<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑598/14 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CJ0598</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:265">EU:C:2017:265</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20170405">2017 M. BALANDŽIO 5 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-598/14 P</P><P>EUIPO / SZAJNER</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo teismo</HT> (antroji kolegija) <HT TYPE="UC">Sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20170405">2017 m. balandžio 5 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos prekių ženklas</KEYWORD><KEYWORD>Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 207/2009</KEYWORD><KEYWORD>8 straipsnio 4 dalis</KEYWORD><KEYWORD>65 straipsnio 1 ir 2 dalys</KEYWORD><KEYWORD>Žodinis prekių ženklas LAGUIOLE</KEYWORD><KEYWORD>Pagal nacionalinę teisę įgyta ankstesne teise grindžiamas prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia</KEYWORD><KEYWORD>EUIPO taikoma nacionalinė teisė</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos teismo vaidmuo</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑598/14 P</P><P>dėl <DATE ISO="20141222">2014 m. gruodžio 22 d.</DATE> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)</HT>, atstovaujama A. Folliard-Monguiral,</P><PARTY.STATUS>apeliantė,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>dalyvaujant kitoms proceso šalims:</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Gilbert Szajner</HT>, gyvenančiam Sen Mor de Fosė (Prancūzija), atstovaujamam advokato A. Sam-Simenot,</P><PARTY.STATUS>ieškovui pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><INTERVENERS><P><HT TYPE="BOLD">Forge de Laguiole SARL</HT>, įsteigtai Lagjolyje (Prancūzija), atstovaujamai advokatės F. Fajgenbaum,</P><PARTY.STATUS>įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Prechal (pranešėja), A. Rosas, C. Toader ir E. Jarašiūnas,</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20161201">2016 m. gruodžio 1 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Savo apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti <DATE ISO="20141021">2014 m. spalio 21 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Szajner / VRDT – Forge de Laguiole (LAGUIOLE)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑453/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:901">EU:T:2014:901</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas iš dalies panaikino <DATE ISO="20110601">2011 m. birželio 1 d.</DATE> EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 181/2007‑1), susijusį su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT> ir Gilbert Szajner (toliau – ginčijamas sprendimas).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (EB) Nr. 207/2009</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT><DATE ISO="19931220">1993 m. gruodžio 20 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="011" DATE.PUB="1993">OL L 11</REF.DOC.OJ>, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo kodifikuotas <DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="078" DATE.PUB="2009">OL L 78</REF.DOC.OJ>, 2009, p. 1). Reglamento Nr. 40/94 8, 52 ir 63 straipsnių nuostatos be esminių pakeitimų buvo perkeltos į Reglamento Nr. 207/2009 8, 53 ir 65 straipsnius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Neregistruoto prekių ženklo arba kito prekyboje naudojamo didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens savininkui užprotestavus, pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, kai ir jeigu pagal to žymens naudojimą reglamentuojančius [Sąjungos] ir valstybės narės teisės aktus:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>teisės į tą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti [Europos Sąjungos] prekių ženklą padavimo dienos arba iki prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti [Europos Sąjungos] prekių ženklą pateikimo dienos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tas žymuo jo savininkui suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, [Europos Sąjungos] prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>jeigu yra 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos ankstesnės teisės ir tenkinamos toje dalyje keliamos sąlygos.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="065.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="065.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl [ESV] Sutarties, šio reglamento arba bet kurios su jos [jų] taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Įgyvendinimo reglamentas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT><DATE ISO="19951213">1995 m. gruodžio 13 d.</DATE> Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="303" DATE.PUB="1995">OL L 303</REF.DOC.OJ>, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189, toliau – įgyvendinimo reglamentas), 37 taisyklės b punkto iii papunktyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Tarnybai paduodamame prašyme registraciją panaikinti arba paskelbti negaliojančia &lt;…&gt; nurodoma:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>duomenys apie pagrindus, kuriais grindžiamas prašymas:</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>jei prašymas paduodamas vadovaujantis Reglamento [Nr. 207/2009] [53] straipsniu, – duomenys apie teisę, kuria grindžiamas prašymas paskelbti registraciją negaliojančia, ir duomenys, įrodantys, kad pareiškėjas yra ankstesnės teisės savininkas, kaip nurodyta Reglamento [Nr. 207/2009] [53] straipsnyje, arba kad jis turi teisę pagal nacionalinę teisę pretenduoti į tą teisę.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Prancūzijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Code de la propriété intellectuelle</HT> (Intelektinės nuosavybės kodeksas, toliau – CPI) L. 711‑4 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Kaip prekių ženklas negali būti registruojamas žymuo, kuriuo pažeidžiamos ankstesnės teisės į:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>įmonės pavadinimą arba įmonės ženklą, jeigu yra galimybė suklaidinti visuomenę;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>CPI L. 714‑3 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Prekių ženklo registracija teismo sprendimu pripažįstama negaliojančia, jei neatitinka L. 711‑1–L. 711‑4 straipsnių nuostatų.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Pagal L. 711‑4 straipsnį imtis veiksmų dėl registracijos pripažinimo negaliojančia gali tik ankstesnės teisės savininkas. Tačiau jo ieškinys yra nepriimtinas, jei prekių ženklo paraiška buvo pateikta sąžiningai ir jei jis toleravo prekių ženklo naudojimą penkerius metus.</ALINEA><ALINEA>Sprendimas dėl panaikinimo yra absoliutaus pobūdžio.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>1</NO.P><TXT>&lt;…&gt; [G. Szajner] yra žodinio [Europos Sąjungos] prekių ženklo LAGUIOLE, kurio paraiška buvo pateikta <DATE ISO="20011120">2001 m. lapkričio 20 d.</DATE> ir kurį <DATE ISO="20050117">2005 m. sausio 17 d.</DATE> [EUIPO] įregistravo pagal [Reglamentą Nr. 40/94, kodifikuotą Reglamentu Nr. 207/2009], savininkas.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="4"?><ITEM><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Prekės ir paslaugos, kurioms įregistruotas prekių ženklas LAGUIOLE, &lt;…&gt; visų pirma priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos <DATE ISO="19570615">1957 m. birželio 15 d.</DATE> Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 8, 14, 16, 18, 20, 21, 28, 34 ir 38 klasėms &lt;…&gt;</TXT><P>&lt;…&gt;</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3</NO.P><TXT><DATE ISO="20050722">2005 m. liepos 22 d.</DATE> &lt;…&gt; [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] pateikė prašymą pripažinti prekių ženklo LAGUIOLE registraciją iš dalies negaliojančia pagal Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to paties reglamento 8 straipsnio 4 dalimi [dabar – Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punktas ir 8 straipsnio 4 dalis].</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4</NO.P><TXT>Prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia grindžiamas įmonės pavadinimu <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>, kurį [ši bendrovė] naudojo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>peilių, žirklių, dovanų ir suvenyrų, t. y. visų stalo reikmenų gamybos ir pardavimo<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> veiklai. [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] teigimu, šis įmonės pavadinimas, kuris nėra vien vietinės reikšmės, pagal Prancūzijos teisę jai suteikia teisę uždrausti naudoti vėlesnį prekių ženklą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5</NO.P><TXT>Prašymas dėl dalinio registracijos pripažinimo negaliojančia pateiktas dėl visų šio sprendimo 2 punkte nurodytų prekių ir paslaugų.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>6</NO.P><TXT><DATE ISO="20061127">2006 m. lapkričio 27 d.</DATE> sprendimu [EUIPO] Anuliavimo skyrius atmetė prašymą registraciją pripažinti negaliojančia.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>7</NO.P><TXT><DATE ISO="20070125">2007 m. sausio 25 d.</DATE> [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] pagal Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsnius (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniai) dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo pateikė [EUIPO] apeliaciją.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>8</NO.P><TXT>[Ginčijamu sprendimu] [EUIPO] Pirmoji apeliacinė taryba iš dalies patenkino apeliaciją ir pripažino prekių ženklo LAGUIOLE registraciją negaliojančia 8, 14, 16, 18, 20, 21, 28 ir 34 klasių prekėms. Ji atmetė apeliaciją dėl 38 klasės paslaugų.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>9</NO.P><TXT>Visų pirma Apeliacinė taryba nusprendė, kad pagal Prancūzijos teismų praktiką įmonės pavadinimas iš principo saugomas visos įmonės įstatuose nurodytos veiklos atžvilgiu, tačiau, jeigu įmonės įstatai nėra tikslūs arba neapima jos vykdomos veiklos, apsauga taikoma tik realiai ir konkrečiai vykdomai veiklai. Šioje byloje [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] įstatai yra pakankamai aiškūs, kiek tai susiję su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>visų peilių, žirklių, gamyba ir pardavimu<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>. Apeliacinė taryba pridūrė, jog net darant prielaidą, kad įstatų formuluotė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>visų dovanų ir suvenyrų, t. y. visų stalo reikmenų, gamyba ir pardavimas<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> yra netiksli, pareiškėjos įmonės pavadinimas vertas apsaugos bent jau tuose sektoriuose, kuriuose ji realiai vykdė veiklą iki prekių ženklo LAGUIOLE paraiškos pateikimo.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nusprendė, jog [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] įrodė, kad vykdė komercinę veiklą iki prekių ženklo LAGUIOLE paraiškos pateikimo, kai prekiavo prekėmis, priskirtinomis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>stalo reikmenims<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>namų apyvokos reikmenims<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, prekėmis, susijusiomis su vynu, žirklėmis, prekėmis rūkantiesiems, golfo žaidėjams, medžiotojams ir laisvalaikiui ir kitais aksesuarais. Tačiau [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] neįrodė, kad vykdė komercinę veiklą, kiek tai susiję su prabangos prekėmis ir kelionėms skirtomis prekėmis, kurios, beje, jos įstatuose nenurodytos. Galiausiai ji nusprendė, kad, išskyrus 38 klasės telekomunikacijų paslaugas, visos minėtu prekių ženklu žymimos prekės priskirtinos [<HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT>] veiklos sektoriams arba susijusiems veiklos sektoriams.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20110808">2011 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo G. Szajner ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; jis rėmėsi vieninteliu ieškinio pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 207/2009 53 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su šio reglamento 8 straipsnio 4 dalimi, pažeidimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas pritarė vieninteliam ieškinio pagrindui ir panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame EUIPO apeliacinė taryba konstatavo, kad yra galimybė supainioti įmonės pavadinimą <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> ir prekių ženklą LAGUIOLE dėl kitų prekių negu tos, kurios atitinka tuo įmonės pavadinimu paraiškos įregistruoti ginčijamą prekių ženklą pateikimo dieną realiai vykdomą veiklą. Jis atmetė likusią ieškinio dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 23–25 punktuose Bendrasis Teismas teigė, kad <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> (Kasacinis teismas, Prancūzija) sprendimas (Nr. 08‑12.010, toliau – <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimas), kuriuo G. Szajner pirmą kartą rėmėsi žodinėje proceso dalyje, yra priimtinas kaip įrodymas, nes Bendrasis Teismas gali kontroliuoti, kaip EUIPO taiko CPI L. 711‑4 straipsnį, atsižvelgdamas į nacionalinio teismo sprendimą, kuris priimtas vėliau negu šios tarnybos sprendimas ir kuriuo remiasi viena iš proceso šalių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 43–50 punktuose teigė, kad įmonės pavadinimas saugomas tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>bendrovės realiai vykdomos, o ne jos įstatuose nurodytos veiklos atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> nusprendė savo <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendime. Anot Bendrojo Teismo, šis sprendimas taikomas ginčams dėl CPI L. 711‑4 straipsnio taikymo, net jei jis priimtas kitokiomis aplinkybėmis. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nesvarbu, jog šis sprendimas priimtas vėliau nei ginčijamas sprendimas, nes jame tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>išaiškintas ginčijamas teisinis klausimas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, ir kad bet kokiu atveju teismų praktikos pakeitimai atgaline data taikomi esamoms situacijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 51 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad įmonės pavadinimo <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> apsauga apima tik veiklą, kurią bendrovė šiuo vardu realiai vykdė prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraiškos pateikimo dieną, t. y. <DATE ISO="20011120">2001 m. lapkričio 20 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>To sprendimo 78 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal Prancūzijos teismų praktiką galimybės supainioti vertinimas priklauso nuo kelių veiksnių, tarp kurių – nagrinėjamų žymenų (vizualaus, fonetinio ir konceptualaus) panašumo laipsnis, ekonomikos sektorių, kuriuos apima šie žymenys, panašumo laipsnis ir didesnis ar mažesnis ankstesnio žymens skiriamasis požymis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Atsižvelgęs, pirma, į žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnį ir, antra, į prekes ir bylos šalių veiklos sektorius, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 166 punkte nusprendė, kad yra galimybė supainioti, kiek tai susiję su 8 klasės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>įrankiais ir padargais (rankiniais); šaukštais; pjūklais, skustuvais, skutimosi peiliukais; skutimosi reikmenimis; nagų dildėmis ir žnyplėmis, nagų žirklėmis; manikiūro rinkiniais<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, 16 klasės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>peiliais popieriui pjaustyti<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, 21 klasės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>kamščiatraukiais; butelių atidarytuvais<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>skutimosi šepetėliais, tualeto reikmenimis<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> ir 34 klasės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>cigarų apipjaustymo įtaisais<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>pypkių valikliais<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>. Jis panaikino EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą, kiek jame konstatuota tokia galimybė dėl kitų prekių.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>EUIPO prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš G. Szajner bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>) Teisingumo Teismo prašo patenkinti visus EUIPO apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>G. Szajner prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>pripažinti EUIPO ir <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> apeliacinio skundo pagrindus ir reikalavimus nepriimtinais,</P></ITEM><ITEM><P>nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti juos nepagrįstais,</P></ITEM><ITEM><P>atmesti apeliacinį skundą,</P></ITEM><ITEM><P>pripažinti, kad nereikia panaikinti skundžiamo sprendimo, ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Grįsdama apeliacinį skundą EUIPO remiasi dviem pagrindais, kurių pirmasis grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalies pažeidimu, o antrasis – šio reglamento 8 straipsnio 4 dalies, siejamos su CPI L. 711‑4 straipsniu, pažeidimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>G. Szajner pirmiausia teigia, kad EUIPO apeliacinis skundas ir <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> reikalavimai nepriimtini. Subsidiariai jis tvirtina, kad apeliacinio skundo pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>G. Szajner tvirtina, kad apeliacinis skundas nepriimtinas, nes EUIPO neturi teisės pareikšti ieškinį. Konkrečiai kalbant, jos dvigubas statusas – kaip teisminės institucijos ir kaip apeliantės šioje byloje – akivaizdžiai pažeistų nepriklausomumo, nešališkumo ir teisminių institucijų neutralumo principus, teisėtų lūkesčių principą, taigi ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Bet kuriuo atveju šis apeliacinis skundas nepriimtinas, nes, pirma, skundžiamas sprendimas tiesiogiai nepaveikia EUIPO interesų ir, antra, jos nurodyti pagrindai, susiję su <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimu, keičia ginčo turinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį ieškinys, Bendrajame Teisme pareikštas dėl EUIPO apeliacinės tarybos sprendimo, yra pareikštas EUIPO kaip atsakovei. Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antrą pastraipą apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis, tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Kadangi šiuo atveju EUIPO pirmojoje instancijoje buvo atsakovė, o ne įstojusi į bylą šalis, ir ji pralaimėjo bylą pagal dalį savo reikalavimų, jos teisė pateikti apeliacinį skundą ir suinteresuotumas jį pateikti yra neginčijami ir šiuo aspektu ši tarnyba neprivalo įrodyti, kad Bendrojo Teismo sprendimas jai turi tiesioginės įtakos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, taip pat darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia G. Szajner, negalima tvirtinti, kad EUIPO yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>ir teisminė institucija, ir apeliantė<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Antra, primintina, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 9 punkto, Prancūzijos teisės aiškinimas buvo jau ginčo per procedūrą EUIPO apeliacinėje taryboje dalykas. Todėl EUIPO argumentai dėl <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimo nėra šalių ginčo per procedūrą EUIPO dalyko išplėtimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Taigi reikia atmesti G. Szajner prieštaravimą, grindžiamą EUIPO apeliacinio skundo nepriimtinumu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl Forge de Laguiole reikalavimų priimtinumo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>G. Szajner ginčija <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> reikalavimų priimtinumą, nes jais, priešingai, nei nustatyta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 174 straipsnyje, reikalaujama ne visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti apeliacinį skundą, o panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl iš tiesų tai yra priešpriešinis apeliacinis skundas, kuris, remiantis šio Procedūros reglamento 176 straipsniu, turi būti pateiktas atskiru dokumentu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Vis dėlto iš <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> atsiliepimo į apeliacinį skundą aiškiai matyti, kad jis pateiktas siekiant palaikyti EUIPO pateiktus pagrindus, taigi ši bendrovė prašė patenkinti apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad reikia atmesti G. Szajner pateiktą prieštaravimą, grindžiamą <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> reikalavimų nepriimtinumu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalies pažeidimu</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Šalių argumentai</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu EUIPO, palaikoma <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>, kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nesilaikė EUIPO apeliacinės tarybos sprendimų teisėtumo kontrolės apimties vertindamas <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą, nors šis buvo priimtas vėliau nei Apeliacinės tarybos sprendimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Šiuo klausimu EUIPO tvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Prancūzijos teismų praktika buvo įtvirtinta <DATE ISO="19960521">1996 m. gegužės 21 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> sprendime (Nr. 94‑16531, toliau – <DATE ISO="19960521">1996 m. gegužės 21 d.</DATE> sprendimas), kuriame šis teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl draudimo naudoti vėlesnį prekių ženklą, atsižvelgė į pareiškėjos įmonės pavadinimą, bet neatsižvelgė į jos realiai vykdomą veiklą. Nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte, remdamasis Prancūzijos žemesnės instancijos teismų sprendimais, priimtais po <DATE ISO="19960521">1996 m. gegužės 21 d.</DATE> sprendimo, padarė išvadą, kad teismų praktika vystėsi priešingai, negu teigia EUIPO apeliacinė taryba, Bendrasis teismas nenurodė šių sprendimų pavadinimų, taigi pažeidė pareigą motyvuoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Kadangi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 50 punkte konstatavo, kad <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>savaime yra naujas faktas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, ginčijamo sprendimo teisėtumo nebuvo galima vertinti atsižvelgiant į tą sprendimą, nes apeliacinė taryba negalėjo į jį atsižvelgti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>G. Szajner tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 21–25 punktuose teisingai nusprendė, jog į <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą reikėjo atsižvelgti kaip į įrodymą <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> todėl, kad dėl šio sprendimo buvo ginčijamasi Bendrajame Teisme.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Teisingumo Teismo vertinimas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Visų pirma, kiek tai susiję su asmens, prašančio pripažinti registraciją negaliojančia, EUIPO kompetentingų instancijų ir Bendrojo Teismo vaidmenų pasiskirstymu, primintina, kad įgyvendinimo reglamento 37 taisyklėje numatyta, jog pareiškėjas turi pateikti informaciją, įrodančią, kad jis gali pagal nacionalinę teisę remtis ankstesne nacionalinės teisės saugoma teise. Pagal šią taisyklę pareiškėjas įpareigojamas pateikti EUIPO ne tik duomenis, įrodančius, kad jis atitinka nacionalinės teisės aktuose, kuriuos prašo taikyti, nustatytas sąlygas, kad galėtų uždrausti naudoti Europos Sąjungos prekių ženklą, remdamasis ankstesne teise, bet ir šių teisės aktų turinio įrodymus (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Antra, konkrečiau dėl EUIPO tenkančių pareigų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai prašymas pripažinti Europos Sąjungos prekių ženklo registraciją negaliojančia grindžiamas ankstesne teise, saugoma pagal nacionalinės teisės nuostatą, kompetentingos VRDT instancijos pirmiausia turi įvertinti pareiškėjo pateiktų įrodymų galią ir apimtį, kad nustatytų minėtos nuostatos turinį (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Be to, kadangi dėl EUIPO kompetentingų instancijų sprendimo prekių ženklo savininkas gali prarasti jam suteiktą teisę, tokį sprendimą priimanti instancija privalo neapsiriboti vien nacionalinės teisės, kurią nurodo prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikęs asmuo, patvirtinimu (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Trečia, pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 1 ir 2 dalis Bendrasis Teismas kompetentingas vykdyti neribotą teisėtumo priežiūrą dėl EUIPO atlikto pareiškėjo nurodytų nacionalinės teisės aktų, kurių teikiama apsauga jis remiasi, turinio įrodymų vertinimo (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Be to, kadangi pritaikius nacionalinę teisę tokiomis su procesu susijusiomis aplinkybėmis, kurios susiklostė nagrinėjamu atveju, Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas gali netekti savo teisės, būtina užtikrinti, kad Bendrasis Teismas, nepaisant galimų spragų dokumentuose, pateiktuose kaip taikytinos nacionalinės teisės įrodymas, išlaikytų realią galimybę atlikti veiksmingą priežiūrą. Taigi šiuo aspektu, be teisės tikrinti pateiktus dokumentus, jam turi būti suteikta galimybė patikrinti teisės normų, kuriomis remiasi prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikęs asmuo, turinį, taikymo sąlygas ir svarbą. Todėl Bendrojo Teismo atliekama teisminė kontrolė turi atitikti veiksmingos teisminės apsaugos principo reikalavimus (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Taip pat pažymėtina, kad EUIPO ir Bendrasis Teismas kontrolę turi atlikti laikydamiesi reikalavimo užtikrinti Reglamento Nr. 207/2009 veiksmingumą, t. y. užtikrinti Europos Sąjungos prekių ženklo apsaugą (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 49 punkte, jei Bendrasis Teismas taikytų nacionalinės teisės normas tik taip, kaip jas aiškino nacionaliniai teismai EUIPO apeliacinės tarybos sprendimo priėmimo dieną, tai galėtų lemti atsisakymą įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą arba jos registracijos pripažinimą negaliojančia, nors pagal taikytiną nacionalinės teisės normą tuo momentu, kai Bendrasis Teismas priima sprendimą, tam nebūtų pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Tai prieštarautų ne tik šio sprendimo 39 punkte primintam reikalavimui užtikrinti Reglamento Nr. 207/2009 veiksmingumą, bet ir veiksmingos teisminės apsaugos principui, nes Bendrasis Teismas netektų realios galimybės veiksmingai vykdyti neribotą teisėtumo kontrolę, nurodytą šio sprendimo 37 ir 38 punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, siekdamas nustatyti, kokia apsauga suteikiama pagal nacionalinę teisę, nacionalinės teisės normą turi taikyti taip, kaip jam priimant sprendimą ją aiškina nacionaliniai teismai. Taigi jis taip pat gali atsižvelgti į nacionalinio teismo sprendimą, priimtą vėliau nei EUIPO apeliacinės tarybos sprendimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Tiesa, atsižvelgimas į nacionalinio teismo sprendimą, priimtą vėliau nei EUIPO apeliacinės tarybos sprendimas, gali lemti, kad Bendrasis Teismas nacionalinės teisės normą vertins kitaip negu Apeliacinė taryba. Vis dėlto Bendrojo Teismo vykdoma teisminė kontrolė, kaip Apeliacinė taryba vertino<?PAGE NO="9"?> nacionalinę teisę, yra neribota teisėtumo kontrolė, todėl Apeliacinei tarybai jau priėmus sprendimą paaiškėjusi aplinkybė, kad šis sprendimas grindžiamas klaidingu nacionalinės teisės aiškinimu, negali būti kliūtis ištaisyti padarytą klaidą, kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 53 punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Šios išvados nepaneigia jurisprudencija, pagal kurią, pirma, Bendrasis Teismas, remdamasis EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą pagrindžiančia informacija, iš principo turi tik nuspręsti, kokį sprendimą ji turėjo priimti, antra, Bendrasis Teismas gali panaikinti arba pakeisti sprendimą, dėl kurio pareikštas ieškinys, tik tuomet, jeigu jį priimant egzistavo vienas iš Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalyje nurodytų panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, ir, trečia, jis neturi panaikinti arba pakeisti tokio sprendimo dėl pagrindų, atsiradusių po jo paskelbimo (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20161026">2016 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Westermann Lernspielverlage / EUIPO</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑482/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:805">EU:C:2016:805</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Nors šis principas yra platus ir pagal jį, be kita ko, Bendrajam Teismui draudžiama panaikinti arba pakeisti EUIPO apeliacinės tarybos sprendimą atsižvelgiant į po to sprendimo priėmimo paaiškėjusias faktines aplinkybes arba taikant materialines teisės normas, dar negaliojusias to sprendimo priėmimo dieną, pagal jį Bendrajam Teismui vis dėlto nedraudžiama bylose, kuriose taikoma Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis, atsižvelgti į EUIPO apeliacinės tarybos nagrinėtos nacionalinės teisės normos aiškinimo, atliekamo nacionalinių teismų, raidą. Iš tiesų ši nacionalinės teisės norma buvo viena iš EUIPO apeliacinės tarybos vertintų aplinkybių, o pagal šio reglamento 65 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas atlieka neribotą teisėtumo kontrolę, kaip Apeliacinė taryba taikė tokią teisės normą (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Vis dėlto pagal rungimosi principą, kuris yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, dalis, Bendrojo Teismo atsižvelgimas į nacionalinio teismo sprendimą, priimtą vėliau nei EUIPO apeliacinės tarybos sprendimas, siejamas su sąlyga, kad kaip nagrinėjamu atveju, šalys turėjo galimybę Bendrajame Teisme pateikti savo pastabas dėl tokio nacionalinio teismo sprendimo (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / National Lottery Commission</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑530/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:186">EU:C:2014:186</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Galiausiai dėl pareigos motyvuoti pažeidimo konstatuotina, kad, kiek tai susiję su Prancūzijos teisės elementais, į kuriuos atsižvelgė Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 44 punkte vertindamas <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą šis teismas rėmėsi tik jo tekstu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte konstatavo, kad iki <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimo galiojusi Prancūzijos žemesnės instancijos teismų praktika nėra vienoda, tačiau ji leidžia daryti išvadą, kad įmonės pavadinimo apsauga apima tik atitinkamos bendrovės realiai vykdomą veiklą, vis dėlto iš skundžiamo sprendimo 43–45 punktų matyti, kad ginčijamo sprendimo teisėtumo vertinimą jis iš esmės grindė ne šia ankstesne teismų praktika, o <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimu, ir kad jis pakankamai motyvavo tokį vertinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Todėl negalima teigti, kad Bendrasis Teismas nesilaikė jam tenkančios pareigos motyvuoti savo sprendimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tai, jog Bendrasis Teismas atsižvelgė į <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą, nėra Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalies, siejamos su CPI L. 711‑4 straipsniu, pažeidimu</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Antrąjį apeliacinio skundo pagrindą sudaro dvi dalys.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimo iškraipymu</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Antrojo pagrindo pirmoje dalyje EUIPO, palaikoma <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>, kaltina Bendrąjį Teismą iškraipius <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, skundžiamo sprendimo 44 punkte pažymėjęs, kad <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendime <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> neaiškino CPI L. 711‑4 straipsnio, ir nusprendęs, kad nei iš to sprendimo ištraukos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>įmonės pavadinimas saugomas tik bendrovės realiai vykdomos, o ne jos įstatuose nurodytos veiklos atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> formuluotės, nei iš jos faktinių ar procedūrinių aplinkybių neišplaukia joks apribojimas, kuris leistų manyti, jog ji turi būti taikoma tik konkrečiomis nagrinėtos bylos aplinkybėmis, ir kad dėl to ji gali būti pagal analogiją taikoma aiškinant CPI L. 711‑4 straipsnį, Bendrasis Teismas suteikė <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimui apimtį, kurios jis akivaizdžiai neturi. Iš tiesų, anot EUIPO, šioje minėto sprendimo ištraukoje tik siekta apibrėžti, kad atitinkama įmonė piktnaudžiavo pateikdama nagrinėjamo prekių ženklo paraišką, o ne šios įmonės pavadinimo apsaugos apimtį vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu. Taigi pagal CPI L. 711‑4 straipsnio b punktą reikalaujama atlikti galimybės supainioti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>prognozinį vertinimą<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kurį atliekant galima neatsižvelgti į konkrečias žymenų, dėl kurių kilo ginčas, naudojimo sąlygas, įskaitant ankstesnį įmonės pavadinimą, nes įmonės pavadinimo apsaugos apribojimas taip, kad ji taikoma tik realiai vykdomos veiklos atžvilgiu, netaikomas vien potencialių ginčų atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> priduria, kad <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimas yra sprendimas atmesti, t. y. juo patvirtinamas apeliacinėje instancijoje priimtas sprendimas, todėl jis negali būti principinis sprendimas Prancūzijos teisėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>G. Szajner tvirtina, kad EUIPO pozicija, pagal kurią <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimas susijęs tik su piktnaudžiavimu pateikiant prekių ženklo paraišką, prieštarauja tiek ankstesnei teismų praktikai, suformuotai iki šio sprendimo, tiek šio sprendimo aiškinimui Prancūzijos doktrinoje, kur šis sprendimas vienbalsiai pripažįstamas visuotinai reikšmingu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Pirmiausia primintina, kad, kiek tai susiję su apeliaciniame procese vykdomu Bendrojo Teismo išvadų dėl taikytinų nacionalinės teisės normų nagrinėjimu, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas kompetentingas nagrinėti, pirmiausia, ar Bendrasis Teismas, remdamasis jam pateiktais dokumentais ir kitais įrodymais, neiškraipė nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, su jomis susijusios nacionalinių teismų praktikos arba doktrinos, antra, ar dėl šių įrodymų Bendrasis Teismas nepadarė jų turiniui aiškiai prieštaraujančių išvadų, ir galiausiai, ar nagrinėdamas įrodymų visumą, kad nustatytų nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų turinį, Bendrasis Teismas kuriam nors iš jų nesuteikė neproporcingos reikšmės, palyginti su kitais įrodymais, jei tai akivaizdžiai matyti iš bylos medžiagos (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas turi įvertinti, ar EUIPO argumentuose nurodytos klaidos, kurių Bendrasis Teismas padarė savo išvadose dėl nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų ir kurias Teisingumo Teismas gali tikrinti, remdamasis šio sprendimo ankstesniame punkte išdėstytais samprotavimais (šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 44 punkte konstatavo, kad <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimas priimtas ne dėl ieškinio, pareikšto pagal CPI L. 711‑4 straipsnį, o dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti prekių ženklą dėl piktnaudžiavimo pateikiant prekių ženklo paraišką, ir prašymo nesąžiningos konkurencijos srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Kaip Bendrasis Teismas konstatavo tame punkte, iš <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimo nematyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> ketino apriboti savo vertinimą, susijusį su įmonės pavadinimo apsaugos apimtimi, taip, kad jis būtų taikomas tik konkrečioms tos bylos aplinkybėms. Priešingai, šis teismas pateikė tą vertinimą atmesdamas pirmąjį ieškinio pagrindą, grįstą visų pirma CPI L. 711‑4 straipsnio b punkto pažeidimu. Taigi negalima pritarti EUIPO argumentams, kad šis vertinimas nereikšmingas taikant šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Be to, EUIPO tvirtina, kad <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> atsižvelgė į įmonės pavadinimo savininkės realiai vykdomą veiklą nagrinėdamas antrąjį pagrindą, susijusį su nesąžininga konkurencija, o tai reiškia, kad atitinkamos įmonės realiai buvo konkurentės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Vis dėlto iš <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimo teksto akivaizdžiai matyti, kad, pirma, vertinimas, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>įmonės pavadinimas saugomas tik bendrovės realiai vykdomos, o ne jos įstatuose nurodytos veiklos atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, atliktas nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą piktnaudžiavimu pateikiant toje byloje nagrinėto prekių ženklo paraišką, ir, antra, kad <HT TYPE="ITALIC">Cour de cassation</HT> darė nuorodą į atitinkamos bendrovės realiai vykdomą veiklą nagrinėdamas tiek pirmąjį ieškinio pagrindą, tiek antrąjį, susijusį su ieškiniu nesąžiningos konkurencijos srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, nėra akivaizdu, kad Bendrasis Teismas iškraipė <DATE ISO="20120710">2012 m. liepos 10 d.</DATE> sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Šios išvados nepaneigia <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> argumentas, kad tas sprendimas nėra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>principinis<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>. Iš tiesų, atsižvelgiant į šio sprendimo 56 ir 57 punktuose primintus principus, kuriais vadovaudamasis Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nagrinėja Bendrojo Teismo išvadas dėl taikytinų nacionalinės teisės nuostatų, ir kadangi Teisingumo Teismas neturi nustatyti, ar minėtas sprendimas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>principinis<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, pakanka konstatuoti, kad nepanašu, jog atsižvelgdamas į tą sprendimą Bendrasis Teismas akivaizdžiai nepaisė jo svarbos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Dėl antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, kai nustatydamas Forge de Laguiole veiklos sektorius jis atsižvelgė tik į prekių pobūdį</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Antrojo pagrindo antroje dalyje EUIPO, palaikoma <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>, ginčija kriterijus, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi nustatydamas šios bendrovės veiklos sektorius. Šiuo klausimu EUIPO tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte nusprendė, jog atsakymas į klausimą, ar dėl <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> įmonės pavadinimo ji gali uždrausti G. Szajner naudoti prekių ženklą LAGUIOLE ir, jei taip, kokiu mastu, priklauso tik nuo Prancūzijos teisės, tačiau Bendrasis Teismas nustatė įmonės pavadinimo apsaugos ribas, skundžiamo sprendimo 63 punkte remdamasis vien savo jurisprudencija (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20070213">2007 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimu <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑256/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:46">EU:T:2007:46</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>)), kuri susijusi su ankstesnių prekių ženklų naudojimu ir kurią Bendrasis Teismas pagal analogiją taikė aiškindamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalį, sutampančią su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalimi.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas nustatė veiklos sektorius atsižvelgdamas tik į prekių pobūdžio kriterijų, todėl padarė teisės klaidą taikydamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalį, siejamą su CPI L. 711‑4 straipsniu. EUIPO tvirtina, kad nustatant veiklos sektorius pagal Prancūzijos teisę taip pat reikėjo atsižvelgti į ankstesnio įmonės pavadinimo savininkės parduodamų prekių paskirtį ir naudojimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>G. Szajner tvirtina, kad Bendrasis Teismas teisingai vertino aptariamų prekių panašumą pagal jų pobūdį, paskirtį ir naudojimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip generalinė advokatė nurodė savo išvados 78 punkte, Bendrasis Teismas, tirdamas, kokią veiklą vykdė <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT>, savo jurisprudencijos netaikė bendrai pagal analogiją. Savo jurisprudenciją dėl ankstesnių prekių ženklų naudojimo jis nurodė tik skundžiamo sprendimo 63 punkte, siekdamas paaiškinti konstatavimą, kad prekyba šakutėmis negali būti veiklos vykdymo visame stalo reikmenų sektoriuje įrodymas, bet gali būti veiklos stalo įrankių srityje įrodymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Taip pat konstatuotina, kad Bendrasis Teismas iš tiesų aiškiai iš anksto nenurodė kriterijų, kuriais vadovaudamasis ketina nustatyti <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> realiai vykdomą veiklą, ir kad skundžiamo sprendimo 81 punkte jis citavo Prancūzijos teismų praktiką, kuria rėmėsi šalys, tik nagrinėdamas galimybę supainioti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Vis dėlto iš skundžiamo sprendimo aiškiai matyti, kad jo 54–74 punktuose nagrinėdamas šią veiklą Bendrasis Teismas aiškiai atsižvelgė ne vien į aptariamų prekių pobūdį, bet ir į jų paskirtį, naudojimą, į tai, kokiems klientams jos skirtos, ir į jų platinimo būdą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad EUIPO ir <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> argumentai remiasi klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Todėl antrojo pagrindo antrą dalį taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jį reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi G. Szajner prašė priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas ir ji pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį reikia nurodyti įstojusiai į bylą šaliai <HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole</HT> padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti apeliacinį skundą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Priteisti iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Forge de Laguiole SARL</HT> padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><?PAGE NO="13"?><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>