(1)

Laikydamosi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio antroje pastraipoje nustatytos tvarkos, 2008 m. birželio 25 d. Airijos valdžios institucijos Komisijai pranešė apie sveikatos reglamentų dėl paukštienos, kiaulienos ir avienos kilmės šalies ženklinimo projektus.

(2)

Pagal reglamentų projektus reikalaujama, kad visa paukštiena, kiauliena ir aviena, ir produktai, kurių ne mažiau kaip 70 % masės sudaro atitinkamos rūšies mėsa, turi būti paženklinti, nurodant jų kilmės šalį aiškiomis įskaitomomis raidėmis airių ir (arba) anglų kalba. „Kilmės šalis“ – tai šalis, kurioje gyvulys buvo augintas daugiausiai laiko ir, jeigu skiriasi, šalis, kurioje jis buvo paskerstas.

(3)

Direktyvoje 2000/13/EB suderintos maisto produktų ženklinimo taisyklės, visų pirma numatant galimybę suderinti tam tikras nacionalines nuostatas, o taip pat numatant galimybę nustatyti nesuderintų nacionalinių nuostatų sistemą. Derinimo aprėptis yra apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išdėstoma pagrindinė informacija, kurią „remiantis 4–17 straipsniais ir juose pateiktomis išimtimis“ būtina nurodyti maisto produkto etiketėje. Be to, 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, kad apie tam tikrus maisto produktus, be 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagrindinės informacijos, Bendrijos teisės aktų nuostatose arba, jei tokių nėra, nacionalinėse nuostatose, būtų pateikta ir kitokia informacija.

(4)

Direktyvos 2000/13/EB 18 straipsnio 2 dalyje leidžiama priimti nesuderintas nacionalines nuostatas, kurios pateisinamos viena iš ten išvardytų priežasčių, inter alia, sukčiavimo prevencija ir visuomenės sveikatos apsauga, nebent tokios nuostatos trukdytų taikyti Direktyvoje 2000/13/EB nustatytus apibrėžimus ir taisykles. Todėl, kai valstybė narė pateikia pasiūlymo taikyti nacionalines ženklinimo nuostatas projektą, būtina ištirti, ar jos atitinka pirmiau minėtus reikalavimus ir Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas.

(5)

Pagal Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą informacija apie kilmės vietą yra privaloma, „jei tokios informacijos nepateikus pirkėjas būtų iš esmės klaidinamas dėl tikrosios maisto produkto kilmės“. Ši nuostata, įpareigojanti nurodyti maisto produkto kilmės vietą, kai kita informacija to produkto etiketėje galėtų rodyti, kad tokio produkto kilmės vieta yra kita, tinkamai užtikrina, kad vartotojai nebūtų klaidinami.

(6)

Remiantis Airijos valdžios institucijų pateiktais argumentais dėl paukštienos, kiaulienos ir avienos, negalima daryti išvados, kad airių vartotojai iš esmės galėtų klaidingai manyti, kad atitinkamų produktų kilmės vieta yra kita.

(7)

Airijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, kad reglamentų projektai yra būtini vienam iš pirmiau minėtame 18 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekti ir kad tokiu būdu sudarytos kliūtys prekybai bus jiems proporcingos. Jos tik pamini tikslą informuoti vartotojus apie atitinkamų produktų kilmės vietą. Vien tik šios priežasties reglamentų projektams pateisinti nepakanka.

(8)

Atsižvelgdama į šias pastabas Komisija, remdamasi Direktyvos 2000/13/EB 19 straipsnio trečia pastraipa, pareiškė neigiamą nuomonę.

(9)

Turėtų būti reikalaujama, kad Airijos valdžios institucijos nepriimtų minėtų reglamentų projektų.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,