|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/3214 |
2025 6 13 |
Pranešimo apie geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtintą standartinį pakeitimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį
(C/2025/3214)
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)
„Graves“
PDO-FR-A1012 – AM04 2025 3 19
1. Produkto pavadinimas
„Graves“
2. Nuorodos tipas
|
☒ |
Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) |
|
☐ |
Saugoma geografinė nuoroda (SGN) |
|
☐ |
|Geografinė nuoroda (GN) |
3. Sektorius
|
☐ |
Žemės ūkio produktai |
|
☒ |
Vynas |
|
☐ |
Spiritiniai gėrimai |
4. Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Prancūzija
5. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Syndicat viticole des graves et graves supérieures
6. Priskyrimas prie standartinių pakeitimų
Prancūzijos valdžios institucijos pareiškė, kad pateikta paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir 2024/1143 reikalavimus.
Pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį šios specifikacijos pakeitimai yra standartiniai, nes šie pakeitimai nelaikomi Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 3 dalyje apibrėžtais Sąjungos lygmens pakeitimais. Tiksliau:
|
a) |
jais nekeičiami nei geografine nuoroda žymimi produktai, nei jų pavadinimas, nei jų pavadinimo naudojimas, nei jų kategorija; |
|
b) |
jie nekelia rizikos, kad bus panaikintas ryšys su bendrajame dokumente nurodyta geografine vietove; |
|
c) |
dėl jų neatsiranda naujų prekybos produktu apribojimų. |
7. Patvirtinto (-ų) standartinio (-ių) pakeitimo (-ų) aprašymas
1. Baltųjų vynų su liekamuoju cukrumi žymėjimas nuoroda
Vyndarių grupė pageidauja panaikinti SKVN „Graves supérieures“, o šiuo metu šia nuoroda žymimus vynus su liekamuoju cukrumi pradėti žymėti nuoroda „Graves“. Abi nuorodos apibrėžtos vienoje specifikacijoje.
Dėl šios paraiškos specifikacijoje panaikinamos visos nuorodos į SKVN „Graves supérieures“. Minėti vynai nuo šiol bus apibūdinami kaip „baltieji vynai su liekamuoju cukrumi“. Nė viena iš nustatytų šių vynų gamybos sąlygų nekeičiama. Nuoroda žymimų vynų gamintojų grupės paraiška panaikinti SKVN „Graves supérieures“ bus nusiųsta Europos Komisijai.
Gamintojų grupė pageidauja visą savo teritorijoje gaminamą produkciją vadinti vienu pavadinimu, kad pasiūla būtų aiškesnė, o vartotojams būtų mažiau painiavos. Nuoroda „Graves“ žymimų sausų baltųjų ir raudonųjų vynų gamybos sąlygos nekeičiamos.
Primintina, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1308/2013 baltasis vynas su liekamuoju cukrumi priklauso vyno kategorijai.
Atsižvelgiant į šį pakeitimą atnaujinti keli bendrojo dokumento skirsniai:
|
— |
skirsnis „Specialūs vynininkystės metodai“ (dalis „Sodrinimas“): jis papildomas šios rūšies vyno sodrinimo tvarkos aprašymu; |
|
— |
skirsnis „Vyno (-ų) aprašymas“: jis papildomas baltojo vyno su liekamuoju cukrumi aprašymu; |
|
— |
skirsnis „Didžiausias gamybos kiekis“: jis papildomas informacija apie didžiausią baltųjų vynų su liekamuoju cukrumi gamybos kiekį; |
|
— |
skirsnis „Papildomos sąlygos“. |
2. Nunykusių sodinių ribojimas ir kita auginimo praktika
Į specifikaciją įtraukta nuostata, kad negyvybingi sodiniai turi būti pašalinami iš sklypų, o juos palikti sklypuose draudžiama.
Taip pat įtrauktos tokios veiklos vykdytojų pareigos:
|
— |
nenaikinti piktžolių chemiškai; |
|
— |
apželdinti tam tikrus plotus; |
|
— |
apskaičiuoti apdorojimo tam tikromis priemonėmis dažnį. |
Šių pakeitimų tikslas – išpildyti visuomenės lūkesčius ir apriboti naudojamų priemonių poveikį biologinei įvairovei.
Šie pakeitimai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
3. Pereinamojo laikotarpio priemonės
Iš produkto specifikacijos išbraukiamos 2020 m. nustojusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
4. Ženklinimas
Gamintojų grupė siūlo į specifikaciją įtraukti nuostatą, kad,
remiantis „Syndicat Viticole des Graves“ parengtos, galiojančios ir visiems veiklos vykdytojams susipažinti pateiktos chartijos nuostatomis, nuo 2026 m. derliaus vynų etiketėse turės būti nurodomas bendras nuorodos identifikatorius.
Gamintojų grupės nuomone, nuo jo itin priklauso šių produktų matomumas, nuorodos žinomumas ir vartotojų apsisprendimas juos pirkti.
Ji ragina nustatyti vienodas nuoroda „Graves“ vynų ženklinimo taisykles ir taikyti chartiją, kuria nustatomas privalomas bendras identifikatorius. Šis identifikatorius leis optimizuoti bendro komunikavimo ir populiarinimo veiklą.
Be to, atsižvelgiant į regiono praktiką, keičiama nuoroda į stambesnį geografinį vienetą – „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“.
Šis pakeitimas turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Papildomos sąlygos“.
5. Vynų išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos išbraukimas
Siekiant sudaryti sąlygas vynų apyvartai tarp visų vietovėje esančių veiklos vykdytojų, išbraukiama vynų išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data.
Tai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
6. Kontrolės įstaiga
Siekiant suderinti redakciją su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigos duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.
Atnaujinti INAO duomenys.
Tai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Graves
2. Nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22. NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204 . Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
1. Raudonasis neputojantis vynas
Raudonieji vynai gaminami iš subalansuoto veislių rinkinio – veislė „Cabernet-Sauvignon N“ suteikia aromatų ir yra pagrindinė veislė, „Merlot N“ suteikia kvapą ir malonų skonį, jas papildo veislės „Cabernet franc N“, „Petit Verdot N“, „Malbec N“ ir „Carménère N“. Jauniems raudoniesiems vynams dažnai būdingas uogų kvapas, kurį papildo prieskonių ir skrudėsių aromatai. Šie elegantiški, struktūriški, subtilūs ir kvapnūs vynai harmoningai bręsta ir gali įgauti dūmus primenantį aromatą. Atsižvelgiant į vynuogių derlių ir kilmę, tinkamiausia vynus vartoti po 5–10 metų. Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – ne mažesnė kaip 11 %, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13,5 %. Raudonųjų vynų pienarūgštis rūgimas turi būti pasibaigęs. Obuolių rūgšties kiekis – ne didesnis kaip 0,30 g/l. Fermentuojamų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 3 g/l.
Kiti raudonųjų vynų analitiniai rodikliai atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribas.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
2. Sausas baltasis neputojantis vynas
Baltieji vynai yra elegantiški ir sodrūs. Jie gaminami iš veislės „Sémillon B“ vynuogių, paprastai pasižymi gėlių ir natūralių riebalų aromatais, kurie nenustelbia gaivumo. Kai naudojama vynuogių veislė „Sauvignon B“, kuri vynams suteikia gyvumo ir išraiškingo skonio, ir veislė „Muscadelle B“, suteikianti muskato aromatą, šie vynai dažnai įgauna gėlių ir citrusinių vaisių aromatų su egzotinių vaisių ar mėtų pokvapiais. Tam tikrais atvejais brandinama statinėse; tuomet vynai po kelerių metų tampa sodrūs ir kompleksiški. Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo – ne mažesnė kaip 10,5 %, visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 13 %, o fermentuojamų cukrų kiekis – ne didesnis kaip 4 g/l.
Kiti sausų baltųjų vynų analitiniai rodikliai atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribas.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) – 13,27. |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
3. Baltieji vynai su liekamuoju cukrumi
Tai – švelnūs, aromatingi, aukso spalvos ir džiovintų vaisių kvapo baltieji vynai su liekamuoju cukrumi, gaminami daugiausia iš veislės „Sémillon B“ pernokusių vynuogių, kurių derlius nuimamas rankomis per kelis kartus. Gaivumo suteikia naudojamos veislės „Sauvignon B“ ir „Muscadelle B“. Šie vynai gali būti kelis metus brandinami, juos taip pat galima gerti tik pagamintus. Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė kaip 13,5 %. Faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė kaip 12 %. Fermentuojamų cukrų kiekis po sodrinimo – ne didesnis kaip 34 g/l.
Kiti baltųjų vynų su liekamuoju cukrumi analitiniai rodikliai atitinka ES teisės aktuose nustatytas ribas.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) – 25. |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
5. Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai
5.1. Specifiniai vynuogininkystės metodai
1. Tankumas ir atstumas
Auginimo praktika
Minimalus vynuogyno tankumas – 5 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 0,8 m.
2. Vynmedžių genėjimo taisyklės
Auginimo praktika
Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas). Vynmedžiai genimi šiais metodais, paliekant ne daugiau kaip dvylika pumpurų ant vieno sodinio:
|
— |
trumpai (paliekant ataugas) arba ilgai (paliekant ilgas šakas); |
|
— |
trumpai, paliekant dvi šakas, arba formuojant vėduoklę su keturiomis šakomis. |
3. Laistymas
Auginimo praktika
Sausų raudonųjų ir baltųjų vynų gamybai skirtų vynmedžių augimo laikotarpiu laistyti leidžiama tik tuo atveju, jei sausra užsitęsia ir trukdo vynmedžiams tinkamai fiziologiškai vystytis, o vynuogėms – tinkamai sunokti.
4. Sodrinimas
Specifinis vynininkystės metodas
Gaminant raudonąjį vyną, leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 15 %.
Po sodrinimo raudonųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %.
Po sodrinimo baltųjų vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.
Sausus baltuosius vynus su liekamuoju cukrumi sodrinant sausu cukrumi arba rektifikuota koncentruota misa, visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo negali viršyti 15 %. Leidžiama sodrinti daline koncentruota misa, skirta vynui gaminti, bet koncentracija negali viršyti 10 % tokiu būdu sodrinto tūrio. Taip visuminę alkoholio koncentraciją tūrio procentais galima padidinti iki 19 % tūrio.
5.2. Didžiausia išeiga
|
1. |
Raudonasis vynas 65 hektolitrai iš hektaro |
|
2. |
Baltasis vynas 68 hektolitrai iš hektaro |
|
3. |
Baltasis vynas su liekamuoju cukrumi 48 hektolitrai iš hektaro |
6. Nustatytoji geografinė vietovė
Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, apibrėžtų 2020 m. vasario 26 d. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Arbanats, Ayguemorte-les-Graves, Beautiran, Bègles, La Brède, Budos, Cabanac-et-Villagrains, Cadaujac, Canéjan, Castres-Gironde, Cérons, Cestas, Eysines, Gradignan, Guillos, Le Haillan, Illats, Isle-Saint-Georges, Landiras, Langon, Léogeats, Léognan, Martillac, Mazères, Mérignac, Pessac, Podensac, Portets, Pujols-sur-Ciron, Roaillan, Saint-Médard-d’Eyrans, Saint-Michel-de-Rieufret, Saint-Morillon, Saint-Pardon-de-Conques, Saint-Pierre-de-Mons, Saint-Selve, Saucats, Talence, Toulenne, Villenave-d’Ornon, Virelade ir Kuamero komunos dalyje, sutampančioje su A sekcija (vadinamuoju Hereru) – 1-asis kadastro lapas (1934 m. persvarstytas planas), patvirtintas 2010 m. lapkričio 5 d. išsaugojimo plano kopijoje.
7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Cabernet franc N“
„Cabernet-Sauvignon N“
„Carménère N“
„Cot N“ – „Malbec“
„Merlot N“
„Muscadelle B“
„Petit Verdot N“
„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“
„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“
„Semillon B“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
Saugomos kilmės vietos nuorodos „Graves“ geografinė vietovė – tai maždaug dešimties kilometrų pločio juosta kairiajame Garonos krante, besitęsianti nuo Bordo šiaurinės iki Langono pietrytinės dalies.
Kaip matyti iš pavadinimo, Gravo vietovėje yra žvirgždo, daugiau ar mažiau stambių akmenų, žvyro ir smėlio, kurie susimaišę su dumblu ir moliu. Vietomis jie guli ant klinčių paviršiaus, tačiau daugiausia ant gryno smėlio ar su geležimi susimaišiusio smiltainio, molio. Vietovė apima 43 Žirondos departamento komunas.
Dirvožemio formavimasis yra ilga ir sudėtinga geologinė istorija, glaudžiai susijusi su Garonos atsiradimu, jos pasikeitusia vaga ir vienas po kito einančiais kvartero periodo ledynmečio laikotarpiais. Per šiuos laikotarpius Pirėnų ledynai išgraužė slėnius ir suformavo uolėtus darinius, kuriuos upeliai nurideno iki Bordo regiono. Šiandien vieninteliai šių palaipsniui besikaupiančių darinių pėdsakai yra žvyringos kalvos.
Dėl didelio žvirgždo ir akmenukų kiekio susidariusiam dirvožemiui būdingas didelis pralaidumas. Nors Gravo regiono išskirtinumą lemia ne vien dirvožemis, jis yra produkto kokybės pagrindas ir įrodymas. Dėl šlaitų, kuriais gerai nuteka vanduo, gerai drenuojamas dirvos paviršius. Tokį drenavimą sustiprina ir platus hidrografinis Garonos intakų tinklas. Dėl dirvožemio ypatumų vynmedžių aprūpinimas vandeniu labai griežtai reglamentuojamas.
Klimatas yra ypatingas ir tinkantis vynuogynui – vakaruose nuo blogų orų jį saugo pušynai, svarbus temperatūros reguliatorius. Nuo karščių ir drėgmės pertekliaus gelbsti natūralus vėdinimas, atsirandantis dėl arti esančios Garonos upės, o vandenyno įtaka padeda apsisaugoti nuo pavasario šalnų. Vynuogynų kraštovaizdį tarp upės ir pušynų sudaro nuolaidūs šlaitai, kuriuos dengiantys šviesūs ir blizgūs akmenukai atspindi šviesą į vynuoges.
Gravo regionas, kuriame pradėti gaminti garsūs Bordo regiono baltieji ir raudonieji vynai, yra dar ir šiandien naudojamų vyno gamybos metodų lopšys. Veikiant jūriniam klimatui auginamos vynuogės nuo XVII ir XVIII amžių buvo paremiamos poliais, po to paplito treliažai ir griežti genėjimo metodai; visa tai buvo daroma tam, kad vynuogių derlius būtų vienodas, o lapų paviršius – pakankamas fotosintezei, užtikrinančiai gerą brandą.
Laikantis jau 1937 m. kovo 4 d. dekrete apibrėžtų SKVN „Graves“ taikomų metodų, vynuogėms auginti nustatyti sklypai su būdingomis natūralaus drenažo savybėmis skirstomi pagal jų drenavimo kokybę arba pagal vietą – kalvos viršūnėje ar šlaite. Neįtraukiamos tos vietos, kurioms dėl geografinės ir topografinės padėties – atokumo nuo Garonos ar izoliacijos dėl miško (kai blokuojami šalto oro srautai) – būdingos pavasario šalnos.
Tiksliai apibrėžiant sklypus užtikrinama, kad vietinių veislių vynuogių, kurios per ilgą laiką buvo atrinktos dėl savo tinkamumo ilgam saugojimui ir brandai – dalykų, reikalingų produktams vežti ilgais nuotoliais, – savybės tinkamiausiai atsiskleistų.
Nors dėl akmeningo, šilto ir nederlingo dirvožemio raudonųjų vynų gamyba natūraliai ribojama, tačiau dėl jo ir dėl arti esančios Garonos upės termoreguliacijos geriausiai sunoksta veislių „Cabernet-Sauvignon N“ ir „Merlot“ vynuogės. Iš jų pagamintiems vynams būdinga gera struktūra, jie vėliau brandinami, kad prieš pateikiant rinkai ir vartotojui geriausiai atsiskleistų jų savybės.
Smėlėtas ar molingas dirvožemis tinkamesnis šios nuorodos baltųjų vynų gamybai, tam daugiausia naudojamos veislių „Sauvignon B“ ir „Sémillon B“ vynuogės, kurios vynams suteikia gaivumo ir subtilumo bei gėlių ir vaisių aromatus.
Siekiant užtikrinti pakankamą vynuogių derlių nedidinant vynuogių kiekio ant vynuogienojų (taip užtikrinama tinkama branda), padidintas mažiausias leistinas augalų sodinimo tankumas.
Dėl netoliese esančio Bordo uosto, kuriame istoriškai buvo intensyviai plėtojama prekybos rinka, padėjusi šiems vynams paplisti pasaulyje, originalių geografinių bei dirvožemio savybių saugomos kilmės vietos nuoroda „Graves“ tapo žinoma tarptautiniu mastu.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Arčiausiai esanti vietovė
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata
Sąlygos aprašymas
Pritaikius su vyndaryste susijusią nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, apibrėžtų 2020 m. vasario 26 d. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Barsac, Béguey, Bieujac, Bommes, Cadillac, Fargues, Langoiran, Loupiac, Le Pian-sur-Garonne, Preignac, Rions, Saint-Loubert, Saint-Maixant, Saint-Pierre-d’Aurillac, Sainte-Croix-du-Mont, Sauternes ir dalį Kastė ir Kastijono komunos, atitinkančios buvusios Kastė an Dorto komunos teritoriją, prieš jai 2017 m. sausio 1 d. susijungiant su Kastė Kastijonu.
Stambesnis geografinis vienetas
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti stambesnį geografinį vienetą „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“.
Šio stambesnio geografinio vieneto pavadinimas turi būti rašomas ne didesniu šriftu (nei aukštesniu, nei platesniu) nei 2/3 šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda.
Cukraus kiekio nurodymas
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
Baltieji vynai pateikiami su ES teisės aktuose nustatyto fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekio žyma.
Bendras identifikatorius
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
Remiantis „Syndicat Viticole des Graves“ parengtos, galiojančios ir visiems veiklos vykdytojams susipažinti pateiktos chartijos nuostatomis, nuo 2026 m. derliaus vynų etiketėse bus nurodomas bendras identifikatorius.
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-9297c0a9-87a6-466b-ad0e-c7d12f75277d
(1) 2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3214/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)