<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-11-202511C127202407460-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0746-24-202511505-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="12/12/2025 11:57:51" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="CZwj/l258KDMGIsDYXaQPwHKSIlMAd7cWSCgc16DAYoxSF4GJ1vVnhGvvzrL6YmTNxkpvF3Sn/46QaKSX0xYbi5ln/0eMugGBDk6MeRkpWFAv/WUlL+uBikwZ7+OekKQgmqzrp/mxzQ561kb2eJTTDN1zw5ZCk0hT5xPndlaj4A=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="cc264620-7714-41f1-b176-f7ca7ef735ab" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0746" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20-11-25 14:22:24" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-12-08T08:57:00Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="3a222e9b13424abf9903489c7906071b" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0746" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2025 m. lapkričio 27 d. sprendimas – Byla C‑746/24</div>
      <div id="rId21" style="default">Gryczara</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. lapkričio 27 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis – Sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmės – Sutarties negaliojimas – Verslininko ieškinys dėl pagal negaliojančia pripažintą sutartį išmokėtos paskolos grąžinimo – Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka – Skirtingas teismo išlaidų skaičiavimas, atsižvelgiant į ieškovo statusą – Veiksmingumo principas – Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑746/24 (Gryczara) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) 2024 m. spalio 25 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. spalio 25 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      Bank Millennium SA
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      PR
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-9" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Condinanzi, teisėjai N. Jääskinen ir R. Frendo (pranešėja),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      generalinis advokatas R. Norkus,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bank Millennium S.A., atstovaujamo adwokat M. Hudyma ir radcowie prawni S. Dudzik ir T. Spyra,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PR, atstovaujamo adwokat W. Budzewski,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Italijos vyriausybės, atstovaujamos S. Fiorentino, padedamo procuratore dello Stato C. De Nicola, avvocati dello Stato M. Cherubiniir A. De Curtis,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos P. Kienapfel ir A. Stobiecka-Kuik,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-1">
      atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-22" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies, taip pat veiksmingumo principo išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp banko Bank Millennium SA ir vartotojo PR pagal ieškinį dėl paskolos, išmokėtos remiantis sutartimi, pripažinta negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, grąžinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 24 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „valstybių narių teismai arba administracinės institucijos privalo disponuoti pakankamomis bei veiksmingomis priemonėmis apsisaugojant nuo nuolatinio nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikymo“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-2">
      „Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, [Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią verslininkas sudaro su vartotoju, pagal jų nacionalinės teisės aktus nebūtų privalomos vartotojui] ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      „Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų [konkuruojančių verslininkų] naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų [verslininkų] sudaromose su vartotojais.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinis kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 1964 m. balandžio 23 d. Ustawa – Kodeks cywilny (Civilinio kodekso įstatymas, Dz. U. Nr. 16, 93 pozicija; toliau – Civilinis kodeksas) 58 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-2">
      „Teisinis sandoris, kuris prieštarauja įstatymui arba kuriuo siekiama apeiti įstatymą, negalioja, išskyrus atvejus, kai taikytinoje nuostatoje numatomos kitokios pasekmės, visų pirma tai, kad negaliojančios sandorio sąlygos pakeičiamos atitinkamomis įstatymo nuostatomis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio kodekso 3851 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-2">
      „1. Vartotojui nėra privalomos su juo sudarytos sutarties sąlygos, dėl kurių nebuvo atskirai derėtasi, jei pagal šias sąlygas jo teisės ir pareigos nustatomos nusižengiant geriems papročiams ir šiurkščiai pažeidžiant jo interesus (neleistinos sutarties sąlygos). Tai netaikoma sąlygoms, kuriomis nustatomos pagrindinės šalių prievolės, įskaitant kainą ar atlygį, jei jos suformuluotos vienareikšmiškai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-2">
      2. Jeigu sutarties sąlyga pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojui nėra privaloma, šalis saisto likusios sutarties sąlygos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio kodekso 405 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-2">
      „Asmuo, kuris be teisinio pagrindo gavo turtinės naudos kito asmens sąskaita, privalo tą naudą grąžinti natūra arba, jei tai neįmanoma, atlyginti jos vertę.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėto kodekso 410 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-2">
      „1. Pirmesnių straipsnių nuostatos visų pirma taikomos nepagrįstai įvykdytai prievolei.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-3">
      2. Prievolė yra įvykdyta nepagrįstai, jeigu ją įvykdęs asmuo jokios prievolės apskritai neturėjo arba jos neturėjo asmeniui, kuriam ją įvykdė, arba jeigu išnyko prievolės vykdymo pagrindas, arba nebuvo pasiektas numatytas prievolės įvykdymo tikslas, arba jei sandoris, kuriuo buvo grindžiama prievolė, negaliojo ir po prievolės įvykdymo netapo galiojantis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties kodekso 498 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-3">
      „1. Kai du asmenys tuo pačiu metu yra vienas kito skolininkai ir kreditoriai, kiekvienas iš jų gali įskaityti savo reikalavimą į kitos šalies reikalavimą, jeigu abiejų reikalavimų dalykas yra pinigai arba tos pačios kokybės daiktai, apibūdinami tik pagal jų rūšį, ir abiejų reikalavimų terminas yra suėjęs ir jie gali būti pareikšti teisme arba kitoje valstybės institucijoje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-3">
      2. Atlikus įskaitymą, abu reikalavimai padengia vienas kitą iki mažesnės reikalavimo sumos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 1964 m. lapkričio 17 d. Ustawa – Kodeks postępowania cywilnego (Civilinio proceso kodekso įstatymas, Dz. U. Nr. 43, 1964, 296 pozicija; toliau – Civilinio proceso kodeksas) 98 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-3">
      „(1) Bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai išlaidas, būtinas veiksmingam teisių įgyvendinimui ir veiksmingai gynybai (bylinėjimosi išlaidos), jeigu ta kita šalis to reikalavo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-3">
      (3) Advokato atstovaujamos šalies būtinosios bylinėjimosi išlaidos apima atlyginimą advokatui, tačiau šios išlaidos neturi viršyti atskirose taisyklėse nustatytų užmokesčio dydžių ir vieno advokato išlaidų, teismo išlaidų ir išlaidų, patirtų dėl to, kad teismas įpareigojo šalį dalyvauti asmeniškai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodekso 100 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-3">
      „Jeigu patenkinama tik dalis kiekvienos šalies reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos įskaitomos tarpusavyje arba proporcingai paskirstomos. Vis dėlto teismas gali įpareigoti vieną iš šalių atlyginti visas išlaidas, jeigu liko nepatenkinta tik nedidelė kitos šalies reikalavimų dalis arba jeigu sumos, kuri jam turi būti sumokėta, nustatymas priklausė nuo tarpusavio reikalavimų įskaitymo ar teismo vertinimo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio kodekso 101 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-3">
      „Bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos atsakovui net ir tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas, kai jis nesuteikė pagrindo iškelti bylą ir atlikus pirmą procesinį veiksmą pripažino ieškinio reikalavimą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėto kodekso 102 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-57" title="page-4">
      „Konkrečiai pagrįstais atvejais teismas gali priteisti iš pralaimėjusios šalies tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba visai jų nepriteisti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-4">
      „Nepaisydamas bylos baigties, teismas gali įpareigoti šalį ar įstojusį į bylą asmenį atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl jų aplaidaus arba akivaizdžiai netinkamo elgesio.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2005 m. liepos 28 d. ustawa o kosztach sądowych w sprawach cywilnych (Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymas; Dz. U., Nr. 167, 1398 pozicija; suvestinė redakcija Dz. U., 2022, 1125 pozicija; toliau – Teismo išlaidų įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-62" title="page-4">
      „Bylose, susijusiose su turtinėmis teisėmis, kai ginčo dalyko arba reikalavimo vertė viršija 20 000 [Lenkijos zlotų (PLN) (apie 4 713 EUR)], už procesinį dokumentą imamas proporcinis žyminis mokestis, sudarantis 5 % šios vertės, tačiau jis neturi viršyti 200 000 PLN [(apie 47 136 EUR)].“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismo išlaidų įstatymo 13a straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-64" title="page-4">
      „Bylose dėl su banko sandoriais susijusių reikalavimų, kai juos pareiškia vartotojas arba fizinis asmuo, tvarkantis šeimos ūkį, kai ginčo dalyko arba reikalavimo vertė viršija 20 000 PLN [(apie 4 713 EUR)], imamas fiksuotas 1 000 PLN [(apie 236 EUR)] žyminis mokestis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2008 m. birželio 27 d. PR ir Bank Millennium sudarė paskolos sutartį dėl 640 000 PLN (apie 150 000 EUR), paskola buvo išreikšta Šveicarijos frankais (CHF).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PR iš viso sumokėjo 126 421,23 PLN (apie 29 800 EUR) ir 66 600,96 CHF (apie 71 480 EUR) paskolos įmokų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. birželio 26 d. PR pareiškė Bank Millennium ieškinį, juo prašė pripažinti minėtą sutartį negaliojančia ir grąžinti vykdant ją nepagrįstai atliktus mokėjimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – pripažino paskolos sutartį negaliojančia dėl joje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų. Šis teismas priteisė iš Bank Millennium sumokėti PR 65 907,32 PLN (apie 15 530 EUR) ir 66 600,96 CHF (apie 71 480 EUR) kartu su įstatyme nustatytais delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2022 m. vasario 19 d. iki atsiskaitymo dienos, taip pat atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas, Lenkija) šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. lapkričio 23 d. Bank Millennium pareiškė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ieškinį, juo prašė priteisti iš PR pagrindinę paskolos sumą – 640 000 PLN (apie 150 000 EUR) – kartu su įstatyme nustatytais delspinigiais, skaičiuojamais nuo ieškinio pareiškimo dienos iki atsiskaitymo dienos. Bankas tai pat prašė priteisti iš PR bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, sudarantį 5 % ginčo dalyko vertės, t. y. 32 000 PLN (apie 7 544 EUR) ir fiksuotas advokato atstovavimo išlaidas – 10 800 PLN (apie 2 546 EUR).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl Lenkijos teisėje numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos atitikties Direktyvai 93/13.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia jis pažymi, kad, remiantis Civilinio proceso kodeksu, pagrindinis principas, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą civiliniame procese, yra atsakomybės už bylos baigtį principas, pagal kurį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidas (kodekso 98 straipsnio 1 dalis), o jeigu patenkinama tik dalis reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos įskaitomos tarpusavyje arba proporcingai paskirstomos šalims (kodekso 100 straipsnis). Šiam principui nustatytos kelios išimtys, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 101, 102 straipsniuose ir 103 straipsnio 1 dalyje, t. y. atitinkamai bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, jeigu atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus jau po pirmojo procesinio veiksmo, teisingumo arba kaltės principo taikymas. Vis dėlto, anot šio teismo, joks iš šių principų nėra taikytinas nagrinėjamu atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija (2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Servicios prescriptor y medios de pagos EFC, C‑215/21, EU:C:2022:723, 41 punktas ir 2024 m. kovo 21 d. Sprendimas Profi Credit Bulgaria (Su kredito sutartimi susijusios papildomos paslaugos), C‑714/22, EU:C:2024:263, 83 punktas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, taikoma byloje, kurioje prašoma pripažinti sutarties sąlygos nesąžiningumą, neturi atgrasyti vartotojo nuo pasinaudojimo Direktyvoje 93/13 pripažintomis teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu šis teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje iš PR gali būti priteista sumokėti Bank Millennium ne tik pagrindinę 640 000 PLN (apie 150 000 EUR) paskolos sumą su įstatyme nustatytais delspinigiais, bet ir bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma gali siekti 42 800 PLN (apie 10 090 EUR). Tokia finansinė našta, prilygstanti maždaug šešių mėnesių vidutiniam darbo užmokesčiui Lenkijoje, gali pakenkti ir Direktyva 93/13 siekiamiems tikslams, ir Sąjungos teisės veiksmingumo principui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų abiejose nagrinėjamose teisminėse procedūrose struktūra, šis teismas patikslina, kad nors advokato atlyginimas – 10 800 PLN (apie 2 546 EUR) – yra vienodas, nesvarbu, ar bylą pradėjo verslininkas, ar vartotojas, teismo išlaidų atveju taip nėra. Iš tiesų, byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, remiantis Teismo išlaidų įstatymo 13a straipsniu, reikšdamas ieškinį bankui PR turėjo sumokėti 1 000 PLN (apie 236 EUR) žyminį mokestį, o bankas reikalauja priteisti iš jo 32 000 PLN (7 544 EUR) teismo išlaidų pagrindinėje byloje, kurias jis turėjo sumokėti pagal nurodyto įstatymo 13 straipsnio 2 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad, viena vertus, PR advokatas ir pats teismas PR inicijuotoje pradinėje byloje tinkamai pranešė jam apie pasekmes, kilsiančias pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, kaip antai pareigą grąžinti pasiskolintą kapitalą, prireikus kartu su įstatyme nustatytais delspinigiais, ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi negalima pagrįstai teigti, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš vartotojo šiam būtų netikėtas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, šis teismas pažymi, kad PR galėjo pripažinti banko reikalavimus vos gavęs ieškinio kopiją. Toks veiksmas lemtų Civilinio proceso kodekso 101 straipsnio taikymą ir Bank Millennium būtų turėjęs padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Be to, PR galėjo remtis reikalavimų įskaitymu pagal Civilinio kodekso 498 straipsnio 1 dalį. Jei, gavęs ieškinio kopiją, jis būtų pateikęs pareiškimą dėl įskaitymo, taikant nurodyto straipsnio 2 dalį, šalių priešpriešiniai reikalavimai padengtų vienas kitą iki mažiausio reikalavimo sumos. Taigi banko reikalavimas gerokai sumažėtų. Tačiau PR pasirinko kitokią procesinę taktiką ir užginčijo banko reikalavimą remdamasis senatimi; prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, tam nebuvo pagrindo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį jis turėtų pripažinti verslininką atsakingu už visas neigiamas nesąžiningų sąlygų įtraukimo į sutartį pasekmes. Iš tiesų, jeigu paskolos sutartyje nebūtų nesąžiningų sąlygų, pagrindinė byla apskritai nebūtų iškelta. Vadinasi, reikia nustatyti, ar tokioje situacijoje verslininkas turi padengti visas šio proceso išlaidas, kad ir kokia būtų jo baigtis, net jei visi jo reikalavimai būtų patenkinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-80" title="page-6">
      „Ar [Direktyvos 93/93] 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat veiksmingumo principas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kuriais leidžiama priteisti iš vartotojo bylinėjimosi išlaidas byloje, kurioje nacionalinis teismas patenkino verslininko ieškinį dėl vartotojo įpareigojimo grąžinti sumas, sumokėtas pagal sutartį, kuri negalioja dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinio klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bank Millennium teigimu, prejudicinis klausimas yra nepriimtinas kaip nesusijęs su Sąjungos teisės aiškinimu, nes Direktyvos 93/13 nuostatos netaikomos nesąžiningų sutarties sąlygų panaikinimo pasekmėms. Anot jo, šis klausimas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu byloje pagal banko ieškinį dėl restitucijos, reikalauja vien nacionalinės teisės išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu reikia priminti, kad SESV 267 straipsnyje įtvirtinta bendradarbiavimo sistema grindžiama griežtu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu. Pagal šiame straipsnyje numatytą procedūrą nacionalines nuostatas turi aiškinti nacionaliniai teismai, o ne Teisingumo Teismas, ir pastarajam nepriklauso spręsti, ar vidaus teisės normos suderinamos su Sąjungos teisės nuostatomis. Kita vertus, Teisingumo Teismas gali pateikti nacionaliniam teismui visapusišką Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris leistų įvertinti vidaus teisės normų atitiktį Sąjungos teisei (žr. 1978 m. kovo 16 d. Sprendimo Oehlschläger, 104/77, EU:C:1978:69, 4 punktą ir 2021 m. kovo 17 d. Sprendimo Consulmarketing, C‑652/19, EU:C:2021:208, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu. (žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 25 punktą ir 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Towarzystwo Ubezpieczeń Ż (Klaidinančios standartinės draudimo sutartys), C‑208/21, EU:C:2023:64, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (žr. 1999 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Beck ir Bergdorf, C‑355/97, EU:C:1999:391, 22 punktą ir 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Towarzystwo Ubezpieczeń Ż (Klaidinančios standartinės draudimo sutartys), C‑208/21, EU:C:2023:64, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet šioje byloje taip nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, kurį Bank Millennium pareiškė PR po pirmos bylos, kurioje paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų. Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai prašo Teisingumo Teismo išaiškinti Sąjungos teisę, ypač Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į veiksmingumo principą. Šis teismas siekia išsiaiškinti, ar šios nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos, nagrinėjant tokį ieškinį dėl restitucijos, iš bylą pralaimėjusio vartotojo galima priteisti į bylinėjimosi išlaidas įtrauktas teismo išlaidas, žymiai didesnes už tas, kurias šis vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei pralaimėtų jo paties inicijuotą bylą dėl sutarties sąlygų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis nėra akivaizdu, kad prašomas Direktyvos 93/13 išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ar dalyku ar kad iškelta problema yra hipotetinė. Taigi nagrinėjamu atveju prieštaravimas, grindžiamas šio akto netaikytinumu pagrindinėje byloje, susijęs ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o su prejudicinių klausimų esme (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas), C‑389/20, EU:C:2022:120, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi prejudicinis klausimas yra priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išnagrinėti jam pateiktą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos ir, be kita ko, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies atrinkti Sąjungos teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į bylos dalyką (žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 26 punktą; 2000 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Roquette Frères, C‑88/99, EU:C:2000:652, 18 punktą ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C‑224/19 ir C‑259/19, EU:C:2020:578, 47 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jį pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar su Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi, siejamomis su veiksmingumo principu, suderinamos nacionalinės teisės nuostatos, numatančios bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš vartotojo, pralaimėjusio bylą pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų. Šis teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų dalį sudarančios teismo išlaidos, kurias turi atlyginti šis vartotojas, gali reikšmingai viršyti tas, kurias vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei būtų pralaimėjęs jo paties inicijuotą bylą dėl minėtų sutarties nuostatų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir visos paskolos sutarties negaliojimo pripažinimo. Tokia padėtis kyla dėl Lenkijos teisėje įtvirtintos skirtingos teismo išlaidų skaičiavimo tvarkos, nelygu, ar ieškinį pareiškė verslininkas, ar vartotojas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu, turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinės teisės nuostatas, leidžiančias iš vartotojo, kuris, kaip atsakovas, pralaimėjo bylą pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apimančias teismo išlaidas, kai pastarosios dėl nurodytose teisės nuostatose įtvirtintos nevienodos jų dydžio skaičiavimo tvarkos, nelygu, ar ieškovas yra vartotojas, ar ne, reikšmingai viršija tas, kurias vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei būtų pralaimėjęs jo paties inicijuotą bylą dėl minėtų sutarties nuostatų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir visos paskolos sutarties negaliojimo pripažinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi nustatyti, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią verslininkas sudaro su vartotoju, pagal jų nacionalinės teisės aktus nebūtų privalomos vartotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į viešojo intereso – vartotojų, kurių padėtis prastesnė nei verslininkų, apsaugos – pobūdį ir svarbą, Direktyva 93/13 valstybės narės įpareigojamos, kaip matyti iš jos 7 straipsnio 1 dalies, siejamos su jos dvidešimt ketvirta konstatuojamąja dalimi, numatyti tinkamas ir veiksmingas priemones, „užkertančias kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, verslininkų sudaromose su vartotojais“ (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Gutiérrez Naranjo ir kt., C‑154/15, C‑307/15 ir C‑308/15, EU:C:2016:980, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad verslininko ir vartotojo sudarytoje sutartyje įtvirtintos sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmės turi padėti įgyvendinti du tikslus. Pirma, teismas turi užtikrinti sutarties šalių lygybės, kurią galėjo pažeisti nesąžiningos sąlygos taikymas vartotojui, atkūrimą. Antra, svarbu atgrasyti verslininką nuo tokių sąlygų įtraukimo į vartotojams sudaryti siūlomas sutartis (2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Banca B., C‑269/19, EU:C:2020:954, 38 punktas). Taigi nacionalinio teismo pareiga netaikyti sutarties nesąžiningos sąlygos, pagal kurią privaloma mokėti sumas, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra nepagrįstos, iš principo reiškia atitinkamą restitucinį poveikį šių sumų atžvilgiu (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Gutiérrez Naranjo ir kt., C‑154/15, C‑307/15 ir C‑308/15, EU:C:2016:980, 62 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, primintina, kad nacionaliniuose teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso valstybių narių procesinei autonomijai su sąlyga, kad laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų (2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Servicios prescriptor y medios de pagos EFC, C‑215/21, EU:C:2022:723, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl veiksmingumo principo (prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia tik apie jį) reikia priminti, kad kiekvienas atvejis, kai kyla klausimas, ar dėl nacionalinės proceso nuostatos yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga taikyti Sąjungos teisę, turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios nuostatos vietą visame įvairiose nacionalinėse institucijose vykstančiame procese, pačią proceso eigą ir jo ypatumus. Turint tai omenyje, prireikus reikia atsižvelgti į pagrindinius nacionalinės teismų sistemos principus, kaip antai teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo principą ir tinkamą proceso eigą (2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Servicios prescriptor y medios de pagos EFC, C‑215/21, EU:C:2022:723, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors pagal veiksmingumo principą apskritai nedraudžiama, kad vartotojas padengtų tam tikras teismo išlaidas, kai pareiškia ieškinį dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Caixabank, C‑385/20, EU:C:2022:278, 51 punktas), taip pat reikia pažymėti, kad Direktyva 93/13 vartotojui suteikiama teisė kreiptis į teismą, kad būtų konstatuotas sutarties sąlygos nesąžiningumas ir ji nebūtų taikoma, t. y. teisė, kurios veiksmingumas turi būti išsaugotas. Todėl tokiame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sistema neturi atgrasyti vartotojo nuo pasinaudojimo šia teise (šiuo klausimu žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Servicios prescriptor y medios de pagos EFC, C‑215/21, EU:C:2022:723, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad jeigu per tokį procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklausytų tik nuo nepagrįstai sumokėtų sumų, kurias nurodyta sugrąžinti, vartotojas būtų atgrasytas naudotis šia teise, atsižvelgdamas į išlaidas, kurias lemtų bylos iškėlimas. Taigi Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai ir veiksmingumo principui prieštarauja sistema, pagal kurią dalis bylinėjimosi išlaidų gali tekti vartotojui, atsižvelgiant į nepagrįstai sumokėtų sumų, kurios jam grąžintos konstatavus, kad sutarties sąlyga yra niekinė dėl nesąžiningumo, dydį, nes tokia sistema sukuria esminę kliūtį, galinčią atgrasyti vartotojus naudotis pagal šią direktyvą suteikiama teise į veiksmingą teisminę sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo kontrolę (2020 m. liepos 16 d. Sprendimo Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C‑224/19 ir C‑259/19, EU:C:2020:578, 98 ir 99 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad procesus pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį vartotojas, veikdamas kaip ieškovas, inicijuoja prieš verslininką – atsakovą. Siekiant išsaugoti šios direktyvos veiksmingumą ir užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą nuo ypač nepalankių pasekmių, kurių gali sukelti nagrinėjamos paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia, konstatuotina, kad šio sprendimo 48 ir 49 punktuose nurodytas Teisingumo Teismo vertinimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pagal analogiją taip pat taikomas pagrindinėje byloje susiklosčiusiai situacijai, kai vartotojas yra atsakovas pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog proceso taisyklės, dėl kurių vartotojas patiria pernelyg didelių išlaidų, gali lemti tai, kad vartotojas bus atgrasytas deramai ginti savo teises teisme, į kurį kreipiasi verslininkas (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Caixabank, C‑385/20, EU:C:2022:278, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Lenkijos teisę, teismui pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų, visi ją vykdant atlikti mokėjimai, nesvarbu, ar juos atliko paskolos gavėjai, ar finansų įstaiga, laikomi nepagrįstais, kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 410 straipsnio 2 dalį, ir turi būti grąžinti remiantis kartu taikomais šio kodekso 410 straipsnio 1 dalimi ir 405 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat matyti, kad, viena vertus, pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, Lenkijos teisėje reglamentuojant teismo išlaidas įtvirtintas skirtumas, atsižvelgiant į tai, ar ieškinį pareiškė verslininkas, ar vartotojas. Iš tiesų, remiantis Teismo išlaidų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, bylose dėl turtinių teisių reiškiant ieškinį taikomas proporcinis žyminis mokestis, sudarantis 5 % ginčo dalyko vertės, neviršijant įstatyme nustatytos viršutinės ribos. Atvirkščiai, bylose dėl su banko sandoriais susijusių reikalavimų šio įstatymo 13a straipsnyje vartotojo reiškiamiems ieškiniams numatytas fiksuotas 1 000 PLN (apie 236 EUR) žyminis mokestis, kai ginčo dalyko ar ieškinio vertė viršija 20 000 PLN (apie 4 713 EUR).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, toks skirtingas teismo išlaidų skaičiavimas gali lemti situacijas, kai vartotojas, kuris yra atsakovas pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, pralaimėjęs bylą įpareigojamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apimančias teismo išlaidas, kurios reikšmingai viršija tas, kurias šis vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei būtų pralaimėjęs jo paties inicijuotą bylą dėl minėtų sutarties nuostatų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir visos paskolos sutarties negaliojimo pripažinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad reglamentavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, numatantis fiksuoto dydžio sumažintas teismo išlaidas, kai vartotojas reiškia ieškinį dėl su banko sandoriais susijusių reikalavimų, iš esmės yra palankus vartotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, atsižvelgiant į žymiai didesnes teismo išlaidas, taikomas verslininko reiškiamiems ieškiniams dėl turtinių teisių, ir į tai, kad šių išlaidų suma, kurią vartotojui gali tekti atlyginti, tiesiogiai priklauso nuo verslininko reiškiamo reikalavimo sumos, automatiškai taikant principą, pagal kurį bylą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant nurodytas teismo išlaidas, bylą dėl tokio ieškinio pralaimėjusiam vartotojui gali tekti neproporcinga finansinė našta. Iš tiesų, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad, viena vertus, PR, reikšdamas ieškinį Bank Millennium, turėjo sumokėti 1 000 PLN (apie 236 EUR) žyminį mokestį ir toje byloje iš banko vartotojui buvo priteista apie 101 280 EUR. Kita vertus, PR, kaip atsakovas Bank Millennium vėliau inicijuotoje byloje dėl paskolinto kapitalo – 640 000 PLN (apie 150 000 EUR) grąžinimo, pralaimėjęs bylą turėtų atlyginti bankui teismo išlaidas, sudarančias 5 % ginčo dalyko vertės, šiuo atveju 32 000 PLN (apie 7 544 EUR).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokios bylinėjimosi išlaidos, kurios gali būti priteistos iš vartotojo, kartu taikant nacionalinės teisės nuostatas dėl teismo išlaidų skaičiavimo ir principą, kad bylą pralaimėjusi šalis automatiškai privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant šias teismo išlaidas, gali sukliudyti vartotojui ar atgrasyti jį veiksmingai naudotis pagal Direktyvą 93/13 suteiktomis teisėmis teisme, į kurį kreipėsi verslininkas, taip būtų pažeidžiama šio sprendimo 48 ir 51 punktuose nurodyta jurisprudencija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, tokios proceso taisyklės gali atgrasyti vartotoją, kuris yra atsakovas byloje pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, palaikyti savo reikalavimus, net jei jie yra pagrįsti, nes dėl to iš jo gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant neproporcingai dideles teismo išlaidas, jei jis pralaimėtų bylą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios proceso taisyklės, atrodo, taip pat kenkia atgrasomajam poveikiui, kurį sukelia sutarties pripažinimas negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, nes, nepaisant šio pripažinimo negaliojančia, vartotojas vis tiek įpareigojamas atlyginti labai dideles teismo išlaidas, verslininkui pareiškus ieškinį dėl restitucijos, nebent šis vartotojas sutiktų su verslininko reikalavimais. Taigi galiausiai šios taisyklės pažeidžia veiksmingumo principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principas reikalauja, kad nacionaliniai teismai, paisydami, be kita ko, draudimo aiškinti nacionalinę teisę contra legem, atsižvelgdami į visą vidaus teisės sistemą ir taikydami joje pripažintus aiškinimo metodus, pagal savo jurisdikciją imtųsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas visiškas direktyvos veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 118 ir 119 punktus, taip pat 2024 m. spalio 15 d. Sprendimo KUBERA, C‑144/23, EU:C:2024:881, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija teigia, kad Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį galima aiškinti laikantis Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies, siejamų su veiksmingumo principu. Anot jų, nacionalinis teismas prireikus turi atsižvelgti į, be kita ko, šio kodekso 102 ir 103 straipsniuose numatytas išimtis, leidžiančias diferencijuoti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į teisingumo principą arba į vienos iš šalių galbūt netinkamą elgesį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės galutinai įvertinti, ar pagrindinėje byloje taikomas nacionalinės teisės nuostatas galima aiškinti laikantis Direktyvos 93/13 ir, jei taip, padaryti atitinkamas teisines išvadas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu, turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinės teisės nuostatas, leidžiančias iš vartotojo, kuris, kaip atsakovas, pralaimėjo bylą pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apimančias teismo išlaidas, kai pastarosios dėl nurodytose teisės nuostatose įtvirtintos nevienodos jų dydžio skaičiavimo tvarkos, nelygu, ar ieškovas yra vartotojas, ar ne, reikšmingai viršija tas, kurias vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei būtų pralaimėjęs jo paties inicijuotą bylą dėl minėtų sutarties nuostatų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir visos paskolos sutarties negaliojimo pripažinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-118" title="page-13">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-119" title="page-13">
      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu,
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-120" title="page-13">
      turi būti aiškinamos taip:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-121" title="page-14">
      pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, leidžiančios iš vartotojo, kuris, kaip atsakovas, pralaimėjo bylą pagal verslininko ieškinį dėl paskolinto kapitalo grąžinimo, pareikštą pripažinus paskolos sutartį negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apimančias teismo išlaidas, kai pastarosios dėl nurodytose teisės nuostatose įtvirtintos nevienodos jų dydžio skaičiavimo tvarkos, nelygu, ar ieškovas yra vartotojas, ar ne, reikšmingai viršija tas, kurias vartotojas būtų turėjęs atlyginti, jei būtų pralaimėjęs jo paties inicijuotą bylą dėl minėtų sutarties nuostatų nesąžiningumo konstatavimo ir prireikus jų ir visos paskolos sutarties negaliojimo pripažinimo.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-122" title="page-14">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: lenkų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
</body>
</html>
