–

Vítkovice Steel a.s., atstovaujamos advokát O. Hájek,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir O. Serdula,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Wils, B. De Meester ir P. Ondrůšek,

1

Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631), iš dalies pakeistos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL L 140, 2009, p. 63) (toliau – Direktyva 2003/87), 2 straipsnio 1 dalies ir I priedo išaiškinimo, taip pat 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1), 10 straipsnio 8 dalies, siejamos su to sprendimo I priedu, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, 2013, p. 27), 1 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies trečios pastraipos išaiškinimo ir galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Vítkovice Steel a.s. ir Ministerstvo životního prostředí (Aplinkos ministerija, Čekijos Respublika) (toliau – ministerija) ginčą dėl atsisakymo suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų šiai bendrovei 2013–2020 m. laikotarpiu už metalurgijos įrenginio, vadinamo „Ocelárna I“ (atpažinties Nr. CZ-existing-CZ-52-CZ-0102-05) (toliau – pagrindinėje byloje aptariamas įrenginys), eksploatavimą Čekijos Respublikoje.

3

Direktyvos 2003/87 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma I priede nurodytoms veiklo[s] [rūšims], kurias vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.“

4

Šios direktyvos I priedo stulpelyje „Veiklos“ nurodyta luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kurių pajėgumas didesnis nei 2,5 tonos per valandą. Minėto priedo stulpelyje „Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, kaip atitinkantis šią veiklą, nurodytas anglies dioksidas (CO2).

5

Šios direktyvos 10a straipsnyje numatyta:

„1.   Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal 4, 5, 7 ir 12 dalis, įskaitant 19 dalies suderintam taikymui būtinas nuostatas.

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Sąjungos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. <…>

Iš esmės, kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas nuo galutinio produkto, o ne nuo žaliavų [sąnaudų], siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir padidėtų energijos naudojimo efektyvumas.

<…>“

6

Minėtos direktyvos 11 straipsnyje nustatyta:

„1.   Iki 2011 m. rugsėjo 30 d. kiekviena valstybė narė paskelbia ir pateikia Komisijai jos [savo] teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą ir kiekvienam jos teritorijoje esančiam įrenginiui nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, apskaičiuotą pagal 10a straipsnio 1 dalyje ir 10c straipsnyje nurodytas taisykles.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d. kompetentingos institucijos išduoda tais metais paskirstytinus apyvartinius taršos leidimus, kurių skaičius nustatomas pagal 10, 10a ir 10c straipsnius.

3.   Valstybės narės pagal 2 dalį negali išduoti nemokamų apyvartinių taršos leidimų tiems įrenginiams, kuriuos Komisija atsisakė įrašyti į 1 dalyje nurodytą sąrašą.“

7

Pagal Sprendimo 2011/278 3 straipsnio b punktą „su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis“ – su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos su jomis susijusios išmetamosios ŠESD [šiltnamio efektą sukeliančios dujos].

8

Šio sprendimo 10 straipsnio „ATL [apyvartinių taršos leidimų] suteikimas įrenginiams“ 1, 2 ir 8 dalyse nustatyta:

„1.   Remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, valstybės narės pagal 2–8 dalis apskaičiuoja, kokį ATL skaičių jos kiekvienais metais nuo 2013 m. nemokamai suteiks kiekvienam esamam įrenginiui savo teritorijoje.

2.   Kad galėtų tai apskaičiuoti, pirmiausia valstybės narės nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteiktinų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:

<…>

8.   Nustatydamos preliminarų bendrą metinį kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičių valstybės narės užtikrina, kad išmetamosios ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus ir kad suteiktinų ATL skaičius nebūtų neigiamas. Ypač jei į įrenginį importuojamas tarpinis produktas, kuriam pagal I priede nustatytas sistemos ribas taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatant abiejų įrenginių preliminarų bendrą metinį nemokamai suteiktinų ATL skaičių, išmetamosios ŠESD du kartus neskaičiuojamos.“

9

To paties sprendimo I priede „Produktų santykiniai taršos rodikliai“ buvo nustatyta tam tikrų išsamiai išvardytų produktų (įskaitant produktą „išlydytas metalas“, kuris buvo apibrėžtas kaip „skysta, anglies prisotinta geležis tolesniam apdorojimui“) santykinio taršos rodiklio vertė. Be to, šiame priede buvo nurodyti į produkto santykinį taršos rodiklį įtraukti procesai ir išmetamosios ŠESD, kurie, kiek tai susiję su produkto „išlydytas metalas“ santykiniu taršos rodikliu, yra „visi procesai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su gamybos vienetais“, įskaitant, be kita ko, „deguonini[us] konverter[ius]“.

10

Sprendimo 2013/448 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„dėl išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių taikymo Čekijos pasiūlytose [nacionalinėse įgyvendinimo priemonėse (NĮP)] <…> Komisija pažymi, kad siūlant suteikti leidimus C punkte nurodytam įrenginiui, kurio atpažinties Nr. CZ-existing-CZ-52-CZ-0102–05, atsižvelgta į procesus, kurie patenka į išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio sistemos ribas. Tačiau tame įrenginyje metalas nelydomas, išlydytas metalas į jį importuojamas. Leidimų suteikimas pagal Sprendimo 2011/278/ES 10 straipsnį yra negalimas, nes įrenginyje, kurio atpažinties Nr. CZ-existing-CZ-52-CZ-0102–05, trūksta metalo lydymo funkcijos ir todėl trūksta atitinkamos su produkto santykinio taršos rodikliu susijusios technologinio proceso dalies, taigi siūlomas leidimų suteikimas neatitinka leidimų suteikimo taisyklių ir dėl jo kyla dvigubo ŠESD skaičiavimo rizika. Todėl Komisija nepritaria leidimų suteikimui šio sprendimo I priedo C punkte išvardytiems įrenginiams.“

11

To sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies trečioje pastraipoje numatyta:

„1.   Šio sprendimo I priede išvardytų įrenginių įtraukimui į įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašus, pateiktus Komisijai pagal minėtos direktyvos 11 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamiems preliminariems bendriems metiniams nemokamų apyvartinių taršos leidimų, numatytų suteikti šiems įrenginiams, skaičiams nepritarta.

2.   <…>

Jei valstybė narė, prieš nustatydama pagal Sprendimo 2011/278/ES 10 straipsnio 9 dalį galutinį bendrą kiekvienų 2013–2020 m. laikotarpio metų apyvartinių taršos leidimų skaičių, preliminarius bendrus metinius nemokamų leidimų, numatytų suteikti jos teritorijoje esantiems įrenginiams, įtrauktiems į 1 dalyje nurodytus sąrašus ir išvardytiems šio sprendimo I priedo C punkte, skaičius pakoreguoja taip, kad suteikiamų leidimų skaičius atitinka Sprendimo 2011/278/ES 10 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir panaikinamas bet koks leidimų suteikimas procesų, kurie patenka į išlydyto metalo, apibrėžto minėto sprendimo I priede, santykinio taršos rodiklio sistemos ribas, pagrindu įrenginiams, kuriuose išlydytas metalas nėra gaminamas ir į kuriuos jis tik importuojamas (nes toks suteikimas lemtų dvigubą ŠESD kiekių skaičiavimą), prieštaravimų neteikiama.“

12

2012 m. spalio 24 d.Zákon č. 383/2012 Sb., o podmínkách obchodování s povolenkami na emise skleníkových plynů (Įstatymas Nr. 383/2012 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos tvarkos) 2 straipsnio a punkte numatyta:

„Šiame įstatyme „įrenginys“ reiškia stacionarų techninį vienetą, kuriame vykdoma viena ar kelios šio įstatymo priede Nr. 1 išvardytos veiklos rūšys arba kita tiesiogiai su jomis susijusi veikla, kuri techniškai susijusi su toje vietoje vykdoma veikla ir gali turėti įtakos išmetamoms ŠESD; įrenginiais nelaikomi stacionarūs techniniai vienetai, naudojami naujų produktų ir procesų mokslo tyrimams, tobulinimui ir eksperimentams.“

13

Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ministerija, taikydama procedūrą ir atsižvelgdama į skaičių, apskaičiuotą remiantis Sąjungos teisėje nustatytomis referencinėmis vertėmis, sprendžia dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo įrenginius ar orlaivius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams 2013 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. prekybos laikotarpiu.

14

Šio įstatymo priedo Nr. 1 stulpelyje „Veiklos [rūšys]“ nurodyta luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kurių pajėgumas didesnis nei 2,5 tonos per valandą. Toje pačioje linijoje, stulpelyje „Šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, nurodytas anglies dioksidas (CO2).

15

Iki 2015 m. lapkričio 30 d.Vítkovice Steel eksploatavo pagrindinėje byloje aptariamą įrenginį, kuriame buvo naudojamas deguoninis konverteris. Šiame tarpiniame plieno gamybos procese kaip sąnaudos naudotas išlydytas metalas (skysta, anglies prisotinta geležis) buvo gaunamas iš kaimyninio įrenginio, kurį tuo metu eksploatavo ArcelorMittal Ostrava a.s.

16

Remdamasi deguoninio konverterio naudojimu (šis procesas nurodytas Sprendimo 2011/278 I priede), Vítkovice Steel 2013 m. Čekijos valdžios institucijų paprašė 2013-2020 m. laikotarpiu pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų.

17

Ministerija įtraukė šį įrenginį į Komisijai pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalį pateikto įrenginių, kuriems gali būti skirta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, sąrašo projektą.

18

Sprendimą 2011/278 ji aiškino taip, kad pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui nemokamų apyvartinių taršos leidimų gali būti suteikta, jeigu būtų pašalinta bet kokia dvigubo skaičiavimo rizika, kiek tai susiję su iš ArcelorMittal Ostrava įrenginio išmetamomis ŠESD.

19

Taigi ministerija ieškojo formulės, kuri leistų suteikti bendrovėms Vítkovice Steel ir ArcelorMittal Ostrava nemokamų apyvartinių taršos leidimų, atspindinčių jų atitinkamų įrenginių išmetamas ŠESD, išvengiant dvigubo jų skaičiavimo arba dvigubo apyvartinių taršos leidimų, susijusių su produktu „išlydytas metalas“, suteikimo. Šioms bendrovėms sutikus dėl tokios paskirstymo formulės, ministerija apie tai informavo Komisiją.

20

2013 m. liepos 16 d. rašte Komisija pakartojo, kad neįmanoma paskirstyti apyvartinių taršos leidimų bendrovėms Vítkovice Steel ir ArcelorMittal Ostrava. Ji paaiškino: nors pagal Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalį reikalaujama, kad valstybė narė išvengtų dvigubo apyvartinių taršos leidimų suteikimo, pagal šią nuostatą neleidžiama paskirstyti apyvartinių taršos leidimų dviem atskirus įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams.

21

2013 m. rugsėjo 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2013/448. To sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo I priedo C punktu, Komisija atsisakė įtraukti pagrindinėje byloje aptariamą įrenginį į įrenginių, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašą. To sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad tame įrenginyje „metalas nelydomas, išlydytas metalas į jį importuojamas“ ir „[l]eidimų suteikimas pagal Sprendimo [2011/278] 10 straipsnį yra negalimas, nes <…> trūksta [nėra] metalo lydymo funkcijos ir todėl trūksta atitinkamos su produkto santykinio taršos rodikliu susijusios technologinio proceso dalies, taigi siūlomas leidimų suteikimas neatitinka leidimų suteikimo taisyklių ir dėl jo kyla dvigubo ŠESD skaičiavimo rizika“.

22

Nors ir nesutiko su Komisijos aiškinimu, ministerija 2013 m. spalio 16 d. rašte pranešė, kad teikia pranešimą apie preliminarų visų apyvartinių taršos leidimų suteikimą tik ArcelorMittal Ostrava įrenginiui.

23

2014 m. liepos 23 d. sprendimu ministerija pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui jokių nemokamų apyvartinių taršos leidimų 2013–2020 m. laikotarpiu nesuteikė. Vítkovice Steel apskundė tą sprendimą; 2014 m. lapkričio 12 d.ministr životního prostředí (aplinkos ministras, Čekijos Respublika) (toliau – ministras) skundą atmetė.

24

Skundą, kurį dėl pastarojo sprendimo pateikė Vítkovice Steel, 2017 m. vasario 9 d.Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas, Čekijos Respublika) atmetė pirmąja instancija priimtu sprendimu. 2018 m. vasario 23 d. sprendimu Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas, Čekijos Respublika) panaikino tą sprendimą dėl motyvavimo stokos ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui, nusprendęs, kad negalima vienareikšmiškai daryti išvados apie tai, jog Sprendime 2013/448 neginčijamai nurodyta, kad pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui neturi būti suteikiama jokių apyvartinių taršos leidimų, nes jame metalas nelydomas. 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) panaikino ginčijamą ministro sprendimą ir grąžino jam klausimą nagrinėti iš naujo.

25

2018 m. birželio 28 d. ministras panaikino 2014 m. liepos 23 d. ministerijos sprendimą. Tuomet ministerija 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu suteikė Vítkovice Steel už 2013–2020 m. laikotarpį lygiai tokį patį nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kokį buvo suteikusi pradiniame 2014 m. liepos 23 d. sprendime. Dėl to sprendimo bendrovės Vítkovice Steel pateiktą skundą ministras atmetė 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu. Pastarajame sprendime ministras nusprendė, kad negali spręsti dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui, nes Sprendime 2013/448 tam prieštaravo Komisija, vadovaudamasi Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalimi. Ministras taip pat pabrėžė, kad Vítkovice Steel nebeeksploatuoja šio įrenginio nuo 2015 m. ir nuo tada nebegali gauti jam apyvartinių taršos leidimų.

26

2018 m. gruodžio 31 d. ministro sprendimą bendrovė Vítkovice Steel apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji iš esmės teigė, kad ministerija nepaisė ankstesnių administracinių teismų sprendimų, iš kurių matyti, kad ji pati klaidingai aiškino Sprendimą 2013/448, ir kad galima atgaline data suteikti apyvartinius taršos leidimus pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui, net jeigu jis nebeeksploatuojamas.

27

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalį, siejamą su to sprendimo I priedu, reikalaujama pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui 2013–2020 m. laikotarpiu suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, jeigu užtikrinama, kad nebus nei dvigubo išmetamų ŠESD skaičiavimo, nei apyvartinių taršos leidimų dvigubo suteikimo produktui „išlydytas metalas“.

28

Šiuo klausimu tas teismas mano, kad reikšmingos Sprendimo 2011/278 nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 5 dalis bendrovės Vítkovice Steel įrenginiui turėjo būti suteikta nemokamų apyvartinių taršos leidimų.

29

Minėtas teismas pabrėžia, pirma, kad pagrindinėje byloje aptariamas įrenginys atitiko Direktyvos 2003/87 2 straipsnio 1 dalies sąlygas, todėl priklausė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai. Neginčijama, kad šis įrenginys, kuriame naudotas „deguoninis konverteris“, apskritai buvo susijęs su veikla, kuriai taikoma ši direktyva, ir kad dėl tokio proceso išmetamas CO2. Be to, iš Sprendimo 2013/448 matyti: nors Komisija patvirtino, kad naudojant „deguoninį konverterį“ išmetama mažiau ŠESD nei per išlydyto metalo gamybos procesą, ši institucija neneigė, kad kai kurias išmetamas ŠESD vis dėlto generuoja pirmasis iš šių procesų. Taigi, jeigu, pažeidžiant Direktyvą 2003/87, įrenginiui, kuris turi priklausyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai, nebūtų suteikta jokių nemokamų apyvartinių taršos leidimų, būtų paneigta ekonominė logika, kuria grindžiama ši sistema.

30

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad iš Sprendimo 2013/448 14 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija prieštaravo tam, kad pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui būtų skiriama nemokamų apyvartinių taršos leidimų, motyvuodama tuo, kad tame įrenginyje „metalas nelydomas, išlydytas metalas į jį importuojamas“.

31

Dėl tokios išvados Sprendimo 2011/278 I priedo dalis, į kurią Komisija nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tikslais prie produkto „išlydytas metalas“ įtraukė ir procesą „deguoninis konverteris“, kuriame išlydytas metalas yra sąnaudos, praranda bet kokią prasmę. Taip Sprendimo 2011/278 tekstas sukėlė teisėtų lūkesčių atitinkamiems ūkio subjektams, kurie galėjo tikėtis, kad nemokamų apyvartinių taršos leidimų bus suteikta deguoninį konverterį naudojantiems įrenginiams. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad minėtame sprendime Komisijos pasirinktas modelis atitinka Direktyvos 2003/87 tikslą.

32

Trečia, atsižvelgdamas į Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalies tekstą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo nesuprantantis priežasčių, dėl kurių Komisija atsisakė paskirstyti su išlydytu metalu susijusius apyvartinius taršos leidimus įrenginiui, kuriame tas metalas gaminamas, ir įrenginiui, kuriame jis naudojamas, proporcingai išmetamam CO2, kurį generuoja kiekvieno iš šių įrenginių veikla.

33

Komisijos pasiūlytas modelis visus nemokamus apyvartinius taršos leidimus suteikti ArcelorMittal Ostrava, kad ši vėliau pagal privatinės teisės reglamentuojamą susitarimą galėtų juos nemokamai perleisti Vítkovice Steel, yra nepatenkinamas. Laikantis tokio požiūrio neatsižvelgiama į tai, kad Vítkovice Steel turi subjektinę teisę į nemokamus apyvartinius taršos leidimus.

34

Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Komisijos pozicija prieštarauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ekonominei logikai, nes iš įrenginį, kuriame vyksta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai priskiriamas procesas, eksploatuojančio veiklos vykdytojo nepagrįstai atima galimybę gauti apyvartinių taršos leidimų, kuriuos jis turi teisę gauti nemokamai ir prireikus jais prekiauti.

35

Be to, Komisijos siūlomas modelis, kiek jis grindžiamas privatinės teisės reglamentuojamu dviejų atitinkamų bendrovių susitarimu, galėtų lemti didelį konkurencijos iškraipymą, taip nukrypstant nuo Sprendimo 2011/278 tikslo.

36

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antruoju klausimu siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalis, siejama su to sprendimo I priedu, negalioja tiek, kiek ji taikoma produktui „išlydytas metalas“. Jis mano, kad tas sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl Direktyvos 2003/87 pažeidimo ir vidinio prieštaravimo.

37

Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad atsakant trečiąjį klausimą reikėtų manyti, jog Sprendimas 2013/448 taip pat negalioja, nes Komisija atmetė Čekijos Respublikos pasiūlymą suteikti bendrovei Vítkovice Steel nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl pagrindinėje byloje aptariamo įrenginio.

38

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, reikėtų išnagrinėti ketvirtąjį klausimą, siekiant nustatyti, ar Sprendimą 2013/448 galima aiškinti taip, kad juo Čekijos Respublikai leidžiama dar kartą prašyti leidimo suteikti bendrovei Vítkovice Steel nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl pagrindinėje byloje aptariamo įrenginio, jeigu gali būti užtikrinta, kad dėl to nebus nei dvigubo išmetamų ŠESD skaičiavimo, nei apyvartinių taršos leidimų dvigubo suteikimo.

39

Jeigu į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjant penktąjį klausimą reikėtų spręsti dėl Sprendimo 2013/448 galiojimo tiek, kiek jis susijęs su pagrindinėje byloje aptariamu įrenginiu.

40

Galiausiai, jeigu į trečiąjį, ketvirtąjį arba penktąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai (o tai reikštų, kad pagal Sąjungos teisę reikalaujama suteikti apyvartinius taršos leidimus pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui), reikėtų atsakyti į šeštąjį klausimą, siekiant nustatyti, kaip pagal Sąjungos teisę turi veikti nacionalinė institucija, kai atitinkamas įrenginys jau nebeeksploatuojamas, be to, laikotarpis, už kurį turėjo būti suteikti apyvartiniai taršos leidimai, yra pasibaigęs.

41

Šiomis aplinkybėmis Městský soud v Praze (Prahos miesto teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

42

Ketvirtuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas leidžiama pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio, remiantis nauju Čekijos Respublikos prašymu, jeigu nebus dvigubo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo ir dvigubo apyvartinių taršos leidimų suteikimo.

43

Primintina, kad pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 1 dalį iki 2011 m. rugsėjo 30 d. kiekviena valstybė narė paskelbia ir pateikia Komisijai savo teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, sąrašą ir kiekvienam jos teritorijoje esančiam įrenginiui suteikiamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, apskaičiuotą pagal šios direktyvos 10a straipsnio 1 dalyje ir 10c straipsnyje nurodytas taisykles. Be to, pagal minėtos direktyvos 11 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 28 d. kompetentingos institucijos suteikia tais metais paskirstytinus apyvartinius taršos leidimus, kurių skaičius nustatomas pagal tos pačios direktyvos 10, 10a ir 10c straipsnius.

44

Galiausiai pagal Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalį valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį negali suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų tiems įrenginiams, kuriuos Komisija atsisakė įrašyti į šio 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą.

45

2013 m. rugsėjo 5 d. Komisija, remdamasi Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalimi, priėmė Sprendimą 2013/448. Kaip matyti iš to sprendimo 1 straipsnio 1 dalies ir I priedo C punkto, Komisija į įrenginių, kuriems taikoma direktyva 2003/87, sąrašą neįtraukė pagrindinėje byloje aptariamo įrenginio, taip pat preliminarių bendrų metinių kiekių, atitinkančių šiam įrenginiui suteiktus nemokamus apyvartinius taršos leidimus.

46

Pagal minėto sprendimo keturioliktą konstatuojamąją dalį Komisija konstatavo, kad pagrindinėje byloje aptariamame įrenginyje metalas nelydomas, išlydytas metalas į jį importuojamas. Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje ši institucija paaiškina: kadangi įrenginyje nėra metalo lydymo funkcijos, todėl trūksta atitinkamos su produkto santykinio taršos rodikliu susijusios technologinio proceso dalies, kuri leistų suteikti leidimus pagal Sprendimo 2011/278 10 straipsnį, šiam įrenginiui siūlomas leidimų suteikimas neatitinka leidimų suteikimo taisyklių ir dėl jo kyla dvigubo ŠESD skaičiavimo rizika.

47

Taigi iš Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 1 dalies ir I priedo C punkto, siejamų su Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad Čekijos Respublikai draudžiama pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio.

48

Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje Komisija nurodė neteikianti prieštaravimų, „[j]ei valstybė narė, prieš nustatydama <…> galutinį bendrą kiekvienų 2013–2020 m. laikotarpio metų apyvartinių taršos leidimų skaičių, preliminarius bendrus metinius nemokamų leidimų, numatytų suteikti jos teritorijoje esantiems įrenginiams, įtrauktiems į [1 straipsnio] 1 dalyje nurodytus sąrašus ir išvardytiems šio sprendimo I priedo C punkte, skaičius pakoreguoja taip, kad suteikiamų leidimų skaičius atitinka Sprendimo [2011/278] 10 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir panaikinamas bet koks leidimų suteikimas procesų, kurie patenka į išlydyto metalo, apibrėžto minėto sprendimo I priede, santykinio taršos rodiklio sistemos ribas, pagrindu įrenginiams, kuriuose išlydytas metalas nėra gaminamas ir į kuriuos jis tik importuojamas (nes toks suteikimas lemtų dvigubą ŠESD kiekių skaičiavimą).“

49

Vítkovice Steel iš esmės mano, kad iš Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos, visų pirma iš sakinio dalies „nes toks suteikimas lemtų dvigubą ŠESD kiekių skaičiavimą“, matyti, kad dėl išlydyto metalo naudojimo pagrindinėje byloje aptariamame įrenginyje jai gali būti suteikta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, jeigu išvengiama bet kokio dvigubo ŠESD kiekių skaičiavimo. Išmetami CO2 kiekiai, susiję su šiuo produktu ir jo naudojimu deguoninio konverterio procese, šiuo tikslu turėtų būti paskirstyti jai ir ArcelorMittal Ostrava įrenginiui, kuris, kad pagamintų plieną, iš pradžių pats pagamina išlydytą metalą, naudodamas aukštakrosnes, o vėliau šį išlydytą metalą naudoja deguoniniame konverteryje.

50

Vis dėlto tokiam Sprendimo 2013/448 aiškinimui negalima pritarti.

51

Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 2 dalies a punkte numatytos taisyklės, skirtos preliminariam metiniam konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičiui apskaičiuoti kiekvienai „įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su konkretaus produkto santykiniu taršos rodikliu“; ši sąvoka to sprendimo 3 straipsnio b punkte apibrėžta kaip „su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas [to sprendimo] I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos su jomis susijusios išmetamosios ŠESD“. Taigi pagal Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 2 dalies a punktą, siejamą su jo 3 straipsnio b punktu, negali būti suteikta nemokamų apyvartinių taršos leidimų įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su konkretaus produkto santykiniu taršos rodikliu, jeigu ši įrenginio technologinio proceso dalis negamina aptariamo produkto.

52

Kadangi pagrindinėje byloje aptariamas įrenginys nagrinėjamu atveju negamina išlydyto metalo, jam negali būti suteikta nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio.

53

Būtent taip reikia suprasti Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje esančią nuorodą, kad Komisija sutinka su tuo, kad atitinkama valstybė narė pakoreguotų preliminarius bendrus metinius nemokamų leidimų, kurie suteikiami tokiems įrenginiams, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, ir išvardyti to sprendimo I priedo C punkte, skaičius, jeigu pasiūlytas leidimų skaičius dėl šio pakeitimo atitinka minėto sprendimo 10 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas.

54

Be to, tokį aiškinimą patvirtina aiški Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje pateikta nuoroda, pagal kurią atitinkamos valstybės narės atliktinas nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus koregavimas turėtų reikšti, kad „panaikinamas bet koks leidimų suteikimas procesų, kurie patenka į išlydyto metalo, apibrėžto [Sprendimo 2011/278] I priede, santykinio taršos rodiklio sistemos ribas, pagrindu įrenginiams, kuriuose išlydytas metalas nėra gaminamas ir į kuriuos jis tik importuojamas (nes toks suteikimas lemtų dvigubą ŠESD kiekių skaičiavimą)“.

55

Dėl pastarosios sakinio dalies, susijusios su dvigubu skaičiavimu, pakanka pažymėti, kad tai yra papildomas motyvas siekiant pateisinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų nesuteikimą, numatytą sakinyje, kurio dalis ji yra. Bet kuriuo atveju šios sakinio dalies negalima aiškinti taip, kad pagal ją toks suteikimas galimas tik su sąlyga, kad bus užtikrinta, jog tai nelems nei dvigubo išmetamų ŠESD kiekių skaičiavimo, nei dvigubo apyvartinių taršos leidimų suteikimo. Iš tiesų toks Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų aiškiam šios nuostatos tekstui ir, kaip matyti iš šio sprendimo 51 punkto, pažeistų Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 2 dalies a punktą.

56

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti: Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas neleidžiama pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio, remiantis nauju Čekijos Respublikos prašymu, net jeigu nebus dvigubo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo ir dvigubo apyvartinių taršos leidimų suteikimo.

57

Trečiuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimas 2013/448 galioja.

58

Remdamasi jurisprudencija, suformuota 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendime Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:582), Čekijos vyriausybė tvirtina, kad šie klausimai nepriimtini, nes Vítkovice Steel turėjo galimybę pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareikšti ieškinį dėl Sprendimo 2013/448 panaikinimo. Kadangi ši bendrovė nepasinaudojo šia galimybe, Sprendimo 2013/448 galutinis pobūdis pagrindinėje byloje negali būti ginčijamas.

59

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją asmens galimybė pareiškiant ieškinį nacionaliniame teisme remtis Sąjungos teisės akto, kurio pagrindu dėl jo priimtas nacionalinis sprendimas, nuostatų negaliojimu, reiškia arba tai, kad jis taip pat pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškė ieškinį dėl to Sąjungos teisės akto panaikinimo per nustatytą terminą, arba tai, kad jis nepareiškė tokio ieškinio, nes, be jokios abejonės, neturi teisės to padaryti (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 17 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašyme nurodo, kad trečiasis ir penktasis klausimai pateikti remiantis jo paties svarstymais ir jais ne tik pakartojami Vítkovice Steel argumentai, nagrinėjamu atveju nurodo, kad pagrindinė byla susijusi, be kita ko, su Sprendimo 2013/448 galiojimu. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant šią bylą Vítkovice Steel prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašė pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų dėl Sprendimo 2013/448 galiojimo. Taigi reikia išnagrinėti, ar ši bendrovė pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą neabejotinai turėjo teisę Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl to sprendimo panaikinimo.

61

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad fizinis ar juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto tik tuo atveju, jeigu tas aktas yra skirtas šiam asmeniui arba tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

62

Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo 2013/448 5 straipsnio matyti, kad jis skirtas valstybėms narėms. Taigi reikia išnagrinėti, ar tas sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su Vítkovice Steel.

63

Viena vertus, dėl tiesioginio poveikio bendrovei Vítkovice Steel reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2003/87 11 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, ir, kaip matyti iš ketvirtojo klausimo analizės, Čekijos valdžios institucijos, neturėdamos jokios diskrecijos, privalėjo bendrovei Vítkovice Steel nesuteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio po to, kai Komisija Sprendimu 2013/448 atsisakė suteikti tokių leidimų. Taigi tas sprendimas turi būti laikomas tiesiogiai susijusiu su Vítkovice Steel (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 29 ir 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

64

Kita vertus, kiek tai susiję su konkrečia sąsaja su šia bendrove, iš Sprendimo 2013/448 1 straipsnio 1 dalies matyti, kad Komisija atsisakė įtraukti pagrindinėje byloje aptariamą įrenginį į įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87, sąrašą ir suteikti preliminarų bendrą metinių nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių šiam įrenginiui, kuris to sprendimo I priedo C punkte konkrečiai paminėtas nurodant individualų atpažinties numerį (CZ-existing-CZ-52-CZ-0102-05).

65

Taigi minėtas sprendimas paveikė Vítkovice Steel dėl tam tikrų jai būdingų ypatumų arba dėl faktinės situacijos, kuri ją individualizuoja bet kokio kito asmens atžvilgiu, taigi individualizuoja ją kaip adresatę (pagal analogiją žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Vítkovice Steel pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą neabejotinai turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl Sprendimo 2013/448 panaikinimo. Kadangi Vítkovice Steel tokio ieškinio nepareiškė, tas sprendimas jos atžvilgiu tapo galutinis. Todėl remiantis teisinio saugumo reikalavimais darytina išvada, kad per procesą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme minėto sprendimo galutinis pobūdis nebegali būti ginčijamas (šiuo klausimu žr. 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf, C‑188/92, EU:C:1994:90, 17 ir 18 punktus; taip pat 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Georgsmarienhütte ir kt., C‑135/16, EU:C:2018:582, 15 punktą).

67

Taigi trečiasis ir penktasis klausimai yra nepriimtini.

68

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį, antrąjį ir šeštąjį klausimus atsakyti nereikia, nes, neatsižvelgiant į tai, kaip į juos būtų atsakyta, jie negalės turėti įtakos pagrindinės bylos baigčiai, kadangi pagal Sprendimą 2013/448, kurio galiojimo Vítkovice Steel nebegali ginčyti, draudžiama suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui.

69

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies, 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas neleidžiama pagrindinėje byloje aptariamam įrenginiui suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų dėl produkto „išlydytas metalas“ santykinio taršos rodiklio, remiantis nauju Čekijos Respublikos prašymu, net jeigu nebus dvigubo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo ir dvigubo apyvartinių taršos leidimų suteikimo.