2021 6 18   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 216/142


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/983

2021 m. birželio 17 d.

kuriuo importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamajai aliuminio folijai nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2020 m. spalio 22 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės apdirbamosios aliuminio folijos. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą (3), kurį 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikė šeši Sąjungos gamintojai (toliau – skundo pateikėjai), pagaminantys daugiau kaip 50 % visos apdirbamosios aliuminio folijos (toliau – AAF arba tiriamasis produktas) Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

1.2.   Registracija

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų, kad neįvykdyti tam tikri reikalavimai. Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio turi būti nustatytas dar ir žymus importo augimas. Kaip matyti iš 1 lentelės, KLR kilmės apdirbamosios aliuminio folijos importas per penkis mėnesius po tyrimo inicijavimo sumažėjo 22 %, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d.). Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad apdirbamosios aliuminio folijos, kaip apibrėžta 45 konstatuojamojoje dalyje, importui būtų būdingi sezoniniai svyravimai, Komisija nusprendė, kad nereikia taip pat palyginti 2019 m. lapkričio mėn.–2020 m. kovo mėn. importo lygio su importo lygiu per tuos pačius tiriamojo laikotarpio mėnesius. Inicijavus tyrimą gauti duomenys buvo pagrįsti nagrinėjamojo produkto TARIC kodais, nustatytais inicijuojant tyrimą. Šie duomenys buvo palyginti su vidutiniu mėnesio importu iš KLR per TL.

1 lentelė

Importas iš Kinijos per TL ir po tyrimo inicijavimo (tonomis)

 

Tiriamasis laikotarpis

Tiriamojo laikotarpio mėnesio vidurkis

2020 m. lapkričio mėn.–2021 m. kovo mėn.

2020 m. lapkričio mėn.–2021 m. kovo mėnesio vidurkis

Importas iš Kinijos į ES

44 276

3 689

14 465

2 893

Šaltinis – Eurostatas ir duomenų bazė „Surveillance II“.

(4)

Taigi, Komisija nenustatė reikalavimo registruoti nagrinėjamojo produkto importo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį, nes nebuvo tenkinama pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta sąlyga, t. y. nebuvo tolesnio žymaus importo augimo.

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Kelios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų. Šalims, kurios prašymą pateikė iki nustatytų terminų, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

1.4.   Pastabos dėl inicijavimo

(8)

Vienas naudotojas („Manreal“) ir penkių importuotojų („Cartonal Italia“, „Cutting Packaging“, „Now Plastics“, „QualityFoil“ ir „Transparent Paper“) konsorciumas teigė, kad skunde pateikta informacija buvo daug kur nenuosekli ir paremta nepagrįstomis ir nepatikimomis prielaidomis. Vienas iš eksportuojančių gamintojų, „Xiamen“, pateikė panašių argumentų.

(9)

Pirma, suinteresuotosios šalys teigė, kad skunde buvo nenuosekliai agreguoti ES pramonės duomenys ir bendros skundo pateikėjams tenkančios AAF gamybos dalies duomenys. Skundo pateikėjai nevienodai nurodė jiems tenkančios Sąjungos pramonės dalies dydį kaip 69,93 %, 61,20 % ir 70 % visos Sąjungos gamybos.

(10)

Komisija manė, kad paaiškinimai dėl šių skirtingų verčių skunde yra pakankamai aiškūs. Kaip nurodyta skundo 6 puslapyje, 69,93 % yra bendros visų skundo pateikėjų gamybos Sąjungoje procentinės dalies dydis. Jis sumažėtų iki 61,20 %, jei Komisija manytų, kad viena iš skundą pateikusių bendrovių neturėtų būti įtraukta į skaičiavimą dėl to, kad ta bendrovė iš KLR importuoja tik nedidelius AAF kiekius. 36 puslapyje skundo pateikėjai nurodė, kad žalos analizė yra dėl grupės bendrovių, įskaitant skundo nepateikusią „Novelis“, kurioms visoms kartu tenka ne mažiau kaip 70 % atitinkamos Sąjungos gamybos. Šis 70 % dydis yra visų skundo pateikėjų sudaroma ES gamybos dalis, t. y. 69,93 %, pridėjus „Novelis“ duomenis ir suapvalinus. Kadangi šis 70 % dydis naudojamas aprašyme, o ne skaičiavimui, suapvalinimas analizei įtakos neturi. Bet kokiu atveju, visi šie procentiniai dydžiai atitinka pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą.

(11)

Antra, suinteresuotosios šalys nenuoseklumu laiko tai, kad skundo pateikėjai į savo žalos analizę įtraukė bendrovės „Novelis“, kuri nagrinėjamojo produkto gamybą sustabdė 2019 m., duomenis. Suinteresuotųjų šalių teigimu, dėl to būtų nepatikimi „Novelis“ gamybos nutraukimo poveikio bendrai AAF gamybai Sąjungoje 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu (žr. 38 konstatuojamąją dalį), taip pat visos Sąjungos pagamintos produkcijos dalies, skirtos uždarajam naudojimui, duomenys.

(12)

Skunde pateiktus paaiškinimus dėl „Novelis“ duomenų poveikio Komisija laikė patikimais. Skunde visoje žalos analizėje buvo nurodyti konkretūs „Novelis“ duomenys ar informacija, susijusi su „Novelis“, kuri parodė šių duomenų poveikį. Be to, „Novelis“ pasitraukimas iš nagrinėjamojo produkto gamybos yra Sąjungos pramonės pokyčių nagrinėjamuoju laikotarpiu dalis. Kadangi „Novelis“ duomenų įtraukimas buvo aiškiai nurodytas, Komisija galėjo įvertinti įtaką produkcijos uždarajam naudojimui, reikšmingą vertinant žalą. Pateikti įrodymai, įskaitant „Novelis“ duomenis, buvo laikomi pakankamais ir patikimais, kad tyrimo inicijavimas būtų pagrįstas.

(13)

Trečia, suinteresuotosios šalys kritikavo skundo pateikėjų pasirinkimą pagrįsti savo visos Sąjungos gamybos apskaičiavimą EAFA (Europos aliuminio folijos asociacijos) duomenimis, koreguotais pagal skundo pateikėjų gamybos apimtį, taikant papildomą 5 % koregavimą atsižvelgiant į tai, kad dvi skundą pateikusios bendrovės negamino buitinės folijos, – pasak suinteresuotųjų šalių, toks metodas yra iš esmės nepatikimas ir pagrįstas prielaidomis. „Xiamen“ pridūrė, kad gamybos sumažėjimas atitinka suvartojimo tendenciją ir kad atitinkami rodikliai yra net šiek tiek geresni negu sumažėjusio suvartojimo. Be to, teigta, kad įvairių Sąjungos gamintojų pasitraukimas iš AAF rinkos buvo klaidingai apibūdintas kaip žalos pasekmė, priešingai nei pranešimuose spaudai, kuriuose šis įvykis buvo vertinamas teigiamai, nurodant, kad tai yra savanoriški verslo sprendimai.

(14)

Komisija laikė EAFA duomenimis pagrįstą skaičiavimo metodą pakankamai patikimu, kad tyrimo inicijavimas būtų pagrįstas. „Xiamen“ argumentas, kad gamybos sumažėjimas yra tiesiog vartojimo sumažėjimo padarinys, neatitinka fakto, kad Sąjungos gamintojai šiuo laikotarpiu prarado rinkos dalį. Be to, pozityvūs Sąjungos gamintojų, nusprendusių pasitraukti iš rinkos, pranešimai spaudai nėra tvirtas realių pagrindinių priežasčių, dėl kurių tie gamintojai galėjo pasitraukti iš rinkos, įrodymas.

(15)

Ketvirta, suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo pateikėjų metodas, pagal kurį bendra pardavimo apimtis vertinta kaip „nagrinėjamojo produkto suvartojimas ES, atėmus visą nagrinėjamojo produkto importą“, yra netikslus, nes pagal jį neskiriamas pardavimas uždarojoje rinkoje. Jos teigė, kad atliekant analizę turėtų būti atsižvelgiama tik į ES atvirajai rinkai skirtą produkciją. „Xiamen“ papildomai pateikė argumentą, kad bent vienas Sąjungos gamintojas, kaip teigiama, gamina beveik išimtinai vien buitinės aliuminio folijos produktus ir tai dar labiau iškreipia apskaičiuotąją bendrąją pardavimo apimtį.

(16)

Komisija manė, kad skundo pateikėjų taikytas metodas yra pakankamai tikslus skundui. Iš pardavimo nagrinėjamuoju laikotarpiu analizės 271 konstatuojamojoje dalyje akivaizdu, kad pardavimas uždarojoje rinkoje nėra pakankamai reikšmingas, jog dėl to reikėtų abejoti visos žalos analizės patikimumu.

(17)

Penkta, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad duomenys yra iškraipyti dėl naudojamų matavimo vienetų. Skunde pateikti duomenys tonomis, tačiau juos derėjo papildyti duomenimis apie vidutinį storį mikronais (mikrometrais), nes rinkos tendencija mažinti storį reikštų didesnę produkciją kvadratiniais metrais iš vienos tonos.

(18)

Komisija manė, kad mažesnio storio AAF naudojimo tendencija nereiškia, jog duomenys, pateikti tonomis, nėra patikimi, nes jie taip pat papildyti rinkos dalies duomenimis, o perėjimo prie plonesnės folijos tendencija veikia visus gamintojus vienodai.

(19)

Šešta, suinteresuotosios šalys užginčijo skunde pateiktų rodiklių patikimumą ir tikslumą nurodydamos kelis atskirus elementus, susijusius su skundo lentelėse pateiktų sumų skirtumais nuo skundo 1A.2 priedo nekonfidencialių versijų lentelėse pateiktų duomenų, kurie tariamai turėjo įtakos rodikliams.

(20)

Komisija pažymėjo, kad tariami verčių neatitikimai atsirado dėl to, kad 1A.2 priede pateikta skundą pateikusių bendrovių agreguotų duomenų santrauka, o konfidencialioje versijoje nurodyti detalūs kiekvienos bendrovės duomenys. Be to, į skunde pateiktas lenteles įtraukti „Novelis“ duomenys, tačiau tai aiškiai nurodyta pačiame dokumente. Taigi, dėl pagrindiniame dokumente ir prieduose pateiktų skaičių neatitikimų neatsiranda nenuoseklumo. Be to, Komisija savo vertinimą pagrindė konkrečioms bendrovėms skirtuose konfidencialios versijos prieduose pateiktais detalesniais duomenimis. Todėl skirtingi duomenų pateikimo būdai neturėjo įtakos Komisijos gebėjimui įvertinti žalos rodiklius.

(21)

Septinta, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad skunde nepateikta tiesioginių įrodymų, jog dėl KLR kilmės importo daryta materialinė žala, ir nurodė įtarimų dėl makro ir mikrorodiklių trūkumus, argumentuodamos tuo, kad kai kurių rodiklių sumažėjimo neužfiksuota arba sumažėjimas yra nežymus.

(22)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikta informacija, jei ji yra prieinama skundo pateikėjui, apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir jo poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Šiuo atveju skunde pateiktoje konkrečios žalos analizėje pateikta įrodymų, leidžiančių teigti, jog į ES rinką skverbiasi daug importo iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Todėl Komisija manė, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, jog tai darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(23)

Vienas naudotojas, „Alupol Packaging“, teigė, kad, priešingai skundo pateikėjų pateiktai produkto apibrėžčiai, apėmusiai žodžius „po valcavimo toliau neapdorota“, perkama AAF yra gamintojo dažnai toliau apdorojama, įskaitant suskaidymą, supjaustymą iki reikiamo pločio, užvyniojimą ant atitinkamų šerdžių su tinkamais skersmenimis, taip pat atkaitinimą (normalizavimą).

(24)

Komisija manė, kad papildomi „Alupol Packaging“ nurodyti gamybos etapai yra neatsiejama gamybos proceso dalis ir produktai laikytini „po valcavimo toliau neapdorotais“. Be to, pločio parametras įeina į produkto kontrolės numerio (PKN) struktūrą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

Savo pastabose dėl inicijavimo įvairios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl prašymų neįtraukti mažesnio nei 6 mikronų storio AAF ir elektromobilių baterijoms naudojamos AAF. Inicijavimo etapu nebuvo jokių požymių, kad tokius segmentus reikėtų analizuoti atskirai. Tačiau Komisija nusprendė surinkti papildomų su šiais prašymais susijusių duomenų. Šios pastabos, taip pat pastabos dėl mažesnio storio folijos įtraukimo į produkto apibrėžtį apskritai aptariamos atskirai, 2.3 skirsnyje dėl prašymų dėl produktų neįtraukimo. Pastabos, susijusios su tikėtinu pasiūlos nepakankamumu tuo atveju, jei būtų nustatyti muitai, be kita ko, dėl uždarojo vartojimo ir dėl tariamai nepakankamų Sąjungos pramonės investicijų, aptariamos 6 skirsnyje dėl Sąjungos interesų.

1.5.   Atranka

(26)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

1.5.1.   Sąjungos gamintojų atranka

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves ji atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 50 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 40 % visos apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių negauta.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

1.5.2.   Importuotojų atranka

(29)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(30)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Dėl mažo gautų atsakymų skaičiaus nesusijusių importuotojų atrankos atlikti nereikėjo.

1.5.3.   Eksportuojančių gamintojų atranka

(31)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(32)

Devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves, remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Šioms bendrovėms teko daugiau kaip 90 % viso apskaičiuoto nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį visiems žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl atrinktų bendrovių. Pastabų negauta.

1.6.   Individualus nagrinėjimas

(33)

Šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie prašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, buvo paraginti pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau iki termino užpildytų klausimynų nepateikė nė vienas eksportuojantis gamintojas. Todėl nebuvo galima išnagrinėti prašymų atlikti individualų nagrinėjimą.

1.7.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(34)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Ji Kinijos vyriausybei taip pat nusiuntė klausimyną dėl žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalyse.

(35)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems importuotojams, naudotojams ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (4).

(36)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, šešių neatrinktų Sąjungos gamintojų (pagal makroklausimyną), vieno nesusijusio importuotojo, devynių naudotojų ir trijų eksportuojančių gamintojų.

(37)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (5) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

 

Sąjungos gamintojai:

—

„Carcano Antonio Spa“ („Carcano“), Italija;

—

„Eurofoil Luxembourg S.A.“ („Eurofoil“), Liuksemburgas;

—

„Hydro Aluminium Rolled Products GmbH“ („Hydro“), Vokietija.

 

Eksportuojantys Kinijos gamintojai:

—

„Jiangsu Zhongji Lamination Materials Co., Ltd“ („Zhongji“);

—

„Yantai Donghai Aluminum Foil Co., Ltd“ („Donghai“);

—

„Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.“ („Xiamen“).

1.8.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(38)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.9.   Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES

(39)

Ši byla inicijuota pereinamuoju laikotarpiu po Jungtinės Karalystės (toliau – JK) išstojimo iš ES. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei tebebuvo taikoma Sąjungos teisė. Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis. Kadangi Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma, išvados dėl dempingo ir žalos daromos remiantis ES 27 rinkos duomenimis.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(40)

Produktas, dėl kurio atliktas šis tyrimas, yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamoji aliuminio folija (AAF), kurios storis mažesnis nei 0,021 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių svoris didesnis kaip 10 kg, šiuo metu klasifikuojama pagal KN kodą ex 7607 11 19 (TARIC kodai 7607111960 ir 7607111991) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

Neįtraukiami šie produktai:

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,007 mm, bet mažesnis kaip 0,008 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, suvyniota į ritinius, kurių plotis didesnis kaip 650 mm, atkaitinta arba neatkaitinta;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis didesnis kaip 0,018 mm, bet mažesnis kaip 0,021 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta.

(41)

AAF tiekiama suvyniota į didelius ritinius ir tada apdorojama apdirbimo įrenginiu (laminuojama, padengiama specialia danga, lakuojama, formuojama ekstruzijos (spausdinimo) būdu). Po šio pakeitimo AAF naudojama įvairioms reikmėms, be kita ko, maisto, farmacijos, kosmetikos pramonėje, tabako gaminių pakuotėms, taip pat statybinių medžiagų gamybai.

(42)

Gaminant AAF, iš pradžių įkaitinti aliuminio luitai valcuojami (karštuoju valcavimu) į 2–4 mm storio ritinius. Tada tie ritiniai pakartotinai šaltai valcuojami iki reikiamo storio folijos. Antras galimas folijos valcavimo metodas, tolydusis liejimas, neapima luitų apdorojimo etapo, ir iš išlydyto metalo tiesiogiai išliejama stora juosta, kuri iškart suvyniojama į ritinį, iš kurio vėliau valcuojama folija.

2.2.   Panašus produktas

(43)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—

nagrinėjamasis produktas;

—

KLR vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas; taip pat

—

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas produktas.

(44)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(45)

Kelios šalys pateikė prašymus išbraukti šiuos produktus: mažesnio nei 6 mikronų storio AAF (toliau – <6 μm AAF) ir elektromobilių baterijoms skirtą AAF (toliau – automobilių baterijų AAF).

2.3.1.   Mažesnio nei 6 mikronų storio AAF

(46)

Keli naudotojai – „Walki“, „Gascogne“ ir „Alupol“ – teigė, kad <6 μm AAF neįeina į Sąjungos gamintojų pasiūlą. Jų teigimu, tai įrodo faktas, kad Sąjungos gamintojai nereklamuoja tokių produktų savo tinklalapiuose ar brošiūrose ir nepriima tokių produktų užsakymų. Be to, Sąjungos gamintojai nėra suinteresuoti į savo pasiūlą įtraukti <6 μm AAF, nes visus savo gamybos pajėgumus išnaudoja vykdydami kitų produktų užsakymus, atsižvelgiant ir į numatomą automobilių baterijų folijos paklausą. Sąjungos gamintojai negali užtikrinti prašomos „komercinės“ kokybės, ypač dėl akytumo (pralaidumo), matuojamo didžiausiu taškinių pradūrų skaičiumi kvadratiniame metre. Be to, naudojant plonesnę AAF labiau tausojama aplinka, todėl ji ir dėl šios priežasties neturėtų būti įtraukta į produkto apibrėžtąją sritį.

(47)

Be to, naudotojai „Tetrapak“ ir „Huhtamäki“ tvirtino, kad Sąjungos pramonėje yra ribota plonesnės AAF pasiūla.

(48)

Komisija paprašė visų devynių naudotojų, bendradarbiaujančių atliekant tyrimą, nurodyti savo dabartinę <6 μm AAF paklausą ir tiekimo šaltinius. Tik vienas naudotojas patvirtino, kad per TL iš vieno Kinijos gamintojo pirko tam tikrą kiekį <6 μm AAF, kurios kokybė viršijo komercinės produkcijos kokybės ribą. Tačiau net ir šio naudotojo atveju <6 μm AAF sudaro labai mažą jo AAF suvartojimo dalį. Kiti naudotojai nurodė tik savo atitinkamų pirkėjų prašymus tiekti produktus su <6 μm AAF, kurie paskatino po TL pateikti bandomuosius užsakymus tiek Sąjungos AAF pramonei, tiek Kinijos gamintojams.

(49)

Gauti atsakymai parodė, kad <6 μm AAF paklausa atsirado tik visai neseniai ir šiuo metu didėja. Kaip nurodyta 50 konstatuojamojoje dalyje, per pastaruosius dešimt metų buvo tam tikra ribota jos paklausa, bet be aiškių tendencijų. Tai atitinka Sąjungos gamintojų paaiškinimus, kad praeityje taip pat buvo laipsniškai pereinama prie mažesnio storio AAF – nuo anksčiau buvusios 7–8 mikronų storio apatinės ribos iki 6 ir 6,35 mikronų storio, kuris tapo daugeliui AAF naudojimo būdų šiuo metu įprastu standartu.

(50)

Nors Sąjungos gamintojų tyrimas parodė, kad, neskaitant tiesioginių derybų, nė vienas iš jų šiuo metu <6 μm AAF aktyviai neprekiauja, Komisija surinko gausių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai yra pajėgūs gaminti <6 μm AAF. Tai apima ir bandomųjų ritinių, kurie, kaip matyti iš bandymų dokumentų, atitiko pirkėjo techninius reikalavimus, gamybą po TL. Be to, Komisija galėjo įsitikinti, kad per dešimtį metų iki TL vyko įvairių Sąjungos gamintojų <6 μm AAF pardavimas komercinės produkcijos kiekiais, nors ir ribotu mastu. Komisija taip pat galėjo pamatyti padarytas investicijas į kokybės kontrolę. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė gali tiekti rinkos paklausą atitinkančios kokybės produkciją.

(51)

Antra, <6 μm AAF gamybos pajėgumą riboja paskutinis gamybos etapas, t. y. valcavimo staklynai. Todėl Komisija ištyrė įvairių Sąjungos gamintojų pajėgumą šiame paskutiniame etape, taip pat atsižvelgdama į kitų produktų paklausą įvairiuose gamybos etapuose. Visi atrinkti Sąjungos gamintojai turėjo pakankamai laisvų pajėgumų, kad galėtų tiekti <6 μm AAF, net jeigu ateityje didėtų automobilių baterijų folijos paklausa. Todėl Komisija negalėjo patvirtinti, kad grėstų pasiūlos nepakankamumas tuo atveju, jeigu <6 μm AAF paklausa didėtų ateityje.

(52)

Trečia, dėl argumento, kad naudojant plonesnę AAF labiau tausojama aplinka, Komisija priminė, kad numatomu prekybos apsaugos priemonių poveikiu, t. y. muitais, siekiama ne užkirsti kelią tam tikro produkto importui, o užtikrinti, kad tomis importuotomis prekėmis būtų prekiaujama nežalingomis kainomis. Komisija taip pat priminė, kad Sąjungos gamintojai yra pajėgūs gaminti <6 μm AAF, kaip apibūdinta 50 konstatuojamojoje dalyje.

(53)

Galiausiai, dėl „Tetrapak“ ir „Huhtamäki“ pateikto argumento dėl pasiūlos ribotumo, tyrimas parodė, kad <6 μm AAF gamybos pajėgumas Sąjungos pramonėje yra kur kas didesnis negu paklausa.

(54)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė prašymą į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti <6 μm AAF.

2.3.2.   AAF automobilių baterijoms

(55)

Viena suinteresuotoji šalis, „Xiamen“, prašė neįtraukti automobilių baterijoms naudojamos aliuminio folijos dėl šių priežasčių:

—

automobilių baterijoms naudojama aliuminio folija yra visiškai skirtingas, kitokios paskirties produktas, nes tam naudojami 1050 / 1060 / 1100 / 3003 lydiniai; kita vertus, pagrindiniai lydiniai, iš kurių gaminama AAF pakuotėms, yra 8079 / 8011 lydiniai;

—

skiriasi gamybos įranga ir procesai: gaminama folija, kurios abi pusės yra blizgios, priešingai nei kita AAF, kurios viena pusė blizgi, o kita matinė. Dėl to taip pat skiriasi gamybos sąnaudos ir pardavimo kaina;

—

jos negamina Sąjungos gamintojai; taip pat

—

ji šiuo metu neeksportuojama į ES.

(56)

Atsakydama Komisija pirmiausia pažymėjo, kad visiems šios suinteresuotosios šalies nurodytiems lydiniams yra būdinga tai, kad jų sudėtyje aliuminio yra daugiau kaip 98 %, o skundas nėra susietas su konkrečiu lydiniu. Naudoti skirtingus lydinius įvairiems produktų variantams nėra neįprasta ir tai negali būti produktų išbraukimo kriterijumi.

(57)

Antra, folijos blizgus ir matinis paviršiai susidaro kartu valcuojant du AAF sluoksnius paskutinėse valcavimo staklėse, kai valcavimo metu besiliečiančios AAF pusės tampa matinės. Šis gamybos metodas buvo įtrauktas į skundą, kuriame aiškiai nurodyta, kad abi ACF pusės gali būti blizgios, jei pirkėjas to pageidauja (6). Todėl numatoma AAF paskirtis automobilių baterijoms negali būti pagrindu jos neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes produkto fizinės savybės yra tos pačios. Tas pats taikoma ir dėl vienasluoksnio valcavimo didesnėms sąnaudoms.

(58)

Trečia, automobilių baterijų gamyba Sąjungoje dar tik pradedama. Komisija surinko įrodymų, patvirtinančių, kad Sąjungos gamintojai rengiasi tenkinti paklausą šiame besiformuojančiame rinkos segmente. Be to, atitinkamas argumentas prieštarauja dėl <6 μm AAF neįtraukimo „Walki“ pateiktam teiginiui, kad Sąjungos pramonė gali taip stipriai orientuotis į automobilių baterijų folijos gamybą, kad galbūt nebūtų suinteresuota skirti pakankamai pajėgumų <6 μm AAF gamybai.

(59)

Ketvirta, faktas, kad šiuo metu nėra didelio eksporto iš KLR, atspindi tai, kad elektromobilių baterijų gamyba ES dar tik pradedama, todėl tai nėra tinkamas argumentas neįtraukti produkto.

(60)

Atlikta analizė parodė, kad elektromobilių baterijoms skirta AAF techniškai yra ta pati AAF , kuri įtraukta į nustatytąją tyrimo aprėptį.

(61)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė prašymą į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti elektromobilių baterijoms skirtos AAF .

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(62)

Iš tyrimo inicijavimo metu turimų įrodymų buvo matyti, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(63)

Siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija paragino visus nagrinėjamosios šalies eksportuojančius gamintojus pateikti informacijos apie gamybos išteklius, naudojamus AAF gaminti. Susijusią informaciją pateikė septyni eksportuojantys gamintojai.

(64)

Be to, Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(65)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, remiantis tuo etapu turima informacija, galimos tinkamos tipiškos šalys pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą galėtų būti Turkija ir Brazilija. Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės kitas galbūt tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(66)

2020 m. lapkričio 25 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pirmasis pranešimas), kuriuo suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su AAF gamyba. Be to, Komisija nustatė, kad Brazilija, Rusija ir Turkija yra galimos tinkamos tipiškos šalys. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija pastabų gavo iš visų atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(67)

Išnagrinėjusi gautas pastabas, 2021 m. kovo 17 d. Komisija paskelbė antrąjį pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – antrasis pranešimas) (pirmasis pranešimas ir antrasis pranešimas kartu – pranešimai). Antrajame pranešime Komisija atnaujino gamybos veiksnių sąrašą ir pranešė suinteresuotosioms šalims, kad kaip tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi viešai prieinamomis Turkijos aliuminio ekstruzijų gamintojų finansinėmis ataskaitomis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų gauta iš visų atrinktų eksportuojančių gamintojų.

(68)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.4 skirsnyje.

3.2.   Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymas

(69)

Inicijavus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei du klausimynus dėl iškraipymų buvimo. Tačiau Kinijos vyriausybė atsakymų nepateikė. 2020 m. gruodžio 8 d. Komisija Kinijos vyriausybei pateikė verbalinę notą, kurioje nurodė, kad dėl galimai esančių didelių iškraipymų Kinijos apdirbamosios aliuminio folijos vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, ir dėl galimai esančių žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatą. Komisija paragino Kinijos vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

3.3.   Normalioji vertė

(70)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(71)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(72)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.3.1.   Didelių iškraipymų buvimas

3.3.1.1.   Įvadas

(73)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—

tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis;

—

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms;

—

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka;

—

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas;

—

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas;

—

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.“

(74)

Kadangi 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(75)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad, „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(76)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (7), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(77)

Skunde buvo pateikta informacijos apie papildomus tyrimus ir ataskaitas, kuriuose nagrinėjama aliuminio pramonės padėtis KLR. Pirma, skundo pateikėjas paminėjo EBPO dokumentą „Iškraipymų vertinimas tarptautinėse rinkose. Aliuminio vertės grandinė“ (angl. Measuring distortions in international markets – The aluminium value chain) (toliau – EBPO tyrimas) (8), kuriame išsamiai nagrinėjamas finansinių subsidijų skyrimas aliuminio pramonės bendrovėms. Kaip pažymėjo skundo pateikėjai remdamiesi EBPO tyrimu, Kinijos 2016–2020 m. spalvotųjų metalų pramonės plėtros plane, be kita ko, raginama imtis apsaugos priemonių išplečiant finansinę ir mokestinę paramą, įskaitant bendrovių gelbėjimą valstybės lėšomis arba pagalbą dėl neveiksnių paskolų. Antra, skundo pateikėjai rėmėsi Vokietijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai „WVMetalle“ parengta 2017 m. balandžio 24 d. ataskaita (9) (toliau – „WVMetalle“ ataskaita), kurioje patvirtinamos išvados, padarytos ataskaitoje ir EBPO tyrime. Be to, skundo pateikėjai nurodė, kad neseniai atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl antidempingo muitų tam tikrai importuojamai Kinijos kilmės į ritinius suvyniotai aliuminio folijai (10), Komisija patvirtino didelių aliuminio kainos iškraipymų buvimą ir pažymėjo, jog ši išvada apima ne tik to konkretaus tyrimo nagrinėjamąjį produktą, bet ir AAF , kuriai gaminti naudojamos tos pačios žaliavos ir identiški gamybos procesai. Galiausiai, skundo pateikėjai remiasi Jungtinių Valstijų prekybos departamento 2018 m. atliktu antisubsidijų tyrimu (11) dėl Kinijos aliuminio folijos, kuriame nustatytas Kinijos vyriausybės paramos teikimas Kinijos aliuminio folijos pramonei ir pirminio aliuminio subsidijavimas.

(78)

Kaip nurodyta 69 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, inicijavimo etapu surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo. Į šiuo klausimu iš įvairių suinteresuotųjų šalių gautas pastabas atsakyta 3.3.1.11 skirsnyje.

(79)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė savo pačios atliktu įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, tyrimu.

3.3.1.2.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(80)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (12). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (13).

(81)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (14) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(82)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (15). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(83)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 skirsnį) (16).

(84)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį) (17). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (18).

(85)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (19). Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (20).

(86)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (21).

3.3.1.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(87)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį.

(88)

Kinijos vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.3.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (22). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (23). Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja aliuminio sektoriaus įmones, išsamiau apibūdinami 3.3.1.5 skirsnyje.

(89)

EBPO tyrime, kurį skundo pateikėjas pateikė kaip įrodymą, nurodomos valstybės įmonės aliuminio sektoriuje, kurios savo reglamentavimo dokumentuose konkrečiai pabrėžia, kaip valstybės nuosavybė veikia atitinkamą pramonės politiką ir kaip valstybės nuosavybė tampa valstybės parama. Tiksliau viena valstybės įmonė savo 2016 m. obligacijų prospekte paminėjo, kad ji yra viena iš 52 pagrindinių valstybės įmonių, kad jai tenka pagrindinis vaidmuo formuojant ir įgyvendinant energetikos sektoriaus politiką ir kad ji gauna visapusišką ir ilgalaikę Kinijos vyriausybės paramą. Kita valstybės įmonė savo 2017 m. obligacijų prospekte nurodė, kad atitinkamos provincijos valdžia gali daryti reikšmingą įtaką grupei (24).

(90)

KLR yra didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, o keletas didelių valstybės įmonių yra vienos didžiausių atskirų gamintojų visame pasaulyje. „WVMetalle“ ataskaitoje nurodyta, kad valstybės įmonėms tenka dominuojanti vidaus rinkos dalis (25), ir tai patvirtina kiti skaičiavimai, kad valstybės įmonės pagamina daugiau kaip 50 % viso KLR pagaminamo pirminio aliuminio (26). Nors pajėgumų didėjimas pastaraisiais metais iš dalies siejamas su privačiomis bendrovėmis, jo paprastai nebūna be įvairaus pobūdžio (vietos) valdžios institucijų dalyvavimo, pavyzdžiui, neteisėto pajėgumų didinimo toleravimo (27). Be to, taip pat padidėjo pagrindinių valstybės įmonių aliuminio gamybos pajėgumai, nors ir mažesniu mastu (28).

(91)

Be valstybės įmonių kontrolės, Kinijos vyriausybė taip pat daro įtaką privačioms bendrovėms KLR. Atliekant tyrimą nustatyta, kad AAF gamintojai gavo vyriausybės subsidijas. Pavyzdžiui, visos atrinktos bendrovės savo metinėse ataskaitose nurodė keletą vyriausybės subsidijų. Visų šių subsidijų suteikimas taip pat rodo didelį valstybės kišimąsi į rinką.

(92)

Kadangi aliuminio pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs aliuminio gamintojai, veikiantys AAF segmente, negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms aliuminio sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.3.1.5 skirsnyje.

3.3.1.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(93)

Be to, kad Kinijos vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (29), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (30)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (31). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (32). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, aliuminio produktų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(94)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (33), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „privalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „turime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Šiuo dokumentu partija pabrėžia privačių įmonių vaidmenį Jungtinio fronto darbe siekiant padidinti KKP vaidmenį ne partijos organizacijose ir subjektuose (34).

(95)

Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos vyriausybė vis daugiau kišasi į aliuminio sektorių.

(96)

Kaip Komisija nustatė kitame tyrime dėl tam tikros importuojamos Kinijos kilmės į ritinius suvyniotos aliuminio folijos (35), 2017 m. Kinijos valstybės aliuminio gamintojas „China Aluminium International Engineering Corporation Limited“ (toliau – „Chalieco“) iš dalies pakeitė įstatus ir daugiau dėmesio skyrė partijos organų vaidmeniui bendrovėje. Buvo įtrauktas visas partijos komitetui skirtas skyrius, kurio 113 straipsnyje nustatyta: „priimdama sprendimus dėl pagrindinių įmonės klausimų valdyba iš anksto konsultuojasi su bendrovės partijos komitetu“ (36). Be to, Kinijos aliuminio korporacija („Chalco“) 2017 m. metinėje ataskaitoje (37) teigė, kad daug direktorių, stebėtojų ir vyresniosios vadovybės atstovų, įskaitant pirmininką, vykdomąjį direktorių ir priežiūros komiteto pirmininką, yra KKP nariai.

(97)

Dėl įmonių, kurios gamina AAF produktus, „Xiamen“ taip paaiškina partijos struktūros kūrimo veiklą: „„Xiashun“ aktyviai skatina partijos struktūros kūrimo ir profesinės sąjungos veiklą, be to, bendrovė ne vienus metus yra įsipareigojusi taikyti partijos, vyriausybės ir darbuotojų bendrų posėdžių sistemą, taip suteikdama svarbią platformą darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmimo procese, ginti jų teises ir interesus ir kurti harmoningą atmosferą.“ (38)

(98)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (39). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, aliuminio ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

3.3.1.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(99)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (40).

(100)

Pavyzdžiui, plėtojant Kinijos aliuminio sektorių pagrindinis vaidmuo tenka vyriausybei. Tai patvirtinama daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiuo sektoriumi, kurie yra skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis. Šiomis ir kitomis priemonėmis vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno aliuminio sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja. Tokia politika daro didelį tiesioginį ar netiesioginį poveikį aliuminio produktų gamybos sąnaudoms.

(101)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl tam tikros importuojamos Kinijos kilmės į ritinius suvyniotos aliuminio folijos (41), dėl aliuminio ekstruzijų (42) ir dėl plokščių valcavimo produktų iš aliuminio (laikinosios priemonės) (43), toliau nurodyti faktai yra vienodai taikytini šio tyrimo nagrinėjamajam produktui, kuris taip pat yra galutinės grandies aliuminio produktas.

(102)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (44), apimančiame tiriamąjį laikotarpį, nėra konkrečių nuostatų dėl aliuminio, tačiau visai spalvotųjų metalų pramonei jame numatyta strategija skatinti bendradarbiavimą tarptautinių gamybos pajėgumų ir įrangos gamybos srityje. Siekiant šių tikslų plane patvirtinama, kad bus stiprinamos su mokesčiais, finansais, draudimu, investicijomis ir finansavimo platformomis, taip pat rizikos vertinimo platformomis susijusios paramos sistemos (45).

(103)

Atitinkamame sektoriaus plane, t. y. Spalvotųjų metalų pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) (toliau – planas) nustatytos konkrečios vyriausybės politikos kryptys ir tikslai, kurių turėtų būti laikomasi ir siekiama kai kuriuose spalvotųjų metalų pramonės sektoriuose (46), įskaitant aliuminio sektorių.

(104)

Pagal planą siekiama didinti Kinijos aliuminio pramonės gaminamų produktų asortimentą, be kita ko, remiant inovacijas. Jame raginama skubiai plėtoti mišrią nuosavybės teisių sistemą ir didinti valstybės įmonių gyvybingumą. Jame taip pat numatyta galimybė kaupti spalvotųjų metalų atsargas ir didinti išteklių, įskaitant aliuminį, saugumą, ir nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai mažinti energijos suvartojimą, didinti perdirbto aliuminio naudojimą gamyboje ir didinti pajėgumų naudojimą (47).

(105)

Plane taip pat numatyti struktūriniai koregavimai ir griežtesnė naujos lydymo įrangos kontrolė, taip pat pasenusių pajėgumų šalinimas. Jame numatytas geografinis perdirbimo įmonių pasiskirstymas, daug dėmesio skiriama projektams, kuriais siekiama didinti boksitų ir aliuminio oksido išteklių naudojimą, ir įtraukiama elektros energijos tiekimo ir kainodaros politika (48).

(106)

Atsižvelgiant į šį platų priemonių ir politikos krypčių spektrą, pagal planą numatyta toliau taikyti 2009 m. spalvotųjų metalų pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo planą, kuris buvo priimtas siekiant sumažinti neigiamą finansų krizės poveikį spalvotųjų metalų pramonei. Pagrindiniai plane nustatyti tikslai, be kita ko, yra gamybos apimties kontrolė, restruktūrizavimas, žaliavų šaltiniai, eksporto mokesčių politika, išteklių saugumas, atsargų kaupimas, technologinės inovacijos, finansų politika ir planavimas bei įgyvendinimas (49).

(107)

Kitas aliuminio sektoriui skirtas politikos dokumentas yra 2013 m. liepos 18 d. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) išleistos standartinės aliuminio pramonei taikomos sąlygos, pagal kurias siekiama paspartinti struktūrinį koregavimą ir sustabdyti nevaldomą aliuminio lydymo pajėgumų didinimą. Pagal standartines sąlygas nustatoma minimali naujų gamyklų gamybos apimtis, kokybės standartai ir importuojamų bei šalyje gaunamų boksitų ir aliuminio oksido tiekimo saugumas. Standartinėse sąlygose nurodyta, kad MIIT yra už aliuminio pramonės standartizavimą ir valdymą, taip pat už bendrovių, įgaliotų veikti aliuminio pramonės sektoriuje, sąrašo skelbimą atsakinga institucija (50).

(108)

2016 m. Gairėse dėl palankios rinkos aplinkos kūrimo, spalvotųjų metalų pramonės struktūrinio prisitaikymo ir pertvarkos skatinimo bei Valstybės tarybos generalinės tarnybos skiriamų išmokų didinimo (2016/42) (51) Kinijos valdžios institucijos nurodo tokius pagrindinius tikslus: „optimizuoti spalvotųjų metalų pramonės struktūrą; iš esmės subalansuoti pagrindinių kategorijų produktų pasiūlą ir paklausą; užtikrinti, kad elektrolitinio aliuminio gamybos pajėgumai ir toliau būtų išnaudojami daugiau nei 80 %; gerokai padidinti mineralinių žaliavų išteklių (tokių mineralų, kaip varis ir aliuminis) tiekimo saugumą“ (52). Dokumente taip pat nurodoma „griežtai kontroliuoti naujus gamybos pajėgumus“. Tam tikslui pasiekti būtina: „užtikrinti naujų (pertvarkytų, išplėstų) statybos projektų, kuriuose būtinai naudojamas elektrolitinis aliuminis, įgyvendinimą; <...> naudoti socialinės priežiūros ir kitas priemones; vykdyti griežtesnę priežiūrą ir patikras; griežtai tirti naujus elektrolitinio aliuminio projektus, kuriais pažeidžiamos taisyklės, ir spręsti su jais susijusias problemas“ (53). Iš šių nuostatų matyti, kad Kinijos vyriausybė nemažai kišasi į spalvotųjų metalų sektorių, įskaitant aliuminio sektorių.

(109)

Pirmiau nurodytas valstybės kišimasis į aliuminio sektoriaus veikimą rengiant planavimo dokumentus taip pat akivaizdus provincijų lygmeniu. Pavyzdžiui, pagal 2018 m. lapkričio 6 d. Šandongo provincijos (kurioje įsisteigęs vienas didžiųjų AAF gamintojų „Donghai“) vyriausybės pranešimą dėl įgyvendinimo plano, kuriuo siekiama paspartinti kokybišką septynių energijai imlių pramonės sektorių plėtrą (2018/248), tikslas yra „skatinti elektrolitinio aliuminio pramonės grandinės plėtrą“ imantis šių veiksmų: „toliau didinti kokybiško giliojo elektrolitinio skysto aliuminio ir aliuminio apdorojimo medžiagų apdorojimo dalį; spartinti ir skatinti aliuminio pramonės grandinės plėtrą į grandinę įtraukiant gatavus ir aukščiausios klasės produktus; plėtoti aukščiausios klasės aliuminio medžiagų naudojimą; sudaryti daugiau plėtros galimybių aliuminio apdorojimo pramonei“ (54).

(110)

Valstybė kišosi į aliuminio sektoriaus veikimą daugelį metų iki pirmiau nurodytų politikos dokumentų paskelbimo; tai, pavyzdžiui, matyti iš Gairių dėl aliuminio pramonės restruktūrizavimo spartinimo (toliau – restruktūrizavimo gairės) (55), kurias Nacionalinė plėtros ir reformų komisija paskelbė 2006 m. balandžio mėn. Pastaroji aliuminį laiko pagrindiniu nacionalinės ekonomikos plėtros produktu. Restruktūrizavimo gairėse nurodyta, kad įgyvendinant Valstybės tarybos patvirtintą pramonės plėtros politiką tam tikrose srityse turi būti pasiekti konkretūs tikslai. Minėtos sritys: pramonės koncentracijos didinimas; prieiga prie finansinio kapitalo (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį); pramonės organizavimas; griežta elektrolitinio aliuminio eksporto kontrolė; pasenusių pajėgumų šalinimas.

(111)

Be to, pagrindinių gamybos išteklių, kaip antai energijos ir elektros energijos, kainai taip pat įtakos turi įvairių rūšių valstybės kišimasis (56). Visų pirma, valstybė kišosi Kinijos gamintojų naudai imdamasi diferencijuoto palankesnio energijos kainų nustatymo priemonių. Pirmiau minėtose Gairėse dėl palankios rinkos aplinkos kūrimo, spalvotųjų metalų pramonės struktūrinio prisitaikymo ir pertvarkos skatinimo bei Valstybės tarybos generalinės tarnybos skiriamų išmokų didinimo Kinijos valdžios institucijos įtvirtino politinį tikslą „toliau vykdyti diferencijuotų elektros energijos kainų politiką; skatinti reikalavimus atitinkančius elektros energijos vartotojus sudaryti sandorius tiesiogiai su elektros energijos gamybos įmonėmis; nustatyti kainas derantis“ (57). Komisija taip pat nustatė, kad panaši politika vykdoma provincijų lygmeniu. Pavyzdžiui, Junano provincijoje, remiantis 2019 m. lapkričio mėn. Kinijos pramonės leidinyje paskelbta informacija: „siekiant įgyvendinti planą Junano provincijoje buvo iš eilės patvirtinta kelių sričių konkreti politika, kaip antai „Įgyvendinimo nuomonė dėl integruotos hidroenergetikos ir aliuminio medžiagų plėtros skatinimo“ ir „Lengvatinių kainų taikymo planas siekiant skatinti hidroenergijos naudojimą“. Atrodo aišku, kad bet kokiai įmonei, kuri perkels savo pajėgumų kvotą į Junaną, bus taikoma „lengvatinės kainos ir visiško perdavimo“ politika, pagal kurią per pirmuosius 5 metus elektrolitiniam aliuminiui galios speciali lengvatinė elektros kaina – 0,25 RMB/kWh. Kalbant apie gilųjį medžiagų apdorojimą, bus taikoma speciali lengvatinė elektros kaina – 0,20 RMB/kWh. Remiantis ataskaitomis, integruotiems projektams „Henan Shenhuo“ arba „Sichuan Qiya’s“, kurių kvotos buvo perkeltos į Junaną, jau taikoma integravimo projektams skirta politika ir buvo pasirašyti atitinkami susitarimai su vietos valdžios institucijomis, elektros energijos tinklų įmonėmis ir elektros energijos gamybos įmonėmis“ (58).

(112)

Dar vienas valstybės kišimosi pavyzdys provincijų lygmeniu Šandongo provincijos vyriausybės pranešime dėl įgyvendinimo plano, kuriuo siekiama paspartinti kokybišką septynių energijai imlių pramonės sektorių plėtrą (žr. 109 konstatuojamąją dalį): valdžios institucijos nustatė elektrolitinio aliuminio pramonei skirtus pertvarkos ir modernizavimo tikslus, susijusius su energijos vartojimu: „iki 2022 m. suvartojamas elektros energijos kiekis vienai elektrolitinio aliuminio tonai sumažės maždaug iki 12 800 kWh, elektrolitinio aliuminio giliojo elektrolitinio apdorojimo lygis provincijoje sudarys maždaug 50 %, o vienos aliuminio tonos pridėtinė vertė padidės vidutiniškai daugiau nei 30 %“ (59).

(113)

Kalbant apie pirmiau nurodytuose planavimo dokumentuose įtvirtintų nuostatų vykdymo užtikrinimą, svarbų vaidmenį atlieka Kinijos pramonės asociacijos. Šie subjektai turi užtikrinti, kad pramonė įgyvendintų Kinijos vyriausybės politiką. Tokia atsakomybė patvirtinama ir tuo, kad vykdydami savo veiklą jie palaiko glaudų ryšį su valdžios institucijomis ir tai įtvirtinta jų įstatuose. Aliuminio sektoriaus atveju Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos įstatuose, visų pirma, nustatyta: „asociacija laikosi pagrindinės partijos pozicijos ir įvairių principų bei politikos, taip pat Konstitucijos, įstatymų, norminių aktų ir nacionalinės politikos bei paiso socialinių ir moralinių vertybių. Ji siekia tikslo tarnauti vyriausybei, pramonei, įmonėms ir verslo vadovams; ji sukuria ir tobulina pramonės savidrausmės mechanizmą; ji aktyviai įtraukia vyriausybės darbuotojus, kad jie teiktų pagalbą; ji atlieka tarpinį vaidmenį tarp vyriausybės ir įmonių“ (3 straipsnis). 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir generalinis sekretorius privalo: „laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių“ (60).

(114)

Kinijos spalvotųjų metalų gamybos pramonės asociacijos įstatuose nustatyta, kad „verslo rekomendacijas asociacijai teikia ir ją prižiūri ir valdo valstybės valdoma Valstybės tarybos turto priežiūros ir administravimo komisija, Civilinių reikalų ministerija ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacija“ (4 straipsnis). Be to, vienas iš pagrindinių asociacijos veiklos elementų – „aktyviai teikti pasiūlymus ir nuomones dėl pramonės plėtros, pramonės politikos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikantis bendrųjų partijos ir valstybės principų ir užduočių, susijusių su socialistinės rinkos ekonomikos sistemos kūrimu, ir atsižvelgiant į faktinę pramonės padėtį“ (6 straipsnis). Galiausiai 22 straipsnyje taip pat nustatyta, kad asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir generalinis sekretorius privalo, be kita ko, laikytis šios sąlygos: „laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių“ (61).

(115)

Taigi, yra daug nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmenimis parengtų planų, direktyvų ir kitų su aliuminiu susijusių dokumentų, iš kurių aiškiai matyti didelis Kinijos vyriausybės kišimasis į aliuminio sektorių (62). Šiomis ir kitomis priemonėmis vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(116)

Be planų valstybės kišimasis į sektorių buvo vykdomas, be kita ko, su eksportu susijusių priemonių forma, įskaitant eksporto muitus, eksporto kvotas, reikalavimus vykdyti eksportą ir minimalių eksporto kainų, taikomų įvairioms aliuminio žaliavoms, reikalavimus.

(117)

Kinijos vyriausybė toliau varžo pirminio aliuminio ir jo gamybos išteklių eksportą, nes siekia skatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių aliuminio produktų gamybą. Šio tikslo siekiama taikant viso ar dalies PVM atskaitą už galutinės grandies aliuminio produktus, kartu taikant dalies PVM atskaitą ir eksporto mokesčius už pirminį aliuminį (63).

(118)

Kitų rūšių valstybės kišimasis, dėl kurio iškraipoma rinka, yra atsargų kaupimo politika per Valstybės rezervo biurą ir Šanchajaus ateities sandorių biržos (SHFE) vaidmuo (64). Be to, per kelis prekybos apsaugos tyrimus nustatyta, kad Kinijos vyriausybė aliuminio gamintojams nuolat taiko įvairių rūšių valstybės paramos priemones (65). Dėl didelio Kinijos vyriausybės kišimosi į aliuminio sektorių susidarė pertekliniai pajėgumai (66), o tai yra aiškiausias Kinijos vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(119)

Per EBPO tyrimą taip pat nustatyta papildoma vyriausybės parama, turinti įtakos aliuminio sektoriaus rinkos jėgoms. Tokia parama paprastai teikiama gamybos išteklių, ypač elektros energijos ir pirminio aliuminio oksido, parduodamų mažesnėmis nei rinkos kainomis, forma (67). EBPO tyrime taip pat aprašoma, kaip Kinijos vyriausybės aliuminio sektoriui iškelti tikslai paverčiami pramonės politika ir konkrečiais veiksmais provincijų ir vietos lygmenimis, įskaitant, pavyzdžiui, kapitalo injekcijas, prioritetines nuosavybės teises į mineralinius išteklius, vyriausybės dotacijas ir subsidijas ar mokesčių paskatas (68).

(120)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant aliuminio sektorių, kuriame gaminami ir AAF produktai. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

3.3.1.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas

(121)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (69).

(122)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (70). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Taikomos teisinės nuostatos, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (71). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (72).

(123)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, AAF produktų gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės teisės aktais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir AAF produktų sektoriui.

(124)

Šią išvadą patvirtina preliminarus JAV prekybos departamento sprendimas tyrime dėl tam tikros aliuminio folijos iš Kinijos, kuriame, remiantis turimais faktais, nustatyta, kad Kinijos vyriausybės už mažesnį nei pakankamą atlygį skiriama žemė yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta 1930 m. Akto dėl muitų tarifų su pakeitimais 771(5)(D) skirsnyje (73).

(125)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad aliuminio sektoriuje bankroto ir nuosavybės teisės aktai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

3.3.1.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas

(126)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (74). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (75). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (76). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(127)

Nebuvo pateikta jokių svarbių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje, įskaitant AAF produktų gamintojus, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi aliuminio sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.3.1.8.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(128)

KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų.

(129)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (77), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (78), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (79). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (80).

(130)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(131)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė visai neseniai išaiškino, kad net ir privačių komercinių bankų sprendimai turi būti prižiūrimi KKP ir suderinti su nacionaline politika. Vienas iš trijų pagrindinių valstybės tikslų dėl bankų valdymo dabar yra stiprinti partijos vadovavimą bankų ir draudimo sektoriuje, apimantį ir bendrovių veiklos bei valdymo klausimus (81). Taip pat pažymėtina, kad pagal komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus dabar privaloma atsižvelgti į tai, kaip subjektai „prisideda prie nacionalinių plėtros uždavinių ir realiosios ekonomikos“, ir, visų pirma, kaip jie „aptarnauja strateginius ir besiformuojančius pramonės sektorius“ (82).

(132)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (83).

(133)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (84). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(134)

Šiuo atžvilgiu EBPO tyrime remiamasi nepagrįstais įrodymais, kad tam tikri KLR aliuminio gamintojai gavo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis, o finansavimo sąnaudos tariamai atsiejamos nuo atitinkamo bendrovių įsiskolinimo lygio. Remiantis tuo tyrimu, vienas valstybės aliuminio gamintojas 2016 m. obligacijų prospekte aiškiai nurodė, kad jis pritraukia nemažą finansinę paramą iš Kinijos politikos bankų, kurių taikoma palūkanų norma yra mažesnė už lyginamąją normą. Panašiai kito valstybės gamintojo 2017 m. obligacijų prospekte nurodomi tvirti ryšiai, kuriuos bendrovė palaiko su Kinijos bankais, įskaitant politikos bankus, kurie suteikė bendrovei pigius finansavimo šaltinius. EBPO tyrime šiuo atžvilgiu padaryta išvada, kad, nors gali būti daug priežasčių, kodėl šioms įmonėms palūkanų normos yra žemos, prastų finansinių rodiklių ir žemų palūkanų normų skirtumas gali reikšti, kad su tais paskolų gavėjais susijusi rizika gali būti nepakankamai įvertinta (85).

(135)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(136)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė ne mažiau kaip trečdalį viso skolinimo (86). KLR oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP ragina „skatinti paskolų rinkos palūkanų mažėjimą“ (87). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(137)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(138)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(139)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje, įskaitant AAF produktų gamintojus, nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.3.1.9.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(140)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose.

(141)

Komisija primena, kad AAF produktams gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Tyrime nesurinkta įrodymų, kad jie nėra gaunami KLR. Kai AAF produktų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(142)

Todėl negalima naudoti ne tik AAF produktų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Šiuo atžvilgiu eksportuojančių gamintojų pateikti argumentai ir įrodymai nagrinėjami kitame skirsnyje.

3.3.1.10.   Išvada

(143)

Aprašyta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su valstybės kišimusi į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkrečiai į aliuminio sektorių (įskaitant ir nagrinėjamąjį produktą), nagrinėjimą, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

3.3.1.11.   Suinteresuotųjų šalių pastabos

(144)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Xiamen“ teigė, kad lyginamųjų standartų taikyti nereikia, jei gamybos veiksniai yra „Xiamen“ gaunami laikantis ištiestosios rankos principo (įprastomis rinkos sąlygomis). Visų pirma, „Xiamen“ teigė, kad lyginamosios kainos ir „Xiamen“ nustatomos luitų ir lydinių kainos yra panašios ir tai, atrodo, paneigia įtarimus dėl didelių rinkos iškraipymų. Be to, „Zhongji“ teigė, kad žaliavas ir energiją pirko komercinėmis sąlygomis, laikantis ištiestosios rankos principo.

(145)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą leidžiama naudoti valstybės vidaus sąnaudas, jeigu, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau šiuo atveju „Xiamen“ ir „Zhongji“ tokių tikslių ir tinkamų įrodymų nepateikė. Panašūs kainų lygiai eksportuojančioje šalyje ir tipiškoje šalyje savaime nerodo, kad nėra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, nes kainos gali svyruoti ir tam tikrą laikotarpį būti panašios dėl įvairių kitų priežasčių. Priešingai, kaip parodyta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose, yra daug kitų veiksnių, prisidedančių prie išvados dėl didelių iškraipymų. Todėl vien rėmimasis tam tikrų žaliavų vidaus kainų panašumu su lyginamosiomis vertėmis tipiškoje šalyje negali atitikti tikslių ir tinkamų įrodymų pateikimo sąlygos. Todėl „Xiamen“ ir „Zhongji“ teiginiai turėjo būti atmesti.

(146)

Be to, savo pastabose dėl inicijavimo „Xiamen“ pirmiausia teigė, kad 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS). Taip yra todėl, kad, pirma, ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje pripažįstami trys scenarijai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti normaliąją vertę: i) produktas parduodamas ne įprastomis prekybos sąlygomis, ii) yra susiklosčiusi tam tikra rinkos padėtis arba iii) dėl mažos pardavimo apimties vidaus rinkoje toks pardavimas nėra tipiškas. „Xiamen“ teigė, kad dideli iškraipymai neatitinka nė vieno iš trijų kriterijų. Bendrovė taip pat teigė, kad net jei didelių iškraipymų sąvoką būtų galima priskirti prie antro iš pirmiau nurodytų kriterijų, PPO bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ (angl. Australia – Anti-Dumping Measures on A4 Copy Paper) kolegija patvirtino, kad to, jog nagrinėjamojo produkto ir jo gamybos išteklių vidaus rinkos kainai poveikį daro Vyriausybės sukurti iškraipymai, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog tinkamam pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui palyginimui daromas poveikis „dėl tam tikros rinkos padėties“. Be to, „Xiamen“ pateikė pastabą, kad Komisija sistemingai skaičiavo normaliąją vertę, nors ji turėjo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar laikomasi ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nustatytų sąlygų. „Xiamen“ taip pat teigė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį reikalaujama, kad apskaičiuojant normaliąją vertę būtų atsižvelgiama į „sąnaudas kilmės šalyje“, kaip patvirtinta PPO bylose DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS473 „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (angl. European Union – Anti-Dumping Measures on Biodiesel from Argentina). „Xiamen“ taip pat teigė, kad normalioji vertė turėtų būti skaičiuojama laikantis ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies reikalavimų, ir pridūrė, kad minėtos bylos DS473 ataskaitos ir PPO bylos DS427 „Kinija. Antidempingo ir kompensaciniai muitai broilerių produktams iš Jungtinių Valstijų“ (angl. China – Anti-Dumping and Countervailing Duty Measures on Broiler Products from the United States) išvadose reikalaujama, kad tyrimą atliekančios institucijos atsižvelgtų į nurodytas eksportuojančių gamintojų sąnaudas, nebent jos neatitinka bendrųjų apskaitos principų arba tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų. Net jei nurodytos sąnaudos atitiko šias dvi sąlygas, „Xiamen“ teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, nes sistemingai neatsižvelgiama į eksportuojančio gamintojo sąnaudas.

(147)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Kaip tiksliai paaiškino PPO apeliacinis komitetas byloje DS473 „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (angl. European Union – Anti-Dumping Measures on Biodiesel from Argentina), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija priminė, kad bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS427 „Kinija. Broilerių produktai“ nėra susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies aiškinimu ir jo taikymo sąlygomis. Be to, visos tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skyrėsi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą, susijusią su didelių iškraipymu buvimu eksportuojančioje šalyje, yra taikoma ši metodika. Pagal 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis sąnaudomis ir kainomis, gautomis tipiškoje šalyje, arba remiantis tarptautiniu lyginamuoju dydžiu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, kurie daro poveikį sąnaudoms ir kainoms. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje numatyta galimybė naudoti vidaus sąnaudas, jei nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(148)

Antra, „Xiamen“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalies. Bendrovė taip pat teigė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS219 „EB. Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės“ (angl. EC – Tube or Pipe Fittings) patvirtino, kad tyrimą atliekanti institucija privalo naudoti eksportuojančių gamintojų faktines PBA išlaidas ir pelną, jei tokių duomenų yra. Todėl „Xiamen“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalimi.

(149)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios PBA išlaidos ir (arba) kitos gamybos išteklių sąnaudos iš tikrųjų nebuvo iškraipytos. Tačiau, kaip tvirtinta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose, Komisija nustatė, kad Kinijos aliuminio pramonėje esama iškraipymų, ir nepateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nėra. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(150)

Trečia, ‚Xiamen“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatas Komisija gali naudoti valstybės vidaus sąnaudas ir kad ji privalo dėl to atlikti konkrečios bendrovės konkrečių sąnaudų analizę. Todėl remiantis bendrovės pateiktais klausimyno atsakymais turėjo būti atlikta konkreti „Xiamen“ analizė.

(151)

Komisija pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, esama visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais. Bet kuriuo atveju, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro. Jei taip yra vieno ar daugiau eksportuojančių gamintojų atveju, pagal 2 straipsnio 6a dalies trečią pastraipą privaloma atskirai įvertinti šiuos teiginius dėl kiekvieno eksportuotojo ir gamintojo individualiai, nedarant poveikio atrankos nuostatoms.

(152)

Skaičiavimai, susiję su „Xiamen“ antidempingo norma, atspindi pačios bendrovės pateiktus duomenis, apskaičiuotus pagal pagrindinio reglamento nuostatas, ypač pagal 2 straipsnio 6a dalį. Nebuvo įrodymų, kad „Xiamen“ vidaus rinkos kainos ir sąnaudos nebuvo iškraipytos dėl didelių iškraipymų, nustatytų remiantis turimais įrodymais, išskyrus titano boro aliuminio strypų atvejį, kaip nurodyta 161 konstatuojamojoje dalyje. Todėl laikinieji dempingo skirtumai atspindi konkrečią bendrovės padėtį, įskaitant gamybos veiksnius ir sumas, kuriuos bendrovė nurodė klausimyno atsakymuose, tačiau tinkamai atsižvelgiant į didelių iškraipymų buvimą KLR ir jų poveikį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(153)

Dėl individualios bendrovės padėties „Xiamen“ teigė, kad ji yra privati bendrovė ir kad nėra įrodymų, jog ji priklauso Kinijos valdžios institucijoms, yra jų kontroliuojama arba strategiškai prižiūrima ir vadovaujasi šių institucijų gairėmis kaip valstybės įmonė ir kad ji nėra strategiškai prižiūrima ir vadovaujasi gairėmis dėl valstybės dalyvavimo, kuriuo kišamasi į kainas ir sąnaudas. Todėl ji tvirtino, kad ji nėra įmonė, „priklausanti eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojama arba strategiškai prižiūrima, arba <...> vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis“, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje.

(154)

Komisija pakartojo, kad nustačius, jog esama didelių iškraipymų, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies metodika taikoma visos šalies mastu, nebent būtų aiškiai nustatyta, kad iškraipymai nedaro poveikio tam tikroms sąnaudoms. „Xiamen“ nepateikė tokių įrodymų, tačiau nurodė tik bendro pobūdžio argumentus, susijusius su tam tikrais pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytais kriterijais dėl didelių iškraipymų buvimo visoje eksportuojančioje šalyje ir nesusijusius su jų konkrečiomis neiškraipytomis sąnaudomis. „Xiamen“ teiginiai, kad ji nepriklauso nuo valstybės kontrolės, neteikia pagrindo abejoti esminiais įrodymais ir 3.3.1.3–3.3.1.5 skirsniuose pateiktomis išvadomis, iš kurių matyti vyriausybės ir KKP įtakos mastas ir paplitimas Kinijos ekonomikoje, įskaitant aliuminio sektorių. Be to, kaip nurodyta 3.3.1.8 skirsnyje, vyriausybė turi daug priemonių ir finansinių paskatų, kad galėtų nurodyti bendrovėms, įskaitant privačias bendroves, laikytis jos gairių. Kaip aprašyta tame pačiame skirsnyje, finansų įstaigos, įskaitant privačias, turi paskatų sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą projektams, kurie atitinka Vyriausybės planus, o tai daro didelį poveikį privačioms bendrovėms, kurios turi laikytis Vyriausybės nurodymų užtikrinti finansinį likvidumą. Todėl „Xiamen“ argumentas, kad ji nepriklauso nuo vyriausybės įtakos, įskaitant nuosavybės kontrolę ar Kinijos valdžios institucijų vykdomą strateginę priežiūrą ir taikomas gaires, turėtų būti atmestas.

(155)

Konkrečiau Komisija pažymėjo, kad bendrovę „Xiamen“ Valstybės taryba oficialiai pripažįsta kaip nacionalinio lygmens pagrindinę aukštųjų technologijų įmonę; Fudziano provincijos ekonomikos ir IT komisija oficialiai pripažįsta kaip pagrindinę strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų įmonę; Fudziano provincijos mokslo ir technologijų biuras, Fudziano provincijos ekonomikos ir IT komisija, Fudziano provincijos profesinių sąjungų federacija ir Fudziano provincijos liaudies vyriausybės valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija oficialiai pripažįsta kaip Fudziano provincijos novatorišką įmonę (88). Kad gautų šį oficialų pripažinimą, bendrovė turi būti įvykdžiusi atitinkamus tinkamumo reikalavimus, be kita ko, laikytis oficialios Kinijos vyriausybės pozicijos ir oficialių vyriausybės strategijų ir politikos. Tai taip pat būtina tam, kad būtų galima išsaugoti tokį pripažinimą ir toliau gauti tiesioginę ar netiesioginę vyriausybės paramą. Pavyzdžiui, pagal kai kurias konkrečias politikos sritis, tikslus ir naudą, susijusius su pripažinimu pagrindine strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų įmone Fudziano provincijoje, kokia yra pripažinta „Xiamen“, nurodoma: „įtraukti pagrindines įmones kaip lyderius ir pavyzdžius, skatinti spartesnę strateginių besiformuojančių pramonės šakų Fudziane mokslo plėtrą ir pasiekti tikslus bei įvykdyti užduotis, nustatytus Strateginių besiformuojančių pramonės šakų Fudziano provincijoje plėtros spartinimo įgyvendinimo plane“; „remti Fudziano įvairių rūšių rizikos kapitalo fondus, kad strateginės besiformuojančios pramonės šakos galėtų investuoti į nuosavą kapitalą pagrindinių įmonių esminiams projektams rengti“; „skatinti ir remti provincijų strateginių besiformuojančių pramonės šakų pagrindines įmones, kad jos galėtų būti traukiamos į biržos sąrašus finansavimui gauti ir išleisti įmonės obligacijas, trumpalaikius finansavimo vekselius ir pan., taip pat teikti atitinkamą paramą ir paslaugas, susijusias su įmonių finansavimu“; „Provincijos ekonomikos ir prekybos komitetas, bendradarbiaudamas su rajonų, miestų, Pingtano visapusiškos eksperimentinės zonos ekonomikos ir prekybos skyriais ir provincijos grupės (kontroliuojančiosios bendrovės) bendrovėmis, sukūrė darbo ir ryšių su besiformuojančių pramonės šakų pagrindinėmis įmonėmis sistemą, kad padėtų koordinuoti ir spręsti sunkumus bei problemas, su kuriais susiduriama vystant įmones, ir užtikrintų pagrindinių įmonių plėtros stebėseną ir analizę“ (89). Todėl Komisija nesutiko su argumentu, kuriuo siekiama apginti konkrečią bendrovę, kad „Xiamen“ nėra KLR valdžios institucijų kontroliuojama ar strategiškai prižiūrima arba nesivadovauja valdžios institucijų gairėmis.

(156)

Be to, „Xiamen“ teigė, kad ji yra visiškai užsienio kapitalo valdoma įmonė ir jai taikomi Kinijos įstatymai. Jos akcininkė – Honkonge įsteigta bendrovė „Daching Enterprises Limited“. Ji taip pat teigė, kad jos finansinės ataskaitos vykdant auditą buvo patikrintos pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes ji priklauso tarptautinei grupei, ir kad ji buvo įsteigta remiantis Kinijos Liaudies Respublikos užsienio prekybos įstatymu, Kinijos Liaudies Respublikos užsienio investicijų įstatymu, Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių įstatymu ir jai buvo taikomas Kinijos Liaudies Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Pagal šiuos įstatymus ji buvo apsaugota bankroto įstatymu, o jos kapitalas pagal įstatymą galėjo būti laisvai pervedamas viduje arba kitai įmonei. Ji taip pat teigė, kad „Ernst & Young“ atliko jos finansinių ataskaitų auditą pagal tarptautinius apskaitos standartus ir, jei jos finansinei būklei būtų kilęs pavojus, ji būtų turėjusi laikytis tarptautinių standartų ir galbūt skelbti bankrotą.

(157)

Komisija priminė, kad, kaip aprašyta 3.3.1.6 skirsnyje, iškraipymai KLR teisės srityje neatsirado dėl to, kad Kinijos įstatymai neatitinka savo tikslo. Priešingai, Kinijos įstatymai yra pagrįsti panašiais kitų šalių įstatymais, todėl dėl pačių įstatymų kokybės problemų nėra. Problema yra netinkamas tų įstatymų vykdymo užtikrinimas ir valstybės vaidmuo nemokumo bylose. Remiantis 3.3.1.6 skirsnyje aprašytais nustatytais faktais ir neturint įrodymų, kad „Xiamen“ yra nesusijusi su bankroto procedūrų iškraipymais visos šalies mastu, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(158)

„Xiamen“ taip pat pažymėjo, kad ji vedė nepriklausomas derybas dėl kainų su savo pirkėjais ES ar kitose šalyse, remdamasi gamybos sąnaudomis ir vyraujančiomis rinkos sąlygomis. Ji pridūrė, kad jos produkto kaina pirkėjams ES buvo pagrįsta konversijos priemoka ir pardavimui ES Londono metalų biržoje (LME) kotiruojama aliuminio kaina.

(159)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normalioji vertė turi būti apskaičiuota remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, jei nustatoma, kad dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų netikslinga naudoti tos šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje apibendrinti teiginiai yra dėl eksporto į ES (ar kitas šalis) kainos, o ne normaliosios vertės. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(160)

Dėl žaliavų „Xiamen“ teigė, kad nėra jokios viešosios politikos ar priemonių, kuriomis būtų diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiami KLR laisvosios rinkos veiksniai. Jos nuomone, ji gali laisvai pasirinkti savo tiekėjus – tiek gamintojus, tiek platintojus – laisvai suderėtomis kainomis. Ji pridūrė, kad žaliavų ir kitų gamybos išteklių pirkimo kaina buvo nustatyta per derybas su keliais tiekėjais ir konkursų pasiūlymus. „Xiamen“ pridūrė, kad dalį žaliavų pirko užsienyje. Tai visų pirma titano boro aliuminio strypai, kuriuos ji perka tik iš Jungtinės Karalystės.

(161)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad „Xiamen“ nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima aiškiai nustatyti, kad jos sąnaudoms, susijusioms su šalies viduje įsigytais gamybos ištekliais, neturėjo įtakos didelis valstybės kišimasis, kaip nustatyta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iškraipymų esama visoje aliuminio sektoriaus grandinėje. Tie iškraipymai taip pat susiję su žaliavų tiekėjais, kurie priklauso nuo visų rūšių iškraipymų, kurie buvo nustatyti KLR, įskaitant elektros energijos sąnaudas, darbo jėgą, galimybes gauti finansavimą ir pan. Kita vertus, dėl „Xiamen“ užsienyje pirktų produktų, remiantis pateiktais įrodymais, kurie vėliau nuotoliniu būdu buvo sutikrinti, įskaitant klausimyno atsakymus ir šių pirkimų kainų analizę (kurioje kainos panašios į naudotas tipiškos šalies kainas), ir neturint jokių įrodymų, kad Jungtinėje Karalystėje esama su šiuo gamybos ištekliumi susijusių iškraipymų, buvo aiškiai nustatyta, kad titano boro aliuminio strypų pirkimo Jungtinėje Karalystėje kaina (kuri sudaro nedidelę visų šios bendrovės žaliavų sąnaudų dalį) yra neiškraipyta ir jos nereikia keisti tipiškos šalies duomenimis.

(162)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad „Xiamen“ kartu su valstybės įmone „Yunnan Yunlv Yongxin Metal Processing Co., Ltd“ įsteigė įmonę „Yunnan Yongshun Aluminium Co., Ltd.“ Dzianšujaus apskrityje, Junano provincijoje. Pagrindinė šios bendrovės veikla yra didelių aliuminio lydinių plokščių, kurias ji tiekia „Xiamen“, gamyba. Iš to matyti, kad, pirma, įsteigdama bendrą įmonę su valstybės įmone, „Xiamen“ glaudžiai bendradarbiauja su Kinijos valstybe, ir, antra, iškraipymai visos šalies mastu taip pat susiję su jos tiekėjais.

(163)

„Xiamen“ taip pat teigė, kad vyriausybė neturėjo įtakos jos galimybėms gauti kreditą ar kredito, kuris bendrovei buvo suteiktas, sąlygoms ir kad kredito sąlygos, kaip antai palūkanų norma, nustatomos pagal atitinkamą vyraujančią rinkos palūkanų normą. „Xiamen“ taip pat teigė, kad jos PBA išlaidos buvo neiškraipytos ir pagrįstos ir į jas reikėtų atsižvelgti.

(164)

Komisija priminė, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Net jeigu eksportuojantis gamintojas tiesiogiai nepasinaudojo jokia reikšminga valstybės finansine pagalba, quod non, „Xiamen“ atitiko reikalavimus gauti finansinę paramą, kaip aprašyta 3.3.1.8 ir 3.3.1.5 skirsniuose. Taip yra todėl, kad, kaip paaiškinta 3.3.1.5 skirsnyje, eksportuojančiam gamintojui, kaip ir visoms aliuminio sektoriaus bendrovėms, taikomi Kinijos valstybinio planavimo ir gaires nustatantys dokumentai ir jis turi galimybę gauti finansavimą iš Kinijos finansų sistemos, kaip aprašyta 3.3.1.8 skirsnyje. Šiuo požiūriu bankai ir kitos finansų įstaigos pagal Kinijos vyriausybės gaires sudaro palankesnes sąlygas rinkos dalyviams, įskaitant aliuminio produktų gamintojus, gauti finansavimą, tad tokioms įmonėms sukuriama finansinės apsaugos sistema ir suteikiamas pranašumas, palyginti su panašiomis įmonėmis už KLR ribų. Be to, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje, „Xiamen“, kuriai suteiktas strateginės besiformuojančios pramonės įmonės statusas, atitinka reikalavimus gauti finansinę paramą, kuri teikiama bendrovėms, turinčioms strateginės besiformuojančios pramonės įmonės statusą, kaip aprašyta toje konstatuojamojoje dalyje.

(165)

Dėl darbo sąnaudų „Xiamen“ teigė, kad taikė patikimą įprastinę darbo užmokesčio sąnaudų sistemą. Bendrovė savarankiškai derėjosi su savo darbuotojais dėl individualaus darbo užmokesčio, grindžiamo darbo jėgos aktyvumo lygiu ir jų asmenine kvalifikacija bei pasiekimais. Ji pridūrė, kad valstybė neturi įgaliojimų kontroliuoti darbo užmokestį KLR.

(166)

Komisija priminė, kad 3.3.1.7 skirsnyje nustatyta, jog darbo rinkos iškraipymų yra visos šalies lygmeniu. Kinijos darbo rinkai būdingos problemos, įskaitant nuo vyriausybės nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumą ir darbo jėgos judumo ribojimus dėl namų ūkių registravimo sistemos, kaip aprašyta 130 konstatuojamojoje dalyje, daro iškraipomąjį poveikį darbo užmokesčio kūrimui KLR. Šiuo atžvilgiu nėra įrodymų, kad „Xiamen“ nėra susijusi su iškreipiamuoju poveikiu dėl nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumo ir namų ūkių registravimo sistemos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(167)

Galiausiai „Xiamen“ teigė, kad dėl visų minėtų priežasčių jos PBA išlaidos bei pelnas buvo neiškraipyti ir pagrįsti ir į juos reikėtų atsižvelgti atliekant skaičiavimus.

(168)

Dėl tvirtinimo, susijusio su PBA išlaidom ir pelnu, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad jis yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas, nes paprasčiausiai buvo nurodyti kiti šio eksportuojančio gamintojo tvirtinimai, kurie visi buvo atmesti. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą konkrečiai reikalaujama, kad, nustačius didelius iškraipymus, į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kadangi šiame tyrime taip ir buvo nustatyta, o šie iškraipymai daro poveikį eksportuojančiam gamintojui ir jo tiekėjams, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(169)

Todėl, deramai atsižvelgdama į išimtį dėl titano boro aliuminio strypų, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo remdamasi gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptariama tolesniame skirsnyje.

3.4.   Tipiška šalis

3.4.1.   Bendrosios pastabos

(170)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—

ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze, naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR (90);

—

tiriamojo produkto gamyba toje šalyje;

—

susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje;

—

jei būtų daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė būtų teikiama šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(171)

Kaip paaiškinta 70–71 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė ir į bylą įtraukė du pranešimus dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Tuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl šių elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi šioje byloje, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Komisijos vertinimas apibendrintas toliau.

3.4.2.   Ekonominio išsivystymo lygis, panašus į Kinijos, ir tiriamojo produkto gamyba

(172)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė 55 šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Tiriamuoju laikotarpiu Pasaulio bankas šias šalis priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, remiantis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis. Tačiau buvo žinoma, kad didelė tiriamojo produkto gamyba vyksta tik penkiose iš šių šalių, t. y. Armėnijoje, Brazilijoje, Indonezijoje, Rusijos Federacijoje ir Turkijoje.

(173)

Kadangi nebuvo prasmingų duomenų apie importą ir eksportą ir (arba) finansinių duomenų apie AAF gamintojus Armėnijoje ir Indonezijoje, tos šalys toliau netirtos kaip galimos tipiškos šalys.

(174)

Po pirmojo pranešimo „Xiamen“ tvirtino, kad Komisija galima tipiška šalimi turėtų laikyti Malaiziją. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad aliuminio folija Malaizijoje gaminama pakankamai tipiškais kiekiais, ir nurodė dvi nagrinėjamąjį produktą gaminančias bendroves – „Alcom“ ir „UACJ Foil Malaysia“. „Xiamen“ pakartojo šį savo tvirtinimą ir po antrojo pranešimo.

(175)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad Malaizijoje taikomi aliuminio laužo prekybos eksporto ribojimai – licencijavimo reikalavimai ir eksporto mokesčiai. Šis gamybos veiksnys sudaro apie 5–10 % gamybos sąnaudų. Antra, neatrodo, kad „Alcom“ gamina AAF , o „UACJ Foil Malaysia“ veikla buvo nuostolinga pagal naujausius prieinamus 2019 m. (iš dalies su TL sutampančio laikotarpio) finansinius duomenis „Dun & Bradstreet“ (toliau – D&B) duomenų bazėje (91). Ir, galiausiai, pranešimuose yra specialus priedas, kuriame šalims nurodoma, kaip pateikti informaciją apie galimas papildomas tipiškas šalis ir (arba) bendroves pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. „Xiamen“ nepateikė tame priede reikalaujamą standartą ir išsamumo lygį atitinkančios informacijos. Dėl išdėstytų priežasčių „Xiamen“ tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(176)

Be to, dėl Rusijos nustatyta, kad eksporto apribojimai, nustatyti kaip eksporto mokestis, joje taikomi aliuminio laužui (92) – svarbiam šalutiniam produktui, kurį tam tikru mastu galima pakartotinai naudoti AAF gamybos procese. Be to, folijos ruošinio (pagrindinio AAF gamybos ištekliaus, kuris, priklausomai nuo gamybos proceso, sudaro daugiau kaip 90 % gamybos sąnaudų) didžioji dalis importuojama iš Kinijos arba iš Reglamento (ES) 2015/755 (93) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/755) I priede išvardytų šalių. Todėl Komisija į svarstomų šalių grupę neįtraukė Rusijos, o Braziliją ir Turkiją išsamiau analizavo pranešimuose kaip galimas tipiškas šalis.

3.4.3.   Susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje

(177)

Po pirmojo pranešimo visi atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Brazilija nėra tinkama tipiška šalis dėl įvairių esamų iškraipymų Brazilijos aliuminio rinkoje. Jie taip pat tvirtino, kad bendrovė „Novelis do Brasil Ltda“, Komisijos pasiūlyta kaip tipiška gamintoja, nėra tinkama, ypač atsižvelgiant į nurodytą neįprastai didelį jos pelną, kuris laikytas netipišku atitinkamam pramonės sektoriui ir netinkamu remtis šioje byloje nagrinėjamu atveju.

(178)

Komisija žino, kad Brazilijos valdžios institucijos 2020 m. liepos 29 d. pradėjo antidempingo tyrimą dėl Kinijos kilmės aliuminio produktų importo į Braziliją (Brazilijos užsienio prekybos sekretoriato (SECEX) 2020 m. liepos 28 d. aplinkraštis Nr. 46) (94). Aplinkraštyje Nr. 46 nurodyto tyrimo produkto apibrėžtoji sritis iš esmės sutapo su šio tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžtąja sritimi, kaip apibrėžta 2 skirsnyje. Be to, Aplinkraštyje Nr. 46 indeksuota forma paskelbti skundo pateikėjų (trijų bendrovių, įskaitant „Novelis do Brasil“) veiklos rezultatai, iš kurių matyti, kad 2015–2019 m. laikotarpiu skundo pateikėjai patyrė nuostolių.

(179)

Remdamasi šiais įrodymais, Komisija manė, kad mažai tikėtina, jog „Novelis do Brasil“ nurodytas pelnas (19,4 % per paskutinį finansinį laikotarpį) buvo gautas iš nagrinėjamojo produkto. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgdama į tai, kad pastaroji bendrovė gamina daug produktų, Komisija laikėsi nuomonės, kad toks pelnas yra labiausiai tikėtinas ir daugiausia gaunamas iš kitų „Novelis do Brasil“ gaminamų produktų, kaip antai orlaivių ir erdvėlaivių pramonei ar automobilių pramonei ir gėrimų skardinių pramonei skirtų produktų.

(180)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad „Novelis do Brasil“ duomenys nėra tinkamas lyginamasis dydis pagrįstoms tiriamojo produkto PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Todėl antrojo pranešimo etapu Komisija atmetė Braziliją kaip galimai tinkamą tipišką šalį ir analizavo tik Turkiją.

(181)

Pagrindinių gamybos veiksnių importo į Turkiją analizė parodė, kad folijos ruošinių importas į Turkiją nebuvo reikšmingai paveiktas importo iš Kinijos ar iš kitų Reglamento 2015/755 I priede išvardytų šalių. Be to, nustatyta, kad prieinami Turkijos duomenys apie pagrindinių gamybos išteklių (įskaitant folijos ruošinius) importą yra tikslesni, palyginti su Brazilijos duomenimis.

(182)

Šioje byloje Komisija nustatė du Turkijos AAF gamintojus – „Assan Aluminyum“ ir „Asaş Aluminyum“. „Assan Aluminyum“ 2019 finansiniais metais (kurie iš dalies sutapo su TL) veikė nuostolingai, o „Asaş Aluminyum“ pelno dydis 2019 m. buvo arti nuostolingumo ribos. Komisija šiuo klausimu pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (PBA) ir pelną“. Pelno, balansuojančio ties nuostolingumo riba, negalima laikyti pagrįstu, ypač atsižvelgiant į kitų Turkijos aliuminio pramonės bendrovių pasiektą pelno dydį (95). Todėl „Asaş Aluminyum“, kaip AAF gamintojo, duomenys preliminariai nebuvo laikomi tinkamu lyginamuoju dydžiu.

(183)

Nesant tinkamo lyginamojo dydžio, pagal kurį būtų galima nustatyti tiriamojo produkto pagrįstas PBA išlaidas ir pelną Turkijoje, Komisija darė preliminarią prielaidą, kad tokiomis aplinkybėmis galėtų būti tinkami naudoti panašaus produkto gamybos sektoriaus bendrovių duomenys. Konkrečiau Komisija manė, kad tiktų naudoti aliuminio ekstruzijų sektoriuje veikiančių Turkijos bendrovių duomenis. Komisija savo išvadą pagrindė žiniomis ir informacija, jau įgytomis kitame neseniai vykdytame antidempingo tyrime (96) tame pačiame (aliuminio) sektoriuje, susijusiame su panašiu produktu (aliuminio ekstruzijomis) ir panašiu laikotarpiu. Tai papildyta atlikus papildomus tyrimus.

(184)

Aliuminio ekstruzijos yra produktai, kurių žaliavų sudėtis panaši į AAF produktų. Kalbant apie gamybos procesą, aliuminis gali būti formuojamas į įvairius produktus ekstruzijos, valcavimo arba liejimo būdu. Ekstruzijos, kaip ir AAF , laikomos aliuminio pusgaminiais, todėl priskiriamos prie tos pačios bendrosios produktų kategorijos. Be to, ekstruzijas gaminančios bendrovės kai kuriais atvejais gamina ir kitus aliuminio produktus, įskaitant valcavimo produktus, tarp kurių yra ir AAF (išsamiau žr. 193 konstatuojamojoje dalyje). Tuo pagrindžiamas ekstruzijų gamintojų pasirinkimas pelnui ir PBA išlaidoms tipiškoje šalyje nustatyti.

(185)

Šioje byloje pirmiausia buvo nustatytas 2019 finansinių metų (kurie sudarė pusę tiriamojo laikotarpio) bendrovių duomenų prieinamumas. Prieinamų 2020 m. finansinių duomenų nebuvo. Tada buvo atrinktos bendrovės, kurios tuo finansiniu laikotarpiu veikė pelningai (97). Iš nustatytų bendrovių trijų bendrovių (98) pelningumo lygis pagal 2019 m. duomenis D&B duomenų bazėje buvo pripažintas pagrįstu.

(186)

Be to, remiantis papildomais Komisijos atliktais tyrimais, pažymima, kad „Asaş Aluminyum“ ( AAF gamintojas) ir dvi kitos bendrovės, nurodytos „Zhongji“ pastabose atsakant į pirmąjį pranešimą („P.M.S. Metal Profil Aluminyum Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“ ir „Cansan Aluminyum Profil Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“), be kitų aliuminio pusgaminių gamybos užsiima ir aliuminio ekstruzijų gamyba (99). Be to, „P.M.S. Metal“ ir „Cansan Aluminyum“ finansiniai duomenys yra laisvai prieinami D&B duomenų bazėje ir, kitaip nei „Asaş Aluminyum“, tos bendrovės taip pat pranešė apie 2019 m. gautą pagrįsto dydžio pelną. Todėl tos dvi bendrovės taip pat yra Komisijos šioje byloje laikomos tipiškais gamintojais Turkijoje (atrinktų bendrovių išsamų sąrašą žr. 223 konstatuojamojoje dalyje).

(187)

Atsakydami į antrąjį pranešimą visi atrinkti eksportuojantys gamintojai paprieštaravo ekstruzijos sektoriaus bendrovių PBA išlaidų ir pelno duomenų naudojimui ir paragino vietoj to naudoti atitinkamus Turkijos AAF gamintojų duomenis (naudojant faktinius ar koreguotus skaičius) arba kitų aliuminio produktų, tokių kaip aliuminio folija, gamintojų duomenis. Šios bendrovės teigė, kad ekstruzijos ir AAF nėra tos pačios bendrosios produktų kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus produktai ir kad šių dviejų rūšių produktų fizinės ar techninės charakteristikos, galutinio naudojimo būdai, gamybos procesai ir gamybos sąnaudos skiriasi.

(188)

Visų pirma primenama, kad Komisija siekia nustatyti faktinius, pagrįstus ir neiškraipytus pelno ir PBA išlaidų tipiškoje šalyje dydžius. Kaip išdėstyta antrajame pranešime, ieškodama tokių tinkamų lyginamųjų dydžių Komisija gali, jei būtina, nesant tipiško AAF gamintojo, atsižvelgti ir į gamintojus, gaminančius produktą, priklausantį tai pačiai bendrajai kategorijai ir (arba) tam pačiam sektoriui kaip ir tiriamasis produktas. Nors AAF ir aliuminio ekstruzijų tam tikros savybės, galutinio naudojimo būdai, gamybos procesai ir gamybos sąnaudos gali nebūti visiškai vienodi, šioje byloje nagrinėjamu atveju šių aspektų negalima laikyti turinčiais lemiamą reikšmę. Kartu su 184 konstatuojamojoje dalyje jau nurodytomis priežastimis svarbu tai, kad aliuminio ekstruzijų pramonė priskiriama prie tos pačios ekonominės veiklos ir pramonės bendrosios kategorijos, kaip ir AAF gamyba, pagal Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinį klasifikatorių (100).

(189)

Atitinkama suinteresuotoji šalis dėl savo teiginio, kad Komisija turėtų naudoti kitų aliuminio produktų, t. y. aliuminio folijos (kitos nei AAF ), gamintojų duomenis, nepaaiškino, kodėl šis produktas ir jo savybės bei naudojimo būdai yra tinkamesni nei aliuminio ekstruzijos ir kaip jie gali būti su ja palyginami. Be to, eksportuojantys gamintojai aliuminio folijos gamintojams nepasiūlė turimų galimos tipiškos šalies finansinių ir pagrįsto pelno duomenų. Bet kokiu atveju, kaip toliau nurodyta 190 konstatuojamojoje dalyje, preliminariai šiame tyrime naudotos bendrovės yra tipiškos platesnės aliuminio produktų grupės, įskaitant valcavimo produktus, bendrovės.

(190)

Antra, bendrovės, kurios laikomos tinkamomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, dažnai gamina daugiau kaip vieną produktą. Taip pat įprasta, kad tipiškos šalies tinkamų bendrovių viešai skelbiamų finansinių duomenų išsamumo lygis nėra pakankamas detalesnei PBA ir pelno analizei atlikti atskirų produktų lygmeniu. Panašiai ir šiuo atveju nustatytų ekstruzijų gamintojų finansiniai duomenys yra prieinami tik agreguotu lygiu D&B duomenų bazėje, o kai kurie iš tų ekstruzijų gamintojų gamina ir kitus aliuminio pusgaminius, kaip pirmiau nurodyta 186 konstatuojamojoje dalyje. Taigi, prieinami aliuminio ekstruzijas gaminančių bendrovių finansiniai duomenys parodo padėtį ne tik ekstruzijų rinkoje siaurąja prasme, bet ir platesnės produktų grupės, apimančios valcavimo produktus, rinkoje. Todėl prašymas naudoti alternatyvius finansinius duomenis buvo atmestas.

(191)

Be to, visi atrinkti eksportuojantys gamintojai paprieštaravo tam, kad Komisija neatsižvelgė į „Asaş Aluminyum“ ( AAF gamintoją) dėl per mažo pelno ir kartu laikė visas pelningai veikiančias aliuminio ekstruzijų gamybos bendroves galimai tipiškomis gamintojomis, nepriklausomai nuo jų individualaus pelno dydžio. „Zhongji“ taip pat tvirtino, kad „Asaş Aluminyum“ pelningumo lygis AAF pramonėje nėra nepagrįstas.

(192)

Komisija pažymėjo, kad, siekiant nustatyti pagrįstą PBA išlaidų ir pelno dydį, naudoti pagrįsto pelningumo (veikiančių ne nuostolingai ir ne ties nuostolingumo riba) bendrovių grupės sujungtus ir svertinius finansinius duomenis yra tinkamiau negu analizuoti vieno gamintojo veiklos rezultatus. Kaip išdėstyta 177 konstatuojamojoje dalyje ir pranešimuose, pateiktuose šioje byloje, šiuo atveju pelno, esančio arti nuostolingumo ribos, remiantis tik vienos bendrovės duomenimis, negalima laikyti pagrįstu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(193)

„Zhongji“ taip pat tvirtino, kad Komisijos išvadas dėl naudotinų tipiškų gamintojų finansinių duomenų būtina peržiūrėti, kai taps prieinami 2020 m. duomenys. „Zhongji“ teigimu, COVID-19 pandemija iš esmės nepaveikė Kinijos ir kitų galimų tipiškų šalių gamintojų 2019 m. duomenų, tačiau labai paveikė 2020 m. duomenis.

(194)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad, pirma, COVID-19 pandemija buvo paskelbta tik 2020 m. kovo mėn. (101), taigi su ja sutapo tik ketvirtadalis TL. Antra, TL apėmė laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn. ir tai reiškia, kad 2019 m. ir 2020 m. duomenys yra vienodai svarbūs Komisijos vertinimui. Bet kokiu atveju Komisija nenustatė jokių prieinamų 2020 m. finansinių duomenų, kurie būtų svarbūs šiai bylai. Be to, „Zhongji“ teiginys dėl COVID-19 pandemijos poveikio gamintojams yra nepagrįstas ir, atsižvelgiant į atrinktų eksportuojančių gamintojų veiklos rezultatus per TL, palyginti su 2019 m., atrodo neįtikinamas.

(195)

Daroma išvada, kad yra prieinami finansiniai duomenys apie tipinius aliuminio ekstruzijų gamintojus, kurie laikomi atspindinčiais esamą padėtį ir pelno dydžius aliuminio pusgaminių (įskaitant AAF ) segmente, ir šie duomenys laikomi tinkamais normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

3.4.4.   Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(196)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad šiuo tyrimo etapu tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.4.5.   Išvada

(197)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą analizę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija ketina (kaip numatyta antrajame pranešime) naudoti Turkiją kaip tinkamą tipišką šalį ir naudoti 223 konstatuojamojoje dalyje išvardytų aliuminio ekstruzijų gamintojų finansinius duomenis.

3.5.   Šaltiniai gamybos veiksnių neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti

(198)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita susijusia byloje turima informacija, Komisija pirmajame pranešime sudarė gamybos veiksnių, pvz., medžiagų, energijos ir darbo, tiriamajam produktui gaminti, pradinį sąrašą.

(199)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija taip pat nustatė šaltinius neiškraipytoms kainoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti. Pagrindinis Komisijos pasiūlytas šaltinis buvo Pasaulio prekybos atlasas (toliau – GTA). Galiausiai Komisija nustatė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie pirmajame pranešime, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(200)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno pirmajame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes. Vėliau antrajame pranešime Komisija, remdamasi gautomis suinteresuotųjų šalių pastabomis, atnaujino informaciją apie kai kuriuos gamybos veiksnius.

(201)

Komisija taip pat nustatė, kad į kai kuriuos gamybos veiksnius, iš pradžių išvardytus pranešimuose, neturi būti atsižvelgiama skaičiuojant normaliąją vertę, nes jokie iš atrinktų eksportuojančių gamintojų jų faktiškai nenaudoja AAF gamybos procese (taip pat žr. išsamesnę informaciją 230–231 konstatuojamosiose dalyse).

(202)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo nustatyti šie su Turkija susiję gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti:

2 lentelė

AAF gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

Prekės kodas

Neiškraipyta vertė

Matavimo vienetas

Žaliavos

Aliuminio luitai

7601 10

12,73

CNY/kg

Aliuminio plokštės

7601 20 20

13,91

CNY/kg

Aliuminio folijos ruošiniai

7606 12 92

26,06

CNY/kg

Valcavimo alyva (vaitspiritas)

2710 12 21

5,92

CNY/kg

Valcavimo alyvos priedai

2710 12 21

5,92

CNY/kg

Aliuminio laužas

7602 00 19

11,01

CNY/kg

Darbas

Darbo sąnaudos gamybos sektoriuje

NACE C.24

59,97

CNY/val.

Energija

Elektros energija

Turkijos statistikos institutas suvartojimo intervalas 70 000 MWh < suvartojimas < 150 000  MWh

0,51

CNY/KWh

Elektros energija

Turkijos statistikos institutas: suvartojimo intervalas 150 000  MWh < suvartojimas

0,48

CNY/KWh

3.5.1.   Gamybos procese naudotos žaliavos

(203)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą Komisija kaip pagrindą naudojo vidutinę svertinę importo kainą (CIF) importuojant į tipišką šalį, kaip nurodyta GTA, iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir šalių, kurios nėra PPO narės ir kurios išvardytos Reglamento (ES) 2015/755 I priede. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos, nes padarė išvadą, kad naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų netinka dėl esamų didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą (žr. 3.3.1 skirsnį). Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai darė poveikį eksportui. Vidutinė svertinė importo kaina, kai tinka, buvo pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į importo muitus.

(204)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo sąnaudas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti žaliavų, pristatytų į bendrovės gamyklą, neiškraipytas vežimo sąnaudas.

(205)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė labai mažą visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi tam naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija šiuos gamybos veiksnius laikė vartojimo prekėmis, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje.

(206)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Zhongji“ teigė, kad duomenų bazės, kuriomis rėmėsi Komisija (konkrečiai GTA ir D&B), nėra visuotinai prieinamos ir yra prieinamos tik registruotiems naudotojams, ir kad be registracijos šalys negali tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Be to, „Zhongji“ išreiškė susirūpinimą dėl į D&B duomenų bazę įtrauktų duomenų patikimumo, nurodydama aptiktus į duomenų bazę įtrauktų „Zhongji“ asocijuotosios bendrovės Honkonge duomenų netikslumus. Galiausiai „Zhongji“ tvirtino, kad Komisija antrajame pranešime neatskleidė atnaujintų numatomų naudoti verčių dėl kiekvieno gamybos veiksnio, taip pat pirminių šaltinio duomenų, kuriais remtasi, ir atliktų skaičiavimų.

(207)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį duomenys turi būti ne „viešai prieinami“, o laisvai „prieinami“. Komisija pažymėjo, kad sąvoka „viešai prieinama“ reiškia, kad tai yra prieinama plačiajai visuomenei, o sąvoka „laisvai prieinama“ reiškia, kad tai yra prieinama visiems, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, kaip antai mokesčio mokėjimas. Antra, D&B duomenų bazė yra visapusiškas ir plačiai naudojamas bei pripažintas verslo žinynas, Komisijos įprastai naudotas gamintojams galimose tipiškose šalyse nustatyti. Bet kokie galimi į duomenų bazę įtrauktų „Zhongji“ asocijuotosios bendrovės Honkonge duomenų netikslumai nebuvo patvirtinti įrodymais. Šios bendrovės duomenų įrašų net nėra D&B duomenų bazėje (102), be to, „Zhongji“ pateiktoje ištraukoje parodyti ne faktiniai, o modeliuoti pajamų dydžiai. Bet kokiu atveju, tariami netikslumai negalėtų pakenkti Komisijos šioje byloje naudojamų duomenų patikimumui, nes „Zhongji“ asocijuotosios bendrovės Honkonge duomenys niekaip nenaudoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tikslais. Trečia, visa susijusi informacija, naudota eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti, įskaitant visus pagrindinius duomenis ir išsamius skaičiavimus, buvo gamintojams prieinama bendruosiuose ar konkrečių bendrovių atskleistuose duomenyse, todėl tos bendrovės galėjo tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(208)

Atsakydamos į antrąjį pranešimą „Donghai“ ir „Zhongji“ pakartotinai paprieštaravo importo muito, mokamo tipiškoje šalyje už kiekvieną žaliavą, naudojamą skaičiuojant normaliąją vertę, įtraukimui. „Zhongji“ teigimu, į sąnaudas įtraukdama importo muitus Komisija iškraipo šių sąnaudų dydį ir nenustato neiškraipytų gamybos sąnaudų Kinijoje. „Zhongji“ taip pat tvirtino, kad atitinkamos sąnaudos Kinijoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį neapima importo muitų, nes gamybos ištekliai gaunami šalies viduje. Be to, „Donghai“ panašiai teigė, jog kadangi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį vertinimas dėl kiekvieno eksportuotojo ir gamintojo atliekamas atskirai, žaliavų, kurias Kinijos bendrovės pirko savo šalyje, importo muitų įtraukimas negali būti laikomas pagrįstu.

(209)

Pažymėtina, kad taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą tikslas yra nustatyti neiškraipytas gamybos išteklių kainas tipiškose rinkose. Tokiu atveju, kai nėra prieinamų duomenų apie vidaus rinkos kainas galimose tipiškose šalyse (kaip yra ir šiuo atveju), naudojami Komisijai laisvai prieinami duomenys apie importo kainas. Siekiant gauti pagrįstą pakaitinį dydį, rodantį neiškraipytą vidaus rinkos kainą pasirinktos tipiškos šalies vidaus rinkoje, nustatytas importo kainas reikia pakoreguoti pridedant atitinkamus importo muitus, nes jie taip pat daro įtaką faktinei kainai šalies rinkoje. Kaina be importo muitų neatitiktų tipiškoje šalyje esamos rinkos kainos. Be to, šis vertinimas buvo atliktas atskirai dėl kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo, nustatant jo atskirus dempingo skirtumus. Todėl šalių teiginiai turėjo būti atmesti.

(210)

Atsakydamos į antrąjį pranešimą „Donghai“ ir „Zhongji“ teigė, kad jų AAF gamybos proceso metu susidarančio aliuminio laužo grynumas prilygsta aliuminio luitų grynumui arba yra panašaus grynumo lygio ir kad tas laužas liejimo etapu naudotas taip pat kaip aliuminio luitai. Todėl, šių bendrovių teigimu, Komisijos pranešimuose nurodytas SS kodas (7602 00) ar net 8 skaitmenų kodas 7602 00 90 yra susijęs su kitu produktu, t. y. aliuminio laužu iš įvairių šaltinių, kurio grynumas yra mažesnis, skiriasi lydinio sudėtis ir kokybė neatitinka šiose bendrovėse realiai susidarančio laužo kokybės.

(211)

Pirma, Komisija, remdamasi per nuotolinį duomenų sutikrinimą „Donghai“ ir „Zhongji“ pateiktais įrodymais, pastebėjo, kad šių eksportuojančių gamintojų naudoto (ir parduoto) aliuminio laužo kaina nebuvo tokia pati kaip aliuminio luitų, o buvo sumažinta atsižvelgiant į jo rūšį, kad būtų matyti laužo grynumas. Todėl buvo patvirtinta, kad aliuminio luito kaina yra didesnė už susidarančio aliuminio laužo kainą.

(212)

Antra, Komisija nustatė, kad skiriasi atitinkamas prekės kodas pagal Turkijos nomenklatūrą: vadinamasis gamybos laužas, kurio 8 skaitmenų prekės kodas yra 7602 00 19, skiriamas nuo laužo, kurio 8 skaitmenų prekės kodas yra 7602 00 90. Remiantis Komisijos peržiūrėtais atitinkamais kodais ir šalių pateiktais argumentais, atrodo, kad prekės kodas 7602 00 19 geriau atitinka „Donghai“ ir „Zhongji“ suvartojamo ir gaminamo laužo rūšį. Todėl Komisija nusprendė kaip lyginamąjį dydį naudoti importo kainą pagal prekės kodą 7602 00 19, o ne importo kainą už luitą, kaip siūlė atitinkamos bendrovės.

(213)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Zhongji“ teigė, kad rėmimasis Turkijos GTA importo duomenimis, naudojant folijos ruošinio 8 skaitmenų prekės kodą (7606 12 92), nėra tipiškas ir neatitinka „Zhongji“ folijų ruošiniams tenkančių sąnaudų. Konkrečiau „Zhongji“ teigė, kad Turkijos GTA kainos yra didesnės negu kainos Sąjungoje. Be to, šios bendrovės teigimu, importo duomenys pagal prekės kodą 7606 12 92 taip pat apima orlaivių dalims gaminti ir automobilių pramonėje naudojamų folijos ruošinių importą ir tai, kaip ji tvirtina, reikšmingai padidina kainas. „Zhongji“ taip pat teigė, kad pagal GTA duomenis neskiriamos lydinių rūšys. „Zhongji“ savo folijos ruošiniams naudoja tik tam tikrų pigesnių rūšių lydinius, o GTA duomenys, kuriais remiasi Komisija, apima visus lydinius. Todėl „Zhongji“ paprašė, kad GTA duomenys būtų pakoreguoti remiantis konkretaus lydinio, chemine ir metalų sudėtimi atitinkančio „Zhongji“ naudojamas lydinių rūšis, kaina CRU ataskaitoje (103). „Zhongji“ tvirtino, kad skunde taip pat remtasi CRU duomenimis, konkrečiai dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies. „Donghai“ pateikė panašų teiginį, kad labiau tinka naudoti CRU duomenis, nes taip galima skirstyti produktus pagal konkrečias lydinių rūšis. Galiausiai „Zhongji“ tvirtino, kad pagal kelis į GTA įtrauktus importo sandorius dėl folijos ruošinių importo buvo nurodytos neįprastai didelės vieneto kainos ir jų įtraukti nereikėtų.

(214)

Iš pradžių primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį Komisija siekė nustatyti atitinkamas gamybos sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies, arba, jei būtų manoma, kad tai yra tinkama, pagal neiškraipytas tarptautines kainas, sąnaudas ar lyginamuosius dydžius (104).

(215)

Šiuo atveju importo į Turkiją kainos yra prieinamos GTA duomenų bazėje (105). Folijos ruošinių duomenys GTA pateikti 8 skaitmenų kodo lygiu, todėl Komisija galėjo konkrečiai gauti tokio storio, kokį naudoja AAF gamintojai (mažesnis nei 3 mm storis), folijos ruošinių importo duomenis. Atitinkamas 8 skaitmenų kodas taip pat neapima didesnio storio folijos ruošinių ir folijos, kurios galutinio naudojimo paskirtis kitokia, kaip antai gėrimų skardinių skardos ar dengtos folijos ruošinių. Taigi, GTA duomenys 8 skaitmenų kodo lygiu ne tik apima visas AAF gaminti naudojamų folijos ruošinių rūšis, bet ir neapima nemažai kitoms reikmėms naudojamų folijos ruošinių rūšių. Todėl tokie duomenys yra tinkami naudoti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(216)

Be to, priešingai GTA duomenims, kurie patikimai apima AAF gamintojų naudojamus folijos ruošinius, iš CRU ataskaitos gauti duomenys dėl tam tikrų jų savybių yra mažiau tinkami naudoti. Pirma, CRU duomenys, kuriais remiasi „Donghai“ ir „Zhongji“, apima tik folijos ruošinių, pagamintų iš konkrečios rūšies (1050) lydinio, kainas. Kita vertus, atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojo ne tik įvairius 1xxx serijos lydinius, bet ir nemažais kiekiais 8xxx serijos lydinius, kurie, kaip žinoma, yra aukštesnės kokybės (tai patvirtinta ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą su „Zhongji“), todėl brangesni negu 1xxx serijos lydiniai. Todėl 1050 rūšies lydinio kainos negalima laikyti atitinkančia AAF gamintojų gamybos procese faktiškai naudojamų folijos ruošinių kainas. Be to, šalių pasiūlytos CRU kainos buvo susijusios su kainomis keliose Sąjungos valstybėse narėse (Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje) ir Jungtinėje Karalystėje ir todėl neatitiko padėties tipiškoje panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalyje, taip pat neatitiko tarptautinių lyginamųjų dydžių. Be to, nors skunde buvo naudojami CRU duomenys, tai buvo daroma siekiant nustatyti AAF gamybos pajėgumus ir suvartojimą Turkijoje, o ne nustatyti gamybos veiksnių lyginamąsias vertes.

(217)

Galiausiai Komisija atsižvelgė į prieinamus bendrus visų folijos ruošinių importo duomenis. Vidutinės kainos naudojimas mažina bet kokių galimai neįprastų kainų ties intervalo apatine ir viršutine ribomis poveikį ir kartu atspindi naudojamų įvairios kokybės žaliavų (šiuo atveju, pvz., 1xxx ir 8xxx serijų lydinių rūšių) derinį atitinkamoje tipiškoje rinkoje.

3.5.2.   Darbas

(218)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų lyginamąjį dydį Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (106). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Lyginamąjį dydį Komisija nustatė remdamasi ekonominės veiklos, kurios kodas yra C.24 (Pagrindinių metalų gamyba), 2016 m. valandinėmis darbo sąnaudomis (107). Gautos vertės buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą šalies vidaus gamintojų kainų indeksą (108), kad atspindėtų sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu.

(219)

Dėl naudojamo darbo sąnaudų lyginamojo dydžio „Donghai“ ir „Zhongji“ teigė, kad AAF gamyba yra artimesnė veiklai pagal 25 kodą (Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba), konkrečiai 25.50 klasei (Metalo kalimas, presavimas, štampavimas ir profiliavimas; miltelių metalurgija) arba 25.92 klasei (Lengvųjų metalų taros gamyba), o ne veiklai pagal C.24 kodą. Be to, „Zhongji“ teigė, kad kai kurie iš Sąjungos gamintojų („Amcor“ ir „Carcano Antonio“) yra priskiriami prie NACE 25.92 klasės.

(220)

Komisija pažymėjo, kad pagal Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinį klasifikatorių (kuris atitinka tarptautinę, JT klasifikaciją) aliuminio gamyba patenka į 24 skyrių, konkrečiau į 24.4 grupę (Pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų gamyba) ir 24.42 klasę (109). Ta klasė apima aliuminio gamybą, įskaitant aliuminio pusgaminių gamybos ir aliuminio vyniojamosios folijos gamybos veiklą. Tai, kad kai kurie AAF gamintojai galėtų būti priskiriami prie kitos NACE klasės (pvz., 25.92), paprasčiausiai reiškia, kad tos bendrovės, be kitų produktų, gamina ir metalines pakuotes, kurios nelaikomos AAF . Todėl Komisija toliau laikėsi savo pozicijos, kad ji teisingai nustatė lyginamąjį dydį kaip pagrindą naudodama C.24 (pagrindinių metalų gamyba) ekonominės veiklos darbo sąnaudas, ir atitinkamų šalių teiginiai turėjo būti atmesti.

3.5.3.   Elektros energija

(221)

Lyginamajai elektros energijos kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas elektros energijos kainas Turkijos bendrovėms (pramoniniams naudotojams) (110). Lyginamasis dydis nustatytas remiantis 2020 m. rugsėjo 23 d. paskelbta elektros energijos kaina. Nurodyta kaina yra 2019 m. antrojo pusmečio ir 2020 m. pirmojo pusmečio vidurkis. Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros energijos kainų duomenis, t. y. atitinkamai 70 000 ≤ T < 150 000 MWh ir >150 000 MWh. Komisija naudojo grynąsias kainas (be PVM).

3.5.4.   PBA išlaidos ir pelnas

(222)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(223)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo penkių Turkijos bendrovių, kurios, kaip nustatyta, gamina (kartu su kitais aliuminio pusgaminiais) panašų produktą, t. y. aliuminio ekstruzijų produktus, kaip paaiškinta 190–196 konstatuojamosiose dalyse, PBA išlaidas ir pelną. Kaip išdėstyta tose konstatuojamosiose dalyse, Komisija naudojo skaičius pagal 2019 m. finansinius duomenis, nes tai buvo naujausi prieinami duomenys, be to, to laikotarpio pusmetis sutapo su TL. Naudoti šių penkių bendrovių duomenys:

(1)

„Eksal Aluminyum Kalip Sanayi Ve Ticaret Limited Sirketi“,

(2)

„Okyanus Aluminyum Sanayi Ticaret Anonim Sirketi“,

(3)

„Cuhadaroglu Metal Sanayi Ve Pazarlama Anonim Sirketi“,

(4)

„P.M.S. Metal Profil Aluminyum Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“,

(5)

„Cansan Aluminyum Profil Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“,

3.6.   Normaliosios vertės skaičiavimas

(224)

Remdamasi aprašytomis neiškraipytomis kainomis ir lyginamaisiais dydžiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(225)

Siekdama nustatyti neiškraipytas kiekvieno nagrinėjamąjį produktą gaminančio ir eksportuojančio juridinio subjekto gamybos sąnaudas, Komisija pakeitė kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius, pirktus tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių šalių, 2 lentelėje nurodytais gamybos veiksniais.

(226)

Pirma, Komisija neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas nustatė remdamasi kiekvienos bendrovės įsigytais gamybos veiksniais. Tada neiškraipytas vieneto sąnaudas ji pridėjo prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Komisija sumažino gamybos sąnaudas atimdama neiškraipytas gamybos procese panaudotų šalutinių produktų sąnaudas.

(227)

Antra, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 205 konstatuojamojoje dalyje nurodytų vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(228)

Galiausiai Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, nustatytus remiantis penkiomis Turkijos bendrovėmis (žr. 223 konstatuojamąją dalį). Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų bendrų produkto gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 8,7 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie bendrų neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 7,5 %.

(229)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(230)

„Donghai“ teigė, kad jos AAF gaminančio subjekto duomenys turėtų būti bendrinami su kitų tos pačios įmonių grupės („Nanshan Group“) duomenimis konsoliduotai apskaičiuojant normaliąją vertę, t. y. Komisija lyginamosiomis kainomis turėtų keisti tik gamybos veiksnių, kuriuos „Nanshan Group“ pirko gamybos proceso pradžioje iš nesusijusios šalies, kainas. „Donghai“ šiame kontekste nurodė Komisijos praktiką, susijusią su „vieno ekonominio vieneto“ koncepcijos taikymu nustatant eksporto kainą. „Zhongji“ panašiai teigė, kad jos AAF gaminantis subjektas gauna didžiąją folijos ruošinių dalį iš asocijuotųjų bendrovių ir kad Komisija turėtų atsižvelgti į šių asocijuotųjų bendrovių sąnaudų (folijos ruošinių gamybos) komponentus skaičiuojant „Zhongji“ gaminančiojo subjekto normaliąją vertę. Pasak „Zhongji“, turėtų būti deramai atsižvelgta į faktą, kad „Zhongji“ gaminantysis subjektas priklauso integruotai įmonių grupei ir gauna žaliavas iš susijusių subjektų, ir tai turėtų būti vertinama skirtingai nuo scenarijaus, pagal kurį žaliavas tiekia nesusiję tiekėjai.

(231)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad „vieno ekonominio vieneto“ koncepcija taikoma eksporto arba vidaus rinkos kainai nustatyti tiek, kiek ji padeda nustatyti atitinkamą kainą nepriklausomiems pirkėjams, ir galimus tokių kainų koregavimus, kai prekyba šalies rinkoje ar eksportuojant vykdoma per susijusį prekiautoją. „Donghai“ ir „Zhongji“ iškeltas klausimas, priešingai, yra susijęs su gaminančiųjų subjektų gamybos procesu ir atitinkamais gamybos ištekliais, naudojamais gaminant nagrinėjamąjį produktą. Šiuo atžvilgiu Komisija nuosekliai laikosi praktikos (taip pat ir šioje byloje) apskaičiuoti kiekvieno atskiro eksportuojančio gamybos subjekto normaliąją vertę remiantis konkrečiu gamybos procesu ir naudojamais gamybos ištekliais, įsigytais kiekvieno juridinio subjekto, gaminančio atitinkamą produktą. Jeigu, kaip prašoma, gamybos procesas būtų nustatomas konsoliduotai ir naudojant asocijuotųjų gamintojų, gaminančių kitus pirminės grandies produktus nei AAF , gamybos veiksnius, nebūtų atskleista reali AAF gaminančių subjektų pramoninė ir ekonominė padėtis, nes būtų nepagrįstai daroma prielaida, kad susijusių bendrovių grupė yra vienas integruotas gamybos subjektas. Todėl „Donghai“ ir „Zhongji“ teiginiai atmesti.

3.7.   Eksporto kaina

(232)

Pirmasis iš atrinktų eksportuojančių gamintojų, „Donghai“, nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per Kinijoje įsikūrusią susijusią bendrovę, o eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(233)

Be to, „Donghai“ nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą taip pat pardavė per papildomą susijusią bendrovę, įsisteigusią Sąjungoje, veikiančią kaip importuotojas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį šio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Sąjungos pasienyje, buvo atlikti koregavimai, susiję su visomis sąnaudomis, patirtomis nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir pelną.

(234)

Antroji atrinkta bendrovė, „Zhongji“, eksportavo nagrinėjamuosius produktus tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, taip pat per susijusią Honkonge įsikūrusią bendrovę. „Zhongji“ eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(235)

Ir, galiausiai, trečiasis atrinktas gamintojas „Xiamen“ eksportavo nagrinėjamąjį produktą per susijusią bendrovę, įsikūrusią Honkonge, ir, nedideliais kiekiais, tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. „Xiamen“ eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

3.8.   Palyginimas

(236)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(237)

Siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Eksporto kaina koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, komisinius, suteiktas nuolaidas, kredito ir bankų mokesčius, metų pabaigos nuolaidas ir muitus.

(238)

Visas „Donghai“ nagrinėjamojo produkto pardavimas eksportui buvo vykdomas per susijusią vidaus prekybos bendrovę Kinijoje, kuri AAF pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje arba per susijusią prekybos bendrovę Vokietijoje. „Donghai“ teigimu, ši vidaus prekybos bendrovė veikė kaip gamybos bendrovių vidaus pardavimo padalinys. Remdamasi turimų įrodymų vertinimu, Komisija preliminariai sutiko su šiuo teiginiu ir neatliko jokio koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl tos vidaus prekybos bendrovės.

(239)

Be to, per tiriamąjį laikotarpį ir „Zhongji“, ir „Xiamen“ eksportavo AAF į Sąjungą per susijusius prekiautojus, įsisteigusius už Sąjungos ribų, Honkonge. Komisija nustatė, kad šių prekiautojų funkcijos buvo panašios į agento, nes jie gavo antkainį už savo paslaugas.

(240)

Šiomis aplinkybėmis „Xiamen“ paprašė Honkonge įsikūrusiam jo prekiautojui taikyti „vieno ekonominio vieneto“ statusą. Ji pažymėjo, kad: i) „Xiamen“ prekiautojas nebuvo įsikūręs gamintojų patalpose ar netoli jų, o jo apskaitos įrašai buvo saugomi jo paties patalpose; ii) kartu su savo prekybos veikla šis prekiautojas taip pat veikia kaip perkantysis subjektas, šiai įmonių grupei perkantis tam tikras papildomas medžiagas, be to, jis atlieka apsidraudimo ir finansines operacijas kaip grupės kontroliuojančioji bendrovė; iii) remiantis patikrinta pelno ir nuostolių ataskaita, susijusio prekiautojo pelnas padengia jo biuro išlaidas; iv) šis prekiautojas prisiėmė pirkėjų įsipareigojimų neįvykdymo riziką; v) šis prekiautojas mokėjo jūrų frachtą ir banko mokesčius už nagrinėjamojo produkto pardavimą eksportui į Sąjungą; vi) ne visos „Xiamen“ pagamintos prekės yra parduodamos per šį susijusį prekiautoją – apie [20–30 %] nagrinėjamojo produkto pardavimo į ES ir 100 % kitų produktų pardavimo į ES ir į kitas trečiąsias šalis „Xiamen“ vykdo tiesiogiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Xiamen“ argumentą reikėjo atmesti.

(241)

Todėl buvo atliktas koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą dėl pardavimo per susijusias „Xiamen“ ir „Zhongji“ prekybos bendroves. Analogiškai taikant 2 straipsnio 9 dalį, atliktas koregavimas buvo atitinkamų prekybos bendrovių PBA išlaidų ir sąlyginio pelno, nustatyto remiantis vienintelio šioje byloje bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo pelno dydžiu, atskaitymas.

3.9.   Dempingo skirtumai

(242)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina dempingo skirtumui apskaičiuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(243)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(244)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 69,6 % laikinasis dempingo skirtumas.

(245)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis nustatomas pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtį, išreikštą visos eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(246)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis laikomas aukštu, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 90 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu, kuris būtų lygus didžiausiam skirtumui, nustatytam dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų, konkrečiai „Donghai“. Taip nustatytas 98,9 % dempingo skirtumas.

(247)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Laikinasis dempingo skirtumas

Yantai Donghai Aluminum Foil Co., Ltd

98,9  %

Jiangsu Zhongji Lamination Materials Co., Ltd.

81,5  %

Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.

16,1  %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

69,6  %

Visos kitos bendrovės

98,9  %

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(248)

Kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, 2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis ir nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma. Todėl Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti atnaujintą informaciją ES 27 pagrindu. Todėl toliau pateikti rodikliai, taip pat priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai apskaičiuoti remiantis vien ES 27 duomenimis.

(249)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino vienuolika gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(250)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 209 000 tonų. Komisija nustatė šį dydį remdamasi visa prieinama informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai atrinktų Sąjungos gamintojų antidempingo klausimynų atsakymais ir neatrinktų Sąjungos gamintojų makroklausimyno atsakymais. Šie duomenys buvo sutikrinti su skunde pateiktais skaičiais tikrinant jų patikimumą ir išsamumą. Kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 50 % visos panašaus produkto gamybos Sąjungoje.

4.2.   Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(251)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(252)

Tai darydama ir siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su AAF susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(253)

Komisija nustatė, kad visų Sąjungos gamintojų produkcijos tam tikra dalis buvo skirta uždarajai rinkai, kaip matyti iš 3 lentelės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka padidėjo, tačiau išliko palyginti nedidelė, apie 15 % suvartojimo per TL. Tačiau Komisija šiuo tyrimo etapu neturi įtikinamų įrodymų dėl to, ar bendrovės, naudojančios AAF galutinės grandies gamybai, gali laisvai pasirinkti tiekėją, ar ne, nes informacija apie pardavimą uždarojoje rinkoje ir gamybą uždarajam naudojimui yra pagrįsta iš neatrinktų bendrovių gautais duomenimis. Komisija preliminariai manė, kad tarp jų gali būti konkurencija, ir todėl visos rinkos dalys apskaičiuotos remiantis bendru ES suvartojimu. Šiuo etapu tai yra konservatyviausias metodas, ir bet kokiu atveju tai nekeičia išvadų dėl žalos.

(254)

Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi vien atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą.

(255)

Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį naudojimą Sąjungos pramonėje. Tai apima: gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, atlyginimus ir pajėgumą padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje.

4.3.   Sąjungos suvartojimas

(256)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi Sąjungos gamintojų atsakymais į antidempingo klausimyną ir makroklausimyną, taip pat importu pagal Eurostato duomenis.

(257)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Bendras Sąjungos suvartojimas

201 282

201 696

191 085

189 149

Indeksas

100

100

95

94

Uždaroji rinka

27 209

27 340

28 727

29 128

Indeksas

100

100

106

107

Atviroji rinka

174 073

174 356

162 358

160 021

Indeksas

100

100

93

92

Šaltinis – atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai, taip pat Eurostatas.

(258)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas pirma nežymiai padidėjo (mažiau nei 1 %) 2018 m., tada sumažėjo 5 % per 2019 m. ir dar 1 % per TL. Taigi, per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo 6 %. Šį sumažėjimą bent iš dalies lėmė ES 2019 m. paskelbtos bendrosios gairės dėl žiedinės ekonomikos, įskaitant tikslus dėl tokių pagrindinių medžiagų kaip aliuminis, plienas, stiklas ir kt., perdirbamumo. Ypač daug dėmesio skiriama laminatams, kuriems naudojamos mažo storio folijos kartu su kitomis pagrindinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikinės plėvelės, popierius ir kt., nes juos sunku perdirbti naudojant turimas technologijas. Tai neigiamai paveikė plonos aliuminio folijos paklausą.

(259)

Atrodo, kad COVID-19 pandemija vartojimo nepaveikė. Pagal Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją maisto produktų atsargų kaupimas pandemijos pradžioje iš tiesų padidino suvartojimą, tačiau vėliau šie produktai buvo vartojami per vėlesnius mėnesius ir tai šiek tiek sumažino maisto pakuočių pardavimą.

4.4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(260)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi dviem TARIC kodais (111), gautais iš Eurostato duomenų bazės. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, palyginti su bendru Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 3 lentelėje.

(261)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (tonomis)

36 660

42 343

46 595

44 276

Indeksas

100

115

127

121

Rinkos dalis

18  %

21  %

24  %

23  %

Indeksas

100

115

134

129

Šaltinis – Eurostatas.

(262)

Importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 21 %, o jo rinkos dalis padidėjo 5 procentiniais punktais ir per TL pasiekė 23 %. Prieš pandemiją, t. y. 2019 m., importo iš Kinijos rinkos dalis siekė net 24 %.

4.4.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas

(263)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, naudodama 260 konstatuojamojoje dalyje nurodytus TARIC kodus.

(264)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Importo kaina

2 869

2 893

2 801

2 782

Indeksas

100

101

98

97

Šaltinis – Eurostatas.

(265)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 % nuo 2 869 EUR/t iki 2 782 EUR/t. Kaip parodyta 9 lentelėje, šios kainos tebebuvo gerokai mažesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas ir gamybos sąnaudas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(266)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

—

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, taip pat

—

atitinkamas iš atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(267)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 3,9–14,2 %. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinis kainų mažinimas buvo 10,8 %.

4.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.5.1.   Bendrosios pastabos

(268)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(269)

Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(270)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi atrinktų gamintojų antidempingo klausimyno atsakymuose, taip pat neatrinktų gamintojų makroklausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, sutikrintais su skunde pateiktais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(271)

Makroekonominiai rodikliai yra gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(272)

Mikroekonominiai rodikliai yra vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.5.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.5.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(273)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Gamybos apimtis (tonomis)

240 005

240 349

212 713

208 976

Indeksas

100

100

89

87

Gamybos pajėgumai (tonomis)

296 161

283 091

281 091

278 319

Indeksas

100

96

95

94

Pajėgumų naudojimas

81  %

85  %

76  %

75  %

Indeksas

100

105

93

93

Šaltinis – atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(274)

Gamybos apimtis beveik nepakito nuo 2017 iki 2018 m., o vėliau sumažėjo 2019 m. ir dar labiau sumažėjo per TL. Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendra gamybos apimtis sumažėjo 13 %. Atsižvelgiant į padėtį atvirojoje rinkoje ir mažėjantį pardavimą (žr. 7 lentelę), siekdami palaikyti gamybą ir sumažinti pastoviąsias išlaidas, Sąjungos gamintojai padidino savo pardavimą uždarojoje rinkoje (žr. 7 lentelę), taip pat savo pardavimą eksportui (žr. 14 lentelę). Tačiau gamybos apimtis vis vien mažėjo, nepaisant šių pastangų.

(275)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažinti 6 %. Tai buvo apgalvotas atsakas siekiant riboti žalą dėl pardavimo atvirojoje rinkoje mažėjimo, kuris lėmė ir gamybos sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kadangi gamyba sumažėjo labiau nei gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 % ir per TL pasiekė 75 %.

4.5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(276)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Bendra pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

148 840

144 726

130 060

132 227

Indeksas

100

97

87

89

Rinkos dalis

74  %

72  %

68  %

70  %

Indeksas

100

97

92

95

Pardavimas uždarojoje rinkoje (tonomis)

22 378

22 392

23 972

25 106

Indeksas

100

100

107

112

Pardavimo uždarojoje rinkoje rinkos dalis

11  %

11  %

13  %

13  %

Indeksas

100

100

113

119

Pardavimas atvirojoje rinkoje (tonomis)

126 462

122 334

106 087

107 120

Indeksas

100

97

84

85

Pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis

63  %

61  %

56  %

57  %

Indeksas

100

97

88

90

Šaltinis – atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(277)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pardavimas ES sumažėjo (-11 %). Sumažėjimas buvo didžiausias nuo 2018 m. iki 2019 m. (-10 %), po to įvyko nedidelis padidėjimas (2 %) tuo laiku, kai pasaulio tiekimo grandines sutrikdė COVID-19 pandemijos protrūkis KLR.

(278)

Kaip minėta 253 konstatuojamojoje dalyje, dalis visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajai rinkai. Ta dalis sudarė 15 % Sąjungos suvartojimo per TL ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %. Augimas vyko daugiausia 2018–2019 m. ir per TL.

(279)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendras Sąjungos pramonės pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 15 %. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis sumažėjo nuo 63 % 2017 m. iki 57 % tiriamuoju laikotarpiu. 2018–2019 m. ji sumažėjo 5 procentiniais punktais, o tada iki TL pabaigos padidėjo 1 procentiniu punktu.

4.5.2.3.   Augimas

(280)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė prarado ne tik dalį pardavimo apimties ES, bet ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 4.5.2.2 skirsnyje.

4.5.2.4.   Užimtumas ir našumas

(281)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Darbuotojų skaičius

2 220

2 151

2 072

2 003

Indeksas

100

97

93

90

Našumas (tonomis etato ekvivalentui)

108

112

103

104

Indeksas

100

103

95

97

Šaltinis – atrinkti ir neatrinkti Sąjungos gamintojai.

(282)

Užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 %, nes Sąjungos pramonė bandė užtikrinti savo tvarumą, kad jis atitiktų paklausą vidaus rinkoje.

(283)

Todėl jos našumas 2018 m. pirmiausia padidėjo nuo 108 iki 112 tonų etato ekvivalentui, o sumažėjus gamybos apimčiai – sumažėjo. Taigi, bendras našumas sumažėjo 3 %. Taip yra todėl, kad 2018 m. užimtumas buvo sumažėjęs, o gamyba tuo pat metu liko palyginti stabili. Tačiau nuo 2019 m. iki TL pabaigos dėl mažesnio pardavimo gamyba mažėjo greičiau nei užimtumas, ir tai lėmė atitinkamą našumo sumažėjimą.

4.5.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(284)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(285)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(286)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje (EUR/t)

3 396

3 557

3 408

3 359

Indeksas

100

105

100

99

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

3 423

3 642

3 733

3 687

Indeksas

100

106

109

108

Šaltinis – atrinkti Sąjungos gamintojai.

(287)

Pardavimo kainos atvirojoje rinkoje pirmiausia 2018 m. padidėjo nuo 3 396 iki 3 557 EUR/t. Tada 2019 m. jos sumažėjo iki 3 408, o tiriamuoju laikotarpiu dar labiau sumažėjo iki 3 359 EUR/t.

(288)

Atrinktų gamintojų gamybos vieneto sąnaudos 2018 m. padidėjo 6 % nuo 3 423 EUR/t, o 2019 m. padidėjo dar 3 % ir pasiekė 3 733 EUR/t. Šis dydis liko iš esmės nepakitęs per TL. Vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų patyrė su restruktūrizavimu susijusių išlaidų (daugiausia išeitinės išmokos), kurios turėjo poveikį gamybos sąnaudoms per TL. Tačiau net jei nebūtų buvę šių išlaidų, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos vieneto sąnaudos būtų 3 % didesnės per TL negu 2017 m.

(289)

Bendrą gamybos vieneto sąnaudų padidėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia lėmė gamybos apimties sumažėjimas 13 % (atrinktų Sąjungos gamintojų – 15 %). Nepaisant išskirtinių restruktūrizavimo išlaidų, tai ypač aiškiai matoma 2019 m., kai tos išlaidos buvo nedidelės, tačiau atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sumažėjimas buvo labai didelis (-19 %). Vėliau visi atrinkti Sąjungos gamintojai pradėjo prisitaikyti, todėl pardavimo ir gamybos apimtis per TL šiek tiek padidėjo, taip pat dėl sumažėjusio importo iš KLR po pandemijos protrūkio. Šis kai kurių pastoviųjų išlaidų pašalinimas ir sumažinimas lėmė gamybos vieneto sąnaudų mažėjimą per TL (jeigu neatsižvelgiama į restruktūrizavimo išlaidas).

4.5.3.2.   Darbo sąnaudos

(290)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

75 686

80 542

74 897

94 489

Indeksas

100

106

99

125

Šaltinis – atrinkti Sąjungos gamintojai.

(291)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos 2018 m. padidėjo 6 %, vėliau per 2019 m. sumažėjo 7 %. Tada jos padidėjo 26 % per TL – prie to prisidėjo Sąjungos gamintojo patirtos restruktūrizavimo išlaidos. Jeigu nepaisoma šių išskirtinių išlaidų, atitinkamas dydis per TL yra [77 000–81 000], o tai yra [2–7] % padidėjimas nuo 2017 m.

4.5.3.3.   Atsargos

(292)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

8 745

8 598

6 664

7 491

Indeksas

100

98

76

86

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

7,9  %

7,9  %

7,3  %

8,2  %

Indeksas

100

99

92

103

Šaltinis – atrinkti Sąjungos gamintojai.

(293)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos buvo pagrįsto lygio. Kadangi AAF pramonė paprastai vykdo gamybą pagal užsakymą, šis rodiklis yra mažiau svarbus atliekant bendrą žalos analizę.

(294)

Gamybos procentine dalimi išreikštos laikotarpio pabaigos atsargos šiek tiek sumažėjo 2019 m. ir šiek tiek padidėjo per TL. Tačiau tai nėra išskirtiniai atsargų pokyčiai.

4.5.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(295)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

–1,9  %

–1,0  %

–8,1  %

–9,6  %

Pinigų srautas (EUR)

1 714 095

12 673 563

2 805 796

-11 241 877

Indeksas

100

739

164

– 656

Investicijos (EUR)

21 447 204

19 751 766

19 457 392

16 592 531

Indeksas

100

92

91

77

Investicijų grąža

–2  %

–5  %

–19  %

–24  %

Indeksas

– 100

– 210

– 769

– 997

Šaltinis – atrinkti Sąjungos gamintojai.

(296)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(297)

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams iš nuostolingo 2017 m. tapo kiek mažiau nuostolingas 2018 m., vėliau vėl labai nuostolingas 2019 m. ir dar nuostolingesnis per TL (-9,6 %). Pažymėtina, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų per TL pradėjo restruktūrizavimą. Šio restruktūrizavimo išlaidos, įskaitant išeitines išmokas, padarė neigiamą poveikį antrojoje TL dalyje. Tačiau net ir be šių išskirtinių išlaidų atrinkti gamintojai būtų per TL patyrę -5,6 % dydžio nuostolį.

(298)

Akivaizdu, kad Sąjungos pramonei jau buvo padaryta žalos 2017 m. Tai nestebina, turint omenyje rinkos dalį, kurią sudarė importas iš Kinijos (18 % 2017 m.) tokiomis kainomis, kurios buvo mažesnės ne tik už Sąjungos pramonės kainas, bet ir už jos gamybos sąnaudas. Kaip paaiškinta 260 ir 261 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojų sąnaudos padidėjo daugiau nei jų kainos, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas. Dėl importo iš KLR daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo nuolat mažos ir gerokai mažesnės negu Sąjungos pramonės kainos (žr. 5 ir 9 lenteles) ir tai ribojo kainų didinimą. Dėl to buvo smukdomos kainos ir mažėjo pelningumas; tai tęsėsi ir per TL. Iš tiesų po nedidelio padidėjimo (1 %) per 2018 m. Kinijos kainos sumažėjo 3 % 2019 m. ir tada 0,7 % per TL. Jos tebebuvo daug mažesnės už Sąjungos pramonės pasiektą kainų lygį. Tą rodo ir dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai, nurodyti 224 konstatuojamojoje dalyje.

(299)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynojo pinigų srauto raidos tendencija buvo neigiama, kaip ir pelningumo rida.

(300)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %. Didelio užmojo investicijų planai buvo sustabdyti dėl nepakankamo pelningumo. Vietoj jų buvo įgyvendinti mažesnio užmojo planai.

(301)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama: nuo -2 % 2017 m. iki -24 % per TL. Tokia raida atitiko Sąjungos pramonės pelningumo mažėjimą.

(302)

Kaip nurodyta 256 konstatuojamojoje dalyje, atrinktiems Sąjungos gamintojams tampa vis sunkiau didinti kapitalą investicijoms. Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant, kyla dar didesnis pavojus atrinktų gamintojų pajėgumui ateityje padidinti kapitalą.

4.5.4.   Išvada dėl žalos

(303)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo AAF importas iš KLR (kuris jau buvo didelis 2017 m.) tiek absoliučiaisiais skaičiais (+21 %), tiek santykinai (+5 procentiniais punktais rinkos dalies), o suvartojimas ES sumažėjo 6 %. Tiriamuoju laikotarpiu dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 10,8 %. Nepaisant nustatyto konkretaus priverstinio kainų mažinimo, susijusio su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, Komisija taip pat pastebėjo, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo visą laiką mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 5 ir 9 lenteles). Dėl importo iš KLR daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos.

(304)

Sąjungos pramonei daromos žalos požymių būta jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Tai, nestebina, turint omenyje importo iš Kinijos rinkos dalį, kuri 2017 m. buvo 18 %, ir tai, kad tų importuojamų produktų kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 5 ir 9 lenteles).

(305)

Visų makroekonominių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo ES rinkoje apimties, rinkos dalies, užimtumo ir našumo, tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Taip pat iš esmės visų mikroekonominių rodiklių, kaip antai pardavimo kainų ES atvirojoje rinkoje, gamybos sąnaudų, darbo sąnaudų, pelningumo, laikotarpio pabaigos atsargų, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos, tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. 2017–2019 m., t. y. iki COVID-19 pandemijos pradžios, tų pačių žalos rodiklių raida taip pat buvo neigiama. Daugelio rodiklių būklė per TL buvo geresnė negu 2019 m. Taip yra daugiausia dėl importo iš KLR sumažėjimo, kurį lėmė pandemijos protrūkis 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje. Tai dar labiau išryškina šio importo poveikį bendrajai Sąjungos pramonės padėčiai.

(306)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(307)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar tuo pat metu žala Sąjungos pramonei galėjo būti padaryta dėl kitų žinomų veiksnių, ir užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių, o ne importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina, nebūtų priskirta prie importo dempingo kaina. Nustatyti šie galimi veiksniai: suvartojimas; COVID-19 pandemija; tariamas investicijų trūkumas; Sąjungos pramonės restruktūrizavimas; didelės gamybos sąnaudos Sąjungoje; importas iš trečiųjų šalių; Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(308)

Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su dideliu importo iš Kinijos skverbimusi, dėl kurio Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir buvo smukdoma Sąjungos rinkos kaina. Kaip minėta 224 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 10,8 %.

(309)

Importo iš KLR apimtis padidėjo (kaip parodyta 4 lentelėje) nuo 36 660 tonų 2017 m. iki 44 276 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 21 %. Atitinkamai rinkos dalis padidėjo 29 %, t. y. nuo 18 % iki 23 %. Per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 7 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis sumažėjo 15 %, o jos rinkos dalis atvirojoje rinkoje sumažėjo nuo 63 % iki 57 %, t. y. 10 %.

(310)

Padėtis 2017–2019 m. dar aiškesnė: importas iš Kinijos padidėjo 27 % (nuo 36 660 tonų iki 46 595 tonų) ir pasiekė 24 % rinkos dalį, o Sąjungos pramonės atvirosios rinkos dalis sumažėjo iki 56 % (12 % sumažėjimas). Iš tiesų, nepaisant 2018–2019 m. sumažėjusio suvartojimo, importas iš Kinijos toliau didėjo ir perėmė rinkos dalį iš Sąjungos pramonės.

(311)

Dempingo kaina vykdomo importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 % (kaip parodyta 5 lentelėje) nuo 2 869 iki 2 781 EUR/t. Palyginti su tuo, Sąjungos pramonės kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 1 %, nuo 3 396 EUR/t 2017 m. iki 3 359 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu. Taigi, Kinijos kainos, nepaisant žemesnio pradinio kainų lygio 2017 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo labiau (–88 EUR/t) nei Sąjungos pramonės kainos (–37 EUR/t). Be to, 2017–2019 m. Kinijos kainos sumažėjo 2 %, o Sąjungos pramonės kainos padidėjo mažiau nei 1 % (12 EUR/t).

(312)

Taigi, dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo buvo labai smukdomos Sąjungos pramonės kainos. Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Tokio spaudimo mažinti kainas lygis iš tiesų matomas bent iš to, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo nuolat mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas bei gamybos sąnaudas, ir tai ribojo kainų didinimo galimybę (žr. 265 konstatuojamąją dalį). Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(313)

Skirtumas tarp 2019 m. ir tiriamojo laikotarpio ypač akivaizdžiai rodo sąsają tarp importo iš KLR ir Sąjungos pramonės padėties. Kai importas sumažėjo sutrikus gamybai ir eksportui KLR dėl pandemijos, atrinktų Sąjungos gamintojų gamyba, pardavimas, gamybos vieneto sąnaudos ir pelningumas Sąjungos pramonėje šiek tiek pagerėjo (nepaisant išskirtinių restruktūrizavimo išlaidų).

(314)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala turėjo įtakos apimčiai ir kainoms.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Suvartojimas

(315)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, jog Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastimi gali būti tai, kad tam tikruose segmentuose AAF keičia kiti produktai.

(316)

Iš tiesų, kaip nurodyta 258 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas 2019 m. ir per TL sumažėjo. Vis dėlto importas iš KLR didėjo visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, o suvartojimas mažėjo. Iš tiesų mažėjant paklausai paprastai tikimasi, kad poveikis visiems gamintojams bus panašus arba net daugiau sumažės eksportas, palyginti su pardavimu vidaus rinkoje (Sąjungoje), atsižvelgiant į artumą tarp vidaus gamintojų ir pirkėjų. Vis dėlto per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš KLR padidėjo 21 % (27 % per 2019 m.), o Sąjungos vidaus pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 15 % (16 % per 2019 m.). Be to, kai kurių 284 konstatuojamojoje dalyje aptartų rodiklių nedidelis pagerėjimas sutapo su nuolatiniu suvartojimo mažėjimu, kaip parodyta 4 lentelėje. Vienintelis reikšmingas skirtumas tarp šių dviejų laikotarpių buvo mažesnis pigių prekių importas iš KLR dėl pandemijos.

5.2.2.   COVID-19 pandemija

(317)

2020 m. pirmąjį pusmetį prasidėjusi COVID-19 pandemija įvairiais būdais paveikė padėtį ES rinkoje. Kaip minėta 259 konstatuojamojoje dalyje, bendras suvartojimas nebuvo paveiktas, nors šiek tiek sumažėjo importas iš KLR.

(318)

Kaip paaiškinta 262 konstatuojamojoje dalyje, importas dempingo kaina iš Kinijos jau 2017–2019 m. kasmet nuolat didėjo ir per pirmąjį 2020 m. pusmetį iki COVID-19 pandemijos pradžios jau buvo padidėjęs daugiau kaip 27 %. Kitaip tariant, materialinė žala, kurią Sąjungos pramonei darė importas dempingo kaina, kaip matyti iš neigiamos visų makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių raidos 2017–2019 m., buvo padaryta dar iki COVID-19 pandemijos pradžios. Be to, kaip aptarta 284 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR apimties sumažėjimas dėl pandemijos 2020 m. pradžioje teigiamai paveikė kai kuriuos žalos rodiklius. Tai taip pat rodo stiprią sąsają tarp importo ir žalingos padėties Sąjungos pramonėje.

(319)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad COVID-19 pandemija neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

5.2.3.   Investicijų trūkumas

(320)

Vienas eksportuojantis gamintojas ir du naudotojai teigė, kad viena iš patirtos žalos priežasčių buvo nepakankamos Sąjungos pramonės investicijos į savo gamybos priemones.

(321)

Iš tiesų, kaip nurodyta 256 konstatuojamojoje dalyje, kai kurios atrinktų Sąjungos gamintojų planuotos didelio užmojo investicijos buvo sustabdytos. Tačiau tai buvo žalingos padėties Sąjungos pramonėje padarinys, o ne jos priežastis. Nepaisant sunkios Sąjungos pramonės padėties nagrinėjamuoju laikotarpiu, tyrimas parodė, kad buvo daromos investicijos į gamybos linijų kokybės kontrolės mechanizmus ir kitokius gamybinių mechanizmų patobulinimus. Be to, kelios bendrovės investavo į mokslinius tyrimus ir plėtrą siekdamos gaminti plonesnę AAF , taip pat elektromobilių baterijų gamybai skirtą AAF . Tai rodo, kad Sąjungos pramonė pagal savo finansines galimybes prisitaikė prie rinkos poreikių.

(322)

Nors ir negalima atmesti tikimybės, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos pramonės tvarumą, gali reikėti papildomų investicijų į naujausias technologijas, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės gamybos įrangos būklė ir jos eksploatavimo sąnaudų raida nemažina nustatyto priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(323)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad investicijų trūkumas neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

5.2.4.   Sąjungos pramonės restruktūrizavimas

(324)

Vienas naudotojas kaip žalingos padėties Sąjungos pramonėje priežastį nurodė Sąjungos gamintojų pasitraukimą iš rinkos ir restruktūrizavimą.

(325)

Dauguma šio naudotojo nurodytų pasitraukimų iš rinkos įvyko iki nagrinėjamojo laikotarpio pradžios. Nebuvo priežasčių manyti, kad šis veiklos nutraukimas būtų įvykęs esant sąžiningoms rinkos sąlygoms. Iš tiesų, panašiai kaip ir 271 konstatuojamojoje dalyje išaiškintos investicijų padėties atveju, gamyklų uždarymas ir verslo nutraukimas yra žalingos padėties Sąjungos pramonėje padarinys, o ne jos priežastis. Vykdant restruktūrizavimą ir prisitaikymą toks veiklos nutraukimas paprastai sumažina, o ne padidina žalą.

(326)

Kaip nurodyta 253 konstatuojamojoje dalyje, vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų restruktūrizavimo išlaidos antrojoje TL dalyje iš tiesų galėjo turėti poveikį kai kuriems rodikliams, tokiems kaip gamybos sąnaudos, darbo sąnaudos ir pelningumas. Todėl 260–261, 263 ir 268 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat įvertino žalos padėtį neatsižvelgdama į tas išlaidas. Net ir be tų išlaidų elementų akivaizdu, kad Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant TL, buvo padaryta žala. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(327)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonės restruktūrizavimas neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

5.2.5.   Dideli atlyginimai, energijos sąnaudos ir vertikaliosios integracijos stoka

(328)

Vienas naudotojas teigė, kad žalingos padėties Sąjungos pramonėje priežastys yra dideli darbuotojų atlyginimai ir energijos kainos.

(329)

Sąjungos gamintojai nuo 2017 m. iki TL sumažino gamybos ir administracijos darbuotojų skaičių, reikšmingai sumažindami savo bendrąsias darbo sąnaudas, kad išlaikytų konkurencingumą turėdami mažesnę rinkos dalį. Kaip parodyta 10 lentelėje, per TL padidėjo vidutinės sąnaudos vienam darbuotojui, tačiau tai įvyko daugiausia dėl vieno iš atrinktų gamintojų restruktūrizavimo. Nepaisant šių išskirtinių išlaidų, vidutinės sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu liko gana stabilios, tačiau atrinkti Sąjungos gamintojai vis vien patyrė -5,6 % dydžio nuostolį (žr. 268 konstatuojamąją dalį).

(330)

Energijos sąnaudos sudaro palyginti nedidelę gamybos sąnaudų dalį (apie 3 %) ir todėl nedaro reikšmingo poveikio gamybos sąnaudų didėjimui, parodytam 9 lentelėje. Nors atrinktų Sąjungos gamintojų energijos sąnaudos vienai pagamintos AAF tonai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, jas iš dalies lėmė sumažėjusi gamybos apimtis, ir bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kokią gamybos sąnaudų dalį sudaro energijos sąnaudos, negalima to laikyti 9 lentelėje parodyto gamybos sąnaudų didėjimo priežastimi.

(331)

Vienas naudotojas teigė, kad Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastis yra vertikaliosios integracijos stoka.

(332)

Komisija pažymėjo, kad vertikaliosios integracijos stoka nepaneigia priežastinio ryšio, nes šis veiksnys visu nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė. Be to, ne visi Kinijos eksportuojantys gamintojai yra vertikaliai integruoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(333)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad atlyginimai, energijos sąnaudos ir vertikaliosios integracijos stoka neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

5.2.6.   Importas iš trečiųjų šalių

(334)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį

Apimtis (tonomis)

10 950

9 680

9 675

8 625

Indeksas

100

88

88

79

Rinkos dalis

5  %

5  %

5  %

5  %

Vidutinė kaina (EUR/t)

3 192

3 386

3 474

3 575

Indeksas

100

106

109

112

Šaltinis – Eurostatas.

(335)

Importas iš trečiųjų šalių buvo palyginti nedidelis. Vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat buvo didesnės negu importo iš Kinijos. 2017 ir 2018 m. šio importo kainos buvo tik šiek tiek mažesnės nei Sąjungos kainos, o vėliau už jas didesnės 2019 m. ir per TL. Jo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo (-21 %). Atsižvelgiant į vartojimo sumažėjimą, jo rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu liko apie 5 %. Jo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %.

(336)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad importo iš kitų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

5.2.7.   Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai

(337)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

 

2017 m.

2018 m.

2019 m.

TL

Eksporto apimtis (tonomis)

57 956

74 277

69 027

61 811

Indeksas

100

128

119

107

Vidutinė kaina (EUR/t)

3 498

3 632

3 475

3 400

Indeksas

100

104

99

97

Šaltinis – atrinkti ir neatrinkti Sąjungos pramonės dalyviai.

(338)

Sąjungos pramonės eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 % nuo 57 356 tonų 2017 m. iki maždaug 61 811 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

(339)

Vidutinė šio eksporto kaina pirma padidėjo 4 % 2018 m., o vėliau laipsniškai mažėjo iki žemesnio lygio nei 2017 m. (-3 %) per TL. Vidutinė šio eksporto kaina nuolat buvo didesnė už kainą, kurią Sąjungos pramonė galėjo pasiekti ES rinkoje.

(340)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės eksporto į trečiąsias šalis kainų lygius, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksporto veiklos rezultatai neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(341)

Tarp Sąjungos pramonės padėties blogėjimo ir importo iš KLR didėjimo yra akivaizdi sąsaja.

(342)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nė vienas iš tų veiksnių nei atskirai, nei kartu su kitais veiksniais neprisidėjo prie nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytų žalos rodiklių neigiamų pokyčių.

(343)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

6.1.   Sąjungos pramonės ir tiekėjų interesai

(344)

Sąjungoje yra vienuolika žinomų AAF gaminančių bendrovių grupių. Sąjungos pramonė yra tiesiogiai įdarbinusi daugiau nei 2 000 darbuotojų ir dar daugiau nuo jos priklauso netiesiogiai. Gamintojai yra pasiskirstę po visą Sąjungą.

(345)

Jeigu priemonių nebus imamasi, tikėtina, kad Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, susijęs su tolesniu kainų smukdymu, mažėjančiu pardavimu ir tolesniu pelningumo mažėjimu. Nustačius priemones Sąjungos pramonė turės galimybę realizuoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, atgauti prarastą rinkos dalį ir padidinti pelningumą iki lygio, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(346)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės ir jos pradinės grandies tiekėjų interesus.

6.2.   Naudotojų interesai

(347)

Kaip minėta 36 konstatuojamojoje dalyje, į klausimyno klausimus atsakė devyni naudotojai, atstovaujantys lanksčiųjų pakuočių pramonei, taip pat statybinių medžiagų pramonei. Toms devynioms bendrovėms teko apie 27 % viso importo iš Kinijos per TL. Du kiti naudotojai pateikė pastabų, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų. Remdamasi šiais atsakymais Komisija nenustatė reikšmingos priklausomybės nuo AAF importo iš KLR. Daugumai bendradarbiavusių naudotojų AAF iš KLR sudarė nuo nulio iki 7 % produktų, kuriems gaminti vartota AAF , gamybos sąnaudų. Išimtis buvo du naudotojai (vienas statybos sektoriuje, kitas pakuočių sektoriuje), kurie importuoja [80–95] % ir [85–100] % savo AAF iš KLR; jiems tai sudaro atitinkamai [15–25] % ir [20–30] % jų susijusios gamybos sąnaudų. Šiuo tyrimo etapu jų pateiktuose atsakymuose trūksta kai kurios informacijos ir neįmanoma patikimai įvertinti jų pajėgumo kitiems perkelti ar absorbuoti tas papildomas sąnaudas. Šis aspektas bus tiriamas toliau.

(348)

Keturi naudotojai teigė, kad Sąjungos gamintojai negalėtų tiekti tokios pačios kokybės AAF , kaip Kinijos gamintojai, dėl nepakankamų investicijų į naujas mašinas ir gamybos linijos kokybės tikrinimo įrangą. Nors tiesa tai, kad Sąjungos gamintojų gamybiniai mechanizmai apskritai yra senesni negu Kinijos gamintojų, Sąjungos gamintojai yra padarę investicijų, taip pat taiko gamybos linijos kokybės kontrolės priemones. Kaip rodo Sąjungos pramonės eksporto duomenys, Sąjungos gamintojai taip pat yra pajėgūs sėkmingai konkuruoti trečiųjų šalių rinkose, įrodydami, kad jų produktai apskritai nėra prastesni, palyginti su pasauliniu standartu. Nors kai kurie Kinijos rinkos lyderiai dėl savo turimos įrangos yra pajėgūs efektyviai pagaminti aukštos kokybės produktą, naudotojo pateikta kokybės analizė rodo, kad tai nėra būdinga visai KLR AAF pramonei ir visiems jos eksportuojantiems gamintojams.

(349)

Trys naudotojai teigė, kad Sąjungos gamintojai netiektų didesnio pločio folijos produktų arba, mažų mažiausiai, turėtų ribotą tam tikrų matmenų produktų pasiūlą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai galėtų tiekti visų pločių, kuriems yra paklausa rinkoje, produktus. Tam tikrų pločių produktų gamyba gali būti sąnaudų atžvilgiu efektyvesnė negu kitų, priklausomai nuo valcavimo staklių maksimalaus pločio, ir tai vėliau atsispindi derybose dėl kainų, tačiau tai yra įprasta verslo praktika.

(350)

Trys naudotojai teigė, kad Sąjungos gamintojai nebūtų pajėgūs tiekti kokybiškos mažesnio nei 6 mikronų storio AAF . Kaip paaiškinta 50 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė ne tik turi pajėgumų ir yra vykdžiusi komercinę prekybą šiame segmente, bet ir investuoja į mažesnio nei 6 mikronų storio produktų gamybą; per TL tai buvo besivystantis rinkos segmentas, kuriame suvartojimas buvo palyginti mažas.

(351)

Du naudotojai teigė, kad antidempingo muitai sutrikdytų tiekimo grandines. Nors didžiausia paklausa tam tikromis aplinkybėmis gali lemti ilgesnį laukimo laiką, o Kinijos gamintojai gali turėti daugiau finansinio lankstumo, teikiančio galimybę kaupti žaliavų atsargas, svarbu pažymėti, kad taip pat gali būti tiekimo iš KLR grandinės sutrikdymų, kaip tai įvyko dėl COVID 19, ir todėl Sąjungos gamintojų išlikimas yra tiekimo stabilumui Europoje svarbus veiksnys. Bet kokiu atveju, kaip nurodyta 6 lentelėje, Sąjungoje yra nemažų naudotojams prieinamų nepanaudotų gamybos pajėgumų.

(352)

Du naudotojai teigė, kad antidempingo muitai pakenktų perdirbtų produktų pramonės konkurencingumui Sąjungos rinkoje, konkuruojant su ne Sąjungos valstybių gamintojais, nes padidėjusių sąnaudų nebūtų įmanoma perkelti pirkėjams. Todėl Europos perdirbtų produktų gamintojai galėtų perkelti gamybą už Sąjungos ribų. Tačiau nepateikta jokių konkrečių įrodymų dėl negalėjimo papildomų sąnaudų perkelti perdirbtų produktų gamintojams.

(353)

Du naudotojai teigė, kad nustatomi muitai prieštarautų Europos tvarumo tikslui, nes plonesnės AAF naudojimas padėtų pasiekti šiuos tikslus. Tačiau Komisijai jau padarius išvadą (žr. 50 konstatuojamąją dalį), kad Sąjungos pramonė yra visiškai pajėgi gaminti plonesnę AAF , pažymėtina, kad Europos Sąjunga negali formuoti tvarios žalinimo politikos, kurios dalis yra ekologiškesnės statybos izoliacinės medžiagos, remdamasi dideliu dempingu ir žalą darančiu importu iš KLR.

(354)

Vienas naudotojas teigė, kad muitai iškraipytų rinką, nes dviejų didžiausių AAF gamintojų, kurie taip pat yra perdirbtų produktų gamintojai, uždarasis suvartojimas viršytų 70 % jų gamybos. Atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų skaičių, labai mažai tikėtina, kad dviejų integruotų AAF gamintojų, kurie taip pat yra perdirbtų produktų gamintojai, uždarasis vartojimas iškreiptų rinką. Be to, ES turima nemažai nepanaudotų AAF gamybos pajėgumų. Galiausiai, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos dėl šios priežasties, tai reikštų palankumą vienam verslo modeliui (neintegruotai gamybai) kito atžvilgiu.

(355)

Vienas naudotojas teigė, kad, užuot nustačius antidempingo muitus, būtų galima Sąjungos pramonei teikti valstybės pagalbą. Tačiau Komisija pažymėjo, kad finansinė pagalba nėra tinkama priemonė kovai su žalingu dempingu.

(356)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra naudotojų bendrų interesų pritarti ar prieštarauti priemonių nustatymui. Tie naudotojai, kurie prieštaravo priemonių nustatymui, ir ypač tie du, kurie nurodyti 339 konstatuojamojoje dalyje, gali patirti tam tikrų neigiamų padarinių.

6.3.   Importuotojų interesai

(357)

Pastabų dėl inicijavimo pateikė penkių nesusijusių importuotojų konsorciumas. Tačiau tik vienas iš nesusijusių importuotojų, kuriam tenka [15–25 %] importo iš KLR, pateikė importuotojų klausimyno atsakymą. Šiuo tyrimo etapu jo pateiktame atsakyme trūksta kai kurios informacijos ir neįmanoma patikimai įvertinti jo pajėgumo kitiems perkelti ar absorbuoti tas papildomas sąnaudas. Šis aspektas bus tiriamas toliau.

(358)

Konsorciumas teigė, kad Sąjungos gamintojai nėra pajėgūs gaminti visos AAF pasiūlos, turinčios reikiamą kokybę ir apimtį, dėl techninių suvaržymų, kuriuos lemia daugumos Sąjungos gamintojų vertikaliosios integracijos stoka. Tai lemtų didesnes gamybos sąnaudas, prastesnę kokybę, priklausomybę nuo žaliavų (folijos ruošinių) rinkos ir ilgesnį laukimo laiką dėl ilgesnės tiekimo grandinės. Konsorciumo dalyviai taip pat teigė, kad dėl investicijų, ypač į gamybos linijos kontrolės sistemas, stokos kilo kokybės problemų. Todėl konsorciumas prognozuoja, kad jeigu būtų nustatytos priemonės, susidarytų pasiūlos, ypač plonesnės AAF , nepakankamumas. Kartu su didesnėmis kainomis tai kenktų Sąjungos perdirbtų produktų gamintojų (naudotojų) konkurencingumui.

(359)

Kaip aptarta 4.6.2.1 skirsnyje, atrodo, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų, net jeigu atsižvelgiama į dviejų didelių Sąjungos gamintojų didelį uždarąjį naudojimą. Priešingai šiam importuotojų konsorciumo tvirtinimui, yra padaryta investicijų į gamybos linijos kokybės kontrolę, ir iš turimų duomenų neatrodo, kad Kinijos AAF nuolat būtų aukštesnės kokybės.

(360)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nebūtinai atitiktų importuotojų interesus. Tačiau ji toliau vertino jų tikėtiną poveikį, atsižvelgdama į įvairius susijusius interesus (žr. 6.4 skirsnį).

6.4.   Nesutampančių interesų palyginimas

(361)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį Komisija vertino nesutampančius interesus ir ypač poreikį pašalinti žalingo dempingo prekybos iškreipiamąjį poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją.

(362)

Kalbant apie kainų padidėjimą, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl Kinijos kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 10,8 %, o dėl kainų smukdymo pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis. Jei kainos vėl padidėtų iki tvaraus lygio, Komisija manė, kad toks padidėjimas būtų nedidelis, atsižvelgiant į konkurencijos lygį Sąjungos rinkoje. Kaip jau minėta 4.6.2.1 skirsnyje, Sąjungos pramonė turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų. Todėl neigiamas poveikis naudotojams taip pat būtų nedidelis. Jokie konkretūs naudotojų ir importuotojų pateikti argumentai, aptarti 340–348 ir 350–351 konstatuojamosiose dalyse, nekeičia šios išvados.

(363)

Vertindama neigiamo poveikio importuotojams reikšmingumą, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad bendradarbiavimo lygis buvo gana žemas, nes tik vienas iš penkių bendradarbiavusių importuotojų pateikė klausimyno atsakymus. Kaip minėta 349 konstatuojamojoje dalyje, šiuo tyrimo etapu neįmanoma nustatyti, ar importuotojas pajėgtų absorbuoti kainų padidėjimą, nes jis atitinkamų duomenų nepateikė.

6.5.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(364)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, jog laikinųjų priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės AAF neatitiktų Sąjungos interesų.

7.   PRIEMONIŲ LYGIS

(365)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(366)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis negu jų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas (žr. 380 konstatuojamąją dalį).

7.1.   Žalos skirtumas

(367)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis (pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalis), ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(368)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius:

—

pelningumo lygį iki importo iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo,

—

pelningumo lygį, kuris yra būtinas norint padengti visas sąnaudas ir investicijas, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidas, ir

—

pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(369)

Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(370)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį tik viena iš atrinktų bendrovių pajėgė pasiekti didesnį nei 6 % pelną 2017 m. Dvi kitos atrinktos bendrovės, kurioms kartu teko [65–85] % visų atrinktų bendrovių pardavimo Sąjungoje, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė nuostolingai. Konsoliduotasis Sąjungos pramonės pelno dydis, atsižvelgiant į kiekvienos atrinktos bendrovės didžiausią pelno dydį nagrinėjamuoju laikotarpiu, sudarė 1 % nuostolį.

(371)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal 7 straipsnio 2c dalies nuostatas buvo nustatytas 6 % pelno dydis.

(372)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį paskutiniame etape Komisija įvertino, kokias būsimas išlaidas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei pagrindinio reglamento Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Komisija nustatė papildomas maždaug 9,93–15,64 EUR/t sąnaudas, kurios buvo pridėtos prie aptariamų atrinktų Sąjungos gamintojų nežalingos kainos. Pranešimą byloje, kuriame paaiškinama, kaip Komisija nustatė tą papildomų sąnaudų dydį, galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

(373)

Tos sąnaudos apima papildomas būsimas sąnaudas, kurios bus patiriamos užtikrinant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimų laikymąsi. ES ATLPS yra ES daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimo politikos kertinis akmuo. Tokios papildomos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis vidutiniais apskaičiuotaisiais papildomais ES apyvartiniais taršos leidimais (ATL), kuriuos reikės pirkti per priemonių taikymo laikotarpį (2021–2025 m.). Į skaičiavime naudotus ATL nebuvo įtraukti gautini nemokami leidimai ir jie buvo pakoreguoti, siekiant užtikrinti, kad jie būtų susiję tik su panašiu produktu. Nustatant papildomas sąnaudas taip pat atsižvelgta į netiesiogines su CO2 susijusias sąnaudas, atsirandančias dėl elektros energijos kainų padidėjimo 2021–2025 m., susijusio su ES ATLPS. Tokios netiesioginės su CO2 susijusios sąnaudos taip pat buvo pagrįstos ATL ir į jas nebuvo įskaičiuotos jokios iš nacionalinių valdžios institucijų gautos kompensacijos.

(374)

Siekiant atsižvelgti į tikėtiną kainų svyravimą per priemonių taikymo laikotarpį, apyvartinių taršos leidimų sąnaudos buvo ekstrapoliuotos. Tų prognozuojamų kainų šaltinis – 2021 m. kovo 2 d.„Bloomberg New Energy Finance“ ištrauka. Šio laikotarpio vidutinė prognozuojama apyvartinių taršos leidimų kaina yra 35,50 EUR už vieną išmestą CO2 toną.

(375)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą.

(376)

Tuomet Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(377)

Kalbant apie skirtumą kitiems eksportuotojams, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, ir į 289 konstatuojamojoje dalyje paaiškintus kitus aspektus, Komisija nustatė skirtumą kitiems eksportuotojams, lygų didžiausiam priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygiui, nustatytam dėl tipiškais kiekiais parduodamų tam tikrų rūšių produktų, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Taip apskaičiuotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitiems eksportuotojams buvo 29,1 %.

(378)

Tokio skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Laikinasis antidempingo muitas

Jiangsu Zhongji Lamination Materials Co., Ltd.

81,5  %

29,1  %

29,1  %

Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd

16,1  %

16,0  %

16,0  %

Yantai Donghai Aluminum Foil Co., Ltd.

98,9  %

25,2  %

25,2  %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

69,6  %

24,2  %

24,2  %

Visos kitos bendrovės

98,9  %

29,1  %

29,1  %

7.2.   Žaliavų rinkų iškraipymai

(379)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(380)

Skundo pateikėjas įtarė, kad KLR viena iš žaliavų, naudojamų nagrinėjamajam produktui gaminti, buvo apmokestinta eksporto mokesčiu, todėl buvo iškraipyta. Iškraipyta žaliava buvo aliuminio luitai, kurie, skundo pateikėjo teigimu, sudaro daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(381)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad KLR per TL aliuminio luitams buvo taikomas eksporto mokestis. Šis mokestis sudaro 15 % luitų eksporto kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad ši priemonė patenka į sąrašą priemonių, kurios laikomos žaliavų rinkų iškraipymu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(382)

Komisija patvirtino, kad aliuminio luitai sudaro daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija pagal 7 straipsnio 2a dalies antrą pastraipą toliau nagrinėjo, ar šios žaliavos kaina buvo gerokai mažesnė, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Šiam palyginimui atlikti Komisija preliminariai naudojo lyginamąją kainą, nustatytą normaliajai vertei apskaičiuoti, t. y. aliuminio luitų importo į Turkiją kainą, kaip nurodyta 208 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 2 lentelėje, nes šiuo atveju taip pat laikyta, kad ši kaina yra tipiškų tarptautinių rinkų kaina. Komisija palygino lyginamąją kainą su atrinktų eksportuojančių gamintojų faktiškai sumokėta aliuminio luitų kaina ir tuo remdamasi nustatė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų šios žaliavos pirkimo kaina KLR nebuvo daug mažesnė už lyginamąją kainą tipiškoje šalyje, t. y. vidutiniškai [0–5 %] intervale. Iš byloje turimų įrodymų taip pat matyti, kad aliuminio luitų vidaus rinkos kainos svyravo ir buvo didesnės arba mažesnės už tarptautines kainas.

(383)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad aliuminio luitų kaina nebuvo gerokai mažesnė, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Todėl Komisija šiuo etapu laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl laikinojo muito dydžiui nustatyti buvo taikomos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos.

8.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(384)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, Sąjungos interesų ir priemonių dydžio, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(385)

383 konstatuojamojoje dalyje padarius preliminarią išvadą dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies galimo taikymo, laikinosios antidempingo priemonės importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės AAF produktams turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę.

(386)

Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus (377 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, kurie yra mažesni.

(387)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Jiangsu Zhongji Lamination Materials Co., Ltd.

29,1  %

Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd

16,0  %

Yantai Donghai Aluminum Foil Co., Ltd.

25,2  %

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

24,2  %

Visos kitos bendrovės

29,1  %

(388)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(389)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(390)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(391)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(392)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

9.   INFORMACIJA PIRMINIU ETAPU

(393)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(394)

Po išankstinio informacijos atskleidimo gautos dviejų eksportuojančių gamintojų („Xiamen“ ir „Donhgai“) ir vieno naudotojo („Manreal“) pastabos. Nė viena iš jų nebuvo susijusi su korektūros klaidomis, todėl nepateko į išankstinio informacijos atskleidimo taikymo sritį.

10.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(395)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(396)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamajai aliuminio folijai, kurios storis mažesnis nei 0,021 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorotai, suvyniotai į ritinius, kurių svoris didesnis kaip 10 kg, šiuo metu klasifikuojamai pagal KN kodą ex 7607 11 19 (TARIC kodai 7607111960 ir 7607111991), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Prie 1 dalyje aprašyto produkto nepriskiriami šie produktai:

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, po valcavimo toliau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,007 mm, bet mažesnis kaip 0,008 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm, bet ne didesnis kaip 0,018 mm, suvyniota į ritinius, kurių plotis didesnis kaip 650 mm, atkaitinta arba neatkaitinta;

—

buitinė aliuminio folija, kurios storis didesnis kaip 0,018 mm, bet mažesnis kaip 0,021 mm, suvyniota į bet kokio pločio ritinius, atkaitinta arba neatkaitinta.

3.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas (%)

Papildomas TARIC kodas

Jiangsu Zhongji Lamination Materials Co., Ltd.

29,1  %

C686

Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.

16,0  %

C687

Yantai Donghai Aluminum Foil Co., Ltd.

25,2  %

C688

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės (priedas)

24,2  %

 

Visos kitos bendrovės

29,1  %

C999

4.   3 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

5.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

6.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys pateikia Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2.   Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.   Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinėja prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas 6 mėnesių laikotarpiu.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. birželio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio pakeistos folijos inicijavimą, OL C 352 I, 2020 10 22, p. 1.

(3)  Žr. Pranešimo apie antidempingo tyrimo dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos

kilmės aliuminio pakeistos folijos inicijavimą klaidų ištaisymą, OL C 398, 2020 11 23, p. 32.

(4)  https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2487

(5)  Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams, OL C 86/6, 2020 3 16.

(6)  Suvestinė skundo redakcija, p. 13.

(7)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais, 2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2.

(8)  EBPO (2019), Measuring distortions in international markets: the aluminium value chain, OECD Trade Policy Papers, No. 218, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/c82911ab-en(paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. rugsėjo 3 d.).

(9)  Think!Desk China Consulting & Research, Final Report – Analysis of Market Distortions in the Chinese Non- Ferreous Metal Industry, 2017 m. balandžio 24 d. (skundo 2A.6 priedas).

(10)   2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/915, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas, OL L 146, 2019 6 5, p. 63.

(11)   Certain Aluminium Foil from the People’s Republic of China: Amended Final Affirmative

Countervailing Duty Determination and Countervailing Duty Order, 83 Fed. Reg. 17,360 (Dep’t Comm, Apr. 19, 2018) (žr. skundo 2A.2 priedą).

(12)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.

(13)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.

(14)  Paskelbta http://www.fdi.gov.cn/1800000121_39_4866_0_7.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. rugsėjo 8 d.).

(15)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.

(16)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.

(17)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.

(18)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.

(19)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 167-168.

(20)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.

(21)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.

(22)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.

(23)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 104-9.

(24)  EBPO tyrimas, p. 29.

(25)  Žr. „WVMetalle“ ataskaitos p. 51.

(26)  Australian Anti-Dumping Commission, Aluminium Extrusions from China, REP 248, p. 79 (2015 m. liepos 13 d.).

(27)  Žr., pavyzdžiui, ataskaitą dėl Šandongo provincijos valdžios institucijų nesugebėjimo sustabdyti aliuminio gamybos pajėgumų didinimo: https://mp.weixin.qq.com/s?__biz=MzI2OTUyMzA0Nw==&mid=2247494318&idx=1&sn=9690ca50845c19f38eafff659516817a&chksm=eaddaba6ddaa22b071a5e2588aa787ed6f6a1a964ccae55c4d85c6f7ccbfcb5cedd3cdceac9d&scene=0&pass_ticket=JFplYZoDqNTFmOPYUGJbMwF0XlC1N3hAJ3EYPpsKx6rkt4fSeZ4TwIvB5BffX4du#rd (žiūrėta 2020 m. rugsėjo 7 d.).

(28)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 387–388.

(29)  Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–1.

(30)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.

(31)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.

(32)  Paskelbta https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. rugsėjo 9 d.).

(33)  Paskelbta www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. kovo 10 d.).

(34)  Financial Times (2020), Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise, paskelbta https://on.ft.com/3mYxP4j.

(35)   2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/915, OL L 146, 2019 6 5, p. 63.

(36)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 388.

(37)  http://www.chalco.com.cn/chalcoen/rootfiles/2018/04/19/1524095189602052-1524095189604257.pdf (žiūrėta 2019 m. kovo 8 d.).

(38)  http://act.chinatt315.org.cn/hy/tthy/2014/0906/13763.html

(39)  Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.

(40)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.

(41)   2019 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/915, OL L 146, 2019 6 5, p. 63.

(42)   2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/546, OL L 109, 2021 3 30, p. 1.

(43)   2021 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/582, OL L 124, 2021 4 12, p. 40.

(44)  13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.), http://en.ndrc.gov.cn/newsrelease/201612/P020161207645765233498.pdf.

(45)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 377.

(46)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 275–282, ir 15 skyrius, p. 378–382.

(47)  Ataskaitos 12 skyrius, p. 275–282.

(48)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 378–382, 390.

(49)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 384–385.

(50)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 382–383.

(51)  Žr. http://www.gov.cn/zhengce/content/2016-06/16/content_5082726.htm (žiūrėta 2020 m. liepos 20 d.).

(52)  Ten pat, 3 skirsnis.

(53)  Ten pat, 4 skirsnis.

(54)  Žr. http://gxt.shandong.gov.cn/art/2018/11/6/art_15681_3450015.html (žiūrėta 2020 m. liepos 20 d.), 13 skirsnis.

(55)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 386.

(56)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 390–391. Kiti šaltiniai taip pat nurodo, kad elektros energija buvo tiekiama mažesnėmis kainomis. Žr., pavyzdžiui, Economic Information Daily, Worrying over growth downturns, western region releasing preferential policies to support high energy consumption industries http://jjckb.xinhuanet.com/2012-07/24/content_389459.htm (žiūrėta 2020 m. rugsėjo 4 d.), kur nurodoma, kaip Kinijos vakarinės provincijos, kaip antai Šaansi, Ningsia, Činghajus ir Gansu, toliau tiekia pigią elektros energiją, kad pritrauktų daugiau investicijų.

(57)  Žr. http://www.gov.cn/zhengce/content/2016-06/16/content_5082726.htm, 10 skirsnis.

(58)  Žr. https://finance.sina.com.cn/money/future/indu/2019-11-26/doc-iihnzahi3508583.shtml (žiūrėta 2020 m. liepos 20 d.).

(59)  Žr.: http://gxt.shandong.gov.cn/art/2018/11/6/art_15681_3450015.html, 6 skirsnis.

(60)  Žr. http://www.chinania.org.cn/html/introduce/xiehuizhangcheng/ (žiūrėta 2020 m. liepos 21 d.).

(61)  Žr. http://www.cnfa.net.cn/about/1546.aspx (žiūrėta 2020 m. liepos 21 d.).

(62)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 377–387.

(63)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 378 ir 389; EBPO tyrimas, p. 25–26.

(64)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 392–393.

(65)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 393–394.

(66)  Ataskaitos 15 skyrius, p. 395–396.

(67)  Ten pat, p. 16, 30. Tačiau Kinijos valdžios institucijos kišasi ir kitų gamybos išteklių atžvilgiu. Tipiškas pavyzdys – anglis, nes vyriausybė tebeturi teisę stabdyti anglies kainos didėjimą. Žr. https://policycn.com/policy_ticker/coal-price-unlikely-to-jump-during-heating-season/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (žiūrėta 2020 m. rugsėjo 4 d.).

(68)  Ten pat, p. 16–18.

(69)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.

(70)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.

(71)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.

(72)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.

(73)   Decision Memorandum for the Preliminary Affirmative Determination: Countervailing Duty Investigation of certain Aluminium Foil from The People’s Republic of China, published by the International Trade Administration, Department of Commerce, on 7 August 2017, IX.E. p. 30, paskelbta https://enforcement.trade.gov/frn/summary/prc/2017-17113-1.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. kovo 11 d.).

(74)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.

(75)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.

(76)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.

(77)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.

(78)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.

(79)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.

(80)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(81)  Žr. Kinijos bankininkystės ir draudimo priežiūros komisijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. oficialų politikos dokumentą – bankininkystės ir draudimo sektorių įmonių valdymo gerinimo trejų metų (2020–2022 m.) veiksmų planą: http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 3 d.). Šiame plane nurodoma „toliau įgyvendinti principus, įtvirtintus Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindiniu pranešimu dėl finansų sektoriaus įmonių valdymo reformos vykdymo“. Be to, šio plano II skirsnyje nustatytas tikslas skatinti organišką partijos vadovavimo integravimą į įmonių valdymą: „labiau sistemingai, standartizuotai ir pagal konkrečias procedūras integruosime partijos vadovavimą į įmonių valdymą <…>. Pagrindiniai veiklos ir valdymo klausimai turi būti apsvarstomi partijos komitete prieš tai, kai dėl jų sprendimą priima direktorių valdyba ar vyresnioji vadovybė.“

(82)  Žr. Kinijos bankininkystės ir draudimo priežiūros komisijos 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą pranešimą dėl komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo metodo: http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(83)  Žr. TVF darbinį dokumentą „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Dziangjanas, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.

(84)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.

(85)  EBPO tyrimas, p. 21.

(86)  Žr. EBPO (2019), OECD Economic Surveys: China 2019, OECD Publishing, Paris, p. 29. https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en.

(87)  Žr. http://www.xinhuanet.com/fortune/2020-04/20/c_1125877816.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 12 d.).

(88)  Žr. „Xiamen“ svetainę: http://www.xiashun.com/about/awards.htm.

(89)  Žr. 2012 m. Fudziano provincijos pranešimo dėl strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų pagrindinių įmonių pripažinimo plėtojimo II ir VI skirsnius: http://www.fjmtxh.com/NewsInfo.aspx?Id=11101.

(90)   World Bank Open Data – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(91)  https://dnb.onelogin.com/portal/ (https://globalfinancials.com/index-admin.html).

(92)  SS kodas 7602 00.

(93)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių, OL L 123, 2015 5 19, p. 33, su pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 24 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/749 (OL L 113, 2017 4 29, p. 11).

(94)  Brazilijos užsienio prekybos sekretoriato 2020 m. liepos 28 d. aplinkraštis Nr. 46, http://www.in.gov.br/en/web/dou/-/circular-n-46-de-28- de-julho-de-2020-269159613.

(95)  Žr. 2021 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/582, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio nustatomas laikinasis antidempingo muitas, OL 2021 (L 124), p. 40–115, 266–267 konstatuojamosios dalys.

(96)  Žr. 2021 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/546, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio ekstruzijoms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis laikinojo muito surinkimas, L109, p. 1.

(97)  Bendrovės turėjo būti gavusios pagrįstą pelną, t. y. nebuvo svarstomos tos bendrovės, kurios veikė nuostolingai arba kurių pelnas buvo labai mažas (arti nuostolingumo ribos).

(98)  Dėl ketvirtosios antrajame pranešime preliminariai atrinktos bendrovės („Emek Kablo Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirketi“) galiausiai buvo nustatyta, kad ji negamina aliuminio ekstruzijų, todėl ji nesvarstyta.

(99)  Apie tai išsamiau žr. https://www.asastr.com/production-facilities/, http://www.cansan.com.tr/EN/Production/Extrusion/ ir https://www.turkishexportal.com/PMS-Metal-Profile-Aluminum-Industry-Trade-Inc_SHC13B_3f52c050b5a442608328416c31ac84bd?lang=en.

(100)  24.42 klasė – aliuminio gamyba, apimanti aliuminio pusgaminių ir aliuminio vyniojamosios folijos gamybą (žr. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF (p. 156)).

(101)  Žr. https://www.who.int/director-general/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19---11-march-2020 (paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. balandžio 21 d.).

(102)  https://globalfinancials.com/index-admin.html

(103)   „CRU International Ltd.“ yra prekių tyrimų bendrovė, kuri, be kita ko, skelbia aliuminio produktų stebėsenos duomenis.

(104)  Alternatyviai galėtų būti naudojamos šalies vidaus sąnaudos, bet tik tuo atveju, jei remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos.

(105)  http://www.gtis.com/gta/secure/default.cfm

(106)  Darbo sąnaudos nurodytos http://www.turkstat.gov.tr/PreIstatistikTablo.do?istab_id=2088.

(107)  Prie kategorijos „pagrindiniai metalai“ priskiriamas aliuminis, kurio kodas yra C24.42.

(108)  https://data.tuik.gov.tr/Bulten/DownloadIstatistikselTablo?p=RQJc6lWaNMpivNV6h1MxkWk9ycHqk1cNqZM2UJkJfMUYAmenKIIz/lKzy74RY7Y2

(109)  Žr. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/5902521/KS-RA-07-015-EN.PDF, p. 156; taip pat žr. JT tarptautinį standartinį gamybinį visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, https://unstats.un.org/unsd/classifications/Econ/Download/In%20Text/ISIC_Rev_4_publication_English.pdf, p. 122–123.

(110)  https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Electricity-and-Natural-Gas-Period-I:-January-June,-2020-33647

(111)  TARIC kodai 7607111960 ir 7607111993 (7607111995 iki 2017 m. vasario 17 d.).


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

Šalis

Pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Kinijos Liaudies Respublika

„Zhangjiagang Fineness Aluminum Foil Co., Ltd.“

C689

Kinijos Liaudies Respublika

„Kunshan Aluminium Co., Ltd.“

C690

Kinijos Liaudies Respublika

„Suntown Technology Group Corporation Limited“

C691

Kinijos Liaudies Respublika

„Luoyang Wanji Aluminium Processing Co., Ltd“

C692

Kinijos Liaudies Respublika

„Shanghai Sunho Aluminum Foil Co., Ltd.“

C693

Kinijos Liaudies Respublika

„Binzhou Hongbo Aluminium Foil Technology Co. Ltd.“

C694