąlygos, jomis būtų numatyti platūs atsisakymo pagrindai, pavyzdžiui, pagrindinių teisių, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, apsaugos užtikrinimas, be kita ko, asmens duomenų perdavimų kontekste, ir tai, kad taikomas abipusis baudžiamumas;

19)

konvencijoje būtų nustatytos griežtos sąlygos ir tvirtos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad ES valstybės narės galėtų gerbti ir apsaugoti pagrindines teises, laisves ir bendruosius ES teisės principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant visų pirma proporcingumo, teisėtumo ir būtinumo principus, kiek tai susiję su nusikalstamomis veikomis ir bausmėmis, procesines garantijas ir teises, teisę į veiksmingą teisminį teisių gynimą, nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir asmenų, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, teisę į gynybą, teisę nebūti teisiamam ar nuteistam du kartus vykstant baudžiamajam procesui dėl tos pačios nusikalstamos veikos, taip pat teisę į privatumą, teisę į asmens duomenų ir elektroninių ryšių duomenų apsaugą, kai tokie duomenys tvarkomi, be kita ko, perdavimo šalių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, valdžios institucijoms tikslais, ir teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę. Konvencija visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad ES valstybės narės galėtų laikytis tarptautinio asmens duomenų perdavimo reikalavimų, kaip tai suprantama Direktyvoje (ES) 2016/680, Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje 2002/58/EB. Sąlygomis ir apsaugos priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus. Tai taikoma visai konvencijai, įskaitant procesines ir bendradarbiavimo priemones, be kita ko, priemones, kuriomis galima labai apriboti asmenų teises;

20)

konvencija suteiktų pagrindą savanoriškoms gebėjimų stiprinimo priemonėms siekiant remti šalių gebėjimus vykdyti veiksmingus kibernetinių nusikaltimų tyrimus ir procesinius veiksmus ir gauti elektroninius įrodymus kitų nusikalstamų veikų tyrimų ir procesinių veiksmų tikslais, be kita ko, teikiant techninę pagalbą ir rengiant mokymus. UNODC turėtų aiškiai apibūdintą vaidmenį įgyvendinant tokias priemones;

21)

konvencija būtų užtikrinta, kad kibernetinių nusikaltimų aukoms būtų suteikta tinkama pagalba, parama, apsauga ir galimybės gauti kompensaciją;

22)

konvencija būtų pagrindas imtis praktinių kibernetinių nusikaltimų prevencijos priemonių, kurios būtų aiškiai apibrėžtos, griežtai apribotos ir skirtųsi nuo baudžiamųjų procesinių priemonių, kurios galėtų apriboti fizinių ar juridinių asmenų teises ir laisves.

23)

konvencija būtų išsaugomos esamos pasaulinės ir regioninės priemonės ir vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas pasaulinės kovos su kibernetiniais nusikaltimais srityje. Visų pirma Europos Sąjungos valstybės narės, palaikydamos tarpusavio santykius, galėtų toliau taikyti Europos Sąjungos taisykles;

24)

konvencijoje būtų numatytas tinkamas jos įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmas ir baigiamosios nuostatos, be kita ko, dėl ginčų sprendimo, pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo, įsigaliojimo, dalinio keitimo, sustabdymo, denonsavimo ir depozitaro, taip pat kalbų; šios nuostatos, kai įmanoma ir tinkama, būtų suderintos pagal kitų atitinkamų tarptautinių ar regioninių konvencijų, visų pirma organizuoto nusikalstamumo ar kibernetinių nusikaltimų srityje, nuostatas;

25)

konvencija suteiktų teisę Europos Sąjungai tapti jos šalimi.

26)

Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad konvencija derėtų su atitinkamais Sąjungos teisės aktais ir politika, taip pat su Sąjungos įsipareigojimais pagal kitus atitinkamus daugiašalius susitarimus;

27)

Komisija turėtų Sąjungos vardu vesti derybas klausimais, kurie pagal Sutartis priklauso jos kompetencijai ir kurių atžvilgiu Sąjunga yra priėmusi taisykles;

28)

deryboms, įskaitant kiekvieną derybų raundą, turi būti rengiamasi gerokai iš anksto. Šiuo tikslu Komisija informuoja Tarybą apie numatomą tvarkaraštį ir klausimus, dėl kurių bus deramasi, ir kuo anksčiau pasidalija atitinkama informacija;

29)

pagal lojalaus bendradarbiavimo principą Komisija ir valstybės narės derybų proceso metu turėtų glaudžiai bendradarbiauti, be kita ko, palaikydamos reguliarius ryšius su valstybių narių ekspertais ir atstovais Vienoje ir Niujorke;

30)

prieš derybų posėdžius rengiamas Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupės posėdis, siekiant nustatyti pagrindinius klausimus, suformuluoti nuomones ir pateikti gaires, be kita ko, suformuluoti atitinkamai deklaracijas ir išlygas;

31)

po kiekvieno derybų posėdžio Komisija informuoja, taip pat ir raštu, Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupę apie derybų rezultatus;

32)

Komisija informuoja Tarybą ir konsultuojasi su Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose darbo grupe visais svarbiais klausimais, kurie gali iškilti derybų metu.