EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 07 16
COM(2025) 549 final
2025/0222(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „Erasmus+“ ir panaikinami reglamentai (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888
{SWD(2025) 550-551}
{SEC(2025) 547}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Pagrindimas ir tikslai
Politinės aplinkybės
Švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas yra sritys, kuriose vykdomos svarbiausios Sąjungos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, įgūdžių ugdymą, ryšių mezgimą visoje Europoje; taip kuriamas pagrindas atspariai ir darniai Europos Sąjungai, kurioje piliečiai nuo ankstyvo amžiaus turės tinkamų įgūdžių bei gebėjimų ir priims visą bendros europinės tapatybės įvairovę. Be to, tai veiksniai, kurie skatina socialinį teisingumą, tvarų klestėjimą bei konkurencingumą ir prisideda prie daugelio ES bendrų politinių prioritetų, pavyzdžiui, pasirengimo ir dvejopos pertvarkos.
Švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto svarba Europos ateičiai atsispindi naujausioje ES politinėje darbotvarkėje ir strateginėse ataskaitose.
2024–2029 m. ES vadovų strateginėje darbotvarkėje investicijos į įgūdžius, mokymą ir švietimą laikomos prioritetu, pripažįstant, kad laikotarpiu, kai stiprėja pasaulinė konkurencija ir didėja politiniai bei socialiniai skirtumai, švietimas yra vienijanti jėga ir pagrindas, kuriuo turi remtis Europos strateginis savarankiškumas, ekonominė galia, demokratija ir sanglauda.
2024–2029 m. politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžia, kad reikia „iš esmės didinti užmojus ir intensyvinti veiksmus – dėl visų lygių įgūdžių ir visų tipų mokymo ir švietimo. Tai vienodai svarbu tiek žmonių karjerai ir perspektyvoms, tiek mūsų konkurencingumui.“ Be to, Pirmininkė įsipareigojo „[sukurti] įgūdžių sąjungą, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama investicijoms, suaugusiųjų švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą, įgūdžių išsaugojimui ir baigus įvairių tipų mokymą įgytos kvalifikacijos pripažinimui, kad žmonės galėtų dirbti visoje Sąjungoje“, taip pat „[stiprinti] programą „Erasmus+“, be kita ko, profesinio mokymo srityje, kad ja galėtų pasinaudoti daugiau žmonių. Jiems labai svarbu ugdyti įgūdžius, įgyti bendros patirties ir geriau suprasti vieniems kitus. Tai bus platesnio įsipareigojimo suteikti jaunimui daugiau laisvės ir atsakomybės už mūsų visuomenę ir demokratiją dalis.“ Ji įsipareigojo „[tęsti] darbą, kad būtų sukurtas europinis laipsnis“. Pirmininkė taip pat pabrėžė norinti užtikrinti, kad „jaunimas galėtų išsakyti savo nuomonę ir padėtų kurti visų mūsų ateitį“.
2024 m. sausio 16 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus+“ įgyvendinimo Europos Parlamentas pabrėžė, kad „programa yra Europos švietimo erdvės varomoji jėga ir turėtų ir ateityje atitikti švietimo tendencijas, kad neatsiliktų nuo visuomenės ir technologinių pokyčių“, ir kad tai yra „labai svarbi programa skatinant priklausymo Europai jausmą“.
Lettos pranešime ir Draghi pranešime – dviejuose pagrindiniuose pranešimuose, kuriuose pateikiama išsami analizė ir įžvalgos apie Europos Sąjungos ateitį, – pabrėžiama investicijų į švietimą ir įgūdžius svarba, be kita ko, labai svarbus programos „Erasmus+“ vaidmuo. Be to, Sauli Niinistö pranešimedaroma išvada, kad Sąjungos ekonomikos ir visuomenės atsparumas, – ypač sektoriuose, kurie yra itin svarbūs visuomenės ir ekonomikos stabilumui išlaikyti, (pavyzdžiui, švietimo) – labai svarbus galimų didelio masto krizių, pavyzdžiui, karinių konfliktų ir nelaimių, akivaizdoje.
Programa „Erasmus+“ dera su 2025 m. kovo 5 d. Komunikate dėl įgūdžių sąjungos nustatytu užmoju sukurti kokybiškas, įtraukias ir pritaikomas švietimo, mokymo ir įgūdžių sistemas, siekiant didinti ES konkurencingumą, ir Europos švietimo erdvę (EŠE) – vieną iš pagrindinių įgūdžių sąjungos kūrimo veiksnių. Tai suteiks pagrindą įgūdžių ugdymui visą gyvenimą ir užtikrins išties bendrą erdvę kokybiškam ir įtraukiam švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą tarpvalstybiniu mastu.
Per daugelį metų pagal įvairias programas buvo teikiama ES finansinė parama uždaviniams, susijusiems su įgūdžiais, švietimu, mokymu, jaunimu, savanoriška veikla ir sportu, spręsti. Vykdant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) parama daugiausia buvo teikiama pagal programą „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso programą, „Europos socialinį fondą +“, Mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą ir programą „Europos horizontas“. Pasiūlymu dėl kitos DFP siekiama spręsti dabartinių bendrų Sąjungos finansavimo priemonių sudėtingumo problemą, šalinti jų trūkumus ir didinti jų lankstumą, užtikrinant, kad ilgalaikis biudžetas būtų tikslingesnis bei paprastesnis, apimtų mažiau programų ir darytų didesnį poveikį.
Iššūkiai / problemų veiksniai
ES susiduria su rimtais iššūkiais švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto srityse. Europai reikalingi žmonės, turintys įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia gyvenimui ir darbui, asmeniniam augimui, taip pat tvaresnei ir atsparesnei skaitmeninei ekonomikai ir visuomenei. Investicijos į šių įgūdžių ugdymą yra labai svarbios siekiant kurti klestinčią, darnią ir konkurencingą Europą. Šiandien švietimo ir mokymo sistemos nepritaikytos, kad žmonės galėtų visais gyvenimo etapais įgyti būtiniausių pagrindinių įgūdžių ir išsiugdyti reikalingus aukštesnio lygio gebėjimus ir socialinius emocinius įgūdžius.Siekiant įgalinti asmenis prisidėti prie pokyčių, klestėti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir padėti stiprinti psichikos sveikatą ir didinti gerovę, taip pat bus svarbu, kad jie galėtų įgyti universaliųjų įgūdžių ir gebėjimų, tokių kaip lankstumas, atsparumas, empatija, pasitikėjimas, atvirumas, kritinis mąstymas, skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei komandinis darbas. Be to, šie įgūdžiai suteikia daugiau galimybių įsidarbinti, taip pat padeda didinti visuomenės atsparumą ir kurti stipresnę Europą, kuri būtų geriau pasirengusi įveikti krizes. Palyginti su ankstesnės 2018 m. EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) rezultatais, Europa atsilieka pagrindinių įgūdžių srityje, o pažangumo lygis visų pirma suprastėjo matematikos (–18 punktų), skaitymo (–12 punktų) ir gamtos mokslų (–3,4 punkto) srityse. ES nėra parengiama pakankamai kvalifikuotų aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų absolventų, o keturi iš penkių darbdavių nurodo, kad jiems sunku rasti tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Apskritai visose valstybėse narėse didėja darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas; tai daro poveikį ES gebėjimui vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, o todėl ir jos konkurencingumui. Visoje Sąjungoje išlieka kokybiško ir įtraukaus formaliojo ir neformaliojo švietimo lygio ir prieigos prie jo skirtumų, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse, o tai dar labiau išryškina ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Be to, vis dar esama lyčių nelygybės – beveik dvigubai daugiau vyrų nei moterų studijuoja gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką (STEM).
Akivaizdu, kad reikia spręsti šiuos su įgūdžiais susijusius klausimus ir sukurti palankią aplinką, kuri skatintų geresnius mokymosi rezultatus visiems nuo ankstyvo amžiaus ir sudarytų sąlygas besimokančiųjų sėkmei ilguoju laikotarpiu.
ES strateginis savarankiškumas ir konkurencingumas taip pat priklauso nuo jos gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti specialistus, visų pirma pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Sąjunga taip pat turi teikti pirmenybę švietimo plėtojimui, kad būtų ugdomi aukšto lygio įgūdžiai, įskaitant skaitmeninius, techninius ir universaliuosius įgūdžius.
Įgūdžių iššūkis neapsiriboja vien ekonominiais aspektais; jis susijęs ir su poreikiu kurti sveiką, atsparią, aktyvią, vieningą ir pasirengusią visuomenę. Bus labai svarbu asmenims nuo ankstyvo amžiaus suteikti visą gyvenimą reikalingų įgūdžių ir gebėjimų, kad jie galėtų orientuotis mūsų sudėtingame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, įsitraukti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime bei demokratiniuose procesuose. Jaunimo tikėjimas lygiomis galimybėmis smarkiai sumažėjo – per pastarąjį dešimtmetį jis smuko 16 proc. Daugelis jaučiasi marginalizuoti dėl savo socialinės ir ekonominės padėties, etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar politinių pažiūrų (ypač tie, kurie turi mažiau galimybių arba gyvena kaimo ar atokiose vietovėse), 24 proc. (beveik 18 mln.) jaunuolių Sąjungoje gresia skurdas ar socialinė atskirtis, o 11 proc. 15–29 m. jaunuolių vis dar
nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose
. Dėl įperkamo būsto trūkumo šis pažeidžiamumas dar labiau didėja, o tai riboja jaunimo galimybes gauti išsilavinimą ir naudotis mobilumo mokymosi tikslais galimybėmis.
Šiandienos jaunimas yra linkęs mažiau dalyvauti institucinėje politikoje ir kituose demokratiniuose procesuose nei kitų amžiaus grupių atstovai ir daug mažiau nei jaunimas praeityje. Jiems gali kilti kliūčių dalyvauti demokratiniame procese, pavyzdžiui, dėl nepakankamų žinių apie savo demokratines teises, prastų galimybių gauti informaciją ir riboto dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose. Demokratinės institucijos ir patys procesai gali būti neprieinami ir nepalankūs jaunimui. Šių iššūkių, įskaitant įvairius įgūdžių reikalavimus, neįmanoma išspręsti vien formaliojo švietimo ir mokymo priemonėmis. Neformalusis ir savaiminis mokymasis, dalyvavimas savanoriškoje veikloje arba sporte teikia papildomos naudos. Visa tai gali suteikti vertingų galimybių žmonėms ugdyti žinias, įgūdžius, požiūrį ir elgseną, kad jie galėtų tobulėti ir tapti aktyviais ir angažuotais piliečiais. Tačiau galimybės imtis tokių veiksmų yra ribotos, o tai neigiamai veikia socialinio kapitalo vystymą, ypač tarp jaunimo.
Programos indėlis ir tikslai
Būsima programa gali padėti spręsti šiuos uždavinius tuo, kad būtų suteikiama mokymosi galimybių visiems ir stiprinami pajėgumai bendradarbiaujant ir užtikrinant politikos rėmimą.
Mobilumas mokymosi tikslais nuo ankstyvo amžiaus yra programos „Erasmus+“ pagrindas. Tai besimokantiems asmenims suteikia galimybę susipažinti su skirtinga ir įvairialypė mokymosi aplinka, naujais mokymo ir rengimo metodais, nauja institucinė aplinka ir skirtingomis socialinėmis aplinkybėmis. Ši patirtis leidžia asmenims ne tik plėsti dalykines žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, problemų sprendimo ir bendravimo įgūdžius, taip pat didinti atsparumą, gebėjimą prisitaikyti, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Šiuos įgūdžius galima lengvai pritaikyti profesiniam pasauliui, o tai didina galimybes įsidarbinti ir prisideda prie kvalifikuotos ir konkurencingos darbo jėgos kūrimo. Darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais skatina profesinį tobulėjimą, tinklaveiką ir bendradarbiavimo galimybes ir gerina kokybišką mokymo praktiką. Tai ypač svarbu šiandienos švietimo aplinkoje, kurioje reikia didinti mokytojo karjeros patrauklumą visais lygmenimis ir skatinti tęstinį profesinį tobulėjimą.
Tikslas – kuo anksčiau užtikrinti, kad mobilumas mokymosi tikslais taptų realybe visiems ir kad galimybės būtų prieinamos visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, taip pat jaunimo ir sporto sektoriuose, laikantis Tarybos rekomendacijos „Europa kelyje. Mokymosi galimybės visiems“. ES veiksmai padės šalinti judumo kliūtis ir suteiks pakankamą finansavimą ir paramos priemonių, kad būtų skatinama įvairovė ir užtikrinamos vienodos galimybės asmenims, nepriklausomai nuo jų kultūrinės, socialinės, ekonominės ar geografinės padėties ar kokių nors specialiųjų poreikių.
Skatinant mobilumą ir taikant papildomas paramos priemones, būsima programa „Erasmus+“ turėtų padėti stiprinti penktojo pagrindinio įgūdžio – demokratinio pilietiškumo – ugdymą, europinės tapatybės jausmą ir įsipareigojimą puoselėti ES vertybes. Tai kertinė programa dalyvavimui demokratiniuose procesuose ir visuomenės gyvenime skatinti integruojant pilietiškumą ir dalyvavimą visose Programos srityse (visų pirma mokyklinio ugdymo), geriau derinant veiksmus su naujais prioritetais (pavyzdžiui, pasirengimo) ir išnaudojant visą sporto srities potencialą, visų pirma plečiant mobilumo veiklą sporto srityje, kad būtų įtraukti sportininkai ir treneriai.
Programa suteiks savanoriškos veiklos ir veiklos, kuria siekiama užtikrinti ir reikšti solidarumą, galimybių ir taip toliau skatins piliečių (ypač jauniausiųjų) solidarumo, neabejingumo bei tarpusavio supratimo kultūros kūrimą ir prisidės prie socialinės įtraukties bei sanglaudos skatinimo. Siekiant didinti solidarumą su ES nepriklausančių šalių žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, į šį pasiūlymą taip pat įtrauktas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas, remiamas Europos solidarumo korpuso 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas remia savanorišką veiklą, susijusią su pokrizine ilgalaike humanitarine pagalba ir vystomojo bendradarbiavimo operacijomis, kuriomis siekiama užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti ilgalaikį žmonių orumą, gerinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą, susieti pagalbą, atkūrimą bei vystymąsi ir padėti stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimių nukentėjusių bendruomenių atsparumą ir gebėjimą įveikti krizes ir po jų atsigauti.
Programa taip pat turėtų padėti remti studentų dalyvavimą ypatingos svarbos sektoriuose ir toliau skatinti inovacijas ir pažangumą švietimo ir mokymo sistemose, be kita ko, ugdyti įgūdžius ir gebėjimus strateginėse srityse, spręsti Europos įgūdžių ir specialistų trūkumo problemą ir užtikrinti, kad Sąjunga taptų patrauklesnė specialistams iš ES ir viso pasaulio.
Tarpvalstybinio ir tarptautinio organizacijų bendradarbiavimo švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse rėmimas ir palankių sąlygų jam sudarymas padeda spręsti pirmiau aprašytus uždavinius, sudaryti sąlygas organizacijoms sutelkti ekspertines žinias, taip pat derinti įvairius privalumus, kurių visų neturi jokia atskira institucija. Tarpvalstybinis švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto organizacijų bendradarbiavimas skatina būtiną tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja praktika. Jis taip pat palengvina tinklaveiką, organizacijoms ir jų darbuotojams suteikia galimybę susipažinti su naujais metodais bei metodikomis ir didina jų pačių gebėjimus teikti kokybišką mokymą, rengimą ir mokymąsi. Siekiant padidinti veiksmų šioje srityje veiksmingumą, pagal Programą turėtų būti aiškiau apibrėžiama jos bendradarbiavimo veikla, be kita ko, reikia peržiūrėti finansavimo modelius, didinti dalyvaujančių tikslinių grupių svarbą ir daugiau dėmesio skirti pajėgumų stiprinimui ir kokybės gerinimui. Siekiant stiprinti paramą bendradarbiavimui mokyklų sektoriuje, pagal Programą turėtų būti remiami mokyklų aljansai, šalinamos bendradarbiavimo bei judumo kliūtys ir toliau suteikiama galimybių diegti Europos laipsnio ženklą ir galimą Europos jungtinį laipsnį, kad būtų remiamas tarpvalstybinių jungtinių studijų programų skaičiaus didinimas.
Programa taip pat sudarys sąlygas ilgalaikiam strateginiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui instituciniu lygmeniu pagal pagrindines pavyzdines iniciatyvas ir suteiks galimybę išbandyti novatoriškas priemones, kuriomis stiprinami ryšiai su privačiuoju sektoriumi ir skatinamas tvarus poveikis bei pertvarka. Pažangumo ir inovacijų partnerystės iniciatyvos padės teikti tvarią paramą ir aiškią strateginę kryptį, todėl bus galima tiesiogiai reaguoti į naujus politikos prioritetus, susijusius su įgūdžių sąjunga, konkurencingumo kelrodžiu, švarios pramonės kursu ir Pasirengimo krizėms strategija.
Pagal Programą bus remiamas politikos vystymas Europos lygmeniu ir padedama formuoti politiką, galinčią paskatinti modernizavimą ir reformas Europos, nacionaliniu, regioniniu ir sistemų lygmenimis švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto srityse. Programa gali prisidėti prie įgūdžių ugdymo ir sklaidos, be kitako, tuo, kad būtų sukurta pagrindinių įgūdžių rėmimo sistema ir paskatintas kokybės užtikrinimas, skaidrumas, įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikacijos pripažinimas, jų skaitmeninimas, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas, įgūdžių valdymas ir orientavimas. Ji taip pat turėtų padėti padidinti poveikį, mastą, prieinamumą ir tvarumą, visų pirma tuo, kad būtų stiprinama sinergija su kitomis Sąjungos finansavimo programomis ir priemonėmis, pavyzdžiui, būsima ES bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, programa „Europos horizontas“, Europos konkurencingumo fondu, priemone „Globali Europa“, taip pat nacionalinės ir regioninės partnerystės planais pagal kitą DFP.
Tarptautinis Programos aspektas yra esminis ir kompleksinis elementas, kuris yra svarbus mokymuisi, bendradarbiavimui ir politikos dialogui. Visų pirma reikia priartinti šalis kandidates ir potencialius kandidatus prie tikslo tapti ES valstybėmis narėmis, jas įtraukiant į Programos veiklą ir, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas joms prisijungti prie pagrindinių ES iniciatyvų, pavyzdžiui, Europos švietimo erdvės ir Įgūdžių sąjungos. Taip pat reikia remti kitų priemonių (pavyzdžiui, priemonės „Globali Europa“) prioritetus, visų pirma susijusius su strategija „Global Gateway“.
Programa turėtų būti supaprastinta ir tapti prieinamesnė platesnei auditorijai, be kita ko, mažesnėms ir mažiau patirties turinčioms organizacijoms; visų pirma reikėtų išspręsti kai kurias problemas keičiant kai kurių veiksmų valdymo būdą, kad jie taptų artimesni naudotojams. Programa taps aktualesnė, patrauklesnė ir įtraukesnė, daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad būtų galima pasiekti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis taikant tolesnes priemones, kuriomis jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti ir vykdyti veiklą, kuri geriau atitiktų jų poreikius.
•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis
Pasiūlymas yra visiškai suderintas su Įgūdžių sąjunga – visa apimančia strategija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama investicijoms, suaugusiųjų mokymuisi ir mokymuisi visą gyvenimą, profesiniam mokymui, įgūdžių išsaugojimui bei pripažinimui ir geresniam su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimui. Juo nustatoma ES bendradarbiavimo švietimo ir įgūdžių politikos srityje sistema, kuria remiamas ES žmogiškojo kapitalo plėtojimas siekiant stiprinti Sąjungos konkurencingumą. Pasiūlymu remiama įgūdžių sąjunga, nes siekiama jos tikslų, įskaitant Pagrindinių įgūdžių veiksmų planą ir Strateginį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo planą. Šiais planais siekiama gerinti pagrindinius įgūdžius, suteikti mokymosi visą gyvenimą galimybių, taip pat pritraukti ir išlaikyti Europos ekonomikai reikalingus įgūdžius ir specialistus. Be to, pagal Programą bus remiamas bendro Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje (įskaitant pagrindines sektorių darbotvarkes mokyklinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse) įgyvendinimas.
Pasiūlymas dera su Europos švietimo erdvės (EŠE), kurioje nustatomas įgūdžių ugdymo visą gyvenimą pagrindas ir remiamas šalių bendradarbiavimas ir tarpusavio mokymasis, tikslais. EŠE skatina kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą visiems, lengvina abipusį mokymosi rezultatų pripažinimą tarpvalstybiniu mastu ir prisideda prie visų amžiaus grupių besimokančių asmenų mobilumo. Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, kuris yra Europos švietimo erdvės dalis, toliau remiamas skaitmeninio švietimo plėtojimas visose ES valstybėse narėse, kad žmonės įgytų skaitmeninei transformacijai būtinų skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų. Pasiūlymas taip pat suderinamas su Tarybos rekomendacija „Europa kelyje“, kuri yra vienas iš elementų, kuriais grindžiama Europos švietimo erdvė, kad visiems būtų sudarytos sąlygos mobilumui mokymosi tikslais.
Pasiūlymas taip pat atitinka ES jaunimo strategiją – 2019–2027 m. jaunimo politikos sistemą, pagrįsta ramsčiais, kurių paskirtis – įtraukti, susieti ir suteikti galių. Juo siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, socialinį ir pilietinį aktyvumą, užtikrinant, kad visi jaunuoliai turėtų reikiamų išteklių dalyvauti visuomenės gyvenime.
Sporto srityje pasiūlymas suderintas su 2024–2027 m. ES darbo plano sporto srityje tikslais; plane išdėstytas strateginis požiūris, pagal kurį pripažįstamas sporto vaidmuo socialinės sanglaudos, gerovės skatinimo, įtraukių bendruomenių kūrimo, kultūrinių ryšių stiprinimo ir žmonių solidarumo didinimo srityse. Jame pirmenybė teikiama sąžiningumui, tvarumui ir socialinei įtraukčiai sporto kontekste, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi.
Programa taip pat padės įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma 4-ąjį darnaus vystymosi tikslą – užtikrinti įtraukų ir lygiateisišką kokybišką švietimą ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Iniciatyva suderinta su bendraisiais Komisijos 2024–2029 m. politikos prioritetais, kaip antai: 1) žmonių rėmimas, mūsų visuomenės ir socialinio modelio stiprinimas; 2) mūsų demokratijos saugojimas, mūsų vertybių puoselėjimas; 3) tvarus Europos klestėjimas ir konkurencingumas; 4) nauja Europos gynybos ir saugumo era; 5) globali Europa ir 6) mūsų gyvenimo kokybės išlaikymas: apsirūpinimo maistu saugumas, vanduo ir gamta. Ji taip pat padės sustiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą ES ir kartų tarpusavio teisingumą.
Sinergija su politika, kuria remiami žmonės ir stiprinama mūsų visuomenė bei socialinis modelis
Programa padės praktiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir Europos įgūdžių darbotvarkės pavyzdines iniciatyvas, asmenims ir įmonėms įgyti daugiau ir geresnių įgūdžių ir juos panaudoti, įskaitant Įgūdžių paktą, kuriuo siekiama sutelkti ir skatinti atitinkamus privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti ir imtis veiksmų įgūdžių ugdymo visą gyvenimą srityje. Programa taip pat atitiks būsimą Europos profesinio rengimo ir mokymo strategiją, kuria siekiama didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, pažangumą ir įtraukumą. Programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės skatinimui, pavyzdžiui, mergaičių ir moterų dalyvavimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM) veikloje, be kita ko, laikantis Moterų teisių gairių ir Lyčių lygybės strategijos. Programoje taip pat bus atkreiptas dėmesys į skirtumus, susijusius su nepakankamai atstovaujamų grupių prieiga ir naudojimusi lygybės sąjungoje, laikantis Neįgaliųjų teisių strategijos, LGBTIQ asmenų lygybės strategijos, Kovos su rasizmu veiksmų plano ir Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano. Pasiūlymas taip pat atitinka Europos vaiko garantijų sistemą ir ES vaiko teisių strategiją – išsamią vaikų teisių propagavimo ir apsaugos sistemą.
Sinergija su
mūsų demokratijos formavimo ir vertybių puoselėjimo veiksmais
Programa (visų pirma joje skiriamas dėmesys mobilumui mokymosi tikslais, taip pat ir jaunesniame amžiuje) toliau padės stiprinti europinės tapatybės jausmą ir įsipareigojimą puoselėti ES vertybes, taip pat skatinti dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir visuomenės gyvenime, atsižvelgiant į būsimą Europos demokratijos skydo iniciatyvą, kuri taps strategine programa demokratijai ES apsaugoti, stiprinti ir skatinti, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui. Pagal šią programą švietimui ir mokymui, taip pat jaunimui ir sportui bus suteikta išteklių, kad būtų galima geriau įtvirtinti pilietiškumo ugdymą ir ugdyti visus reikalingus įgūdžius (pvz., kritinį mąstymą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, skaitmeninius įgūdžius) mokantis visą gyvenimą, kad žmonės galėtų aktyviai ir atsakingai dalyvauti mūsų visuomenės gyvenime. Programa taip pat bus remiamas prasmingo jaunimo dalyvavimo galimybių ir mechanizmų kūrimas, be kita ko, diskusijose ir priimant sprendimus.
Sinergija su veiksmais, kuriais siekiama tvaraus Europos klestėjimo ir konkurencingumo
Programa bus remiamas kokybiškų, įtraukių ir pritaikomų švietimo, mokymo ir įgūdžių sistemų plėtojimas, o tai padės siekti Sąjungos konkurencingumo pagal Komisijos komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“. Ji taip pat bus visiškai suderinama su 2023 m. Žaliojo kurso pramonės planožaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių ramsčiu, 2025 m. švarios pramonės kursu, paskesniu Įperkamos energijos veiksmų planu, kuriame raginama stiprinti įgūdžius tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip energetika, Dirbtinio intelekto žemyno veiksmų planu ir DI taikymo strategija, taip pat su Europos vandenynų pakto ramsčiu dėl vandenynų mokslinių tyrimų, žinių, įgūdžių ir inovacijų skatinimo. Pasiūlymas taip pat atitinka
Komunikatą dėl santaupų ir investicijų sąjungos
, kuriame numatyta ES finansinio raštingumo strategija.
Sinergija su veiksmais, susijusiais su gynyba ir saugumu
Laikantis ES pasirengimo krizėms strategijos, programa „Erasmus+“ bus skatinamas pasirengimas, atsparumas, pilietinis ugdymas, visuomeninis ir demokratinis dalyvavimas pagal principą „iš apačios į viršų“, skatinant organizacijas ir institucijas teikti paraiškas dėl finansavimo; taip pat bus skatinamas skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinis mąstymas, pilietinis aktyvumas, demokratinės vertybės ir pilietiškumo mokymasis. Skatinant įtraukaus pasirengimo bei visuomenės atsparumo kultūrą labai svarbi ir savanoriška veikla. Pasiūlymas taip pat suderintas su Komunikatu dėl Europos kosmoso ekonomikos vizijos, kuriuo prisidedama prie atitinkamų konkrečių sektorių įgūdžių įgijimo.
Sinergija su globalios Europos politika
Būsima Programa papildys pagal priemonę „Globali Europa“ finansuojamus veiksmus. Be to, ji padės pritraukti specialistų iš viso pasaulio ir padidinti ES, kaip patikimos partnerės, įtaką ir patrauklumą pasaulinėje arenoje. Būsimojoje programoje „Erasmus+“ bus numatytas trečiųjų valstybių dalyvavimas ir parama tarptautinei partnerystei, taip sudarant sąlygas sinergijai ir indėliui į ES išorės veiksmų politiką.
Sinergija su politika įgyvendinant prioritetą „Mūsų gyvenimo kokybės išlaikymas: apsirūpinimo maistu saugumas, vanduo ir gamta“
Pasiūlymas taip pat suderintas su prioritetu „Mūsų gyvenimo kokybės išlaikymas: aprūpinimo maistu saugumas, vanduo ir gamta“ ir su žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija, padedančia įgyti įgūdžių, reikalingų pagrindiniuose sektoriuose, kad būtų galima sukurti konkurencingą ir atsparią žemės ūkio ir maisto sistemą arba apsaugoti mūsų biologinę įvairovę.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Programa „Erasmus+“ švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse yra pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsniuose nustatytais tikslais. Jais Sąjungai suteikiama papildomoji kompetencija, leidžianti prisidėti prie kokybiško švietimo plėtojimo, profesinio mokymo politikos įgyvendinimo, jaunimo mainų plėtojimo ir jaunimo dalyvavimo demokratiniame Europos gyvenime skatinimo, taip pat Europos sporto reikalų propagavimo. Išplečiant pasiūlymo taikymo sritį, kad būtų teikiama parama solidarumo veiklai, kuria sprendžiami visuomenės uždaviniai, ir humanitarinės pagalbos operacijoms trečiosiose valstybėse, jis taip pat grindžiamas SESV 214 straipsnio 5 dalimi, kurioje reikalaujama įsteigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą – struktūrą jauniesiems europiečiams bendrai prisidėti prie Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmų, taip pat nustatyti korpuso veiklos taisykles ir procedūras.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Nors valstybės narės išlieka atsakingos už savo politikos atitinkamose srityse turinį ir organizavimą, nustatyti uždaviniai yra bendri visoms valstybėms narėms ir (arba) turi svarbų tarpvalstybinį aspektą, todėl reikia veiksmingai spręsti ES lygmens sprendimų, koordinavimo ir paramos klausimus. ES veiksmai gali palengvinti bendradarbiavimą, pajėgumų stiprinimą ir tarpusavio mokymąsi, taip pat tarpvalstybinę veiklą, o tai galiausiai gali padėti optimizuoti atitinkamų sektorių potencialą.
Programa siekiama plėtoti tarpvalstybinį mobilumą ir pajėgumų stiprinimą bendradarbiaujant ir remiant Europos masto politikos pokyčius. Tačiau dėl remiamos veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, taip pat dėl jos stipraus tarptautinio aspekto šių tikslų valstybės narės veikdamos pavieniui negali deramai pasiekti. Pavyzdžiui, organizuoti tarpvalstybinį mobilumą mokymosi tikslais ar savanorišką veiklą dvišaliu pagrindu yra sudėtingiau, o atskiroms valstybėms narėms sunku užtikrinti, kad tokia veikla būtų prieinama visiems. Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad, nors atskiros švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto organizacijų arba valstybių narių iniciatyvos yra veiksmingos nacionaliniu lygmeniu, joms trūksta būtino masto ir apimties, kad poveikis būtų juntamas visoje Europoje. Be to, bendra atskirų šalių ir tarpsektorinių iniciatyvų aprėptis tebėra ribota, palyginti su dabartine programa „Erasmus+“. Europos solidarumo korpuso vertinimu taip pat patvirtinama, kad korpusas atlieka labai svarbų vaidmenį ir kad kai kuriose šalyse tai yra vienintelis būdas dalyvauti jaunimo savanoriškoje ir solidarumo veikloje.
Be to, išplečiant Programos taikymo sritį, kad ji apimtų savanorišką veiklą (be kita ko, integruojant Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą), pagal programą „Erasmus+“ jaunimui visoje Sąjungoje ir užsienyje bus suteikta viena bendra prieiga prie ES galimybių. Šiuo metu tai prieinama tik pagal atskiras programas. Todėl programa „Erasmus+“ padės užtikrinti, kad visi jaunuoliai visoje Sąjungoje turėtų lygias galimybes užsiimti įvairesne veikla ir kad jomis naudotis jiems būtų lengviau. Europos solidarumo korpuso galimybių suteikimas pagal programą „Erasmus+“ taip pat padės didinti informuotumą apie jaunimo ir su juo dirbančių organizacijų galimybes ir užtikrinti didesnį jų matomumą.
Komisijos surengtose atvirose viešose konsultacijose dėl naujos DFP respondentai plačiai pripažino ES finansavimo pridėtinę vertę politikos srityse, kuriose taikoma Programa, ir didžioji dauguma jų pabrėžė tokio finansavimo svarbą.
•
Proporcingumo principas
Šis pasiūlymas tikslingai ir racionaliai taikomas visiems švietimo ir mokymo sektoriams – mokykliniam ugdymui, profesiniam mokymui, aukštajam mokslui ir suaugusiųjų švietimui, taip pat jaunimui, savanoriškai veiklai ir sportui. Juo siekiama sustiprinti jau išbandytus veiksmus, kurių poveikis patvirtintas programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso laikotarpio vidurio vertinimuose. Bus racionaliau taikomi esami veiksmai, be kita ko, „Erasmus+“ veiksmai ir pagal Europos solidarumo korpuso programą integruoti veiksmai. Tai padės sumažinti dubliavimąsi ir tuos veiksmus perorientuoti atsižvelgiant į vertinimų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus. Siekiant išplėsti Programos aprėptį, bus nuolat skatinama taikyti lanksčius formatus.
Siekiant spręsti naujus uždavinius ir įgyvendinti politikos prioritetus, bus imtasi tam tikrų naujų veiksmų (tokių kaip Europos mokyklų aljansai ir „Erasmus+“ stipendijos strateginėse srityse). Šios priemonės laikomos tinkamiausiomis Programos įtraukumui ir veiksmingumui padidinti.
Siūlomi pakeitimai grindžiami esama Programos struktūra, pagal juos išlaikomi tos pačios rūšies intervenciniai veiksmai, skirti asmenims, organizacijoms ir sistemoms, be to, jais siekiama pagerinti ir padidinti Programos įgyvendinimo poveikį naudojant esamus veiksmingus ankstesnės programos įgyvendinimo mechanizmus. Todėl šia iniciatyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.
3.RETROSPEKTYVINIO VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Programa „Erasmus+“
Atlikus galutinį 2014–2020 m. programos vertinimą ir 2021–2027 m. programos tarpinį vertinimą nustatyta, kad pagal pagrindinius vertinimo kriterijus programa „Erasmus+“ vykdoma gerai ir kad jos tikslai įgyvendinami veiksmingai. Abiejų kartų programos padėjo sukurti didelę Europos pridėtinę vertę ir yra labai svarbios švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto srityse.
Nepaisant neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio, 2014–2020 m. pagal programą „Erasmus+“ buvo paremtas daugiau kaip 6,2 mln. (2021–2023 m. – apie 1,6 mln.) dalyvių mobilumas mokymosi tikslais užsienyje; tai padėjo pagerinti jų įgūdžius ir gebėjimus. Taip pat finansuota daugiau kaip 136 000 atskirų organizacijų pagal 2014–2020 m. programą (2021–2023 m. – per 77 000 organizacijų); taip paremtas jų bendradarbiavimas ir pagerinta jų praktika.
Programa „Erasmus+“ gerokai viršija tai, ką atskiros šalys galėtų pasiekti nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu. Jos naudą lemia galimybės, kurių ji suteikia besimokančių asmenų ir darbuotojų asmeniniam, švietimo ir profesiniam tobulėjimui, tarpvalstybiniam organizacijų bendradarbiavimui ir politikos vystymui švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse. Programa joje dalyvaujantiems asmenims suteikia didelės naudos, palyginti su tais, kurie joje nedalyvauja. Jei nebūtų įgyvendinama programa „Erasmus+“, Programos nauda asmenims ir organizacijoms būtų daug mažesnė. Keliose šalyse tarpvalstybinė veikla švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sektoriuose praktiškai nebebūtų vykdoma; tai visų pirma pasakytina apie tų šalių jaunimo ir sporto sektorius. Pagal programą „Erasmus+“ finansuojama daugiau kaip pusė kreditų mobilumo veiklos valstybėse narėse ir daugiau kaip 90 proc. trumpalaikio mobilumo veiklos pusėje Sąjungos šalių.
Be to, įgyvendinant Programą reaguojama į besiformuojančius poreikius, susijusius su naujais iššūkiais, kylančiais dėl technologinės plėtros, derinant jos veiksmus su Europos konkurencingumo fondo politikos sektoriais ir prioritetais, visų pirma su generatyvinio dirbtinio intelekto atsiradimu ir įgūdžių ugdymu ES konkurencingumui remti. Kaip pabrėžta Draghi ir Lettos pranešimuose, pagal programą „Erasmus+“ investuojama į pagalbą ugdyti įgūdžiams, kurių reikia, kad Sąjungos bendroji rinka ir pramonės sektoriai įgytų perspektyvių įgūdžių, reikalingų konkurencingumo problemoms spręsti. Mobilumo mokymosi tikslais finansavimas, kuris yra Programos pagrindas, atrodo labai svarbus siekiant užtikrinti, kad jaunoji karta turėtų reikiamų įgūdžių, kad galėtų įveikti sparčiai kintančiomis aplinkybėmis kylančius iššūkius. Programa taip pat tapo įtraukesnė – mažiau galimybių turinčių asmenų dalis tarp jos dalyvių padidėjo nuo maždaug 10 proc. 2014–2020 m. iki 15 proc. 2023 m.
Nepaisant akivaizdžios pažangos, vertinime nustatytos kliūtys, kurių vis dar kyla mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimui. Todėl pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti toliau sprendžiamos aktualiausios prieinamumo problemos, toliau plečiant jos aprėptį mažiau galimybių turintiems dalyviams. Įtraukumas taip pat išaugtų, jei būtų geriau išaiškintos mažiau galimybių turinčių asmenų apibrėžtys ir pateiktos aiškesnės gairės dėl priemonių jų dalyvavimui remti.
Reikėtų įvertinti finansavimo taisyklių peržiūrą, paprastesnes ataskaitų teikimo procedūras ir įvairių veiksmų bei sričių racionalizavimą, kad mažoms ir naujoms organizacijoms būtų paprasčiau gauti finansavimą. Vertinime taip pat nustatyta, kad reikia supaprastinti alternatyvų finansavimą, palengvinti lėšų perkėlimą tarp priemonių ir pašalinti tarp skirtingų veikimo būdų ir finansavimo taisyklių egzistuojančias kliūtis, kad būtų užtikrinta didesnė programos „Erasmus+“ ir kitų priemonių sinergija ir padidintas projektų mastas. Tai taip pat turėtų būti daroma geriau viešinant projektų rezultatus.
Vertinimas atskleidžia tarptautinę Programos pridėtinę vertę, kuri yra būtina siekiant puoselėti ES vertybes, tarpkultūrinį mokymąsi, didinti informuotumą apie pilietinį ir aktyvų dalyvavimą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio mokymuisi ir perduoti Europos ekspertines žinias švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse kitiems regionams.
Programos „Erasmus+“ vertinime įvardytos galimybės pagerinti suderinamumą su Europos solidarumo korpusu ir nustatyti, kaip spręsti galimo dubliavimosi problemą, padidinti bendrą veiksmingumą ir suteikti daugiau aiškumo suinteresuotiesiems subjektams.
Europos solidarumo korpusas
Atlikus galutinį 2018–2020 m. programos vertinimą ir 2021–2027 m. programos tarpinį vertinimą nustatyta, kad pagal penkis vertinimo kriterijus (aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, ES pridėtinės vertės) Europos solidarumo korpusas veikia gerai. Europos solidarumo korpusas tenkina esminius Europos visuomenės poreikius, skatindamas piliečių dalyvavimą, įtrauktį ir įvairovę. Programa padeda ugdyti bendruomeniškumo jausmą, atnaujinti vietos iniciatyvas ir paskatinti platesnę pasaulinę perspektyvą. Dalyvavimas padeda gerinti asmeninius, profesinius ir mokymosi įgūdžius, taip pat didinti socialinį ir pilietinį sąmoningumą. Be to, įgyvendinant programą nuosekliai siekta tikslinių rodiklių, susijusių su mažiau galimybių turinčių dalyvių skaičiumi (30 proc. 2022 ir 2023 m.). Vertinimo rezultatai patvirtina, kad Europos solidarumo korpusas atlieka labai svarbų vaidmenį ir kai kuriose šalyse jaunimui yra vienintelė savanoriškos ir solidarumo veiklos galimybė. Nustatyta keletas tobulintinų sričių. Pagrindinės rekomendacijos, be kita ko, yra tokios: i) geresnis mažiau galimybių turinčių asmenų identifikavimas, siekiant palengvinti jų tolesnę įtrauktį į programą, ii) programos tikslų ir finansavimo suderinimas, iii) rezultatų ir poveikio geografinio pasiskirstymo skirtumų šalinimas, iv) vizų režimo ne ES piliečiams gerinimas, v) IT ir stebėsenos priemonių tobulinimas ir vi) humanitarinės pagalbos paprogramės tikslo paaiškinimas. Atsižvelgiant į programos užmojus ir tikslus, finansavimas buvo labai ribotas. Programa papildo tokias ES programas kaip „Erasmus+“, tačiau faktinė sinergija yra šiek tiek ribota, o tai rodo, kad reikia struktūriškesnių pastangų.
Galima dubliavimosi sritis, į kurią vertinime atkreiptas dėmesys, yra susijusi su programos „Erasmus+“ jaunimo dalyvavimo veikla ir solidarumo projektais, finansuojamais pagal Europos solidarumo korpuso programą. Abiem šiomis priemonėmis remiamos jaunimo vadovaujamos iniciatyvos, kurias įgyvendina neformalios jaunimo grupės, taip skatinant aktyvų pilietiškumą ir iniciatyvumą. Solidarumo projektams būdingas tvirtesnis solidarumo komponentas, kuriuo remiama daugiausia pagal principą „iš apačios į viršų“ grindžiama vietos solidarumo veikla, siekiant spręsti pagrindines problemas bendruomenėse, kuriose gyvena projektą vykdantys jaunuoliai. Vis dėlto bendrų veiksmų sričių gausa leidžia daryti prielaidą, kad reikėtų apsvarstyti galimo dubliavimosi klausimą. Tampa aišku, kad paramos veikla, kuria siekiama pagerinti abiejų programų įgyvendinimo kokybę, taip pat yra galimo dubliavimosi pavyzdys. Abiem atvejais veiklą vykdo tos pačios nacionalinės agentūros, veikiančios jaunimo reikalų srityje, ir finansuojama labai panaši veikla, pasiekianti dažnai tas pačias tikslines grupes. Ši veikla suteikia galimybių užtikrinti programų sinergiją; be to, ją būtų galima išnagrinėti siekiant užtikrinti masto ekonomiją ir didesnį veiksmingumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Europos solidarumo korpusas papildo programą „Erasmus+“, nes savanoriškos ir solidarumo veiklos patirtis siūloma jaunimui, nedalyvaujančiam formaliojo švietimo ir mokymo sistemose. Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso vertinimai patvirtina programų sėkmę ir atskleidžia jų veiksmingumą. Nors didelių struktūrinių ar įgyvendinimo problemų nenustatyta, rekomenduojama toliau siekti supaprastinimo ir įtraukties, stiprinti tarptautinį aspektą ir spręsti šių programų dubliavimosi ir sinergijos klausimus.
Todėl būsima priemonė bus grindžiama šiais laimėjimais ir privalumais. Ją įgyvendinant bus geriau sprendžiami ES uždaviniai, susiję ne tik su tvariu klestėjimu ir konkurencingumu, įgūdžių trūkumu, socialine įtrauktimi, demokratija, bet ir su poreikiu siekti didesnės įtraukties, didesnio poveikio ir supaprastinimo.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Per konsultacijas, vykusias nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. gegužės mėn., siekta sužinoti įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Šią veiklą sudarė atviros viešos konsultacijos, du praktiniai seminarai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, didelio masto suinteresuotųjų subjektų konferencija (su nacionalinėmis valdžios institucijomis, nacionalinėmis agentūromis, skėtinėmis organizacijomis, programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programos naudos gavėjais ir dalyviais, taip pat ES institucijų atstovais) ir papildomos konsultacijos.
Per atviras viešas konsultacijas, kurios vyko 2025 m. vasario 12 d. – gegužės 7 d., gauti 5 845 atsakymai. Jais remtasi atliekant tarpvalstybinio švietimo, jaunimo, kultūros, žiniasklaidos, vertybių ir pilietinės visuomenės sričių ES programų, numatytų laikotarpio po 2027 m. DFP, poveikio vertinimą.
Atsakymai aiškiai parodė, kad ES ir toliau labai padeda skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir remti demokratinių ir socialinių tikslų įgyvendinimą. 81 proc. piliečių ir 70 proc. organizacijų savo atsakymuose nurodė, kad parama studijoms arba mokymuisi užsienyje yra labai svarbi. Šis prioritetas dažnai buvo siejamas su platesne ilgalaikių investicijų į įgūdžius, įsidarbinamumą ir europinę tapatybę tema. Respondentai mobilumą mokymosi tikslais susiejo ne tik su mokymosi nauda, bet ir su socialine integracija, pilietiniu aktyvumu ir pasirengimu darbo rinkai. Daugelis jų paminėjo ES finansavimo vaidmenį remiant studentų mainus, profesinį mokymą, kalbų mokymąsi ir tarpvalstybinę partnerystę – įtraukesnės ir konkurencingesnės visuomenės kūrimo svertus. Panašiai 80 proc. piliečių ir 72 proc. organizacijų pritarė, kad reikia apsaugoti demokratiją, propaguoti demokratinius standartus, o tai rodo didelę atskirų ir institucinių suinteresuotųjų subjektų konvergenciją.
Jaunimo dalyvavimas buvo svarbus konsultacijų bruožas. Beveik 50 proc. respondentų buvo jaunesni nei 30 metų; šios amžiaus grupės atstovai nuolat tvirtai rėmė iniciatyvas, kuriomis skatinamas demokratinis dalyvavimas, lygybė, judumas ir pilietinis bendradarbiavimas. Jų atsiliepimai gerai derėjo su jaunimui Komisijos skirtomis strateginėmis prioritetinėmis sritimis, įskaitant tas, į kurias dėmesys atkreiptas pagal Poveikio jaunimui patikros iniciatyvą. Jų dalyvavimas taip pat atskleidė aukštą informuotumo ir investicijų į vertybėmis grindžiamus ir tarpvalstybinius ES programavimo elementus lygį.
Per atviras viešas konsultacijas gauti atsakymai taip pat patvirtino, kad, palyginti su finansavimu nacionaliniu, vietos ar regionų lygmeniu, ES finansavimas suteikia pridėtinės vertės srityse, kuriose jis yra skiriamas. Pavyzdžiui, 79 proc. respondentų manė, kad „demokratijos apsauga ir demokratinių standartų propagavimas“ yra sritis, kurioje ES finansavimu iš esmės sukuriama pridėtinė vertė.
Paprašyti įvertinti kliūtis, trukdančias visapusiškai įgyvendinti ES biudžeto tikslus politikos srityse, respondentai iš esmės palankiai įvertino tai, kad Komisija daug dėmesio skiria didesniam finansavimo veiksmingumui (tačiau ne tapatybės ir pasitikėjimo sąskaita) ir kad išsaugomas teminis aiškumas ir suinteresuotųjų subjektų atsakomybė. Kiekybiniai rezultatai rodo, kad dažniausiai visų grupių nurodytos kliūtys buvo administracinė našta (nurodė 52 proc. piliečių ir 58 proc. organizacijų) ir sudėtingos konkrečiam finansavimui taikomos tinkamumo finansuoti taisyklės (50 proc. piliečių ir 53 proc. organizacijų). Šios iškeltos problemos yra susijusios ne tik su reglamentavimo sudėtingumu, bet ir su priemonių susiskaidymu ir įgyvendinimo neveiksmingumu. Papildomos nurodytos kliūtys, be kita ko, buvo nepakankamai lankstus išteklių perskirstymas reaguojant į naujus poreikius (32 proc. piliečių ir 32 proc. organizacijų), vėlavimas įgyvendinti programas ir išmokėti finansavimą ir nepakankamas informavimas apie finansavimo galimybes ir jų išaiškinimas. Valdžios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) visų pirma pabrėžė, kad dėl vėlavimų mažėja poveikis ir patikimumas vietos lygmeniu.
Per kitas konsultacijas paaiškėjo, kad visi pasisako už tai, kad būtų toliau įgyvendinama ir tobulinama programa „Erasmus+“ ir kad toliau būtų užtikrinamos Europos solidarumo korpuso teikiamos galimybės, atsižvelgiant į jų didelę reikšmę ES vertybių puoselėjimui, įgūdžių ugdymo ir konkurencingumo rėmimui. Suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad reikia užtikrinti programos stabilumą bendros struktūros ir įgyvendinimo mechanizmų atžvilgiu, ir pasirūpinti, kad mobilumas išliktų programos pagrindas. Pateikiamose nuomonėse taip pat pabrėžiama pavyzdinių veiksmų, pavyzdžiui, Europos universitetų aljansų, profesinės kompetencijos centrų ir programos „Erasmus+“ mokytojų akademijų, vertė ir investicijų į juos svarba.
Kalbant apie pagrindinius būsimos Programos uždavinius, surinkti duomenys rodo, kad nors dabartiniu programavimo laikotarpiu nustatytas supaprastinimo priemones suinteresuotieji subjektai vertina palankiai, šioje srityje dar esama erdvės gerinti padėtį, pavyzdžiui, supaprastinti Programos taisykles ir toliau mažinti administracinę naštą. Konsultacijose pabrėžtas aktyvesnis suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas tenkinti mažiau galimybių turinčių asmenų poreikius ir būtinybė toliau stiprinti tvirtą Programos įtraukties aspektą veiksmingai įtraukiant nepalankiausioje padėtyje esančias tikslines grupes ir sudarant palankesnes sąlygas visuomeninių organizacijų ir naujų dalyvių dalyvavimui. Kai kurie suinteresuotieji subjektai taip pat paragino vykdant tam tikrus veiksmus, pvz., „Jean Monnet“ veiksmus ne aukštojo mokslo srityse ir Bendradarbiavimo partnerystę sporto srityje , supaprastinti prieigą ir sumažinti administracinę naštą pakeičiant valdymo būdą – pereiti nuo tiesioginio prie netiesioginio valdymo .
Be to, suinteresuotieji subjektai pabrėžė geresnės įvairių ES priemonių sinergijos svarbą. Tai apima ir kokybiškesnę Europos Komisijos koordinavimo veiklą Europos lygmeniu. Buvo paraginta užtikrinti stiprų tarptautinį aspektą, plėsti ir gerinti komunikaciją ir informavimą, atlikti poveikio vertinimą, taip pat rinkti ir naudoti duomenis.
Apskritai suinteresuotieji subjektai pateikė vertingos informacijos apie tai, kaip remtis padaryta pažanga ir spręsti likusius uždavinius, kad būtų užtikrinta ilgalaikė programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso galimybių sėkmė.
•Išorės ekspertinės žinios
Komisija vadovavosi programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso laikotarpio vidurio vertinimų išvadomis ir rekomendacijomis, kuriose remiamasi išorės rangovų ekspertinėmis žiniomis, taip pat kitais peržiūrėtais tyrimais ir išorės ataskaitomis.
•Poveikio vertinimas
Rengiantis kitai DFP buvo atliktas pasiūlymo poveikio vertinimas. Jis apėmė ES lėšas, kuriomis remiamas tarpvalstybinis švietimas, mokymas ir solidarumas, jaunimas, žiniasklaida, kultūra ir kūrybos sektoriai, vertybės ir pilietinė visuomenė.
Poveikio vertinime Komisija išnagrinėjo kelias alternatyvias politikos galimybes, kaip spręsti sektorių, kuriems taikomos susijusios programos, problemas, ir nustatė, kuris variantas geriau atitiko Komisijos politikos sritis ir prioritetus. Įvairūs variantai buvo tarpusavyje nesuderinami. Viena iš galimybių buvo tęsti dabartinę programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą kaip atskiras programas, kartu laipsniškai darant patobulinimus. Antra galimybė – sujungti programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą – dvi programas, kuriomis siekiama bendro pagrindinio tikslo – prisidėti prie aukštos kokybės mokymosi visą gyvenimą, gerinti gyvenimo ir darbo įgūdžius bei svarbiausius gebėjimus, kartu skatinant visuomenės dalyvavimą ir pilietinį ugdymą, solidarumą ir socialinę įtrauktį. Trečia galimybė – visapusiškai į vieną priemonę integruoti politiką, kuriai šiuo metu taikoma programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programa, taip pat politiką, kuriai taikoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa (CERV) ir programa „Kūrybiška Europa“.
Taip pat svarstytos kitos alternatyvos, tačiau jos buvo atmestos ankstyvame etape. Viena iš jų – Sąjungos finansavimo nutraukimas srityse, kuriose šiuo metu taikoma programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programa, tačiau ši alternatyva buvo atmesta atsižvelgiant į problemų, darančių poveikį atitinkamiems sektoriams, svarbą, politinėse gairėse šiai politikai suteiktą reikšmę ir Sąjungos intervencinių veiksmų pridėtinę vertę, remiantis atitinkamais laikotarpio vidurio vertinimais.
Pagrindinis galimas trijų atrinktų variantų poveikis (tęstinumas, visapusiška integracija ir sujungimas atsižvelgiant į tikslus) buvo analizuojamas atsižvelgiant į jų socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus. Kai aktualu, analizė taip pat apėmė sąnaudas ir naudą, poveikį konkurencingumui ir mažosioms įmonėms bei skaitmenizacijai, taip pat indėlį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų (DVT). Be to, šie variantai buvo įvertinti pagal jų veiksmingumą, efektyvumą, nuoseklumą ir proporcingumą, taikant socialinių kriterijų vertinimą.
Galimybių ir jų poveikio vertinime pabrėžta, kad politikos tikslais pagrįsta integracija (sujungimas atsižvelgiant į tikslus) suteiktų daugiau galimybių, palyginti su kitomis dviem alternatyvomis. Tai sudarytų sąlygas geresniam koordinavimui, tiksliniam lankstumui ir veiksmingesniam Sąjungos biudžeto naudojimui, nemažinant dėmesio politikos aspektams ir neapribojant prieinamumo.
Ši finansavimo priemonė jaunimui suteiks visapusiškesnį požiūrį ir nuoseklią formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių aplinką, kuria būtų galima skatinti įgūdžių ugdymą, dalyvavimą, pasirengimą ir socialinę sanglaudą. Europa turi užtikrinti, kad jaunimas turėtų būtiniausius pagrindinius ir skaitmeninius įgūdžius, ir skatinti žmones visais gyvenimo etapais ugdyti reikalingus aukštesnio lygio gebėjimus ir socialinius emocinius įgūdžius. Tai taikytina ne tik profesiniam, bet ir asmeniniam tobulėjimui. Tai labai svarbu atsižvelgiant į tai, kad beveik 18 mln. jaunuolių ES gresia socialinė atskirtis; 2024 m. beveik pusė jų nurodė pastaruoju metu susidūrę su emocinėmis ar psichosocialinėmis problemomis. Europa taip pat turi spręsti jaunų žmonių nepakankamų žinių, visų pirma apie jų demokratines teises, problemas, susijusias su sudėtinga prieiga prie informacijos, ribotu dalyvavimu sprendimų priėmimo procesuose ir platesnėmis politinėmis diskusijomis. Visų šių problemų sprendimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti klestinčią, pasirengusią ir darnią Europą, tačiau jų negalima išspręsti vien formaliojo švietimo priemonėmis. Formalųjį švietimą papildo savanoriška veikla ir kitų formų neformalusis ir savaiminis mokymasis. Kalbant apie įgyvendinimo aspektą, suvienodinus intervencinių veiksmų šiose srityse, kuriose daugiausia taikoma programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programa, logiką, Sąjungos finansavimas būtų gerokai racionalizuotas ir supaprastintas, todėl padidėtų veiksmingumas, masto ekonomija ir sumažėtų administracinė našta.
Naujoji priemonė bus grindžiama dabartinių programų sėkme ir dabartinės DFP geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip patvirtinta vertinimuose. Ji padės geriau spręsti tarpvalstybinius ir bendrus uždavinius, šalinti finansavimo spragas valstybių narių lygmeniu ir geriau užtikrinti vidaus ir išorės politikos suderinamumą, o kartu didinti sinergiją, veiksmingumą bei efektyvumą ir mažinti dubliavimąsi.
Remiantis Geresnio reglamentavimo gairėmis, ši poveikio vertinimo ataskaita buvo pateikta Reglamentavimo patikros valdybai (RPV), kad ji atliktų kokybės patikrą. 2025 m. birželio 13 d. RPV pateikė nuomonę dėl poveikio vertinimo. RPV pateikė keletą pastabų ir rekomendacijų dėl taikymo srities, problemų apibrėžimo ir vertinimų naudojimo, intervencinių veiksmų logikos ir tikslų, variantų palyginimo ir ekonominės naudos analizės, valdymo, nuoseklumo ir būsimos stebėsenos bei vertinimo. Prie šio teisės akto pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į Valdybos pastabas.
•Supaprastinimas
Pasiūlyme pateikiami keli supaprastinimai.
Asmenims, visų pirma jaunimui
Iniciatyva bus išplėsta veiklos sritis ir įtraukti savanoriškos ir solidarumo veiklos projektai, tad jaunimui visos ES galimybės bus teikiamos pagal vieną programą. Taigi pasiūlymu jaunimui ir su juo dirbantiems asmenims visoje Sąjungoje ir už jos ribų bus suteikta viena bendra prieiga prie ES finansavimo galimybių, todėl jomis naudotis bus lengviau.
Pareiškėjams ir naudos gavėjams
Siekiant padidinti programos nuoseklumą ir racionalizuoti jos struktūrą, pasiūlymu bus derinami bendradarbiavimo ir politikos rėmimo veiksmai, pertvarkomi veiksmai (pavyzdžiui, sujungiant visas organizacijų bendradarbiavimo galimybes arba paramą platformoms su kitomis priemonėmis, kad būtų remiamas politikos vystymas ir programų įgyvendinimas) ir kiekvienoje srityje panaikinami nereikalingai skyriai. Sutampantys veiksmai, kuriais siekiama panašių tikslų, bus sujungti (pvz., aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais). Tai suteiks aiškumo dėl siūlomų Sąjungos finansavimo galimybių, todėl potencialiems pareiškėjams bus lengviau pasirinkti kryptį ir nustatyti būtent jiems aktualias galimybes.
Be to, šia iniciatyva bus šalinamos kliūtys, su kuriomis susiduria visuomeninės, mažos ar pirmą kartą paraiškas teikiančios organizacijos, ir padidinta jos aprėptis keičiant kai kurių veiksmų (pvz., dabartinių „Jean Monnet“ veiksmų ne aukštojo mokslo srityse ar bendradarbiavimo partnerystės sporto srityje) valdymo būdą. Taip pat bus pasiūlyti labai mažos vertės dotacijų partnerystės susitarimai, pareiškėjams labai sumažinant administracinę naštą.
Akreditavimo sistemų naudojimas ir toliau organizacijoms teiks struktūrinį pagrindą nuolatiniam tobulinimui, užtikrins geresnes sąlygas gauti finansavimą ir galiausiai sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikiam planavimui, pagerins veiklos kokybę ir sustiprins tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Bus kuo plačiau taikomos supaprastintos dotacijos, grindžiamos fiksuotosiomis sumomis, fiksuotaisiais projekto išlaidų vieneto įkainiais ir fiksuotosiomis normomis.
Be to, bus siekiama supaprastinti bendras paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras, taip pat suderinti taisykles, kartu užtikrinant dotacijos dydžio ir reikalavimų proporcingumą.
Programą įgyvendinantiems suinteresuotiesiems subjektams (nacionalinėms valdžios institucijoms, nacionalinėms agentūroms, Europos Komisijai)
Į vieną bendrą sistemą įtraukus dvi programas, kurių procesai yra panašūs ir kurios dubliuoja viena kitą keliose srityse (pvz., darbo programos, stebėsenos, komunikacijos), pasiūlymu bus užtikrintas didelis supaprastinimas, todėl padidės veiksmingumas, sumažės administracinė našta ir įgyvendinimo išlaidos. Taip bus sudarytos sąlygos veiksmingiau naudoti išteklius tiek Europos Komisijai, tiek valstybėms narėms ir trečiosioms valstybėms, kurios teikia paraiškas tapti programos asocijuotosiomis šalimis, (t. y. įgyvendinimo įstaigoms).
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes ir jomis remiasi. Siūlomos iniciatyvos tikslai yra glaudžiai susiję su pagrindinių teisių skatinimu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymu. Kaip išsamiai aprašyta 2024 m. metinėje Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitoje, 2021–2027 m. programa „Erasmus+“ padeda ginti pagrindines teises visose jos įgyvendinimo srityse. Be to, šiuo pasiūlymu bus prisidedama prie teisių, įtvirtintų Chartijos 8 straipsnyje (asmens duomenų apsauga), 11 straipsnyje (saviraiškos ir informacijos laisvė), 13 straipsnyje (menų ir mokslo laisvė, įskaitant akademinę laisvę), 14 straipsnyje (teisė į mokslą), 15 straipsnyje (laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti), 20 ir 21 straipsniuose (lygybė ir diskriminacijos uždraudimas), 22 straipsnyje (kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė), 23 straipsnyje (moterų ir vyrų lygybė), 24 straipsnyje (vaiko teisės), 26 straipsnyje (neįgaliųjų teisės), 31 straipsnyje (tinkamos ir teisingos darbo sąlygos), 33 straipsnyje (šeima ir profesinė veikla), 39–46 straipsniuose (pilietinės teisės), propagavimo ir apsaugos. Tai iš esmės pasiekiama finansuojant projektus ir iniciatyvas, kuriais prisidedama prie praktinio šių pagrindinių teisių taikymo.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Ši iniciatyva bus stebima taikant bendrą veiklos peržiūros planą, skirtą biudžetui po 2027 m. Veiklos peržiūros plane numatyta Programos įgyvendinimo etapu pateikti įgyvendinimo ataskaitą, taip pat retrospektyvinį vertinimą, kuris turi būti atliktas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 34 straipsnio 3 dalį. Vertinimas atliekamas pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires ir grindžiamas Programos tikslams svarbiais rodikliais.
Komisija reguliariai teiks ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai ir visoms kitoms atitinkamoms ES institucijoms.
Didelė Programos dalis bus įgyvendinama taikant netiesioginį valdymą, daugiausia per nacionalines agentūras. Likusios Programos dalys bus įgyvendinamos tiesioginio valdymo būdu; dažniausiai už tai bus atsakinga vykdomoji įstaiga, prižiūrima už Programą atsakingų Komisijos tarnybų.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Reglamente išdėstytos nuostatos dėl programos „Erasmus+“, kuri apima švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto sritis ir kurioje integruojamos Europos solidarumo korpuso, įskaitant Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą pagal 2021–2027 m. DFP, teikiamos galimybės, siūloma visapusiška ES priemonė, kuria prisidedama prie aukštos kokybės mokymosi visą gyvenimą, gerinami gyvenimo ir darbo įgūdžiai bei svarbiausi gebėjimai, kartu skatinant visuomenės dalyvavimą ir pilietinį ugdymą, solidarumą ir socialinę įtrauktį. Ji yra svarbi priemonė, padedanti remti Sąjungos politikos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse įgyvendinimą. Konkretūs tikslai grindžiami intervenciniais veiksmais.
Siūlomo reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodytas jo dalykas, pateiktos reglamente vartojamų terminų apibrėžtys, taip pat bendrieji ir konkretūs Programos tikslai.
Programa grindžiama mokymosi galimybių ramsčiu ir pajėgumų stiprinimo ramsčiu, kuriame derinamas organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas ir parama politikos vystymui visose švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse.
II skyriuje „Intervencinių veiksmų taikymo sritis“ nurodoma veikla, kurią numatoma vykdyti siekiant siūlomo reglamento tikslų. Atsižvelgiant į mokymosi galimybes visiems, pagal Programą bus remiamas mobilumas mokymosi tikslais visose srityse ir savanoriškos veiklos galimybės jaunimo srityje, o taip pat specialistų ir kompetencijos ugdymo galimybės. Ji taip pat taikoma Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusui. Be to, šiam programos komponentui priskirta nauja mobilumo plėtros vizija, siekiant užtikrinti, kad visi jauni europiečiai turėtų galimybę „Erasmus+“ patirties įgyti kuo anksčiau, kai formuojasi jų vertybės ir požiūris, taip pat joje numatyta naujų galimybių (programos „Erasmus+“ stipendijų), kad studentai galėtų studijuoti strateginėse švietimo srityse, ir į ją nuoseklumo ir aiškumo tikslais įtrauktos esamos galimybės, įskaitant „Erasmus Mundus“ stipendijas ir „Jean Monnet“ veiksmus aukštojo mokslo srityje.
III skyriuje „Įtraukumas ir įvairovė“ nustatoma, kad Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukčiai ir įvairovei, taip pat priemonėms, kurios padėtų paskatinti dalyvauti daugiau asmenų, kurie turi mažiau galimybių.
IV skyriuje „Finansinės nuostatos“ nustatytas Programos biudžeto paketas programavimo laikotarpiui ir numatomos Sąjungos finansavimo formos. Jame taip pat numatyta, kad papildomas finansinis įnašas turėtų būti skiriamas pagal kitas priemones. Šiame skyriuje nustatomos sinergijos su kitais fondais ir ištekliais formos ir veikimas. Be to, šiame skyriuje taip pat nustatomos tam tikros konkrečios taisyklės, taikomos tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui, pavyzdžiui, dėl lėšų paskirstymo pagal netiesioginio valdymo principą.
V skyriuje „Dalyvavimas programoje“ nustatomi dalyvaujančioms šalims taikomi kriterijai. Jame nurodoma, kurios trečiosios valstybės gali visiškai ar iš dalies tapti Programos asocijuotosiomis šalimis ir kokiomis sąlygomis jos gali dalyvauti. Skyriuje taip pat nurodoma, kurie subjektai atitinka finansavimo reikalavimus.
VI skyriuje „Programavimas“ nurodoma, kad Programa bus įgyvendinama pagal darbo programas.
VII skyriuje „Informavimas, komunikacija ir viešinimas“ nustatomi visų pagal Programą remiamų veiksmų dalyviams taikytini informacijos sklaidos, viešinimo ir pažangos stebėjimo reikalavimai.
VIII skyriuje „Valdymo ir audito sistema“ pateikiamos Programos įgyvendinimo įstaigų steigimo ir veikimo nuostatos. Kalbant apie valdymą, siūlomą įgyvendinimo mechanizmą sudaro netiesioginio valdymo ir tiesioginio valdymo derinys. Toks valdymo būdų derinimas grindžiamas esamomis dabartinės programos struktūromis. Nacionalinės agentūros bus atsakingos už didžiosios dalies Programos lėšų valdymą. Skyriuje taip pat nustatoma būtina priežiūros sistema, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos finansinių interesų apsaugą.
IX skyriuje „Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos“ išdėstomos nuostatos, kad būtų užtikrintas perėjimas nuo ankstesnių programų prie šios. Baigiamosiomis nuostatomis nustatoma siūlomo reglamento, kuris bus privalomas visas ir bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, įsigaliojimo data.
2025/0222 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „Erasmus+“ ir panaikinami reglamentai (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 5 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Sąjunga turi remti žmones nuo ankstyvo amžiaus ir padėti jiems įgyti sėkmingam mokymuisi, darbui ir gyvenimui reikalingų žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Kad tai būtų įmanoma, Sąjungai reikia veiksmingų, lanksčių, novatoriškų ir įtraukių švietimo ir mokymo sistemų, galinčių padėti ugdyti, pritraukti ir išlaikyti specialistus, neatsilikti nuo vykstančių visuomeninių, skaitmeninių, aplinkos ir ekonominių pokyčių tempo ir atsižvelgti į jų mastą, reaguoti į demografinius iššūkius ir visuomenės bei ekonomikos įgūdžių poreikius, naikinti įgūdžių spragas ir tenkinti pramonės poreikius ypatingos svarbos sektoriuose;
(2)Sąjunga yra vertybių, įsišaknijusių Europos istorijoje bei identitete ir įtvirtintų ES sutartyje, bendrija. Šių vertybių, įskaitant pagrindines teises ir demokratiją, supratimas yra esminis gyvenimo įgūdis ir tai, kas būtina norint dalyvauti politinėse diskusijose ir sprendimų priėmimo procese. Švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto veikla padeda piliečiams įgyti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia, kad jie galėtų klestėti, aktyviai ir prasmingai dalyvauti demokratiniame ir apskritai visuomeniniame gyvenime, taip pat padeda žmonėms užmegzti ryšius ir ginti bendras vertybes;
(3)Sąjunga grindžiama tiek piliečių, tiek valstybių narių solidarumu. Ši visuotinė vertybė suteikia pagrindą Sąjungos veiksmams ir padeda užtikrinti vienybę, kuri būtina sprendžiant visuomenės uždavinius, kuriuos žmonės nori padėti spręsti praktiškai, visų pirma dalyvaudami savanoriškoje veikloje;
(4)labai svarbu, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo jų asmeninių, socialinių, ekonominių ar kultūrinių aplinkybių, turėtų galimybę dalyvauti mobilumo veikloje užsienyje nuo ankstyvo amžiaus, kai formuojamos vertybės bei požiūris ir kai žmonės yra atviriausi naujoms patirtims ir įtakoms. Galimybė nuo ankstyvo amžiaus susidurti su įvairia aplinka, kultūra, kalbomis ir gyvenimo būdu gali padėti laužyti stereotipus, skatinti kultūrų tarpusavio supratimą ir įkvėpti pagarbos, tolerancijos ir solidarumo vertybes, taip prisidedant prie vieningesnės ir darnesnės Europos kūrimo;
(5)siekiant kurti įtraukią, darnią bei atsparią visuomenę ir išlaikyti Sąjungos konkurencingumą, reikia investuoti į mokymosi galimybes visiems, nepriklausomai nuo žmonių kilmės ir materialinės padėties, tuo tikslu užtikrinant valstybių narių ir šioje srityje veikiančių organizacijų bendradarbiavimą ir vystant novatorišką politiką švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse. Tokios investicijos taip pat padeda stiprinti Europos tapatybę, pagrindines teises bei vertybes ir kurti demokratiškesnę Sąjungą;
(6)laikantis ES pasirengimo krizėms strategijos, pasirengimas, atsparumas, dalyvavimas demokratiniame gyvenime ir pilietinis aktyvumas turėtų būti skatinami taikant principą „iš apačios į viršų“ ir raginant organizacijas bei institucijas aktyviai padėti skatinti skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinį mąstymą, pilietinį aktyvumą ir mokymąsi apie demokratiją ir pilietiškumą. Žmonės ir bendruomenės visoje ES turi aktyviai prisidėti prie krizių prevencijos ir būti pakankamai pasirengę į jas reaguoti;
(7)2021–2027 m. Europos solidarumo korpuso programos ir programos „Erasmus+“ bendros veiksmų sritys ir tikslai išryškina didesnės sinergijos ir reglamentavimo nuoseklumo potencialą. Visų mobilumo mokymosi tikslais, savanoriškos veiklos, bendradarbiavimo ir aktyvaus pilietiškumo galimybių sutelkimas užtikrina vieną bendrą prieigą prie visų galimybių, kurias Sąjunga teikia jaunimui ir jaunimo srityje veikiančioms organizacijoms; taip sudaromos sąlygos laikytis labiau koordinuoto ir veiksmingesnio požiūrio, o potencialiems dalyviams ir naudos gavėjams užtikrinama lengvesnė prieiga;
(8)atsižvelgiant į tai, būtina sukurti 2028–2034 m. Sąjungos švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“ (toliau – Programa), kuri pakeistų 2021–2027 m. programą „Erasmus+“ bei Europos solidarumo korpuso programą ir apimtų veiksmus švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse ir pagal kurią būtų įsteigtas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas;
(9)patirtis parodė, kad sparčiai kintančioje ekonominėje, socialinėje ir geopolitinėje aplinkoje reikia lankstesnės daugiametės finansinės programos ir Sąjungos išlaidų programų. Todėl, atsižvelgiant į programos „Erasmus+“ tikslus, finansavimas turėtų būti tinkamai pagrįstas kintančiais politikos poreikiais ir Sąjungos prioritetais, nustatytais atitinkamuose Komisijos paskelbtuose dokumentuose, Tarybos išvadose ir Europos Parlamento rezoliucijose, kartu užtikrinant pakankamą biudžeto vykdymo nuspėjamumą;
(10)Programa turėtų būti remiamas įgūdžių sąjungos ir Sąjungos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo politikos srityse bendrų strateginių programų įgyvendinimas, įskaitant mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų mokymosi (be kita ko, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo) politikos darbotvarkes, kad piliečiai galėtų visais savo gyvenimo etapais ugdytis gebėjimus ir įgūdžius, kurių reikia norint klestėti visuomenėje;
(11)laikantis ES jaunimo strategijos, Europos darbo su jaunimu darbotvarkės ir 2024 m. komunikato dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų, Programa turėtų būti remiamas prasmingas jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimas priimant sprendimus ir formuojant politiką, jaunimo aspekto integravimas į visas politikos sritis, neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas, kokybiškas darbas su jaunimu ir su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijos ugdymas. Programa ir toliau bus remiami visi jaunuoliai, kad jie galėtų dalyvauti mobilumo mokymosi tikslais ir mobilumo neformaliojo mokymosi tikslais veikloje, įskaitant jaunimo mainus ir jaunimo dalyvavimo veiklą, siekiant įtraukti ir įgalinti jaunuolius įgyti ir ugdyti gyvenimui ir profesinei ateičiai reikalingas kompetencijas, tapti aktyviais piliečiais ir dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, demokratiniame ir politiniame gyvenime, taip pat juos įtraukti į Europos projekto įgyvendinimą ir prisidėti prie įtraukios, konkurencingos ir atsparios Sąjungos kūrimo;
(12)Programa turėtų būti remiamas dalyvavimas sporto ir fizinėje veikloje, laikantis 2024–2027 m. ES darbo plano sporto srityje. Todėl visų pirma reikia sutelkti dėmesį į mėgėjišką sportą, atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant sveiką gyvenseną, tarpasmeninius santykius, socialinę įtrauktį ir lygybę, taip pat kuriant darnias bendruomenes;
(13)skaitmeninė transformacija pakeitė visuomenę ir ekonomiką, ėmė daryti vis didesnį poveikį kasdieniam gyvenimui ir parodė, kad reikia aukštesnio lygio skaitmeninės parengties ir švietimo bei mokymo pajėgumų ir kad būtina neatidėliojant ugdyti skaitmeninius įgūdžius visoje Sąjungoje;
(14)formalusis, savaiminis ir neformalusis mokymasis labai padeda kovoti su klimato kaita, didinti informuotumą ir ugdyti įgūdžius bei svarbiausius gebėjimus, kurių reikia asmeniniam elgesiui keisti. Programa padės įgalinti žmones veikti savo atitinkamose bendruomenėse ir įgyti įgūdžių, reikalingų sėkmingam perėjimui prie švarios energijos, laikantis švarios pramonės kurso;
(15)tarptautinis Programos aspektas turėtų padėti suteikti mobilumo mokymosi tikslais, bendradarbiavimo bei politikos dialogo su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, galimybių, remiantis ankstesnių programų patirtimi, be kita ko, siekiant prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo, kartu užtikrinant Sąjungos ekonominio saugumo interesų apsaugą. Siekiant padidinti tos veiklos poveikį, svarbu didinti Programos ir programos „Globali Europa“ sinergiją, atsižvelgiant į Sąjungos plėtrą, strategiją „Global Gateway“, taip pat švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto politikos programas;
(16)Programa turėtų padėti šalims kandidatėms ir potencialiems kandidatams siekti jų tikslo – įstoti į Sąjungą. Programa turėtų būti skatinamas stabilumas, partnerystė ir įgūdžių ugdymas su platesnės kaimynystės šalimis, be kita ko, stiprinant ryšius su Viduržemio jūros regionu. Bendradarbiaujant su kitomis šalimis visame pasaulyje, Programa taip pat turėtų padėti pritraukti specialistų iš viso pasaulio ir formuoti partnerystės ryšius, visų pirma siekiant skatinti Sąjungos konkurencingumą. Programa turėtų padėti šalims modernizuoti savo institucijas bei organizacijas ir apskritai didinti švietimo, mokymo, darbo su jaunimu ir sporto kokybę ir įtraukumą pasitelkiant tarptautinius partnerystės ryšius;
(17)įgyvendinant Programą turėtų būti vadovaujamasi pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės bei solidarumo principais ir vertybėmis, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulėje. Todėl labai svarbu, kad tų principų ir vertybių laikytųsi visos Programoje dalyvaujančios šalys. Programoje taip pat turėtų būti laikomasi principų, nustatytų 2017 m. ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairėse ir JT asmenų su negalia teisių konvencijos 9 straipsnyje, taip pat lygybės sąjungos strategijose;
(18)Programa turėtų būti skatinamas dalyvavimas (visų pirma jaunimo) Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant veiklą, kuria prisidedama prie pilietiškumo ugdymo, ugdomi pilietiniam aktyvumui reikalingi įgūdžiai ir sudaromos sąlygos įsitraukti į pilietinę visuomenę ir mokytis dalyvauti jos gyvenime, taip didinant informuotumą apie bendras Europos vertybes (įskaitant pagrindines teises), palengvinant bendravimą su sprendimus priimančiais asmenimis vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir prisidedant prie Europos integracijos proceso. Programa taip pat turėtų būti remiamas prasmingo jaunimo dalyvavimo galimybių ir mechanizmų kūrimas;
(19)Programa turėtų jaunimui ir organizacijoms suteikti prieinamų, įtraukių ir saugių galimybių rodyti solidarumą, taip pat padėti jiems remti bendruomenes ir spręsti visuomenės uždavinius, o kartu įgyti vertingos patirties ir įgūdžių, reikalingų jų asmeniniam tobulėjimui ir įsidarbinamumui;
(20)savanoriška veikla tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų siejama su turtinga neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtimi, kuri jaunimui suteikia galimybę parodyti solidarumą ir dalyvauti veikloje, kuri padeda spręsti visuomenės ir humanitarines problemas, o kartu skatinti jų asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, pilietinį aktyvumą ir įsidarbinamumą. Todėl pagal Programą taip pat turėtų būti remiami Europos solidarumo korpuso savanoriški veiksmai, be kita ko, Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiksmai. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu šie veiksmai buvo įtraukti į Europos solidarumo korpuso programą;
(21)siekiant didinti Europos piliečių solidarumą ir humanitarinės pagalbos bei vystomojo bendradarbiavimo matomumą, reikia plėtoti valstybių narių ir programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių solidarumą su gaivalinių nelaimių ir žmogaus keliamų pavojų paveiktomis trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios valstybės. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas turėtų prisidėti prie koordinuoto Sąjungos poreikiais grindžiamo reagavimo; jo veikla bus įgyvendinama laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių ir procedūrų;
(22)jaunimui, visų pirma mažiau galimybių turinčiam jaunimui, ir toliau turėtų būti teikiama galimybė pažintiniais tikslais keliauti po Europą dalyvaujant savaiminio ir neformaliojo mokymo veikloje, kuria siekiama puoselėti priklausymo Sąjungai jausmą ir jaunimui sudaryti sąlygas atrasti jos kultūrų ir kalbų įvairovę;
(23)pasitelkiant mobilumo galimybes ir stiprinant pajėgumus, įskaitant bendradarbiavimą, pagal Programą sporto srityje turėtų būti puoselėjamos bendros Europos vertybės, savanoriška veikla, taip pat inovacijos ir įgūdžių ugdymas sporto srityje ir per sportą. Programa taip pat turėtų būti skatinamas geras valdymas, saugumas ir sąžiningumas sporte, sporto diplomatija, remiamos mėgėjiškos sporto organizacijos, taip pat jaunimui visoje Europoje suteikiama galimybė dalyvauti tarpvalstybinėse sporto iniciatyvose, skatinamas asmeninis augimas, kultūriniai mainai, solidarumas ir bendruomenės dalyvavimas;
(24)Programa svariai prisidedama prie įgūdžių sąjungos ir Europos švietimo erdvės kūrimo, suteikiamas pagrindas visą gyvenimą ugdyti įgūdžius bei gebėjimus ir kuriama tikrai visiems bendra erdvė kokybiškam švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą tarpvalstybiniu mastu. Įgūdžių sąjungos tikslas – aktyviau siekti užtikrinti kokybišką švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, ugdant pagrindinius ir aukštesnio lygio įgūdžius, suteikiant galimybių žmonėms reguliariai atnaujinti turimus įgūdžius ir įgyti naujų bei į ateitį orientuotų įgūdžių, sudarant palankesnes sąlygas įmonėms visoje ES vykdyti įgūdžių apykaitą ir įdarbinimą, taip pat pritraukiant, ugdant ir Europoje išlaikant geriausius specialistus. Atsižvelgiant į įgūdžių sąjungos principus, Programa taip pat turėtų atspindėti verslumo ugdymo ir finansinio raštingumo svarbą;
(25)svarbu skatinti ir plėsti galimybes, susijusias su mokymusi, mokymu ir moksliniais tyrimais ES, vertybių bei pilietiškumo srityse. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Sąjunga, ypač svarbu puoselėti priklausymo Europai jausmą ir įsipareigojimą. Programa ir toliau turėtų prisidėti prie mokymosi Europos integracijos klausimais, įskaitant būsimus Sąjungos iššūkius ir galimybes, kad būtų skatinamos diskusijos šiais klausimais ir Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotė;
(26)kalbų mokymasis prisideda prie žmonių ir kultūrų tarpusavio supratimo ir skatina mobilumą Sąjungoje ir už jos ribų, nes kalbinė kompetencija yra priskiriama būtiniems gyvenimo ir darbo įgūdžiams. Todėl Programa turėtų padėti gerinti kalbų (be kita ko, kai tinkama, nacionalinių gestų kalbų) mokymąsi. Siekiant užtikrinti plačias ir įtraukias galimybes dalyvauti Programoje, svarbu, kad daugiakalbystė būtų vienas iš pagrindinių Programos įgyvendinimo principų;
(27)Europai vis sudėtingiau patenkinti kvalifikuotų specialistų paklausą strateginiuose ir besivystančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, švarių ir žiedinių technologijų, transporto, energetikos, hidrologinio atsparumo, sveikatos priežiūros, skaitmeninių technologijų, aerokosminės erdvės ir gynybos sektoriuose. Siekiant patenkinti šį pagrindinį poreikį, labai svarbu šiose srityse ugdyti, pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus asmenis. Atsižvelgiant į įgūdžių sąjungos principus, pagal Programą, be kita ko, turėtų būti remiami ES studentai, kad jie galėtų tęsti studijas tokiuose ypatingos svarbos sektoriuose ir pritraukti geriausius specialistus į Europą, didinant švietimo ir mokymo patrauklumą ir studentams siūlant stipendijas, be kita ko, „Erasmus Mundus“ stipendijas. Tai padėtų patenkinti darbo rinkos įgūdžių poreikius, be kita ko, tuose sektoriuose, kuriuose labai trūksta darbuotojų;
(28)bendradarbiavimas sudaro sąlygas keistis patirtimi ir stiprinti pajėgumus, taip užtikrinant geresnius rezultatus ir veiklos rodiklius, taip pat didesnį veiksmingumą sutelkiant išteklius ir žinias. Todėl pagal Programą turėtų būti remiamos pajėgumų stiprinimo priemonės, kurios padeda gerinti švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse veikiančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis. Taip pripažįstamas esminis institucijų ir organizacijų vaidmuo, kad žmonėms būtų suteikiama kintančiame pasaulyje reikalingų žinių, įgūdžių bei gebėjimų ir padedama šioje srityje veikiančioms institucijoms bei organizacijoms tinkamai išnaudoti savo inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje;
(29)Programa turėtų būti remiamas ilgalaikis strateginis bendradarbiavimas instituciniu lygmeniu, kad būtų didinama švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto organizacijų ir institucijų kompetencija, konkurencingumas bei patrauklumas ir skatinama tvari ir sisteminė jų pertvarka pagal ES prioritetus, be kita ko, tuo tikslu jose galėtų būti išbandomos novatoriškos švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo priemonės, taip remiant bendradarbiavimą su verslu ir pramone. Pagal Programą turėtų būti toliau remiamas švietimo ir mokymo įstaigų ir valstybių narių darbas siekiant pašalinti likusias tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis ir padidinti tarpvalstybinių jungtinių studijų programų pasiūlą, taip prisidedant prie bendro Europos laipsnio kūrimo;
(30)įgyvendinant Programą turėtų būti remiama pagrindinė Europos universitetų aljansų švietimo misija, kad vykdant ilgalaikius Sąjungos lygmens veiksmus būtų galima veiksmingiau pasiekti sisteminį poveikį, visų pirma stiprinti kompetenciją, mažinti susiskaidymą ir didinti ES aukštojo mokslo sistemų patrauklumą ir įtraukumą, kurti novatoriškas priemones mokymosi ir mokymo kokybei gerinti, ugdyti į ateitį orientuotus įgūdžius ir gebėjimus (pvz., dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, tvarumo, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos), be kita ko, įgūdžių sąjungoje jau identifikuotuose sektoriuose, taikant aktualias ir perspektyvias mokymo programas, pedagogines inovacijas, jungtinius laipsnius, mokymąsi visą gyvenimą, mikrokredencialus, siekiant ugdyti ir pritraukti specialistus ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui švietimo srityje, be kita ko, su įmonėmis ir pramone;
(31)atsižvelgiant į atitinkamas Sąjungos sistemas ir priemones, Programa turėtų prisidėti prie įgūdžių ugdymo ir sklaidos, be kita ko, turėtų būti sukurta pagrindinių įgūdžių rėmimo sistema ir skatinamas kokybės užtikrinimas, skaidrumas, įgūdžių, kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimas, jų skaitmeninimas ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimas, įgūdžių valdymas ir orientavimas. Šiuo atžvilgiu pagal Programą taip pat turėtų būti teikiama parama nacionalinio ir Europos lygmens kontaktiniams punktams ir tinklams, kurie palengvina mainus visoje Europoje ir už jos ribų, taip pat lanksčių mokymosi trajektorijų tarp įvairių švietimo, mokymo bei jaunimo sričių kūrimą įvairioje formaliojo bei neformaliojo mokymo aplinkoje, be kita ko, remiant mikrokredencialų ekosistemas;
(32)patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės gali labai padėti paremti švietimo bei mokymo ir jaunimo politikos įgyvendinimą Europoje ir už jos ribų. Siekiant užtikrinti, kad būtų plačiau diegama virtualaus bendradarbiavimo veikla, pagal Programą turėtų būti remiamas sistemingesnis ir nuoseklesnis interneto platformų naudojimas. Be to, vykdant skaitmeninimą pagal Programą turėtų būti palengvinami ir remiami mobilumo procesai;
(33)Programa turėtų padėti skatinti įtrauktį, įvairovę ir lygias galimybes; tuo tikslu reikėtų plėsti mobilumo, savanoriškos veiklos ir mokymosi galimybes visoje Sąjungoje ir už jos ribų, taip sudarant sąlygas visiems žmonėms visapusiškai pasinaudoti pokyčius skatinančia patirtimi;
(34)Programoje turėtų būti numatytas priemonių rinkinys, kuris padėtų užtikrinti geresnę mažiau galimybių turinčių asmenų prieigą, pašalinti kliūtis (įskaitant finansines), galinčias užkirsti kelią tokiai prieigai, ir parengti tolesnes įgyvendinimo gaires. Tos priemonės, be kita ko, apima tikslinę finansinę paramą, prieinamus mokymosi formatus, paramą būstui, parengiamąją veiklą ir paramą mažiau galimybių turintiems dalyviams prieš dalyvavimą Programoje, joje dalyvaujant ir po to, taip pat patogius naudoti ir prieinamus dokumentus įvairiomis kalbomis, paramą darbuotojams, atsakingiems konkrečiai už įtrauktį ir įvairovę organizacijose, ir mažiau galimybių turinčių potencialių dalyvių informuotumo didinimą, be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse. Be to, Programa turėtų sudaryti sąlygas dotacijų skyrimo procese pirmenybę teikti kokybiškiems projektams, kuriais aktyviai siekiama paskatinti mažiau galimybių turinčių dalyvių įtrauktį ir dalyvavimą;
(35)siekiant užtikrinti, kad Programa taptų prieinamesnė naujiems subjektams ir mažesnių administracinių gebėjimų turinčioms organizacijoms ir kad ją būtų lengviau valdyti paramos gavėjams, pagal Programą turėtų būti sustiprintos procedūrų supaprastinimo visais etapais priemonės;
šiuo reglamentu nustatomas orientacinis Programos finansinis paketas. Šiame reglamente einamosios kainos apskaičiuojamos taikant fiksuotą 2 proc. defliatorių;
(37)atsižvelgiant į sričių, kuriose taikoma Programa, įvairovę, ir toliau turėtų būti siekiama jaunimo ir sporto srityje svariai prisidėti prie Programos tikslų įgyvendinimo ir įtraukti jos tikslines grupes;
(38)šiai programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509. Jame nustatomos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, įskaitant dotacijų, apdovanojimų, nepiniginio dovanojamo turto, viešųjų pirkimų, netiesioginio valdymo, finansinės paramos, finansinių priemonių, biudžeto garantijų ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos taisykles;
(39)pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95,Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti taikant proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939, Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371. Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, bet kuris Sąjungos lėšas gaunantis asmuo arba subjektas turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad lygiavertes teises suteiktų Sąjungos lėšų vykdymo procese dalyvaujančios trečiosios šalys;
(40)siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo plačiau taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, grindžiamą fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais projekto išlaidų vieneto įkainiais. Taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą mobilumui mokymosi tikslais pagal Programą paremti, reikėtų atsižvelgti į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančiojoje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise, valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Dotacijoms, kurias pavieniams asmenims teikia viešieji ar privatieji teisės subjektai, turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;
(41)tikslinga užtikrinti, kad 2021–2027 m. programos būtų užbaigtos tinkamai, visų pirma daugiamečio jų valdymo tęstinumo (pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo) atžvilgiu. Reikėtų užtikrinti, kad pagal 2021–2027 m. programą vykdytai ir iki 2027 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai nuo 2028 m. sausio 1 d. prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;
(42)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, Programoje turėtų būti atsižvelgiama į specifinę tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį, įskaitant priemones, kuriomis jiems sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti Programoje;
(43)pagal Tarybos sprendimo (ES) 2021/1764 85 straipsnio 1 dalį, užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą pagal Programą, atsižvelgiant į taisykles bei tikslus ir visas konkrečias priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(44)Programa turi būti įgyvendinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatai], kuriuo nustatomos biudžeto išlaidų stebėjimo taisyklės ir veiklos peržiūros planas, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas reikšmingos žalos nedarymo ir lyčių lygybės principų, nurodytų atitinkamai Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 33 straipsnio 2 dalies d ir f punktuose, taikymas, Sąjungos programų ir veiklos rezultatų stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo taisyklės, Sąjungos finansavimo portalo sukūrimo taisyklės, programų vertinimo taisyklės, taip pat kitos horizontaliosios nuostatos, taikytinos visoms Sąjungos programoms, pavyzdžiui, dėl informavimo, komunikacijos ir matomumo;
(45)siekiant optimizuoti pridėtinę vertę, padidinti investicijų mastą ir poveikį, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos finansavimo priemonių sinergijos, be kita ko, taikant įgalinamuosius mechanizmus. Programa taip pat turėtų būti siekiama sinergijos, kuria būtų stiprinamas švietimo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimas;
(46)Programa turėtų sudaryti sąlygas trečiosioms valstybėms prisijungti visapusiškai ir iš dalies. Programa taip pat turėtų būti remiamas trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, dalyvavimas, kai tos valstybės yra nurodytos darbo programoje; jų dalyvavimas padeda siekti Programos tikslų ir yra labai svarbus veiksmui įgyvendinti;
(47)tinkama ir įtrauki informavimo veikla ir pagal Programą remiamų galimybių viešinimas turėtų būti užtikrintas vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines Programos tikslines grupes ir, kai aktualu, į įvairias kitas tikslines grupes. Be to, Komisija ir įgyvendinimo įstaigos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas dalytis gerąja praktika bei projektų rezultatais ir rinkti grįžtamąją informaciją apie Programą;
(48)Programa turėtų padėti sutelkti buvusių programos „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti susijusią veiklą, skatinant juos propaguoti Programą;
(49)reikėtų imtis priemonių Programos valdymui supaprastinti ir masto ekonomijai pasiekti, be kita ko, ribojant ir mažinant nacionalinių agentūrų skaičių;
(50)Reglamentai (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888 turėtų būti panaikinti nuo 2028 m. sausio 1 d.;
(51)siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2028–2034 m. DFP pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti ir būti taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu sukuriama Sąjungos švietimo ir mokymo, taip pat jaunimo ir sporto sričių veiksmų programa „Erasmus+ “ (toliau – Programa) ir nustatomi Programos tikslai, 2028–2034 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. Šiuo reglamentu taip pat įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)suaugęs besimokantis asmuo – asmuo, pasitraukęs iš pirminio švietimo ir mokymo programos arba ją baigęs ir dalyvaujantis formaliojo, neformaliojo ar savaiminio mokymosi programose, įskaitant NEET;
(2)suaugusiųjų mokymasis – bet kokios formos suaugusiųjų formalusis, neformalusis arba savaiminis mokymasis, apimantis įgūdžių ugdymo, kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo konkurencingumo tikslais galimybes ir prisidedantis prie socialinės sanglaudos didinimo ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime;
(3)mėgėjiškas sportas – fizinė laisvalaikio veikla, kuria reguliariai neprofesionaliu lygmeniu užsiima visų amžiaus grupių žmonės sveikatos, švietimo ar socialiniais tikslais;
(4)aukštojo mokslo institucija – institucija, kuri, nepriklausomai nuo to, kaip tokia institucija vadinama, pagal regioninę, nacionalinę ar tarptautinę teisę arba praktiką suteikia užtikrintos kokybės laipsnius arba kitas pripažįstamas tretinio lygmens kvalifikacijas, ar bet kuri palyginama tretinio lygmens institucija, kurią nacionalinės ar regioninės valdžios institucijos arba Europos Komisija laiko tinkama dalyvauti Programoje atitinkamoje teritorijoje;
(5)aukštosios mokyklos studentas – asmuo, priimtas į aukštojo mokslo instituciją, įskaitant trumpojo ciklo, bakalauro, magistro ar daktaro laipsnio ar lygiavertes programas, arba asmuo, neseniai tokioje institucijoje baigęs studijas;
(6)Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas - iniciatyva, pagal kurią vykdoma savanoriška veikla, kuria siekiama remti pokrizinės ilgalaikės humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo operacijas trečiosiose valstybėse, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, taip pat teikti poreikiais grindžiamą pagalbą, kad būtų užkirstas kelias žmonių kančioms, kad jos būtų palengvintos ir kad būtų išlaikytas tvarus žmogiškasis orumas krizių metu, ir kuri apima veiksmus, kuriais siekiama gerinti pasirengimą nelaimėms ir mažinti nelaimių riziką, susieti pagalbą, atkūrimą bei vystymąsi ir padėti stiprinti pažeidžiamų ar nuo nelaimių nukentėjusių bendruomenių atsparumą ir gebėjimą įveikti krizes ir po jų atsigauti;
(7)savaiminis mokymasis – kasdiene veikla ir patirtimi pagrįstas mokymasis, kuris nėra organizuotas ar struktūrizuotas tikslų, laiko ar paramos mokymuisi atžvilgiu; jis besimokančiojo gali būti neplanuotas;
(8)jungtinė studijų programa – dviejų ar daugiau šalių skirtingų aukštojo mokslo institucijų bendrai koordinuojama ir siūloma programa, kurią baigus suteikiamas jungtinis laipsnis;
(9)mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų (formalusis, neformalusis ar savaiminis) mokymasis, vykstantis visais gyvenimo etapais ir padedantis gerinti ar atnaujinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines arba su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas ir nuostatas (be kita ko, naudojantis mikrokredencialais) arba dalyvavimą visuomenės gyvenime, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas. Jis apima ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, darbą su jaunimu ir kitokį mokymąsi už formaliojo švietimo ir mokymo sistemos ribų ir paprastai skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą bei lankstųjį mokymąsi;
(10)mobilumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į kitą šalį nei gyvenamoji šalis studijuoti, mokytis, mokyti ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu;
(11)neformalusis mokymasis – formaliajam švietimui ir mokymui nepriskiriamas mokymasis pasitelkiant mokymosi tikslų ir mokymosi laiko atžvilgiu suplanuotą veiklą, be to, kai teikiama kokia nors parama mokymuisi;
(12)mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, kurie dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, migrantų kilmės arba negalios, mokymosi sunkumų ar bet kokios kitos priežasties, įskaitant priežastį, dėl kurios galėtų kilti diskriminacija pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, susiduria su kliūtimis, dėl kurių jie negali veiksmingai pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis;
(13)mokinys – asmuo, priimtas mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje bet kuriuo lygmeniu, pradedant ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros ir baigiant vidurinio ugdymo lygmeniu, arba asmuo, mokomas už institucinės aplinkos ribų, kompetentingų institucijų laikomas tinkamu dalyvauti Programoje kaip mokinys jų atitinkamoje teritorijoje;
(14)darbuotojai – asmenys, kurie profesiniu ar savanorišku pagrindu dalyvauja švietimo, mokymo arba neformaliojo ir savaiminio mokymosi veikloje visais lygmenimis, įskaitant sportą; tai, be kita ko, akademiniai darbuotojai, mokytojai, instruktoriai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto darbuotojai, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai, ne švietimo srities darbuotojai ir kiti mokymosi skatinimo veikloje reguliariai dalyvaujantys specialistai;
(15)trečioji valstybė – šalis, kuri nėra ES valstybė narė;
(16)profesinio mokymo įstaigos mokinys – asmuo, priimtas dalyvauti pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programoje bet kuriuo lygmeniu (pradedant viduriniu ir baigiant pomokykliniu), arba asmuo, neseniai baigęs tokią programą ar pagal ją įgijęs tam tikrą kvalifikaciją;
(17)savanoriška veikla – neatlygintinai vykdoma veikla, kuri padeda spręsti visuomenės ar humanitarines problemas ir kuriai būdingas stiprus mokymosi komponentas;
(18)jaunimas – 13–30 metų amžiaus asmenys (jaunimo reikalų srityje);
(19)su jaunimu dirbantis asmuo – asmuo, profesiniu ar savanorišku pagrindu dalyvaujantis neformaliojo mokymosi veikloje ir padedantis jaunimui siekti asmeninio socialinio, edukacinio bei profesinio tobulėjimo ir ugdytis kompetencijas; be kita ko, tai asmenys, kurie planuoja veiklą jaunimo reikalų srityje, jai vadovauja, ją koordinuoja ir įgyvendina.
3 straipsnis
Programos tikslai
1.Bendrasis Programos tikslas – prisidėti prie atsparios, konkurencingos ir darnios Europos kūrimo skatinant kokybišką mokymąsi visą gyvenimą, gerinant gyvenime ir darbe visiems reikalingus įgūdžius ir gebėjimus, kartu puoselėjant Sąjungos vertybes, dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir visuomenės gyvenime, solidarumą, socialinę įtrauktį ir lygias galimybes ES ir už jos ribų. Programa yra svarbi priemonė įgūdžių sąjungai kurti, Europos švietimo erdvei plėtoti ir Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityse, įskaitant pagrindines sektorių darbotvarkes, įgyvendinimui remti.
Programa skatins bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje ir padės toliau plėtoti europinį sporto aspektą. Tikslas – įgalinti jaunimą, stiprinti bendruomenių ryšius ir skatinti solidarumą, pagrįstą prasmingu dalyvavimu ir bendradarbiavimu, kad būtų skatinama įtraukesnė, vieningesnė ir tvirtesnė Europa. Sportas labai padeda skatinti socialinę įtrauktį, sveikatinimą, švietimą ir bendruomenės vystymąsi. Investuojant į jaunimą, savanorišką veiklą ir sportą, Programa siekiama kurti stipresnę ir labiau susietą visuomenę, skatinti pilietinį bei demokratinį angažuotumą ir prisidėti prie socialinės sanglaudos visais lygmenimis.
2.Konkretūs Programos tikslai:
a)remti ugdymo, įgūdžių ir gebėjimų gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant jų aktualumui darbo rinkoje, žmonių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, taip pat jų indėliui į konkurencingą, tvarią ir darnią visuomenę;
b)puoselėti europinės tapatybės ir aktyvaus pilietiškumo jausmą, stiprinti solidarumą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir demokratiniuose procesuose, skatinant teigiamą poveikį visuomenei, didesnį atsparumą ir geresnį pasirengimą numatyti įvairaus pobūdžio riziką, užkirsti jai kelią ir į ją reaguoti;
c)skatinti kokybę, įtrauktį, teisingumą, tvarumą, kūrybiškumą, inovacijas, kompetenciją ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, didinant Europos patrauklumą ir konkurencingumą pasaulyje visose švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse;
d)įtraukti ir įgalinti jaunimą, siekiant padėti jam įgyti ir ugdyti profesines ir asmenines kompetencijas, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir demokratiniuose procesuose, taip pat juos įtraukti į Europos projekto įgyvendinimą;
e)remti politikos vystymą, be kita ko, skirtą įgūdžių sklaidai, spartinti reformas ir modernizavimą sistemų lygmeniu visose švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse, užtikrinant, kad jos būtų veiksmingesnės, atsparesnės ir įtraukesnės;
f)jaunuoliams suteikti lengvai prieinamų galimybių dalyvauti solidarumo ir humanitarinėje veikloje, kuri skatina teigiamus visuomenės pokyčius Sąjungoje ir už jos ribų (pastarojo tikslo būtų siekiama įsteigiant Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą), kartu gerinant ir tinkamai patvirtinant jų kompetencijas, taip pat sudarant palankesnes sąlygas jiems būti aktyviais piliečiais;
g)propaguoti Europos sporto modelį: investuoti į mėgėjišką sportą, ypač į savanorišką veiklą, užtikrinti prieinamumą, skatinti dalyvavimą, apsaugoti sąžiningumą, remti gerą valdymą ir stiprinti sporto socialinį, ugdomąjį ir bendruomeninį vaidmenį, vykdyti veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama sąžiningos, įtraukios ir tvarios sporto sistemos kūrimui visoje Europoje.
3.Programos tikslų siekiama pagal šiuos iš esmės tarpvalstybinio arba tarptautinio pobūdžio ramsčius:
a)mokymosi galimybių visiems;
b)paramos pajėgumams stiprinti.
II SKYRIUS
INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ TAIKYMO SRITIS
1 skirsnis
Mokymosi galimybės visiems
4 straipsnis
Mobilumas mokymosi tikslais ir savanoriškos veiklos galimybės
1.Švietimo ir mokymo srityje pagal Programą remiama:
a)aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;
b)profesinio mokymo įstaigų mokinių ir darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais;
c)mokinių ir mokyklų darbuotojų, įskaitant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojus, mobilumas mokymosi tikslais;
d)suaugusių besimokančių asmenų ir suaugusiųjų mokymosi srities darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais.
1.Jaunimo reikalų srityje pagal Programą remiama:
a)jaunimo mobilumas mokymosi tikslais, įskaitant iniciatyvą „DiscoverEU“, jaunimo dalyvavimo rėmimo veiklą ir su jaunimu dirbančių asmenų mobilumą mokymosi tikslais;
b)Europos solidarumo korpuso savanoriška veikla, įskaitant Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą.
2.Sporto srityje pagal Programą remiamas sportininkų profesionalų ir mėgėjų mobilumas mokymosi tikslais ir sporto darbuotojų mobilumas mokymosi tikslais.
3.Mobilumą mokymosi tikslais pagal šį straipsnį gali papildyti:
a)parama mokymui ir mokymuisi apie ES, įskaitant Europos integraciją, vertybes ir pilietiškumą;
b)tokios priemonės kaip kalbinė parama, parengiamieji vizitai, mokymas ir virtualus bendradarbiavimas.
5 straipsnis
Specialistų ir kompetencijos ugdymo galimybės
Švietimo ir mokymo srityje pagal Programą remiama:
a)„Erasmus+“ stipendijos strateginėse švietimo srityse, be kita ko, pagal jungtines studijų programas;
b)„Erasmus Mundus“ stipendijos;
c)„Jean Monnet“ veiksmai aukštojo mokslo srityje;
d)šios europinės svarbos tikslo siekiančios „Jean Monnet“ institucijos: Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarpvalstybinio valdymo mokyklą; Europos kolegija (Briugės studentų miestelis, įskaitant filialą Tiranoje, ir Natolino studentų miestelis); Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas); Europos teisės akademija (Tryras); Europos specialiųjų poreikių ir įtraukaus švietimo agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica).
2 skirsnis
Parama pajėgumams stiprinti
6 straipsnis
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas
Pagal šią Programą remiama:
a)bendradarbiavimo partnerystės iniciatyvos (įskaitant nedidelio masto), kad būtų skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;
b)meistriškumo ir inovacijų partnerystės iniciatyvos, kurios remiasi Europos universitetų aljansais, profesinės kompetencijos centrais, Europos mokytojų akademijomis, Europos mokyklų aljansais, jungtinėmis studijų programomis, iniciatyva „Europos jaunimas kartu“ ir bendradarbiavimo sporto srityje aljansais.
7 straipsnis
Parama politikos vystymui
Pagal šią Programą remiama:
a)eksperimentavimas kuriant Sąjungos politikos darbotvarkes ir priemones įgūdžių, švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse, jų rengimas ir įgyvendinimas;
b)Programos įgyvendinimas, įskaitant sinergiją su kita Sąjungos politika ir programomis, interneto platformomis, virtualiojo bendradarbiavimo priemonėmis ir priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos mobilumui mokymosi tikslais, taip pat paramą joms;
c)sklaida ir komunikacija.
III SKYRIUS
ĮTRAUKTIS IR ĮVAIROVĖ
8 straipsnis
Įtraukties ir įvairovės rėmimo priemonės
1.Įgyvendindamos šį reglamentą, Komisija, valstybės narės ir Programos asocijuotosios trečiosios valstybės užtikrina įtraukų požiūrį į visą veiklą.
4.Komisija, valstybės narės ir Programos asocijuotosios trečiosios valstybės imasi veiksmingų priemonių įtraukčiai, įvairovei ir teisingumui, solidarumui ir lygioms galimybėms skatinti, visų pirma siekdamos užtikrinti mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimą Programoje.
5.Komisija padeda užtikrinti galimybę asmenims dalyvauti Programoje nuo ankstyvo amžiaus ir nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės padėties. Tuo tikslu ji užtikrina, kad būtų numatytos priemonės, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimui, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos mechanizmus.
6.Komisija gali pakoreguoti arba įgalioti 19 straipsnyje nurodytas nacionalines agentūras pagal objektyvius kriterijus pakoreguoti finansinės paramos mechanizmus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažiau galimybių turintiems asmenims.
7.Išlaidos, susijusios su priemonėmis mažiau galimybių turinčių asmenų dalyvavimui palengvinti arba paremti, negali būti pagrindas atmesti paraišką pagal Programą.
8.19 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros, remdamosi sistema ir ypatingą dėmesį skirdamos konkretiems prieigos prie Programos uždaviniams nacionaliniu mastu, parengia arba atnaujina, kai aktualu, nacionalinius įtraukties ir įvairovės veiksmų planus. Nacionaliniai įtraukties ir įvairovės planai yra 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių agentūrų planavimo dokumentų dalis.
9.Komisija reguliariai stebi įtraukties ir įvairovės priemonių, įskaitant nacionalinius įtraukties ir įvairovės planus, įgyvendinimą.
IV SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
9 straipsnis
Biudžetas
1.Preliminarus Programos įgyvendinimo 2028–2034 m. finansinis paketas yra 40 827 000 000 EUR einamosiomis kainomis.
2.Siekiant skatinti Programos tarptautinį aspektą, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Europos vaidmuo pasaulyje] skiriamas papildomas finansinis įnašas veiksmams, įgyvendinamiems ir valdomiems pagal šį reglamentą, remti. Toks įnašas atitinka bendrąjį programavimo dokumentą, parengtą pagal Reglamentą (ES) XXX [Europos vaidmuo pasaulyje].
10.Asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą laikotarpiui po 2034 m., kad būtų padengtos būtinos išlaidos ir sudarytos sąlygos valdyti iki Programos pabaigos nebaigtus veiksmus.
11.Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas finansinis paketas ir 10 straipsnyje nurodytos papildomų išteklių sumos taip pat gali būti naudojami teikiant techninę ir administracinę pagalbą Programai įgyvendinti (pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, konkrečioms institucinėms informacinių technologijų sistemoms ir platformoms, informavimo ir komunikacijos veiklai, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politinius prioritetus) ir visą kitą techninę ir administracinę pagalbą arba su darbuotojais susijusias išlaidas, kurias Komisija patiria valdydama Programą.
10 straipsnis
Papildomi šaltiniai
1.Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros, trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų įstaigos ar kitos trečiosios šalys Programai gali skirti papildomų finansinių arba nefinansinių įnašų. Papildomi finansiniai įnašai yra išorės asignuotosios pajamos, apibrėžtos Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 21 straipsnio 2 dalies a, d arba e punkte arba 21 straipsnio 5 dalyje.
12.Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti skiriami Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai arba netiesiogiai pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies a arba c punktą. Jie papildo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės naudai. Jei Komisija nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą dėl papildomų Programai skirtų sumų, atitinkamos nepaskirtos sumos atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti grąžintos vienai ar daugiau atitinkamų pirminių programų arba jas pakeičiančių programų.
11 straipsnis
Alternatyvusis, mišrusis bei kaupiamasis finansavimas
1.Programa įgyvendinama užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis. Veiksmui, kuriam skirtas Sąjungos įnašas pagal kitą programą, gali būti skirtas ir Programos įnašas. Atitinkamam įnašui taikomos atitinkamos Sąjungos programos taisyklės arba visiems įnašams gali būti taikomas vienas bendras taisyklių rinkinys ir gali būti nustatytas vienas teisinis įsipareigojimas. Jei Sąjungos įnašas grindžiamas tinkamomis finansuoti išlaidomis, sudėtinė parama iš Sąjungos biudžeto neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų ir gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatomos paramos sąlygos.
13.Skyrimo procedūros pagal Programą gali būti vykdomos taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą kartu su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, trečiosiomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, tarptautinėmis finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis (toliau – bendros skyrimo procedūros partneriai), jei užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga. Tokioms procedūroms taikomas vienas bendras taisyklių rinkinys ir pagal jas prisiimami bendri teisiniai įsipareigojimai. Tuo tikslu bendros skyrimo procedūros partneriai gali Programai skirti išteklių pagal 10 straipsnį arba partneriams gali būti patikėta įgyvendinti skyrimo procedūrą, kai taikytina, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Vykdant bendras skyrimo procedūras, bendros skyrimo procedūros partnerių atstovai taip pat gali būti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo komiteto nariai.
12 straipsnis
Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir formos
1.Programa įgyvendinama pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509, taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą kartu su to reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais subjektais.
14.Lėšos, skiriamos taikant netiesioginį valdymą valstybėje narėje, paskirstomos atsižvelgiant į:
a)atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičių ir pragyvenimo išlaidas;
b)atstumą tarp valstybių narių sostinių;
c)veiklos rezultatus, apskaičiuotus remiantis naujausiais turimais duomenimis.
15.Komisija išsamiau apibrėžia šiuos kriterijus ir jų nustatymo formules 15 straipsnyje nurodytose darbo programose.
16.Sąjungos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir nepiniginis dovanojamas turtas, gali būti teikiamas bet kokia forma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509.
17.Kai Sąjungos finansavimas teikiamas dotacijos forma, jis teikiamas kaip su išlaidomis nesusijęs finansavimas arba prireikus kaip supaprastintas išlaidų apmokėjimas pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509. Finansavimas gali būti teikiamas kaip faktinis reikalavimus atitinkančių išlaidų kompensavimas tik tuo atveju, jei veiksmo tikslų kitaip pasiekti neįmanoma.
18.Taikant Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 153 straipsnio 3 dalį, vertinimo komitetas gali būti sudarytas iš nepriklausomų išorės ekspertų arba į jį tokių ekspertų gali būti įtraukta.
19.Viešieji teisės subjektai ir institucijos bei organizacijos, veikiančios švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse ir per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš viešųjų šaltinių, laikomi turinčiais finansinius ir veiklos pajėgumus, reikalingus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.
V SKYRIUS
DALYVAVIMAS PROGRAMOJE
13 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
1.Asociacijos arba dalinės asociacijos būdu Programoje gali dalyvauti trečiosios valstybės atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus ar bet kokius sprendimus, priimtus pagal tuos susitarimus ir taikomus:
a)Europos laisvosios prekybos asociacijos narėms, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, taip pat labai mažoms Europos valstybėms;
b)stojančiosioms valstybėms, šalims kandidatėms ir potencialiems kandidatams;
c)Europos kaimynystės politikos šalims;
d)kitoms trečiosioms valstybėms.
20.Asociacijos susitarimais dėl dalyvavimo Programoje:
a)užtikrinama teisinga Programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;
b)nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant programai finansuoti ir jos bendrosioms administracinėms išlaidoms padengti skirtų finansinių įnašų, kuriuos sudaro veiklos įnašas ir dalyvavimo mokestis, apskaičiavimą;
c)trečiajai valstybei nesuteikiami jokie su Programa susiję sprendimų priėmimo įgaliojimai;
d)garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus;
e)kai aktualu, užtikrinama Sąjungos saugumo ir viešosios tvarkos interesų apsauga.
Taikant d punktą, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikalaujama pagal reglamentus (ES, Euratomas) 2024/2509 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, ir užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo sprendimai, kuriais pagal SESV 299 straipsnį nustatoma piniginė prievolė, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir nutartys būtų vykdomi.
14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
1.Tinkamumo kriterijai nustatomi siekiant padėti įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus tikslus pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2024/2509.
21.Vykdant skyrimo procedūras, kurioms taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas, Sąjungos finansavimą gali gauti vienas ar daugiau iš šių teisės subjektų:
a)valstybėje narėje įsisteigę subjektai;
b)asocijuotojoje trečiojoje valstybėje įsisteigę subjektai;
c)tarptautinės organizacijos;
d)kiti subjektai, įsisteigę neasocijuotosiose trečiosiose valstybėse, kuriose tokių subjektų finansavimas yra labai svarbus veiksmui įgyvendinti ir padeda siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.
22.Be to, kas numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos asocijuotosios trečiosios valstybės, kai aktualu, gali dalyvauti bet kuriuose viešųjų pirkimų mechanizmuose, kurie nustatyti Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 168 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jais naudotis. Taisyklės, taikomos valstybėms narėms, mutatis mutandis taikomos dalyvaujančioms asocijuotosioms trečiosioms valstybėms.
23.Skyrimo procedūros, darančios poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, visų pirma susijusios su Sąjungos ar jos valstybių narių strateginiu turtu ir interesais, ribojamos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 136 straipsnį.
24.Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytoje darbo programoje arba su skyrimo procedūra susijusiuose dokumentuose gali būti išsamiau apibrėžti šiame reglamente nustatyti tinkamumo kriterijai arba nustatyti papildomi su konkrečiais veiksmais susiję tinkamumo kriterijai.
VI SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS
15 straipsnis
Darbo programa
Programa įgyvendinama vykdant Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
VII SKYRIUS
KOMUNIKACIJA IR SKLAIDA
16 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir sklaida
1.19 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros bendradarbiaudamos su Komisija parengia nuoseklią komunikacijos strategiją dėl veiksmingo informavimo ir pagal Programą jų valdomais veiksmais remiamos veiklos rezultatų sklaidos ir panaudojimo. 18 straipsnyje nurodytos nacionalinės institucijos padeda nacionalinėms agentūroms naudotis projektų, turinčių didelį poveikio potencialą, rezultatais.
25.19 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros padeda Komisijai vykdyti jos bendrą užduotį – skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus bei veiklą, ir apie jos rezultatus. Nacionalinės agentūros informuoja atitinkamas tikslines grupes apie atitinkamose šalyse vykdomus veiksmus ir veiklą.
26.1 ir 2 dalyse nurodyti veiksmai ir veikla įgyvendinami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatai], kuriuo nustatomos biudžeto išlaidų stebėjimo taisyklės ir veiklos peržiūros planas, įskaitant visoms Sąjungos programoms taikomas taisykles, susijusias su informavimo, komunikacijos ir matomumo užtikrinimo pareigomis, visų pirma su naudos gavėjų ir įgyvendinančiųjų partnerių pareigomis.
VIII SKYRIUS
VALDYMO IR AUDITO SISTEMA
17 straipsnis
Netiesioginio valdymo nacionaliniu lygmeniu tvarka
1.Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, Programai įgyvendinti taikant netiesioginį valdymą reikia paskirti nacionalinę instituciją ir nacionalinę agentūrą, kaip nurodyta 18 ir 19 straipsniuose.
2.Nacionalinė institucija ir nacionalinė agentūra yra įgyvendinimo įstaigos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą, atsižvelgiant į jų atsakomybės už biudžeto vykdymo užduotis mastą, kaip susitarta su Komisija; nacionalinė institucija išlieka visų pirma atsakinga Komisijai už bendrą ES lėšų panaudojimą, kurį vykdo tos institucijos paskirta ir prižiūrima nacionalinė agentūra, kaip nurodyta 18 straipsnio 10 dalyje.
18 straipsnis
Nacionalinė institucija
1.Valstybės narės ir Programos asocijuotosios trečiosios valstybės per savo nuolatinę atstovybę arba misiją Europos Sąjungoje praneša Komisijai apie viešosios teisės subjektą, šio reglamento tikslais paskirtą nacionaline institucija, ir asmenį ar asmenis, teisiškai įgaliotą (-us) veikti jos vardu.
27.Nacionalinė institucija Programos galiojimo laikotarpiui paskiria nacionalinę agentūrą ir apie tai praneša Komisijai. Nacionalinė institucija nacionaline agentūra neskiria ministerijos, be to, organizaciniu požiūriu nacionalinė agentūra yra atskirta nuo nacionalinės institucijos.
28.Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, nurodytą 21 straipsnyje.
29.Nacionalinė institucija Komisijai pateikia tinkamą ex ante vertinimą, ar nacionalinė agentūra atitinka Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnio 1–5 dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, Sąjungos reikalavimus dėl nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartų ir Programos lėšų valdymo taisykles.
Pirmojoje pastraipoje taikomos šios nuostatos:
a)Komisijos konkrečiai reikalaujamų procedūrų (įskaitant jos pačios ir šiame reglamente nurodytas procedūras) ex ante vertinimas neatliekamas, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnio 7 dalies b punkte;
b)išskyrus a punkte nurodytas procedūras, nacionalinė institucija atlieka procedūrų ex ante vertinimą, kuris grindžiamas jos pačios kontrole ir auditu arba nepriklausomos audito įstaigos atliekama kontrole ir auditu;
c)jei Programai paskirta nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip pagal reglamentus (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888 paskirta nacionalinė agentūra, ex ante vertinimas apima tik naujus reikalavimus, nebent būtų pagrįsta kitaip.
30.Jeigu Komisija, įvertinusi ex ante vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai arba jeigu nacionalinė agentūra neatitinka minimalių Komisijos nustatytų reikalavimų, nacionalinė institucija, gavusi Komisijos pritarimą, užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų būtiniausius reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą. Išimtiniais atvejais, kai nacionalinė agentūra sustabdo arba nutraukia veiklą ir biudžeto vykdymo užduotis pagal šį reglamentą ir atitinkamus pagal jį sudarytus susitarimus vykdo pati nacionalinė institucija, jai ex ante vertinimas netaikomas.
31.Siekdama užtikrinti, kad Programa būtų valdoma pagal taikytinas Sąjungos taisykles, nacionalinė institucija savo nacionalinės agentūros veiklai skiria tinkamą bendrą finansavimą, kuris yra bent lygiavertis 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytam įnašui.
32.Nacionalinė institucija užtikrina, kad skiriant už nacionalinės agentūros valdymą atsakingus asmenis būtų atsižvelgiama į veiksmo pobūdį, būtų laikomasi teisingų ir skaidrių taisyklių bei procedūrų ir būtų išvengta interesų konflikto. Kilus rimtų abejonių, ar šių principų laikomasi, Komisija pasiūlymą paskirti asmenis gali atmesti ir paprašyti nacionalinės institucijos užtikrinti, kad atrankos procedūra būtų pakartota.
33.Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri savo nacionalinei agentūrai pavestas biudžeto vykdymo užduotis. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos ir Programos lėšų valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus.
34.Nacionalinė institucija kasmet Komisijai pateikia savo stebėsenos ir priežiūros veiklos ataskaitą ir, kai tinkama, pareiškimą dėl tolesnių veiksmų, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į pastabas, kurias Komisija pateikė reaguodama į tokią ataskaitą.
35.Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai Programos tikslais, valdymą.
36.Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų jos veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, nacionalinė institucija Komisijai išmoka atitinkamą kompensaciją ar atlygina žalą.
37.11 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija tuos įgaliojimus nori atšaukti dėl bet kurios kitos pagrįstos priežasties, ji per pagrįstą laikotarpį iki numatomos įgaliojimų nutraukimo dienos apie tai praneša Komisijai. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl konkrečių apibrėžto pereinamojo laikotarpio priemonių.
38.Atšaukus įgaliojimus, kaip tai numatyta 12 dalyje, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemonės, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai atšaukti, perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų netrukdomai perduoti naujajai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, teikia reikiamą finansinę paramą, kad ši galėtų toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjams ir Komisijai tol, kol tos prievolės bus perduotos naujai nacionalinei agentūrai. Jei nustatomas pereinamasis laikotarpis nuo šių įgaliojimų atšaukimo iki naujos nacionalinės agentūros paskyrimo, kuriam pritarė Komisija, nacionalinė institucija tuo laikotarpiu yra atsakinga už visus šiame reglamente nustatytus nacionalinės agentūros įsipareigojimus ir už visus agentūros neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjams ir Komisijai.
39.Jei nacionalinė agentūra sustabdo arba nutraukia veiklą ir dėl trečiosios valstybės pasitraukimo iš Programos nepaskiriama jokia nauja nacionalinė agentūra, nacionalinė institucija iš esmės atsako už visus nacionalinės agentūros įsipareigojimus ir visų neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų Programos naudos gavėjams ir Komisijai vykdymą bei užbaigimą.
40.Komisijos prašymu nacionalinė institucija paskiria institucijas ar organizacijas arba nustato, kokios institucijos ir organizacijos atitinka dalyvavimo jos teritorijoje vykdomame Programos veiksme reikalavimus.
41.Nacionalinė institucija skatina ir palengvina veiksmingą sinergiją ir papildomumą su kitais Sąjungos, nacionaliniais ar regioniniais fondais ar programomis.
42.Nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų ir tinkamų priemonių visoms teisinėms ir administracinėms tinkamo Programos veikimo kliūtims pašalinti, įskaitant priemones Programos dalyvių statusui suderinti su kitų piliečių, esančių tokioje pačioje padėtyje, statusu arba priemones problemoms, susijusioms su vizų ar leidimų gyventi gavimu, pašalinti.
19 straipsnis
Nacionalinė agentūra
1.Nacionalinė agentūra:
a)yra Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punkto v arba vi papunktyje nurodyta įstaiga, kuriai taikoma atitinkamos valstybės narės arba Programos asocijuotosios trečiosios valstybės teisė;
b)turi pakankamai valdymo pajėgumų bei darbuotojų ir pakankamą infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis, užtikrindama veiksmingą ir efektyvų Programos valdymą ir patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą;
c)turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansų valdymo taisykles;
d)turi reikiamų ekspertinių žinių, kad galėtų visuose Programos sektoriuose veiksmingai vykdyti veiksmus, kuriems ji gauna Sąjungos įnašą;
e)jei to reikalauja Komisija, teikia adekvačias finansines garantijas, kurias, pageidautina, suteikia valdžios institucija ir kurios atitinka Sąjungos lėšų, kurias ji yra įgaliota valdyti, dydį.
43.Nacionalinė agentūra tinkamai planuoja savo užduotis, susijusias su atitinkamais veiksmais, nustatytais 15 straipsnyje nurodytoje darbo programoje ir atitinkamuose susitarimuose su Komisija, taip pat su 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta informavimo, komunikacijos ir sklaidos veikla.
44.Nacionalinė agentūra valdo visus Programos veiksmų, už kuriuos ji yra atsakinga pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 62 straipsnio 1 dalies c punktą ir atitinkamus susitarimus su Komisija, projekto įgyvendinimo etapus.
45.Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams, apibrėžtiems Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 2 straipsnio 5 punkte, pagal dotacijų susitarimus, kaip Komisijos nustatyta atitinkamam Programos veiksmui.
46.Be išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo nacionalinė agentūra trečiajai šaliai neperduoda jokių jai pavestų su Programa ar biudžeto vykdymu susijusių užduočių. Nacionalinė agentūra – vienintelė įstaiga, atsakinga už trečiajai šaliai perduotas užduotis.
47.Nacionalinė agentūra savo nacionalinei institucijai ir Komisijai kasmet pateikia valdymo pareiškimą, ataskaitą ir visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 158 straipsnį.
48.Nacionalinė agentūra laiku atsižvelgia į pastabas, kurias Komisija pateikia išanalizavusi metinį valdymo pareiškimą bei ataskaitą ir nepriklausomo audito nuomonę.
20 straipsnis
Europos Komisija
1.Pagal nacionalinėms agentūroms keliamus atitikties reikalavimus, nurodytus 18 straipsnio 4 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos pateiktu ex ante vertinimu, nacionalinės agentūros metiniu valdymo pareiškimu bei nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie jį ir 18 straipsnio 9 dalyje nurodyta nacionalinės institucijos metine ataskaita.
49.Pagal 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą ex ante vertinimą, Komisija nacionalinės agentūros paskyrimui pritaria, pritaria su išlygomis arba jį atmeta. Komisija su nacionaline agentūra neužmezga sutartinių santykių, kol nepriėmė ex ante vertinimo arba kol nesiėmė tinkamų priežiūros priemonių pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 157 straipsnio 5 dalį. Jei Komisija paskyrimui pritaria su išlygomis, savo sutartiniuose santykiuose su nacionaline agentūra ji gali taikyti proporcingas atsargumo priemones. Jei nacionalinė agentūra būtiniausių reikalavimų nebeatitinka, Komisija savo sutartinius santykius su nacionaline agentūra gali sustabdyti, kol bus imtasi taisomųjų veiksmų atitikčiai užtikrinti; jeigu atitiktis neužtikrinama, Komisija gali paprašyti nacionalinės institucijos atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus ir paskirti naują agentūrą, jei ex ante vertinimo rezultatai teigiami.
50.Komisija nacionalinėms institucijoms ir nacionalinėms agentūroms teikia tinkamą informaciją ir gaires, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir kokybiškas Programos įgyvendinimas ir valdymas. Visų pirma ji nustato planavimo, projektų valdymo ir ataskaitų teikimo tvarką ir užtikrina, kad šiai tvarkai būtų taikomos paprastos procedūros.
51.Komisija neskiria Programos lėšų nacionalinei agentūrai tol, kol ši nepatvirtina savo planavimo dokumentų pagal 19 straipsnio 2 dalį.
52.Komisija nacionalinei agentūrai skiria tokias Programos lėšas:
a)įnašą į paramą dotacijomis Programos veiksmams, kurių valdymas patikėtas nacionalinei agentūrai;
b)įnašą nacionalinės agentūros Programos valdymo užduočių vykdymui remti;
c)jei aktualu, papildomą įnašą veiksmams pagal 7 straipsnio a ir b punktus remti.
53.Komisija nacionalinei institucijai ir nacionalinei agentūrai pateikia savo atliktos 18 straipsnio 9 dalyje ir 19 straipsnio 6 dalyje nurodytos metinės ataskaitos bei valdymo pareiškimo ir 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos audito nuomonės analizės rezultatus ir savo parengtas pastabas dėl tų dokumentų.
54.Jei metinio valdymo pareiškimo ar nepriklausomo audito nuomonės dėl jo Komisija nepriima arba jei nacionalinė agentūra į Komisijos pastabas atsižvelgia nepatenkinamai, Komisija gali įgyvendinti bet kokias atsargumo ir taisomąsias priemones, būtinas Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 132 straipsnyje.
55.Komisija skatina ir palaiko aktyvų dialogą ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis agentūromis bei nacionalinėmis valdžios institucijomis ir jų tarpusavio bendradarbiavimą (įskaitant keitimąsi gerąja praktika ir jos perdavimą), siekdama pagerinti ir užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą ir valdymą. Ji taip pat užtikrina, kad Programą įgyvendinančioms Sąjungos institucijoms, nacionalinėms agentūroms ar kitoms įstaigoms ir subjektams būtų sudarytos tinkamos sąlygos veiksmingai keistis informacija.
56.Komisija sukuria reikiamas informacinių technologijų sistemas, kad padėtų įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus, be kita ko, netiesioginio valdymo srityje.
21 straipsnis
Nepriklausoma audito įstaiga
1.Nepriklausoma audito įstaiga:
a)turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;
b)užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais audito standartais;
c)užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su teisės subjektu, kuriam priklauso nacionalinė agentūra. Visų pirma nepriklausoma audito įstaiga yra funkciškai nepriklausoma nuo teisės subjekto, kuriam priklauso nacionalinė agentūra.
2.Nepriklausoma audito įstaiga pateikia audito nuomonę apie metinį valdymo pareiškimą, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2024/2509 158 straipsnio 1 dalyje. Ta nuomone grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 127 straipsnį.
3.Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia audito nuomonei apie nacionalinės agentūros metinį valdymo pareiškimą parengti.
22 straipsnis
Kontrolės sistemos principai
1.Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūros kontrolę. Komisija nustato minimalius nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdomos kontrolės reikalavimus.
57.Nacionalinė agentūra atsako už pirminę naudos gavėjų, vykdančių veiksmus, kuriuos ji valdo, kaip numatyta 15 straipsnyje nurodytose darbo programose, kontrolę. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir pagal taikytinas Sąjungos taisykles.
58.Nacionalinėms agentūroms pervestų Programos lėšų atžvilgiu Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize.
IX SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 2021/817 ir Reglamentas (ES) Nr. 2021/888 panaikinami nuo 2028 m. sausio 1 d.
24 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal reglamentus (ES) 2021/817 ir (ES) Nr. 2021/888, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
59.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal reglamentus (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888, prie šios Programos užtikrinti.
60.Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina netrukdomą perėjimą nuo veiksmų, vykdomų pagal reglamentus (ES) 2021/817 ir (ES) 2021/888, prie veiksmų, įgyvendintinų pagal šią Programą.
25 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkė
Pirmininkas
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3
1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3
1.3.Tikslas (-ai)3
1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3
1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3
1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4
1.5.3.Panašios patirties išvados4
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6
1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6
2.VALDYMO PRIEMONĖS8
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10
3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12
3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12
3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24
3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24
3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24
3.2.3.3.Iš viso asignavimų24
3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25
3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25
3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26
3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26
3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28
3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28
3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28
3.3.Numatomas poveikis pajamoms29
42Skaitmeniniai aspektai29
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30
4.2.Duomenys30
4.3.Skaitmeniniai sprendimai31
4.4.Sąveikumo vertinimas31
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. programa „Erasmus+“.
1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)
Švietimas bei mokymas ir jaunimas bei sportas.
1.3.Tikslas (-ai)
1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)
Bendrasis Programos tikslas – prisidėti prie atsparios, konkurencingos ir darnios Europos kūrimo skatinant kokybišką mokymąsi visą gyvenimą, gerinant gyvenime ir darbe visiems reikalingus įgūdžius ir gebėjimus, kartu puoselėjant Sąjungos vertybes, dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir visuomenės gyvenime, solidarumą, socialinę įtrauktį ir lygias galimybes ES ir už jos ribų. Programa yra viena iš svarbiausių priemonių įgūdžių sąjungai kurti, Europos švietimo erdvei plėtoti ir Europos strateginiam bendradarbiavimui švietimo ir mokymo srityse, įskaitant pagrindines sektorių darbotvarkes, remti.
Programa skatins bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje ir padės toliau plėtoti europinį sporto aspektą. Tikslas – įgalinti jaunimą, stiprinti bendruomenių ryšius ir skatinti solidarumą, pagrįstą prasmingu dalyvavimu ir bendradarbiavimu, kad būtų skatinama įtraukesnė, vieningesnė ir tvirtesnė Europa. Sportas labai padeda skatinti socialinę įtrauktį, sveikatinimą, švietimą ir bendruomenės vystymąsi. Investuojant į jaunimą, savanorišką veiklą ir sportą, Programa siekiama kurti stipresnę ir labiau susietą visuomenę, skatinti pilietinį bei demokratinį angažuotumą ir prisidėti prie socialinės sanglaudos visais lygmenimis.
1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)
Konkretūs Programos tikslai:
a)remti ugdymo, įgūdžių ir gebėjimų gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant jų aktualumui darbo rinkoje, žmonių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, taip pat jų indėliui į konkurencingą, tvarią ir darnią visuomenę;
b)puoselėti europinės tapatybės ir aktyvaus pilietiškumo jausmą, stiprinti solidarumą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir demokratiniuose procesuose, skatinant teigiamą poveikį visuomenei, didesnį atsparumą ir geresnį pasirengimą numatyti įvairaus pobūdžio riziką, užkirsti jai kelią ir į ją reaguoti;
c)skatinti kokybę, įtrauktį, teisingumą, tvarumą, kūrybiškumą, inovacijas, kompetenciją ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, didinant Europos patrauklumą ir konkurencingumą pasaulio mastu visose švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse;
d)įtraukti ir įgalinti jaunimą, siekiant padėti jam įgyti ir ugdyti profesines ir asmenines kompetencijas, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir demokratiniuose procesuose, taip pat juos įtraukti į Europos projekto įgyvendinimą;
e)remti politikos vystymą, be kita ko, skirtą įgūdžių sklaidai, spartinti reformas ir modernizavimą sistemų lygmeniu visose švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse, užtikrinant, kad jos būtų veiksmingesnės, atsparesnės ir įtraukesnės;
f)jaunuoliams suteikti lengvai prieinamų galimybių dalyvauti solidarumo ir humanitarinėje veikloje, kuri skatina teigiamus visuomenės pokyčius Sąjungoje ir už jos ribų (pastarojo tikslo būtų siekiama įsteigiant Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą), kartu gerinant ir tinkamai patvirtinant jų kompetencijas, taip pat sudarant palankesnes sąlygas jiems būti aktyviais piliečiais;
g)propaguoti Europos sporto modelį: investuoti į mėgėjišką sportą, ypač į savanorišką veiklą, užtikrinti prieinamumą, skatinti dalyvavimą, apsaugoti sąžiningumą, remti gerą valdymą ir stiprinti sporto socialinį, švietimo ir bendruomenės vaidmenį, vykdyti veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama sąžiningos, įtraukios ir tvarios sporto sistemos kūrimui visoje Europoje.
1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
·Geresni dalyvių darbo ir gyvenimo įgūdžiai ir gebėjimai.
·Didesnė Programoje dalyvaujančių švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto organizacijų kokybė, įtrauktis, tvarumas, inovacijos, kompetencija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas.
·Reformų ir modernizavimo spartinimas sistemos lygmeniu.
·Aktyvesnis dalyvių dalyvavimas, didesnis solidarumas ir priklausymo Europai jausmas.
1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.
Šios Programos įgyvendinimo pažangos ir laimėjimų stebėsenos tikslais atliktų darbų ir rezultatų rodikliai atitiks bendrus rodiklius, nustatytus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatai].
1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
nauju veiksmu
nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai
☒ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Programa siekiama visiems suteikti mokymosi galimybių, tokių kaip mobilumas mokymosi tikslais, savanoriška veikla ir stipendijos; tai padės gerinti gyvenimo ir darbo įgūdžius bei svarbiausius gebėjimus, taip pat bus skatinamas visuomenės dalyvavimas ir pilietinis ugdymas, solidarumas ir socialinė įtrauktis. Be to, pagal Programą įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. Programa taip pat padės remti pajėgumų stiprinimą: bus vykdomas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas organizaciniu lygmeniu ir vystoma politika siekiant prisidėti prie kokybiško mokymosi visą gyvenimą ir skatinti įtrauktį, kompetenciją bei inovacijas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse.
Priklausomai nuo to, kada įsigalios pagrindinis teisės aktas, Programą planuojama pradėti 2028 m. sausio 1 d. ir įgyvendinti septynerius metus.
1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Nors valstybės narės išlieka atsakingos už savo politikos atitinkamose srityse turinį ir organizavimą, nustatyti uždaviniai yra bendri visoms valstybėms narėms ir (arba) turi didelį tarpvalstybinį aspektą, todėl tam, kad jie būtų veiksmingai išspręsti, reikia ES lygmens sprendimų, koordinavimo ir paramos. ES veiksmai gali palengvinti bendradarbiavimą, pajėgumų stiprinimą ir tarpusavio mokymąsi, taip pat tarpvalstybinę veiklą, o galiausiai optimizuoti atitinkamų sektorių potencialą, be kita ko, vykdant ES išorės veiksmus.
Programa siekiama stiprinti tarpvalstybinį mobilumą ir bendradarbiavimą pajėgumų stiprinimo srityje, taip pat remti Europos masto politikos vystymą. Tačiau dėl remiamos veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, taip pat dėl jos stipraus tarptautinio aspekto šių tikslų valstybės narės veikdamos pavieniui negali deramai pasiekti. Pavyzdžiui, organizuoti tarpvalstybinį mobilumą mokymosi tikslais ar savanorišką veiklą dvišaliu pagrindu yra sudėtingiau, o atskiroms valstybėms narėms sunku užtikrinti, kad tai būtų prieinama visiems. Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimas parodė, kad, nors atskiros švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto organizacijų arba valstybių narių iniciatyvos yra veiksmingos nacionaliniu lygmeniu, joms trūksta masto ir apimties, kad poveikis būtų juntamas visoje Europoje. Be to, bendra atskirų šalių ir tarpsektorinių iniciatyvų aprėptis tebėra ribota, palyginti su dabartine programa „Erasmus+“. Atlikus Europos solidarumo korpuso vertinimą taip pat patvirtinta, kad jis atlieka esminį vaidmenį ir kai kuriose šalyse yra vienintelė jaunimo savanoriškos veiklos ir solidarumo alternatyva.
Be to, bus išplėsta Programos taikymo sritis, kad ji apimtų savanorišką veiklą (įskaitant savanorišką humanitarinės pagalbos operacijų rėmimo veiklą); taip pagal programą „Erasmus+“ jaunimui visoje ES (įskaitant kaimo ir atokias vietoves) ir užsienyje bus suteikta viena bendra prieiga prie galimybių ES. Šiuo metu tai prieinama tik pagal atskiras programas. Todėl programa „Erasmus+“ padės užtikrinti, kad visi susidomėję jaunuoliai visoje ES turėtų lygias galimybes užsiimti įvairesne veikla ir kad jiems būtų lengviau jomis pasinaudoti. Programa taip pat įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas, taip įgyvendinant Sutartyje nustatytą įsipareigojimą.
Komisijos surengtose atvirose viešose konsultacijose dėl naujosios DFP daugelis respondentų pripažino ES finansavimo pridėtinę vertę tose politikos srityse, kuriose taikoma Programa, ir didžioji dauguma pabrėžė tokio finansavimo svarbą.
Programa padės kelti pagrindinių įgūdžių lygį ir didinti kvalifikuotų specialistų skaičių, be kita ko, pagrindiniuose strateginiuose ES konkurencingumo sektoriuose. Tai padės ugdyti, pritraukti ir išlaikyti specialistus, be kita ko, iš trečiųjų valstybių. Sutelkus ekspertines žinias ir išteklius, pagal Programą remiamas pajėgumų stiprinimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas padės skatinti inovacijas, geriau užtikrinti kokybišką mokymą ir spręsti Europos įgūdžių ir specialistų trūkumo problemą pagrindiniuose sektoriuose ir teritorijose, be kita ko, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir dvejopos pertvarkos srityse, todėl specialistams iš viso pasaulio Europa taps patrauklesnė vieta mokytis.
Iniciatyva suburs žmones iš įvairios aplinkos bei šalių ir padės jiems dalyvauti savanoriškoje veikloje ir tam tikrą laikotarpį praleisti užsienyje, sudarys palankesnes sąlygas kultūrų tarpusavio supratimui, padės puoselėti kolektyvinę tapatybę ir tokias vertybes kaip demokratija, laisvė ir žmogaus teisės. Pavyzdžiui, programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso laikotarpio vidurio vertinimuose pabrėžiama, kad šios programos labai padeda puoselėti Europos tapatybę ir priklausymo Europai jausmą, didinti informuotumą apie bendras ES vertybes, o programos „Erasmus+“ atveju – plėtoti Europos integracijai reikalingas žinias. Programa sudarys sąlygas kurti ir formuoti ilgalaikius asmenų ir organizacijų tinklus ir taip suteiks galimybę įtvirtinti europinę tapatybę ir ES vertybes.
Programa padės skatinti novatoriškos ir kokybiškos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto praktikos plėtojimą, perdavimą ir įgyvendinimą, taip pat didinti organizacijų gebėjimus veikti tarpvalstybiniu mastu. Pagal Programą bus remiamas tvirtesnis bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi ir inovacijų ekosistemomis, pritraukiant investicijų į ES konkurencingumui, atsparumui, pasirengimui ir socialinei sanglaudai itin svarbių įgūdžių formavimą. Ji taip pat padės skatinti politikos pažangą ir sisteminį poveikį, visų pirma tuo, kad sudarys sąlygas išbandyti metodus, kurie vėliau įkvėps nacionalines arba regionines programas. Skatindama šalių tarpusavio sąveiką, Programa padės valstybėms narėms daryti pažangą ir modernizuoti savo sistemas ir politiką.
Be to, Programa apims veiksmus, kuriais bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažesniems subjektams, remti lanksčius formatus ir suteikti galimybę visuomeninėms organizacijoms ir naujiems dalyviams naudotis Sąjungos lėšomis ir įgyti tarpvalstybinio bendradarbiavimo patirties. Ji taip pat turės stiprų įtraukties bei įvairovės aspektą ir padės ugdyti darbui ir gyvenimui reikalingus įgūdžius, visų pirma tiems, kas turi mažiau galimybių.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Pasiūlymas grindžiamas ilgalaike patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes švietimo bei mokymo, jaunimo, sporto ir savanoriškos veiklos programas.
Kaip matyti iš Programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso laikotarpio vidurio vertinimų, abi programos teikia didelę Europos pridėtinę vertę asmenims, organizacijoms ir politikai, be kita ko, dėl jų tarptautinio aspekto; tai rezultatas, kurio negalima užtikrinti vien nacionaliniu lygmeniu.
Atlikus galutinį 2014–2020 m. programos vertinimą ir 2021–2027 m. programos tarpinį vertinimą nustatyta, kad programos „Erasmus+“ rezultatai pagal pagrindinius vertinimo kriterijus yra geri, o jos tikslai įgyvendinami veiksmingai. Įgyvendinant abiejų kartų programas užtikrinta didelė Europos pridėtinė vertė ir didelis poveikis švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse. Programa „Erasmus+“ gerokai viršija tai, ką atskiros šalys galėtų pasiekti nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu. Jos naudą lemia galimybės, kurių ji teikia besimokantiems asmenims ir darbuotojams asmeninio tobulėjimo, ugdymosi ir profesinio tobulėjimo srityse, tarpvalstybinio organizacijų bendradarbiavimo srityje, taip pat švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto politikos vystymo srityse, tad programoje dalyvaujantiems asmenims suteikiama didelė nauda, palyginti su tais, kurie joje nedalyvauja.
Atlikus galutinį 2018–2020 m. programos vertinimą ir 2021–2027 m. Europos solidarumo korpuso programos tarpinį vertinimą nustatyta, kad pagal penkis vertinimo kriterijus (aktualumo, veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, ES pridėtinės vertės) Europos solidarumo korpusas veikia gerai. Europos solidarumo korpusas tenkina esminius Europos visuomenės poreikius, visų pirma skatinant piliečių dalyvavimą, įtrauktį ir įvairovę. Programa padeda ugdyti bendruomeniškumo jausmą, atnaujinti vietos iniciatyvas ir paskatinti platesnę pasaulinę perspektyvą. Dalyvavimas programoje padeda gerinti asmeninius, profesinius bei mokymosi įgūdžius ir socialinį bei pilietinį sąmoningumą.
Kartu abu vertinimai rodo, kad reikia tobulinti tam tikrus programos kūrimo aspektus. Tai, be kita ko, programų aprėpties išplėtimas, galimybių dalyvauti programose pagerinimas, valdymo supaprastinimas, stebėsenos gerinimas, sinergijos stiprinimas ir dubliavimosi su kitomis programomis vengimas, taip pat lankstumo sprendžiant naujus uždavinius didinimas. Pavyzdžiui, atlikus programos „Erasmus+“ vertinimą nustatyta, kad programos „Erasmus+“ jaunimo dalyvavimo veikla ir pagal Korpuso programą finansuojami solidarumo projektai iš dalies sutampa – abiejų rūšių projektais remiamos neformalių jaunimo grupių vykdomos jaunimo iniciatyvos.
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Programa yra viena iš 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos finansavimo priemonių, be to, yra dideliu mastu užtikrintas jos suderinamumas ir papildomumas su kitais pagrindiniais ES prioritetais bei finansavimo programomis.
Programa papildys ir sustiprins veiksmus, finansuojamus pagal Sąjungos išorės veiksmus, siekiant pritraukti ir išlaikyti specialistus iš viso pasaulio, didinti ES įtaką bei patrauklumą pasaulinėje arenoje ir prisidėti prie šalių kandidačių ir potencialių kandidatų pasirengimo, be kita ko, skatinant žmonių tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėms.
Programa ir jos tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmai labai papildo vieni kitus; prie to prisideda tiesioginis ir netiesioginis valdymas ir nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu pritaikyti intervenciniai veiksmai, remiami nacionaliniais finansiniais paketais. Iš tiesų tarpvalstybinė dalis, kuriai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas, užtikrina bendrą mokymąsi, tinklaveiką ir išteklių telkimą švietimo bei mokymo ir jaunimo bei sporto srityse, paramą kokybiško mokymo praktikos plėtojimui, tinklaveikai ir modernizavimui – visa tai, ko neįmanoma pasiekti vien nacionaliniais intervenciniais veiksmais; o iš anksto paskirtomis nacionalinėmis lėšomis remiamos visų pirma plataus masto struktūrinės intervencinės priemonės, skirtos socialiniams, ekonominiams ir teritoriniams skirtumams mažinti (be kita ko, kaimo ir atokiose vietovėse), pavyzdžiui, švietimo ir mokymo infrastruktūros, įrangos ir paslaugų teikimo, palankių sąlygų neturinčių grupių kvalifikacijos kėlimo rėmimo arba užimtumo ir verslumo skatinimo rengiant mokymus ir inicijuojant reformas.
Programa „Erasmus+“ ir Europos konkurencingumo fondas yra glaudžiai susiję, be to, reikalinga sinergija, kad būtų galima panaikinti švietimo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir darbo rinkos (o tam tikru mastu – neformaliojo bei savaiminio mokymosi) atskirtį, nes tai galiausiai padėtų didinti konkurencingumą. Pavyzdžiui, švietimas prisideda prie mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros ir sudaro sąlygas akademinės bendruomenės žinias ir technologijas perduoti pramonei ir verslui, todėl jis taip pat gali padėti remti pažangiąsias specializacijos strategijas. Sėkmingos švietimo sektoriaus praktikos plėtimą ir perdavimą į mokslinių tyrimų ar pramonės sritį būtų galima palengvinti taikant teisines nuostatas ir įgyvendinimo mechanizmus ir taip užtikrinti žinių srautą tarp sektorių nustatant aiškias tarpusavio sąsajas.
Pagal ES pasirengimo krizėms strategiją, įgyvendinant programą „Erasmus+“ taip pat skatinamas pasirengimas, atsparumas, dalyvavimas demokratiniame gyvenime ir pilietinis aktyvumas taikant principą „iš apačios į viršų“, o organizacijos ir institucijos skatinamos teikti paraiškas dėl finansavimo ir ugdyti skaitmeninį raštingumą bei gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinį mąstymą, dalyvavimą, mokymąsi demokratinio pilietiškumo srityje. Savanoriška veikla yra labai svarbi ir skatinant įtraukaus pasirengimo bei visuomenės atsparumo kultūrą. Be to, Programa yra glaudžiai suderinta su ES priemone, kuria prisidedama prie pagrindinių teisių, demokratijos, žiniasklaidos ir kultūros apsaugos, ir tą priemonę papildo.
Nors šios programos remiamos skirtingomis priemonėmis ir turi nepriklausomus modi operandi, skirtingą intervencinių veiksmų logiką, valdymo būdus ir struktūrą, jų sąveika galėtų užtikrinti konvergavimo poveikį. Todėl sinergijos bus siekiama tais atvejais, kai ji yra įmanoma ir teikia papildomos pridėtinės vertės.
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė
·Trukmė ribota.
·Galioja nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d.
·Ir įsipareigojimų asignavimų, ir mokėjimų asignavimų finansinis poveikis – nuo 2028 iki 2034 m.
1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)
·Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
üpadalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
üvykdomųjų įstaigų.
Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis.
·Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
ütrečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;
– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
üviešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
üįstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;
–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.
Pastabos
Programa bus įgyvendinama derinant tiesioginio ir netiesioginio valdymo būdus; toks principas pasiteisino ankstesnėse daugiametėse finansinėse programose (DFP) ir buvo patvirtintas programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinime kaip svarbus Programos efektyvumo veiksnys.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Šios Programos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo taisyklės atitiks Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [XXX]* [Veiklos rezultatai] nustatytus reikalavimus.
Komisija paskelbs būsimos programos „Erasmus+“ įgyvendinimo ataskaitą ne vėliau kaip per ketverius metus nuo jos įgyvendinimo pradžios, kad įvertintų pažangą, padarytą siekiant jos tikslų.
Ne vėliau kaip per trejus metus po būsimos programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpio Komisija atliks retrospektyvinį vertinimą pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 34 straipsnio 3 dalį.
Bus siekiama kuo labiau naudoti esamą tvarką ir supaprastinti, racionalizuoti ir sumažinti dalyviams (asmenims ir organizacijoms) tenkančią administracinę naštą, drauge užtikrinant, kad būtų sukaupta pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti Programos rezultatus ir užtikrinti atskaitomybę. Todėl bus sistemingai rengiamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės, be kita ko, atsižvelgiant į jų veiksmingumą bei išlaidų efektyvumą ir patirtį, sukauptą įgyvendinant dabartinę programą, nedarant neigiamo poveikio duomenų, kurių reikia vertinimui atlikti, rinkimui.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
Siūlomas tolesnis programų valdymo būdų (tiesioginio ir netiesioginio) derinimas grindžiamas teigiama dabartinės programos „Erasmus+“ įgyvendinimo patirtimi, sprendžiant iš nuosekliai teigiamų rezultatų per kelis programavimo laikotarpius. Remiamasi dabartine struktūra, laikantis subsidiarumo, proporcingumo ir veiksmingumo principų. Išsaugojus išbandytus veikimo metodus bus galima sutelkti dėmesį į veiklos vykdymą ir jos rezultatus, užtikrinti patvirtintą didesnį veiksmingumą ir kartu kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Pagrindinis principas būtų išlaikytas: paprastai pavieniai naudos gavėjai negalės gauti jokios tiesioginės paramos; parama ir toliau bus teikiama per dalyvaujančias organizacijas, kuri ją skirstys pavieniams besimokantiems asmenims ar specialistams. Netiesioginis valdymas per nacionalines agentūras patvirtintas vienas po kito atliktais vertinimais, nes tai veiksmingiausias judumo ir bendradarbiavimo projektų valdymo būdas, kurį taikant siekiama stiprinti gebėjimus visose dalyvaujančiose šalyse. O tiesioginis valdymas yra veiksmingas vykdant kompleksinius veiksmus Europos lygmeniu dėl masto ekonomijos ir vykdomosios įstaigos EACEA gebėjimo valdyti veiksmus taikant institucines priemones ir procedūras.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)
Įgyvendinant dabartines programas nustatytą riziką galima suskirstyti pagal toliau nurodytas kategorijas:
·klaidos, susijusios su tuo, kad naudos gavėjams trūksta taisyklių taikymo patirties. Šią riziką galima didele dalimi sumažinti taikant supaprastintus išlaidų apskaitos metodus (fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius), leidžiamus Finansiniu reglamentu;
·kontrolės grandinės patikimumas ir audito sekos užtikrinimas. Siūlomą programą ir toliau valdytų nacionalinės agentūros, priežiūros kontrolę vykdytų nepriklausoma audito įstaiga, kaip numatyta Finansiniame reglamente, o veiklos ir valdymo priežiūrą vykdytų nacionalinės institucijos. Kontrolės sistema, kuria mažinama tokia rizika, yra labai gerai įtvirtinta;
·konkretūs tiksliniai dalyviai (pvz., jaunimo ar suaugusiųjų sektoriai) gali neturėti būtinų finansinio valdymo pajėgumų Sąjungos lėšoms valdyti ir jiems būtų taikoma papildoma stebėsena ir patikros, grindžiamos rizikos vertinimu. Svarbiausias supaprastinimas siekiant sumažinti riziką ir klaidų lygį, kuriuos lemia finansinių taisyklių sudėtingumas, bus tas, kad ir toliau bus plačiau naudojamos fiksuotosiomis sumomis, fiksuotosiomis normomis ir fiksuotaisiais vieneto įkainiais grindžiamos dotacijos ir supaprastinto formato veiksmai, todėl laikytis taisyklių bus paprasčiau, tačiau drauge bus užtikrinta atskaitomybė.
Visi subjektai, kuriems pavesta vykdyti veiklą, visada atsako už pirminio lygmens kontrolę, kuria siekiama užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, o Komisija atsako už visos sistemos priežiūros kontrolę. Šiuo metu taikoma tvirta kontrolės sistema bus išsaugota Sąjungos nacionalinių agentūrų netiesiogiai valdomų lėšų, skirtų jų valdomiems veiksmams, ir tiesiogiai valdomų lėšų, kaip nustatyta Finansiniame reglamente, panaudojimo kontrolės tikslais. Programos įgyvendinimui skirtas lėšas pervedus nacionalinėms agentūroms, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Už pirminę naudos gavėjų kontrolę atsakys pačios nacionalinės agentūros, o jų vidaus kontrolės ir atitikties sistemas toliau stebės ir prižiūrės valstybės narės (nacionalinės institucijos) ir tikrins nepriklausoma audito įstaiga. Siekdama užtikrinti kontrolės nuoseklumą ir patikimumą šalies lygmeniu, Komisija ir toliau skelbs dažnai atnaujinamas kontrolės gaires. Kontrolės sistema bus grindžiama kontrolės veiksmingumo ir išlaidų efektyvumo užtikrinimu. Komisijos priežiūros ir veiklos peržiūros sistemos padės užtikrinti aukšto lygio stebėseną ir grįžtamąją informaciją, kuria remiantis bus formuojamas politikos požiūris. Siūlomą programos kontrolės sistemą papildys Komisijos priežiūros vizitų, finansinių auditų, stebėsenos ir įgyvendinimo vizitų programa, taip pat informavimo veikla, pavyzdžiui, konferencijos, įvadiniai susitikimai, nacionalinių agentūrų susitikimai, mokymo kursai ir internetiniai seminarai.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Kalbant apie išlaidų efektyvumą, Komisija kasmet įvertina kontrolei įgyvendinti būtinų išteklių sąnaudas ir, kiek įmanoma, jų naudą atsižvelgdama į klaidų ir pažeidimų, kuriems tokiomis priemonėmis pavyko užkirsti kelią, juos nustatyti ir ištaisyti, skaičių ir į klaidas, kurių negalima įvertinti kiekybiškai. Taikant tokį požiūrį dėmesys sutelkiamas į pagrindinius kontrolės grandinės finansų ir veiklos patikrinimus.
Kontrolės strategija grindžiama viena integruota kontrolės sistema siekiant pakankamo kokybės užtikrinimo per visą projekto ciklą. Metodas, taikomas vertinant kontrolės priemonių ekonominį efektyvumą, grindžiamas patikinimo sudedamųjų dalių, kurios yra visuotinės priežiūros strategijos dalis, logika. Komisija diferencijuoja kontrolės priemonių dažnį ir intensyvumą atsižvelgdama į įvairius rizikos profilius sudarant dabartinius ir būsimus sandorius ir į įgyvendinamų ir alternatyvių kontrolės priemonių išlaidų efektyvumą, visų pirma kaip numatyta programos įgyvendinimo gairėse nacionalinėms agentūroms. Vykdomosios įstaigos ir visi subjektai, kuriems pavesta vykdyti veiklą, visada atsako už pirminio lygmens kontrolę, kuria siekiama užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, o Komisija atsako už priežiūros kontrolę.
Remdamasi 2024 m. metinės veiklos ataskaitos metodika, Komisija apskaičiavo, kad bendros kontrolės išlaidos, priklausomai nuo naudojamos priemonės, sudaro 8,21 proc. valdomo biudžeto (išskyrus vykdomosios įstaigos biudžetą). Tokios išlaidos yra proporcingos ir efektyvios atsižvelgiant į tikėtiną klaidų riziką, jeigu tokių kontrolės priemonių nebūtų, ir reikalavimą užtikrinti, kad klaidų lygis neviršytų 2 proc. Remiantis dabartinės programos „Erasmus+“ ir prieš ją įgyvendintų programų patirtimi, kai daugelį metų klaidų lygis buvo maždaug 1 proc., tikėtina, kad klaidų rizika neviršys 2 proc.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Kontrolės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir jį nustatyti, yra glaudžiai suderintos su kontrolės priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti operacijų teisėtumą ir tvarkingumą (netyčinės klaidos). Komisija kasmet peržiūri visas nacionalinių agentūrų ataskaitas apie galimus sukčiavimo ar pažeidimų atvejus. Tokie atvejai paprastai tiriami nacionaliniu lygmeniu, o nacionalinės agentūros gali tiesiogiai taikyti teisių gynimo priemones ir perduoti sukčiavimo bylas. Komisija vis labiau padeda plėtoti ryšius su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuratūra dėl tarpvalstybinių bylų.
Komisijos tarnybos prisideda prie Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros atliekamų tyrimų ir organizuoja tolesnius veiksmus, susijusius su užbaigtais Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimais. Finansinė žala Sąjungos biudžetui dėl galutinėse Europos kovos su sukčiavimu tarnybos bylų ataskaitose nustatytų sukčiavimo atvejų pagal programas, kurioms galioja panašios finansavimo taisyklės ir kuriose dalyvauja panašios suinteresuotosios šalys, yra palyginti nedidelė. Prireikus bylos perduodamos tirti Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Tyrimų ir drausmės tarnybai (IDOC), bet dėl nemažo tiriamų bylų skaičiaus per metus paskesnių veiksmų tiesiogiai imasi nacionalinės agentūros ir nacionalinės institucijos, galinčios tiesiogiai kreiptis į atitinkamas teismines ir kovos su sukčiavimu institucijas.
Įgyvendindamos veiksmus Komisijos tarnybos nuo 2014 m. sukūrė ir įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategiją (AFS), parengtą pagal Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metodiką. Ji reguliariai atnaujinama ir papildoma (paskutinį kartą – 2024 m.), kai tinkama, žemesnio lygmens procedūriniais dokumentais, kuriuose nurodoma, kaip bylos perduodamos ir dėl jų imamasi tolesnių veiksmų, pvz., dėl nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje atvejų, įtrauktų į Komisijos ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemą (EDES).
Atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimo mastas pagal Programą tebėra ribotas ir iš esmės apsiriboja atvejais, kai pateikiamos kelios projektų paraiškos arba projektų vadovai nesilaiko savo įsipareigojimų, laikoma, kad taikomos priemonės yra tinkamos ir proporcingos.
Atsižvelgiant į sukčiavimo poveikio, kuris gali būti daromas siūlomai programai, lygį, visų pirma į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos užregistruotą finansinę žalą, liekamoji sukčiavimo rizika nesuteikia pagrindo imtis papildomų priemonių, išskyrus numatytas kovos su sukčiavimu strategijoje ir tokias institucines iniciatyvas kaip ARACHNE+ pagal naująją 2024 m. Finansinio reglamento redakciją. Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuroru ir atidžiai stebi nagrinėjamas bylas. Tad dėl patikinimo dėl sukčiavimo rizikos, susijusios su siūloma programa, darytina teigiama išvada.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Biudžeto eilutė
|
Išlaidų rūšis
|
Įnašas
|
|
|
Numeris
|
DA / NDA
|
ELPA šalių
|
valstybių kandidačių ir potencialių kandidatų
|
kitų trečiųjų valstybių
|
kitų asignuotųjų pajamų
|
|
2
|
06 01 01 „Erasmus+“ rėmimo išlaidos
|
NDA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
2
|
06 02 01 Švietimas ir mokymas
|
DA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
|
2
|
06 02 02 Jaunimas ir sportas
|
DA
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
TAIP / NE
|
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
·Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip, kaip nurodyta toliau.
3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
Numeris
|
2
|
|
EAC GD
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
Veiklos asignavimai
|
|
Biudžeto eilutė
06 02 01 Švietimas ir mokymas
|
Įsipareigojimai
|
(1a)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
|
Mokėjimai
|
(2a)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
Biudžeto eilutė
06 02 02 Jaunimas ir sportas
|
Įsipareigojimai
|
(1b)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
|
Mokėjimai
|
(2b)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
|
|
Biudžeto eilutė
06 01 01 „Erasmus+“ rėmimo išlaidos
|
|
(3)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
= 1a + 1b + 3
|
5 261
|
5 440
|
5 625
|
5 819
|
6 019
|
6 224
|
6 439
|
40 827
|
|
EAC GD
|
Mokėjimai
|
= 2a + 2b + 3
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
(6)
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
|
Iš VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
5 261
|
5 440
|
5 625
|
5 819
|
6 019
|
6 224
|
6 439
|
40 827
|
|
2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
PM
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
4
|
„Administracinės išlaidos“
|
|
GD: EAC
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
533 323
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
5,201
|
|
IŠ VISO EAC GD
|
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
538 526
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
538 526
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Mokėjimai
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
(6)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
<….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų
|
(6)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
<….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
|
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)
|
–(6)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
= 4 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
1–3 išlaidų kategorijas (orientacinė suma)
|
Mokėjimai
|
= 5 + 6
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija
|
4
|
„Administracinės išlaidos“
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
EAC GD
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP
2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
·Žmogiškieji ištekliai
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
533 323
|
|
·Kitos administracinės išlaidos
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
5,201
|
|
IŠ VISO EAC GD
|
Asignavimai
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
538 526
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
538 526
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos
|
Įsipareigojimai
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Mokėjimai
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (nepildytina decentralizuotų agentūrų atveju)
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Šios programos pažangos ir laimėjimų stebėsenos tikslais atliktų darbų ir rezultatų rodikliai atitiks Reglamente xxx [Veiklos rezultatų reglamentas] nustatytus bendruosius rodiklius.
|
Nurodyti tikslus ir atliktus darbus
|
|
|
Metai
2028
|
Metai
2029
|
Metai
2030
|
Metai
2031
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį)
|
IŠ VISO
|
|
|
ATLIKTI DARBAI
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Skč.
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
|
1 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– Atliktas darbas
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
·Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO
2028–2034
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
76 189
|
533 323
|
|
Kitos administracinės išlaidos
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
0,743
|
5,201
|
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
76 932
|
538 526
|
|
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Žmogiškieji ištekliai
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos*
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
0,000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO
|
|
|
|
|
|
|
|
|
*Asignavimai, susiję su kitomis administracinio pobūdžio išlaidomis (buvusi BA eilutė), bus nustatomi tada, kai bus pristatytas finansinis paketas.
3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
·Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto
Sąmatą surašyti etato ekvivalentais
|
PATVIRTINTI ASIGNAVIMAI
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
Etatų plano etatai (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
|
|
20 01 02 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės)
|
368
|
368
|
368
|
368
|
368
|
368
|
368
|
|
20 01 02 03 (ES delegacijos)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalentais)
|
|
20 02 01 (AC, END finansuojami iš bendrojo biudžeto)
|
69
|
69
|
69
|
69
|
69
|
69
|
69
|
|
20 02 03 (AC, AL, END ir JPD ES delegacijose)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Administracinės paramos eilutė
[XX.01.YY.YY] [2]
|
·– būstinėje
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
|
– ES delegacijose
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 02 (AC, END – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
01 01 01 12 (AC, END – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti). 4 išlaidų kategorija
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
0
|
|
Kitos biudžeto eilutės (programos paramos administravimo eilutė). Neįtrauktos į 4 išlaidų kategoriją
|
20
|
20
|
20
|
20
|
20
|
20
|
20
|
|
IŠ VISO
|
457
|
457
|
457
|
457
|
457
|
457
|
457
|
Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais)
|
|
Bus pasitelkiami dabartiniai Komisijos tarnybų darbuotojai.
|
Papildomi darbuotojai išskirtinėmis aplinkybėmis*
|
|
|
|
bus finansuojama pagal 4 išlaidų kategoriją arba iš mokslinių tyrimų
|
bus finansuojama iš BA eilutės
|
bus finansuojama iš mokesčių
|
|
Etatų plano etatai
|
295
|
73
|
Netaikoma
|
p. m.
|
|
Išorės darbuotojai (CA, SNE, INT)
|
63
|
6
|
20
|
p. m.
|
Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:
|
pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
|
|
|
išorės darbuotojai
|
|
3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga
|
IŠ VISO skaitmeninių ir IT asignavimų
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
IŠ VISO DFP 2028–2034 m.
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
|
|
IT išlaidos (organizacijos)
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
26 232
|
|
4 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
3 747
|
26 232
|
|
Neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
|
Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms
|
57 000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
399 0000
|
|
Tarpinė suma, neįtraukta į 4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
57 000
|
57 000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
57 0000
|
399 000
|
|
|
|
IŠ VISO
|
60 747
|
60 60 747
|
60 60 747
|
60 60 747
|
60 60 747
|
60 60 747
|
60 60 747
|
425 232
|
3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
Iniciatyva dera su pasiūlymu dėl 2028–2034 m. DFP.
Pasiūlymui (iniciatyvai) taikomos nuostatos:
Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.
Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, apibrėžtas DFP reglamente.
Reglamentas
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.
Reikia persvarstyti DFP.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlymui (iniciatyvai) taikomos nuostatos:
·nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Metai
|
Iš viso
|
|
|
2028
|
2029
|
2030
|
2031
|
2032
|
2033
|
2034
|
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3.
Numatomas poveikis pajamoms
·Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–
nuosaviems ištekliams
–
kitoms pajamoms
–
nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė:
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
|
Metai 2028
|
Metai 2029
|
Metai 2030
|
Metai 2031
|
Metai 2032
|
Metai 2033
|
Metai 2034
|
|
…………. straipsnis
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).
4.Skaitmeniniai aspektai
4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai
|
Reikalavimo nuoroda
|
Reikalavimo aprašymas
|
Subjektai, kuriems reikalavimas daro poveikį arba kuriems jis taikomas
|
Suvestiniai procesai
|
Kategorijos
|
|
20 straipsnio 9 dalis
|
Komisija sukuria reikiamas informacinių technologijų sistemas, kad padėtų įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus Programos tikslus, be kita ko, netiesioginio valdymo srityje.
|
Europos Komisija, nacionalinės institucijos, nacionalinės agentūros; naudos gavėjai; dalyviai
|
Programos rėmimas Netiesioginis dotacijų valdymas
|
Skaitmeniniai sprendimai
|
|
33 konstatuojamoji dalis
|
patogios naudoti interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės gali labai padėti paremti švietimo bei mokymo ir jaunimo politikos įgyvendinimą Europoje ir už jos ribų. Siekiant užtikrinti, kad būtų plačiau diegiama virtualaus bendradarbiavimo veikla, pagal Programą turėtų būti remiamas sistemingesnis ir nuoseklesnis interneto platformų naudojimas. Be to, vykdant skaitmeninimą pagal Programą turėtų būti palengvinami ir remiami mobilumo procesai;
|
Europos Komisija, nacionalinės institucijos, nacionalinės agentūros; naudos gavėjai; dalyviai
|
Programos rėmimas
|
Skaitmeniniai sprendimai
|
|
7 straipsnis, 45 išnaša
|
Pagal Programą remiama [...] Programos įgyvendinimas, įskaitant sinergiją su kitų sričių Sąjungos politika ir programomis, interneto platformomis, virtualiojo bendradarbiavimo priemonėmis ir priemonėmis, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos mobilumui mokymosi tikslais (įskaitant paramą bendrai sistemai ir priemonėms, kurios skirtos su įgūdžiais ir kvalifikacijomis susijusioms geresnėms paslaugoms teikti („Europass“)).
|
Europos Komisija, nacionalinės institucijos, nacionaliniai Europass centrai, Europos kvalifikacijų sandaros nacionaliniai koordinavimo punktai; „Euroguidance“; dalyviai; asmenys
|
Parama programai
|
Skaitmeniniai sprendimai ir duomenys
|
4.2.Duomenys
Į taikymo sritį patenkančių duomenų ir susijusių standartų ir (arba) specifikacijų apibendrinamasis aprašymas
|
Duomenų tipas
|
Reikalavimo nuoroda (-os)
|
Standartas ir (arba) specifikacija (jei taikoma)
|
|
Kiekvieno projekto atveju – šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir prioritetai (jei taikoma pagal pagrindinį veiksmą)
|
20 straipsnio 9 dalis
|
Komisijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant centralizuoto valdymo e. dotacijas
|
|
Kiekvieno projekto atveju – šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir prioritetai (jei taikoma pagal pagrindinį veiksmą)
|
20 straipsnio 9 dalis
|
Komisijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant centralizuoto valdymo e. dotacijas
|
|
Kiekvieno projekto atveju – šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir prioritetai (jei taikoma pagal pagrindinį veiksmą)
|
Veiklos rezultatų reglamentas
XX skyrius. XX straipsnis
|
|
|
Kiekvieno projekto atveju – šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir prioritetai (jei taikoma pagal pagrindinį veiksmą)
|
Veiklos rezultatų reglamentas
XX skyrius. XX straipsnis
|
|
|
„Europass“ registruoti naudotojų profiliai, susiję su karjera ir įgūdžiais (įskaitant įgūdžių įsivertinimą, bibliotekas, dėkles, skaitmeninius mokymosi kredencialus ir t. t.), mokymosi galimybėmis, švietimo įstaigų akreditacija
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
Europos mokymosi modelis
„Europass“ kandidato profilis
|
Suderinimas su Europos duomenų strategija
Paaiškinkite, kaip reikalavimas (-ai) dera (-i) su Europos duomenų strategija
|
Duomenų kokybė turi būti nustatyta specialioje kokybės rodiklių suvestinėje, kad būtų užtikrinta viena bendra versija to, kas yra teisinga.
„Europass“ atveju Atvirųjų duomenų portale skelbiami visi Kvalifikacijos duomenų rinkinių registre (QDR) paskelbti duomenys: Europos mokymosi modelis, mokymosi galimybės, akredituotos organizacijos ir kvalifikacijos.
|
Suderinimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu
Paaiškinkite, kaip atsižvelgta į vienkartinio duomenų pateikimo principą ir galimybę pakartotinai naudoti esamus duomenis
|
Parengtos ataskaitų suvestinės yra programos įgyvendinimo duomenų atsekamumo ir pakartotinio naudojimo šaltinis. Duomenys gaunami iš projekto įgyvendinimo priemonių / dokumentų (pvz., paraiškų formų, galutinių ataskaitų, dalyvių apklausų)
|
Paaiškinkite, kaip nauji duomenys atitinka duomenų randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo principus ir aukštos kokybės standartus
|
Bus užtikrintas programos įgyvendinimo duomenų atsekamumas ir pakartotinis naudojimas. Duomenys bus registruojami projekto įgyvendinimo dokumentuose ir bus prieinami, be kita ko, naudojantis bendrųjų vartų portalo, kuris turi būti sukurtas pagal veiklos rezultatų reglamentą, vizualizavimo pajėgumais.
„Europass“ duomenys apie mokymosi galimybes, kvalifikacijas ir akreditaciją bus prieinami kaip atvirieji duomenys Europos Sąjungos atvirųjų duomenų portale.
|
Duomenų srautai
|
Duomenų tipas
|
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)
|
Duomenis teikiantis subjektas
|
Duomenis gaunantis subjektas
|
Keitimosi duomenimis priežastis
|
Dažnumas (jei taikoma)
|
|
Kiekvieno projekto atveju – šalys, organizacijos, biudžetas, dalyviai ir prioritetai, projekto rezultatai (jei taikoma pagal pagrindinį veiksmą)
|
13 straipsnis ir preambulės 56 konstatuojamoji dalis
Veiklos rezultatų reglamento XX straipsnis ir XX straipsnis
|
Paramos gavėjai, Programos informacinis punktas
|
Plačioji visuomenė
Komisija
Europos Parlamentas
Europos Sąjungos Taryba
|
Veiklos rezultatų reglamento XX straipsnis ir XX straipsnis.
(stebėsena) ir XX straipsnis (įgyvendinimo ataskaita ir retrospektyviniai vertinimai).
Išlaidų stebėjimas, programų veiksmingumo ataskaitų teikimas ir įgyvendinimo bei rezultatų stebėsena.
|
Veiklos rezultatų reglamento XX straipsnis (stebėsena) ir XX straipsnis (įgyvendinimo ataskaita ir retrospektyviniai vertinimai).
Metinių ataskaitų teikimas.
|
|
„Europass“ registruoti naudotojų profiliai (IT modulis „ePortfolio“)
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
Asmenys
|
Asmenys
|
„Europass“ naudotojų registracija („ePortfolio“)
|
Pagal naudotojų poreikius.
|
|
Mokymosi galimybės, švietimo įstaigų akreditavimas (Kvalifikacijos duomenų rinkinių registro IT modulis)
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
Nacionalinės institucijos
|
Nacionalinės institucijos, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, asmenys
|
Pasiūlymai „Europass“ patariamosios grupės posėdžiuose, inicijavimas – po nacionalinių institucijų pateikto atnaujinimo.
|
Ad hoc pagrindu (prašoma bent kartą per metus).
|
4.3.Skaitmeniniai sprendimai
|
Skaitmeninis sprendimas
|
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)
|
Pagrindinės privalomos funkcijos
|
Atsakinga institucija
|
Kaip užtikrinamas prieinamumas?
|
Kaip atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo galimybes?
|
DI technologijų naudojimas (jei taikoma)
|
|
1 skaitmeninis sprendimas „Netiesioginių dotacijų valdymo platforma“
|
20 straipsnio 9 dalis
|
Netiesioginių dotacijų valdymas
|
Europos Komisija
|
Pagal bendruosius prieinamumo principus.
|
//
|
Kai aktualu, laikantis atsargumo principo platformoje bus naudojamas dirbtinis intelektas.
|
|
2 skaitmeninis sprendimas „Programai remti skirta platforma (-os)“
|
20 straipsnio 9 dalis ir 33 konstatuojamoji dalis
|
Programos rėmimas
PASTABA: Tokia (-ios) platforma (-os) bus nustatyta (-os) arba patvirtinta (-os) įgyvendinant programą.
|
Europos Komisija
|
Pagal bendruosius prieinamumo principus.
|
//
|
Kai aktualu, laikantis atsargumo principo platformoje bus naudojamas dirbtinis intelektas.
|
|
3 skaitmeninis sprendimas „Programos analizė. Duomenų ir DI platforma“
|
20 straipsnio 9 dalis ir 33 konstatuojamoji dalis
|
Programos rėmimas
|
Europos Komisija
|
Pagal bendruosius prieinamumo principus.
|
//
|
Kai aktualu, laikantis atsargumo principo platformoje bus naudojamas dirbtinis intelektas.
|
|
4 skaitmeninis sprendimas „Europass“
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
Parama pagal darbo jėgos judumo programą: naudotojų profiliai, įskaitant įgūdžių vertinimą ir karjeros valdymą, mokymosi galimybės, institucijų akreditavimas
|
Europos Komisija
|
Pagal bendruosius prieinamumo principus.
|
„Europass“ („ePortfolio“) yra Europos gyvenimo aprašymų formato sąveikumo platforma
|
Kai aktualu, laikantis atsargumo principo platformoje bus naudojamas dirbtinis intelektas.
|
1 skaitmeninis sprendimas „Netiesioginių dotacijų valdymo platforma“
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)
|
Suderinimo paaiškinimas
|
|
DI aktas
|
Naudodamasi DI, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto.
|
|
ES kibernetinio saugumo sistema
|
Nepažeisdama Reglamento (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrins šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.
|
|
eIDAS
|
Kai tikslinga, tapatumo nustatymas bus grindžiamas „EU Login“, kurį taikant įgyvendinamas eIDAS reglamentas.
|
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI
|
Netaikoma.
|
2 skaitmeninis sprendimas „Programai remti skirta platforma (-os)“
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)
|
Suderinimo paaiškinimas
|
|
DI aktas
|
Naudodamasi DI, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto.
|
|
ES kibernetinio saugumo sistema
|
Nepažeisdama Reglamento (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrins šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.
|
|
eIDAS
|
Kai tikslinga, tapatumo nustatymas bus grindžiamas „EU Login“, kurį taikant įgyvendinamas eIDAS reglamentas.
|
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI
|
Netaikoma.
|
3 skaitmeninis sprendimas „Programos analizė. Duomenų ir DI platforma“
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)
|
Suderinimo paaiškinimas
|
|
DI aktas
|
Naudodamasi DI, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto.
|
|
ES kibernetinio saugumo sistema
|
Nepažeisdama Reglamento (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrins šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.
|
|
eIDAS
|
Kai tikslinga, tapatumo nustatymas bus grindžiamas „EU Login“, kurį taikant įgyvendinamas eIDAS reglamentas.
|
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI
|
Netaikoma.
|
4 skaitmeninis sprendimas „Europass“
|
Skaitmeninė ir (arba) sektorių politika (kai taikoma)
|
Suderinimo paaiškinimas
|
|
DI aktas
|
Naudodamasi DI, Europos Komisija užtikrins, kad būtų laikomasi DI akto.
|
|
ES kibernetinio saugumo sistema
|
Nepažeisdama Reglamento (ES) 2016/679, Europos Komisija užtikrins šio reglamento tikslais renkamų ir saugomų duomenų saugumą, vientisumą, autentiškumą ir konfidencialumą.
|
|
eIDAS
|
„Europass“ naudoja „EU Login“ tapatumo nustatymą, kurį taikant įgyvendinamas eIDAS reglamentas.
|
|
Bendrieji skaitmeniniai vartai ir IMI
|
Netaikoma
|
|
Kiti
|
Netaikoma
|
4.4.Sąveikumo vertinimas
|
Skaitmeninė viešoji paslauga arba skaitmeninių viešųjų paslaugų kategorija
|
Aprašymas
|
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)
|
Kitas (-i) sąveikumo sprendimas (-ai)
|
|
„Europass“ registruoti naudotojų profiliai, susiję su karjera ir įgūdžiais (įskaitant įgūdžių įsivertinimą, bibliotekas, dėkles, skaitmeninius mokymosi kredencialus ir kt.)
|
Padeda naudotojams sukurti profilį, pagrįstą Europos „Europass“ profilio formatu.
Padeda naudotojams nustatyti, dokumentuoti ir pristatyti savo įgūdžius ir gebėjimus naudojantis struktūrizuotomis priemonėmis ir remiantis Europos įgūdžių ir profesijų klasifikatoriumi (ESCO).
Siūlo kalbų ir kitų socialinių emocinių įgūdžių įsivertinimo priemones.
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
EURAXESS, EURES, žmogiškųjų išteklių pertvarkos programos priemonės
|
|
Darbo ir mokymosi galimybių rekomendavimo sistema
|
Suteikia galimybę susipažinti su darbo ir kursų skelbimais visoje Europoje. Sąveikumas su EURES platforma: darbo vietos teikiamos per EURES platformą.
„Europass“ profiliai gali būti eksportuoti į EURES platformą, kur juos gali rasti EURES konsultantai ir darbdaviai.
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
EURES tinklas
|
|
Skaitmeninių mokymosi kredencialų (pvz., „Europass“ mobilumo dokumentų) kūrimas ir saugojimas
|
Švietimo ir mokymo įstaigoms suteikiama galimybė išduoti su mokymusi susijusius kredencialus standartizuotu ir patikimu formatu, taip įgyvendinant Europos mokymosi modelį.
Mokymosi srities skaitmeninių kredencialų, kurie yra patikrinami ir sąveikūs visose šalyse, gavimas ir dalijimasis jais.
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
ES skaitmeninės tapatybės dėklė
Žiniatinklio konsorciumo patikrinamų kredencialų standartas
|
|
Kvalifikacijų skaidrumas
|
Remia gebėjimų ir įgūdžių skaidrumą ES valstybėse narėse, EEE šalyse, šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse.
Palengvina besimokančių asmenų, darbo ieškančių asmenų ir savanorių judumą, nes teikiama skaidri ir palyginama informacija.
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
|
1 skaitmeninė viešoji paslauga „Europass“
|
Vertinimas
|
Priemonė (-s)
|
Galimos likusios kliūtys (jei taikoma)
|
|
Derėjimas su dabartine skaitmenine ir sektorių politika.
Išvardykite nustatytas taikytinas skaitmeninės ir sektorių politikos sritis.
|
Sprendimas dėl „Europass“ – 2018/646
|
Netaikoma
|
|
Organizacinės priemonės sklandžiam tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti.
Išvardykite numatytas valdymo priemones.
|
Europass ir EKS tinklai:
-„Europass“ patariamoji grupė
-Nacionaliniai „Europass“ centrai
-EKS patariamoji grupė
|
Netaikoma
|
|
Priemonės, kurių imtasi bendram duomenų supratimui užtikrinti.
Išvardykite šias priemones.
|
Duomenų rinkinių skelbimas:
-Europos mokymosi modelio naršyklė
-Atvirųjų duomenų portalas
|
Netaikoma
|
|
Bendrai sutartų atvirųjų techninių specifikacijų ir standartų naudojimas.
Išvardykite šias priemones.
|
Duomenų modeliai:
-„Europass“ CV formatas
-EMM (Europos mokymosi modelis)
-ESCO (Europos įgūdžių ir profesijų klasifikatorius)
-EFSS (EURES funkciniai standartai ir specifikacijos)
|
Netaikoma
|
4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės
Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės suvestinis aprašas
|
Priemonės aprašymas
|
Reikalavimo (-ų) nuoroda (-os)
|
Komisijos vaidmuo
(jei taikoma)
|
Įtrauktini subjektai
(jei taikoma)
|
Numatomas tvarkaraštis
(jei taikoma)
|
|
Sprendimas dėl „Europass“ – 2018/646
|
7 straipsnis, 35 išnaša
|
„Europass“ patariamosios grupės sprendimų tiekėjas, valdymas ir pirmininkavimas
|
„Europass“ patariamoji grupė, „Europass“ nacionaliniai centrai
|
Jau įgyvendinta
|