Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Lenkijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lenkijos konvergencijos programos /* COM/2012/0323 final */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Lenkijos 2012 m.
nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Lenkijos konvergencijos programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį
ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos
7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[1],
ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[2], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[3], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1) 2010 m. kovo 26 d.
Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui
įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo
strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos
politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms
sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas
Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas; (2) 2010 m. liepos
13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių
narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos
gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. –
sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos
gairių[4],
kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires
valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę
ekonomikos ir užimtumo politiką; (3) 2011 m. liepos
12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Lenkijos
2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo
nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Lenkijos konvergencijos
programos; (4) 2011 m. lapkričio
23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo
apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante ir integruoto
politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.
2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo
ataskaitą[5],
kurioje nenurodė, kad Lenkija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (5) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti
užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos
augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti
diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį
konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas,
skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo
problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti
viešąjį administravimą; (6) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias
prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad
juos būtų galima įtraukti į jų stabilumo arba
konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas; (7) 2012 m. balandžio
25 d. Lenkija pateikė savo 2012–2015 konvergencijos programą, o
2012 m. balandžio 27 d. – 2012 m. nacionalinę reformų
programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają,
jos vertintos vienu metu; (8) remdamasi 2012 m.
konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo
grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas ir
atitinka Komisijos 2012 m. pavasario prognozę. Programoje pateiktos
biudžeto strategijos tikslas – iki 2012 m. ištaisyti perviršinį
deficitą ir iki 2015 m. pasiekti vidutinės trukmės
laikotarpio biudžeto tikslą. Programoje patvirtinamas vidutinės
trukmės laikotarpio biudžeto tikslas – 1 %
BVP deficitas, kuris deramai atitinka Stabilumo ir augimo pakto
reikalavimus. Numatomas deficito ištaisymas atitinka Tarybos
nustatytą terminą, o numatomos fiskalinės priemonės –
rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą. Remiantis
(perskaičiuotu) struktūriniu deficitu[6],
numatoma metinė pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio
tikslo bus didesnė nei 0,5 % BVP (struktūriniu požiūriu).
Valdžios sektoriaus išlaidų augimas, atsižvelgiant į diskrecines
pajamų priemones, visu programos laikotarpiu atitinka Stabilumo ir augimo
pakte nustatytą kriterijų, tačiau 2013 m. šiek tiek viršija
išlaidų kriterijų, remiantis Komisijos 2012 m. pavasario
prognoze. Norint padaryti pakankamą pažangą siekiant vidutinės
trukmės laikotarpio tikslo, gali prireikti papildomų pastangų,
nes šis tikslas labiausiai susietas su dideliu viešųjų
investicijų išlaidų mažinimu ir nepakankamai pagrįstas
išsamiomis priemonėmis vėlesniais programos įgyvendinimo metais.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus skola per visą programos laikotarpį
Lenkijoje išliks mažesnė negu 60 % BVP. Remiantis nacionalinių
institucijų prognozėmis, ji palaipsniui mažės, nuo 56,3 %
BVP 2011 m. iki 49,7 % BVP 2015 m., tačiau Komisija,
atsižvelgdama į galimus su konsolidavimo planais susijusius pavojus, mano,
kad padėtis gerės ne taip greitai; (9) Lenkijos vyriausybė dar
nesiėmė jokių veiksmų, kad iki 2013 m. būtų
įgyvendinta nuolatinė išlaidų taisyklė. Nuolatinės
taisyklės taikymui vis dar rengiamasi, ir iki šiol nebuvo atskleista jokios
informacijos. Taip pat nepadaryta jokios pažangos nacionalinę
sąskaitų sistemą derinant su Europos sąskaitų sistema
(ESS 95 standartais) ir biudžeto sudarymo procedūros metu gerinant
įvairių valdžios lygmenų koordinavimą; (10) jaunimo nedarbas yra didesnis
už ES vidurkį, pagrindinės jo priežastys – gebėjimų
neatitiktis ir mažai galimybių atlikti gamybinę praktiką ir
mokytis darbo vietoje. Numatomos priemonės siekiant
palengvinti jaunimo atėjimą į darbo rinką. Dalinis
piktnaudžiavimas savisamda ir civilinės teisės sutartimis, kurioms
netaikoma darbo teisė, yra darbo rinkos segmentacijos ir
dirbančiųjų skurdo (vieno didžiausių ES) priežastis. Be to, turėtų būti peržiūrėta
išmokų, skirtų paremti mažai uždirbančius darbuotojus, taikymo
sritis ir pakankamumas; (11) 2011 m. antrą
pusmetį Lenkija pradėjo įgyvendinti plačių užmojų
aukštojo mokslo reformą. Ja siekiama sustiprinti universitetų ir
verslo įmonių ryšius ir išspręsti gebėjimų ir darbo
vietų neatitikties problemą. Reformos tikslas – lankstesnės ir
labiau prie kintančių darbo rinkos poreikių pritaikytos
studijos. Be to, ja skatinama savisamda. Nepaisant to, vis dar reikia didinti
mokymo svarbą ir gerinti jo kokybę, ypatingą dėmesį
skiriant privačioms aukštojo mokslo įstaigoms; (12) gerinant vaikų priežiūros
sistemą reikia didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Šiuo
metu Lenkijos ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų dalis
yra mažiausia Europoje. Taip yra dėl to, kad trūksta vietų,
tinkamos infrastruktūros ir kvalifikuotų darbuotojų.
Vyriausybės pareiškimas, kad ji skirs papildomų lėšų
ikimokyklinio amžiaus vaikų (3–5 metų) priežiūros įstaigoms
steigti, neįtrauktas į 2012 m. biudžeto įstatymą, kuriame
švietimui skiriamas biudžetas sumažintas. Dėl to kai kuriose
savivaldybėse uždaromos mokyklos ir vaikų darželiai; (13) siekdama išspręsti menko
vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimo darbo rinkoje problemą Lenkija
priėmė bendrą pensijų reformą. Teisės aktais
nustatytas pensinis amžius nuo 2013 m. bus palaipsniui didinamas iki
67 metų (šis amžius vyrams bus pradėtas taikyti 2020 m., o
moterims – 2040 m.). Lenkija ir toliau dėjo
pastangas, kad apribotų palankias statutinių valstybės
tarnautojų išėjimo į
pensiją sąlygas. 2011 m. Lenkija priėmė tam tikrus
ūkininkų socialinio draudimo fondo (KRUS) pakeitimus. Tačiau
reforma yra laikina ir, žiūrint iš darbo rinkos perspektyvos, nepakankama.
Kalnakasiams vis dar taikoma speciali pensijų sistema; (14) neseniai atliktomis mokslinių
tyrimų aplinkos gerinimo reformomis siekiama sutelkti poreikius
atitinkantį finansavimą geriausiai dirbančioms institucijoms.
2011 m. rugpjūčio mėn. priimta Nacionalinė
mokslinių tyrimų programa yra svarbus žingsnis šia linkme.
Tačiau dar lieka neaišku, kaip susiję programos prioritetai ir kaip
jie įgyvendinami inovacijų ir pramonės politikos srityse; (15) nepagrįsti
laisvųjų profesijų apribojimai yra pagrindinė tolesnio
augimo kliūtis, visų pirma statybų, transporto ir sveikatos
sektoriuose. Vyriausybė paskelbė planą 50 % sumažinti
laisvųjų profesijų reglamentavimą, susijusį su
švietimo reikalavimais ir licencijų išdavimu. Nepaisant pastaruoju metu
dedamų pastangų, įmonėms tenkanti administracinė našta
tebėra didelė, o viešasis administravimas nepakankamai efektyvus.
Tarp pagrindinių susirūpinimą keliančių
sričių – didelės reikalavimų laikymosi išlaidos,
sudėtingi ir nenusistovėję mokesčių teisės aktai,
prastas sutarčių vykdymo užtikrinimas, lėtos ir sudėtingos
licencijų ir leidimų išdavimo procedūros, nuosavybės
registravimas ir skirstymo į zonas teisės aktai. Teismo procesai ir
kiti teisiniai veiksmai vyksta lėtai, yra santykinai daug
neišnagrinėtų bylų; (16) energetikos sektoriaus augimui
ir konkurencijai trukdo vėlavimas įgyvendinti ES teisės aktus,
visų pirma antrąjį ir trečiąjį energetikos
dokumentų rinkinį ir ES atsinaujinančiųjų energijos
išteklių direktyvą, ir neužbaigtos pažeidimų nagrinėjimo
procedūros. Autostradų ir greitkelių tinklas aktyviai
plėtojamas panaudojant ES fondų paramą, tačiau dar svarbiau
investuoti į geležinkelių tinklą, atsižvelgiant į labai
prastą infrastruktūros būklę. Lenkija nevisiškai panaudoja
šiam tikslui skirtas Sanglaudos fondo lėšas. Vis dar kyla
kliūčių efektyviam geležinkelio rinkos veikimui; (17) Lenkija prisiėmė tam
tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie
įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir įgyvendinami
įsipareigojimai yra susiję su užimtumo didinimu, konkurencingumo
gerinimu, viešųjų finansų tvarumo didinimu ir finansinio
stabilumo stiprinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami pagal
paktą „Euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio vertinimo
rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas; (18) atsižvelgdama į Europos
semestrą, Komisija atliko išsamią Lenkijos ekonominės politikos
analizę. Ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę
reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą
tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lenkijos politikai, bet ir tai,
kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis
prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina
stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos
rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos
rekomendacijų 1–6 punktuose toliau; (19) atsižvelgdama į šį
vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2012 m. konvergencijos
programą ir savo nuomonę[7]
visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje; REKOMENDUOJA Lenkijai 2012–2013 m.
imtis šių veiksmų: 1. Užtikrinti numatytą
pažangą, kad būtų ištaisytas perviršinis deficitas. To siekiant
visiškai įvykdyti 2012 m. biudžetą ir įgyvendinti
struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijose pagal
perviršinio deficito procedūrą. Po to nurodyti priemones,
būtinas užtikrinti numatytos 2013 ir vėlesnių metų biudžeto
strategijos įgyvendinimą, atliekant tinkamą struktūrinį
koregavimą, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant
vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo, įskaitant
išlaidų kriterijaus laikymąsi. Ateityje iki minimumo riboti
augimą skatinančių išlaidų mažinimą ir pagerinti
mokestinių prievolių vykdymą. 2. Paspartinti fiskalinės
sistemos reformą, priimant teisės aktus, kuriais iki 2013 m.
būtų pradėta taikyti nuolatinė išlaidų taisyklė.
Ši taisyklė turėtų būti suderinta su Europos sąskaitų
sistema. Imtis veiksmų siekiant tobulinti įvairių Vyriausybės
lygių veiksmų koordinavimo priemones vidutinės trukmės
laikotarpiu ir vykstant metinei biudžeto procedūrai. 3. Sumažinti jaunimo
nedarbą, didinti galimybes atlikti gamybinę praktiką ir mokytis
darbo vietoje, gerinti profesinio mokymo kokybę ir priimti
pasiūlytą mokymosi visą gyvenimą strategiją. Geriau
derinti švietimo rezultatus ir darbo rinkos poreikius, gerinti mokymo
kokybę. Šalinti darbo rinkos segmentaciją ir
dirbančiųjų skurdą, apriboti pernelyg dažną
civilinės teisės sutarčių naudojimą ir pratęsti
bandomąjį laikotarpį neterminuotas darbo sutartis turintiems
darbuotojams. 4. Dėti daugiau
pastangų didinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti
vaikų priežiūros ir ikimokyklinio švietimo įstaigas
lankančių vaikų skaičių, užtikrinant stabilų finansavimą
ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, rengiant
kvalifikuotus darbuotojus ir suteikiant galimybę naudotis šiomis
paslaugomis už prieinamą kainą. Kovoti su įsigalėjusia
ankstyvo išėjimo į pensiją tradicija, siekiant padidinti
pasitraukimo iš darbo rinkos amžių. Palaipsniui panaikinti specialią
kalnakasių pensijų sistemą, juos visiškai integruojant į
bendrąją sistemą. Imtis platesnio
užmojo ir nuolatinių priemonių siekiant įvykdyti ūkininkų
socialinio draudimo fondo (KRUS) reformą, kad
būtų labiau atsižvelgiama į individualias pajamas. 5. Imtis papildomų
priemonių, siekiant užtikrinti investicijoms palankią verslo
aplinką, glaudžiau susiejant mokslinius tyrimus, inovacijas ir
pramonę ir nustatant bendras prioritetines sritis ir priemones, kuriomis
būtų remiamas visas inovacijų ciklas; gerinti galimybes gauti
finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, teikiant
garantijas ir pereinamojo laikotarpio finansavimą. 6. Dėti daugiau
pastangų didinant paskatas investuoti į energijos gamybos pajėgumą
ir veiksmingumą, paspartinti tarpvalstybinių elektros energijos
tinklų plėtojimą ir sustiprinti konkurenciją dujų
sektoriuje, palaipsniui atsisakant reguliuojamų kainų ir sukuriant
dujų prekybos platformą. Didinti geležinkelių rinkos
reguliuotojo vaidmenį ir išteklius ir užtikrinti, kad geležinkelių
investiciniai projektai būtų įgyvendinami veiksmingai ir
greitai. Mažinti laisvųjų profesijų apribojimus, supaprastinti
sutarčių vykdymo užtikrinimą ir statybos leidimams taikomus
reikalavimus. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [2] COM(2012) 323 final. [3] P7_TA(2012) 0048 ir P7_TA(2012) 0047. [4] 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas
2012/238/ES. [5] COM(2012) 68 final. [6] Pagal ciklą pakoreguotas balansas (atėmus
vienkartines ir laikinąsias priemones), Komisijos tarnybų
perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija ir taikant
bendrai sutartą metodiką. [7] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9
straipsnio 2 dalį.