–

Mikroregion Porta Bohemica, atstovaujamos advokát J. Sedláček,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos J. Očková, M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hradil ir C. Valero,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Mikroregion Porta Bohemica ir Odvolací finanční ředitelství (Apeliacinė finansų direkcija, Čekijos Respublika; toliau – mokesčių administratorius) ginčą dėl senaties termino, taikomo pažeidimams, padarytiems per viešuosius pirkimus, vykdomus įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje įtvirtinta:

4

Šio reglamento 3 straipsnis suformuluotas taip:

5

To reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Čekijos Respublikos teisės nuostatos

6

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos zákon č. 218/2000 Sb., o rozpočtových pravidlech a o změně některých souvisejících zákonů (Įstatymas Nr. 218/2000 dėl biudžeto taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri susiję įstatymai) 44bis straipsnio 9 dalyje buvo numatyta:

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

7

Mikroregion Porta Bohemica yra savanoriška pagal Čekijos teisę įsteigta savivaldybių bendrija, turinti juridinio asmens statusą. 2014 m. balandžio 4 d. Ministerstvo životního prostředí (Aplinkos ministerija, Čekijos Respublika) sprendimu ir 2014 m. balandžio 15 d. sutartimi jai buvo skirta lėšų projektui, kurio tikslas – parengti skaitmeninį potvynių prevencijos planą ir padėti jos teritorijoje esančioms savivaldybėms įsigyti pranešimų ir perspėjimo sistemą.

8

Šios lėšos turėjo padengti 90 % šio projekto tinkamų finansuoti išlaidų: 85 % jų [5 341 683,05 Čekijos kronų (CZK), t. y. apie 215 000 eurų] buvo finansuojamos Sanglaudos fondo (t. y. Sąjungos), o 5 % (314 216,65 CZK, t. y. apie 12 500 eurų) – Čekijos Respublikos nacionalinio aplinkos fondo lėšomis. Mikroregion Porta Bohemica nuosavomis lėšomis finansavo likusią 10 % sumą (628 433,30 CZK, t. y. apie 25 000 eurų).

9

Nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo atliktas Mikroregion Porta Bohemica mokestinis patikrinimas, per kurį buvo nustatyti įvairūs viešojo darbų pirkimo procedūros, vykdytos tam projektui įgyvendinti, pažeidimai, t. y. be kita ko, keli šio pirkimo specifikacijų neatitikę pasiūlymai nebuvo pašalinti iš šios procedūros, įvykdymo terminas atidėtas neteisėtai, o pats viešasis pirkimas nebuvo paskelbtas jos interneto svetainėje nustatytais terminais. Atlikęs patikrinimą mokesčių administratorius 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė du pranešimus dėl mokėjimo už biudžeto drausmės pažeidimą ir nurodė iš Mikroregion Porta Bohemica susigrąžinti atitinkamai 1 259 646 CZK (t. y. apie 50 500 eurų) ir 74 089 CZK (t. y. apie 3 000 eurų), t. y. iš viso 23,58 % gautų lėšų.

10

2022 m. gruodžio 9 d. mokesčių administratorius ištaisė vieno iš pranešimų dėl mokėjimo formuluotę, o Mikroregion Porta Bohemica skundą, kuriuo buvo ginčijamos jos mokėtinos sumos, atmetė.

11

Bendrija sprendimą, kuriuo jos skundas atmestas, apskundė Krajský soud v Ústí nad Labem (Ūsčio prie Labės apygardos teismas, Čekijos Respublika); šis jį panaikino tuo pagrindu, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, mokestinio patikrinimo pradžios dieną buvo pasibaigęs, o tuo metu, kai buvo nustatytos grąžintinos sumos, buvo pasibaigęs ir šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas sprendimo dėl įpareigojimo grąžinti dotaciją priėmimo terminas.

12

Dėl Krajský soud v Ústí nad Labem (Ūsčio prie Labės apygardos teismas) sprendimo mokesčių administratorius pateikė kasacinį skundą Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

13

Šiame teisme mokesčių administratorius tvirtina, pirma, kad Reglamentas Nr. 2988/95 taikomas ne visam nustatytam pažeidimui, o tik jo daliai, atitinkančiai Sąjungos bendro finansavimo normą. Taigi niekas nedraudžia taikyti pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Įstatymo Nr. 218/2000 44bis straipsnio 9 dalyje numatyto termino, kiek tai susiję su Mikroregion Porta Bohemica iš Nacionalinio aplinkos fondo skirtomis lėšomis. Antra, mokesčių administratorius mano, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį 44bis straipsnio 9 dalyje, kurioje numatytas dešimties metų terminas sprendimui dėl sumos, mokėtinos už biudžeto drausmės pažeidimą, priimti, Čekijos Respublikai leidžiama taikyti ilgesnį terminą nei numatyta to reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

14

Dėl pirmojo teiginio minėtas teismas visų pirma siekia išsiaiškinti, kokias išvadas reikėtų daryti iš 2023 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Napfény-Toll (C‑615/21, EU:C:2023:573), priimto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje, taip pat iš to, kad Sąjunga ir valstybės narės turi pasidalijamąją kompetenciją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, taip pat aplinkos srityse. Jam iš esmės kyla klausimas, ar projektų, finansuojamų tiek Sąjungos, tiek nacionalinėmis lėšomis, atveju Reglamentas Nr. 2988/95 taikytinas visai finansavimo sumai.

15

Dėl antrojo teiginio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jam kyla abejonių dėl to, ar pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms leidžiama numatyti ilgesnį senaties terminą tik sprendimui, kuriuo skiriama nuobauda, priimti, o kitais atvejais taikyti reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus terminus. Jam taip pat kyla klausimas, ar valstybės narės gali pakeisti tokio sprendimo priėmimo senaties termino eigos pradžią, numatydamos, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, dienos, o ne nuo pažeidimo padarymo dienos.

16

Šiomis aplinkybėmis Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo pirmos dalies ir antrojo klausimo

17

Pirmojo klausimo pirma dalimi ir antruoju klausimu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, nepasinaudojusi galimybe numatyti ilgesnį patraukimo atsakomybėn senaties terminą nei šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas ketverių metų senaties terminas, gali nustatyti daugiau nei dvigubai už šį ketverių metų senaties terminą ilgesnį terminą sprendimui skirti nuobaudą priimti. Jei atsakymas būtų teigiamas, nacionalinis teismas klausia, kokį patraukimo atsakomybėn terminą turi taikyti valstybė narė tokiu atveju.

18

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipoje numatyta, kad patraukimo atsakomybėn už pažeidimus, galinčius pakenkti Sąjungos finansinių interesų apsaugai, senaties terminas yra iš esmės ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas, o jeigu pažeidimai daromi nuolat ar pakartotinai, šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas.

19

Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta absoliuti riba, taikoma patraukimo atsakomybėn už pažeidimą senaties terminui, o šis terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus to reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytam dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, nebent procedūra laikinai sustabdoma pagal jo 6 straipsnio 1 dalį (2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 39 punktas).

20

Šis absoliutus senaties terminas padeda užtikrinti didesnį ekonominės veiklos vykdytojų teisinį saugumą, nes užkerta kelią galimybei dėl pasikartojančių termino eigą nutraukiančių veiksmų su pažeidimu susijusį patraukimo atsakomybėn senaties terminą pratęsti neribotam laikui (šiuo klausimu žr. 2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 40 punktą).

21

Galiausiai, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

22

Iš šių nuostatų matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžia taikyti tik ilgesnį terminą nei 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Be to, šis terminas yra vienintelis, kurio trukmė nustatyta šioje dalyje.

23

Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms neleidžiama nukrypti nuo jo 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią sprendimo skirti nuobaudą priėmimo senaties terminas visais atvejais yra ne daugiau kaip du kartus ilgesnis už patraukimo atsakomybėn senaties terminą, išskyrus atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalį, iškėlus baudžiamąją bylą.

24

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tuomet, kai valstybė narė pasinaudoja Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatyta teise taikyti ilgesnį nei ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminą, įtvirtintą šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, absoliutus senaties terminas tokiam sprendimui priimti turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į šį ilgesnį senaties terminą (šiuo klausimu žr. 2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 41 ir 42 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

25

Darytina išvada, kad valstybė narė negali nustatyti senaties termino sprendimui skirti nuobaudą, daugiau nei du kartus viršijančio Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą ketverių metų senaties terminą, priimti, prieš tai nepasinaudojusi šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe nustatyti ilgesnį nei ketverių metų patraukimo atsakomybėn senaties terminą.

26

Atsižvelgiant į šio sprendimo pirmesniame punkte pateiktą aiškinimą, nereikia atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus dėl patraukimo atsakomybėn senaties termino trukmės, taikytinos tuo atveju, jei nacionalinės institucijos nukryptų nuo absoliutaus senaties termino tokiam sprendimui priimti trukmės.

27

Galiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms nenustačius kitokio nei Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas, jis turi būti būtinai pradėtas per ketverius metus, kaip įtvirtinta šioje nuostatoje.

28

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo pirmą dalį ir antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa ir 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad valstybė narė, nepasinaudojusi galimybe numatyti ilgesnį patraukimo atsakomybėn senaties terminą nei šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas ketverių metų senaties terminas, negali nustatyti absoliutaus senaties termino sprendimui skirti nuobaudą, daugiau nei du kartus viršijančio šį ketverių metų senaties terminą, priimti.

Dėl pirmojo klausimo antros dalies

29

Pirmojo klausimo antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ja valstybei narei draudžiama vienkartinio pažeidimo atveju nustatyti absoliutaus senaties termino eigos pradžią sprendimui skirti nuobaudą priimti ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo pirmos kitų kalendorinių metų dienos.

30

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad iš paties Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 ir 3 dalių teksto, priminto šio sprendimo 4 punkte, matyti, kad priimdamas šią nuostatą Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė tik leisti valstybėms narėms pratęsti patraukimo atsakomybėn senaties terminą, palyginti su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu, ir neleisti keisti šio termino pradžios (2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 27 punktas).

31

Šis aiškinimas taip pat taikomas absoliutaus senaties termino eigos pradžiai priimant sprendimą skirti nuobaudą, nes pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą šis absoliutus senaties terminas apibūdinamas atsižvelgiant į patraukimo atsakomybėn senaties terminą.

32

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmojo klausimo antrą dalį reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybei narei draudžiama pažeidimo atveju nustatyti absoliutaus senaties termino eigos pradžią sprendimui skirti nuobaudą priimti nuo pirmos kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais pažeidimas buvo padarytas, dienos. Pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos, o pakartotinio ar tęstinio pažeidimo atveju – nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas.

Dėl trečiojo klausimo

33

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyti senaties terminai taikomi pažeidimui, turinčiam įtakos su Sąjungos politika susijusio projekto finansavimui, įskaitant atvejus, kai šis pažeidimas pažeidžia (ar gali pažeisti) ir Sąjungos, ir valstybės narės finansinius interesus.

34

Pirmiausia, nors Europos Komisija abejoja trečiojo klausimo priimtinumu, motyvuodama tuo, kad jo formuluotė yra pernelyg bendro pobūdžio ir hipotetinė, reikia pažymėti, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą yra pakankamai informacijos, leidžiančios Teisingumo Teismui suprasti jam pateiktus klausimus (beje, tai pripažįsta ir Komisija), ir kad šis klausimas nėra akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku. Šiomis aplinkybėmis trečiasis klausimas yra priimtinas.

35

Atsakant į šį klausimą svarbu priminti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje reglamentuojami pažeidimams, galintiems pažeisti Sąjungos finansinius interesus, taikomi senaties terminai.

36

Dėl sąvokos „pažeidimas“ šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje daroma nuoroda į reglamento 1 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta, kad, „[s]iekiant apsaugoti [Sąjungos] finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už [Sąjungos] teisės aktų pažeidimus“.

37

Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje jo 1 dalyje paminėtas „pažeidimas“ apibrėžiamas kaip „bet kuris [Sąjungos] teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio [Sąjungos] bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai [Sąjungos] vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas“.

38

Šios nuostatos formuluotė, kurioje kalbama apie veiksmus ar neveikimą, dėl kurių Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams „padaroma [arba gali būti padaryta] žala“, Reglamente Nr. 2988/95 (jo 3 straipsnyje yra įtvirtintos senaties taisyklės) numatytų taisyklių taikymo neapriboja tik padaryto pažeidimo pasekmėmis Sąjungos finansiniams interesams; priešingai, ji leidžia suprasti, kad šios taisyklės taikomos visiems tokias pasekmes galintiems sukelti pažeidimams, neatsižvelgiant į finansavimo Sąjungos lėšomis dalį.

39

Be to, nei iš Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies, nei iš kitų šio reglamento nuostatų nėra matyti, kad aplinkybė, jog Sąjunga naudojasi pasidalijamąja kompetencija srityje, su kuria susijęs projektas, kurio vykdymo metu padarytas pažeidimas, galėtų bent iš dalies kliudyti taikyti jame numatytas taisykles.

40

Ankstesniuose šio sprendimo punktuose nurodytą aiškinimą patvirtina tai, kad bendrai finansuojamo projekto atveju tas pats pažeidimas gali pakenkti tiek bendrajam Sąjungos biudžetui (ar jos valdomiems biudžetams), tiek nacionaliniams biudžetams, todėl būtų dirbtina atskirti tokiam pažeidimui, kuris yra nedalomas, taikomas taisykles, priklausomai nuo finansavimo, kuriam jis turėjo įtakos, kilmės.

41

Be to, jei būtų laikoma, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje nustatomos tik tokio pažeidimo pasekmės Sąjungos finansiniams interesams, reikėtų pripažinti, kad tam pačiam veiksmui vienu metu gali būti taikomi skirtingi senaties terminai, priklausomai nuo to, ar jis gali turėti įtakos Sąjungos arba nacionaliniams finansiniams interesams, o tai galėtų lemti prieštaringus sprendimus ir prieštarautų šios nuostatos tikslui – užtikrinti teisinį saugumą (šiuo klausimu žr. 2025 m. vasario 6 d. Sprendimo Emporiki Serron – Emporias kai Diathesis Agrotikon Proionton, C‑42/24, EU:C:2025:56, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Darytina išvada, kad, kaip Teisingumo Teismas jau yra netiesiogiai pripažinęs 2024 m. gegužės 8 d. Sprendime Finanzprokuratur (C‑734/22, EU:C:2024:395, 27 ir paskesni punktai), Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis taikomas pažeidimui, padarytam vykdant bendrai finansuojamą projektą, nesant reikalo taikyti skirtingų senaties taisyklių, nes šis pažeidimas turi įtakos ir nacionaliniams finansiniams interesams.

43

Taip pat reikia pažymėti, kad šios išvados negali paneigti nacionalinio teismo nurodytas 2023 m. liepos 13 d. Sprendimas Napfény-Toll (C‑615/21, EU:C:2023:573, 31 punktas). Iš tiesų, skirtingai nuo šios bylos, kurioje nagrinėjamas pažeidimas, lėmęs nepagrįstai patirtas išlaidas, tas sprendimas buvo priimtas byloje, kurioje aptariamas kitoks klausimas, t. y. ar pažeidimas PVM srityje patenka į Reglamento Nr. 2988/95 taikymo sritį „sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai [Sąjungos] vardu surinktų nuosavų lėšų“, kaip tai suprantama pagal jo 1 straipsnio 2 dalį.

44

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į trečiąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyti senaties terminai taikomi pažeidimui, turinčiam įtakos su Sąjungos politika susijusio projekto finansavimui, įskaitant atvejus, kai šis pažeidimas pažeidžia (ar gali pažeisti) ir Sąjungos, ir valstybės narės finansinius interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

1.

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa ir 3 dalis

2.

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalis

3.

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis