<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.5-->
  <head>
    <title>2020-11-202011C124201904450-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0445-19-202006883-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="18/11/2020 10:28:12" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="l502R6QxkqV2X0ciuABeNoIu2JQT0BGV+MreEiKaQgY2hytSemk09MZIFPL9ScWj2q1xtOtif42oXiByIIW6ARbLaX01/U34oUkhD51RlrPJKV9w/N0GYqfymfPlLv29zwiNV0nUHPxflTSlYRb6OmBow+JUY92vPmRl3i9DcKI=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0445" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2019" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 18/08/2020 08:56:38" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="effb5b0b78d14d9585846543b35e189c" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0445" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinės advokatės J. Kokott išvada – Byla C-445/19</div>
      <div id="rId21" style="default">Viasat Broadcasting UK</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JULIANE KOKOTT IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      2020 m. rugsėjo 3 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C-445/19
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Viasat Broadcasting UK Ltd
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      TV 2/Danmark A/S,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      Danijos Karalystę
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-9" title="page-1">
      (Østre Landsret (Rytų regiono apygardos teismas, Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-10" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – Visuomeniniai transliuotojai – SESV 106 straipsnio 2 dalis – Bendros ekonominės svarbos paslaugos – Su vidaus rinka suderinama pagalba – Teisinės pasekmės – SESV 108 straipsnio 3 dalis – Nepranešimas – Pareiga mokėti palūkanas dėl neteisėtumo – Konkurencinis pranašumas dėl neteisėtai įgyvendintos pagalbos – Apskaičiuojant palūkanas įvertinamos sumos“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įžanga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą vėl yra susijęs su visuomeninio transliuotojo finansavimu Danijoje skiriant valstybės subsidijas, dėl kurio Sąjungos teismai jau yra priėmę ne vieną sprendimą. Šiuose sprendimuose galutinai konstatuota, kad valstybės finansavimo priemonės TV2/Danmark A/S (toliau – TV 2) yra su vidaus rinka suderinama pagalba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto prieš pradedant jas įgyvendinti apie tai nebuvo pranešta Komisijai. Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su klausimu, ar dėl to šios formaliai neteisėtos pagalbos gavėjas už laikotarpį iki Komisijos patvirtinimo turi mokėti palūkanas Danijai. Komisija tokiems atvejams apibūdinti sukūrė sąvoką „palūkanos dėl neteisėtumo“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiga mokėti palūkanas dėl neteisėtumo iš esmės taikoma ir tais atvejais, kai pagalbos nereikia grąžinti dėl to, kad ji yra suderinama su vidaus rinka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>). Tačiau su tuo šioje byloje nesutiko TV 2 ir Danija, palaikomos Nyderlandų ir Austrijos, tvirtindamos, kad atitinkama pagalba yra kompensacinė išmoka už tai, kad teikiamos bendros ekonominės svarbos paslaugos, o tai turi turėti poveikį pareigai mokėti palūkanas dėl neteisėtumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) (toliau – Reglamentas 2015/1589), 16 straipsnyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) įtvirtintos nuostatos dėl pagalbos išieškojimo. Jo 2 dalis suformuluota taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-3">
      „Pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės ir pagrindinė byla</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Danijos visuomeninio transliuotojo TV 2 finansavimas valstybės lėšomis 1995–2002 m. buvo nagrinėjamas kelių administracinių procedūrų ir teismo procesų metu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu laikotarpiu TV 2, be transliuotojui mokamo mokesčio, taip pat gaudavo pajamų iš per televiziją transliuojamos reklamos laiko pardavimo. Šias pajamas atskirais laikotarpiais generuodavo atskira valstybės bendrovė TV 2 Reklame A/S, kuri dalį pelno pervesdavo TV 2 per fondą, o dalį – tiesiogiai TV 2.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Transliuotoją TV 2 sudaro devynios savarankiškos įmonės: aštuoni regioniniai kanalai ir viena visoje šalyje veikianti įmonė. Nagrinėjamu laikotarpiu TV 2 teisės aktais buvo įpareigota kurti nacionalines ir regionines televizijos programas ir transliuoti jas per nacionalinius ir regioninius kanalus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Regioniniai kanalai patys pajamų negeneruodavo – juos finansuodavo TV 2. Tai daryti TV 2 taip pat privalėjo pagal teisės aktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Danija neinformavo Komisijos apie finansavimą iš transliuotojui mokamo mokesčio ir pajamų iš reklamos. Teismui panaikinus pirmąjį 2004 m. priimtą Komisijos sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>), Komisija, dar kartą išnagrinėjusi šį atvejį, 2011 m. nusprendė (toliau – Sprendimas TV 2 II) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), kad TV 2 finansavimo priemonės 1995–2002 m. buvo pagalba, kuri teikta neteisėtai, pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ji visa buvo suderinama su vidaus rinka. Šį sprendimą galutinai patvirtino Teisingumo Teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasi tuo, kad apie aptariamą pagalbą nebuvo pranešta, ieškovė pagrindinėje byloje Viasat Broadcasting UK Ltd (toliau – Viasat) dabar prašo pripažinti, kad už laikotarpį nuo pagalbos gavimo iki galutinio Komisijos sprendimo dėl jos suderinamumo su vidaus rinka priėmimo 2011 m. TV 2 turi sumokėti 1 746 300 000 Danijos kronų (DKK) (apie 234 623 606 EUR) dydžio palūkanas dėl neteisėtumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šių palūkanų skaičiavimo pagrindas yra pagalbai priskiriamų finansavimo priemonių suma, taigi į ją įtraukiamos ir sumos, kurias TV 2 gavo kaip pajamas iš reklamos, taip pat sumos, kurias TV 2 pervedė savo regioniniams kanalams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">TV 2 su šiuo reikalavimu nesutinka. Jis mano, kad tokiu atveju, koks yra nagrinėjamas šioje byloje, kai pagalba, apie kurią nebuvo pranešta ir kuri išmokėta kaip kompensacija už bendros ekonominės svarbos paslaugas, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį yra suderinama su vidaus rinka ir todėl neturi būti grąžinta, negali būti reikalaujama palūkanų dėl neteisėtumo. Tai jis iš esmės grindžia tuo, kad tokiais atvejais, vadovaujantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, draudžiama taikyti SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą pranešti ir sustabdyti veiksmus, tačiau pareiga mokėti palūkanas bet kuriuo atveju siejama su faktinės neteisėtos naudos buvimu. Šiuo atveju tokios naudos nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2019 m. birželio 6 d., Østre Landsret (Rytų regiono apygardos teismas, Danija) pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismui pateikė tokius prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-5">
      1. Ar nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo (žr. sprendimą byloje CELF) taikoma ir tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju, kai neteisėtą valstybės pagalbą sudaro kompensacija už viešąsias paslaugas, kuri, kaip nustatyta vėliau, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį buvo suderinama su vidaus rinka, ir kai pagalbą buvo leista teikti remiantis viešąsias paslaugas teikiančios įmonės bendros finansinės būklės, įskaitant jos kapitalizaciją, vertinimu?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-5">
      2. Ar nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo (žr. sprendimą byloje CELF) taikoma ir sumoms, kurias tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju pagalbos gavėjas pervedė su juo susijusioms įmonėms, laikydamasis viešojoje teisėje nustatytos pareigos, tačiau kurios galutiniame Komisijos sprendime buvo pripažintos pagalbos gavėjui suteikta nauda, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-5">
      3. Ar nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo (žr. sprendimą byloje CELF) taikoma ir valstybės pagalbai, kurią pagalbos gavėjas tokiu, kaip nagrinėjamas, atveju gavo iš valstybės kontroliuojamos įmonės, o dalis jos lėšų gauta iš pagalbos gavėjo paslaugų pardavimo?
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vykstant procesui Teisingumo Teisme, Viasat, TV 2, Danijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir raštu atsakė į kitus Teisingumo Teismo pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iškėlė tris klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į tai, kad apie pagalbą nebuvo pranešta, TV 2 privalo mokėti palūkanas dėl neteisėtumo nuo gautų sumų už laikotarpį nuo pagalbos suteikimo iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo 2011 m., ir, jei taip, kokio dydžio jos turėtų būti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju atsakant į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia išaiškinti, ar pareiga mokėti palūkanas dėl neteisėtumo, kylanti dėl to, kad pažeidžiant Sutartį nebuvo pranešta apie pagalbą (šiuo klausimu žr. A dalį), taikoma ir pagalbai, suteiktai iš anksto apie ją nepranešus, tačiau nepažeidžiant SESV 106 straipsnio 2 dalies nuostatų (šiuo klausimu žr. B dalį). Antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai, kuriuos reikia nagrinėti kartu, yra susiję su sumomis, į kurias kai kuriais atvejais reikia atsižvelgti skaičiuojant palūkanas dėl neteisėtumo (šiuo klausimu žr. C dalį).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagalba yra formaliai neteisėta, jeigu buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). SESV 108 straipsnio 3 dalis yra sudėtinis valstybės pagalbos kontrolės sistemos, įtvirtintos priėmus SESV, elementas. Pagal šią sistemą valstybės narės privalo, viena vertus, pranešti Komisijai apie kiekvieną priemonę, kuria siekiama teikti ar keisti pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir, kita vertus, neįgyvendinti tokių priemonių, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje, kol Komisija dėl jų nepriėmė galutinio sprendimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šia pareiga pranešti ir susilaikyti nuo įgyvendinimo siekiama užtikrinti, kad pagalba neturėtų poveikio iki tol, kol Komisija per tinkamą laiką išsamiai nepatikrins ketinimų ir, jei reikia, nepradės formalios tikrinimo procedūros (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). Taip užtikrinama, kad niekada nebūtų teikiama su vidaus rinka nesuderinama pagalba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiam principui taikomos išimtys. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 651/2014 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>) 3 straipsniu, SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatų galima netaikyti tokiai pagalbai, kuri atitinka reglamente numatytas sąlygas. Vis dėlto kartu reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiamas išimtinis tokio netaikymo pobūdis ir paaiškinama, kad bet kokiai kitai pagalbai SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju prejudiciniu klausimu Østre Landsret (Rytų regiono apygardos teismas) iš esmės siekia sužinoti, ar nacionaliniai teismai privalo neteisėtos pagalbos gavėją įpareigoti sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo net tuo atveju, jei Komisija vėliau pagalbą pripažino suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį dėl to, kad tai yra kompensacija už teikiamas bendros ekonominės svarbos paslaugas, todėl neturi būti grąžinta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pirmasis prejudicinis klausimas turi sąsajų su sprendimu byloje CELF (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>): jame Teisingumo Teismas konstatavo, kad palūkanos dėl neteisėtumo turi būti skaičiuojamos, jei valstybės pagalba buvo išmokėta nesilaikant pareigos pranešti, tačiau vėliau pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį ji buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Taigi galiausiai reikia išaiškinti, ar priežastis, dėl kurios pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka, turi įtakos pareigai mokėti palūkanas dėl neteisėtumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Principas: pareiga mokėti palūkanas, kai pagalba yra tik formaliai neteisėta</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal antrinę teisę pareiga mokėti palūkanas dėl neteisėtumo kyla iš Reglamento 2015/1589 16 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalies nuostatų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Ši tvarka aiškiai taikoma tik tokiai situacijai, kai pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka ir dėl to turi būti grąžinta. Tada už neteisėtumo laikotarpį, t. y. nuo įgyvendinimo iki galutinio Komisijos sprendimo, reikia mokėti palūkanas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto byloje CELF Teisingumo Teismas nusprendė, kad palūkanas dėl neteisėtumo taip pat privaloma mokėti tada, kai pagalba pagal SESV 107 straipsnio 3 dalį yra suderinama su vidaus rinka ir jos grąžinti nereikalaujama (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši jurisprudencija iš esmės galioja vertinant bet kokią su vidaus rinka suderinamą, tačiau neteisėtą pagalbą, neatsižvelgiant į tokio suderinamumo priežastis. Nors visų pirma Danijos ir Nyderlandų vyriausybės tvirtina, kad tais atvejais, kai yra suteikta neteisėta pagalba, susijusi su bendros ekonominės svarbos paslaugomis, į jurisprudenciją byloje CELF dėl kitokios suderinamumo priežasties neturi būti atsižvelgiama, šie argumentai nėra įtikinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų pareiga mokėti palūkanas kyla iš SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros pažeidimo. Ši procedūra pažeidžiama tuomet, kai pareigos pranešti ir nesiimti veiksmų nesilaikoma, neatsižvelgiant į tai, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka, ar ne. Procedūra, apimančia pareigą pranešti ir nesiimti veiksmų, kaip tik yra siekiama sudaryti galimybę nustatyti, ar priemonė yra laikytina pagalba, ir, jei taip, ar ji suderinama su vidaus rinka. Dėl šios priežasties SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimai yra ankstesni nei sprendimas dėl suderinamumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atitinkamai pagal jurisprudenciją Komisijos sprendimu dėl suderinamumo, kaip galutiniu sprendimu dėl tikrinimo procedūros, SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo pažeidimas nepanaikinamas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>), todėl tas sprendimas neturi įtakos pagalbos neteisėtumui. Bet kokiu kitu aiškinimu būtų skatinama nepaisyti SESV 108 straipsnio 3 dalies trečiojo sakinio ir ši nuostata praktiškai taptų neveiksminga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>). Jei esant konkrečiam pagalbos planui, neatsižvelgiant į tai, ar jis suderinamas su vidaus rinka, SESV 108 straipsnio 3 dalies nesilaikymas nesukeltų didesnių nepatogumų ar sankcijų, palyginti su tuo atveju, jei šios nuostatos būtų laikomasi, valstybių narių suinteresuotumas pranešti apie pagalbą ir palaukti sprendimo dėl suderinamumo (taigi, ir Komisijos vykdomos kontrolės veiksmingumo lygis) būtų gerokai mažesnis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pridurti, kad toks aiškinimas reikštų kompetencijos perkėlimą. Iš tiesų pagalbos kontrolės sistemoje nacionaliniai teismai turi apsaugoti asmenų teises nuo galimo SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo ir, jei reikia, ištaisyti pagalbos neteisėtumo padarinius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). O Komisija vertina, ar pagalbos priemonė suderinama su vidaus rinka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Jei teigiamu Komisijos sprendimu procedūrinis pažeidimas būtų ištaisomas, Komisija netiesiogiai spręstų ir dėl atskirų pagalbos gavėjo konkurentų teisių pažeidimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>), be to, panaikintų jų galimybes savo teises ginti nacionaliniuose teismuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš viso to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad procedūrinis pažeidimas išlieka, neatsižvelgiant į tai, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Be to, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo visų pirma byloje CELF, pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad nacionaliniai teismai imtųsi tinkamų, veiksmingai neteisėtumo padarinius ištaisančių priemonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Byloje CELF Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad palūkanos dėl neteisėtumo yra tinkama priemonė tokiems padariniams ištaisyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Iš tiesų nacionaliniai teismai visų pirma turi užtikrinti asmenų teisių apsaugą nuo pažeidimų, susijusių su pagalbos neteisėtumu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nesilaikant pareigos nesiimti veiksmų, neteisėtos pagalbos gavėjui suteikiamas konkurencinis pranašumas, o tai savo ruožtu yra trečiųjų asmenų, kurie vykdo veiklą toje pačioje rinkoje, teisių pažeidimas. Šis pranašumas gali būti finansinio pobūdžio, nes tikėtina, kad, atliekant tikrinimo procedūrą ir dėl to sustabdžius priemonės įgyvendinimą, pagalbos gavėjas lėšų būtų turėjęs įgyti kitokiu būdu. Bendros ekonominės svarbos paslaugų teikėjams jos irgi paprastai suteikiamos kaip paskola su palūkanomis, todėl turėtų būti taikomos rinkoje įprastos palūkanų normos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Net jei šiuose sektoriuose dažnai veikia valstybei priklausančios įmonės, kurias valstybė gali finansuoti didindama kapitalą, tik rinkoje įprasta paskola yra finansavimo galimybė, niekaip nesusijusi su valstybės pagalbos teise, todėl ja galima pasinaudoti ad hoc ir netaikant išankstinės administracinės procedūros.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pirmalaikio pagalbos įgyvendinimo privalumas yra ir tas, kad pagalbos gavėjo konkurentai su vidaus rinka suderinamos pagalbos poveikį patiria anksčiau, nei jį būtų patyrę tuo atveju, jei būtų laikytasi procedūros, todėl pagalbos gavėjo konkurencinė pozicija kitų rinkos dalyvių atžvilgiu neteisėtumo laikotarpiu tampa geresnė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo pranašumu, kurį Teisingumo Teismas konstatavo kalbėdamas apie rinką, nesusijusią su viešosiomis paslaugomis, naudojasi ir bendros ekonominės svarbos paslaugų teikėjai. Iš tiesų SESV 14 straipsnyje ir SESV 106 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad šioje srityje iš esmės taip pat konkuruojama ir ši konkurencija yra pageidautina. Iš šios bylos faktinių aplinkybių irgi matyti, kad šis vertinimas tinka ir šioje byloje nagrinėjamos transliavimo rinkos situacijai. Viasat, kaip privati įmonė, konkuruoja su visuomeniniu transliuotoju TV 2. Taigi įmonė, kuriai pavesta teikti paslaugas, užima konkurencinę padėtį, kuri pagerėja dėl to, kad tuo metu, kai Komisija dar nėra priėmusi sprendimo dėl pagalbos, ji jau turi programai vykdyti reikalingų finansinių lėšų. Televizijos sektoriuje šios lėšos gali būti ypač svarbios konkuruojant dėl išimtinių transliavimo teisių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini TV 2 ir Danijos bei Nyderlandų vyriausybių argumentai, kad šiuo atveju dėl pirmalaikio pagalbos įgyvendinimo TV 2 nebuvo suteiktas nepagrįstas pranašumas arba jis bent jau turėjo būti konstatuotas patikrinus kiekvieną konkretų atvejį. Grįsdami savo argumentus proceso dalyviai iš esmės teigia, kad suteikiant pagalbą TV 2 nebuvo kompensuota per didelė suma, o į tai taip pat būtina atsižvelgti, kai vertinamas pirmalaikio pagalbos įgyvendinimo poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tokiu prieštaravimu, kuris pagal temą yra susijęs su klausimu dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, taigi ir su SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatyta situacija, negalima paneigti šios išvados 31 punkte minėto pirmalaikio įgyvendinimo atveju įgyjamo pranašumo, atsirandančio dėl procedūrinio pažeidimo. Faktinį pranašumą reikia atskirti nuo dėl neteisėto įgyvendinimo atsirandančio pranašumo. Pirmasis yra esminė pagalbos sąlyga, kurios buvimą pagal tam tikrus kriterijus turi konstatuoti Komisija, o antrasis yra pranašumas, kurio konkrečiu atveju tikrinti nereikia, nes išvadą apie geresnę (palyginti su galimais konkurentais) padėtį galima daryti jau vien atsižvelgiant į disponavimą valstybės lėšomis ir tokia padėtis yra neatsižvelgiant į tai, ar Komisija priemonę paskelbia suderinama su vidaus rinka. Net jei priemonė yra pateisinama, ji tokia laikoma tik su sąlyga, kad procedūra atlikta tinkamai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia laikytis principo, kad dėl pagalbos, kuri buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą pranešti ir nesiimti veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra suderinama su vidaus rinka, turi būti mokamos palūkanos dėl neteisėtumo, nes, teikiant pagalbą pirma laiko, gavėjui suteikiamas nepagrįstas pranašumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išimties nedarymas pagalbos bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti atveju</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto kyla klausimas, ar dėl Europos sutartimis, ypač SESV 14 straipsniu ir 106 straipsnio 2 dalimi, sudaromos privilegijuotos padėties teikiant bendros ekonominės svarbos paslaugas reikalinga šio principo taikymo išimtis. Šiame kontekste TV 2 ir Austrijos vyriausybė tvirtina, kad, vadovaujantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatos ar bent jau pareiga mokėti palūkanas turi būti netaikomos, jei tokia norma arba pareiga riboja bendros ekonominės svarbos paslaugų teikimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį sutarčių sąlygos, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, jeigu jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal SESV 14 straipsnį nepažeisdamos ESS 4 straipsnio ir SESV 93, 106 ir 107 straipsnių ir atsižvelgdamos į tai, kokią vietą tarp Sąjungos bendrųjų vertybių užima bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir koks yra jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir Sutarčių taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, ypač ekonominėmis ir finansinėmis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prie sutarčių pridėti Protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>) ir Protokolas Nr. 29 dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>) dar kartą patvirtina šias dvi nuostatas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiga mokėti palūkanas gavus formaliai neteisėtą pagalbą gali būti siejama su bendros ekonominės svarbos paslaugos užtikrinimo tikslu. Iš tiesų su šiuo tikslu ir galiausiai su minėtomis pirminės teisės normomis būtų nesuderinamas galutinis lėšų, kurių pagalbos gavėjui reikia, kad galėtų teikti šias paslaugas, susigrąžinimas įpareigojant mokėti palūkanas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto vadovaujantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi galimi du būdai apeiti draudimą teikti finansinę pagalbą šios rūšies paslaugoms ir nustatyti tinkamą pareigos mokėti palūkanas ir bendros ekonominės svarbos paslaugų užtikrinimo santykį: pirma, pagal Sprendime Altmark Trans (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>) nurodytus kriterijus tam tikros valstybės paramos priemonės nelaikomos pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, antra, Komisija gali patvirtinti paramos priemones, kurios šių kriterijų neatitinka, taigi yra pagalba.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, jei dėl pareigos mokėti palūkanas atsiranda su paslaugos teikimu susijusi finansinė spraga, valstybė narė tokios specialios pagalbos atveju gali išnagrinėti, ar ji kompensuos palūkanų sąnaudas paslaugos teikėjui pagal Sprendime Altmark Trans (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>) nurodytus kriterijus, kad jis vis dėlto galėtų teikti būtinas paslaugas. Tokiu atveju ir toliau užtikrinamas paslaugų teikimas. Tada pagalbos teisė neprieštarauja palūkanų sąnaudų kompensavimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei priemonė, kuria paslaugos teikėjui kompensuojamos palūkanos, netenkina Altmark kriterijų, atitinkama valstybė narė reikiamas lėšas gali skirti kaip pagalbą, tačiau tam reikalingas išankstinis Komisijos sutikimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Ši pagalba pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį būtų suderinama su vidaus rinka tiek, kiek finansinė palūkanų našta teisiškai arba faktiškai trukdo teikti patikėtas paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiam sprendimui, žinoma, galima prikišti, kad juo (tariamai vien dėl to, kad būtų įvykdyti formalūs procedūriniai reikalavimai) patvirtintos sumos gavėjas įpareigojamas dalį tos sumos palūkanų forma grąžinti valstybei narei vien tam, kad šią sumą paskui vėl gautų kaip naujai teikiamą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar konkrečiais atvejais pareigos mokėti palūkanas atsisakymas esant neteisėtai, tačiau patvirtintai pagalbai bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti labiau atitiktų suinteresuotųjų šalių materialinę teisinę padėtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto galiausiai tokį požiūrį tenka atmesti. Visų pirma pagalbos teisės srityje tai neatitinka tikrinimo kompetencijų paskirstymo. Palūkanų dėl neteisėtumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>) mokėjimo „sustabdymas“ faktiškai reiškia atleidimą nuo jų, taigi ir pagalbą, jei neatsižvelgiama į Sprendime Altmark Trans nurodytus kriterijus. Jos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį turi nagrinėti tik Komisija, o nacionaliniai teismai net atskirais atvejais to daryti negali.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pridurti, kad pareiga pranešti ir nesiimti veiksmų, kurios veiksmingumą užtikrina pareiga mokėti palūkanas, be jau minėtų tikslų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>), taip pat yra saugomos paramos gavėjų konkurentų teisės. Šis aspektas nepraranda aktualumo, jei paaiškėja, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, o gavėjui kompensuojamos ir palūkanos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Europos Sąjungos pagalbos teikimo tvarkos kontekste itin svarbios konkurentų procesinės teisės. Viena vertus, jos gali labai padėti užtikrinti pagalbos kontrolės veiksmingumą. Kita vertus, pagalbos draudimu siekiama užtikrinti neiškreiptą konkurenciją, kuri teikiant pagalbą bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti gali būti ribojama tik tiek, kiek tai iš tikrųjų būtina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors čia pasiūlytas būdas pareigos mokėti palūkanas ir bendros ekonominės svarbos paslaugų užtikrinimo prieštaravimams išspręsti ir yra susijęs su didesne administracine našta, juo silpninamos paskatos atsisakyti išankstinio pranešimo dėl pagalbos bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti. Be to, juo pagalbos teisės srityje išsaugomas tikrinimo kompetencijų paskirstymas tarp Komisijos ir nacionalinių teismų. Juo apsaugomos konkurentų teisės ir užtikrinama, kad tokios pagalbos apimtis būtų griežtai kontroliuojama – tiek taikant Altmark kriterijus, tiek Komisijai vykdant tvirtinimo procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją mokėti palūkanas dėl neteisėtumo galioja ir tada, kai neteisėta valstybės pagalba buvo suteikta bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti, o Komisija, remdamasi visos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės bendros finansinės būklės, įskaitant jos kapitalizaciją, vertinimu, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ją vėliau pripažino suderinama su vidaus rinka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų objektas yra palūkanų sumos skaičiavimo pagrindas. Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti sumą, kuria remiantis turi būti skaičiuojamos palūkanos dėl neteisėtumo. Iš esmės jis siekia išsiaiškinti, ar palūkanos turi būti skaičiuojamos už visas šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu TV 2 suteiktas finansavimo priemones, ar kai kurioms priemonėms taikoma išimtis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Į šiuos klausimus galima atsakyti kartu. Jų dalykas, žinoma, nėra tas pats, nes antrasis klausimas susijęs su TV 2 skirtų finansavimo priemonių dalimi, siejama su pajamomis iš reklamos, o trečiasis klausimas – su sumomis, kurias TV 2 pervedė regioniniams kanalams. Tačiau atsakymai į abu klausimus išplaukia iš galiojančių teisės aktų nuostatų ir šioje srityje priimtos jurisprudencijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal jas pareiga pranešti ir nesiimti veiksmų taikoma visoms pagalbos priemonėms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Sąjungos teismai dėl pajamų iš reklamos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>) ir sumų, kurias TV 2 pervedė regioniniams kanalams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>), taip pat patvirtino, kad tenkinamos SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Taigi aišku, kad šios finansavimo priemonių dalys taip pat yra valstybės pagalba.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Danijos valstybė tinkamai apie ją nepranešė ir iki Komisijos patvirtinimo nesustabdė, čia atskirai paminėtos sumos taip pat yra formaliai neteisėta pagalba, už kurią privalo būti skaičiuojamos palūkanos dėl neteisėtumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau minėta, kiek tai susiję su palūkanomis dėl neteisėtumo, taip pat nėra labai svarbu tai, ar dėl neteisėtos pagalbos gavėjas pats įgijo arba išlaikė nepagrįstą pranašumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). Taigi neturi reikšmės tai, kad, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, TV 2 neturėjo „grynosios naudos“ iš pajamų, kurias pervedė regioniniams kanalams. Pareiga mokėti palūkanas atsiranda dėl procedūrinio pažeidimo ir kompensuoja pranašumą, kuris įgyjamas dėl pirmalaikio pagalbos įgyvendinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad nacionaliniai teismai privalo įpareigoti pagalbos gavėją sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo nuo visų sumų, kurios galutiniu Komisijos sprendimu buvo pripažintos pagalbos gavėjui suteiktu pranašumu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-83" title="page-14">
      1. Nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją mokėti palūkanas dėl neteisėtumo galioja ir tada, kai neteisėta valstybės pagalba buvo suteikta bendros ekonominės svarbos paslaugoms teikti, o Komisija, remdamasi visos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės bendros finansinės būklės, įskaitant jos kapitalizaciją, vertinimu, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ją vėliau pripažino suderinama su vidaus rinka.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-84" title="page-14">
      2. Nacionalinio teismo pareiga įpareigoti pagalbos gavėją sumokėti palūkanas dėl neteisėtumo taikoma visoms sumoms, kurios galutiniu Komisijos sprendimu buvo pripažintos pagalbos gavėjui suteiktu pranašumu, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: vokiečių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2017 m. kovo 8 d. Sprendimas Viasat Broadcasting UK / Komisija (C-660/15 P, EU:C:2017:178), taip pat 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimai TV2/Danmark / Komisija (C-649/15 P, EU:C:2017:835), Komisija / TV2/Danmark (C-656/15 P, EU:C:2017:836) ir Viasat Broadcasting UK / TV2/Danmark (C-657/15 P, EU:C:2017:837).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (OL C 85, 2009, p. 1) 39 ir paskesni punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 52 ir 55 punktai, taip pat rezoliucinės dalies 1 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) OL L 248, 2015, p. 9.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Reglamentu 2015/1589, įsigaliojusiu 2015 m. spalio 14 d., buvo panaikintas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), o jo 14 straipsnio 2 dalies formuluotė pažodžiui perimta į naujojo 16 straipsnio 2 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 2008 m. spalio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas TV2/Danmark ir kt. / Komisija (T-309/04, T-317/04, T-329/04 ir T-336/04, EU:T:2008:457).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) 2011 m. balandžio 20 d. Sprendimas 2011/839/ES (OL L 340, 2011, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) 2017 m. kovo 8 d. Sprendimas Viasat Broadcasting UK / Komisija (C-660/15 P, EU:C:2017:178), taip pat 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimai TV2/Danmark / Komisija (C-649/15 P, EU:C:2017:835), Komisija / TV2/Danmark (C-656/15 P, EU:C:2017:836) ir Viasat Broadcasting UK / TV2/Danmark (C-657/15 P, EU:C:2017:837).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Reglamento 2015/1589 1 straipsnio f punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) 2019 m. kovo 5 d. Sprendimas Eesti Pagar (C-349/17, EU:C:2019:172, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 1990 m. vasario 14 d. Sprendimas Prancūzija / Komisija (C-301/87, EU:C:1990:67, 17 punktas) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 36 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant SESV 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1)</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Šiai bylai svarbiu laikotarpiu galiojo Reglamentas Nr. 659/1999; jis buvo pakeistas Reglamentu 2015/1589, į kurį pažodžiui perkeltos su palūkanomis dėl neteisėtumo susijusios nuostatos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 52 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimas Féderation nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir Syndicat national des négociants et transformateurs de saumon (C-354/90, EU:C:1991:440, 16 punktas) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 40 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimas Féderation nationale du commerce extérieur des produits alimentaires ir Syndicat national des négociants et transformateurs de saumon (C-354/90, EU:C:1991:440, 16 punktas) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 40 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2006 m. spalio 5 d. Sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2006 m. spalio 5 d. Sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 38 ir 44 punktai) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 38, 41 ir 46 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2006 m. spalio 5 d. Sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 38 punktas) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. 2006 m. spalio 5 d. Sprendimą Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 41 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2006 m. spalio 5 d. Sprendimas Transalpine Ölleitung in Österreich (C-368/04, EU:C:2006:644, 47 ir 48 punktai) ir 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 46 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 52 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 38 ir 39 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2008 m. vasario 12 d. Sprendimas CELF ir Ministre de la Culture et de la Communication (C-199/06, EU:C:2008:79, 50 ir 51 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimą Eesti Pagar (C-349/17, EU:C:2019:172, 98 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) OL C 83, 2010, p. 308.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) OL C 83, 2010, p. 312.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 2017 m. kovo 8 d. Sprendimas Viasat Broadcasting UK / Komisija (C-660/15 P, EU:C:2017:178, 36 ir 37 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 2003 m. liepos 24 d. Sprendimas Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C-280/00, EU:C:2003:415).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) 2003 m. liepos 24 d. Sprendimas Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg (C-280/00, EU:C:2003:415, 88–93 punktai); taip pat žr. 2017 m. kovo 8 d. Sprendimą Viasat Broadcasting UK / Komisija (C-660/15 P, EU:C:2017:178, 26 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Panašiai kartą tokiu atveju jau buvo nuspręsta: 2004 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas C (2004) 3632 final su pagalba susijusioje byloje N 313/2004 dėl [TV 2 A/S] kapitalo didinimo (OL C 172, 2005, p. 3).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Šios išvados 22–35 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Šios išvados 18 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) SESV 108 straipsnio 3 dalis, Reglamento 2015/1589 2 ir 5 konstatuojamosios dalys ir 2 ir 3 straipsniai, taip pat 2019 m. kovo 5 d. Sprendimas Eesti Pagar (C-349/17, EU:C:2019:172, 88 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimas Komisija / TV2/Danmark (C-656/15 P, EU:C:2017:836, 52 ir 53 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) 2015 m. rugsėjo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas TV2/Danmark / Komisija (T‑674/11, EU:T:2015:684, 167–172 punktai) ir 2017 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas TV2/Danmark / Komisija (C-649/15 P, EU:C:2017:835, 48–57 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Žr. šios išvados 34 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Žr. šios išvados 31 ir 34 punktus.</p>
</body>
</html>
