<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-608/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CJ0608</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:865">EU:C:2020:865</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>10</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>10</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20201028">2020 m. spalio 28 d.</DATE> sprendimas – Byla C‑608/19</HT></P><P>INAIL</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (aštuntoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20201028">2020 m. spalio 28 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: italų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 – 3 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD><HT TYPE="ITALIC">De minimis</HT> pagalba</KEYWORD><KEYWORD>6 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Stebėsena</KEYWORD><KEYWORD>Įmonės, viršijančios <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinę ribą dėl prašomos pagalbos sumos sumavimo su anksčiau gautų pagalbų sumomis</KEYWORD><KEYWORD>Galimybė rinktis iš prašomos pagalbos sumos sumažinimo arba ankstesnės pagalbos atsisakymo, kad būtų laikomasi <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑608/19</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba, Italija) <DATE ISO="20190620">2019 m. birželio 20 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20190812">2019 m. rugpjūčio 12 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Istituto nazionale per l’assicurazione contro gli infortuni sul lavoro (INAIL)</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Zennaro Giuseppe Legnami Sas di Zennaro Mauro &amp; C.</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Wahl (pranešėjas), teisėjai F. Biltgen ir L. S. Rossi,</P><P>generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,</P><P>posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20200625">2020 m. birželio 25 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Zennaro Giuseppe Legnami Sas di Zennaro Mauro &amp; C</HT>., atstovaujamos advokatų A. Santoro ir A. Cevese,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamo <HT TYPE="ITALIC">avvocati dello Stato</HT> G. M. De Socio ir F. Severi,</P></ITEM><ITEM><P>Graikijos vyriausybės, atstovaujamos K. Boskovits ir V. Karra,</P></ITEM><ITEM><P>Latvijos vyriausybės, atstovaujamos V. Soņeca ir K. Pommere,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos F. Tomat ir G. Braga da Cruz,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><?PAGE NO="2"?><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20131218">2013 m. gruodžio 18 d.</DATE> Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbai (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="352" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2013">OL L 352, 2013, p. 1</REF.DOC.OJ>) 3 ir 6 straipsnių išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Istituto nazionale per l’assicurazione contro gli infortuni sul lavoro</HT> (Nacionalinis draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe institutas, Italija) (toliau – INAIL) ir <HT TYPE="ITALIC">Zennaro Giuseppe Legnami Sas di Zennaro Mauro &amp; C</HT>. (toliau – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT>) ginčą dėl INAIL atsisakymo pervesti bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> suteiktą finansavimą dėl to, kad būtų viršyta maksimali <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> EUR suma, suteiktina per trejų metų laikotarpį, numatyta Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje (toliau – <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinė riba).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1407/2013 3, 10, 21 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><GR.CONSID><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>(3)</NO.P><TXT>tikslinga palikti <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos, kurią viena įmonė iš vienos valstybės narės gali gauti per bet kurį trejų metų laikotarpį, sumos viršutinę ribą <FT TYPE="NUMBER">–200000</FT> EUR. Ši viršutinė riba vis dar būtina siekiant užtikrinti, kad priemonės, kurioms taikomas šis reglamentas, galėtų būti laikomos nedarančiomis poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipančiomis konkurencijos arba nekeliančiomis tokios grėsmės;</TXT><P>&lt;…&gt;</P></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(10)</NO.P><TXT>trejų metų laikotarpį, į kurį reikia atsižvelgti taikant šį reglamentą, reikėtų vertinti etapais, kad, kiekvieną kartą teikiant naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, būtų atsižvelgiama į bendrą per atitinkamus finansinius metus ir per praėjusius dvejus finansinius metus suteiktos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos sumą;</TXT><P>&lt;…&gt;</P></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(21)</NO.P><TXT>Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių būtų laikomasi, ir remdamosi Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nurodytu bendradarbiavimo principu valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties įgyvendinimą ir tam sukurti reikalingas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bendra <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suma, suteikta vienai įmonei pagal <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos taisyklę, neviršytų bendros leidžiamos viršutinės ribos. Todėl teikdamos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, valstybės narės turėtų informuoti atitinkamą įmonę apie suteiktos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos sumą ir tai, kad pagalba yra <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT>, ir padaryti aiškią nuorodą į šį reglamentą. Turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės vykdytų suteiktos pagalbos stebėseną, kad būtų neviršytos viršutinės ribos ir būtų laikomasi pagalbos sumavimo taisyklių. Siekdama įvykdyti tą pareigą, prieš teikdama tokią pagalbą atitinkama valstybė narė turėtų gauti iš įmonės deklaraciją apie kitą per einamuosius ir dvejus ankstesnius finansinius metus pagal šį reglamentą arba kitus <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> reglamentus gautą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę įsteigti centrinį registrą, kuriame būtų išsami informacija apie suteiktą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, ir tikrinti, ar bet kokia naujai suteikta pagalba neviršija atitinkamos viršutinės ribos;</TXT></NP></CONSID><?PAGE NO="3"?><CONSID><NP><NO.P>(22)</NO.P><TXT>prieš teikdama naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, kiekviena valstybė narė turėtų patikrinti, kad naujoji <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalba neviršytų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos toje valstybėje narėje ir kad būtų laikomasi kitų šio reglamento sąlygų; &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></TXT></NP></CONSID></GR.CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šio reglamento 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/><HT TYPE="ITALIC">De minimis</HT> pagalba<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Pagalbos priemonės, kurios atitinka šiame reglamente nustatytas sąlygas, nėra laikomos atitinkančiomis visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus ir todėl joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas pranešimo reikalavimas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Bendra vienai įmonei suteiktos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA><HT TYPE="ITALIC">De minimis</HT> pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos išmokėjimo įmonei datos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>2 dalyje nustatytos viršutinės ribos taikomos neatsižvelgiant į <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos formą ar siekiamą tikslą &lt;…&gt;. Trejų finansinių metų laikotarpis nustatomas vertinant tuos finansinius metus, kuriuos vertina atitinkamos valstybės narės įmonė.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.006"><NO.PARAG>6.</NO.PARAG><ALINEA>Laikantis 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.</ALINEA><ALINEA>Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo metu galiojusi diskonto norma.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.007"><NO.PARAG>7.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu suteikus naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą būtų viršyta atitinkama 2 dalyje nustatyta viršutinė riba, tai naujai pagalbai šis reglamentas negali būti taikomas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Minėto reglamento 6 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Stebėsena<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu valstybė narė ketina įmonei teikti <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą pagal šį reglamentą, ji raštu informuoja įmonę apie numatytą teikiamos pagalbos sumą, išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu, ir tai, kad pagalba yra <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> &lt;…&gt;. Prieš teikiant pagalbą, iš atitinkamos įmonės valstybė narė gauna raštišką arba elektroninę deklaraciją apie bet kokią kitą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, gautą pagal šį reglamentą arba kitus <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> reglamentus per dvejus ankstesnius ir einamuosius finansinius metus.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu valstybė narė įsteigė centrinį <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, 1 dalis netaikoma nuo momento, kai registre sukaupiama trejų finansinių metų informacija.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybė narė suteikia naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą pagal šį reglamentą tik patikrinusi, ar dėl jos bendra atitinkamai įmonei suteiktos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suma neviršys 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos ir ar laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų.</ALINEA></PARAG><?PAGE NO="4"?><PARAG IDENTIFIER="006.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės registruoja ir renka visą informaciją apie šio reglamento taikymą. Saugoma visa informacija, reikalinga įrodyti, kad laikomasi šio reglamento sąlygų. Duomenys apie individualiai suteiktą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą saugomi 10 finansinių metų nuo pagalbos suteikimo datos. Duomenys apie <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos schemą saugomi 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal tokią schemą buvo suteikta individuali pagalba.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>Komisijai raštu paprašius, atitinkama valstybė narė &lt;…&gt; pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esant reikalingą siekiant įvertinti, ar laikomasi šiuo reglamentu nustatytų sąlygų, ypač bendros <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos sumos &lt;…&gt;, kurią gavo bet kuri įmonė.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> vykdo veiklą medienos ir jos išvestinių produktų sektoriuje. <DATE ISO="20140616">2014 m. birželio 16 d.</DATE> ji INAIL pateikė paraišką dėl finansavimo; joje prašė skirti dotaciją pagal 2013 m. INAIL viešąjį pranešimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>[Į]monių skatinimas imtis veiksmų darbuotojų sveikatai apsaugoti ir saugai darbe užtikrinti<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> (toliau – viešasis pranešimas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Procedūrą, susijusią su kvietimu teikti projektus, kuriai taikomas šis viešasis pranešimas, sudarė keturi etapai, t. y. pirma, telematinis paraiškų perdavimas, antra, su paraiška susijusių dokumentų siuntimas, trečia, INAIL atliekamas perduotų duomenų tikrinimas ir paraiškos priėmimas ir galiausiai, ketvirta, tyrimas ir ataskaitos, leidžiančios faktiškai išmokėti dotaciją, rengimas. Per šį paskutinį etapą įmonė turėjo pateikti vadinamąją <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> deklaraciją, patvirtinančią, kad atitinka dotacijos reikalavimus dėl prašomos sumos. Jei ji neatitinka tokių reikalavimų, jai suteikta pagalba turėjo būti atšaukta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT><DATE ISO="20141030">2014 m. spalio 30 d.</DATE> sprendimu INAIL pranešė bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT>, kad priėmė jos projektą dėl <FT TYPE="NUMBER">130000</FT> EUR sumos ir kad ji turi galimybę gauti prašomą <FT TYPE="NUMBER">65000</FT> EUR avansą su sąlyga, kad bus pateikta banko garantija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Vis dėlto vykstant procedūrai paaiškėjo, kad <DATE ISO="20140801">2014 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Regione Veneto</HT> (Veneto regionas, Italija) tenkino bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT>, kartu su kitomis įmonėmis dalyvavusios laikinojoje įmonių grupėje, paraišką dėl kitos <FT TYPE="DECIMAL">64483,91</FT> EUR dydžio dotacijos ir ji jai buvo pervesta. Be to, ši bendrovė taip pat gavo kitą <FT TYPE="DECIMAL">18985,26</FT> EUR dydžio valstybės finansavimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pridėjus šias dvi sumas prie <FT TYPE="NUMBER">130000</FT> EUR sumos, kurią sutiko skirti INAIL, būtų gauta <FT TYPE="DECIMAL">213469,17</FT> EUR suma ir būtų viršyta <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinė riba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20150612">2015 m. birželio 12 d.</DATE> raštu bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> paklausė INAIL, ar tam, kad nurodyta suma nebūtų viršyta, reikėtų sumažinti dotacijos dydį ataskaitos rengimo etape, ar pateikti projekto versiją nurodant mažesnę numatomo projekto, taigi ir dotacijos, sumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Negavusi atsakymo į šį raštą, bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> pasirinko antrąjį variantą ir <DATE ISO="20150812">2015 m. rugpjūčio 12 d.</DATE> elektroniniu laišku pateikė INAIL projekto versiją, kuria bendra jos projekto kaina sumažinta iki <FT TYPE="DECIMAL">171386,40</FT> EUR, atitinkamai dotacijos suma sumažėjo iki <FT TYPE="DECIMAL">111401,16</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT><DATE ISO="20151005">2015 m. spalio 5 d.</DATE> ir <DATE ISO="20151118">lapkričio 18 d.</DATE> sprendimuose INAIL konstatavo, kad nors nauja projekto versija techniniu požiūriu yra priimtina, jis negali skirti bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> finansavimo (nes neturi teisės skirti tik jo dalį), nebent ši bendrovė atsisakytų viso ankstesnio finansavimo. Antrajame sprendime INAIL nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>dotacija gali būti išmokėta tik su sąlyga, kad įmonė atsisako ankstesnės kito subjekto skirtos dotacijos<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per il Veneto</HT> (Veneto regiono administracinis teismas, Italija) dėl <DATE ISO="20151118">2015 m. lapkričio 18 d.</DATE> sprendimo panaikinimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20160427">2016 m. balandžio 27 d.</DATE> patvirtintu elektroniniu laišku bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> perdavė INAIL dokumentus, patvirtinančius, kad ji atsisakė Veneto regiono skirtos <FT TYPE="NUMBER">15000</FT> EUR dotacijos ir kad ši suma buvo pervesta kitiems laikinosios asociacijos nariams, taip įrodydama, kad gauta valstybės pagalba neviršijo <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><DATE ISO="20160606">2016 m. birželio 6 d.</DATE> sprendimu INAIL patvirtino, kad dėl prašomos dotacijos dydžio negali jos išmokėti, nes triskart suteikto valstybės finansavimo suma viršija <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinę ribą, o dalinis dotacijos mokėjimas prieštarautų Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 7 daliai. Atsižvelgusi į dokumentus, įrodančius ankstesnės regioninės dotacijos atsisakymą ir jos perskirstymą kitiems laikinosios asociacijos nariams, INAIL suabejojo dėl tokio atsakymo svarbos ir pažymėjo, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>ši įmonė neatsisakė anksčiau gautos dotacijos ir jos negrąžino ją išmokėjusiam subjektui, o tai, kad ji buvo perskirstyta kitiems laikinosios asociacijos nariams, neturi reikšmės<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>. Dėl šių priežasčių INAIL paprašė grąžinti jau išmokėtą <FT TYPE="NUMBER">65000</FT> EUR avansą ir nurodė, jog to nepadarius ši suma bus išieškota iš banko garantijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20160626">2016 m. birželio 26 d.</DATE> bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT>, nurodydama papildomus pagrindus, taip pat pareikalavo panaikinti <DATE ISO="20160606">2016 m. birželio 6 d.</DATE> INAIL sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20160907">2016 m. rugsėjo 7 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per il Veneto</HT> (Veneto regiono administracinis teismas) patenkino bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> ieškinį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (DG COMP) nuomonę, pateiktą atsakant į bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> užklausą dėl Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 7 dalies išaiškinimo. Savo atsakyme DG COMP pažymėjo, kad dotacijas išmokanti viešoji įstaiga gali jas proporcingai sumažinti, kad nebūtų viršyta <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinė riba, ir kad nacionalinės valdžios institucijos turi pasirinkti tinkamiausią išeitį, nes abu sprendimai – proporcingai sumažinti dotaciją arba visiškai atsisakyti ją skirti – teoriškai atitinka šį reglamentą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Šis teismas nurodė, jog siekiant apsaugoti procedūros dalyvių teisėtus lūkesčius <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>[INAIL] pateiktas Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 7 dalies išaiškinimas dėl prašymo sumažinti finansavimą ta dotacijos dalimi, kuri viršija minėtame reglamente nustatytą viršutinę ribą, t. y. <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> EUR, nepriimtinumo, nors teoriškai atitiktų Sąjungos teisės aktus <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos srityje, kad jį būtų galima taikyti šioje byloje, turėjo būti aiškiai numatytas [viešajame pranešime]<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>. Jis manė, kad, atvirkščiai, INAIL nustatytų suvaržymų nebuvo įmanoma numatyti, atsižvelgiant į viešajame pranešime nurodytus kriterijus, ir jų buvo galima atsisakyti „taikant formaliu požiūriu mažiau griežtą Sąjungos teisės akto išaiškinimą, kuris labiau atitiktų [viešojo pranešimo] tikslą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>paskatinti įmones įgyvendinti projektus, kuriais siekiama pagerinti sveikatos lygį ir saugą darbe<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>INAIL dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba, Italija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>INAIL, remdamasi Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2, 4 ir 7 dalių nuostatomis, tvirtina, kad <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalba turi būti laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonei suteikta juridinė teisė ją gauti, neatsižvelgiant į faktinį jos išmokėjimą. Šios nuostatos įtvirtina imperatyvius reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi nacionalinės teisės sistemoje. Todėl, ar buvo laikytasi <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos, turi būti tikrinama suteikiant dotaciją, šiuo atveju – paraiškos priėmimo etape. Taigi galimus taisymus paraišką pateikęs subjektas turi padaryti šiame etape.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> ginčija INAIL siūlomą aiškinimą. Pirma, ji teigia, kad taikytinos tik viešojo pranešimo nuostatos, nes iš Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 4 dalies matyti, jog momentas, kai įmonė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, nustatomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>. Antra, ji tvirtina, kad šio reglamento 6 straipsnio 5 dalis, susijusi su valstybės narės pareiga pateikti Komisijai visą, kaip mano Komisija, reikalingą informaciją, taikoma visai faktiškai įmonės gautai pagalbai, o ne tik pagalbai, suteiktai remiantis pirmuoju pagalbos suteikimo aktu. Galiausiai, trečia, ji mano, kad teisės aktai <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos srityje buvo priimti ne tam, kad būtų apsunkinta įmonių<?PAGE NO="6"?> padėtis, o siekiant sumažinti administracinę naštą nedidelės pagalbos skyrimo atveju ir kad INAIL siūlomas griežtas aiškinimas lemtų įmonėms nepalankų šių teisės aktų taikymą, kuris prieštarauja jų tikslui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad abiejų pagrindinės bylos šalių siūlomam išaiškinimui galima pritarti. Viena vertus, INAIL nurodytas išaiškinimas palankesnis sklandžiam procedūros eigos valdymui, nes atitiktis dotacijos skyrimo sąlygoms būtų nagrinėjama vien paraiškos priėmimo etape. Kita vertus, bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> nurodytas aiškinimas lemtų lankstesnes dotacijos skyrimo sąlygas; jos būtų palankios ir procedūros dalyviams, kurie dar neįsitikinę, ar jų paraiška bus priimta, negali jos pakeisti, kad neviršytų viršutinės ribos. Iš tikrųjų valdyti galimus paraiškų dėl finansavimo pakeitimus būtų sudėtingiau, jei tai būtų daroma jų tyrimo stadijoje, nes būtų paveikta jau nustatyta eiliškumo tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Dėl svarbių Reglamento Nr. 1407/2013 nuostatų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad šio reglamento 3 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad pagalba laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>suteikta tuo momentu, kai įmonė &lt;…&gt; įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo &lt;…&gt; pagalbos išmokėjimo &lt;…&gt; datos<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, pirma, neatrodo nesuderinama su procedūros modeliu, pagal kurį po pirmo – paraiškos priėmimo – etapo eina nuodugnesnio tyrimo etapas, kuriam pasibaigus teisė į dotaciją galiausiai laikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>suteikta<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. Antra, toje pačioje nuostatoje patikslinama, kad pagalba laikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>suteikta<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, o tai leidžia manyti, kad šis režimas gali reglamentuoti skirtingus procedūros modelius, kurie nėra iš anksto nustatyti. Be to, jis pažymi, kad pagal minėto reglamento 6 straipsnio 3 dalį pagalba išmokama patikrinus, ar laikomasi viršutinės ribos, o tai taip pat leidžia manyti, kad teisė gauti dotaciją galutinai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>suteikiama<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> tik atlikus tokį patikrinimą. Galiausiai iš to paties reglamento 6 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio formuluotės, ypač iš nuorodos į gautą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>kitą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, matyti, kad deklaracijoje turi būti nurodyta visa gauta pagalba. Svarbu nustatyti, ar sprendimas atsisakyti ankstesnės dotacijos būtinai turi būti priimtas prieš faktiškai ją išmokant.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Consiglio di Stato</HT> (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>1.</NO.P><TXT>Ar Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniuose nustatytos pagalbos teikimo nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad, jeigu paraišką teikianti įmonė viršija viršutinę ribą dėl to, kad dotacijos sumuojamos su ankstesnėmis dotacijomis, ji gali (iki faktinio prašomos dotacijos išmokėjimo) prašyti sumažinti finansavimą (iš dalies pakeisdama projektą ar pateikdama kitą jo versiją) arba atsisakyti (visiškai ar iš dalies) anksčiau skirtų ir gal jau gautų dotacijų, kad neviršytų šios ribos?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar tos pačios nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad įvairios pasirinkimo galimybės (kitos versijos pateikimas arba finansavimo atsisakymas) leistinos, net jeigu nėra aiškiai numatytos nacionalinės teisės aktuose ir (arba) viešame pranešime dėl pagalbos suteikimo?<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Pateikdamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsnius reikia aiškinti taip: įmonė, kuriai jos įsisteigimo valstybė narė ketina skirti <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, kurią sudėjus su anksčiau suteikta pagalba bendra šiai įmonei suteiktų pagalbų suma viršytų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinę ribą, kad nebūtų viršyta tokia riba, iki faktinio šios pagalbos išmokėjimo gali sumažinti prašomo finansavimo dydį arba atsisakyti visos ar dalies anksčiau gautos pagalbos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Pirma, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniai turi būti analizuojami atsižvelgiant į bendrą šio reglamento, kurio tikslas – nedidelės valstybės pagalbos atveju leisti nukrypti nuo taisyklės, pagal kurią prieš suteikiant bet kokią pagalbą apie ją turi būti pranešta Komisijai, kontekstą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180228">2018 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ZPT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑518/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:126">EU:C:2018:126</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Vadinasi, tiek šio reglamento 3 straipsnis, apibrėžiantis <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, kuria nukrypstama nuo Sutartyje įtvirtinto pagalbos draudimo principo, tiek jo 6 straipsnis, reglamentuojantis valstybių narių vykdomą stebėseną suteikiant tokią pagalbą, turi būti aiškinami siaurai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Antra, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20191009">2019 m. spalio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGL BNP Paribas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑548/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:848">EU:C:2019:848</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Dėl nagrinėjamų Reglamento Nr. 1407/2013 nuostatų formuluotės reikia pažymėti, viena vertus, kad šio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>[j]eigu suteikus naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą būtų viršyta atitinkama [<HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT>] viršutinė riba, tai naujai pagalbai [Reglamentas Nr. 1407/2013] negali būti taikomas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad momentas, kada reikia įvertinti, ar, naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos sumą sudėjus su kitų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbų suma, nebūtų viršyta <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinė riba, yra pagalbos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>suteikimo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> momentas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Kita vertus, iš Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 4 dalies formuluotės taip pat matyti, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/><HT TYPE="ITALIC">[d]e minimis</HT> pagalba laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos išmokėjimo įmonei datos<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą patiekęs teismas, remdamasis taikytina nacionaline teise, turi nustatyti momentą, kada ši pagalba laikytina suteikta (žr. <DATE ISO="20130321">2013 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Magdeburger Mühlenwerke</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:200">EU:C:2013:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20170706">2017 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nerea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑245/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:521">EU:C:2017:521</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Tam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visas nacionalinėje teisėje įtvirtintas nagrinėjamos pagalbos suteikimo sąlygas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130321">2013 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Magdeburger Mühlenwerke</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:200">EU:C:2013:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti pagrindinėje byloje nagrinėjamos pagalbos suteikimo datą, remdamasis viešojo pranešimo ir prireikus jam taikomomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130321">2013 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Magdeburger Mühlenwerke</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑129/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:200">EU:C:2013:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20170706">2017 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nerea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑245/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:521">EU:C:2017:521</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad nors pagalbos suteikimo data gali skirtis dėl nagrinėjamos pagalbos pobūdžio, jeigu pagalba nėra suteikiama pagal daugiametį režimą, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija ji nelaikytina suteikta jos mokėjimo dieną (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20111208">2011 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">France Télécom / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑81/10 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:811">EU:C:2011:811</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Be to, dėl Reglamento Nr. 1407/2013 6 straipsnio nuostatų, susijusių su valstybių narių vykdoma stebėsena, kad būtų laikomasi sumavimo taisyklių, reikia pažymėti, kad šio reglamento 6 straipsnio 2 dalis, – kurioje numatyta, kad jeigu valstybė narė įsteigė centrinį <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos registrą, kuriame kaupiama informacija apie visų jos institucijų suteiktą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis netaikoma, – netaikytina pagrindinėje byloje. Centrinis <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos registras Italijos Respublikoje pradėjo veikti tik <DATE ISO="20170812">2017 m. rugpjūčio 12 d.</DATE>, t. y. po to, kai buvo pateikta nagrinėjamos pagalbos paraiška.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1407/2013 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>[p]rieš teik[dama] pagalbą, iš atitinkamos įmonės valstybė narė gauna &lt;…&gt; deklaraciją apie bet kokią kitą <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, gautą &lt;…&gt; per dvejus ankstesnius ir einamuosius finansinius metus<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, ir visose kalbinėse versijose, išskyrus versiją italų k., kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>[v]alstybė narė suteikia naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą &lt;…&gt; tik patikrinusi, ar dėl jos bendra atitinkamai įmonei suteiktos <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suma neviršys [<HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT>] viršutinės ribos<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>. Taigi iš šių nuostatų aiškiai matyti, jog tam, kad būtų laikomasi sumavimo taisyklių, valstybės narės turi vykdyti stebėseną <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>prieš suteikdamos pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Šio aiškinimo nepaneigia tai, kad tik šio straipsnio 3 dalies versijoje italų kalba nurodyta, jog valstybė narė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>neteikia<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> (<HT TYPE="ITALIC">eroga</HT>) naujos pagalbos, o visose kitose versijose vartojamas veiksmažodis, kuris atitinka veiksmažodį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>skirti<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> (italų kalba <HT TYPE="ITALIC">concedere</HT>). Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, esant Sąjungos teisės akto įvairių kalbinių versijų neatitikimų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, struktūrą ir tikslą (<DATE ISO="20190514">2019 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M ir kt</HT>. (Pabėgėlio statuso panaikinimas)</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑391/16, C‑77/17 ir C‑78/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:403">EU:C:2019:403</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Minėto reglamento 21 ir 22 konstatuojamosiose dalyse, kuriose iš esmės daroma nuoroda į 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, versijoje italų kalba atitinkamai vartojami žodžių junginiai <HT TYPE="ITALIC">aiuti concessi</HT> (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>suteikta pagalba<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>) ir <HT TYPE="ITALIC">prima di concedere</HT> (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>prieš suteikdamos<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>). Taigi Reglamento Nr. 1407/2013 6 straipsnio 3 dalies kalbinių versijų neatitikimą lemia vertimo klaida šios nuostatos versijoje italų kalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Dėl Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsnių konteksto reikia konstatuoti, kad reglamente nėra nuostatų, kuriomis remdamosi paraiškas pateikusios įmonės prireikus galėtų pakeisti pagalbos paraiškas, sumažindamos jos sumą arba atsisakydamos ankstesnės pagalbos, kad būtų laikomasi <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Kadangi vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio 4 dalimi pagalbos suteikimą reglamentuoja taikytini nacionalinės teisės aktai, valstybės narės turi plačią diskreciją nustatyti tokios pagalbos suteikimo procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 1407/2013 21 konstatuojamojoje dalyje numatyta, jog remdamosi ESS 4 straipsnio 3 dalyje nurodytu bendradarbiavimo principu valstybės narės turėtų palengvinti valstybės pagalbai taikomų nuostatų laikymąsi ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>tam sukurti reikalingas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad bendra <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suma, suteikta vienai įmonei pagal <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos taisyklę, neviršytų bendros leidžiamos viršutinės ribos<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Dėl Reglamento Nr. 1407/2013 tikslų reikia pažymėti, kad <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> teisės aktais siekiama palengvinti įmonių, Komisijos ir valstybių narių administracinę naštą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20020307">2002 m. kovo 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑310/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:143">EU:C:2002:143</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), laikantis šio reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje priminto principo, kad pagalba, kurios suma neviršija <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos, nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipo konkurencijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šiuos tikslus, valstybių narių galimybė leisti paraiškas pateikusioms įmonėms pakeisti pagalbos paraiškas iki šios pagalbos suteikimo, sumažinant prašomo finansavimo sumą arba atsisakant anksčiau gautos pagalbos, neigiamai nepaveikia jų paraiškų nagrinėjimo procedūros eigos, jeigu atitiktis pagalbos gavimo sąlygai – <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos laikymasis, tikrinama tik suteikiant pagalbą. Todėl, priešingai, nei teigia bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Zennaro</HT> ir Italijos bei Graikijos vyriausybės, tai, kad šios įmonės negali pakeisti pagalbos paraiškos po to, kai buvo suteikta nauja pagalba, savaime nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>nepalanki<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> atitinkamoms įmonėms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip: įmonė, kuriai jos įsisteigimo valstybė narė ketina skirti <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, kurią sudėjus su anksčiau suteikta pagalba bendra šiai įmonei<?PAGE NO="9"?> suteiktų pagalbų suma viršytų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinę ribą, kad nebūtų viršyta tokia riba, iki faktinio šios pagalbos išmokėjimo gali prašyti, kad būtų sumažintas prašomo finansavimo dydis, arba atsisakyti visos ar dalies anksčiau gautos pagalbos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Pateikdamas antrąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip: pagalbos prašanti įmonė gali pakeisti savo pagalbos paraišką, sumažindama prašomo finansavimo sumą arba atsisakydama jau gautos pagalbos, kad neviršytų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos, nors valstybės narės, kurioje ji įsteigta, teisės aktuose ši galimybė nenumatyta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Atsakymas į šį klausimą glaudžiai susijęs su atsakymu, pateiktu į pirmąjį klausimą. Viena vertus, kaip konstatuota šio sprendimo 38 punkte, Reglamente Nr. 1407/2013 nėra nuostatų, kuriomis remdamosi paraiškas pateikusios įmonės galėtų prireikus pakeisti savo pagalbos paraiškas, sumažindamos pagalbos dydį arba atsisakydamos ankstesnės pagalbos, kad būtų laikomasi <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos, taigi valstybėms narėms nenustatyta jokia su tuo susijusi pareiga. Kita vertus, kaip matyti iš šio sprendimo 42 ir 43 punktų, valstybės narės paraiškas pateikusioms įmonėms gali leisti pakeisti pagalbos paraiškas, kad suteikiant naują <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą bendra suteiktos pagalbos suma neviršytų <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinės ribos, kai tokie pakeitimai daromi prieš suteikiant <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Taigi, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniai aiškintini taip: valstybės narės neprivalo paraiškas pateikusioms įmonėms leisti pakeisti pagalbos paraiškas prieš suteikdamos šią pagalbą, kad nebūtų viršyta <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> viršutinė riba. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, kokių teisinių pasekmių kyla dėl to, kad įmonėms neleidžiama daryti tokių pakeitimų, o tiksliau jie gali būti padaryti tik iki <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suteikimo datos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20131218">2013 m. gruodžio 18 d.</DATE> Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbai 3 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip: įmonė, kuriai jos įsisteigimo valstybė narė ketina skirti <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbą, kurią sudėjus su anksčiau gauta pagalba bendra šiai įmonei suteiktų pagalbų suma viršytų maksimalią <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> EUR sumą per trejų finansinių metų laikotarpį, numatytą Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje, kad nebūtų viršyta ši maksimali suma, iki faktinio šios pagalbos išmokėjimo gali prašyti, kad būtų sumažintas prašomo finansavimo dydis, arba atsisakyti visų ar dalies anksčiau gautų dotacijų.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Reglamento Nr. 1407/2013 3 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip: valstybės narės neprivalo leisti paraiškas pateikusioms įmonėms pakeisti pagalbos paraiškas prieš suteikdamos tokią pagalbą, kad nebūtų viršyta maksimali <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> EUR suma per trejų finansinių metų laikotarpį, numatytą Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje. Prašymą priimti<?PAGE NO="10"?> prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, kokių teisinių pasekmių kyla dėl to, kad įmonės negali padaryti tokių pakeitimų, o tiksliau jie gali būti padaryti tik iki <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> pagalbos suteikimo datos.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>