I PRIEDAS

JT EEK taisyklių taikymas

JT EEK taisyklės Nr.	Dalykas	Pakeitimų serija	OL nuoroda	Taikymas
14	Saugos diržų tvirtinimo įtaisai, ISOFIX tvirtinimo sistemos ir ISOFIX viršutinės juostos tvirtinimo įtaisai	07 pakeitimų serijos 1 papildymas	OL L 109, 2011 4 28, p. 1	T ir C
16	Saugos diržai, apsaugos sistemos ir vaiko apsaugos sistemos	06 pakeitimų serijos 1 papildymas	OL L 233, 2011 9 9, p. 1	T ir C
43	Saugusis stiklas	00 pakeitimų serijos 12 papildymas	OL L 230, 2010 8 31, p. 119	T ir C
60	Vairuotojo valdomi valdymo įtaisai – valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimas (mopedų ir motociklų)		OL L 95, 2004 3 31, p. 10	T ir C
79	Vairavimo mechanizmas	01 pakeitimų serijos 3 papildymas ir 2006 m. sausio 20 d. klaidų ištaisymas	OL L 137, 2008 5 27, p. 25	T ir C

Paaiškinimas.

Tai, kad komponentas įtrauktas į šį sąrašą, nereiškia, jog jį montuoti privaloma. Tačiau tam tikrų komponentų privalomo montavimo reikalavimai nustatyti kituose šio reglamento prieduose.

II PRIEDAS

Remiantis EBPO normomis paskelbtų bandymų protokolų pripažinimas ES tipo patvirtinimo tikslais

EBPO norma grindžiamo bandymų protokolo Nr.	Dalykas	Redakcija	Taikymas	Alternatyvus ES bandymų protokolui, grindžiamam…
3	Oficialūs žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų bandymai (dinaminis bandymas)	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T1, T4.2 ir T4.3	VI priedu ir XVIII priedu (jei atlikti saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymai)
4	Oficialūs žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų bandymai(statinis bandymas)	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T1/C1, T4.2/C4.2 ir T4.3/C4.3	VIII priedu ir XVIII priedu (jei atlikti saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymai)
5	Oficialus triukšmo lygio matavimas žemės ir miškų ūkio traktorių vairavimo vietoje (-ose)	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T ir C	XIII priedu
6	Oficialūs siauros tarpvėžės ratinių žemės ir miškų ūkio traktorių priekinėje dalyje tvirtinamų virtimo apsauginių konstrukcijų bandymai	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T2, T3 ir T4.3	IX priedu ir XVIII priedu (jei atlikti saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymai)
7	Oficialūs siauros tarpvėžės ratinių žemės ir miškų ūkio traktorių galinėje dalyje tvirtinamos virtimo apsauginės konstrukcijos bandymai	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T2/C2, T3/C3 ir T4.3/C4.3	X priedu ir XVIII priedu (jei atlikti saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymai)
8	Oficialūs vikšrinių žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų bandymai	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	C1, C2, C4.2 ir C4.3	VII priedu ir XVIII priedu (jei atlikti saugos diržų tvirtinimo įtaisų bandymai)
10	Oficialūs žemės ir miškų ūkio traktorių apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcijų bandymai	2015 m. redakcija –2014 m. liepos mėn.–	T ir C	XI priedo C dalimi

III PRIEDAS

Tipo patvirtinimo procedūrų tvarka, įskaitant su virtualiaisiais bandymais susijusius reikalavimus

1.   Tipo patvirtinimo procesas

Gavusi transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, patvirtinimo institucija:

1.1.

patikrina, ar visuose ES tipo patvirtinimo sertifikatuose ir bandymų protokoluose, išduotuose vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, taikytinais transporto priemonių tipo patvirtinimui, nurodytas transporto priemonės tipas ir jie atitinka nustatytus reikalavimus;

1.2.

nuorodomis į dokumentus užtikrina, kad transporto priemonės informaciniame dokumente nurodytos transporto priemonės specifikacijos ir duomenys būtų įtraukti į informacinius paketus ir ES tipo patvirtinimo sertifikatus, išduotus laikantis Reglamento (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų;

1.3.

atlieka arba paveda atlikti patvirtintino tipo atrinktų transporto priemonių pavyzdžių dalių ir sistemų patikrinimus, reikalingus nustatyti, ar transporto priemonė (-ės) pagaminta (-os) taip, kad atitiktų autentifikuotame informaciniame pakete pateiktus susijusius duomenis, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;

1.4.	atlieka arba paveda atlikti atitinkamus atskirų techninių mazgų įrengimo patikrinimus, jei taikoma;

1.5.	atlieka arba paveda atlikti reikiamus patikrinimus, ar yra Reglamento (ES) Nr. 167/2013 I priede nurodyti dalykai.

2.   Techninių specifikacijų deriniai

Pateiktinų transporto priemonių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima tinkamai patikrinti įvairius patvirtintino tipo derinius, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

2.1.	varymo sistemą;

2.2.

pavarą;

2.3.	varomąsias ašis (skaičių, vietų ir tarpusavio sujungimą);

2.4.	vairuojamąsias ašis (skaičių ir vietą);

2.5.	stabdžių sistemą ir stabdomąsias ašis (skaičių);

2.6.	virtimo apsauginę konstrukciją;

2.7.	apsaugos nuo pavojingųjų medžiagų priemones.

3.   Specialios nuostatos

3. Jei nėra patvirtinimo sertifikatų ar bandymų protokolų, susijusių su dalykais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 167/2013 arba pagal tą reglamentą priimti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, patvirtinimo institucija:

3.1.	paveda atlikti reikiamus bandymus ir patikrinimus, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose;

3.2.	patikrina, ar transporto priemonė atitinka transporto priemonės informaciniame aplanke pateiktus duomenis ir Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nustatytus techninius reikalavimus;

3.3.	atlieka arba paveda atlikti atitinkamus komponentų ir atskirų techninių mazgų įrengimo patikrinimus, jei taikoma.

4.   Daugiaetapio ES tipo patvirtinimo procedūros

4.1.   Bendrieji reikalavimai

4.1.1.

Kad daugiaetapio ES tipo patvirtinimo procesas vyktų sklandžiai, visi susiję gamintojai turi imtis bendrų veiksmų. Todėl, prieš suteikdamos pirmojo ir vėlesnių etapų patvirtinimą, tipo patvirtinimo institucijos užtikrina, kad būtų sudaryti tinkami atitinkamų gamintojų susitarimai dėl dokumentų bei informacijos teikimo ir mainų ir taip būtų užtikrinta, kad sukomplektuotos transporto priemonės tipas atitiktų Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose nustatytus techninius reikalavimus. Be kita ko, pateikiama informacija apie atitinkamus sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimus ir transporto priemonės dalis, kurios yra įrengtos nekomplektinėje transporto priemonėje, tačiau dar nėra patvirtintos.

4.1.2.

ES tipo patvirtinimas pagal 4 punktą suteikiamas atsižvelgiant į esamą tam tikro tipo transporto priemonės sukomplektavimo būklę ir turi apimti visus ankstesniais etapais suteiktus patvirtinimus.

4.1.3.

Kiekvienas daugiaetapio ES tipo patvirtinimo procese dalyvaujantis gamintojas yra atsakingas už tai, kad visų jo gaminamų ar jo primontuojamų prie ankstesniu etapu pagamintos transporto priemonės konstrukcijos sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų gamyba būtų patvirtinta ir atitiktų reikalavimus. Jis neatsako už ankstesniu etapu patvirtintus objektus, išskyrus atvejus, kai atitinkamas dalis modifikuoja taip, kad anksčiau suteiktas patvirtinimas netenka galios.

4.2.   Procedūros

Patvirtinimo institucija:

4.2.1.

patikrina, ar visuose ES tipo patvirtinimo sertifikatuose ir bandymų protokoluose, išduotuose vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, taikytinais transporto priemonių tipo patvirtinimui, nurodytas atitinkamos sukomplektavimo būklės transporto priemonės tipas ir jie atitinka nustatytus reikalavimus;

4.2.2.

užtikrina, kad visi susiję duomenys, atsižvelgiant į transporto priemonės sukomplektavimo būklę, būtų įtraukti į informacinį aplanką;

4.2.3.

nuorodomis į dokumentus užtikrina, kad transporto priemonės informaciniame aplanke nurodyta (-os) transporto priemonės specifikacija (-os) ir duomenys būtų įtraukti į informacinius paketus ir ES tipo patvirtinimo sertifikatus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, o jeigu sukomplektuotos transporto priemonės informaciniame aplanke esantis kuris nors punktas neįtrauktas į jokį informacinį paketą, patvirtina, kad atitinkama charakteristikos dalis atitinka informaciniame aplanke pateiktus duomenis;

4.2.4.

atlieka arba paveda atlikti patvirtintino tipo atrinktų transporto priemonių pavyzdžių dalių ir sistemų patikrinimus, reikalingus nustatyti, ar transporto priemonė (-ės) pagaminta (-os) taip, kad atitiktų autentifikuotame informaciniame pakete pateiktus susijusius duomenis, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;

4.2.5.

atlieka arba paveda atlikti atitinkamus atskirų techninių mazgų įrengimo patikrinimus, jei taikoma.

4.3.   Pagal 4.2.4 punktą tikrintinų transporto priemonių skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima tinkamai patikrinti įvairius patvirtintino ES tipo derinius, atsižvelgiant į transporto priemonės sukomplektavimo būklę ir į 2 punkte nustatytus kriterijus.

5.   Sąlygos, kuriomis turi būti atliekami virtualieji bandymai, ir reikalavimai, dėl kurių gali būti atliekami virtualieji bandymai

5.1.   Tikslai ir taikymo sritis

5 punkte išdėstytos atitinkamos nuostatos, taikomos virtualiesiems bandymams pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 27 straipsnio 6 dalį. Tai netaikoma to reglamento 27 straipsnio 3 dalies antrai pastraipai.

5.2.   Reikalavimų, dėl kurių gali būti atliekami virtualieji bandymai, sąrašas

1 lentelė

Reikalavimų, dėl kurių gali būti atliekami virtualieji bandymai, sąrašas

Deleguotojo akto nuoroda	Priedo Nr.	Reikalavimas	Apribojimai ir pastabos
RVCR	IX	Siauros tarpvėžės traktoriaus, prieš kurio vairuotojo sėdynę sumontuotas apsauginis rėmas, tolydus arba su pertrūkiais vertimasis šonu	B4 skirsnis

6.   Sąlygos, kuriomis turi būti atliekami virtualieji bandymai

6.1.   Virtualiojo bandymo struktūra

Aprašant ir atliekant virtualųjį bandymą, naudojama tokia pamatinė schema:

6.1.1.

tikslas;

6.1.2.

konstrukcijos modelis;

6.1.3.

ribinės sąlygos;

6.1.4.

apkrovos prielaidos;

6.1.5.

apskaičiavimas;

6.1.6.

įvertinimas;

6.1.7.

dokumentavimas.

6.2.   Kompiuterinio modeliavimo ir skaičiavimo pagrindai

6.2.1.   Matematinis modelis

Matematinį modelį pateikia gamintojas. Jis turi atskleisti transporto priemonės, sistemos ir komponentų, kurių bandymai atliktini siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų, konstrukcijos sudėtingumą. Tos pačios nuostatos mutatis mutandis taikomos atskirai, be transporto priemonės, atliekamiems komponentų ar techninių mazgų bandymams.

6.2.2.   Matematinio modelio patvirtinimo procesas

Matematinis modelis patvirtinamas jį palyginus su realiomis bandymo sąlygomis. Atliekamas fizinis bandymas, kad būtų galima palyginti taikant matematinį modelį gautus rezultatus su fizinio bandymo rezultatais. Įrodoma, kad bandymų rezultatus galima palyginti. Gamintojas arba techninė tarnyba parengia patvirtinimo ataskaitą ir ją pateikia patvirtinimo institucijai. Apie bet kokius matematinio modelio ar programinės įrangos pakeitimus, dėl kurių patvirtinimo ataskaita tikriausiai būtų pripažinta negaliojančia, pranešama patvirtinimo institucijai, o ji gali pareikalauti iš naujo įvykdyti patvirtinimo procesą. Patvirtinimo proceso schema pateikiama 7 punkto 1 pav.

6.2.3.   Dokumentavimas

Gamintojas pateikia modeliavimui ir skaičiavimui naudotus duomenis ir pagalbines priemones ir juos tinkamai pagrindžia dokumentais.

6.2.4.   Priemonės ir pagalba

Techninei tarnybai paprašius, gamintojas pateikia reikiamas priemones, įskaitant atitinkamą programinę įrangą, arba sudaro sąlygas jomis naudotis.

6.2.5.   Be to, gamintojas techninei tarnybai teikia reikiamą pagalbą.

6.2.6.   Techninei tarnybai sudarius reikiamas sąlygas arba teikiant pagalbą nesumažinama techninės tarnybos prievolė užtikrinti personalo įgūdžius, mokėti už licencijos teises ir laikytis konfidencialumo.

7.   Virtualiųjų bandymų patvirtinimo procesas

1   pav

Virtualiųjų bandymų patvirtinimo proceso schema

Gamintojas

Matematinis modelis

Patvirtinimo procesas

Fizinis prototipas

Fizinis bandymas

Kompiuterinis modeliavimas

Patvirtinimo ataskaita

Patvirtinimo institucijos sutikimas

Patvirtinimo procesas

Virtualūs prototipai (I, II, …)

Kompiuterinis modeliavimas

Techninė ataskaita pagal EB direktyvą

Patvirtinimo institucija

IV PRIEDAS

Gamybos atitikties užtikrinimo tvarka

1.   Apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.1.	kokybės valdymo sistema – tarpusavyje susiję arba tarpusavyje sąveikaujantys elementai, kuriuos organizacijos naudoja kokybės politikai valdyti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama ir kaip siekiama kokybės tikslų;

1.2.	auditas – įrodymų rikimas siekiant įvertinti, kaip taikomi audito kriterijai; jis turėtų būti atliekamas objektyviai, nešališkai ir savarankiškai, o jo procesas turėtų būti sistemingas ir grindžiamas dokumentais;

1.3.	taisomieji veiksmai – problemos sprendimo procesas, kuriuo nuosekliai siekiama pašalinti neatitikties arba nepageidaujamos padėties priežastis ir neleisti joms pasikartoti.

2.   Tikslas

2.1.

Gamybos atitikties užtikrinimo procedūros tikslas – užtikrinti, kad kiekviena pagaminta transporto priemonė, sistema, komponentas, atskiras techninis mazgas, dalis ar įranga atitiktų patvirtinto tipo specifikacijų, veiksmingumo ir ženklinimo reikalavimus.

2.2.

Procedūros – tai kokybės valdymo sistemų įvertinimas (toliau – pradinis įvertinimas), nustatytas 3 skirsnyje, taip pat nuo jo neatsiejamas tikrinimas ir su gamyba susijusi kontrolė (toliau – produkto atitikties užtikrinimo priemonės), nustatyti 4 skirsnyje.

3.   Pradinis įvertinimas

3.1.

Prieš suteikdama tipo patvirtinimą, patvirtinimo institucija patikrina, ar gamintojas yra nustatęs tinkamą tvarką ir procedūras veiksmingai kontrolei užtikrinti, kad gaminamos transporto priemonės, sistemos, komponentai ar atskiri techniniai mazgai atitiktų patvirtintą tipą.

3.2.

Pradiniam įvertinimui taikomos standarte EN ISO 19011:2011 išdėstytos kokybės ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemų audito gairės.

3.3.

Tipo patvirtinimą suteikiančiai patvirtinimo institucijai priimtinu būdu patikrinama, ar 3.1 punkte nurodyti reikalavimai yra įvykdyti. Patvirtinimo institucijai priimtinu būdu pradinis įvertinimas atliekamas ir 4 skirsnyje nustatytos produkto atitikties užtikrinimo priemonės įgyvendinamos prireikus atsižvelgiant į viename iš 3.3.1–3.3.3 punktų apibūdintą tvarką arba į visų ar kelių (pagal poreikį) tos tvarkos aspektų derinį.

3.3.1.

Pradinį įvertinimą ir (arba) produkto atitikties užtikrinimo priemonių patikrinimą atlieka patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija arba jos vardu veikianti paskirta įstaiga.

3.3.1.1.

Svarstydama atliktino pradinio įvertinimo apimtį patvirtinimo institucija gali atsižvelgti į turimą informaciją apie: 3.3.1.1.1. 3.3.3 punkte apibūdintą gamintojo, kuriam nebuvo suteikta kvalifikacija arba kuris nebuvo pripažintas pagal tą punktą, sertifikavimą; 3.3.1.1.2. kokybės sistemos įvertinimus, kuriuos transporto priemonės gamintojas (-ai) atlieka komponento arba atskiro techninio mazgo gamintojo patalpose pagal vieną ar kelias pramonės sektoriaus specifikacijas, atitinkančias darniajame standarte EN ISO 9001:2008 nustatytus reikalavimus, jei tvirtinamas komponentų arba atskirų techninių mazgų tipas.

3.3.2.

Pradinį įvertinimą ir (arba) produkto atitikties užtikrinimo priemonių patikrinimą taip pat gali atlikti kitos valstybės narės patvirtinimo institucija arba patvirtinimo institucijos šiam tikslui paskirta įstaiga.

3.3.2.1.

Tokiu atveju kitos valstybės narės patvirtinimo institucija parengia atitikties pareiškimą ir jame nurodo sritis ir gamybos įmones, kurias laiko susijusiomis su patvirtintino tipo transporto priemonėmis, sistemomis, komponentais ar atskirais techniniais mazgais.

3.3.2.2.

Kitos valstybės narės patvirtinimo institucija, gavusi tipo patvirtinimą suteikiančios valstybės narės patvirtinimo institucijos paraišką dėl atitikties pareiškimo, nedelsdama nusiunčia atitikties pareiškimą arba nurodo, kad tokio pareiškimo pateikti negali.

3.3.2.3.

Atitikties pareiškime nurodomi bent šie duomenys: 3.3.2.3.1. grupė ar bendrovė (pvz., „XYZ Automotive“); 3.3.2.3.2. konkreti organizacija (pvz., Europos padalinys); 3.3.2.3.3. gamyklos ir (arba) gamybos vietos (pvz., variklių gamykla Nr. 1 (Jungtinė Karalystė), transporto priemonių gamykla Nr. 2 (Vokietija)); 3.3.2.3.4. transporto priemonių ir (arba) komponentų asortimentas (pvz., visi T1 kategorijos modeliai); 3.3.2.3.5. įvertintos sritys (pvz., variklių surinkimas, kėbulų presavimas ir surinkimas, transporto priemonių surinkimas); 3.3.2.3.6. išnagrinėti dokumentai (pvz., bendrovės ir gamybos vietos kokybės vadovas bei procedūros); 3.3.2.3.7. įvertinimo data (pvz., auditas atliktas 2013 m. gegužės 18–30 d.); 3.3.2.3.8. numatytas stebėsenos vizitas (pvz., 2014 m. spalio mėn.).

3.3.3.

Patvirtinimo institucija taip pat pripažįsta, kad gamintojas, tinkamai sertifikuotas pagal darnųjį standartą EN ISO 9001:2008 arba lygiavertį darnųjį standartą, atitinka 3.3 punkte nustatytus pradinio įvertinimo reikalavimus. Gamintojas pateikia išsamius sertifikavimo duomenis ir įsipareigoja patvirtinimo institucijai pranešti apie bet kokią sertifikavimo galiojimo arba taikymo srities peržiūrą.

3.4.

Tvirtinant transporto priemonės tipą, pradinių įvertinimų, kurie buvo atlikti tvirtinant transporto priemonės sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų tipą, nereikia kartoti, tačiau tie įvertinimai papildomi įvertinimu, apimančiu su visos transporto priemonės surinkimu susijusias vietas ir veiklą, kurios nebuvo įtrauktos į ankstesnius įvertinimus.

4.   Produkto atitikties užtikrinimo priemonės

4.1.

Kiekviena transporto priemonė, sistema, komponentas ar atskiras techninis mazgas, patvirtinti vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 167/2013, pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, prie Pataisyto 1958 m. susitarimo pridėta JT EEK taisykle arba remiantis šio reglamento II priede išvardytomis EBPO normomis išduotu išsamiu bandymų protokolu, gaminami taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą laikantis šiame priede, Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, taip pat atitinkamoje (-ose) JT EEK taisyklėje (-ėse) ir EBPO normoje (-ose) nustatytų reikalavimų.

4.2.

Prieš suteikdama tipo patvirtinimą vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 167/2013, pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais ir įgyvendinimo aktais, prie pataisyto 1958 m. susitarimo pridėta JT EEK taisykle arba EBPO norma, valstybės narės patvirtinimo institucija patikrina, ar nustatyta tinkama tvarka ir dokumentais pagrįsti kontrolės planai, dėl kurių su gamintoju turi būti susitarta suteikiant kiekvieną patvirtinimą, kad nustatytais intervalais būtų atlikti tie bandymai arba susiję patikrinimai, būtini siekiant patikrinti, ar tebesilaikoma patvirtinto tipo reikalavimų, įskaitant, jeigu taikoma, Reglamente (ES) Nr. 167/2013, JT EEK taisyklėje ir EBPO normoje nurodytus bandymus.

4.3.

Tipo patvirtinimo turėtojas visų pirma: 4.3.1. užtikrina, kad būtų parengtos ir taikomos procedūros veiksmingai tikrinti, ar produktai (transporto priemonės, sistemos, komponentai ar atskiri techniniai mazgai) atitinka patvirtintą tipą; 4.3.2. turi galimybę naudotis bandymų arba kita tinkama įranga, būtina siekiant patikrinti atitiktį kiekvienam patvirtintam tipui; 4.3.3. užtikrina, kad bandymo arba patikrinimo rezultatų duomenys būtų registruojami ir kad su patvirtinimo institucija sutartu laikotarpiu (iki 10 metų) būtų galima naudotis pridėtais dokumentais; 4.3.4. analizuoja kiekvieno tipo bandymo arba patikrinimo rezultatus, kad patikrintų ir užtikrintų produkto savybių pastovumą, atsižvelgdamas į tai, kad pramonės gamyboje leidžiami variantai; 4.3.5. užtikrina, kad būtų atliekami bent Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, taip pat atitinkamoje JT EEK taisyklėje arba EBPO normoje nustatyti kiekvieno tipo produkto patikrinimai ir bandymai; 4.3.6. užtikrina, kad per atitinkamo tipo bandymą nustačius bet kokio pavyzdžių ar bandinių rinkinio neatitiktį, būtų paimti kiti pavyzdžiai ir atliktas kitas bandymas arba patikrinimas. Imamasi visų būtinų priemonių gamybos procesui atkurti, kad būtų užtikrinta atitiktis patvirtintam tipui. 4.3.7. Jeigu tvirtinamas transporto priemonės tipas, atliekant 4.3.5 punkte nurodytus patikrinimus, patikrinamas bent konstravimo specifikacijų tinkamumas atsižvelgiant į patvirtinimą ir atitikties sertifikatams parengti reikalaujamą informaciją.

4.4.

Jeigu suteikiamas pakopinis, mišrus arba daugiaetapis tipo patvirtinimas, visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija gali paprašyti bet kurios patvirtinimo institucijos, suteikusios bet kurios susijusios sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą, pateikti konkrečių duomenų apie šiame priede nustatytų gamybos atitikties reikalavimų laikymąsi.

4.5.

Jeigu visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančios patvirtinimo institucijos netenkina pateikta informacija, nurodyta 4.4 punkte, ir ji apie tai raštu pranešė atitinkamam gamintojui ir sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai, visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikianti patvirtinimo institucija pareikalauja tų sistemų, komponentų arba atskirų techninių mazgų gamintojo (-ų) patalpose atlikti papildomą gamybos atitikties auditą arba patikrinimus, o rezultatai nedelsiant pateikiami susijusiai patvirtinimo institucijai.

4.6.

Jeigu taikomi 4.4 ir 4.5 punktai ir visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančios patvirtinimo institucijos netenkina papildomo audito arba patikrinimo rezultatai, gamintojas visos transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikiančiai patvirtinimo institucijai ir sistemos, komponento arba atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimą suteikiančiai patvirtinimo institucijai priimtinu būdu užtikrina, kad taisomaisiais veiksmais kuo greičiau būtų atkurta gamybos atitiktis.

5.   Nuolatinio tikrinimo tvarka

5.1.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kada gali atlikti periodinį auditą ir patikrinti, ar kiekvienoje gamybos įmonėje taikomi gamybos atitikties kontrolės metodai atitinka reikalavimus. Tuo tikslu gamintojas leidžia tikrintojams patekti į gamybos, tikrinimų, bandymų, laikymo ir paskirstymo vietas ir pateikia visą reikiamą informaciją apie kokybės valdymo sistemos dokumentus ir įrašus.

5.1.1.

Atliekant tokį periodinį auditą paprastai stebimas šio priedo 3 ir 4 skirsniuose nustatytų procedūrų (pradinio įvertinimo ir produkto atitikties užtikrinimo priemonių) nuolatinis veiksmingumas.

5.1.1.1.

Pripažįstama, kad techninių tarnybų (kurioms suteikta kvalifikacija arba kurios pripažintos pagal 3.3.3 punkte nustatytus reikalavimus) atliekama priežiūros veikla atitinka 5.1.1 punkte nustatytus reikalavimus dėl pradinio įvertinimo metu nustatytų procedūrų.

5.1.1.2.

Paprastai patvirtinimo institucija tokius patikrinimus (išskyrus nurodytuosius 5.1.1.1 punkte) atlieka taip dažnai, kad atitinkamos gamybos atitikties kontrolės priemonės, taikomos remiantis 3 ir 4 skirsniais, būtų peržiūrėtos per laiką, atitinkantį patvirtinimo institucijos nustatytą pasitikėjimo lygį.

5.2.

Kaskart atliekant peržiūrą inspektoriui pateikiami bandymų, patikrinimų ir gamybos įrašai, visų pirma pagal 4.2 punkte nustatytus reikalavimus dokumentais pagrįstų bandymų arba patikrinimų įrašai.

5.3.

Inspektorius gali atsitiktine tvarka pasirinkti bandinius išbandyti gamintojo laboratorijoje arba techninės tarnybos patalpose (tokiu atveju atliekami tik fiziniai bandymai). Mažiausią bandinių skaičių galima nustatyti remiantis paties gamintojo atlikto patikrinimo rezultatais.

5.4.

Jei manoma, kad kontrolės lygis yra nepakankamas arba kad būtina patikrinti bandymų, atliktų taikant 5.2 punktą, galiojimą, inspektorius atrenka bandinius, siųstinus techninei tarnybai, kad ji atliktų fizinius bandymus pagal reikalavimus, nustatytus 4 skirsnyje ir Reglamente (ES) Nr. 167/2013, pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, atitinkamoje JT EEK taisyklėje arba EBPO normoje.

5.5.

Jeigu patikros arba peržiūros metu gaunami nepatenkinami rezultatai, patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių gamybos atitikčiai kuo greičiau atkurti.

5.6.

Jeigu Reglamente (ES) Nr. 167/2013 reikalaujama laikytis JT EEK taisyklių arba leidžiama remiantis EBPO standartinėmis normomis išduotus išsamius bandymų protokolus naudoti kaip alternatyvą pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytiems reikalavimams, gamintojas gali pasirinktinai taikyti šio priedo nuostatas kaip alternatyvą atitinkamose JT EEK taisyklėse arba EBPO normose nustatytiems gamybos atitikties reikalavimams. Tačiau jeigu taikomas 4.5 arba 4.6 punktas, patvirtinimo institucijai priimtinu būdu turi būti laikomasi visų JT EEK taisyklėse arba EBPO normose nustatytų atskirų gamybos atitikties reikalavimų, kol minėta institucija nuspręs, kad gamybos atitiktis atkurta.

V PRIEDAS

Prieigos prie remonto ir techninės priežiūros informacijos reikalavimai

PRIEDĖLIŲ SĄRAŠAS

Priedėlio numeris	Priedėlio pavadinimas	Puslapis
1	Prieiga prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos	26
2	Informacija, leidžianti kurti bendrąsias diagnostikos priemones	28

1.   Apibrėžtis

Šiame priede vartojamo termino apibrėžtis: prieiga prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos – galimybė gauti visą OBD sistemos ir remonto bei techninės priežiūros informaciją, reikalingą transporto priemonės patikrai, diagnostikai, techninei priežiūrai arba remontui.

2.   Atitiktis prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos reikalavimams vykdant tipo patvirtinimo procedūrą

2.1.

Gamintojas užtikrina atitiktį šiame priede nustatytiems techniniams reikalavimams, susijusiems su prieiga prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos.

2.2.

Patvirtinimo institucijos suteikia tipo patvirtinimą tik iš gamintojo gavusios prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikatą.

2.3.

Prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikatas naudojamas kaip įrodymas, kad laikomasi Reglamento (ES) Nr. 167/2013 XV skyriaus.

2.4.

Prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikatas rengiamas pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 53 straipsnio 8 dalies 3 pastraipoje nurodytą pavyzdį.

3.   Prieigos mokesčiai

Gamintojai prieigą gali suteikti ne tik tam tikram laikui vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 167/2013 55 straipsniu, bet ir konkrečioms operacijoms ir imti mokesčius ne pagal suteiktos prieigos laiką, o už kiekvieną operaciją. Jeigu gamintojai sudaro sąlygas naudotis ir laiku, ir operacijomis grindžiamomis prieigos sistemomis, nepriklausomos remonto įmonės pasirenka, kuria prieigos sistema naudotis: grindžiama laiku ar operacijomis.

4.   Atsarginės dalys, diagnostikos priemonės ir bandymų įranga

4.1.

Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 167/2013 53 straipsnio 6 dalį, gamintojas pagal atskirus susitarimus, kuriems taikomas Reglamento (ES) Nr. 167/2013 55 straipsnyje nustatytas principas, suinteresuotosioms šalims leidžia naudotis toliau nurodyta informacija ir savo interneto svetainėje pateikia kontaktinius duomenis: 4.1.1. susijusia informacija, leidžiančia kurti pakaitinius komponentus, būtinus, kad OBD sistema tinkamai veiktų; 4.1.2. 2 priedėlyje nurodyta informacija, leidžiančia kurti bendrąsias diagnostikos priemones.

4.2.

4.1.1 punkte nurodytų pakaitinių komponentų kūrimas neturi būti varžomas dėl bet kurios iš toliau nurodytų priežasčių: 4.2.1. galimybių gauti susijusios informacijos nebuvimo; 4.2.2. techninių reikalavimų, susijusių su trikčių nustatymo strategijomis, jei viršijamos OBD sistemos ribinės vertės arba jei OBD sistema negali atitikti šiame reglamente nustatytų pagrindinių OBD sistemos stebėsenos reikalavimų; 4.2.3. specialių OBD sistemos informacijos apdorojimo pakeitimų, kad sistemos veikimas būtų nepriklausomas transporto priemonei naudojant skystuosius arba dujinius degalus; 4.2.4. dujinių transporto priemonių, turinčių keletą nedidelių trūkumų, tipo patvirtinimo.

4.3.

Laikantis 4.1.2 punkto, jei gamintojai jų kontroliuojamuose franšizės tinkluose naudoja standartus ISO 22900-2:2009 „Modulinė transporto priemonių ryšio sąsaja (MVCI)“ ir ISO 22901-2:2011 „Atvirasis diagnostikos duomenų perdavimas (ODX)“ atitinkančias diagnostikos ir bandymų priemones, nepriklausomiems veiklos vykdytojams suteikiama galimybė iš gamintojo interneto svetainės atsisiųsti ODX rinkmenas.

5.   Daugiaetapis tipo patvirtinimas

5.1.

Jeigu tipo patvirtinimas yra daugiaetapis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 167/2013 20 straipsnyje, galutinis gamintojas yra įpareigotas suteikti prieigą prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, susijusios su jo gamybos etapu (-ais), ir sąsają su ankstesniu (-iais) etapu (-ais).

5.2.

Be to, galutinis gamintojas nepriklausomiems veiklos vykdytojams savo interneto svetainėje teikia tokią informaciją: 5.2.1. už ankstesnį (-ius) etapą (-us) atsakingo (-ų) gamintojo (-ų) interneto svetainės adresą; 5.2.2. visų už ankstesnį (-ius) etapą (-us) atsakingų gamintojų pavadinimus ir adresus; 5.2.3. ankstesnio (-ių) etapo (-ų) tipo patvirtinimo numerį (-ius); 5.2.4. variklio numerį.

5.3.

Už tam tikrą tipo patvirtinimo etapą ar etapus atsakingi gamintojai yra įpareigoti savo interneto svetainėje suteikti prieigą prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, susijusios su tipo patvirtinimo etapu (-ais), už kurį (-iuos) yra atsakingi, ir sąsają su ankstesniu (-iais) etapu (-ais).

5.4.

Už tam tikrą tipo patvirtinimo etapą ar etapus atsakingas gamintojas už kitą etapą atsakingam gamintojui teikia tokią informaciją: 5.4.1. atitikties sertifikatą, susijusį su etapu (-ais), už kurį (-iuos) yra atsakingas; 5.4.2. prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikatą kartu su jo priedėliais; 5.4.3. tipo patvirtinimo numerį, atitinkantį etapą (-us), už kurį (-iuos) yra atsakingas; 5.4.4. 5.4.1, 5.4.2 ir 5.4.3 punktuose nurodytus ankstesniame (-iuose) etape (-uose) dalyvavusio (-ių) gamintojo (-ų) pateiktus dokumentus.

5.5.

Kiekvienas gamintojas leidžia už kitą etapą atsakingam gamintojui perduoti dokumentus gamintojams, atsakingiems už paskesnį ir galutinį etapą.

5.6.

Be to, už tam tikrą tipo patvirtinimo etapą ar etapus atsakingas gamintojas pagal sutartį: 5.6.1. suteikia už kitą etapą atsakingam gamintojui prieigą prie OBD sistemos ir remonto bei techninės priežiūros informacijos, taip pat sąsajos informacijos, atitinkančios tam tikrą (-us) etapą (-us), už kurį (-iuos) yra atsakingas; 5.6.2. už paskesnį tipo patvirtinimo etapą atsakingo gamintojo prašymu, suteikia jam prieigą prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, taip pat sąsajos informacijos, atitinkančios tam tikrą (-us) etapą (-us), už kurį (-iuos) yra atsakingas.

5.7.

Gamintojas, įskaitant galutinį gamintoją, mokesčius pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 55 straipsnį gali imti tik už atitinkamą (-us) etapą (-us), už kurį (-iuos) yra atsakingas.

5.8.

Gamintojas, įskaitant galutinį gamintoją, neima mokesčių už suteiktą informaciją, tokią kaip bet kurio kito gamintojo interneto svetainės adresas arba kontaktiniai duomenys.

6.   Smulkieji gamintojai

6.1.

Gamintojai prieigą prie remonto ir techninės priežiūros informacijos suteikia patogiai, sparčiai ir nediskriminuodami, palyginti su įgaliotiesiems platintojams ir remonto įmonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 167/2013 53 straipsnio 13 dalį taikomomis nuostatomis ir suteikiama prieiga, jeigu atitinkamo tipo transporto priemonių, kurioms taikomas tas reglamentas, per metus visame pasaulyje pagamina mažiau nei: a) T kategorijos – 200 transporto priemonių; b) C kategorijos – 80 transporto priemonių; c) R kategorijos – 400 transporto priemonių; d) S kategorijos – 200 transporto priemonių. Pagal šią nuostatą toks atitinkamo tipo sistemų, komponentų ar atskirų techninių mazgų, kuriems taikomas tas reglamentas, skaičius yra 250 vienetų.

6.2.

Transporto priemonės, komponentai ir atskiri techniniai mazgai, kuriems taikoma 1 dalis, nurodomi gamintojo interneto svetainėje, kurioje pateikiama remonto ir techninės priežiūros informacija.

6.3.

Patvirtinimo institucija praneša Komisijai apie visus smulkiesiems gamintojams suteiktus tipo patvirtinimus.

7.   Įpareigojimų, susijusių su prieiga prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, laikymasis

7.1.

Patvirtinimo institucija gali savo iniciatyva, gavusi skundą arba remdamasi techninės tarnybos vertinimu bet kada patikrinti, kaip gamintojas laikosi Reglamente (ES) Nr. 167/2013 ir šiame reglamente nustatytų įpareigojimų ir prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikate nustatytų sąlygų.

7.2.

Nustačiusi, kad gamintojas nesilaikė įpareigojimų dėl prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, atitinkamą tipo patvirtinimą suteikusi patvirtinimo institucija imasi reikiamų priemonių padėčiai ištaisyti.

7.3.

Tokios priemonės gali būti tipo patvirtinimo panaikinimas arba jo galiojimo sustabdymas, baudos arba kitos priemonės, patvirtintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 167/2013.

7.4.

Jei nepriklausomas veiklos vykdytojas arba nepriklausomiems veiklos vykdytojams atstovaujanti prekybos asociacija patvirtinimo institucijai pateikia skundą, institucija atlieka auditą, kad patikrintų, ar gamintojas laikosi įpareigojimų dėl prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos.

7.5.

Atlikdama auditą, patvirtinimo institucija gali prašyti techninės tarnybos arba bet kurio kito nepriklausomo eksperto įvertinti, ar laikomasi šių įpareigojimų.

7.6.

Jei teikiant tipo patvirtinimo paraišką transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos nėra, gamintojas tą informaciją pateikia per šešis mėnesius nuo tipo patvirtinimo dienos.

7.7.

Jeigu transporto priemonė rinkai pateikiama praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo tipo patvirtinimo, informacija pateikiama transporto priemonės pateikimo rinkai dieną.

7.8.

Patvirtinimo institucija, remdamasi užpildytu prieigos prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos sertifikatu, gali daryti prielaidą, kad gamintojas nustatė tinkamą tvarką ir procedūras, susijusias su prieiga prie transporto priemonės OBD sistemos ir transporto priemonės remonto bei techninės priežiūros informacijos, jeigu nebuvo gauta skundų ir gamintojas sertifikatą pateikė per 7.7 punkte nurodytus laikotarpius.

7.9.

Jei per tą laikotarpį atitikties sertifikatas nepateikiamas, patvirtinimo institucija imasi reikiamų priemonių reikalavimų laikymuisi užtikrinti.

8.   Informacijos reikalavimai, taikomi nepriklausomiems veiklos vykdytojams suteikiant prieigą prie neapsaugotų sričių

8.1.

Nepriklausomam veiklos vykdytojui registruojantis, kad galėtų naudotis gamintojo interneto svetaine ir gauti bet kokią transporto priemonės OBD sistemos ir remonto bei techninės priežiūros informaciją, nesusijusią su apsaugotomis transporto priemonės sritimis, reikalaujama pateikti tik tokią informaciją, kuri yra būtina patvirtinti, kaip bus sumokėta už informaciją.

9.   Informacijos reikalavimai, taikomi nepriklausomiems veiklos vykdytojams suteikiant prieigą prie apsaugotų sričių

9.1.

Tam, kad gautų prieigą prie bet kokios OBD sistemos ir remonto bei techninės priežiūros informacijos, susijusios su apsaugotomis transporto priemonės sritimis, nepriklausomas veiklos vykdytojas specialiai patvirtinamas ir įgaliojamas remiantis dokumentais, įrodančiais, kad jis verčiasi teisėta verslo veikla ir nebuvo teistas už susijusią baudžiamąją veiką.

9.2.

Nepriklausomiems veiklos vykdytojams prieiga prie informacijos apie įgaliotųjų platintojų ir remonto įmonių naudojamas transporto priemonių apsaugos priemones suteikiama laikantis reikalavimų dėl saugos technologijų apsaugos, susijusių su keitimusi duomenimis, kad būtų užtikrintas konfidencialumas, sąžiningumas ir apsauga nuo informacijos atgaminimo.

9.3.

Reglamento (ES) Nr. 167/2013 56 straipsnyje numatytas Transporto priemonės informacijos prieigos forumas nustatys šiems reikalavimams vykdyti reikalingus naujausius parametrus.

9.4.

Norėdamas gauti informacijos apie prieigą prie apsaugotų transporto priemonės sričių, nepriklausomas veiklos vykdytojas pateikia pagal standartą ISO 20828:2006 parengtą sertifikatą, kuriuo įrodoma jo ir organizacijos, kuriai jis priklauso, tapatybė. Gamintojas atitinkamai pateikia pagal standartą ISO 20828:2006 parengtą sertifikatą, kuriuo nepriklausomam veiklos vykdytojui patvirtinama, kad jis siekia prieigos prie teisėtos konkretaus gamintojo interneto svetainės. Abi šalys registruoja tokias operacijas ir nurodo transporto priemones ir pagal šią nuostatą padarytus jų pakeitimus.

VI PRIEDAS

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (dinaminiams bandymams) taikomi reikalavimai

A.   BENDROJI NUOSTATA

1.

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (dinaminiams bandymams) taikomi Sąjungos reikalavimai nustatyti B dalyje.

B.   VIRTIMO APSAUGINĖMS KONSTRUKCIJOMS (DINAMINIAMS BANDYMAMS) TAIKOMI REIKALAVIMAI (1)

1.   Apibrėžtys

1.1.   [Netaikoma]

1.2.   Virtimo apsauginė konstrukcija (ROPS)

Virtimo apsauginė konstrukcija (apsauginė kabina arba rėmas) (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apvirtus įprastomis sąlygomis naudojamam traktoriui apsaugoti vairuotoją nuo rizikos arba ją sumažinti.

Virtimo apsaugine konstrukcija užtikrinama pakankamo dydžio laisvoji erdvė apsaugoti vairuotojui, sėdinčiam konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, einančios nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kurios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir pajėgiančios išlaikyti apvirtusį traktorių toje padėtyje.

1.3.   Tarpvėžė

1.3.1.   Pirminė apibrėžtis: rato vidurio plokštuma.

Rato vidurio plokštuma – vienodu atstumu nuo ratlankių išorinius kraštus liečiančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2.   Tarpvėžės apibrėžtis

Vertikali plokštuma, per rato ašį kertanti jo vidurio plokštumą išilgai tiesės, kuri į atraminį paviršių remiasi viename taške. Jeigu A ir B yra tokiu būdu apibrėžti du tos pačios traktoriaus ašies ratų taškai, tarpvėžės plotis yra atstumas tarp taškų A ir B. Taip galima apibrėžti ir priekinių, ir galinių ratų tarpvėžę. Jeigu ratai sudvejinti, tarpvėžė yra atstumas tarp dviejų plokštumų, kurių kiekviena yra ratų poros vidurio plokštuma.

Vikšrinių traktorių tarpvėžė yra atstumas tarp vikšrų vidurio plokštumų.

1.3.3.   Papildoma apibrėžtis: traktoriaus vidurio plokštuma.

Naudojamos traktoriaus galinės ašies taškų A ir B kraštinės padėtys, kurias pasirinkus nustatoma didžiausia galima tarpvėžės vertė. Traktoriaus vidurio plokštuma – su linija AB jos vidurio taške statų kampą sudaranti vertikali plokštuma.

1.4.   Važiuoklės bazė

Atstumas tarp vertikalių plokštumų, einančių per dvi pirmiau apibrėžtas linijas AB, kurių viena yra priekinių ratų, kita – galinių ratų.

1.5.   Sėdynės kontrolinio taško nustatymas. Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.1.   Sėdynės kontrolinis taškas (SKT) (2)

Sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995.

1.5.2.   Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.2.1.

Jeigu atlošo ir sėdimosios dalies pokrypį galima reguliuoti, jie turi būti sureguliuoti taip, kad sėdynės kontrolinis taškas būtų galinėje viršutinėje padėtyje.

1.5.2.2.

Jeigu sėdynė turi pakabą, pastaroji turi būti užfiksuota vidurinėje eigos padėtyje, nebent tai prieštarauja aiškiai išdėstytiems sėdynės gamintojo nurodymams.

1.5.2.3.

Jeigu sėdynės padėtį galima reguliuoti tik išilgai ir vertikaliai, per sėdynės kontrolinį tašką einanti išilginė ašis turi būti lygiagreti su traktoriaus vertikaliąja išilgine plokštuma, einančia per vairaračio centrą, ir būti ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo tos plokštumos.

1.6.   Laisvoji erdvė

1.6.1.   Atskaitos plokštuma

Laisvoji erdvė parodyta 3.8–3.10 pav. ir 3.3 lentelėje. Erdvė apibrėžiama atsižvelgiant į atskaitos plokštumą ir sėdynės kontrolinį tašką. Atskaitos plokštuma – vertikali plokštuma, paprastai einanti išilgai traktoriaus per sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio centrą. Atskaitos plokštuma paprastai sutampa su traktoriaus išilgine vidurio plokštuma. Laikoma, kad veikiant apkrovai ši atskaitos plokštuma slenka horizontaliai kartu su sėdyne ir vairaračiu, tačiau išlieka statmena traktoriui arba virtimo apsauginės konstrukcijos pagrindui. Laisvoji erdvė apibrėžiama remiantis 1.6.2 ir 1.6.3. punktais.

1.6.2.   Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvoji erdvė apibrėžiama 1.6.2.1–1.6.2.10 punktuose ir yra ribojama toliau nurodytų plokštumų, kai traktorius stovi ant horizontalaus paviršiaus, sėdynė, jeigu reguliuojama, nustatyta į galinę viršutinę padėtį (2), vairaratis, jeigu reguliuojamas, nustatytas į vidurinę padėtį, o vairuotojas traktorių vairuoja sėdėdamas:

1.6.2.1.

horizontalios plokštumos A1 B1 B2 A2, esančios (810 + av) mm atstumu virš sėdynės kontrolinio taško (SKT), kai linija B1B2 yra (ah – 10) mm atstumu už SKT;

1.6.2.2.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos G1 G2 I2 I1, įskaitant ir tašką, esantį 150 mm atstumu už linijos B1B2, ir tolimiausią galinį sėdynės atlošo tašką;

1.6.2.3.

atskaitos plokštumai statmeno 120 mm spindulio cilindrinio paviršiaus A1 A2 I2 I1, besiliečiančio su 1.6.2.1 ir 1.6.2.2 punktuose apibrėžtomis plokštumomis;

1.6.2.4.

atskaitos plokštumai statmeno 900 mm spindulio cilindrinio paviršiaus B1 C1 C2 B2, į priekį išsikišusio 400 mm ir išilgai linijos B1B2 besiliečiančio su 1.6.2.1 punkte apibrėžta plokštuma;

1.6.2.5.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos C1 D1 D2 C2, besiribojančios su 1.6.2.4 punkte apibrėžtu paviršiumi ir einančios 40 mm atstumu nuo vairaračio priekinio išorinio krašto. Jeigu nustatyta aukšta vairaračio padėtis, ši plokštuma pratęsiama į priekį nuo linijos B1B2 taip, kad liestų 1.6.2.4 punkte apibrėžtą paviršių;

1.6.2.6.

atskaitos plokštumai statmenos vertikalios plokštumos D1 E1 E2 D2, einančios 40 mm atstumu prieš išorinį vairaračio kraštą;

1.6.2.7.

horizontalios plokštumos E1 F1 F2 E2, einančios per tašką, esantį (90 – av) mm žemiau sėdynės kontrolinio taško (SKT);

1.6.2.8.

atskaitos plokštumai statmeno paviršiaus G1 F1 F2 G2, prireikus išlenkto nuo 1.6.2.2 punkte apibrėžtos plokštumos apatinės ribos iki 1.6.2.7 punkte apibrėžtos horizontalios plokštumos, ir per visą ilgį besiliečiančio su sėdynės atlošu;

1.6.2.9.

vertikalių plokštumų J1 E1 F1 G1 H1 ir J2 E2 F2 G2 H2. Šios vertikalios plokštumos nuo plokštumos E1 F1 F2 E2 tęsiasi 300 mm; atstumai E1 E0 ir E2 E0 yra 250 mm;

1.6.2.10.

lygiagrečių plokštumų A1 B1 C1 D1 J1 H1 I1 ir A2 B2 C2 D2 J2 H2 I2, pasvirusių taip, kad viršutinis plokštumos kraštas jėgos veikiamoje pusėje yra bent 100 mm atstumu nuo vertikaliosios atskaitos plokštumos.

1.6.3.   Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamąja sėdyne ir vairaračiu) laisvoji erdvė – dviejų laisvųjų erdvių, apibrėžiamų nustačius dvi skirtingas vairaračio ir sėdynės padėtis, suformuota apybrėža.

1.6.4.   Neprivalomosios sėdynės

1.6.4.1.

Jeigu traktoriuje galima įrengti neprivalomąsias sėdynes, atliekant bandymus turi būti naudojama visų teikiamų pasirinkčių sėdynės kontrolinius taškus apimanti apybrėža. Apsauginė konstrukcija neturi patekti į didesniąją laisvąją erdvę, kurią nustatant atsižvelgiama į šiuos skirtingus sėdynės kontrolinius taškus.

1.6.4.2.

Jeigu atlikus bandymą galima pasirinkti naują sėdynę, turi būti nustatoma, ar laisvoji erdvė aplink naująjį SKT išsitenka anksčiau nustatytoje apybrėžoje. Jeigu neišsitenka, privaloma atlikti naują bandymą.

1.6.4.3.

Neprivalomoji sėdynė nėra sėdynė, kuri skirta ne vairuotojui ir iš kurios traktoriaus negalima valdyti. SKT nenustatomas, nes laisvosios erdvės apibrėžtis siejama su vairuotojo sėdyne.

1.7.   Masė be balasto

Traktoriaus masė be pasunkinimo įtaisų ir, jei traktoriaus padangos pneumatinės, be skysto balasto padangose. Traktorius turi būti parengtas naudoti, jo talpyklos, apytakos kontūrai ir radiatorius pilni, apsauginė konstrukcija su apdangalu, o vikšrų įranga ar papildomi priekinių ratų pavaros komponentai tokie, kokių reikia traktorių naudojant įprastomis sąlygomis. Operatorius neįskaitomas.

1.8.   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Atstumas	±0,5 mm
Jėga	±0,1 % (visos jutiklio skalės)
Masė	±0,2 % (visos jutiklio skalės)
Padangų slėgis	±5,0 %
Kampas	±0,1°

1.9.   Simboliai

ah	(mm)	Pusė sėdynės horizontaliojo reguliavimo eigos
av	(mm)	Pusė sėdynės vertikaliojo reguliavimo eigos
E	(J)	Per bandymą sunaudotos energijos kiekis
F	(N)	Statinės apkrovos jėga
H	(mm)	Švytuoklinio smogtuvo sunkio centro pakėlimo aukštis
I	(kg.m2)	Inercijos momentas aplink galinę ašį, neįskaitant ratų, naudojamų smūgio iš galo energijai apskaičiuoti
L	(mm)	Važiuoklės bazė, naudojama smūgio iš galo energijai apskaičiuoti
M	(kg)	Masė, naudojama energijos kiekiui ir gniuždymo jėgai apskaičiuoti

2.   Taikymo sritis

2.1.   Šis priedas taikomas traktoriams, kurie turi bent dvi ašis, ant kurių sumontuoti ratai su pneumatinėmis padangomis ir gali arba negali būti montuojami vikšrai, ir kurių masė be balasto yra didesnė nei 600 kg, bet paprastai mažesnė nei 6 000 kg.

2.2.   Mažiausias galinių ratų tarpvėžės plotis paprastai turėtų būti didesnis nei 1 150 mm. Pripažįstama, kad tam tikrų konstrukcijų traktoriams, pvz., vejapjovėms, siauriems vynuogynų traktoriams, pastatuose, kuriuose yra mažai erdvės virš galvos, arba soduose naudojamiems žemo rėmo traktoriams, didelės prošvaisos traktoriams ir specialioms miškų ūkio mašinoms, tokioms kaip medvežiai ir medienos tempimo traktoriai, šis priedas gali būti netaikomas.

3.   Taisyklės ir nurodymai

3.1.   Bendrosios taisyklės

3.1.1.   Apsauginė konstrukcija gali būti pagaminta traktoriaus gamintojo arba nepriklausomos įmonės. Bet kuriuo atveju bandymas galioja tik tam traktorių modeliui, su kuriuo yra atliekamas. Apsauginės konstrukcijos bandymai dėl kiekvieno traktorių, kuriuose ją numatoma įrengti, modelio turi būti atliekami iš naujo. Tačiau bandymų stotys gali patvirtinti, kad stiprumo bandymai galioja ir traktoriams, kurių modeliai sukurti pagal pradinį modelį modifikavus variklį, pavarą, vairo mechanizmą ir priekinę pakabą (žr. 3.6 punktą „Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams“ ). Kita vertus, gali būti atliekami bet kurio vieno modelio traktoriams skirtų kelių apsauginių konstrukcijų bandymai.

3.1.2.   Apsauginė konstrukcija, kurios dinaminis bandymas atliekamas, turi būti pateikta įprastiniu būdu pritvirtinta prie atitinkamo modelio traktoriaus, su kuriuo yra bandoma. Traktorius pateikiamas sukomplektuotas ir parengtas naudoti.

3.1.3.   Atliekant vadinamojo tandemo traktoriaus bandymus, naudotina tos dalies, kurioje įrengiama apsauginė konstrukcija, standartinės versijos masė.

3.1.4.   Apsauginė konstrukcija gali būti skirta tik apsaugoti vairuotojui traktoriui verčiantis. Ant šios konstrukcijos gali būti įmanoma pritvirtinti labiau ar mažiau laikinas vairuotojo apsaugos nuo oro sąlygų poveikio priemones. Paprastai šiltu oru vairuotojas jas nuima. Tačiau esama apsauginių konstrukcijų su nenuimamu apdangalu, o vėdinimas šiltu oru užtikrinamas pro langus arba atvartus. Kadangi apdangalas gali sustiprinti konstrukciją, o kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, nuimamo apdangalo gali ir nebūti, atliekant bandymą visos dalys, kurias vairuotojas gali nuimti, yra pašalinamos. Durys, stogo anga ir langai, kuriuos galima atidaryti, per bandymą pašalinami arba užfiksuojami atidaryti, kad dėl jų apsauginė konstrukcija nebūtų stipresnė. Atkreipiamas dėmesys į tai, ar, traktoriui verčiantis, jie tokioje padėtyje vairuotojui keltų pavojų.

Toliau šiose taisyklėse nurodomi tik apsauginės konstrukcijos bandymai. Turi būti suprantama, kad konstrukcija apima nelaikiną apdangalą.

Bet kokio pateikiamo laikino apdangalo aprašymas turi būti įtrauktas į specifikacijas. Prieš bandymą pašalinamas visas stiklas ar panašios dužios medžiagos. Gamintojo pageidavimu prieš bandymą gali būti pašalinti traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos komponentai, kurie per bandymą gali būti be reikalo sugadinti ir kurie neturi poveikio apsauginės konstrukcijos stiprumui ar jos matmenims. Per bandymą negalima nieko remontuoti ar reguliuoti.

3.1.5.   Bet kuris traktoriaus komponentas, dėl kurio padidėja apsauginės konstrukcijos stiprumas, pvz., gamintojo sutvirtinti purvasaugiai, turėtų būti aprašytas ir jo matmenys pateikti bandymų protokole.

3.2.   Aparatūra ir bandymų sąlygos

3.2.1.   Į konstrukciją trenkiama švytuokliniu smogtuvu, taip pat atliekami jos priekinės ir galinės dalių gniuždymo bandymai.

3.2.2.   Švytuoklinio smogtuvo (3.1 pav.) masė – 2 000 kg. Jo smogiamojo paviršiaus matmenys: 680 × 680 ± 20 mm. Jis turi būti pagamintas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus (pvz., iš betonu surištų geležinių strypų). Jis kabinamas nuo sukimosi centro maždaug 6 m atstumu virš grindų taip, kad būtų galima patogiai ir saugiai keisti švytuoklės kabėjimo aukštį.

3.2.3.   Jei mažiau nei 50 % traktoriaus masės tenka priekiniams ratams, pirmiausia smūgiuojama į konstrukcijos galinę dalį. Tada taip pat atliekamas konstrukcijos galinės dalies gniuždymo bandymas. Antrasis smūgis nukreipiamas į priekį, trečiasis – į šoną. Galiausiai atliekamas antras priekinės dalies gniuždymo bandymas.

Jeigu 50 % ar didesnė dalis traktoriaus masės tenka priekiniams ratams, pirmiausia smūgiuojama į priekį, o antrasis smūgis nukreipiamas į šoną. Tada atliekami abu gniuždymo bandymai: pirma galinės, vėliau priekinės dalies.

3.2.4.   Jei traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), pirmasis smūgis turi būti išilginis į sunkesnį galą (kuriam tenka daugiau kaip 50 % traktoriaus masės). Po jo atliekamas gniuždymo bandymas iš to paties galo. Antrasis smūgis nukreipiamas į kitą galą, o trečiasis – į šoną. Galiausiai atliekamas antras gniuždymo bandymas iš lengvesnio galo.

3.2.5.   Galinių ratų tarpvėžės pločio nuostatis pasirenkamas toks, kad konstrukcija per bandymą jokiu būdu nesiremtų į padangas. Šios nuostatos galima nepaisyti, jei tokia atrama užtikrinama esant plačiausiam alternatyviam ratų tarpvėžės nuostačiui.

3.2.6.   Šoninis smūgis nukreipiamas į tą traktoriaus šoną, kuris, bandymų stoties manymu, veikiausiai labiausiai deformuosis. Smūgis į galą nukreipiamas į kampą priešingoje šoninį smūgį patyrusiam šonui pusėje, o smūgis į priekį – į kampą arčiau šoninį smūgį patyrusios vietos. Į galą smūgiuojama dviem trečdaliais atstumo nuo traktoriaus vidurio plokštumos į vertikaliąją plokštumą, liečiančią tolimiausią išorinį konstrukcijos tašką. Tačiau jei konstrukcijos galinės dalies išlinkis prasideda mažiau nei dviem trečdaliais atstumo nuo centro, smūgis nukreipiamas į išlinkio pradžios tašką, t. y. tašką, kuriame šis išlinkis liečiasi su linija, sudarančia statų kampą su traktoriaus vidurio plokštuma.

3.2.7.   Jeigu per bandymą kuris nors tvirtinimo lynas, atrama ar užtvara pasislenka arba lūžta, bandymas turi būti kartojamas.

3.3.   Smūginiai bandymai

3.3.1.   Smūgis į galą (3.2.a ir 3.2.b pav.)

3.3.1.1.   Smūgio į galą bandymo nebūtina atlikti su traktoriais, kurių 50 % ar didesnė dalis masės (kaip apibrėžta pirmiau) tenka priekiniams ratams.

3.3.1.2.   Traktorius švytuoklės atžvilgiu pastatomas taip, kad švytuoklė į konstrukciją trenktųsi, kai smogiamasis paviršius ir tvirtinimo grandinės sudaro 20° kampą su vertikale, nebent deformacijos metu konstrukcija smūgio taške sudaro didesnį kampą su vertikale. Tokiu atveju naudojant papildomą atramą smogiamasis paviršius sureguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu būtų lygiagretus su konstrukcijos šonu, o tvirtinimo grandinės vis vien sudarytų 20° kampą su vertikale. Smūgio taškas – ta konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų atgal (paprastai viršutinis kraštas). Švytuoklės kabėjimo aukštis sureguliuojamas taip, kad ji prie smūgio taško nesisuktų.

3.3.1.3.   Traktorius įtvirtinamas lynais. Lynų tvirtinimo taškai turi būti maždaug 2 m atstumu už galinės ašies ir 1,5 m atstumu prieš priekinę ašį. Kiekviena ašis tvirtinama dviem lynais: po vieną kiekvienoje traktoriaus vidurio plokštumos pusėje. Tvirtinimo lynai turi būti 12,5–15 mm skersmens, 1 100–1 260 MPa tempimo stiprio plieno kabeliai. Traktoriaus padangos turi būti pripūstos, o tvirtinimo lynai įtempti taip, kad padangų slėgis ir deformacija atitiktų 3.1 lentelėje nurodytas vertes.

Įtempus tvirtinimo lynus, prieš galinius ratus tvirtai įspraudžiamas 150 × 150 mm medinis tašas.

3.3.1.4.   Švytuoklė atitraukiama atgal taip, kad jos sunkio centro aukštis H virš smūgio taško aukščio būtų gamintojo nuožiūra išreiškiamas viena iš šių formulių:

arba

3.3.1.5.   Švytuoklė paleidžiama, kad atsitrenktų į konstrukciją. Greitojo paleidimo mechanizmas turi būti įtaisytas taip, kad paleidžiant nepakreiptų svarmens jį laikančių grandinių atžvilgiu.

3.1   lentelė

Padangų slėgis

	Padangų slėgis kPa (*1)	Deformacija mm
Keturių ratų pavaros traktorius, kurio priekiniai ir galiniai ratai vienodo dydžio:
Priekinių	100	25
Galinių	100	25
Keturių ratų pavaros traktorius, kurio priekiniai ratai mažesni už galinius:
Priekinių	150	20
Galinių	100	25
Dviejų ratų pavaros traktorius:
Priekinių	200	15
Galinių	100	25

3.3.2.   Smūgis į priekį (3.3.a ir 3.3.b pav.)

3.3.2.1.   Šis bandymas atliekamas taip pat, kaip smūgio į galą bandymas. Naudojami tokie patys tvirtinimo lynai, bet medinis tašas įspraudžiamas už galinių ratų. Švytuoklės sunkio centro kritimo aukštis išreiškiamas šia formule:

3.3.2.2.   Smūgio taškas – ta konstrukcijos vieta, kuri pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu į priekį važiuojantis traktorius virstų ant šono (paprastai priekinio kampo viršus).

3.3.3.   Smūgis į šoną (3.4 pav.)

3.3.3.1.   Traktorius švytuoklės atžvilgiu pastatomas taip, kad švytuoklė į konstrukciją trenktųsi, kai smogiamasis paviršius ir tvirtinimo grandinės yra vertikalioje padėtyje, nebent deformacijos metu konstrukcija smūgio taške nėra vertikali. Tokiu atveju smogiamasis paviršius sureguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu būtų maždaug lygiagretus su konstrukcija. Reguliuojama naudojant papildomą atramą, o tvirtinimo grandinės smūgio metu vis vien turi būti vertikalios. Smūgio taškas – ta konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų ant šono (paprastai viršutinis kraštas).

3.3.3.2.   Jeigu nėra tvirtai nustatyta, kad pirmoji į žemę atsitrenktų kuri nors kita to krašto vieta, smūgio taškas turi būti plokštumoje, kuri su traktoriaus vidurio plokštuma sudaro statų kampą ir yra 60 mm atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką, kai nustatyta vidurinė sėdynės išilginio reguliavimo padėtis. Švytuoklės kabėjimo aukštis sureguliuojamas taip, kad ji prie smūgio taško nesisuktų.

3.3.3.3.   Jei traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta, smūgio taškas turi būti plokštumoje, kuri su traktoriaus vidurio plokštuma sudaro statų kampą ir yra viduryje tarp dviejų sėdynės kontrolinių taškų.

3.3.3.4.   Šone, į kurį bus smūgiuojama, esantis galinis traktoriaus ratas įtvirtinamas lynais. Tvirtinimo lynų įtempimas nustatomas toks, kaip ir atliekant smūgio iš galo bandymą. Įtvirtinus, smūgiui priešingoje pusėje esančio galinio rato šone į padangą tvirtai įremiamas 150 × 150 mm tašas. Tašas įtaisomas kaip to rato atrama ir pritvirtinamas prie grindų, kad smūgio metu būtų tvirtai įsirėmęs į ratą. Šio tašo ilgis parenkamas toks, kad, įremtas į ratą, tašas sudarytų 25–40° kampą su horizontale. Be to, jo ilgis turi būti 20–25 kartus, o plotis – 2–3 kartus didesnis už storį.

3.3.3.5.   Švytuoklė atitraukiama atgal kaip per ankstesnius bandymus, kad jos sunkio centro aukštis H virš jos aukščio smūgio metu būtų išreiškiamas šia formule:

3.3.3.6.   Atliekant smūgio iš šono bandymą (810 + av) mm aukštyje virš sėdynės kontrolinio taško registruojamas didžiausios akimirkinės deformacijos ir liekamosios deformacijos skirtumas. Tai galima atlikti įtaisu, kurį sudaro ant horizontalaus strypo įtaisytas judantis trinties žiedas. Vienas strypo galas pritvirtinamas prie viršutinio konstrukcijos elemento, o kitas perkišamas per skylę prie traktoriaus važiuoklės pritvirtintame vertikaliame strype. Prieš smūgį žiedas priglaudžiamas prie vertikaliojo strypo, pritvirtinto prie traktoriaus važiuoklės, o jo atstumas nuo to strypo po smūgio parodys didžiausios akimirkinės deformacijos ir liekamosios deformacijos skirtumą.

3.4.   Gniuždymo bandymai

Atliekant galinės dalies gniuždymo bandymą gali reikėti prilaikyti traktoriaus priekinę dalį. Kad gniuždymo jėga neveiktų padangų, po ašimis pakišamos atramos. Naudojamos skersinės sijos plotis turi būti maždaug 250 mm, prie apkrovą sukuriančio mechanizmo ji jungiama universaliaisiais lankstais.

3.4.1.   Galinės dalies gniuždymas (3.6.a ir 3.6.b pav.)

3.4.1.1.   Gniuždymo sija dedama skersai galinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų traktoriaus vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Veikiama gniuždymo jėga (F):

F = 20 M

Šia jėga veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.4.1.2.   Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko (3.7.a ir 3.7.b pav.), šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus galine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių.

Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Veikiama gniuždymo jėga F.

3.4.2.   Priekinės dalies gniuždymas (3.6.a ir 3.6.b pav.)

3.4.2.1.   Gniuždymo sija dedama skersai priekinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų traktoriaus vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Veikiama gniuždymo jėga (F):

F = 20 M

Šia jėga veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.4.2.2.   Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko (3.7.a ir 3.7.b pav.), šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus priekine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių.

Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Veikiama gniuždymo jėga F.

3.5.   Priėmimo sąlygos

3.5.1.   Po kiekvienos bandymo dalies traktoriaus konstrukcija apžiūrima, ar nėra įtrūkių ir įplėšų. Kad konstrukcijos bandymo rezultatai būtų teigiami, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

3.5.1.1.

negali būti įtrūkių konstrukciniuose elementuose, montavimo komponentuose arba traktoriaus dalyse, kurie padeda užtikrinti apsauginės konstrukcijos stiprumą (išskyrus 3.5.1.3 punkte nurodytą atvejį);

3.5.1.2.

negali būti įtrūkių suvirinimo siūlėse, kurios padeda užtikrinti apsauginės konstrukcijos ar jos montavimo komponentų stiprumą. Taškinio arba sukabinamojo suvirinimo siūlėms, naudojamoms apdangalo plokštėms pritvirtinti, ši sąlyga paprastai netaikoma;

3.5.1.3.

dėl energijos sugėrimo atsiradusios įplėšos metalo lakštų konstrukcijose yra priimtinos, jei dėl jų, bandymų stoties nuomone, žymiai nesumažėja apsauginės konstrukcijos atsparumas deformacijai. Metalo lakštų komponentuose švytuoklinio svarmens kraštų padarytų įplėšų nepaisoma;

3.5.1.4.

būtinoji jėga turi būti išlaikoma per abu gniuždymo bandymus;

3.5.1.5.

didžiausios akimirkinės deformacijos ir liekamosios deformacijos skirtumas atliekant šoninio smūgio bandymą turi būti ne didesnis kaip 250 mm (3.11 pav.);

3.5.1.6.

per bet kurią bandymų dalį jokia detalė negali patekti į laisvąją erdvę. Per bandymus jokia detalė negali atsitrenkti į sėdynę. Be to, jokia laisvosios erdvės dalis negali būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos apsaugomos erdvės. Šiuo tikslu laisvoji erdvė laikoma atsidūrusia už konstrukcijos apsaugomos erdvės, jeigu bet kuri laisvosios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių traktoriui apvirtus į tą pusę, iš kurios jį veikia bandymo apkrova. Tai vertinama pasirinkus gamintojo nustatytos mažiausios standartinės įrangos padangas ir tarpvėžės pločio nuostatį;

3.5.1.7.

lankstinio rėmo traktorių abiejų dalių vidurio plokštumos laikomos esančiomis vienoje tiesėje.

3.5.2.   Po paskutinio gniuždymo bandymo registruojama apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija. Šiuo tikslu prieš pradedant bandymą turi būti užregistruota pagrindinių elementų padėtis sėdynės kontrolinio taško atžvilgiu. Tada registruojamas bet koks per bandymus smūgių patyrusių elementų poslinkis ir bet koks priekinių ir galinių stogo elementų aukščio pokytis.

3.6.   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.6.1.   [Netaikoma]

3.6.2.   Techninių reikalavimų atitikties išplėtimas

Atlikus traktoriaus, apsauginės konstrukcijos arba jos tvirtinimo prie traktoriaus metodo techninių pakeitimų, pradinį bandymą atlikusi bandymų stotis techninių reikalavimų atitikties išplėtimo protokolą gali išduoti toliau nurodytais atvejais.

3.6.2.1.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Kiekvieno modelio traktorių smūginių ir gniuždymo bandymų atlikti nereikia, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.6.2.1.1–3.6.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas:

3.6.2.1.1.

konstrukcija yra tapati išbandytajai;

3.6.2.1.2.

būtinas pasiekti energijos kiekis yra ne daugiau kaip 5 % didesnis už pradiniam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį. 5 % ribinė vertė taikoma ir išplečiant taikymą, kai to paties traktoriaus ratai pakeičiami vikšrais;

3.6.2.1.3.

tvirtinimo metodas ir traktoriaus komponentai, prie kurių tvirtinama, yra tapatūs;

3.6.2.1.4.

visi apsauginei konstrukcijai atramą galintys užtikrinti komponentai, tokie kaip purvasaugiai ir variklio dangtis, yra tapatūs;

3.6.2.1.5.

sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys, taip pat apsauginės konstrukcijos santykinė padėtis traktoriuje yra tokie, kad laisvoji erdvė per visus bandymus išliktų deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje (tai tikrinama naudojant tą patį laisvosios erdvės atskaitos tašką: atitinkamai sėdynės atskaitos tašką [SAT] arba sėdynės kontrolinį tašką [SKT], kuris nurodytas pradinio bandymo protokole).

3.6.2.2.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra taikytina, jeigu nesilaikoma 3.6.2.1 punkto nuostatų, tačiau jos negalima taikyti, jeigu apsauginė konstrukcija prie traktoriaus tvirtinama remiantis kitu principu (pvz., guminės atramos pakeičiamos pakabos įtaisu):

3.6.2.2.1.

pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens montavimo plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su kitoje vietoje esančiu SKT įrengimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinta, ar nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė(s) per visus bandymus išlieka deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje);

3.6.2.2.2.

pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pradinio bandymo rezultatams, tačiau dėl jų nekyla abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., konstrukcinio komponento pakeitimas, apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodo pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą, o bandymo rezultatai aprašomi išplėtimo protokole. Šiam tipo taikymo išplėtimui nustatomi tokie apribojimai: 3.6.2.2.2.1. neatlikus tinkamumo bandymo galima priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.6.2.2.2.2. siekiant išplėsti taikymą, tinkamumo bandymo rezultatai priimami, jeigu įvykdytos visos šiame priede nustatytos priėmimo sąlygos, o po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo pradinio bandymo protokole nurodytos po kiekvieno smūginio bandymo išmatuotos deformacijos skiriasi ne daugiau kaip ±7 %; 3.6.2.2.2.3. į vieną išplėtimo protokolą galima įtraukti kelis apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau viename išplėtimo protokole gali būti priimtas tik vienas tinkamumo bandymas. Pasirinktys, kurių bandymai nebuvo atlikti, aprašomos specialiame išplėtimo protokolo skirsnyje;

3.6.2.2.3.

gamintojo nurodytos apsauginės konstrukcijos, kurios bandymai jau buvo atlikti, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja išlaikyti tą patį patvirtinimo numerį, išplėtimo protokolas gali būti išduotas atlikus tinkamumo bandymą (tokiu atveju 3.6.2.2.2.2 punkte nustatytos ±7 % ribinės vertės netaikomos).

3.7.   [Netaikoma]

3.8.   Apsauginių konstrukcijų eksploataciniai parametrai šaltu oru

3.8.1.   Jeigu teigiama, kad apsauginė konstrukcija turi savybių, dėl kurių yra atspari trapėjimui šaltu oru, gamintojas pateikia išsamios informacijos, o ji įtraukiama į protokolą.

3.8.2.   Toliau nurodytais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemoje temperatūroje. Sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnėje darbinėje temperatūroje šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, siūloma laikytis toliau nurodytų būtiniausių medžiagų reikalavimų.

3.2   lentelė

Mažiausia smūgio energija atliekant bandinių su V įpjova Šarpio bandymą

Bandinio dydis	Energija esant	Energija esant
	–30 °C	–20 °C
mm	J	J (2)
10 × 10 (1)	11	27,5
10 × 9	10	25
10 × 8	9,5	24
10 × 7,5 (1)	9,5	24
10 × 7	9	22,5
10 × 6,7	8,5	21
10 × 6	8	20
10 × 5 (1)	7,5	19
10 × 4	7	17,5
10 × 3,5	6	15
10 × 3	6	15
10 × 2,5 (1)	5,5	14

3.8.2.1.   Varžtai ir veržlės, kuriais apsauginė konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus ir sujungiamos apsauginės konstrukcijos konstrukcinės dalys, turi pasižymėti tinkamai kontroliuojamomis atsparumo žemos temperatūros poveikiui savybėmis.

3.8.2.2.   Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcinius elementus ir korpusus, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nurodyta 3.8.2.3 punkte.

3.8.2.3.   Plieno gaminių, iš kurių gaminami apsauginės konstrukcijos konstrukciniai elementai, medžiaga turi būti kontroliuojamo tąsumo ir atitikti būtiniausius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 3.2 lentelėje. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003.

Plonesnis nei 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, laikomas atitinkančiu šį reikalavimą. Ne plieninių apsauginės konstrukcijos konstrukcinių elementų atsparumas smūgiams žemoje temperatūroje turi būti lygiavertis.

3.8.2.4.   Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai taikomų reikalavimų, bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią iš 3.2 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.8.2.5.   Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai atliekami laikantis standarte ASTM A 370-1979 nustatytos procedūros, išskyrus bandinių dydžius, kurie turi atitikti 3.2 lentelėje nurodytus matmenis.

3.8.2.6.   Užuot taikius šią procedūrą, galima naudoti ramiastingį ar pusiau ramiastingį plieną, dėl kurio turi būti pateikta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003.

3.8.2.7.   Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių prieš juos formuojant ar virinant, kad būtų naudojami apsauginėje konstrukcijoje. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių imami iš tos ruošinio ar profilio dalies, kurios matmenys didžiausi, vidurio, be to, juose neturi būti suvirinimo siūlių.

3.9.   [Netaikoma]

3.1   pav.

Švytuoklinis smogtuvas ir jo kabinimo grandinės arba vieliniai lynai

(Matmenys (mm))

3.2   pav.

Smūgio iš galo metodas

3.2.a   pav.

Apsauginė kabina

3.2.b   pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

3.3   pav.

Smūgio iš priekio metodas

3.3.a   pav.

Apsauginė kabina

3.3.b   pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

3.4   pav.

Smūgio iš šono metodas

3.5   pav.

Gniuždymo bandymams naudojamos įrangos pavyzdys

3.6   pav.

Sijos padėtis atliekant priekinės ir galinės dalių gniuždymo bandymus

3.6.a   pav.

Apsauginė kabina

3.6.b   pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

3.7   pav.

Sijos padėtis atliekant priekinės dalies gniuždymo bandymą, jeigu priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko

3.7.a   pav.

Apsauginė kabina

3.7.b   pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

3.3   lentelė

Laisvosios erdvės matmenys

Matmenys	mm	Pastabos
A1 A0	100	mažiausiai
B1 B0	100	mažiausiai
F1 F0	250	mažiausiai
F2 F0	250	mažiausiai
G1 G0	250	mažiausiai
G2 G0	250	mažiausiai
H1 H0	250	mažiausiai
H2 H0	250	mažiausiai
J1 J0	250	mažiausiai
J2 J0	250	mažiausiai
E1 E0	250	mažiausiai
E2 E0	250	mažiausiai
D0 E0	300	mažiausiai
J0 E0	300	mažiausiai
A1 A2	500	mažiausiai
B1 B2	500	mažiausiai
C1 C2	500	mažiausiai
D1 D2	500	mažiausiai
I1 I2	500	mažiausiai
F0 G0	—
I0 G0	—	atsižvelgiant į
C0 D0	—	traktorių
E0 F0	—

3.8   pav.

Laisvoji erdvė

Pastaba.

Matmenys nurodyti 3.3 lentelėje

3.9   pav.

Laisvoji erdvė

3.9.a   pav. Vaizdas iš šono Atskaitos plokštumos dalis	3.9.b   pav. Vaizdas iš galo arba iš priekio

1	–	sėdynės kontrolinis taškas
2	–	jėga
3	–	vertikalioji atskaitos plokštuma

3.10   pav.

Traktorių su apsukamąja sėdyne ir vairaračiu laisvoji erdvė

3.10.a   pav.

Apsauginė kabina

3.10.b   pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

3.11   pav.

Tampriosios deformacijos matavimo įtaiso pavyzdys

VI priedo paaiškinimai

---

(1)  Jeigu nenurodyta kitaip, B dalyje pateiktas reikalavimų tekstas ir numeracija sutampa su tekstu ir numeracija, pateiktais EBPO standartinėje normoje dėl žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų oficialių bandymų (dinaminio bandymo), EBPO norma Nr. 3, 2014 m. liepos mėn. parengta 2015 m. redakcija.

(2)  Naudotojams primenama, kad sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353 ir kad tai yra fiksuotas taškas nejudančio traktoriaus atžvilgiu, kai nustatyta ne vidurinė sėdynės padėtis. Apibrėžiant laisvąją erdvę, nustatoma galinė ir viršutinė sėdynės padėtis.

(*1)  Vandens balastas nenaudojamas.

(1)  Nurodomas pageidaujamas dydis. Bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią pageidaujamą dydį, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(2)  Energijos poreikis esant –20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, taikomą esant –30 °C. Smūgio energijos poreikiui įtakos turi ir kiti veiksniai, t. y. valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Renkantis ir naudojant plieną turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius.

VII PRIEDAS

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (vikšrinių traktorių) taikomi reikalavimai

A.   BENDROJI NUOSTATA

1.

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (vikšrinių traktorių) taikomi Sąjungos reikalavimai nustatyti B dalyje.

B.   VIRTIMO APSAUGINĖMS KONSTRUKCIJOMS (VIKŠRINIŲ TRAKTORIŲ) TAIKOMI REIKALAVIMAI(1)

1.   Apibrėžtys

1.1.   [Netaikoma]

1.2.   Virtimo Apsauginė konstrukcija (ROPS)

Virtimo apsauginė konstrukcija (apsauginė kabina arba rėmas) (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apvirtus įprastomis sąlygomis naudojamam traktoriui apsaugoti vairuotoją nuo rizikos arba ją sumažinti.

Virtimo apsaugine konstrukcija užtikrinama pakankamo dydžio laisvoji erdvė apsaugoti vairuotojui, sėdinčiam konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, einančios nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kurios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir pajėgiančios išlaikyti apvirtusį traktorių toje padėtyje.

1.3.   Tarpvėžė

1.3.1.   Pirminė apibrėžtis: vikšro vidurio plokštuma.

Vikšro vidurio plokštuma – vienodu atstumu nuo jo išorinius kraštus liečiančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2.   Tarpvėžės pločio apibrėžtis

Tarpvėžės plotis – atstumas tarp vikšrų vidurio plokštumų.

1.3.3.   Papildoma apibrėžtis: traktoriaus vidurio plokštuma.

Traktoriaus vidurio plokštuma – su ašimi jos vidurio taške statų kampą sudaranti vertikali plokštuma.

1.4.   Apsauginė konstrukcija

Konstrukcinių elementų sistema, traktoriuje įrengta siekiant svarbiausio tikslo – sumažinti tikimybę, kad traktoriui apvirtus operatorius bus suspaustas. Konstrukciniai elementai apima bet kokį porėmį, laikiklį, montavimo elementą, movą, varžtą, kaištį, pakabą ar lankstų amortizatorių, naudojamus sistemai prie traktoriaus rėmo pritvirtinti, tačiau neapima į traktoriaus rėmą integruotų montavimo priemonių.

1.5.   Traktoriaus rėmas

Traktoriaus pagrindinė važiuoklė arba pagrindinis (-iai) laikantysis (-ieji) elementas (-ai), kuris (-ie) tęsiasi per didžiąją traktoriaus dalį ir ant kurio (-ių) tiesiogiai montuojama apsauginė konstrukcija.

1.6.   Apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąranka

Sistema, kurią sudaro traktoriaus rėmas ir prie jo pritvirtinta apsauginė konstrukcija.

1.7.   Bandymų rėmas

Pakankamai standi bandymų konstrukcijos dalis, prie kurios atliekant bandymą tvirtinamas traktoriaus rėmas.

1.8.   Sėdynės kontrolinis taškas (SKT)

1.8.1.   Sėdynės kontrolinis taškas (SKT) yra operatoriaus sėdynėje įtaisyto SKT nustatymo įtaiso vidurinėje išilginėje plokštumoje. SKT yra pastovus traktoriaus atžvilgiu ir nesislenka su sėdyne ją reguliuojant ir (arba) jai svyruojant.

1.8.2.   Siekiant nustatyti SKT, nustatoma vidurinė visų priekinio, galinio, vertikaliojo ir kampinio sėdynės reguliavimo pasirinkčių padėtis. Pakabos sistemos nustatomos taip, kad sėdynė būtų savo svyravimo skalės vidurio taške, kai SKT nustatymo įtaisas su svarmenimis yra reikiamoje vietoje.

1.8.3.    SKT turi būti nustatomas 8.1 pav. pavaizduotu įtaisu. Įtaisas dedamas ant sėdynės. 40 mm atstumu prieš SKT žymę horizontaliojoje įtaiso dalyje dedamas 20 kg svarmuo. Tuomet įtaisas SKT taške veikiamas maždaug 100 N horizontaliąja jėga (žr. Fo 8.1 pav.). Galiausiai 40 mm atstumu prieš SKT žymę horizontaliojoje įtaiso dalyje dedamas papildomas 39 kg svarmuo.

1.9.   Deformacijos ribojimo erdvė (DRE)

Su operatoriumi susijusi erdvė, naudojama ribinėms vertėms ir leidžiamosioms deformacijoms nustatyti apsauginę konstrukciją vertinant laboratorijoje (8.2 pav.). Tai stambaus sėdinčio operatoriaus matmenų ortogonalusis artinys.

1.10.   Vertikalioji atskaitos plokštuma

Vertikali plokštuma, paprastai einanti išilgai traktoriaus per sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio arba valdymo svertų centrą. Vertikalioji atskaitos plokštuma paprastai sutampa su traktoriaus vidurio plokštuma.

1.11.   Šoninė modeliuojamoji žemės plokštuma

Paviršius, ant kurio, kaip numatoma, liks gulėti ant šono apvirtęs traktorius. Modeliuojamoji žemės plokštuma nustatoma atsižvelgiant į (žr. 3.5.1.2 punktą):

a	jėga veikiamą viršutinį elementą;

b	tolimiausią a punkte apibrėžto elemento galinės dalies tašką;

c	per b punkte apibrėžtą tašką einančią vertikalią liniją;

d	per c punkte apibrėžtą liniją einančią su transporto priemonės išilgine centro linija lygiagrečią vertikalią plokštumą;

e	d punkte apibūdintą plokštumą pasukus15° kampu nuo DRE aplink ašį, statmeną c punkte nurodytai vertikaliai linijai ir einančią per b punkte apibūdintą tašką, nustatoma modeliuojamoji žemės plokštuma.

Modeliuojamoji žemės plokštuma nustatoma apsauginei konstrukcijai esant be apkrovos ir slenkasi kartu su apkrovos veikiamu elementu.

1.12.   Vertikalioji modeliuojamoji žemės plokštuma

Traktoriui likus gulėti aukštyn vikšrais, plokštuma apibrėžiama pagal viršutinį skersinį apsauginės konstrukcijos elementą ir tą traktoriaus priekinę (galinę) dalį, kuri tikriausiai susiliestų su plokščiu žemės paviršiumi tuo pat metu kaip ir apsauginė konstrukcija ir galėtų išlaikyti aukštyn vikšrais apvirtusį traktorių. Vertikalioji modeliuojamoji žemės plokštuma slenkasi kartu su deformuota apsaugine konstrukcija.

Pastaba.

Vertikalioji modeliuojamoji žemės plokštuma taikoma tik dviejų statramsčių apsauginėms konstrukcijoms.

1.13.   Masė be balasto

Traktoriaus masė be pasunkinimo įtaisų. Traktorius turi būti parengtas naudoti, jo talpyklos, apytakos kontūrai ir radiatorius pilni, apsauginė konstrukcija su apdangalu, o vikšrų įranga ar papildomi priekinių ratų pavaros komponentai tokie, kokių reikia traktorių naudojant įprastomis sąlygomis. Operatorius neįskaitomas.

1.14.   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Laikas:	± 0,1 s
Atstumas:	± 0,5 mm
Jėga:	± 0,1 % (visos jutiklio skalės)
Kampas	± 0,1°
Masė:	± 0,2 % (visos jutiklio skalės)

1.15.   Simboliai

D	(mm)	konstrukcijos deformacija;
F	(N)	jėga;
M	(kg)	traktoriaus gamintojo rekomenduojama didžiausia traktoriaus masė. Ji turi būti lygi 1.13 punkte apibrėžtai masei be balasto arba už ją didesnė;
U	(J)	su traktoriaus mase susijęs konstrukcijos sugertos energijos kiekis.

2.   Taikymo sritis

Šis priedas taikomas traktoriams, varomiems ir vairuojamiems nenutrūkstamais vikšrais, turintiems bent dvi ašis, ant kurių montuojami vikšrai, ir pasižymintiems šiomis ypatybėmis:

2.1.	traktoriaus masė be balasto yra ne mažesnė nei 600 kg;

2.2.	prošvaisa po žemiausiu priekinės ir galinės ašių tašku yra ne didesnė kaip 600 mm.

3.   Taisyklės ir nurodymai

3.1.   Bendrosios taisyklės

3.1.1.   Apsauginė konstrukcija gali būti pagaminta traktoriaus gamintojo arba nepriklausomos įmonės. Bet kuriuo atveju bandymas galioja tik tam traktorių modeliui, su kuriuo yra atliekamas. Apsauginės konstrukcijos bandymai dėl kiekvieno traktorių, kuriuose ją numatoma įrengti, modelio turi būti atliekami iš naujo. Tačiau bandymų stotys gali patvirtinti, kad stiprumo bandymai galioja ir traktoriams, kurių modeliai sukurti pagal pradinį modelį modifikavus variklį, pavarą, vairo mechanizmą ir priekinę pakabą (žr. 3.6 punktą „Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams“ ). Kita vertus, gali būti atliekami bet kurio vieno modelio traktoriams skirtų kelių apsauginių konstrukcijų bandymai.

3.1.2.   Apsauginė konstrukcija, kurios bandymas atliekamas, turi būti pateikta įprastiniu būdu pritvirtinta prie traktoriaus arba jo važiuoklės, su kuria yra naudojama. Traktoriaus važiuoklė turi būti sukomplektuota, su tvirtinimo laikikliais ir kitomis traktoriaus dalimis, kurias gali paveikti apsauginę konstrukciją veikianti apkrova.

3.1.3.   Apsauginė konstrukcija gali būti skirta tik apsaugoti vairuotojui traktoriui verčiantis. Ant šios konstrukcijos gali būti įmanoma pritvirtinti labiau ar mažiau laikinas vairuotojo apsaugos nuo oro sąlygų poveikio priemones. Paprastai šiltu oru vairuotojas jas nuima. Tačiau esama apsauginių konstrukcijų su nenuimamu apdangalu, o vėdinimas šiltu oru užtikrinamas pro langus arba atvartus. Kadangi apdangalas gali sustiprinti konstrukciją, o kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, nuimamo apdangalo gali ir nebūti, atliekant bandymą visos dalys, kurias vairuotojas gali nuimti, yra pašalinamos. Durys, stogo anga ir langai, kuriuos galima atidaryti, per bandymą pašalinami arba užfiksuojami atidaryti, kad dėl jų apsauginė konstrukcija nebūtų stipresnė. Atkreipiamas dėmesys į tai, ar, traktoriui verčiantis, jie tokioje padėtyje vairuotojui keltų pavojų.

Toliau šiose taisyklėse nurodomi tik apsauginės konstrukcijos bandymai. Turi būti suprantama, kad konstrukcija apima nelaikiną apdangalą.

Bet kokio pateikiamo laikino apdangalo aprašymas turi būti įtrauktas į specifikacijas. Prieš bandymą pašalinamas visas stiklas ar panašios dužios medžiagos. Gamintojo pageidavimu prieš bandymą gali būti pašalinti traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos komponentai, kurie per bandymą gali būti be reikalo sugadinti ir kurie neturi poveikio apsauginės konstrukcijos stiprumui ar jos matmenims. Per bandymą negalima nieko remontuoti ar reguliuoti.

3.1.4.   Bet kuris traktoriaus komponentas, dėl kurio padidėja apsauginės konstrukcijos stiprumas, pvz., gamintojo sutvirtinti purvasaugiai, turėtų būti aprašytas ir jo matmenys pateikti bandymų protokole.

3.2.   Aparatūra

3.2.1.   Deformacijos ribojimo erdvė

DRE ir jos vieta nustatomos pagal standartą ISO 3164:1995 (žr. 8.3 pav.). DRE tvirtai pritaisoma prie tos pačios traktoriaus dalies, prie kurios yra pritvirtinta operatoriaus sėdynė, ir turi ten likti per visą oficialių bandymų laikotarpį.

Vikšriniuose traktoriuose, kurių masė be balasto yra mažesnė nei 5 000 kg ir kuriuose įrengta priekyje montuojama dviejų statramsčių apsauginė konstrukcija, DRE atitinka pavaizduotąją 8.4 ir 8.5 pav.

3.2.2.   Laisvoji erdvė ir apsauginė plokštuma

VIII priede (apibrėžčių skyriaus 1.6 punkte) apibrėžta laisvoji erdvė turi likti dengiama apsauginės plokštumos S, kaip parodyta 8.2 ir 8.4 pav. Apsauginė plokštuma – traktoriaus vertikaliajai išilginei plokštumai statmena įžambi plokštuma, priekyje sudaranti apsauginės konstrukcijos liestinę, o gale – liestinę bet kurios iš toliau nurodytų nelanksčių traktoriaus atramų, kurios neleidžia minėtajai plokštumai S patekti į laisvąją erdvę:

—	korpuso arba traktoriaus gale esančios standžios dalies;

—

vikšrų;

—	papildomos nelanksčios konstrukcijos, tvirtai sumontuotos traktoriaus galinėje dalyje.

3.2.3.   Gale sumontuotos nelanksčios atramos bandymas

Jeigu traktoriuje už vairuotojo sėdynės įrengtas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksti atrama, traktoriui apvirtus ant šono arba atgal, ši atrama laikoma apsaugine priemone. Ši už vairuotojo sėdynės įrengta nelanksti atrama turi nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę atlaikyti žemyn nukreiptą jėgą Fi , išreiškiamą formule:

kuria statmenai veikiama viršutinė rėmo dalis traktoriaus vidurinėje plokštumoje. Pradinis jėgos veikimo kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus lygiagretę, kaip parodyta 8.4 pav. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 8.5 pav.).

Be to, rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie traktoriaus galinės dalies.

3.2.4.   Tvirtinimo lynai

Parūpinama apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąrankos tvirtinimo prie bandymų rėmo, kaip aprašyta pirmiau, taip pat veikimo horizontaliąja ir vertikaliąja apkrova priemonių (žr. 8.6–8.9 pav.).

3.2.5.   Matavimo prietaisai

Bandymų aparatūroje įrengiami jėgos, kuria veikiama apsauginė konstrukcija, ir konstrukcijos deformacijos matavimo prietaisai.

Toliau nurodyti procentai yra prietaisų tikslumo vardiniai parametrai ir nerodo, kad reikia atlikti kompensavimo bandymus.

Matavimas	Tikslumas
Apsauginės konstrukcijos deformacija	± 5 % didžiausios išmatuotos deformacijos
Jėga, kuria veikiama apsauginė konstrukcija	± 5 % didžiausios išmatuotos jėgos

3.2.6.   Veikimo apkrova priemonės

Veikimo apkrova priemonės pavaizduotos 8.7 ir 8.10–8.13 pav. (šoninės apkrovos), 8.8 ir 8.9 pav. (vertikaliosios apkrovos) ir 8.14 pav. (išilginės apkrovos).

3.3.   Bandymų sąlygos

3.3.1.   Apsauginė konstrukcija turi atitikti gamybos specifikacijas ir būti pritvirtinta prie atitinkamo modelio traktoriaus važiuoklės laikantis gamintojo nurodyto tvirtinimo metodo.

3.3.2.   Apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąranka prie bandymų rėmo tvirtinama taip, kad, apsauginę konstrukciją veikiant šonine apkrova, sąranką ir bandymų rėmą jungiantys elementai kuo mažiau deformuotųsi. Veikiant šonine apkrova, apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąranka į bandymų rėmą negali remtis daugiau, nei remiasi dėl pradinio pritvirtinimo.

3.3.3.   Apsauginėje konstrukcijoje įrengiama reikiama įranga reikalaujamiems jėgos ir deformacijos duomenims gauti.

3.3.4.   Visi bandymai atliekami su ta pačia apsaugine konstrukcija. Veikiant šonine ir vertikaliąja apkrova arba tarp šių etapų negalima taisyti ar tiesinti jokio apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus elemento.

3.3.5.   Šoninės ir išilginės apkrovos bandymams konstrukcija prie bandymų rėmo jungiama per pagrindinį korpusą arba vikšrų rėmus (žr. 8.6–8.8 pav.).

3.3.6.   Vertikaliosios apkrovos bandymams apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąrankos tvirtinimo ar atrėmimo apribojimų nenustatyta.

3.3.7.   Atlikus visus bandymus, matuojama ir registruojama apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija.

3.4.   Bandymų procedūra

3.4.1.   Bendroji nuostata

Bandymų procedūras sudaro nurodyta tvarka atliekamos 3.4.2, 3.4.3 ir 3.4.4 punktuose aprašytos operacijos.

3.4.2.   Šoninė apkrova

3.4.2.1.   Jėgos ir deformacijos charakteristikos nustatomos šonine apkrova veikiant viršutinius pagrindinius išilginius apsauginės konstrukcijos elementus.

Daugiau nei du statramsčius turinti apsauginė konstrukcija šonine apkrova veikiama naudojant apkrovos paskirstymo įtaisą, ne ilgesnį kaip 80 % viršutinio elemento ilgio L tiesiai tarp apsauginės konstrukcijos priekinių ir galinių statramsčių (žr. 8.13–8.16 pav.). Pradine apkrova veikiama zona nustatoma pagal su priekine ir galine DRE plokštumomis lygiagrečių ir 80 mm atstumu jų išorėje esančių dviejų plokštumų vertikaliąją projekciją.

3.4.2.2.   Pradinė apkrova apsauginei konstrukcijai su virš galvos įrengtu skydu ir dviejų statramsčių sistema nustatoma atsižvelgiant į visą išilginį atstumą tarp pagrindinių viršutinių apsauginės konstrukcijos elementų L ir priekinės bei galinės DRE plokštumų vertikaliąją projekciją. Jėgos (apkrovos) veikimo taškas negali būti L/3 atstumu nuo statramsčių.

Jeigu taškas L/3 yra tarp DRE vertikaliosios projekcijos ir statramsčių, jėgos (apkrovos) veikimo taškas paslenkamas nuo statramsčio, kad patektų į DRE vertikaliąją projekciją (žr. 8.13–8.16 pav.). Naudojama apkrovos paskirstymo plokštė neturi varžyti ar riboti apkrova veikiamos apsauginės konstrukcijos sukimosi aplink vertikaliąją ašį ir neturi apkrovos paskirstyti didesniu nei 80 % L atstumu.

Jėga veikiami pagrindiniai, viršutiniai ir išilginiai elementai, nebent statramsčių konstrukcija naudojama be iškyšinio virš galvos įrengto skydo. Tokio tipo konstrukcija jėga yra veikiama viršutinio skersinio elemento kryptimi.

3.4.2.3.   Pradinė jėgos veikimo kryptis turi būti horizontali ir statmena per traktoriaus išilginę centro liniją einančiai vertikaliai plokštumai.

3.4.2.4.   Toliau veikiant apkrova, dėl apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąrankos deformacijų jėgos veikimo kryptis gali pasikeisti – tai leidžiama.

3.4.2.5.   Jeigu operatoriaus sėdynė yra ne traktoriaus išilginėje centro linijoje, apkrova veikiamas arčiausiai sėdynės esantis tolimiausias šonas.

3.4.2.6.   Jeigu sėdynė yra centro linijoje, o apsauginė konstrukcija sumontuota taip, kad ją veikiant iš kairės arba dešinės pusės gaunami skirtingi jėgos ir deformacijos santykiai, apkrova veikiama ta pusė, kurioje apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąrankai keliami griežčiausi reikalavimai.

3.4.2.7.   Deformacijos (veikimo apkrova) greitis turi būti toks, kad ją būtų galima laikyti statine, t. y. ne daugiau kaip 5 mm/s.

3.4.2.8.   Kaskart deformacijai atstojamosios apkrovos veikimo taške padidėjus ne daugiau kaip 25 mm, registruojama jėga ir deformacija ir brėžiama jų kreivė (8.17 pav.).

3.4.2.9.   Apkrova veikiama tol, kol apsauginė konstrukcija ima atitikti ir jėgos, ir energijos reikalavimus. Plotas po nubrėžta jėgos ir deformacijos kreive (8.17 pav.) atitinka energiją.

3.4.2.10.   Energijos kiekiui apskaičiuoti naudojama apsauginės konstrukcijos deformacija jėgos veikimo kryptimi. Deformaciją reikėtų išmatuoti apkrovos veikimo vidurio taške.

3.4.2.11.   Atliekant deformacijos matavimus energijos sugerčiai apskaičiuoti, elementų, prilaikančių veikimo apkrova įtaisus, deformacija neįskaitoma.

3.4.3.   Vertikalioji apkrova

3.4.3.1.   Baigus veikti šonine apkrova, apsauginės konstrukcijos viršutinė dalis veikiama vertikaliąja apkrova.

3.4.3.2.   Apkrova veikiama naudojant 250 mm pločio standžią siją.

3.4.3.3.   Daugiau nei du statramsčius turinčios konstrukcijos vertikaliąja apkrova veikiamos ir iš priekio, ir iš galo.

3.4.3.3.1.   Vertikalioji apkrova iš galo (8.10, 8.11.a ir 8.11.b pav.)

3.4.3.3.1.1.

Gniuždymo sija dedama skersai galinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Gniuždymo jėga veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.4.3.3.1.2.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus galine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių. Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija perdedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tuomet veikiama gniuždymo jėga.

3.4.3.3.2.   Vertikalioji apkrova iš priekio (8.10–8.12 pav.)

3.4.3.3.2.1.

Gniuždymo sija dedama skersai priekinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Gniuždymo jėga F veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.4.3.3.2.2.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko (8.12.a ir 8.12.b pav.), šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus priekine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių. Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija perdedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tuomet veikiama gniuždymo jėga.

3.4.3.4.   Vertikalioji apkrova apsauginei konstrukcijai su dviejų statramsčių sistema nustatoma atsižvelgiant į visą išilginį atstumą tarp pagrindinių viršutinių apsauginės konstrukcijos elementų L ir priekinės bei galinės DRE plokštumų vertikaliąją projekciją. Jėgos (apkrovos) veikimo taškas turi būti ne mažesniu kaip L/3 atstumu nuo statramsčių (žr. 8.9 pav.).

Jeigu taškas L/3 yra tarp DRE vertikaliosios projekcijos ir statramsčių, jėgos (apkrovos) veikimo taškas paslenkamas nuo statramsčio, kad patektų į DRE vertikaliąją projekciją.

Priekyje montuojamos apsauginės konstrukcijos, turinčios dviejų statramsčių sistemą be virš galvos įrengto skydo, vertikaliąja apkrova veikiamos viršutinius elementus jungiančio skersinio elemento kryptimi.

3.4.4.   Išilginė apkrova

3.4.4.1.   Baigus veikti vertikaliąja apkrova, apsauginė konstrukcija veikiama išilgine apkrova.

3.4.4.2.   Išilgine apkrova veikiama deformuota iš pradžių nustatyto taško vieta, nes šonine (ir vertikaliąja) apkrova paveiktoje apsauginėje konstrukcijoje veikiausiai atsiras liekamųjų deformacijų. Iš pradžių nustatytas taškas apibrėžiamas pagal apkrovos paskirstymo įtaiso ir lizdo vietą prieš atliekant bet kurį konstrukcijos bandymą.

Jeigu nėra galinio (priekinio) skersinio elemento, apkrovos paskirstymo įtaisas gali apimti visą plotį. Visais kitais atvejais apkrova įtaisu negali būti paskirstoma didesnėje kaip 80 % apsauginės konstrukcijos pločio W dalyje (žr. 8.18 pav.).

3.4.4.3.   Išilgine apkrova veikiami viršutiniai apsauginės konstrukcijos konstrukciniai elementai išilgai apsauginės konstrukcijos išilginės centro linijos.

3.4.4.4.   Apkrovos veikimo kryptis pasirenkama tokia, kad apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąrankai būtų keliami griežčiausi reikalavimai. Pradinė apkrovos veikimo kryptis turi būti horizontali ir lygiagreti su pradine traktoriaus išilgine centro linija. Nustatant veikimo išilgine apkrova kryptį apsvarstytini keli papildomi veiksniai:

a)	apsauginės konstrukcijos vieta DRE atžvilgiu ir poveikis, kurį apsauginės konstrukcijos išilginė deformacija turėtų užtikrinant operatoriaus apsaugą nuo suspaudimo;

b)	traktoriaus charakteristikos, t. y. kiti traktoriaus konstrukciniai elementai, kurie gali būti atsparūs apsauginės konstrukcijos išilginei deformacijai ir taip apriboti išilginio apkrovos komponento nukreipimo į apsauginę konstrukciją galimybes;

c)	patirtis, kuri gali rodyti, kad esama išilginio pasvirimo galimybės arba kad tam tikros klasės traktorius, faktiškai versdamasis apie išilginę ašį, dažnai persikreipia.

3.4.4.5.   Deformacijos greitis turi būti toks, kad apkrovą būtų galima laikyti statine (žr. 3.4.2.7 punktą). Tokia apkrova veikiama tol, kol apsauginė konstrukcija ima atitikti jėgos reikalavimą (-us).

3.5.   Priėmimo sąlygos

3.5.1.   Bendroji nuostata

3.5.1.1.   Per kiekvieną bandymą jokia apsauginės konstrukcijos dalis negali patekti į deformacijos ribojimo erdvę. Dėl apsauginės konstrukcijos deformacijos į DRE negali patekti ir modeliuojamoji žemės plokštuma (apibrėžta 1.11 ir 1.12 punktuose).

3.5.1.2.   Dėl apsauginės konstrukcijos deformacijos per kiekvieną bandymą apkrova veikiamos DRE šoninės plokštumos negali išlįsti už modeliuojamosios žemės plokštumos ribų ar ją kirsti (žr. 8.19 ir 8.20 pav.).

Apsauginė konstrukcija negali atsiskirti nuo traktoriaus rėmo dėl pastarojo trikties.

3.5.2.   Šoninės apkrovos jėgai ir energijai, vertikaliosios apkrovos jėgai ir išilginės apkrovos jėgai taikomi reikalavimai

3.5.2.1.   Šių reikalavimų turi būti laikomasi esant 3.5.1.1 punkte nurodytai leidžiamajai deformacijai.

3.5.2.2.   Šoninės apkrovos jėga ir mažiausias sugertos energijos kiekis turi siekti bent 8.1 lentelėje nurodytus rodiklius, kai:

—	F – veikiant šonine apkrova pasiekta mažiausia jėga;

—	M (kg) – traktoriaus gamintojo rekomenduojama didžiausia masė;

—	U – veikiant šonine apkrova sugertas mažiausias energijos kiekis.

Jeigu būtinoji jėga pasiekiama anksčiau, nei įvykdomas su energija susijęs reikalavimas, jėgą galima sumažinti, tačiau ji turi vėl pasiekti būtiną lygį, kai pasiekiamas arba viršijamas mažiausias energijos kiekis.

3.5.2.3.   Baigus veikti šonine apkrova, apsauginės konstrukcijos ir traktoriaus rėmo sąranka veikiama vertikaliąja jėga:

5 min arba tol, kol konstrukcija nustos deformuotis, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis.

3.5.2.4.   Išilginės apkrovos jėga turi siekti bent 8.1 lentelėje nurodytus rodiklius, kai F ir M yra apibrėžti 3.5.2.2 punkte.

3.6.   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.6.1.   [Netaikoma]

3.6.2.   Techninių reikalavimų atitikties išplėtimas

Atlikus traktoriaus, apsauginės konstrukcijos arba jos tvirtinimo prie traktoriaus metodo techninių pakeitimų, pradinį bandymą atlikusi bandymų stotis techninių reikalavimų atitikties išplėtimo protokolą gali išduoti toliau nurodytais atvejais.

3.6.2.1.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Kiekvieno modelio traktorių smūginių ir gniuždymo bandymų atlikti nereikia, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.6.2.1.1–3.6.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas:

3.6.2.1.1.

konstrukcija yra tapati išbandytajai;

3.6.2.1.2.

būtinas pasiekti energijos kiekis yra ne daugiau kaip 5 % didesnis už pradiniam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį;

3.6.2.1.3.

tvirtinimo metodas ir traktoriaus komponentai, prie kurių tvirtinama, yra tapatūs;

3.6.2.1.4.

visi apsauginei konstrukcijai atramą galintys užtikrinti komponentai, tokie kaip purvasaugiai ir variklio dangtis, yra tapatūs;

3.6.2.1.5.

sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys, taip pat apsauginės konstrukcijos santykinė padėtis traktoriuje yra tokie, kad DRE per visus bandymus išliktų deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje.

3.6.2.2.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra taikytina, jeigu nesilaikoma 3.6.2.1 punkto nuostatų, tačiau jos negalima taikyti, jeigu apsauginė konstrukcija prie traktoriaus tvirtinama remiantis kitu principu (pvz., guminės atramos pakeičiamos pakabos įtaisu):

3.6.2.2.1.

pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens montavimo plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su kitoje vietoje esančiu SKT įrengimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinta, ar nauja (-os) DRE per visus bandymus išlieka deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje);

3.6.2.2.2.

pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pradinio bandymo rezultatams, tačiau dėl jų nekyla abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., konstrukcinio komponento pakeitimas, apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodo pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą, o bandymo rezultatai aprašomi išplėtimo protokole. Šiam tipo taikymo išplėtimui nustatomi tokie apribojimai: 3.6.2.2.2.1. neatlikus tinkamumo bandymo galima priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.6.2.2.2.2. siekiant išplėsti taikymą, tinkamumo bandymo rezultatai priimami, jeigu įvykdytos visos šiame priede nustatytos priėmimo sąlygos, o jėga, išmatuota pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per įvairius horizontaliosios apkrovos bandymus, nuo jėgos, išmatuotos pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per pradinį bandymą, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % ir deformacija, išmatuota2) pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per įvairius horizontaliosios apkrovos bandymus nuo deformacijos, išmatuotos pasiekus pradinio bandymo protokole nurodytą būtiną pasiekti energijos lygį, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 %; 3.6.2.2.2.3. į vieną išplėtimo protokolą galima įtraukti kelis apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau viename išplėtimo protokole gali būti priimtas tik vienas tinkamumo bandymas. Pasirinktys, kurių bandymai nebuvo atlikti, aprašomos specialiame išplėtimo protokolo skirsnyje;

3.6.2.2.3.

gamintojo nurodytos apsauginės konstrukcijos, kurios bandymai jau buvo atlikti, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja išlaikyti tą patį patvirtinimo numerį, išplėtimo protokolas gali būti išduotas atlikus tinkamumo bandymą (tokiu atveju 3.6.2.2.2.2 punkte nustatytos ±7 % ribinės vertės netaikomos).

3.7.   [Netaikoma]

3.8.   Apsauginių konstrukcijų eksploataciniai parametrai šaltu oru

3.8.1.   Jeigu teigiama, kad apsauginė konstrukcija turi savybių, dėl kurių yra atspari trapėjimui šaltu oru, gamintojas pateikia išsamios informacijos, o ji įtraukiama į protokolą.

3.8.2.   Toliau nurodytais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemoje temperatūroje. Sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnėje darbinėje temperatūroje šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, siūloma laikytis toliau nurodytų būtiniausių medžiagų reikalavimų.

3.8.2.1.   Varžtai ir veržlės, kuriais apsauginė konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus ir sujungiamos apsauginės konstrukcijos konstrukcinės dalys, turi pasižymėti tinkamai kontroliuojamomis atsparumo žemos temperatūros poveikiui savybėmis.

3.8.2.2.   Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcinius elementus ir korpusus, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nurodyta 3.8.2.3 punkte.

3.8.2.3.   Plieno gaminių, iš kurių gaminami apsauginės konstrukcijos konstrukciniai elementai, medžiaga turi būti kontroliuojamo tąsumo ir atitikti būtiniausius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 8.2 lentelėje. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003.

Plonesnis nei 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, laikomas atitinkančiu šį reikalavimą.

Ne plieninių apsauginės konstrukcijos konstrukcinių elementų atsparumas smūgiams žemoje temperatūroje turi būti lygiavertis.

3.8.2.4.   Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai taikomų reikalavimų, bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią iš 8.2 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.8.2.5.   Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai atliekami laikantis standarte ASTM A 370-1979 nustatytos procedūros, išskyrus bandinių dydžius, kurie turi atitikti 8.2 lentelėje nurodytus matmenis.

3.8.2.6.   Užuot taikius šią procedūrą, galima naudoti ramiastingį ar pusiau ramiastingį plieną, dėl kurio turi būti pateikta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003.

3.8.2.7.   Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių prieš juos formuojant ar virinant, kad būtų naudojami apsauginėje konstrukcijoje. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių imami iš tos ruošinio ar profilio dalies, kurios matmenys didžiausi, vidurio, be to, juose neturi būti suvirinimo siūlių.

8.1 lentelė

Jėgos ir energijos lygtys

Traktoriaus masė (M)	Šoninės apkrovos jėga (F)	Šoninės apkrovos energija (U)	Vertikaliosios apkrovos jėga (F)	Išilginės apkrovos jėga (F)
kg	N	J	N	N
800 < M ≤ 4 630	6M	13 000 (M/10 000 )1,25	20 M	4,8 M
4 630 < M ≤ 59 500	70 000 (M/10 000 )1,2	13 000 (M/10 000 )1,25	20 M	56 000 (M/10 000 )1,2
M > 59 500	10 M	2,03 M	20 M	8 M

8.2 lentelė

Mažiausia smūgio energija atliekant bandinių su V įpjova Šarpio bandymą

Bandinio dydis	Energija esant	Energija esant
	– 30 °C	– 20 °C
mm	J	J (2)
10 × 10 (1)	11	27,5
10 × 9	10	25
10 × 8	9,5	24
10 × 7,5 (1)	9,5	24
10 × 7	9	22,5
10 × 6,7	8,5	21
10 × 6	8	20
10 × 5 (1)	7,5	19
10 × 4	7	17,5
10 × 3,5	6	15
10 × 3	6	15
10 × 2,5 (1)	5,5	14

8.1 pav

Sėdynės kontrolinio taško (SKT) nustatymo įtaisas

8.2 pav

Vertikaliosios modeliuojamosios žemės plokštumos įsiveržimas į DRE

8.3 pav

Deformacijos ribojimo erdvė (DRE)

8.4 pav

Priekyje montuojamos dviejų statramsčių apsauginės konstrukcijos vaizdas iš šono

Deformacijos ribojimo erdvė (DRE)

8.5 pav

Priekyje montuojamos dviejų statramsčių apsauginės konstrukcijos vaizdas iš galo

Deformacijos ribojimo erdvė (DRE)

8.6 pav

Tipinė apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus rėmo įranga

8.7 pav

Tipinė apsauginės konstrukcijos šoninės apkrovos įranga

8.8 pav

Tipinė traktoriaus rėmo įtvirtinimo ir veikimo vertikaliąja apkrova įranga

8.9 pav

Tipinė apsauginės konstrukcijos veikimo vertikaliąja apkrova įranga

8.10 pav

Gniuždymo bandymui naudojamos įrangos pavyzdys

8.11 pav

Sijos padėtis atliekant priekinės ir galinės dalių gniuždymo bandymus (apsauginė kabina ir gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas)

8.11.a pav

Apsauginė kabina

8.11.b pav

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

8.12 pav

Sijos padėtis atliekant priekinės dalies gniuždymo bandymą, jeigu priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko

8.12.a pav

Apsauginė kabina

8.12.b pav

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

8.13 ir 8.14 pav

Konstrukcija su keturių statramsčių sistema Apkrovos paskirstymo įtaisai, šoninė apkrova

8.15 pav

Konstrukcija su daugiau kaip keturių statramsčių sistema

Apkrovos paskirstymo įtaisas, šoninė apkrova

8.16 pav

Konstrukcija su dviejų statramsčių sistema

Apkrovos paskirstymo įtaisas, šoninė apkrova

8.17 pav

Apkrovos bandymų jėgos ir deformacijos kreivė

8.18 pav

Veikimo išilgine apkrova taškas

8.19 pav

Deformacijos ribojimo erdvės (DRE) taikymas – šoninės modeliuojamosios žemės plokštumos (MŽP) nustatymas

Note:

Pastaba. Taškų a–e reikšmė nurodyta 1.11 punkte.

8.20 pav

Leidžiamasis DRE viršutinės dalies sukimasis apie padėties ašį (PA)

VII priedo paaiškinimai

(1)

Jeigu nenurodyta kitaip, B dalyje pateiktas reikalavimų tekstas ir numeracija sutampa su tekstu ir numeracija, pateiktais EBPO standartinėje normoje dėl vikšrinių žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų oficialių bandymų, EBPO norma Nr. 8, 2014 m. liepos mėn. parengta 2015 m. redakcija.

(2)	Liekamoji ir tamprioji deformacija, išmatuota pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį.

---

(1)  Nurodomas pageidaujamas dydis. Bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią pageidaujamą dydį, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(2)  Energijos poreikis esant –20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, taikomą esant –30 °C. Smūgio energijos poreikiui įtakos turi ir kiti veiksniai, t. y. valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Renkantis ir naudojant plieną turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius.

VIII PRIEDAS

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (statiniams bandymams) taikomi reikalavimai

A.   BENDROJI NUOSTATA

1.

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (statiniams bandymams) taikomi Sąjungos reikalavimai nustatyti B dalyje.

B.   VIRTIMO APSAUGINĖMS KONSTRUKCIJOMS (STATINIAMS BANDYMAMS) TAIKOMI REIKALAVIMAI(1)

1.   Apibrėžtys

1.1.   [Netaikoma]

1.2.   Virtimo apsauginė konstrukcija (ROPS)

Virtimo apsauginė konstrukcija (apsauginė kabina arba rėmas) (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apvirtus įprastomis sąlygomis naudojamam traktoriui apsaugoti vairuotoją nuo rizikos arba ją sumažinti.

Virtimo apsaugine konstrukcija užtikrinama pakankamo dydžio laisvoji erdvė apsaugoti vairuotojui, sėdinčiam konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, einančios nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kurios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir pajėgiančios išlaikyti apvirtusį traktorių toje padėtyje.

1.3.   Tarpvėžė

1.3.1.   Pirminė apibrėžtis: rato arba vikšro vidurio plokštuma.

Rato arba vikšro vidurio plokštuma – vienodu atstumu nuo ratlankių arba vikšrų išorinius kraštus liečiančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2.   Tarpvėžės apibrėžtis

Vertikali plokštuma, per rato ašį kertanti jo vidurio plokštumą išilgai tiesės, kuri į atraminį paviršių remiasi viename taške. Jeigu A ir B yra tokiu būdu apibrėžti du tos pačios traktoriaus ašies ratų taškai, tarpvėžės plotis yra atstumas tarp taškų A ir B. Taip galima apibrėžti ir priekinių, ir galinių ratų tarpvėžę. Jeigu ratai sudvejinti, tarpvėžė yra atstumas tarp dviejų plokštumų, kurių kiekviena yra ratų poros vidurio plokštuma.

Vikšrinių traktorių tarpvėžė yra atstumas tarp vikšrų vidurio plokštumų.

1.3.3.   Papildoma apibrėžtis: traktoriaus vidurio plokštuma.

Naudojamos traktoriaus galinės ašies taškų A ir B kraštinės padėtys, kurias pasirinkus nustatoma didžiausia galima tarpvėžės vertė. Traktoriaus vidurio plokštuma – su linija AB jos vidurio taške statų kampą sudaranti vertikali plokštuma.

1.4.   Važiuoklės bazė

Atstumas tarp vertikalių plokštumų, einančių per dvi pirmiau apibrėžtas linijas AB, kurių viena yra priekinių ratų, kita – galinių ratų.

1.5.   Sėdynės kontrolinio taško nustatymas. Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.1.   Sėdynės kontrolinis taškas (SKT)2)

Sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995.

1.5.2.   Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.2.1.

Jeigu sėdynės padėtį galima reguliuoti, turi būti nustatyta galinė viršutinė jos padėtis.

1.5.2.2.

Jeigu atlošo pokrypį galima reguliuoti, turi būti nustatyta jo vidurinė padėtis.

1.5.2.3.

Jeigu sėdynė turi pakabą, pastaroji turi būti užfiksuota vidurinėje eigos padėtyje, nebent tai prieštarauja aiškiai išdėstytiems sėdynės gamintojo nurodymams.

1.5.2.4.

Jeigu sėdynės padėtį galima reguliuoti tik išilgai ir vertikaliai, per sėdynės kontrolinį tašką einanti išilginė ašis turi būti lygiagreti su traktoriaus vertikaliąja išilgine plokštuma, einančia per vairaračio centrą, ir būti ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo tos plokštumos.

1.6.   Laisvoji erdvė

1.6.1.   Sėdynės ir vairaračio atskaitos plokštuma

Laisvoji erdvė parodyta 4.11–4.13 pav. ir 4.2 lentelėje. Erdvė apibrėžiama atsižvelgiant į atskaitos plokštumą ir sėdynės kontrolinį tašką. Atskaitos plokštuma apibrėžiama apkrovos bandymų pradžioje; tai yra vertikali plokštuma, paprastai einanti išilgai traktoriaus per sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio centrą. Atskaitos plokštuma paprastai sutampa su traktoriaus išilgine vidurio plokštuma. Laikoma, kad veikiant apkrovai ši atskaitos plokštuma slenka horizontaliai kartu su sėdyne ir vairaračiu, tačiau išlieka statmena traktoriui arba virtimo apsauginės konstrukcijos pagrindui. Laisvoji erdvė apibrėžiama remiantis 1.6.2 ir 1.6.3 punktais.

1.6.2.   Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvoji erdvė apibrėžiama 1.6.2.1–1.6.2.10 punktuose ir yra ribojama toliau nurodytų plokštumų, kai traktorius stovi ant horizontalaus paviršiaus, sėdynė sureguliuota ir įtaisyta, kaip nurodyta 1.5.2.1–1.5.2.4 punktuose2), vairaratis, jeigu reguliuojamas, nustatytas į vidurinę padėtį, o vairuotojas traktorių vairuoja sėdėdamas:

1.6.2.1.

horizontalios plokštumos A1 B1 B2 A2, (810 + a v) mm atstumu virš sėdynės kontrolinio taško (SKT), kai linija B1B2 yra (a h – 10) mm atstumu už SKT;

1.6.2.2.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos G1 G2 I2 I1, įskaitant ir tašką, esantį 150 mm atstumu už linijos B1B2, ir tolimiausią galinį sėdynės atlošo tašką;

1.6.2.3.

atskaitos plokštumai statmeno 120 mm spindulio cilindrinio paviršiaus A1 A2 I2 I1, besiliečiančio su 1.6.2.1 ir 1.6.2.2 punktuose apibrėžtomis plokštumomis;

1.6.2.4.

atskaitos plokštumai statmeno 900 mm spindulio cilindrinio paviršiaus B1 C1 C2 B2, į priekį išsikišusio 400 mm ir išilgai linijos B1B2 besiliečiančio su 1.6.2.1 punkte apibrėžta plokštuma;

1.6.2.5.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos C1 D1 D2 C2, besiribojančios su 1.6.2.4 punkte apibrėžtu paviršiumi ir einančios 40 mm atstumu nuo vairaračio priekinio išorinio krašto. Jeigu nustatyta aukšta vairaračio padėtis, ši plokštuma pratęsiama į priekį nuo linijos B1B2 taip, kad liestų 1.6.2.4 punkte apibrėžtą paviršių;

1.6.2.6.

atskaitos plokštumai statmenos vertikalios plokštumos D1 E1 E2 D2, einančios 40 mm atstumu prieš išorinį vairaračio kraštą;

1.6.2.7.

horizontalios plokštumos E1 F1 F2 E2, einančios per tašką, esantį (90 – a v) mm žemiau sėdynės kontrolinio taško;

1.6.2.8.

atskaitos plokštumai statmeno paviršiaus G1 F1 F2 G2, prireikus išlenkto nuo 1.6.2.2 punkte apibrėžtos plokštumos apatinės ribos iki 1.6.2.7 punkte apibrėžtos horizontalios plokštumos, ir per visą ilgį besiliečiančio su sėdynės atlošu;

1.6.2.9.

vertikalių plokštumų J1 E1 F1 G1 H1 ir J2 E2 F2 G2 H2. Šios vertikalios plokštumos nuo plokštumos E1 F1 F2 E2 tęsiasi 300 mm; atstumai E1 E0 ir E2 E0 yra 250 mm;

1.6.2.10.

lygiagrečių plokštumų A1 B1 C1 D1 J1 H1 I1 ir A2 B2 C2 D2 J2 H2 I2, pasvirusių taip, kad viršutinis plokštumos kraštas jėgos veikiamoje pusėje yra bent 100 mm atstumu nuo vertikaliosios atskaitos plokštumos.

1.6.3.   Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamąja sėdyne ir vairaračiu) laisvoji erdvė – dviejų laisvųjų erdvių, apibrėžiamų nustačius dvi skirtingas vairaračio ir sėdynės padėtis, suformuota apybrėža.

1.6.4.   Neprivalomosios sėdynės

1.6.4.1.

Jeigu traktoriuje galima įrengti neprivalomąsias sėdynes, atliekant bandymus turi būti naudojama visų teikiamų pasirinkčių sėdynės kontrolinius taškus apimanti apybrėža. Apsauginė konstrukcija neturi patekti į didesniąją laisvąją erdvę, kurią nustatant atsižvelgiama į šiuos skirtingus sėdynės kontrolinius taškus.

1.6.4.2.

Jeigu atlikus bandymą galima pasirinkti naują sėdynę, turi būti nustatoma, ar laisvoji erdvė aplink naująjį SKT išsitenka anksčiau nustatytoje apybrėžoje. Jeigu neišsitenka, privaloma atlikti naują bandymą.

1.6.4.3.

Neprivalomoji sėdynė nėra sėdynė, kuri skirta ne vairuotojui ir iš kurios traktoriaus negalima valdyti. SKT nenustatomas, nes laisvosios erdvės apibrėžtis siejama su vairuotojo sėdyne.

1.7.   Masė

1.7.1.   Masė be balasto

Traktoriaus masė be pasunkinimo įtaisų ir, jei traktoriaus padangos pneumatinės, be skysto balasto padangose. Traktorius turi būti parengtas naudoti, jo talpyklos, apytakos kontūrai ir radiatorius pilni, apsauginė konstrukcija su apdangalu, o vikšrų įranga ar papildomi priekinių ratų pavaros komponentai tokie, kokių reikia traktorių naudojant įprastomis sąlygomis. Operatorius neįskaitomas.

1.7.2.   Didžiausia leidžiamoji masė

Didžiausia traktoriaus masė, kuri, gamintojo teigimu, yra techniškai leidžiama ir yra nurodyta transporto priemonės identifikavimo plokštelėje ir (arba) operatoriaus vadove.

1.7.3.   Etaloninė masė

Gamintojo pasirinkta masė per bandymus taikytinam sunaudojamam energijos kiekiui ir gniuždymo jėgoms apskaičiuoti. Ji turi būti ne mažesnė už masę be balasto ir pakankama užtikrinti, kad masės santykis būtų ne didesnis kaip 1,75 (žr. 1.7.4 punktą).

1.7.4.   Masės santykis

Santykis

turi būti ne didesnis kaip 1,75.

1.8.   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Laikas	±0,1 s
Atstumas	± 0,5 mm
Jėga	± 0,1 % (visos jutiklio skalės)
Kampas	± 0,1°
Masė	± 0,2 % (visos jutiklio skalės)

1.9.   Simboliai

ah	(mm)	Pusė sėdynės horizontaliojo reguliavimo eigos
av	(mm)	Pusė sėdynės vertikaliojo reguliavimo eigos
D	(mm)	Apsauginės konstrukcijos deformacija apkrovos veikimo taške ir veikimo kryptimi
D'	(mm)	Apsauginės konstrukcijos deformacija veikiant apskaičiuotai būtinajai energijai
EIS	(J)	Veikiant šoninei apkrovai sugertinas energijos kiekis
EIL1	(J)	Veikiant išilginei apkrovai sugertinas energijos kiekis
EIL2	(J)	Antrą kartą veikiant išilginei apkrovai sugertinas energijos kiekis
F	(N)	Statinės apkrovos jėga
Fmaks.	(N)	Didžiausia statinės apkrovos jėga, veikianti naudojant apkrovą, išskyrus perkrovą
F'	(N)	Jėga, atitinkanti apskaičiuotą būtinąją energiją
M	(kg)	Etaloninė masė, naudojama sunaudojamam energijos kiekiui ir gniuždymo jėgoms apskaičiuoti

2.   Taikymo sritis

2.1.

Šis priedas taikomas traktoriams, kurie turi bent dvi ašis, ant kurių sumontuoti ratai su pneumatinėmis padangomis arba vietoj ratų sumontuoti vikšrai, ir kurių masė be balasto yra ne mažesnė kaip 600 kg. Masės santykis (didžiausios leidžiamosios masės ir etaloninės masės) turi būti ne didesnis kaip 1,75.

2.2.

Mažiausias galinių ratų tarpvėžės plotis paprastai turėtų būti didesnis nei 1 150 mm. Pripažįstama, kad tam tikrų konstrukcijų traktoriams, pvz., vejapjovėms, siauriems vynuogynų traktoriams, pastatuose, kuriuose yra mažai erdvės virš galvos, arba soduose naudojamiems žemo rėmo traktoriams, didelės prošvaisos traktoriams ir specialioms miškų ūkio mašinoms, tokioms kaip medvežiai ir medienos tempimo traktoriai, šis priedas gali būti netaikomas.

3.   Taisyklės ir nurodymai

3.1.   Bendrosios taisyklės

3.1.1.

Apsauginė konstrukcija gali būti pagaminta traktoriaus gamintojo arba nepriklausomos įmonės. Bet kuriuo atveju bandymas galioja tik tam traktorių modeliui, su kuriuo yra atliekamas. Apsauginės konstrukcijos bandymai dėl kiekvieno traktorių, kuriuose ją numatoma įrengti, modelio turi būti atliekami iš naujo. Tačiau bandymų stotys gali patvirtinti, kad stiprumo bandymai galioja ir traktoriams, kurių modeliai sukurti pagal pradinį modelį modifikavus variklį, pavarą, vairo mechanizmą ir priekinę pakabą. Kita vertus, gali būti atliekami bet kurio vieno modelio traktoriams skirtų kelių apsauginių konstrukcijų bandymai.

3.1.2.

Apsauginė konstrukcija, kurios statinis bandymas atliekamas, turi būti pateikta įprastiniu būdu pritvirtinta prie traktoriaus arba jo važiuoklės, su kuria yra naudojama. Traktoriaus važiuoklė turi būti sukomplektuota, su tvirtinimo laikikliais ir kitomis traktoriaus dalimis, kurias gali paveikti apsauginę konstrukciją veikianti apkrova.

3.1.3.

Atliekant vadinamojo tandemo traktoriaus bandymus, naudotina tos dalies, kurioje įrengiama apsauginė konstrukcija, standartinės versijos masė.

3.1.4.

Apsauginė konstrukcija gali būti skirta tik apsaugoti vairuotojui traktoriui verčiantis. Ant šios konstrukcijos gali būti įmanoma pritvirtinti labiau ar mažiau laikinas vairuotojo apsaugos nuo oro sąlygų poveikio priemones. Paprastai šiltu oru vairuotojas jas nuima. Tačiau esama apsauginių konstrukcijų su nenuimamu apdangalu, o vėdinimas šiltu oru užtikrinamas pro langus arba atvartus. Kadangi apdangalas gali sustiprinti konstrukciją, o kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, nuimamo apdangalo gali ir nebūti, atliekant bandymą visos dalys, kurias vairuotojas gali nuimti, yra pašalinamos. Durys, stogo anga ir langai, kuriuos galima atidaryti, per bandymą pašalinami arba užfiksuojami atidaryti, kad dėl jų apsauginė konstrukcija nebūtų stipresnė. Atkreipiamas dėmesys į tai, ar, traktoriui verčiantis, jie tokioje padėtyje vairuotojui keltų pavojų. Toliau šiose taisyklėse nurodomi tik apsauginės konstrukcijos bandymai. Turi būti suprantama, kad konstrukcija apima nelaikiną apdangalą. Bet kokio pateikiamo laikino apdangalo aprašymas turi būti įtrauktas į specifikacijas. Prieš bandymą pašalinamas visas stiklas ar panašios dužios medžiagos. Gamintojo pageidavimu prieš bandymą gali būti pašalinti traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos komponentai, kurie per bandymą gali būti be reikalo sugadinti ir kurie neturi poveikio apsauginės konstrukcijos stiprumui ar jos matmenims. Per bandymą negalima nieko remontuoti ar reguliuoti.

3.1.5.

Bet kuris traktoriaus komponentas, dėl kurio padidėja apsauginės konstrukcijos stiprumas, pvz., gamintojo sutvirtinti purvasaugiai, turėtų būti aprašytas ir jo matmenys pateikti bandymų protokole.

3.2.   Aparatūra

Patikrinti, ar per bandymą nieko nepateko į laisvąją erdvę, naudojamos 1.6 punkte, 4.11–4.13 pav. ir 4.2 lentelėje nurodytos priemonės.

3.2.1.   Horizontaliosios apkrovos bandymai (4.1–4.5 pav.)

Atliekant horizontaliosios apkrovos bandymus naudojama:

3.2.1.1.

medžiagos, įranga ir tvirtinimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad traktoriaus važiuoklė būtų patikimai pritvirtinta prie grindų ir atremta atskirai nuo padangų;

3.2.1.2.

apsauginės konstrukcijos veikimo horizontaliąja jėga įtaisas. Turi būti pasirūpinta, kad apkrovą būtų galima tolygiai paskirstyti statmenai apkrovos veikimo krypčiai; 3.2.1.2.1. ne trumpesnė kaip 250 mm ir ne ilgesnė kaip 700 mm sija tiksliais 50 mm ilgio kartotiniais. Vertikalusis sijos matmuo turi būti 150 mm; 3.2.1.2.2. apsauginę konstrukciją liečiančios sijos briaunos suapvalinamos didžiausiu 50 mm spinduliu; 3.2.1.2.3. įrengiami universalieji lankstai ar lygiavertės priemonės siekiant užtikrinti, kad apkrovos įtaisas nevaržytų apsauginės konstrukcijos sukimosi ar slinkimo bet kuria ne apkrovos veikimo kryptimi; 3.2.1.2.4. jeigu tiesė, nustatoma pagal atitinkamą siją ant apsauginės konstrukcijos, nėra statmena apkrovos veikimo krypčiai, tarpas turi būti užpildytas, kad apkrova būtų paskirstyta per visą ilgį;

3.2.1.3.

įranga matuoti jėgai ir deformacijai apkrovos kryptimi, atsižvelgiant į traktoriaus važiuoklę. Siekiant užtikrinti tikslumą, matavimai registruojami kaip tolydieji rodmenys. Matavimo prietaisai įtaisomi taip, kad registruotų jėgą ir deformaciją apkrovos veikimo taške ir jos veikimo kryptimi.

3.2.2.   Gniuždymo bandymai (4.6–4.8 pav.)

Atliekant gniuždymo bandymus naudojama:

3.2.2.1.

medžiagos, įranga ir tvirtinimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad traktoriaus važiuoklė būtų patikimai pritvirtinta prie grindų ir atremta atskirai nuo padangų;

3.2.2.2.

įtaisas, kuriuo apsauginė konstrukcija veikiama žemyn nukreipta jėga, įskaitant 250 mm pločio standžią siją;

3.2.2.3.

atstojamosios vertikaliosios jėgos, kuria buvo veikiama konstrukcija, matavimo įranga.

3.3.   Bandymų sąlygos

3.3.1.   Apsauginė konstrukcija turi atitikti gamybos specifikacijas ir būti pritvirtinta prie atitinkamo modelio traktoriaus važiuoklės laikantis gamintojo nurodyto tvirtinimo metodo.

3.3.2.   Sąranka prie bandymų rėmo tvirtinama taip, kad sąranką ir rėmą jungiančių elementų deformacija apkrovos veikiamos apsauginės konstrukcijos atžvilgiu būtų nedidelė. Kai yra veikiama apkrova, sąranka negali remtis į kitą atramą, nei remiasi dėl pradinio pritvirtinimo.

3.3.3.   Jeigu ratų arba vikšrų tarpvėžės pločio nuostatis reguliuojamas, jis pasirenkamas toks, kad netrukdytų atlikti apsauginės konstrukcijos bandymų.

3.3.4.   Apsauginėje konstrukcijoje įrengiama reikiama įranga reikalaujamiems jėgos ir deformacijos duomenims gauti.

3.3.5.   Visi bandymai atliekami su ta pačia apsaugine konstrukcija. Tarp bet kurių bandymo dalių negalima taisyti ar tiesinti jokio elemento.

3.3.6.   Atlikus visus bandymus, matuojama ir registruojama apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija.

3.4.   Bandymų seka

Bandymai atliekami toliau nurodyta seka.

3.4.1.   Išilginė apkrova

Ratiniai traktoriai, kurių bent 50 % masės tenka galinei ašiai, ir vikšriniai traktoriai išilgine apkrova veikiami iš galo. Kiti traktoriai išilgine apkrova veikiami iš priekio.

3.4.2.   Pirmasis gniuždymo bandymas

Per pirmąjį gniuždymo bandymą veikiamas tas pats apsauginės konstrukcijos galas, kuris buvo veikiamas išilgine apkrova.

3.4.3.   Šoninė apkrova

Jeigu sėdynė paslinkta arba apsauginės konstrukcijos stiprumas nesimetriškas, šonine apkrova veikiama ta pusė, kurioje laisvosios erdvės pažeidimas labiausiai tikėtinas.

3.4.4.   Antrasis gniuždymo bandymas

Per antrąjį gniuždymo bandymą veikiamas tas apsauginės konstrukcijos galas, kuris pirmiau išilgine apkrova nebuvo veikiamas. Dviejų statramsčių konstrukcijos antrą kartą gali būti gniuždomos tame pačiame taške kaip ir pirmąjį.

3.4.5.   Veikimas išilgine apkrova antrą kartą

3.4.5.1.

Antrą kartą išilgine apkrova veikiami traktoriai, kuriuose įrengta sulankstomoji (pvz., dviejų statramsčių) arba atlenkiamoji (pvz., ne dviejų statramsčių) apsauginė konstrukcija, jeigu tenkinama viena arba kelios toliau nurodytos sąlygos: ypatingomis eksploatavimo sąlygomis konstrukcija laikinai sulankstoma; konstrukcijos suprojektuotos taip, kad atliekant techninę priežiūrą jas būtų galima atlenkti, nebent atlenkimo mechanizmas yra nesusijęs su virtimo apsauginės konstrukcijos konstrukciniu vientisumu.

3.4.5.2.

Jeigu sulankstomosios apsauginės konstrukcijos pirmą kartą išilgine apkrova buvo veikiamos lenkimo kryptimi, antrojo išilginės apkrovos bandymo atlikti nereikia.

3.5.   Horizontaliosios apkrovos iš galo, iš priekio ir iš šono bandymai

3.5.1.   Bendrosios nuostatos

3.5.1.1.

Apkrova, kuria veikiama apsauginė konstrukcija, tolygiai paskirstoma apkrovos veikimo krypčiai statmena standžia sija (žr. 3.2.1.2 punktą). Prie standžiosios sijos gali būti primontuojamos priemonės, neleidžiančios jai pasislinkti į šoną. Veikimo apkrova greitis turi būti toks, kad apkrovą būtų galima laikyti statine. Kad būtų užtikrintas tikslumas, veikiant apkrova, jėga ir deformacija registruojamos tolydžio. Pradėjus konstrukciją veikti apkrova, apkrova nemažinama iki bandymo pabaigos. Jėgos veikimo kryptis turi atitikti šias ribines vertes: — bandymo pradžioje, kai apkrovos nėra: ±2°; — per bandymą, kai konstrukcija veikiama apkrova: 10° aukščiau ir 20° žemiau horizontalės. Veikimo apkrova greitis laikomas statiniu, jeigu deformacijos veikiant apkrova greitis yra ne didesnis kaip 5 mm/s.

3.5.1.2.

Jeigu apkrovos veikimo taške nėra skersinio konstrukcinio elemento, naudojama pakaitinė bandymų sija, dėl kurios stiprumas nepadidėja.

3.5.2.   Išilginė apkrova (4.1 ir 4.2 pav.)

Konstrukcija apkrova veikiama horizontaliai ir lygiagrečiai su traktoriaus vidurio plokštuma. Jeigu apkrova veikiama iš galo (3.4.1 punktas), išilgine apkrova ir šonine apkrova turi būti veikiama skirtingose traktoriaus vidurio plokštumos pusėse. Jeigu išilgine apkrova veikiama iš priekio, ja turi būti veikiama toje pačioje pusėje kaip ir šonine apkrova.

Apkrova veikiamas apsauginės konstrukcijos viršutinis skersinis konstrukcinis elementas (t. y. ta dalis, kuri, traktoriui apvirtus, tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę).

Apkrovos veikimo taškas turi būti 1/6 apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio atstumu į vidų nuo išorinio kampo. Apsauginės konstrukcijos plotis – atstumas tarp dviejų su traktoriaus vidurio plokštuma lygiagrečių linijų, liečiančių apsauginės konstrukcijos tolimiausius išorinius taškus horizontalioje plokštumoje, liečiančioje viršutinių skersinių konstrukcinių elementų viršų.

Jeigu virtimo apsauginė konstrukcija sudaryta iš lenktų elementų ir atitinkamų kampų nėra, W nustatomas taikant toliau nurodytą bendrąją procedūrą. Bandymų inžinierius nustato lenktą elementą, kuris tikriausiai pirmasis atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius nesimetriškai virstų atgal arba į priekį (pvz., taip, kad jam virstant į priekį arba atgal viena virtimo apsauginės konstrukcijos pusė tikriausiai patirtų pradinę apkrovą). W galiniai taškai yra išorinių spindulių, susidariusių tarp kitų tiesių arba lenktų elementų, iš kurių sudaryta virtimo apsauginės konstrukcijos viršutinė dalis, vidurio taškai. Jeigu galima pasirinkti kelis lenktus elementus, bandymų inžinierius nustato kiekvieno galimo elemento žemės paviršiaus linijas, kad nuspręstų, kuris paviršius tikriausiai atsitrenktų į žemę pirmasis. Pavyzdžių pateikta 4.3.a ir 4.3.b pav.

PASTABA.

Jeigu naudojami lenkti elementai, reikia atsižvelgti tik į išilgine apkrova veiktino konstrukcijos galo plotį.

Apkrovos paskirstymo įtaisas (žr. 3.2.1.2 punktą) turi būti ne trumpesnis kaip trečdalio apsauginės konstrukcijos pločio ir ne ilgesnis kaip 49 mm daugiau už šią mažiausią vertę.

Veikti išilgine apkrova nustojama, kai:

3.5.2.1.

apsauginės konstrukcijos sugertas energijos kiekis lygus būtinam pasiekti sunaudojamam energijos kiekiui EIL1 arba didesnis, kai:

3.5.2.2.

apsauginė konstrukcija įsiveržia į laisvąją erdvę arba laisvoji erdvė paliekama neapsaugota (žr. 3.8 dalį „Priėmimo sąlygos“).

3.5.3.   Šoninė apkrova (4.4 ir 4.5 pav.)

Konstrukcija šonine apkrova veikiama horizontaliai, 90° kampu į traktoriaus vidurio plokštumą. Apkrova veikiamas apsauginės konstrukcijos tolimiausias viršutinis kraštas (160 – ah ) mm atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką esančiame taške.

Jeigu traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), apsauginės konstrukcijos tolimiausias viršutinis kraštas apkrova veikiamas tarp dviejų sėdynės kontrolinių taškų esančiame vidurio taške.

Jeigu tvirtai nustatyta, kad, traktoriui virstant ant šono, pirmoji į žemę atsitrenktų kuri nors konkreti apsauginės konstrukcijos dalis, apkrova veikiamas tas taškas, jei tokiu atveju galima tolygiai paskirstyti apkrovą, kaip nustatyta 3.5.1.1 punkte. Dviejų statramsčių apsauginėje konstrukcijoje šonine apkrova veikiamas viršutinis atitinkamoje pusėje esantis konstrukcinis elementas, neatsižvelgiant į sėdynės kontrolinio taško vietą.

Apkrovos paskirstymo sijos specifikacijos pateiktos 3.2.1.2.1 punkte.

Veikti šonine apkrova nustojama, kai:

3.5.3.1.

apsauginės konstrukcijos sugertas energijos kiekis lygus būtinam pasiekti energijos kiekiui EIS arba didesnis, kai:

3.5.3.2.

apsauginė konstrukcija įsiveržia į laisvąją erdvę arba laisvoji erdvė paliekama neapsaugota (žr. 3.8 dalį „Priėmimo sąlygos“).

3.6.   Gniuždymo bandymai

3.6.1.   Galinės dalies gniuždymas (4.6, 4.7.a–4.7.e pav.)

3.6.1.1.

Gniuždymo sija dedama skersai galinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų traktoriaus vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Veikiama gniuždymo jėga F: Šia jėga veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.6.1.2.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus galine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių. Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija perdedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Veikiama gniuždymo jėga F = 20 M.

3.6.2.   Priekinės dalies gniuždymas (4.6–4.8 pav.)

3.6.2.1.

Gniuždymo sija dedama skersai priekinių viršutinių konstrukcinių elementų, kad gniuždymo jėgų atstojamoji būtų traktoriaus vertikaliojoje atskaitos plokštumoje. Veikiama gniuždymo jėga F: Šia jėga veikiama dar 5 sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

3.6.2.2.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko (4.8.a ir 4.8.b pav.), šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia apsauginės konstrukcijos viršutinę dalį su traktoriaus priekine dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių. Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija perdedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Veikiama gniuždymo jėga F = 20 M.

3.7.   Antrasis išilginės apkrovos bandymas

Konstrukcija apkrova veikiama kryptimi, priešinga išilginės apkrovos, kurią konstrukcija buvo veikiama pirmą kartą, krypčiai ir nuo tos apkrovos veikimo taško tolimiausiame kampe (4.1 ir 4.2 pav.).

Veikti išilgine apkrova nustojama, kai:

3.7.1.

apsauginės konstrukcijos sugertas energijos kiekis lygus būtinam pasiekti energijos kiekiui EIL2 arba didesnis, kai:

3.7.2.

apsauginė konstrukcija įsiveržia į laisvąją erdvę arba laisvoji erdvė paliekama neapsaugota (žr. 3.8 dalį „Priėmimo sąlygos“).

3.8.   Priėmimo sąlygos

Kad apsauginė konstrukcija būtų priimta, per bandymus ir po jų ji turi atitikti šias sąlygas:

3.8.1.

per bet kurią bandymų dalį jokia detalė negali patekti į laisvąją erdvę. Per bandymus jokia detalė negali atsitrenkti į sėdynę. Be to, jokia laisvosios erdvės dalis negali būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos apsaugomos erdvės. Šiuo tikslu laisvoji erdvė laikoma atsidūrusia už konstrukcijos apsaugomos erdvės, jeigu bet kuri laisvosios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių traktoriui apvirtus į tą pusę, iš kurios jį veikia bandymo apkrova. Tai vertinama pasirinkus gamintojo nustatytos mažiausios standartinės įrangos padangas ir tarpvėžės pločio nuostatį;

3.8.2.

lankstinio rėmo traktorių abiejų dalių vidurio plokštumos laikomos esančiomis vienoje tiesėje;

3.8.3.

po paskutinio gniuždymo bandymo registruojama apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija. Šiuo tikslu prieš pradedant bandymą turi būti užregistruota pagrindinių apsauginės konstrukcijos elementų padėtis sėdynės kontrolinio taško atžvilgiu. Tada registruojamas bet koks per apkrovos bandymus paveiktų elementų poslinkis ir bet koks priekinių ir galinių apsauginės konstrukcijos stogo elementų aukščio pokytis;

3.8.4.

tuo metu, kai per kiekvieną nurodytą horizontaliosios apkrovos bandymą pasiekiamas būtinas energijos sugerties rodiklis, jėga turi būti didesnė kaip 0,8 Fmaks. ;

3.8.5.

perkrovos bandymas turi būti atliekamas, jeigu per deformacijos, vykstančios konstrukcijai sugeriant būtinąją energiją, paskutinius 5 % jėga, kuria veikiama konstrukcija, sumažėja daugiau kaip 3 % (4.14–4.16 pav.). Perkrovos bandymo aprašymas: 3.8.5.1. atliekant perkrovos bandymą konstrukcija toliau veikiama horizontaliąja apkrova, ją laipsniškai didinant po 5 % pradinio būtino pasiekti energijos kiekio, kol pasiekiama daugiausiai 20 % papildomos energijos vertė; 3.8.5.2. perkrovos bandymas yra atliktas sėkmingai, jeigu, sugėrus 5, 10 ar 15 % papildomos energijos, jėga sumažėja mažiau nei 3 % kaskart, kai energija padidinama 5 %, ir lieka didesnė nei 0,8 Fmaks. arba, sugėrus 20 % papildomos energijos, jėga yra didesnė nei 0,8 Fmaks. ; 3.8.5.3. per perkrovos bandymą leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos atsirastų papildomų įtrūkių ar įplėšų, į laisvąją erdvę patektų objektų arba ji nebūtų apsaugota. Tačiau nustojus veikti apkrova, apsauginė konstrukcija negali būti įsiveržusi į laisvąją erdvę, o laisvoji erdvė turi būti visiškai apsaugota;

3.8.6.

būtinoji jėga turi būti išlaikoma per abu gniuždymo bandymus;

3.8.7.

negali būti jokių kyšančių elementų ar komponentų, dėl kurių, traktoriui verčiantis, operatorius tikriausiai smarkiai susižeistų arba kurie, konstrukcijai deformavusis, prispaustų, pvz., operatoriaus koją ar pėdą;

3.8.8.

negali būti jokių kitų komponentų, operatoriui keliančių didelį pavojų.

3.9.   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.9.1.   [Netaikoma]

3.9.2.   Techninių reikalavimų atitikties išplėtimas

Atlikus traktoriaus, apsauginės konstrukcijos arba jos tvirtinimo prie traktoriaus metodo techninių pakeitimų, pradinį bandymą atlikusi bandymų stotis techninių reikalavimų atitikties išplėtimo protokolą gali išduoti toliau nurodytais atvejais.

3.9.2.1.

Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams Kiekvieno modelio traktorių apkrovos ir gniuždymo bandymų atlikti nereikia, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.9.2.1.1–3.9.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas: 3.9.2.1.1. konstrukcija yra tapati išbandytajai; 3.9.2.1.2. būtinas pasiekti energijos kiekis yra ne daugiau kaip 5 % didesnis už pradiniam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį. 5 % ribinė vertė taikoma ir išplečiant taikymą, kai to paties traktoriaus ratai pakeičiami vikšrais; 3.9.2.1.3. tvirtinimo metodas ir traktoriaus komponentai, prie kurių tvirtinama, yra tapatūs; 3.9.2.1.4. visi apsauginei konstrukcijai atramą galintys užtikrinti komponentai, tokie kaip purvasaugiai ir variklio dangtis, yra tapatūs; 3.9.2.1.5. sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys, taip pat apsauginės konstrukcijos santykinė padėtis traktoriuje yra tokie, kad laisvoji erdvė per visus bandymus išliktų deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje (tai tikrinama naudojant tą patį laisvosios erdvės atskaitos tašką: atitinkamai sėdynės atskaitos tašką [SAT] arba sėdynės kontrolinį tašką [SKT], kuris nurodytas pradinio bandymo protokole).

3.9.2.2.

Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms Ši procedūra taikytina, jeigu nesilaikoma 3.9.2.1 punkto nuostatų, tačiau jos negalima taikyti, jeigu apsauginė konstrukcija prie traktoriaus tvirtinama remiantis kitu principu (pvz., guminės atramos pakeičiamos pakabos įtaisu): 3.9.2.2.1. pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens montavimo plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su kitoje vietoje esančiu SKT įrengimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinta, ar nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė(s) per visus bandymus išlieka deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje); 3.9.2.2.2. pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pradinio bandymo rezultatams, tačiau dėl jų nekyla abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., konstrukcinio komponento pakeitimas, apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodo pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą, o bandymo rezultatai aprašomi išplėtimo protokole. Šiam tipo taikymo išplėtimui nustatomi tokie apribojimai: 3.9.2.2.2.1. neatlikus tinkamumo bandymo galima priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.9.2.2.2.2. siekiant išplėsti taikymą, tinkamumo bandymo rezultatai priimami, jeigu įvykdytos visos šiame priede nustatytos priėmimo sąlygos, o jėga, išmatuota pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per įvairius horizontaliosios apkrovos bandymus, nuo jėgos, išmatuotos pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per pradinį bandymą, skiriasi ne daugiau kaip ±7 % ir deformacija, išmatuota3) pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį per įvairius horizontaliosios apkrovos bandymus nuo deformacijos, išmatuotos pasiekus pradinio bandymo protokole nurodytą būtiną pasiekti energijos lygį, skiriasi ne daugiau kaip ±7 %; 3.9.2.2.2.3. į vieną išplėtimo protokolą galima įtraukti kelis apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau viename išplėtimo protokole gali būti priimtas tik vienas tinkamumo bandymas. Pasirinktys, kurių bandymai nebuvo atlikti, aprašomos specialiame išplėtimo protokolo skirsnyje; 3.9.2.2.3. gamintojo nurodytos apsauginės konstrukcijos, kurios bandymai jau buvo atlikti, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja išlaikyti tą patį patvirtinimo numerį, išplėtimo protokolas gali būti išduotas atlikus tinkamumo bandymą (tokiu atveju 3.9.2.2.2.2 punkte nustatytos ±7 % ribinės vertės netaikomos).

3.10.   [Netaikoma]

3.11.   Apsauginių konstrukcijų eksploataciniai parametrai šaltu oru

3.11.1.

Jeigu teigiama, kad apsauginė konstrukcija turi savybių, dėl kurių yra atspari trapėjimui šaltu oru, gamintojas pateikia išsamios informacijos, o ji įtraukiama į protokolą.

3.11.2.

Toliau nurodytais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemoje temperatūroje. Sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnėje darbinėje temperatūroje šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, siūloma laikytis toliau nurodytų būtiniausių medžiagų reikalavimų.

3.11.2.1.

Varžtai ir veržlės, kuriais apsauginė konstrukcija tvirtinama prie traktoriaus ir sujungiamos apsauginės konstrukcijos konstrukcinės dalys, turi pasižymėti tinkamai kontroliuojamomis atsparumo žemos temperatūros poveikiui savybėmis.

3.11.2.2.

Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcinius elementus ir korpusus, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nurodyta 3.11.2.3 punkte.

3.11.2.3.

Plieno gaminių, iš kurių gaminami apsauginės konstrukcijos konstrukciniai elementai, medžiaga turi būti kontroliuojamo tąsumo ir atitikti būtiniausius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo apkrovos energijai taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 4.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003. Plonesnis nei 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, laikomas atitinkančiu šį reikalavimą. Ne plieninių apsauginės konstrukcijos konstrukcinių elementų atsparumas apkrovai žemoje temperatūroje turi būti lygiavertis.

3.11.2.4.

Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo apkrovos energijai taikomų reikalavimų, bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią iš 4.1 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.11.2.5.

Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai atliekami laikantis standarte ASTM A 370-1979 nustatytos procedūros, išskyrus bandinių dydžius, kurie turi atitikti 4.1 lentelėje nurodytus matmenis.

3.11.2.6.

Užuot taikius šią procedūrą, galima naudoti ramiastingį ar pusiau ramiastingį plieną, dėl kurio turi būti pateikta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė nurodomos pagal standartą ISO 630: 1995; Amd1:2003.

3.11.2.7.

Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių prieš juos formuojant ar virinant, kad būtų naudojami apsauginėje konstrukcijoje. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinių ar konstrukcinių profilių imami iš tos ruošinio ar profilio dalies, kurios matmenys didžiausi, vidurio, be to, juose neturi būti suvirinimo siūlių. 4.1 lentelė Mažiausia smūgio energija atliekant bandinių su V įpjova Šarpio bandymą Bandinio dydis Energija esant Energija esant   – 30 °C – 20 °C mm J J (2) 10 × 10 (1) 11 27,5 10 × 9 10 25 10 × 8 9,5 24 10 × 7,5 (1) 9,5 24 10 × 7 9 22,5 10 × 6,7 8,5 21 10 × 6 8 20 10 × 5 (1) 7,5 19 10 × 4 7 17,5 10 × 3,5 6 15

3.12.   [Netaikoma]

4.1 pav.

Veikimas apkrova iš priekio ir iš galo Apsauginė kabina ir gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

(Matmenys nurodyti mm)

4.1.a pav.

Apsauginė kabina

4.1.b pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

4.2 pav.

Veikimas išilgine apkrova

4.3 pav.

Virtimo apsauginių konstrukcijų su lenktais elementais W pavyzdžiai

4.3.a pav.

Keturių statramsčių virtimo apsauginė konstrukcija

Paaiškinimai

1— sėdynės kontrolinis taškas

2— SKT, išilginė centro plokštuma

3— antrą kartą išilgine apkrova iš priekio arba iš galo veikiamas taškas

4— išilgine apkrova iš galo arba iš priekio veikiamas taškas

4.3.b pav.

Dviejų statramsčių virtimo apsauginė konstrukcija

Paaiškinimai

1— sėdynės kontrolinis taškas (SKT)

2— SKT, išilginė centro plokštuma

3— antrą kartą išilgine apkrova iš priekio arba iš galo veikiamas taškas

4— išilgine apkrova iš galo arba iš priekio veikiamas taškas

4.4 pav.

Veikimas šonine apkrova (vaizdas iš šono) (apsauginė kabina ir gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas)

4.4.a pav.

Apsauginė kabina

4.4.b pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

4.5 pav.

Veikimas šonine apkrova (vaizdas iš galo)

(a)	(b)

4.6 pav.

Gniuždymo bandymui naudojamos įrangos pavyzdys

4.7 pav.

Sijos padėtis atliekant priekinės ir galinės dalių gniuždymo bandymus (apsauginė kabina ir gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas)

4.7.a pav.

Galinės dalies gniuždymas

4.7.b pav.

Priekinės dalies gniuždymas

4.7.c pav.

Gale sumontuoto virtimo apsauginio lanko gniuždymo bandymas

4.7.d pav.

Apsauginė kabina

4.7.e pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

4.8 pav.

Sijos padėtis atliekant priekinės dalies gniuždymo bandymą, jeigu priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko

4.8.a pav.

Apsauginė kabina

4.8.b pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

4.9 pav.

Gniuždymo jėga veikiama sijos vidurio taškui esant traktoriaus (taip pat sėdynės ir vairaračio) vertikaliojoje atskaitos plokštumoje

1 atvejis	–	virtimo apsauginė konstrukcija, sėdynė ir vairaratis standžiai pritvirtinti prie traktoriaus kėbulo;
2 atvejis	–	virtimo apsauginė konstrukcija standžiai pritvirtinta prie traktoriaus kėbulo, o sėdynė ir vairaratis įtaisyti ant grindų (su pakaba ar be jos), tačiau su virtimo apsaugine konstrukcija NEsujungti.

Šiais atvejais su sėdyne ir vairaračiu susijusi vertikalioji atskaitos plokštuma paprastai apima ir traktoriaus sunkio centrą atliekant visus apkrovos bandymus.

4.10 pav.

Gniuždymo jėga veikiama sijos vidurio taškui esant tik traktoriaus vertikaliojoje atskaitos plokštumoje

Išskiriami 3 ir 4 atvejai, kuriais virtimo apsauginė konstrukcija yra pritvirtinta prie platformos, standžiai pritvirtintos (3 atvejis) arba įtaisytos su pakaba (4 atvejis) traktoriaus važiuoklės atžvilgiu. Dėl šių sujungimo ar sukabinimo sprendimų kabina ir laisvoji erdvė, taip pat vertikalioji atskaitos plokštuma juda skirtingai.

4.2 lentelė

Laisvosios erdvės matmenys

Matmenys	mm	Pastabos
A1 A0	100	mažiausiai
B1 B0	100	mažiausiai
F1 F0	250	mažiausiai
F2 F0	250	mažiausiai
G1 G0	250	mažiausiai
G2 G0	250	mažiausiai
H1 H0	250	mažiausiai
H2 H0	250	mažiausiai
J1 J0	250	mažiausiai
J2 J0	250	mažiausiai
E1 E0	250	mažiausiai
E2 E0	250	mažiausiai
D0 E0	300	mažiausiai
J0 E0	300	mažiausiai
A1 A2	500	mažiausiai
B1 B2	500	mažiausiai
C1 C2	500	mažiausiai
D1 D2	500	mažiausiai
I1 I2	500	mažiausiai
F0 G0	—	atsižvelgiant į traktorių
I0 G0	—
C0 D0	—
E0 F0	—

4.11 pav.

Laisvoji erdvė

Paaiškinimai

1

—

sėdynės kontrolinis taškas

Pastaba.:

Matmenys nurodyti 4.2 lentelėje

4.12 pav.

Laisvoji erdvė

4.12.a pav.

Vaizdas iš šono Atskaitos plokštumos dalis

4.12.b pav.

Vaizdas iš galo arba iš priekio

Paaiškinimai

1— sėdynės kontrolinis taškas

2— jėga

3— vertikalioji atskaitos plokštuma

4.13 pav.

Traktorių su apsukamąja sėdyne ir vairaračiu laisvoji erdvė (apsauginė kabina ir gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas)

4.13.a pav.

Apsauginė kabina

4.13.b pav.

Gale sumontuotas virtimo apsauginis lankas

4.14 pav.

Jėgos ir deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo atlikti nereikia

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D' atžvilgiu

2.	Perkrovos bandymo atlikti nereikia, nes Fa ≤ 1,03 F'

4.15 pav.

Jėgos ir deformacijos kreivė

Reikia atlikti perkrovos bandymą

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D' atžvilgiu

2.	Reikia atlikti perkrovos bandymą, nes Fa > 1,03 F'

3.	Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, nes Fb > 0,97 F' ir Fb > 0,8 Fmaks.

4.16 pav.

Jėgos ir deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D' atžvilgiu

2.	Reikia atlikti perkrovos bandymą, nes Fa > 1,03 F'

3.	Fb < 0,97 F', todėl būtina toliau didinti perkrovą

4.	Fc < 0,97 Fb, todėl būtina toliau didinti perkrovą

5.	Fd < 0,97 Fc, todėl būtina toliau didinti perkrovą

6.	Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu Fe > 0,8 Fmaks.

7.	Reikalavimų neatitiktis bet kuriame etape, jeigu apkrova tampa mažesnė kaip 0,8 Fmaks.

VIII priedo paaiškinimai

1)

Jeigu nenurodyta kitaip, B dalyje pateiktas reikalavimų tekstas ir numeracija sutampa su tekstu ir numeracija, pateiktais EBPO standartinėje normoje dėl žemės ir miškų ūkio traktorių apsauginių konstrukcijų oficialių bandymų (statinio bandymo), EBPO norma Nr. 4, 2014 m. liepos mėn. parengta 2015 m. redakcija.

2)	Naudotojams primenama, kad sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995 ir kad tai yra fiksuotas taškas nejudančio traktoriaus atžvilgiu, kai nustatyta ne vidurinė sėdynės padėtis. Apibrėžiant laisvąją erdvę, nustatoma galinė ir viršutinė sėdynės padėtis.

3)	Liekamoji ir tamprioji deformacija, išmatuota pasiekus būtiną pasiekti energijos lygį.

---

(1)  Nurodomas pageidaujamas dydis. Bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią pageidaujamą dydį, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(2)  Energijos poreikis esant – 20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, taikomą esant –30 °C. Smūgio energijos poreikiui įtakos turi ir kiti veiksniai, t. y. valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Renkantis ir naudojant plieną turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius.

IX PRIEDAS

Virtimo apsauginėms konstrukcijoms (siauros tarpvėžės traktorių priekyje montuojamoms virtimo apsauginėms konstrukcijoms) taikomi reikalavimai

A.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.

Sąjungos reikalavimai, taikomi virtimo apsauginėms konstrukcijoms (siauros tarpvėžės traktorių priekyje montuojamoms virtimo apsauginėms konstrukcijoms), nustatyti B dalyje.

2.

Bandymus galima atlikti pagal statinių arba dinaminių bandymų procedūras, kaip nurodyta B1 ir B2 skirsniuose. Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.

Be 2 punkte išdėstytų reikalavimų, turi būti laikomasi B3 skirsnyje nustatytų sulankstomų virtimo apsauginių konstrukcijų veiksmingumo reikalavimų.

4.

B4 skirsnyje pateikta kompiuterinė programa, skirta vyksmui traktoriui tolydžio arba su pertrūkiais verčiantis nustatyti ir naudojama atliekant virtualiuosius bandymus.

B.   VIRTIMO APSAUGINĖMS KONSTRUKCIJOMS (SIAUROS TARPVĖŽĖS TRAKTORIŲ PRIEKYJE MONTUOJAMOMS VIRTIMO APSAUGINĖMS KONSTRUKCIJOMS) TAIKOMI REIKALAVIMAI(1)

1.   Apibrėžtys

1.1.   [Netaikoma]

1.2.   Virtimo apsauginė konstrukcija

Virtimo apsauginė konstrukcija (apsauginė kabina arba rėmas), (toliau – apsauginė konstrukcija) – traktoriaus konstrukcija, kurios pagrindinė paskirtis – apvirtus įprastomis sąlygomis naudojamam traktoriui apsaugoti vairuotoją nuo rizikos arba ją sumažinti.

Virtimo apsaugine konstrukcija užtikrinama pakankamo dydžio laisvoji erdvė apsaugoti vairuotojui, sėdinčiam konstrukcijos elementų suformuotoje apybrėžoje arba erdvėje, kurią apriboja tiesės, einančios nuo konstrukcijos išorinių kraštų iki bet kurios traktoriaus dalies, galinčios susiliesti su plokščiu žemės paviršiumi ir išlaikyti apvirtusį traktorių toje padėtyje.

1.3.   Tarpvėžė

1.3.1.   Pirminė apibrėžtis: rato vidurio plokštuma.

Rato vidurio plokštuma – vienodu atstumu nuo ratlankių išorinius kraštus liečiančių dviejų plokštumų esanti plokštuma.

1.3.2.   Tarpvėžės apibrėžtis

Vertikali plokštuma, per rato ašį kertanti jo vidurio plokštumą išilgai tiesės, kuri į atraminį paviršių remiasi viename taške. Jeigu A ir B yra tokiu būdu nustatyti du tos pačios traktoriaus ašies ratų taškai, tarpvėžės plotis – atstumas tarp taškų A ir B. Šitaip galima apibrėžti ir priekinių, ir galinių ratų tarpvėžę. Jeigu ratai sudvejinti, tarpvėžė – atstumas tarp dviejų plokštumų, kurių kiekviena yra ratų poros vidurio plokštuma.

1.3.3.   Papildoma apibrėžtis: traktoriaus vidurio plokštuma.

Naudojamos traktoriaus galinės ašies taškų A ir B kraštinės padėtys, kurias pasirinkus nustatoma didžiausia galima tarpvėžės vertė. Traktoriaus vidurio plokštuma – su linija AB jos vidurio taške statų kampą sudaranti vertikali plokštuma.

1.4.   Važiuoklės bazė

Atstumas tarp vertikalių plokštumų, einančių per dvi pirmiau apibrėžtas linijas AB, kurių viena yra priekinių ratų, kita – galinių ratų.

1.5.   Sėdynės kontrolinio taško nustatymas. Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.1.   Sėdynės kontrolinis taškas (SKT)(2)

Sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995.

1.5.2.   Sėdynės padėtis ir reguliavimas prieš bandymą

1.5.2.1.

Jeigu sėdynės padėtį galima reguliuoti, turi būti nustatyta galinė viršutinė sėdynės padėtis;

1.5.2.2.

Jeigu sėdynės atlošo pokrypį galima reguliuoti, turi būti nustatyta jo vidurinė padėtis;

1.5.2.3.

Jeigu sėdynė turi pakabą, pastaroji turi būti užfiksuota vidurinėje eigos padėtyje, nebent tai prieštarauja aiškiai išdėstytiems sėdynės gamintojo nurodymams;

1.5.2.4.

Jeigu sėdynės padėtį galima reguliuoti tik išilgai ir vertikaliai, sėdynės kontrolinį tašką kertanti išilginė ašis turi būti lygiagreti su traktoriaus vertikaliąja išilgine plokštuma, einančia per vairaračio centrą, ir būti ne didesniu kaip 100 mm atstumu nuo tos plokštumos.

1.6.   Laisvoji erdvė

1.6.1.   Vertikalioji atskaitos plokštuma ir linija

Laisvoji erdvė (6.1 paveikslas) apibrėžiama atsižvelgiant į vertikaliąją atskaitos plokštumą ir atskaitos liniją.

1.6.1.1.

Atskaitos plokštuma – vertikali plokštuma, paprastai einanti išilgai traktoriaus per sėdynės kontrolinį tašką ir vairaračio centrą. Atskaitos plokštuma dažniausiai sutampa su traktoriaus išilgine vidurio plokštuma. Laikoma, kad veikiant apkrovai ši atskaitos plokštuma slenka horizontaliai kartu su sėdyne ir vairaračiu, tačiau išlieka statmena traktoriui arba virtimo apsauginės konstrukcijos pagrindui.

1.6.1.2.

Atskaitos linija – atskaitos plokštumos linija, einant per tašką, kuris yra 140 + ah už sėdynės kontrolinio taško ir 90 – av žemiau šio taško ir vairaračio pirmo taško, kurį linija kerta, kai išvedama horizontaliai.

1.6.2.   Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su neapsukamąja sėdyne laisvoji erdvė apibrėžta 1.6.2.1–1.6.2.11 punktuose ir yra ribojama toliau nurodytų plokštumų, kai traktorius stovi ant horizontalaus paviršiaus, sėdynė reguliuojama ir nustatyta, kaip nurodyta 1.5.2.1–1.5.2.4 punktuose(3), vairaratis, jeigu reguliuojamas, nustatytas į vidurinę padėtį, o vairuotojas traktorių vairuoja sėdėdamas:

1.6.2.1.

dviejų vertikalių plokštumų, esančių 250 mm atstumu iš abiejų atskaitos plokštumos pusių ir besitęsiančių 300 mm į viršų nuo 1.6.2.8 punkte toliau apibrėžtos plokštumos ir išilgai ne mažiau kaip 550 mm prieš vertikaliąją plokštumą, statmeną atskaitos plokštumai, esančiai (210 – ah ) mm priešais sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.2.

dviejų vertikalių plokštumų, esančių 200 mm atstumu iš abiejų atskaitos plokštumos pusių, ir besitęsiančių 300 mm į viršų nuo 1.6.2.8 punkte toliau apibrėžtos plokštumos ir išilgai nuo 1.6.2.11 punkte apibrėžto paviršiaus iki vertikaliosios plokštumos, statmenos atskaitos plokštumai, esančiai (210 – ah ) mm priešais sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.3.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos, lygiagrečios su atskaitos linija ir esančios 400 mm virš šios linijos, besitęsiančios atgal iki taško, kuriame ji kerta atskaitos plokštumai statmeną vertikaliąją plokštumą, kuri eina per tašką, esantį (140 + ah ) mm už sėdynės kontrolinio taško;

1.6.2.4.

atskaitos plokštumai statmenos nuožulnios plokštumos, kuri 1.6.2.3 punkte pirmiau apibrėžtą plokštumą kerta pačiame galiniame jos krašte ir remiasi į sėdynės atlošo viršutinę dalį;

1.6.2.5.

atskaitos plokštumai statmenos vertikalios plokštumos, esančios ne mažesniu kaip 40 mm atstumu prieš vairaratį ir bent 760 – ah atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką;

1.6.2.6.

150 mm spindulio cilindrinio paviršiaus, kurio ašis statmena atskaitos plokštumai ir kuris liečiasi su 1.6.2.3 ir 1.6.2.5 punktuose apibrėžtomis plokštumomis;

1.6.2.7.

dviejų lygiagrečių nuožulnių plokštumų, einančių per 1.6.2.1 punkte pirmiau apibrėžtų plokštumų viršutinius kraštus, su nuožulniąja plokštuma tame šone, kuriame smogiamas smūgis, ne arčiau kaip 100 mm iki atskaitos plokštumos, virš laisvosios erdvės;

1.6.2.8.

per 90 – av tašką žemiau sėdynės kontrolinio taško einančios horizontalios plokštumos;

1.6.2.9.

dviejų atskaitos plokštumai statmenos vertikalios plokštumos, esančios 210 – ah atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką, dalių, kurios jungia 1.6.2.1 punkte apibrėžtų plokštumų galines kraštines su 1.6.2.2 punkte apibrėžtų plokštumų priekinėmis kraštinėmis;

1.6.2.10.

dviejų horizontalios plokštumos, esančios 300 mm virš 1.6.2.8 punkte pirmiau apibrėžtos plokštumos, dalių, kurios jungia 1.6.2.2 punkte apibrėžtų vertikaliųjų plokštumų viršutines kraštines su 1.6.2.7 punkte apibrėžtų nuožulniųjų plokštumų apatinėmis kraštinėmis;

1.6.2.11.

paviršiaus, prireikus išlenkto, kurį apibrėžiančioji linija yra statmena atskaitos plokštumai ir remiasi į galinę sėdynės atlošo dalį.

1.6.3.   Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta laisvosios erdvės nustatymas

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamąja sėdyne ir vairaračiu) laisvoji erdvė – dviejų laisvųjų erdvių, kurios apibrėžiamos nustačius dvi skirtingas vairaračio ir sėdynės padėtis, suformuota apybrėža. Kiekvienai vairaračio ir sėdynės padėčiai laisvoji erdvė turi būti apibrėžta vadovaujantis 1.6.1 ir 1.6.2 punktais, kai vairuotojas yra įprastinėje padėtyje, ir remiantis X priedo 1.6.1 ir 1.6.2 punktais, kai vairuotojas yra apsuktoje padėtyje (žr. 6.2 paveikslą).

1.6.4.   Neprivalomosios sėdynės

1.6.4.1.

Jeigu traktoriuose galima įtaisyti neprivalomąsias sėdynes, atliekant bandymus turi būti naudojama visų teikiamų pasirinkčių sėdynės kontrolinius taškus apimanti apybrėža. Apsauginė konstrukcija neturi patekti į didesniąją laisvąją erdvę, kurią nustatant atsižvelgiama į šiuos skirtingus sėdynės kontrolinius taškus.

1.6.4.2.

Jeigu atlikus bandymą galima pasirinkti naują sėdynę, turi būti nustatoma, ar laisvoji erdvė aplink naująjį SKT išsitenka anksčiau nustatytoje apybrėžoje. Jeigu neišsitenka, privaloma atlikti naują bandymą.

1.6.4.3.

Neprivalomoji sėdynė nėra sėdynė, kuri skirta ne vairuotojui ir iš kurios traktoriaus valdyti negalima. SKT nenustatomas, nes laisvosios erdvės apibrėžtis yra siejama su vairuotojo sėdyne.

1.7.   Masė

1.7.1.   Nepakrauto traktoriaus masė (be balastinio svorio)

Traktoriaus masė be neprivalomųjų reikmenų, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir apsaugine konstrukcija. Į šią masę neįskaičiuojami neprivalomi priekiniai arba galiniai svarmenys, padangų balastas, prikabinamieji padargai, prikabinamoji įranga arba bet kurie kiti specialios paskirties komponentai.

1.7.2.   Didžiausia leidžiamoji masė

Didžiausia traktoriaus masė, kuri, gamintojo teigimu, yra techniškai leidžiama ir yra nurodyta transporto priemonės identifikavimo plokštelėje ir (arba) operatoriaus vadove.

1.7.3.   Etaloninė masė

Gamintojo pasirinkta masė, naudojama formulėse aukščiui, iš kurio krenta švytuoklinis smogtuvas, energijos sąnaudoms ir gniuždymo jėgoms, naudojamoms per bandymus, apskaičiuoti. Ji turi būti ne mažesnė už masę be balastinio svorio ir pakankama užtikrinti, kad masės santykis neviršytų 1,75 (žr. 1.7.4 ir 2.1.3 punktus).

1.7.4.   Masės santykis

Santykis

1.8.   Leidžiamosios matavimo nuokrypos

Tiesinio matmens:		± 3 mm
išskyrus šiuos atvejus:	padangos deformaciją:	± 1 mm
	konstrukcijos deformaciją veikiant horizontaliosioms apkrovoms:	± 1 mm
	švytuoklinio smogtuvo kritimo aukščio vertę:	± 1 mm
Masės:		± 0,2 % (visos jutiklio skalės)
Jėgos:		± 0,1 % (visos jutiklio skalės)
Kampų:		± 0,1°

1.9.   Simboliai

ah	(mm)	Pusė sėdynės horizontaliojo reguliavimo eigos
av	(mm)	Pusė sėdynės vertikaliojo reguliavimo eigos
B	(mm)	Mažiausias gabaritinis traktoriaus plotis
Bb	(mm)	Didžiausias apsauginės konstrukcijos išorinis plotis
D	(mm)	Konstrukcijos deformacija smūgio taške (dinaminiai bandymai) arba apkrovos veikimo taške ir apkrovos veikimo kryptimi (statiniai bandymai)
D'	(mm)	Konstrukcijos deformacija veikiant apskaičiuotai būtinajai energijai
Ea	(J)	Apkrovos poveikio taške sugerta deformacijos energija, kai apkrovos veikimas buvo nutrauktas. F-D kreivės apibrėžtas plotas
Ei	(J)	Sugerta deformacijos energija. F–D kreivės apibrėžtas plotas
E'i	(J)	Sugerta deformacijos energija papildomai veikiant apkrova po to, kai konstrukcijoje atsirado įtrūkis arba įplėša
E''i	(J)	Atliekant perkrovos bandymą sugerta deformacijos energija, kai apkrovos veikimas buvo nutrauktas prieš pradedant šį perkrovos bandymą. F–D kreivės apibrėžtas plotas
Eil	(J)	Veikiant išilginei apkrovai sugertinas energijos kiekis
Eis	(J)	Veikiant šoninei apkrovai sugertinas energijos kiekis
F	(N)	Statinės apkrovos jėga
F	(N)	Apkrovos jėga atsižvelgiant į apskaičiuotą būtiną pasiekti energijos kiekį, atitinkantį E’i
F-D		Jėgos ir deformacijos schema
Fi	(N)	Galinę nelanksčiąją atramą veikianti jėga
Fmaks.	(N)	Didžiausia statinės apkrovos jėga, veikianti naudojant apkrovą, išskyrus perkrovą
Fv	(N)	Vertikalioji gniuždymo jėga
H	(mm)	Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukštis (dinaminiai bandymai)
H'	(mm)	Švytuoklinio smogtuvo kritimo aukštis atliekant papildomą bandymą (dinaminiai bandymai)
I	(kg.m2)	Traktoriaus atskaitinis inercijos momentas ties galinių ratų centro linija (neatsižvelgiama į šių galinių ratų masę)
L	(mm)	Etaloninė traktoriaus važiuoklės bazė
M	(kg)	Traktoriaus etaloninė masė atliekant stiprumo bandymus

2.   Taikymo sritis

2.1.

Šis priedas taikomas traktoriams, kurių charakteristikos yra tokios: 2.1.1. prošvaisa, išmatuota nuo žemiausių priekinės ir galinės ašių taškų, paliekant erdvės diferencialui, ne didesnė kaip 600 mm; 2.1.2. vienos iš ašių nereguliuojamas arba reguliuojamas mažiausias tarpvėžės plotis mažesnis nei 1 150 mm, kai ant šios ašies ratų sumontuotos didesnių matmenų padangos. Tariama, kad ašies, ant kurios ratų sumontuotos platesnės padangos, nustatytas ne didesnis kaip 1 150 mm tarpvėžės plotis. Kitos ašies tarpvėžės plotį turi būti įmanoma nustatyti taip, kad išoriniai siauresnių padangų kraštai neatsidurtų už kitos ašies padangų išorinių kraštų. Jeigu ant abiejų ašių sumontuoti vienodo dydžio ratlankiai ir padangos, abiejų ašių ratų reguliuojamos ar nereguliuojamos tarpvėžės plotis turi būti mažesnis nei 1 150 mm; 2.1.3. masė didesnė kaip 400 kg, bet mažesnė kaip 3 500 kg, atitinkanti nepakrauto traktoriaus masę, įskaitant virtimo apsauginę konstrukciją ir didžiausių matmenų padangas, kurias yra rekomendavęs gamintojas. Didžiausia leidžiamoji masė neviršija 5 250 kg, o masės santykis (didžiausios leidžiamosios masės ir etaloninės masės) turi būti ne didesnis kaip 1,75; 2.1.4. įrengtos tik prieš sėdynės kontrolinį tašką montuojamos dviejų ramsčių tipo virtimo apsauginės konstrukcijos, kurioms dėl traktoriaus kontūrų būdinga sumažinta laisvoji erdvė, dėl to jokiomis aplinkybėmis nepatartina kaip nors trukdyti vairavimo vietos prieigos, tačiau tokias konstrukcijas verta išlaikyti (atlenkiamas arba ne) atsižvelgiant į tai, kad jas patogu naudoti.

2.2.

Pripažįstama, kad gali būti tokių traktorių konstrukcijų, pavyzdžiui, specialios miškų ūkio mašinos, kaip antai medvežiai ir medienos tempimo traktoriai, kurioms šis priedas netaikomas.

B1.   STATINIŲ BANDYMŲ PROCEDŪRA

3.   Taisyklės ir nurodymai

3.1.   Išankstinės stiprumo bandymų sąlygos

3.1.1.   Dviejų parengtinių bandymų atlikimas

Apsauginės konstrukcijos stiprumo bandymus galima atlikti tik jei ir šoninio stabilumo bandymo, ir bandymo siekiant nustatyti, ar traktorius nesiverčia kelis kartus paeiliui, rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus (žr. 6.3 paveiksle nurodytą veiksmų tvarką).

3.1.2.   Pasirengimas parengtiniams bandymams

3.1.2.1.   Apsauginė konstrukcija traktoriuje turi būti įrengta taip, kad užtikrintų saugą.

3.1.2.2.   Traktoriuje turi būti sumontuotos didžiausio skersmens, kokį yra nurodęs gamintojas, ir pagal tą skersmenį mažiausio skerspjūvio padangos. Į padangas neturi būti pripilta skystojo balasto ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų rekomenduotąjį lauko darbams.

3.1.2.3.   Turi būti nustatytas siauriausias galinių ratų tarpvėžės plotis; priekinių ratų tarpvėžės plotis turi kuo labiau atitikti galinių ratų tarpvėžę. Jeigu galima nustatyti du priekinių ratų tarpvėžės pločius, kurie vienodu dydžiu skiriasi nuo siauriausio galinių ratų tarpvėžės pločio, iš tų dviejų priekinių ratų tarpvėžės pločių turi būti pasirinktas didesnis.

3.1.2.4.   Visi traktoriaus bakai turi būti pripildyti arba skysčius turi atstoti atitinkamoje vietoje pritvirtintas tokios pat masės svarmuo.

3.1.2.5.   Visi serijinėje gamyboje naudojami priedai prie traktoriaus pritvirtinami įprastoje padėtyje.

3.1.3.   Šoninio stabilumo bandymas

3.1.3.1.   Traktorius, parengtas pagal pirmiau išdėstytus nurodymus, ant horizontalaus paviršiaus pastatomas taip, kad traktoriaus priekinės ašies sukimosi centras arba horizontaliojo sukimosi centras tarp lankstinio rėmo traktoriaus abiejų ašių galėtų laisvai slankioti.

3.1.3.2.   Traktoriaus dalis, standžiai sujungta su ašimi, kuriai tenka daugiau kaip 50 % traktoriaus svorio, pakreipiama keltuvu arba gerve nuolat matuojant posvyrio kampą. Šis kampas turi būti bent 38° tuo metu, kai traktoriaus pusiausvyra, jo ratams liečiant žemę, pasidaro nestabili. Bandymas atliekamas du kartus: pirmą kartą atliekant bandymą traktoriaus vairaratis turi būti iki galo pasuktas į dešinę, o antrą kartą – iki galo į kairę.

3.1.4.   Bandymas siekiant nustatyti, ar traktorius nesiverčia kelis kartus paeiliui

3.1.4.1.   Bendrosios pastabos

Šiuo bandymu nustatoma, ar konstrukcija, įrengta traktoriuje vairuotojui apsaugoti, gali patikimai užtikrinti, kad ant šono apvirtęs traktorius ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, nesiverstų keletą kartų paeiliui (6.4 paveikslas).

Įrodymų, kad apvirtęs traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, galima pateikti naudojant vieną iš dviejų 3.1.4.2 ir 3.1.4.3 punktuose aprašytų metodų.

3.1.4.2.   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, įrodoma atlikus traktoriaus apvirtimo bandymą.

3.1.4.2.1.

Apvirtimo bandymas turi būti atliekamas ant bandomosios nuožulniosios plokštumos, kurios ilgis bent keturi metrai (žr. 6.4 paveikslą). Plokštumos paviršius turi būti padengtas 18 cm storio sluoksniu medžiagos, kurios pagal 1999 m. vasario mėn. standartus ASAE S313.3 ir ASAE EP542, susijusius su kūginiu dirvožemio penetrometru, išmatuotas kūgio įsiskverbimo indeksas yra: arba

3.1.4.2.2.

Traktorius (parengtas taip, kaip aprašyta 3.1.2 punkte) verčiamas į šoną iš rimties padėties. Šiam tikslui bandomosios nuožulniosios plokštumos viršuje traktorius pastatomas taip, kad jo ratai, esantys žemesnėje nuožulniosios plokštumos dalyje, remtųsi į šią plokštumą, o traktoriaus vidurio plokštuma būtų lygiagreti su apybrėžos linijomis. Atsitrenkęs į bandomosios nuožulniosios plokštumos paviršių, traktorius gali pakilti nuo šio paviršiaus atsirėmęs į viršutinį apsauginės konstrukcijos kampą, tačiau neturi verstis dar kartą. Traktorius turi vėl virsti ant to šono, kuriuo pirmą kartą trenkėsi į nuožulniąją plokštumą.

3.1.4.3.   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, įrodoma atlikus skaičiavimą.

3.1.4.3.1.

Siekiant skaičiavimu patikrinti, ar traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, turi būti nustatyti šie būdingieji traktoriaus duomenys (žr. 6.5 paveikslą): B0 (m) Galinės padangos plotis B6 (m) Apsauginės konstrukcijos plotis tarp dešiniojo ir kairiojo smūgio taškų B7 (m) Variklio dangčio plotis D0 (rad) Priekinės ašies svyravimo kampas (nuo pradinės iki galinės padėties) D2 (m) Priekinių padangų aukštis, kai ašiai tenka visa numatyta apkrova D3 (m) Galinių padangų aukštis, kai ašiai tenka visa numatyta apkrova H0 (m) Priekinės ašies sukimosi centro aukštis H1 (m) Sunkio centro aukštis H6 (m) Smūgio taško aukštis H7 (m) Variklio dangčio aukštis L2 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir priekinės ašies L3 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir galinės ašies L6 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (rašomas minuso ženklas, jeigu šis taškas yra prieš sunkio centro plokštumą) L7 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo Mc (kg) Atliekant apskaičiavimus naudojama traktoriaus masė Q (kgm2) Inercijos momentas apie išilginę ašį per sunkio centrą S (m) Galinės tarpvėžės plotis Tarpvėžės pločio S ir padangos pločio B0 suma turi būti didesnė už apsauginės konstrukcijos plotį B6.

3.1.4.3.2.

Atliekant apskaičiavimus galima daryti šias supaprastintas prielaidas: 3.1.4.3.2.1. stovintis traktorius, kurio priekinė ašis yra subalansuota, virsta ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, kai sunkio centras atsiduria tiesiai virš ašies, apie kurią sukasi virstantis traktorius; 3.1.4.3.2.2. ašis, apie kurią sukasi virstantis traktorius, lygiagreti su traktoriaus išilgine ašimi ir eina per žemiau stovinčių priekinio ir galinio ratų sąlyčio su šlaitu paviršių vidurį; 3.1.4.3.2.3. traktorius nuožulniąja plokštuma neslysta į apačią; 3.1.4.3.2.4. smūgis į nuožulniąją plokštumą iš dalies yra tamprusis, o tampros modulis: 3.1.4.3.2.5. įsiskverbimo į nuožulniąją plokštumą gylio ir apsauginės konstrukcijos deformacijos suma: 3.1.4.3.2.6. jokie kiti traktoriaus komponentai į nuožulniąją plokštumą neįsiskverbia.

3.1.4.3.3.

Kompiuterinė programa (BASIC(4)), skirta vyksmui, kai siauros tarpvėžės traktorius, kurio priekinėje dalyje sumontuota virtimo apsauginė konstrukcija, tolydžio arba su pertrūkiais verčiasi šonu, nustatyti, pateikta B4 skirsnyje su 6.1–6.11 pavyzdžiais.

3.1.5.   Matavimo metodai

3.1.5.1.   Horizontalieji atstumai tarp sunkio centro ir galinės (L3) arba priekinės (L2) ašių

Atstumas tarp galinės ir priekinės ašių abiejuose traktoriaus šonuose matuojamas siekiant patikrinti, ar vairuojant nesusidaro vairuojamojo rato posūkio kampas.

Atstumai tarp sunkio centro ir galinės ašies (L3) arba priekinės ašies (L2) apskaičiuojami atsižvelgiant į traktoriaus masės pasiskirstymą tarp galinių ir priekinių ratų.

3.1.5.2.   Galinių (D3) ir priekinių (D2) padangų aukščiai

Matuojamas atstumas nuo padangos aukščiausio taško iki žemės paviršiaus plokštumos (6.5 paveikslas) (taikant tą patį metodą matuojamas priekinių ir galinių padangų minėtas atstumas).

3.1.5.3.   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (L6)

Matuojamas atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (6.6.a, 6.6.b ir 6.6.c paveikslai). Jeigu apsauginė konstrukcija yra prieš sunkio centro plokštumą, prieš išmatuoto atstumo vertę rašomas minuso ženklas (-L6).

3.1.5.4.   Apsauginės konstrukcijos plotis (B6 )

Matuojamas atstumas tarp dešiniajame ir kairiajame vertikaliuosiuose konstrukcijos statramsčiuose esančių smūgio taškų.

Smūgio taškas apibrėžiamas apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, kertančią liniją, kuri brėžiama per viršutinius išorinius priekinių ir galinių padangų taškus (6.7 paveikslas).

3.1.5.5.   Apsauginės konstrukcijos aukštis (H6)

Matuojamas vertikalusis atstumas nuo konstrukcijoje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos.

3.1.5.6.   Variklio dangčio aukštis (H7)

Matuojamas vertikalusis atstumas nuo variklio dangtyje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos.

Smūgio taškas apibrėžiamas variklio dangtį ir apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, einančią per priekinės padangos viršutinius išorinius taškus (6.7 paveikslas). Matuojama iš abiejų variklio dangčio šonų.

3.1.5.7.   Variklio dangčio plotis (B7)

Matuojamas atstumas tarp dviejų pirmiau apibrėžtų variklio dangčio smūgio taškų.

3.1.5.8.   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo (L7)

Matuojamas atstumas nuo pirmiau apibrėžto variklio dangtyje esančio smūgio taško iki sunkio centro.

3.1.5.9.   Priekinės ašies sukimosi centro aukštis (H0)

Vertikalusis atstumas nuo priekinės ašies sukimosi centro iki priekinių padangų ašies centro (H01) įtraukiamas į gamintojo rengiamą techninę ataskaitą ir tikrinamas.

Matuojamas vertikalusis atstumas nuo priekinių padangų ašies centro iki žemės paviršiaus plokštumos (H02) (6.8 paveikslas).

Priekinės ašies sukimosi centro aukštis (H0) – minėtų abiejų verčių suma.

3.1.5.10.   Galinės tarpvėžės plotis (S)

Matuojamas mažiausias galinės tarpvėžės plotis traktoriuje sumontavus didžiausias gamintojo nurodytas padangas (6.9 paveikslas).

3.1.5.11.   Galinės padangos plotis (B0)

Matuojamas atstumas tarp galinės padangos viršutinės dalies išorinės ir vidinės vertikaliųjų plokštumų (6.9 paveikslas).

3.1.5.12.   Priekinės ašies svyravimo kampas (D0)

Didžiausias priekinės ašies pasvirimo nuo horizontaliosios padėties į didžiausią nukrypimo padėtį kampas matuojamas iš abiejų ašies pusių, atsižvelgiant į bet kokį galutinį amortizatorių. Naudojamas didžiausias išmatuotas kampas.

3.1.5.13.   Traktoriaus masė

Traktoriaus masė nustatoma laikantis 1.7.1 punkte nurodytų sąlygų.

3.2.   Apsauginių konstrukcijų ir jų tvirtinimo prie traktorių stiprumo bandymų sąlygos

3.2.1.   Bendrieji reikalavimai

3.2.1.1.   Bandymų tikslai

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs įrenginiai, yra skirti imituoti apkrovoms, kurios veikia apsauginę konstrukciją traktoriui apvirtus. Šie bandymai suteikia galimybę patikrinti apsauginės konstrukcijos ir kiekvieno laikiklio, kuriuo ši konstrukcija pritvirtinama prie traktoriaus, taip pat visų bandymo apkrovą perduodančių traktoriaus dalių stiprumą.

3.2.1.2.   Bandymų metodai

Bandymus galima atlikti laikantis statiniams bandymams arba dinaminiams bandymams nustatytos procedūros (žr. A priedą). Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.2.1.3.   Bendros pasirengimo bandymams taisyklės

3.2.1.3.1.

Apsauginė konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo rekomenduojamu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam yra skirta. Pastaba. Kad būtų atliktas statinis stiprumo bandymas, neprivaloma pristatyti viso traktoriaus, tačiau apsauginė konstrukcija ir traktoriaus dalys, prie kurių ši konstrukcija tvirtinama, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – sąranka).

3.2.1.3.2.

Prie statiniam ir dinaminiam bandymui atlikti surinkto traktoriaus (arba sąrankos) turi būti pritvirtinti visi serijinės gamybos komponentai, kurie gali turėti įtakos apsauginės konstrukcijos stiprumui arba gali būti reikalingi atliekant stiprumo bandymą. Komponentai, kurie laisvojoje erdvėje gali kelti pavojų, taip pat turi būti pritvirtinti prie traktoriaus (ar sąrankos), kad jie galėtų būti apžiūrėti siekiant nustatyti, ar laikomasi 3.2.3 punkte nustatytų priėmimo sąlygų reikalavimų. Turi būti pristatyti visi traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos komponentai, įskaitant apsaugos nuo oro sąlygų poveikio priemones, arba pateikti jų brėžiniai.

3.2.1.3.3.

Atliekant stiprumo bandymus turi būti išmontuoti visi skydai ir nuimamieji nekonstrukciniai komponentai, kad jie nesustiprintų apsauginės konstrukcijos.

3.2.1.3.4.

Turi būti nustatytas toks tarpvėžės plotis, kad atliekant stiprumo bandymus apsauginė konstrukcija, jei įmanoma, nesiremtų į padangas. Jeigu šie bandymai atliekami laikantis statiniam bandymui numatytos procedūros, ratus galima nuimti.

3.2.2.   Bandymai

3.2.2.1.   Bandymų seka pagal statinių bandymų procedūrą

Bandymų seka, nedarant poveikio papildomiems bandymams, nurodytiems 3.3.1.6 ir 3.3.1.7 punktuose:

1)	apkrova konstrukcijos gale (žr. 3.3.1.1 punktą);

2)	gniuždymo konstrukcijos gale bandymas (žr. 3.3.1.4 punktą);

3)	apkrova konstrukcijos priekyje (žr. 3.3.1.2 punktą);

4)	apkrova konstrukcijos šone (žr. 3.3.1.3 punktą);

5)	gniuždymo konstrukcijos priekyje bandymas (žr. 3.3.1.5 punktą);

3.2.2.2.   Bendrieji reikalavimai

3.2.2.2.1.

Jeigu atliekant bandymą kokia nors įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas atliekamas iš naujo.

3.2.2.2 2.

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

3.2.2.2.3.

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

3.2.2.2.4.

Jeigu tarp traktoriaus kėbulo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

3.2.2.2.5.

Pirmam konstrukcijos galinės dalies poveikiui apkrova išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, konstrukcijai nepalankiausiomis sąlygomis patirtų daugybinę apkrovą. Apkrova iš šono ir iš galo veikiama abiejose apsauginės konstrukcijos išilginės vidurio plokštumos pusėse. Apkrova iš priekio veikiama toje pačioje apsauginės konstrukcijos išilginės vidurio plokštumos pusėje, kaip ir veikiant šonine apkrova.

3.2.3.   Priėmimo sąlygos

3.2.3.1.   Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

3.2.3.1.1.

užbaigus kiekvieną bandymo dalį apsauginėje konstrukcijoje neturi būti atsiradę 3.3.2.1 punkte apibrėžtų įtrūkių ar įplėšų arba

3.2.3.1.2.

jeigu atliekant vieną iš gniuždymo bandymų atsiranda esminių įtrūkių ar įplėšų, po gniuždymo, dėl kurio atsirado įtrūkių ar įplėšų, pagal 3.3.1.7 punkto reikalavimus nedelsiant turi būti atliekamas papildomas bandymas;

3.2.3.1.3.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje;

3.2.3.1.4.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 3.3.2.2 punkte;

3.2.3.1.5.

atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją;

3.2.3.1.6.

pagal 3.3.2.4 punktą išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

3.2.3.2.   Neturi būti jokių reikmenų, keliančių pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba dalių ar reikmenų, galinčių, jeigu konstrukcija deformuotųsi, prispausti vairuotoją – pvz., jo koją arba pėdą.

3.2.4.   [Netaikoma]

3.2.5.   Bandymų aparatūra ir įranga

3.2.5.1.   Statinių bandymų įrenginys

3.2.5.1.1.

Statinių bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad apsauginę konstrukciją juo būtų galima veikti jėga arba apkrova.

3.2.5.1.2.

Turi būti pasirūpinta, kad apkrovą būtų galima tolygiai paskirstyti statmenai apkrovos krypčiai ir išilgai sijos, kurios ilgis yra vienas iš tikslių skaičiaus 50 kartotinių nuo 250 iki 700 mm. Standžiosios sijos profilio aukštis turi būti 150 mm. Su apsaugine konstrukcija besiliečiantys sijos kraštai apvalinami ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

3.2.5.1.3.

Atsižvelgiant į apkrovos kryptį, tarpiklį turi būti įmanoma kreipti bet kokiu kampu, kad jis sutaptų su konstrukcijos paviršiumi, kurį veikia apkrova, kai konstrukcija deformuojasi.

3.2.5.1.4.

Jėgos kryptis (nuokrypa nuo horizontalės ir vertikalės): — bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui – ± 2°, — atliekant bandymą, kai konstrukciją veikia apkrova – 10° aukščiau ir 20° žemiau horizontalės. Turi būti siekiama užtikrinti, kad šios nuokrypos būtų kuo mažesnės.

3.2.5.1.5.

Apsauginė konstrukcija turi deformuotis pakankamai lėtai (lėčiau nei 5 mm/s), kad bet kuriuo momentu apkrovą būtų galima laikyti statine.

3.2.5.2.   Konstrukcijos sugertos energijos matavimo aparatūra

3.2.5.2.1.

Siekiant nustatyti konstrukcijos sugertos energijos kiekį brėžiama jėgos ir deformacijos kreivė. Nebūtina jėgos ir deformacijos matuoti tame taške, kuriame konstrukciją veikia apkrova, tačiau jėga ir deformacija matuojamos vienu metu ir išilgai tų pačių linijų.

3.2.5.2.2.

Deformacijos matavimo koordinačių sistemos pradžia turi būti parinkta taip, kad būtų atsižvelgiama tik į konstrukcijos ir (arba) į tam tikrų deformaciją patyrusių traktoriaus dalių sugertą energiją. Neturi būti atsižvelgiama į energiją, sugertą deformuojantis arba pasislenkant traktoriaus įtvirtinimo sistemai.

3.2.5.3.   Traktoriaus tvirtinimo prie pagrindo priemonės

3.2.5.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais, turi būti standžiai sujungti su nelanksčiu pagrindu netoli bandymų įrenginio.

3.2.5.3.2.

Traktorius prie bėgių turi būti tvirtinamas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis (plokštėmis, pleištais, vieliniais lynais, keltuvais ir kt.) taip, kad atliekant bandymus nepasislinktų. Įprastais ilgio matavimo įtaisais per bandymą tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo. Jeigu traktorius pasislenka, visą bandymą reikia atlikti dar kartą, jei deformacijos, į kurią atsižvelgiama brėžiant jėgos ir deformacijos kreivę, matavimo sistema nėra sujungta su traktoriumi.

3.2.5.4.   Gniuždymo įrenginys

6.10 paveiksle parodytu įrenginiu turi būti įmanoma maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliaisias lankstais sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, apsauginę konstrukciją veikti žemyn nukreipta jėga. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.2.5.5.   Kita matavimo aparatūra

Be to, reikalingi šie matavimo įtaisai:

3.2.5.5.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.11 paveikslą);

3.2.5.5.2.

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginės konstrukcijos dalys neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar konstrukcija apsaugojo šią erdvę (3.3.2.2 punktas).

3.3.   Statinių bandymų procedūra

3.3.1.   Apkrovos ir gniuždymo bandymai

3.3.1.1.   Apkrova konstrukcijos gale

3.3.1.1.1.

Apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma. Apkrovos veikimo taškas – ta virtimo apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų atgal (paprastai viršutinis kraštas). Vertikalioji plokštuma, kurioje taikoma apkrova, turi būti vienos šeštosios apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio atstumu į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma. Jeigu ši konstrukcijos dalis yra išlenkta arba išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami konstrukcijos stiprumo nedidinantys pleištai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.1.2.

Sąranka lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.1.1.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi sugerti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

3.3.1.1.4.

Išbandant traktorius su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamąja sėdyne ir vairaračiu), taikoma ta pati formulė.

3.3.1.2.   Apkrova konstrukcijos priekyje

3.3.1.2.1.

Apkrova veikiama horizontaliai vertikalioje plokštumoje, kuri yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma, vienos šeštosios apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio atstumu į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma. Apkrovos veikimo taškas – ta virtimo apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu važiuodamas į priekį traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas). Jeigu ši konstrukcijos dalis yra išlenkta arba išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami konstrukcijos stiprumo nedidinantys pleištai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.2.2.

Sąranka lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.5.3 punkte.

3.3.1.2.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi sugerti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

3.3.1.2.4.

Jeigu traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis iš apskaičiuotų pagal minėtą ar šią formulę: arba

3.3.1.3.   Apkrova konstrukcijos šone

3.3.1.3.1.

Šonine apkrova veikiama horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, statmenoje traktoriaus vidurio plokštumai. Apkrovos veikimo taškas – ta virtimo apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausia pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas).

3.3.1.3.2.

Sąranka lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.5.3 punkte.

3.3.1.3.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi sugerti ne mažesnį energijos kiekį kaip:

3.3.1.3.4.

Jeigu traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), sugeriamas energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, kuris pasirenkamas iš minėtojo arba šio kiekio:

3.3.1.4.   Gniuždymas konstrukcijos gale

Sija turi būti dedama ant galinės (-ių) viršutinės (-ių) konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus vidurio plokštumoje. Veikiama jėga Fv, kai:

Jėga Fv veikiama dar penkias sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį su galine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių.

Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.5.   Gniuždymas konstrukcijos priekyje

Sija dedama skersai priekinės (-ių) viršutinės (-ių) konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus vidurio plokštumoje. Veikiama jėga Fv, kai:

Jėga Fv veikiama dar penkias sekundes po to, kai vizualiai nebeįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis visos gniuždymo jėgos neatlaiko, šia jėga veikiama tol, kol deformavęsis stogas sutampa su plokštuma, jungiančia viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį su priekine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti apvirtusį traktorių.

Tada veikti jėga nustojama, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.6.   Papildomas perkrovos bandymas (6.14–6.16 paveikslai)

Perkrovos bandymas turi būti atliekamas visais atvejais, jeigu per deformacijos, kurią sukelia konstrukcijos sugerta būtinoji energija, paskutinius 5 % jėga sumažėja daugiau kaip 3 % (žr. 6.15 paveikslą).

Atliekant perkrovos bandymą horizontali apkrova laipsniškai kaskart didinama po 5 %, palyginti su pradiniu būtinu pasiekti energijos kiekiu, kol energija maksimaliai padidinama 20 % (žr. 6.16 paveikslą).

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu būtiną pasiekti energijos kiekį kaskart padidinus 5, 10 arba 15 %, jėga mažėja mažiau kaip 3 % energijai padidėjus 5 % ir lieka didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu konstrukcijai sugėrus 20 % papildomos energijos jėga būna didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo metu leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos [apsauginėje konstrukcijoje ]atsirastų papildomų įtrūkių ar įplėšų, į laisvąją erdvę patektų objektų ir (arba) kad laisvoji erdvė nebūtų apsaugota. Tačiau konstrukciją nustojus veikti apkrova, konstrukcija neturi patekti į laisvąją erdvę, ir laisvoji erdvė turi būti visiškai apsaugota.

3.3.1.7.   Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių įtrūkių arba įplėšų, po šio bandymo, kurį atliekant atsirado įtrūkių arba įplėšų, nedelsiant atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, per kurį apsauginė konstrukcija turi būti veikiama 1,2 Fv jėga.

3.3.2.   Atliktini matavimai

3.3.2.1.   Įtrūkiai ir įplėšos

Atlikus kiekvieną bandymą visi konstrukciniai elementai, jungtys ir tvirtinimo sistemos apžiūrimos, ar jose neatsirado įplėšų ir įtrūkių, į smulkius įtrūkius neesminėse dalyse nekreipiama dėmesio.

3.3.2.2.   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija patikrinama siekiant nustatyti, ar kuri nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, jokia laisvosios erdvės dalis neturi būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laisvoji erdvė laikoma atsidūrusia už konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu bet kuri laisvosios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių traktoriui apvirtus į tą pusę, iš kurios jį veikia bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos gamintojo nustatytos mažiausios standartinės įrangos priekinės bei galinės padangos ir mažiausias tarpvėžės plotis.

3.3.2.3.   Galinėje dalyje sumontuotos nelanksčiosios atramos bandymai

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, traktoriui apvirtus ant šono arba atgal, ši atrama laikoma apsaugine priemone. Ši už vairuotojo sėdynės sumontuota nelanksčioji atrama turi nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę atlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį, kai:

ir jėga veikia statmenai viršutinei rėmo daliai, traktoriaus vidurinėje plokštumoje. Pradinis jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus lygiagretę, kaip parodyta 6.12 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.13 paveikslą).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

3.3.2.4.   Tamprioji deformacija apkrova veikiant apsauginės konstrukcijos šoną

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško vertikalioje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tamprioji deformacija matuojama bet kokiu įtaisu, panašiu į pavaizduotąjį 6.11 paveiksle.

3.3.2.5.   Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma virtimo apsauginės konstrukcijos pagrindinių elementų padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį tašką.

3.4.   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.4.1.   [Netaikoma]

3.4.2.   Techninių reikalavimų atitikties išplėtimas

Iš dalies pakeitus traktoriaus ar apsauginės konstrukcijos technines ypatybes arba apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodą, jeigu 3.1.3 ir 3.1.4 punktuose apibrėžtų traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos parengtinių šoninio stabilumo bandymų ir bandymų, siekiant nustatyti, ar traktorius nesiverčia kelis kartus paeiliui, rezultatai atitinka reikalavimus ir jeigu 3.3.2.3 punkte aprašyta galinė nelanksčioji atrama, jeigu įrengta, buvo išbandyta pagal šioje dalyje (išskyrus 3.4.2.2.4 punktą) aprašytą procedūrą, pradinį bandymą atlikusi bandymų stotis techninių reikalavimų atitikties išplėtimo protokolą gali išduoti toliau nurodytais atvejais.

3.4.2.1.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Kiekvieno modelio traktorių smūginių ar apkrovos ir gniuždymo bandymų atlikti nereikia, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.4.2.1.1–3.4.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas:

3.4.2.1.1.

konstrukcija (įskaitant galinę nelanksčiąją atramą) yra tapati išbandytajai;

3.4.2.1.2.

būtinas pasiekti energijos kiekis yra ne daugiau kaip 5 % didesnis už pradiniam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį;

3.4.2.1.3.

tvirtinimo metodas ir traktoriaus komponentai, prie kurių tvirtinama, yra tapatūs;

3.4.2.1.4.

visi apsauginei konstrukcijai atramą galintys užtikrinti komponentai, pvz., purvasaugiai ir variklio dangtis, yra tapatūs;

3.4.2.1.5.

sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys, taip pat santykinė apsauginės konstrukcijos padėtis traktoriuje yra tokie, kad atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išliktų deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje (tikrinant atitiktį šiam reikalavimui naudojamas tas pats laisvosios erdvės atskaitos taškas, pvz., sėdynės atskaitos taškas [SAT] arba sėdynės kontrolinis taškas [SKT], kuris nurodytas pradinio bandymo protokole).

3.4.2.2.   Konstrukcijos bandymo rezultatų taikymo išplėtimas pakeistų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra turi būti taikoma, jeigu nesilaikoma 3.4.2.1 punkto nuostatų, tačiau jos negalima taikyti, jeigu pasirenkamas kitu principu pagrįstas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas (pvz., guminės atramos pakeičiamos pakabos įtaisu):

3.4.2.2.1.

pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens montavimo plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su kitoje vietoje esančiu SKT įrengimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinama, ar atliekant visus bandymus nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė(s) išlieka deformuotos konstrukcijos apsaugomoje erdvėje);

3.4.2.2.2.

pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pradinio bandymo rezultatams, tačiau dėl jų nekyla abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., konstrukcinio komponento pakeitimas, apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodo pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą, o bandymo rezultatai turi būti įtraukti į taikymo išplėtimo protokolą. Šiam tipo taikymo išplėtimui nustatomi šie apribojimai: 3.4.2.2.2.1. neatlikus tinkamumo bandymo leidžiama priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.4.2.2.2.2. išplečiant taikymą tinkamumo bandymo rezultatai galios tik tada, jeigu bus laikomasi visų šiame priede nustatytų priėmimo sąlygų ir — jeigu po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo pradinio bandymo protokole nurodytos po kiekvieno smūginio bandymo išmatuotos deformacijos skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (jeigu atliekami dinaminiai bandymai); — jeigu jėga, išmatuota užtikrinus būtiną pasiekti energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo jėgos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pradinis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % ir deformacija, išmatuota(4) užtikrinus būtiną pasiekti energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo deformacijos, išmatuotos užtikrinus pradinio bandymo protokole nurodytą būtiną pasiekti energijos lygį, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (atliekant statinius bandymus); 3.4.2.2.2.3. į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti kelis apsauginių konstrukcijų pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau viename taikymo išplėtimo protokole leidžiama priimti tik vieną tinkamumo bandymą. Pasirinktys, kurios nebuvo išbandytos, turi būti aprašytos specialiame taikymo išplėtimo protokolo skirsnyje.

3.4.2.2.3.

Gamintojo nurodytas apsauginės konstrukcijos, kuri jau buvo išbandyta, etaloninės masės padidinimas Jeigu gamintojas pageidauja, kad būtų išlaikytas tas pats patvirtinimo numeris, taikymo išplėtimo protokolą galima išduoti atlikus tinkamumo bandymą (tokiu atveju netaikomos 3.4.2.2.2.2 punkte nurodytos ± 7 % ribinės vertės).

3.4.2.2.4.

Galinės nelanksčiosios atramos pakeitimas arba naujos galinės nelanksčiosios atramos sumontavimas Turi būti patikrinta, ar atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išlieka deformuotos konstrukcijos saugomoje erdvėje (tikrinant atsižvelgiama į naują ar šiek tiek pakeistą galinę nelanksčiąją atramą). Galinės nelanksčiosios atramos tinkamumas patvirtinamas atliekant 3.3.2.3 punkte aprašytą bandymą, o jo rezultatai įtraukiami į taikymo išplėtimo protokolą.

3.5.   [Netaikoma]

3.6.   Apsauginių konstrukcijų eksploataciniai parametrai šaltu oru

3.6.1.   Jeigu teigiama, kad apsauginė konstrukcija turi savybių, dėl kurių yra atspari trapėjimui šaltu oru, gamintojas turi pateikti išsamios informacijos, o ji įtraukiama į protokolą.

3.6.2.   Šiais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemoje temperatūroje. Sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemoje darbinėje temperatūroje šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, siūloma laikytis šių būtiniausių medžiagų reikalavimų.

3.6.2.1.   Varžtai ir veržlės, kuriomis apsauginė konstrukcija priveržiama prie traktoriaus ir kuriomis suveržiamos apsauginės konstrukcijos konstrukcinės dalys, turi pasižymėti tinkamai kontroliuojamomis atsparumo žemos temperatūros poveikiui savybėmis.

3.6.2.2.   Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcinius elementus ir atramas, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nustatyta 3.6.2.3 punkte.

3.6.2.3.   Plieno gaminių, iš kurių gaminami konstrukciniai apsauginės konstrukcijos elementai, medžiaga turi būti kontroliuojamo tąsumo ir atitikti būtiniausius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūginės energijos reikalavimus, kaip nurodyta 6.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodomos pagal standartą ISO 630:1995.

Plonesnis kaip 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, laikomas atitinkančiu minėtą reikalavimą.

Ne plieninių apsauginės konstrukcijos konstrukcinių elementų atsparumas smūgiui žemoje temperatūroje turi būti lygiavertis plieno atsparumui.

3.6.2.4.   Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūginės energijos reikalavimų, bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią iš 6.1 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.6.2.5.   Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai atliekami pagal procedūrą, nurodytą ASTM A 370-1979, išskyrus dėl bandinio dydžių, kurie turi atitikti 6.1 lentelėje nurodytus matmenis.

3.6.2.6.   Užuot taikius šią procedūrą, galima naudoti ramiastingį ar pusiau ramiastingį plieną, dėl kurio turi būti pateikta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodomos pagal standartą ISO 630:1995, Amd 1:2003.

3.6.2.7.   Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinio ar tos medžiagos, kuri bus naudojama konstrukcinėms dalims, dar nepradėjus medžiagos formuoti ar virinti, kad ji būtų tinkama apsauginei konstrukcijai. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinio ar konstrukcinių dalių turi būti imami iš tos ruošinio ar dalies atkarpos, kurios matmenys didžiausi ir kurioje nėra suvirinimo siūlių, vidurio.

6.1 lentelė

Mažiausia smūgio energija atliekant bandinių su V įpjova Šarpio bandymą

Bandinio dydis	Energija esant	Energija esant
	– 30 °C	– 20 °C
mm	J	J (2)
10 × 10 (1)	11	27,5
10 × 9	10	25
10 × 8	9,5	24
10 × 7,5 (1)	9,5	24
10 × 7	9	22,5
10 × 6,7	8,5	21
10 × 6	8	20
10 × 5 (1)	7,5	19
10 × 4	7	17,5
10 × 3,5	6	15
10 × 3	6	15
10 × 2,5 (1)	5,5	14

3.7.   [Netaikoma]

6.1 paveikslas

Laisvoji erdvė

(Matmenys, mm)

6.1.a paveikslas Vaizdas iš šono Atskaitos plokštumos pjūvis	6.1.b paveikslas Vaizdas iš galo
6.1.c paveikslas Vaizdas iš viršaus

1– atskaitos linija

2– sėdynės kontrolinis taškas

3– atskaitos plokštuma

6.2 paveikslas

Traktorių su apsukamąja sėdyne ir vairaračiu laisvoji erdvė

6.3 paveikslas

Veiksmų tvarka, skirta nustatyti, ar traktorius su priekyje sumontuota virtimo apsaugine konstrukcija į šoną verčiasi keletą kartų iš eilės

B2 versija: smūgio į virtimo apsauginę konstrukciją taškas yra arti išilginės nestabiliosios pusiausvyros taško

B3 versija: smūgio į virtimo apsauginę konstrukciją taškas yra prieš išilginės nestabiliosios pusiausvyros tašką

6.4 paveikslas

Traktoriaus atsparumo apvirtimui bandymų įrenginys, kurio nuolydis 1:1,5

6.5 paveikslas

Duomenys, būtini traktoriaus virtimui apskaičiuoti, kai virsdamas traktorius gali suktis apie

6.6.a, 6.6.b, 6.6.c paveikslai

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (L6)

6.7 paveikslas

Smūgio taškų nustatymas apsauginės konstrukcijos pločiui (B6) ir variklio dangčio aukščiui išmatuoti (H7)

6.8 paveikslas

Priekinės ašies sukimosi centro aukštis (H0)

6.9 paveikslas

Galinės ašies tarpvėžės plotis (S) ir galinės padangos plotis (B0)

6.10 paveikslas

Traktoriaus gniuždymo įrenginio pavyzdys

6.11 paveikslas

Tampriosios deformacijos matavimo įtaiso pavyzdys

1– liekamoji deformacija

2– tamprioji deformacija

3– visuminė deformacija (liekamoji + tamprioji deformacijos)

6.12 paveikslas

Modeliuojamoji žemės paviršiaus linija

6.13 paveikslas

Mažiausias galinės nelanksčiosios atramos plotis

6.14 paveikslas

Jėgos ir deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo atlikti nereikia

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D’ atžvilgiu

2.	Perkrovos bandymo atlikti nereikia, jeigu Fa ≤ 1,03 F’

6.15 paveikslas

Jėgos ir deformacijos kreivė

Būtina atlikti perkrovos bandymą

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D’ atžvilgiu

2.	Perkrovos bandymą atlikti būtina, nes Fa > 1,03 F’

3.	Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, nes Fb > 0,97F’ ir Fb > 0,8Fmaks.

6.16 paveikslas

Jėgos ir deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas

Pastabos.

1.	Nustatoma Fa padėtis 0,95 D’ atžvilgiu

2.	Perkrovos bandymą atlikti būtina, nes Fa > 1,03 F’

3.	Fb < 0,97 F’, todėl būtina toliau didinti perkrovą

4.	Fc < 0,97 Fb, todėl būtina toliau didinti perkrovą

5.	Fd < 0,97 Fc, todėl būtina toliau didinti perkrovą

6.	Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu Fe > 0,8 Fmaks.

7.	Neatitiktis bet kuriame etape, jeigu apkrova tampa mažesnė nei 0,8 Fmaks.

B2.   ALTERNATYVI DINAMINIŲ BANDYMŲ PROCEDŪRA

Šiame skirsnyje išdėstoma dinaminių bandymų procedūra, alternatyvi statinių bandymų procedūrai, nurodyta B1 skirsnyje.

4.   Taisyklės ir nurodymai

4.1.   Išankstinės stiprumo bandymų sąlygos

Žr. statinių bandymų reikalavimus.

4.2.   Apsauginių konstrukcijų ir jų tvirtinimo prie traktorių stiprumo bandymų sąlygos

4.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Žr. statinių bandymų reikalavimus.

4.2.2.   Bandymai

4.2.2.1.   Bandymų seka pagal dinaminę procedūrą

Bandymų seka, nedarant poveikio papildomiems bandymams, nurodytiems 4.3.1.6 ir 4.3.1.7 punktuose:

1)	smūgis į konstrukcijos galą (žr. 4.3.1.1 punktą);

2)	gniuždymo konstrukcijos gale bandymas (žr. 4.3.1.4 punktą);

3)	smūgis į konstrukcijos priekį (žr. 4.3.1.2 punktą);

4)	smūgis į konstrukcijos šoną (žr. 4.3.1.3 punktą);

5)	gniuždymo konstrukcijos priekyje bandymas (žr. 4.3.1.5 punktą);

4.2.2.2.   Bendrieji reikalavimai

4.2.2.2.1.

Jeigu atliekant bandymą kokia nors įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas turi būti atliekamas iš naujo.

4.2.2.2.2.

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

4.2.2.2.3.

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

4.2.2.2.4.

Jeigu tarp traktoriaus kėbulo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

4.2.2.2.5.

Pirmam konstrukcijos galinės dalies smūginiam poveikiui išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, konstrukcijai nepalankiausiomis sąlygomis patirtų daugybinius smūgius ar apkrovą. Iš šono ir iš galo smūgiuojama abiejose apsauginės konstrukcijos išilginės vidurio plokštumos pusėse. Iš priekio smūgiuojama į tą pačią apsauginės konstrukcijos išilginės vidurio plokštumos pusę, kaip ir smūgiuojant iš šono.

4.2.3.   Priėmimo sąlygos

4.2.3.1.   Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas:

4.2.3.1.1.

užbaigus kiekvieną bandymo dalį apsauginėje konstrukcijoje neturi būti atsiradę 4.3.2.1 punkte apibrėžtų įtrūkių ar įplėšų arba

4.2.3.1.2.

jeigu atliekant vieną iš bandymų atsiranda esminių įtrūkių ar įplėšų, po smūginio ar gniuždymo bandymo, per kurį atsirado įtrūkių ar įplėšų, nedelsiant atliekamas papildomas bandymas, kaip apibrėžta 4.3.1.6 ar 4.3.1.7 punktuose;

4.2.3.1.3.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje;

4.2.3.1.4.

atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 4.3.2.2 punkte;

4.2.3.1.5.

atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją;

4.2.3.1.6.

pagal 4.3.2.4 punktą išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

4.2.3.2.   Neturi būti jokių reikmenų, keliančių pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba dalių ar reikmenų, galinčių, jeigu konstrukcija deformuotųsi, prispausti vairuotoją – pvz., jo koją arba pėdą.

4.2.4.   [Netaikoma]

4.2.5.   Dinaminių bandymų aparatūra ir įranga

4.2.5.1.   Švytuoklinis smogtuvas

4.2.5.1.1.

Smogtuvas dviem grandinėmis arba vieliniais lynais kabinamas prie atramos taškų, esančių ne žemiau kaip 6 m virš žemės. Turi būti numatytos priemonės, kad smogtuvo pakabinimo aukštį ir smogtuvo bei tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampą būtų galima reguliuoti atskirai.

4.2.5.1.2.

Švytuoklinio smogtuvo masė turi būti 2 000 ± 20 kg (be grandinių arba vielinių lynų masės, kurių pačių masė neturi būti didesnė kaip 100 kg). Smogiamojo paviršiaus kraštinių ilgis turi būti 680 ± 20 mm (žr. 6.26 paveikslą). Smogtuvas užpildo pripildomas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus ir sutaptų su geometriniu gretasienio centru.

4.2.5.1.3.

Gretasienis turi būti sujungtas su sistema, atitraukiančia jį atgal akimirkinio paleidimo mechanizmu, kuris suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad paleidus švytuoklinį smogtuvą gretasienis nesvyruotų apie savo horizontaliąją ašį, statmeną smogtuvo svyravimo plokštumai.

4.2.5.2.   Smogtuvo atramos

Smogtuvo atramos taškai turi būti standžiai įtvirtinti taip, kad bet kuria kryptimi pasislinktų ne daugiau kaip 1 % to aukščio, iš kurio paleidžiamas smogtuvas.

4.2.5.3.   Tvirtinimas lynais

4.2.5.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais (žr. 6.23, 6.24 ir 6.25 paveikslus), turi būti standžiai sujungti su nelanksčiu smogtuvo pagrindu.

4.2.5.3.2.

Traktorius prie bėgių tvirtinamas vieliniais 6 × 19 apvalių vijų su pluošto šerdimi lynais, kurie atitinka standarto ISO 2408:2004 reikalavimus ir kurių vardinis skersmuo 13 mm. Metalinių vijų didžiausias tempiamasis stipris turi būti 1 770 MPa.

4.2.5.3.3.

Lankstinio rėmo traktorių pagrindinis sukimosi centras atliekant visus bandymus, jeigu reikia, turi būti paremtas pasparomis ir įtvirtintas lynais. Atliekant šoninio smūgio bandymą, lankstinio rėmo sukimosi centras taip pat paremiamas paspara iš priešingos smūgiui pusės. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai gali nebūti vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tinkamai pritvirtinti vielinius lynus.

4.2.5.4.   Rato paspara ir sija

4.2.5.4.1.

Atliekant smūginius bandymus (žr. 6.27, 6.28 ir 6.29 paveikslus) ratai paremiami spygliuočių medienos kvadratine 150 mm sija.

4.2.5.4.2.

Atliekant šoninio smūgio bandymus iš smūgio krypčiai priešingos pusės prie grindų tvirtinama spygliuočių medienos sija ir įremiama į ratlankį (žr. 6.29 paveikslą).

4.2.5.5.   Lankstinio rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo lynai

4.2.5.5.1.

Atliekant bandymus su lankstinio rėmo traktoriais turi būti naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo lynai. Šiomis pasparomis ir lynais siekiama užtikrinti, kad traktoriaus dalis, prie kurios tvirtinama apsauginė konstrukcija, būtų tokia pat standi kaip ir rėminių traktorių.

4.2.5.5.2.

Papildoma konkreti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų informacija pateikta 4.3.1 punkte.

4.2.5.6.   Padangų slėgis ir deformacija

4.2.5.6.1.

Į traktoriaus padangas neturi būti pripilta skystojo balasto ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų nurodytąjį traktoriaus gamintojo, kai traktorius naudojamas lauko darbams.

4.2.5.6.2.

Tvirtinimo lynai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtempti taip, kad padangų deformacija būtų lygi 12 % padangos profilio aukščio (atstumas nuo žemės paviršiaus iki ratlankio žemiausio taško) prieš įtempiant lynus.

4.2.5.7.   Gniuždymo įrenginys

6.10 paveiksle parodytu įrenginiu turi būti įmanoma maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliaisiais lankstais sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, apsauginę konstrukciją veikti žemyn nukreipta jėga. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

4.2.5.8.   Matavimo aparatūra

Reikalinga ši matavimo aparatūra:

4.2.5.8.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.11 paveikslą);

4.2.5.8.2.

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginė konstrukcija neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar ši erdvė buvo apsaugota apsauginės konstrukcijos (žr. 4.3.2.2 punktą);

4.3.   Dinaminių bandymų procedūra

4.3.1.   Smūginiai ir gniuždymo bandymai

4.3.1.1.   Smūgis į galinę konstrukcijos dalį

4.3.1.1.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma A sudaro lygų M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, nebent deformacijos metu apsauginė konstrukcija smūgio taške sudaro didesnį kampą su vertikale. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama sureguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu būtų lygiagretus su apsaugine konstrukcija, o tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Smogtuvo kabinimo aukštis reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas prie smūgio taško nesisuktų. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų atgal (paprastai viršutinis kraštas). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma. Jeigu šiame taške konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, turi būti naudojami konstrukcijos stiprumo nedidinantys pleištai, kad į ją būtų galima smūgiuoti.

4.3.1.1.2.

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų ašių kiekvieno galo, išdėstytais kaip parodyta 6.27 paveiksle. Priekinis ir galinis lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų mažesnį nei 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad abiejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka švytuoklinio smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 4.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus prieš galinius ratus įspraudžiama atraminė sija ir pritvirtinama prie pagrindo.

4.3.1.1.3.

Jeigu traktorius yra lankstinio rėmo, rėmo sukimosi taškas turi būti papildomai paremiamas medine bent 100 mm kvadratine trinkele ir lynais stipriai pritvirtinamas prie pagrindo.

4.3.1.1.4.

Švytuoklinis smogtuvas turi būti atitraukiamas atgal taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško aukščio būtų išreiškiamas viena iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad atsitrenktų į apsauginę konstrukciją.

4.3.1.1.5.

Išbandant traktorius su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamąja sėdyne ir vairaračiu), taikoma ta pati formulė.

4.3.1.2.   Smūgis į priekinę konstrukcijos dalį

4.3.1.2.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma A sudaro lygų M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, nebent deformacijos metu apsauginė konstrukcija smūgio taške sudaro didesnį kampą su vertikale. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama sureguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu būtų lygiagretus su apsaugine konstrukcija, o tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Švytuoklinio smogtuvo kabinimo aukštis reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas prie smūgio taško nesisuktų. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu į priekį važiuojantis traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir yra lygiagreti su traktoriaus vidurio plokštuma. Jeigu šiame taške konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, turi būti naudojami konstrukcijos stiprumo nedidinantys pleištai, kad į ją būtų galima smūgiuoti.

4.3.1.2.2.

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų ašių kiekvieno galo, išdėstytais kaip parodyta 6.28 paveiksle. Priekinis ir galinis lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų mažesnį nei 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad abiejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka švytuoklinio smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 4.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus už galinių ratų įspraudžiama atraminė sija ir pritvirtinama prie pagrindo.

4.3.1.2.3.

Jeigu traktorius yra lankstinio rėmo, rėmo sukimosi taškas turi būti papildomai paremiamas medine bent 100 mm kvadratine trinkele ir lynais stipriai pritvirtinamas prie pagrindo.

4.3.1.2.4.

Švytuoklinis smogtuvas turi būti atitrauktas atgal taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško aukščio būtų išreiškiamas viena iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad atsitrenktų į apsauginę konstrukciją.

4.3.1.2.5.

Jeigu traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), pasirenkama didesnioji aukščio vertė iš dviejų apskaičiuotųjų pagal pirmiau pateiktą ar šią formulę: arba

4.3.1.3.   Smūgis į konstrukcijos šoną

4.3.1.3.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra vertikalūs, nebent deformacijos metu apsauginė konstrukcija smūgio taške sudaro mažesnį nei 20° kampą su vertikale. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama su reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu būtų lygiagretus su apsaugine konstrukcija, o tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai smūgiuojant išliktų vertikalūs. Švytuoklinio smogtuvo kabinimo aukštis reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas prie smūgio taško nesisuktų. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji atsitrenktų į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną.

4.3.1.3.2.

Traktoriaus ratai toje pusėje, į kurią turi būti smogiama, vieliniais lynais, perkištais per atitinkamus priekinės ir galinės ašių galus, turi būti pritvirtinti prie pagrindo. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų 4.2.5.6.2 punkte nurodytas vertes. Įtempus vielinius lynus, ant pagrindo iš priešingos pusės nei ta, į kurią turi būti smogiama, į padangas įremiama atraminė sija ir pritvirtinama prie pagrindo. Gali tekti naudoti dvi sijas arba pleištus, jeigu priekinių ir galinių padangų išoriniai kraštai nėra toje pačioje vertikalioje plokštumoje. Į rato, kuris yra priešingoje smūgio taškui pusėje ir kuriam tenka didžiausia apkrova, ratlankį tvirtai įremiama paspara, kaip parodyta 6.29 paveiksle, ir pritvirtinama prie pagrindo. Pasparos ilgis turi būti toks, kad įremta į ratlankį ji sudarytų 30 ± 3° kampą su pagrindu. Be to, pasparos storis, jeigu įmanoma, turi būti 20–25 kartus mažesnis už jos ilgį ir 2–3 kartus mažesnis už jos plotį. Abiejų pasparos galų forma turi būti tokia, kaip parodyta 6.29 paveiksle.

4.3.1.3.3.

Jeigu traktorius yra lankstinio rėmo, rėmo sukimosi taškas turi būti papildomai paremiamas medine bent 100 mm kvadratine trinkele, o iš šono – į pasparą panašiu įtaisu, kuris įremiamas į galinį ratą, kaip nurodyta 4.3.1.3.2 punkte. Tada šis lankstinio rėmo sukimosi taškas lynais stipriai pritvirtinamas prie pagrindo.

4.3.1.3.4.

Švytuoklinis smogtuvas turi būti atitraukiamas atgal taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško aukščio būtų išreiškiamas viena iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

4.3.1.3.5.

Jeigu traktoriuje įrengta pritaikomoji vairuotojo vieta, naudojama didesnioji aukščio vertė, apskaičiuota pagal minėtąsias ar šias formules: traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad atsitrenktų į apsauginę konstrukciją.

4.3.1.4.   Gniuždymas konstrukcijos gale

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms B1 skirsnio 3.3.1.4 punkte.

4.3.1.5.   Gniuždymas konstrukcijos priekyje

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms B1 skirsnio 3.3.1.5 punkte.

4.3.1.6.   Papildomi smūginiai bandymai

Jeigu atliekant smūginį bandymą atsiranda įtrūkių arba įplėšų, kurių negalima nepaisyti, po smūginio bandymo, kurį atliekant atsirado šie įtrūkiai ar įplėšos, nedelsiant turi būti atliekamas kitas panašus bandymas, kurį atliekant naudojama ši kritimo aukščio vertė:

„a“ yra liekamosios deformacijos (Dp) ir tampriosios deformacijos (De) santykis:

išmatuotas smūgio taške. Papildoma liekamoji deformacija, kurią sukelia antrasis smūgis, turi būti ne didesnė kaip 30 % liekamosios deformacijos, kurią sukėlė pirmasis smūgis.

Kad būtų įmanoma atlikti papildomą bandymą, privaloma išmatuoti visų smūginių bandymų tampriąją deformaciją.

4.3.1.7.   Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių įtrūkių arba įplėšų, po bandymo, kurį atliekant atsirado įtrūkių arba įplėšų, nedelsiant atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, per kurį turi būti naudojama 1,2 Fv jėga.

4.3.2.   Atliktini matavimai

4.3.2.1.   Įtrūkiai ir įplėšos

Atlikus kiekvieną bandymą visi konstrukciniai elementai, jungtys ir tvirtinimo sistemos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado įplėšų ar įtrūkių; į smulkius įtrūkius neesminėse dalyse nekreipiama dėmesio.

Į smogtuvo briaunų padarytas įplėšas neatsižvelgiama.

4.3.2.2.   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kuri nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, jokia laisvosios erdvės dalis neturi būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laisvoji erdvė laikoma atsidūrusia už konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu bet kuri laisvosios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių traktoriui apvirtus į tą pusę, iš kurios jį veikia bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos gamintojo nustatytos mažiausios standartinės įrangos priekinės bei galinės padangos ir mažiausias tarpvėžės plotis.

4.3.2.3.   Galinėje traktoriaus dalyje sumontuotos nelanksčiosios atramos bandymai

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, traktoriui apvirtus ant šono arba atgal, ši atrama laikoma apsaugine priemone. Ši už vairuotojo sėdynės sumontuota nelanksčioji atrama turi nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę atlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį, kai:

ir jėga veikia statmenai viršutinei rėmo daliai, traktoriaus vidurinėje plokštumoje. Pradinis jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus lygiagretę, kaip parodyta 6.12 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.13 paveikslą).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

4.3.2.4.   Tamprioji deformacija (smogiant į apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av ) mm virš sėdynės kontrolinio taško, per smūgio tašką einančioje vertikalioje plokštumoje Tamprioji deformacija matuojama bet kokiu įtaisu, panašiu į parodytąjį 6.11 paveiksle.

4.3.2.5.   Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija registruojama po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiuo tikslu prieš pradedant bandymą nustatoma virtimo apsauginės konstrukcijos pagrindinių elementų padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį tašką.

4.4.   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Visos nuostatos tapačios šio priedo B1 skirsnio 3.4 punkto nuostatoms.

4.5.   [Netaikoma]

4.6.   Apsauginių konstrukcijų eksploataciniai parametrai šaltu oru

Visos nuostatos tapačios šio priedo B1 skirsnio 3.6 punkto nuostatoms.

4.7.   [Netaikoma]

6.26 paveikslas

Švytuoklinis smogtuvas ir jo pakabinimo grandinės arba vieliniai lynai

6.27 paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš galo)

6.28 paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš priekio)

6.29 paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš šono)

B3.   SULANKSTOMŲJŲ VIRTIMO APSAUGINIŲ KONSTRUKCIJŲ VEIKSMINGUMO REIKALAVIMAI

5.1.   Taikymo sritis

Šios procedūros atveju numatomi būtiniausi priekyje montuojamų sulankstomųjų virtimo apsauginių konstrukcijų veiksmingumo ir bandymų reikalavimai.

5.2.   Veiksmingumo bandymuose vartojamų terminų paaiškinimas

5.2.1.

rankinė sulankstomoji virtimo apsauginė konstrukcija – priekyje sumontuota dviejų ramsčių apsauginė konstrukcija, kurią pakelia ir nuleidžia pats operatorius (procesas gali būti iš dalies automatizuotas);

5.2.2.

automatinė sulankstomoji virtimo apsauginė konstrukcija – priekyje sumontuota dviejų ramsčių apsauginė konstrukcija, kuri pakeliama ir nuleidžiama visiškai automatiškai;

5.2.3.

fiksavimo sistema – įtaisas pakeltai arba nuleistai virtimo apsauginei konstrukcijai fiksuoti ranka arba automatiškai;

5.2.4.

suėmimo vieta – gamintojo apibrėžta virtimo apsauginės konstrukcijos dalis ir (arba) prie virtimo apsauginės konstrukcijos primontuota papildoma rankena, kuria naudodamasis operatorius gali konstrukciją pakelti arba nuleisti;

5.2.5.

prieinama suėmimo vietos dalis – vieta, kurioje pakeliama arba nuleidžiama virtimo apsauginė konstrukcija yra valdoma operatoriaus. Ši vieta apibrėžiama atsižvelgiant į suėmimo vietos skerspjūvių geometrinį centrą;

5.2.6.

suspaudimo vieta – pavojinga vieta, kurioje viena kitos arba nejudamų dalių atžvilgiu judančios dalys gali suspausti žmogų ar tam tikras jo kūno dalis;

5.2.7.

nupjovimo vieta – pavojinga vieta, kurioje išilgai viena kitos arba išilgai kitų dalių judančios dalys gali suspausti žmogų ar tam tikras jo kūno dalis arba jas nupjauti.

5.3.   Rankinės sulankstomosios virtimo apsauginės konstrukcijos

5.3.1.   Išankstinės bandymų sąlygos

Rankinis valdymas atliekamas stovinčio operatorius vieną ar kelis kartus suėmus statramsčio suėmimo vietą. Ši vieta turi būti suprojektuota be aštrių briaunų, aštrių kampų ir šiurkščių paviršių, galinčių sužeisti operatorių.

Suėmimo vieta turi būti aiškiai ir pastoviai pažymėta (6.20 paveikslas).

Ši vieta galėtų būti vienoje arba abiejose traktoriaus pusėse ir galėtų būti statramsčio arba papildomų rankenų konstrukcinė dalis. Ranka pakeliant ar nuleidžiant statramstį, šioje suėmimo vietoje operatoriui neturi kilti nupjovimo, suspaudimo arba nevaldomo judėjimo pavojaus (papildomas reikalavimas).

Trys prieinamos zonos esant skirtingai leidžiamos jėgos vertei yra apibrėžtos atsižvelgiant į horizontalią žemės paviršiaus plokštumą ir vertikalias plokštumas, liečiančias išorines traktoriaus dalis, kurios riboja operatoriaus padėtį arba poslinkį (6.21 paveikslas).

I zona: komforto zona

II zona: zona, prieinama operatoriui nepasilenkus

III zona: zona, prieinama operatoriui pasilenkus

Operatoriaus padėtį ir judėjimą riboja kliūtys. Tai traktoriaus dalys, kurios yra apibrėžtos vertikalių plokštumų, liečiančių išorinius kliūties kraštus.

Jeigu, ranka valdant statramstį, operatoriui reikia pajudinti pėdą, poslinkis leidžiamas su statramsčio trajektorija lygiagrečioje plokštumoje arba tik dar vienoje su ankstesne plokštuma lygiagrečioje plokštumoje, kad būtų įveikta kliūtis. Bendru poslinkiu laikomas su statramsčio trajektorija lygiagrečių ir jai statmenų tiesių derinys. Vertikalus poslinkis yra priimtinas, jei operatorius priartėja prie statramsčio. Prieinama vieta laikoma skirtingų prieinamų zonų apybrėža (6.22 paveikslas).

Traktoriuje turi būti sumontuotos didžiausio skersmens, kokį yra nurodęs gamintojas, ir pagal tą skersmenį mažiausio skerspjūvio padangos. Padangos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų rekomenduotąjį lauko darbams.

Turi būti nustatytas mažiausias galinių ratų tarpvėžės plotis; priekinių ratų tarpvėžės plotis turi kuo labiau atitikti galinių ratų tarpvėžę. Jeigu galima nustatyti du priekinių ratų tarpvėžės pločius, kurie vienodu dydžiu skiriasi nuo mažiausio galinių ratų tarpvėžės pločio, iš tų dviejų priekinių ratų tarpvėžės pločių turi būti pasirinktas didesnis.

5.3.2.   Bandymo procedūra

Bandymo tikslas – išmatuoti jėgą, reikalingą statramsčiui pakelti arba nuleisti. Bandymas atliekamas statinėmis sąlygomis: iš pradžių statramstis neturi judėti. Kiekvienas jėgos, kurios reikia statramsčiui pakelti arba nuleisti, matavimas atliekamas statramsčio trajektorijos liestinės ir suėmimo vietos skerspjūvių geometrinio centro kirtimo kryptimi.

Suėmimo vieta laikoma prieinama, jeigu yra prieinamose zonose arba skirtingų prieinamų zonų apybrėžoje (6.23 paveikslas).

Jėga, reikalinga statramsčiui pakelti ir nuleisti, matuojama skirtinguose taškuose, kurie yra prieinamoje suėmimo vietos dalyje (6.24 paveikslas).

Pirmas matavimas atliekamas tolimiausiame prieinamos suėmimo vietos dalies taške, kai statramstis yra visiškai nuleistas (taškas A). Antrasis apibrėžiamas pagal taško A padėtį statramsčiui pasisukus aukštyn iki prieinamos suėmimo vietos dalies viršaus (taškas A').

Jei antrojo matavimo metu statramstis nėra visiškai pakeltas, matuojama papildomame taške: tolimiausiame prieinamos suėmimo vietos dalies krašte, kai statramstis yra visiškai pakeltas (taškas B).

Jei tarp pirmųjų dviejų matavimų pirmojo taško trajektorija kerta ribą tarp I ir II zonų, atliekamas matavimas šiame susikirtimo taške (taškas A").

Siekiant išmatuoti jėgą reikiamuose taškuose, galima tiesiogiai išmatuoti vertę arba išmatuoti sukimo momentą, reikalingą statramsčiui pakelti ar nuleisti, ir taip apskaičiuoti jėgą.

5.3.3.   Priėmimo sąlygos

5.3.3.1.   Reikalaujama jėga

Virtimo apsauginei konstrukcijai valdyti priimtina jėga priklauso nuo prieinamos zonos, kaip nurodyta 6.2 lentelėje.

6.2 lentelė

Leidžiamos jėgos

Zona	I	II	III
Priimtina jėga (N)	100	75	50

Šias priimtinas jėgas leidžiama padidinti ne daugiau kaip 25 %, kai statramstis yra visiškai nuleistas arba visiškai pakeltas.

Šias priimtinas jėgas leidžiama padidinti ne daugiau kaip 50 % nuleidžiant statramstį.

5.3.3.2.   Papildomas reikalavimas

Ranka pakeliant ar nuleidžiant statramstį operatoriui neturi kilti nupjovimo, suspaudimo arba nevaldomo judėjimo pavojaus.

Suspaudimo vieta operatoriaus plaštakoms nelaikoma pavojinga, jeigu suėmimo vietoje saugus atstumas nuo statramsčio iki nejudamų traktoriaus dalių yra ne mažesnis kaip 100 mm plaštakai, riešui, kumščiui ir 25 mm pirštui (ISO 13854:1996). Saugūs atstumai turi būti patikrinti atsižvelgiant į operatoriaus vadove gamintojo numatytą valdymo būdą.

5.4.   Rankinio fiksavimo sistema

Virtimo apsauginei konstrukcijai pakeltoje arba nuleistoje padėtyje fiksuoti skirtas įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad:

—	būtų valdomas vieno nuolatinio operatoriaus ir būtų vienoje iš prieinamų zonų;

—	būtų vos atskirtas nuo virtimo apsauginės konstrukcijos (pavyzdžiui, fiksavimo kaiščiais arba sulaikyti skirtais kaiščiais);

—	nebūtų jokios painiavos fiksuojant (turi būti nurodytas tinkamas kaiščių išdėstymas);

—	nebūtų galima netyčia pašalinti ar prarasti dalių.

Jei virtimo apsauginė konstrukcija pakeltoje arba nuleistoje padėtyje fiksuojama kaiščiais, jie turi būti lengvai įkišami arba pašalinami. Jei norint tai padaryti statramstį reikia veikti jėga, turi būti laikomasi taškams A ir B taikomų reikalavimų (žr. 5.3 punktą).

Visi kiti fiksavimo įtaisai turi būti sukurti atsižvelgiant į ergonomikos reikalavimus, susijusius su forma ir jėga, ypač siekiant išvengti suspaudimo ar nupjovimo pavojų.

5.5.   Parengtinis automatinio fiksavimo sistemos bandymas

Automatinio fiksavimo sistema, montuojama rankinėse sulankstomosiose virtimo apsauginėse konstrukcijose, parengtiniam bandymui pateikiama prieš atliekant virtimo apsauginės konstrukcijos stiprumo bandymą.

Statramstis judinamas iš žemesniosios padėties į pakeltą fiksuotą padėtį ir atgal. Šie veiksmai atitinka vieną ciklą. Atliekama 500 ciklų.

Tai galėtų būti daroma ranka arba naudojant išorės energiją (hidraulinę, pneumatinę ar elektrines pavaras). Abiem atvejais jėga veikiama plokštumoje, kuri yra lygiagreti su statramsčio trajektorija ir kerta suėmimo vietą, o statramsčio kampinis greitis turi būti maždaug pastovus ir mažesnis nei 20 laipsnių/s.

Po 500 ciklų jėga, naudojama, kai statramstis yra pakeltoje padėtyje, turi būti ne daugiau kaip 50 % didesnė už leidžiamą jėgą (6.2 lentelė).

Statramstis atpalaiduojamas pagal operatoriaus vadovą.

Įvykdžius 500 ciklų neturi būti atliekama fiksavimo sistemos techninė priežiūra arba reguliavimas.

1 pastaba.

Parengtinis bandymas galėtų būti taikomas ir automatinių sulankstomųjų virtimo apsauginių konstrukcijų sistemoms. Bandymas turėtų būti atliekamas prieš virtimo apsauginės konstrukcijos stiprumo bandymą.

2 pastaba.

Parengtinį bandymą gali atlikti gamintojas. Tokiu atveju gamintojas turi bandymų stočiai pateikti sertifikatą, kuriame nurodoma, kad bandymas buvo atliekamas laikantis bandymo procedūros ir kad po 500 ciklų nebuvo atliekama fiksavimo sistemos techninės priežiūros arba reguliavimo. Bandymų stotis patikrins įtaiso veikimą atliekant vieną ciklą iš žemesniosios padėties į fiksuotą pakeltą padėtį ir atgal.

6.20 paveikslas

Suėmimo vieta

6.21 paveikslas

Prieinamos zonos

(Matmenys nurodyti mm)

6.22 paveikslas

Prieinamų zonų apybrėža

(Matmenys nurodyti mm)

6.23 paveikslas

Prieinama suėmimo vietos dalis

6.24 paveikslas

Taškai, kuriuose turi būti matuojama reikalaujama jėga

B4.   VIRTUALIŲJŲ BANDYMŲ REIKALAVIMAI

Kompiuterinė programa(3) (BASIC), skirta vyksmui, kai siauros tarpvėžės traktorius, kuriame prieš vairuotojo sėdynę sumontuotas apsauginis rėmas, tolydžio arba su pertrūkiais verčiasi šonu, nustatyti

Įžanginė pastaba.

Ši programa yra validuota dėl jos skaičiavimo metodų. Siūlomas spausdinto teksto pateikimas (anglų kalba ir išdėstymas) yra orientacinis; naudotojas programą pritaikys pagal esamas spausdinimo galimybes ir kitus konkrečios bandymų stoties reikalavimus.

10 CLS

20 REM REFERENCE OF THE PROGRAM COD6ABAS.BAS 08/02/96

30 FOR I = 1 TO 10: LOCATE I, 1, 0: NEXT I

40 COLOR 14, 8, 4

50 PRINT ************************************************************************************

60 PRINT "* CALCULATION FOR DETERMINING THE NON-CONTINUOUS ROLLING BEHAVIOUR *"

70 PRINT "*OF A LATERAL OVERTURNING NARROW TRACTOR WITH A ROLL-OVER PROTECTIVE *"

80 PRINT "* STRUCTURE MOUNTED IN FRONT OF THE DRIVER'S SEAT *"

90 PRINT "************************************************************************************"

100 A$ = INKEY$: IF A$ = "" THEN 100

110 COLOR 10, 1, 4

120 DIM F(25), C(25), CAMPO$(25), LON(25), B$(25), C$(25), X(6, 7), Y(6, 7), Z(6, 7)

130 DATA 6,10,10,14,14,17,19,21,11,11,12,12,13,13,14,14,15,15,16,16,17,17,18,18,19

140 DATA 54,8,47,8,47,12,8,12,29,71,29,71,29,71,29,71,29,71,29,71,29,71,29,71,29

150 DATA 12,30,31,30,31,25,25,25,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9,9

160 FOR I = 1 TO 25: READ F(I): NEXT

170 FOR I = 1 TO 25: READ F(I): NEXT

180 FOR I = 1 TO 25: READ F(I): NEXT

190 CLS

200 FOR I = 1 TO 5: LOCATE I, 1, 0: NEXT I

210 PRINT "In case of misprint, push on enter key up to the last field"

220 PRINT :LOCATE 6, 44: PRINT " TEST NR: ": PRINT

230 LOCATE 8, 29: PRINT " FRONT MOUNTED- PROTECTIVE STRUCTURE:": PRINT

240 PRINT " MAKE: ": LOCATE 10, 40: PRINT " TYPE: ": PRINT

250 LOCATE 12, 29: PRINT " TRACTOR :": PRINT: PRINT MAKE:

260 LOCATE 14, 40: PRINT " TYPE: ": PRINT: PRINT

270 PRINT " LOCATION: ": PRINT

280 PRINT DATE: : PRINT: PRINT ENGINEER:

290 NC = 1: GOSUB 4400

300 PRINT: PRINT: PRINT " In case of misprint, it is possible to acquire the data again"

310 PRINT: INPUT Do you wish to acquire again the data ? (T/N); Z$

320 IF Z$ = "Y" OR Z$ = "y" THEN 190

330 IF Z$ = "N" OR Z$ = "n" THEN 340

340 FOR I=1 TO 3:LPRINT: NEXT: LPRINT; " TEST NR: "; TAB(10); CAMPO$(1)

350 LPRINT: LPRINT TAB(24); " FRONT MOUNTED- PROTECTIVE STRUCTURE:"

360 LL = LEN(CAMPO$(2) + CAMPO$(3))

370 LPRINT TAB(36 - LL / 2); CAMPO$(2) + " - " + CAMPO$(3): LPRINT

380 LPRINT TAB(32); " OF THE NARROW TRACTOR": LL = LEN(CAMPO$(4) + CAMPO$(5))

390 LPRINT TAB(36 - LL / 2); CAMPO$(4) + " - " + CAMPO$(5): LPRINT

400 CLS

410 PRINT "In case of mistype, push on the enter key up to the last field"

420 PRINT

430 FOR I = 1 TO 7: LOCATE I, 1, 0: NEXT

440 LOCATE 8, 1: PRINT CHARACTERISTIC UNITS:

450 LOCATE 8, 29: PRINT "LINEAR (m): MASS (kg):MOMENT OF INERTIA (kg×m2):"

460 LOCATE 9, 1: PRINT " ANGLE (radian)"

470 LPRINT: PRINT

480 PRINT "HEIGHT OF COG H1=": LOCATE 11, 29: PRINT " "

490 LOCATE 11, 40: PRINT "H. DIST. COG-REAR AXLE L3="

500 LOCATE 11, 71: PRINT " "

510 PRINT "H. DIST. COG-FRT AXLE L2=": LOCATE 12, 29: PRINT " "

520 LOCATE 12, 40: PRINT "HEIGHT OF THE REAR TYRES D3="

530 LOCATE 12, 71: PRINT " "

540 PRINT "HEIGHT OF THE FRT TYRES D2=": LOCATE 13, 29: PRINT " "

550 LOCATE 13, 40: PRINT "OVERALL HEIGHT(PT IMPACT) H6="

560 LOCATE 13, 71: PRINT " "

570 PRINT "H.DIST.COG-LEAD.PT INTER.L6=": LOCATE 14, 29: PRINT " "

580 LOCATE 14, 40: PRINT "PROTECTIVE STRUCT. WIDTH B6="

590 LOCATE 14, 71: PRINT " "

600 PRINT "HEIGHT OF THE ENG.B. H7=": LOCATE 15, 29: PRINT " "

605 LOCATE 15, 40: PRINT "WIDTH OF THE ENG. B. B7="

610 LOCATE 15, 71: PRINT " "

615 PRINT "H.DIST.COG-FRT COR.ENG.B.L7=": LOCATE 16, 29: PRINT " "

620 LOCATE 16, 40: PRINT "HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT H0="

630 LOCATE 16, 71: PRINT " "

640 PRINT "REAR TRACK WIDTH S =": LOCATE 17, 29: PRINT " "

650 LOCATE 17, 40: PRINT "REAR TYRE WIDTH B0="

660 LOCATE 17, 71: PRINT " "

670 PRINT "FRT AXLE SWING ANGLE D0=": LOCATE 18, 29: PRINT " "

680 LOCATE 18, 40: PRINT "TRACTOR MASS Mc ="

690 LOCATE 18, 71: PRINT " "

700 PRINT "MOMENT OF INERTIA Q =": LOCATE 19, 29: PRINT " "

710 LOCATE 19, 40: PRINT " "

720 LOCATE 19, 71: PRINT " " PRINT: PRINT

730 H1 = 0: L3 = 0: L2 = 0: D3 = 0: D2 = 0: H6 = 0: L6 = 0: B6 = 0

740 H7 = 0: B7 = 0: L7 = 0: H0 = 0: S = 0: B0 = 0: D = 0: Mc = 0: Q = 0

750 NC = 9: GOSUB 4400

760 FOR I = 1 TO 3: PRINT "": NEXT

770 H1 = VAL(CAMPO$(9)): L3 = VAL(CAMPO$(10)): L2 = VAL(CAMPO$(11))

780 D3 = VAL(CAMPO$(12)): D2 = VAL(CAMPO$(13)): H6 = VAL(CAMPO$(14))

790 L6 = VAL(CAMPO$(15)): B6 = VAL(CAMPO$(16)): H7 = VAL(CAMPO$(17))

800 B7 = VAL(CAMPO$(18)): L7 = VAL(CAMPO$(19)): H0 = VAL(CAMPO$(20))

810 S = VAL(CAMPO$(21)): B0 = VAL(CAMPO$(22)): D0 = VAL(CAMPO$(23))

820 Mc = VAL(CAMPO$(24)): Q = VAL(CAMPO$(25)): PRINT: PRINT

830 PRINT " In case of misprint, it is possible to acquire the data again" PRINT

840 INPUT Do you wish to acquire again the data ? (Y/N); X $

850 IF X$ = "Y" OR X$ = "y" THEN 400

860 IF X$ = "n" OR X$ = "N" THEN 870

870 FOR I = 1 TO 3: LPRINT: NEXT

880 LPRINT TAB(20); "CHARACTERISTIC UNITS :": LOCATE 8, 29

890 LPRINT "LINEAR (m): MASS (kg): MOMENT OF INERTIA (kg×m2): ANGLE (radian)"

900 LPRINT

910 LPRINT "HEIGHT OF COG H1=";

920 LPRINT USING "####.####"; H1;

930 LPRINT TAB(40); "H. DIST. COG-REAR AXLE L3=";

940 LPRINT USING "####.####"; L3

950 LPRINT "H.DIST. COG-FRT AXLE L2=":

960 LPRINT USING "####.####"; L2;

970 LPRINT TAB(40); "HEIGHT OF THE REAR TYRES D3="

975 LPRINT USING "####.####"; D3

980 LPRINT "HEIGHT OF THE FRT TYRES D2=":

990 LPRINT USING "####.####"; D2;

1000 LPRINT TAB(40); "OVERALL HEIGHT(PT IMPACT) H6="

1010 LPRINT USING "####.####"; H6

1020 LPRINT "H.DIST.COG-LEAD PT INTER.L6=";

1030 LPRINT USING "####.####"; L6;

1040 LPRINT TAB(40); "PROTECTIVE STRUCT. WIDTH B6=";

1050 LPRINT USING "####.####"; B6

1060 PRINT "HEIGHT OF THE ENG.B. H7=";

1070 LPRINT USING "####.####"; H7;

1080 LPRINT TAB(40); "WIDTH OF THE ENG. B. B7="

1090 LPRINT USING "####.####"; B7

1100 PRINT "H.DIST.COG-FRT COR.ENG.B.L7=":

1110 LPRINT USING "####.####"; L7;

1120 LPRINT TAB(40); "HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT H0="

1130 LPRINT USING "####.####"; H0

1140 LPRINT "REAR TRACK WIDTH S =":

1150 LPRINT USING "####.####"; S;

1160 LPRINT TAB(40); "REAR TYRE WIDTH B0=";

1170 LPRINT USING "####.####"; B0

1180 LPRINT "FRT AXLE SWING ANGLE D0=":

1185 LPRINT USING "####.####"; D0;

1190 LPRINT TAB(40); "TRACTOR MASS Mc ="

1200 LPRINT USING "####.###"; Mc

1210 LPRINT "MOMENT OF INERTIA Q =";

1215 LPRINT USING "####.####"; Q

1220 FOR I = 1 TO 10: LPRINT: NEXT

1230 A0 = .588: U = 2; T = .2: GOSUB 4860

1240 REM * THE SIGN OF L6 IS MINUS IF THE POINT LIES IN FRONT

1250 REM * OF THE PLANE OF THE CENTRE OF GRAVITY.

1260 IF B6 > S + B0 THEN 3715

1265 IF B7 > S + B0 THEN 3715

1270 G = 9.8

1280 REM ***************************************************************************

1290 REM *B2 VERSION (POINT OF IMPACT OF THE ROPS NEAR OF EQUILIBRIUM POINT)*

1300 REM ***************************************************************************

1310 B = B6: H = H6

1320 REM POSITION OF CENTER OF GRAVITY IN TILTED POSITION

1330 R2 = SQR(H1 * H1 + L3 * L3)

1340 C1 = ATN(H1 / L3)

1350 L0 = L3 + L2

1360 L 9 = ATN (H0/L0)

1370 H9 = R2 * SIN (C1 – L9)

1380 W1 = H9 / TAN(C1 - L9)

1390 W2 = SQR(H0 * H0 + L0 * L0): S1 = S/2

1400 F1 = ATN (S1/W2)

1410 W3 = (W2 – W1) × SIN (F1)

1420 W4 = ATN (H9/W3)

1430 W5 = SQR(H9 * H9 + W3 * W3) * SIN(W4 + D0)

1440 W6 = W3 - SQR(W3 * W3 + H9 * H9) * COS(W4 + D0)

1450 W7= W1 + W6 * SIN (F1)

1460 W8 = ATN (W5/W7)

1470 W9 = SIN(W8 + L9) * SQR(W5 * W5 + W7 * W7)

1480 W0 = SQR(W9 * W9 + (S1 - W6 * COS(F1)) ^ 2)

1490 G1 = SQR(((S + B0) / 2) ^ 2 + H1 * H1)

1500 G2 = ATN(2 * H1 / (S + B0))

1510 G3 = W0 - G1 * COS(A0 + G2)

1520 O0 = SQR(2 * Mc * G * G3 / (Q + Mc * (W0 + G1) * (W0 + G1) / 4))

1530 F2 = ATN(((D3 - D2) / L0) / (1 - ((D3 - D2) / (2 * L3 + 2 * L2)) ^ 2))

1540 L8 = -TAN(F2) * (H - H1)

1550 REM COORDINATES IN POSITION 1

1560 X (1, 1) = H1

1570 X (1, 2) = 0 X (1, 3) = 0

1580 X(1, 4) = (1 + COS(F2)) * D2 / 2

1590 X(1, 5) = (1 + COS(F2)) * D3 / 2

1600 X (1, 6) = H

1610 X (1, 7) = H7

1620 Y (1, 1) = 0

1630 Y (1, 2) = L2

1640 Y (1, 3) = -L3

1650 Y(1, 4) = L2 + SIN(F2) * D2 / 2

1660 Y(1, 5) = L3 + SIN(F2) * D3 / 2

1670 Y (1, 6) = -L6

1680 Y (1, 7) = L7

1690 Z (1, 1) = (S + B0)/2

1700 Z (1, 2) = 0 Z (1, 3) = 0 Z (1, 4) = 0 Z (1, 5) = 0

1710 Z (1, 6) = (S + B0)/2 - B/2

1720 Z (1, 7) = (S + B0)/2 - B7/2

1730 O1= 0 O2 = 0: O3 = 0: O4 = 0: O5 = 0: O6 = 0: O7 = 0: O8 = 0: O9 = 0

1740 K1 = Y(1,4) * TAN(F2) + X(1, 4)

1750 K2 = X (1, 1)

1760 K3 = Z (1, 1)

1770 K4 = K1 - X (1, 1): DD1 = Q + Mc * K3 * K3 + Mc * K4 * K4

1780 O1 = (Q + Mc * K3 * K3 - U * Mc * K4 * K4 - (1 + U) * Mc * K2 * K4) * O0 / DD1

1790 REMTRANSFORMATION OF THE COORDINATES FROM THE POSITION 1 TO 2

1800 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

1810 X(2, K) = COS(F2) * (X(1, K) - H1) + SIN(F2) * Y(1, K) - K4 * COS(F2)

1820 Y(2, K) = Y(1, K) * COS(F2) - (X(1, K) - H1) * SIN(F2)

1830 Z(2, K) = Z(1, K)

1840 NEXT K

1850 O2 = O1 * COS(F2)

1860 A2 = ATN(TAN(A0) / SQR(1 + (TAN(F2)) ^ 2 / (COS(A0)) ^ 2))

1870 C2 = ATN(Z(2, 6) / X(2, 6))

1880 T2 = T

1890 V0 = SQR(X(2, 6) ^ 2 + Z(2, 6) ^ 2)

1900 E1 = T2 / V0

1910 E2 = (V0 * Y(2, 4)) / (Y(2, 4) - Y(2, 6))

1920 T3 = E1 * E2

1930 E4 = SQR(X(2, 1) * X(2, 1) + Z(2, 1) * Z(2, 1))

1940 V6 = ATN(X(2, 1) / Z(2, 1))

1950 REMROTATION OF THE TRACTOR FROM THE POSITION 2 TO 3

1960 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

1970 IF Z(2, K) = 0 THEN 2000

1980 E3 = ATN(X(2, K) / Z(2, K))

1990 GOTO 2010

2000 E3 = -3.14159 / 2

2010 X(3, K) = SQR(X(2, K) * X(2, K) + Z(2, K) * Z(2, K)) * SIN(E3 + C2 + E1)

2020 Y(3, K) = Y(2, K)

2030 Z(3, K) = SQR(X(2, K) ^ 2 + Z(2, K) ^ 2) * COS(E3 + C2 + E1)

2040 NEXT K

2050 IF Z(3, 7) < 0 THEN 3680

2060 Z(3, 6) = 0

2070 Q3 = Q * (COS(F2)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2)) ^ 2

2080 V5 = (Q3 + Mc * E4 * E4) * O2 * O2 / 2

2090 IF -V6 > A2 THEN 2110

2100 GOTO 2130

2110 V7 = E4 * (1 - COS(-A2 - V6))

2120 IF V7 * Mc * G > V5 THEN 2320

2130 V8 = E4 * COS(-A2 - V6) - E4 * COS(-A2 - ATN(X(3, 1) / Z(3, 1)))

2140 O3 = SQR(2 * Mc * G * V8 / (Q3 + Mc * E4 * E4) + O2 * O2)

2150 K9 = X(3, 1)

2160 K5 = Z(3, 1)

2170 K6 = Z(3, 1) + E1 * V0

2180 K7 = V0 - X(3, 1)

2190 K 8 = U: DD2 = Q3 + Mc * K6 * K6 + Mc * K7 * K7

2200 O4 = (Q3 + Mc * K5 * K6 - K8 * Mc * K7 * K7 - (1 + K8) * Mc * K9 * K7) * O3 / DD2

2210 N3 = SQR((X(3, 6) - X(3, 1)) ^ 2 + (Z(3, 6) - Z(3, 1)) ^ 2)

2220 N2 = ATN(-(X(3, 6) - X(3, 1)) / Z(3, 1))

2230 Q6 = Q3 + Mc * N3 ^ 2

2240 IF -N2 <= A2 THEN 2290

2250 N4 = N3 * (1 - COS(-A2 - N2))

2260 N5 = (Q6) * O4 * O4 / 2

2270 IF N4 * Mc * G > N5 THEN 2320

2280 O9 = SQR(-2 * Mc * G * N4 / (Q6) + O4 * O4)

2290 GOSUB 3740

2300 GOSUB 4170

2310 GOTO 4330

2320 GOSUB 3740

2330 IF L6 > L8 THEN 2790

2340 REM *

2350 REM ***************************************************************************

2355 REM *B3 VERSION (POINT OF IMPACT OF THE ROPS IN FRONT OF EQUILIBRIUM POINT)*

2360 REM ***************************************************************************

2370 O3 = 0: O4 = 0: O5 = 0: O6 = 0: O7 = 0: O8 = 0: O9 = 0

2380 E2 = (V0 * Y(2, 5)) / (Y(2, 5) - Y(2, 6))

2390 T3 = E2 * E1

2400 Z(3, 6) = 0

2410 Q3 = Q * (COS(F2)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2)) ^ 2

2420 V5 = (Q3 + Mc * E4 * E4) * O2 * O2 / 2

2430 IF -V6 > A2 THEN 2450

2440 GOTO 2470

2450 V7 = E4 * (1 - COS(-A2 - V6))

2460 IF V7 * Mc * G > V5 THEN 2760

2470 V8 = E4 * COS(-A2 - V6) - E4 * COS(-A2 - ATN(X(3, 1) / Z(3, 1)))

2480 O3 = SQR((2 * Mc * G * V8) / (Q3 + Mc * E4 * E4) + O2 * O2)

2490 K9 = X(3, 1)

2500 K5 = Z(3, 1)

2510 K6 = Z(3, 1) + T3

2520 K7 = E2 - X(3, 1)

2530 K8 = U: DD2 = Q3 + Mc * K6 * K6 + Mc * K7 * K7

2540 O4 = (Q3 + Mc * K5 * K6 - K8 * Mc * K7 * K7 - (1 + K8) * Mc * K9 * K7) * O3 / DD2

2550 F3 = ATN(V0 / (Y(3, 5) - Y(3, 6)))

2560 O5 = O4 * COS(F3)

2570 REMTRANSFORMATION OF THE COORDINATES FROM THE POSITION 3 TO 4

2580 REMPOSITION 4

2590 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

2600 X(4, K) = X(3, K) * COS(F3) + (Y(3, K) - Y(3, 5)) * SIN(F3)

2610 Y(4, K) = (Y(3, K) - Y(3, 5)) * COS(F3) - X(3, K) * SIN(F3)

2620 Z(4, K) = Z(3, K)

2630 NEXT K

2640 A4 = ATN(TAN(A0) / SQR(1 + (TAN(F2 + F3)) ^ 2 / (COS(A0)) ^ 2))

2650 M1 = SQR(X(4, 1) ^ 2 + Z(4, 1) ^ 2)

2660 M2 = ATN(X(4, 1) / Z(4, 1))

2670 Q5 = Q * (COS(F2 + F3)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2 + F3)) ^ 2

2680 IF -M2 < A4 THEN 2730

2690 M3 = M1 * (1 - COS(-A4 - M2))

2700 M4 = (Q5 + Mc * M1 * M1) * O5 * O5 / 2

2710 IF M3 * Mc * G > M4 THEN 2760

2720 O9 = SQR(O5 * O5 - 2 * Mc * G * M3 / (Q5 + Mc * M1 * M1))

2730 GOSUB 3740

2740 GOSUB 4170

2750 GOTO 4330

2760 GOSUB 3740

2770 GOSUB 4240

2780 GOTO 4330

2790 REM ***************************************************************************

2795 REM *B1 VERSION (POINT OF IMPACT OF THE ROPS BEHIND OF EQUILIBRIUM POINT)*

2800 REM ***************************************************************************

2810 REM *

2820 O3 = 0: O4 = 0: O5 = 0: O6 = 0: O7 = 0: O8 = 0: O9 = 0

2830 Z(3, 6) = 0

2840 Q3 = Q * (COS(F2)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2)) ^ 2

2850 V5 = (Q3 + Mc * E4 * E4) * O2 * O2 / 2

2860 IF -V6 > A2 THEN 2880

2870 GOTO 2900

2880 V7 = E4 * (1 - COS(-A2 - V6))

2890 IF V7 * Mc * G > V5 THEN 3640

2900 V8 = E4 * COS(-A2 - V6) - E4 * COS(-A2 - ATN(X(3, 1) / Z(3, 1)))

2910 O3 = SQR(2 * Mc * G * V8 / (Q3 + Mc * E4 * E4) + O2 * O2)

2920 K9 = X(3, 1)

2930 K5 = Z(3, 1)

2940 K6 = Z(3, 1) + T3

2950 K7 = E2 - X(3, 1)

2960 K8 = U: DD2 = Q3 + Mc * K6 * K6 + Mc * K7 * K7

2970 O4 = (Q3 + Mc * K5 * K6 - K8 * Mc * K7 * K7 - (1 + K8) * Mc * K9 * K7) * O3 / DD2

2980 F3 = ATN(V0 / (Y(3, 4) - Y(3, 6)))

2990 O5 = O4 * COS(F3)

3000 REMTRANSFORMATION OF THE COORDINATES FROM 3 TO 4

3010 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

3020 X(4, K) = X(3, K) * COS(F3) + (Y(3, K) - Y(3, 4)) * SIN(F3)

3030 Y(4, K) = (Y(3, K) - Y(3, 4)) * COS(F3) - X(3, K) * SIN(F3)

3040 Z(4, K) = Z(3, K)

3050 NEXT K

3060 A4 = ATN(TAN(A0) / SQR(1 + (TAN(F2 + F3)) ^ 2 / (COS(A0)) ^ 2))

3070 C3 = ATN(Z(4, 7) / X(4, 7))

3080 C4 = 0

3090 C5 = SQR(X(4, 7) * X(4, 7) + Z(4, 7) * Z(4, 7))

3100 C6 = C4 / C5

3110 C7 = C5 * (Y(4, 6) - Y(4, 1)) / (Y(4, 6) - Y(4, 7))

3120 C8 = C6 * C7

3130 M1 = SQR(X(4, 1) ^ 2 + Z(4, 1) ^ 2)

3140 M2 = ATN(X(4, 1) / Z(4, 1))

3150 REM ROTATION OF THE TRACTOR FROM THE POSITION 4 TO 5

3160 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

3170 IF Z(4, K) <> 0 THEN 3200

3180 C9 = -3.14159 / 2

3190 GOTO 3210

3200 C9 = ATN(X(4, K) / Z(4, K))

3210 X(5, K) = SQR(X(4, K) ^ 2 + Z(4, K) ^ 2) * SIN(C9 + C3 + C6)

3220 Y(5, K) = Y(4, K)

3230 Z(5, K) = SQR(X(4, K) ^ 2 + Z(4, K) ^ 2) * COS(C9 + C3 + C6)

3240 NEXT K

3250 Z(5, 7) = 0

3260 Q5 = Q * (COS(F2 + F3)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2 + F3)) ^ 2

3270 IF -M2 > A4 THEN 3290

3280 GOTO 3320

3290 M3 = M1 * (1 - COS(-A4 - M2))

3300 M4 = (Q5 + Mc * M1 * M1) * O5 * O5 / 2

3310 IF M3 * Mc * G > M4 THEN 3640

3315 MM1 = M1 * COS(-A4 - ATN(X(5, 1) / Z(5, 1)))

3320 M5 = M1 * COS(-A4 - ATN(X(4, 1) / Z(4, 1))) - MM1

3330 O6 = SQR(2 * Mc * G * M5 / (Q5 + Mc * M1 * M1) + O5 * O5)

3340 M6 = X(5, 1)

3350 M7 = Z(5, 1)

3360 M8 = Z(5, 1) + C8

3370 M9 = C7 - X(5, 1)

3380 N1 = U: DD3 = (Q5 + Mc * M8 * M8 + Mc * M9 * M9)

3390 O7 = (Q5 + Mc * M7 * M8 - N1 * Mc * M9 * M9 - (1 + N1) * Mc * M6 * M9) * O6 / DD3

3400 F5 = ATN(C5 / (Y(5, 6) - Y(5, 7)))

3410 A6 = ATN(TAN(A0) / SQR(1 + (TAN(F2 + F3 + F5)) ^ 2 / (COS(A0)) ^ 2))

3420 REMTRANSFORMATION OF THE COORDINATES FROM THE POSITION 5 TO 6

3430 FOR K = 1 TO 7 STEP 1

3440 X(6, K) = X(5, K) * COS(F5) + (Y(5, K) - Y(5, 6)) * SIN(F5)

3450 Y(6, K) = (Y(5, K) - Y(5, 6)) * COS(F5) - X(5, K) * SIN(F5)

3460 Z(6, K) = Z(5, K)

3470 NEXT K

3480 O8 = O7 * COS(-F5)

3490 N2 = ATN(X(6, 1) / Z(6, 1))

3500 N3 = SQR(X(6, 1) ^ 2 + Z(6, 1) ^ 2)

3510 Q6 = Q * (COS(F2 + F3 + F5)) ^ 2 + 3 * Q * (SIN(F2 + F3 + F5)) ^ 2

3520 IF -N2 > A6 THEN 3540

3530 GOTO 3580

3540 N4 = N3 * (1 - COS(-A6 - N2))

3550 N5 = (Q6 + Mc * N3 * N3) * O8 * O8 / 2

3560 P9 = (N4 * Mc * G - N5) / (N4 * Mc * G)

3570 IF N4 * Mc * G > N5 THEN 3640

3580 IF -N2 < A6 THEN 3610

3590 N6 = -N4

3600 O9 = SQR(2 * Mc * G * N6 / (Q6 + Mc * N3 * N3) + O8 * O8)

3610 GOSUB 3740

3620 GOSUB 4170

3630 GOTO 4330

3640 GOSUB 3740

3650 GOSUB 4240

3660 GOTO 4330

3670 REM

3680 IF Z(3, 7) > -.2 THEN 2060

3685 CLS: PRINT: PRINT: PRINT STRING$(80, 42): LOCATE 24, 30, 0

3690 PRINT " THE ENGINE BONNET TOUCHES THE GROUND BEFORE THE ROPS"

3695 LPRINT STRING$(80, 42)

3700 LPRINT "THE ENGINE BONNET TOUCHES THE GROUND BEFORE THE ROPS"

3710 PRINT: PRINT " METHOD OF CALCULATION NOT FEASIBLE": GOTO 3720

3715 CLS: PRINT: PRINT " METHOD OF CALCULATION NOT FEASIBLE"

3720 LPRINT "METHOD OF CALCULATION NOT FEASIBLE"

3725 LPRINT STRING$(80, 42)

3730 GOTO 4330

3740 REM ***************************************************************************

3750 CLS: LOCATE 13, 15, 0: PRINT "VELOCITY O0="

3755 LOCATE 13, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O0: LOCATE 13, 40, 0: PRINT "rad/s"

3760 LOCATE 14, 15, 0: PRINT "VELOCITY O1="

3765 LOCATE 14, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O1

3770 LOCATE 15, 15, 0: PRINT "VELOCITY O2="

3775 LOCATE 15, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O2

3780 LOCATE 16, 15, 0: PRINT "VELOCITY O3="

3785 LOCATE 16, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O3

3790 LOCATE 17, 15, 0: PRINT "VELOCITY O4="

3795 LOCATE 17, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O4

3800 LOCATE 18, 15, 0: PRINT "VELOCITY O5="

3805 LOCATE 18, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O5

3810 LOCATE 19, 15, 0: PRINT "VELOCITY O6="

3815 LOCATE 19, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O6

3820 LOCATE 20, 15, 0: PRINT "VELOCITY O7="

3825 LOCATE 20, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O7

3830 LOCATE 21, 15, 0: PRINT "VELOCITY O8="

3835 LOCATE 21, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O8

3840 LOCATE 22, 15, 0: PRINT "VELOCITY O9="

3845 LOCATE 22, 31, 0: PRINT USING "#.###"; O9

3850 LPRINT "VELOCITY O0=";

3860 LPRINT USING "#.###"; O0;

3870 LPRINT " rad/s";

3880 LPRINT TAB(40); "VELOCITY O1=";

3890 LPRINT USING "#.###"; O1;

3900 LPRINT " rad/s"

3910 LPRINT "VELOCITY O2=";

3920 LPRINT USING "#.###"; O2;

3930 LPRINT " rad/s";

3940 LPRINT TAB(40); "VELOCITY O3=";

3950 LPRINT USING "#.###"; O3;

3960 LPRINT " rad/s"

3970 LPRINT "VELOCITY O4=";

3980 LPRINT USING "#.###"; O4;

3990 LPRINT " rad/s";

4000 LPRINT TAB(40); "VELOCITY O5=";

4010 LPRINT USING "#.###"; O5;

4020 LPRINT " rad/s"

4030 LPRINT "VELOCITY O6=";

4040 LPRINT USING "#.###"; O6;

4050 LPRINT " rad/s";

4060 LPRINT TAB(40); "VELOCITY O7=";

4070 LPRINT USING "#.###"; O7;

4080 LPRINT " rad/s"

4090 LPRINT "VELOCITY O8=";

4100 LPRINT USING "#.###"; O8;

4110 LPRINT " rad/s";

4120 LPRINT TAB(40); "VELOCITY O9=";

4130 LPRINT USING "#.###"; O9;

4140 LPRINT " rad/s"

4150 LPRINT

4160 RETURN

4170 PRINT STRING$(80, 42)

4180 LOCATE 24, 30, 0: PRINT "THE TILTING CONTINUES"

4190 PRINT STRING$(80, 42)

4200 LPRINT STRING$(80, 42)

4210 LPRINT TAB(30); "THE TILTING CONTINUES"

4220 LPRINT STRING$(80, 42)

4230 RETURN

4240 PRINT STRING$(80, 42)

4250 LOCATE 24, 30, 0: PRINT "THE ROLLING STOPS"

4260 PRINT STRING$(80, 42)

4270 LPRINT STRING$(80, 42)

4280 LPRINT TAB(30); "THE ROLLING STOPS"

4290 LPRINT STRING$(80, 42)

4300 RETURN

4310 REM ***************************************************************************

4320 REMEND OF THE CALCULATION

4330 FOR I = 1 TO 5: LPRINT: NEXT: LPRINT " LOCATION: "; CAMPO$(6): LPRINT

4340 LPRINT " DATE: "; CAMPO$(7): LPRINT

4350 LPRINT; " ENGINEER: "; CAMPO$(8): LPRINT

4360 FOR I = 1 TO 4: LPRINT: NEXT: PRINT

4370 INPUT " Do you whish to carry out another test ? (Y/N)"; Y$

4380 IF Y$ = "Y" OR Y$ = "y" THEN 190

4390 IF Y$ = "N" OR Y$ = "n" THEN SYSTEM

4400 LOCATE F(NC), C(NC) + L, 1: A$ = INKEY$: IF A$ = "" THEN GOTO 4400

4410 IF LEN(A$) > 1 THEN GOSUB 4570: GOTO 4400

4420 A = ASC(A$)

4430 IF A = 13 THEN L = 0: GOTO 4450

4440 GOTO 4470

4450 IF NC < 8 OR NC > 8 AND NC < 25 THEN NC = NC + 1: GOTO 4400

4460 GOTO 4840

4470 IF A > 31 AND A < 183 THEN GOTO 4490

4480 BEEP: GOTO 4400

4490 IF L = LON(NC) THEN BEEP: GOTO 4400

4500 LOCATE F(NC), C(NC) + L: PRINT A$;

4510 L = L + 1

4520 IF L = 1 THEN B$(NC) = A$: GOTO 4540

4530 B$(NC) = B$(NC) + A$

4540 IF LEN(C$(NC)) > 0 THEN C$(NC) = RIGHT$(CAMPO$(NC), LEN(CAMPO$(NC)) - L)

4550 CAMPO$(NC) = B$(NC) + C$(NC)

4560 GOTO 4400

4570 REM * SLIDE

4580 IF LEN(A$) <> 2 THEN BEEP: RETURN

4590 C = ASC(RIGHT$(A$, 1))

4600 IF C = 8 THEN 4620

4610 GOTO 4650

4620 IF LEN(C$(NC)) > 0 THEN BEEP: RETURN

4630 IF L = 0 THEN BEEP: RETURN

4640 CAMPO$(NC) = LEFT$(CAMPO$(NC), LEN(CAMPO(NC)))

4645 L = L - 1: PRINT A$: RETURN

4650 IF C = 30 THEN 4670

4660 GOTO 4700

4670 IF NC = 1 THEN BEEP: RETURN

4680 NC = NC - 1: L = 0

4690 RETURN

4700 IF C = 31 THEN 4720

4710 GOTO 4760

4720 IF NC <> 8 THEN 4740

4730 BEEP: RETURN

4740 NC = NC + 1: L = 0

4750 RETURN

4760 IF C = 29 THEN 4780

4770 GOTO 4800

4780 IF L = 0 THEN BEEP: RETURN

4790 L = L - 1: C$(NC) = RIGHT$(CAMPO$(NC), LEN(CAMPO$(NC)) - (L + 1))

4795 B$(NC) = LEFT$(CAMPO$(NC), L): LOCATE F(NC), C(NC) + L + 1: PRINT ""

4796 RETURN

4800 IF C = 28 THEN 4820

4810 GOTO 4400

4820 IF C$(NC) = "" THEN BEEP: RETURN

4830 L = L + 1: C$(NC) = RIGHT$(CAMPO$(NC), LEN(CAMPO$(NC)) - (L))

4835 B$(NC) = LEFT$(CAMPO$(NC), L): LOCATE F(NC), C(NC) + L, 1: PRINT ""

4840 RETURN

4850 RETURN

4860 FOR II = 1 TO 7

4870 X(1, II) = 0: X(2, II) = 0: X(3, II) = 0

4875 X(4, II) = 0: X(5, II) = 0: X(6, II) = 0

4880 Y(1, II) = 0: Y(2, II) = 0: Y(3, II) = 0

4885 Y(4, II) = 0: Y(5, II) = 0: Y(6, II) = 0

4890 Z(1, II) = 0: Z(2, II) = 0: Z(3, II) = 0

4895 Z(4, II) = 0: Z(5, II) = 0: Z(6, II) = 0

4900 NEXT II

4910 RETURN

4920 REM * THE SYMBOLS USED HERE ARE THE SAME AS IN THE CODE 6.

Example 6.1

The tilting continues

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7620	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.8970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.2930
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.1000
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = 0.2800	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7780
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3370	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.4900
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 2565.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 295.0000

VELOCITY O0 = 3.881 rad/s	VELOCITY O1 = 1.078 rad/s
VELOCITY O2 = 1.057 rad/s	VELOCITY O3 = 2.134 rad/s
VELOCITY O4 = 0.731 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.881 rad/s	VELOCITY O1 = 1.078 rad/s
VELOCITY O2 = 1.057 rad/s	VELOCITY O3 = 2.134 rad/s
VELOCITY O4 = 1.130 rad/s	VELOCITY O5 = 0.993 rad/s
VELOCITY O6 = 0.810 rad/s	VELOCITY O7 = 0.629 rad/s
VELOCITY O8 = 0.587 rad/s	VELOCITY O9 = 0.219 rad/s

THE TILTING CONTINUES

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.2

The rolling stops

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7653	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.4800
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.1100
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.0500	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7000
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3700	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.8000
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 250.0000

VELOCITY O0 = 3.840 rad/s	VELOCITY O1 = 0.281 rad/s
VELOCITY O2 = 0.268 rad/s	VELOCITY O3 = 1.586 rad/s
VELOCITY O4 = 0.672 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.840 rad/s	VELOCITY O1 = 0.281 rad/s
VELOCITY O2 = 0.268 rad/s	VELOCITY O3 = 1.586 rad/s
VELOCITY O4 = 0.867 rad/s	VELOCITY O5 = 0.755 rad/s
VELOCITY O6 = 1.218 rad/s	VELOCITY O7= 0.969 rad/s
VELOCITY O8 = 0.898 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s

THE ROLLING STOPS

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.3

The rolling stops

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7180	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.8000
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1590	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.5200
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.7020	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.0040
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.2000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.6400
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.2120	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.3600
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4400
REAR TRACK WIDTH	S = 0.9000	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.3150
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1740	TRACTOR MASS	Mc = 1780.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 279.8960

VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 0.107 rad/s
VELOCITY O2 = 0.098 rad/s	VELOCITY O3 = 0.000 rad/s
VELOCITY O4 = 0.000 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 0.107 rad/s
VELOCITY O2 = 0.098 rad/s	VELOCITY O3 = 0.000 rad/s
VELOCITY O4 = 0.000 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s

THE ROLLING STOPS

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.4

The rolling stops

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7180	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.8110
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1590	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.2170
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.7020	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.1900
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.3790	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.6400
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.2120	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.3600
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4400
REAR TRACK WIDTH	S = 0.9000	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.3150
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1740	TRACTOR MASS	Mc = 1780.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 279.8960

VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 1.540 rad/s
VELOCITY O2 = 1.488 rad/s	VELOCITY O3 = 2.162 rad/s
VELOCITY O4 = 0.405 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 1.540 rad/s
VELOCITY O2 = 1.488 rad/s	VELOCITY O3 = 2.162 rad/s
VELOCITY O4 = 0.414 rad/s	VELOCITY O5 = 0.289 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7= 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s

THE ROLLING STOPS

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.5

The tilting continues

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7660	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.4800
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.1100
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.2000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7000
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3700	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.8000
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.9100
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 250.0000

VELOCITY O0 = 2.735 rad/s	VELOCITY O1 = 1.271 rad/s
VELOCITY O2 = 1.212 rad/s	VELOCITY O3 = 2.810 rad/s
VELOCITY O4 = 1.337 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s

THE TILTING CONTINUES

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.6

The tilting continues

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7653	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.2930
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 1.9600
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.4000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7000
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3700	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.8750
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 275.0000

VELOCITY O0 = 3.815 rad/s	VELOCITY O1 = 1.130 rad/s
VELOCITY O2 = 1.105 rad/s	VELOCITY O3 = 2.196 rad/s
VELOCITY O4 = 0.786 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.815 rad/s	VELOCITY O1 = 1.130 rad/s
VELOCITY O2 = 1.105 rad/s	VELOCITY O3 = 2.196 rad/s
VELOCITY O4 = 0.980 rad/s	VELOCITY O5 = 0.675 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.548 rad/s

THE TILTING CONTINUES

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.7

Method of calculation not feasible

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7620	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.5500
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.1000
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.4780	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7780
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.5500	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.9500
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	MOMENT OF INERTIA	Q = 200.0000
TRACTOR MASS	Mc = 1800.000

THE ENGINE BONNET TOUCHES THE GROUND BEFORE THE ROPS

METHOD OF CALCULATION NOT FEASIBLE

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.8

The rolling stops

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7180	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.8110
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1590	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.2170
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.7020	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 2.0040
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.3790	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.6400
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.2120	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.3600
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4400
REAR TRACK WIDTH	S = 0.9000	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.3150
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1740	TRACTOR MASS	Mc = 1780.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 279.8960

VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 1.540 rad/s
VELOCITY O2 = 1.488 rad/s	VELOCITY O3 = 2.313 rad/s
VELOCITY O4 = 0.581 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.884 rad/s	VELOCITY O1 = 1.540 rad/s
VELOCITY O2 = 1.488 rad/s	VELOCITY O3 = 2.313 rad/s
VELOCITY O4 = 0.633 rad/s	VELOCITY O5 = 0.373 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s

THE ROLLING STOPS

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.9

The tilting continues

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7620	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.2930
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 1.9670
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.3000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7700
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3500	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.9500
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 300.0000

VELOCITY O0 = 3.790 rad/s	VELOCITY O1 = 1.159 rad/s
VELOCITY O2 = 1.133 rad/s	VELOCITY O3 = 2.118 rad/s
VELOCITY O4 = 0.801 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.000 rad/s
VELOCITY O0 = 3.790 rad/s	VELOCITY O1 = 1.159 rad/s
VELOCITY O2 = 1.133 rad/s	VELOCITY O3 = 2.118 rad/s
VELOCITY O4 = 0.856 rad/s	VELOCITY O5 = 0.562 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.205 rad/s

THE TILTING CONTINUES

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.10

The tilting continues

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

HEIGHT OF THE COG	H1 = 0.7653	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.3800
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.8800	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 1.9600
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.3000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7000
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3700	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.8900
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 275.0000

VELOCITY O0 = 3.815 rad/s	VELOCITY O1 = 0.748 rad/s
VELOCITY O2 = 0.724 rad/s	VELOCITY O3 = 1.956 rad/s
VELOCITY O4 = 0.808 rad/s	VELOCITY O5 = 0.000 rad/s
VELOCITY O6 = 0.000 rad/s	VELOCITY O7 = 0.000 rad/s
VELOCITY O8 = 0.000 rad/s	VELOCITY O9 = 0.407 rad/s

THE TILTING CONTINUES

Location:

Date:

Engineer:

Example 6.11

The rolling stops

TEST NR:

FRONT MOUNTED-OVER PROTECTIVE STRUCTURE OF THE NARROW TRACTOR:

CHARACTERISTIC UNITS:

LINEAR (m): MASS (kg):

MOMENT OF INERTIA (kgm2): ANGLE (radian)

EIGHT OF THE COG	H1 = 0.7653	H. DIST. COG-REAR AXLE	L3 = 0.7970
H. DIST. COG - FRONT AXLE	L2 = 1.1490	HEIGHT OF THE REAR TYRES	D3 = 1.4800
HEIGHT OF THE FRT TYRES	D2 = 0.9000	OVERALL HEIGHT( PT IMPACT)	H6 = 1.9600
H. DIST. COG-LEAD PT INTER.	L6 = -0.4000	PROTECTIVE STRUCT. WIDTH	B6 = 0.7000
HEIGHT OF THE ENG. B.	H7 = 1.3700	WIDTH OF THE ENG. B.	B7 = 0.8000
H. DIST. COG-FRT COR. ENG. B.	L7 = 1.6390	HEIGHT FRT AXLE PIVOT PT	H0 = 0.4450
REAR TRACK WIDTH	S = 1.1150	REAR TYRE WIDTH	B0 = 0.1950
FRT AXLE SWING ANGLE	D0 = 0.1570	TRACTOR MASS	Mc = 1800.000
MOMENT OF INERTIA	Q = 250.0000

VELOCITY O0 = 3.840	VELOCITY O1 = 0.246
VELOCITY O2 = 0.235	VELOCITY O3 = 0.000
VELOCITY O4 = 0.000	VELOCITY O5 = 0.000
VELOCITY O6 = 0.000	VELOCITY O7 = 0.000
VELOCITY O8 = 0.000	VELOCITY O9 = 0.000
VELOCITY O0 = 3.840	VELOCITY O1 = 0.246
VELOCITY O2 = 0.235	VELOCITY O3 = 0.000
VELOCITY O4 = 0.000	VELOCITY O5 = 0.000
VELOCITY O6 = 0.000	VELOCITY O7 = 0.000
VELOCITY O8 = 0.000	VELOCITY O9 = 0.000

THE ROLLING STOPS

Location:

Date:

Engineer:

IX priedo paaiškinimai

(1)

Išskyrus B2 ir B3 skirsnių punktų numeraciją, kuri buvo suderinta su visu priedu, B dalyje išdėstytas reikalavimų tekstas ir numeracija sutampa su tekstu ir numeracija, pateiktais EBPO standartinėje normoje dėl siauros tarpvėžės ratinių žemės ir miškų ūkio traktorių priekinėje dalyje tvirtinamų virtimo apsauginių konstrukcijų oficialių bandymų (EBPO norma Nr. 6, 2014 m. liepos mėn. parengta 2015 m. redakcija)

(2)	Naudotojams primenama, kad sėdynės kontrolinis taškas nustatomas pagal standartą ISO 5353:1995 ir kad tai yra fiksuotas taškas nejudančio traktoriaus atžvilgiu, kai nustatyta ne vidurinė sėdynės padėtis. Nustatant laisvąją erdvę, sėdynė nustatoma į galinę ir viršutinę padėtį.

(3)	Programa ir pavyzdžiai pateikti EBPO svetainėje.

(4)	Liekamoji ir tamprioji deformacijos, išmatuotos kartu tuo momentu, kai užtikrinamas būtinas pasiekti energijos lygis.

---

(1)  Nurodomas pageidaujamas dydis. Bandinio dydis turi būti ne mažesnis už didžiausią pageidaujamą dydį, kurį įmanoma pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

(2)  Energijos poreikis esant – 20 °C yra 2,5 karto didesnis už vertę, kuri taikoma esant – 30 °C. Kiti veiksniai, kurie turi įtakos smūgio energijos poreikiui – valcavimo kryptis, takumo riba, grūdelių orientacija ir suvirinimas. Į šiuos veiksnius turi būti atsižvelgiama renkantis ir naudojant plieną.