<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-03-202603C124202105210-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0521-21-202503618-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="25/08/2026 15:42:34" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="Kj4vOzSbZtPJejGN7/G4d2Abwm+VX+QqOraoWFuDZ5YSOMMwo0289W9GVTY8f944/LAlWFho0iVKaqiCmFUq0BBa5NZeQy48thQ0ZuxqxUPkB7vH4MJ0saCCgBfNy+1rnGCjmS4X7X9ltkFg/q/g088n+mB9PRC0yorIbbd60Dg=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="2fda87e0-7ed1-4a57-aaf1-cca73611fe79" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0521" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 16-04-25 09:39:28" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-05-05T13:53:09Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="6322bb9499fb4fe38f98397c00301165" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0521" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato D. Spielmann išvada – Byla C-521/21</div>
      <div id="rId21" style="default">Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teismo teisėjo nušalinimas)</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
       GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      DEAN SPIELMANN IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. balandžio 29 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑521/21
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      MJ
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      AA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      dalyvaujant
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      Rzecznik Praw Obywatelskich,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-10" title="page-1">
      Prokurator Prokuratury Okręgowej w Poznaniu
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-11" title="page-1">
      (Sąd Rejonowy Poznań – Stare Miasto w Poznaniu (Poznanės Stare Miasto apylinkės teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-12" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teismų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalis – Draudimas nacionaliniams teismams kvestionuoti teismų ir konstitucinių organų teisėtumą arba konstatuoti ar vertinti teisėjų paskyrimo arba jų teisminių įgaliojimų teisėtumą – Būtinybė, kad teisėjas, nagrinėjantis prašymą nušalinti teisėją, patikrintų, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų, susijusių su iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo buvimu – Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas – Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija) nepriklausomumo stoka – Kandidatų į teisėjo pareigas teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę – Teisėjas, neatitinkantis iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų – Galimybė nušalinti į kolegijos sudėtį įeinantį teisėją“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši byla susijusi su bendrosios kompetencijos teismo teisėjos nušalinimu, atsižvelgiant į jos paskyrimo aplinkybes. Joje keliami du pagrindiniai klausimai, kuriuos Teisingumo Teismui pateikė Sąd Rejonowy Poznań-Stare Miasto w Poznaniu (Poznanės Stare Miasto apylinkės teismas). Pirmasis susijęs su poveikiu, kurį galimi procedūriniai pažeidimai gali turėti tokio paskyrimo galiojimui, nes atitinkamos teisėjos kandidatūrą pateikė naujos sudėties Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija) (toliau – KRS), o kandidatai galėjo pateikti skundą tik Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, Lenkija) (toliau – Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija), sudarytai iš teisėjų, kurie patys paskirti naujosios sudėties KRS siūlymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis klausimas susijęs su išvadomis, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų padaryti atlikęs tokį paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Konkrečiau kalbant, reikėtų nustatyti, ar pagal Sąjungos teisę teismas, turintis priimti sprendimą dėl nušalinimo, turi teisę vertinti paskyrimo teisėtumą ir prireikus iš to padaryti reikiamas procesines išvadas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su platesniu kontekstu, t. y. jurisprudencijos dėl teismų nepriklausomumo ir „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ garantijos taikymu, ypač kalbant apie bendrosios kompetencijos teismus. Šios problemos svarbą sustiprina tai, kad ji gali būti aktuali daugeliui teisėjų, todėl kyla klausimų dėl teisinio saugumo ir visuomenės pasitikėjimo teismų sistema.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje svarbios ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstitucija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija; toliau – Konstitucija) 179 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-3">
      „Teisėjus [KRS] siūlymu neterminuotam laikotarpiui skiria Respublikos Prezidentas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstitucijos 186 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      „[KRS] yra teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstitucijos 187 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      „1. [KRS] sudaro:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-4">
      1) [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija)] pirmasis pirmininkas, teisingumo ministras, [Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija)] pirmininkas ir Respublikos Prezidento paskirtas asmuo;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-4">
      2) penkiolika narių, išrinktų iš [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)], bendrosios kompetencijos teismų, administracinių teismų ir karo teismų teisėjų tarpo;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-4">
      3) keturi nariai, kuriuos iš savo narių tarpo išrenka Sejm (Seimas, Lenkija), ir du nariai, kuriuos iš senatorių tarpo išrenka Senatas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-4">
      3. Išrinktų [KRS] narių kadencija yra ketveri metai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-4">
      4. [KRS] organizacinę struktūrą, veiklos sritis, darbo tvarką ir narių rinkimo tvarką nustato įstatymas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">KRS įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2011 m. gegužės 12 d. Ustawa o Krajowej Radzie Sądownictwa (Nacionalinės teismų tarybos įstatymas; Dz. U., 2011, 714 pozicija), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 3 pozicija) (toliau – KRS įstatymas) 9a straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-4">
      „1. [Seimas] iš Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)], bendrosios kompetencijos teismų, administracinių teismų ir karo teismų teisėjų tarpo išrenka penkiolika [KRS] narių bendrai ketverių metų kadencijai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-4">
      2. Rinkdamas 1 dalyje nurodytus narius [Seimas] pagal galimybes atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad [KRS] būtų atstovaujama skirtingų rūšių ir lygių teismams.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-4">
      3. Bendra naujų [KRS] narių, išrinktų iš teisėjų tarpo, kadencija prasideda kitą dieną po jų išrinkimo. Ankstesnės kadencijos [KRS] nariai eina pareigas iki bendros naujų [KRS] narių kadencijos pradžios.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">KRS įstatymo 44 straipsnyje, kurio 1b dalis buvo įtraukta 2018 m. liepos 20 d. Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 1443 pozicija) buvo numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-5">
      „1. Procedūros dalyvis gali kreiptis į [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] dėl [KRS] nutarimo neteisėtumo, nebent atskirose nuostatose numatyta kitaip. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-5">
      1a. Individualiose bylose, susijusiose su skyrimu eiti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas, skundas gali būti pateiktas Naczelny Sąd Administracyjny [(Vyriausiasis administracinis teismas)]. Tokiais atvejais skundas Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)] negalimas. Skundas Naczelny Sąd Administracyjny [(Vyriausiasis administracinis teismas)] negali būti grindžiamas tuo, kad buvo neteisingai įvertinta kandidatų atitiktis kriterijams, į kuriuos atsižvelgta priimant sprendimą dėl siūlymo skirti į Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas teikimo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-5">
      1b. Jeigu 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą ginčija ne visi procedūros dalyviai, individualiose bylose, susijusiose su skyrimu eiti Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas, šio nutarimo dalis, kurioje yra sprendimas teikti siūlymą skirti eiti Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo pareigas, ir dalis, kurioje yra sprendimas neteikti siūlymo skirti eiti to paties teismo teisėjo pareigas, tampa galutinės tiems procedūros dalyviams, kurie nepateikė skundo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-5">
      2. Skundas paduodamas per Przewodniczący [KRS pirmininkas] per dvi savaites, skaičiuojant nuo pranešimo apie nutarimą ir jo motyvus dienos. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aukščiausiojo Teismo įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas; Dz. U., 2018, 5 pozicija) (toliau – Aukščiausiojo Teismo įstatymas) Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) buvo įsteigta, be kita ko, Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aukščiausiojo Teismo įstatymo, iš dalies pakeisto 2019 m. gruodžio 20 d. Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2020, 190 pozicija), 26 straipsnis suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-6">
      „§1. „[Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos] jurisdikcijai priklauso specialieji skundai, rinkimų ginčai ir ginčai dėl nacionalinio ar konstitucinio referendumų teisėtumo, rinkimų ir referendumo teisėtumo nustatymas, kitos viešosios teisės bylos, įskaitant bylas dėl konkurencijos apsaugos, energetikos, telekomunikacijų ir geležinkelio transporto reguliavimo, taip pat skundai dėl Przewodniczy Krajowej Rady Radiofonii i Telewizji [(Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, Lenkija)] sprendimų ar skundai dėl pernelyg ilgos proceso bendrosios kompetencijos ir karo teismuose, taip pat Sąd Najwyższy [(Aukščiausiasis Teismas)] trukmės.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-6">
      §2. Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija turi jurisdikciją nagrinėti prašymus ar pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo arba teismo, kuriame turi būti nagrinėjama byla, skyrimo, apimančią skundus dėl teismo ar teisėjo nepriklausomumo stokos. Bylą nagrinėjantis teismas Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos pirmininkui nedelsdamas teikia prašymą, kad byla būtų išnagrinėta pagal atskirose nuostatose nustatytas taisykles. Pateikus prašymą Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos pirmininkui, bylos nagrinėjimas nesustabdomas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-6">
      §3. 2 dalyje nurodytas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis pateiktas siekiant, kad būtų konstatuotas ar įvertintas teisėjo paskyrimo teisėtumas ar jo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-6">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos 1964 m. lapkričio 17 d. Ustawa – Kodeks postępowania cywilnego (Įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso priėmimo, Dz. U. 1964, Nr. 43, 296 pozicija) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 47 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-6">
      „§1. Pirmąja instancija bylą nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai specialiojoje nuostatoje nurodyta kitaip.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-56" title="page-6">
      §3. Nutartis nerengiant teismo posėdžio priima vienas teisėjas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-57" title="page-6">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodekso 48 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-6">
      „§1. Teisėjas pagal įstatymą nušalinamas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-6">
      1) bylose, kuriose jis yra šalis arba kuriose jį su viena iš šalių sieja tokie teisiniai santykiai, kad bylos baigtis turėtų įtakos jo teisėms ar pareigoms;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-61" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-62" title="page-6">
      5) bylose, kuriose jis dalyvavo žemesnės instancijos teisme priimant skundžiamą aktą, ir bylose, susijusiose su akto, kuris buvo rengiamas jam dalyvaujant arba kurį jis peržiūrėjo, galiojimu, taip pat bylose, kuriose jis veikė kaip prokurator [prokuroras, Lenkija];
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodekso 49 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-7">
      „Nepaisant 48 straipsnyje išdėstytų pagrindų, teismas nušalina teisėją jo paties arba šalies prašymu, jeigu yra aplinkybių, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių šio teisėjo nešališkumu atitinkamoje byloje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio kodekso 50 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-67" title="page-7">
      „§1. Šalys atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui raštu arba žodžiu pateikia prašymą nušalinti teisėją ir nurodo tokio prašymo motyvus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-68" title="page-7">
      §2. Teismo posėdyje dalyvavusi šalis taip pat turi įrodyti, kad nušalinimą pateisinanti aplinkybė atsirado arba apie ją buvo sužinota tik vėliau.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-69" title="page-7">
      §3. Kol nepriimtas sprendimas dėl prašymo nušalinti teisėją:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-70" title="page-7">
      1) teisėjas, dėl kurio pateiktas toks prašymas, gali tęsti bylos nagrinėjimą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-71" title="page-7">
      2) negali būti priimta jokio sprendimo ar imtasi priemonės, kuriais užbaigiamas procesas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčas pagrindinėje byloje, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje nagrinėjamas dviejų fizinių asmenų ginčas dėl skolinio reikalavimo, kylančio iš paslaugų teikimo sutarties, kurią šalys sudarė vykdydamos savo atitinkamą komercinę veiklą. Ieškovas, be kita ko, prašė atsakovo sumokėti kompensaciją, kaip numatyta Direktyvos 2011/7/ES (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 6 straipsnio 1 dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. gegužės 21 d. raštu atsakovas pagrindinėje byloje paprašė nušalinti teisėją S. C., paskirtą nagrinėti pagrindinę bylą. Jis teigė, kad ši teisėja nebuvo tinkamai paskirta į teisėjos pareigas, nes nutarimą dėl jos skyrimo priėmė KRS, kurios konstitucingumą ginčijo Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėdamas prašymą nušalinti, nurodė, kad, jo nuomone, nėra jokios aplinkybės, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl teisėjos nešališkumo, ir kad nėra jokios priežasties nušalinti jos nuo bylos nagrinėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks prašymas nušalinti buvo pateiktas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kuris posėdžiauja kaip vienas teisėjas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimų dėl tam tikrų teisėjos S. C. paskyrimo aspektų. Kalbant konkrečiau, jis nurodo, kad teisėją S. C. Lenkijos Respublikos Prezidentas paskyrė eiti Sąd Rejonowy Poznań-Stare Miasto w Poznaniu (Poznanės Stare Miasto apylinkės teismas) teisėjos pareigas naujosios sudėties KRS siūlymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu tas teismas patikslina, kad į šias pareigas buvo pateiktos trys kandidatūros, tarp jų – teisėjos S. C., nuo 2016 m. ėjusios Sąd Okręgowy w Poznaniu (Poznanės apygardos teismas, Lenkija) teisėjo vyriausiosios padėjėjos pareigas. 2018 m. rugsėjo 21 d. šio apygardos teismo kolegija pateikė palankią nuomonę dėl teisėjos S. C., o 2018 m. rugsėjo 24 d. minėto apygardos teismo apylinkės teismų teisėjų atstovų susirinkimas taip pat pateikė palankią nuomonę dėl šios teisėjos kandidatūros.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. gruodžio 4 d. Nutarimu Nr. 611/2018 KRS pasiūlė Lenkijos Respublikos Prezidentui paskirti teisėją S. C., nepasiūliusi skirti kitų dviejų kandidatų. Nepasiūlytieji kandidatai neapskundė tokio nutarimo pagal KRS įstatymo 44 straipsnio 1 dalį. 2019 m. kovo 14 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas nusprendė paskirti S. C. į teisėjos pareigas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl, pirma, atitinkamos teisėjos skyrimo procedūros, be kita ko, atsižvelgiant į KRS sudėtį ir vaidmenį šioje procedūroje, taip pat į tai, kad šios procedūros dalyviai neturi teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, ir, antra, dėl nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias teisėjo skyrimo teisėtumo nagrinėjimas priskiriamas išimtinei Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos jurisdikcijai, atitikties Sąjungos teisei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy Poznań – Stare Miasto w Poznaniu (Poznanės Stare Miasto apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-82" title="page-8">
      „1. Ar ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat ESS 6 straipsnio 1–3 dalis kartu su [Chartijos] 47 straipsniu reikia aiškinti taip, kad pagal įstatymą įsteigtu teismu, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, nelaikomas teismas, į kurio sudėtį įtrauktas asmuo, paskirtas į šio teismo teisėjo pareigas taikant procedūrą, per kurią:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-83" title="page-8">
      a) asmenį, kurio kandidatūra į teisėjo pareigas buvo teikiama Respublikos Prezidentui, parinko dabartinė [KRS], išrinkta pažeidžiant Lenkijos Konstitucijos ir įstatymų nuostatas, kuri nėra nepriklausoma institucija ir neapima teisėjų bendruomenės atstovų, paskirtų į jos sudėtį nepriklausomai nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, taigi nebuvo nacionalinėje teisėje numatyto galiojančio teikimo skirti teisėją;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-84" title="page-9">
      b) skyrimo į teisėjo pareigas konkurso dalyviai neturėjo galimybės pateikti skundo teismui, kaip tai suprantama pagal ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį, taip pat ESS 6 straipsnio 1–3 dalis, siejant šias nuostatas su [Chartijos] 47 straipsniu?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-85" title="page-9">
      2. Ar ESS 2 straipsnį ir 19 straipsnio 1 dalį kartu su Chartijos 47 straipsniu reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai į teismo sudėtį įtrauktas asmuo, paskirtas pirmajame klausime aprašytomis sąlygomis:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-86" title="page-9">
      a) pagal juos neleidžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tokio asmens paskyrimo į teisėjo pareigas teisėtumo patikrinimas išimtinai priklauso [Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai], kurią sudaro tik asmenys, į teisėjo pareigas paskirti pirmajame klausime aprašytomis sąlygomis, ir pagal kurias taip pat privaloma palikti nenagrinėtus prieštaravimus dėl paskyrimo į teisėjo pareigas, atsižvelgiant į institucinį ir sisteminį kontekstą;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-87" title="page-9">
      b) pagal juos, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės veiksmingumą, reikalaujama tokio nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, kuris leistų teismui, taip pat ex officio, nušalinti tokį asmenį nuo bylos nagrinėjimo remiantis pagal analogiją taikomomis nuostatomis dėl teisėjo, negalinčio vykdyti savo funkcijų [judex inhabilis], nušalinimo;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-88" title="page-9">
      c) pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas, taikydamas Sąjungos teisę ir siekdamas užtikrinti jos effet utile, netaikytų nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimo, tiek, kiek jame pripažįstama, kad prašymo nušalinti teisėją remiantis netinkamu jo paskyrimu į pareigas nesilaikant Sąjungos teisės reikalavimų, susijusių su iš anksto pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį, siejant ją su [Chartijos] 47 straipsniu, nagrinėjimas neatitinka nacionalinės teisės;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-89" title="page-9">
      d) pagal juos reikalaujama, kad nacionalinis teismas, siekdamas taikyti Sąjungos teisę ir užtikrinti jos effet utile, netaikytų nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimo, jeigu jis neleidžia vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria nurodoma netaikyti nacionalinių nuostatų, pagal kurias nacionaliniams teismams neleidžiama tikrinti atitikties Sąjungos reikalavimams, susijusiems su pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį, siejant ją su [Chartijos] 47 straipsniu?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė Prokurator Prokuratury Okręgowej w Poznaniu (Poznanės apygardos prokuratūra; toliau – apygardos prokuratūra), Rzecznik Praw Obywatelskich (ombudsmenas, Lenkija; toliau – ombudsmenas), Lenkijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos vyriausybės ir Europos Komisija. Atsakovas pagrindinėje byloje AA, Lenkijos vyriausybė ir Komisija 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje pateikė žodines pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl jurisdikcijos ir priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apygardos prokuratūra teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), nes jis susijęs su teisingumo sistemos organizavimu, o ši sritis nepriklauso Sąjungos kompetencijai, todėl prašymas neturi ryšio su Sąjungos teise. Jos nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįrodė, kodėl atitinkama teisėja nėra nepriklausoma ar buvo paskirta neteisėtai, todėl klausimas yra hipotetinis. Be to, apygardos prokuratūra pabrėžia, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neturi priimti sprendimo dėl nacionalinės teisės atitikties Sąjungos teisei ir jos aiškinti. Ji priduria, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesilaikė Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio ir nepaaiškino, kodėl būtina aiškinti Sąjungos teisę ir kaip ji susijusi su nacionalinės teisės aktais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad apygardos prokuratūros pateiktus argumentus reikėtų atmesti remiantis šioje srityje suformuota jurisprudencija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, dėl argumento, susijusio su išimtine valstybių narių kompetencija teisingumo sistemos organizavimo klausimais ir su tuo, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti prašymų priimti prejudicinį sprendimą dėl nacionalinių teisėjų skyrimo, reikėtų priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijos sričiai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su sprendimų dėl teisėjų skyrimo priėmimu, ir prireikus – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai iš esmės susiję su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), taikymo sritimi atsižvelgiant į teisėjos S. C. skyrimo procedūrą, toks aiškinimas priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai pagal SESV 267 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl argumento, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, galinčių rodyti, kad teisėja, kurią prašoma nušalinti, neužtikrina nepriklausomumo arba kad ji buvo paskirta neteisėtai, manau, kad jis nereikšmingas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymas pateiktas būtent dėl klausimo, ar nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuotas pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisėjos paskyrimas, suderinami su ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, manau, kad argumentą, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesilaikė iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio kylančių pareigų, taip pat reikia atmesti. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikta visa būtina informacija, be kita ko, nacionalinės teisės nuostatų, kurios nagrinėjamu atveju gali būti taikomos, turinys, priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl klausimuose nurodytų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo, ir šio teismo nustatytos tų nuostatų ir nurodytų nacionalinių taisyklių sąsajos. Todėl manau, kad Teisingumo Teismas turi visą būtiną informaciją, kad galėtų priimti sprendimą dėl abiejų prejudicinių klausimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo klausimo dalykas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar teisėją galima laikyti pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu teismu, jeigu jis buvo paskirtas per skyrimo procedūrą, kuriai būdingi du požymiai: pirma, suinteresuotojo asmens kandidatūrą pasiūlė naujosios sudėties KRS, sudaryta po KRS įstatymo reformos; antra, pasiūlyti kandidatai galėjo apskųsti paskyrimą tik Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikėtų priminti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visus reikšmingoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytus principus ir atlikęs šiuo tikslu būtinus vertinimus, turės priimti galutinį sprendimą dėl to, ar visos sąlygos, kuriomis atitinkama teisėja buvo paskirta, yra tokios, kad būtų galima daryti išvadą, kad ji yra iš anksto pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>). Vis dėlto ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui, remiantis SESV 267 straipsnyje įtvirtintu teismų bendradarbiavimu ir atsižvelgiant į bylos medžiagą, pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės aiškinimo gaires, kurios jiems leistų paaiškinti vienos ar kitos šios teisės nuostatos poveikį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencijoje nustatyti kriterijai: nepriklausomumas ir „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad siekiant išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje atitinkama teisėja atitinka nepriklausomumo ir iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimus, pirmiausia reikia apibūdinti, kaip Teisingumo Teismas vertina šį klausimą, taikomus kriterijus, jo taikomą metodą ir tai, kaip iki šiol jo jurisprudencijoje buvo nagrinėti aspektai, susiję su KRS sudėtimi ir teisių gynimo priemonių nebuvimu neatrinktiems kandidatams. Šiuo tikslu taip pat reikėtų atsižvelgti į reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog pagal Teisingumo Teismo ir EŽTT jurisprudenciją teisė į pagal įstatymą įsteigtą teismą taip pat apima teisėjų skyrimo procesą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Kalbant apie pasekmių, kurių paskyrimo neteisėtumas sukelia pagal įstatymą įsteigto teismo garantijos laikymuisi, vertinimo kriterijų pažymėtina, kad nepakanka nurodyti tiesiog bet kokį pažeidimą. Reikėtų atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir sunkumo laipsnį. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus atitinkamoje teismų sistemoje, lemia ir Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos pirmo sakinio pažeidimą, kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeidžiant viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šį kriterijų pažeidimas turi būti susijęs su skyrimo procedūrą reglamentuojančiomis taisyklėmis ir būti tokio pobūdžio bei sunkumo, kad galėtų sukelti realų viešosios valdžios institucijų, ypač vykdomosios valdžios, savivalės pavojų, galintį pakenkti teisės subjektų pasitikėjimui teismų nepriklausomumu ir nešališkumu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, kaip pažymėta šios išvados 35 punkte, Teisingumo Teismas primygtinai pabrėžia būtinybę patikrinti, ar kilo pavojus visos skyrimo procedūros rezultatui ir ar dėl to teisės subjektams kilo pagrįstų abejonių dėl atitinkamo (‑ų) teisėjo (‑ų) nepriklausomumo ir nešališkumo. Mano nuomone, toks požiūris leidžia manyti, kad skyrimo procedūros pažeidimo sunkumas negali būti vertinamas tik objektyviai ir abstrakčiai. Siekiant nustatyti, ar toks pažeidimas gali pakenkti teisės subjektų pasitikėjimui atitinkamo teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu, taip pat reikia atsižvelgti į jų požiūrį. Be to, kaip matyti iš Sprendimo W. Ż. dėl teismų nepriklausomumo Lenkijos Respublikoje, Teisingumo Teismas atlieka dviejų etapų vertinimą: pirmiausia jis patikrina, ar buvo pažeista pagrindinė taisyklė, o po to – ar šis pažeidimas pakenkė visam teisėjo skyrimo procesui ir dėl to atsirado realus vykdomosios valdžios kišimosi pavojus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ garantija labai glaudžiai susijusi su nepriklausomumo reikalavimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Žinoma, vertinant griežtai logiškai, prieš tikrinant iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo sąlygą reikia patikrinti jo nepriklausomumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Vis dėlto, nors pagal teisingo bylos nagrinėjimo mechanizmą tai nėra tapačios garantijos, pagal savo esmę ir tikslą jos glaudžiai susijusios tarpusavyje. Kaip EŽTT pažymėjo sprendime Ástráðsson prieš Islandiją, abiem šiomis garantijomis siekiama apsaugoti teisinę valstybę ir valdžių padalijimą, užtikrinant visuomenės pasitikėjimą teismais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Ši teismo nepriklausomumo ir reikalavimo, kad jis būtų „įsteigtas pagal įstatymą“, tarpusavio sąveika matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir praktiškai pasireiškia tuo, kad konstatavus „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimo nesilaikymą taip pat gali būti pripažintas tokio teismo nepriklausomumo principo pažeidimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši pastaba man atrodo svarbi, nes ja, trečia, paaiškinamas metodas, kurį Teisingumo Teismas taikė vertindamas, ar teismas buvo iš anksto įsteigtas pagal įstatymą. Nesvarbu, ar tai būtų bylos dėl teismo nepriklausomumo, ar dėl iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo buvimo, Teisingumo Teismas reikalauja, kad šių garantijų nagrinėjimas neapsiribotų vien teisėjų skyrimo taisyklėmis ir kad būtų atsižvelgta ir į visumą konteksto aplinkybių, susijusių su atitinkamos teisminės institucijos pobūdžiu ir veikimu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi byloje A. K. ir kt. aplinkybės, į kurias reikėjo atsižvelgti vertinant Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumą, neapsiribojo KRS narių skyrimo procedūra, jos apėmė ir kitus nagrinėjamai institucijai būdingus aspektus, kaip antai jos jurisdikcija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>), specifines jos įsteigimo sąlygas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>), sudėtį, taip pat pobūdį ir autonomiją Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) viduje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Sprendime W. Ż. Teisingumo Teismas tarp „visų aplinkybių, kuriomis buvo paskirtas atitinkamas teisėjas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), mini ne tik naująją KRS sudėtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>), bet ir „konkrečias aplinkybes, kuriomis [Lenkijos] Respublikos Prezidentas paskyrė atitinkamą teisėją eiti Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos teisėjo pareigas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai rodo, kad Teisingumo Teismas vertina „aplinkybių visumą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>): tam tikrų veiksnių, vertinamų atskirai, gali nepakakti, kad būtų nustatyta, jog buvo pažeista „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo“ garantija, o išnagrinėjus juos kaip visumą gali kilti pagrįstų abejonių šiuo klausimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Kaip nurodyta šios išvados 40 ir 41 punktuose, bylose dėl teismų nepriklausomumo Lenkijoje, kai KRS dalyvauja teisėjų skyrimo procedūroje, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybes, susijusias su šios institucijos sudėtimi, kad įvertintų, ar yra abejonių dėl jos nepriklausomumo, tačiau – ir tai yra esminis aspektas – vien šių aplinkybių nepakanka, kad būtų išspręstas atitinkamo teisėjo ar teismo paskyrimo teisėtumo klausimas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, reikėtų pažymėti, kad nacionalinių valdžios institucijų ketinimas prireikus gali būti papildomas veiksnys nagrinėjant visumą reikšmingų aplinkybių, susijusių su teisminės institucijos „įsteigimu [iš anksto] pagal įstatymą“. Taigi Sprendime A. B. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Lenkijos teisės aktų leidėjas aiškiai siekė užkirsti kelią bet kokiai naujosios sudėties KRS pateiktų kandidatūrų, įskaitant kandidatūras į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), teisminei kontrolei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant, kaip priminta šios išvados 38 punkte, į tai, kad nepriklausomumo reikalavimas ir „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimas yra priklausomi vienas nuo kito, galima pripažinti, kad nacionalinių valdžios institucijų tikrųjų ketinimų rengiant teisės aktus dėl teisėjų skyrimo tvarkos nagrinėjimas taip pat gali būti svarbus vertinant, ar teisėjo skyrimo sąlygos pakenkė jo sąžiningumui. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje ginčijami du aspektai: naujoji KRS ir veiksmingų teisių gynimo priemonių nebuvimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dabar pereinant prie pagrindinėje byloje iškelto pirmojo klausimo nagrinėjimo pirma nurodytus principus reikėtų analizuoti atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltą problemą, susijusią su dviem aspektais, būdingais atitinkamo teisėjo skyrimui: pirma, naujosios KRS sudėtimi ir vaidmeniu; antra, veiksmingų teisių gynimo priemonių dėl KRS nutarimo dėl neatrinktų kandidatų nebuvimu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šį klausimą nagrinėsiu dviem etapais. Pirmiausia analizuosiu, ar kiekvienas iš šių dviejų aspektų, vertinamų atskirai, leidžia daryti išvadą, kad per tokią procedūrą paskirtas teisėjas nėra „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“. Tada įvertinsiu, ar šių dviejų aspektų derinys leidžia daryti tą pačią išvadą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Turiu pripažinti, kad nagrinėjamas klausimas tikrai sudėtingas ir kad iš karto nėra aišku, kokį sprendimą pasiūlyti Teisingumo Teismui. Iš tiesų ši problema yra didelė. Kaip per teismo posėdį pabrėžė ombudsmenas, Lenkijos vyriausybė ir Komisija, KRS siūlymu Lenkijoje buvo paskirta apie 3 000 teisėjų. Taigi, jeigu būtų pripažinta galimybė nušalinti teisėją vien dėl to, kad jo skyrimo procedūroje dalyvavo naujos sudėties KRS, praktiškai tai būtų taikoma visiems šiems teisėjams, o tai faktiškai turėtų erga omnes poveikį. Tai sukeltų didelį pavojų viešųjų teisingumo paslaugų tęstinumui, teisiniam saugumui ir visuomenės pasitikėjimui teismais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, kyla pagunda priimti principinį sprendimą dėl lemiamo KRS vaidmens, t. y. kad vien to, jog atitinkamą teisėją pagrindinėje byloje rekomendavo skirti naujoji KRS, pakaktų, kad jis netektų pagal įstatymą iš anksto įsteigto teismo statuso. Toks ryžtingas ir radikalus požiūris iš pirmo žvilgsnio išties suteiktų vienodą ir aiškų atsakymą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto negalima nepaisyti konkrečios sudėtingos teismų sistemos tikrovės. Nacionaliniam teismui, veikiančiam tokioje tikrovėje ir reiklioje teisinėje aplinkoje, reikia tikslių orientyrų savo užduočiai įvykdyti. Todėl negali pakakti klausimo grąžinimo į vidaus lygmenį nepateikus realių gairių. Siekiant išlaikyti teisinį saugumą ir teismų veiklos stabilumą, reikėtų suformuluoti niuansuotą, bet nuoseklią poziciją, kuri užtikrintų, pirma, veiksmingą nepriklausomumo ir nešališkumo principų laikymąsi ir, antra, visuomenės pasitikėjimo teismais išlaikymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip bus paaiškinta toliau, norėčiau atskleisti priežastis, dėl kurių, mano nuomone, nė vienas iš dviejų šios išvados 45 punkte nurodytų aspektų, vertinamų atskirai ar kartu, savaime neleidžia daryti išvados, kad atitinkamas teisėjas nėra „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“. Manau, kad nacionalinis teismas turi kiekvieną kartą atlikti vertinimą in concreto, atsižvelgdamas į teisines ir faktines aplinkybes bei kitus veiksnius, susijusius su konkrečia kiekvieno atitinkamo teisėjo ar teisėjų kolegijos situacija. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis aspektas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl aplinkybės, kad atitinkamo teisėjo kandidatūrą rekomendavo naujoji KRS, svarbos reikėtų pažymėti, jog Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad dėl esamos kai kurių KRS narių kadencijos sutrumpinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>) ir to, kad penkiolika šios institucijos narių, turinčių teisėjų, kuriuos anksčiau išrinko jų kolegos, statusą, buvo paskirti įstatymų leidžiamosios valdžios, 23 iš 25 naujos sudėties KRS narių buvo paskirti vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios arba buvo tos valdžios nariai, ir visa tai atsižvelgiant į aplinkybes, kai netrukus turėjo atsilaisvinti daug Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų darbo vietų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į Konstitucijos 179 straipsnį, kuriuo KRS suteikiamas lemiamas vaidmuo bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūroje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad aplinkybės, susijusios su naujosios KRS sudėtimi, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jos nepriklausomumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>), ir tai neabejotinai yra esminis aspektas nagrinėjant atitinkamo teisėjo skyrimo teisėtumą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Sprendimas Openbaar Ministerie, kiek tai susiję su arešto orderių vykdymu Lenkijoje pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>), man atrodo ypač reikšmingas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tame sprendime Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, ar sisteminė arba bendra grėsmė išduodančiosios valstybės narės teismų valdžios nepriklausomumui gali pateisinti vykdančiosios teisminės institucijos atsisakymą perduoti prašomą perduoti asmenį. Teisingumo Teismas pripažįsta, jog vien tos aplinkybės, kad tokia institucija kaip KRS, dalyvaujanti teisėjų skyrimo procese, daugiausia sudaryta iš įstatymų leidžiamosios valdžios išrinktų narių, nepakanka, kad kiltų abejonių per tokį procesą paskirtų teisėjų nepriklausomumu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Taigi jis teikia pirmenybę visapusiškam požiūriui ir nurodo, kad kitaip galėtų būti tuo atveju, jeigu dėl šios aplinkybės kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kuriomis toks pasirinkimas buvo padarytas, kyla tokių abejonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, nors Teisingumo Teismo argumentai toje byloje išdėstyti dėl arešto orderių vykdymo, jie pagal analogiją gali būti taikomi šioje byloje, nes Sprendime Openbaar Ministerie Teisingumo Teismas iš esmės nagrinėja klausimą, ar iš jurisprudencijos dėl nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, kylantys principai taip pat taikomi iš anksto „pagal įstatymą įsteigto teismo“ garantijai vykdant Europos arešto orderį. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad šios bylos aplinkybėmis vien tokios institucijos kaip KRS dalyvavimo atitinkamo teisėjo skyrimo procedūroje savaime nepakanka, kad kiltų abejonių dėl taip paskirtų teisėjų nepriklausomumo. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis aspektas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie tai, kad per paskyrimo procedūrą neatrinkti kandidatai negali pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone, pažymėtina, kad reikėtų atlikti dviejų etapų nagrinėjimą. Pirma, reikia nustatyti, ar KRS įstatymo 44 straipsnyje numatyta teisių gynimo priemonė galėjo būti laikoma „veiksminga“, nepaisant to, kad KRS dalyvavo teisėjų skyrimo į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją procedūroje. Antra, jeigu į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai, tektų išsiaiškinti, ar vien tokio teisių gynimo priemonės nebuvimo savaime pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog atitinkamas teisėjas nebuvo „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa Teisingumo Teismas konstatavo, kad iš trijų teisėjų sudaryta Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, pateikusi prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neturi iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo požymių, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad minėta kolegija neatitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų, kad būtų laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Tam, kad padarytų tokią išvadą, Teisingumo Teismas atsižvelgė į visas sistemines ir faktines teisėjų, sudarančių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, paskyrimo į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Po to sprendimo buvo priimtos kelios nutartys, grindžiamos tais pačiais motyvais, dėl kurių Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos, kurią visą ar kurios dalį sudarė tokiomis pačiomis sąlygomis paskirti teisėjai, pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą buvo atmesti kaip nepriimtini (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip pažymėjau savo išvadoje byloje AW „T“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), išvada, kad Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją sudarę teisėjai nėra „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa, visiškai taikytina šioje byloje. Iš tiesų neturi reikšmės tai, kad tokia išvada padaryta vertinant klausimą, ar tokią kolegiją sudarę teisėjai, pateikę Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, nes šiuo tikslu reikalaujamo nepriklausomumo apimtis sutampa su iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimo apimtimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą patvirtino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip pat Lenkijos vyriausybė ir Komisija per teismo posėdį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>), visi bylos aplinkybių klostymosi metu į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos sudėtį įėję teisėjai buvo paskirti naujos sudėties KRS siūlymu. Tai reiškia (su sąlyga, kad galutinį vertinimą atliks prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad pagrindinėje byloje skundas, kuris gali būti pateiktas šiai kolegijai, negali būti laikomas veiksmingu, nes jis būtų pateiktas teismui, kurio nariai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>) neatitinka iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nemanau, kad galima daryti išvadą, jog vien tos aplinkybės, kad minėtoje teisminėje institucijoje nebuvo suteikta veiksminga teisių gynimo priemonė, pakanka, kad būtų padarytas poveikis paskyrimo teisėtumui. Teisminės teisių gynimo priemonės buvimas atlieka tik papildomą vaidmenį, palyginti su KRS būdingu nepriklausomumu, nes ja siekiama leisti ginčyti tą nepriklausomumą. Taigi būtų nelogiška manyti, kad teisių gynimo priemonės, susijusios su ta pačia skyrimo procedūra (t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyto antrojo aspekto), nebuvimo savaime pakaktų, kad atitinkamas teisėjas būtų pašalintas iš pareigų, kai vien KRS nepriklausomumo (pirmasis aspektas, kurį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) ginčijimas savaime neturi lemiamos reikšmės paskyrimo teisėtumui. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Abiejų aspektų kumuliacinis poveikis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi dabar reikia išnagrinėti, ar šių dviejų aspektų derinio pakanka, kad atitinkamas teisėjas pagrindinėje byloje netektų iš anksto „pagal įstatymą įsteigto teismo“ statuso. Nemanau, kad taip yra dėl kelių priežasčių, susijusių su minėta jurisprudencija ir šios bylos ypatumais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kaip nurodžiau šios išvados 40 ir 41 punktuose, bylose dėl Lenkijos teismų sistemos reformų, o konkrečiai dėl klausimo, ar teisėjai arba teisminės institucijos (kaip antai Drausmės bylų kolegija arba Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija) atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus ir yra „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“, Teisingumo Teismas nagrinėja ne tik su teisėjų skyrimo procedūra susijusius aspektus. Jis atsižvelgia ir į „kitas reikšmingas aplinkybes, kurios taip pat gali kelti abejonių dėl [KRS] nepriklausomumo ir jos vaidmens &lt;…&gt; tokiose skyrimo procedūrose, kaip nagrinėjamosiose pagrindinėse bylose, taigi ir teisėjų, paskirtų pasibaigus tokiai procedūrai, nepriklausomumo“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>), arba į teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis buvo sudaryta nauja KRS, t. y. aplinkybes, kai Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) netrukus atsilaisvins daug darbo vietų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taikant tokią jurisprudenciją šioje byloje, ji reiškia, kad abi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos aplinkybės, net svarstomos kartu, turi būti vertinamos atsižvelgiant į kitas faktines ir teisines aplinkybes. Pavyzdžiui, gali prireikti išnagrinėti, kiek galiausiai atrinktas kandidatas, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>), turėjo aukštesnę kvalifikaciją nei kiti atmesti kandidatai. Taip pat gali tekti patikrinti, ar esama politinio spaudimo, arba įvertinti paskirtojo teisėjo viešą elgesį, galintį rodyti neteisėtą išorinę įtaką (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>). Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia nustatyti, ar, pirma, buvo pažeista pagrindinė taisyklė ir, antra, ar šis pažeidimas pakenkė atitinkamo teisėjo skyrimo sąžiningumui ir dėl to kilo realus vykdomosios valdžios kišimosi pavojus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįžtant prie pagrindinės bylos, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 21 d. Sąd Okręgowy w Poznaniu (Poznanės apygardos teismas) kolegija pritarė teisėjos S. C. kandidatūrai ir kad 2018 m. rugsėjo 24 d. Sąd Okręgowy w Poznaniu (Poznanės apygardos teismas) teisėjų atstovų susirinkimas taip pat pateikė teigiamą nuomonę dėl jos kandidatūros. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti, kiek reikia atsižvelgti į tokį konteksto aspektą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Sprendime A. B. Teisingumo Teismas išties konstatavo, jog „jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarytų išvadą, kad [KRS] neužtikrina pakankamos nepriklausomumo garantijos, teisminės teisių gynimo priemonės neatrinktiems kandidatams egzistavimas &lt;…&gt; taptų būtinas siekiant prisidėti prie atitinkamų teisėjų skyrimo procedūros apsaugojimo nuo tiesioginės ar netiesioginės įtakos“. Tai leistų „išvengti, kad teisės subjektams kiltų pagrįstų abejonių dėl teisėjų, paskirtų pasibaigus šiai procedūrai, nepriklausomumo“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). Ar, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš to reikėtų daryti išvadą, kad jo nurodytų dviejų aspektų buvimas būtinai reikštų, kad atitinkamas teisėjas nėra „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtas teismas“? Manau, kad taip nėra. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, pačiame Sprendime A. B. Teisingumo Teismas padarė tokią išvadą atsižvelgdamas į savo jurisprudenciją apskritai. Pavyzdžiui, jis pabrėžia, kad teisės aktų pakeitimai, dėl kurių nereikia priimti sprendimo nagrinėjamose bylose (iškeltose siekiant ginčyti KRS nutarimus pagal tuo metu galiojusią teisę) ir kuriais panaikinta bet kokia tokio pobūdžio teisių gynimo galimybė ateityje, turi būti vertinami atsižvelgiant į visas sprendime nurodytas aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas pabrėžė, jog svarbu, kad neatrinkti kandidatai galėtų ginčyti KRS nutarimus, kai dėl visų reikšmingų su skyrimo procedūra susijusių veiksnių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>) teisės subjektams gali kilti sisteminio pobūdžio abejonių dėl pagal šią procedūrą paskirtų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Nuoroda į „sisteminio pobūdžio“ abejonių atsiradimą pabrėžia būtinybę kelti klausimą, ar reikia nustatyti bendrą kontekstą, iš kurio būtų matyti, kad mažėja visuomenės pasitikėjimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai byloje A. B., kaip pažymėta šios išvados 43 punkte, Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Lenkijos teisės aktų leidėjo pasirinkimas pakeisti KRS nutarimų dėl skyrimo į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisinį reglamentavimą buvo sąmoningas. Jo teigimu, šie pakeitimai „leidžia manyti, kad Lenkijos įstatymų leidžiamoji valdžia veikė turėdama konkretų tikslą – užkirsti kelią bet kokiai galimybei atlikti kandidatų skyrimų, įvykdytų remiantis minėtais [KRS] nutarimais[,] &lt;…&gt; teisminę kontrolę“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks noras yra lemiamas konteksto aspektas, dėl kurio, be kita ko, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų paskyrimo atvejis, nagrinėtas byloje A. B., skiriasi nuo paskyrimo į bendrosios kompetencijos teismą, kaip nagrinėjamas šioje byloje. Priešingai nei Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimas, nagrinėtas byloje A. B., kai KRS įstatymo 44 straipsniu buvo panaikinta teisių gynimo priemonė, pagrindinėje byloje ji nebuvo formaliai negalima. Šis skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie teisės aktų leidėjo, kuris pagrindinėje byloje aiškiai neatmetė bet kokios ginčijimo galimybės, ketinimą. Kaip matyti iš šios išvados 58–60 punktuose pateiktų argumentų, atrodo, kad teisių gynimo priemonė buvo palikta, tačiau praktiškai ji yra neveiksminga. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, priėjus prie tokios išvados reikėtų išnagrinėti kitą problemą: vertinant nacionalinės teisės aktų leidėjo ketinimą skiriant teisėjus tiek į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), tiek į kitus teismus, taip pat išryškėja galimybė praktiškai atskirti šias dvi skyrimo kategorijas. Šiuo klausimu pažymiu, kad Komisija savo pastabose ir per teismo posėdį teigė, jog Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) konstitucinis vaidmuo ir įtaka pateisina ypatingą požiūrį, nes jo atveju esama didesnio teisėkūros ir vykdomosios valdžios kišimosi pavojaus. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto primenu, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nedaroma jokio skirtumo tarp aukščiausiųjų ir bendrosios kompetencijos teismų. Pagrindiniai nepriklausomumo, nešališkumo ir įsteigimo iš anksto pagal įstatymą reikalavimai vienodai taikomi visiems valstybių narių teismams, neatsižvelgiant į atitinkamo teismo jurisdikcijos laipsnį ar hierarchinį rangą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, nedarant skirtumo dėl iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo garantijos apimties pagal atitinkamo teismo hierarchinį statusą, atsižvelgimas į galimai sąmoningą pobūdį vykdant teisėkūros reformą gali atskleisti skirtumus, atsižvelgiant į tai, ar kalbama apie Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), ar apie bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareigas. Iš tiesų būtų galima įsivaizduoti, kad norą daryti įtaką teismo sudėčiai būtų lengviau nustatyti aukščiausiųjų teismų, kurie susiduria su opiais klausimais ir gali spręsti institucinius ar, plačiąja prasme, politinius ginčus, lygmeniu, o bylą iš esmės nagrinėjantiems teismams, kurie yra labai svarbūs kasdieniam teisingumui, tokių rūpesčių kyla mažiau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, į pirmąjį pateiktą klausimą reikėtų atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad, siekdama įvertinti, ar teismas, kuriame posėdžiauja į teisėjo pareigas paskirtas asmuo, atitinka „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimą, kompetentinga teisminė institucija turi atsižvelgti ne tik į tai, kad šios teisėjos kandidatūrą rekomendavo naujoji KRS po jos reformos, ir į tai, kad skyrimo procedūros dalyviai turėjo teisę pateikti skundą tik Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai, bet ir į visas kitas svarbias aplinkybes, susijusias su šio asmens paskyrimu ir galinčias turėti įtakos atitinkamo teismo nepriklausomumui ir nešališkumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo klausimo dalykas </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės iškelia du aspektus, susijusius su atitinkamo asmens pagrindinėje byloje paskyrimo į teisėjo pareigas teisėtumo kontrolės procedūra. Pirma, šio klausimo pirma dalis, kuri apima pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį papildomus klausimus, susijusi su būtinybe ir galimybe netaikyti nacionalinės teisės, pagal kurią Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai suteikiama išimtinė jurisdikcija priimti sprendimą dėl šio paskyrimo teisėtumo, įskaitant Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) sprendimus, kuriais ribojamas toks patikrinimas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, antra dalimi, atitinkančia antrą papildomo klausimo dalį, siekiama nustatyti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali nušalinti tokį asmenį nuo pareigų, pagal analogiją remdamasis nacionalinėmis nuostatomis dėl teisėjo, kuris negali vykdyti savo pareigų, besąlyginio nušalinimo. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies, susijusios su pareiga netaikyti tam tikrų nacionalinės teisės nuostatų ir Sąjungos teisei prieštaraujančių Konstitucinio Teismo sprendimų </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trumpa jurisprudencijos apžvalga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš jurisprudencijos matyti, kad pagal ESS 19 straipsnį, kuriame nustatyta konkreti ESS 2 straipsnyje numatytos teisinės valstybės vertybės išraiška, nacionaliniai teismai ir Teisingumo Teismas turi pareigą užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse, taip pat teisės subjektams pagal šią teisę suteikiamą teisminę apsaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad būtų garantuota tokia gynyba, pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, ir turinčios priimti sprendimus dėl šios teisės taikymo ar aiškinimo, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, taip pat ir nepriklausomumo reikalavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad pagal Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą, nesant galimybės aiškinti nacionalinės teisės nuostatų taip, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių, net ir vėliau priimtų, tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai dėl SESV 267 straipsnyje numatytos prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros Teisingumo Teismas pripažino, kad tokioje byloje priimtas sprendimas yra privalomas nacionaliniam teismui priimant sprendimą pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nacionalinis teismas, pasinaudojęs jam SESV 267 straipsnio antroje pastraipoje suteikta galimybe, turi nesilaikyti aukštesnės instancijos nacionalinio teismo vertinimų, jeigu atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktą išaiškinimą mano, kad jie neatitinka Sąjungos teisės, ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės normos, įpareigojančios jį laikytis šio aukštesnės instancijos teismo sprendimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tokia išvada taikytina ir tuo atveju, kai nacionalinės proceso teisės norma įpareigoja bendrosios kompetencijos teismą laikytis, jo nuomone, Sąjungos teisei prieštaraujančio nacionalinio Konstitucinio Teismo sprendimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl teismų jurisdikcijos reorganizavimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. birželio 5 d. Sprendime Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>) Teisingumo Teismas konstatavo, kad „tokiomis aplinkybėmis tai, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas pertvarkė teismų įgaliojimus ir suteikė vienintelei nacionalinei institucijai kompetenciją tikrinti, ar laikomasi tam tikrų esminių reikalavimų, kylančių iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nors tokio patikrinimo poreikis, priklausomai nuo aplinkybių, gali iškilti bet kuriame nacionaliniame teisme, kartu nustatydamas minėtus draudimus ir drausminius pažeidimus, gali dar labiau susilpninti šios pagrindinės teisės laikymosi kontrolės, kuri Sąjungos teisėje vis dėlto patikėta visiems nacionaliniams teismams, veiksmingumą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje dėl nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijai suteikiama išimtinė jurisdikcija tikrinti atitinkamo asmens paskyrimo į teisėjo pareigas teisėtumą, kartu įpareigojant nenagrinėjus atmesti su šiuo paskyrimu susijusius priekaištus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>), iš bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atimama galimybė nustatyti, ar kitas teismas yra iš anksto pagal įstatymą įsteigtas teismas. Vis dėlto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė – užtikrinti teisę kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, visų pirma patikrinti, ar šis teismas yra tinkamai įsteigtas. Kaip jau pažymėjau savo išvadoje byloje AW „T“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>), nacionaliniai teismai turi galėti patikrinti, ar dėl teisėjo skyrimo procedūros pažeidimo galėjo būti pažeisti iš teisės į veiksmingą teisminę gynybą, kaip ji suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį, kylantys reikalavimai, visų pirma, susijusieji su teise kreiptis į iš anksto pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, tokiomis aplinkybėmis, kai dėl šių reikalavimų laikymosi gali kilti abejonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vadovaudamasis Sąjungos teisės viršenybės principu, turi netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias jam neleidžiama nagrinėti atitinkamo teisėjo paskyrimo teisėtumo. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimų poveikio</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju ir ketvirtuoju papildomais klausimais siekiama nustatyti, ar, siekiant išsaugoti ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio veiksmingumą, reikia netaikyti: a) sprendimo, kuriuo Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) uždraudė nušalinti neteisėtai paskirtą teisėją, neatitinkantį iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo kriterijų, ir b) to paties teismo sprendimo, kuriuo užkertamas kelias vykdyti Teisingumo Teismo nutartį, kuria nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos sustabdyti nacionalinių nuostatų taikymą ir dėl kurių nacionaliniai teismai negali tikrinti, ar laikomasi iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, trečiasis papildomas klausimas susijęs su 2020 m. birželio 2 d. Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimu P 13/19, kuriame jis konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalis nesuderinama su Konstitucijos 179 straipsniu, nes pagal ją leidžiama pateikti prašymą nušalinti teisėją dėl aplinkybių, įrodančių, kad Respublikos Prezidentas KRS siūlymu jį paskyrė neteisėtai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip pažymėta nagrinėjant ankstesnį klausimą, toks sprendimas de facto užkerta kelią teisėjų skyrimo procedūrų galiojimo kontrolei pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu. Todėl, siekiant užtikrinti šių nuostatų viršenybę ir tiesioginį veikimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi turėti galimybę pats įvertinti atitinkamo teisėjo paskyrimo teisėtumą. Taigi jis turi netaikyti Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris neleistų jam nagrinėti prašymo nušalinti teisėją, grindžiamo jo paskyrimo neteisėtumu, nes toks pažeidimas pažeistų iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirtasis papildomas klausimas susijęs su 2021 m. liepos 14 d. Sprendimu P 7/20, kuriame Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) konstatavo, kad ESS 4 straipsnio 3 dalies antras sakinys, siejamas su SESV 279 straipsniu, nesuderinamas su įvairiomis Konstitucijos nuostatomis (2 ir 7 straipsniais, 8 straipsnio 1 dalimi, 90 straipsnio 1 dalimi, siejama su 4 straipsnio 1 dalimi), tiek, kiek, jo teigimu, Teisingumo Teismas nustatė Lenkijai ultra vires pareigas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su Lenkijos teismų organizavimu ir jurisdikcija, taip pat procesu šiuose teismuose, ir šiuo aspektu negalioja viršenybės ir tiesioginio taikymo principai (Konstitucijos 91 straipsnio 1–3 dalys) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tame sprendime Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) ginčija Teisingumo Teismo jurisdikciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal SESV 279 straipsnį, be kita ko, Lenkijos teismų nepriklausomumo išsaugojimo srityje. Šiomis laikinosiomis priemonėmis, kaip antai Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Drausmės bylų kolegijos jurisdikcijos sustabdymu drausmės bylose, buvo siekiama būtent užtikrinti visišką ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos veiksmingumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neigdamas Teisingumo Teismo jurisdikciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su Lenkijos teismų organizavimu ir jurisdikcija, Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) iš esmės užkerta kelią nacionalinių teisėjų skyrimo teisėtumo kontrolei pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu. Atsižvelgdamas į šios išvados 78–82 punktuose primintą jurisprudenciją laikausi nuomonės, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visiškai užtikrintas Sąjungos teisės veiksmingumas, o tai reiškia, kad reikia netaikyti Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) sprendimo, kuriuo draudžiama vykdyti Teisingumo Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingu atveju nacionaliniai teismai negalėtų patikrinti, ar tinkamai įvykdyti Sąjungos reikalavimai nepriklausomumo ir nešališkumo srityje, taip pat iš anksto pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies, susijusios su galimybe nušalinti neteisėtai paskirtą teisėją </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo klausimo antra dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokių priemonių galima imtis siekiant užtikrinti teisės į veiksmingą teisminę gynybą iš anksto pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį, veiksmingumą, siekiant išvengti galimybės, kad teisėjų kolegija būtų laikoma neatitinkančia šių sąlygų vien dėl to, kad vienas iš jos narių buvo neteisėtai paskirtas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jeigu atitinkamas teisėjas pagrindinėje byloje negali būti laikomas priklausančiu „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigtam teismui“, tas teismas turėtų nustatyti iš to kylančias pasekmes, be kita ko, padarydamas taip, kad atitinkamas teisėjas negalėtų priimti sprendimų, nors Civilinio proceso kodekso 48 ir 49 straipsniuose toks nušalinimo pagrindas nenumatytas. Taigi pateiktu klausimu siekiama nustatyti, ar šios nuostatos, susijusios su judex inhabilis, gali būti aiškinamos taip, kad pagal analogiją leidžiama nušalinti teisėją, kuris paskirtas pasibaigus procedūrai, neatitinkančiai pagrindinių nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikėtų priminti, kad bet kokios gairės, kurias Teisingumo Teismas gali pateikti, priimdamas prejudicinį sprendimą, turi būti pateikiamos tik dėl Sąjungos teisės, o ne nacionalinės teisės, aiškinimo klausimų. Teisingumo Teismo funkcija nėra aiškinti nacionalinę teisę, a fortiori priimti sprendimą dėl skirtingų nacionalinės teisės aiškinimo krypčių nacionaliniu lygiu. Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas negali nurodyti, kuris iš priešingų nacionalinių proceso normų išaiškinimų yra teisingas ir kuria konkrečia nacionalinės teisės nuostata ar nacionalinėje teisėje numatyta galimybe turi vadovautis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>). Kitaip tariant, nors pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį ir SESV 267 straipsnio pirmą pastraipą jurisdikciją aiškinti Sąjungos teisę turi tik Teisingumo Teismas, nacionaliniai teismai turi išimtinę jurisdikciją aiškinti nacionalinę teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad priimdamas prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas neturi aiškinti nacionalinės teisės, t. y. Civilinio proceso kodekso 48 ir 49 straipsnių, ir nurodyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kaip jie turėtų būti aiškinami ir taikomi pagrindinėje byloje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą, ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl nepriklausomumo, kuris turi būti būdingas teismams, turintiems aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>). Ši pareiga pasiekti rezultatą natūraliai kyla iš to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, turi jurisdikciją vertinti, ar teisėjų kolegija arba kitas teismas yra iš anksto pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, ir netaikyti nacionalinių nuostatų, net jei jos konstitucinės, ar praktikos, neleidžiančios veiksmingai įgyvendinti šios jurisdikcijos. Jeigu nacionaliniam teismui netektų pareiga pasiekti rezultatą pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, šių nuostatų turinys netektų prasmės. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl, siekiant atsakyti į antrąjį klausimą ir iš anksto nenulemiant konkretaus taikytinų nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, nacionalinė teisė turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į valstybei narei tenkančią pareigą pasiekti rezultatą. Manau, kad ši pareiga reiškia, jog turi būti numatyta veiksminga teisių gynimo priemonė, leidžianti automatiškai nušalinti teisėją, neatitinkantį nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, neatsiejamų nuo pagal įstatymą iš anksto įsteigto teismo. Vis dėlto kompetentingas nacionalinis teismas, laikydamasis nacionalinės teisės aktų ir iš Sąjungos teisės kylančių principų, turi nustatyti konkrečią šio reikalavimo įgyvendinimo tvarką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Rejonowy Poznań-Stare Miasto w Poznaniu (Poznanės Stare Miasto apylinkės teismas) pateiktus prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-182" title="page-30">
      1. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip: siekdama įvertinti, ar teismas, kuriame posėdžiauja į teisėjo pareigas paskirtas asmuo, atitinka „[iš anksto] pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimą, kompetentinga teisminė institucija turi atsižvelgti ne tik į tai, kad šio teisėjo kandidatūrą rekomendavo naujoji KRS po jos reformos, ir į tai, kad skyrimo procedūros dalyviai neturėjo teisės į veiksmingą teisių gynimo priemonę, bet ir į visas kitas svarbias aplinkybes, susijusias su šio asmens paskyrimu ir galinčias turėti įtakos atitinkamo teismo nepriklausomumui ir nešališkumui.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-183" title="page-30">
      2. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip: pirma, pagal ją nacionalinis teismas privalo netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, įskaitant Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) pateiktą išaiškinimą, pagal kurį užkertamas kelias nagrinėti prašymą nušalinti teisėją, grindžiamą akivaizdžiu jo skyrimo procedūros pažeidimu; antra, pagal ją reikalaujama, kad šis teismas imtųsi visų būtinų priemonių, kad visiškai užtikrintų asmenų pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą iš anksto pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme veiksmingumą, o tai apima galimybę automatiškai nušalinti šių reikalavimų neatitinkantį teisėją, kartu pavedant kompetentingam nacionaliniam teismui užduotį nustatyti konkrečią šio reikalavimo įgyvendinimo tvarką.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Savo pastabose Lenkijos vyriausybė taip pat teigė, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, bet per teismo posėdį nebesirėmė šiuo argumentu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimą W. Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (C‑487/19, toliau – Sprendimas W. Ż., EU:C:2021:798, 75 punktas) ir 2024 m. spalio 15 d. Sprendimą KUBERA (C‑144/23, EU:C:2024:881, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo abiejuose klausimuose nurodo ir ESS 2 straipsnį bei 6 straipsnio 3 dalį, manau, kad Teisingumo Teismo atsakyme galėtų būti kalbama tik apie ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu (dėl Teisingumo Teismo galimybės performuluoti jam pateiktus klausimus, be kita ko, žr. 2023 m. sausio 26 d. Sprendimą Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje) (C‑205/21, EU:C:2023:49, 77 punktas), kuriame Teisingumo Teismas performulavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį klausimą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Pagal analogiją žr. Sprendimą W. Ż. (76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt. (C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 74 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Žr. Sprendimą W. Ż. (133 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Teisingumo Teismas yra jau ne kartą pabrėžęs, kad Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – EŽTK) įtvirtintas teises, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį siekiama užtikrinti būtiną Chartijoje ir EŽTK numatytų atitinkamų teisių darną, nedarant neigiamos įtakos Sąjungos teisės autonomijai. Remiantis su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad jo pateiktu Chartijos 47 straipsnio antros pastraipos išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją aiškina EŽTT, suteikiamą apsaugos lygį (žr. Sprendimą W. Ż. (123 punktas) ir 2022 m. kovo 29 d. Sprendimą Getin Noble Bank (C‑132/20, EU:C:2022:235, 116 punktas)).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimą Simpson / Taryba (peržiūra) (C‑542/18 RX‑II ir C‑543/18 RX‑II, EU:C:2020:232, 74 ir 75 punktai; toliau – Sprendimas Simpson (peržiūra)) ir 2020 m. gruodžio 1 d. EŽTT sprendimą Guðmundur Andri Ástráðsson prieš Islandiją (CE:ECHR:2020:1201JUD002637418, 227 ir 234 punktai; toliau – Sprendimas Ástráðsson prieš Islandiją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. Sprendimą Simpson (peržiūra) ir Sprendimą W. Ż. (130 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (161 punktas ir tolesnės išvados). Šiuo klausimu žr. Filipek, P., „Defective Judicial Appointments and their Rectification under European Standards“, Bobek, M., Bodnar, A., von Bogdandy, A. ir Sonnevend, P. (red.), „Transition 2.0: Re-establishing Constitutional Democracy in ES Member States“, Nomos, Baden Badenas, 2023, p. 436–437.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas, be kita ko, yra pabrėžęs, kad nors EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ yra savarankiška teisė, ji labai glaudžiai susijusi su „nepriklausomumo“ ir „nešališkumo“ garantijomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Taigi minėtas teismas, be kita ko, yra nusprendęs, kad nors kiekvienu iš EŽTK 6 straipsnio 1 dalies institucinių reikalavimų siekiama konkretaus tikslo, dėl kurio jie tampa konkrečiomis teisingo bylos nagrinėjimo garantijomis, jiems bendra tai, kad jais siekiama laikytis pagrindinių principų, t. y. teisės viršenybės ir valdžių padalijimo, ir šiuo klausimu patikslino, kad kiekvieno iš šių reikalavimų pagrindas yra būtinybė išsaugoti pasitikėjimą, kurį teismų valdžia turi kelti teisės subjektui, ir šios valdžios nepriklausomumą nuo kitų valdžių (žr. Sprendimą Ástráðsson prieš Islandiją (231 ir 233 punktai) ir Sprendimą W. Ż. (124 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Filipek, P., op. cit., p. 437.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Sprendimas Ástráðsson prieš Islandiją (231 ir 233 punktai). Ši pozicija taip pat atspindėta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje: „šiuo klausimu reikia priminti neatsiejamus ryšius, kurie pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, tikslais egzistuoja tarp teisėjų nepriklausomumo bei nešališkumo garantijų ir teisės kreiptis į pagal įstatymą iš anksto įsteigtą teismą“ (2022 m. vasario 22 d. Sprendimas Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas) (C‑562/21 PPU ir C‑563/21 PPU, EU:C:2022:100, 55 punktas; toliau – Sprendimas Openbaar Ministerie).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Žr. 2022 m. kovo 29 d. Sprendimą Getin Noble Bank (C‑132/20, EU:C:2022:235, 117 punktas); taip pat žr. EŽTT sprendimus: 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą Reczkowicz prieš Lenkiją (CE:ECHR:2021:0722JUD004344719, 284 punktas); 2021 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dolińska-Ficek ir Ozimek prieš Lenkiją (CE:ECHR:2021:1108JUD004986819, 357 punktas) ir 2022 m. vasario 3 d. Sprendimą Advance Pharma Sp. z o. o. prieš Lenkiją (CE:ECHR:2022:0203JUD000146920, 353 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimas A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas) (C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 147 punktas; toliau – Sprendimas A. K.).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Sprendimas A. K. (148 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Sprendimas A. K. (150 ir 151 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (131 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (146, 149, 150 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (151 punktas). Taip pat žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Krajowa Rada Sądownictwa (Tolesnis teisėjo pareigų ėjimas) (C‑718/21, EU:C:2023:1015, 65–76 punktai; toliau – Sprendimas Krajowa Rada Sądownictwa), kuriame Teisingumo Teismas bendrai vertina „vis[us] sistemini[us] ir individual[ius] požymi[us], apibūdinan[čius] trijų teisėjų, pateikusių prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje, paskyrimą į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją“ (77 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) P. Filipek šiuo klausimu pažymi, kad ši kumuliacinė funkcija skiriasi taikant „Ástráðsson“ kriterijų, nes EŽTT taiko „kumuliacinius kriterijus“ (akivaizdus vidaus teisės pažeidimas, darantis poveikį pagrindinėms teisėjų skyrimo procedūros taisyklėms, nacionalinių teismų vykdoma kontrolė) (žr. Sprendimo Ástráðsson prieš Islandiją 243–252 punktus), „o tai reiškia, kad jie nagrinėjami nurodyta tvarka ir turi būti įvykdyti visi kartu“ (op. cit., p. 439).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, „nors vienas ar kitas šio teismo nurodytas elementas gali savaime nebūti kritikuotinas ir jam gali būti taikoma valstybių narių kompetencija ir pasirinkimo laisvė, vis dėlto jų derinys, siejamas su aplinkybėmis, kuriomis konkretus pasirinkimas atliktas, gali sukelti abejonių dėl institucijos, turinčios dalyvauti teisėjų skyrimo procedūroje, nepriklausomumo, net jei atskirai nagrinėjami šie elementai nesuteikia pagrindo tokiai išvadai“ (žr. Sprendimo A. K. 142 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A.B. ir kt. (Teisėjų skyrimas į Aukščiausiąjį Teismą – Teisių gynimo priemonė) (C‑824/18, EU:C:2021:153, 138 punktas; toliau – Sprendimas A.B.).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Nors Konstitucijos 187 straipsnio 3 dalyje numatyta ketverių metų kadencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596, 104 ir 105 punktai) ir Sprendimą W. Ż. (146 ir 150 punktai). Dėl EŽTT jurisprudencijos taip pat žr. 2022 m. vasario 3 d. Sprendimą Advance Pharma Sp. z o. o. prieš Lenkiją (CE:ECHR:2022:0203JUD000146920, 321 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Žr. Sprendimą W. Ż. (150 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Taip pat reikėtų pažymėti, kad savo jurisprudencijoje dėl teismų valdžios nepriklausomumo Lenkijoje Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad „vien dėl aplinkybės, jog organas, kaip antai nacionalinė teisėjų taryba, dalyvauja teisėjų skyrimo procese daugiausia sudarytas iš teisėkūros institucijų pasirinktų narių, negali kilti abejonių dėl pasibaigus šiam procesui paskirtų teisėjų nepriklausomumo &lt;…&gt;. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos &lt;…&gt; taip pat matyti, kad kitaip gali būti tuo atveju, kai dėl tos pačios aplinkybės, kartu atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes ir tokio pasirinkimo sąlygas, tokių abejonių kyla“ (be kita ko, žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596, 103 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Sprendimas Openbaar Ministerie (75 ir 87 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Sprendimas Krajowa Rada Sądownictwa (77 ir 78 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Visų pirma trys atitinkami teisėjai buvo paskirti remiantis pasiūlymais, pateiktais KRS nutarime Nr. 331/2018, o ji, būdama naujos sudėties, suformuotos įgyvendinant KRS įstatymą, neužtikrino pakankamų nepriklausomumo nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios garantijų. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad dėl minėto nutarimo nėra veiksmingos teisių gynimo priemonės ir kad Lenkijos Respublikos Prezidentas paskyrė minėtus teisėjus, nors minėto nutarimo vykdytinumas buvo sustabdytas Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas) nutartimi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2024 m. balandžio 9 d. Nutartį T. (Audiovizualinės programos vaikams) (C‑22/22, EU:C:2024:313); 2024 m. gegužės 15 d. Nutartį Rzecznik Finansowy (C‑390/23, EU:C:2024:419); 2024 m. gegužės 29 d. Nutartį Rzecznik Praw Obywatelskich (Lenkijos specialusis skundas) (C‑720/21, EU:C:2024:489); 2024 m. gegužės 29 d. Nutartį Prokurator Generalny (Lenkijos specialusis skundas II) (C‑43/22, EU:C:2024:459) ir 2024 m. birželio 21 d. Nutartį Kancelaria B. (C‑810/23, EU:C:2024:543).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) C‑225/22, EU:C:2025:270.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Pažymėtina, kad Komisija per teismo posėdį taip pat nurodė, jog dabar keturiolika iš aštuoniolikos Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos narių buvo paskirti tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios aprašytos Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Iš Sprendimo Simpson (peržiūra) (žr. šios išvados 35 punktą) 75 punkte nurodyto principo matyti, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėtos Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa, į Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegiją paskirto vos vieno teisėjo pakanka, kad ši kolegija netektų iš anksto pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo statuso.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Sprendimas A. B. (132–135 ir 163 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (150 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Šiuo klausimu EŽTT pabrėžia, kad „griežta bendrosios kompetencijos teisėjų skyrimo procedūra yra ypač svarbi siekiant užtikrinti, kad į šias pareigas būtų paskirti labiausiai kvalifikuoti kandidatai tiek pagal savo profesinę kompetenciją, tiek pagal moralinį sąžiningumą“. Taip pat svarbu tai, kad EŽTT daro skirtumą pagal hierarchinį kiekvieno teismo lygmenį: „akivaizdu, kad kuo aukštesnė teismo vieta teismų hierarchijoje, tuo griežtesni atrankos kriterijai turėtų būti taikomi“ (žr. Sprendimo Ástráðsson prieš Islandiją 222 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimą Openbaar Ministerie (88 ir 89 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Sprendimas A. B. (136 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Sprendimas A. B. (128–136 ir 156 punktai). Šiuo klausimu žr. generalinio advokato A. M. Collins išvadą sujungtose bylose G. ir kt. (Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas Lenkijoje) (C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2022:990, 74 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Teisingumo Teismas nurodo, kad „esama nuostatų, kuriomis sunaikinamas tokio pobūdžio teisminių teisių gynimo priemonių, egzistavusių iki tol, veiksmingumas, ypač kai jų priėmimas, vertinamas kartu su kitais svarbiais elementais, apibūdinančiais tokią skyrimo procedūrą atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, gali teisės subjektams sukelti sisteminio pobūdžio abejonių dėl teisėjų, paskirtų užbaigus šią procedūrą, nepriklausomumo ir nešališkumo“ (Sprendimo A. B. 156 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Sprendimas A. B. (156 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Sprendimas A. B. (138 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Kaip generalinis advokatas A. M. Collins pažymėjo savo išvadoje byloje G. ir kt. (Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimas Lenkijoje) (C‑181/21 ir C‑269/21, EU:C:2022:990), teiginys, kad teisminės gynybos standartas galėtų skirtis priklausomai nuo teismo vietos teismų sistemoje, kurios dalis jis yra, iš esmės yra klaidingas (46 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Taigi šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad 2021 m. liepos 15 d. Sprendime Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596) dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Drausmės bylų kolegijos ir Sprendime Krajowa Rada Sądownictwa dėl to paties teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgė Teisingumo Teismas, buvo ta, kad minėtas institucijas teisės aktų leidėjas įsteigė ex nihilo, nors, kaip per šios bylos posėdį pažymėjo ombudsmenas, nauji bendrosios kompetencijos teismų teisėjai posėdžiauja tose pačiose kolegijose, kaip ir iki 2018 m. paskirti teisėjai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Sprendime Wałęsa prieš Lenkiją (CE:ECHR:2023:1123JUD005084921) EŽTT nustatė sisteminių problemų, dėl kurių Lenkijos Respublikoje buvo pažeista EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, pabrėžęs, kad naujosios KRS nepriklausomumo stokos poveikis priklauso nuo atitinkamo teismo rūšies ir jo padėties teismų sistemoje: „pagrindinė problema yra netinkama teisėjų skyrimo procedūra, kurioje dalyvauja [KRS], nustatyta 2017 m. dalinių pakeitimų įstatyme, ir ji neatsiejamai daro nuolatinį poveikį taip paskirtų teisėjų nepriklausomumui. Nors, kaip savo 2020 m. sausio 23 d. Nutarime nurodė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), dėl reformuotos [KRS] nepriklausomumo stokos paprastai padaroma pažeidimų, kenkiančių teismo nepriklausomumui ir nešališkumui, o iš to kylančios pasekmės skiriasi atsižvelgiant į atitinkamo teismo rūšį ir jo padėtį teismų valdžios sistemoje. Kaip nurodė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), tokie pažeidimai turi didžiausią neigiamą poveikį teisėjų skyrimui į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), nes „griežto“ šio teismo nepriklausomumo nuo politinių valdžios institucijų reikalavimo laikymasis yra esminė jo tinkamo veikimo pagal Konstituciją ir veiksmingo naudojimosi savo prerogatyvomis, kurios yra labai svarbios demokratinėje valstybėje, grindžiamoje teisinės valstybės principu, sąlyga &lt;…&gt;. Teismas pritaria šiai analizei“ (324 punktas) (pirminis sprendimo tekstas yra anglų kalba; neoficialus vertimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas) (C‑619/18, EU:C:2019:531, 47 punktas) ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimą euro Box Promotion ir kt. (C‑357/19, C‑379/19, C‑547/19, C‑811/19 ir C‑840/19, EU:C:2021:1034, 217 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 2022 m. vasario 22 d. Sprendimas RS (Konstitucinio Teismo sprendimų poveikis) (C‑430/21, EU:C:2022:99, 40 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) 2022 m. vasario 22 d. Sprendimas RS (Konstitucinio Teismo sprendimų poveikis) (C‑430/21, EU:C:2022:99, 53 punktas). Taip pat žr. 2023 m. liepos 13 d. Sprendimą YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir nušalinimas nuo pareigų) (C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 64 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1977 m. vasario 3 d. Sprendimą Benedetti / Munari (52/76, EU:C:1977:16, 26 punktas) ir 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Weiss ir kt. (C‑493/17, EU:C:2018:1000, 19 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 5 d. Sprendimą Elchinov (C‑173/09, EU:C:2010:581, 30 ir 31 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimą Križan ir kt. (C‑416/10, EU:C:2013:8, 71 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) C‑204/21, EU:C:2023:442.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) 2023 m. birželio 5 d. Sprendimas Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 286 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) T. y. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) C‑225/22, EU:C:2025:270.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) Žr., be kita ko, Sprendimą A. K. (152 ir 153 punktai). Taip pat žr. Sprendimą A.B.; 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt. (C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931) ir 2023 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, 130 ir 131 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) Konkrečiai kalbant, tame sprendime Konstitucinis Teismas nagrinėjo Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Drausmės bylų kolegijos pateiktą teisinį klausimą dėl Lenkijai 2020 m. balandžio 8 d. Nutartimi Komisija / Lenkija (C‑791/19 R, EU:C:2020:277) nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties Konstitucijai ir teisės aktų nuostatų, kuriomis Drausmės bylų kolegijai suteikta jurisdikcija teisėjų drausmės bylose, taikymo sustabdymo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Žr. generalinio advokato M. Bobek išvadą byloje Ministerstwo Sprawiedliwości (C‑55/20, EU:C:2021:500, 131 punktas). Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, pagal kurią Teisingumo Teismas nacionaliniams teismams teikia Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris reikalingas sprendimui jų nagrinėjamose bylose priimti (2020 m. kovo 26 d. Sprendimas Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny (C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Žr. 1999 m. birželio 17 d. Sprendimą Piaggio (C‑295/97, EU:C:1999:313, 29 punktas) ir 2013 m. sausio 15 d. Sprendimą Križan ir kt. (C‑416/10, EU:C:2013:8, 58 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) Šiuo klausimu per posėdį Teisingumo Teisme ombudsmenas ir Komisija rėmėsi nauja Pirmosios instancijos teismų įstatymo nuostata, pagal kurią nuo 2022 m. teismo nešališkumą ir nepriklausomumą leidžiama vertinti penkių teisėjų kolegijai, kuri taip pat gali įvertinti teisėjo paskyrimo aplinkybes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Sprendimas W. Ż. (159 punktas).</p>
</body>
</html>
